Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/2139(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0322/2016

Pateikti tekstai :

A8-0322/2016

Debatai :

PV 21/11/2016 - 17
CRE 21/11/2016 - 17

Balsavimas :

PV 22/11/2016 - 5.10
CRE 22/11/2016 - 5.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0437

Priimti tekstai
PDF 304kWORD 51k
Antradienis, 2016 m. lapkričio 22 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Vystomojo bendradarbiavimo veiksmingumo didinimas
P8_TA(2016)0437A8-0322/2016

2016 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl vystomojo bendradarbiavimo veiksmingumo didinimo (2016/2139(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimą darnaus vystymosi klausimais ir į 2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinės Asamblėjos patvirtintą išvadų dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“ ir ypač į jame nustatytų darnaus vystymosi tikslų (DVT) tikslą Nr. 17, kuriuo JT valstybės narės įpareigojamos sustiprinti darbotvarkės įgyvendinimo priemones ir atgaivinti pasaulinę partnerystę siekiant darnaus vystymosi(1),

–  atsižvelgdamas į Adis Abebos veiksmų darbotvarkę – trečiosios tarptautinės konferencijos vystymosi finansavimo klausimais priimtą išvadų dokumentą (Adis Abeba, Etiopija, 2015 m. liepos 13–16 d.), kurį 2015 m. liepos 27 d. savo rezoliucijoje Nr. 69/313 patvirtino JT Generalinė Asamblėja(2),

–  atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus pranešimą „Tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo tendencijos ir pažanga“, kurį jis pateikė per 2016 m. sesiją vykusį Vystomojo bendradarbiavimo forumą (E/2016/65)(3),

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo, priimtą 2005 m. per antrąjį aukšto lygio forumą pagalbos veiksmingumo klausimais, Akros veiksmų darbotvarkę, priimtą per trečiąjį aukšto lygio forumą pagalbos veiksmingumo klausimais, surengtą 2008 m. Akroje (Gana)(4), ir ketvirtojo aukšto lygio forumo pagalbos veiksmingumo klausimais, surengto 2011 m. gruodžio mėn. Pusane (Korėjos Respublika), rezultatą, kai buvo pradėta pasaulinė veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystė (PVVBP)(5),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 10 d. Dilio deklaraciją, susijusią su taikos stiprinimu ir valstybės kūrimu, ir į 2011 m. lapkričio 30 d. ketvirtajame aukšto lygio forume pagalbos veiksmingumo klausimais sudarytą naują susitarimą dėl bendradarbiavimo su nestabiliomis valstybėmis,

–  atsižvelgdamas į pirmojo PVVBP aukšto lygio susitikimo, įvykusio 2014 m. balandžio mėn. Meksike, pranešimą(6),

–  atsižvelgdamas į būsimą antrąjį pasaulinės veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystės aukšto lygio susitikimą, kuris vyks Nairobyje nuo 2016 m. lapkričio 28 iki gruodžio 1 d.(7),

–  atsižvelgdamas į EBPO / JT vystymo programos 2014 m. pažangos ataskaitą „Siekiant veiksmingesnio vystomojo bendradarbiavimo“(8),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. Siem Reapo pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) bendrą susitarimą dėl tarptautinės PVO vystymosi veiksmingumo sistemos,

–  atsižvelgdamas į SESV 208 straipsnį, kuriame apibrėžiama, kad ES vystymosi politikos pagrindinis tikslas yra sumažinti ir panaikinti skurdą, ir reikalaujama, kad Sąjunga ir jos valstybės narės laikytųsi įsipareigojimų, kuriems jos pritarė Jungtinėse Tautose ir kitose kompetentingose organizacijose, ir atsižvelgtų į vystomojo bendradarbiavimo tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. Europos konsensusą dėl vystymosi(9) ir į planus susitarti dėl naujo konsensuso 2017 m.,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos elgesio kodeksą dėl papildomumo ir darbo pasidalijimo įgyvendinant vystymosi politiką(10),

