Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 226 ir 227 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A8-0344/2016),

1.  nusprendžia padaryti toliau pateiktus Darbo tvarkos taisyklių pakeitimus;

2.  pabrėžia, kad rengiant šiuos Darbo tvarkos taisyklių pakeitimus buvo tinkamai atsižvelgta į 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros nuostatas(2);

3.  prašo generalinio sekretoriaus imtis reikiamų priemonių, kad Parlamento IT sistemos būtų nedelsiant pritaikytos prie pakeistų Darbo tvarkos taisyklių ir sukurtos tinkamos elektroninės priemonės, kuriomis naudojantis būtų galima, inter alia, sekti kitoms Sąjungos institucijoms teikiamų klausimų, į kuriuos atsakoma raštu, tvarkymo eigą;

4.  nusprendžia iš Darbo tvarkos taisyklių išbraukti 106 straipsnio 4 dalį, kai tik iš visų galiojančių teisės aktų bus išbraukta reguliavimo procedūra su tikrinimu, ir prašo atitinkamų tarnybų kol kas į šį straipsnį įrašyti išnašą, kurioje būtų nurodyta, kad ateityje ši straipsnio dalis bus išbraukta;

5.  ragina Pirmininkų sueigą persvarstyti Derybų įprastos teisėkūros procedūros metu elgesio kodeksą siekiant jį suderinti su šiuo sprendimu patvirtintais Darbo tvarkos taisyklių 73–73d straipsniais;

6.  atkreipia dėmesį į tai, jog reikia pertvarkyti Darbo tvarkos taisyklių priedus, kad juos sudarytų tik tokie tekstai, kurie turi tą pačią teisinę vertę kaip Darbo tvarkos taisyklių straipsniai ir kuriems patvirtinti reikalaujama tokios pačios daugumos kaip tvirtinant Darbo tvarkos taisyklių straipsnius, ir VI priedas, kurį (nors jam taikoma kita procedūra ir jam priimti reikalinga kitokia dauguma) sudaro Darbo tvarkos taisyklių įgyvendinimo priemonės; prašo, kad kiti esami priedai ir bet koks papildomas tekstas, kuris galėtų būti aktualus Parlamento narių darbui, būtų pertvarkyti įtraukiant juos į rinkinį, pridedamą prie Darbo tvarkos taisyklių;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad šių Darbo tvarkos taisyklių pakeitimai įsigalioja pirmą kitos mėnesinės sesijos po jų priėmimo dieną, išskyrus:

Toliau atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinė tyrimo ir specialiųjų komitetų narių rinkimo tvarka lieka galioti iki pirmosios mėnesinės sesijos po kitų rinkimų į Europos Parlamentą, kurie vyks 2019 m., pradžios, nepaisant 196 straipsnio, 197 straipsnio 1 dalies ir 198 straipsnio 3 dalies pakeitimų;

8.  ragina apsvarstyti galimybę atlikti tolesnę Darbo tvarkos taisyklių peržiūrą, kiek tai susiję su vidaus biudžeto procedūromis;

9.  nusprendžia, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šių pakeitimų įsigaliojimo dienos Parlamento nariai turi atitinkamai pritaikyti savo finansinių interesų deklaracijas, kad jos atitiktų Darbo tvarkos taisyklių I priedo 4 straipsnio pakeitimus; prašo Biuro ir generalinio sekretoriaus per tris mėnesius nuo įsigaliojimo dienos imtis tinkamų priemonių, kad Parlamento nariams būtų sudarytos sąlygos pritaikyti minėtąsias deklaracijas; nusprendžia, kad deklaracijos, pateiktos remiantis šio sprendimo priėmimo dieną galiojančių Darbo tvarkos taisyklių nuostatomis, galios ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo šių pakeitimų įsigaliojimo dienos; be to, nusprendžia, kad ši nuostata bus taikoma taip pat ir visiems per tą laikotarpį pradėjusiems eiti pareigas Parlamento nariams;

10.  kritiškai vertina tai, kad Parlamento interneto svetainėje pateikiami statistiniai duomenys apie balsavimo paaiškinimus, kalbas plenariniame posėdyje, Parlamento narių klausimus, pakeitimus ir pasiūlymus dėl rezoliucijų, kurie tokiose platformose kaip „MEPRanking“, matyt, turėtų parodyti, kuris Europos Parlamento narys galbūt yra „aktyvus“; ragina savo biurą nebeteikti neapdorotų skaičių kaip statistinių duomenų ir atsižvelgti į kriterijus, kurie labiau tinka nustatyti, kad Parlamento narys yra „aktyvus“;

11.  prašo Konstitucinių reikalų komiteto persvarstyti 168a straipsnį, kuriame apibrėžiamos naujos slenkstinės ribos, ir praėjus vieneriems metams nuo šio straipsnio įsigaliojimo atlikti peržiūrą, kaip šios ribos taikomos pagal konkrečius straipsnius;

12.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą susipažinti Tarybai ir Komisijai.

Dabartinis tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 2 straipsnis 2 straipsnis 2 straipsnis Nepriklausomas mandatas Nepriklausomas mandatas Europos Parlamento nariai, vykdydami savo įgaliojimus, veikia nepriklausomai. Jie negali būti varžomi jokių nurodymų ir negali gauti jokio įpareigojančio mandato. Pagal 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto 6 straipsnio 1 dalį ir Europos Parlamento narių statuto 2 straipsnio 1 dalį bei 3 straipsnio 1 dalį, Europos Parlamento nariai, vykdydami savo įgaliojimus, veikia laisvai ir nepriklausomai, jie negali būti varžomi jokių nurodymų ir negali gauti jokio įpareigojančio mandato. Pakeitimas 2 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 3 straipsnis 3 straipsnis 3 straipsnis Įgaliojimų patikrinimas Įgaliojimų patikrinimas 1.  Pasibaigus Europos Parlamento rinkimams, Parlamento pirmininkas pakviečia valstybių narių kompetentingas valdžios institucijas nedelsiant pranešti Parlamentui išrinktųjų Parlamento narių pavardes, kad visi Parlamento nariai galėtų užimti savo vietas Parlamente per pirmąjį po rinkimų posėdį. 1.  Pasibaigus Europos Parlamento rinkimams, Parlamento pirmininkas pakviečia valstybių narių kompetentingas valdžios institucijas nedelsiant pranešti Parlamentui išrinktųjų Parlamento narių pavardes, kad visi Parlamento nariai galėtų užimti savo vietas Parlamente per pirmąjį po rinkimų posėdį. Tuo pačiu metu Parlamento pirmininkas atkreipia šių valdžios institucijų dėmesį į atitinkamas 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto nuostatas ir paragina imtis būtinų veiksmų siekiant išvengti bet kokio nesuderinamumo su Europos Parlamento nario mandatu. Tuo pačiu metu Parlamento pirmininkas atkreipia šių valdžios institucijų dėmesį į atitinkamas 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto nuostatas ir paragina imtis būtinų veiksmų siekiant išvengti bet kokio nesuderinamumo su Europos Parlamento nario mandatu. 2.  Kiekvienas narys, apie kurio išrinkimą buvo pranešta Parlamentui, prieš užimdamas Parlamento nario vietą raštu patvirtina, kad jis neina jokių pareigų, nesuderinamų su Europos Parlamento nario mandatu, kaip numatyta 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pasibaigus visuotiniams rinkimams šis rašytinis patvirtinimas, jei įmanoma, pateikiamas ne vėliau kaip prieš šešias dienas iki pirmojo Parlamento posėdžio. Kol tikrinami Parlamento nario įgaliojimai arba kol nėra priimta sprendimo dėl ginčo, su sąlyga, kad Parlamento narys prieš tai pasirašė pirmiau minėtą rašytinį patvirtinimą, jis dalyvauja Parlamento ir jo valdymo organų posėdžiuose, naudodamasis visomis jam priklausančiomis teisėmis. 2.  Kiekvienas narys, apie kurio išrinkimą buvo pranešta Parlamentui, prieš užimdamas Parlamento nario vietą raštu patvirtina, kad jis neina jokių pareigų, nesuderinamų su Europos Parlamento nario mandatu, kaip numatyta 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pasibaigus visuotiniams rinkimams šis rašytinis patvirtinimas, jei įmanoma, pateikiamas ne vėliau kaip prieš šešias dienas iki pirmojo Parlamento posėdžio. Kol tikrinami Parlamento nario įgaliojimai arba kol nėra priimta sprendimo dėl ginčo, su sąlyga, kad Parlamento narys prieš tai pasirašė pirmiau minėtą rašytinį patvirtinimą, jis dalyvauja Parlamento ir jo valdymo organų posėdžiuose, naudodamasis visomis jam priklausančiomis teisėmis. Jei, remiantis faktais, kuriuos galima patikrinti pasinaudojant viešais informacijos šaltiniais, nustatoma, kad Parlamento narys eina pareigas, nesuderinamas su jo, kaip Europos Parlamento nario, mandatu, kaip numatyta 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse, Parlamentas, remdamasis Parlamento pirmininko pateikta informacija, konstatuoja, kad atsirado laisva vieta. Jei, remiantis faktais, kuriuos galima patikrinti pasinaudojant viešais informacijos šaltiniais, nustatoma, kad Parlamento narys eina pareigas, nesuderinamas su jo, kaip Europos Parlamento nario, mandatu, kaip numatyta 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse, Parlamentas, remdamasis Parlamento pirmininko pateikta informacija, konstatuoja, kad atsirado laisva vieta. 3.  Remdamasis už įgaliojimų patikrinimą atsakingo komiteto pranešimu, Parlamentas nedelsdamas patikrina Parlamento nario įgaliojimus ir sprendžia dėl kiekvieno naujai išrinkto Parlamento nario mandato teisėtumo bei visų ginčų, dėl kurių į jį kreipiamasi remiantis 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto nuostatomis, išskyrus nacionaliniais rinkimų įstatymais grindžiamus ginčus. 3.  Remdamasis atsakingo komiteto pranešimu, Parlamentas nedelsdamas patikrina Parlamento nario įgaliojimus ir sprendžia dėl kiekvieno naujai išrinkto Parlamento nario mandato teisėtumo bei visų ginčų, dėl kurių į jį kreipiamasi remiantis 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto nuostatomis, išskyrus tuos ginčus, kuriems pagal šį Aktą išimtinai taikomos Akte nurodytos nacionalinės nuostatos. Komiteto pranešimas parengiamas remiantis kiekvienos valstybės narės oficialiu pranešimu, kuriame pateikiami visi rinkimų rezultatai, patikslinamos išrinktų kandidatų ir galimų juos pakeisiančių asmenų pavardės ir jie išvardijami eilės tvarka pagal gautų balsų skaičių. Parlamento nario mandato galiojimą galima patvirtinti tik tuo atveju, jeigu jis pateikė rašytines deklaracijas, kaip to reikalaujama šiame straipsnyje ir šių Darbo tvarkos taisyklių I priede. 4.   Atsakingo komiteto pranešimas parengiamas remiantis kiekvienos valstybės narės oficialiu pranešimu, kuriame pateikiami visi rinkimų rezultatai, patikslinamos išrinktų kandidatų ir galimų juos pakeisiančių asmenų pavardės ir jie išvardijami eilės tvarka pagal gautų balsų skaičių. Parlamento nario mandato galiojimą galima patvirtinti tik tuo atveju, jeigu jis pateikė raštiškas deklaracijas, kaip to reikalaujama šiame straipsnyje ir šių Darbo tvarkos taisyklių I priede. Remdamasis atsakingo komiteto pranešimu, Parlamentas gali bet kuriuo momentu priimti sprendimą dėl kiekvieno su Parlamento nario mandato galiojimu susijusio ginčo. 4.   Remdamasis atsakingo komiteto pasiūlymu, Parlamentas nedelsdamas patikrina kiekvieno Parlamento nario, kuris pakeičia savo mandatą baigiantį vykdyti Parlamento narį, įgaliojimus ir gali bet kuriuo momentu priimti sprendimą dėl kiekvieno su Parlamento nario mandato galiojimu susijusio ginčo. 5.  Kai Parlamento narys paskiriamas kitiems kandidatams iš to paties sąrašo atsiėmus savo kandidatūras, už įgaliojimų patikrinimą atsakingas komitetas prižiūri, kad šios kandidatūros būtų atšauktos pagal 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto ir šių Darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnio 3 dalies raidę ir dvasią. 5.  Kai Parlamento narys paskiriamas kitiems kandidatams iš to paties sąrašo atsiėmus savo kandidatūras, už įgaliojimų patikrinimą atsakingas komitetas prižiūri, kad šios kandidatūros būtų atšauktos pagal 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto ir šių Darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnio 3 dalies raidę ir dvasią. 6.  Atsakingas komitetas prižiūri, kad valstybių narių ar Sąjungos valdžios institucijos neatidėliodamos perduotų Parlamentui visą informaciją, galinčią turėti įtakos Europos Parlamento nario įgaliojimų vykdymui ar pakeisiančių Parlamento narių eiliškumui, ir būtų nurodoma, kada Parlamento narys pradės eiti pareigas, jei tai susiję su paskyrimu. 6.  Atsakingas komitetas prižiūri, kad valstybių narių ar Sąjungos institucijos neatidėliodamos perduotų Parlamentui visą informaciją, galinčią turėti įtakos Europos Parlamento nario tinkamumui eiti šias pareigas ar pakeisiančių Parlamento narių tinkamumui arba eiliškumui, ir būtų nurodoma, kada Parlamento narys pradės eiti pareigas, jei tai susiję su paskyrimu. Valstybių narių kompetentingoms institucijos pradėjus procedūrą, galinčią baigtis Parlamento nario mandato panaikinimu, Parlamento pirmininkas prašo reguliariai informuoti jį apie procedūros eigą. Jis perduoda šį klausimą nagrinėti atsakingam komitetui, kurio siūlymu Parlamentas gali priimti savo poziciją. Valstybių narių kompetentingoms institucijos pradėjus procedūrą, galinčią baigtis Parlamento nario mandato panaikinimu, Parlamento pirmininkas prašo reguliariai informuoti jį apie procedūros eigą. Jis perduoda šį klausimą nagrinėti atsakingam komitetui, kurio siūlymu Parlamentas gali priimti savo poziciją. Pakeitimas 3 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 4 straipsnis 4 straipsnis 4 straipsnis Europos Parlamento nario įgaliojimų laikas Europos Parlamento nario įgaliojimų laikas 1.  Parlamento nario įgaliojimų laikas prasideda ir baigiasi 1976 m. rugsėjo 20 d. Akte nustatyta tvarka. Taip pat Parlamento nario įgaliojimai nutrūksta mirties ar mandato atsisakymo atveju. 1.  Parlamento nario įgaliojimų laikas prasideda ir baigiasi 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto 5 ir 13 straipsniuose nustatyta tvarka. 2.   Visi Parlamento nariai eina pareigas iki pirmo po rinkimų vykstančio Parlamento posėdžio pradžios. 3.  Kiekvienas mandato atsisakantis Parlamento narys raštu praneša Parlamento pirmininkui apie tokį atsisakymą ir jo įsigaliojimo datą, kuri negali būti vėlesnė kaip trys mėnesiai po pranešimo. Šis pranešimas yra oficialiai surašomas dalyvaujant generaliniam sekretoriui ar jo atstovui, jo ir atitinkamo Parlamento nario pasirašomas ir nedelsiant perduodamas nagrinėti atsakingam komitetui, kuris jį įrašo į pirmo savo posėdžio, rengiamo po to, kai buvo gautas šis pranešimas, darbotvarkę. 3.  Kiekvienas mandato atsisakantis Parlamento narys raštu praneša Parlamento pirmininkui apie tokį atsisakymą ir jo įsigaliojimo datą, kuri negali būti vėlesnė kaip trys mėnesiai po pranešimo. Šis pranešimas yra oficialiai surašomas dalyvaujant generaliniam sekretoriui ar jo atstovui, jo ir atitinkamo Parlamento nario pasirašomas ir nedelsiant perduodamas nagrinėti atsakingam komitetui, kuris jį įrašo į pirmo savo posėdžio, rengiamo po to, kai buvo gautas šis pranešimas, darbotvarkę. Jeigu atsakingas komitetas mano, kad mandato atsisakymas neatitinka 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto raidės ir dvasios, jis apie tai informuoja Parlamentą, kad šis nuspręstų, ar konstatuoti, jog yra laisva vieta, ar ne. Jeigu atsakingas komitetas mano, kad mandato atsisakymas atitinka 1976 m. rugsėjo 20 d. Aktą, paskelbiama, kad laisva vieta atsiranda nuo datos, nurodytos oficialiame Parlamento nario pranešime apie mandato atsisakymą, ir Parlamento pirmininkas informuoja apie tai Parlamentą. Priešingu atveju, konstatuojama, jog atsiranda laisva vieta nuo datos, nurodytos Parlamento nario pranešime apie mandato atsisakymą. Dėl šio klausimo Parlamentas nebalsuoja. Jeigu atsakingas komitetas mano, kad mandato atsisakymas neatitinka 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto, jis pasiūlo Parlamentui nepaskelbti, jog yra laisva vieta. Supaprastinta procedūra pradėta taikyti kai kuriais išskirtiniais atvejais, visų pirma tais atvejais, kai nuo datos, nuo kurios įsigalioja mandato atsisakymas, iki pirmo atsakingo komiteto posėdžio vyksta viena ar kelios mėnesinės sesijos ir, nekonstatavus, jog yra laisva vieta, frakcija, kuriai priklauso mandato atsisakantis narys, netenka galimybės pakeisti jį kitu nariu šių mėnesinių sesijų metu. Pagal šią procedūrą tokius klausimus tvarkančiam atsakingo komiteto pranešėjui suteikiami įgaliojimai nedelsiant išnagrinėti bet kokį mandato atsisakymą, apie kurį buvo tinkamai pranešta, ir, jei bet koks delsimas nagrinėjant pranešimą turėtų neigiamų padarinių, kreiptis į komiteto pirmininką, kad šis pagal 3 dalies nuostatas: –   komiteto vardu praneštų Parlamento pirmininkui, jog gali būti konstatuota, kad yra laisva vieta, arba –   sukviestų neeilinį komiteto posėdį visoms pranešėjo iškeltoms konkrečioms problemoms nagrinėti. 3a.   Jeigu iki kitos mėnesinės sesijos nenumatyta surengti atsakingo komiteto posėdžio, atsakingo komiteto pranešėjas nedelsiant išnagrinėja bet kokį mandato atsisakymą, apie kurį buvo tinkamai pranešta. Jei delsimas nagrinėjant pranešimą turėtų neigiamų pasekmių, pranešėjas kreipiasi į komiteto pirmininką, kad šis pagal 3 dalį: –   komiteto vardu praneštų Parlamento pirmininkui, jog gali būti paskelbta, kad yra laisva vieta, arba –   sukviestų neeilinį komiteto posėdį pranešėjo iškeltoms konkrečioms problemoms nagrinėti. 4.   Tuo atveju, kai valstybės narės kompetentinga valdžios institucija, remdamasi valstybės narės įstatymų nuostatomis, praneša Parlamento pirmininkui apie Europos Parlamento nario įgaliojimų pabaigą dėl 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto 7 straipsnio 3 dalyje numatyto nesuderinamumo arba atsiėmus mandatą, kaip nurodyta to paties Akto 13 straipsnio 3 dalyje, Parlamento pirmininkas praneša Parlamentui, kad nuo valstybės narės nurodytos datos mandatas baigia galioti, ir pakviečia valstybę narę nedelsiant užpildyti laisvą vietą. 4.   Kai kompetentingos valstybių narių ar Sąjungos institucijos arba atitinkamas Parlamento narys praneša Parlamento pirmininkui apie paskyrimą arba išrinkimą eiti pareigas, kurios nesuderinamos su Europos Parlamento nario mandatu, kaip numatyta 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto 7 straipsnio 1 ar 2 dalyje, Parlamento pirmininkas apie tai informuoja Parlamentą ir Parlamentas paskelbia, jog nuo nesuderinamumo dienos yra laisva vieta. Kai kompetentingos valstybių narių ar Sąjungos valdžios institucijos arba atitinkamas Parlamento narys praneša Parlamento pirmininkui apie paskyrimą arba išrinkimą eiti pareigas, kurios nesuderinamos su Europos Parlamento nario mandatu, kaip numatyta 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto 7 straipsnio 1 ar 2 dalyje, Parlamento pirmininkas apie tai informuoja Parlamentą, kuris konstatuoja, jog yra laisva vieta. Kai kompetentingos valstybių narių institucijos praneša Parlamento pirmininkui apie Europos Parlamento nario įgaliojimų pabaigą dėl papildomo nesuderinamumo, nustatyto tos valstybės narės teisėje, kaip numatyta 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto 7 straipsnio 3 dalyje, arba Parlamento nariui netekus mandato, kaip numatyta Akto 13 straipsnio 3 dalyje, Parlamento pirmininkas praneša Parlamentui, kad to Parlamento nario įgaliojimai baigia galioti valstybės narės nurodytą dieną. Kai tokia diena nenurodoma, įgaliojimų pabaigos data yra tos valstybės narės pranešimo data. 5.  Valstybių narių arba Sąjungos institucijos informuoja Parlamento pirmininką apie bet kokias Parlamento nariui numatomas patikėti užduotis. Parlamento pirmininkas skiria atsakingam komitetui išnagrinėti, ar numatoma užduotis yra suderinama su 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto raide ir dvasia. Jis supažindina Parlamentą, Parlamento narį ir atitinkamas valdžios institucijas su šio komiteto išvadomis. 5.  Kai valstybių narių arba Sąjungos institucijos informuoja Parlamento pirmininką apie bet kokias Parlamento nariui numatomas patikėti užduotis, Parlamento pirmininkas skiria atsakingam komitetui išnagrinėti, ar numatoma užduotis yra suderinama su 1976 m. rugsėjo 20 d. Aktu, ir supažindina Parlamentą, Parlamento narį ir atitinkamas valdžios institucijas su šio komiteto išvadomis. 6.   Parlamento nario įgaliojimai baigiasi ir laisva vieta atsiranda: –  mandato atsisakymo atveju: kai Parlamentas, remdamasis atsisakymo pranešimu, konstatuoja, jog yra laisva vieta; –   Parlamento nario paskyrimo arba išrinkimo į pareigas, nesuderinamas su Europos Parlamento nario mandatu, kaip numatyta 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto 7 straipsnio 1 arba 2 dalyje, atveju: nuo valstybių narių ar Sąjungos kompetentingų institucijų arba atitinkamo Parlamento nario nurodytos datos. 7.  Parlamentui konstatavus, jog yra laisva vieta, jis apie tai informuoja atitinkamą valstybę narę ir kviečia ją nedelsiant užpildyti vietą. 7.  Parlamentui konstatavus, jog yra laisva vieta, Parlamento pirmininkas apie tai informuoja atitinkamą valstybę narę ir paragina ją nedelsiant užpildyti vietą. 8.   Bet koks ginčas, susijęs su Parlamento nario, kurio įgaliojimai buvo patikrinti, mandato galiojimu, perduodamas atsakingam komitetui, kuris neatidėliodamas, vėliausiai ateinančios mėnesinės sesijos pradžioje, pateikia Parlamentui pranešimą. 9.  Jeigu paaiškėja, jog mandatas priimtas ar pasibaigė esant esminiam neatitikimui arba iškreipus asmens valią, Parlamentas pasilieka teisę paskelbti atitinkamą mandatą negaliojančiu ar atsisakyti konstatuoti, kad Parlamento nario vieta yra laisva. 9.  Jeigu paaiškėja, jog mandatas priimtas ar pasibaigė esant esminiam neatitikimui arba iškreipus asmens valią, Parlamentas gali paskelbti atitinkamą mandatą negaliojančiu ar atsisakyti konstatuoti, kad Parlamento nario vieta yra laisva. Pakeitimas 4 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 5 straipsnis 5 straipsnis 5 straipsnis Privilegijos ir imunitetai Privilegijos ir imunitetai 1.  Parlamento nariai naudojasi privilegijomis ir imunitetais, nustatytais Protokole dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų. 1.  Parlamento nariai naudojasi privilegijomis ir imunitetais, nustatytais Protokole dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų. 2.  Parlamento nario imunitetas nėra jo asmeninė privilegija, bet viso Parlamento ir jo narių nepriklausomybės garantija. 2.  Parlamentas, vykdydamas savo įgaliojimus, susijusius su privilegijomis ir imunitetais, išlieka principinga demokratiška teisėkūros asamblėja ir užtikrina Parlamento narių nepriklausomumą, einant savo pareigas. Parlamento nario imunitetas nėra jo asmeninė privilegija, bet viso Parlamento ir jo narių nepriklausomybės garantija. 3.  Parlamento pirmininkas, kai tik jam pranešama apie Parlamento narių išrinkimą, išduoda jiems laissez-passer, užtikrinančius galimybę laisvai judėti valstybėse narėse. 3.  Parlamento nariui paprašius ir gavus Parlamento pirmininko leidimą Europos Sąjunga išduoda Parlamento nariui Europos Sąjungos laissez-passer, užtikrinantį Parlamento nariui galimybę laisvai judėti valstybėse narėse ir kitose šalyse, kurios šį laissez-passer pripažįsta galiojančiu kelionės dokumentu. 3a.   Visi Parlamento nariai, vykdydami savo pareigas, turi teisę aktyviai dalyvauti Parlamento komitetų ir delegacijų veikloje, kaip numatyta pagal šių Darbo tvarkos taisyklių nuostatas. 4.  Parlamento nariai turi teisę susipažinti su visais Europos Parlamento ar komiteto turimais dokumentais, išskyrus asmens bylas ar sąskaitas, su kuriomis gali susipažinti tik jų subjektai. Darbo tvarkos taisyklių VII priede reglamentuojamos šio principo išimtys, kaip naudoti dokumentus, su kuriais, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais nuostatas, visuomenei gali būti uždrausta susipažinti. 4.  Parlamento nariai turi teisę susipažinti su visais Europos Parlamento ar komiteto turimais dokumentais, išskyrus asmens bylas ar sąskaitas, su kuriomis gali susipažinti tik jų subjektai. 210a straipsnyje reglamentuojamos šio principo išimtys ir nurodoma, kaip naudoti dokumentus, su kuriais pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais nuostatas visuomenei gali būti uždrausta susipažinti. Biurui pritarus ir remiantis pagrįstu sprendimu Parlamento nariui gali būti neleista susipažinti su Parlamento dokumentu, jei, išklausęs atitinkamą Parlamento narį, Biuras padaro išvadą, kad toks susipažinimas nepriimtinu mastu pakenktų instituciniams Parlamento interesams arba viešajam interesui ir kad atitinkamas Parlamento narys siekia susipažinti su dokumentu dėl privačių ir asmeninių priežasčių. Per vieną mėnesį nuo informavimo apie tokį sprendimą dienos Parlamento narys gali jį apskųsti raštu. Raštu pateikiami skundai laikomi priimtinais tik tuomet, jei juose nurodomi apskundimo motyvai. Sprendimą dėl skundo Parlamentas be diskusijų priima per mėnesinę sesiją, vykstančią po skundo pateikimo. Pakeitimas 5 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 6 straipsnis 6 straipsnis 6 straipsnis Imuniteto atšaukimas Imuniteto atšaukimas 1.  Parlamentas, vykdydamas savo įgaliojimus, susijusius su privilegijomis ir imunitetais, išlieka principinga demokratiška teisėkūros asamblėja ir užtikrina Parlamento narių nepriklausomumą, einant savo pareigas. Bet koks prašymas atšaukti imunitetą vertinamas vadovaujantis Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 7, 8 ir 9 straipsniais bei šiame straipsnyje nurodytais principais. 1.  Bet koks prašymas atšaukti imunitetą vertinamas vadovaujantis Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 7, 8 ir 9 straipsniais bei 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais principais. 2.  Kai Parlamento nariai šaukiami kaip liudytojai ar ekspertai, nebūtina prašyti atšaukti Parlamento nario imuniteto, jei: 2.  Kai Parlamento nariai šaukiami kaip liudytojai ar ekspertai, nebūtina prašyti atšaukti Parlamento nario imuniteto, jei: –  jie neprivalės atvykti tą dieną ar tuo metu, kai tai trukdo jiems vykdyti savo Parlamento nario pareigas ar kitaip apsunkina tų pareigų vykdymą, arba jei jie galės pateikti rašytinį ar kitos formos pareiškimą, kas netrukdytų jiems vykdyti savo Parlamento nario pareigų, ir –  jie neprivalės atvykti tą dieną ar tuo metu, kai tai trukdo jiems vykdyti savo Parlamento nario pareigas ar kitaip apsunkina tų pareigų vykdymą, arba jei jie galės pateikti rašytinį ar kitos formos pareiškimą, kas netrukdytų jiems vykdyti savo Parlamento nario pareigų, ir –  jie neprivalo liudyti dėl einant Parlamento nario pareigas konfidencialiai gautos informacijos, kurios, jų manymu, nedera atskleisti. –  jie neprivalo liudyti dėl einant Parlamento nario pareigas konfidencialiai gautos informacijos, kurios, jų manymu, nedera atskleisti. Pakeitimas 6 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 7 straipsnis 7 straipsnis 7 straipsnis Privilegijų ir imuniteto gynimas Privilegijų ir imuniteto gynimas 1.  Tais atvejais, kai įtariama, kad valstybės narės valdžios institucijos yra pažeidusios Parlamento nario ar buvusio Parlamento nario privilegijas ir imunitetus, pagal 9 straipsnio 1 dalį gali būti kreipiamasi su prašymu, kad Parlamentas priimtų sprendimą dėl to, ar tos privilegijos ir imunitetai tikrai buvo pažeisti. 1.  Tais atvejais, kai įtariama, kad valstybės narės valdžios institucijos yra pažeidusios arba ruošiasi pažeisti Parlamento nario ar buvusio Parlamento nario privilegijas ir imunitetus, pagal 9 straipsnio 1 dalį gali būti kreipiamasi su prašymu, kad Parlamentas priimtų sprendimą dėl to, ar tos privilegijos ir imunitetai buvo arba, kaip manoma, bus pažeisti. 2.  Ypač toks prašymas ginti privilegijas ir imunitetus gali būti pateiktas tais atvejais, kai manoma, jog susiklostė tokios aplinkybės, kuriomis laisvam Parlamento narių, vykstančių į Parlamento posėdžių vietą bei grįžtantiems iš jos, judėjimui taikomi administraciniai ar kitokie apribojimai arba einant pareigas pareiškiama nuomonė ar balsuojama, arba tokios aplinkybės gali būti priskirtos Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnio taikymo sričiai. 2.  Toks prašymas ginti privilegijas ir imunitetus visų pirma gali būti pateiktas tais atvejais, kai manoma, jog susiklostė tokios aplinkybės, kuriomis laisvam Parlamento narių, vykstančių į Parlamento posėdžių vietą bei grįžtantiems iš jos, judėjimui arba einant pareigas pareiškiamai nuomonei ar balsavimui galėtų būti taikomi administraciniai ar kitokie apribojimai, arba tokios aplinkybės galėtų būti priskirtos Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnio taikymo sričiai. 3.  Prašymas ginti Parlamento nario privilegijas ir imunitetus nepriimtinas, jei jau buvo gautas su tais pačiais procesiniais veiksmais susijęs prašymas dėl to Parlamento nario imuniteto atšaukimo ar jo gynimo – nesvarbu, ar tuo metu buvo priimtas sprendimas. 3.  Prašymas ginti Parlamento nario privilegijas ir imunitetus nepriimtinas, jei jau buvo gautas su tais pačiais faktais susijęs prašymas dėl to Parlamento nario imuniteto atšaukimo ar jo gynimo – nesvarbu, ar tuo metu buvo priimtas sprendimas. 4.  Prašymas ginti Parlamento nario privilegijas ir imunitetus toliau nesvarstomas, jei gautas su tais pačiais procesiniais veiksmais susijęs prašymas atšaukti to Parlamento nario imunitetą. 4.  Prašymas ginti Parlamento nario privilegijas ir imunitetus toliau nesvarstomas, jei gautas su tais pačiais faktais susijęs prašymas atšaukti to Parlamento nario imunitetą. 5.  Tais atvejais, kai buvo priimtas sprendimas neginti Parlamento nario privilegijų ir imunitetų, Parlamento narys gali pateikti prašymą dėl sprendimo persvarstymo ir pridėti naujų įrodymų. Prašymas persvarstyti nepriimtinas, jei sprendimas buvo apskųstas pradėjus procedūrą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 263 straipsnį arba jei Parlamento pirmininkas nusprendžia, kad pateikti nauji įrodymai nepakankamai pagrįsti, kad būtų galima leisti prašymą persvarstyti. 5.  Tais atvejais, kai buvo priimtas sprendimas neginti Parlamento nario privilegijų ir imunitetų, Parlamento narys gali išimties tvarka pateikti prašymą dėl sprendimo persvarstymo, pridėdamas naujų įrodymų, kaip numatyta 9 straipsnio 1 dalyje. Prašymas persvarstyti nepriimtinas, jei sprendimas buvo apskųstas pradėjus procedūrą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 263 straipsnį arba jei Parlamento pirmininkas nusprendžia, kad pateikti nauji įrodymai nepakankamai pagrįsti, kad būtų galima leisti prašymą persvarstyti. Pakeitimas 7 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 9 straipsnis 9 straipsnis 9 straipsnis Su imunitetu susijusios procedūros Su imunitetu susijusios procedūros 1.  Bet koks prašymas atšaukti kurio nors Parlamento nario imunitetą, kurį Parlamento pirmininkui pateikia valstybės narės kompetentinga valdžios institucija, arba Parlamento nario ar buvusio Parlamento nario prašymas apginti privilegijas ir imunitetus paskelbiamas per plenarinį posėdį ir perduodamas atsakingam komitetui. 1.  Bet koks prašymas atšaukti kurio nors Parlamento nario imunitetą, kurį Parlamento pirmininkui pateikia valstybės narės kompetentinga valdžios institucija, arba Parlamento nario ar buvusio Parlamento nario prašymas apginti privilegijas ir imunitetus paskelbiamas per plenarinį posėdį ir perduodamas atsakingam komitetui. Šiam Parlamento nariui ar buvusiam Parlamento nariui gali atstovauti kitas Parlamento narys. Prašymą kitas Parlamento narys gali pateikti tik su atitinkamo Parlamento nario sutikimu. 1a.   Atitinkamam Parlamento nariui ar buvusiam Parlamento nariui sutikus, prašymą gali pateikti kitas Parlamento narys, kuriam leidžiama atstovauti atitinkamam Parlamento nariui arba buvusiam Parlamento nariui visais procedūros etapais. Atitinkamam Parlamento nariui ar buvusiam Parlamento nariui atstovaujantis Parlamento narys nedalyvauja komitetui priimant sprendimus. 2.  Prašymus atšaukti imunitetą ar prašymus ginti privilegijas ir imunitetus komitetas nagrinėja nedelsdamas, tačiau atsižvelgdamas į jų santykinį sudėtingumą. 2.  Prašymus atšaukti imunitetą ar prašymus ginti privilegijas ir imunitetus komitetas nagrinėja nedelsdamas, tačiau atsižvelgdamas į jų santykinį sudėtingumą. 3.  Komitetas pateikia pasiūlymą dėl pagrįsto sprendimo, kuriuo rekomenduojama patenkinti ar atmesti prašymą atšaukti imunitetą ar prašymą ginti privilegijas ir imunitetus. 3.  Komitetas pateikia pasiūlymą dėl pagrįsto sprendimo, kuriuo rekomenduojama patenkinti ar atmesti prašymą atšaukti imunitetą ar prašymą ginti privilegijas ir imunitetus. Jokie pakeitimai nepriimtini. Jei pasiūlymas atmetamas, laikoma, kad priimtas priešingas sprendimas. 4.  Komitetas gali prašyti atitinkamos valdžios institucijos suteikti jam informaciją ar paaiškinimus, kuriuos mano esant būtinus nustatant, ar imunitetas turėtų būti atšauktas, ar privilegijos ir imunitetai turėtų būti ginami. 4.  Komitetas gali prašyti atitinkamos valdžios institucijos suteikti jam informaciją ar paaiškinimus, kuriuos mano esant būtinus nustatant, ar imunitetas turėtų būti atšauktas, ar privilegijos ir imunitetai turėtų būti ginami. 5.  Atitinkamam Parlamento nariui suteikiama galimybė pasiaiškinti. Jis gali pateikti dokumentus ir kitus rašytinius įrodymus, kuriuos mano esant svarbius, ir jam gali atstovauti kitas Parlamento narys. 5.  Atitinkamam Parlamento nariui suteikiama galimybė pasiaiškinti ir jis gali pateikti dokumentus ir kitus rašytinius įrodymus, kuriuos mano esant svarbius. Parlamento narys nedalyvauja diskusijose dėl prašymo atšaukti arba ginti jo imunitetą, išskyrus patį jo paaiškinimo klausymą. Parlamento narys nedalyvauja diskusijose dėl prašymo atšaukti arba ginti jo imunitetą, išskyrus patį jo paaiškinimo klausymą. Komiteto pirmininkas pakviečia Parlamento narį, kurio paaiškinimą ketinama išklausyti, ir nurodo datą ir laiką. Parlamento narys gali atsisakyti teisės būti išklausytam. Komiteto pirmininkas pakviečia Parlamento narį, kurio paaiškinimą ketinama išklausyti, ir nurodo datą ir laiką. Parlamento narys gali atsisakyti teisės būti išklausytam. Parlamento nariui neatvykus į klausymą, į kurį jis buvo pakviestas, manoma, kad jis atsisakė teisės būti išklausytam, nebent jis paprašytų leisti neatvykti į konkrečią dieną ir konkrečiu laiku pasiūlytą klausymą ir nurodytų priežastis. Komiteto pirmininkas, atsižvelgdamas į pateiktas priežastis, nusprendžia, ar toks prašymas leisti neatvykti priimtinas. Šis sprendimas neskundžiamas. Parlamento nariui neatvykus į klausymą, į kurį jis buvo pakviestas, manoma, kad jis atsisakė teisės būti išklausytam, nebent jis paprašytų leisti neatvykti į konkrečią dieną ir konkrečiu laiku pasiūlytą klausymą ir nurodytų priežastis. Komiteto pirmininkas, atsižvelgdamas į pateiktas priežastis, nusprendžia, ar toks prašymas leisti neatvykti priimtinas. Šis sprendimas neskundžiamas. Komiteto pirmininkui prašymą leisti neatvykti patenkinus, jis pakviečia Parlamento narį atvykti į klausymą kitą dieną ir kitu laiku. Parlamento nariui neatsiliepus į antrą kvietimą atvykti į klausymą, procedūra tęsiama neišklausius Parlamento nario paaiškinimo. Tuomet nebegali būti tenkinami jokie kiti prašymai leisti neatvykti ar pateikti paaiškinimą. Komiteto pirmininkui prašymą leisti neatvykti patenkinus, jis pakviečia Parlamento narį atvykti į klausymą kitą dieną ir kitu laiku. Parlamento nariui neatsiliepus į antrą kvietimą atvykti į klausymą, procedūra tęsiama neišklausius Parlamento nario paaiškinimo. Tuomet nebegali būti tenkinami jokie kiti prašymai leisti neatvykti ar pateikti paaiškinimą. 6.  Kai prašoma atšaukti imunitetą turint kelis pagrindus, dėl kiekvieno iš jų gali būti priimamas atskiras sprendimas. Komiteto išvadoje išimties tvarka gali būti pasiūlyta, kad imuniteto atšaukimas būtų taikomas tiktai traukimo atsakomybėn atžvilgiu ir kad iki galutinio sprendimo priėmimo Parlamento narys nebūtų sulaikytas, areštuotas ir jam nebūtų taikomos kitokios priemonės, trukdančios atlikti pagal mandatą priderančias pareigas. 6.  Kai prašoma atšaukti arba ginti imunitetą turint kelis pagrindus, dėl kiekvieno iš jų gali būti priimamas atskiras sprendimas. Komiteto išvadoje išimties tvarka gali būti pasiūlyta, kad imuniteto atšaukimas arba gynimas būtų taikomas tiktai traukimo atsakomybėn atžvilgiu ir kad iki galutinio sprendimo priėmimo Parlamento narys nebūtų sulaikytas, areštuotas ir jam nebūtų taikomos kitokios priemonės, trukdančios atlikti pagal mandatą priderančias pareigas. 7.  Komitetas gali pateikti pagrįstą nuomonę dėl šios institucijos kompetencijos ir dėl prašymo priimtinumo, bet jokiais atvejais neišsako nuomonės dėl Parlamento nario kaltumo ar nekaltumo ir dėl to, ar nuomonės ir veiksmai, kuriais jis yra kaltinamas, užtraukia jam atsakomybę, net jei nagrinėdamas prašymą komitetas galėjo išsamiai susipažinti su šia byla. 7.  Komitetas gali pateikti pagrįstą nuomonę dėl šios institucijos kompetencijos ir dėl prašymo priimtinumo, bet jokiais atvejais neišsako nuomonės dėl Parlamento nario kaltumo ar nekaltumo ir dėl to, ar nuomonės ir veiksmai, kuriais jis yra kaltinamas, užtraukia jam atsakomybę, net jei nagrinėdamas prašymą komitetas galėjo išsamiai susipažinti su šia byla. 8.  Komiteto pranešimas įtraukiamas į pirmo Parlamento posėdžio po jo pateikimo darbotvarkės pradžią. Negali būti teikiami jokie pasiūlymo(-ų) dėl sprendimo pakeitimai. 8.  Komiteto pasiūlymas dėl sprendimo įtraukiamas į pirmo Parlamento plenarinio posėdžio, įvyksiančio po jo pateikimo dienos, darbotvarkę. Negali būti teikiami jokie tokio pasiūlymo pakeitimai. Diskusijose apsiribojama tik motyvais „už“ ar „prieš“ kiekvieną pasiūlymą atšaukti, palikti ar ginti privilegiją ar imunitetą. Diskusijose apsiribojama tik motyvais „už“ ar „prieš“ kiekvieną pasiūlymą atšaukti, palikti ar ginti privilegiją ar imunitetą. Nepažeidžiant 164 straipsnio nuostatų, Parlamento narys, dėl kurio privilegijų ir imuniteto vyksta tyrimas, negali dalyvauti diskusijose. Nepažeidžiant 164 straipsnio nuostatų, Parlamento narys, dėl kurio privilegijų ir imuniteto vyksta tyrimas, negali dalyvauti diskusijose. Dėl pranešime esančio(-ių) pasiūlymo(-ų) dėl sprendimo balsuojama pirmo balsavimo po diskusijų metu. Dėl pranešime esančio(-ių) pasiūlymo(-ų) dėl sprendimo balsuojama pirmo balsavimo po diskusijų metu. Pasibaigus Parlamento svarstymui, atskirai balsuojama dėl kiekvieno pranešime esančio pasiūlymo. Jei kuris nors pasiūlymas atmetamas, laikomas priimtu priešingas jam sprendimas. Pasibaigus Parlamento svarstymui, atskirai balsuojama dėl kiekvieno pranešime esančio pasiūlymo. Jei kuris nors pasiūlymas atmetamas, laikomas priimtu priešingas jam sprendimas. 9.  Apie šį Parlamento sprendimą Parlamento pirmininkas nedelsdamas praneša atitinkamam Parlamento nariui ir kompetentingai atitinkamos valstybės narės institucijai, prašydamas informuoti jį apie proceso eigą ir su juo susijusius teismo sprendimus. Gavęs šią informaciją, Parlamento pirmininkas apie tai praneša Parlamentui priimtiniausiu jam būdu, jei reikia, pasikonsultavęs su atsakingu komitetu. 9.  Apie šį Parlamento sprendimą Parlamento pirmininkas nedelsdamas praneša atitinkamam Parlamento nariui ir kompetentingai atitinkamos valstybės narės institucijai, prašydamas informuoti jį apie proceso eigą ir su juo susijusius teismo sprendimus. Gavęs šią informaciją, Parlamento pirmininkas apie tai praneša Parlamentui priimtiniausiu jam būdu, jei reikia, pasikonsultavęs su atsakingu komitetu. 10.  Šiuos klausimus ir visus gaunamus dokumentus komitetas nagrinėja ypač konfidencialiai. 10.  Šiuos klausimus ir visus gaunamus dokumentus komitetas nagrinėja ypač konfidencialiai. Posėdžiai, kuriuose komitetas nagrinėja prašymus dėl imunitetų procedūrų, visada yra uždari. 11.  Komitetas, pasitaręs su valstybėmis narėmis, gali sudaryti orientacinį valstybių narių valdžios institucijų, turinčių teisę pateikti prašymą atšaukti Parlamento nario imunitetą, sąrašą. 11.  Parlamentas svarsto tik teisminių institucijų arba valstybių narių nuolatinių atstovybių jam perduotus prašymus atšaukti Parlamento nario imunitetą. 12.  Komitetas nustato šio straipsnio taikymo principus. 12.  Komitetas nustato šio straipsnio taikymo principus. 13.  Visi kompetentingų valdžios institucijų atsiųsti prašymai, susiję su Parlamento nario privilegijų ar imunitetų taikymu, nagrinėjami pagal pirmiau išdėstytas taisykles. 13.  Visi kompetentingų valdžios institucijų atsiųsti prašymai, susiję su Parlamento nario privilegijų ar imunitetų taikymu, nagrinėjami pagal pirmiau išdėstytas taisykles. Pakeitimas 8 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 10 straipsnis 10 straipsnis Išbraukta. Parlamento narių statuto įgyvendinimas Parlamentas priima Parlamento narių statutą ir bet kokius jo pakeitimus, remdamasis atsakingo komiteto pasiūlymu. Mutatis mutandis taikoma 150 straipsnio 1 dalis. Biuras atsako už šių taisyklių taikymą ir, remdamasis metiniu biudžetu, priima sprendimą dėl finansinių paketų. Pakeitimai 9 ir 314 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 11 straipsnis 11 straipsnis 11 straipsnis Parlamento narių finansiniai interesai, elgesio normos, privalomas skaidrumo registras ir galimybė patekti į Parlamentą Parlamento narių finansiniai interesai ir elgesio normos 1.  Parlamentas priima taisykles dėl Parlamento narių finansinių interesų skaidrumo elgesio kodekso forma, kuris pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 232 straipsnį priimamas narių balsų dauguma ir pridedamas prie šių Darbo tvarkos taisyklių. 1.  Parlamentas priima taisykles dėl Parlamento narių finansinių interesų skaidrumo elgesio kaip kodeksą, kuris priimamas visų Parlamento narių balsų dauguma ir pridedamas prie šių Darbo tvarkos taisyklių1. Šios taisyklės negali apsunkinti ar varžyti Parlamento nario, atliekančio savo pareigas ir su jomis susijusią politinę ar kitokią veiklą. Šios taisyklės negali kitaip apsunkinti ar varžyti Parlamento nario, atliekančio savo pareigas ir su jomis susijusią politinę ar kitokią veiklą. 1a.   Parlamento nariai turėtų taikyti nuolatinę praktiką, pagal kurią būtų susitinkama tik su interesų grupių atstovais, užsiregistravusiais skaidrumo registre1a. 2.  Parlamento narių elgesys paremtas abipuse pagarba ir pagrindiniuose Europos Sąjungos dokumentuose apibrėžtomis vertybėmis bei principais, pagarba Parlamentui ir neturi trukdyti sklandžiam Parlamento darbui ar trikdyti ramybės visose Parlamento patalpose. Parlamento nariai laikosi Parlamento nustatytų darbo su konfidencialia informacija taisyklių. 2.  Parlamento narių elgesys paremtas abipuse pagarba ir Sutartyse, ypač Pagrindinių teisių chartijoje, apibrėžtomis vertybėmis bei principais ir pagarba Parlamentui. Be to, jis neturi trukdyti sklandžiam Parlamento darbui, kenkti saugumui ir tvarkai Parlamento patalpose ar Parlamento įrangos veikimui. Vykstant diskusijoms Parlamente, Parlamento nariai neturi naudoti įžeidžiančios, rasistinės ar ksenofobiškos kalbos, neturi elgtis įžeidžiančiai, rasistiškai ar ksenofobiškai ir nedemonstruoja atitinkamų plakatų ar transparantų. Parlamento nariai laikosi Parlamento nustatytų darbo su konfidencialia informacija taisyklių. Nesilaikant šių reikalavimų ir taisyklių, gali būti taikomos priemonės pagal 165, 166 ir 167 straipsnius. Nesilaikant šių reikalavimų ir taisyklių, gali būti taikomos priemonės pagal 165, 166 ir 167 straipsnius. 3.  Taikant šį straipsnį jokiu būdu neturi būti ribojamas Parlamento diskusijų gyvybingumas ar suvaržoma Parlamento narių žodžio laisvė. 3.  Taikant šį straipsnį neturi būti kitaip ribojamas Parlamento diskusijų gyvybingumas ar suvaržoma Parlamento narių žodžio laisvė. Šio straipsnio taikymas grindžiamas visapusiška pagarba Parlamento narių teisėms, apibrėžtoms pirminėje teisėje ir Parlamento narių statute. Šio straipsnio taikymas grindžiamas visapusiška pagarba Parlamento narių teisėms, apibrėžtoms pirminėje teisėje ir Parlamento narių statute. Taikant šį straipsnį remiamasi skaidrumo principu ir užtikrinama, kad Parlamento nariai būtų supažindinami su visomis šios srities nuostatomis, individualiai informuojant apie jų teises ir pareigas. Taikant šį straipsnį remiamasi skaidrumo principu ir užtikrinama, kad Parlamento nariai būtų supažindinami su visomis šios srities nuostatomis, individualiai informuojant apie jų teises ir pareigas. 3a.   Jei Parlamento nario įdarbintas asmuo arba kitas asmuo, kuriam jis padėjo patekti į Parlamento patalpas ar suteikė prieigą prie Parlamento įrangos, nesilaiko 2 dalyje nurodytų elgesio normų, 166 straipsnyje numatytos nuobaudos prireikus gali būti taikomos atitinkamam Parlamento nariui. 4.  Parlamento kadencijos pradžioje kvestoriai nustato maksimalų padėjėjų skaičių, kurį gali užregistruoti kiekvienas Parlamento narys (akredituoti padėjėjai). 4.  Kvestoriai nustato maksimalų padėjėjų, kuriuos gali užregistruoti kiekvienas Parlamento narys, skaičių. 5.   Asmenims, kurie nedirba ES institucijose, ilgalaikiai leidimai įeiti į pastatus išduodami kvestorių atsakomybe. Šie leidimai galioja ilgiausiai vienerius metus, ir jų galiojimo laikas gali būti pratęsiamas. Naudojimosi šiais leidimais sąlygas nustato Biuras. Šie leidimai įeiti į pastatus gali būti išduodami: –  asmenims, užregistruotiems skaidrumo registre2 arba atstovaujantiems ar dirbantiems jame užregistruotoms organizacijoms, tačiau ši registracija savaime nesuteikia teisės gauti tokį leidimą įeiti į pastatus; –  asmenims, pageidaujantiems dažnai lankytis Parlamento patalpose, tačiau nepatenkantiems į susitarimo dėl skaidrumo registro3 sukūrimo taikymo sritį –  Parlamento narių vietiniams padėjėjams, taip pat asmenims, padedantiems Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto nariams. 6.   Asmenys, užsiregistravę skaidrumo registre, palaikydami santykius su Parlamentu privalo laikytis: –  Elgesio kodekso, pridėto prie susitarimo4; –  susitarimu nustatytos tvarkos ir kitų įsipareigojimų; ir –  šio straipsnio ir jo įgyvendinimo nuostatų. 7.   Kvestoriai apibrėžia, kaip Elgesio kodeksas taikomas asmenims, kurie, nors ir turi ilgalaikį leidimą įeiti į pastatus, tačiau nepatenka į susitarimo taikymo sritį. 8.   Leidimas įeiti į pastatus atimamas kvestoriams priėmus motyvuotą sprendimą šiais atvejais: –  išbraukimas iš skaidrumo registro, nebent yra svarbių tam prieštaraujančių priežasčių; –  rimtas 6 dalies reikalavimų nevykdymas. 9.   Biuras, pasiūlius generaliniam sekretoriui, imasi priemonių, būtinų įgyvendinti skaidrumo registrą, laikydamasis susitarimo dėl registro sukūrimo nuostatų. 5–8 dalių nuostatų įgyvendinimas nustatytas priede. 10.  Buvusių Parlamento narių elgesio kodeksą, teises ir privilegijas savo sprendimu tvirtina Biuras. Visiems buvusiems Parlamento nariams galioja vienodos nuostatos. 10.  Buvusių Parlamento narių elgesio kodeksą, teises ir privilegijas savo sprendimu tvirtina Biuras. Visiems buvusiems Parlamento nariams galioja vienodos nuostatos. __________________ __________________ 1 Žr. I priedą. 1 Žr. I priedą. 1a Registras sudarytas Europos Parlamento ir Komisijos susitarimu dėl skaidrumo registro, skirto organizacijoms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, dalyvaujantiems kuriant ir įgyvendinant Europos Sąjungos politiką (OL L 277, 2014 9 19, p. 11). 2 Registras sudarytas Europos Parlamento ir Komisijos susitarimu dėl skaidrumo registro, skirto organizacijoms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, dalyvaujantiems kuriant ir įgyvendinant Europos Sąjungos politiką (žr. IX priedo B dalį). 3 Žr. IX priedo B dalį. 4 Žr. susitarimo 3 priedą, esantį IX priedo B dalyje. 5 Žr. IX priedo A dalį. Pakeitimas 10 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 12 straipsnis 12 straipsnis 12 straipsnis Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekami vidaus tyrimai Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekami vidaus tyrimai Bendros taisyklės, numatytos 1999 m. gegužės 25 d. tarpinstituciniame susitarime dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų, kuriose nustatomos priemonės, reikalingos užtikrinti, kad Tarnybos atliekami tyrimai vyktų sklandžiai, taikomos ir Parlamente, remiantis šių Darbo tvarkos taisyklių priede pateikiamu Parlamento sprendimu. Bendros taisyklės, numatytos 1999 m. gegužės 25 d. tarpinstituciniame susitarime dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų, kuriose nustatomos priemonės, reikalingos užtikrinti, kad Tarnybos atliekami tyrimai vyktų sklandžiai, taikomos ir Parlamente, remiantis 1999 m. lapkričio 18 d. Parlamento sprendimu dėl vidaus tyrimų, susijusių su Bendrijos interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ir bet kurios kitos neteisėtos veiklos prevencija, nuostatų ir sąlygų. __________________ 6 Žr. XI priedą. Pakeitimas 11 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 13 straipsnis 13 straipsnis 13 straipsnis Stebėtojai Stebėtojai 1.  Pasirašius valstybės stojimo į Europos Sąjungą sutartį, Parlamento pirmininkas, gavęs Pirmininkų sueigos sutikimą, gali pakviesti stojančiosios valstybės parlamentą iš savo narių skirti tokį skaičių stebėtojų, kuris atitiktų tai valstybei skirtą būsimų vietų Europos Parlamente skaičių. 1.  Pasirašius valstybės stojimo į Europos Sąjungą sutartį, Parlamento pirmininkas, gavęs Pirmininkų sueigos sutikimą, gali pakviesti stojančiosios valstybės parlamentą iš savo narių skirti tokį skaičių stebėtojų, kuris atitiktų tai valstybei skirtą būsimų vietų Europos Parlamente skaičių. 2.  Tol, kol įsigalios stojimo sutartis, šie stebėtojai dalyvauja Parlamento darbe ir turi teisę kalbėti komitetuose ir frakcijose. Stebėtojai neturi teisės balsuoti ir būti kandidatais į renkamus Parlamento postus. Jų dalyvavimas neturi jokių teisinių pasekmių Parlamento darbui. 2.  Tol, kol įsigalios stojimo sutartis, šie stebėtojai dalyvauja Parlamento darbe ir turi teisę kalbėti komitetuose ir frakcijose. Stebėtojai neturi teisės balsuoti, būti kandidatais į renkamas pareigas Parlamente ir atstovauti Parlamentui išorėje. Jų dalyvavimas neturi jokių teisinių pasekmių Parlamento darbui. 3.  Stebėtojai naudojasi Parlamento infrastruktūra bei vykdant stebėtojų veiklą jų patiriamos išlaidos jiems atlyginamos tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir Parlamento nariams. 3.  Stebėtojai naudojasi Parlamento infrastruktūra bei vykdant stebėtojų veiklą jų patiriamos kelionės ir pragyvenimo išlaidos jiems atlyginamos tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir Parlamento nariams. Pakeitimas 12 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 14 straipsnis 14 straipsnis 14 straipsnis Laikinai einantis Parlamento pirmininko pareigas Laikinai einantis Parlamento pirmininko pareigas 1.  Kol bus išrinktas Parlamento pirmininkas, 146 straipsnio 2 dalyje numatytam posėdžiui, taip pat bet kuriam kitam posėdžiui, kuriame renkamas Parlamento pirmininkas ir Biuras, pirmininkauja kadenciją baigiantis Parlamento pirmininkas arba, jei jo nėra, kadenciją baigiantis Parlamento pirmininko pavaduotojas eilės tvarka arba, jei jo nėra, Parlamento narys, kuris ilgiausiai ėjo pareigas. 1.  Kol bus išrinktas Parlamento pirmininkas, 146 straipsnio 2 dalyje numatytam posėdžiui, taip pat bet kuriam kitam posėdžiui, kuriame renkamas Parlamento pirmininkas ir Biuras, pirmininkauja kadenciją baigiantis Parlamento pirmininkas arba, jei jo nėra, kadenciją baigiantis Parlamento pirmininko pavaduotojas eilės tvarka arba, jei jo nėra, Parlamento narys, kuris ilgiausiai ėjo pareigas. 2.  