Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), visų pirma į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 136 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 18 d. Komisijos komunikatą „2016 m. Europos semestras. Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos“ (COM(2016)0321),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28–29 d. priimtas Europos Vadovų Tarybos išvadas (EUCO 26/16),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2016 m. metinė augimo apžvalga“(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 7 d. Komisijos komunikatą „2016 m. Europos semestras. Struktūrinių reformų pažangos vertinimas, makroekonominio disbalanso prevencija ir naikinimas ir pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 atliktų nuodugnių apžvalgų rezultatai“ (COM(2016)0095),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitas „2016 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2015)0690), „2016 m. Įspėjimo mechanizmo ataskaita“ (COM(2015)0691) ir „Bendros užimtumo ataskaitos projektas“ (COM(2015)0700), į Komisijos rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos (COM(2015)0692) ir į 2015 m. lapkričio 26 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl 2017–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programos sudarymo (COM(2015)0701),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. penkių pirmininkų ataskaitą „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 24 d. rezoliuciją „Ekonomikos valdymo sistemos peržiūra: įvertinimas ir uždaviniai“(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 13 d. Komisijos komunikatą „Geriausias pasinaudojimas lankstumu, kurį suteikia galiojančios Stabilumo ir augimo pakto taisyklės“ (COM(2015)0012),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014)0903),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 18 d. Komisijos žaliąją knygą „Kapitalo rinkų sąjungos kūrimas“ (COM(2015)0063),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 17 d. Komisijos komunikatą „Teisinga ir veiksminga pelno mokesčio sistema Europos Sąjungoje. 5 pagrindinės veiklos sritys“ (COM(2015)0302),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 5 d.(5) ir 2016 m. rugsėjo 15 d.(6) rezoliucijas dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą gerinimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Regioninės plėtros komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A8-0309/2016),

A.  kadangi Komisijos 2016 m. pavasario prognozėse nurodoma, kad tikėtinas 2016 m. euro zonos augimo tempas – 1,6 proc., o ES – 1,8 proc.;

B.  kadangi Europa iki šiol patiria didelį investicijų deficitą ir būtina padidinti vidaus paklausą ir panaikinti makroekonominį disbalansą toliau didinant investicijas ES;

C.  kadangi nedarbas (ir ypač struktūrinis nedarbas) ES išlieka viena iš didžiausių problemų, kurių kyla valstybėms narėms, nes šiuo metu jo lygis itin aukštas (10,5 mln. ilgalaikių bedarbių ES); Kadangi, nors, palyginti su ankstesniais metais, rodikliai nežymiai pagerėjo, jaunimo nedarbo ir bendras nedarbo lygis Europos periferijoje tebėra gerokai aukštesnis nei visos ES vidurkis;

D.  kadangi 2016 m. pradžioje sumažėjusios naftos kainos ir lėtas ekonomikos augimas, atrodo, yra papildomi veiksniai, dėl kurių infliacijos dydis pasiekė lygį, mažesnį už nulį;

E.  kadangi politiniai įvykiai, tokie kaip Jungtinės Karalystės referendumo rezultatai ir santykiai su Rusija, taip pat pasaulio ekonomikos raidos neaiškumai, dar labiau prisidėjo prie kliūčių investicijoms;

F.  kadangi pabėgėlių antplūdis į valstybes nares taip pat kliudo investicijoms valstybėse narėse;

G.  kadangi valstybių narių reagavimo į joms skirtas Europos semestro rekomendacijas lygis panašus į jų reagavimo į vienašales EBPO rekomendacijas lygį (29 proc. ir 30 proc. 2014 m.);

H.  kadangi Europos Parlamentas savo rezoliucijoje dėl 2016 m. metinės augimo apžvalgos teigiamai įvertino geresnį politikos derinį ir pabrėžė, jog reikia skirti ypatingą dėmesį euro zonai; be to, jis pabrėžė, jog svarbu padidinti investicijas, vykdyti tvarias reformas ir prisiimti fiskalinę atsakomybę siekiant toliau skatinti Europoje spartesnį ekonomikos augimą ir atsigavimą;

Iššūkis Europai visuotinio ekonomikos sulėtėjimo sąlygomis

1.  susirūpinęs pažymi, kad, remiantis Europos ekonomikos 2016 m. pavasario prognozėmis, ES ekonomika augs lėčiau nei tikėtasi, nes manoma, kad BVP euro zonoje išaugs tik 1,6 proc. ir 2017 m. pasieks 1,8 proc.;

2.  pabrėžia, kad ES iššūkiai susiję su blogėjančia tarptautine aplinka, neįgyvendintomis tvariomis reformomis ir ekonominės bei socialinės veiklos rezultatų, kurių pasiekta įvairiose Sąjungos dalyse, skirtumais; pabrėžia, kad reikia užtikrinti didesnį augimą, sanglaudą, našumą ir konkurencingumą; mano, kad dėl tvarių investicijų stygiaus ir trūkumų siekiant užbaigti kurti bendrąją rinką ES negali panaudoti viso savo augimo potencialo;