–  atsižvelgdamas į paramos veiksmingumo veiklos programos konsoliduotą redakciją(11), kuri grindžiama 2009 m. lapkričio 17 d. Tarybos išvadomis dėl paramos veiksmingumo veiklos programos, 2010 m. birželio 14 d. Tarybos išvadomis dėl tarpvalstybinio darbo pasidalijimo ir 2010 m. gruodžio 9 d. Tarybos išvadomis dėl skaidrumo ir tarpusavio atskaitomybės,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 26 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „ES tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi rezultatų sistemos įgyvendinimo pradžia“(SWD(2015)0080) ir 2015 m. gegužės 26 d. Tarybos išvadas dėl rezultatų sistemos(12),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 17 d. Tarybos išvadas dėl ES bendrosios pozicijos, skirtos veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo visuotinės partnerystės pirmajam aukšto lygio susitikimui(13),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 26 d. Tarybos išvadas dėl naujos visuotinės skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi po 2015 m. partnerystės(14),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl bendro programavimo intensyvinimo(15),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl 2016 m. metinės ataskaitos Europos Vadovų Tarybai dėl ES paramos vystymuisi tikslų(16),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 23 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2015 m. ES atskaitomybės už vystymosi finansavimą ataskaita. ES ir jos valstybių narių pažangos apžvalga“(SWD(2015)0128),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pristatytą dokumentą „Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija. Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa“(17),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl tolesnių 2005 m. Paryžiaus deklaracijos dėl pagalbos vystymuisi veiksmingumo įgyvendinimo priemonių(18),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl būsimos ES paramos besivystančių šalių biudžetams(19),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl ketvirtojo aukšto lygio forumo paramos veiksmingumo klausimais(20),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES paramos vystymuisi teikėjų koordinavimo(21),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl vystymosi finansavimo(22),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl privačiojo sektoriaus ir vystymosi(23),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų dėl Darbotvarkės iki 2030 m. ir jos peržiūros(24),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl ES 2015 m. politikos suderinamumo vystymosi labui ataskaitos(25),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir Biudžeto kontrolės komiteto nuomonę (A8-0322/2016),

A.  kadangi Paryžiaus deklaracijoje ir Akros veiksmų darbotvarkėje nustatyti principai ir toliau lieka visapusiškai galiojantys ir buvo parodyta jų vertė didinant paramos vystymuisi kokybę ir visuomenės paramą jai valstybėse donorėse;

B.  kadangi Monterėjaus konsensuso (2002), Romos deklaracijos (2003), Paryžiaus deklaracijos (2005), Akros veiksmų darbotvarkės (2008) ir 4-ojo forumo pagalbos veiksmingumo klausimais Pusane (2011) aukšto lygio politiniais įsipareigojimais siekiama to paties tikslo – oficialios vystymosi pagalbos įgyvendinimo, valdymo ir naudojimo kokybės gerinimo, kad būtų kuo labiau padidintas jos poveikis;

C.  kadangi taikant pagalbos veiksmingumo principus daugelyje šalių buvo aiškiai prisidėta prie pažangos siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų, tačiau pažanga ir toliau yra nevienoda ir ne visuomet visose šalyse ir visi vystymosi subjektai visapusiškai įgyvendino visus principus;

D.  kadangi visuotinė partnerystė gali atlikti labai svarbų vaidmenį įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir siekiant darnaus vystymosi tikslų, pagrindinį dėmesį perkeliant nuo sąvokos „pagalbos veiksmingumas“, reiškiančios tradicinę viešąją pagalbą vystymuisi, į „vystomojo bendradarbiavimo veiksmingumą“;

E.  kadangi oficiali parama vystymuisi (OPV) gali atlikti itin svarbų vaidmenį įgyvendinant darbotvarkę iki 2030 m., visų pirma mažas pajamas gaunančiose šalyse ir kovojant su ypač dideliu skurdu ir nelygybe, jei ji bus tikslingesnė ir jei ją teikiant bus laikomasi veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo principų, būtent demokratinės šalies atsakomybės, suderinimo, vietos gebėjimų stiprinimo, skaidrumo ir demokratinės atskaitomybės, didesnio dėmesio rezultatams ir įtraukties principų; pabrėžia, kad pagalbos sąlygos turi nepažeisti demokratinių nuosavybės principų;

F.  kadangi siekiant veiksmingai panaikinti skurdą ir skatinti DVT reikia ne tik vystymosi pagalbos ir bendradarbiavimo, bet ir kitų vystymosi politikos priemonių;

G.  kadangi parama biudžetui turi daug privalumų, kaip antai valstybės atsakomybė, tikslesnė rezultatų analizė, didesnis politikos krypčių suderinamumas, veiksmingesnis pagalbos numatymas ir optimalus pasinaudojimas priemonėmis, kurios tiesiogiai naudingos žmonėms;

H.  kadangi privatusis sektorius tampa, kartu su kitomis vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, tikruoju mūsų vystymosi strategijų partneriu, siekiant įtraukaus ir tvaraus vystymosi;

I.  kadangi siekiant pagalbos veiksmingumo labai svarbu, kad šalys paramos gavėjos tuo pačiu metu vykdytų augimą skatinančią ekonominę politiką, pradėdamos taikyti rinkos ekonomikos mechanizmus, sutelktų privatų kapitalą ir vykdytų žemės reformas, taip pat palaipsniui atvertų savo rinkas pasaulinei konkurencijai;

J.  kadangi, remiantis Komisijos atliktu tyrimu, pagalbos veiklos suskaidymas ES papildomai kainuos nuo 2 iki 3 milijardų eurų per metus;