Pirmininkaujant Parlamento nariui, kuris laikinai eina Parlamento pirmininko pareigas pagal 1 dalį, negali vykti jokių diskusijų, išskyrus tas, kurios susijusios su Parlamento pirmininko rinkimais ar įgaliojimų patikrinimu. 2.  Pirmininkaujant Parlamento nariui, kuris laikinai eina Parlamento pirmininko pareigas pagal 1 dalį, negali vykti jokių diskusijų, išskyrus tas, kurios susijusios su Parlamento pirmininko rinkimais ar įgaliojimų patikrinimu, pagal 3 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą. Visi kiti klausimai dėl įgaliojimų patikrinimo, kurie iškeliami jam pirmininkaujant, perduodami atsakingam komitetui. Parlamento nariui, kuris laikinai eina Parlamento pirmininko pareigas pagal 1 dalį, suteikiami 3 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje numatyti Parlamento pirmininko įgaliojimai. Visi kiti klausimai dėl įgaliojimų patikrinimo, kurie iškeliami jam pirmininkaujant, perduodami už įgaliojimų patikrinimą atsakingam komitetui. Pakeitimai 13 ir 383 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 15 straipsnis 15 straipsnis 15 straipsnis Kandidatūros ir bendrosios nuostatos Kandidatūros ir bendrosios nuostatos 1.  Parlamento pirmininkas, Parlamento pirmininko pavaduotojai ir kvestoriai yra renkami slaptu balsavimu 182 straipsnyje nurodyta tvarka. Kandidatūros turi būti siūlomos sutinkant asmenims, kuriuos numatoma rinkti. Kandidatūras gali siūlyti tik frakcija arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių. Tačiau kai kandidatūrų skaičius neviršija numatytų vietų skaičiaus, kandidatai gali būti renkami vieningu pritarimu be balsavimo. 1.  Parlamento pirmininkas, o vėliau – Parlamento pirmininko pavaduotojai ir kvestoriai, renkami slaptu balsavimu 182 straipsnyje nurodyta tvarka. Kandidatūros turi būti siūlomos sutinkant kandidatams; jas gali siūlyti tik frakcija arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių. Naujos kandidatūros gali būti pateikiamos prieš kiekvieną balsavimą. Kai kandidatūrų skaičius neviršija numatytų vietų skaičiaus, kandidatai renkami aklamacijos būdu, nebent ne mažiau kaip viena penktoji visų Parlamento narių pateiktų prašymą balsuoti slaptai. Kai siekiant išrinkti daugiau kaip vieną Parlamento vadovybės narį balsuojama viename biuletenyje, toks balsavimo biuletenis laikomas galiojančiu, jei buvo atiduota daugiau kaip pusė galimų balsų. Jeigu reikia pakeisti vieną Parlamento pirmininko pavaduotoją ir yra tik vienas kandidatas, jis gali būti išrinktas vieningu pritarimu be balsavimo. Pirmininkas turi teisę savo nuožiūra nuspręsti, ar rinkimai vyks vieningu pritarus, ar slaptu balsavimu. Išrinktas kandidatas eilės tvarka užima Parlamento pirmininko pavaduotojo, kurį jis pakeičia, vietą. 2.  Renkant Parlamento pirmininką, Parlamento pirmininko pavaduotojus ir kvestorius, reikia atsižvelgti, kad būtų tolygiai atstovaujama visoms valstybėms narėms ir politinėms kryptims. 2.  Renkant Parlamento pirmininką, Parlamento pirmininko pavaduotojus ir kvestorius, reikia atsižvelgti, kad būtų tolygiai atstovaujama politinėms kryptims, lytims ir užtikrinama geografinė pusiausvyra. Pakeitimas 14 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 16 straipsnis 16 straipsnis 16 straipsnis Parlamento pirmininko rinkimai. Sveikinimo kalba Parlamento pirmininko rinkimai. Sveikinimo kalba 1.  Pirmiausia renkamas Parlamento pirmininkas. Parlamento nariui, kuris laikinai eina Parlamento pirmininko pareigas pagal 14 straipsnį, prieš kiekvieną balsavimą pristatomos kandidatūros, su kuriomis jis supažindina Parlamentą. Jeigu po trijų balsavimų nei vienas kandidatas nesurenka absoliučios balsavusiųjų daugumos, per ketvirtą balsavimą balsuojama tik dėl dviejų trečiojo balsavimo metu daugiausiai balsų surinkusių narių; balsams pasidalijus po lygiai, išrinktu laikomas vyresnis pagal amžių kandidatas. 1.  Kandidatūros į Parlamento pirmininko pareigas pateikiamos Parlamento nariui, kuris pagal 14 straipsnį laikinai eina Parlamento pirmininko pareigas, ir jis paskelbia apie tokias kandidatūras Parlamentui. Jeigu po trijų balsavimų nei vienas kandidatas nesurenka absoliučios balsavusiųjų daugumos, nukrypstant nuo 15 straipsnio 1 dalies per ketvirtą balsavimą balsuojama tik dėl dviejų trečiojo balsavimo metu daugiausiai balsų surinkusių narių; balsams pasidalijus po lygiai, išrinktu laikomas vyresnis pagal amžių kandidatas. 2.  Išrinkus Parlamento pirmininką, Parlamento narys, kuris laikinai eina Parlamento pirmininko pareigas pagal 14 straipsnį, jam užleidžia Parlamento pirmininko kėdę. Tik išrinktas Parlamento pirmininkas gali sakyti sveikinimo kalbą. 2.  Išrinkus Parlamento pirmininką, Parlamento narys, kuris laikinai eina Parlamento pirmininko pareigas pagal 14 straipsnį, jam užleidžia Parlamento pirmininko kėdę. Tik išrinktas Parlamento pirmininkas gali sakyti sveikinimo kalbą. Pakeitimas 15 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 17 straipsnis 17 straipsnis 17 straipsnis Parlamento pirmininko pavaduotojų rinkimai Parlamento pirmininko pavaduotojų rinkimai 1.  Po to viename biuletenyje balsuojama dėl Parlamento pirmininko pavaduotojų kandidatūrų. Per pirmą balsavimą išrinktais laikomi ne daugiau kaip keturiolika kandidatų, surinkusių absoliučią balsavusiųjų daugumą, atsižvelgiant į jų eiliškumą pagal surinktų balsų skaičių. Jei išrinktų kandidatų skaičius yra mažesnis negu numatytų vietų skaičius, tokia pačia tvarka vyksta antras balsavimas likusioms vietoms užimti. Jei reikalingas trečias balsavimas, į likusias vietas išrenkami daugiausiai balsų surinkę kandidatai. Balsams pasidalijus po lygiai, išrinktais laikomi vyriausi pagal amžių kandidatai. 1.  Po to vienu balsavimu renkami Parlamento pirmininko pavaduotojai. Per pirmą balsavimą išrinktais laikomi ne daugiau kaip keturiolika kandidatų, surinkusių absoliučią balsavusiųjų daugumą, atsižvelgiant į jų eiliškumą pagal surinktų balsų skaičių. Jei išrinktų kandidatų skaičius yra mažesnis negu numatytų vietų skaičius, tokia pačia tvarka vyksta antras balsavimas likusioms vietoms užimti. Jei reikalingas trečias balsavimas, į likusias vietas išrenkami daugiausiai balsų surinkę kandidatai. Balsams pasidalijus po lygiai, išrinktais laikomi vyriausi pagal amžių kandidatai. Nors šis straipsnis, skirtingai nuo 16 straipsnio 1 dalies, nenumato aiškios galimybės per Parlamento pirmininko pavaduotojų rinkimus siūlyti naujas kandidatūras tarp balsavimų, tai leidžiama daryti, kadangi Parlamentas kaip nepriklausoma institucija privalo turėti galimybę apsvarstyti visas įmanomas kandidatūras, nes priešingu atveju gali būti trukdoma sklandžiai rinkimų eigai. 2.  Nepažeidžiant 20 straipsnio 1 dalies nuostatų, Parlamento pirmininko pavaduotojų eiliškumą lemia jų vieta pagal balsavimo rezultatus arba amžius, jeigu surinktas vienodas balsų skaičius. 2.  Nepažeidžiant 20 straipsnio 1 dalies nuostatų, Parlamento pirmininko pavaduotojų eiliškumą lemia jų vieta pagal balsavimo rezultatus arba amžius, jeigu surinktas vienodas balsų skaičius. Jei kandidatai išrenkami vieningu pritarimu be balsavimo, eiliškumas nustatomas slaptu balsavimu. Jei kandidatai išrenkami vieningu pritarimu be balsavimo, eiliškumas nustatomas slaptu balsavimu. Pakeitimas 16 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 18 straipsnis 18 straipsnis 18 straipsnis Kvestorių rinkimai Kvestorių rinkimai Po Parlamento pirmininko pavaduotojų rinkimų Parlamentas renka penkis kvestorius. Parlamentas išrenka penkis kvestorius laikydamasis tos pačios tvarkos kaip ir renkant Parlamento pirmininko pavaduotojus. Šie rinkimai vyksta ta pačia tvarka kaip ir Parlamento pirmininko pavaduotojų rinkimai. Pakeitimas 17 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 19 straipsnis 19 straipsnis 19 straipsnis Kadencijos trukmė Kadencijos trukmė 1.  Parlamento pirmininko, Parlamento pirmininko pavaduotojų ir kvestorių kadencijos trukmė yra dveji su puse metų. 1.  Parlamento pirmininko, Parlamento pirmininko pavaduotojų ir kvestorių kadencijos trukmė yra dveji su puse metų. Perėjęs į kitą frakciją Parlamento narys išsaugo vietą Biure ar kvestorių kolegijoje iki dvejų su puse metų kadencijos pabaigos. Perėjęs į kitą frakciją Parlamento narys išsaugo vietą Biure ar kvestoriaus pareigas iki dvejų su puse metų kadencijos pabaigos. 2.  Jei atsiranda laisva vieta nepasibaigus šiam laikui, į šias pareigas naujai išrinktas Parlamento narys jas eina tik iki kadencijos pabaigos likusį laiką. 2.  Jei atsiranda laisva vieta nepasibaigus šiam laikui, į šias pareigas naujai išrinktas Parlamento narys jas eina tik iki kadencijos pabaigos likusį laiką. Pakeitimas 18 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 20 straipsnis 20 straipsnis 20 straipsnis Laisva vieta Laisva vieta 1.  Jei reikia pakeisti Parlamento pirmininką, Parlamento pirmininko pavaduotoją ar kvestorių, nauji rinkimai vyksta pirmiau nurodyta tvarka. 1.  Jei reikia pakeisti Parlamento pirmininką, Parlamento pirmininko pavaduotoją ar kvestorių, nauji rinkimai vyksta pirmiau nurodyta tvarka. Kiekvienas naujas Parlamento pirmininko pavaduotojas eilės tvarka užima ankstesnio Parlamento pirmininko pavaduotojo vietą. Kiekvienas naujas Parlamento pirmininko pavaduotojas eilės tvarka užima ankstesnio Parlamento pirmininko pavaduotojo vietą. 2.  Kai atsiranda laisva Parlamento pirmininko vieta, pirmasis Parlamento pirmininko pavaduotojas eina Parlamento pirmininko pareigas, kol bus išrinktas naujas Parlamento pirmininkas. 2.  Kai atsiranda laisva Parlamento pirmininko vieta, vienas iš Parlamento pirmininko pavaduotojų (laikantis eiliškumo) eina Parlamento pirmininko pareigas, kol bus išrinktas naujas Parlamento pirmininkas. Pakeitimas 19 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 22 straipsnis 22 straipsnis 22 straipsnis Parlamento pirmininko funkcijos Parlamento pirmininko funkcijos 1.  Parlamento pirmininkas vadovauja Parlamento ir jo organų veiklai šiose Darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Jis naudojasi visais įgaliojimais, kurie jam reikalingi vadovauti Parlamento darbui ir užtikrinti jo sklandžią eigą. 1.  Parlamento pirmininkas vadovauja Parlamento ir jo valdymo organų veiklai, kaip nustatyta šiose Darbo tvarkos taisyklėse. Jis naudojasi visais įgaliojimais, kurie jam reikalingi vadovauti Parlamento darbui ir užtikrinti jo sklandžią eigą. Ši nuostata gali būti aiškinama kaip reiškianti, kad pagal šį straipsnį suteikiami įgaliojimai apima teisę pareikalauti liautis teikti nereikalingus pasiūlymus, pvz., pareiškimus dėl darbo tvarkos, pasiūlymus dėl procedūros, paaiškinimus dėl balsavimo ir prašymus dėl atskiro balsavimo, balsavimo dalimis ar vardinio balsavimo, kai, Pirmininko įsitikinimu, šiais pareiškimais, pasiūlymais ir prašymais akivaizdžiai siekiama ilgą laiką labai trukdyti Parlamento darbui arba pažeisti kitų Parlamento narių teises, ir dėl šių pareiškimų, pasiūlymų ir prašymų taip atsitiktų. Šia nuostata suteikiami įgaliojimai apima teisę teikti tekstus balsuoti kita tvarka nei nurodyta dokumente, dėl kurio balsuojama. Analogiškai 174 straipsnio 7 daliai, prieš imdamasis šių veiksmų Parlamento pirmininkas gali paprašyti Parlamento pritarimo. 2.  Į Parlamento pirmininko pareigas įeina posėdžio pradėjimas, sustabdymas ir užbaigimas; sprendimas dėl pakeitimų priimtinumo, dėl Tarybai ir Komisijai teikiamų klausimų bei dėl pranešimų atitikimo šioms taisyklėms; šių taisyklių laikymosi priežiūra, tvarkos palaikymas, žodžio suteikimas, diskusijų užbaigimas, klausimų teikimas balsavimui ir balsavimų rezultatų paskelbimas; komitetais susijusių pranešimų perdavimas pastariesiems. 2.  Į Parlamento pirmininko pareigas įeina plenarinio posėdžio pradėjimas, sustabdymas ir užbaigimas; sprendimas dėl pakeitimų ir kitų balsuoti pateiktų tekstų priimtinumo, taip pat dėl parlamentinių klausimų priimtinumo; šių taisyklių laikymosi priežiūra, tvarkos palaikymas, žodžio suteikimas, diskusijų užbaigimas, klausimų teikimas balsavimui ir balsavimų rezultatų paskelbimas; komitetais susijusių pranešimų perdavimas pastariesiems. 3.  Diskusijų metu Parlamento pirmininkas gali kalbėti tik apibendrindamas svarstomą klausimą ar drausmindamas kalbėtojus. Norėdamas dalyvauti diskusijose, jis palieka Parlamento pirmininko kėdę ir į ją negrįžta iki tų diskusijų pabaigos. 3.  Diskusijų metu Parlamento pirmininkas gali kalbėti tik apibendrindamas svarstomą klausimą ar drausmindamas kalbėtojus. Norėdamas dalyvauti diskusijose, jis palieka Parlamento pirmininko kėdę ir į ją negrįžta iki tų diskusijų pabaigos. 4.  Parlamento pirmininkas atstovauja Parlamentui tarptautinių santykių srityje, per iškilmingas progas ir administraciniuose, teisiniuose bei finansiniuose reikaluose ir gali deleguoti šiuos įgaliojimus. 4.  Parlamento pirmininkas atstovauja Parlamentui tarptautinių santykių srityje, per iškilmingas progas ir administraciniuose, teisiniuose bei finansiniuose reikaluose ir gali deleguoti šiuos įgaliojimus. 4a.   Parlamento pirmininkas atsakingas už Europos Parlamento pastatų saugumą ir neliečiamumą. Pakeitimas 20 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 23 straipsnis 23 straipsnis 23 straipsnis Parlamento pirmininko pavaduotojų funkcijos Parlamento pirmininko pavaduotojų funkcijos 1.  Jei Parlamento pirmininkas nedalyvauja posėdyje, negali atlikti savo funkcijų arba, pagal 22 straipsnio 3 dalį, nori dalyvauti diskusijose, remiantis 17 straipsnio 2 dalimi, jį pakeičia vienas iš Parlamento pirmininko pavaduotojų. 1.  Jei Parlamento pirmininkas nedalyvauja posėdyje, negali atlikti savo funkcijų arba pagal 22 straipsnio 3 dalį nori dalyvauti diskusijose, remiantis 17 straipsnio 2 dalimi, jį pakeičia vienas iš Parlamento pirmininko pavaduotojų. 2.  Parlamento pirmininko pavaduotojai taip pat vykdo 25 straipsnyje, 27 straipsnio 3 ir 5 dalyse ir 71 straipsnio 3 dalyje jiems numatytas funkcijas. 2.  Parlamento pirmininko pavaduotojai taip pat vykdo 25 straipsnyje, 27 straipsnio 3 ir 5 dalyse ir 71 straipsnio 3 dalyje jiems numatytas funkcijas. 3.  Parlamento pirmininkas gali pavesti Parlamento pirmininko pavaduotojams tokias pareigas kaip atstovavimą Parlamentui tam tikromis iškilmingomis progomis ar atliekant kitus nustatytus veiksmus. Visų pirma Parlamento pirmininkas gali paskirti Parlamento pirmininko pavaduotoją atsakingu už 130 straipsnio 2 dalyje ir II priedo 3 dalyje Parlamento pirmininkui patikėtus įgaliojimus. 3.  Parlamento pirmininkas gali pavesti Parlamento pirmininko pavaduotojams tokias pareigas kaip atstovavimą Parlamentui tam tikromis iškilmingomis progomis ar atliekant kitus nustatytus veiksmus. Visų pirma Parlamento pirmininkas gali paskirti Parlamento pirmininko pavaduotoją atsakingu už 129 straipsnyje ir 130 straipsnio 2 dalyje Parlamento pirmininkui patikėtus įgaliojimus. Pakeitimas 21 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 25 straipsnis 25 straipsnis 25 straipsnis Biuro funkcijos Biuro funkcijos 1.  Biuras vykdo jam Darbo tvarkos taisyklėse numatytas funkcijas. 1.  Biuras vykdo jam Darbo tvarkos taisyklėse numatytas funkcijas. 2.  Biuras priima finansinius, organizacinius ir administracinius sprendimus dėl vidinės Parlamento struktūros, sekretoriato bei organų. 2.  Biuras priima finansinius, organizacinius ir administracinius sprendimus dėl vidinės Parlamento struktūros, sekretoriato bei organų. 3.  Generaliniam sekretoriui arba frakcijai pasiūlius Biuras priima finansinius, organizacinius ir administracinius sprendimus su Parlamento nariais susijusiais klausimais. 3.  Generaliniam sekretoriui arba frakcijai pasiūlius Biuras priima finansinius, organizacinius ir administracinius sprendimus su Parlamento nariais susijusiais klausimais. 4.  Biuras priima sprendimus dėl posėdžių rengimo tvarkos. 4.  Biuras priima sprendimus dėl posėdžių rengimo tvarkos. Posėdžių rengimo tvarka apima klausimus, susijusius su Parlamento narių elgesiu visose Parlamento patalpose. 5.  Biuras tvirtina 35 straipsnyje išdėstytas nuostatas dėl nepriklausomų Parlamento narių. 5.  Biuras tvirtina 35 straipsnyje išdėstytas nuostatas dėl nepriklausomų Parlamento narių. 6.  Biuras rengia Generalinio sekretoriato personalo planą ir nuostatas, reglamentuojančias pareigūnų ir kitų tarnautojų administracinę ir finansinę situaciją. 6.  Biuras rengia Generalinio sekretoriato personalo planą ir nuostatas, reglamentuojančias pareigūnų ir kitų tarnautojų administracinę ir finansinę situaciją. 7.  Biuras rengia preliminarų Parlamento biudžeto sąmatos projektą. 7.  Biuras rengia preliminarų Parlamento biudžeto sąmatos projektą. 8.  Biuras tvirtina kvestorių veiklos gaires pagal 28 straipsnį. 8.  Biuras tvirtina kvestorių veiklos gaires ir gali prašyti jų atlikti tam tikras užduotis. 9.  Biuras suteikia leidimus rengti komitetų posėdžius kitose nei įprasta darbo vietose, taip pat klausymus ir pranešėjų keliones atliekant tyrimą ir renkant informaciją. 9.  Biuras suteikia leidimus rengti komitetų posėdžius kitose nei įprasta darbo vietose arba vykti į komandiruotes į kitas nei įprasta darbo vietas, taip pat klausymus ir pranešėjų keliones atliekant tyrimą ir renkant informaciją. Kai suteikiamas leidimas rengti tokius posėdžius, jų lingvistinis režimas nustatomas remiantis oficialiomis kalbomis, kurias vartoja ir kurių pareikalauja tikrieji ir pavaduojantys to komiteto nariai. Kai suteikiamas leidimas rengti tokius posėdžius arba vykti į tokias komandiruotes, jų lingvistinis režimas nustatomas remiantis Biuro patvirtintu Daugiakalbystės kodeksu. Tokia pati taisyklė taikoma ir delegacijoms. Tas pats taikoma ir delegacijoms, nebent jei atitinkami tikrieji ar pavaduojantys nariai susitaria kitaip. 10.  Biuras skiria generalinį sekretorių pagal 222 straipsnį. 10.  Biuras skiria generalinį sekretorių pagal 222 straipsnį. 11.  Biuras nustato Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2004/2003 dėl reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas, ir šių partijų finansavimo taisyklių įgyvendinimo taisykles. Įgyvendindamas šį reglamentą, jis prisiima Parlamento darbo tvarkos taisyklėse jam numatytas užduotis. 11.  Biuras nustato reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas ir fondus, ir šių partijų ir fondų finansavimo taisyklių įgyvendinimo taisykles. 12.  Biuras nustato Parlamento ir jo organų, pareigūnų ir kitų narių darbo su konfidencialia informacija taisykles, atsižvelgdamas į visus su šiuo klausimu susijusius tarpinstitucinius susitarimus. Tos taisyklės skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pridedamos prie šių Darbo tvarkos taisyklių. 12.  Biuras nustato Parlamento ir jo valdymo organų, vadovybės narių ir kitų Parlamento narių darbo su konfidencialia informacija taisykles, atsižvelgdamas į visus su šiuo klausimu susijusius tarpinstitucinius susitarimus. Tos taisyklės skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 13.  Parlamento pirmininkas ir (arba) Biuras gali vienam ar keliems Biuro nariams pavesti bendro pobūdžio ar specialias užduotis, priklausančias Parlamento pirmininko ir (arba) Biuro kompetencijai. Kartu nurodoma, kokiomis priemonėmis ir būdais turi būti vykdomos šios užduotys. 13.  Parlamento pirmininkas ir (arba) Biuras gali vienam ar keliems Biuro nariams pavesti bendro pobūdžio ar specialias užduotis, priklausančias Parlamento pirmininko ir (arba) Biuro kompetencijai. Kartu nurodoma, kokiomis priemonėmis ir būdais turi būti vykdomos šios užduotys. 14.  Biuras paskiria du Parlamento pirmininko pavaduotojus ryšiams su nacionaliniais parlamentais plėtoti. 14.  Biuras paskiria du Parlamento pirmininko pavaduotojus ryšiams su nacionaliniais parlamentais plėtoti. Jie reguliariai atsiskaito Pirmininkų sueigai už savo veiklą šioje srityje. 14a.   Biuras paskiria Parlamento pirmininko pavaduotoją, atsakingą už struktūrizuotų konsultacijų svarbiausiomis temomis su Europos pilietine visuomene rengimą. 14b.   Biuras atsako už Parlamento narių statuto taikymą ir, remdamasis metiniu biudžetu, priima sprendimą dėl išmokų dydžio. 15.   Išrinkus naują Parlamentą, baigiantis kadenciją Biuras eina savo pareigas iki pirmo naujo Parlamento posėdžio. __________________ 7 Žr. IX priedo E dalį. Pakeitimas 22 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 26 straipsnis 26 straipsnis 26 straipsnis Pirmininkų sueigos sudėtis Pirmininkų sueigos sudėtis 1.  Pirmininkų sueiga sudaroma iš Parlamento pirmininko ir frakcijų pirmininkų. Frakcijos pirmininkas gali įgalioti jam atstovauti kitą frakcijos narį. 1.  Pirmininkų sueiga sudaroma iš Parlamento pirmininko ir frakcijų pirmininkų. Frakcijos pirmininkas gali įgalioti jam atstovauti kitą frakcijos narį. 2.  Parlamento pirmininkas kviečia vieną iš nepriklausomų Parlamento narių dalyvauti Pirmininkų sueigos posėdžiuose be teisės balsuoti. 2.  Parlamento pirmininkas, suteikęs galimybę nepriklausomiems Parlamento nariams išreikšti savo nuomonę, kviečia vieną iš jų dalyvauti Pirmininkų sueigos posėdžiuose be teisės balsuoti. 3.  Nagrinėdama jai perduotus klausimus, Pirmininkų sueiga stengiasi pasiekti bendrą sutarimą. 3.  Nagrinėdama jai perduotus klausimus, Pirmininkų sueiga stengiasi pasiekti bendrą sutarimą. Jei neįmanoma pasiekti sutarimo, dėl klausimo yra balsuojama, balsus skaičiuojant pagal narių skaičių kiekvienoje frakcijoje. Jei neįmanoma pasiekti sutarimo, dėl klausimo yra balsuojama, balsus skaičiuojant pagal narių skaičių kiekvienoje frakcijoje. Pakeitimai 23 ir 387 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 27 straipsnis 27 straipsnis 27 straipsnis Pirmininkų sueigos funkcijos Pirmininkų sueigos funkcijos 1.  Pirmininkų sueiga vykdo jai Darbo tvarkos taisyklėse numatytas funkcijas. 1.  Pirmininkų sueiga vykdo jai Darbo tvarkos taisyklėse numatytas funkcijas. 2.  Pirmininkų sueiga priima sprendimus dėl Parlamento darbo organizavimo ir dėl reikalų, susijusių su teisėkūros programos rengimu. 2.  Pirmininkų sueiga priima sprendimus dėl Parlamento darbo organizavimo ir dėl reikalų, susijusių su teisėkūros programos rengimu. 3.  Pirmininkų sueiga yra atsakinga už ryšius su kitomis Europos Sąjungos institucijomis ir įstaigomis bei su nacionaliniais valstybių narių parlamentais. 3.  Pirmininkų sueiga yra atsakinga už ryšius su kitomis Europos Sąjungos institucijomis ir įstaigomis bei su nacionaliniais valstybių narių parlamentais. Sprendimai dėl Parlamento delegacijos, kuri turės dalyvauti konsultacijose Taryboje ir kitose Europos Sąjungos institucijose esminiais su Europos Sąjungos vystymusi susijusiais klausimais, sudėties ir įgaliojimų (šerpų procesas) priimami remiantis atitinkamomis Parlamento priimtomis pozicijomis ir atsižvelgiant į Parlamente atstovaujamų politinių pažiūrų įvairovę. Parlamento pirmininko pavaduotojai, paskirti atsakingais už ryšių su nacionaliniais parlamentais plėtojimą, reguliariai atsiskaito Pirmininkų sueigai už savo veiklą toje srityje. 4.  Pirmininkų sueigos kompetencijai priklauso klausimai, susiję su trečiosiomis valstybėmis ir Europos Sąjungai nepriklausančiomis institucijomis bei organizacijomis. 4.  Pirmininkų sueigos kompetencijai priklauso klausimai, susiję su trečiosiomis valstybėmis ir Europos Sąjungai nepriklausančiomis institucijomis bei organizacijomis. 5.  Pirmininkų sueiga atsakinga už struktūrizuotų konsultacijų svarbiausiomis temomis su Europos pilietine visuomene organizavimą. Tai gali apimti viešų diskusijų, kuriose būtų leidžiama dalyvauti besidomintiems piliečiams, bendrojo Europos intereso klausimais organizavimą. Biuras skiria už šių konsultacijų įgyvendinimą atsakingą Parlamento pirmininko pavaduotoją, kuris teikia ataskaitas Pirmininkų sueigai. 5.  Pirmininkų sueiga atsakinga už struktūrizuotų konsultacijų svarbiausiomis temomis su Europos pilietine visuomene organizavimą. Tai gali apimti viešų diskusijų, kuriose būtų leidžiama dalyvauti besidomintiems piliečiams, bendrojo Europos intereso klausimais organizavimą. Už šių konsultacijų įgyvendinimą atsakingas Parlamento pirmininko pavaduotojas reguliariai atsiskaito Pirmininkų sueigai už savo veiklą toje srityje. 6.  Pirmininkų sueiga parengia Parlamento mėnesinių sesijų darbotvarkės projektą. 6.  Pirmininkų sueiga parengia Parlamento mėnesinių sesijų darbotvarkės projektą. 7.  Pirmininkų sueiga yra atsakinga už komitetų bei tyrimo komitetų, jungtinių parlamentinių komitetų, nuolatinių delegacijų ir ad hoc delegacijų sudėties bei kompetencijos klausimus. 7.  Pirmininkų sueiga teikia pasiūlymus Parlamentui dėl komitetų bei tyrimo komitetų, jungtinių parlamentinių komitetų ir nuolatinių delegacijų sudėties bei kompetencijos. Pirmininkų sueiga teikia leidimus sudaryti ad hoc delegacijas. 8.  Remiantis 36 straipsniu, Pirmininkų sueiga nusprendžia, kaip paskirstomos vietos Parlamento posėdžių salėje. 8.  Remiantis 36 straipsniu, Pirmininkų sueiga nusprendžia, kaip paskirstomos vietos Parlamento posėdžių salėje. 9.  Pirmininkų sueiga suteikia leidimą parengti pranešimus savo iniciatyva. 9.  Pirmininkų sueiga suteikia leidimą parengti pranešimus savo iniciatyva. 10.  Pirmininkų sueiga pateikia Biurui pasiūlymus dėl frakcijų administracinių ir biudžeto reikalų. 10.  Pirmininkų sueiga pateikia Biurui pasiūlymus dėl frakcijų administracinių ir biudžeto reikalų. Pakeitimas 24 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 28 straipsnis 28 straipsnis 28 straipsnis Kvestorių funkcijos Kvestorių funkcijos Vadovaudamiesi Biuro patvirtintomis veiklos gairėmis, kvestoriai atsako už tiesiogiai su Parlamento nariais susijusius administracinius ir finansinius klausimus. Vadovaudamiesi Biuro patvirtintomis veiklos gairėmis, kvestoriai atsako už tiesiogiai su Parlamento nariais susijusius administracinius ir finansinius klausimus, taip pat vykdo kitas jiems pavestas užduotis. Pakeitimas 25 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 29 straipsnis 29 straipsnis 29 straipsnis Komitetų pirmininkų sueiga Komitetų pirmininkų sueiga 1.  Komitetų pirmininkų sueiga sudaroma iš visų nuolatinių ar specialiųjų komitetų pirmininkų. Ji išsirenka savo pirmininką. 1.  Komitetų pirmininkų sueiga sudaroma iš visų nuolatinių ar specialiųjų komitetų pirmininkų. Ji išsirenka savo pirmininką. Jei nėra pirmininko, pirmininkų sueigai pirmininkauja vyriausias pagal amžių Parlamento narys arba, jei jis negali dalyvauti posėdyje, vyriausias posėdyje dalyvaujantis Parlamento narys. 1a.   Jei nėra pirmininko, Komitetų pirmininkų sueigai pirmininkauja vyriausias pagal amžių posėdyje dalyvaujantis Parlamento narys. 2.  Komitetų pirmininkų sueiga gali teikti rekomendacijas Pirmininkų sueigai dėl komitetų darbų ir dėl mėnesinių sesijų darbotvarkės rengimo. 2.  Komitetų pirmininkų sueiga gali teikti rekomendacijas Pirmininkų sueigai dėl komitetų darbų ir dėl mėnesinių sesijų darbotvarkės rengimo. 3.  Pirmininkų sueiga ir Biuras gali pavesti Komitetų pirmininkų sueigai tam tikras užduotis. 3.  Pirmininkų sueiga ir Biuras gali pavesti Komitetų pirmininkų sueigai tam tikras užduotis. Pakeitimas 26 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 30 straipsnis 30 straipsnis 30 straipsnis Delegacijų pirmininkų sueiga Delegacijų pirmininkų sueiga 1.  Delegacijų pirmininkų sueiga sudaroma iš visų nuolatinių tarpparlamentinių delegacijų pirmininkų. Ji išsirenka savo pirmininką. 1.  Delegacijų pirmininkų sueiga sudaroma iš visų nuolatinių tarpparlamentinių delegacijų pirmininkų. Ji išsirenka savo pirmininką. Jei nėra pirmininko, pirmininkų sueigai pirmininkauja vyriausias pagal amžių Parlamento narys arba, jei jis negali dalyvauti posėdyje, vyriausias posėdyje dalyvaujantis Parlamento narys. 1a.   Jei nėra pirmininko, Delegacijų pirmininkų sueigai pirmininkauja vyriausias pagal amžių posėdyje dalyvaujantis Parlamento narys. 2.  Delegacijų pirmininkų sueiga gali teikti rekomendacijas Pirmininkų sueigai dėl delegacijų darbo. 2.  Delegacijų pirmininkų sueiga gali teikti rekomendacijas Pirmininkų sueigai dėl delegacijų darbo. 3.  Biuras ir Pirmininkų sueiga gali pavesti Delegacijų pirmininkų sueigai tam tikras užduotis. 3.  Biuras ir Pirmininkų sueiga gali pavesti Delegacijų pirmininkų sueigai tam tikras užduotis. Pakeitimas 27 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 30 a straipsnis (naujas) 30a straipsnis Pareigų vykdymo tęstinumas rinkimų laikotarpiu Išrinkus naują Parlamentą, visi baigiantys kadenciją valdymo organai ir vadovybės nariai eina savo pareigas iki naujo Parlamento pirmojo plenarinio posėdžio. Pakeitimas 28 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 31 straipsnis 31 straipsnis 31 straipsnis Biuro ir Pirmininkų sueigos sprendimų viešumas Biuro ir Pirmininkų sueigos sprendimų viešumas 1.  Biuro ir Pirmininkų sueigos protokolai verčiami į oficialias kalbas, spausdinami ir išdalijami visiems Parlamento nariams. Su jais gali susipažinti visuomenė, išskyrus išimtinius atvejus, kai dėl kai kurių protokolo punktų Biuras ar Pirmininkų sueiga nusprendžia priešingai, siekiant apsaugoti įslaptintą informaciją, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1–4 dalyse numatytais pagrindais. 1.  Biuro ir Pirmininkų sueigos protokolai verčiami į oficialiąsias kalbas ir išdalijami visiems Parlamento nariams. Su jais gali susipažinti visuomenė, išskyrus išimtinius atvejus, kai dėl kai kurių protokolo punktų Biuras ar Pirmininkų sueiga nusprendžia priešingai, siekiant užtikrinti konfidencialumą ir laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1–4 dalių. 2.  Visi Parlamento nariai gali pateikti klausimus dėl Biuro, Pirmininkų sueigos ir kvestorių darbo. Šie klausimai pateikiami raštu Parlamento pirmininkui, apie juos pranešama Parlamento nariams ir jie kartu su atsakymais skelbiami Parlamento interneto svetainėje per trisdešimt dienų nuo jų pateikimo. 2.  Visi Parlamento nariai gali pateikti klausimus, susijusius su atitinkamų Biuro, Pirmininkų sueigos ir kvestorių pareigų vykdymu. Šie klausimai pateikiami raštu Parlamento pirmininkui, apie juos pranešama Parlamento nariams ir jie kartu su atsakymais skelbiami Parlamento interneto svetainėje per trisdešimt dienų nuo jų pateikimo. Pakeitimas 29 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 32 straipsnis 32 straipsnis 32 straipsnis Frakcijų kūrimas Frakcijų kūrimas ir panaikinimas 1.  Parlamento nariai gali jungtis į frakcijas pagal savo politines pažiūras. 1.  Parlamento nariai gali jungtis į frakcijas pagal savo politines pažiūras. Paprastai Parlamentas neturi vertinti frakcijos narių politinių pažiūrų. Jungdamiesi į frakcijas remiantis šiuo straipsniu, Parlamento nariai pripažįsta turį atitinkamas politines pažiūras. Tik jei atitinkami Parlamento nariai jas neigia, Parlamentas turi įvertinti, ar frakcija buvo sukurta nepažeidžiant Darbo tvarkos taisyklių. Paprastai Parlamentas neturi vertinti frakcijos narių politinių pažiūrų. Jungdamiesi į frakcijas remiantis šiuo straipsniu, Parlamento nariai pripažįsta turį atitinkamas politines pažiūras. Tik jei atitinkami Parlamento nariai jas neigia, Parlamentas turi įvertinti, ar frakcija buvo sukurta nepažeidžiant Darbo tvarkos taisyklių. 2.  Frakcija sudaroma iš Parlamento narių, išrinktų ne mažiau kaip viename ketvirtadalyje valstybių narių. Frakcijai įkurti reikia ne mažiau kaip dvidešimt penkių Parlamento narių. 2.  Frakcija sudaroma iš Parlamento narių, išrinktų ne mažiau kaip viename ketvirtadalyje valstybių narių. Frakcijai įkurti reikia ne mažiau kaip dvidešimt penkių Parlamento narių. 3.  Jei frakcijos narių skaičius sumažėja ir sudaro mažiau narių, nei nustatyta minimali Parlamento narių dalis, būtina frakcijai sukurti, Parlamento pirmininkas, gavęs Pirmininkų sueigos sutikimą, gali leisti frakcijai tęsti savo veiklą iki kitos kadencijos Parlamento pirmojo posėdžio, jei patenkinamos šios sąlygos: 3.  Jei frakcijos narių skaičius sumažėja ir nesiekia vienos iš reikalaujamų ribų, Parlamento pirmininkas, gavęs Pirmininkų sueigos sutikimą, gali leisti frakcijai tęsti savo veiklą iki kitos kadencijos Parlamento pirmojo plenarinio posėdžio, jei patenkinamos šios sąlygos: –  frakciją ir toliau sudaro nariai, išrinkti ne mažiau kaip vienoje penktojoje valstybių narių, –  frakciją ir toliau sudaro nariai, išrinkti ne mažiau kaip vienoje penktojoje valstybių narių, –  frakcija veikia ilgiau nei metus. –  frakcija veikia ilgiau nei metus. Parlamento pirmininkas netaiko šios leidžiančios nukrypti nuostatos, jei pakanka įrodymų, kad ja piktnaudžiaujama. Parlamento pirmininkas netaiko šios leidžiančios nukrypti nuostatos, jei pakanka įrodymų, kad ja piktnaudžiaujama. 4.  Parlamento narys negali priklausyti daugiau negu vienai frakcijai. 4.  Parlamento narys negali priklausyti daugiau negu vienai frakcijai. 5.  Apie frakcijos sukūrimą pareiškimu pranešama Parlamento pirmininkui. Šiame pareiškime nurodomas frakcijos pavadinimas, jos nariai ir biuro sudėtis. 5.  Apie frakcijos sukūrimą pareiškimu pranešama Parlamento pirmininkui. Šiame pareiškime nurodomas frakcijos pavadinimas, jos nariai ir biuro sudėtis. Pareiškimą pasirašo visi tos frakcijos nariai. 6.  Pareiškimas paskelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 6.  Pareiškimas pridedamas prie mėnesinės sesijos, per kurią buvo paskelbta apie frakcijos sudarymą, protokolo. 6a.   Parlamento pirmininkas per plenarinį Parlamento posėdį paskelbia apie frakcijų sukūrimą. Toks paskelbimas turi taikymo atgaline data teisinį poveikį nuo to momento, kai frakcija, laikydamasi šio straipsnio nuostatų, praneša Parlamento pirmininkui apie jos sukūrimą. Parlamento pirmininkas per plenarinį Parlamento posėdį taip pat paskelbia apie frakcijų panaikinimą. Toks paskelbimas turi teisinį poveikį nuo kitos dienos po to, kai nebetenkinamos sąlygos veikti frakcijai. Pakeitimai 30 ir 461 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 33 straipsnis 33 straipsnis 33 straipsnis Frakcijų veikla ir teisinė padėtis Frakcijų veikla ir teisinė padėtis 1.  Frakcijų vykdomos funkcijos, įskaitant ir Darbo tvarkos taisyklių joms pavestas užduotis, yra Sąjungos veiklos dalis. Frakcijoms skiriamas sekretoriatas Generalinio sekretoriato personalo plano pagrindu, administracinė bazė ir tuo tikslu Parlamento biudžete numatyti asignavimai. 1.  Frakcijų vykdomos funkcijos, įskaitant ir Darbo tvarkos taisyklių joms pavestas užduotis, yra Sąjungos veiklos dalis. Frakcijoms skiriamas sekretoriatas Generalinio sekretoriato personalo plano pagrindu, administracinė bazė ir tuo tikslu Parlamento biudžete numatyti asignavimai. 1a.   Kiekvienos Parlamento kadencijos pradžioje Pirmininkų sueiga stengiasi nustatyti procedūras, kad būtų atspindėta Parlamento politinė įvairovė komitetuose, delegacijose ir sprendimų priėmimo organuose. 2.  Biuras nustato šios bazės bei asignavimų suteikimo, įgyvendinimo ir priežiūros, taip pat susijusių biudžeto įgyvendinimo įgaliojimų perdavimo taisykles. 2.  Biuras, atsižvelgdamas į Pirmininkų sueigos pasiūlymus, nustato šios bazės bei asignavimų suteikimo, įgyvendinimo ir priežiūros, taip pat susijusių biudžeto įgyvendinimo įgaliojimų perdavimo taisykles ir jų nesilaikymo pasekmes. 3.  Tos taisyklės nustato administracines ir finansines pasekmes frakcijos iširimo atveju. 3.  Tos taisyklės nustato administracines ir finansines pasekmes frakcijos iširimo atveju. Pakeitimas 31 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 34 straipsnis 34 straipsnis 34 straipsnis Jungtinės grupės Jungtinės grupės 1.  Pavieniai Parlamento nariai gali steigti jungtines arba kitas neoficialias narių grupes, skirtas rengti neoficialų įvairių frakcijų keitimąsi nuomonėmis specifiniais klausimais įtraukiant įvairių Parlamento komitetų narius, taip pat skatinti Parlamento narių ir pilietinės visuomenės ryšius. 1.  Pavieniai Parlamento nariai gali steigti jungtines arba kitas neoficialias narių grupes, skirtas rengti neoficialų įvairių frakcijų keitimąsi nuomonėmis specifiniais klausimais įtraukiant įvairių Parlamento komitetų narius, taip pat skatinti Parlamento narių ir pilietinės visuomenės ryšius. 2.  Šios grupės negali vykdyti jokios veiklos, kuri galėtų būti painiojama su oficialia Parlamento arba jo valdymo organų veikla. Jeigu paisoma sąlygų, kurios nustatytos pagal Biuro priimtas šių grupių steigimą reglamentuojančias taisykles, frakcijos gali palengvinti šių grupių veiklą, teikdamos joms logistinę paramą. 2.  Tokių grupių veikla turi būti visiškai skaidri ir jos negali vykdyti jokios veiklos, kuri galėtų būti painiojama su oficialia Parlamento arba jo valdymo organų veikla. Jeigu paisoma sąlygų, kurios nustatytos pagal Biuro priimtas šių grupių steigimą reglamentuojančias taisykles, frakcijos gali palengvinti šių grupių veiklą, teikdamos joms logistinę paramą. Tokios grupės privalo pranešti apie bet kokią gaunamą paramą pinigais ar natūra (pvz., paramą sekretoriato darbui), kuri, jei būtų suteikta Parlamento nariams asmeniškai, turėtų būti deklaruojama pagal I priedą. 3.  Jungtinės grupės privalo kasmet deklaruoti bet kokią gaunamą paramą pinigais ar natūra (pvz., paramą sekretoriato darbui), kuri, jei būtų suteikta Parlamento nariams asmeniškai, turėtų būti deklaruojama pagal I priedą. Kvestoriai tvarko antroje pastraipoje nurodytų deklaracijų registrą. Šis registras skelbiamas Parlamento interneto svetainėje. Kvestoriai tvirtina su šiomis deklaracijomis susijusią tvarką. 4.  Kvestoriai tvarko 3 dalyje nurodytų deklaracijų registrą. Šis registras skelbiamas Parlamento interneto svetainėje. Kvestoriai tvirtina su šiomis deklaracijomis susijusią tvarką ir užtikrina, kad šis straipsnis būtų veiksmingai įgyvendinamas. Pakeitimas 32 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės II antraštinės dalies antraštė TEISĖKŪROS, BIUDŽETO IR KITOS PROCEDŪROS TEISĖKŪROS, BIUDŽETO, BIUDŽETO ĮVYKDYMO PATVIRTINIMO IR KITOS PROCEDŪROS Pakeitimas 33 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 37 straipsnis 37 straipsnis 37 straipsnis Komisijos darbo programa Metinių programų sudarymas 1.  Parlamentas dirba kartu su Komisija ir Taryba planuojant Europos Sąjungos veiklą teisėkūros srityje. 1.  Parlamentas dirba kartu su Komisija ir Taryba planuojant Europos Sąjungos veiklą teisėkūros srityje. Parlamentas ir Komisija bendradarbiauja ruošiant Komisijos darbo programą, kuri yra Komisijos indėlis į Sąjungos metinių ir daugiamečių programų sudarymą, pagal abiejų institucijų sutartą ir šių Darbo tvarkos taisyklių priede8 nurodytą darbo grafiką bei tvarką. Parlamentas ir Komisija bendradarbiauja ruošiant Komisijos darbo programą, kuri yra Komisijos indėlis į Sąjungos metinių ir daugiamečių programų sudarymą, laikydamiesi abiejų institucijų sutarto darbo grafiko bei tvarkos8. 1a.   Priėmus Komisijos darbo programą Parlamentas, Taryba ir Komisija pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros8a 7 dalį, keičiasi nuomonėmis ir sutaria dėl bendro pareiškimo dėl tarpinstitucinio metinių programų sudarymo proceso nurodant bendruosius tikslus ir prioritetus. Prieš prasidedant deryboms su Taryba ir Komisija dėl bendro pareiškimo Parlamento pirmininkas surengia keitimąsi nuomonėmis su Pirmininkų sueiga ir Komitetų pirmininkų sueiga, siekdamas aptarti bendruosius Parlamento tikslus ir prioritetus. Prieš pasirašydamas bendrą pareiškimą Parlamento pirmininkas turi gauti Pirmininkų sueigos pritarimą. 2.   Skubiais ir nenumatytais atvejais institucija savo iniciatyva ir pagal Sutartyse numatytas procedūras gali pasiūlyti įtraukti naują teisėkūros priemonę į siūlomą Komisijos darbo programą. 3.  Parlamento pirmininkas perduoda Parlamento priimtą rezoliuciją kitoms Europos Sąjungos teisėkūros procedūroje dalyvaujančioms institucijoms bei valstybių narių parlamentams. 3.  Parlamento pirmininkas perduoda Parlamento priimtas rezoliucijas dėl teisėkūros planavimo ir prioritetų kitoms Europos Sąjungos teisėkūros procedūroje dalyvaujančioms institucijoms bei valstybių narių parlamentams. Parlamento pirmininkas prašo Tarybos pateikti savo nuomonę dėl Komisijos darbo programos ir Parlamento rezoliucijos. 4.   Kai kuri nors institucija negali laikytis nustatyto darbo grafiko, ji apie tai informuoja kitas institucijas, pateikdama vėlavimo priežastis, ir pasiūlo naują darbo grafiką. 4a.   Jei Komisija ketina atšaukti savo pasiūlymą, kompetentingas Komisijos narys kviečiamas į atsakingo komiteto posėdį aptarti tą ketinimą. Tarybai pirmininkaujančios šalies atstovai taip pat gali būti kviečiami į tokį posėdį. Jei atsakingas komitetas nesutinka su ketinimu atšaukti pasiūlymą, jis gali prašyti Komisijos padaryti pareiškimą Parlamentui. Taikomas 123 straipsnis. __________________ __________________ 8 Žr. XIII priedą. 8 Pagrindų susitarimas dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių (OL L 304, 2010 11 20, p. 47). 8a OL L 123, 2016 5 12, p. 1. Pakeitimas 34 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 38 straipsnis 38 straipsnis 38 straipsnis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymasis Pagrindinių teisių paisymas 1.  Parlamentas, vykdamas visą savo veiklą, laikosi visų pagrindinių teisių, išdėstytų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. 1.  Parlamentas, vykdamas visą savo veiklą, visapusiškai laikosi Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje pripažįstamų teisių, laisvių ir principų ir šios Sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų vertybių. Parlamentas taip pat laikosi visų Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų teisių ir principų. 2.  Kai už šį klausimą atsakingas komitetas, frakcija ar ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių mano, kad pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto arba šio pasiūlymo dalys neatitinka teisių, nurodytų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, šis klausimas jų prašymu perduodamas komitetui, atsakingam už chartijos aiškinimą. To komiteto nuomonė pridedama prie už šį klausimą atsakingo komiteto pranešimo. 2.  Kai už atitinkamą klausimą atsakingas komitetas, frakcija ar ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių mano, kad pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto arba šio pasiūlymo dalys neatitinka Europos Sąjungoje užtikrinamų pagrindinių teisių, toks klausimas jų prašymu perduodamas komitetui, atsakingam už pagrindinių teisių apsaugą. 2a.   Tas prašymas pateikiamas per keturias darbo savaites nuo tada, kai per Parlamento plenarinį posėdį paskelbiama, kad klausimas perduodamas komitetui. 2b.   Už pagrindinių teisių apsaugą atsakingo komiteto nuomonė pridedama prie už atitinkamą klausimą atsakingo komiteto pranešimo. Pakeitimas 36 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 39 straipsnis 39 straipsnis 39 straipsnis Teisinio pagrindo patikrinimas Teisinio pagrindo patikrinimas 1.  Visų Komisijos pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir kitų teisėkūros dokumentų pateikimo atveju už atitinkamą klausimą atsakingas komitetas pirmiausia patikrina teisinį pagrindą. 1.  Visų Komisijos pasiūlymų dėl teisiškai privalomų aktų pateikimo atveju už atitinkamą klausimą atsakingas komitetas pirmiausia patikrina teisinį pagrindą. 2.  Jei šis komitetas abejoja dėl teisinio pagrindo pagrįstumo ar tinkamumo, kas taip pat yra susiję su Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje numatyto kriterijaus patikrinimu, jis prašo už teisinius reikalus atsakingo komiteto nuomonės. 2.  Jei šis komitetas abejoja dėl teisinio pagrindo pagrįstumo ar tinkamumo, kas taip pat yra susiję su Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje numatyto kriterijaus patikrinimu, jis prašo už teisinius reikalus atsakingo komiteto nuomonės. 3.  Už teisinius reikalus atsakingas komitetas gali taip pat ir savo iniciatyva imtis patikrinti Komisijos pateiktų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų teisinį pagrindą. Tuomet jis apie tai deramai informuoja už atitinkamą klausimą atsakingą komitetą. 3.  Už teisės reikalus atsakingas komitetas gali taip pat ir savo iniciatyva bet kuriuo teisėkūros procedūros etapu imtis patikrinti teisinį pagrindą. Tuomet jis apie tai deramai informuoja už atitinkamą klausimą atsakingą komitetą. 4.  Jei už teisinius reikalus atsakingas komitetas nusprendžia užginčyti teisinio pagrindo pagrįstumą ar tinkamumą, jis pateikia savo išvadas Parlamentui. Dėl šių išvadų Parlamentas balsuoja prieš balsuojant dėl pasiūlymo turinio. 4.  Jei, kai tinkama, pasikeitus nuomonėmis su Taryba ir Komisija pagal tarpinstituciniu lygmeniu sutartą tvarką1a, už teisės reikalus atsakingas komitetas nusprendžia užginčyti teisinio pagrindo pagrįstumą ar tinkamumą, jis pateikia savo išvadas Parlamentui. Nedarant poveikio 63 straipsnio taikymui, dėl šių išvadų Parlamentas balsuoja prieš balsuojant dėl pasiūlymo turinio. 5.  Plenarinio posėdžio metu pateikti pakeitimai dėl Komisijos pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto teisinio pagrindo, kurio pagrįstumo ar tinkamumo neginčijo atsakingas komitetas ar už teisinius reikalus atsakingas komitetas, yra nepriimtini. 5.  Parlamentui pateikti pakeitimai, kuriais siekiama pakeisti teisinį pagrindą, kurio pagrįstumo ar tinkamumo neginčijo už atitinkamą klausimą atsakingas komitetas ar už teisės reikalus atsakingas komitetas, yra nepriimtini. 6.   Jei Komisija nesutinka pakeisti savo pasiūlymo, kad jį suderintų su Parlamento patvirtintu teisiniu pagrindu, atsakingo už teisinius reikalus komiteto ar už atitinkamą klausimą atsakingo komiteto pranešėjas ar pirmininkas gali pasiūlyti atidėti balsavimą dėl pasiūlymo turinio iki kito posėdžio. __________________ 1a 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros, 25 dalis (OL L 123, 2016 5 12, p. 1). Pakeitimas 37 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 40 straipsnis 40 straipsnis 40 straipsnis Teisėkūros įgaliojimų delegavimas Teisėkūros įgaliojimų delegavimas ir įgyvendinimo įgaliojimų suteikimas 1.  Kai nagrinėjamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo Komisijai deleguojami įgaliojimai, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnyje, Parlamentas atkreipia ypatingą dėmesį į delegavimo tikslus, turinį, taikymo sritį ir trukmę, taip pat į delegavimo sąlygas. 1.  Kai nagrinėjamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo Komisijai deleguojami įgaliojimai, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnyje, Parlamentas atkreipia ypatingą dėmesį į delegavimo tikslus, turinį, taikymo sritį ir trukmę, taip pat į delegavimo sąlygas. 1a.   Tikrindamas pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 291 straipsnyje, Parlamentas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija, naudodamasi įgyvendinimo įgaliojimais, negali nei iš dalies keisti, nei papildyti teisėkūros procedūra priimto akto, net jei tai susiję su neesminiais šio akto elementais. 2.  Už atitinkamą sritį atsakingas komitetas bet kuriuo metu gali prašyti komiteto, atsakingo už Sąjungos teisės aiškinimą ir taikymą, pateikti savo nuomonę. 2.  Už atitinkamą sritį atsakingas komitetas bet kuriuo metu gali prašyti komiteto, atsakingo už Sąjungos teisės aiškinimą ir taikymą, pateikti savo nuomonę. 3.  Už Sąjungos teisės aiškinimą ir taikymą atsakingas komitetas gali taip pat ir savo iniciatyva imtis nagrinėti klausimus, susijusius su teisėkūros įgaliojimų delegavimu. Tuomet jis apie tai deramai informuoja už atitinkamą klausimą atsakingą komitetą. 3.  Už Sąjungos teisės aiškinimą ir taikymą atsakingas komitetas gali taip pat ir savo iniciatyva imtis nagrinėti klausimus, susijusius su teisėkūros įgaliojimų delegavimu ir įgyvendinimo įgaliojimų suteikimu. Tuomet jis apie tai deramai informuoja už atitinkamą klausimą atsakingą komitetą. Pakeitimas 38 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 41 straipsnis 41 straipsnis 41 straipsnis Finansinio suderinamumo patikrinimas Finansinio suderinamumo patikrinimas 1.  Jei pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto sukelia finansinių padarinių, Parlamentas patikrina, ar numatyta pakankamai lėšų. 1.  Jei pasiūlymas dėl teisiškai privalomo akto sukelia finansinių padarinių, Parlamentas patikrina, ar numatyta pakankamai lėšų. 2.  Nepažeidžiant 47 straipsnio, atsakingas komitetas patikrina, ar bet koks Komisijos pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ar bet koks kitas teisėkūros dokumentas finansiniu požiūriu yra suderinamas su daugiamete finansine programa. 2.  Už atitinkamą klausimą atsakingas komitetas patikrina, ar bet koks pasiūlymas dėl teisiškai privalomo akto finansiniu požiūriu yra suderinamas su reglamentu dėl daugiametės finansinės programos. 3.  Kai atsakingas komitetas keičia nagrinėjamam teisės aktui numatytas lėšas, jis prašo už biudžeto klausimus atsakingo komiteto nuomonės. 3.  Kai atsakingas komitetas keičia nagrinėjamam teisės aktui numatytas lėšas, jis prašo už biudžeto klausimus atsakingo komiteto nuomonės. 4.  Už biudžeto klausimus atsakingas komitetas gali taip pat ir savo iniciatyva imtis nagrinėti Komisijos pateiktų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų finansinį suderinamumą. Tuomet jis apie tai deramai informuoja už atitinkamą klausimą atsakingą komitetą. 4.  Už biudžeto klausimus atsakingas komitetas gali taip pat ir savo iniciatyva imtis nagrinėti Komisijos pateiktų pasiūlymų dėl teisiškai privalomų aktų finansinį suderinamumą. Tuomet jis apie tai deramai informuoja už atitinkamą klausimą atsakingą komitetą. 5.  Jei už biudžeto klausimus atsakingas komitetas nusprendžia užginčyti šio pasiūlymo finansinį suderinamumą, jis pateikia savo išvadas Parlamentui, kuris jas teikia balsavimui. 5.  Jei už biudžeto klausimus atsakingas komitetas nusprendžia užginčyti pasiūlymo finansinį suderinamumą, jis pateikia savo išvadas Parlamentui prieš šiam balsuojant dėl atitinkamo pasiūlymo. 6.   Finansiškai nesuderinamu paskelbtą teisės aktą Parlamentas gali priimti, tik jei yra biudžeto valdymo institucijų atitinkami sprendimai. Pakeitimas 39 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 42 straipsnis 42 straipsnis 42 straipsnis Subsidiarumo principo laikymosi vertinimas Subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymosi vertinimas 1.  Parlamentas, svarstydamas pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, atkreipia ypatingą dėmesį į tai, ar laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų. 1.  Parlamentas, svarstydamas pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, atkreipia ypatingą dėmesį į tai, ar laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų. 2.  Už subsidiarumo principo laikymosi priežiūrą atsakingas komitetas gali nuspręsti teikti rekomendaciją komitetui, atsakingam už bet kokį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. 2.  Rekomendaciją komitetui, atsakingam už atitinkamą klausimą, susijusį su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, gali nuspręsti teikti tik komitetas, atsakingas už subsidiarumo principo laikymosi priežiūrą. 3.   