3.  palankiai vertina tai, kad Komisija savo 2016 m. konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose dėmesį skiria trims pagrindiniams prioritetams siekiant labiau didinti ekonomikos augimą: investicijų į inovacijas, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą rėmimui, struktūrinių reformų vykdymui ir atsakingo viešųjų finansų tvarkymo skatinimui; vis dėlto pabrėžia, kad Komisija turėtų labiau stengtis remti fiskalinį tvarumą vadovaujantis Stabilumo ir augimo paktu ir tuo pat metu visapusiškai taikyti jo lankstumo nuostatas vadovaujantis 2015 m. sausio 13 d. Komisijos komunikatu (COM(2015)0012);

4.  pripažįsta sanglaudos politikos priemonių suderinimo su platesne ekonomikos valdymo sistema svarbą, siekiant remti atgaivinimo pastangas, kurios reikalingos Europos semestro taisyklių laikymuisi užtikrinti; tačiau pabrėžia, kad sanglaudos politikos teisėtumas yra pagrįstas Sutartimis ir kad ši politika yra Europos solidarumo išraiška, kurios pagrindiniai tikslai – stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą Europos Sąjungoje mažinant išsivystymo lygio skirtumus tarp įvairių regionų, finansuojant investicijas, susijusias su strategijos „Europa 2020“ tikslais, ir priartinant ES prie jos piliečių; todėl laikosi nuomonės, kad priemonės, kuriomis ESI fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu, turėtų būti taikomos protingai ir proporcingai, bet tik kaip kraštutinė priemonė, ir kad apie jų poveikį turi būti pranešama; be to, primena, kad tokių priemonių taikymas visada turėtų būti pagrįstas, skaidrus, kartu turi būti atsižvelgiama į konkrečias ekonomines ir socialines atitinkamos valstybės narės aplinkybes, siekiant išvengti regioninio arba vietos lygmens investicijų ribojimo, nes jos absoliučiai būtinos valstybių narių ekonomikai, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kadangi šios investicijos labai paskatina ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą ir skatina konkurencingumą ir produktyvumą, ypač didelio viešųjų išlaidų suvaržymo laikotarpiais; turėdamas omenyje Tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendime nurodytus dviejų valstybių narių atvejus, kai buvo numatyta taikyti sankcijas pagal perviršinio deficito procedūrą, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 126 straipsnio 8 dalimi, atkreipia dėmesį į 2016 m. liepos 27 d. Komisijos pasiūlymą ir vėlesnį 2016 m. rugpjūčio 8 d. Tarybos sprendimą atšaukti baudas, kurias buvo galima skirti, atsižvelgiant į valstybių narių argumentuotus prašymus, sudėtingą ekonominę aplinką, abiejų valstybių pastangas vykdyti reformas ir jų įsipareigojimus laikytis Stabilumo ir augimo pakto taisyklių; atsižvelgdamas į tai mano, kad į jo nuomones, pareikštas vykdant struktūrinį dialogą, turėtų būti atsižvelgiama pasiūlyme sustabdyti dalį 2017 m. įsipareigojimų ESI fondams pagal priemones, kuriomis ESI fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu;

5.  palankiai vertina tai, kad Komisija nuolat siekia apriboti rekomendacijų skaičių, ir jos pastangas supaprastinti semestrą įtraukiant daugiausia pagrindines prioritetines makroekonominiu ir socialiniu požiūriu svarbias sritis, kai nustatomi politiniai tikslai ateinantiems 18 mėnesių; dar kartą tvirtina, kad taip lengviau įgyvendinti rekomendacijas taikant išsamius ir prasmingus esamus ekonominius ir socialinius lyginamuosius standartus; pabrėžia, kad sumažinus rekomendacijų skaičių taip pat būtų užtikrintas didesnis dėmesys teminiams klausimams; pabrėžia, kad reikia sumažinti valstybių narių ekonominius skirtumus ir užtikrinti didėjančią jų konvergenciją;

6.  visapusiškai remia pastangas, kurios buvo dedamos siekiant užtikrinti didesnę nacionalinę atsakomybę rengiant ir įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kaip nuolatinį reformų procesą; mano, kad, siekiant užtikrinti didesnę nacionalinę atsakomybę ir paskatinti veiksmingesnį konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimą ir atsižvelgiant į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi įgyvendinti daugiau nei pusę konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, tai turi būti grindžiama deramai apibrėžtais ir suformuotais Europos lygmens, įskaitant, jei reikia, nacionalinius parlamentus ir regionų ir vietos valdžios institucijas, prioritetais; pakartoja, kad, atsižvelgiant į valstybėse narėse galiojantį galių ir kompetencijos sričių pasiskirstymą, konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimas gali pagerėti aktyviai dalyvaujant vietos ir regionų valdžios institucijoms, todėl pritaria Regionų komiteto pasiūlymui parengti elgesio kodeksą, taikomą vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimui Europos semestre; ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų nacionaliniai parlamentai vykdytų deramą nacionalinių reformų programų demokratinę kontrolę;