K.  kadangi pasaulinė veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystė (PVVBP) – tai įtraukus forumas, vienodomis sąlygomis apimantis visų šalių vyriausybes, dvišales ir daugiašales organizacijas, pilietinę visuomenę, parlamentus, profesines sąjungas ir privatų sektorių iš visų panašių šalių;

L.  kadangi pagal PVVBP daug dėmesio skiriama vystymosi subjektų elgesiui ir jų tarpusavio santykiams, veiksmingam vystymosi politikos ir programų įgyvendinimui ir pažangos stebėsenai laikantis svarbiausių principų, apibrėžtų per pastarąjį dešimtmetį, siekiant padidinti visų subjektų vystymosi pastangų veiksmingumą; kadangi turėtų būti paaiškinta šios partnerystės sąsaja su pasauline vystymosi struktūra, pagal kurią prižiūrimas Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimas;

M.  kadangi tokios šalys, kaip Kinija, Brazilija, Turkija, Rusija ir Indija, atlieka vis svarbesnį vaidmenį kaip naujos paramos teikėjos, kurios taip pat perduoda savo dalykines vystymosi žinias ir technologiją, visų pirma dėl jų pačių pastarojo meto ir dabartinės vystymosi patirties; kadangi jų bendradarbiavimas su labiau tradiciniais paramos teikėjais skatinant visuotines viešąsias gėrybes ir dalyvavimas įtraukiame vystomajame bendradarbiavime pasaulinėje veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystėje gali būti išplėsti;

N.  kadangi Komisija atlieka aktyvų vaidmenį PVVBP iniciatyvinio komiteto veikloje, o vienas iš šio komiteto pirmininkų atstovauja ES valstybei narei – Nyderlandams; kadangi Vokietija perima bendro pirmininkavimo vaidmenį;

O.  kadangi norint užtikrinti šalies atsakomybę vykdant vystomąjį bendradarbiavimą reikia, kad paramos teikėjai prisiderintų prie nacionalinių vystymosi planų ir DVT bei uždavinių, dėl kurių sutarta tarptautiniu lygmeniu, taip pat reikia užtikrinti šalies dalyvavimą planuojant vystymosi planų ir programų įgyvendinimą ir prisiimant atsakomybę už jį;

P.  kadangi iš pagalbos gaunama dvejopa nauda, jei ja remiami ne vystymosi projektai, bet taip pat išleidžiama šalies teritorijoje, vietoje pagamintoms prekėms ir paslaugoms; kadangi dėl šios priežasties šalių sistemų ir nacionalinių viešųjų pirkimų sistemų stiprinimas yra esminis pagalbos veiksmingumo, laikantis Paryžiaus deklaracijos dėl pagalbos veiksmingumo, ir geros valdysenos bei demokratinės atskaitomybės stiprinimo šalyse partnerėse elementas;

Q.  kadangi teikėjų rengiamos vystomojo bendradarbiavimo darbotvarkės ir sąlygotoji pagalba, įskaitant viešųjų pirkimų srityje, gali būti įvairių politinių interesų išraiška, o tai kartais kertasi su vystymosi politika ir gali pakenkti atsakomybei už paramą vystymuisi ir jos tvarumui, taip pat anksčiau padarytai pažangai suderinimo srityje, ir todėl pasireikšti neefektyvumu ir stiprėjančia priklausomybe; kadangi vietos subjektų atsakomybė vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant veiksmingą vystymąsi piliečiams;

R.  kadangi vis labiau taikomos rezultatų sistemos siekiant išmatuoti vystomojo bendradarbiavimo programų pasiekimus, tačiau besivystančioms šalims vis dar yra sudėtinga visapusiškai prisiimti atsakomybę už šias sistemas ir jomis naudotis;

S.  kadangi 2016 m. PVVBP stebėsenos etapas rodo, kad šalių sistemų naudojimo lygis tebėra žemas ir kad pagalbos atsiejimas toli nepažengė ir jo aukščiausia pasiekta riba tebėra 80 % 2010 m.;

T.  kadangi šalių partnerių parlamentų nariai, vietos valdžios institucijos ir pilietinė visuomenė ir toliau reiškia nepasitenkinimą dėl to, kokiu mastu jie įtraukiami į vystomojo bendradarbiavimo programavimą ir įgyvendinimą ir informuojami apie juos;

U.  kadangi vystymosi veiksmingumas, suprantamas kaip veiksmingas visų į vystymąsi, taip pat skurdo pašalinimą, orientuotų priemonių ir išteklių panaudojimas, priklauso tiek nuo paramą teikiančių ir paramą gaunančių šalių, tiek ir nuo to, ar sukurtos veiksmingos ir reaguoti gebančios institucijos, tvirtos politikos priemonės, ar įtraukti vietos suinteresuotieji subjektai ir pilietinė visuomenė, ar veikia teisinė valstybė, įtraukus demokratinis valdymas, ar yra veiksmingi ir skaidrūs stebėjimo mechanizmai ir apsaugos priemonės nuo korupcijos besivystančiose šalyse ir nuo neteisėto kapitalo judėjimo tarptautiniu lygmeniu; kadangi PVVBP turėtų atlikti didesnį vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas pažangai minėtų vystymąsi lemiančių veiksnių srityje ir ją skatinant;