Jei nacionalinis parlamentas atsiunčia Parlamento pirmininkui pagrįstą nuomonę pagal Protokolo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 3 straipsnį ir pagal Protokolo dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 6 straipsnį, šis dokumentas perduodamas už šį klausimą atsakingajam komitetui, taip pat perduodamas susipažinti už subsidiarumo principo laikymosi priežiūrą atsakingam komitetui. 4.  Išskyrus skubius atvejus, nurodytus Protokolo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje, už šį klausimą atsakingas komitetas nerengia galutinio balsavimo prieš baigiantis Protokolo dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 6 straipsnyje numatytam aštuonių savaičių terminui. 4.  Išskyrus skubius atvejus, nurodytus Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje, už atitinkamą klausimą atsakingas komitetas nerengia galutinio balsavimo prieš baigiantis Protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 6 straipsnyje numatytam aštuonių savaičių terminui. 4a.   Jeigu nacionalinis parlamentas atsiunčia Parlamento pirmininkui pagrįstą nuomonę pagal Protokolo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 3 straipsnį, tas dokumentas perduodamas už atitinkamą klausimą atsakingam komitetui ir perduodamas susipažinti už subsidiarumo principo laikymosi priežiūrą atsakingam komitetui. 5.  Jei pagrįstoms nuomonėms dėl pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto neatitikimo subsidiarumo principui pritariama mažiausiai vienu trečdaliu nacionaliniams parlamentams skirtų balsų arba, jeigu pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pateiktas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 76 straipsnį, jai pritariama ketvirtadaliu nacionaliniams parlamentams skirtų balsų, Parlamentas nepriima sprendimo, kol pasiūlymo autorius nepraneša, ką ketina daryti. 5.  Jei pagrįstoms nuomonėms dėl pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto neatitikimo subsidiarumo principui pritariama mažiausiai vienu trečdaliu nacionaliniams parlamentams skirtų balsų arba, jeigu pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pateiktas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 76 straipsnį, jai pritariama ketvirtadaliu nacionaliniams parlamentams skirtų balsų, Parlamentas nepriima sprendimo, kol pasiūlymo autorius nepraneša, ką ketina daryti. 6.  Kai įprastos teisėkūros procedūros metu pagrįstai nuomonei, kurioje teigiama, kad pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto neatitinka subsidiarumo principo, pritariama bent paprastąja nacionaliniams parlamentams skirtų balsų dauguma, už šį klausimą atsakingas komitetas, apsvarstęs nacionalinių parlamentų ir Komisijos pateiktas pagrįstas nuomones ir išklausęs už subsidiarumo principo laikymosi priežiūrą atsakingo komiteto nuomonę, gali rekomenduoti Parlamentui atmesti pasiūlymą remdamasis tuo, kad pažeidžiamas subsidiarumo principas, arba pateikti Parlamentui rekomendaciją, kurioje siūloma įtraukti pakeitimus dėl subsidiarumo principo laikymosi. Prie bet kokios šio pobūdžio rekomendacijos pridedama už subsidiarumo principo laikymosi priežiūrą atsakingo komiteto parengta nuomonė. 6.  Kai įprastos teisėkūros procedūros metu pagrįstai nuomonei, kurioje teigiama, kad pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto neatitinka subsidiarumo principo, pritariama bent paprastąja nacionaliniams parlamentams skirtų balsų dauguma, už šį klausimą atsakingas komitetas, apsvarstęs nacionalinių parlamentų ir Komisijos pateiktas pagrįstas nuomones ir išklausęs už subsidiarumo principo laikymosi priežiūrą atsakingo komiteto nuomonę, gali rekomenduoti Parlamentui atmesti pasiūlymą remdamasis tuo, kad pažeidžiamas subsidiarumo principas, arba pateikti Parlamentui rekomendaciją, kurioje siūloma įtraukti pakeitimus dėl subsidiarumo principo laikymosi. Prie bet kokios šio pobūdžio rekomendacijos pridedama už subsidiarumo principo laikymosi priežiūrą atsakingo komiteto parengta nuomonė. Rekomendacija pateikiama Parlamentui, kuris dėl jos diskutuoja ir balsuoja. Jei rekomendacija atmesti pasiūlymą patvirtinama balsavusiųjų dauguma, Parlamento pirmininkas paskelbia, kad procedūra baigta. Jei Parlamentas neatmeta pasiūlymo, procedūra tęsiama atsižvelgiant į visas Parlamento patvirtintas rekomendacijas. Rekomendacija pateikiama Parlamentui, kuris dėl jos diskutuoja ir balsuoja. Jei rekomendacija atmesti pasiūlymą patvirtinama balsavusiųjų dauguma, Parlamento pirmininkas paskelbia, kad procedūra baigta. Jei Parlamentas neatmeta pasiūlymo, procedūra tęsiama atsižvelgiant į visas Parlamento patvirtintas rekomendacijas. Pakeitimas 40 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 44 straipsnis 44 straipsnis 44 straipsnis Atstovavimas Parlamentui Tarybos posėdžiuose Atstovavimas Parlamentui Tarybos posėdžiuose Kai Taryba pakviečia Parlamentą dalyvauti Tarybos posėdyje, kuriame Taryba veikia kaip teisės aktų leidėjas, Parlamento pirmininkas paprašo atsakingo komiteto pirmininką, pranešėją ar kitą komiteto paskirtą Parlamento narį atstovauti Parlamentui. Kai Taryba pakviečia Parlamentą dalyvauti Tarybos posėdyje, Parlamento pirmininkas paprašo už atitinkamą klausimą atsakingo komiteto pirmininką, pranešėją ar kitą komiteto paskirtą Parlamento narį atstovauti Parlamentui. Pakeitimas 41 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 45 straipsnis 45 straipsnis 45 straipsnis Parlamentui Sutartimis suteiktos iniciatyvos teisės Parlamento teisė teikti pasiūlymus Kai Sutartimis Parlamentui suteikta iniciatyvos teisė, atsakingas komitetas gali nuspręsti parengti pranešimą savo iniciatyva. Kai Sutartimis Parlamentui suteikta iniciatyvos teisė, atsakingas komitetas gali nuspręsti parengti pranešimą savo iniciatyva, laikydamasis 52 straipsnio. Pranešime turi būti: Pranešime turi būti: a)  pasiūlymas dėl rezoliucijos; a)  pasiūlymas dėl rezoliucijos; b)  jei reikia, sprendimo arba pasiūlymo projektas; b)  pasiūlymo projektas; c)  aiškinamoji dalis, kurioje, jei reikia, pateikiama finansinė ataskaita. c)  aiškinamoji dalis, kurioje, jei reikia, pateikiama finansinė ataskaita. Kai prieš priimdamas teisės aktą Parlamentas privalo gauti Tarybos patvirtinimą arba pritarimą ir Komisijos nuomonę arba pritarimą, Parlamentas gali, pranešėjui pasiūlius, po balsavimo dėl siūlomo teisės akto nuspręsti atidėti balsavimą dėl pasiūlymo dėl rezoliucijos iki Taryba arba Komisija pateiks savo poziciją. Kai prieš priimdamas teisės aktą Parlamentas privalo gauti Tarybos patvirtinimą arba pritarimą ir Komisijos nuomonę arba pritarimą, Parlamentas gali, pranešėjui pasiūlius, po balsavimo dėl siūlomo teisės akto nuspręsti atidėti balsavimą dėl pasiūlymo dėl rezoliucijos iki Taryba arba Komisija pateiks savo poziciją. Pakeitimas 42 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 46 straipsnis 46 straipsnis 46 straipsnis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnyje numatyta iniciatyva Prašymai Komisijai pateikti pasiūlymus 1.  Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsniu Parlamentas, pagal Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį priimdamas rezoliuciją, parengtą atsakingo komiteto pranešimo savo iniciatyva pagrindu, gali prašyti Komisijos pateikti jam atitinkamą pasiūlymą dėl naujo teisės akto priėmimo ar dėl jau egzistuojančio teisės akto pakeitimo. Rezoliucija priimama visų Parlamento narių balsų dauguma galutiniame balsavime. Tuo pat metu Parlamentas gali nustatyti pasiūlymo pateikimo terminą. 1.  Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsniu Parlamentas, pagal Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį priimdamas rezoliuciją, parengtą atsakingo komiteto pranešimo savo iniciatyva pagrindu, gali prašyti Komisijos pateikti jam atitinkamą pasiūlymą dėl naujo teisės akto priėmimo ar dėl jau egzistuojančio teisės akto pakeitimo. Rezoliucija priimama visų Parlamento narių balsų dauguma galutiniame balsavime. Tuo pat metu Parlamentas gali nustatyti pasiūlymo pateikimo terminą. 2.  Kiekvienas Parlamento narys gali pateikti pasiūlymą dėl Sąjungos teisės akto remdamasis Parlamento iniciatyvos teise, numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnyje. 2.  Kiekvienas Parlamento narys gali pateikti pasiūlymą dėl Sąjungos akto remdamasis Parlamento iniciatyvos teise, numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnyje. Tokį pasiūlymą gali kartu pateikti ne daugiau kaip dešimt Parlamento narių. Pasiūlyme nurodomas jo teisinis pagrindas ir prie jo gali būti pridedama ne ilgesnė kaip 150 žodžių aiškinamoji dalis. Tokį pasiūlymą gali kartu pateikti ne daugiau kaip dešimt Parlamento narių. Pasiūlyme nurodomas jo teisinis pagrindas ir prie jo gali būti pridedama ne ilgesnė kaip 150 žodžių aiškinamoji dalis. Pasiūlymas pateikiamas Parlamento pirmininkui, kuris patikrina, ar laikomasi teisinių reikalavimų. Jis gali perduoti pasiūlymą už teisinio pagrindo patikrinimą atsakingam komitetui, prašydamas šio komiteto nuomonės dėl teisinio pagrindo tinkamumo. Jei Parlamento pirmininkas nusprendžia, kad pasiūlymas priimtinas, jis apie tai paskelbia per plenarinį posėdį ir perduoda pasiūlymą atsakingam komitetui. Prieš perduodant pasiūlymą atsakingam komitetui, jis išverčiamas į tas oficialiąsias kalbas, kurias to komiteto pirmininkas mano esant būtinas galimam trumpam svarstymui. Sprendimą dėl tolesnių veiksmų atsakingas komitetas priima per tris mėnesius nuo pasiūlymo perdavimo, suteikęs pasiūlymo autoriams progą kreiptis į komitetą. Pasiūlymo autoriai nurodomi pranešimo antraštėje. 3.   Pasiūlymas pateikiamas Parlamento pirmininkui, kuris patikrina, ar laikomasi teisinių reikalavimų. Jis pasiūlymą dėl nuomonės dėl teisinio pagrindo tinkamumo gali perduoti atsakingam komitetui, kad jis atliktų tokį patikrinimą. Jei Parlamento pirmininkas nusprendžia, kad pasiūlymas priimtinas, jis apie tai paskelbia per plenarinį posėdį ir perduoda pasiūlymą atsakingam komitetui. Prieš perduodant atsakingam komitetui pasiūlymas išverčiamas į tas oficialiąsias kalbas, kurias to komiteto pirmininkas mano esant būtinas trumpam svarstymui. Komitetas gali rekomenduoti Parlamento pirmininkui, kad pasiūlymą gali pasirašyti bet kuris Parlamento narys, laikydamasis Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 2, 3 ir 7 dalyse nustatytos tvarkos ir terminų. Kai tokį pasiūlymą pasirašo dauguma visų Parlamento narių, laikoma, kad Pirmininkų sueiga leido rengti pranešimą dėl šio pasiūlymo. Komitetas, išklausęs pasiūlymo autorių, parengia pranešimą Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnyje numatyta tvarka. Jei pasiūlymo negalima papildomai pasirašyti arba jo nepasirašo dauguma visų Parlamento narių, sprendimą dėl tolesnių veiksmų priima atsakingas komitetas per tris mėnesius nuo pasiūlymo perdavimo ir išklausęs pasiūlymo autorius. Pasiūlymo autoriai nurodomi pranešimo antraštėje. 4.  Parlamento rezoliucijoje nurodomas atitinkamas teisinis pagrindas, kartu pateikiamos išsamios rekomendacijos dėl prašomo pasiūlymo turinio. Pasiūlyme turi būti paisoma pagrindinių teisių ir subsidiarumo principo. 4.  Parlamento rezoliucijoje nurodomas atitinkamas teisinis pagrindas ir kartu pateikiamos rekomendacijos dėl prašomo pasiūlymo turinio. 5.  Jeigu pasiūlymas sukelia finansinių padarinių, Parlamentas nurodo, kaip gali būti užtikrinamas pakankamas finansinių lėšų kiekis. 5.  Jeigu pasiūlymas sukelia finansinių padarinių, Parlamentas nurodo, kaip gali būti užtikrinamas pakankamas finansinių lėšų kiekis. 6.  Atsakingas komitetas stebi kiekvieno pagal konkretų Parlamento prašymą pateikto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto rengimo progresą. 6.  Atsakingas komitetas stebi kiekvieno pagal konkretų Parlamento prašymą pateikto pasiūlymo dėl Sąjungos teisės akto rengimo progresą. 6a.   Komitetų pirmininkų sueiga reguliariai stebi, kaip Komisija laikosi Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 10 dalies, pagal kurią Komisija į tokius prašymus turi atsakyti per tris mėnesius, priimdama specialų komunikatą, kuriame būtų nurodyti tolesni veiksmai, kurių ketinama imtis. Ji reguliariai informuoja Pirmininkų sueigą apie tokio stebėjimo rezultatus. Pakeitimas 43 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 47 straipsnis 47 straipsnis 47 straipsnis Teisėkūros dokumentų nagrinėjimas Teisiškai privalomų aktų nagrinėjimas 1.  Pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ar kitų teisėkūros dokumentų Parlamento pirmininkas perduoda nagrinėti atsakingam komitetui. 1.  Pasiūlymus dėl teisiškai privalomų aktų, gautų iš kitų institucijų arba iš valstybių narių, Parlamento pirmininkas perduoda nagrinėti už atitinkamo klausimo nagrinėjimą atsakingam komitetui. Jei yra abejonių, Parlamento pirmininkas, prieš paskelbdamas Parlamente apie dokumento perdavimą atsakingam komitetui, gali pritaikyti 201 straipsnio 2 dalį. Kai pasiūlymas yra įrašytas į Komisijos darbo programą, atsakingas komitetas gali nuspręsti paskirti pranešėją, kuris stebėtų parengiamąjį pasiūlymo etapą. Tarybos konsultacijas ar Komisijos prašymus pateikti nuomonę Parlamento pirmininkas perduoda už atitinkamo pasiūlymo nagrinėjimą atsakingam komitetui. Pasiūlymams dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų taikomos pirmąjį svarstymą reglamentuojančios 38–46, 57–63 ir 75 straipsnių nuostatos, nesvarbu, ar būtų reikalingas vienas, du ar trys svarstymai. 1a.   Jei yra abejonių, Parlamento pirmininkas, prieš paskelbdamas Parlamente apie dokumento perdavimą atsakingam komitetui, gali klausimą dėl kompetencijos pateikti Pirmininkų sueigai. Pirmininkų sueiga priima sprendimą remdamasi Komitetų pirmininkų sueigos arba jos pirmininko rekomendacija, kaip nurodyta 201a straipsnio 2 dalyje. 1b.   Atsakingas komitetas gali bet kuriuo metu nuspręsti paskirti pranešėją, kuris stebėtų parengiamąjį pasiūlymo etapą. Komitetas apsvarsto tokią galimybę visų pirma tais atvejais, kai pasiūlymas yra įrašytas į Komisijos darbo programą. 2.   Tarybos pozicijos perduodamos nagrinėti pirmojo svarstymo metu atsakingam komitetui. Tarybos pozicijoms taikomos antrąjį svarstymą reglamentuojančios 64–69 ir 76 straipsnių nuostatos. 3.   Klausimas negali būti grąžintas komitetui po antrojo svarstymo vykstančios Parlamento ir Tarybos taikinimo procedūros metu. Taikinimo procedūrai taikomos trečiąjį svarstymą reglamentuojančios 70, 71 ir 72 straipsnių nuostatos. 4.  Antrajam ir trečiajam svarstymams netaikomi 49, 50, 53 straipsniai, 59 straipsnio 1 ir 3 dalys, 60, 61 ir 188 straipsniai. 5.  Esant prieštaravimui tarp antrąjį ir trečiąjį svarstymus reglamentuojančių nuostatų ir kitų Darbo tvarkos taisyklių nuostatų, taikomos antrąjį ir trečiąjį svarstymus reglamentuojančios nuostatos. 5.  Esant prieštaravimui tarp antrąjį ir trečiąjį svarstymus reglamentuojančių nuostatų ir kitų Darbo tvarkos taisyklių nuostatų, taikomos antrąjį ir trečiąjį svarstymus reglamentuojančios nuostatos. Pakeitimas 44 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 47 a straipsnis (naujas) 47a straipsnis Teisėkūros procedūrų paspartinimas Atsakingame komitete arba tarp atsakingų komitetų, derinant veiksmus su Taryba ir Komisija, gali būti susitarta paspartinti teisėkūros procedūras, susijusias su konkrečiais pasiūlymais, visų pirma tais, kurie pagal 37 straipsnio 1a dalį pateikiamame bendrame pareiškime dėl tarpinstitucinio metinių programų sudarymo proceso pasirinkti kaip prioritetiniai. Pakeitimas 45 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 48 straipsnis 48 straipsnis 48 straipsnis Teisėkūros procedūros dėl valstybių narių pateiktų iniciatyvų Teisėkūros procedūros dėl kitų institucijų nei Komisijos arba valstybių narių pateiktų iniciatyvų 1.  Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 76 straipsnį pateiktos valstybių narių iniciatyvos nagrinėjamos vadovaujantis šio straipsnio ir Darbo tvarkos taisyklių 38–43, 47 ir 59 straipsnių nuostatomis. 1.  Atsakingas komitetas, nagrinėdamas kitų institucijų nei Komisijos arba valstybių narių pateiktas iniciatyvas, gali pakviesti tų institucijų arba valstybių narių atstovus pristatyti iniciatyvą komitetui. Kartu su iniciatyvą pateikusių valstybių narių atstovais gali dalyvauti Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atstovai. 2.   Atsakingas komitetas gali pasiūlyti iniciatyvą pateikusių valstybių narių atstovams pristatyti iniciatyvą komitetui. Kartu su šiais atstovais gali dalyvauti Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atstovai. 3.  Prieš balsavimą atsakingas komitetas paklausia Komisijos, ar ji rengia nuomonę dėl iniciatyvos. Jeigu Komisijos atsakymas teigiamas, komitetas nepriima savo pranešimo, kol negauta Komisijos nuomonė. 3.  Prieš balsavimą atsakingas komitetas paklausia Komisijos, ar ji rengia nuomonę dėl iniciatyvos arba ar ji ketina netrukus pateikti alternatyvų pasiūlymą. Jeigu gautas atsakymas teigiamas, komitetas nepriima savo pranešimo, kol negauta Komisijos nuomonė arba alternatyvus pasiūlymas. 4.  Kai Komisija ir (arba) valstybė narė vienu metu ar per trumpą laiką pateikia Parlamentui du ar daugiau pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl to paties dalyko, Parlamentas dėl jų parengia vieną pranešimą. Atsakingas komitetas jame nurodo, kuriam tekstui siūlo pakeitimus, o kitus tekstus mini teisėkūros rezoliucijoje. 4.  Kai Komisija ir (arba) kita institucija ir (arba) valstybė narė vienu metu ar per trumpą laiką pateikia Parlamentui du ar daugiau pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl to paties dalyko, Parlamentas dėl jų parengia vieną pranešimą. Atsakingas komitetas jame nurodo, kuriam tekstui siūlo pakeitimus, o kitus tekstus mini teisėkūros rezoliucijoje. Pakeitimas 46 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 49 straipsnis 49 straipsnis 49 straipsnis Teisėkūros pranešimai Teisėkūros pranešimai 1.  Komiteto, kuriam perduotas nagrinėti pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, pirmininkas pasiūlo šiam komitetui, kokią procedūrą taikyti. 1.  Komiteto, kuriam perduotas nagrinėti pasiūlymas dėl teisiškai privalomo akto, pirmininkas pasiūlo šiam komitetui, kokią procedūrą taikyti. 2.  Priėmus sprendimą dėl procedūros ir jei netaikomas 50 straipsnis, komitetas skiria už pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto atsakingą pranešėją iš tikrųjų ar iš nuolatinių pavaduojančių narių, nebent jis jau būtų paskirtas tvirtinant Komisijos darbo programą pagal 37 straipsnį. 2.  Priėmus sprendimą dėl procedūros ir jei netaikoma supaprastinta procedūra pagal 50 straipsnį, komitetas skiria už pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto atsakingą pranešėją iš tikrųjų ar iš nuolatinių pavaduojančių narių, nebent jis jau būtų paskirtas pagal 47 straipsnio 1b dalį. 3.  Komiteto pranešime turi būti: 3.  Komiteto pranešime turi būti: a)  galimi pasiūlymo pakeitimų projektai, po kurių, jei reikalinga, pateikiami trumpi pagrindimai, už kuriuos atsako pranešėjas ir dėl kurių nėra balsuojama; a)  galimi pasiūlymo pakeitimai, po kurių, jei reikalinga, pateikiami trumpi pagrindimai, už kuriuos atsako autorius ir dėl kurių nėra balsuojama; b)  teisėkūros rezoliucijos projektas pagal 59 straipsnio 2 dalies nuostatas; b)  teisėkūros rezoliucijos projektas pagal 59 straipsnio 1c dalies nuostatas; c)  jei reikalinga, aiškinamoji dalis, kurioje, be kita ko, pateikiama finansinė ataskaita dėl pranešimo finansinio poveikio ir jo suderinamumo su daugiamete finansine programa. c)  jei reikalinga, aiškinamoji dalis, kurioje, be kita ko, prireikus pateikiama finansinė ataskaita dėl pranešimo finansinio poveikio ir jo suderinamumo su daugiamete finansine programa; ca)   nuoroda į Parlamento atliktą poveikio vertinimą, jei tokio esama. Pakeitimas 47 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 50 straipsnis 50 straipsnis 50 straipsnis Supaprastinta procedūra Supaprastinta procedūra 1.  Pasibaigus pirmoms diskusijoms dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, komiteto pirmininkas gali pasiūlyti, kad šiam pasiūlymui būtų pritarta be pakeitimų. Komiteto pirmininkas pateikia Parlamentui pranešimą, kuriame pritariama pasiūlymui, nebent tam prieštarautų viena dešimtoji komiteto narių. Taikoma 150 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir 2 bei 4 dalys. 1.  Pasibaigus pirmoms diskusijoms dėl pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, komiteto pirmininkas gali pasiūlyti, kad šiam pasiūlymui būtų pritarta be pakeitimų. Laikoma, kad pasiūlytai procedūrai pritarta, nebent tam prieštarautų ne mažiau kaip viena dešimtoji komiteto narių. Komiteto pirmininkas arba pranešėjas (jei paskirtas) pateikia Parlamentui pranešimą, kuriame pritariama pasiūlymui. Taikoma 150 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir 2 bei 4 dalys. 2.  Kaip alternatyvą, komiteto pirmininkas gali pasiūlyti, kad jis pats arba pranešėjas parengtų komiteto diskusijas atspindinčius pakeitimus. Jei komitetas šį pasiūlymą priima, pakeitimai išsiunčiami komiteto nariams. Pranešimas laikomas priimtu, nebent jei per terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 21 diena nuo išsiuntimo dienos, ne mažiau kaip viena dešimtoji komiteto narių pareikštų prieštaravimus. Šiuo atveju, teisėkūros rezoliucijos projektas ir pakeitimai teikiami Parlamentui tvirtinti be diskusijų, remiantis 150 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir 2 bei 4 dalimis. 2.  Kaip alternatyvą, komiteto pirmininkas gali pasiūlyti, kad jis pats arba pranešėjas parengtų komiteto diskusijas atspindinčius pakeitimus. Laikoma, kad pasiūlytai procedūrai pritarta, nebent tam prieštarautų ne mažiau kaip viena dešimtoji komiteto narių, ir pakeitimai išsiunčiami komiteto nariams. Pranešimas laikomas priimtu komitete, nebent per terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 darbo dienų nuo išsiuntimo dienos, ne mažiau kaip viena dešimtoji komiteto narių pareikštų prieštaravimų pakeitimams. Šiuo atveju, teisėkūros rezoliucijos projektas ir pakeitimai teikiami Parlamentui tvirtinti be diskusijų, remiantis 150 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir 2 bei 4 dalimis. Jei ne mažiau kaip viena dešimtoji komiteto narių prieštarauja pakeitimams, dėl jų balsuojama kito komiteto posėdžio metu. 3.   Jei ne mažiau kaip viena dešimtoji komiteto narių tam prieštarauja, dėl pakeitimų balsuojama kito komiteto posėdžio metu. 4.  1 dalies pirmas ir antras sakinys, 2 dalies pirmas, antras ir trečias sakinys bei 3 dalis mutatis mutandis taikoma 53 straipsnyje reglamentuojamoms komiteto nuomonėms. 4.  Šis straipsnis (išskyrus nuostatas dėl pateikimo Parlamentui) mutatis mutandis taikomas 53 straipsnyje reglamentuojamoms komiteto nuomonėms. Pakeitimas 48 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 51 straipsnis 51 straipsnis 51 straipsnis Ne teisėkūros pranešimai Ne teisėkūros pranešimai 1.  Rengiant ne teisėkūros pranešimą, komitetas paskiria pranešėją iš tikrųjų ar nuolatinių pavaduojančių narių. 1.  Rengiant ne teisėkūros pranešimą, komitetas paskiria pranešėją iš tikrųjų ar nuolatinių pavaduojančių narių. 2.   Pranešėjas yra atsakingas už komiteto pranešimo parengimą ir jo pristatymą komiteto vardu plenarinio posėdžio metu. 3.  Komiteto pranešime turi būti: 3.  Komiteto pranešime turi būti: a)  pasiūlymas dėl rezoliucijos; a)  pasiūlymas dėl rezoliucijos; b)  jei reikalinga, aiškinamoji dalis, kurioje, be kita ko, įvertinamas pranešimo finansinis poveikis ir jo suderinamumas su daugiamete finansine programa; b)  prireikus aiškinamoji dalis, kurioje, be kita ko, įvertinamas pranešimo finansinis poveikis ir jo suderinamumas su daugiamete finansine programa; c)  visų pasiūlymų dėl rezoliucijų tekstai, kurie turi būti įtraukti pagal 133 straipsnio 4 dalį. c)  visų pasiūlymų dėl rezoliucijų tekstai, kurie turi būti įtraukti pagal 133 straipsnio 4 dalį. Pakeitimas 49 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 52 straipsnis 52 straipsnis 52 straipsnis Pranešimai savo iniciatyva Pranešimai savo iniciatyva 1.  Jei komitetas ketina parengti pranešimą ir pateikti Parlamentui pasiūlymą dėl rezoliucijos jo kompetencijai priklausančiu klausimu, dėl kurio jam nebuvo pateiktas prašymas suteikti konsultaciją ar pateikti savo nuomonę pagal 201 straipsnio 1 dalį, jis turi gauti išankstinį Pirmininkų sueigos leidimą. Atsisakymas duoti leidimą visuomet turi būti pagrįstas. Jei pranešimas yra dėl Parlamento nario pasiūlymo, pateikto Darbo tvarkos taisyklių 46 straipsnio 2 dalies pagrindu, atsisakyti duoti leidimą galima tik tuo atveju, jei neįvykdytos Parlamento narių statuto 5 straipsnyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnyje numatytos sąlygos. 1.  Jei komitetas ketina parengti ne teisėkūros pranešimą arba pranešimą pagal 45 arba 46 straipsnius jo kompetencijai priklausančiu klausimu, kuris jam nebuvo perduotas nagrinėti, jis turi gauti išankstinį Pirmininkų sueigos leidimą. Pirmininkų sueiga priima sprendimą dėl pagal 1 dalį pateiktų prašymų leisti rengti pranešimus, remdamasi savo pačios nustatytomis įgyvendinimo nuostatomis. Pirmininkų sueiga priima sprendimą dėl pagal 1 dalį pateiktų prašymų leisti rengti pranešimus, remdamasi pačios sueigos patvirtintomis įgyvendinimo nuostatomis. Jei abejojama komiteto kompetencija parengti pranešimą, dėl kurio jis prašė leidimo, Pirmininkų sueiga per šešias savaites priima sprendimą, remdamasi Komitetų pirmininkų sueigos rekomendacija, o jei tokios rekomendacijos nėra – tos sueigos pirmininko pateikta rekomendacija. Jei per nustatytą terminą Pirmininkų sueiga nepriima sprendimo, rekomendacija laikoma patvirtinta. 1a.   Jeigu suteikti leidimą atsisakoma, visuomet turi būti nurodyta atsisakymo priežastis. Jeigu pranešimo temai taikoma 45 straipsnyje nurodyta Parlamento iniciatyvos teisė, suteikti leidimą galima atsisakyti tik tuo atveju, kai nesilaikoma Sutartyse nustatytų sąlygų. 1b.   45 ir 56 straipsniuose numatytais atvejais Pirmininkų sueiga priima sprendimą per du mėnesius. 2.  Pranešimuose savo iniciatyva pateikiami pasiūlymai dėl rezoliucijų svarstomi Parlamente, laikantis 151 straipsnyje nurodytos trumpo pristatymo tvarkos. Tokių pasiūlymų dėl rezoliucijų pakeitimai plenariniame posėdyje svarstomi tik tuo atveju, jeigu juos pateikia pranešėjas, siekdamas atsižvelgti į naują informaciją, arba ne mažiau kaip viena dešimtoji Parlamento narių. Frakcijos gali pateikti alternatyvių pasiūlymų dėl rezoliucijų pagal 170 straipsnio 4 dalį. 176 ir 180 straipsniai taikomi komiteto pasiūlymams dėl rezoliucijų ir jų pakeitimams. 180 straipsnis taip pat taikomas balsavimui vieną kartą dėl alternatyvių pasiūlymų dėl rezoliucijų. 2.  Parlamentui pateikiami pasiūlymai dėl rezoliucijų svarstomi laikantis 151 straipsnyje nurodytos trumpo pristatymo tvarkos. Tokių pasiūlymų dėl rezoliucijų pakeitimai ir prašymai dėl balsavimo dalimis arba atskiro balsavimo plenariniame posėdyje svarstomi tik tuo atveju, jeigu juos pateikia arba pranešėjas, siekdamas atsižvelgti į naują informaciją, arba ne mažiau kaip viena dešimtoji Parlamento narių. Frakcijos gali pateikti alternatyvių pasiūlymų dėl rezoliucijų pagal 170 straipsnio 4 dalį. 180 straipsnis taikomas komiteto pasiūlymams dėl rezoliucijų ir jų pakeitimams. 180 straipsnis taip pat taikomas balsavimui vieną kartą dėl alternatyvių pasiūlymų dėl rezoliucijų. Pirma pastraipa netaikoma, jei pranešimo tema atitinka esmines diskusijas plenariniame posėdyje, jei pranešimas parengtas pagal 45 arba 46 straipsnyje numatytą iniciatyvos teisę arba jei suteiktas leidimas rengti pranešimą, kuris laikomas strateginiu pranešimu. 2a.   2 dalis netaikoma, jei pranešimo tema yra tinkama esminėms diskusijoms plenariniame posėdyje, jei pranešimas parengtas pagal 45 arba 46 straipsnyje numatytą iniciatyvos teisę arba jei suteiktas leidimas rengti pranešimą, kuris laikomas strateginiu pranešimu9a. 3.   Jei pranešimo temai taikoma 45 straipsnyje nurodyta iniciatyvos teisė, suteikti leidimą galima atsisakyti tik tuo atveju, kai nesilaikoma Sutartyse nustatytų sąlygų. 4.   45 ir 56 straipsniuose numatytais atvejais Pirmininkų sueiga priima sprendimą per du mėnesius. __________________ __________________ 9 Žr. Pirmininkų sueigos sprendimą šiuo klausimu, pateikiamą Darbo tvarkos taisyklių XVII priede. 9a Žr. atitinkamą Pirmininkų sueigos sprendimą. Pakeitimas 50 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 53 straipsnis 53 straipsnis 53 straipsnis Komitetų nuomonės Komitetų nuomonės 1.  Kai komitetas, kuriam pirmiausia buvo perduotas klausimas, pageidauja sužinoti kito komiteto nuomonę tuo klausimu arba kai kitas komitetas pageidauja išsakyti savo nuomonę dėl komiteto, kuriam buvo perduotas klausimas, pranešimo, jie gali paprašyti Parlamento pirmininką, kad, remiantis 201 straipsnio 3 dalimi, vienas komitetas būtų paskirtas atsakingu komitetu ir kitas komitetas – nuomonę teikiančiu komitetu. 1.  Kai komitetas, kuriam pirmiausia buvo perduotas klausimas, pageidauja sužinoti kito komiteto nuomonę tuo klausimu arba kai kitas komitetas pageidauja išsakyti savo nuomonę komitetui, kuriam buvo perduotas klausimas, jie gali paprašyti Parlamento pirmininko, kad, remiantis 201 straipsnio 3 dalimi, vienas komitetas būtų paskirtas atsakingu komitetu ir kitas komitetas – nuomonę teikiančiu komitetu. Nuomonę teikiantis komitetas gali iš tikrųjų ar iš nuolatinių pavaduojančių narių paskirti nuomonės referentą arba pateikti savo nuomonę komiteto pirmininko laiško forma. 2.  Teisėkūros dokumentų, nurodytų 47 straipsnio 1 dalyje, atveju, nuomonėje turi būti pateikti komitetui perduoto teksto pakeitimai, kuriuos gali lydėti trumpi pagrindimai. Už šiuos pagrindimus yra atsakingas jų autorius ir dėl jų nebalsuojama. Jei būtina, komitetas gali raštu pateikti trumpą pagrindimą dėl viso nuomonės teksto. 2.  Kai nuomonė susijusi su pasiūlymu dėl teisiškai privalomo akto, joje turi būti pateikti komitetui perduoto teksto pakeitimai, kuriuos gali lydėti trumpi pagrindimai. Už šiuos pagrindimus atsakingas jų autorius ir dėl jų nebalsuojama. Jei būtina, komitetas gali raštu pateikti trumpą pagrindimą dėl viso nuomonės teksto. Už tokį raštišką pagrindimą atsakingas pranešėjas. Jei tekstas nėra susijęs su teisėkūra, nuomonėje turi būti pateikiamos rekomendacijos atsakingo komiteto pasiūlymui dėl rezoliucijos. Kai nuomonė nesusijusi su pasiūlymu dėl teisiškai privalomo akto, joje turi būti pateikiamos rekomendacijos atsakingo komiteto pasiūlymui dėl rezoliucijos. Atsakingas komitetas šiuos pakeitimus ar rekomendacijas teikia balsuoti. Atsakingas komitetas šiuos pakeitimus ar rekomendacijas teikia balsuoti. Nuomonėse aptariami tik nuomonę teikiančio komiteto kompetencijai priklausantys klausimai. Nuomonėse aptariami tik nuomonę teikiančio komiteto kompetencijai priklausantys klausimai. 3.  Atsakingas komitetas nustato terminą, iki kurio nuomonę teikiantis komitetas turi ją pateikti, kad atsakingas komitetas galėtų į ją atsižvelgti. Atsakingas komitetas nedelsdamas praneša nuomonę teikiančiam komitetui apie bet kokius darbo grafiko pasikeitimus. Atsakingas komitetas nepateikia savo išvadų, kol nesibaigė šis terminas. 3.  Atsakingas komitetas nustato terminą, iki kurio nuomonę teikiantis komitetas turi ją pateikti, kad atsakingas komitetas galėtų į ją atsižvelgti. Atsakingas komitetas nedelsdamas praneša nuomonę teikiančiam komitetui apie bet kokius darbo grafiko pasikeitimus. Atsakingas komitetas nepateikia savo išvadų, kol nesibaigė šis terminas. 3a.   Kaip alternatyvą, nuomonę teikiantis komitetas gali nuspręsti pateikti savo poziciją pakeitimų forma; priėmus tokius pakeitimus, jie pateikiami tiesiogiai atsakingam komitetui. Pakeitimus komiteto vardu pateikia komiteto pirmininkas arba pranešėjas. 3b.   Nuomonę teikiantis komitetas pateikia 3a dalyje nurodytus pakeitimus laikydamasis atsakingo komiteto nustatyto termino pakeitimams pateikti. 4.  Visos priimtos nuomonės yra pridedamos prie atsakingo komiteto pranešimo. 4.  Visos nuomonę teikiančio komiteto priimtos nuomonės ir pakeitimai pridedami prie atsakingo komiteto pranešimo. 5.  Tik atsakingas komitetas gali pateikti pakeitimus plenarinio posėdžio metu. 5.  Nuomonę teikiantys komitetai, kaip numatyta pagal šį straipsnį, negali pateikti pakeitimų svarstyti Parlamentui. 6.  Nuomonę teikiančio komiteto pirmininkas ir referentas kviečiami dalyvauti atsakingo komiteto posėdžiuose su patariamojo balso teise, kai nagrinėjamas abiejų komitetų kompetencijai priklausantis klausimas. 6.  Nuomonę teikiančio komiteto pirmininkas ir referentas kviečiami dalyvauti atsakingo komiteto posėdžiuose su patariamojo balso teise, kai nagrinėjamas abiejų komitetų kompetencijai priklausantis klausimas. Pakeitimas 51 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 54 straipsnis 54 straipsnis 54 straipsnis Darbo su susijusiais komitetais procedūra Susijusių komitetų procedūra Kai, remiantis 201 straipsnio 2 dalimi arba 52 straipsniu, klausimas dėl kompetencijos perduodamas Pirmininkų sueigai ir Pirmininkų sueiga, remdamasi VI priedu, mano, kad klausimas beveik vienodai priklauso dviejų ar daugiau komitetų kompetencijai, ar kad skirtingi klausimo aspektai priklauso dviejų ar daugiau komitetų kompetencijai, taikomas 53 straipsnis ir šios papildomos nuostatos: 1.   Kai, remiantis 201a straipsniu, klausimas dėl kompetencijos perduodamas Pirmininkų sueigai ir Pirmininkų sueiga, remdamasi VI priedu, mano, kad klausimas beveik vienodai priklauso dviejų ar daugiau komitetų kompetencijai, ar kad skirtingi klausimo aspektai priklauso dviejų ar daugiau komitetų kompetencijai, taikomas 53 straipsnis ir šios papildomos nuostatos: –  darbo grafikas sudaromas bendru atitinkamų komitetų susitarimu; –  darbo grafikas sudaromas bendru atitinkamų komitetų susitarimu; –  pranešėjas ir nuomonės referentai vienas kitą informuoja ir stengiasi susitarti dėl tekstų, kuriuos kiekvienas jų siūlo savo komitetui, taip pat dėl pozicijos pakeitimų atžvilgiu; –  pranešėjas ir nuomonės referentai vienas kitą informuoja ir stengiasi susitarti dėl tekstų, kuriuos kiekvienas jų siūlo savo komitetui, taip pat dėl pozicijos pakeitimų atžvilgiu; –  atitinkami komitetų pirmininkai, pranešėjai ir nuomonės referentai kartu nustato jų išimtinei arba bendrai kompetencijai priklausančias teksto dalis bei susitaria dėl tikslių bendradarbiavimo metodų. Jei nesutariama dėl kompetencijos ribų, vienam iš nesutariančių komitetų paprašius, klausimas pateikiamas Pirmininkų sueigai, kuri gali priimti sprendimą dėl atitinkamos kompetencijos arba nuspręsti, kad pagal 55 straipsnį taikoma bendrų komitetų posėdžių procedūra; 201 straipsnio 2 dalies antra pastraipa taikoma mutatis mutandis; –  atitinkami komitetų pirmininkai, pranešėjai ir nuomonės referentai laikosi gero ir atviro bendradarbiavimo principo ir kartu nustato jų išimtinei arba pasidalijamajai kompetencijai priklausančias teksto dalis bei susitaria dėl tikslių bendradarbiavimo metodų. Jei nesutariama dėl kompetencijos ribų, vienam iš nesutariančių komitetų paprašius, klausimas pateikiamas Pirmininkų sueigai, kuri gali priimti sprendimą dėl atitinkamos kompetencijos arba nuspręsti, kad pagal 55 straipsnį taikoma bendrų komitetų posėdžių procedūra. Tas sprendimas priimamas laikantis 201a straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų; –  atsakingas komitetas be balsavimo priima susijusio komiteto pakeitimus, kurie priklauso išimtinei susijusio komiteto kompetencijai. Jei atsakingas komitetas atmeta pakeitimus tais klausimais, kurie priklauso bendrai atsakingo komiteto ir susijusio komiteto kompetencijai, susijęs komitetas gali teikti tuos pakeitimus tiesiogiai Parlamentui; –  atsakingas komitetas be balsavimo priima susijusio komiteto pakeitimus, kurie priklauso išimtinei susijusio komiteto kompetencijai. Jei atsakingas komitetas neatsižvelgia į susijusio komiteto išimtinę kompetenciją, susijęs komitetas gali teikti pakeitimus tiesiogiai Parlamentui. Jei atsakingas komitetas nepriima pakeitimų tais klausimais, kurie priklauso pasidalijamajai atsakingo komiteto ir susijusio komiteto kompetencijai, susijęs komitetas gali teikti tuos pakeitimus tiesiogiai Parlamentui; –  jeigu dėl pasiūlymo vyksta taikinimo procedūra, Parlamento delegacijoje turi dalyvauti visų susijusių komitetų pranešėjai ir nuomonės referentai. –  jeigu dėl pasiūlymo vyksta taikinimo procedūra, Parlamento delegacijoje turi dalyvauti visų susijusių komitetų pranešėjai ir nuomonės referentai. Šio straipsnio formuluotė nenustato jokių jo taikymo apribojimų. Ne teisėkūros pranešimų pagal 52 straipsnio 1 dalį ir 132 straipsnio 1 ir 2 dalis atveju galima prašyti taikyti darbo su susijusiais komitetais procedūrą. Šiame straipsnyje numatytos darbo su susijusiais komitetais procedūros negalima taikyti atsakingam komitetui priimant rekomendaciją pagal 99 straipsnį. Pirmininkų sueigos sprendimas taikyti darbo su susijusiais komitetais procedūrą taikomas visomis tos procedūros stadijomis. Pirmininkų sueigos sprendimas taikyti darbo su susijusiais komitetais procedūrą taikomas visomis tos procedūros stadijomis. Atsakingo komiteto teises įgyvendina vadovaujantis komitetas. Įgyvendindamas šias teises, jis turi atsižvelgti į susijusio komiteto prerogatyvas, būtent į pareigą sąžiningai bendradarbiauti sudarant darbo grafiką ir į susijusio komiteto teisę spręsti dėl pakeitimų, teikiamų Parlamentui, kurie priklauso išimtinei jo kompetencijai. Atsakingo komiteto teises įgyvendina vadovaujantis komitetas. Įgyvendindamas šias teises, jis turi atsižvelgti į susijusio komiteto prerogatyvas, būtent į pareigą sąžiningai bendradarbiauti sudarant darbo grafiką ir į susijusio komiteto teisę spręsti dėl pakeitimų, teikiamų Parlamentui, kurie priklauso išimtinei jo kompetencijai. Tuo atveju, jei vadovaujantis komitetas neatsižvelgtų į susijusio komiteto prerogatyvas, jo priimti sprendimai galiotų, tačiau susijęs komitetas tuos pakeitimus galėtų tiesiogiai teikti Parlamentui pagal savo išimtinę kompetenciją. 1a.   Šiame straipsnyje nustatyta tvarka netaikoma rekomendacijoms, kurios turi būti priimtos atsakingo komiteto pagal 99 straipsnį. Pakeitimas 52 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 55 straipsnis 55 straipsnis 55 straipsnis Bendrų komitetų posėdžių procedūra Bendra komitetų procedūra 1.  Tuo atveju, kai Pirmininkų sueigai pagal 201 straipsnio 2 dalį pateikiamas klausimas dėl kompetencijos, ji gali nuspręsti taikyti bendrų komitetų posėdžių ir bendro balsavimo procedūrą, jeigu: 1.  Tuo atveju, kai Pirmininkų sueigai pagal 201a straipsnį pateikiamas klausimas dėl kompetencijos, ji gali nuspręsti taikyti bendrų komitetų posėdžių ir bendro balsavimo procedūrą, jeigu: –  pagal VI priedą klausimas neatsiejamai priklauso kelių komitetų kompetencijai ir –  pagal VI priedą klausimas neatsiejamai priklauso kelių komitetų kompetencijai ir –  ji yra įsitikinusi, kad tas klausimas itin svarbus. –  ji yra įsitikinusi, kad tas klausimas itin svarbus. 2.  Tokiu atveju atitinkami pranešėjai parengia vieną pranešimo projektą, kurį atitinkami komitetai svarsto ir dėl kurio balsuoja bendruose posėdžiuose, bendrai pirmininkaujant atitinkamų komitetų pirmininkams. 2.  Tokiu atveju atitinkami pranešėjai parengia vieną pranešimo projektą, kurį atitinkami komitetai svarsto ir dėl kurio balsuoja bendruose posėdžiuose, bendrai pirmininkaujant atitinkamų komitetų pirmininkams. Visais procedūros etapais atitinkami komitetai atsakingo komiteto teisėmis gali naudotis tik veikdami kartu. Siekdami pasirengti posėdžiams ir balsavimui, atitinkami komitetai gali steigti darbo grupes. Visais procedūros etapais atitinkami komitetai atsakingo komiteto teisėmis gali naudotis tik veikdami kartu. Siekdami pasirengti posėdžiams ir balsavimui, atitinkami komitetai gali steigti darbo grupes. 3.  Per įprastos teisėkūros procedūros antrąjį svarstymą Tarybos pozicija nagrinėjama bendrame atitinkamų komitetų posėdyje, kuris, jeigu minėtųjų komitetų pirmininkai nesusitaria, vyksta pirmos Parlamento organų savaitės po to, kai Taryba pateikia Parlamentui savo poziciją, trečiadienį. Jeigu nesusitariama dėl kito posėdžio, jį sušaukia Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkas. Dėl rekomendacijos antrajam svarstymui balsuojama bendrame posėdyje pagal bendrą projektą, kurį parengė atitinkamų komitetų pranešėjai arba, jeigu nėra bendro projekto, pagal pakeitimus, kuriuos pateikė atitinkami komitetai. 3.  Per įprastos teisėkūros procedūros antrąjį svarstymą Tarybos pozicija nagrinėjama bendrame atitinkamų komitetų posėdyje, kuris, jeigu minėtųjų komitetų pirmininkai nesusitaria, vyksta pirmos Parlamento organų savaitės po to, kai Taryba pateikia Parlamentui savo poziciją, trečiadienį. Jeigu nesusitariama dėl kito posėdžio, jį sušaukia Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkas. Dėl rekomendacijos antrajam svarstymui balsuojama bendrame posėdyje pagal bendrą projektą, kurį parengė atitinkamų komitetų pranešėjai arba, jeigu nėra bendro projekto, pagal pakeitimus, kuriuos pateikė atitinkami komitetai. Per įprastos teisėkūros procedūros trečiąjį svarstymą atitinkamų komitetų pirmininkai ir pranešėjai pagal pareigas yra delegacijos Taikinimo komitete nariai. Per įprastos teisėkūros procedūros trečiąjį svarstymą atitinkamų komitetų pirmininkai ir pranešėjai pagal pareigas yra delegacijos Taikinimo komitete nariai. Šis straipsnis gali būti taikomas procedūrai, kurios pabaigoje pateikiama rekomendacija siūlyti pagal 108 straipsnio 5 dalį ir 99 straipsnio 1 dalį pritarti arba nepritarti tarptautinio susitarimo sudarymui, jeigu laikomasi jame nustatytų sąlygų. Pakeitimas 53 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 56 straipsnis 56 straipsnis 52a straipsnis Pranešimų rengimas Pranešimų rengimas -1.   Pranešėjas yra atsakingas už komiteto pranešimo parengimą ir jo pristatymą komiteto vardu plenarinio posėdžio metu. 1.  Už aiškinamąją dalį yra atsakingas pranešėjas; dėl jos nebalsuojama. Vis dėlto aiškinamoji dalis turi atitikti priimto pasiūlymo dėl rezoliucijos tekstą ir komiteto pasiūlytus pakeitimus. Priešingu atveju, komiteto pirmininkas gali panaikinti aiškinamąją dalį. 1.  Už aiškinamąją dalį yra atsakingas pranešėjas; dėl jos nebalsuojama. Vis dėlto aiškinamoji dalis turi atitikti priimto pasiūlymo dėl rezoliucijos tekstą ir komiteto pasiūlytus pakeitimus. Priešingu atveju, komiteto pirmininkas gali panaikinti aiškinamąją dalį. 2.  Pranešime pateikiami balsavimo dėl viso pranešimo rezultatai. Be to, jei balsavimo metu to prašo ne mažiau kaip viena trečioji dalyvaujančių narių, pranešime nurodoma, kaip balsavo kiekvienas narys. 2.  Pranešime pateikiami balsavimo dėl viso pranešimo rezultatai ir, laikantis 208 straipsnio 3 dalies, jame nurodoma, kaip balsavo kiekvienas narys. 3.  Jei komiteto nuomonė nėra vieninga, pranešime turi būti pateikta mažumos nuomonė. Balsavimo dėl viso teksto metu pateiktos mažumos nuomonės, jų autorių prašymu, gali būti įrašytos į ne daugiau kaip 200 žodžių rašytinį pareiškimą, pridedamą prie aiškinamosios dalies. 3.  Balsuojant dėl viso teksto gali būti išreikštos mažumos pozicijos, kurios, jų autorių prašymu, gali būti įrašytos į ne daugiau kaip 200 žodžių rašytinį pareiškimą, pridedamą prie aiškinamosios dalies. Komiteto pirmininkas sprendžia visus ginčus, kylančius dėl šių nuostatų taikymo. Komiteto pirmininkas sprendžia visus ginčus, kylančius dėl šios dalies taikymo. 4.  Komitetas savo biuro siūlymu gali nustatyti terminą, iki kurio pranešėjas turi jam pateikti pranešimo projektą. Šis terminas gali būti pratęstas arba gali būti paskirtas kitas pranešėjas. 4.  Komitetas savo pirmininko siūlymu gali nustatyti terminą, iki kurio pranešėjas turi jam pateikti pranešimo projektą. Šis terminas gali būti pratęstas arba gali būti paskirtas kitas pranešėjas. 5.  Praėjus šiam terminui komitetas gali pavesti savo pirmininkui paprašyti, kad komitetui perduotas klausimas būtų įrašytas į vieno iš ateinančių Parlamento posėdžių darbotvarkę. Šiuo atveju diskusijos gali vykti atitinkamo komiteto žodinio pranešimo pagrindu. 5.  Praėjus šiam terminui komitetas gali pavesti savo pirmininkui paprašyti, kad komitetui perduotas klausimas būtų įrašytas į vieno iš ateinančių Parlamento posėdžių darbotvarkę. Šiuo atveju diskusijos ir balsavimas gali vykti atitinkamo komiteto žodinio pranešimo pagrindu. (Šis straipsnis su pakeitimais bus perkeltas prieš 53 straipsnį) Pakeitimas 54 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės II antraštinės dalies 3 skyriaus pavadinimas 3 SKYRIUS 3 SKYRIUS PIRMASIS SVARSTYMAS ĮPRASTA TEISĖKŪROS PROCEDŪRA Pakeitimas 55 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės II priedo 3 straipsnio 1 dalis (nauja) 1 SKIRSNIS PIRMASIS SVARSTYMAS Pakeitimas 56 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės II antraštinės dalies 3 skyriaus 1 paantraštė Nagrinėjimo komitete etapas Išbraukta. Pakeitimas 57 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 57 straipsnis 57 straipsnis Išbraukta. Pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto keitimas 1.   Jeigu Komisija praneša Parlamentui arba atsakingas komitetas kokiu kitu būdu sužino, jog Komisija ketina keisti savo pasiūlymą, atsakingas komitetas sustabdo jo nagrinėjimą iki kol bus pateiktas naujas Komisijos pasiūlymas ar jo pakeitimai. 2.   Jei Taryba iš esmės pakeičia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, taikomos 63 straipsnio nuostatos. Pakeitimas 58 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 58 straipsnis 58 straipsnis Išbraukta. Komisijos ir Tarybos pozicija dėl pakeitimų 1.   Prieš galutinį balsavimą dėl pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto atsakingas komitetas paprašo Komisijos išsakyti savo poziciją dėl visų komiteto priimtų pasiūlymo pakeitimų, o Tarybą – pateikti savo pastebėjimus. 2.   Jei Komisija negali to padaryti arba pareiškia, kad neketina pritarti visiems atsakingo komiteto priimtiems pakeitimams, komitetas gali atidėti galutinį balsavimą. 3.   Jei reikia, Komisijos pozicija įrašoma į pranešimą. Pakeitimas 59 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės II antraštinės dalies 3 skyriaus 2 paantraštė Svarstymo plenariniame posėdyje etapas Išbraukta. Pakeitimas 60 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 59 straipsnis 59 straipsnis 59 straipsnis Pirmojo svarstymo pabaiga Balsavimas Parlamente – pirmasis svarstymas -1.   Parlamentas gali pritarti teisėkūros procedūra priimamo akto projektui, jį iš dalies pakeisti arba atmesti. 1.  Atsakingo komiteto pagal 49 straipsnį parengto pranešimo pagrindu, Parlamentas svarsto pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. 1.  Parlamentas visų pirma balsuoja dėl atsakingo komiteto, frakcijos arba ne mažiau kaip keturiasdešimties Parlamento narių raštu pateiktų pasiūlymų nedelsiant atmesti teisėkūros procedūra priimamo akto projektą. Jei tas pasiūlymas atmesti projektą patvirtinamas, Parlamento pirmininkas prašo tą pasiūlymą pateikusios institucijos jį atšaukti. Jei projektą pateikusi institucija jį atšaukia, Parlamento pirmininkas paskelbia, kad procedūra baigta. Jei teisėkūros procedūra priimamo akto projektą pateikusi institucija jo neatšaukia, Parlamento pirmininkas paskelbia, kad pirmasis svarstymas Parlamente baigtas, nebent Parlamentas, gavęs atsakingo komiteto pirmininko ar pranešėjo, frakcijos arba ne mažiau kaip keturiasdešimties Parlamento narių pasiūlymą, nuspręstų grąžinti klausimą nagrinėti atsakingam komitetui. Jei tas pasiūlymas atmesti projektą nepatvirtinamas, Parlamentas tęsia procedūrą, kaip nurodyta 1a–1c dalyse. 1a.   Balsuojant pirmenybė teikiama pagal 73d straipsnio 4 dalį atsakingo komiteto pateiktam preliminariam susitarimui ir dėl jo balsuojama vieną kartą, nebent frakcijai arba mažiausiai keturiasdešimčiai Parlamento narių paprašius Parlamentas nuspręstų iš karto balsuoti dėl pakeitimų, kaip numatyta 1b dalyje. Tokiu atveju Parlamentas taip pat nusprendžia, ar balsavimas dėl pakeitimų vyks iš karto. Jei ne, Parlamentas nustato naują pakeitimų pateikimo terminą ir balsavimas vyksta per kitą plenarinį posėdį. Jei balsuojant vieną kartą preliminarus susitarimas patvirtinamas, Parlamento pirmininkas paskelbia, kad pirmasis svarstymas Parlamente baigtas. Jei balsuojant vieną kartą preliminarus susitarimas nepatvirtinamas balsavusiųjų dauguma, Parlamento pirmininkas nustato naują terminą teisėkūros procedūra priimamo akto projekto pakeitimams teikti. Tokie pakeitimai pateikiami balsuoti per kitą posėdį siekiant užbaigti pirmąjį svarstymą Parlamente. 1b.   Tuomet pateikiami balsuoti teisėkūros procedūra priimamo akto projekto pakeitimai, įskaitant, jei taikoma, atskiras preliminaraus susitarimo dalis, kai buvo pateikti prašymai balsuoti dalimis ar atskiru balsavimu arba pateikti konkuruojantys pakeitimai; tai netaikoma tais atvejais, kai pagal 1 dalį buvo patvirtintas pasiūlymas atmesti projektą arba pagal 1a dalį buvo patvirtintas preliminarus susitarimas. Prieš balsuojant dėl pakeitimų, Parlamento pirmininkas gali paprašyti Komisijos pateikti savo poziciją ir Tarybos – išsakyti pastabas. Po balsavimo dėl tų pakeitimų Parlamentas balsuoja dėl viso teisėkūros procedūra priimamo akto projekto su pakeitimais arba be jų. Jei visas teisėkūros procedūra priimamo akto projektas su pakeitimais arba be jų patvirtinamas, Parlamento pirmininkas paskelbia, kad pirmasis svarstymas baigtas, nebent Parlamentas, gavęs atsakingo komiteto pirmininko ar pranešėjo, frakcijos arba ne mažiau kaip keturiasdešimties Parlamento narių pasiūlymą, nuspręstų grąžinti klausimą nagrinėti atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos, kaip numatyta 59a, 73a ir 73d straipsniuose. Jei visas teisėkūros procedūra priimamo akto projektas su pakeitimais arba be jų nepatvirtinamas balsavusiųjų dauguma, Parlamento pirmininkas paskelbia, kad pirmasis svarstymas baigtas, nebent Parlamentas, gavęs atsakingo komiteto pirmininko ar pranešėjo, frakcijos arba ne mažiau kaip keturiasdešimties Parlamento narių pasiūlymą, nuspręstų grąžinti klausimą dar kartą nagrinėti atsakingam komitetui. 1c.   Po balsavimo pagal 1–1b dalis ir balsavimo dėl teisėkūros rezoliucijos projekto pakeitimų, susijusių su prašymais dėl procedūros, teisėkūros rezoliucija laikoma priimta. Prireikus teisėkūros rezoliucija pagal 193 straipsnio 2 dalį pritaikoma, kad būtų atsižvelgta į balsavimo pagal 1–1b dalis rezultatus. Parlamento pirmininkas perduoda teisėkūros rezoliucijos tekstą ir Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai, taip pat – tais atvejais, kai teisėkūros procedūra priimamo akto projektą pateikia valstybių narių grupė – valstybių narių grupei, Teisingumo Teismui arba Europos Centriniam Bankui. 2.   