7.  pabrėžia, kad ilgalaikė Europos ekonomikos krizė parodė, kad labai svarbu sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms tam tikrose srityse (pavyzdžiui, švietimo, inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros) ir kartu padidinti ES konkurencingumą vykdant tvarias struktūrines reformas, kuriomis skatinamas kokybiškų darbo vietų kūrimas, vykdant atsakingą fiskalinę politiką, kuria formuojama palankesnė aplinka darbo vietų kūrimui, įmonėms (ypač MVĮ) ir investicijoms; atkreipia dėmesį į Europos strateginių investicijų fondo veikimo vienerių metų poveikį; pabrėžia, kad svarbu stiprinti Europos strateginių investicijų fondo paklausą mažiau išsivysčiusiuose ir pereinamojo laikotarpio regionuose ir kad jo investicijos iš tiesų nedubliuotų kitų investicijų, taip pat didinti pastangas kurti investavimo platformas, be kita ko, regionų lygmeniu;

8.  pabrėžia, kad vis dar aukštas nedarbo, ypač jaunimo nedarbo, lygis rodo, jog kokybiškų darbo vietų kūrimo pajėgumai keletoje valstybių narių tebėra riboti, taip pat pažymi, kad, konsultuojantis su socialiniais partneriais ir laikantis nacionalinės praktikos, reikia imtis tolesnių veiksmų, siekiant padidinti investicijas į gebėjimus, padidinti darbo rinkų taptų įtraukumą ir sumažinti socialinę atskirtį bei augančią pajamų ir turtinę nelygybę, kartu išsaugant biudžeto valdymo patikimumą; konstatuoja, jog, siekiant efektyviai sumažinti vis dar aukštą nedarbo lygį daugelyje valstybių narių, itin svarbios paramos priemonės, kuriomis didinamos galimybės gauti finansavimą, ypač MVĮ;

9.  pabrėžia, kad dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis, kurioms būdingas likvidumo perteklius esant nulinės apatinės ribos palūkanų normoms, prastos paklausos perspektyvos bei ribotos namų ūkių ir įmonių investicijos ir išlaidos, reikia įgyvendinti atnaujintą politikos priemonių derinį, kurį skatindama ekonomikos augimą turėtų pasiūlyti Komisija; konstatuoja, kad, esant investicijų ir tvarių struktūrinių reformų stygiui, ekonomikos augimui skatinti nepakanka vien pinigų politikos;

2016 m. rekomendacijų prioritetai ir tikslai

10.  atkreipia dėmesį į Komisijos rekomendaciją trims valstybėms narėms nutraukti perviršinio deficito procedūrą; pritaria Komisijai, kad didelis ir nuolatinis einamųjų sąskaitų perteklius rodo poreikį skatinti paklausą ir investicijas (ypač ilgalaikes) siekiant atremti ateities iššūkius, susijusius su transportu ir komunikacijomis, skaitmenine ekonomika, švietimu, inovacijomis ir moksliniais tyrimais, klimato kaita, energetika, aplinkos apsauga ir senėjančia visuomene; ragina Komisiją toliau skatinti vykdyti atsakingą ir tvarią biudžeto politiką, kuria remiasi ekonomikos augimas ir atsigavimas visose valstybėse narėse, daugiau dėmesio skiriant investicijoms bei efektyvioms viešosioms išlaidoms ir remiant tvarias ir socialiniu atžvilgiu subalansuotas struktūrines reformas;

11.  pažymi, jog reikia papildomų priemonių siekiant didinti finansavimo galimybes, ypač MVĮ, ir laikantis ES teisės aktų mažinti neveiksnių paskolų apimtį euro zonoje, kad būtų pagerintas bankų balansų patikimumas ir taip padidintas bankų gebėjimas teikti paskolas realiosios ekonomikos veiklai; pabrėžia, kad svarbu palaipsniui baigti kurti ir įgyvendinti bankų sąjungą ir plėtoti kapitalo rinkų sąjungą, siekiant sukurti stabilias sąlygas investicijoms ir ekonomikos augimui ir išvengti euro zonos finansų rinkos susiskaidymo;