V.  kadangi pagalbos suskaidymas išlieka nuolatine problema, kuri kyla dėl pagalbos teikėjų ir agentūrų gausos bei jų veiklos ir projektų koordinavimo stokos;

W.  kadangi pietų šalių tarpusavio bendradarbiavimas ir toliau augo, nepaisant sulėtėjusio besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių augimo ir mažėjančių žaliavų kainų;

X.  kadangi vystymosi sritis tampa vis įvairesnė, nes daugiau neturtingų žmonių gyvena vidutines pajamas gaunančiose šalyse negu mažas pajamas gaunančiose šalyse; kadangi tuo pat metu pasikeitė vystymosi problemų prigimtis, iškilo naujos pasaulinės problemos, kaip antai migracija, maisto saugumas, taika ir stabilumas, klimato kaita;

1.  ragina visus vystymosi subjektus remtis įsipareigojimais, prisiimtais laikotarpiu nuo Paryžiaus iki Pusano, ir atnaujinti bei sustiprinti savo pastangas tam, kad vystomasis bendradarbiavimas būtų kuo veiksmingesnis, siekiant Darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytų plataus užmojo tikslų ir uždavinių ir kuo geriau pasinaudoti viešaisiais ir privačiaisiais vystymuisi skirtais ištekliais;

2.  ragina naudoti visas plėtros politikos priemones siekiant panaikinti skurdą ir skatinti DVT; laikosi nuomonės, kad vystymosi finansavimo veiksmingumas turėtų būti vertinamas remiantis konkrečiais rezultatais ir pagal jo indėlį į vystymosi politiką kaip visumą;

3.  pabrėžia esminį oficialios paramos vystymuisi (OPV) vaidmenį įgyvendinant vystymosi veiksmingumo darbotvarkę, panaikinant skurdą, mažinant nelygybę, teikiant svarbiausias viešąsias paslaugas ir remiant gerą valdymą; pabrėžia, kad OPV yra lankstesnė, nuspėjama ir atskaitinga nei kiti srautai, kurie potencialiai prisideda prie vystymosi;

4.  primena, kad pakankamas finansavimas yra būtina sąlyga veiksmingam vystomajam bendradarbiavimui; pažymi, kad dauguma ODA teikėjų neįgyvendino savo įsipareigojimo iki 2015 m. teikti 0,7 % savo BNP paramai vystymuisi, todėl daugiau kaip 2 trilijonai JAV dolerių nebuvo prieinami besivystančioms šalims Tūkstantmečio vystymosi tikslams įgyvendinti;

5.  ragina ES ir jos valstybes nares įgyvendinti ilgalaikius įsipareigojimus skirti 0,7 % BNP pagalbai ir paspartinti savo paramą vystymuisi, įskaitant per ES biudžetą ir Europos plėtros fondą (EPF), ir priimti efektyvų planą, kad įsipareigojimų tikslai būtų įgyvendinti skaidriai, nuspėjamai ir atskaitingai; įspėja, kad bandoma sumažinti OPV kriterijus siekiant padengti kitas, su tvariu vystymusi besivystančiose šalyse tiesiogiai nesusijusias, išlaidas;

6.  susirūpinęs pažymi, kad nuo 2015 m. vidurio tik penkios ES valstybės narės paskelbė Pusane sudarytos partnerystės įgyvendinimo planus; primygtinai ragina valstybes nares paskelbti įgyvendinimo planus ir pranešti apie savo veiksmus prieš antrąjį PVVBP aukšto lygio susitikimą, kuris vyks Nairobyje nuo 2016 m. lapkričio 28 iki gruodžio 1 d.;

7.  ragina, kad antrojo aukšto lygio susitikimo išvadų dokumente būtų aiškiai ir diferencijuotai nurodomas ir priskiriamas vystymosi subjektų ir institucijų vaidmuo ir atsakomybė darbotvarkės įgyvendinimui ir principų taikymui, kad būtų didinama pažanga ir palengvinamas bendradarbiavimas ateityje;

8.  atkreipia dėmesį į Meksikos pasiūlymą įtraukti penktą vystymosi veiksmingumo principą, t. y. „nė vieno nepalikti nuošalyje“; pripažįsta, jog svarbu daug dėmesio skirti neturtingoms, pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms, tinkamai atsižvelgiant į lyčių lygybę ir nestabilios padėties ir konfliktų atvejus vystymosi veiksmingumo darbotvarkės kontekste; laikosi nuomonės, kad, nors šis principas ir atitinka bendrąją darbotvarkės iki 2030 m. idėją ir bendrą įsipareigojimą, prieš jį įtraukiant reikėtų surengti rimtas diskusijas ir apmąstymus jo įgyvendinimo klausimais, ypač integravimo ir rodiklių srityse;