Pirmiausia Parlamentas balsuoja dėl pasiūlymo, kurio pagrindu parengtas atsakingo komiteto pranešimas, pakeitimų, po to – dėl atitinkamai pakeisto ar ne pasiūlymo, vėliau – dėl teisėkūros rezoliucijos projekto pakeitimų, galiausiai – dėl viso teisėkūros rezoliucijos projekto, kuriame Parlamentas nurodo, ar jis pritaria pasiūlymui dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, jį atmeta ar siūlo pakeitimus, bei išdėsto procedūrinius pavedimus. Pirmasis svarstymas baigiasi priėmus teisėkūros rezoliucijos projektą. Jei Parlamentas teisėkūros rezoliucijos nepriima, pasiūlymas vėl perduodamas atsakingam komitetui. Visi teisėkūros procedūros metu pateikti pranešimai turėtų atitikti 39, 47 ir 49 straipsnius. Visi komiteto pateikti ne teisėkūros pasiūlymai dėl rezoliucijų turėtų atitikti 52 ar 201 straipsniuose numatytas pateikimo procedūras. 3.  Pasiūlymo tekstą, kokį jį patvirtina Parlamentas, kartu su jį lydinčia rezoliucija Parlamento pirmininkas perduoda Tarybai ir Komisijai kaip Parlamento poziciją. Pakeitimas 61 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 59 a straipsnis (naujas) 59a straipsnis Grąžinimas atsakingam komitetui Jei pagal 59 straipsnį klausimas grąžinamas atsakingam komitetui dar kartą nagrinėti arba tarpinstitucinėms deryboms pagal 73a ir 73d straipsnius vesti, atsakingas komitetas žodžiu ar raštu pateikia Parlamentui pranešimą per keturis mėnesius; Pirmininkų sueiga gali nuspręsti šį laikotarpį pratęsti. Grąžinus klausimą komitetui, vadovaujantis komitetas, prieš priimdamas sprendimą dėl procedūros, pagal 54 straipsnį turi suteikti susijusiam komitetui pasirinkimo galimybę dėl pakeitimų, kurie priklauso jo išimtinei kompetencijai, ir visų pirma galimybę pasirinkti, kurie pakeitimai turi būti iš naujo pateikti Parlamentui. Atsakingam komitetui, kuriam klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti, parengus pranešimą, niekas netrukdo Parlamentui nuspręsti surengti, jei tinkama, baigiamąją diskusiją. (Paskutinės dvi pastraipos įterpiamos kaip aiškinimas.) Pakeitimas 62 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 60 straipsnis 60 straipsnis Išbraukta. Komisijos pasiūlymo atmetimas 1.   Jei už Komisijos pasiūlymą nėra atiduodama balsų dauguma arba yra patvirtinamas pasiūlymas jį atmesti, kurį gali pateikti atsakingas komitetas arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių, Parlamento pirmininkas, prieš Parlamentui balsuojant dėl teisėkūros rezoliucijos projekto, pasiūlo Komisijai atšaukti savo pasiūlymą 2.   Jei Komisija savo pasiūlymą atšaukia, Parlamento pirmininkas paskelbia, kad procedūra baigta, ir praneša apie tai Tarybai. 3.   Jei Komisija savo pasiūlymo neatšaukia, Parlamentas grąžina klausimą atsakingam komitetui, nebalsuodamas dėl teisėkūros rezoliucijos projekto, nebent Parlamentas, gavęs atsakingo komiteto pirmininko ar pranešėjo, frakcijos arba ne mažiau kaip keturiasdešimties Parlamento narių pasiūlymą, surengia balsavimą dėl teisėkūros rezoliucijos projekto. Grąžinimo atveju atsakingas komitetas nusprendžia, kokią procedūrą taikyti, ir žodžiu ar raštu pateikia Parlamentui pranešimą per Parlamento nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip du mėnesiai. Grąžinus klausimą komitetui pagal 3 dalį, vadovaujantis komitetas, prieš priimdamas sprendimą dėl procedūros, turi suteikti galimybę susijusiam komitetui pagal 54 straipsnį pasirinkti dėl pakeitimų, kurie priklauso jo išimtinei kompetencijai, ir visų pirma pasirinkti, kurie pakeitimai turi būti iš naujo pateikti Parlamentui. 3 dalies antroje pastraipoje numatytas terminas taikomas atsakingam komitetui pristatyti pranešimą žodžiu arba teikti raštu. Jis netaikomas Parlamentui nustatant tinkamą laiką tęsti tos procedūros svarstymą. 4.   Jei atsakingas komitetas negali spėti atlikti darbo iki nurodyto termino pabaigos, jis prašo grąžinti klausimą nagrinėti komitetui pagal 188 straipsnio 1 dalį. Jei reikia, Parlamentas, remdamasis 188 straipsnio 5 dalimi, gali nustatyti kitą terminą. Jei komiteto prašymas nėra patenkinamas, Parlamentas balsuoja dėl teisėkūros rezoliucijos projekto. Pakeitimas 63 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 61 straipsnis 61 straipsnis Išbraukta. Komisijos pasiūlymo pakeitimų priėmimas 1.   Kai pritariama visam Komisijos pasiūlymui su priimtais pakeitimais, balsavimas dėl teisėkūros rezoliucijos projekto atidedamas tol, kol Komisija pateiks savo poziciją dėl kiekvieno Parlamento pakeitimo. Jei Komisija negali padaryti tokio pareiškimo pasibaigus Parlamento balsavimui dėl jos pasiūlymo, ji praneša Parlamento pirmininkui ar atsakingam komitetui, kada galės tai padaryti. Tada pasiūlymas įrašomas į artimiausios mėnesinės sesijos darbotvarkės projektą. 2.   Jei Komisija praneša, kad neketina priimti visų Parlamento pakeitimų, atsakingo komiteto pranešėjas ar, jei jis negali, šio komiteto pirmininkas pateikia Parlamentui oficialų pasiūlymą, ar teikti teisėkūros rezoliucijos projektą balsuoti. Prieš pateikdamas oficialų pasiūlymą, atsakingo komiteto pranešėjas ar pirmininkas gali paprašyti Parlamento pirmininką sustabdyti šio klausimo svarstymą. Jei Parlamentas nusprendžia balsavimą atidėti, klausimas grąžinamas iš naujo nagrinėti atsakingam komitetui. Šiuo atveju atsakingas komitetas vėl pateikia Parlamentui pranešimą žodžiu arba raštu per Parlamento nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip du mėnesiai. Jei atsakingas komitetas negali to padaryti laiku, taikoma 60 straipsnio 4 dalyje numatyta procedūra. Šiame etape priimtini tik tie pakeitimai, kurie pateikti atsakingo komiteto ir kuriais siekiama kompromiso su Komisija. Atsakingam komitetui, kuriam klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti, parengus pranešimą, Parlamentas prireikus gali laisvai nuspręsti surengti baigiamąją diskusiją. 3.   Taikant šio straipsnio 2 dalį, iš kitų Parlamento narių neatimama galimybė pateikti prašymą perduoti klausimą nagrinėti komitetui, remiantis 188 straipsniu. Komitetas, kuriam pakartotinai grąžinamas klausimas, remiantis šio straipsnio 2 dalimi, turi, pagal šio grąžinimo tvarką, per nustatytą terminą pateikti pranešimą ir, jei reikia, pakeitimus, kuriais būtų siekiama kompromiso tarp Parlamento ir Komisijos, bet neturi pakartotinai nagrinėti visų Parlamento patvirtintų nuostatų. Tačiau šiais atvejais, dėl klausimo grąžinimo komitetui sustabdomojo pobūdžio, komitetas turi didesnę veiksmų laisvę ir gali, kai ieškant kompromiso mano esant reikalinga, pasiūlyti grįžti prie nuostatų, už kurias jau buvo teigiamai balsuota plenarinio posėdžio metu. Tokiais atvejais, atsižvelgiant į tai, kad priimtini tik tie komiteto pakeitimai, kuriais siekiama kompromiso, taip pat norint išsaugoti Parlamento suverenumą, šio straipsnio 2 dalyje minėtame pranešime turi būti aiškiai nurodyta, kurios iš jau patvirtintų nuostatų netektų galios, jei būtų priimtas vienas ar daugiau siūlomų pakeitimų. Pakeitimas 64 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės II antraštinės dalies 3 skyriaus 3 paantraštė Tolesni veiksmai Išbraukta. Pakeitimas 65 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 62 straipsnis 62 straipsnis Išbraukta. Tolesni veiksmai Parlamentui pateikus poziciją 1.   Parlamentui priėmus poziciją dėl Komisijos pasiūlymo, atsakingo komiteto pirmininkas ir pranešėjas seka tolesnę procedūrą, kurios metu Taryba priima pasiūlymą, kad įsitikintų, jog Taryba ir Komisija laikosi Parlamentui duotų įsipareigojimų dėl Parlamento pozicijos. 2.   Atsakingas komitetas gali pakviesti Komisiją ir Tarybą kartu nagrinėti klausimą. 3.   Remdamasis šiuo straipsniu, atsakingas komitetas bet kuriuo šios procedūros metu, jei mano esant reikalinga, gali pateikti pasiūlymą dėl rezoliucijos, rekomenduodamas Parlamentui: –  paraginti Komisiją atšaukti savo pasiūlymą, –  prašyti Komisijos arba Tarybos grąžinti klausimą Parlamentui pakartotinai svarstyti, remiantis 63 straipsnio nuostatomis, arba paprašyti Komisijos pateikti naują pasiūlymą, arba –  nuspręsti imtis kitų, jo manymu, reikalingų priemonių. Šis pasiūlymas įrašomas į mėnesinės sesijos, vykstančios po to, kai komitetas priima sprendimą, darbotvarkės projektą. Pakeitimas 66 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 63 straipsnis 63 straipsnis 63 straipsnis Pakartotinis pasiūlymo pateikimas Parlamentui Pakartotinis pasiūlymo pateikimas Parlamentui Įprasta teisėkūros procedūra 1.  Atsakingo komiteto reikalavimu, Parlamento pirmininkas prašo Komisijos iš naujo pateikti pasiūlymą Parlamentui: 1.  Atsakingam komitetui paprašius Pirmininkas prašo Komisijos iš naujo pateikti pasiūlymą Parlamentui, kai: –   jei Parlamentui priėmus savo poziciją Komisija atšaukia savo pradinį pasiūlymą, ketindama jį pakeisti kitu tekstu, išskyrus tuos atvejus, kai pasiūlymas atšaukiamas norint atsižvelgti į Parlamento poziciją, arba –  jei Komisija keičia ar ketina keisti savo pradinį pasiūlymą iš esmės, išskyrus tuos atvejus, kai tai daroma norint atsižvelgti į Parlamento poziciją, arba –  Parlamentui priėmus savo poziciją Komisija savo pradinį pasiūlymą pakeičia kitu tekstu, jį keičia arba ketina keisti iš esmės, išskyrus tuos atvejus, kai tai daroma norint atsižvelgti į Parlamento poziciją; –  jei laikui einant ar pasikeitus aplinkybėms pasiūlyme nagrinėjamos problemos pobūdis iš esmės pasikeičia arba –  praėjus tam tikram laikui arba pasikeitus aplinkybėms pasiūlyme nagrinėjamos problemos pobūdis iš esmės pasikeičia arba –  jei Parlamentui priėmus savo poziciją įvyko nauji Parlamento rinkimai ir to pageidauja Pirmininkų sueiga. –  Parlamentui priėmus savo poziciją įvyko nauji Parlamento rinkimai ir to pageidauja Pirmininkų sueiga. 1a.   Jei ketinama keisti pasiūlymo teisinį pagrindą taip, kad nebebūtų taikoma įprasta teisėkūros procedūra, Parlamentas, Taryba ir Komisija, atstovaujami savo atitinkamų pirmininkų arba jų atstovų, surengia keitimąsi nuomonėmis šiuo klausimu, kaip numatyta pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 25 dalį. 2.  Atsakingo komiteto reikalavimu, Parlamentas prašo Tarybos iš naujo pateikti Komisijos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnį pateiktą pasiūlymą, jei Taryba ketina keisti šio pasiūlymo teisinį pagrindą taip, kad nebebūtų taikoma įprasta teisėkūros procedūra. 2.  Po 1a dalyje nurodyto keitimosi nuomonėmis Parlamento pirmininkas, atsižvelgdamas į atsakingo komiteto prašymą, prašo Tarybos iš naujo pateikti Parlamentui teisiškai privalomo akto projektą, jei Komisija arba Taryba ketina keisti Parlamento per pirmąjį svarstymą priimtoje pozicijoje numatytą teisinį pagrindą taip, kad nebebūtų taikoma įprasta teisėkūros procedūra. Kitos procedūros 3.   Atsakingo komiteto prašymu, Parlamento pirmininkas paragina Tarybą iš naujo konsultuotis su Parlamentu tokiomis pačiomis aplinkybėmis ir tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, taip pat tais atvejais, kai Taryba iš esmės keičia ar ketina keisti pasiūlymą, dėl kurio Parlamentas yra pateikęs savo nuomonę, išskyrus tuos atvejus, kai šis keitimas daromas norint įtraukti Parlamento pakeitimus. 4.   Parlamento pirmininkas taip pat prašo iš naujo Parlamentui pateikti pasiūlymą dėl teisės akto šiame straipsnyje numatytomis aplinkybėmis, jei Parlamentas taip nusprendžia pasiūlius frakcijai ar ne mažiau kaip keturiasdešimčiai Parlamento narių. Pakeitimas 67 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės II antraštinės dalies 4 skyriaus pavadinimas 4 SKYRIUS 2 SKIRSNIS ANTRASIS SVARSTYMAS ANTRASIS SVARSTYMAS Pakeitimas 68 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės II antraštinės dalies 4 skyriaus 1 paantraštė Nagrinėjimo komitete etapas Išbraukta. Pakeitimas 69 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 64 straipsnis 64 straipsnis 64 straipsnis Pranešimas apie Tarybos poziciją Pranešimas apie Tarybos poziciją 1.  Laikoma, kad apie Tarybos poziciją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnį Parlamentui pranešama, kai Parlamento pirmininkas ją paskelbia plenarinio posėdžio metu. Parlamento pirmininkas ją paskelbia, gavęs tinkamai į visas oficialiąsias Europos Sąjungos kalbas išverstus dokumentus, kuriuose yra pozicija, Tarybos posėdžio tvirtinant poziciją protokole įrašytas deklaracijas, taip pat motyvus, paskatinusius Tarybą tvirtinti poziciją, bei Komisijos poziciją. Parlamento pirmininkas apie tai praneša mėnesinės sesijos, vykstančios po to, kai buvo gauti dokumentai, metu. 1.  Laikoma, kad apie Tarybos poziciją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnį Parlamentui pranešama, kai Parlamento pirmininkas ją paskelbia plenarinio posėdžio metu. Parlamento pirmininkas ją paskelbia, gavęs tinkamai į visas oficialiąsias Europos Sąjungos kalbas išverstus dokumentus, kuriuose yra pozicija, Tarybos posėdžio tvirtinant poziciją protokole įrašytas deklaracijas, taip pat motyvus, paskatinusius Tarybą tvirtinti poziciją, bei Komisijos poziciją. Parlamento pirmininkas apie tai praneša mėnesinės sesijos, vykstančios po to, kai buvo gauti dokumentai, metu. Prieš paskelbdamas Tarybos poziciją, Parlamento pirmininkas, pasikonsultavęs su atsakingo komiteto pirmininku ir (arba) pranešėju, įsitikina, kad gautas tekstas iš tikrųjų yra pirmuoju svarstymu priimta Tarybos pozicija ir nėra jokių 63 straipsnyje numatytų aplinkybių. Priešingu atveju, Parlamento pirmininkas kartu su atsakingu komitetu ir, jei įmanoma, su Taryba ieško tinkamo sprendimo. Prieš paskelbdamas Tarybos poziciją, Parlamento pirmininkas, pasikonsultavęs su atsakingo komiteto pirmininku ir (arba) pranešėju, įsitikina, kad gautas tekstas iš tikrųjų yra pirmuoju svarstymu priimta Tarybos pozicija ir nėra jokių 63 straipsnyje numatytų aplinkybių. Priešingu atveju, Parlamento pirmininkas kartu su atsakingu komitetu ir, jei įmanoma, su Taryba ieško tinkamo sprendimo. 1a.   Kai per Parlamento posėdį paskelbiama, kad gauta Tarybos pozicija, laikoma, kad tą dieną ji yra automatiškai perduota nagrinėti per pirmąjį svarstymą atsakingam komitetui. 2.  Šių pateiktų dokumentų sąrašas yra skelbiamas Parlamento posėdžio protokole, kartu nurodant atsakingo komiteto pavadinimą. 2.  Šių pateiktų dokumentų sąrašas yra skelbiamas Parlamento posėdžio protokole, kartu nurodant atsakingo komiteto pavadinimą. Pakeitimas 70 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 65 straipsnis 65 straipsnis 65 straipsnis Terminų pratęsimas Terminų pratęsimas 1.  Atsakingo komiteto pirmininkui prašant pratęsti antrajam svarstymui numatytus terminus ar Parlamento delegacijai taikinimo komitete prašant pratęsti taikinimui numatytus terminus, Parlamento pirmininkas šiuos terminus pratęsia, remdamasis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 14 dalimi. 1.  Atsakingo komiteto pirmininkui paprašius, Parlamento pirmininkas pratęsia antrajam svarstymui numatytus terminus, remdamasis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 14 dalimi. 2.  Parlamento pirmininkas praneša Parlamentui apie terminų pratęsimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 14 dalį, Parlamento arba Tarybos iniciatyva. 2.  Parlamento pirmininkas praneša Parlamentui apie terminų pratęsimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 14 dalį Parlamento arba Tarybos iniciatyva. Pakeitimas 71 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 66 straipsnis 66 straipsnis 66 straipsnis Tarybos pozicijos perdavimas atsakingam komitetui ir nagrinėjimo atsakingame komitete procedūra Nagrinėjimo atsakingame komitete procedūra 1.   Kai Tarybos pozicija pateikiama Parlamentui, remiantis 64 straipsnio 1 dalimi, laikoma, kad ji yra automatiškai perduota nagrinėti atsakingam komitetui ir kitiems komitetams, kurių nuomonės prašyta pirmojo svarstymo metu. 2.  Tarybos pozicija įrašoma pirmuoju punktu į pirmo po jos paskelbimo atsakingo komiteto posėdžio darbotvarkę. Tarybai gali būti pasiūlyta pristatyti savo poziciją. 2.  Tarybos pozicija įrašoma kaip prioritetinis punktas į atsakingo komiteto pirmo posėdžio po jos paskelbimo darbotvarkę. Tarybai gali būti pasiūlyta pristatyti savo poziciją. 3.  Pranešėjas antrojo svarstymo metu yra tas pats kaip ir pirmojo svarstymo metu, nebent būtų nuspręsta kitaip. 3.  Pranešėjas antrojo svarstymo metu yra tas pats kaip ir pirmojo svarstymo metu, nebent būtų nuspręsta kitaip. 4.  Atsakingo komiteto procedūroms taikomos antrąjį Parlamento svarstymą reglamentuojančios 69 straipsnio 2, 3 ir 5 dalių nuostatos. Tik šio komiteto tikrieji nariai ar nuolatiniai juos pavaduojantys nariai gali teikti pakeitimus ir pasiūlymus atmesti poziciją. Komitetas priima sprendimus balsavusiųjų dauguma. 4.  Atsakingo komiteto procedūroms taikomos Tarybos pozicijos pakeitimų priimtinumą reglamentuojančios 69 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos. Tik šio komiteto tikrieji nariai ar nuolatiniai juos pavaduojantys nariai gali teikti pakeitimus ir pasiūlymus atmesti poziciją. Komitetas priima sprendimus balsavusiųjų dauguma. 5.   Prieš balsuodamas, komitetas gali prašyti komiteto pirmininko ir pranešėjo nagrinėti komitete pateiktus pakeitimus kartu su Tarybos pirmininku ar jo atstovu bei su atitinkamu dalyvaujančiu Komisijos nariu. Pasibaigus šiam nagrinėjimui, pranešėjas gali pateikti kompromisinius pakeitimus. 6.  Atsakingas komitetas pateikia rekomendaciją antrajam svarstymui, siūlydamas pritarti Tarybos priimtai pozicijai, ją iš dalies pakeisti ar atmesti. Rekomendacijoje pateikiamas trumpas siūlomo sprendimo pagrindimas. 6.  Atsakingas komitetas pateikia rekomendaciją antrajam svarstymui, siūlydamas pritarti Tarybos priimtai pozicijai, ją iš dalies pakeisti ar atmesti. Rekomendacijoje pateikiamas trumpas siūlomo sprendimo pagrindimas. 6a.   Antrajam svarstymui netaikomi 49, 50, 53 ir 188 straipsniai. Pakeitimas 72 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės II antraštinės dalies 4 skyriaus 2 paantraštė Svarstymo plenariniame posėdyje etapas Išbraukta. Pakeitimas 73 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 67 straipsnis 67 straipsnis 67 straipsnis Antrojo svarstymo pabaiga Pateikimas Parlamentui 1.   Tarybos pozicija ir, jei pateikta, atsakingo komiteto rekomendacija antrajam svarstymui automatiškai įrašomos į mėnesinės sesijos, kurios trečiadienis eina prieš ir yra arčiausiai trijų mėnesių termino pabaigos ar, jei terminas buvo pratęstas, remiantis 65 straipsniu, keturių mėnesių termino pabaigos, darbotvarkės projektą, nebent šis klausimas buvo svarstytas ankstesnės mėnesinės sesijos metu. Tarybos pozicija ir, jei pateikta, atsakingo komiteto rekomendacija antrajam svarstymui automatiškai įrašomos į mėnesinės sesijos, kurios trečiadienis eina prieš ir yra arčiausiai trijų mėnesių termino pabaigos ar, jei terminas buvo pratęstas, remiantis 65 straipsniu, keturių mėnesių termino pabaigos, darbotvarkės projektą, nebent šis klausimas buvo svarstytas ankstesnės mėnesinės sesijos metu. Parlamento komitetų rekomendacijos antrajam svarstymui prilygsta aiškinamajai daliai, kurioje komitetas pagrindžia savo poziciją Tarybos pozicijos atžvilgiu. Dėl šių tekstų nebalsuojama. 2.   Antrasis svarstymas baigiasi, kai Parlamentas iki Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnyje numatyto termino ir, atsižvelgdamas į šio straipsnio nuostatas, pritaria Tarybos pozicijai, ją atmeta ar iš dalies pakeičia. Pakeitimas 74 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 67 a straipsnis (naujas) 67a straipsnis Balsavimas Parlamente – antrasis svarstymas 1.   Parlamentas visų pirma balsuoja dėl atsakingo komiteto, frakcijos arba ne mažiau kaip keturiasdešimties Parlamento narių raštu pateiktų pasiūlymų nedelsiant atmesti teisėkūros procedūra priimamo akto projektą. Kad pasiūlymas būtų patvirtintas, už jį turi balsuoti visų Parlamento narių dauguma. Jei tas pasiūlymas atmesti projektą patvirtinamas ir Tarybos pozicija atmetama, Parlamento pirmininkas plenarinio posėdžio metu praneša, kad teisėkūros procedūra baigta. Jei tas pasiūlymas atmesti projektą nepatvirtinamas, Parlamentas tęsia procedūrą, kaip nurodyta 2–5 dalyse. 2.   Balsuojant pirmenybė teikiama pagal 73d straipsnio 4 dalį atsakingo komiteto pateiktam preliminariam susitarimui ir dėl jo balsuojama vieną kartą, nebent frakcijai arba ne mažiau kaip keturiasdešimčiai Parlamento narių paprašius Parlamentas nuspręstų iš karto balsuoti dėl pakeitimų, kaip numatyta 3 dalyje. Jei balsuojant vieną kartą preliminarus susitarimas patvirtinamas visų Parlamento narių balsų dauguma, Parlamento pirmininkas paskelbia, kad antrasis svarstymas Parlamente baigtas. Jei balsuojant vieną kartą preliminarus susitarimas nepatvirtinamas visų Parlamento narių balsų dauguma, Parlamentas laikosi 3–5 dalyse nustatytos procedūros. 3.   Tuomet pateikiami balsuoti Tarybos pozicijos pakeitimai, įskaitant pakeitimus, įtrauktus į atsakingo komiteto pagal 73d straipsnio 4 dalį pateiktą preliminarų susitarimą; tai netaikoma tais atvejais, kai pagal 1 dalį buvo patvirtintas pasiūlymas atmesti poziciją arba kai pagal 2 dalį buvo patvirtintas preliminarus susitarimas. Tarybos pozicijos pakeitimai priimami tik visų Parlamento narių balsų dauguma. Prieš balsuojant dėl pakeitimų, Parlamento pirmininkas gali paprašyti Komisijos pateikti savo poziciją ir Tarybos – išsakyti pastabas. 4.   Net ir tuo atveju, jei balsuojant per plenarinį posėdį buvo nepritarta pirminiam pasiūlymui atmesti Tarybos poziciją, kaip numatyta 1 dalyje, po balsavimo dėl pakeitimų pagal 2 arba 3 dalis Parlamentas, gavęs atsakingo komiteto pirmininko ar pranešėjo, frakcijos arba ne mažiau kaip keturiasdešimties Parlamento narių pasiūlymą, gali apsvarstyti naują pasiūlymą atmesti poziciją. Kad pasiūlymas būtų patvirtintas, už jį turi balsuoti visų Parlamento narių dauguma. Jei Tarybos pozicija atmetama, Parlamento pirmininkas plenarinio posėdžio metu praneša, kad teisėkūros procedūra baigta. 5.   Po balsavimo pagal 1–4 dalis ir, jei taikoma, po bet kokio balsavimo dėl teisėkūros rezoliucijos projekto pakeitimų, susijusių su prašymais dėl procedūros, Parlamento pirmininkas paskelbia, kad antrasis svarstymas Parlamente baigtas ir teisėkūros rezoliucija laikoma priimta. Prireikus teisėkūros rezoliucija pataisoma pagal 193 straipsnio 2 dalį, kad būtų atsižvelgta į balsavimo pagal 1–4 dalis rezultatus arba į 76 straipsnio taikymą. Parlamento pirmininkas perduoda teisėkūros rezoliucijos tekstą ir Parlamento poziciją, jei tokia yra, Tarybai ir Komisijai. Jei nepateikiamas pasiūlymas atmesti ar iš dalies pakeisti Tarybos poziciją, laikoma, kad ji yra priimta. Pakeitimas 75 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 68 straipsnis 68 straipsnis Išbraukta. Tarybos pozicijos atmetimas 1.   Atsakingas komitetas, frakcija ar ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių gali raštu iki Parlamento pirmininko nurodytos datos pateikti pasiūlymą atmesti Tarybos poziciją. Kad toks pasiūlymas būtų priimtas, reikalinga visų Parlamento narių balsų dauguma. Dėl pasiūlymo atmesti poziciją balsuojama prieš balsavimą dėl jos pakeitimų. 2.   Net ir tuo atveju, jei balsavimo metu Parlamentas nepritaria pasiūlymui atmesti Tarybos poziciją, jis gali, pasibaigus balsavimui dėl pakeitimų ir išklausius Komisijos pareiškimą, padarytą remiantis 69 straipsnio 5 dalimi, pranešėjo siūlymu apsvarstyti naują pasiūlymą atmesti poziciją. 3.   Jei Tarybos pozicija atmetama, Parlamento pirmininkas plenarinio posėdžio metu praneša, kad teisėkūros procedūra baigta. Pakeitimas 76 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 69 straipsnis 69 straipsnis 69 straipsnis Tarybos pozicijos pakeitimai Tarybos pozicijos pakeitimų priimtinumas 1.  Atsakingas komitetas, frakcija ar ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių gali teikti svarstyti plenariniame posėdyje pakeitimus dėl Tarybos pozicijos. 1.  Atsakingas komitetas, frakcija ar ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių gali teikti svarstyti plenariniame posėdyje pakeitimus dėl Tarybos pozicijos. 2.  Priimtini tik tie Tarybos pozicijos pakeitimai, kurie atitinka 169 ir 170 straipsnių nuostatas ir kuriais siekiama: 2.  Priimtini tik tie Tarybos pozicijos pakeitimai, kurie atitinka 169 ir 170 straipsnių nuostatas ir kuriais siekiama: a)  visiškai ar iš dalies atkurti Parlamento pirmojo svarstymo metu priimtą poziciją; a)  visiškai ar iš dalies atkurti Parlamento pirmojo svarstymo metu priimtą poziciją; b)  kompromiso tarp Tarybos ir Parlamento; b)  kompromiso tarp Tarybos ir Parlamento; c)  iš dalies pakeisti Tarybos pozicijos teksto dalį, kuri nebuvo įtraukta į pirmojo svarstymo metu pateiktą pasiūlymą ar kurios turinys skyrėsi nuo pirmojo svarstymo metu pateikto pasiūlymo turinio ir kuri neturi įtakos teksto esmei, kaip apibrėžta 63 straipsnyje, ar arba c)  iš dalies pakeisti Tarybos pozicijos teksto dalį, kuri nebuvo įtraukta į pirmojo svarstymo metu pateiktą pasiūlymą ar kurios turinys skyrėsi nuo pirmojo svarstymo metu pateikto pasiūlymo turinio, arba d)  atsižvelgti į po pirmojo svarstymo atsiradusį naują faktą ar naują teisinę situaciją. d)  atsižvelgti į naują faktą ar naują teisinę situaciją, atsiradusius priėmus Parlamento poziciją per pirmąjį svarstymą. Parlamento pirmininko sprendimas dėl pakeitimų priimtinumo ar nepriimtinumo yra neginčijamas. Parlamento pirmininko sprendimas dėl pakeitimų priimtinumo ar nepriimtinumo yra neginčijamas. 3.  Jei po pirmojo svarstymo įvyko nauji rinkimai, bet nebuvo pritaikytas 63 straipsnis, Parlamento pirmininkas gali nuspręsti netaikyti apribojimų dėl pakeitimų priimtinumo, numatytų šio straipsnio 2 dalyje. 3.  Jei po pirmojo svarstymo įvyko nauji rinkimai, bet nebuvo pritaikytas 63 straipsnis, Parlamento pirmininkas gali nuspręsti netaikyti apribojimų dėl pakeitimų priimtinumo, numatytų šio straipsnio 2 dalyje. 4.   Pakeitimai priimami tik visų Parlamento narių balsų dauguma. 5.   Prieš balsuojant dėl pakeitimų, Parlamento pirmininkas gali paprašyti Komisijos pateikti savo poziciją ir Tarybos – išsakyti pastabas. Pakeitimas 77 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės II antraštinės dalies 5 skyriaus pavadinimas 5 SKYRIUS 4 SKIRSNIS TREČIASIS SVARSTYMAS TAIKINIMAS IR TREČIASIS SVARSTYMAS Pakeitimas 78 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės II antraštinės dalies 5 skyriaus 1 paantraštė Taikinimas Išbraukta. Pakeitimas 79 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 69 b straipsnis (naujas) 69b straipsnis Terminų pratęsimas 1.   Parlamento delegacijai Taikinimo komitete prašant, Parlamento pirmininkas pratęsia trečiajam svarstymui numatytus terminus, remdamasis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 14 dalimi. 2.   Parlamento pirmininkas praneša Parlamentui apie terminų pratęsimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 14 dalį Parlamento arba Tarybos iniciatyva. Pakeitimas 80 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 71 straipsnis 71 straipsnis 71 straipsnis Delegacija Taikinimo komitete Delegacija Taikinimo komitete 1.  Parlamento delegacijos Taikinimo komitete narių skaičius yra lygus Tarybos delegacijos narių skaičiui. 1.  Parlamento delegacijos Taikinimo komitete narių skaičius yra lygus Tarybos delegacijos narių skaičiui. 2.  Delegacijos sudėtis politiniu atžvilgiu atitinka Parlamento narių pasiskirstymą į frakcijas. Pirmininkų sueiga nustato, koks turi būti tikslus kiekvienos frakcijos narių skaičius delegacijoje. 2.  Delegacijos sudėtis politiniu atžvilgiu atitinka Parlamento narių pasiskirstymą į frakcijas. Pirmininkų sueiga nustato, koks turi būti tikslus kiekvienos frakcijos narių skaičius delegacijoje. 3.  Kiekvienam taikinimo atvejui narius į delegaciją skiria frakcijos, pageidautina, iš komitetų, susijusių su nagrinėjamu klausimu, išskyrus tris nuolatinius dvylikai mėnesių visoms delegacijoms skiriamus narius. Šie trys nuolatiniai nariai yra skiriami frakcijų iš Parlamento pirmininko pavaduotojų ir atstovauja ne mažiau kaip dviem skirtingoms frakcijoms. Atsakingo komiteto pirmininkas ir pranešėjas visais atvejais yra tokios delegacijos nariai. 3.  Kiekvienam taikinimo atvejui narius į delegaciją skiria frakcijos, pageidautina, iš atsakingų komitetų, išskyrus tris nuolatinius dvylikai mėnesių visoms delegacijoms skiriamus narius. Šie trys nuolatiniai nariai yra skiriami frakcijų iš Parlamento pirmininko pavaduotojų ir atstovauja ne mažiau kaip dviem skirtingoms frakcijoms. Per antrąjį svarstymą atsakingo komiteto pirmininkas ir pranešėjas, taip pat visų susijusių komitetų pranešėjai ir nuomonės referentai visais atvejais yra tokios delegacijos nariai. 4.  Delegacijoje atstovaujamos frakcijos skiria pavaduojančius narius. 4.  Delegacijoje atstovaujamos frakcijos skiria pavaduojančius narius. 5.  Frakcijos ir nepriklausomi Parlamento nariai, kuriems neatstovaujama delegacijoje, gali siųsti po vieną atstovą į visus parengiamuosius delegacijos vidaus posėdžius. 5.  Frakcijos, kuriems neatstovaujama delegacijoje, gali siųsti po vieną atstovą į visus parengiamuosius delegacijos vidaus posėdžius. Jei delegacijoje nėra nepriklausomų narių, vienas nepriklausomas narys gali dalyvauti visuose parengiamuosiuose delegacijos vidaus posėdžiuose. 6.  Delegacijai vadovauja Parlamento pirmininkas arba vienas iš trijų nuolatinių narių. 6.  Delegacijai vadovauja Parlamento pirmininkas arba vienas iš trijų nuolatinių narių. 7.  Delegacija priima sprendimus savo narių balsų dauguma. Jos svarstymai nėra vieši. 7.  Delegacija priima sprendimus savo narių balsų dauguma. Jos svarstymai nėra vieši. Pirmininkų sueiga nustato išsamias procedūrines delegacijos Taikinimo komitete darbo gaires. Pirmininkų sueiga nustato išsamias procedūrines delegacijos Taikinimo komitete darbo gaires. 8.  Taikinimo rezultatus delegacija praneša Parlamentui. 8.  Taikinimo rezultatus delegacija praneša Parlamentui. Pakeitimas 81 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės II antraštinės dalies 5 skyriaus 2 paantraštė Svarstymo plenariniame posėdyje etapas Išbraukta. Pakeitimas 82 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 72 straipsnis 72 straipsnis 72 straipsnis Bendras projektas Bendras projektas 1.  Taikinimo komitetui susitarus dėl bendro projekto, klausimas įrašomas į Parlamento plenarinio posėdžio, turinčio vykti per šešias savaites arba, jei buvo pratęstas terminas, per aštuonias savaites nuo datos, kai Taikinimo komitetas patvirtino bendrą projektą, darbotvarkę. 1.  Taikinimo komitetui susitarus dėl bendro projekto, klausimas įrašomas į Parlamento plenarinio posėdžio, turinčio vykti per šešias savaites arba, jei buvo pratęstas terminas, per aštuonias savaites nuo datos, kai Taikinimo komitetas patvirtino bendrą projektą, darbotvarkę. 2.  Delegacijos pirmininkas ar kitas delegacijos Taikinimo komitete paskirtas narys perskaito pareiškimą dėl bendro projekto, prie kurio pridedamas pranešimas. 2.  Delegacijos pirmininkas ar kitas delegacijos Taikinimo komitete paskirtas narys perskaito pareiškimą dėl bendro projekto, prie kurio pridedamas pranešimas. 3.  Pakeitimai bendram projektui negali būti teikiami. 3.  Pakeitimai bendram projektui negali būti teikiami. 4.  Balsuojama dėl viso bendro projekto vieną kartą. Jis patvirtinamas, jei surenka balsavusių Parlamento narių balsų daugumą. 4.  Balsuojama dėl viso bendro projekto vieną kartą. Jis patvirtinamas, jei surenka balsavusių Parlamento narių balsų daugumą. 5.  Jeigu Taikinimo komitetas nesusitaria dėl bendro projekto, Parlamento delegacijos Taikinimo komitete pirmininkas ar kitas paskirtas šios delegacijos narys perskaito pranešimą. Po jo vyksta diskusijos. 5.  Jeigu Taikinimo komitetas nesusitaria dėl bendro projekto, Parlamento delegacijos Taikinimo komitete pirmininkas ar kitas paskirtas šios delegacijos narys perskaito pranešimą. Po jo vyksta diskusijos. 5a.   Klausimas negali būti grąžintas komitetui po antrojo svarstymo vykstančios Parlamento ir Tarybos taikinimo procedūros metu. 5b.   Trečiajam svarstymui netaikomi 49, 50 ir 53 straipsniai. Pakeitimas 83 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės II antraštinės dalies 6 skyriaus pavadinimas 6 SKYRIUS 5 SKIRSNIS TEISĖKŪR OS PROCEDŪROS PABAIGA PROCEDŪROS UŽBAIGIMAS Pakeitimas 84 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės II priedo 3 straipsnio 3 dalis (nauja) 3 SKIRSNIS TARPINSTITUCINĖS DERYBOS VYKSTANT ĮPRASTAI TEISĖKŪROS PROCEDŪRAI (3 skirsnis bus įrašytas prieš 4 skirsnį dėl taikinimo ir trečiojo svarstymo ir į jį bus įtrauktas 73 straipsnis su pakeitimais bei 73a–73d straipsniai). Pakeitimas 85 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 73 straipsnis 73 straipsnis 73 straipsnis Tarpinstitucinės derybos teisėkūros procedūrų metu Bendrosios nuostatos 1.   Derybos su kitomis institucijomis, siekiant susitarti teisėkūros procedūros metu, vedamos atsižvelgiant į Pirmininkų sueigos parengtą elgesio kodeksą10. Derybos su kitomis institucijomis, siekiant susitarti teisėkūros procedūros metu, gali būti pradėtos tik priėmus sprendimą pagal 73a–73c straipsnius arba Parlamentui grąžinus klausimą komitetui tarpinstitucinėms deryboms vesti. Tokios derybos vedamos atsižvelgiant į Pirmininkų sueigos parengtą elgesio kodeksą10. 2.   Tokios derybos nepradedamos anksčiau negu atsakingas komitetas, kaskart atsižvelgdamas į konkretų kiekvienos atitinkamos teisėkūros procedūros atvejį, savo narių balsų dauguma priima sprendimą pradėti derybas. Tame sprendime apibrėžiami derybų grupės įgaliojimai ir sudėtis. Apie tokius sprendimus pranešama Parlamento pirmininkui, kuris reguliariai informuoja Pirmininkų sueigą. Įgaliojimus sudaro komiteto priimtas ir Parlamentui vėliau svarstyti pateiktas pranešimas. Išimtiniu atveju, kai, atsakingo komiteto nuomone, esama tinkamo pagrindo pradėti derybas prieš pranešimą patvirtinant komitete, įgaliojimus gali sudaryti pakeitimų rinkinys arba aiškiai apibrėžtų tikslų, prioritetų ar gairių rinkinys. 3.   Derybų grupei vadovauja pranešėjas, o pirmininkauja atsakingo komiteto pirmininkas arba pirmininko paskirtas pirmininko pavaduotojas. Į ją įtraukiami bent kiekvienos frakcijos šešėliniai pranešėjai. 4.   Bet kuris dokumentas, kurį ketinama svarstyti posėdyje su Tarybos ir Komisijos atstovais (trišalis dialogas), yra dokumentas, kuriame pateiktos atitinkamos susijusių institucijų pozicijos ir galimi kompromisiniai sprendimai, ir jis pateikiamas derybų grupei likus ne mažiau kaip 48 valandoms, o skubiais atvejais – ne mažiau kaip 24 valandomis iki konkretaus trišalio dialogo pradžios. Po kiekvieno trišalio dialogo derybų grupė atsiskaito per kitą atsakingo komiteto posėdį. Komiteto nariams pateikiami dokumentai, kuriuose pateikti pastarojo trišalio dialogo rezultatai. Nesant galimybių laiku sušaukti komiteto posėdžio, derybų grupė atsiskaito pirmininkui, šešėliniams pranešėjams ir komiteto koordinatoriams – kaip tinkama. Atsakingas komitetas, atsižvelgdamas į derybų pažangą, gali atnaujinti įgaliojimus. 5.   Jeigu per derybas pasiekiamas kompromisas su Taryba, nedelsiant informuojamas atsakingas komitetas. Tekstas, dėl kurio susitarta, pateikiamas svarstyti atsakingam komitetui. Jei tekstas, dėl kurios susitarta, patvirtinamas per balsavimą komitete, jis tinkama forma – įskaitant kompromisinius pakeitimus – pateikiamas svarstyti Parlamentui. Jis gali būti pateiktas kaip konsoliduotas tekstas, tačiau tada jame turi būti aiškiai nurodyti svarstomo pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pakeitimai. 6.   Kai procedūra apima susijusių komitetų arba bendrus komitetų posėdžius, sprendimas pradėti derybas priimamas ir šioms deryboms vadovaujama pagal 54 ir 55 straipsnius. Tuo atveju, jei atitinkami komitetai nepasiektų susitarimo, šių derybų pradžios ir vadovavimo šioms deryboms sąlygas nustato Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkas, remdamasis minėtuose straipsniuose išdėstytais principais. __________________ __________________ 10 Žr. XX priedą. 10 Derybų įprastos teisėkūros procedūros metu elgesio kodeksas. Pakeitimas 86 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 73 a straipsnis (naujas) 73a straipsnis Derybos prieš pirmąjį svarstymą Parlamente 1.   Komitetas, pagal 49 straipsnį patvirtinęs teisėkūros pranešimą, savo narių balsų dauguma gali priimti sprendimą pradėti derybas remiantis tuo pranešimu. 2.   Apie sprendimus pradėti derybas paskelbiama kitos mėnesinės sesijos po tokio sprendimo priėmimo komitete pradžioje. Ne vėliau kaip iki dienos, kurią apie tokį sprendimą pranešama Parlamentui, pabaigos frakcijos arba atskiri Parlamento nariai, kartu sudarantys ne mažiau kaip vieną dešimtąją visų Parlamento narių, gali raštu paprašyti, kad dėl komiteto sprendimo pradėti derybas būtų balsuojama. Parlamentas dėl tokių prašymų balsuoja per tą pačią mėnesinę sesiją. Jei iki 1 pastraipoje nurodyto termino pabaigos tokių prašymų negaunama, Parlamento pirmininkas apie tai informuoja Parlamentą. Jei prašymas pateikiamas, Parlamento pirmininkas iš karto prieš balsavimą gali suteikti žodį vienam kalbėtojui, pritariančiam pasiūlymui, ir kitam kalbėtojui, nepritariančiam pasiūlymui. Kiekvienas kalbėtojas gali padaryti ne ilgiau kaip dvi minutes trunkantį pareiškimą. 3.   Jei Parlamentas atmeta komiteto sprendimą pradėti derybas, teisėkūros procedūra priimamo akto projektas ir atsakingo komiteto pranešimas įtraukiami į kitos mėnesinės sesijos darbotvarkę, o Parlamento pirmininkas nustato terminą pakeitimams pateikti. Taikoma 59 straipsnio 1b dalis. 4.   Derybos gali būti pradėtos bet kuriuo metu pasibaigus 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytam terminui nepateikus prašymo balsuoti Parlamente dėl sprendimo pradėti derybas. Jei toks prašymas pateikiamas, derybos gali būti pradėtos bet kuriuo metu po to, kai komiteto sprendimas pradėti derybas patvirtinamas Parlamente. Pakeitimas 87 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 73 b straipsnis (naujas) 73b straipsnis Derybos prieš pirmąjį svarstymą Taryboje Parlamento per pirmąjį svarstymą patvirtinta pozicija laikoma įgaliojimu vesti derybas su kitomis institucijomis. Nuo to momento atsakingas komitetas savo narių balsų dauguma gali nuspręsti pradėti derybas bet kuriuo metu. Tokie sprendimai paskelbiami Parlamente per kitą mėnesinę sesiją po balsavimo komitete ir įtraukiami į posėdžio protokolą. Pakeitimas 88 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 73 c straipsnis (naujas) 73c straipsnis Derybos prieš antrąjį svarstymą Parlamente Kai Tarybos pozicija per pirmąjį svarstymą perduodama atsakingam komitetui, Parlamento pozicija per pirmąjį svarstymą, taikant 69 straipsnį, laikoma įgaliojimu vesti derybas su kitomis institucijomis. Nuo to momento atsakingas komitetas gali nuspręsti pradėti derybas bet kuriuo metu. Jei Tarybos pozicijoje esama elementų, kurių nebuvo teisėkūros procedūra priimamo akto projekte arba Parlamento pozicijoje per pirmąjį svarstymą, komitetas gali patvirtinti derybų grupei skirtas gaires (tokios gairės gali būti pateikiamos ir kaip Tarybos pozicijos pakeitimai). Pakeitimas 305 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 73 d straipsnis (naujas) 73d straipsnis Derybų vedimas 1.  Parlamento derybų grupei vadovauja pranešėjas, o pirmininkauja atsakingo komiteto pirmininkas arba pirmininko paskirtas pirmininko pavaduotojas. Į ją įtraukiami bent kiekvienos norinčios dalyvauti frakcijos šešėliniai pranešėjai. 2.  Visi dokumentai, kuriuos ketinama svarstyti posėdyje su Tarybos ir Komisijos atstovais (trišaliame dialoge), derybų grupei pateikiami iki konkretaus trišalio dialogo pradžios likus ne mažiau kaip 48 valandoms, o skubiais atvejais – ne mažiau kaip 24 valandoms. 3.  Po kiekvieno trišalio dialogo derybų grupės pirmininkas ir pranešėjas derybų grupės vardu atsiskaito per kitą atsakingo komiteto posėdį. Nesant galimybių laiku sušaukti komiteto posėdžio, derybų grupės pirmininkas ir pranešėjas derybų grupės vardu atsiskaito per komiteto koordinatorių posėdį. 4.  Jeigu per derybas pasiekiamas preliminarus susitarimas, nedelsiant apie tai informuojamas atsakingas komitetas. Komiteto nariams pateikiami ir paskelbiami dokumentai, kuriuose pateikti baigiamojo trišalio dialogo rezultatai. Preliminarus susitarimas pateikiamas atsakingam komitetui, o pastarasis turi jį patvirtinti balsavusiųjų dauguma balsuojant vieną kartą. Jei toks susitarimas patvirtinamas, jis pateikiamas svarstyti Parlamentui, jį išdėstant taip, kad būtų aiškiai nurodyti visi teisėkūros procedūra priimamo akto projekto pakeitimai. 5.  Tuo atveju, jei atitinkami komitetai nepasiekia susitarimo pagal 54 ir 55 straipsnius, išsamias derybų pradžios ir vadovavimo tokioms deryboms taisykles nustato Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkas, remdamasis tuose straipsniuose išdėstytais principais. Pakeitimas 90 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 74 straipsnis 74 straipsnis Išbraukta. Sprendimo pradėti tarpinstitucines derybas prieš patvirtinant pranešimą komitete tvirtinimas 1.   Komiteto sprendimas pradėti derybas prieš patvirtinant pranešimą komitete išverčiamas raštu į visas oficialiąsias kalbas, išdalijamas visiems Parlamento nariams ir pateikiamas Pirmininkų sueigai. Išdalijus tą sprendimą frakcijos prašymu Pirmininkų sueiga gali nuspręsti įtraukti klausimą į sesijos darbotvarkės projektą svarstyti per diskusiją ir dėl jo balsuoti: tokiu atveju Parlamento pirmininkas nustato pakeitimų pateikimo terminą. Pirmininkų sueigai nepriėmus sprendimo įtraukti klausimą į sesijos darbotvarkės projektą, prasidedant tai sesijai Parlamento pirmininkas paskelbia sprendimą pradėti derybas. 2.   Klausimas įtraukiamas į sesijos, vyksiančios po šio paskelbimo, darbotvarkės projektą, siekiant šį klausimą apsvarstyti per diskusijas ir dėl jo balsuoti, ir Parlamento pirmininkas nustato pakeitimų pateikimo terminą, kai frakcija arba mažiausiai 40 narių to paprašo per 48 valandas nuo sprendimo paskelbimo momento. Priešingu atveju sprendimas pradėti derybas laikomas patvirtintu. Pakeitimas 91 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 75 straipsnis 75 straipsnis 63a straipsnis Sutarimas per pirmąjį svarstymą Sutarimas per pirmąjį svarstymą Jei, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 249 straipsnio 4 dalimi, Taryba praneša Parlamentui, kad pritaria Parlamento pozicijai, atliekama galutinė teksto peržiūra pagal 193 straipsnį ir Parlamento pirmininkas plenarinio posėdžio metu paskelbia, kad pasiūlymas yra priimtas ta redakcija, kuri atitinka Parlamento poziciją. Jei, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 249 straipsnio 4 dalimi, Taryba praneša Parlamentui, kad pritaria Parlamento pozicijai, atliekama galutinė teksto peržiūra pagal 193 straipsnį ir Parlamento pirmininkas plenarinio posėdžio metu paskelbia, kad teisėkūros procedūra priimamas aktas yra priimtas ta redakcija, kuri atitinka Parlamento poziciją. (Šis straipsnis perkeliamas į 1 skirsnio dėl pirmojo svarstymo pabaigą.) Pakeitimas 92 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 76 straipsnis 76 straipsnis 69a straipsnis Sutarimas per antrąjį svarstymą Sutarimas per antrąjį svarstymą Jei iki nustatyto termino pabaigos, kai pagal 68 ir 69 straipsnius galima teikti pakeitimus ir balsuoti dėl jų ar pasiūlyti atmesti Tarybos poziciją, nepriimamas joks pasiūlymas atmesti šią poziciją nei joks jos pakeitimas, Parlamento pirmininkas plenarinio posėdžio metu paskelbia, kad siūlomas teisės aktas yra galutinai priimtas. Kartu su Tarybos pirmininku jis pasirašo siūlomą teisės aktą ir pasirūpina, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje 78 straipsnyje numatyta tvarka. Jei iki nustatyto termino pabaigos, kai pagal 67a ir 69 straipsnius galima teikti pakeitimus ir balsuoti dėl jų ar pasiūlyti atmesti Tarybos poziciją, nepateikiamas joks pasiūlymas atmesti šią poziciją nei joks jos pakeitimas, Parlamento pirmininkas plenarinio posėdžio metu paskelbia, kad siūlomas teisės aktas yra galutinai priimtas. (Šis straipsnis perkeliamas į 2 skirsnio dėl pirmojo svarstymo pabaigą.) Pakeitimas 93 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 77 straipsnis 77 straipsnis Išbraukta. Teisėkūros procedūra priimamų aktų rengimo reikalavimai 1.   Pagal įprastą teisėkūros procedūrą Parlamento kartu su Taryba priimtuose teisės aktuose turi būti nurodyta akto rūšis, registracijos eilės numeris, priėmimo data ir dalykas. 2.   Parlamento kartu su Taryba priimtuose aktuose turi būti: a)  formuluotė „Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba“; b)  nuorodos į nuostatas, kuriomis remiantis buvo priimtas teisės aktas, pradedant žodžiais „atsižvelgdami į“; c)  nuorodos į pateiktus pasiūlymus, gautas nuomones ir suteiktas konsultacijas; d)  nurodomi teisės akto priėmimo motyvai, pradedant žodžiu „kadangi“; e)  formuluotė „priėmė šį reglamentą“ ar „priėmė šią direktyvą“, ar „priėmė šį sprendimą“ arba „nusprendė“, po kurios išdėstoma pagrindinė teisės akto dalis. 3.   Teisės aktai yra padalyti į straipsnius, jei reikia, suskirstyti į skyrius ir skirsnius. 4.   Paskutiniame teisės akto straipsnyje nurodoma teisės akto įsigaliojimo data tuo atveju, jei ji yra ankstesnė ar vėlesnė negu dvidešimtoji diena po teisės akto paskelbimo. 5.   Po paskutinio teisės akto straipsnio pateikiama: –  atitinkama formuluotė dėl teisės akto taikymo, remiantis atitinkamomis Sutarčių nuostatomis; –  formuluotė „Priimta ...“ nurodant datą, kada buvo priimtas teisės aktas; –  formuluotė „Europos Parlamento vardu Pirmininkas“, „Tarybos vardu Pirmininkas“ su nurodytu Europos Parlamento pirmininko vardu ir pavarde ir tuo metu, kai buvo priimtas teisės aktas, Tarybos pirmininko pareigas einančio asmens vardu ir pavarde. Pakeitimas 94 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 78 straipsnis 78 straipsnis 78 straipsnis Priimtų teisės aktų pasirašymas Priimtų teisės aktų pasirašymas ir paskelbimas Atlikus priimto teksto galutinę peržiūrą pagal 193 straipsnį ir įsitikinus, kad visos procedūros tinkamai atliktos, teisės aktus, priimtus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, pasirašo Parlamento pirmininkas ir generalinis sekretorius, o Parlamento ir Tarybos generaliniai sekretoriai juos paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Atlikus priimto teksto galutinę peržiūrą pagal 193 straipsnį ir XVIa priedą ir įsitikinus, kad visos procedūros tinkamai atliktos, teisės aktus, priimtus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, pasirašo Parlamento pirmininkas ir generalinis sekretorius. Parlamento ir Tarybos generaliniai sekretoriai pasirūpina, kad aktai būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Pakeitimas 95 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės II antraštinės dalies 4 skyrius (naujas) 4 SKYRIUS KONSULTAVIMOSI PROCEDŪRAI TAIKOMOS SPECIALIOS NUOSTATOS (Šis pavadinimas įrašomas po 78 straipsniu). Pakeitimas 96 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 78 a straipsnis (naujas) 78a straipsnis Pakeistas pasiūlymas dėl teisiškai privalomo akto Jeigu Komisija ketina keisti savo pasiūlymą dėl teisiškai privalomo akto, atsakingas komitetas gali atidėti šio klausimo nagrinėjimą iki tol, kol bus pateiktas naujas Komisijos pasiūlymas arba jo pakeitimai. Pakeitimas 97 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 78 b straipsnis (naujas) 78b straipsnis Komisijos pozicija dėl pakeitimų Prieš atsakingam komitetui rengiant galutinį balsavimą dėl pasiūlymo dėl teisiškai privalomo akto, šis komitetas gali prašyti Komisijos išsakyti savo poziciją dėl visų komiteto priimtų pasiūlymo pakeitimų. Prireikus ta pozicija įtraukiama į pranešimą. Pakeitimas 98 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 78 c straipsnis (naujas) 78c straipsnis Balsavimas Parlamente 59 straipsnio -1, 1, 1b ir 1c dalys taikomos mutatis mutandis. Pakeitimas 99 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 78 d straipsnis (naujas) 78d straipsnis Tolesni veiksmai Parlamentui pateikus poziciją 1.   Parlamentui priėmus poziciją dėl teisiškai privalomo akto projekto, atsakingo komiteto pirmininkas ir pranešėjas seka tolesnę procedūrą, kurios metu Taryba priima tą akto projektą, kad visų pirma įsitikintų, jog Taryba ir Komisija tinkamai laikosi Parlamentui duotų įsipareigojimų dėl Parlamento pozicijos. Jie reguliariai apie tai praneša komitetui. 2.   Atsakingas komitetas gali pakviesti Komisiją ir Tarybą kartu nagrinėti klausimą. 3.   Atsakingas komitetas bet kuriuo šios procedūros metu, jei mano esant reikalinga, gali pateikti pasiūlymą dėl rezoliucijos, rekomenduodamas Parlamentui: –   paraginti Komisiją atšaukti savo pasiūlymą, –   prašyti Komisijos arba Tarybos grąžinti klausimą Parlamentui pakartotinai svarstyti, remiantis 78e straipsniu, arba paprašyti Komisijos pateikti naują pasiūlymą, arba –   nuspręsti imtis kitų, jo manymu, reikalingų priemonių. Šis pasiūlymas įrašomas į mėnesinės sesijos, vykstančios po to, kai komitetas priima pasiūlymą, darbotvarkės projektą. Pakeitimas 100 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 78 e straipsnis (naujas) 78e straipsnis Pakartotinis pasiūlymo pateikimas Parlamentui 1.   Atsakingo komiteto prašymu Parlamento pirmininkas paragina Tarybą iš naujo konsultuotis su Parlamentu tokiomis pačiomis aplinkybėmis ir tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip nurodyta 63 straipsnio 1 dalyje, taip pat tais atvejais, kai Taryba iš esmės keičia ar ketina keisti teisiškai privalomo akto projektą, dėl kurio Parlamentas yra pateikęs savo poziciją, išskyrus tuos atvejus, kai šis keitimas daromas norint įtraukti Parlamento pakeitimus. 2.   Parlamento pirmininkas taip pat prašo iš naujo Parlamentui pateikti teisiškai privalomo akto projektą šiame straipsnyje nustatytomis aplinkybėmis, jei Parlamentas taip nusprendžia pasiūlius frakcijai arba ne mažiau kaip keturiasdešimčiai Parlamento narių. Pakeitimas 101 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės II antraštinės dalies 7 skyriaus numeracija 7 SKYRIUS 5 SKYRIUS KONSTITUCINIAI KLAUSIMAI KONSTITUCINIAI KLAUSIMAI Pakeitimas 102 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 81 straipsnis 81 straipsnis 81 straipsnis Stojimo sutartys Stojimo sutartys 1.  Visi Europos valstybių prašymai tapti Europos Sąjungos nare perduodami nagrinėti atsakingam komitetui. 1.  Visi Europos valstybių prašymai tapti Europos Sąjungos nare pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 straipsnį perduodami nagrinėti atsakingam komitetui. 2.  Parlamentas, remdamasis atsakingo komiteto, frakcijos ar ne mažiau kaip keturiasdešimties Parlamento narių pasiūlymu, gali nuspręsti paprašyti Komisijos ir Tarybos sudalyvauti diskusijose prieš pradedant derybas su prašymą pateikusia valstybe. 2.  Parlamentas, remdamasis atsakingo komiteto, frakcijos ar ne mažiau kaip keturiasdešimties Parlamento narių pasiūlymu, gali nuspręsti paprašyti Komisijos ir Tarybos sudalyvauti diskusijose prieš pradedant derybas su prašymą pateikusia valstybe. 3.  Derybų metu Komisija ir Taryba reguliariai, išsamiai ir, jei reikia, slaptai informuoja atsakingą komitetą apie derybų eigą. 3.  