12.  pabrėžia, kad investicijos iki šiol vyko lėtai ir nepaskatino nei tvaraus ir įtraukaus ES ekonomikos augimo, nei verslo aplinkos pagerėjimo; mano, kad pinigų politika turi būti papildyta tinkama fiskaline politika, kuria siekiama didinti ES ekonomikos augimą, laikantis Stabilumo ir augimo pakto taisyklių, įskaitant jo nuostatas dėl lankstumo; konstatuoja, kad pastaraisiais metais labai sumažėjo subnacionalinės valdžios lygmens investicijos, tačiau jos vis dar sudaro maždaug šešiasdešimt procentų viešųjų investicijų ES; pabrėžia, kad investicijų politikos priemones (pavyzdžiui, Europos strateginių investicijų fondą ir Europos struktūrinius ir investicijų fondus) reikia suderinti tarpusavyje, tinkamai nustatant jų sąveiką ir tarpusavio papildomumą, siekiant padidinti Sąjungos išlaidų pridėtinę vertę, pritraukiant papildomų išteklių iš privačių investuotojų; todėl pabrėžia, kad, pagal Struktūrinių reformų rėmimo programą rengiant atitinkamą struktūrinės reformos projektą, į programos veiklą derėtų įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas;

Politinis atsakas ir išvados

13.  pabrėžia, kad reikia gerinti bendrą ES ekonomikos augimo, kokybiškų darbo vietų kūrimo ir išsaugojimo pajėgumą ir tokiu būdu spręsti aukšto nedarbo lygio problemą sukuriant ekonomikos augimui palankią reglamentavimo sistemą; mano, kad migracija galėtų padėti kompensuoti neigiamą visuomenės senėjimo poveikį (priklausomai nuo valstybių narių galimybių geriau pasinaudoti migrantų gebėjimais ir darbo jėgos migracijos valdymo sistemas pritaikyti prie darbo rinkos poreikių);

14.  pabrėžia, jog svarbu, kad švietimo sistemos būtų įtraukios, skatintų inovacijas ir kūrybiškumą ir suteiktų darbo rinkai reikalingų gebėjimų, ypatingą dėmesį skiriant profesiniam mokymui; pažymi, kad derėtų vengti lenktyniavimo mažinant darbo užmokestį ir užimtumo standartus ir, vadovaujantis ES solidarumo ir subsidiarumo vertybėmis, užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp ekonominių, socialinių ir žmogiškųjų sąnaudų, drauge sutelkiant dėmesį į investicijas į žmogiškąjį kapitalą, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei švietimo sistemų ir profesinio mokymo (įskaitant mokymąsi visą gyvenimą) tobulinimą; mano, kad reikia gerai parengtų politikos priemonių, kuriomis skatinamos inovacijos, moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, taip didinant produktyvumą, užtikrinant nuolatinį tvarų ekonomikos augimą ir padedant įveikti dabartinius struktūrinius iššūkius, mažinant atsilikimą nuo kitų šalių ekonomikos inovacijų srityje;

15.  ragina Komisiją pirmenybę teikti priemonėms, kuriomis mažinamos kliūtys didesniems investicijų srautams ir prekybai, atsirandančios ES lygmeniu dėl to, kad trūksta aiškumo dėl vykdytinų strategijų, ypač energetikos, transporto, komunikacijų ir skaitmeninės ekonomikos srityse; atkreipia dėmesį į poveikį, kurį po teisės aktų dėl bankų sąjungos priėmimo ir nacionaliniu lygmeniu bankų skolinimui turi apsunkinančios teisės sistemos, korupcija, finansų sektoriaus neskaidrumas, pasenusi biurokratija, nepakankamas viešųjų paslaugų skaitmeninimas, netinkamas išteklių paskirstymas, kliūtys bendrajai rinkai bankininkystės ir draudimo sektoriuose bei švietimo sistemos, kurios ir toliau neatitinka darbo rinkos poreikių ir bendrosios rinkos sukūrimo reikalavimų;

16.  apgailestauja dėl to, kad įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, kurioje pirmą kartą kova su skurdu buvo įtraukta į ES programą, skurdo masto mažinimo Sąjungoje tikslas nebus pasiektas; mano, kad kovos su skurdu tikslas turėtų būti įtrauktas į ES politikos priemones dar jas rengiant;

17.  pabrėžia, kad svarbu vengti pernelyg didelės mokesčių dalies darbo sąnaudose, nes per didelis apmokestinimas mažina paskatas ekonomiškai neaktyviems asmenims, bedarbiams, antriesiems šeimoje uždirbantiems asmenims ir mažai uždirbantiems asmenims grįžti į darbo rinką;

18.  konstatuoja, kad šiuo metu vyksta Komisijos diskusijos su valstybėmis narėmis dėl gamybos apimties deficito apskaičiavimo metodikos;

19.  atkreipia dėmesį į tai, kad turėtų būti stengiamasi pašalinti valstybėse narėse išliekančias kliūtis investicijoms ir sudaryti galimybes tinkamesniam tvarų augimą skatinančių politinių priemonių deriniui, įskaitant realų dėmesį išlaidoms, susijusioms su moksliniais tyrimais ir technologine plėtra; mano, kad viešojo ir privačiojo sektorių parama mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo įstaigoms turi esminės įtakos Europos ekonomikos konkurencingumo didinimui ir kad dėl šios infrastruktūros silpnumo ar trūkumo kai kurios šalys atsiduria itin nepalankioje padėtyje; pabrėžia, kad nėra universalaus idealios ES inovacijų politikos recepto, tačiau inovacinio pajėgumo skirtumams ES pašalinti rekomenduotina valstybėse narėse vykdyti pakankamai diferencijuotą inovacijų politiką, paremtą jau pasiektų laimėjimų pavyzdžiais;