9.  pabrėžia būtinybę tvirtai įtraukti PVVBP į 2030 m. darbotvarkės ir Adis Abebos veiksmų darbotvarkės įgyvendinimo kontekstą; mano, kad PVVBP gali suteikti pridėtinės vertės, jeigu jos veikla bus strategiškai suplanuota ir pritaikyta atsižvelgiant į JT Ekonominės ir Socialinės Tarybos (ECOSOC) Vystomojo bendradarbiavimo forumo, Vystymosi finansavimo forumo ir Aukšto lygio politinio forumo darbą ir kalendorių;

10.  pabrėžia, kad PVVBP turėtų atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant įrodymais pagrįstą veiksmingumo principų siekiant DVT stebėseną ir atskaitomybę už juos ir remiant tai, kad juos visapusiškiau įgyvendintų visi nacionalinio lygmens subjektai; pabrėžia, jog reikia, kad PVVBP suteiktų aiškiai apibrėžtus konkrečių vystymosi subjektų, kurie nėra EBPO paramos teikėjai, be kita ko, naujų paramos teikėjų, vietos ir regioninių vyriausybių, pilietinės visuomenės organizacijų, privačių filantropų, finansinių institucijų, privačiojo sektoriaus įmonių ir profesinių sąjungų, bendradarbiavimo kanalus; laikosi nuomonės, kad pirmininkavimo PVVBP tvarka turėtų atspindėti suinteresuotųjų subjektų įvairovę;

11.  primena, kad 1 % augimas Afrikoje yra daugiau nei dvigubai didesnis už oficialios paramos vystymuisi sumą;

12.  mano, kad PVVBP turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį užtikrinant pažangą įgyvendinant DVT Nr. 17, būtent stebėsenos ir atskaitomybės, padidinto pagalbos veiksmingumo, vystymosi finansavimo kokybės ir pajėgumų aspektų, mokesčių ir skolos tvarumo, privačiojo sektoriaus mobilizavimo ir jo atsakomybės už darnų vystymąsi, skaidrumą, politikos suderinamumo, daugiašalių suinteresuotųjų subjektų partnerysčių, pietų šalių tarpusavio ir trišalio bendradarbiavimo srityse;

13.  pabrėžia, kad PVVBP turi atlikti svarbų vaidmenį, susijusį su DVT rodikliu 17.16.1, visų pirma siekiant veiksmingesnės ir įtraukesnės įvairių suinteresuotųjų subjektų partnerystės, kad būtų remiamas ir palaikomos 2030 m. darbotvarkės įgyvendinimas, įvertinant jų paramos vystymuisi pastangų kokybę; palankiai vertina 2016 m. stebėsenos etapą, atkreipdamas dėmesį į tai, kad vystymosi partnerių, įsitraukusių į šią veiklą, skaičius išaugo, ir laukia, kol bus paskelbta pažangos ataskaita;

14.  ragina PVVBP šalis apsvarstyti galimybę sukurti labiau nepriklausomą nuolatinį PVVBP sekretoriatą, kuriam būtų skirta pakankamai išteklių, remiantis jungtinio paramos biuro darbu, ir primygtinai ragina ES valstybes nares ir šalis partneres įsteigti nacionalinius ryšių centrus;

15.  pabrėžia, kad Europos Parlamentui turėtų būti sudarytos sąlygos visapusiškai atlikti savo gyvybiškai svarbų demokratinės kontrolės vaidmenį visose ES politikos srityse, įskaitant plėtros politiką, ir reikalauja jį reguliariai ir laiku informuoti apie pozicijas, kurių laikosi Komisija PVVBP iniciatyviniame komitete;

16.  teigiamai vertina padarytą pažangą ir rekomenduoja, kad Komisija toliau dėtų pastangas siekdama užtikrinti, kad visi susiję veikėjai turėtų prieigą prie informacijos apie vystomojo bendradarbiavimo programavimo, finansavimo mechanizmų, projektų ir pagalbos srautų skaidrumą, ypač atsižvelgiant į Tarptautinę paramos skaidrumo iniciatyvą ir interneto svetainės „EU Aid Explorer“ sukūrimą; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo klausimu vis dar reikia imtis rimtų priemonių ir reikalauja, kad visi paramos teikėjai toliau skubiai dėtų reikšmingas pastangas siekdami sudaryti geresnes galimybes pasinaudoti informacija ir duomenimis, kurie būtų palyginami ir pateikiami laiku; ragina prie Tarptautinės paramos skaidrumo iniciatyvos dar neprisidedančias valstybes nares prie jos prisidėti; ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti turimais duomenimis ir taip pat paremti šalis partneres, skatinant keitimąsi informacija ir gerąja patirtimi šioje srityje;