Atsakingas komitetas prašo Komisijos ir Tarybos reguliariai, išsamiai ir, jei reikia, slaptai informuoti jį apie derybų eigą. 4.  Bet kuriame derybų etape Parlamentas, remdamasis atsakingo komiteto pranešimu, gali patvirtinti rekomendacijas ir pareikalauti, kad į jas būtų atsižvelgta prieš sudarant stojimo į Europos Sąjungą sutartį su prašymą pateikusia valstybe. 4.  Bet kuriame derybų etape Parlamentas, remdamasis atsakingo komiteto pranešimu, gali patvirtinti rekomendacijas ir pareikalauti, kad į jas būtų atsižvelgta prieš sudarant stojimo į Europos Sąjungą sutartį su prašymą pateikusia valstybe. 5.  Deryboms pasibaigus, bet dar nepasirašius jokio susitarimo, susitarimo projektas pateikiamas Parlamentui duoti pritarimą pagal Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnį. 5.  Deryboms pasibaigus, bet dar nepasirašius jokio susitarimo, susitarimo projektas pateikiamas Parlamentui duoti pritarimą pagal Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnį. Kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnyje, Parlamento pritarimui gauti būtina visų jo narių balsų dauguma. Pakeitimas 103 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 83 straipsnis 83 straipsnis 83 straipsnis Valstybės narės padarytas pagrindinių principų pažeidimas Valstybės narės padarytas pagrindinių principų ir vertybių pažeidimas 1.  Parlamentas, gavęs specialųjį atsakingo komiteto pranešimą, parengtą pagal Darbo tvarkos taisyklių 45 ir 52 straipsnius, gali: 1.  Parlamentas, gavęs specialųjį atsakingo komiteto pranešimą, parengtą pagal Darbo tvarkos taisyklių 45 ir 52 straipsnius, gali: a)  balsuoti dėl pagrįsto pasiūlymo, kuriuo Taryba kviečiama veikti, vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 1 dalimi; a)  balsuoti dėl pagrįsto pasiūlymo, kuriuo Taryba kviečiama veikti, vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 1 dalimi; b)  balsuoti dėl pasiūlymo, kuriuo Komisija ar valstybės narės kviečiamos pateikti pasiūlymą, remiantis Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 2 dalimi; b)  balsuoti dėl pasiūlymo, kuriuo Komisija ar valstybės narės kviečiamos pateikti pasiūlymą, remiantis Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 2 dalimi; c)  balsuoti dėl pasiūlymo, kuriuo Taryba raginama veikti pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 3 dalį arba atitinkamai pagal 7 straipsnio 4 dalį. c)  balsuoti dėl pasiūlymo, kuriuo Taryba raginama veikti pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 3 dalį arba atitinkamai pagal 7 straipsnio 4 dalį. 2.  Visi Tarybos prašymai duoti pritarimą dėl pasiūlymo, pateikto pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 1 ir 2 dalis, kartu su atitinkamos valstybės narės pastabomis paskelbiami Parlamentui ir vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsniu perduodami atsakingam komitetui. Parlamentas priima sprendimą atsižvelgdamas į atsakingo komiteto pasiūlymą, išskyrus skubos ir kitaip pateisinamus atvejus. 2.  Visi Tarybos prašymai duoti pritarimą dėl pasiūlymo, pateikto pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 1 ir 2 dalis, kartu su atitinkamos valstybės narės pastabomis paskelbiami Parlamentui ir vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsniu perduodami atsakingam komitetui. Parlamentas priima sprendimą atsižvelgdamas į atsakingo komiteto pasiūlymą, išskyrus skubos ir kitaip pateisinamus atvejus. 3.  Sprendimams pagal 1 ir 2 dalis priimti būtina dviejų trečdalių balsavusiųjų, kurie sudaro visų Parlamento narių daugumą, balsų dauguma. 3.  Kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 354 straipsnyje, sprendimams pagal 1 ir 2 dalis priimti būtina dviejų trečdalių balsavusiųjų, kurie sudaro visų Parlamento narių daugumą, balsų dauguma. 4.  Pirmininkų sueigai davus leidimą, atsakingas komitetas gali pateikti lydintį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Šiame pasiūlyme dėl rezoliucijos išdėstoma Parlamento nuomonė dėl šiurkščių valstybės narės padarytų pažeidimų, dėl jai taikytinų sankcijų ir dėl jų keitimo ar atšaukimo. 4.  Pirmininkų sueigai davus leidimą, atsakingas komitetas gali pateikti lydintį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Šiame pasiūlyme dėl rezoliucijos išdėstoma Parlamento nuomonė dėl šiurkščių valstybės narės padarytų pažeidimų, dėl tinkamų priemonių, kurių reikia imtis, ir dėl tų priemonių keitimo ar atšaukimo. 5.  Atsakingas komitetas užtikrina, kad Parlamentas būtų išsamiai informuojamas arba, jei būtina, su juo būtų konsultuojamasi dėl tolesnių veiksmų po to, kai Parlamentas pagal 3 dalies nuostatas davė savo pritarimą. Tarybos prašoma pranešti apie tolesnius veiksmus. Parlamentas, atsižvelgdamas į atsakingo komiteto pasiūlymą, parengtą gavus Pirmininkų sueigos leidimą, gali patvirtinti Tarybai skirtas rekomendacijas. 5.  Atsakingas komitetas užtikrina, kad Parlamentas būtų išsamiai informuojamas arba, jei būtina, su juo būtų konsultuojamasi dėl tolesnių veiksmų po to, kai Parlamentas pagal 3 dalies nuostatas davė savo pritarimą. Tarybos prašoma pranešti apie tolesnius veiksmus. Parlamentas, atsižvelgdamas į atsakingo komiteto pasiūlymą, parengtą gavus Pirmininkų sueigos leidimą, gali patvirtinti Tarybai skirtas rekomendacijas. Pakeitimas 104 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 84 straipsnis 84 straipsnis 84 straipsnis Parlamento sudėtis Parlamento sudėtis Deramu laiku iki Parlamento kadencijos pabaigos Parlamentas, gavęs atsakingo komiteto pranešimą, parengtą pagal Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį, gali pateikti pasiūlymą pakeisti savo sudėtį. Europos Vadovų Tarybos sprendimo projektas, kuriame nustatoma Parlamento sudėtis, nagrinėjamas vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsniu. Deramu laiku iki Parlamento kadencijos pabaigos Parlamentas, gavęs atsakingo komiteto pranešimą, parengtą pagal Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnio 2 dalį ir Darbo tvarkos taisyklių 45 ir 52 straipsnius, gali pateikti pasiūlymą pakeisti savo sudėtį. Europos Vadovų Tarybos sprendimo projektas, kuriame nustatoma Parlamento sudėtis, nagrinėjamas vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsniu. Pakeitimas 105 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 85 straipsnis 85 straipsnis 85 straipsnis Tvirtesnis valstybių narių bendradarbiavimas Tvirtesnis valstybių narių bendradarbiavimas 1.  Prašymus pradėti tvirtesnį valstybių narių bendradarbiavimą pagal Europos Sąjungos sutarties 20 straipsnį Parlamento pirmininkas perduoda nagrinėti atsakingam komitetui. Esant reikalui, taikomi šių Darbo tvarkos taisyklių 39, 41, 43, 47, 57–63 ir 99 straipsniai. 1.  Prašymus pradėti tvirtesnį valstybių narių bendradarbiavimą pagal Europos Sąjungos sutarties 20 straipsnį Parlamento pirmininkas perduoda nagrinėti atsakingam komitetui. Taikomas 99 straipsnis. 2.  Atsakingas komitetas patikrina atitiktį Europos Sąjungos sutarties 20 straipsniui ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 326–334 straipsniams. 2.  Atsakingas komitetas patikrina atitiktį Europos Sąjungos sutarties 20 straipsniui ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 326–334 straipsniams. 3.  Pagal tvirtesnį bendradarbiavimą siūlomus vėlesnius aktus Parlamentas nagrinėja pagal tas pačias procedūras, kaip ir nesant tvirtesnio bendradarbiavimo. Taikomas 47 straipsnis. 3.  Pagal tvirtesnį bendradarbiavimą siūlomus vėlesnius aktus Parlamentas nagrinėja pagal tas pačias procedūras, kaip ir nesant tvirtesnio bendradarbiavimo. Taikomas 47 straipsnis. Pakeitimas 106 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės II antraštinės dalies 8 skyriaus numeracija 8 SKYRIUS 6 SKYRIUS BIUDŽETO PROCEDŪROS BIUDŽETO PROCEDŪROS Pakeitimas 107 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 86 straipsnis 86 straipsnis 86 straipsnis Daugiametė finansinė programa Daugiametė finansinė programa Kai Taryba prašo Parlamento pritarti reglamentui, kuriuo nustatoma daugiametė finansinė programa, šis klausimas perduodamas atsakingam komitetui, vadovaujantis procedūra, išdėstyta Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnyje. Siekiant Parlamento pritarimo būtina gauti visų jo narių balsų daugumą. Kai Taryba prašo Parlamento pritarti reglamentui, kuriuo nustatoma daugiametė finansinė programa, šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis 99 straipsniu. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 312 straipsnio 2 dalį, Parlamento pritarimui gauti būtina visų jo narių balsų dauguma. Pakeitimas 108 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 86 a straipsnis (naujas) 86a straipsnis Metinė biudžeto procedūra Atsakingas komitetas, atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo priedą, gali nuspręsti parengti pranešimą dėl biudžeto, jei mano tai esant reikalinga. Kiti komitetai per atsakingo komiteto nustatytą terminą gali pateikti nuomones. ___________________ 1a OL C 373, 2013 12 20, p. 1. Pakeitimas 109 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 87 straipsnis 87 straipsnis Išbraukta. Darbo dokumentai 1.   Parlamento nariams turi būti prieinami šie dokumentai: a)  Komisijos pateiktas biudžeto projektas; b)  Tarybos svarstymų dėl biudžeto projekto santrauka; c)  Tarybos pozicija dėl biudžeto projekto, parengta atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 3 dalį; d)  sprendimo, kuriame numatoma taikyti laikiną dvyliktųjų biudžeto dalių sistemą, kaip numatyta pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 315 straipsnį, projektas; 2.   Šie dokumentai perduodami atsakingam komitetui. Visi suinteresuoti komitetai gali pareikšti savo nuomonę. 3.   Jei kiti komitetai nori pateikti nuomones, Parlamento pirmininkas nustato terminą, per kurį jos turi būti pateiktos atsakingam komitetui. Pakeitimas 110 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 88 straipsnis 88 straipsnis 88 straipsnis Biudžeto projekto svarstymas. Pirmasis svarstymas Parlamento pozicija dėl biudžeto projekto 1.  Laikydamasis toliau išdėstytų sąlygų, bet kuris Parlamento narys gali pateikti ir pristatyti biudžeto projekto pakeitimų projektus. 1.  Tarybos pozicijos dėl biudžeto projekto pakeitimus atsakingam komitetui gali pateikti pavieniai Parlamento nariai. Tarybos pozicijos pakeitimus Parlamentui gali pateikti ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių arba jie gali būti teikiami komiteto arba frakcijos vardu. 2.  Pakeitimų projektai priimtini tik tuo atveju, jei jie pateikiami raštu ir yra pasirašyti ne mažiau kaip keturiasdešimties Parlamento narių arba pateikiami frakcijos ar komiteto vardu ir nurodoma biudžeto eilutė, kuriai jie taikomi, bei išlaikomas išlaidų ir pajamų balansas. Į pakeitimų projektus įtraukiama visa svarbi informacija, kurią reikėtų įtraukti į atitinkamos biudžeto eilutės pastabas. 2.  Pakeitimai ir pakeitimų pagrindimai pateikiami raštu, jie turi būti pasirašyti autoriaus (-ių) ir turi būti nurodoma biudžeto eilutė, kuriai jie taikomi. Prie visų biudžeto pakeitimų projektų turi būti pridedami rašytiniai paaiškinimai. 3.  Parlamento pirmininkas nustato pakeitimų projektų pateikimo terminą. 3.  Parlamento pirmininkas nustato pakeitimų pateikimo terminą. 4.  Atsakingas komitetas pateikia nuomonę dėl pateiktų tekstų prieš juos svarstant Parlamente. 4.  Atsakingas komitetas balsuoja dėl pakeitimų prieš juos svarstant Parlamente. Dėl pakeitimų projektų, kuriuos atmetė atsakingas komitetas, Parlamentas nebalsuoja, išskyrus atvejus, kai to raštu prašo komitetas arba ne mažiau kaip keturiasdešimt narių, iki termino, kurį nustato Parlamento pirmininkas, pabaigos; šis terminas negali būti trumpesnis kaip 24 valandos iki balsavimo pradžios. 4a.   Dėl Parlamentui pateiktų pakeitimų, kuriuos atmetė atsakingas komitetas, gali būti balsuojama tik tuo atveju, jei prieš pasibaigiant Parlamento pirmininko nustatytam terminui to raštu prašo komitetas arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių; šis terminas negali būti trumpesnis kaip 24 valandos iki balsavimo pradžios. 5.  Parlamento sąmatos pakeitimų projektai, panašūs į projektus, kurie Parlamento jau buvo atmesti, kai buvo rengiama sąmata, svarstomi tik tuo atveju, jei atsakingas komitetas pateikia teigiamą nuomonę. 5.  Parlamento sąmatos pakeitimai, panašūs į tuos, kurie Parlamento jau buvo atmesti, kai buvo rengiama sąmata, svarstomi tik tuo atveju, jei atsakingas komitetas pateikia teigiamą nuomonę. 6.  Nukrypstant nuo 59 straipsnio 2 dalies, Parlamentas atskirai ir paeiliui balsuoja dėl: 6.  Parlamentas paeiliui balsuoja dėl: –  kiekvieno pakeitimo projekto, –  Tarybos pozicijos dėl biudžeto projekto pakeitimų pagal skirsnius, –   kiekvieno biudžeto projekto skirsnio; –  pasiūlymo dėl rezoliucijos dėl biudžeto projekto. –  pasiūlymo dėl rezoliucijos dėl biudžeto projekto. Tačiau yra taikomos 174 straipsnio 4–8 dalys. Tačiau yra taikomos 174 straipsnio 4–8a dalys. 7.  Biudžeto projekto straipsniai, skyriai, antraštinės dalys ir skirsniai, dėl kurių nebuvo pateikta pakeitimų projektų, laikomi priimti. 7.  Biudžeto projekto straipsniai, skyriai, antraštinės dalys ir skirsniai, dėl kurių nebuvo pateikta pakeitimų, laikomi priimtais. 8.  Pakeitimų projektams patvirtinti būtina visų Parlamento narių balsų dauguma. 8.  Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 4 dalies a punktą, pakeitimams patvirtinti būtina visų Parlamento narių balsų dauguma. 9.  Jei Parlamentas iš dalies pakeitė biudžeto projektą, pakeistas biudžeto projektas kartu su pagrindimu perduodamas Tarybai ir Komisijai. 9.  Jei Parlamentas iš dalies pakeitė Tarybos poziciją dėl biudžeto projekto, ši pozicija kartu su pagrindimu ir plenarinio posėdžio, kuriame pakeitimai buvo priimti, protokolu perduodama Tarybai ir Komisijai. 10.   Kiekvieno Parlamento posėdžio, kuriame Parlamentas pateikia nuomonę dėl biudžeto projekto, protokolas perduodamas Tarybai ir Komisijai. Pakeitimas 111 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 89 straipsnis 89 straipsnis 95a straipsnis Trišalis susitikimas finansų klausimais Tarpinstitucinis bendradarbiavimas Parlamento pirmininkas dalyvauja nuolatiniuose Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pirmininkų susitikimuose, kurie rengiami Komisijos iniciatyva vykdant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo šeštosios dalies II antraštinėje dalyje nurodytas biudžeto sudarymo procedūras. Parlamento pirmininkas, siekdamas palengvinti minėtųjų procedūrų taikymą, imasi visų reikalingų priemonių, skirtų konsultavimuisi ir institucijų pozicijų derinimui skatinti. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 324 straipsnį Parlamento pirmininkas dalyvauja nuolatiniuose Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pirmininkų susitikimuose, kurie rengiami Komisijos iniciatyva vykdant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo šeštosios dalies II antraštinėje dalyje nurodytas biudžeto procedūras. Parlamento pirmininkas, siekdamas palengvinti minėtųjų procedūrų taikymą, imasi visų reikalingų priemonių, skirtų konsultavimuisi ir institucijų pozicijų derinimui skatinti. Parlamento pirmininkas gali įpareigoti atlikti šią užduotį Parlamento pirmininko pavaduotoją, turintį patirties sprendžiant biudžeto klausimus, arba komiteto, atsakingo už biudžeto klausimus, pirmininką. Parlamento pirmininkas gali įpareigoti atlikti šią užduotį Parlamento pirmininko pavaduotoją, turintį patirties sprendžiant biudžeto klausimus, arba komiteto, atsakingo už biudžeto klausimus, pirmininką. (Šis straipsnis su pakeitimais perkeliamas į biudžeto procedūrų skyriaus pabaigą po 95 straipsnio). Pakeitimas 112 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 91 straipsnis 91 straipsnis 91 straipsnis Galutinis biudžeto priėmimas Galutinis biudžeto priėmimas Kai Parlamento pirmininkas įsitikina, kad biudžetas buvo priimtas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio nuostatas, jis Parlamente paskelbia, kad biudžetas buvo galutinai priimtas. Parlamento pirmininkas pasirūpina jo paskelbimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jei Parlamento pirmininkas mano, kad biudžetas buvo priimtas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio nuostatas, jis Parlamente paskelbia, kad biudžetas buvo galutinai priimtas. Parlamento pirmininkas pasirūpina jo paskelbimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Pakeitimas 113 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 93 straipsnis 93 straipsnis 93 straipsnis Biudžeto įvykdymo patvirtinimas Komisijai Biudžeto įvykdymo patvirtinimas Komisijai Procedūra, taikoma sprendimui dėl patvirtinimo, kad Komisija biudžetą įvykdė, vadovaujantis finansinėmis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatomis ir Finansiniu reglamentu, yra reglamentuojama nuostatomis, kurios pridedamos prie šių Darbo tvarkos taisyklių11. Šis priedas priimamas pagal 227 straipsnio 2 dalį. Patvirtinimo, kad Komisija biudžetą įvykdė, procedūra vadovaujantis finansinėmis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatomis ir Finansiniu reglamentu, yra reglamentuojama nuostatomis, kurios pridedamos prie šių Darbo tvarkos taisyklių11. __________________ __________________ 11 Žr. V priedą. 11 Žr. V priedą. Pakeitimas 114 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 94 straipsnis 94 straipsnis 94 straipsnis Kitos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros Kitos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros Nuostatos, reglamentuojančios procedūrą dėl patvirtinimo, kad Komisija biudžetą įvykdė, taip pat taikomos: Nuostatos, reglamentuojančios patvirtinimo, kad Komisija biudžetą įvykdė, procedūrą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį taip pat taikomos procedūrai, pagal kurią: –  procedūrai patvirtinti Europos Parlamento pirmininkui dėl Europos Parlamento biudžeto įvykdymo; –  procedūrai patvirtinti Europos Parlamento pirmininkui dėl Europos Parlamento biudžeto įvykdymo; –  procedūrai patvirtinti biudžeto įvykdymą asmenims, atsakingiems už kitų Europos Sąjungos institucijų ir įstaigų, tokių kaip Taryba (dėl jos vykdomosios veiklos), Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, Audito Rūmai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Regionų komitetas, biudžeto įvykdymą; –  asmenims, atsakingiems už kitų Europos Sąjungos institucijų ir įstaigų, tokių kaip Taryba, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, Audito Rūmai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Regionų komitetas, biudžeto įvykdymą, patvirtinamas šių institucijų biudžeto įvykdymas; –  procedūrai patvirtinti Komisijai dėl Europos plėtros fondo biudžeto įvykdymo; –  procedūrai patvirtinti Komisijai dėl Europos plėtros fondo biudžeto įvykdymo; –  procedūrai patvirtinti organams, atsakingiems už Sąjungos užduotis vykdančių teisiškai nepriklausomų subjektų biudžeto valdymą, kai jų veiklai taikomos teisinės nuostatos, pagal kurias reikalaujama, jog Europos Parlamentas patvirtintų, kad biudžetas įvykdytas. –  procedūrai patvirtinti organams, atsakingiems už Sąjungos užduotis vykdančių teisiškai nepriklausomų subjektų biudžeto valdymą, kai jų veiklai taikomos teisinės nuostatos, pagal kurias reikalaujama, jog Europos Parlamentas patvirtintų, kad biudžetas įvykdytas. Pakeitimas 115 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 95 straipsnis 95 straipsnis 92a straipsnis Parlamento vykdoma biudžeto vykdymo kontrolė Biudžeto vykdymas 1.  Parlamentas prižiūri, kaip vykdomas einamųjų metų biudžetas. Jis paveda šią užduotį komitetams, atsakingiems už biudžetą ir biudžeto kontrolę, ir kitiems susijusiems komitetams. 1.  Parlamentas prižiūri, kaip vykdomas einamųjų metų biudžetas. Jis paveda šią užduotį komitetams, atsakingiems už biudžetą ir biudžeto kontrolę, ir kitiems susijusiems komitetams. 2.  Kiekvienais metais, iki kitų metų biudžeto projekto pirmojo svarstymo, Parlamentas, prireikus remdamasis atsakingo komiteto pateiktu pasiūlymu dėl rezoliucijos, nagrinėja dėl einamųjų metų biudžeto vykdymo iškilusias problemas. 2.  Kiekvienais metais, iki kitų metų biudžeto projekto svarstymo Parlamente, jis, prireikus remdamasis atsakingo komiteto pateiktu pasiūlymu dėl rezoliucijos, nagrinėja dėl einamųjų metų biudžeto vykdymo iškilusias problemas. (Šis straipsnis su pakeitimais perkeliamas prieš 93 straipsnį). Pakeitimas 116 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės II antraštinės dalies 9 skyriaus numeracija 9 SKYRIUS 7 SKYRIUS VIDAUS BIUDŽETO PROCEDŪROS VIDAUS BIUDŽETO PROCEDŪROS Pakeitimas 117 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 98 straipsnis 98 straipsnis 98 straipsnis Įgaliojimai prisiimti ir apmokėti išlaidas Įgaliojimai prisiimti ir apmokėti išlaidas, tvirtinti finansines ataskaitas ir biudžeto įvykdymą 1.  Parlamento pirmininkas priima sprendimą dėl išlaidų prisiėmimo ir jų apmokėjimo, atsižvelgdamas į vidaus finansinį reglamentą, kurį patvirtina Biuras, pasikonsultavęs su atitinkamu komitetu, arba paveda tai atlikti įgaliotiems asmenims. 1.  Parlamento pirmininkas priima sprendimą dėl išlaidų prisiėmimo ir jų apmokėjimo, atsižvelgdamas į vidaus finansinį reglamentą, kurį patvirtina Biuras, pasikonsultavęs su atitinkamu komitetu, arba paveda tai atlikti įgaliotiems asmenims. 2.  Parlamento pirmininkas perduoda atsakingam komitetui metinės finansinės ataskaitos projektą. 2.  Parlamento pirmininkas perduoda atsakingam komitetui metinės finansinės ataskaitos projektą. 3.  Vadovaudamasis atsakingo komiteto pranešimu, Parlamentas tvirtina savo finansinę ataskaitą ir priima sprendimą dėl biudžeto įvykdymo. 3.  Vadovaudamasis atsakingo komiteto pranešimu, Parlamentas tvirtina savo finansinę ataskaitą ir priima sprendimą dėl biudžeto įvykdymo. Pakeitimas 118 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės II antraštinės dalies 10 skyriaus numeracija 10 SKYRIUS 8 SKYRIUS PRITARIMO PROCEDŪRA PRITARIMO PROCEDŪRA Pakeitimas 119 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 99 straipsnis 99 straipsnis 99 straipsnis Pritarimo procedūra Pritarimo procedūra 1.  Kai Parlamento prašoma duoti pritarimą siūlomam teisės aktui, priimdamas sprendimą jis atsižvelgia į atsakingo komiteto rekomendaciją, kurioje siūloma pritarti šiam teisės aktui arba jį atmesti. Į rekomendaciją įtraukiamos nurodomosios dalys, bet neįtraukiamos konstatuojamosios dalys. Į ją gali būti įtrauktas trumpas pagrindimas, už kurį atsakingas pranešėjas ir dėl kurio nebalsuojama. Mutatis mutandis taikoma 56 straipsnio 1 dalis. Komitete pateikti pakeitimai priimtini tik jeigu jais siekiama iš pagrindų pakeisti pranešėjo siūlomą rekomendaciją. 1.  Kai Parlamento prašoma duoti pritarimą siūlomam teisiškai privalomam aktui, atsakingas komitetas pateikia Parlamentui rekomendaciją, kurioje siūloma pritarti siūlomam aktui arba jį atmesti. Į rekomendaciją įtraukiamos nurodomosios dalys, bet neįtraukiamos konstatuojamosios dalys. Pakeitimai komitete yra priimtini tik tuo atveju, jeigu jais siekiama iš pagrindų pakeisti pranešėjo siūlomą rekomendaciją. Prie rekomendacijos gali būti pridedama trumpa aiškinamoji dalis, už kurią atsakingas pranešėjas; dėl jos nebalsuojama. Mutatis mutandis taikoma 56 straipsnio 1 dalis. Atsakingas komitetas gali pateikti ne teisėkūros pasiūlymą dėl rezoliucijos. Rengiant rezoliuciją gali dalyvauti kiti komitetai laikantis Darbo tvarkos taisyklių 201 straipsnio 3 dalies kartu su Darbo tvarkos taisyklių 53, 54 ir 55 straipsniais. 1a.   Prireikus atsakingas komitetas gali taip pat pateikti pasiūlymą dėl ne teisėkūros rezoliucijos, kuriame būtų nurodomos priežastys, kodėl Parlamentas turėtų duoti pritarimą arba atsisakyti duoti pritarimą, ir, jei reikia, pateikiamos rekomendacijos dėl siūlomo akto įgyvendinimo. 1b.   Atsakingas komitetas, nepagrįstai nedelsdamas, išnagrinėja prašymą pritarti. Jei atsakingas komitetas nepriėmė savo rekomendacijos per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai į jį kreiptasi su prašymu dėl pritarimo, Pirmininkų sueiga gali arba įtraukti šį klausimą į darbotvarkę svarstyti kitoje mėnesinėje sesijoje, arba, tinkamai pagrįstais atvejais, gali pratęsti šešių mėnesių laikotarpį. Dėl teisės akto, kurį, remiantis Europos Sąjungos sutartimi arba Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo, galima priimti tik gavus Parlamento pritarimą, Parlamentas sprendžia vienu balsavimu dėl pritarimo – nesvarbu, ar atsakingo komiteto rekomendacijoje siūloma šį aktą priimti ar atmesti – ir dėl šio teisės akto negali būti teikiami jokie pakeitimai. Pritarimui reikalingą balsų daugumą lemia atitinkamas Europos Sąjungos sutarties arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo straipsnis, pasirinktas kaip siūlomo akto teisinis pagrindas, arba, jei dauguma jame neapibrėžta, balsavusiųjų narių balsų dauguma. Neužtikrinus reikiamos daugumos, siūlomas aktas laikomas atmestu. 1c.   Dėl siūlomo akto Parlamentas sprendžia vienu balsavimu dėl pritarimo – nesvarbu, ar atsakingo komiteto rekomendacijoje siūloma šį aktą priimti ar atmesti – ir dėl šio teisės akto negali būti teikiami jokie pakeitimai. Neužtikrinus reikiamos daugumos, siūlomas aktas laikomas atmestu. 2.   Be to, tarptautiniams susitarimams, stojimo sutartims, bei siekiant nustatyti, kad valstybė narė rimtai ir nuolat pažeidinėja pagrindinius principus, siekiant nustatyti Parlamento sudėtį, vykdyti tvirtesnį valstybių narių bendradarbiavimą ar priimti daugiametę finansinę programą, atitinkamai taikomi 108, 81, 83, 84, 85 ir 86 straipsniai. 3.  Kai reikalingas Parlamento pritarimas dėl pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto arba dėl numatomos tarptautinės sutarties, atsakingas komitetas gali pateikti Parlamentui preliminarų pranešimą. Tokiame pranešime pateikiamas pasiūlymas dėl rezoliucijos su rekomendacijomis, kaip keisti ar įgyvendinti siūlomą teisėkūros procedūra priimamą aktą ar numatomą tarptautinę sutartį. 3.  Kai reikalingas Parlamento pritarimas dėl siūlomo akto, atsakingas komitetas gali bet kuriuo metu pateikti Parlamentui preliminarų pranešimą, kuris apimtų pasiūlymą dėl rezoliucijos su rekomendacijomis, kaip keisti ar įgyvendinti siūlomą aktą. 4.   Atsakingas komitetas, nepagrįstai nedelsdamas, išnagrinėja prašymą pritarti. Jei atsakingas komitetas nusprendžia neteikti rekomendacijos arba nepriėmė rekomendacijos per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai jam buvo pateiktas prašymas dėl pritarimo, Pirmininkų sueiga gali arba įtraukti šį klausimą į darbotvarkę svarstyti kitoje mėnesinėje sesijoje, arba, tinkamai pagrįstais atvejais, gali pratęsti šešių mėnesių laikotarpį. Kai Parlamento pritarimo reikia dėl numatomo tarptautinio susitarimo, Parlamentas, remdamasis atsakingo komiteto rekomendacija, gali nuspręsti pritarimo procedūrą sustabdyti ne ilgiau kaip vieniems metams. Pakeitimas 120 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės II antraštinės dalies 11 skyriaus numeracija 11 SKYRIUS 9 SKYRIUS KITOS PROCEDŪROS KITOS PROCEDŪROS Pakeitimas 121 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 100 straipsnis 100 straipsnis 100 straipsnis Nuomonių teikimo procedūra, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsniu Nuomonių dėl išimčių, taikomų euro įvedimui, teikimo procedūra 1.  Kai, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 2 dalimi, Parlamento prašoma pateikti nuomonę dėl Tarybos rekomendacijų, jis, Tarybai pristačius rekomendacijas plenarinio posėdžio metu, svarsto klausimą atsakingo komiteto raštu ar žodžiu pateikto pasiūlymo priimti ar atmesti rekomendacijas, dėl kurių konsultuojamasi su Parlamentu, pagrindu. 1.  Kai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 2 dalį konsultuojamasi su Parlamentu, jis svarsto klausimą remdamasis atsakingo komiteto pateiktu pranešimu, kuriame siūloma priimti ar atmesti siūlomą aktą. 2.  Tada Parlamento nariai balsuoja bendrai vienu kartu dėl visų rekomendacijų, dėl kurių negali būti teikiama jokių pakeitimų. 2.  Tada Parlamento nariai balsuoja vieną kartą dėl siūlomo akto, dėl kurio negali būti teikiama jokių pakeitimų. Pakeitimas 122 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 102 straipsnis 102 straipsnis 102 straipsnis Su savanoriškų susitarimų nagrinėjimu susijusios procedūros Su numatomų savanoriškų susitarimų nagrinėjimu susijusios procedūros 1.  Kai Komisija praneša Parlamentui, jog ketina svarstyti galimybę sudaryti savanoriškus susitarimus kaip alternatyvą teisėkūrai, atsakingas komitetas gali parengti pranešimą dėl šio klausimo esmės pagal 52 straipsnį. 1.  Kai Komisija praneša Parlamentui, jog ketina svarstyti galimybę sudaryti savanoriškus susitarimus kaip alternatyvą teisėkūrai, atsakingas komitetas gali parengti pranešimą dėl šio klausimo esmės pagal 52 straipsnį. 2.  Kai Komisija praneša, jog ketina sudaryti savanorišką susitarimą, atsakingas komitetas gali pateikti pasiūlymą dėl rezoliucijos, rekomenduodamas pasiūlymą priimti ar atmesti ir kokiomis sąlygomis tai padaryti. 2.  Kai Komisija praneša, jog ketina sudaryti savanorišką susitarimą, atsakingas komitetas gali pateikti pasiūlymą dėl rezoliucijos, rekomenduodamas pasiūlymą priimti ar atmesti ir kokiomis sąlygomis tai padaryti. Pakeitimas 123 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 103 straipsnis 103 straipsnis 103 straipsnis Kodifikavimas Kodifikavimas 1.  Kai Parlamentui pateikiamas pasiūlymas dėl Sąjungos teisės aktų kodifikavimo, šis pasiūlymas perduodamas už teisės klausimus atsakingam komitetui. Šis komitetas tarpinstituciniu lygmeniu12 sutarta tvarka jį išnagrinėja, kad įsitikintų, jog pasiūlymas tiesiog apsiriboja kodifikavimu neatliekant esminių pakeitimų. 1.  Kai Parlamentui pateikiamas pasiūlymas dėl Sąjungos teisės aktų kodifikavimo, šis pasiūlymas perduodamas už teisės klausimus atsakingam komitetui. Šis komitetas tarpinstituciniu lygmeniu12 sutarta tvarka jį išnagrinėja, kad įsitikintų, jog pasiūlymas tiesiog apsiriboja kodifikavimu neatliekant esminių pakeitimų. 2.  Už teisės aktus, kuriuos siūloma kodifikuoti, atsakingo Komiteto, jo paties prašymu arba už teisės klausimus atsakingo komiteto prašymu, gali būti paprašyta pateikti nuomonę dėl kodifikavimo tikslingumo. 2.  Už teisės aktus, kuriuos siūloma kodifikuoti, atsakingo komiteto, jo paties prašymu arba už teisės klausimus atsakingo komiteto prašymu, gali būti paprašyta pateikti nuomonę dėl kodifikavimo tikslingumo. 3.  Pasiūlymo teksto pakeitimai nepriimtini. 3.  Pasiūlymo teksto pakeitimai nepriimtini. Vis dėlto pranešėjo prašymu už teisės klausimus atsakingo komiteto pirmininkas gali šiam komitetui pateikti tvirtinti pakeitimus, susijusius su techniniais patikslinimais, jei tokie patikslinimai būtini, kad pasiūlymas atitiktų kodifikavimo taisykles, ir jei jie nekeičia pasiūlymo esmės. Vis dėlto pranešėjo prašymu už teisės klausimus atsakingo komiteto pirmininkas gali šiam komitetui pateikti tvirtinti techninius patikslinimus, jei tokie patikslinimai būtini, kad pasiūlymas atitiktų kodifikavimo taisykles, ir jei jie nekeičia pasiūlymo esmės. 4.  Jei už teisės klausimus atsakingas komitetas nusprendžia, kad pasiūlyme nėra jokių Sąjungos teisės aktų esmės pakeitimų, jis teikia šį pasiūlymą Parlamentui patvirtinti. 4.  Jei už teisės klausimus atsakingas komitetas nusprendžia, kad pasiūlyme nėra jokių Sąjungos teisės aktų esmės pakeitimų, jis teikia šį pasiūlymą Parlamentui patvirtinti. Jei už teisės klausimus atsakingas komitetas nusprendžia, kad pasiūlyme yra esminių pakeitimų, jis siūlo Parlamentui atmesti pasiūlymą. Jei už teisės klausimus atsakingas komitetas nusprendžia, kad pasiūlyme yra esminių pakeitimų, jis siūlo Parlamentui atmesti pasiūlymą. Abiem atvejais Parlamentas balsuoja vieną kartą be pakeitimų ir be diskusijų. Abiem atvejais Parlamentas balsuoja vieną kartą be pakeitimų ir be diskusijų. __________________ __________________ 12 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo 4 punktas (OL C 102, 1996 4 4, p. 2). 12 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo 4 punktas (OL C 102, 1996 4 4, p. 2). Pakeitimas 124 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 104 straipsnis 104 straipsnis 104 straipsnis Išdėstymas nauja redakcija Išdėstymas nauja redakcija 1.  Kai Parlamentui pateikiamas pasiūlymas dėl Sąjungos teisės aktų išdėstymo nauja redakcija, šis pasiūlymas perduodamas už teisės klausimus atsakingam komitetui ir už atitinkamą sritį atsakingam komitetui. 1.  Kai Parlamentui pateikiamas pasiūlymas dėl Sąjungos teisės aktų išdėstymo nauja redakcija, šis pasiūlymas perduodamas už teisės klausimus atsakingam komitetui ir už atitinkamą sritį atsakingam komitetui. 2.  Už teisės klausimus atsakingas komitetas tarpinstituciniu lygmeniu sutarta tvarka13 jį išnagrinėja, kad patikrintų, ar be tų esminių pakeitimų, kurie jau buvo nurodyti pasiūlyme, jame nėra kitų esminių pakeitimų. 2.  Už teisės klausimus atsakingas komitetas tarpinstituciniu lygmeniu sutarta tvarka13 jį išnagrinėja, kad patikrintų, ar be tų esminių pakeitimų, kurie jau buvo nurodyti pasiūlyme, jame nėra kitų esminių pakeitimų. Tokio nagrinėjimo metu pasiūlymo teksto pakeitimai nepriimtini. Tačiau 103 straipsnio 3 dalies antra pastraipa taikoma toms nuostatoms, kurios pasiūlyme dėl išdėstymo nauja redakcija liko nepakeistos. Tokio nagrinėjimo metu pasiūlymo teksto pakeitimai nepriimtini. Tačiau 103 straipsnio 3 dalies antra pastraipa taikoma toms nuostatoms, kurios pasiūlyme dėl išdėstymo nauja redakcija liko nepakeistos. 3.  Jei už teisės klausimus atsakingas komitetas mano, kad be tų esminių pakeitimų, kurie jau buvo nurodyti pasiūlyme, jame nėra kitų esminių pakeitimų, apie tai jis praneša atsakingam komitetui. 3.  Jei už teisės klausimus atsakingas komitetas mano, kad be tų esminių pakeitimų, kurie jau buvo nurodyti pasiūlyme, jame nėra kitų esminių pakeitimų, apie tai jis praneša atsakingam komitetui. Šiuo atveju, be 169 ir 170 straipsniuose įtvirtintų sąlygų, atsakingas komitetas laiko priimtinais tik tuos pakeitimus, kurie susiję su pasiūlymo dalimis, kuriose yra pakeitimų. Šiuo atveju, be 169 ir 170 straipsniuose įtvirtintų sąlygų, atsakingas komitetas laiko priimtinais tik tuos pakeitimus, kurie susiję su pasiūlymo dalimis, kuriose yra pakeitimų. Tačiau, jei atsakingas komitetas pagal Tarpinstitucinio susitarimo 8 punktą taip pat ketina pateikti kodifikuotų pasiūlymo dalių pakeitimus, jis nedelsdamas praneša apie tai Tarybai ir Komisijai, o pastaroji iki 58 straipsnyje numatyto balsavimo turėtų pranešti komitetui savo poziciją dėl šių pakeitimų ir ar ji ketina atsiimti pasiūlymą išdėstyti nauja redakcija. Tačiau už atitinkamą klausimą atsakingo komiteto pirmininkas išimties tvarka ir kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas atskirai gali pripažinti priimtinais nepakeistų pasiūlymo dalių pakeitimus, jeigu jis mano, kad tokie pakeitimai būtini siekiant išlaikyti vidinę teksto logiką arba neatsiejamai susiję su kitais priimtinais pakeitimais. Tokios priežastys nurodomos rašytiniame pakeitimų pagrindime. 4.  Jei už teisės klausimus atsakingas komitetas mano, kad be tų esminių pakeitimų, kurie jau buvo nurodyti pasiūlyme, jame dar yra kitų esminių pakeitimų, jis siūlo Parlamentui atmesti pasiūlymą ir apie tai praneša atsakingam komitetui. 4.  Jei už teisės klausimus atsakingas komitetas mano, kad be tų esminių pakeitimų, kurie jau buvo nurodyti pasiūlyme, jame dar yra kitų esminių pakeitimų, jis siūlo Parlamentui atmesti pasiūlymą ir apie tai praneša atsakingam komitetui. Šiuo atveju Parlamento pirmininkas prašo Komisiją atsiimti savo pasiūlymą. Jei Komisija atsiima savo pasiūlymą, Parlamento pirmininkas praneša, kad procedūra neteko pagrindo ir apie tai praneša Tarybai. Jei Komisija neatsiima savo pasiūlymo, Parlamentas jį perduoda už atitinkamą sritį atsakingam komitetui, kuris jį nagrinėja pagal įprastą procedūrą. Šiuo atveju Parlamento pirmininkas prašo Komisiją atsiimti savo pasiūlymą. Jei Komisija atsiima savo pasiūlymą, Parlamento pirmininkas praneša, kad procedūra neteko pagrindo ir apie tai praneša Tarybai. Jei Komisija neatsiima savo pasiūlymo, Parlamentas jį perduoda už atitinkamą sritį atsakingam komitetui, kuris jį nagrinėja pagal įprastą procedūrą. __________________ __________________ 13 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo 9 punktas (OL C 77, 2002 3 28, p. 1). 13 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo 9 punktas (OL C 77, 2002 3 28, p. 1). Pakeitimas 125 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės II antraštinės dalies 9a skyrius (naujas) 3 SKYRIUS Deleguotieji ir įgyvendinimo aktai Pakeitimas 126 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 105 straipsnis 105 straipsnis 105 straipsnis Deleguotieji aktai Deleguotieji aktai 1.  Jei Komisija perduoda Parlamentui deleguotąjį aktą, Pirmininkas jį perduoda už pagrindinį teisėkūros procedūra priimtą aktą atsakingam komitetui, kuris gali nuspręsti paskirti pranešėją, kad būtų apsvarstytas vienas ar keli deleguotieji aktai. 1.  Jei Komisija perduoda Parlamentui deleguotąjį aktą, Pirmininkas jį perduoda už pagrindinį teisėkūros procedūra priimtą aktą atsakingam komitetui, kuris gali nuspręsti paskirti vieną iš savo narių išnagrinėti vieną ar kelis deleguotuosius aktus. 2.  Parlamento pirmininkas praneša Parlamentui deleguotojo akto gavimo visomis oficialiosiomis kalbomis datą ir terminą, per kurį galima pareikšti prieštaravimus. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo minėtosios datos. 2.  Per kitą mėnesinę sesiją po deleguotojo akto gavimo Parlamento pirmininkas praneša Parlamentui deleguotojo akto gavimo visomis oficialiosiomis kalbomis datą ir terminą, per kurį galima pareikšti prieštaravimų. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo gavimo datos. Pranešimas skelbiamas Parlamento plenarinio posėdžio protokole ir kartu nurodomas atsakingo komiteto pavadinimas. Pranešimas skelbiamas Parlamento plenarinio posėdžio protokole ir kartu nurodomas atsakingo komiteto pavadinimas. 3.  Atsakingas komitetas, laikydamasis pagrindinio teisėkūros procedūra priimto akto nuostatų ir, jei mano, kad tai tikslinga, pasikonsultavęs su bet kokiu susijusiu komitetu, gali pateikti Parlamentui pagrįstą pasiūlymą dėl rezoliucijos. Tame pasiūlyme dėl rezoliucijos nurodomos Parlamento prieštaravimų priežastys ir gali būti prašoma Komisijos pateikti naują deleguotąjį aktą, kuriame būtų atsižvelgta į Parlamento rekomendacijas. 3.  Atsakingas komitetas, laikydamasis pagrindinio teisėkūros procedūra priimto akto nuostatų ir, jei mano, kad tai tikslinga, pasikonsultavęs su susijusiais komitetais, gali pateikti Parlamentui pagrįstą pasiūlymą dėl rezoliucijos, kurioje pareiškiama prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Jei, likus 10 darbo dienų prieš prasidedant mėnesinei sesijai, kurios trečiadienis yra prieš 5 dalyje nurodyto laikotarpio pabaigą ir arčiausiai to laikotarpio pabaigos, atsakingas komitetas nepateikė tokio pasiūlymo dėl rezoliucijos, frakcija arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių gali pateikti pasiūlymą dėl rezoliucijos, kad klausimas būtų įtrauktas į pirmiau nurodytos sesijos darbotvarkę. 4.   Jei, likus 10 darbo dienų prieš prasidedant mėnesinei sesijai, kurios trečiadienis eina prieš ir yra arčiausiai 5 dalyje nurodyto laikotarpio pabaigos, atsakingas komitetas nepateikė pasiūlymo dėl rezoliucijos, frakcija ar mažiausiai 40 Parlamento narių gali pateikti pasiūlymą dėl rezoliucijos, kad klausimas būtų įtrauktas į minėtosios sesijos darbotvarkės projektą. 4a.   Pagal 3 dalį pateiktame pasiūlyme dėl rezoliucijos nurodomos Parlamento prieštaravimų priežastys ir gali būti prašoma, kad Komisija pateiktų naują deleguotąjį aktą, kuriame būtų atsižvelgta į Parlamento rekomendacijas. 5.  Dėl visų pateiktų pasiūlymų dėl rezoliucijų Parlamentas priima sprendimą per terminą, numatytą pagrindiniame teisėkūros procedūra priimtame akte, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnyje nustatyta balsų dauguma. 5.  Parlamentas pritaria tokiam pasiūlymui dėl rezoliucijos per terminą, numatytą pagrindiniame teisėkūros procedūra priimtame akte, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnio 2 dalyje nustatyta visų savo narių balsų dauguma. Jeigu atsakingas komitetas mano, kad remiantis pagrindiniu teisėkūros procedūra priimtu aktu reikėtų pratęsti terminą, per kurį galima pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto, atsakingo komiteto pirmininkas Parlamento vardu apie pratęsimą praneša Tarybai ir Komisijai. Jeigu atsakingas komitetas mano, kad remiantis pagrindinio teisėkūros procedūra priimto akto nuostatomis reikėtų pratęsti terminą, per kurį galima pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto, atsakingo komiteto pirmininkas Parlamento vardu apie pratęsimą praneša Tarybai ir Komisijai. 6.  Jei atsakingas komitetas rekomenduoja, kad prieš baigiantis pagrindiniame teisėkūros procedūra priimtame akte numatytam terminui Parlamentas pareikštų, jog neprieštarauja dėl deleguotojo akto: 6.  Jei atsakingas komitetas rekomenduoja, kad prieš baigiantis pagrindiniame teisėkūros procedūra priimtame akte numatytam terminui Parlamentas pareikštų, jog neprieštarauja dėl deleguotojo akto: –  jis motyvuotu laišku apie tai informuoja Komitetų pirmininkų sueigos pirmininką ir šiuo tikslu pateikia rekomendaciją; –  jis motyvuotu laišku apie tai informuoja Komitetų pirmininkų sueigos pirmininką ir šiuo tikslu pateikia rekomendaciją; –  jei kitos Komitetų pirmininkų sueigos metu arba skubos atveju taikant rašytinę procedūrą nepateikiama jokių prieštaravimų, Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkas apie tai praneša Parlamento pirmininkui, kuris savo ruožtu apie tai kuo greičiau informuoja plenarinės sesijos dalyvius; –  jei kitos Komitetų pirmininkų sueigos metu arba skubos atveju taikant rašytinę procedūrą nepateikiama jokių prieštaravimų, Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkas apie tai praneša Parlamento pirmininkui, kuris savo ruožtu apie tai kuo greičiau informuoja plenarinės sesijos dalyvius; –  jei per dvidešimt keturias valandas po paskelbimo per plenarinę sesiją frakcija arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių paprieštarauja rekomendacijai, dėl šios balsuojama; –  jei per dvidešimt keturias valandas po paskelbimo per plenarinę sesiją frakcija arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių paprieštarauja rekomendacijai, dėl šios balsuojama; –  jei per tą patį laiką nepareiškiama jokių prieštaravimų, pasiūlytoji rekomendacija laikoma patvirtinta; –  jei per tą patį laiką nepareiškiama jokių prieštaravimų, pasiūlytoji rekomendacija laikoma patvirtinta; –  priėmus tokią rekomendaciją nepriimamas joks vėlesnis pasiūlymas dėl prieštaravimų dėl deleguotojo akto. –  priėmus tokią rekomendaciją nepriimamas joks vėlesnis pasiūlymas dėl prieštaravimų dėl deleguotojo akto. 7.  Atsakingas komitetas, atsižvelgdamas į pagrindinio teisėkūros procedūra priimto akto nuostatas, gali imtis iniciatyvos pateikti Parlamentui motyvuotą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl visiško arba iš dalinio šiame akte numatyto įgaliojimų suteikimo panaikinimo. Parlamentas priima sprendimą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnyje nustatyta balsų dauguma. 7.  Atsakingas komitetas, atsižvelgdamas į pagrindinio teisėkūros procedūra priimto akto nuostatas, gali imtis iniciatyvos pateikti Parlamentui pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl visiško arba dalinio šiame akte numatytų deleguotųjų įgaliojimų atšaukimo arba prieštaravimo savaiminiam įgaliojimų pratęsimui. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnio 2 dalį, sprendimui dėl deleguotųjų įgaliojimų atšaukimo priimti būtina visų Parlamento narių balsų dauguma. 8.  Parlamento pirmininkas supažindina Tarybą ir Komisiją su pozicijomis, priimtomis laikantis šio straipsnio. 8.  Parlamento pirmininkas supažindina Tarybą ir Komisiją su pozicijomis, priimtomis laikantis šio straipsnio. Pakeitimas 127 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 106 straipsnis 106 straipsnis 106 straipsnis Įgyvendinimo aktai ir priemonės Įgyvendinimo aktai ir priemonės 1.  Kai Komisija perduoda Parlamentui įgyvendinimo akto ar priemonių projektą, Parlamento pirmininkas jį perduoda komitetui, atsakingam už pagrindinį teisėkūros procedūra priimtą aktą, o šis gali nuspręsti paskirti pranešėją, kad būtų išnagrinėtas vienas ar keli įgyvendinimo aktų ar priemonių projektai. 1.  Kai Komisija perduoda Parlamentui įgyvendinimo akto ar priemonių projektą, Parlamento pirmininkas jį perduoda komitetui, atsakingam už pagrindinį teisėkūros procedūra priimtą aktą, o šis gali nuspręsti paskirti vieną iš savo narių išnagrinėti vieną ar kelis įgyvendinimo aktus arba priemones. 2.  Atsakingas komitetas gali pateikti Parlamentui motyvuotą pasiūlymą dėl rezoliucijos, nurodydamas, kad įgyvendinimo akto ar priemonių projektas viršija pagrindiniame teisėkūros procedūra priimtame akte numatytus įgyvendinimo įgaliojimus arba dėl kitų priežasčių prieštarauja Sąjungos teisei. 2.  Atsakingas komitetas gali pateikti Parlamentui motyvuotą pasiūlymą dėl rezoliucijos, nurodydamas, kad įgyvendinimo akto ar priemonių projektas viršija pagrindiniame teisėkūros procedūra priimtame akte numatytus įgyvendinimo įgaliojimus arba dėl kitų priežasčių prieštarauja Sąjungos teisei. 3.  Į pasiūlymą dėl rezoliucijos gali įeiti prašymas, kad Komisija atšauktų aktą, priemones arba akto ar priemonių projektą, iš dalies jį pakeisti, atsižvelgdama į Parlamento suformuluotus prieštaravimus, arba pateiktų naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Pirmininkas praneša apie priimtą poziciją Tarybai ir Komisijai. 3.  Į pasiūlymą dėl rezoliucijos gali būti įtrauktas prašymas, kad Komisija atšauktų įgyvendinimo akto arba priemonės projektą, iš dalies jį pakeistų, atsižvelgdama į Parlamento suformuluotus prieštaravimus, arba pateiktų naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Pirmininkas praneša apie priimtą poziciją Tarybai ir Komisijai. 4.  Jeigu Komisijos numatytoms įgyvendinimo priemonėms taikoma reguliavimo procedūra su tikrinimu, numatyta Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, taikomos šios papildomos nuostatos: 4.  Jeigu Komisijos numatytoms įgyvendinimo priemonėms taikoma reguliavimo procedūra su tikrinimu, numatyta Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, taikomos šios papildomos nuostatos: a)  tikrinimo laikas pradedamas skaičiuoti tada, kai priemonių projektas pateikiamas Parlamentui visomis oficialiosiomis kalbomis. Kai taikomi trumpesni kontrolės terminai, kaip numatyta Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 5 dalies b punkte, ir skubos atvejais, numatytais Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 6 dalyje, tikrinimo laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai Parlamentas gauna galutinį įgyvendinimo priemonių projektą tomis kalbomis, kuriomis projektas buvo pateiktas pagal Sprendimą 1999/468/EB įsteigto komiteto nariams, išskyrus atvejus, kai atsakingo Parlamento komiteto pirmininkas tam prieštarauja. Tokiu atveju 158 straipsnis netaikomas; a)  tikrinimo laikas pradedamas skaičiuoti tada, kai įgyvendinimo priemonės projektas pateikiamas Parlamentui visomis oficialiosiomis kalbomis. Kai taikomi trumpesni kontrolės terminai, kaip numatyta Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 5 dalies b punkte, ir skubos atvejais, numatytais Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 6 dalyje, tikrinimo laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai Parlamentas gauna galutinį įgyvendinimo priemonės projektą tomis kalbomis, kuriomis projektas buvo pateiktas pagal Sprendimą 1999/468/EB įsteigto komiteto nariams, išskyrus atvejus, kai atsakingo Parlamento komiteto pirmininkas tam prieštarauja. Ankstesniame sakinyje nurodytais dviem atvejais 158 straipsnis netaikomas; b)  jeigu įgyvendinimo priemonių projektas grindžiamas Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 5 ir 6 dalimis, kuriose Europos Parlamentui nustatyti trumpesni terminai prieštaravimams pateikti, o atsakingas komitetas per nustatytą laiką negalėjo susitikti, to komiteto pirmininkas gali pateikti pasiūlymą dėl rezoliucijos, kurioje prieštaraujama priemonių projekto priėmimui; b)  jeigu įgyvendinimo priemonių projektas grindžiamas Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 5 ir 6 dalimis, kuriose Europos Parlamentui nustatyti trumpesni terminai prieštaravimams pateikti, o atsakingas komitetas per nustatytą laiką negalėjo susitikti, to komiteto pirmininkas gali pateikti pasiūlymą dėl rezoliucijos, kurioje prieštaraujama priemonių projekto priėmimui; c)  Parlamentas visų narių balsų dauguma gali nepritarti įgyvendinimo priemonių projekto priėmimui, nurodydamas, kad priemonių projekte viršijami pagrindiniame akte nustatyti įgyvendinimo įgaliojimai, kad jis neatitinka pagrindinio akto tikslų ar turinio arba jame nesilaikoma subsidiarumo ar proporcingumo principų; c)  Parlamentas visų narių balsų dauguma gali patvirtinti rezoliuciją, kuria prieštaraujama įgyvendinimo priemonės projekto priėmimui, nurodydamas, kad priemonės projekte viršijami pagrindiniame akte nustatyti įgyvendinimo įgaliojimai, kad jis neatitinka pagrindinio akto tikslų ar turinio arba jame nesilaikoma subsidiarumo ar proporcingumo principų. Jei, likus 10 darbo dienų prieš prasidedant mėnesinei sesijai, kurios trečiadienis yra prieš laikotarpio, per kurį galima pateikti prieštaravimų įgyvendinimo priemonės projekto priėmimui, pabaigą ir arčiausiai to laikotarpio pabaigos, atsakingas komitetas nepateikė pasiūlymo dėl tokios rezoliucijos, frakcija arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių gali pateikti pasiūlymą dėl rezoliucijos, kad klausimas būtų įtrauktas į pirmiau nurodytos sesijos darbotvarkę; d)  tais atvejais, kai atsakingas komitetas, Komisijai pateikus tinkamai motyvuotą prašymą, motyvuotu laišku Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui rekomenduoja, kad Parlamentas pareikštų, jog neprieštarauja siūlomoms priemonėms, kol nesibaigė normalus terminas, numatytas Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 3 dalies c punkte ir (arba) 5a straipsnio 4 dalies e punkte, taikoma procedūra, numatyta šio reglamento 105 straipsnio 6 dalyje. d)  tais atvejais, kai atsakingas komitetas motyvuotu laišku Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui rekomenduoja, kad Parlamentas pareikštų, jog neprieštarauja siūlomai priemonei, kol nesibaigė normalus terminas, numatytas Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 3 dalies c punkte ir (arba) 5a straipsnio 4 dalies e punkte, taikoma procedūra, numatyta šio reglamento 105 straipsnio 6 dalyje. Pakeitimas 128 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 108 straipsnis 108 straipsnis 108 straipsnis Tarptautiniai susitarimai Tarptautiniai susitarimai 1.  