20.  palankiai vertina 2015 m. gruodžio mėn. 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje pasiektą Paryžiaus susitarimą ir ragina valstybes nares ir Komisiją jį įgyvendinti;

2016 m. Europos semestrui skirtas sektorių indėlis

Užimtumo ir socialinė politika

21.  mano, kad Taryba ir Komisija turėtų stengtis pasiekti, kad fiskalinio konsolidavimo procesus papildytų priemonės, kurios padėtų mažinti nelygybę, ir atkreipia dėmesį į tai, kad Europos semestro procesas turėtų padėti pasiūlyti dabartinių ir atsirandančių socialinių problemų sprendimus, tokiu būdu užtikrinant efektyvesnę ekonomiką; atkreipia dėmesį į tai, kad socialinės investicijos į žmogiškąjį kapitalą turi būti pagrindiniai papildomi veiksmai, nes žmogiškasis kapitalas yra vienas iš augimo veiksnių, taip pat konkurencingumo ir vystymosi varomoji jėga; prašo, kad įgyvendinant pagrindines struktūrines reformas, kurioms pritariama konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, būtų atliekamas socialinio poveikio vertinimas atsižvelgiant į jų trumpalaikį, vidutinės trukmės ir ilgalaikį poveikį, siekiant geriau suvokti socialines ir ekonomines pasekmes bei poveikį užimtumui, darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui;

22.  pabrėžia, kad nedarbas, visų pirma jaunimo nedarbas, tebėra svarbiausia Europos šalių visuomenių problema, ir kad, pasak Komisijos, nedarbo lygis toliau laipsniškai mažėja, tačiau tebėra didesnis nei 2008 m. – 2016 m. balandžio mėn. užregistruota 21,2 mln. bedarbių, o jų skaičius valstybėse narėse labai skiriasi; pabrėžia, kad reikalingas kokybinis ir kiekybinis sukurtų darbo vietų vertinimas, siekiant išvengti užimtumo rodiklių didėjimo vien dėl kuriamų mažų garantijų darbo vietų arba darbuotojų skaičiaus mažėjimo; pažymi, kad nors švietimo ir mokymo sistemos padeda įgyti įgūdžių ir žinių, kai kuriose valstybėse narėse jos nepasiekia gerų rezultatų tarptautiniu mastu, o kvalifikuotų darbuotojų vis labiau trūksta, todėl 39 proc. įmonių vis dar sunku surasti reikiamų įgūdžių turinčių darbuotojų; primygtinai reikalauja, kad konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose daugiau dėmesio būtų skiriama pastangoms užtikrinti, kad darbo rinkoje būtų išlaikoma struktūrinė pusiausvyra, taip pat kovai su ilgalaikiu nedarbu ir gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktimi; pabrėžia, kad būtina toliau investuoti į švietimo ir mokymo sistemas ir jas plėtoti, taip pat aprūpinti visuomenę priemonėmis ir gebėjimais, kad ji galėtų iš naujo prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių;

23.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2008–2014 m. Europos Sąjungoje žmonių, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skaičius padidėjo 4,2 mln., o bendras jų skaičius siekia daugiau kaip 22 mln. (22,3 proc.); pažymi, jog Komisija nurodė, kad „dauguma nuo krizės nukentėjusių valstybių narių vis dar patiria sunkius socialinius padarinius“; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant sumažinti skurdą, socialinę atskirtį ir didėjančią nelygybę, kad būtų galima panaikinti valstybių narių tarpusavio ir visuomenės vidaus ekonominius ir socialinius skirtumus; mano, kad kova su skurdu ir socialine atskirtimi ir nelygybės mažinimas konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose turėtų būti svarbiausias prioritetas, nes tai ypač svarbu siekiant ilgalaikio ekonomikos augimo ir socialiniu požiūriu tvaraus įgyvendinimo tempo;

24.  primena, kad, kaip teigė Parlamentas, socialiniu požiūriu patikimos reformos turi būti grindžiamos solidarumo, integracijos, socialinio teisingumo ir sąžiningo turto paskirstymo principais – tai modelis, kuriuo užtikrinama lygybė ir socialinė apsauga, pažeidžiamų grupių apsauga ir aukštesnis visų piliečių gyvenimo lygis;