17.  mano, kad stebėsena, apžvalgos ir žinių apie pažangą dalijimasis vystymosi srityje yra itin svarbūs siekiant stiprinti atskaitomybę ir bendradarbiavimo poveikį, ypač šalies lygmeniu; todėl primygtinai ragina Komisiją ne rečiau kaip kas 24 mėnesius teikti ataskaitas apie ES ir valstybių narių pastangas ir veiksmų planus siekiant visapusiškai įgyvendinti Pusano partnerystės principus; ragina ES toliau remti šalis partneres stiprinant jų administracinius ir logistinius gebėjimus, visų pirma jų statistikos sistemose;

18.  palankiai vertina EBPO iniciatyvas, kurios gali padėti mažinti neteisėtus finansinius srautus, ir ragina tarptautinę bendruomenę gerinti bendradarbiavimą siekiant padidinti mokesčių sistemų ir finansinių srautų apskritai skaidrumą; pabrėžia, kad svarbus vaidmuo ir atsakomybė šiuo klausimu tenka daugianacionalinėms bendrovėms ir finansų institucijoms;

19.  ragina Komisiją, ES delegacijas ir valstybių narių agentūras informuoti nacionalinius parlamentus ir, kiek įmanoma, vietos ir regionines valdžios institucijas, taip pat privačiuosius suinteresuotuosius subjektus ir pilietinę visuomenę apie programavimą ir finansinius įsipareigojimus, susijusius su parama vystymuisi, ir paskelbti konkrečių šalių vystomojo bendradarbiavimo vertinimus, kuriuose turėtų būti pateikta strateginių dokumentų, paramos teikėjų koordinavimo, metinių veiksmų planų ir įgyvendinamų bei planuojamų programų, taip pat kvietimų teikti projektų pasiūlymus ir viešųjų pirkimų ar kitų naudotų finansavimo mechanizmų apžvalga;

20.  ragina šalių gavėjų parlamentus patvirtinti nacionalines paramos vystymuisi politikos priemones, kad būtų pagerinta paramos teikėjų ir paramos gavėjų vyriausybių, įskaitant vietos valdžios institucijas, atskaitomybė, išplėstas viešųjų finansų valdymas ir lėšų panaudojimo pajėgumas, panaikinta korupcija ir visų formų pagalbos švaistymas, padaryta, kad mokesčių sistemos būtų veiksmingos, patobulintos sąlygos siekiant gauti paramą biudžetui ir, ilguoju laikotarpiu, sumažinta priklausomybė nuo pagalbos;

21.  mano, kad svarbu skatinti visų valstybių narių dalyvavimą Adis Abebos mokesčių iniciatyvoje, siekiant iki 2020 m. dvigubai padidinti techninę pagalbą ir sustiprinti šalių partnerių pajėgumus mokesčių rinkimo srityje;

22.  ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti su šalių partnerių nacionaliniais parlamentais, siekiant konstruktyviai remti tokių politikos priemonių kūrimą, papildant jas tarpusavio atskaitomybės susitarimais; teigiamai vertina Komisijos pastangas didinti šalių atskaitomybę paramos biudžetui požiūriu, stiprinant nacionalinių parlamentų ir aukščiausiųjų audito institucijų institucinius pajėgumus;

23.  pabrėžia piliečių, vietos bendruomenių, išrinktų atstovų, religinių organizacijų, pilietinės visuomenės organizacijų (PVO), akademinės bendruomenės, profesinių sąjungų ir privačiojo sektoriaus vaidmenį siekiant vystymosi ir pabrėžia, kad visi šie subjektai turi dalyvauti įvairiais lygmenimis skatinant ir įgyvendinant veiksmingumo darbotvarkę; laikosi nuomonės, jog siekiant jų veiksmingo indėlio reikia užtikrinti jų dalyvavimą planuojant, įgyvendinant ir garantuojant tarpusavio atskaitomybę bei skaidrumą, stebėseną ir vertinimą, taip pat kad paramos teikėjai turėtų padidinti nuspėjamumą ir spartumą, kai jie bendradarbiauja su šiais subjektais kaip įgyvendinimo partneriais ir pagrindinių paslaugų tiekimo partneriais, kad būtų galima realiai pasiekti labiausiai pažeidžiamus gyventojų sluoksnius;

24.  pabrėžia, kad pagalba gali būti palaikoma tik tada, kai gavėjai yra tvirtai įsipareigoję ir prisiima atsakomybę; primygtinai pabrėžia bendros atsakomybės už vystymosi rezultatus, taip pat už Stambulo principų įgyvendinimą svarbą ir primena, kad demokratinė atsakomybė reikalauja stiprių institucijų, kurios gali užtikrinti visapusišką vietos veikėjų dalyvavimą įgyvendinant, stebint ir vertinant plėtros programas;