Jei ketinama pradėti derybas dėl tarptautinio susitarimo sudarymo, atnaujinimo ar pakeitimo, atsakingas komitetas gali nuspręsti parengti pranešimą arba kitaip stebėti procedūrą ir pranešti apie šį sprendimą Komitetų pirmininkų sueigai. Tam tikrais atvejais kitų komitetų gali būti prašoma pateikti nuomonę, remiantis 53 straipsnio 1 dalimi. Prireikus taikoma 201 straipsnio 2 dalis, 54 arba 55 straipsniai. 1.  Jei ketinama pradėti derybas dėl tarptautinio susitarimo sudarymo, atnaujinimo ar pakeitimo, atsakingas komitetas gali nuspręsti parengti pranešimą arba kitaip stebėti parengiamąjį etapą. Apie tą savo sprendimą jis praneša Komitetų pirmininkų sueigai. Atsakingo komiteto ir prireikus susijusių komitetų pirmininkai ir pranešėjai kartu imasi atitinkamų veiksmų siekdami užtikrinti, kad visais derybų ir tarpinstitucinių susitarimų sudarymo etapais Parlamentui nedelsiant ir nuolat, o atitinkamais atvejais ir slaptai, būtų pateikta išsami informacija, įskaitant derybų nurodymų projektą ir priimtus derybų nurodymus, taip pat 3 dalyje nurodyta informacija, kurią turi pateikti: –  Komisija, atsižvelgdama į savo įsipareigojimus, kurie nustatyti Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo ir Pagrindų susitarime dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių, ir –  Taryba, atsižvelgdama į savo įsipareigojimus, kurie nustatyti Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo. 1a.   Atsakingas komitetas kuo skubiau pasiteirauja Komisijos, kokiu teisiniu pagrindu remiamasi sudarant 1 dalyje nurodytą tarptautinį susitarimą. Atsakingas komitetas, remdamasis 39 straipsniu, patikrina tą pasirinktą teisinį pagrindą. 2.  Parlamentas, remdamasis atsakingo komiteto, frakcijos ar ne mažiau kaip keturiasdešimties Parlamento narių pasiūlymu, gali prašyti Tarybos nesuteikti leidimo pradėti derybas tol, kol jis, remdamasis atsakingo komiteto pranešimu, nepateiks savo pozicijos dėl siūlomų derybų įgaliojimų. 2.  Parlamentas, remdamasis atsakingo komiteto, frakcijos ar ne mažiau kaip keturiasdešimties Parlamento narių pasiūlymu, gali prašyti Tarybos nesuteikti leidimo pradėti derybas tol, kol jis, remdamasis atsakingo komiteto pranešimu, nepateiks savo pozicijos dėl siūlomų derybų įgaliojimų. 3.   Iki numatytų derybų pradžios atsakingas komitetas pasiteirauja Komisijos, kokiu teisiniu pagrindu remiamasi sudarant 1 dalyje minimą tarptautinį susitarimą. Atsakingas komitetas, remdamasis 39 straipsniu, patikrina pasirinktą teisinį pagrindą. Jei Komisija nenurodo teisinio pagrindo arba jei kyla abejonių dėl jo pagrįstumo, taikomas 39 straipsnis. 4.  Bet kuriuo derybų metu ir nuo derybų pabaigos iki tarptautinio susitarimo sudarymo Parlamentas, remdamasis atsakingo komiteto pranešimu bei išnagrinėjęs atitinkamą pasiūlymą, pateiktą remiantis 134 straipsniu, gali teikti rekomendacijas, reikalaudamas, kad į jas būtų atsižvelgta prieš sudarant tą susitarimą. 4.  Bet kuriuo derybų metu ir nuo derybų pabaigos iki tarptautinio susitarimo sudarymo Parlamentas, remdamasis atsakingo komiteto savo iniciatyva parengtu pranešimu arba išnagrinėjęs frakcijos ar ne mažiau kaip keturiasdešimties Parlamento narių pateiktą atitinkamą pasiūlymą, gali teikti rekomendacijas Tarybai, Komisijai arba Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, reikalaudamas, kad į jas būtų atsižvelgta prieš sudarant tą susitarimą. 5.  Tarybos prašymus, kad Parlamentas pritartų ar pateiktų nuomonę, Parlamento pirmininkas perduoda už nagrinėjimą atsakingam komitetui, kaip nustatyta 99 straipsnyje ar 47 straipsnio 1 dalyje. 5.  Tarybos prašymus, kad Parlamentas pritartų ar pateiktų nuomonę, Parlamento pirmininkas perduoda už nagrinėjimą atsakingam komitetui, kaip nustatyta 99 straipsnyje ar 47 straipsnio 1 dalyje. 6.  Prieš balsavimą atsakingas komitetas, frakcija ar ne mažiau kaip viena dešimtoji Parlamento narių gali pasiūlyti Parlamentui paprašyti Teisingumo Teismo nuomonės dėl tarptautinio susitarimo atitikties Sutartims. Jei Parlamentas pritaria šiam pasiūlymui, balsavimas atidedamas iki tol, kol Teismas pateiks savo nuomonę14. 6.  Bet kuriuo metu prieš Parlamentui balsuojant dėl prašymo duoti pritarimą arba pateikti nuomonę atsakingas komitetas arba ne mažiau kaip viena dešimtoji visų Parlamento narių gali pasiūlyti Parlamentui paprašyti Teisingumo Teismo nuomonės dėl tarptautinio susitarimo atitikties Sutartims. Prieš Parlamentui balsuojant dėl to pasiūlymo, Parlamento pirmininkas gali prašyti už teisės reikalus atsakingo komiteto pateikti nuomonę, o pastarasis Parlamentui pateikia savo išvadas. Jei Parlamentas pritaria pasiūlymui paprašyti Teisingumo Teismo nuomonės, balsavimas dėl prašymo duoti pritarimą arba pateikti nuomonę atidedamas iki tol, kol Teismas pateiks savo nuomonę. 7.  Parlamentas teikia nuomonę arba duoda pritarimą dėl tarptautinio susitarimo sudarymo, atnaujinimo ar pakeitimo arba dėl Europos Sąjungos sudaryto finansinio protokolo vienu balsavimu balsavusiųjų dauguma. Susitarimo ar protokolo teksto pakeitimai nepriimtini. 7.  Kai Parlamento prašoma duoti pritarimą dėl tarptautinio susitarimo sudarymo, atnaujinimo ar pakeitimo, jis priima sprendimą balsuodamas vieną kartą, kaip numatyta 99 straipsnyje. Jei Parlamentas neduoda pritarimo, Parlamento pirmininkas Tarybai praneša, kad susitarimas negali būti sudarytas, atnaujintas arba pakeistas. Nedarant poveikio 99 straipsnio 1b daliai, Parlamentas, remdamasis atsakingo komiteto rekomendacija, gali nuspręsti sprendimo dėl pritarimo procedūrą atidėti ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui. 8.  Parlamentui pateikus neigiamą nuomonę, Parlamento pirmininkas kreipiasi į Tarybą ir prašo nesudaryti atitinkamo susitarimo. 8.  Kai Parlamento prašoma pateikti savo nuomonę dėl tarptautinio susitarimo sudarymo, atnaujinimo ar pakeitimo, susitarimo teksto pakeitimai nepriimtini. Nedarant poveikio 170 straipsnio 1 daliai, Tarybos sprendimo projekto pakeitimai priimtini. Parlamentui pateikus neigiamą nuomonę, Parlamento pirmininkas kreipiasi į Tarybą ir prašo nesudaryti atitinkamo susitarimo. 9.   Jei Parlamentas neduoda savo pritarimo tarptautiniam susitarimui, Parlamento pirmininkas Tarybai praneša, kad susitarimas negali būti sudarytas. 9a.   Atsakingo komiteto ir susijusių komitetų pirmininkai ir pranešėjai kartu tikrina, ar Taryba, Komisija ir Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai visais pasiruošimo deryboms, derybų ir tarptautinių susitarimų sudarymo etapais pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 10 dalį Parlamentui nedelsiant ir nuolat, o atitinkamais atvejais ir konfidencialiai, pateikia išsamią informaciją, įskaitant derybų nurodymų projektą ir priimtus derybų nurodymus, taip pat informaciją, susijusią su tų susitarimų įgyvendinimu. __________________ 14 Taip pat žr. 141 straipsnio išaiškinimą. Pakeitimas 129 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 109 straipsnis 109 straipsnis 109 straipsnis Procedūros pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio nuostatas dėl laikino tarptautinių susitarimų taikymo ar jų sustabdymo arba dėl Sąjungos pozicijos nustatymo tarptautiniu susitarimu įkurtoje institucijoje Laikinas tarptautinių susitarimų taikymas ar jų taikymo sustabdymas arba Sąjungos pozicijos nustatymas tarptautiniu susitarimu įkurtame organe Kai Komisija, vadovaudamasi savo pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių nustatytais įpareigojimais, informuoja Parlamentą ir Tarybą apie savo ketinimą siūlyti laikinai taikyti tarptautinį susitarimą ar sustabdyti jo galiojimą, Parlamentas parengia pareiškimą ir po to surengia diskusiją. Parlamentas gali pateikti rekomendacijas pagal Darbo tvarkos taisyklių 108 ar 113 straipsnius. Kai Komisija arba Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis informuoja Parlamentą ir Tarybą apie savo ketinimą siūlyti laikinai taikyti tarptautinį susitarimą ar sustabdyti jo taikymą, Parlamentas gali pakviesti Tarybą, Komisiją arba Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai padaryti pareiškimą, po kurio surengiamos diskusijos. Parlamentas gali teikti rekomendacijas, parengtas remiantis atsakingo komiteto pranešimu arba vadovaujantis 113 straipsniu; į šias rekomendacijas gali būti įtrauktas prašymas Tarybai laikinai netaikyti susitarimo, kol Parlamentas neduos savo pritarimo. Ta pati procedūra taikoma tada, kai Komisija informuoja Parlamentą apie pasiūlymą dėl pozicijos, kurią Sąjungos vardu ketinama patvirtinti tarptautiniu susitarimu įsteigtoje institucijoje. Ta pati procedūra taikoma tada, kai Komisija arba Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis pasiūlo poziciją, kurią Sąjungos vardu ketinama patvirtinti tarptautiniu susitarimu įsteigtame organe. Pakeitimas 130 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 110 straipsnis 110 straipsnis 110 straipsnis Specialūs įgaliotiniai Specialūs įgaliotiniai 1.  Jei Taryba ketina paskirti specialų įgaliotinį pagal Europos Sąjungos sutarties 33 straipsnį, Parlamento pirmininkas, atsižvelgdamas į atsakingo komiteto prašymą, kviečia Tarybos atstovus padaryti pareiškimą bei atsakyti į klausimus dėl įgaliojimų, tikslų ir kitų su specialaus įgaliotinio užduotimis ir pareigomis susijusių dalykų. 1.  Jei Taryba ketina paskirti specialų įgaliotinį pagal Europos Sąjungos sutarties 33 straipsnį, Parlamento pirmininkas, atsižvelgdamas į atsakingo komiteto prašymą, kviečia Tarybos atstovus padaryti pareiškimą bei atsakyti į klausimus dėl įgaliojimų, tikslų ir kitų su specialaus įgaliotinio užduotimis ir pareigomis susijusių dalykų. 2.  Paskyrus specialų įgaliotinį, bet dar prieš jam pradedant eiti pareigas, paskirtas asmuo gali būti pakviestas padaryti pareiškimą ir atsakyti į klausimus atsakingame komitete. 2.  Paskyrus specialų įgaliotinį, bet dar prieš jam pradedant eiti pareigas, paskirtas asmuo gali būti pakviestas padaryti pareiškimą ir atsakyti į klausimus atsakingame komitete. 3.  Per tris mėnesius nuo šio klausymo, komitetas, remdamasis 134 straipsniu, gali pasiūlyti priimti rekomendacijas, tiesiogiai susijusias su specialaus įgaliotinio pareiškimu ir jo atsakymais į klausimus. 3.  Per du mėnesius nuo šio klausymo, atsakingas komitetas Tarybai, Komisijai arba Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai gali pateikti rekomendacijas, tiesiogiai susijusias su tokiu paskyrimu. 4.  Specialus įgaliotinis kviečiamas išsamiai ir nuolat informuoti Parlamentą apie praktinį savo įgaliojimų vykdymą. 4.  Specialus įgaliotinis kviečiamas išsamiai ir nuolat informuoti Parlamentą apie praktinį savo įgaliojimų vykdymą. 5.   Tarybos paskirtas specialus įgaliotinis, turintis įgaliojimus tam tikrais politikos klausimais, gali būti pakviestas padaryti pareiškimą atsakingame komitete Parlamento kvietimu arba savo paties iniciatyva. Pakeitimas 131 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 111 straipsnis 111 straipsnis 111 straipsnis Tarptautinis atstovavimas Tarptautinis atstovavimas 1.  Skiriant Sąjungos užsienio delegacijos vadovą, kandidatas gali būti pakviestas atvykti į atitinkamo Parlamento organo posėdį padaryti pareiškimą bei atsakyti į klausimus. 1.  Skiriant Sąjungos užsienio delegacijos vadovą, kandidatas gali būti pakviestas atvykti į atsakingo komiteto posėdį padaryti pareiškimą bei atsakyti į klausimus. 2.  Per tris mėnesius nuo 1 dalyje minėto klausymo, atsakingas komitetas gali priimti rezoliuciją arba pateikti rekomendaciją, tiesiogiai susijusią su pareiškimu ir atsakymais į klausimus. 2.  Per du mėnesius nuo 1 dalyje minėto klausymo, atsakingas komitetas gali priimti rezoliuciją arba pateikti rekomendaciją, tiesiogiai susijusią su tokiu paskyrimu. Pakeitimas 132 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 112 straipsnis 112 straipsnis 113a straipsnis Konsultavimasis su Parlamentu ir informacijos jam teikimas bendros užsienio ir saugumo politikos klausimais Konsultavimasis su Parlamentu ir informacijos jam teikimas bendros užsienio ir saugumo politikos klausimais 1.  Kai pagal Europos Sąjungos sutarties 36 straipsnį į Parlamentą kreipiamasi dėl konsultacijos, klausimas perduodamas atsakingam komitetui, kuris, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 113 straipsniu, gali teikti rekomendacijas. 1.  Kai pagal Europos Sąjungos sutarties 36 straipsnį į Parlamentą kreipiamasi dėl konsultacijos, klausimas perduodamas atsakingam komitetui, kuris, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 113 straipsniu, gali parengti rekomendacijų projektą. 2.  Atitinkami komitetai siekia užtikrinti, kad Komisijos pirmininko pavaduotojas-Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai reguliariai ir laiku informuotų komitetus apie Sąjungos bendros užsienio ir saugumo politikos raidą ir įgyvendinimą, apie numatomas išlaidas kiekvienu atveju kai priimamas šios srities sprendimas, turintis finansinių padarinių, bei apie kitus su šios politikos veiksmų įgyvendinimu susijusius finansinius aspektus. Išimties tvarka, atsižvelgiant į Komisijos pirmininko pavaduotojo-Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio prašymą, komitetas gali nuspręsti rengti uždarą posėdį. 2.  Atitinkami komitetai siekia užtikrinti, kad Komisijos pirmininko pavaduotojas-Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai reguliariai ir laiku informuotų komitetus apie Sąjungos bendros užsienio ir saugumo politikos raidą ir įgyvendinimą, apie numatomas išlaidas kiekvienu atveju kai priimamas šios srities sprendimas, turintis finansinių padarinių, bei apie kitus su šios politikos veiksmų įgyvendinimu susijusius finansinius aspektus. Išimties tvarka, atsižvelgiant į Komisijos pirmininko pavaduotojo-Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio prašymą, komitetas gali nuspręsti rengti uždarą posėdį. 3.  Du kartus per metus rengiamos diskusijos dėl Komisijos pirmininko pavaduotojo-Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio parengto dokumento, kuriame pristatomi pagrindiniai bendros užsienio ir saugumo politikos aspektai, esminiai pasirinkimai, įskaitant bendrą saugumo ir gynybos politiką, taip pat jų finansinės pasekmės Sąjungos biudžetui. Taikomos Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnyje išdėstytos procedūros. 3.  Du kartus per metus rengiamos diskusijos dėl Komisijos pirmininko pavaduotojo-Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio parengto dokumento, kuriame pristatomi pagrindiniai bendros užsienio ir saugumo politikos aspektai, esminiai pasirinkimai, įskaitant bendrą saugumo ir gynybos politiką, taip pat jų finansinės pasekmės Sąjungos biudžetui. Taikomos Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnyje išdėstytos procedūros. (Žr. taip pat 134 straipsnio išaiškinimą.) 4.  Komisijos pirmininko pavaduotojas-Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis kviečiamas dalyvauti visose plenarinio posėdžio diskusijose užsienio, saugumo ir gynybos politikos klausimais. 4.  Komisijos pirmininko pavaduotojas-Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis kviečiamas dalyvauti visose plenarinio posėdžio diskusijose užsienio, saugumo ir gynybos politikos klausimais. (Šis pakeistas straipsnis perkeliamas po 113 straipsnio ir atitinkamai įtraukiamas į naujai sukuriamą 2a skyrių). Pakeitimas 133 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės III antraštinės dalies 2 a skyriaus antraštinė dalis (nauja) 2A SKYRIUS REKOMENDACIJOS DĖL SĄJUNGOS IŠORĖS POLITIKOS (Įrašoma prieš 113 straipsnį) Pakeitimas 134 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 113 straipsnis 113 straipsnis 113 straipsnis Rekomendacijos bendros užsienio ir saugumo politikos klausimais Rekomendacijos dėl Sąjungos išorės politikos 1.  Komitetas, atsakingas už bendrą užsienio ir saugumo politiką, gavęs Pirmininkų sueigos leidimą arba atsižvelgdamas į pasiūlymą, pateiktą vadovaujantis 134 straipsniu, gali parengti Tarybai rekomendacijas pagal savo kompetenciją. 1.  Atsakingas komitetas gali parengti rekomendacijų Tarybai, Komisijai arba Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai projektą dėl klausimų, kurie patenka į Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį (Sąjungos išorės veiksmai), arba tais atvejais, kai tarptautinis susitarimas, patenkantis į 108 straipsnio taikymo sritį, nebuvo perduotas Parlamentui ar Parlamentas nebuvo apie šį susitarimą informuotas, kaip numatyta pagal 109 straipsnį. 2.  Skubos atvejais 1 dalyje minėtą leidimą gali suteikti Parlamento pirmininkas, kuris taip pat gali leisti surengti nepaprastąjį atitinkamo komiteto posėdį. 2.  Skubos atvejais Parlamento pirmininkas gali leisti surengti nepaprastąjį atitinkamo komiteto posėdį. 3.  Tvirtinant minėtas rekomendacijas, kurių rašytinis tekstas pateikiamas balsavimui, netaikomos 158 straipsnio nuostatos ir leistini žodiniai pakeitimai. 3.  Tvirtinant šių rekomendacijų projektą komitete, balsavimui būtina pateikti rašytinį tekstą. Netaikyti 158 straipsnio nuostatų yra leidžiama tik komiteto posėdžiuose ir tik skubos atvejais. Nei komiteto posėdžiuose, kurie nepaskelbti skubiais, nei plenariniuose posėdžiuose nuo 158 straipsnio nuostatų nukrypti negalima. Nuostata, pagal kurią leidžiama pateikti pakeitimus žodžiu, reiškia, kad komiteto nariai negali prieštarauti žodinių pakeitimų pateikimui balsuoti komitete. 3a.   2 dalyje nurodytais skubos atvejais procedūrai komitete netaikomas 158 straipsnis ir žodiniai pakeitimai yra priimtini. Parlamento nariai negali prieštarauti žodinių pakeitimų pateikimui balsuoti komitete. 4.  Tokia tvarka parengtos rekomendacijos įrašomos į artimiausios Parlamento mėnesinės sesijos darbotvarkę. Skubos atvejais, jei taip nusprendžia Parlamento pirmininkas, rekomendacijos gali būti įrašytos į jau vykstančios mėnesinės sesijos darbotvarkę. Rekomendacijos laikomos priimtomis, nebent iki mėnesinės sesijos pradžios ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių raštu pateikia prieštaravimų. Tokiu atveju komiteto rekomendacijos įrašomos į vykstančios mėnesinės sesijos darbotvarkę svarstyti ir balsuoti. Frakcija ar ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių gali pateikti pakeitimų. 4.  Komiteto parengtas rekomendacijų projektas įrašomas į artimiausios Parlamento mėnesinės sesijos darbotvarkę. Skubos atvejais, jei taip nusprendžia Parlamento pirmininkas, rekomendacijos gali būti įrašytos į jau vykstančios mėnesinės sesijos darbotvarkę. 4a.   Rekomendacijos laikomos priimtomis, nebent iki mėnesinės sesijos pradžios tam raštu paprieštarauja ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių. Kai toks prieštaravimas pateikiamas, komiteto rekomendacijų projektas įrašomas į tos pačios mėnesinės sesijos darbotvarkę. Dėl tokių rekomendacijų surengiamos diskusijos ir balsuojama dėl frakcijos arba ne mažiau kaip keturiasdešimties Parlamento narių pateiktų pakeitimų, jei tokių esama. Pakeitimas 135 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 114 straipsnis 114 straipsnis 114 straipsnis Žmogaus teisių pažeidimai Žmogaus teisių pažeidimai Kiekvienos mėnesinės sesijos metu atsakingi komitetai, neprašydami leidimo, gali pateikti atskirus pasiūlymus dėl rezoliucijų dėl žmogaus teisių pažeidimo atvejų, vadovaudamiesi 113 straipsnio 4 dalyje išdėstyta tvarka. Kiekvienos mėnesinės sesijos metu atsakingi komitetai, neprašydami leidimo, gali pateikti atskirus pasiūlymus dėl rezoliucijų dėl žmogaus teisių pažeidimo atvejų, vadovaudamiesi 113 straipsnio 4 ir 4a dalyse išdėstyta tvarka. Pakeitimas 136 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 115 straipsnis 115 straipsnis 115 straipsnis Parlamento veiklos skaidrumas Parlamento veiklos skaidrumas 1.  Parlamentas užtikrina kuo didesnį savo veiklos skaidrumą pagal Europos Sąjungos sutarties 1 straipsnio 2 dalį, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15 straipsnį bei pagal Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 42 straipsnį. 1.  Parlamentas užtikrina kuo didesnį savo veiklos skaidrumą pagal Europos Sąjungos sutarties 1 straipsnio 2 dalį, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15 straipsnį bei pagal Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 42 straipsnį. 2.  Europos Parlamente vykstančios diskusijos yra viešos. 2.  Europos Parlamente vykstančios diskusijos yra viešos. 3.  Paprastai komitetų posėdžiai yra vieši. Tačiau komitetai gali nuspręsti darbotvarkės klausimus suskirstyti į nagrinėjamus viešai ir uždarai. Vėliausiai tai turi būti padaryta tvirtinant posėdžio darbotvarkę. Tačiau jei posėdis yra uždaras, komitetas gali leisti visuomenei susipažinti su šio posėdžio dokumentais ir protokolu, nepažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1–4 dalių. Konfidencialumo taisyklių pažeidimo atveju taikomas 166 straipsnis. 3.  Paprastai komitetų posėdžiai yra vieši. Tačiau komitetai gali nuspręsti darbotvarkės klausimus suskirstyti į nagrinėjamus viešai ir uždarai. Vėliausiai tai turi būti padaryta tvirtinant posėdžio darbotvarkę. Tačiau jei posėdis yra uždaras, komitetas gali nuspręsti pateikti šio posėdžio dokumentus visuomenei susipažinti. 4.   Posėdžiai, kuriuose atsakingas komitetas nagrinėja prašymus dėl imunitetų pagal 9 straipsnį, visada yra uždari. Pakeitimas 137 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 116 straipsnis 116 straipsnis 116 straipsnis Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais 1.  Kiekvienas Sąjungos pilietis, taip pat kiekvienas valstybėje narėje gyvenantis ar turintis registruotą buveinę fizinis ar juridinis asmuo turi teisę susipažinti su Europos Parlamento dokumentais, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15 straipsniu ir atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 išdėstytus principus, sąlygas ir apribojimus bei vadovaujantis specialiosiomis šių Darbo tvarkos taisyklių nuostatomis. 1.  Kiekvienas Sąjungos pilietis, taip pat kiekvienas valstybėje narėje gyvenantis ar turintis registruotą buveinę fizinis ar juridinis asmuo turi teisę susipažinti su Europos Parlamento dokumentais, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15 straipsniu ir atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 išdėstytus principus, sąlygas ir apribojimus. Galimybė susipažinti su Parlamento dokumentais, kiek tai įmanoma, tuo pačiu būdu suteikiama ir kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims. Galimybė susipažinti su Parlamento dokumentais, kiek tai įmanoma, tuo pačiu būdu suteikiama ir kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims. Informavimo tikslais Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 skelbiamas kartu su Darbo tvarkos taisyklėmis15. 2.  Kalbant apie dokumentų prieinamumą, žodžiai ,,Parlamento dokumentai“ reiškia bet kokį dokumentą Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 3 straipsnio a punkto prasme, kurį parengė ar gavo Parlamento pareigūnai pagal I antraštinės dalies 2 skyrių, Parlamento valdymo organai, komitetai ir tarpparlamentinės delegacijos arba Parlamento sekretoriatas. 2.  Kalbant apie dokumentų prieinamumą, žodžiai ,,Parlamento dokumentai“ reiškia bet kokį dokumentą Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 3 straipsnio a punkto prasme, kurį parengė ar gavo Parlamento pareigūnai pagal I antraštinės dalies 2 skyrių, Parlamento valdymo organai, komitetai ir tarpparlamentinės delegacijos arba Parlamento sekretoriatas. Atskirų Parlamento narių ar frakcijų parengti dokumentai jų prieinamumo požiūriu taip pat laikomi Parlamento dokumentais, jei jie buvo pateikti šių Darbo tvarkos taisyklių nustatyta tvarka. Pagal Europos Parlamento narių statuto 4 straipsnį, atskirų Parlamento narių ar frakcijų parengti dokumentai jų prieinamumo požiūriu laikomi Parlamento dokumentais tik tuo atveju, jei jie buvo pateikti šių Darbo tvarkos taisyklių nustatyta tvarka. Biuras nustato taisykles, užtikrinančias, kad visi Parlamento dokumentai būtų registruojami. Biuras nustato taisykles, užtikrinančias, kad visi Parlamento dokumentai būtų registruojami. 3.  Parlamentas parengia Parlamento dokumentų registrą. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 teisėkūros ir tam tikri kitų kategorijų dokumentai pateikiami registre, kad su jais tiesiogiai galėtų susipažinti visuomenė. Registre, kiek tai įmanoma, taip pat pateikiamos nuorodos į kitus Parlamento dokumentus. 3.  Parlamentas parengia viešo Parlamento dokumentų registro interneto svetainę. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 teisėkūros ir tam tikri kitų kategorijų dokumentai pateikiami Parlamento viešo registro interneto svetainėje, kad su jais tiesiogiai galėtų susipažinti visuomenė. Viešo registro interneto svetainėje, kiek tai įmanoma, taip pat pateikiamos nuorodos į kitus Parlamento dokumentus. Dokumentų, su kuriais galima tiesiogiai susipažinti, kategorijos yra išvardintos sąraše, kurį tvirtina Biuras ir kuris skelbiamas Parlamento tinklalapyje. Šiame sąraše nepaminėti įvairių kategorijų dokumentai taip pat gali būti prieinami visuomenei; šiuos dokumentus galima gauti pateikus rašytinį prašymą. Dokumentų, su kuriais galima tiesiogiai susipažinti Parlamento viešo registro interneto svetainėje, kategorijos yra išvardintos sąraše, kurį tvirtina Biuras ir kuris skelbiamas Parlamento viešo registro interneto svetainėje. Šiame sąraše nepaminėti įvairių kategorijų dokumentai taip pat gali būti prieinami visuomenei; tie dokumentai gali būti pateikti susipažinti pateikus rašytinį prašymą, kaip numatyta pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 nuostatas Biuras gali patvirtinti susipažinimo su dokumentais tvarką, kuri yra skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 nuostatas Biuras patvirtina taisykles, reglamentuojančias galimybę susipažinti su dokumentais, kurios skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 4.  Biuras nusprendžia, kas bus atsakingas už pirminių paraiškų tvarkymą (Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 7 straipsnis) ir priima sprendimus dėl kartotinių paraiškų (Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnis) bei dėl susipažinimo su slapto pobūdžio dokumentais (Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 9 straipsnis). 4.  Biuras nusprendžia, kas bus atsakingas už pirminių paraiškų tvarkymą (Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 7 straipsnis) ir sprendimų dėl kartotinių paraiškų (to reglamento 8 straipsnis) ir dėl paraiškų dėl galimybės susipažinti su slapto pobūdžio dokumentais (to reglamento 9 straipsnis) priėmimą. 5.   Pirmininkų sueiga paskiria Parlamento atstovus tarpinstituciniame komitete, įsteigtame pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 15 straipsnio 2 dalį. 6.  Vienas iš Parlamento pirmininko pavaduotojų yra atsakingas už paraiškų dėl galimybės susipažinti su dokumentais tvarkymo priežiūrą. 6.  Vienas iš Parlamento pirmininko pavaduotojų yra atsakingas už paraiškų dėl galimybės susipažinti su dokumentais tvarkymo priežiūrą. 6a.   Biuras patvirtina metinę ataskaitą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 17 straipsnio 1 dalyje. 7.  Atsakingas Parlamento komitetas, remdamasis iš Biuro bei kitų šaltinių gauta informacija, paruošia metinę ataskaitą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 17 straipsnyje, ir pristato ją plenarinio posėdžio metu. 7.  Atsakingas Parlamento komitetas reguliariai tikrina, ar Parlamento veikla vykdoma skaidriai, ir pateikia Parlamentui ataskaitą su savo išvadomis ir rekomendacijomis. Atsakingas komitetas taip pat nagrinėja ir įvertina kitų institucijų ir agentūrų patvirtintas ataskaitas, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 17 straipsniu. Atsakingas komitetas taip pat gali nagrinėti ir įvertinti kitų institucijų ir agentūrų patvirtintas ataskaitas, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 17 straipsniu. 7a.   Pirmininkų sueiga paskiria Parlamento atstovus tarpinstituciniame komitete, įsteigtame pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 15 straipsnio 2 dalį. __________________ 15 Žr. XIV priedą. Pakeitimas 138 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 116 a straipsnis (naujas) 116a straipsnis Galimybė patekti į Parlamento pastatus 1.   Parlamento nariams, Parlamento narių padėjėjams ir tretiesiems asmenims leidimai įeiti į pastatus išduodami remiantis Biuro nustatytomis taisyklėmis. Tomis taisyklėmis taip pat reglamentuojamas leidimų įeiti į pastatus naudojimas ir panaikinimas. 2.   Leidimai įeiti į pastatus neišduodami Parlamento nario aplinkai priklausantiems asmenims, patenkantiems į Europos Parlamento ir Europos Komisijos susitarimo dėl skaidrumo registro organizacijoms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, dalyvaujantiems formuojant ir įgyvendinant ES politiką1a, taikymo sritį. 3.   Į skaidrumo registrą įtraukti subjektai ir jų atstovai, kuriems yra išduoti ilgalaikiai leidimai įeiti į Europos Parlamento pastatus, privalo laikytis: –   Registruotojų elgesio kodekso, pridėto prie susitarimo, –   susitarimu nustatytos tvarkos ir kitų įsipareigojimų ir –   šio straipsnio įgyvendinimo nuostatų. Nedarant poveikio bendrųjų taisyklių dėl ilgalaikių leidimų įeiti į pastatus panaikinimo arba laikino deaktyvavimo taikymui, generalinis sekretorius, gavęs kvestorių leidimą, panaikina arba deaktyvuoja ilgalaikį leidimą įeiti į pastatus, jei jo turėtojas pašalinamas iš skaidrumo registro dėl Registruotojų elgesio kodekso pažeidimo, rimtai pažeidžia šioje dalyje nustatytus reikalavimus arba be pakankamo pagrindimo nepaklusta oficialiam kvietimui dalyvauti klausyme ar komiteto posėdyje arba bendradarbiauti su tyrimo komitetu, nebent būtų svarių priežasčių tokio leidimo neatimti. 4.   Kvestoriai gali apibrėžti, kaip 2 dalyje nurodytas Elgesio kodeksas taikomas asmenims, kurie, nors ir turi ilgalaikį leidimą įeiti į pastatus, tačiau nepatenka į susitarimo taikymo sritį. 5.   Biuras, generaliniam sekretoriui pasiūlius, laikydamasis susitarimo dėl registro sukūrimo nuostatų, nustato priemones, būtinas skaidrumo registrui įgyvendinti. __________________ 1a OL L 277, 2014 9 19, p. 11. Pakeitimas 139 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 117 straipsnis 117 straipsnis 117 straipsnis Komisijos pirmininko rinkimai Komisijos pirmininko rinkimai 1 Europos Vadovų Tarybai pasiūlius Komisijos pirmininko kandidatūrą, Parlamento pirmininkas pakviečia kandidatą padaryti pareiškimą Parlamente ir pristatyti politines gaires. Po pareiškimo vyksta diskusijos. 1.  Europos Vadovų Tarybai pasiūlius Komisijos pirmininko kandidatūrą, Parlamento pirmininkas pakviečia kandidatą padaryti pareiškimą Parlamente ir pristatyti politines gaires. Po pareiškimo vyksta diskusijos. Europos Vadovų Taryba kviečiama dalyvauti diskusijose. Europos Vadovų Taryba kviečiama dalyvauti diskusijose. 2.  Parlamentas renka Komisijos pirmininką visų savo narių balsų dauguma. 2.  Pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 7 dalį, Parlamentas renka Komisijos pirmininką visų savo narių balsų dauguma. Balsuojama slaptu balsavimu. Balsuojama slaptu balsavimu. 3.  Jei kandidatas išrenkamas, Parlamento pirmininkas apie tai praneša Tarybai ir paprašo, kad ji ir išrinktas Komisijos pirmininkas bendru sutarimu teiktų Komisijos narių kandidatūras. 3.  Jei kandidatas išrenkamas, Parlamento pirmininkas apie tai praneša Tarybai ir paprašo, kad ji ir išrinktas Komisijos pirmininkas bendru sutarimu teiktų Komisijos narių kandidatūras. 4.  Jei kandidatas nesurenka būtinos daugumos, Parlamento pirmininkas paragina Europos Vadovų Tarybą per vieną mėnesį pasiūlyti naują kandidatą rinkimams pagal tą pačią procedūrą. 4.  Jei kandidatas nesurenka būtinos daugumos, Parlamento pirmininkas paragina Europos Vadovų Tarybą per vieną mėnesį pasiūlyti naują kandidatą rinkimams pagal tą pačią procedūrą. Pakeitimas 140 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 118 straipsnis 118 straipsnis 118 straipsnis Komisijos rinkimai Komisijos rinkimai —  1. Parlamento pirmininkas kviečia išrinktąjį Komisijos pirmininką informuoti Parlamentą apie pareigų siūlomoje Komisijos narių kolegijoje paskirstymą pagal postus, remiantis išrinktojo Komisijos pirmininko politinėmis gairėmis. 1.  Pasitaręs su išrinktu Komisijos pirmininku, Parlamento pirmininkas kviečia išrinkto Komisijos pirmininko ir Tarybos siūlomus kandidatus į Komisijos narius atvykti į atitinkamus komitetus pagal numatomas jų kompetencijos sritis. Šie klausymai yra vieši. 1.  Pasitaręs su išrinktuoju Komisijos pirmininku, Parlamento pirmininkas kviečia išrinktojo Komisijos pirmininko ir Tarybos siūlomus kandidatus į Komisijos narius atvykti į atitinkamus komitetus arba organus pagal numatomas jų kompetencijos sritis. 1a.   Klausymus rengia komitetai. Kai paskirtojo Komisijos nario atsakomybė pirmiausia yra horizontaliojo pobūdžio, klausymas išimties tvarka gali vykti kitokiu formatu, tačiau tokiame klausyme turi dalyvauti atitinkami atsakingi komitetai. Klausymai yra vieši. 2.   Parlamento pirmininkas gali kviesti išrinktą Komisijos pirmininką informuoti Parlamentą apie pareigų siūlomoje Komisijos narių kolegijoje paskirstymą pagal postus, remiantis savo politinėmis gairėmis. 3.  Atitinkamas komitetas ar komitetai pakviečia paskirtąjį Komisijos narį padaryti pareiškimą ir atsakyti į klausimus. Klausymai rengiami taip, kad paskirtieji Komisijos nariai galėtų pateikti Parlamentui visą reikalingą informaciją. Su klausymų rengimu susijusios nuostatos pateikiamos Darbo tvarkos taisyklių priede16. 3.  Atitinkamas komitetas ar komitetai pakviečia paskirtąjį Komisijos narį padaryti pareiškimą ir atsakyti į klausimus. Klausymai rengiami taip, kad paskirtieji Komisijos nariai galėtų pateikti Parlamentui visą reikalingą informaciją. Su klausymų rengimu susijusios nuostatos pateikiamos Darbo tvarkos taisyklių priede16. 4.  Išrinktas Komisijos pirmininkas pristato Komisijos narių kolegiją ir jos programą per Parlamento posėdį, į kurį kviečiami Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir Tarybos pirmininkas. Po pareiškimo vyksta diskusijos. 4.  Išrinktasis Komisijos pirmininkas kviečiamas pristatyti Komisijos narių kolegiją ir jos programą per Parlamento posėdį, į kurį kviečiami Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir Tarybos pirmininkas. Po pareiškimo vyksta diskusijos. 5.  Baigiant diskusijas bet kuri frakcija ar ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių gali pateikti pasiūlymą dėl rezoliucijos. Taikomos 123 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys. 5.  Baigiant diskusijas bet kuri frakcija ar ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių gali pateikti pasiūlymą dėl rezoliucijos. Taikomos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 3–5b dalys. Pasibaigus balsavimui dėl pasiūlymo dėl rezoliucijos, Parlamentas išrenka arba atmeta Komisiją balsavusiųjų dauguma. Vyksta vardinis balsavimas. Parlamentas gali atidėti balsavimą iki kito posėdžio. 5a.   Po balsavimo dėl pasiūlymo dėl rezoliucijos Parlamentas, vykdydamas vardinį balsavimą, išrenka arba atmeta Komisiją balsavusiųjų dauguma. Parlamentas gali atidėti balsavimą iki kito posėdžio. 6.  Parlamento pirmininkas praneša Tarybai apie Komisijos išrinkimą arba atmetimą. 6.  Parlamento pirmininkas praneša Tarybai apie Komisijos išrinkimą arba atmetimą. 7.  Komisijos kadencijos metu įvykus svarbiems su postais susijusiems pokyčiams, prireikus užpildyti atsiradusį laisvą postą ar skiriant naują Komisijos narį į Europos Sąjungą įstojus naujai valstybei narei, atitinkami Komisijos nariai pagal 3 dalį kviečiami atvykti į komitetus, atsakingus už jų kompetencijos sritis. 7.  Komisijos kadencijos metu įvykus svarbiems su postais susijusiems pokyčiams arba keičiantis Komisijos sudėčiai, atitinkami Komisijos nariai arba, jei taikoma, bet kurie kiti paskirtieji Komisijos nariai kviečiami dalyvauti pagal 1a ir 3 dalis rengiamuose klausymuose. 7a.   Per Komisijos nario kadenciją pasikeitus Komisijos nario atsakomybės sričiai ar finansiniams interesams, šią situaciją tikrina Parlamentas pagal XVI priedą. Jei per Komisijos nario kadenciją nustatomas interesų konfliktas ir Komisijos pirmininkas neįgyvendina Parlamento rekomendacijų dėl interesų konflikto panaikinimo, Parlamentas gali paprašyti Komisijos pirmininko pareikšti nepasitikėjimą tuo Komisijos nariu pagal Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių 5 dalį ir, jei reikia, imtis veiksmų siekiant atimti iš to Komisijos nario teisę į pensiją ar kitas ją pakeičiančias išmokas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 245 straipsnio antrą pastraipą. _______________ 16 Žr. XVI priedą. Pakeitimas 141 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 118 a straipsnis (naujas) 118a straipsnis Daugiamečių programų sudarymas Paskyrus naują Komisiją, Parlamentas, Taryba ir Komisija pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 5 dalį keičiasi nuomonėmis ir sutaria dėl bendrų išvadų dėl daugiamečių programų sudarymo. Tuo tikslu ir prieš derybas su Taryba ir Komisija dėl bendrų išvadų dėl daugiamečių programų sudarymo Parlamento pirmininkas surengia keitimąsi nuomonėmis su Pirmininkų sueiga dėl pagrindinių politikos tikslų ir prioritetų per naują kadenciją. Vykdant tokį keitimąsi nuomonėmis atsižvelgiama į, inter alia, išrinktojo Komisijos pirmininko nurodytus prioritetus ir į paskirtųjų Komisijos narių atsakymus, kurie buvo pateikti per klausymus, numatytus pagal 118 straipsnį. Prieš pasirašydamas bendras išvadas Parlamento pirmininkas turi gauti Pirmininkų sueigos pritarimą. Pakeitimas 142 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 119 straipsnis 119 straipsnis 119 straipsnis Siūlymas pareikšti nepasitikėjimą Komisija Siūlymas pareikšti nepasitikėjimą Komisija 1.  Siūlymą pareikšti nepasitikėjimą Komisija Parlamento pirmininkui gali įteikti viena dešimtoji visų Parlamento narių. 1.  Siūlymą pareikšti nepasitikėjimą Komisija Parlamento pirmininkui gali įteikti viena dešimtoji visų Parlamento narių. Jei dėl siūlymo pareikšti nepasitikėjimą buvo balsuota per pastaruosius du mėnesius, naują siūlymą pareikšti nepasitikėjimą gali pateikti tik viena penktoji visų Parlamento narių. 2.  Siūlymas vadinamas ,,siūlymu pareikšti nepasitikėjimą“ ir turi būti pagrįstas. Jis perduodamas Komisijai. 2.  Siūlymas vadinamas ,,siūlymu pareikšti nepasitikėjimą“ ir jame turi būti nurodytos jo priežastys. Jis perduodamas Komisijai. 3.  Gavęs minėtąjį siūlymą, Parlamento pirmininkas iš karto informuoja Parlamento narius, kad buvo pateiktas siūlymas pareikšti nepasitikėjimą. 3.  Gavęs minėtąjį siūlymą, Parlamento pirmininkas iš karto informuoja Parlamento narius, kad buvo pateiktas siūlymas pareikšti nepasitikėjimą. 4.  Diskusijos dėl nepasitikėjimo pareiškimo prasideda ne anksčiau kaip praėjus dvidešimt keturioms valandoms po to, kai apie tokio siūlymo pateikimą buvo pranešta Parlamento nariams. 4.  Diskusijos dėl nepasitikėjimo pareiškimo prasideda ne anksčiau kaip praėjus dvidešimt keturioms valandoms po to, kai apie tokio siūlymo pateikimą buvo pranešta Parlamento nariams. 5.  Dėl tokio siūlymo balsuojama vardiniu būdu ir balsavimas vyksta ne anksčiau kaip praėjus keturiasdešimt aštuonioms valandoms nuo diskusijų šiuo klausimu pradžios. 5.  Dėl tokio siūlymo balsuojama vardiniu būdu ir balsavimas vyksta ne anksčiau kaip praėjus keturiasdešimt aštuonioms valandoms nuo diskusijų šiuo klausimu pradžios. 6.  Vėliausiai diskusijos ir balsavimas vyksta per artimiausią mėnesinę sesiją po siūlymo pareikšti nepasitikėjimą pateikimo. 6.  Nedarant poveikio 4 ir 5 dalims, diskusijos ir balsavimas vyksta ne vėliau kaip per artimiausią mėnesinę sesiją po siūlymo pareikšti nepasitikėjimą pateikimo. 7.  Siūlymas pareikšti nepasitikėjimą priimamas dvejomis trečiosiomis balsavusių Parlamento narių, sudarančių visų Parlamento narių daugumą, balsų. Apie balsavimo rezultatus pranešama Tarybos pirmininkui ir Komisijos pirmininkui. 7.  Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 234 straipsnį, siūlymas pareikšti nepasitikėjimą priimamas dvejomis trečiosiomis balsavusių Parlamento narių, sudarančių visų Parlamento narių daugumą, balsų. Apie balsavimo rezultatus pranešama Tarybos pirmininkui ir Komisijos pirmininkui. Pakeitimas 143 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 120 straipsnis 120 straipsnis 120 straipsnis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjų ir generalinių advokatų skyrimas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjų ir generalinių advokatų skyrimas Parlamentas, gavęs savo atsakingo komiteto pasiūlymą, paskiria kandidatą į septynių asmenų komitetą, kuris nagrinėja Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo teisėjų arba generalinių advokatų kandidatūrų tinkamumo klausimą. Parlamentas, gavęs savo atsakingo komiteto pasiūlymą, paskiria kandidatą į septynių asmenų komitetą, kuris nagrinėja Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo teisėjų arba generalinių advokatų kandidatūrų tinkamumo klausimą. Atsakingas komitetas kandidatą, kurį jis pageidauja pasiūlyti, renka balsuodamas paprastąja balsų dauguma. Tuo tikslu to komiteto koordinatoriai parengia trumpąjį kandidatų sąrašą. Pakeitimas 144 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 121 straipsnis 121 straipsnis 121 straipsnis Audito Rūmų narių skyrimas Audito Rūmų narių skyrimas 1.  Kandidatai į Audito Rūmų narius kviečiami padaryti pareiškimą atsakingame komitete ir atsakyti į komiteto narių klausimus. Komitetas balsuoja atskirai dėl kiekvienos kandidatūros slaptu balsavimu. 1.  Kandidatai į Audito Rūmų narius kviečiami padaryti pareiškimą atsakingame komitete ir atsakyti į komiteto narių klausimus. Komitetas balsuoja atskirai dėl kiekvienos kandidatūros slaptu balsavimu. 2.  Atsakingas komitetas Parlamentui teikia rekomendacijas dėl siūlomų kandidatų paskyrimo, parengdamas pranešimą kartu su atskirais pasiūlymais dėl sprendimo dėl kiekvienos kandidatūros. 2.  Atsakingas komitetas Parlamentui pateikia rekomendaciją dėl pritarimo kandidatūrai. 3.  Balsavimas turi įvykti per du mėnesius nuo kandidatūrų siūlymo, jei Parlamentas nenusprendžia kitaip, remdamasis atsakingo komiteto, frakcijos ar ne mažiau kaip keturiasdešimties Parlamento narių prašymu. Parlamentas slaptu balsavimu balsuoja atskirai dėl kiekvienos kandidatūros ir sprendžia balsavusiųjų dauguma. 3.  Balsavimas turi įvykti per du mėnesius nuo kandidatūrų siūlymo, jei Parlamentas nenusprendžia kitaip, remdamasis atsakingo komiteto, frakcijos ar ne mažiau kaip keturiasdešimties Parlamento narių prašymu. Parlamentas slaptu balsavimu balsuoja atskirai dėl kiekvienos kandidatūros. 4.  Jei dėl vienos atskiros kandidatūros paskyrimo Parlamentas priima neigiamą nuomonę, Parlamento pirmininkas prašo Tarybos atšaukti kandidatūrą ir siūlyti Parlamentui naują kandidatą. 4.  Jei dėl vienos atskiros kandidatūros paskyrimo Parlamentas priima neigiamą nuomonę, Parlamento pirmininkas prašo Tarybos atšaukti kandidatūrą ir siūlyti Parlamentui naują kandidatą. Pakeitimas 145 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 122 straipsnis 122 straipsnis 122 straipsnis Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos narių skyrimas Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos narių skyrimas 1.  Kandidatas į Europos Centrinio Banko pirmininko vietą kviečiamas padaryti pareiškimą atsakingame komitete ir atsakyti į komiteto narių klausimus. 1.  Kandidatas į Europos Centrinio Banko pirmininko, pirmininko pavaduotojo arba Vykdomosios valdybos nario vietą kviečiamas padaryti pareiškimą atsakingame komitete ir atsakyti į komiteto narių klausimus. 2.  Atsakingas komitetas Parlamentui pateikia rekomendaciją dėl pritarimo kandidatūrai. 2.  Atsakingas komitetas Parlamentui pateikia rekomendaciją dėl pritarimo kandidatūrai. 3.  Balsavimas turi įvykti per du mėnesius nuo kandidatūros pasiūlymo dienos, jei Parlamentas nenusprendžia kitaip, remdamasis atsakingo komiteto, frakcijos ar ne mažiau kaip keturiasdešimties Parlamento narių prašymu. 3.  Balsavimas turi įvykti per du mėnesius nuo kandidatūros pasiūlymo dienos, jei Parlamentas nenusprendžia kitaip, remdamasis atsakingo komiteto, frakcijos ar ne mažiau kaip keturiasdešimties Parlamento narių prašymu. Parlamentas slaptu balsavimu balsuoja atskirai dėl kiekvienos kandidatūros. 4.  Jei Parlamentas priima neigiamą nuomonę, Parlamento pirmininkas prašo Tarybos atšaukti kandidatūrą ir siūlyti Parlamentui naują kandidatą. 4.  Jei Parlamentas priima neigiamą nuomonę dėl kandidatūros, Parlamento pirmininkas prašo atšaukti kandidatūrą ir siūlyti Parlamentui naują kandidatą. 5.   Ta pati procedūra taikoma pritariant pirmininko pavaduotojo kandidatūrai bei kitų Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos narių kandidatūroms. Pakeitimas 146 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 122 a straipsnis (naujas) 122a straipsnis Paskyrimai į ekonomikos valdymo organus 1.   Šis straipsnis taikomas skiriant: –   Bendro priežiūros mechanizmo priežiūros valdybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją; –   Bendro pertvarkymo mechanizmo Bendros pertvarkymo valdybos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir etatinius narius; –   Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucija, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) pirmininkus ir vykdomuosius direktorius; ir –   Europos strateginių investicijų fondo vykdomąjį direktorių ir vykdomojo direktoriaus pavaduotoją. 2.   Kiekvienas kandidatas kviečiamas padaryti pareiškimą atsakingame komitete ir atsakyti į komiteto narių klausimus. 3.   Atsakingas komitetas Parlamentui pateikia rekomendaciją dėl kiekvieno pasiūlymo dėl paskyrimo. 4.   Balsavimas turi įvykti per du mėnesius nuo pasiūlymo dėl paskyrimo dienos, jei Parlamentas nenusprendžia kitaip, remdamasis atsakingo komiteto, frakcijos arba ne mažiau kaip keturiasdešimties Parlamento narių prašymu. Parlamentas slaptu balsavimu balsuoja atskirai dėl kiekvieno paskyrimo. 5.   Jei Parlamentas nepritaria pasiūlymui dėl paskyrimo, Parlamento pirmininkas prašo tokį pasiūlymą atšaukti ir pateikti Parlamentui naują pasiūlymą. Pakeitimas 147 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 123 straipsnis 123 straipsnis 123 straipsnis Komisijos, Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos pareiškimai Komisijos, Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos pareiškimai 1.  Komisijos, Tarybos ar Europos Vadovų Tarybos nariai bet kuriuo metu gali paprašyti Parlamento pirmininko leisti jiems padaryti pareiškimą. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas po kiekvieno šios Tarybos susitikimo padaro pranešimą. Parlamento pirmininkas nusprendžia, kada toks pareiškimas gali būti padarytas ir ar po jo vyks išsamios diskusijos, ar bus skirtas pusvalandis Parlamento narių trumpiems ir glaustiems klausimams. 1.  Komisijos, Tarybos ar Europos Vadovų Tarybos nariai bet kuriuo metu gali paprašyti Parlamento pirmininko leisti jiems padaryti pareiškimą. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas po kiekvieno šios Tarybos susitikimo padaro pranešimą. Parlamento pirmininkas nusprendžia, kada toks pareiškimas gali būti padarytas ir ar po jo vyks išsamios diskusijos, ar bus skirtas pusvalandis Parlamento narių trumpiems ir glaustiems klausimams. 2.  Kai į darbotvarkę įtraukiamas pareiškimas su diskusijomis, Parlamentas nusprendžia, ar diskusijos užbaigiamos rezoliucijos priėmimu. Tai netaikoma, jei šios ar artimiausios mėnesinės sesijos posėdyje yra numatytas pranešimas tuo pačiu klausimu, nebent dėl ypatingų priežasčių Parlamento pirmininkas pasiūlytų priešingai. Jei Parlamentas nusprendžia diskusijas užbaigti rezoliucijos priėmimu, komitetas, frakcija ar ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių gali pateikti pasiūlymą dėl rezoliucijos. 2.  Kai į darbotvarkę įtraukiamas pareiškimas su diskusijomis, Parlamentas nusprendžia, ar diskusijos užbaigiamos rezoliucijos priėmimu. Tai netaikoma, jei šios ar artimiausios mėnesinės sesijos posėdyje yra numatytas pranešimas tuo pačiu klausimu, nebent dėl ypatingų priežasčių Parlamento pirmininkas pasiūlytų priešingai. Jei Parlamentas nusprendžia diskusijas užbaigti rezoliucijos priėmimu, komitetas, frakcija ar ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių gali pateikti pasiūlymą dėl rezoliucijos. 3.  Dėl pasiūlymų dėl rezoliucijos balsuojama tą pačią dieną. Parlamento pirmininkas sprendžia dėl galimų išimčių. Leidžiami paaiškinimai dėl balsavimo. 3.  Dėl pasiūlymų dėl rezoliucijos balsuojama per kuo ankstesnį balsavimui skirtą laiką. Parlamento pirmininkas sprendžia dėl galimų išimčių. Leidžiami paaiškinimai dėl balsavimo. 4.  Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos pakeičia ankstesnius ją pasirašiusių Parlamento narių, bet ne kitų komitetų, frakcijų ar Parlamento narių pasiūlymus dėl rezoliucijų. 4.  Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos pakeičia ankstesnius ją pasirašiusių Parlamento narių, bet ne kitų komitetų, frakcijų ar Parlamento narių pasiūlymus dėl rezoliucijų. 4a.   Jei bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos pateikia aiškią daugumą sudaranti frakcija, Parlamento pirmininkas gali tokį pasiūlymą pateikti balsuoti pirmiausia. 5.  Priėmus rezoliuciją, jokie kiti pasiūlymai balsavimui nebeteikiami, išskyrus išimtinius atvejus, kai Parlamento pirmininkas nusprendžia priešingai. 5.  Priėmus rezoliuciją, jokie kiti pasiūlymai balsavimui nebeteikiami, išskyrus išimtinius atvejus, kai Parlamento pirmininkas nusprendžia priešingai. 5a.   Pagal 2 dalį arba 135 straipsnio 2 dalį pateikto pasiūlymo dėl rezoliucijos autorius arba autoriai gali jį atšaukti iki galutinio balsavimo. 5b.   Frakcija, komitetas ar tiek pat Parlamento narių, kiek reikia pasiūlymui dėl rezoliucijos pateikti, gali perimti atšauktą pasiūlymą ir vėl iš karto jį pateikti. 5a dalis ir ši dalis taip pat taikomos rezoliucijoms, pateiktoms pagal 105 ir 106 straipsnius. Pakeitimas 148 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 124 straipsnis 124 straipsnis 124 straipsnis Komisijos sprendimų paaiškinimai Komisijos sprendimų paaiškinimai Pasitaręs su Pirmininkų sueiga, Parlamento pirmininkas gali pakviesti Komisijos pirmininką, atsakingą už ryšius su Europos Parlamentu Komisijos narį, arba pagal susitarimą kitą Komisijos narį padaryti pareiškimą Parlamente po kiekvieno Komisijos posėdžio ir paaiškinti pagrindinius priimtus sprendimus. Po pareiškimo vyksta ne trumpesnė kaip trisdešimties minučių diskusija, kurios metu Parlamento nariai gali pateikti trumpus ir glaustus klausimus. Parlamento pirmininkas kviečia Komisijos pirmininką, atsakingą už ryšius su Europos Parlamentu Komisijos narį, arba pagal susitarimą kitą Komisijos narį padaryti pareiškimą Parlamente po kiekvieno Komisijos posėdžio ir paaiškinti pagrindinius priimtus sprendimus, nebent planavimo sumetimais arba dėl sąlyginės atitinkamo klausimo politinės svarbos Pirmininkų sueiga nuspręstų, kad to nereikia. Po pareiškimo vyksta ne trumpesnė kaip trisdešimties minučių diskusija, kurios metu Parlamento nariai gali pateikti trumpus ir glaustus klausimus. Pakeitimas 149 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 125 straipsnis 125 straipsnis 125 straipsnis Audito Rūmų pareiškimai Audito Rūmų pareiškimai 1.  Dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo ar dėl Parlamento veiklos biudžeto priežiūros srityje Audito Rūmų pirmininkas gali būti pakviestas pakomentuoti pastabas, pateiktas Audito Rūmų metiniame pranešime, specialiosiose ataskaitose ar nuomonėse arba paaiškinti Audito Rūmų darbo programą. 1.  Dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo ar dėl Parlamento veiklos biudžeto priežiūros srityje Audito Rūmų pirmininkas gali būti pakviestas padaryti pareiškimą, kuriame jis pakomentuotų pastabas, pateiktas Audito Rūmų metiniame pranešime, specialiosiose ataskaitose ar nuomonėse, arba paaiškintų Audito Rūmų darbo programą. 2.  Parlamentas gali nuspręsti surengti atskirą diskusiją bet kuriuo klausimu, iškeltu tokiuose pareiškimuose, dalyvaujant Komisijos ir Tarybos atstovams, ypač jei buvo pranešta apie pažeidimus finansų valdymo srityje. 2.  Parlamentas gali nuspręsti surengti atskirą diskusiją bet kuriuo klausimu, iškeltu tokiuose pareiškimuose, dalyvaujant Komisijos ir Tarybos atstovams, ypač jei buvo pranešta apie pažeidimus finansų valdymo srityje. Pakeitimas 150 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 126 straipsnis 126 straipsnis 126 straipsnis Europos Centrinio Banko pareiškimai Europos Centrinio Banko pareiškimai 1.  Europos Centrinio Banko pirmininkas Parlamentui pristato banko metinį pranešimą apie Europos centrinių bankų sistemos veiklą ir praėjusių bei einamųjų metų pinigų politiką. 1.  Europos Centrinio Banko pirmininkas kviečiamas Parlamentui pristatyti banko metinį pranešimą apie Europos centrinių bankų sistemos veiklą ir praėjusių bei einamųjų metų pinigų politiką. 2.  Po šio pristatymo vyksta bendroji diskusija. 2.  Po šio pristatymo vyksta bendroji diskusija. 3.  Europos Centrinio Banko pirmininkas ne mažiau kaip keturis kartus per metus kviečiamas atvykti į atsakingo komiteto posėdžius padaryti pareiškimą ir atsakyti į klausimus. 3.  Europos Centrinio Banko pirmininkas ne mažiau kaip keturis kartus per metus kviečiamas atvykti į atsakingo komiteto posėdžius padaryti pareiškimą ir atsakyti į klausimus. 4.  Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir kiti nariai kviečiami atvykti ir į papildomus posėdžius, jiems patiems ar Parlamentui paprašius. 4.  Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir kiti nariai kviečiami atvykti ir į papildomus posėdžius, jiems patiems ar Parlamentui paprašius. 5.  Posėdžių pagal 3 ir 4 dalis stenograma parengiama oficialiosiomis kalbomis. 5.  Parengiama posėdžių pagal 3 ir 4 dalis stenograma. Pakeitimas 151 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 127 straipsnis 127 straipsnis Išbraukta. Rekomendacijos dėl bendrų ekonominės politikos gairių 1.   Komisijos rekomendacijos dėl valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos bendrų gairių pateikiamos atsakingam komitetui, kuris parengia pranešimą ir jį pateikia Parlamentui. 2.   Taryba kviečiama informuoti Parlamentą apie savo rekomendacijas ir Europos Vadovų Tarybos priimtą poziciją. Pakeitimas 152 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 128 straipsnis 128 straipsnis 128 straipsnis Klausimai, į kuriuos atsakoma žodžiu ir dėl kurių diskutuojama Klausimai, į kuriuos atsakoma žodžiu ir dėl kurių diskutuojama 1.  Klausimus Tarybai ar Komisijai su prašymu įrašyti juos į Parlamento darbotvarkę gali pateikti komitetas, frakcija ar ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių. 1.  Klausimus Tarybai, Komisijai arba Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai su prašymu įrašyti juos į Parlamento darbotvarkę gali pateikti komitetas, frakcija ar ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių. Šie klausimai raštu pateikiami Parlamento pirmininkui, kuris juos nedelsiant perduoda Pirmininkų sueigai. Šie klausimai raštu pateikiami Parlamento pirmininkui, kuris juos nedelsiant perduoda Pirmininkų sueigai. Pirmininkų sueiga nusprendžia, ar šie klausimai įrašomi į darbotvarkę ir kokia eilės tvarka. Klausimai, kurie per tris mėnesius nuo jų pateikimo neįrašomi į Parlamento darbotvarkę, anuliuojami. Pirmininkų sueiga nusprendžia, ar šie klausimai įrašomi į darbotvarkės projektą pagal 149 straipsnyje numatytą procedūrą. Klausimai, kurie per tris mėnesius nuo jų pateikimo neįrašomi į Parlamento darbotvarkės projektą, anuliuojami. 2.  Komisijai skirti klausimai turi būti perduoti šiai institucijai ne vėliau kaip prieš savaitę iki posėdžio, į kurio darbotvarkę jie įrašomi. Klausimai Tarybai turi būti perduoti ne vėliau kaip prieš tris savaites iki minėtos datos. 2.  Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai skirti klausimai turi būti perduoti adresatui ne vėliau kaip prieš savaitę iki posėdžio, į kurio darbotvarkę jie įrašomi. Klausimai Tarybai turi būti perduoti ne vėliau kaip prieš tris savaites iki minėtos datos. 3.  Jei klausimai yra susiję su sritimis, numatytomis Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnyje, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas netaikomas. Taryba turi pateikti atsakymą per tokį terminą, kad Parlamentas būtų tinkamai informuotas. 3.  Jei klausimai yra susiję su bendra saugumo ir gynybos politika, 2 dalyje nurodyti terminai netaikomi, o atsakymas turi būti pateiktas per tokį terminą, kad Parlamentas būtų tinkamai informuotas. 4.  Vienam klausimo teikėjui suteikiamos penkios minutės klausimui pateikti. Atsako vienas atitinkamos institucijos narys. 4.  Klausimą gali pateikti vienas iš klausimo teikėjų. Į klausimą atsako asmuo, kuriam jis skirtas. Klausimo teikėjas gali pasinaudoti visu minėtu kalbėjimui skirtu laiku. 5.  123 straipsnio 2–5 dalys taikomos mutatis mutandis. 5.  123 straipsnio 2–5b dalys dėl pasiūlymų dėl rezoliucijos pateikimo ir balsavimo dėl jų taikomos mutatis mutandis. Pakeitimas 153 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 129 straipsnis 129 straipsnis 129 straipsnis Klausimų valanda Klausimų valanda 1.  90 minučių trukmės klausimų Komisijai valanda viena ar daugiau konkrečių horizontaliųjų temų, dėl kurių Pirmininkų sueiga priima sprendimą likus mėnesiui iki mėnesinės sesijos pradžios, rengiama per kiekvieną Parlamento mėnesinę sesiją. 1.  Ne ilgesnės kaip 90 minučių trukmės klausimų Komisijai valanda viena ar daugiau konkrečių horizontaliųjų temų, dėl kurių Pirmininkų sueiga priima sprendimą likus mėnesiui iki mėnesinės sesijos pradžios, gali būti rengiama per kiekvieną Parlamento mėnesinę sesiją. 2.  Pirmininkų sueigos pakviestų dalyvauti Komisijos narių atsakomybės sritis turi būti susijusi su konkrečia horizontaliąja tema ar temomis, dėl kurių jiems pateikiami klausimai. Vienos Parlamento mėnesinės sesijos metu klausimų valandoje gali dalyvauti du Komisijos nariai numatant galimybę leisti dalyvauti trečiam Komisijos nariui, atsižvelgiant į konkrečią klausimų valandai pasirinktą horizontaliąją temą ar temas. 2.  Pirmininkų sueigos pakviestų dalyvauti Komisijos narių atsakomybės sritis turi būti susijusi su konkrečia horizontaliąja tema ar temomis, dėl kurių jiems pateikiami klausimai. Vienos Parlamento mėnesinės sesijos metu klausimų valandoje gali dalyvauti du Komisijos nariai numatant galimybę leisti dalyvauti trečiam Komisijos nariui, atsižvelgiant į konkrečią klausimų valandai pasirinktą horizontaliąją temą ar temas. 3.   Klausimų valanda organizuojama naudojant formų traukimo sistemą, kuri išsamiai reglamentuojama šių Darbo tvarkos taisyklių priede17 . 4.  Pagal Pirmininkų sueigos išdėstytas gaires atskiri laiko tarpai gali būti skirti pateikti klausimams Tarybai, Komisijos pirmininkui, Komisijos pirmininko pavaduotojui-Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir euro grupės pirmininkui. 4.  Pagal Pirmininkų sueigos išdėstytas gaires atskiri laiko tarpai gali būti skirti pateikti klausimams Tarybai, Komisijos pirmininkui, Komisijos pirmininko pavaduotojui-Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir euro grupės pirmininkui. 4a.   Laikas per klausimų valandą nėra iš anksto specialiai paskirstomas. Parlamento pirmininkas kiek įmanoma labiau užtikrina, kad būtų suteikta galimybė paeiliui pateikti klausimus skirtingų politinių pažiūrų ir skirtingoms valstybėms narėms atstovaujantiems Parlamento nariams. 4b.   Parlamento nariui suteikiama viena minutė klausimui užduoti, o Komisijos nariui – dvi minutės į jį atsakyti. Parlamento narys gali užduoti papildomą 30 sekundžių trukmės klausimą, tiesiogiai susijusį su pagrindiniu klausimu. Komisijos nariui suteikiamos dvi minutės papildomam atsakymui. Klausimai ir papildomi klausimai turi būti tiesiogiai susiję su konkrečia horizontaliąja tema, dėl kurios priimtas sprendimas pagal 1 dalį. Parlamento pirmininkas gali spręsti jų priimtinumo klausimą. __________________ 17 Žr. II priedą. Pakeitimas 154 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 130 straipsnis 130 straipsnis 130 straipsnis Klausimai, į kuriuos atsakoma raštu Klausimai, į kuriuos atsakoma raštu 1.  Kiekvienas Parlamento narys pagal Darbo tvarkos taisyklių priede išdėstytus kriterijus gali pateikti klausimų Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Tarybai, Komisijai arba Komisijos pirmininko pavaduotojui-Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, į kuriuos atsakoma raštu18. Už tokių klausimų turinį atsako tik jų teikėjai. 1.  Kiekvienas Parlamento narys pagal Darbo tvarkos taisyklių priede išdėstytus kriterijus gali pateikti klausimų Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Tarybai, Komisijai arba Komisijos pirmininko pavaduotojui-Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, į kuriuos atsakoma raštu18. Už tokių klausimų turinį atsako tik jų teikėjai. 2.  Klausimai pateikiami Parlamento pirmininkui. Kai kyla abejonių dėl klausimo priimtinumo, sprendžia Parlamento pirmininkas. Parlamento pirmininko sprendimas grindžiamas ne tik 1 dalyje nurodyto priedo nuostatomis, bet ir apskritai Darbo tvarkos taisyklių nuostatomis. Klausimo teikėjui pranešama apie Parlamento pirmininko sprendimą. 2.  Klausimai pateikiami Parlamento pirmininkui. Kai kyla abejonių dėl klausimo priimtinumo, sprendžia Parlamento pirmininkas. Parlamento pirmininko sprendimas grindžiamas ne tik 1 dalyje nurodyto priedo nuostatomis, bet ir apskritai Darbo tvarkos taisyklių nuostatomis. Klausimo teikėjui pranešama apie motyvuotą Parlamento pirmininko sprendimą. 3.  Klausimai pateikiami elektronine forma. Kiekvienas narys per mėnesį gali pateikti ne daugiau kaip penkis klausimus. 3.  Klausimai pateikiami elektronine forma. Kiekvienas narys per trijų mėnesių nepertraukiamą laikotarpį gali pateikti ne daugiau kaip dvidešimt klausimų. Išimtiniais atvejais papildomi klausimai gali būti pateikiami popierine forma; popierinį dokumentą pateikia ir asmeniškai pasirašo susijęs Parlamento narys atitinkamoje sekretoriato tarnyboje. Pasibaigus vienerių metų laikotarpiui nuo aštuntosios Parlamento kadencijos pradžios Pirmininkų sueiga įvertina papildomų klausimų teikimo tvarką. Formuluotė „išimtiniais atvejais“ turi būti suprantama taip, kad papildomus klausimus būtina pateikti skubiai ir negalima laukti, kol tokį klausimą bus galima pateikti kitą mėnesį. Be to, pagal 3 dalies antrą pastraipą pateikiamų klausimų skaičius neturi viršyti nustatytos penkių klausimų per mėnesį kvotos. 3a.   Klausimą gali paremti kiti nei klausimo autorius Parlamento nariai. Tokie klausimai įtraukiami tik į autoriaus, o ne rėmėjo didžiausią klausimų skaičių pagal 3 dalį. 4.  Jei per nustatytą terminą į pateiktą klausimą negaunama atsakymo, klausimo teikėjo prašymu šis klausimas įrašomas į artimiausio atsakingo komiteto posėdžio darbotvarkę. Mutatis mutandis taikomas 129 straipsnis. 4.  Jei per tris savaites (prioritetinio klausimo atveju) arba šešias savaites (neprioritetinio klausimo atveju) nuo tada, kai klausimas perduodamas adresatui, pastarasis į jį negali atsakyti, klausimo teikėjo prašymu šis klausimas gali būti įrašomas į artimiausio atsakingo komiteto posėdžio darbotvarkę. Komiteto pirmininkas, kuriam pagal 206 straipsnio 1 dalį suteikiami įgaliojimai sušaukti komiteto posėdį, turi priimti sprendimą dėl posėdžio, į kurį kviečia, darbotvarkės projekto, siekdamas tinkamai organizuoti darbus. Šia prerogatyva nepažeidžiama 130 straipsnio 4 dalyje numatyta pareiga įrašyti klausimą raštu, jo teikėjo prašymu, į artimiausio komiteto posėdžio darbotvarkės projektą. Vis dėlto pirmininkas, atsižvelgdamas į politinius prioritetus, gali savo nuožiūra pasiūlyti posėdžio darbo tvarką ir procedūros eigą (pvz., taikyti procedūrą be diskusijų, po kurios galėtų būti tvirtinamas sprendimas dėl tolesnių veiksmų, arba prireikus rekomenduoti klausimo svarstymą atidėti vėlesniam posėdžiui). 5.  Atsakymai į klausimus, į kuriuos būtina atsakyti nedelsiant ir kurių nereikia išsamiai tirti (prioritetiniai klausimai), pateikiami per tris savaites nuo jų perdavimo adresatams dienos. Kiekvienas Parlamento narys per mėnesį gali pateikti po vieną prioritetinį klausimą. 5.  Kiekvienas Parlamento narys per mėnesį gali pateikti po vieną prioritetinį klausimą. Į kitus (neprioritetinius) klausimus atsakoma per šešias savaites nuo jų perdavimo adresatams dienos. 6.  Klausimai ir atsakymai skelbiami Parlamento interneto svetainėje. 6.  Klausimai ir atsakymai, įskaitant bet kokius susijusius priedus, skelbiami Parlamento interneto svetainėje. __________________ __________________ 18 Žr. III priedą. 18 Žr. III priedą. Pakeitimas 295 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 130 a straipsnis (naujas) 130a straipsnis Siauresnės apimties klausimai, į kuriuos atsakoma raštu 1.  Siauresnės apimties klausimus, kuriuos sudaro klausimai, į kuriuos atsakoma raštu, Tarybai, Komisijai arba Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai gali pateikti komitetas, frakcija arba ne mažiau kaip penki procentai visų Parlamento narių, siekdami gauti informaciją konkrečiai nustatyta tema. Tokie klausimai pateikiami Pirmininkui. Jeigu klausimai atitinka bendrąsias šių Darbo tvarkos taisyklių nuostatas ir šių Darbo tvarkos taisyklių priede1a nustatytus kriterijus, Pirmininkas paprašo klausimo adresatą atsakyti per dvi savaites; Pirmininkas gali pratęsti šį terminą, pasikonsultavęs su klausimo pateikėjais. 2.  Klausimai ir atsakymai skelbiami Parlamento interneto svetainėje. ____________________________ 1a Žr. III priedą. Pakeitimas 296 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 130 b straipsnis (naujas) 130b straipsnis Platesnės apimties klausimai, į kuriuos atsakoma raštu ir dėl kurių diskutuojama 1.  Platesnės apimties klausimus, kuriuos sudaro klausimai, į kuriuos atsakoma raštu ir dėl kurių diskutuojama, Tarybai, Komisijai arba Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai gali pateikti komitetas, frakcija arba ne mažiau kaip penki procentai visų Parlamento narių. Į klausimą galima įtraukti trumpą aiškinamąją dalį. Tokie klausimai pateikiami Pirmininkui raštu. Jeigu klausimai atitinka bendrąsias šių Darbo tvarkos taisyklių nuostatas ir šių Darbo tvarkos taisyklių priede1a nustatytus kriterijus, Pirmininkas nedelsdamas informuoja klausimo adresatą apie klausimą ir paprašo klausimo adresatą informuoti, ar į klausimą bus atsakyta ir, jei taip, kada tai bus padaryta. 2.  Gavus raštišką atsakymą, platesnės apimties klausimas įtraukiamas į Parlamento darbotvarkės projektą pagal 149 straipsnyje numatytą procedūrą. Privaloma surengti diskusijas, jeigu to prašo komitetas, frakcija arba ne mažiau kaip penki procentai Parlamento narių. 3.  Jeigu klausimo adresatas atsisako atsakyti į klausimą arba neatsako į klausimą per tris savaites, klausimas įtraukiamas į darbotvarkės projektą. Privaloma surengti diskusijas, jeigu to prašo komitetas, frakcija arba ne mažiau kaip penki procentai Parlamento narių. Prieš diskusiją galima suteikti leidimą vienam iš klausimo pateikėjų paaiškinti papildomas klausimo pateikimo priežastis. 4.  Klausimą gali pateikti vienas iš klausimo pateikėjų. Atsako vienas atitinkamos institucijos narys. 123 straipsnio 2–5 dalys dėl pasiūlymų dėl rezoliucijos pateikimo ir balsavimo dėl jų taikomos mutatis mutandis. 5.  Klausimai ir atsakymai skelbiami Parlamento interneto svetainėje. ____________________________ 1a Žr. III priedą. Pakeitimas 155 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 131 straipsnis 131 straipsnis 131 straipsnis Klausimai Europos Centriniam Bankui, į kuriuos atsakoma raštu Klausimai Europos Centriniam Bankui, į kuriuos atsakoma raštu 1.  Kiekvienas Parlamento narys pagal Darbo tvarkos taisyklių priede išdėstytus kriterijus per mėnesį gali pateikti Europos Centriniam Bankui ne daugiau kaip šešis klausimus, į kuriuos atsakoma raštu19. Už tokių klausimų turinį atsako tik jų teikėjai. 1.  Kiekvienas Parlamento narys pagal Darbo tvarkos taisyklių priede išdėstytus kriterijus per mėnesį gali pateikti Europos Centriniam Bankui ne daugiau kaip šešis klausimus, į kuriuos atsakoma raštu19. Už tokių klausimų turinį atsako tik jų teikėjai. 2.  Tokie klausimai pateikiami raštu atsakingo komiteto pirmininkui, kuris praneša apie juos Europos Centriniam Bankui. Kai kyla abejonių dėl klausimo priimtinumo, sprendžia komiteto pirmininkas. Klausimo teikėjui pranešama apie komiteto pirmininko sprendimą. 2.  Tokie klausimai pateikiami raštu atsakingo komiteto pirmininkui, kuris praneša apie juos Europos Centriniam Bankui. Kai kyla abejonių dėl klausimo priimtinumo, sprendžia komiteto pirmininkas. Klausimo teikėjui pranešama apie komiteto pirmininko sprendimą. 3.  Klausimai ir atsakymai skelbiami Parlamento interneto svetainėje. 3.  Klausimai ir atsakymai skelbiami Parlamento interneto svetainėje. 4.  Klausimas, į kurį negaunama atsakymo iki nustatytos datos, jo teikėjo prašymu įrašomas į atsakingo komiteto artimiausio posėdžio, kuriame dalyvaus Europos Centrinio Banko pirmininkas, darbotvarkę. 4.  Klausimas, į kurį negaunama atsakymo per šešias savaites, jo teikėjo prašymu gali būti įrašomas į atsakingo komiteto artimiausio posėdžio, kuriame dalyvaus Europos Centrinio Banko pirmininkas, darbotvarkę. __________________ _________________ 19 Žr. III priedą. 19 Žr. III priedą. Pakeitimas 156 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 131 a straipsnis (naujas) 131a straipsnis Klausimai, į kuriuos atsakoma raštu, dėl Bendro priežiūros mechanizmo ir Bendro pertvarkymo mechanizmo 1.   Pateikiant klausimus, į kuriuos atsakoma raštu, dėl Bendro priežiūros mechanizmo ir Bendro pertvarkymo mechanizmo mutatis mutandis taikomos 131 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys. Tokių klausimų skaičius atimamas iš didžiausio šešių klausimų skaičiaus, nustatyto 131 straipsnio 1 dalyje. 2.   Klausimas, į kurį negaunama atsakymo per penkias savaites, jo teikėjo prašymu gali būti įrašomas į atsakingo komiteto artimiausio posėdžio, kuriame dalyvaus atitinkamo mechanizmo valdybos pirmininkas, darbotvarkę. Pakeitimas 157 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės V antraštinės dalies 4 skyriaus pavadinimas KITŲ INSTITUCIJŲ PRANEŠIMAI KITŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ ATASKAITOS Pakeitimas 158 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 132 straipsnis 132 straipsnis 132 straipsnis Metiniai pranešimai ir kiti kitų institucijų pranešimai Kitų institucijų ar įstaigų metinės ir kitos ataskaitos 1.  Metiniai pranešimai ir kiti kitų institucijų pranešimai, dėl kurių, remiantis Sutartimis, būtina konsultuotis su Europos Parlamentu arba, remiantis kitais teisės aktais, reikalinga Europos Parlamento nuomonė, pristatomi pateikiant pranešimą plenariniame posėdyje. 1.  Kitų institucijų ar įstaigų metinės ir kitos ataskaitos, dėl kurių, remiantis Sutartimis, būtina konsultuotis su Europos Parlamentu arba, remiantis kitais teisės aktais, reikalinga Europos Parlamento nuomonė, pristatomi pateikiant pranešimą plenariniame posėdyje. 2.  Metiniai pranešimai ir kiti kitų institucijų pranešimai, kuriems netaikoma šio straipsnio 1 dalis, perduodami atsakingam komitetui, kuris gali pasiūlyti parengti pranešimą remiantis 52 straipsniu. 2.  Kitų institucijų ar įstaigų metinės ir kitos ataskaitos, kurioms netaikoma šio straipsnio 1 dalis, perduodami atsakingam komitetui, kuris jas išnagrinėja ir gali Parlamentui pateikti trumpą pasiūlymą dėl rezoliucijos arba pasiūlyti parengti pranešimą remiantis 52 straipsniu, jei mano, kad Parlamentas turėtų patvirtinti poziciją tose ataskaitose aptariamu klausimu. Pakeitimas 159 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 133 straipsnis 133 straipsnis 133 straipsnis Pasiūlymai dėl rezoliucijų Pasiūlymai dėl rezoliucijų 1.  Kiekvienas Parlamento narys gali pateikti pasiūlymą dėl rezoliucijos Europos Sąjungos veiklos sričiai priklausančio klausimu. 1.  Kiekvienas Parlamento narys gali pateikti pasiūlymą dėl rezoliucijos Europos Sąjungos veiklos sričiai priklausančio klausimu. Pasiūlymas negali būti ilgesnis kaip 200 žodžių. Pasiūlymas negali būti ilgesnis kaip 200 žodžių. 1a.   Tokiame pasiūlyme dėl rezoliucijos: –   negali būti sprendimų tokiais klausimais, kuriems spręsti Darbo tvarkos taisyklėse, visų pirma 46 straipsnyje, nustatytos konkrečios procedūros ir įgaliojimai, arba –   negali būti svarstomos temos, susijusios su Parlamente vykdomomis procedūromis. 1b.   Kiekvienas Parlamento narys per mėnesį gali pateikti ne daugiau kaip vieną tokį pasiūlymą dėl rezoliucijos. 1c.   Pasiūlymas dėl rezoliucijos pateikiamas Parlamento pirmininkui, kuris patikrina, ar jis atitinka taikomus kriterijus. Jei Parlamento pirmininkas nusprendžia, kad pasiūlymas priimtinas, jis apie tai paskelbia per plenarinį posėdį ir perduoda pasiūlymą atsakingam komitetui. 2.  Atsakingas komitetas nusprendžia, kokią procedūrą taikyti. 2.  Atsakingas komitetas nusprendžia, kokią procedūrą taikyti, įskaitant galimybę prijungti pasiūlymą dėl rezoliucijos prie kitų pasiūlymų dėl rezoliucijų arba pranešimų, patvirtinti nuomonę, kuri gali būti pateikiama laiško forma, arba parengti pranešimą remiantis 52 straipsniu. Šis komitetas gali taip pat nuspręsti nesiimti jokių tolesnių veiksmų dėl tokio pasiūlymo dėl rezoliucijos. Jis gali sujungti šį pasiūlymą dėl rezoliucijos su kitais pasiūlymais dėl rezoliucijų ar pranešimais. Jis gali priimti nuomonę ir išdėstyti ją laiške. Jis gali nuspręsti parengti pranešimą pagal 52 straipsnį. 3.  Pasiūlymo dėl rezoliucijos autoriams pranešama apie komiteto ir Pirmininkų sueigos sprendimus. 3.  Pasiūlymo dėl rezoliucijos autoriams pranešama apie Parlamento pirmininko, komiteto ir Pirmininkų sueigos sprendimus. 4.  Pranešime pateikiamas pasiūlymo dėl rezoliucijos tekstas. 4.  Pranešime pateikiamas pasiūlymo dėl rezoliucijos tekstas. 5.  Kitoms Europos Sąjungos institucijoms adresuotas ir laiško forma išdėstytas nuomones perduoda Parlamento pirmininkas. 5.  Kitoms Europos Sąjungos institucijoms adresuotas ir laiško forma išdėstytas nuomones perduoda Parlamento pirmininkas. 6.   Pagal 123 straipsnio 2 dalį, 128 straipsnio 5 dalį ar 135 straipsnio 2 dalį pateikto pasiūlymo dėl rezoliucijos autorius arba autoriai gali jį atšaukti iki galutinio balsavimo. 7.  Pagal šio straipsnio 1 dalį pateikto pasiūlymo dėl rezoliucijos autorius, autoriai ar pirmas jį pasirašęs asmuo gali jį atšaukti, kol atsakingas komitetas pagal šio straipsnio 2 dalį nepriima sprendimo parengti pranešimą. 7.  Pagal šio straipsnio 1 dalį pateikto pasiūlymo dėl rezoliucijos autorius, autoriai ar pirmas jį pasirašęs asmuo gali jį atšaukti, kol atsakingas komitetas pagal šio straipsnio 2 dalį nepriima sprendimo parengti pranešimą. Kai komitetas nusprendžia parengti pranešimą, tik jis pats gali atšaukti pasiūlymą iki galutinio balsavimo. Kai komitetas nusprendžia parengti pranešimą, tik jis pats gali atšaukti pasiūlymą iki galutinio balsavimo. 8.   Frakcija, komitetas ar tiek pat Parlamento narių, kiek reikia pasiūlymui dėl rezoliucijos pateikti, gali perimti atšauktą pasiūlymą ir vėl iš karto jį pateikti. Komitetai turi užtikrinti, kad dėl pasiūlymų dėl rezoliucijų, pateiktų pagal šį straipsnį ir atitinkančių išdėstytus reikalavimus, būtų imtasi tolesnių veiksmų ir kad jie būtų tinkamai nurodyti galutiniuose dokumentuose. Pakeitimas 160 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 134 straipsnis 134 straipsnis Išbraukta. Rekomendacijos Tarybai 1.   Frakcija arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių gali pateikti pasiūlymą dėl rekomendacijos Tarybai dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja Europos Sąjungos sutarties V antraštinė dalis, arba jei su Parlamentu nebuvo konsultuotasi dėl tarptautinio susitarimo, kaip numatyta Darbo tvarkos taisyklių 108 ir 109 straipsniuose. 2.   Tokie pasiūlymai perduodami nagrinėti atsakingam komitetui. Reikalui esant, komitetas perduoda šį klausimą Parlamentui, remdamasis šiose Darbo tvarkos taisyklėse išdėstytomis procedūromis. 3.   Atsakingo komiteto parengtame pranešime Parlamentui pateikiamas pasiūlymas dėl rekomendacijos Tarybai kartu su trumpa aiškinamąja dalimi ir, reikalui esant, komitetų, su kuriais buvo konsultuotasi, nuomonėmis. Taikant šią dalį išankstinis Pirmininkų sueigos leidimas nereikalingas. 4.   Taikomos 113 straipsnio nuostatos. Pakeitimas 161 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 135 straipsnis 135 straipsnis 135 straipsnis Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimo atvejų Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimo atvejų 1.  Komitetas, tarpparlamentinė delegacija, frakcija ar ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių gali raštu prašyti Parlamento pirmininko surengti diskusiją dėl svarbių žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimo atvejų (149 straipsnio 3 dalis). 1.  Komitetas, tarpparlamentinė delegacija, frakcija ar ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių gali raštu prašyti Parlamento pirmininko surengti diskusiją dėl svarbių žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimo atvejų. 2.  Remdamasi 1 dalyje minėtais prašymais ir vadovaudamasi IV priedo nuostatomis, Pirmininkų sueiga sudaro sąrašą klausimų, kurie turėtų būti įrašomi į galutinį darbotvarkės projektą kitai diskusijai dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimo atvejų. Į darbotvarkę negalima įrašyti daugiau kaip trijų klausimų, įskaitant potemius. 2.  Remdamasi 1 dalyje minėtais prašymais ir vadovaudamasi IV priedo nuostatomis, Pirmininkų sueiga sudaro sąrašą klausimų, kurie turėtų būti įrašomi į galutinį darbotvarkės projektą kitai diskusijai dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimo atvejų. Į darbotvarkę negalima įrašyti daugiau kaip trijų klausimų, įskaitant potemius. Remdamasis 152 straipsnio nuostatomis, Parlamentas gali nuspręsti nenagrinėti į darbotvarkę įrašyto klausimo ir pakeisti jį kitu, nenumatytu klausimu. Pasiūlymai dėl rezoliucijų dėl pasirinktų klausimų pateikiami vėliausiai iki tos dienos vakaro, kada tvirtinama darbotvarkė. Parlamento pirmininkas nustato tikslų terminą, iki kada galima pateikti tokius pasiūlymus dėl rezoliucijų. Remdamasis 152 straipsnio nuostatomis, Parlamentas gali nuspręsti nenagrinėti į darbotvarkę įrašyto klausimo ir pakeisti jį kitu, nenumatytu klausimu. Komitetai, frakcijos arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių pasiūlymus dėl rezoliucijų pasirinktais klausimais gali pateikti vėliausiai iki tos dienos vakaro, kada tvirtinama darbotvarkė. Parlamento pirmininkas nustato tikslų terminą, iki kada galima pateikti tokius pasiūlymus dėl rezoliucijų. 3.  Visas frakcijų ar nepriklausomų narių kalbėjimo laikas paskirstomas remiantis 162 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka ir suteikiamas per diskusijas, kurios negali viršyti 60 minučių per vieną Parlamento mėnesinę sesiją. 3.  Visas frakcijų ar nepriklausomų narių kalbėjimo laikas paskirstomas remiantis 162 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka ir suteikiamas per diskusijas, kurios negali viršyti 60 minučių per vieną Parlamento mėnesinę sesiją. Laikas, kurio lieka po pasiūlymų dėl rezoliucijų pristatymo, balsavimo dėl jų ir galimų Komisijos bei Tarybos atstovų kalbų, paskirstomas frakcijoms ir nepriklausomiems nariams. Laikas, kurio lieka po pasiūlymų dėl rezoliucijų pristatymo ir galimų Komisijos bei Tarybos atstovų kalbų, paskirstomas frakcijoms ir nepriklausomiems nariams. 4.  Iš karto po diskusijų vyksta balsavimas. 183 straipsnis netaikomas. 4.  Iš karto po diskusijų vyksta balsavimas. 183 straipsnis dėl paaiškinimų dėl balsavimo netaikomas. Parlamento pirmininko ir Pirmininkų sueigos sprendimu balsavimas pagal šį straipsnį gali būti bendras. Parlamento pirmininko ir Pirmininkų sueigos sprendimu balsavimas pagal šį straipsnį gali būti bendras. 5.  Jei dėl to paties klausimo pateikta du ar daugiau pasiūlymų dėl rezoliucijų, taikoma 123 straipsnio 4 dalyje išdėstyta procedūra. 5.  Jei dėl to paties klausimo pateikta du ar daugiau pasiūlymų dėl rezoliucijų, taikoma 123 straipsnio 4 ir 4a dalyse išdėstyta procedūra. 6.  Parlamento pirmininkas ir frakcijų pirmininkai gali nuspręsti, kad pasiūlymas dėl rezoliucijos būtų pateiktas balsavimui be diskusijų. Tokiam sprendimui reikia vieningo visų frakcijų pirmininkų pritarimo. 6.  Parlamento pirmininkas ir frakcijų pirmininkai gali nuspręsti, kad pasiūlymas dėl rezoliucijos būtų pateiktas balsavimui be diskusijų. Tokiam sprendimui reikia vieningo visų frakcijų pirmininkų pritarimo. 187, 188 ir 190 straipsnių nuostatos netaikomos pasiūlymams dėl rezoliucijų, įrašytiems į darbotvarkę diskusijai dėl žmogaus teisių, teisinės valstybės ir demokratijos principų pažeidimo atvejų. 187 ir 188 straipsnių nuostatos netaikomos pasiūlymams dėl rezoliucijų, įrašytiems į darbotvarkę diskusijai dėl žmogaus teisių, teisinės valstybės ir demokratijos principų pažeidimo atvejų. Pasiūlymai dėl rezoliucijų diskusijoms dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimo atvejų pateikiami tik po to, kai patvirtinamas svarstytinų klausimų sąrašas. Pasiūlymai dėl rezoliucijų, kurie lieka nenagrinėti diskusijoms skirtu laiku, yra anuliuojami. Ta pati tvarka taikoma ir tiems pasiūlymams dėl rezoliucijų, dėl kurių yra nepasiektas pagal 168 straipsnio 3 dalį reikalaujamas kvorumas. Parlamento nariai turi teisę dar kartą pateikti tuos pačius pasiūlymus nagrinėti komitetuose pagal 133 straipsnį arba per kitos Parlamento mėnesinės sesijos diskusijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimo atvejų. Pasiūlymai dėl rezoliucijų diskusijoms dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimo atvejų pateikiami tik po to, kai patvirtinamas svarstytinų klausimų sąrašas. Pasiūlymai dėl rezoliucijų, kurie lieka nenagrinėti diskusijoms skirtu laiku, yra anuliuojami. Ta pati tvarka taikoma ir tiems pasiūlymams dėl rezoliucijų, dėl kurių yra nepasiektas pagal 168 straipsnio 3 dalį reikalaujamas kvorumas. Autoriai turi teisę dar kartą pateikti tuos pačius pasiūlymus nagrinėti komitetuose pagal 133 straipsnį arba per kitos Parlamento mėnesinės sesijos diskusijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimo atvejų. Klausimas negali būti įrašytas į darbotvarkę diskusijoms dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimo atvejų, jei jis jau yra įrašytas į tos mėnesinės sesijos darbotvarkę. Klausimas negali būti įrašytas į darbotvarkę diskusijoms dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimo atvejų, jei jis jau yra įrašytas į tos mėnesinės sesijos darbotvarkę. Jokia Darbo tvarkos taisyklių nuostata nesuteikia teisės rengti bendrų diskusijų dėl pasiūlymo dėl rezoliucijos, pateikto pagal 2 dalies antros pastraipos nuostatas, ir dėl komiteto pranešimo tuo pačiu klausimu. Jokia Darbo tvarkos taisyklių nuostata nesuteikia teisės rengti bendrų diskusijų dėl pasiūlymo dėl rezoliucijos, pateikto pagal 2 dalies antros pastraipos nuostatas, ir dėl komiteto pranešimo tuo pačiu klausimu. * * * Kai pagal 168 straipsnio 3 dalį prašoma nustatyti, ar yra kvorumas, šis prašymas taikomas tik tam pasiūlymui dėl rezoliucijos, kuris pateikiamas balsavimui, ir netaikomas kitiems pasiūlymams. Kai pagal 168 straipsnio 3 dalį prašoma nustatyti, ar yra kvorumas, šis prašymas taikomas tik tam pasiūlymui dėl rezoliucijos, kuris pateikiamas balsavimui, ir netaikomas kitiems pasiūlymams. Pakeitimas 162 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 136 straipsnis 136 straipsnis Išbraukta. Rašytiniai pareiškimai 1.   Ne mažiau kaip dešimt Parlamento narių, priklausančių ne mažiau kaip trims frakcijoms, gali raštu pateikti ne ilgesnį kaip 200 žodžių pareiškimą, susijusį išimtinai su Europos Sąjungos kompetencijai priklausančiais klausimais. Tokio pareiškimo turinys turi atitikti pareiškimui nustatytus reikalavimus. Jame jokiu būdu negali būti raginama imtis teisėkūros veiksmų, negali būti sprendimų tokiais klausimais, kuriems spręsti Darbo tvarkos taisyklėse nustatytos konkrečios procedūros ir įgaliojimai, ir negali būti svarstomos temos, susijusios su Parlamente vykdomomis procedūromis. 2.   Parlamento pirmininkas, vadovaudamasis 1 dalimi, kiekvienu konkrečiu atveju priima motyvuotą sprendimą dėl leidimo toliau veikti. Rašytiniai pareiškimai skelbiami oficialiosiomis kalbomis Parlamento interneto svetainėje ir elektroniniu būdu išplatinami visiems Parlamento nariams. Kartu su pasirašiusiųjų pavardėmis jie yra įrašomi į elektroninį registrą. Šis registras yra viešas ir prieinamas Parlamento interneto svetainėje. Spausdintinės rašytinių pareiškimų kopijos su pasirašiusiųjų pavardėmis taip pat bus saugomos Parlamento pirmininko. 3.   Bet kuris Parlamento narys gali pasirašyti po pareiškimu, įrašytu į elektroninį registrą. Jį galima atsiimti bet kuriuo metu, kol nesibaigė trijų mėnesių laikotarpis nuo pareiškimo įtraukimo į registrą dienos. Tokio atsiėmimo atveju atitinkamam Parlamento nariui dar kartą pasirašyti po pareiškimu neleidžiama. 4.   Jei pasibaigus trijų mėnesių nuo pareiškimo įtraukimo į registrą laikotarpiui po juo pasirašo dauguma visų Parlamento narių, Parlamento pirmininkas apie tai praneša Parlamentui. Neįpareigojant Parlamento, pareiškimas su pasirašiusiųjų pavardėmis paskelbiamas protokole. 5.   Parlamento mėnesinės sesijos pabaigoje procedūra baigiama perduodant pareiškimą kartu su pasirašiusiųjų pavardėmis adresatams. 6.   Jei institucija, kuriai adresuojamas priimtas pareiškimas, per tris mėnesius nuo šio pareiškimo gavimo dienos neinformuoja Parlamento apie tolesnius veiksmus, kurių ketinama imtis, vieno iš pareiškimo autorių prašymu atitinkamas klausimas įtraukiamas į atsakingo komiteto kito posėdžio darbotvarkę. 7.   Rašytinis pareiškimas, kuris registre yra ilgiau kaip tris mėnesius ir po kuriuo nepasirašo ne mažiau kaip pusė visų Parlamento narių, anuliuojamas be galimybės pratęsti šį trijų mėnesių laikotarpį. Pakeitimas 163 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės V antraštinės dalies 5 a skyrius (naujas) 5A SKYRIUS KONSULTACIJOS SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS IR ĮSTAIGOMIS (Įrašoma po 136 straipsnio) Pakeitimas 164 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 137 straipsnis 137 straipsnis 137 straipsnis Konsultacijos su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu Konsultacijos su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu 1.  Kai Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo yra numatyta, kad turi būti konsultuojamasi su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, Parlamento pirmininkas pradeda konsultavimosi procedūrą ir apie tai praneša Parlamentui. 1.  Kai Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo yra numatyta, kad turi būti konsultuojamasi su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, Parlamento pirmininkas pradeda konsultavimosi procedūrą ir apie tai praneša Parlamentui. 2.  Komitetas gali prašyti Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto konsultacijos dėl bendro pobūdžio ar specialių klausimų. 2.  Komitetas gali prašyti Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto konsultacijos dėl bendro pobūdžio ar specialių klausimų. Komitetas nurodo terminą Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pateikti savo nuomonę. Komitetas nurodo terminą Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pateikti savo nuomonę. Prašymą kreiptis į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą dėl konsultacijos Parlamentas tvirtina be diskusijų. Apie prašymą kreiptis į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą dėl konsultacijos Parlamentui paskelbiama per kitą jo mėnesinę sesiją ir laikoma, kad jis priimtas, išskyrus atvejus, kai per dvidešimt keturias valandas po paskelbimo frakcija arba ne mažiau kaip keturiasdešimt narių paprašo balsuoti dėl jo. 3.  Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pateiktos nuomonės perduodamos atsakingam komitetui. 3.  Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pateiktos nuomonės perduodamos atsakingam komitetui. Pakeitimas 165 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 138 straipsnis 138 straipsnis 138 straipsnis Konsultacijos su Regionų komitetu Konsultacijos su Regionų komitetu 1.  Kai Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo yra numatyta, kad turi būti konsultuojamasi su Regionų komitetu, Parlamento pirmininkas pradeda konsultavimosi procedūrą ir apie tai praneša Parlamentui. 1.  Kai Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo yra numatyta, kad turi būti konsultuojamasi su Regionų komitetu, Parlamento pirmininkas pradeda konsultavimosi procedūrą ir apie tai praneša Parlamentui. 2.  Komitetas gali paprašyti Regionų komiteto konsultacijos dėl bendro pobūdžio ar specialių klausimų. 2.  Komitetas gali paprašyti Regionų komiteto konsultacijos dėl bendro pobūdžio ar specialių klausimų. Komitetas nustato terminą Regionų komitetui pateikti savo nuomonę. Komitetas nustato terminą Regionų komitetui pateikti savo nuomonę. Prašymą kreiptis į Regionų komitetą dėl konsultacijos Parlamentas tvirtina be diskusijų. Apie prašymą kreiptis į Regionų komitetą dėl konsultacijos Parlamentui paskelbiama per kitą jo mėnesinę sesiją ir laikoma, kad jis priimtas, išskyrus atvejus, kai per dvidešimt keturias valandas po paskelbimo frakcija arba ne mažiau kaip keturiasdešimt narių paprašo balsuoti dėl jo. 3.  Regionų komiteto pateiktos nuomonės perduodamos atsakingam komitetui. 3.  Regionų komiteto pateiktos nuomonės perduodamos atsakingam komitetui. Pakeitimas 166 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 140 straipsnis 140 straipsnis 140 straipsnis Tarpinstituciniai susitarimai Tarpinstituciniai susitarimai 1.  Parlamentas gali sudaryti susitarimus su kitomis institucijomis dėl Sutarčių taikymo, procedūrų tobulinimo ar jų patikslinimo. 1.  Parlamentas gali sudaryti susitarimus su kitomis institucijomis dėl Sutarčių taikymo, procedūrų tobulinimo ar jų patikslinimo. Tokie susitarimai gali būti sudaryti įvairiomis formomis: bendrų deklaracijų, pasikeitimų laiškais, elgesio kodeksų ar kitų atitinkamų dokumentų forma. Šiuos susitarimus pasirašo Parlamento pirmininkas po to, kai juos išnagrinėja už konstitucinius reikalus atsakingas komitetas ir kai jiems pritaria Parlamentas. Informavimo tikslais jie gali būti pridėti prie Darbo tvarkos taisyklių. Tokie susitarimai gali būti sudaryti įvairiomis formomis: bendrų deklaracijų, pasikeitimų laiškais, elgesio kodeksų ar kitų atitinkamų dokumentų forma. Šiuos susitarimus pasirašo Parlamento pirmininkas po to, kai juos išnagrinėja už konstitucinius reikalus atsakingas komitetas ir kai jiems pritaria Parlamentas. 2.  Kai tokiais susitarimais numatoma keisti esamas procedūrines teises ar pareigas arba kurti naujas procedūrines teises ar pareigas Parlamento nariams ar jo organams, arba kitaip keisti ar aiškinti Darbo tvarkos taisykles, prieš pasirašymą jie perduodami nagrinėti atsakingam komitetui pagal 226 straipsnio 2–6 dalis. 2.  Kai tokiais susitarimais numatoma keisti esamas procedūrines teises ar pareigas arba kurti naujas procedūrines teises ar pareigas Parlamento nariams ar jo organams, arba kitaip keisti ar aiškinti Darbo tvarkos taisykles, prieš pasirašymą jie perduodami nagrinėti atsakingam komitetui pagal 226 straipsnio 2–6 dalis. Pakeitimas 167 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 141 straipsnis 141 straipsnis 141 straipsnis Bylos Europos Sąjungos Teisingumo Teisme Bylos Europos Sąjungos Teisingumo Teisme 1.  Parlamentas, iki sutartyse ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statute nurodytų terminų Europos Sąjungos institucijoms ir fiziniams ar juridiniams asmenims pareikšti ieškinius, išnagrinėja Sąjungos teisės aktus ir įgyvendinimo priemones, kad įsitikintų, jog Sutarčių nuostatos, ypač susijusios su Parlamento teisėmis, buvo tinkamai įgyvendintos. 1.  Parlamentas, iki Sutartyse ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statute nurodytų terminų Europos Sąjungos institucijoms ir fiziniams ar juridiniams asmenims pareikšti ieškinius, išnagrinėja Sąjungos teisės aktus ir kaip jie įgyvendinami, kad įsitikintų, jog Sutarčių nuostatos, ypač susijusios su Parlamento teisėmis, buvo tinkamai įgyvendintos. 2.  Atsakingas komitetas prireikus pateikia Parlamentui pranešimą žodžiu, kai mano, kad buvo pažeistos Sąjungos teisės. 2.  Už teisės reikalus atsakingas komitetas praneša Parlamentui, prireikus – žodžiu, kai mano, kad buvo pažeista Sąjungos teisė. Prireikus jis gali išklausyti atsakingo komiteto nuomonę tuo klausimu. 3.  Parlamento pirmininkas, vadovaudamasis atsakingo komiteto rekomendacija, Parlamento vardu pateikia ieškinį Teisingumo Teisme. 3.  Parlamento pirmininkas, vadovaudamasis už teisės reikalus atsakingo komiteto rekomendacija, Parlamento vardu pateikia ieškinį Teisingumo Teisme. Kitos mėnesinės sesijos pradžioje plenarinio posėdžio metu jis gali pasiūlyti Parlamentui balsuoti dėl sprendimo paremti ieškinį. Jei plenariniame posėdyje dalyvaujantys Parlamento nariai šiam ieškiniui nepritaria balsavusiųjų dauguma, Parlamento pirmininkas ieškinį atsiima. Kitos mėnesinės sesijos pradžioje plenarinio posėdžio metu jis gali pasiūlyti Parlamentui balsuoti dėl sprendimo paremti ieškinį. Jei Parlamentas šiam ieškiniui nepritaria balsavusiųjų dauguma, Parlamento pirmininkas ieškinį atsiima. Jei Parlamento pirmininkas pateikia ieškinį nepaisydamas priešingos atsakingo komiteto rekomendacijos, kitos mėnesinės sesijos pradžioje jis plenarinio posėdžio metu siūlo Parlamentui balsuoti dėl sprendimo paremti ieškinį. Jei Parlamento pirmininkas pateikia ieškinį nepaisydamas priešingos atsakingo komiteto rekomendacijos, kitos mėnesinės sesijos pradžioje jis siūlo Parlamentui balsuoti dėl sprendimo paremti ieškinį. 4.  Parlamento pirmininkas, pasikonsultavęs su atsakingu komitetu, Parlamento vardu pateikia samprotavimus arba nusprendžia įstoti į Teisme nagrinėjamą bylą. 4.  Parlamento pirmininkas, pasikonsultavęs su už teisės reikalus atsakingu komitetu, Parlamento vardu pateikia pastabas arba nusprendžia įstoti į Teisme nagrinėjamą bylą. Jeigu Parlamento pirmininkas ketina nukrypti nuo atsakingo komiteto rekomendacijos, jis, nurodydamas priežastis, apie tai praneša atitinkamam komitetui ir klausimą perduoda Pirmininkų sueigai. Jeigu Parlamento pirmininkas ketina nukrypti nuo už teisės reikalus atsakingo komiteto rekomendacijos, jis, nurodydamas priežastis, apie tai praneša atitinkamam komitetui ir klausimą perduoda Pirmininkų sueigai. Jeigu Pirmininkų sueiga laikosi nuomonės, kad Parlamentas išskirtiniu atveju neturėtų pateikti samprotavimų ar įstoti į Europos Sąjungos Teisingumo Teisme nagrinėjamą bylą dėl Parlamento akto teisėtumo, klausimas nedelsiant keliamas per plenarinį posėdį. Jeigu Pirmininkų sueiga laikosi nuomonės, kad Parlamentas išskirtiniu atveju neturėtų pateikti samprotavimų ar įstoti į Europos Sąjungos Teisingumo Teisme nagrinėjamą bylą dėl Parlamento akto teisėtumo, klausimas nedelsiant pateikiamas Parlamentui. Skubiais atvejais, siekiant laikytis atitinkamo teismo nustatytų terminų, Parlamento pirmininkas gali imtis atsargumo priemonių. Tokiais atvejais, šioje dalyje nurodoma procedūra taikoma iš karto, kai tik atsiranda galimybė. Darbo tvarkos taisyklėse nėra nuostatos, pagal kurią skubos atvejais atsakingas komitetas negalėtų priimti sprendimo dėl procedūrinės tvarkos, kuri turėtų būti taikoma siekiant laiku perduoti jo rekomendaciją. Darbo tvarkos taisyklėse nėra nuostatos, pagal kurią skubos atvejais atsakingas komitetas negalėtų priimti sprendimo dėl procedūrinės tvarkos, kuri turėtų būti taikoma siekiant laiku perduoti jo rekomendaciją. Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 6 dalyje nustatyta atskira procedūra priimant Parlamento sprendimą, susijusį su naudojimusi savo teise pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 11 dalį paprašyti Teisingumo Teismo nuomonės dėl tarptautinio susitarimo atitikties Sutartims. Ši nuostata yra lex specialis ir pakeičia bendrąją tvarką, nustatytą 141 straipsnyje. Tais atvejais, kai Parlamentas naudojasi savo teisėmis kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir svarstomam teisės aktui netaikomas 141 straipsnis, šiame straipsnyje numatyta procedūra taikoma pagal analogiją. Tais atvejais, kai Parlamentas naudojasi savo teisėmis kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir svarstomam teisės aktui netaikomas 141 straipsnis, šiame straipsnyje numatyta procedūra taikoma pagal analogiją. 4a.   Skubiais atvejais, siekiant laikytis atitinkamų terminų, Parlamento pirmininkas, kai tik įmanoma, pasikonsultavęs su už teisės reikalus atsakingo komiteto pirmininku ir pranešėju, gali imtis atsargumo priemonių. Tokiais atvejais 3 arba 4 dalyje numatyta taikytina procedūra taikoma iš karto, kai tik atsiranda galimybė. 4b.   Už teisės reikalus atsakingas komitetas nustato principus, kuriuos taikys taikydamas šį straipsnį. Pakeitimas 168 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 143 straipsnis 143 straipsnis 143 straipsnis Europos reikalų komitetų konferencija (COSAC) Sąjungos reikalų parlamentinių komitetų konferencija (COSAC) 1.  Parlamento pirmininko siūlymu Pirmininkų sueiga skiria savo delegacijos narius į COSAC ir gali jiems suteikti įgaliojimus. Delegacijai vadovauja Europos Parlamento pirmininko pavaduotojas, atsakingas už ryšių su nacionaliniais parlamentais palaikymą, ir komiteto, atsakingo už institucinius klausimus, pirmininkas. 1.  Parlamento pirmininko siūlymu Pirmininkų sueiga skiria savo delegacijos narius į COSAC ir gali jiems suteikti įgaliojimus. Delegacijai vadovauja Europos Parlamento pirmininko pavaduotojas, atsakingas už ryšių su nacionaliniais parlamentais palaikymą, ir komiteto, atsakingo už konstitucinius reikalus, pirmininkas. 2.  Kiti delegacijos nariai parenkami atsižvelgiant į COSAC posėdžio metu svarstomą sritį ir, kiek įmanoma, įtraukiami už atitinkamas sritis atsakingų komitetų atstovai. Po kiekvieno posėdžio delegacija pateikia pranešimą. 2.  Kiti delegacijos nariai parenkami atsižvelgiant į COSAC posėdžio metu svarstomą sritį ir, kiek įmanoma, įtraukiami už atitinkamas sritis atsakingų komitetų atstovai. 3.  Tinkamai atsižvelgiama į Parlamento bendrą politinę pusiausvyrą. 3.  Tinkamai atsižvelgiama į Parlamento bendrą politinę pusiausvyrą. 3a.   Po kiekvieno COSAC posėdžio delegacija Pirmininkų sueigai pateikia ataskaitą. Pakeitimas 169 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 146 straipsnis 146 straipsnis 146 straipsnis Parlamento sušaukimas Parlamento sušaukimas 1.  Parlamentas be atskiro kvietimo susirenka kiekvienų metų antrą kovo antradienį ir pats nusprendžia dėl sesijos pertraukų trukmės. 1.  Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 229 straipsnio pirmą pastraipą, Parlamentas be atskiro kvietimo susirenka kiekvienų metų antrą kovo antradienį. Jis pats nusprendžia dėl sesijos pertraukų trukmės. 2.  Be to, Parlamentas be atskiro kvietimo susirenka pirmą antradienį praėjus mėnesiui nuo 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto 10 straipsnio 1 dalyje numatyto laikotarpio pabaigos. 2.  Be to, Parlamentas be atskiro kvietimo susirenka pirmą antradienį praėjus mėnesiui nuo 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto 10 straipsnio 1 dalyje numatyto laikotarpio pabaigos. 3.  Pirmininkų sueiga gali keisti pertraukų trukmę, patvirtintą vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, priimdama pagrįstą sprendimą likus ne mažiau kaip penkiolikai dienų iki pirmiau Parlamento nustatytos datos pradėti mėnesinę sesiją; ši data negali būti nukelta daugiau kaip penkiolika dienų. 3.  Pirmininkų sueiga gali keisti pertraukų trukmę, patvirtintą vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, priimdama pagrįstą sprendimą likus ne mažiau kaip penkiolikai dienų iki pirmiau Parlamento nustatytos datos pradėti mėnesinę sesiją; ši data negali būti nukelta daugiau kaip penkiolika dienų. 4.  Išimties tvarka Parlamento narių daugumos arba Komisijos ar Tarybos prašymu Parlamento pirmininkas, pasikonsultavęs su Pirmininkų sueiga, sušaukia Parlamentą. 4.  Išimties tvarka Parlamento narių daugumos arba Komisijos ar Tarybos prašymu Parlamento pirmininkas, pasikonsultavęs su Pirmininkų sueiga, sušaukia Parlamentą. Be to, Parlamento pirmininkas, pritarus Pirmininkų sueigai, išimties tvarka gali sušaukti Parlamentą skubos atveju. Be to, Parlamento pirmininkas, pritarus Pirmininkų sueigai, išimties tvarka gali sušaukti Parlamentą skubos atveju. Pakeitimas 170 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 148 straipsnis 148 straipsnis 148 straipsnis Dalyvavimas posėdžiuose Dalyvavimas posėdžiuose 1.  Kiekvieno posėdžio metu Parlamento nariai pasirašo dalyvių sąraše. 1.  Kiekvieno posėdžio metu Parlamento nariai pasirašo dalyvių sąraše. 2.  Parlamento narių, pasirašiusių dalyvių sąraše, pavardės įrašomos į kiekvieno plenarinio posėdžio protokolą pažymint „dalyvavo“. Parlamento narių, kuriems nedalyvauti leido Parlamento pirmininkas, pavardės įrašomos į kiekvieno plenarinio posėdžio protokolą pažymint „leista nedalyvauti“. 2.  