25.  mano, kad ekonomikos augimas turi užtikrinti teigiamą socialinį poveikį; palankiai vertina tai, kad buvo nustatyti trys nauji pagrindiniai užimtumo rodikliai, taikomi nustatant makroekonominių rezultatų suvestines; dar kartą ragina teikti jiems tokią pačią reikšmę kaip ir esamiems ekonominiams rodikliams, užtikrinant, kad vidaus disbalansas būtų įvertintas geriau ir kad būtų didinamas struktūrinių reformų veiksmingumas; šiuo tikslu ragina, siekiant išvengti atrankinio taikymo, sudaryti sąlygas jais remiantis atlikti išsamią analizę ir geriau suprasti politikos krypčių ir veiksmų priežasties ir pasekmės ryšį; siūlo rengiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas pradėti taikyti socialinio disbalanso procedūrą, kad būtų užkertamas kelias socialinių standartų mažėjimui, skatinant veiksmingai taikyti socialinius ir užimtumo rodiklius vykdant makroekonominę priežiūrą; mano, kad užimtumo rodikliams suteikiant tokią pačią reikšmę kaip ekonominiams rodikliams kartu turėtų būti sustiprintas EPSCO tarybos vaidmuo Europos semestre;

26.  mano, kad nustačius tris užimtumo rodiklius paaiškėjo, kad ES ekonomikos valdymo procese Europos užimtumo strategijai, taip pat užimtumo gairėms tenka svarbus vaidmuo, tačiau reikia įdėti daugiau pastangų, visų pirma nustatant socialinius rodiklius;

27.  pripažįsta, kad Komisija pradėjo su Europos socialinių teisių ramsčio steigimu susijusį darbą, tačiau primena, kad būtina pateikti konsultacijų proceso rezultatus ir toliau imtis naujų veiksmingų priemonių, kuriomis siekiama kurti stipresnę ir teisingesnę ES ir kurioms turėtų tekti svarbus vaidmuo kovojant su nelygybe; šiuo atžvilgiu pabrėžia penkių pirmininkų pranešimą, kuriame raginama siekti didesnės ekonominės ir socialinės konvergencijos, tačiau pripažįstama, kad nėra vieno visiems tinkamo sprendimo; atsižvelgdamas į tai mano, kad bet kokia bendra politika turėtų būti pritaikyta kiekvienai valstybei narei; mano, kad Europos priemonėmis taip pat turėtų būti sprendžiami nelygybės ir nevienodų pajamų valstybėse narėse klausimai, ir kad turi būti daroma daugiau nei vien tik gerinama labiausiai nepasiturinčių asmenų padėtis;

28.  pripažįsta, kad įgyvendinant Europos semestrą dabar daugiau dėmesio skiriama užimtumui ir socialinės veiklos rezultatams; ragina valstybes nares, nepažeidžiant nacionalinių kompetencijų, imtis skubių veiksmų siekiant užtikrinti deramą darbą, už kurį būtų mokamas pragyvenimą užtikrinantis darbo užmokestis, ir galimybę gauti pakankamas minimalias pajamas ir socialinę apsaugą (kurios jau padėjo sumažinti skurdo lygį nuo 26,1 iki 17,2 proc.) bei aukštos kokybės viešąsias paslaugas, taip pat pritaria, kad būtų sukurta tinkama socialinės apsaugos sistema; ragina Komisiją, siekiant nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis padidinti administracinius gebėjimus, pasiūlyti pagalbą valstybėms narėms ir keistis su jomis geriausia patirtimi, nes tai yra vienas pagrindinių uždavinių siekiant atnaujinti ilgalaikes investicijas ir užtikrinti darbo vietų kūrimą ir tvarų augimą;

29.  pabrėžia, kad socialinės apsaugos užtikrinimas ir socialinės apsaugos sistemų valdymas yra valstybių narių kompetencija, kurią Sąjunga koordinuoja, tačiau jos nesuvienodina;

30.  pripažįsta, kad darbo užmokesčio nustatymas yra valstybių narių kompetencija, kurią reikia gerbti laikantis subsidiarumo principo;

31.  atkreipia dėmesį į tai, kad jaunimo nedarbas sumažėjo, tačiau pažymi, kad jis vis dar neįtikėtinai didelis, nes daugiau kaip 4 mln. asmenų iki 25 metų amžiaus Europos Sąjungoje yra bedarbiai, iš kurių 2,885 mln. yra euro zonoje; apgailestauja, kad praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo tada, kai buvo pradėta įgyvendinti Jaunimo užimtumo iniciatyva, Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo rezultatai yra labai nevienodi ir kartais neveiksmingi; ragina Komisiją 2016 m. spalio mėn. pateikti išsamią iniciatyvos įgyvendinimo rezultatų analizę, kad ja remiantis būtų galima tęsti programą;

32.  primena, kad daugelyje valstybių narių, be kitų priežasčių, dėl ilgalaikio nedarbo bedarbio pašalpos kasmet vis mažėja, todėl vis daugėja žemiau skurdo ir socialinės atskirties ribos gyvenančių žmonių; ragina užtikrinti tinkamas bedarbio pašalpas, kad žmonės galėtų gyventi oriai, ir imtis veiksmų siekiant tuos žmones sklandžiai integruoti į darbo rinką;