25.  pabrėžia, kad svarbu PVO sudaryti galimybes pasinaudoti savo kaip nepriklausomų vystymosi veikėjų vaidmeniu, ypač daug dėmesio skiriant palankios aplinkos, atitinkančios teises, dėl kurių sutarta tarptautiniu mastu, ir didinančios PVO indėlį į vystymąsi, sudarymui; reiškia susirūpinimą dėl to, kad daugelyje šalių partnerių mažėja erdvės PVO; ragina Komisiją gerinti PVO galimybes gauti finansavimą;

26.  teigiamai vertina ES pažangą ir įsipareigojimą bendro programavimo srityje; pažymi, kad bendras programavimas turėtų sumažinti pagalbos suskaidymą ir sandorių sąnaudas, padidinti papildomumą dėl geresnio darbo paskirstymo ir sustiprinti vietos ir tarpusavio atskaitomybę, taip pat vystomojo bendradarbiavimo nuspėjamumą, taip tiek ES, tiek šalims partnerėms suteikdamas akivaizdžios naudos; atkreipia dėmesį į tai, kad bendras programavimas buvo išmėgintas 59 iš 110 šalių partnerių, gaunančių ES paramą vystymuisi; ragina valstybes nares ir šalis partneres sustiprinti bendro programavimo taikymą siekiant visapusiškai išnaudoti jo pranašumus ir taikyti jį visose šalyse, kuriose tik įmanoma;

27.  primena savo prašymą(26) kodifikuoti ir sustiprinti mechanizmus ir praktiką siekiant užtikrinti didesnį papildomumą ir veiksmingą paramos vystymuisi koordinavimą tarp ES valstybių narių ir institucijų, numatant aiškiais ir įgyvendinamas taisykles, kuriomis būtų užtikrinta demokratinė šalių atsakomybė, derinimas, suderinimas su šalių strategijomis ir sistemomis, lėšų nuspėjamumas, skaidrumas ir tarpusavio atskaitomybė; prašo Komisijos pateikti informaciją apie tai, kodėl nesiimta tolesnių veiksmų dėl šio prašymo, ir nurodyti, kokių kitų priemonių ji ėmėsi ar ketina imtis šiuo tikslu;

28.  primena, kad ES ir jos valstybės narės yra įsipareigojusios atsieti savo pagalbą ir pripažįsta šioje srityje padarytą pažangą; ragina visus vystymosi pagalbos teikėjus dėti daugiau pastangų siekiant pagreitinti pagalbos atsiejimą pasauliniu lygiu, įskaitant besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis; ragina pagalbos teikėjus naudoti šalių partnerių viešųjų pirkimų sistemas kaip pirmąjį pasirinkimą;

29.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti naujas iniciatyvas siekiant stiprinti pietų šalių tarpusavio ir trišalio bendradarbiavimo pavyzdinius projektus, kurie apima naujus paramos teikėjus ir kitas vidutines pajamas gaunančias šalis ir kuriais siekiama spręsti abiem pusėms aktualias pasaulines problemas, nenutolstant nuo skurdo panaikinimo tikslo; pabrėžia, kad būtina išnaudoti visą decentralizuoto bendradarbiavimo potencialą, siekiant toliau plėtoti vystymosi veiksmingumo darbotvarkę, išlaikant visas apsaugos priemones, susijusias su skaidrumu, veiksmingumu ir darna ir vengiant tolesnio tarptautinės pagalbos struktūros fragmentavimo;

30.  pabrėžia, kad parama vystymuisi gali atlikti svarbų vaidmenį kovojant su skurdu, kovojant su nelygybe ir skatinant vystymąsi, ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, taip pat stiprinant grupių, kurioms reikia daugiausia pagalbos ir kurios yra pažeidžiamiausios, galimybes pasinaudoti kokybiškomis viešosiomis paslaugomis, ir paskatinant kitus svarbiausius sisteminius vystymąsi lemiančius veiksnius, pvz., lyčių lygybės skatinimą (kaip nurodyta Pusano partnerystėje), švietimą, sveikatos apsaugos sistemų stiprinimą, įskaitant kovą su skurdu susijusiomis ligomis, jei ji teikiama teisėtomis, įtraukaus valdymo, grindžiamo teisinės valstybės principu ir pagarba žmogaus teisėms, sąlygomis;

31.  pabrėžia DVT Nr. 16 svarbą siekiant bendro vystymosi veiksmingumo ir įspėja, kad teikiant paramą vystymuisi negali būti veiksmingai pasiekti jos tikslai, jei nėra taikos, pagarbos žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principui, nėra nešališkos, veiksmingos ir nepriklausomos teismų sistemos, tarptautiniu mastu pripažintų socialinių, aplinkos ir darbo standartų ir viešųjų institucijų ir valstybės pareigūnų sąžiningumo apsaugos priemonių, įtraukaus, dalyvaujamojo ir atstovaujamojo sprendimų priėmimo visais lygmenimis, taip pat skaidrumo ir atskaitomybės;