33.  pabrėžia, kad pensijų sistemų disbalansą iš esmės lėmė nedarbas, darbo užmokesčio nuvertėjimas ir darbo nesaugumas; todėl ragina vykdyti reformas, kuriomis užtikrinamas tinkamas tvirtos pirmosios pakopos pensijų sistemos, kuria užtikrinamos deramos, bent jau virš skurdo rizikos ribos pensijos, finansavimas;

34.  dar kartą primena, kad siekiant didinti konvergenciją ir Europos šalių integraciją labai svarbus laisvas asmenų judėjimas;

35.  atkreipia dėmesį į tai, kad padaugėjo rekomendacijų dėl minimalių pajamų nustatymo tvarkos (jos skirtos penkioms valstybėms narėms); vis dėlto, atsižvelgdamas į tai, kad dėl didelių pajamų skirtumų nukenčia ne tik socialinė sanglauda, bet ir tvarus ekonomikos augimas (kaip neseniai teigė TVF ir EBPO), ragina Komisiją įvykdyti pirmininko J.-C. Junckerio jo inauguracinėje kalboje duotą pažadą – taikant Europos minimalių pajamų sistemą ir laikantis nacionalinės praktikos ir subsidiarumo principo visiems europiečiams užtikrinti tinkamas pajamas, kad jie galėtų padengti pagrindines pragyvenimo išlaidas;

36.  yra susirūpinęs dėl didėjančios pajamų nelygybės, kuri iš dalies yra susijusi su neveiksmingomis darbo rinkos reformomis; ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti priemones, padedančias gerinti darbo kokybę, siekiant sumažinti darbo rinkos segmentaciją, drauge su priemonėmis, padedančiomis padidinti minimalų darbo užmokestį iki deramo lygio, taip pat stiprinti kolektyvines derybas ir darbuotojų padėtį darbo užmokesčio nustatymo sistemose, siekiant sumažinti darbo užmokesčio skirtumus; įspėja, kad pastaraisiais dešimtmečiais įmonių vadovams tenkanti pelno dalis didėja, o darbuotojų darbo užmokestis nekinta arba mažėja; mano, kad dėl šių didelių darbo užmokesčio skirtumų didėja nelygybė ir mažėja įmonių našumas ir konkurencingumas;

37.  yra susirūpinęs dėl to, kad ilgalaikis nedarbas yra vis dar didelis (Europos Sąjungoje yra 10,5 mln. ilgalaikių bedarbių), ir primena, kad ilgalaikių bedarbių integracija į darbo rinką yra labai svarbi, siekiant užtikrinti socialinės apsaugos sistemų tvarumą ir šių žmonių pasitikėjimą savimi; todėl apgailestauja, kad įgyvendinant Tarybos rekomendaciją dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką trūksta valstybių narių veiksmų; dar kartą ragina Komisiją remti pastangas suteikiant visų amžiaus grupių darbininkams ir darbo ieškantiems asmenims mokymosi visą gyvenimą galimybių ir kuo greičiau imtis priemonių siekiant pagerinti galimybes gauti ES finansavimą, taip pat, kai įmanoma, sutelkti papildomų išteklių;

38.  mano, kad, siekiant skatinti subalansuotą ir integracinį augimą, užtikrinti ilgesnį profesinės veiklos laikotarpį, kurti darbo vietas ir mažinti nelygybę, tebėra labai svarbu užtikrinti socialinę apsaugą, įskaitant pensijas ir tam tikras paslaugas, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, vaikų priežiūros ir ilgalaikės priežiūros; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti vykdyti politiką, kuria per visą asmens gyvenimo ciklą užtikrinamas socialinės apsaugos sistemų pakankamumas, tinkamumas, veiksmingumas, kokybiškumas ir galimybė oriai gyventi, taip pat kovojama su nelygybe ir skatinama integracija siekiant panaikinti skurdą, visų pirma iš darbo rinkos išstumtų asmenų ir pažeidžiamiausių grupių skurdą;

39.  atkreipia dėmesį į fizines ir skaitmenines kliūtis bei trukdžius, su kuriais vis dar susiduria neįgalūs asmenys; tikisi, kad Komisijos Neįgalumo aktas bus greitai įgyvendintas ir dėmesys bus veiksmingai sutelktas į konkrečias priemones, kurios skatintų įtrauktį ir prieigą;

Vidaus rinka

40.  palankiai vertina tai, kad daugeliu konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų remiama gerai veikianti ir integruota bendroji rinka, įskaitant finansines ir investicijų galimybes, kuriomis remiamos įmonės (ypač MVĮ) ir padedama kurti darbo vietas, e. vyriausybę, viešuosius pirkimus ir abipusį pripažinimą, be kita ko, abipusį kvalifikacijų pripažinimą; pabrėžia, kad vykdymo užtikrinimas yra svarbiausias aspektas, jei norima pajusti šių politikos sričių daromą poveikį; mano, jog šioje srityje itin svarbu, kad Komisija rengdama konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas skirtų kuo didesnį dėmesį ilgalaikių reformų, kurios daro didelį poveikį socialinėms investicijoms, užimtumui ir mokymui, vykdymui;