32.  primena, kad korupcija paramą gaunančiose šalyse, nepaisant to, ar ji tiesiogiai susijusi su parama vystymuisi, ar ne, pažeidžia paramos vystymuisi demokratinį teisėtumą ir menkina visuomenės paramą jai valstybėse donorėse; todėl teigiamai vertina visas priemones, kurių imamasi siekiant skatinti patikimą finansų valdymą ir pašalinti korupciją kartą ir visiems laikams, tačiau pažymi, kad padėtis daugelyje šalių partnerių jau savaime reiškia tam tikrą rizikos laipsnį;

33.  primygtinai ragina valstybes nares ir kitus paramos teikėjus proporcingai didinti pastangas ir žmogiškuosius išteklius siekiant geriau konceptualizuoti veiksmingumą ir išsamiai išanalizuoti pažeidžiamumo, padėties po konflikto ir konflikto prevencijos sąlygas, kuriomis siekiami rezultatai ne visuomet gali būti atspindėti duomenų forma arba rezultatų sistemose;

34.  yra tvirtai įsitikinęs, kad privatusis sektorius yra svarbus partneris įgyvendinant DVT ir sutelkiant papildomus išteklius vystymuisi; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į vis svarbesnį jų vaidmenį vystomojo bendradarbiavimo srityje, privačiojo sektoriaus veikėjai turi suderinti savo veiklą su vystymosi veiksmingumo principais ir laikytis įmonių atskaitomybės principų visu projektų įgyvendinimo laikotarpiu; pripažįsta kai kurių privačiojo sektoriaus veikėjų pastangas atsižvelgti į žmogaus teisių įsipareigojimus, socialinę įtrauktį ir tvarumą kaip į jų verslo modelių esmę ir ragina šį požiūrį taikyti kuo plačiau; pažymi, kad privatusis sektorius turi gerbti tarptautinės teisės principus ir socialinius bei aplinkosaugos standartus, taip pat JT pasaulinį susitarimą dėl žmogaus teisių, JT pagrindinius verslo ir žmogaus teisių principus, pagrindinius TDO darbo standartus ir JT konvenciją prieš korupciją; ragina Komisiją užtikrinti, kad įmonės, veikiančios iš mokesčių rojų, nedalyvautų OPV finansuojamuose projektuose; lygiagrečiai pabrėžia poreikį šalims partnerėms stiprinti palankią aplinką verslui, įskaitant skaidrias teisines ir reguliavimo sistemas;

35.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, EIVT, Kenijos, kurioje vyks antrasis PVVBP aukšto lygio susitikimas, parlamentui ir vyriausybei, PVVBP pirmininkams, Jungtinių Tautų vystymo programai, EBPO ir Tarpparlamentinei sąjungai.

(1) http://www.un.org/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/RES/70/1&Lang=E
(2) http://www.un.org/esa/ffd/wp-content/uploads/2015/08/AAAA_Outcome.pdf
(3) https://documents-dds-ny.un.org/doc/UNDOC/GEN/N16/132/05/PDF/N1613205.pdf?OpenElement
(4) http://www.oecd.org/dac/effectiveness/34428351.pdf
(5) http://www.oecd.org/dac/effectiveness/49650173.pdf
(6) http://effectivecooperation.org/2014/03/draft-communique-for-the-first-high-level-meeting-of-the-global-partnership/
(7) http://effectivecooperation.org/events/2016-high-level-meeting/
(8) http://effectivecooperation.org/wp-content/uploads/2016/05/4314021e.pdf
(9) OL C 46, 2006 2 24, p. 1.
(10) 2007 m. gegužės 15 d. Tarybos išvados 9558/07.
(11) Tarybos dokumentas 18239/10
(12) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-9145-2015-INIT/lt/pdf
(13) http://www.consilium.europa.eu/en/workarea/downloadasset.aspx?id=15603
(14) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-9241-2015-INIT/lt/pdf
(15) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-8831-2016-INIT/lt/pdf
(16) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-8822-2016-INIT/lt/pdf
(17) Tarybos dokumentas 10715/16
(18) OL C 279E, 2009 11 19, p. 100.
(19) OL C 33 E, 2013 2 5, p. 38.
(20) OL C 131 E, 2013 5 8, p. 80.
(21) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0558.
(22) OL C 353, 2016 9 27, p. 2.
(23) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0137.
(24) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0224.
(25) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0246.
(26) 2013 m. gruodžio 11 d. priimti tekstai, P7_TA(2013)0558.

Teisinė informacija - Privatumo politika