41.  teigia, jog bendroji rinka yra ES ekonomikos pagrindas, ir pabrėžia, kad įtrauki, geriau valdoma užtikrinant palankias geresnio reguliavimo ir konkurencijos sąlygas bendroji rinka yra itin svarbi priemonė siekiant skatinti ekonomikos augimą, sanglaudą, užimtumą ir konkurencingumą ir išsaugoti tiek verslo sektoriaus, tiek vartotojų pasitikėjimą; todėl ragina Komisiją stebėti valstybių narių daromą pažangą ir dar kartą pabrėžia, kad svarbu į Europos semestrą oficialiai įtraukti bendrosios rinkos ramstį, kad būtų galima nuolat stebėti bendrosios rinkos rodiklius, kurie leidžia sistemingai sekti ir vertinti valstybių narių pažangą įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

42.  palankiai vertina Komisijos pasiryžimą spręsti nesuderintos mokesčių politikos Europos Sąjungoje problemą ir visų pirma problemas, su kuriomis dėl skirtingų nacionalinių PVM taisyklių sudėtingumo susiduria MVĮ; ragina Komisiją įvertinti galimybes toliau stiprinti koordinavimą ir, visų pirma, įvertinti galimybę bendrojoje skaitmeninėje rinkoje taikyti supaprastintą PVM nustatymą;

43.  smerkia vis dar esamas arba kuriamas kliūtis, kurios trukdo sukurti gerai veikiančią ir integruotą bendrąją rinką; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis valstybių narių yra tik iš dalies perkėlusios į nacionalinę teisę ir įgyvendinusios Paslaugų direktyvą, ir ragina Komisiją veiksmingiau užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos nuostatos, kurių valstybės narės įsipareigojo laikytis pagal ES teisę; primena Komisijai jos įsipareigojimą prireikus naudoti pažeidimo nagrinėjimo procedūras, kad būtų užtikrintas prekių ir paslaugų bei skaitmeninio sektoriaus bendrosios rinkos teisės aktų visapusiškas įgyvendinimas;

44.  atkreipia dėmesį į tai, kad profesinių kvalifikacijų abipusio pripažinimo sistema yra pagrįsta abipusio pasitikėjimo tarp teisinių sistemų ir abipusio kvalifikacijų kokybės tikrinimo principais; pažymi, kad reikia imtis tolesnių veiksmų, kad būtų geriau įgyvendinamas abipusis profesinių kvalifikacijų pripažinimas; pabrėžia, kad dėl bendrosios rinkos susiskaidymo, varžančio ekonominę veiklą ir vartotojų pasirinkimą, tinkamas vykdymo užtikrinimas ir geresnis reglamentavimas yra itin svarbūs ir turėtų apimti visus verslo sektorius ir būti taikomi galiojantiems ir būsimiems teisės aktams; palankiai vertina reglamentuojamų kvalifikacijų ir profesijų apibendrinimo veiklą, kuria bus sukurta interaktyvi vieša duomenų bazė, kuri galės padėti plėtoti valstybių narių nacionalinius veiksmų planus;

45.  apgailestauja, kad konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose vis dar nurodomi trūkumai viešųjų pirkimų srityje, pvz., konkurencijos ir skaidrumo trūkumas, ir kad 21 valstybė narė teisėkūros aktų paketą nevisiškai perkėlė į nacionalinę teisę, o tai sukėlė rinkos iškraipymų; ragina Komisiją imtis skubių veiksmų ir pradėti būtinas pažeidimų nagrinėjimo procedūras, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės vykdytų savo teisines prievoles; ragina Komisiją vykdyti sistemingą, efektyvią ir skaidrią stebėseną siekiant užtikrinti, kad administracinės procedūros nesukeltų neproporcingos naštos įmonėms ir netrukdytų MVĮ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose;

46.  remia valstybių narių pastangas modernizuoti viešojo administravimo paslaugas, visų pirma pasitelkiant e. vyriausybę, ir ragina visų įmonių ir piliečių naudai užtikrinti geresnį viešojo administravimo institucijų tarpvalstybinį bendradarbiavimą, administracinių procedūrų supaprastinimą ir sąveikumą, taip pat ragina Komisiją tais atvejais, kai viešųjų paslaugų skaitmeninimas finansuojamas iš ES biudžeto, veiksmingiau stebėti, ar tinkamai naudojamos lėšos;

o
o   o

47.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybos, Komisijos, Euro grupės ir ECB pirmininkams ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0058. (2) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0238. (3) OL C 165 E, 2013 6 11, p. 24. (4) OL L 169, 2015 7 1, p. 1. (5) OL C 24, 2016 1 22, p. 2. (6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0358.