Parlamento narių, dalyvių sąraše užregistruotų kaip dalyvavusių, pavardės nurodomos kiekvieno plenarinio posėdžio protokole pažymint „dalyvavo“. Parlamento narių, kuriems nedalyvauti leido Parlamento pirmininkas, pavardės nurodomos kiekvieno plenarinio posėdžio protokole pažymint „leista nedalyvauti“. Pakeitimas 171 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 149 straipsnis 149 straipsnis 149 straipsnis Darbotvarkės projektas Darbotvarkės projektas 1.  Prieš kiekvieną Parlamento mėnesinę sesiją Pirmininkų sueiga parengia darbotvarkės projektą, remdamasi Komitetų pirmininkų sueigos rekomendacijomis bei atsižvelgdama į suderintą Komisijos darbo programą, nurodytą 37 straipsnyje. 1.  Prieš kiekvieną Parlamento mėnesinę sesiją Pirmininkų sueiga parengia darbotvarkės projektą, remdamasi Komitetų pirmininkų sueigos rekomendacijomis. Parlamento pirmininko kvietimu Tarybos ir Komisijos atstovai gali dalyvauti Pirmininkų sueigoje svarstant darbotvarkės projektą. Parlamento pirmininko kvietimu Tarybos ir Komisijos atstovai gali dalyvauti Pirmininkų sueigoje svarstant darbotvarkės projektą. 2.  Darbotvarkės projekte gali būti nurodytas balsavimo dėl tam tikrų svarstytinų klausimų laikas. 2.  Darbotvarkės projekte gali būti nurodytas balsavimo dėl tam tikrų svarstytinų klausimų laikas. 3.   Darbotvarkės projekte gali būti skirta laiko 135 straipsnyje nurodytoms vienai ar dviems, iš viso ne ilgiau kaip 60 minučių trunkančioms, diskusijoms dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimo atvejų. 4.  Galutinis darbotvarkės projektas Parlamento nariams išdalijamas vėliausiai prieš tris valandas iki mėnesinės sesijos pradžios. 4.  Susipažinti su galutiniu darbotvarkės projektu Parlamento nariams suteikiama galimybė vėliausiai prieš tris valandas iki mėnesinės sesijos pradžios. Pakeitimas 172 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 150 straipsnis 150 straipsnis 150 straipsnis Plenarinių posėdžių procedūra be diskusijų ir be pakeitimų Plenarinių posėdžių procedūra be diskusijų ir be pakeitimų 1.  Visi komitete priimti pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų (per pirmąjį svarstymą) ar ne teisėkūros pasiūlymai dėl rezoliucijų, jei prieš juos balsavo mažiau negu viena dešimtoji komiteto narių, įrašomi į Parlamento darbotvarkės projektą balsuoti be pakeitimų. 1.  Jei prieš pranešimą balsavo mažiau negu viena dešimtoji komiteto narių, jis įrašomas į Parlamento darbotvarkės projektą balsuoti be pakeitimų. Dėl tokio klausimo balsuojama vieną kartą, išskyrus jeigu prieš parengiant galutinį darbotvarkės projektą frakcija arba atskiri Parlamento nariai, kartu sudarantys vieną dešimtąją visų Parlamento narių, raštu paprašo leisti pateikti pakeitimus. Tokiu atveju Parlamento pirmininkas nustato pakeitimų pateikimo terminą. Dėl tokio klausimo balsuojama vieną kartą, išskyrus jeigu prieš parengiant galutinį darbotvarkės projektą frakcija arba atskiri Parlamento nariai, kartu sudarantys vieną dešimtąją visų Parlamento narių, raštu paprašo leisti pateikti pakeitimus. Tokiu atveju Parlamento pirmininkas nustato pakeitimų pateikimo terminą. 2.  Dėl klausimų, įrašytų į galutinį darbotvarkės projektą balsuoti be pakeitimų, nediskutuojama, jeigu tvirtindamas darbotvarkę mėnesinės sesijos pradžioje Parlamentas nenusprendžia kitaip, remdamasis Pirmininkų sueigos pasiūlymu arba frakcijos ar ne mažiau kaip keturiasdešimties Parlamento narių prašymu. 2.  Dėl klausimų, įrašytų į galutinį darbotvarkės projektą balsuoti be pakeitimų, nediskutuojama, jeigu tvirtindamas darbotvarkę mėnesinės sesijos pradžioje Parlamentas nenusprendžia kitaip, remdamasis Pirmininkų sueigos pasiūlymu arba frakcijos ar ne mažiau kaip keturiasdešimties Parlamento narių prašymu. 3.  Rengdama galutinę mėnesinės sesijos darbotvarkę, Pirmininkų sueiga gali siūlyti įrašyti ir kitus klausimus be pakeitimų ar be diskusijų. Parlamentas, tvirtindamas darbotvarkę, negali priimti tokių pasiūlymų, jei likus ne mažiau kaip valandai iki mėnesinės sesijos pradžios frakcija arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių dėl jų pateikia prieštaravimų raštu. 3.  Rengdama galutinę mėnesinės sesijos darbotvarkę, Pirmininkų sueiga gali siūlyti įrašyti ir kitus klausimus be pakeitimų ar be diskusijų. Parlamentas, tvirtindamas darbotvarkę, negali priimti tokių pasiūlymų, jei likus ne mažiau kaip valandai iki mėnesinės sesijos pradžios frakcija arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių dėl jų pateikia prieštaravimų raštu. 4.  Jei dėl klausimo nediskutuojama, pranešėjas ar atsakingo komiteto pirmininkas prieš pat balsavimą gali padaryti ne ilgiau kaip dvi minutes trunkantį pareiškimą. 4.  Jei dėl klausimo nediskutuojama, pranešėjas ar atsakingo komiteto pirmininkas prieš pat balsavimą gali padaryti ne ilgiau kaip dvi minutes trunkantį pareiškimą. Pakeitimas 173 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 152 straipsnis 152 straipsnis 149a straipsnis Darbotvarkės priėmimas ir jos keitimas Darbotvarkės priėmimas ir jos keitimas 1.  Kiekvienos mėnesinės sesijos pradžioje Parlamentas priima sprendimą dėl galutinio darbotvarkės projekto. Pasiūlymus iš dalies keisti darbotvarkę gali teikti komitetai, frakcijos arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių. Visus pasiūlymus dėl darbotvarkės pakeitimų Parlamento pirmininkas turi gauti ne vėliau kaip prieš valandą iki mėnesinės sesijos pradžios. Parlamento pirmininkas gali suteikti žodį pasiūlymo autoriui, vienam kalbėtojui ir vienam pasiūlymui nepritariančiam kalbėtojui. Kiekviena kalba trunka ne ilgiau kaip vieną minutę. 1.  Kiekvienos mėnesinės sesijos pradžioje Parlamentas priima darbotvarkę. Pasiūlymus iš dalies keisti galutinį darbotvarkės projektą gali teikti komitetai, frakcijos arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių. Visus pasiūlymus dėl darbotvarkės pakeitimų Parlamento pirmininkas turi gauti ne vėliau kaip prieš valandą iki mėnesinės sesijos pradžios. Parlamento pirmininkas gali suteikti žodį pasiūlymo autoriui ir vienam pasiūlymui nepritariančiam kalbėtojui. Kiekviena kalba trunka ne ilgiau kaip vieną minutę. 2.  Patvirtinus darbotvarkę, jokie jos pakeitimai negalimi, išskyrus Darbo tvarkos taisyklių 154 ir 187–191 straipsniuose numatytais atvejais arba remiantis Parlamento pirmininko pasiūlymu. 2.  Patvirtinus darbotvarkę, jokie jos pakeitimai negalimi, išskyrus Darbo tvarkos taisyklių 154 ir 187–191 straipsniuose numatytais atvejais arba remiantis Parlamento pirmininko pasiūlymu. Jei procedūrinis pasiūlymas iš dalies keisti darbotvarkę yra atmetamas, jis negali būti vėl pateiktas tos pačios mėnesinės sesijos metu. Jei procedūrinis pasiūlymas iš dalies keisti darbotvarkę yra atmetamas, jis negali būti vėl pateiktas tos pačios mėnesinės sesijos metu. 3.  Baigiantis posėdžiui, Parlamento pirmininkas paskelbia kito posėdžio datą, laiką ir jo darbotvarkę. 3.  Baigiantis posėdžiui, Parlamento pirmininkas paskelbia kito posėdžio datą, laiką ir jo darbotvarkę. Šis straipsnis bus perkeltas po 149 straipsnio, kadangi yra susijęs su darbotvarkės projektu. Pakeitimas 174 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 153 a straipsnis (naujas) 153a straipsnis Diskusija aktualia tema frakcijos prašymu 1.   Per kiekvieną mėnesinę sesiją darbotvarkės projekte vieną ar du kartus skiriamas ne trumpesnis kaip 60 min. laikas diskusijoms itin svarbia Europos Sąjungos politikai aktualia tema. 2.   Kiekviena frakcija turi teisę per metus pasiūlyti bent vienos tokios diskusijos temą. Pirmininkų sueiga užtikrina, kad per tęstinį vienų metų laikotarpį naudojimasis ta teise frakcijoms būtų paskirstytas teisingai. 3.   Temą frakcijos raštu pateikia Parlamento pirmininkui prieš Pirmininkų sueigai parengiant galutinį darbotvarkės projektą. Turi būti visapusiškai laikomasi 38 straipsnio 1 dalies dėl teisių, laisvių ir principų, pripažįstamų Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje, ir šios sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų vertybių. 4.   Pirmininkų sueiga nustato, kada tokios diskusijos vyks. Ji gali balsų dauguma, atstovaujančia keturiems penktadaliams Parlamento narių, atmesti frakcijos pasiūlytą temą. 5.   Diskusijas pradeda temą pasiūliusios frakcijos atstovas. Po pristatymo kalbėjimo laikas paskirstomas pagal 162 straipsnio 4 ir 5 dalis. 6.   Diskusijos baigiamos nepriimant rezoliucijos. Pakeitimas 175 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 154 straipsnis 154 straipsnis 154 straipsnis Skubos tvarka Skubos tvarka 1.  Prašymą skubos tvarka surengti diskusijas dėl pasiūlymo, dėl kurio buvo konsultuotasi su Parlamentu pagal 47 straipsnio 1 dalį, Parlamentui gali pateikti Parlamento pirmininkas, komitetas, frakcija, ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių, Komisija arba Taryba. Šis prašymas pateikiamas raštu ir turi būti motyvuotas. 1.  Prašymą skubos tvarka surengti diskusijas dėl pasiūlymo, pateikto Parlamentui pagal 47 straipsnio 1 dalį, Parlamentui gali pateikti Parlamento pirmininkas, komitetas, frakcija, ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių, Komisija arba Taryba. Šis prašymas pateikiamas raštu ir turi būti motyvuotas. 2.  Gavęs prašymą surengti diskusijas skubos tvarka, Parlamento pirmininkas apie tai praneša Parlamentui. Dėl šio prašymo balsuojama posėdžio, kuris vyksta po posėdžio, kuriame Parlamentui buvo paskelbta apie šį prašymą, pradžioje, jei su prašymu susijęs pasiūlymas Parlamento nariams buvo išdalytas oficialiosiomis kalbomis. Jei dėl to paties klausimo gaunami keli prašymai surengti diskusijas skubos tvarka, dėl jų visų patenkinimo ar atmetimo sprendžiama bendrai. 2.  Gavęs prašymą surengti diskusijas skubos tvarka, Parlamento pirmininkas apie tai praneša Parlamentui. Dėl šio prašymo balsuojama posėdžio, kuris vyksta po posėdžio, kuriame Parlamentui buvo paskelbta apie šį prašymą, pradžioje, jei su prašymu susijęs pasiūlymas Parlamento nariams buvo išdalytas oficialiosiomis kalbomis. Jei dėl to paties klausimo gaunami keli prašymai surengti diskusijas skubos tvarka, dėl jų visų patenkinimo ar atmetimo sprendžiama bendrai. 3.  Prieš balsavimą kalbėti ne ilgiau kaip po 3 minutes gali tik prašymo teikėjas, vienas kalbėtojas, pritariantis prašymui, vienas nepritariantis bei atsakingo komiteto pirmininkas ir (arba) pranešėjas. 3.  Prieš balsavimą kalbėti ne ilgiau kaip po 3 minutes gali tik prašymo teikėjas, vienas kalbėtojas, nepritariantis prašymui, ir atsakingo komiteto pirmininkas ir (arba) pranešėjas. 4.  Klausimai, kuriems taikoma skubos tvarka, turi pirmenybę kitų darbotvarkės klausimų atžvilgiu. Parlamento pirmininkas nustato diskusijų ir balsavimo dėl jų laiką. 4.  Klausimai, kuriems taikoma skubos tvarka, turi pirmenybę kitų darbotvarkės klausimų atžvilgiu. Parlamento pirmininkas nustato diskusijų ir balsavimo dėl jų laiką. 5.  Diskusijos skubos tvarka gali būti organizuojamos ir nepateikus pranešimo arba išimties atvejais remiantis atsakingo komiteto žodiniu pranešimu. 5.  Skubos tvarka gali būti taikoma ir nepateikus pranešimo arba išimties atvejais remiantis atsakingo komiteto žodiniu pranešimu. Kai taikoma skubos tvarka ir vyksta tarpinstitucinės derybos, 73 ir 73a straipsniai netaikomi. 73d straipsnis taikomas mutatis mutandis. Pakeitimas 176 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 156 straipsnis 156 straipsnis 156 straipsnis Terminai Terminai Dėl dokumento teksto diskusijos gali būti rengiamos ir dėl jo balsuojama tik tada, jei jis buvo išdalytas ne vėliau kaip prieš dvidešimt keturias valandas, išskyrus 135 ir 154 straipsniuose nurodytus skubos atvejus. Dėl dokumento teksto diskusijos gali būti rengiamos ir dėl jo balsuojama tik tada, jei jis buvo pateiktas ne vėliau kaip prieš dvidešimt keturias valandas, išskyrus 135 ir 154 straipsniuose nurodytus skubos atvejus. Pakeitimas 177 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 157 straipsnis 157 straipsnis 157 straipsnis Įėjimas į posėdžių salę Įėjimas į posėdžių salę 1.  Į salę įleidžiami tik Parlamento nariai, Komisijos ir Tarybos nariai, Parlamento generalinis sekretorius, darbuotojai, kurie salėje turi būti dėl savo pareigų pobūdžio, ir Europos Sąjungos ekspertai ar pareigūnai. 1.  Į salę įleidžiami tik Parlamento nariai, Komisijos ir Tarybos nariai, Parlamento generalinis sekretorius, darbuotojai, kurie salėje turi būti dėl savo pareigų pobūdžio, ir Parlamento pirmininko pakviesti asmenys. 2.  Į lankytojams skirtas vietas įleidžiami tik Parlamento pirmininko arba generalinio sekretoriaus deramai išduotus leidimus turintys asmenys. 2.  Į lankytojams skirtas vietas įleidžiami tik Parlamento pirmininko arba generalinio sekretoriaus deramai išduotus leidimus turintys asmenys. 3.  Asmenys, esantys lankytojams skirtose vietose, turi sėdėti ir laikytis tylos. Jei lankytojai garsiai reiškia savo pritarimą ar nepasitenkinimą, tvarkdariai juos nedelsdami išprašo iš salės. 3.  Asmenys, esantys lankytojams skirtose vietose, turi sėdėti ir laikytis tylos. Jei lankytojai garsiai reiškia savo pritarimą ar nepasitenkinimą, tvarkdariai juos nedelsdami išprašo iš salės. Pakeitimas 178 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 158 straipsnis 158 straipsnis 158 straipsnis Kalbos Kalbos 1.  Visi Parlamento dokumentai rengiami oficialiosiomis kalbomis. 1.  Visi Parlamento dokumentai rengiami oficialiosiomis kalbomis. 2.  Visi Parlamento nariai turi teisę Parlamente kalbėti pasirinktomis oficialiosiomis kalbomis. Viena iš oficialiųjų kalbų sakomos kalbos yra sinchroniškai verčiamos į visas oficialiąsias kalbas ir į kitas kalbas, dėl kurių būtinumo nusprendžia Biuras. 2.  Visi Parlamento nariai turi teisę Parlamente kalbėti pasirinktomis oficialiosiomis kalbomis. Viena iš oficialiųjų kalbų sakomos kalbos yra sinchroniškai verčiamos į visas oficialiąsias kalbas ir į kitas kalbas, dėl kurių būtinumo nusprendžia Biuras. 3.  Komiteto ir delegacijos posėdžiuose žodžiu verčiama į tas oficialiąsias kalbas ir iš tų kalbų, kurias vartoja ir kurių pareikalauja tikrieji ir pavaduojantys to komiteto ar delegacijos nariai. 3.  Komiteto ir delegacijos posėdžiuose žodžiu verčiama į tas oficialiąsias kalbas ir iš tų kalbų, kurias vartoja ir kurių pareikalauja tikrieji ir pavaduojantys to komiteto ar delegacijos nariai. 4.  Komiteto ar delegacijos posėdžiuose, vykstančiuose ne įprastose darbo vietose, žodžiu verčiama į tas oficialiąsias kalbas ir iš tų kalbų, kuriomis kalbantys nariai yra patvirtinę savo dalyvavimą posėdyje. Tokia tvarka išimties atvejais gali būti lankstesnė, susitarus komiteto ar delegacijos nariams. Jei susitarti nepavyksta, sprendžia Biuras. 4.  Komiteto ar delegacijos posėdžiuose, vykstančiuose ne įprastose darbo vietose, žodžiu verčiama į tas oficialiąsias kalbas ir iš tų kalbų, kuriomis kalbantys nariai yra patvirtinę savo dalyvavimą posėdyje. Tokia tvarka išimties atvejais gali būti lankstesnė. Biuras priima būtinas nuostatas. Jei paskelbus balsavimo rezultatus nustatoma, kad esama nesutapimų tarp skirtingų kalbų variantų, Parlamento pirmininkas, remdamasis 184 straipsnio 5 dalimi, nusprendžia, ar paskelbtas rezultatas galioja. Jei jis paskelbia, kad rezultatas galioja, jis turi nuspręsti kurį variantą reikia laikyti priimtu. Tačiau originalas negali būti visada laikomas oficialiu tekstu, kadangi gali pasitaikyti atvejų, kai tekstas kitomis kalbomis skiriasi nuo originalo teksto. 4a.   Paskelbus balsavimo rezultatus, Parlamento pirmininkas nusprendžia dėl prašymų dėl tariamų nesutapimų tarp skirtingų kalbų variantų. Pakeitimas 179 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 159 straipsnis 159 straipsnis 159 straipsnis Pereinamosios nuostatos Pereinamosios nuostatos 1.  Pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi pasibaigus aštuntajai Parlamento kadencijai20, leidžiama nukrypti nuo 158 straipsnio nuostatų, jei, nors ir buvo imtasi reikiamų priemonių, vis dar trūksta tam tikros oficialiosios kalbos vertėjų žodžiu ir raštu. 1.  Pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi pasibaigus aštuntajai Parlamento kadencijai20, leidžiama nukrypti nuo 158 straipsnio nuostatų, jei, nors ir buvo imtasi reikiamų priemonių, vis dar trūksta tam tikros oficialiosios kalbos vertėjų žodžiu ir raštu. 2.  Generalinio sekretoriaus siūlymu Biuras nustato, ar kiekvienos atitinkamos oficialiosios kalbos atveju įvykdytos 1 dalyje nurodytos sąlygos ir, atsižvelgdamas į generalinio sekretoriaus pateikiamą pažangos ataskaitą, kas šešis mėnesius iš naujo apsvarsto šį savo sprendimą. Biuras patvirtina būtinas įgyvendinimo taisykles. 2.  Generalinio sekretoriaus siūlymu ir deramai atsižvelgęs į 3 dalyje nurodytas nuostatas Biuras nustato, ar kiekvienos atitinkamos oficialiosios kalbos atveju įvykdytos 1 dalyje nurodytos sąlygos ir, atsižvelgdamas į generalinio sekretoriaus pateikiamą pažangos ataskaitą, kas šešis mėnesius iš naujo apsvarsto šį savo sprendimą. Biuras patvirtina būtinas įgyvendinimo taisykles. 3.  Taikomos Sutarčių pagrindu Tarybos priimtos laikinos išimtinės nuostatos dėl teisės aktų rengimo, išskyrus Europos Parlamento ir Tarybos kartu priimtus reglamentus. 3.  Taikomos Sutarčių pagrindu Tarybos priimtos laikinos išimtinės nuostatos dėl teisės aktų rengimo. 4.  Remdamasis pagrįsta Biuro rekomendacija, Parlamentas gali bet kada nuspręsti panaikinti šį straipsnį anksčiau arba, baigiantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytam terminui, pratęsti jo galiojimą. 4.  Remdamasis pagrįsta Biuro rekomendacija, Parlamentas gali bet kada nuspręsti panaikinti šį straipsnį anksčiau arba, baigiantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytam terminui, pratęsti jo galiojimą. __________________ __________________ 20 Pratęsta Parlamento 2014 m. vasario 26 d. sprendimu. 20 Pratęsta Parlamento 2014 m. vasario 26 d. sprendimu. Pakeitimas 180 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 160 straipsnis 160 straipsnis 160 straipsnis Dokumentų išdalijimas Dokumentų išdalijimas Parlamento diskusijoms ir sprendimams skirti dokumentai išspausdinami ir išdalijami Parlamento nariams. Šių dokumentų sąrašas skelbiamas Parlamento plenarinių posėdžių protokoluose. Parlamento diskusijoms ir sprendimams skirti dokumentai pateikiami Parlamento nariams. Nedarant poveikio pirmosios pastraipos taikymui, Parlamento nariai ir frakcijos gali tiesiogiai naudotis Europos Parlamento vidaus kompiuterių sistema, kad susipažintų su visais nekonfidencialiais parengiamaisiais dokumentais (pranešimų projektais, rekomendacijų projektais, nuomonių projektais, darbo dokumentais, komitetuose pateiktais pakeitimais). Nedarant poveikio pirmosios pastraipos taikymui, Parlamento nariai ir frakcijos gali tiesiogiai naudotis Europos Parlamento vidaus kompiuterių sistema, kad susipažintų su visais nekonfidencialiais parengiamaisiais dokumentais (pranešimų projektais, rekomendacijų projektais, nuomonių projektais, darbo dokumentais, komitetuose pateiktais pakeitimais). Pakeitimas 181 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 162 straipsnis 162 straipsnis 162 straipsnis Kalbėjimo laiko paskirstymas ir kalbėtojų sąrašas Kalbėjimo laiko paskirstymas ir kalbėtojų sąrašas 1.  Pirmininkų sueiga gali pasiūlyti Parlamentui paskirstyti kalbėjimo per tam tikras diskusijas laiką. Sprendimą dėl tokio pasiūlymo Parlamentas priima be diskusijų. 1.  Pirmininkų sueiga gali pasiūlyti Parlamentui paskirstyti kalbėjimo per tam tikras diskusijas laiką. Sprendimą dėl tokio pasiūlymo Parlamentas priima be diskusijų. 2.  Parlamento nariai negali kalbėti nepakviesti Parlamento pirmininko. Parlamento nariai kalba iš savo vietų ir kreipiasi į Parlamento pirmininką. Jei kalbėtojai nukrypsta nuo temos, Parlamento pirmininkas juos dėl to perspėja. 2.  Parlamento nariai negali kalbėti nepakviesti Parlamento pirmininko. Parlamento nariai kalba iš savo vietų ir kreipiasi į Parlamento pirmininką. Jei kalbėtojai nukrypsta nuo temos, Parlamento pirmininkas juos dėl to perspėja. 3.  Parlamento pirmininkas gali sudaryti pirmos tam tikrų diskusijų dalies kalbėtojų sąrašą, kuriame būtų numatyta viena ar kelios kalbėtojų iš kiekvienos frakcijos pagal jų dydį ir vieno nepriklausomo Parlamento nario grupės. 3.  Parlamento pirmininkas gali sudaryti pirmos tam tikrų diskusijų dalies kalbėtojų sąrašą, kuriame būtų numatyta viena ar kelios kalbėtojų iš kiekvienos frakcijos pagal jų dydį grupės. 4.  Šios diskusijų dalies kalbėti skirtas laikas paskirstomas pagal šiuos kriterijus: 4.  Šios diskusijų dalies kalbėti skirtas laikas paskirstomas pagal šiuos kriterijus: a)  pirmoji kalbėti skirto laiko dalis paskirstoma po lygiai visoms frakcijoms; a)  pirmoji kalbėti skirto laiko dalis paskirstoma po lygiai visoms frakcijoms; b)  kita kalbėjimo laiko dalis paskirstoma frakcijoms proporcingai pagal jų narių skaičių; b)  kita kalbėjimo laiko dalis paskirstoma frakcijoms proporcingai pagal jų narių skaičių; c)  nepriklausomiems Parlamento nariams bendrai skiriamas laikas atitinka laiką, paskirtą kiekvienai frakcijai remiantis a ir b punktais. c)  nepriklausomiems Parlamento nariams bendrai skiriamas laikas atitinka laiką, paskirtą kiekvienai frakcijai remiantis a ir b punktais; ca)  paskirstant kalbėjimo laiką per plenarinį posėdį atsižvelgiama į tai, kad neįgaliems Parlamento nariams gali prireikti daugiau laiko. 5.  Kai bendras kalbėjimo laikas paskirstomas keliems darbotvarkės klausimams svarstyti, frakcijos informuoja Parlamento pirmininką, kiek laiko jos skirs kiekvienam klausimui aptarti. Parlamento pirmininkas užtikrina, kad būtų paisoma taip paskirstyto laiko. 5.  Kai bendras kalbėjimo laikas paskirstomas keliems darbotvarkės klausimams svarstyti, frakcijos informuoja Parlamento pirmininką, kiek laiko jos skirs kiekvienam klausimui aptarti. Parlamento pirmininkas užtikrina, kad būtų paisoma taip paskirstyto laiko. 6.  Likęs diskusijų laikas nėra iš anksto specialiai paskirstomas. Vietoj to Parlamento pirmininkas suteikia galimybę nariams kalbėti paprastai ne ilgiau kaip vieną minutę. Parlamento pirmininkas kiek įmanoma labiau užtikrina, kad paeiliui galėtų kalbėti skirtingų politinių pažiūrų kalbėtojai ir skirtingoms valstybėms narėms atstovaujantys kalbėtojai. 6.  Likęs diskusijų laikas nėra iš anksto specialiai paskirstomas. Vietoj to Parlamento pirmininkas gali suteikti galimybę nariams kalbėti paprastai ne ilgiau kaip vieną minutę. Parlamento pirmininkas kiek įmanoma labiau užtikrina, kad paeiliui galėtų kalbėti skirtingų politinių pažiūrų kalbėtojai ir skirtingoms valstybėms narėms atstovaujantys kalbėtojai. 7.  Atsakingo komiteto pirmininkui ar pranešėjui bei frakcijų pirmininkams, kurie nori kalbėti frakcijų vardu, arba kalbėtojams, kurie juos pavaduoja, jų prašymu suteikiama pirmenybė. 7.  Atsakingo komiteto pirmininkui ar pranešėjui bei frakcijų pirmininkams, kurie nori kalbėti frakcijų vardu, arba kalbėtojams, kurie juos pavaduoja, jų prašymu Parlamento pirmininkas suteikia pirmenybę. 8.  Parlamento pirmininkas gali suteikti žodį Parlamento nariams, kurie pakeldami mėlynąją kortelę parodo, kad kalbant kitam nariui norėtų pateikti jam klausimą, bet ne ilgiau kaip per pusę minutės, jei kalbėtojas sutinka ir jei Parlamento pirmininkas įsitikinęs, kad dėl to nebus trukdoma diskusijoms. 8.  Parlamento pirmininkas gali suteikti žodį Parlamento nariams, kurie pakeldami mėlynąją kortelę parodo, kad kalbant kitam nariui norėtų pateikti jam klausimą, bet ne ilgiau kaip per pusę minutės, susijusį su tuo, ką tas narys pasakė, jei kalbėtojas sutinka ir jei Parlamento pirmininkas įsitikinęs, kad dėl to nebus trukdoma diskusijoms ir kad kelis kartus iš eilės keliant mėlynąsias korteles nebus didelio frakcijų, kurioms priklauso kalbantys nariai, politinių pažiūrų disbalanso. 9.  Parlamento nariai gali kalbėti ne ilgiau kaip vieną minutę šiais klausimais: posėdžio protokolo, procedūrinių pasiūlymų, galutinio darbotvarkės projekto pakeitimų ar darbotvarkės pakeitimų. 9.  Parlamento nariai gali kalbėti ne ilgiau kaip vieną minutę šiais klausimais: posėdžio protokolo, procedūrinių pasiūlymų, galutinio darbotvarkės projekto pakeitimų ar darbotvarkės pakeitimų. 10.   Nepažeisdamas kitų drausminių įgaliojimų Parlamento pirmininkas gali pareikalauti išbraukti iš posėdžio diskusijų stenogramos tų Parlamento narių, kuriems nebuvo suteiktas žodis arba kurie viršijo jiems suteiktą laiką, kalbas. 11.  Kai diskutuojama dėl pranešimo, Komisija ir Taryba paprastai išklausomos iš karto po to, kai pranešėjas pristato pranešimą. Komisija, Taryba ir pranešėjas gali kalbėti dar kartą, atsakydami į Parlamento narių išsakytas mintis. 11.  Kai diskutuojama dėl pranešimo, Komisija ir Taryba paprastai išklausomos iš karto po to, kai pranešėjas pristato pranešimą. Komisija, Taryba ir pranešėjas gali kalbėti dar kartą, atsakydami į Parlamento narių išsakytas mintis. 12.  Per diskusijas nekalbėję Parlamento nariai gali ne daugiau kaip kartą per mėnesinę sesiją įteikti ne ilgesnį kaip 200 žodžių raštišką pareiškimą, kuris pridedamas prie diskusijų stenogramos. 12.  Per diskusijas nekalbėję Parlamento nariai gali ne daugiau kaip kartą per mėnesinę sesiją įteikti ne ilgesnį kaip 200 žodžių raštišką pareiškimą, kuris pridedamas prie diskusijų stenogramos. 13.  Nepažeidžiant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 230 straipsnio nuostatų, Parlamento pirmininkas ieško būdų, kaip pasiekti sutarimą su Komisija, Taryba ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku dėl jų kalboms skiriamo laiko. 13.  Tinkamai atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 230 straipsnį, Parlamento pirmininkas ieško būdų, kaip pasiekti sutarimą su Komisija, Taryba ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku dėl jų kalboms skiriamo laiko. Pakeitimas 182 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 164 a straipsnis (naujas) 164a straipsnis Trukdymo prevencija Parlamento pirmininkas turi įgaliojimus pareikalauti liautis teikti nereikalingus pasiūlymus, pavyzdžiui, dėl darbo tvarkos, dėl procedūros, paaiškinimus dėl balsavimo ar prašymus dėl atskiro balsavimo, balsavimo dalimis ar vardinio balsavimo, kai jis įsitikinęs, kad tais pasiūlymais ar prašymais akivaizdžiai siekiama ilgam laikui itin sutrukdyti Parlamento darbą arba pažeisti kitų Parlamento narių teises, ir dėl tų pasiūlymų ar prašymų taip atsitiktų. (3 skyriuje „Bendra posėdžių organizavimo tvarka“) Pakeitimas 183 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 165 straipsnis 165 straipsnis 165 straipsnis Neatidėliotinos priemonės Neatidėliotinos priemonės 1.  Parlamento pirmininkas paragina laikytis tvarkos Parlamento narį, kuris trukdo sklandžiam posėdžio darbui ar kurio elgesys nesuderinamas su atitinkamomis 11 straipsnio nuostatomis. 1.  Parlamento pirmininkas paragina laikytis tvarkos Parlamento narį, kuris trukdo sklandžiam posėdžio darbui ar kurio elgesys nesuderinamas su atitinkamomis 11 straipsnio nuostatomis. 2.  Jei įspėtasis Parlamento narys toliau trukdo dirbti, Parlamento pirmininkas dar kartą paragina jį laikytis tvarkos, ir šis įspėjimas įrašomas į protokolą. 2.  Jei įspėtasis Parlamento narys toliau trukdo dirbti, Parlamento pirmininkas dar kartą paragina jį laikytis tvarkos, ir šis įspėjimas įrašomas į protokolą. 3.  Jei trukdoma toliau ar padaromi nauji nusižengimai, Parlamento pirmininkas gali iš pažeidėjo atimti teisę kalbėti bei išprašyti jį iš salės neleisdamas dalyvauti likusioje posėdžio dalyje. Ypač rimtais atvejais Parlamento pirmininkas gali pasinaudoti pastarąja priemone nedelsdamas ir be antrojo įspėjimo. Generalinis sekretorius, pasitelkdamas į pagalbą salės tvarkdarius ir, jei būtina, Parlamento Saugos tarnybą, nedelsdamas pasirūpina, kad tokios drausminės priemonės būtų vykdomos. 3.  Jei trukdoma toliau ar padaromi nauji nusižengimai, Parlamento pirmininkas gali iš pažeidėjo atimti teisę kalbėti bei išprašyti jį iš salės neleisdamas dalyvauti likusioje posėdžio dalyje. Ypač rimtais atvejais Parlamento pirmininkas gali pasinaudoti pastarąja priemone nedelsdamas ir be antrojo įspėjimo. Generalinis sekretorius, pasitelkdamas į pagalbą salės tvarkdarius ir, jei būtina, Parlamento Saugos tarnybą, nedelsdamas pasirūpina, kad tokios drausminės priemonės būtų vykdomos. 4.  Jei dėl trukdymo sutrinka Parlamento darbas, Parlamento pirmininkas, siekdamas atstatyti tvarką, tam tikram laikui sustabdo posėdį arba jį pabaigia. Jei Parlamento pirmininko neklausoma, jis palieka Parlamento pirmininko vietą. Šis veiksmas reiškia, kad posėdis sustabdomas. Posėdis tęsiamas Parlamento pirmininkui vėl jį sukvietus. 4.  Jei dėl trukdymo sutrinka Parlamento darbas, Parlamento pirmininkas, siekdamas atstatyti tvarką, tam tikram laikui sustabdo posėdį arba jį pabaigia. Jei Parlamento pirmininko neklausoma, jis palieka Parlamento pirmininko vietą. Šis veiksmas reiškia, kad posėdis sustabdomas. Posėdis tęsiamas Parlamento pirmininkui vėl jį sukvietus. 4a.   Parlamento pirmininkas gali nuspręsti nutraukti tiesioginę posėdžio transliaciją, jei Parlamento narys savo kalba arba elgesiu ką nors šmeižia, reiškia rasistines ar ksenofobines mintis. 4b.   Parlamento pirmininkas gali nuspręsti iš posėdžio garso ir vaizdo įrašų ištrinti Parlamento nario kalbos dalis, kuriose kas nors šmeižiamas, reiškiamos rasistinės ar ksenofobinės mintys. Tas sprendimas įsigalioja nedelsiant. Tačiau tą sprendimą ne vėliau kaip per keturias savaites nuo jo priėmimo arba, jei per tą laiką Biuras neposėdžiauja, per kitą jo posėdį, patvirtina Biuras. 5.  1–4 dalyse numatyti įgaliojimai mutatis mutandis suteikiami valdymo organų, komitetų ir delegacijų posėdžių pirmininkams, kaip numatyta Darbo tvarkos taisyklėse. 5.  1–4b dalyse numatyti įgaliojimai mutatis mutandis suteikiami valdymo organų, komitetų ir delegacijų posėdžių pirmininkams, kaip numatyta Darbo tvarkos taisyklėse. 6.  Prireikus atsižvelgdamas į elgesio normų pažeidimo sunkumą, posėdžio pirmininkas ne vėliau kaip iki kitos mėnesinės sesijos arba valdymo organo, komiteto ar delegacijos kito posėdžio gali Parlamento pirmininkui pateikti prašymą taikyti 166 straipsnį. 6.  Prireikus atsižvelgdamas į elgesio normų pažeidimo sunkumą, posėdžio pirmininkas ne vėliau kaip iki kitos mėnesinės sesijos arba valdymo organo, komiteto ar delegacijos kito posėdžio gali Parlamento pirmininkui pateikti prašymą taikyti 166 straipsnį. Pakeitimas 184 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 166 straipsnis 166 straipsnis 166 straipsnis Nuobaudos Nuobaudos 1.  Ypatingai rimto trukdymo posėdžio darbui ir sutrikimų Parlamento darbe atvejais, kai pažeidžiami 11 straipsnyje nustatyti principai, Parlamento pirmininkas, išklausęs atitinkamą Parlamento narį, priima motyvuotą sprendimą, kuriuo skiriama atitinkama nuobauda, ir prieš paskelbdamas jį per plenarinį posėdį apie šį sprendimą praneša atitinkamam Parlamento nariui ir valdymo organų, komitetų ar delegacijų, kuriems tas Parlamento narys priklauso, pirmininkams. 1.  Rimto trukdymo posėdžio darbui ir sutrikimų Parlamento darbe atvejais, kai pažeidžiami 11 straipsnyje nustatyti principai, Parlamento pirmininkas priima motyvuotą sprendimą, kuriuo skiriama atitinkama nuobauda. Prieš priimdamas sprendimą Parlamento pirmininkas atitinkamo nario paprašo raštu pateikti pastabas. Ypatingais atvejais Parlamento pirmininkas gali nuspręsti atitinkamą narį pakviesti pateikti savo pastabas žodžiu. Atitinkamam nariui apie sprendimą pranešama registruotu laišku arba, skubiais atvejais, per kurjerius. Po to, kai apie sprendimą pranešama atitinkamam Parlamento nariui, apie jam paskirtą nuobaudą Parlamento pirmininkas paskelbia Parlamentui ir informuoja valdymo organų, komitetų ar delegacijų, kuriems tas Parlamento narys priklauso, pirmininkus. Kai spendimas dėl nuobaudos tampa galutiniu, jis skelbiamas matomoje Parlamento interneto svetainės vietoje likusią kadencijos dalį. 2.  Įvertinant konkretų elgesį, būtina atsižvelgti į jo išskirtinį, pasikartojantį ar nuolatinį pobūdį, taip pat ir į jo šiurkštumo laipsnį, remiantis prie šių Darbo tvarkos taisyklių pridedamomis gairėmis21. 2.  Įvertinant konkretų elgesį, būtina atsižvelgti į jo išskirtinį, pasikartojantį ar nuolatinį pobūdį, taip pat ir į jo šiurkštumo laipsnį. Reikėtų skirti matomo pobūdžio elgesį, kuris gali būti toleruojamas, jeigu juo niekas neįžeidžiamas ar neapšmeižiamas, kuris nėra rasistinis ar ksenofobinis ir neperžengia leistinų ribų, ir elgesį, kuriuo aktyviai trikdoma Parlamento veikla. 3.  Nuobauda gali apimti vieną ar kelias toliau išvardytas priemones: 3.  Nuobauda gali apimti vieną ar kelias toliau išvardytas priemones: a)  papeikimą; a)  papeikimą; b)  teisės gauti dienpinigių išmoką atėmimą nuo dviejų iki dešimties dienų; b)  teisės gauti dienpinigių išmoką atėmimą nuo dviejų iki trisdešimties dienų; c)  laikiną (nuo dviejų iki dešimties iš eilės einančių Parlamento arba bet kurio iš jo valdymo organų, komitetų ar delegacijų posėdžių dienų) uždraudimą dalyvauti visoje arba tam tikroje Parlamento veikloje, nepažeidžiant teisės balsuoti plenariniame posėdyje, su sąlyga, kad šiuo atveju griežtai laikomasi elgesio normų; c)  laikiną (nuo dviejų iki trisdešimties Parlamento arba bet kurio iš jo valdymo organų, komitetų ar delegacijų posėdžių dienų) uždraudimą dalyvauti visoje arba tam tikroje Parlamento veikloje, nedarant poveikio teisei balsuoti plenariniame posėdyje, su sąlyga, kad šiuo atveju griežtai laikomasi elgesio normų; d)  remiantis 21 straipsniu Pirmininkų sueigai teikiamą pasiūlymą sustabdyti ar nutraukti vieną ar keletą Parlamento nario, einančio tam tikras pareigas Parlamente, įgaliojimų. da)   draudimą iki vienerių metų Parlamento nariui atstovauti Parlamentui tarpparlamentinėse delegacijoje, tarpparlamentinėse konferencijose ar kituose tarpinstituciniuose forumuose; db)   nesilaikant konfidencialumo įsipareigojimų, teisės susipažinti su konfidencialia ar įslaptinta informacija apribojimą iki vienerių metų. 3a.   3 dalies b–db punktuose nustatytos priemonės gali būti padvigubintos, jei nusižengiama pakartotinai arba jei Parlamento narys atsisako laikytis priemonių, kurių imtasi pagal 165 straipsnio 3 dalį. 3b.   Parlamento pirmininkas gali papildomai pateikti pasiūlymą Pirmininkų sueigai sustabdyti ar nutraukti vieną ar daugiau Parlamento nario, einančio tam tikras pareigas Parlamente, įgaliojimų, laikydamasis 21 straipsnyje nustatytos procedūros. __________________ 21 Žr. XV priedą. Pakeitimas 185 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 167 straipsnis 167 straipsnis 167 straipsnis Vidaus skundų pateikimo tvarka Vidaus skundų pateikimo tvarka Atitinkamas Parlamento narys per dvi savaites nuo pranešimo apie Parlamento pirmininko paskirtą nuobaudą gali pateikti skundą Biurui. Pateikus skundą sustabdomas nuobaudos taikymas. Nedarant poveikio Parlamento nario teisėms, susijusioms su apskundimu už Parlamento ribų, ne vėliau kaip per keturias savaites nuo skundo pateikimo dienos Biuras gali panaikinti, patvirtinti arba sumažinti paskirtą nuobaudą. Jeigu per nustatytą terminą Biuras nepriima sprendimo, nuobauda laikoma niekine ir negaliojančia. Atitinkamas Parlamento narys per dvi savaites nuo pranešimo apie Parlamento pirmininko pagal 166 straipsnio 1–3a dalis paskirtą nuobaudą gali pateikti skundą Biurui. Pateikus skundą sustabdomas nuobaudos taikymas. Nedarant poveikio Parlamento nario teisėms, susijusioms su apskundimu už Parlamento ribų, ne vėliau kaip per keturias savaites nuo skundo pateikimo dienos arba, jei per tą laiką neposėdžiauja, per kitą posėdį Biuras gali panaikinti, patvirtinti arba pakeisti paskirtą nuobaudą. Jeigu per nustatytą terminą Biuras nepriima sprendimo, nuobauda laikoma niekine ir negaliojančia. Pakeitimas 186 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės VII antraštinės dalies 5 skyriaus pavadinimas KVORUMAS IR BALSAVIMAS KVORUMAS, PAKEITIMAI IR BALSAVIMAS Pakeitimas 187 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 168 straipsnis 168 straipsnis 168 straipsnis Kvorumas Kvorumas 1.  Parlamentas svarsto, sprendžia dėl darbotvarkės ir tvirtina posėdžio protokolus, nesvarbu, kiek Parlamento narių dalyvauja posėdyje. 1.  Parlamentas svarsto, sprendžia dėl darbotvarkės ir tvirtina posėdžio protokolus, nesvarbu, kiek Parlamento narių dalyvauja posėdyje. 2.  Kvorumas yra, jei į posėdžių salę susirenka viena trečioji visų Parlamento narių. 2.  Kvorumas yra, jei į posėdžių salę susirenka viena trečioji visų Parlamento narių. 3.  Balsavimas yra teisėtas, koks bebūtų balsuojančiųjų skaičius, nebent prieš balsuojant, Parlamento pirmininkas išankstiniu ne mažiau kaip keturiasdešimties Parlamento narių prašymu konstatuoja, kad kvorumo nėra. Jei iš balsavimo rezultatų matyti, kad nebuvo kvorumo, balsavimas įrašomas į ateinančio posėdžio darbotvarkę. 3.  Balsavimas yra teisėtas, koks bebūtų balsuojančiųjų skaičius, nebent Parlamento pirmininkas ne mažiau kaip keturiasdešimties Parlamento narių prašymu, pateiktu prieš prasidedant balsavimui, konstatuoja, kad kvorumo nėra. Jeigu posėdžių salėje esančių Parlamento narių skaičiaus nepakanka kvorumui sudaryti, Parlamento pirmininkas paskelbia, kad kvorumas nesusidarė, ir balsavimas įrašomas į ateinančio plenarinio posėdžio darbotvarkę. Prašymą dėl kvorumo konstatavimo gali pateikti ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių. Frakcijos vardu prašymas nepriimamas. Nustatant balsavimo rezultatus, reikia atsižvelgti, remiantis šio straipsnio 2 dalimi, į visų posėdžių salėje esančių Parlamento narių skaičių ir, remiantis šio straipsnio 4 dalimi, visų Parlamento narių, paprašiusių konstatuoti kvorumą, skaičių. Šiuo tikslu negali būti naudojama elektroninė balsų skaičiavimo sistema. Posėdžių salės durys negali būti uždaromos. Elektroninė balsavimo sistema gali būti naudojama siekiant patikrinti, ar pasiekta keturiasdešimties Parlamento narių riba, tačiau ji negali būti naudojama patikrinti, ar yra kvorumas. Posėdžių salės durys negali būti uždaromos. Jeigu posėdžių salėje esančių Parlamento narių skaičiaus nepakanka kvorumui sudaryti, Parlamento pirmininkas neskelbia balsavimo rezultatų ir konstatuoja, kad kvorumas nesusidarė. Šio straipsnio 3 dalies paskutinis sakinys netaikomas balsuojant dėl procedūrinių pasiūlymų, bet taikomas tik balsuojant dėl paties turinio. 4.  Paprašę konstatuoti kvorumą Parlamento nariai, remiantis šio straipsnio 2 dalimi, įskaitomi į posėdžių salėje esančių Parlamento narių skaičių, net jei jų nebėra posėdžių salėje. 4.  Prašantys konstatuoti kvorumą Parlamento nariai prašymo metu turi būti posėdžių salėje ir, remiantis šio straipsnio 2 ir 3 dalimis, įskaitomi į posėdžių salėje esančių Parlamento narių skaičių, net jei jie paskui išeina iš posėdžių salės. Paprašę konstatuoti kvorumą Parlamento nariai turi būti posėdžių salėje tuo metu, kai pateikiamas šis prašymas. 5.  Jei dalyvauja mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių, Parlamento pirmininkas gali konstatuoti, kad kvorumo nėra. 5.  Jei dalyvauja mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių, Parlamento pirmininkas gali konstatuoti, kad kvorumo nėra. Pakeitimas 188 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 168 a straipsnis (naujas) 168a straipsnis Ribos 1.   Šiose Darbo tvarkos taisyklėse, jei nenurodyta kitaip, vartojamų terminų apibrėžtys: a)   žema riba – viena dvidešimtoji visų Parlamento narių arba frakcija; b)   vidutinė riba – viena dešimtoji visų Parlamento narių, kurią sudaro viena ar daugiau frakcijų ar atskiri Parlamento nariai, arba ir frakcija (-os), ir atskiri Parlamento nariai; c)   aukšta riba – viena penktoji visų Parlamento narių, kurią sudaro viena ar daugiau frakcijų ar atskiri Parlamento nariai, arba ir frakcija (-os), ir atskiri Parlamento nariai. 2.   Kai reikalaujama Parlamento nario parašo siekiant nustatyti, ar taikytina riba buvo pasiekta, tas parašas gali būti padėtas raštu arba elektronine forma, pasinaudojus Parlamento elektroninio parašo sistema. Per atitinkamą terminą Parlamento narys gali atšaukti savo parašą, tačiau negali jo padėti iš naujo. 3.   Kai norint pasiekti ribą reikalinga frakcijos parama, frakcija veikia per savo pirmininką arba per jo tuo tikslu tinkamai paskirtą asmenį. 4.   Taikant vidutinę ir aukštą ribą frakcijos parama skaičiuojama taip: –   tais atvejais, kai plenarinio ar kito posėdžio metu taikomas Darbo tvarkos taisyklių straipsnis, kuriame nustatyta tokia riba: skaičiuojami visi fiziškai dalyvaujantys remiančios frakcijos nariai; –   visais kitais atvejais: skaičiuojami visi remiančios frakcijos nariai; Pakeitimas 189 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės Horizontalus suderinimas Straipsnių ir pakeitimų horizontalus suderinimas su 168a straipsnyje naujai nustatytomis ribomis. A.  Toliau nurodytuose straipsniuose ar toliau nurodytų straipsnių pakeitimuose bet kuria gramatine forma pateikti žodžiai „frakcija arba ne mažiau kaip keturiasdešimt narių“ pakeičiami žodžiais „frakcija arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiantis Parlamento narių skaičius“ su visais reikiamais gramatiniais pakeitimais: 15 straipsnio 1 dalis; 38 straipsnio 2 dalis; 38a straipsnio 1 dalis (nauja); 59 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa (nauja); 59 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa (nauja); 59 straipsnio 1a dalies pirma pastraipa (nauja); 59 straipsnio 1b dalies ketvirta pastraipa (nauja); 59 straipsnio 1b dalies penkta pastraipa (nauja); 63 straipsnio 4 dalis ir 78e straipsnio 2 dalis; 67a straipsnio 1 dalies pirma pastraipa (nauja) ir 68 straipsnio 1 dalis; 67a straipsnio 2 dalies pirma pastraipa (nauja); 67a straipsnio 4 dalies pirma pastraipa (nauja); 69 straipsnio 1 dalis; 81 straipsnio 2 dalis; 88 straipsnio 1 dalies antra pastraipa; 105 straipsnio 3 ir 4 dalys; 105 straipsnio 6 dalies trečia įtrauka; 106 straipsnio 4 dalies c punkto antra pastraipa (nauja); 108 straipsnio 2 dalis; 108 straipsnio 4 dalis; 113 straipsnio 4a dalis (nauja); 118 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa; 121 straipsnio 3 dalis; 122 straipsnio 3 dalis; 122a straipsnio 4 dalis (nauja); 123 straipsnio 2 dalis; 128 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa; 135 straipsnio 1 dalis; 135 straipsnio 2 dalis; 137 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa; 138 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa; 150 straipsnio 2 dalis; 150 straipsnio 3 dalis; 152 straipsnio 1 dalis; 153 straipsnio 1 dalis; 154 straipsnio 1 dalis; 169 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa; 170 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa; 174 straipsnio 5 dalis; 174 straipsnio 6 dalis; 176 straipsnio 1 dalis; 180 straipsnio 1 dalis; 187 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa; 188 straipsnio 1 dalies pirma ir antra pastraipos; 189 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa; 190 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa; 190 straipsnio 4 dalis; 226 straipsnio 4 dalis; 231 straipsnio 4 dalis; XVI priedo 1c dalies septinta pastraipa. 88 straipsnio 4 dalyje ir 113 straipsnio 4a dalyje bet kuria gramatine forma pateikti žodžiai „ne mažiau kaip keturiasdešimt narių“ pakeičiami žodžiais „frakcija arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiantis Parlamento narių skaičius“ su visais reikiamais gramatiniais pakeitimais. B.  50 straipsnio 1 dalyje ir 50 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje bet kuria gramatine forma pateikti žodžiai „ne mažiau kaip viena dešimtoji komiteto narių“ pakeičiami žodžiais „ne mažiau kaip vidutinę ribą siekiantis Parlamento narių skaičius arba frakcija (-os)“ su visais reikiamais gramatiniais pakeitimais. 73a straipsnio 2 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje bet kuria gramatine forma pateikti žodžiai „frakcija arba atskiri Parlamento nariai, kartu sudarantys vieną dešimtąją visų Parlamento narių“ pakeičiami žodžiais „ne mažiau kaip vidutinę ribą siekiantis Parlamento narių skaičius arba frakcija (-os)“ su visais reikiamais gramatiniais pakeitimais. 210a straipsnio 4 dalyje žodžiai „trys komiteto nariai“ pakeičiami žodžiais „ne mažiau kaip vidutinę ribą siekiantis Parlamento narių skaičius arba frakcija (-os)“ su visais reikiamais gramatiniais pakeitimais. C.  15 straipsnio 1 dalyje žodžiai „viena penktoji visų Parlamento narių“ pakeičiami žodžiais „ne mažiau kaip aukštą ribą siekiantis Parlamento narių skaičius arba frakcija (-os)“ su visais reikiamais gramatiniais pakeitimais. 182 straipsnio 2 dalyje ir 180a straipsnio 2 dalyje žodžiai „ne mažiau kaip viena penktoji visų Parlamento narių“ pakeičiami žodžiais „ne mažiau kaip aukštą ribą siekiantis Parlamento narių skaičius arba frakcija (-os)“ su visais reikiamais gramatiniais pakeitimais. 191 straipsnio 1 dalyje žodžiai „frakcijos ar ne mažiau kaip keturiasdešimties Parlamento narių“ pakeičiami žodžiais „ne mažiau kaip aukštą ribą siekiantis Parlamento narių skaičius arba frakcija (-os)“ su visais reikiamais gramatiniais pakeitimais. 204 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje ir 208 straipsnio 2 dalyje bet kuria gramatine forma pateikti žodžiai „viena šeštoji komiteto narių“ pakeičiami žodžiais „ne mažiau kaip aukštą ribą siekiantis komiteto narių skaičius arba frakcija (-os)“ su visais reikiamais gramatiniais pakeitimais. 208 straipsnio 3 dalyje žodžiai „ketvirtadalis komiteto narių“ pakeičiami žodžiais „ne mažiau kaip aukštą ribą siekiantis Parlamento narių skaičius arba frakcija (-os)“ su visais reikiamais gramatiniais pakeitimais. D.  Šis horizontalus ribų suderinimas nedaro poveikio pirmiau minėtų straipsnių ir pakeitimų priėmimui, atmetimui ar daliniam keitimui kitais nei ribų aspektais. (Šis pakeitimas taikomas visam tekstui. Jei jis bus priimtas, reikės atlikti pakeitimus visame tekste.) Pakeitimas 190 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 169 straipsnis 169 straipsnis 169 straipsnis Pakeitimų pateikimas ir jų pristatymas Pakeitimų pateikimas ir jų pristatymas 1.  Atsakingas komitetas, frakcija arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių gali teikti pakeitimus, kurie svarstomi plenarinio posėdžio metu. 1.  Atsakingas komitetas, frakcija arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių gali teikti pakeitimus, kurie svarstomi plenarinio posėdžio metu. Paskelbiami visi pakeitimus pasirašę autoriai. Pakeitimai turi būti pateikti raštu ir pasirašyti jų autorių. Pakeitimai turi būti pateikti raštu ir pasirašyti jų autorių. Teisėkūros dokumentų, numatytų 47 straipsnio 1 dalyje, pakeitimus gali lydėti trumpi pagrindimai. Už šiuos pagrindimus yra atsakingas jų autorius ir šie pagrindimai neteikiami balsuoti. Kartu su pasiūlymų dėl teisiškai privalomų aktų pakeitimais gali būti pateikiami trumpi pagrindimai. Už šiuos pagrindimus yra atsakingas jų autorius ir šie pagrindimai neteikiami balsuoti. 2.  Nepažeidžiant 170 straipsnyje numatytų apribojimų, pakeitimu gali būti siekiama iš dalies pakeisti bet kokią teksto dalį ir išbraukti, įterpti ar pakeisti vienus žodžius ar skaičius kitais. 2.  Nepažeidžiant 170 straipsnyje numatytų apribojimų, pakeitimu gali būti siekiama iš dalies pakeisti bet kokią teksto dalį ir išbraukti, įterpti ar pakeisti vienus žodžius ar skaičius kitais. Šiame ir 170 straipsniuose žodis „tekstas“ reiškia visą pasiūlymą dėl rezoliucijos, visą teisėkūros rezoliucijos projektą, visą pasiūlymą dėl sprendimo ar visą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Šiame ir 170 straipsniuose žodis „tekstas“ reiškia visą pasiūlymą dėl rezoliucijos, visą teisėkūros rezoliucijos projektą, visą pasiūlymą dėl sprendimo ar visą pasiūlymą dėl teisiškai privalomo akto. 3.  Parlamento pirmininkas nustato pakeitimų pateikimo terminą. 3.  Parlamento pirmininkas nustato pakeitimų pateikimo terminą. 4.  Pakeitimo autorius ar kitas Parlamento narys, kurį vietoj savęs paskiria pakeitimo autorius, gali pristatyti pakeitimą diskusijų metu. 4.  Pakeitimo autorius ar kitas Parlamento narys, kurį vietoj savęs paskiria pakeitimo autorius, gali pristatyti pakeitimą diskusijų metu. 5.  Jei autorius savo pakeitimą atsiima, šis pakeitimas, jei jo nedelsdamas nepateikia kitas Parlamento narys, atkrenta. 5.  Jei autorius savo pakeitimą atsiima, šis pakeitimas, jei jo nedelsdamas nepateikia kitas Parlamento narys, atkrenta. 6.  Jei Parlamentas nenusprendžia kitaip, pakeitimai teikiami balsuoti tik po to, kai jie buvo išspausdinti ir išdalyti visomis oficialiosiomis kalbomis. Parlamentas negali nuspręsti kitaip, jei tam prieštarauja ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių. Parlamentas vengia priimti sprendimus, dėl kurių tam tikrą kalbą vartojantys Parlamento nariai nepriimtinu mastu atsidurtų nepalankioje padėtyje. 6.  Jei Parlamentas nenusprendžia kitaip, pakeitimai teikiami balsuoti tik po to, kai jie buvo pateikti visomis oficialiosiomis kalbomis. Parlamentas negali nuspręsti kitaip, jei tam prieštarauja ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių. Parlamentas vengia priimti sprendimus, dėl kurių tam tikrą kalbą vartojantys Parlamento nariai nepriimtinu mastu atsidurtų nepalankioje padėtyje. Kai dalyvauja mažiau kaip šimtas narių, Parlamentas negali nuspręsti kitaip, jei ne mažiau kaip viena dešimtoji dalyvaujančių Parlamento narių tam prieštarauja. Kai dalyvauja mažiau kaip šimtas narių, Parlamentas negali nuspręsti kitaip, jei ne mažiau kaip viena dešimtoji dalyvaujančių Parlamento narių tam prieštarauja. Pirmininko siūlymu žodinis pakeitimas ar bet kokia kita žodinė pataisa laikoma pakeitimu, neišdalytu visomis oficialiomis kalbomis. Jei Pirmininkas laiko jį priimtinu remiantis 170 straipsnio 3 dalimi ir nesant prieštaravimų pagal 169 straipsnio 6 dalį, jis teikiamas balsuoti pagal nustatytą balsavimo tvarką. Pirmininko siūlymu žodinis pakeitimas ar bet kokia kita žodinė pataisa laikoma pakeitimu, nepateiktu visomis oficialiomis kalbomis. Jei Pirmininkas laiko jį priimtinu remiantis 170 straipsnio 3 dalimi ir nesant prieštaravimų pagal 169 straipsnio 6 dalį, jis teikiamas balsuoti pagal nustatytą balsavimo tvarką. Komitete reikiamas balsų skaičius prieštarauti dėl tokio pakeitimo ar tokios pataisos teikimo balsuoti nustatomas remiantis 209 straipsniu ir yra proporcingas skaičiui, taikomam per plenarinį posėdį, suapvalintam iki artimiausio sveiko skaičiaus, jei reikia. Komitete reikiamas balsų skaičius prieštarauti dėl tokio pakeitimo ar tokios pataisos teikimo balsuoti nustatomas remiantis 209 straipsniu ir yra proporcingas skaičiui, taikomam per plenarinį posėdį, suapvalintam iki artimiausio sveiko skaičiaus, jei reikia. Pakeitimas 191 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 170 straipsnis 170 straipsnis 170 straipsnis Pakeitimų priimtinumas Pakeitimų priimtinumas 1.  Pakeitimas yra nepriimtinas, jei: 1.  Nedarant poveikio 52 straipsnio 2 dalyje nustatytoms papildomoms sąlygoms dėl pranešimų savo iniciatyva ir 69 straipsnio 2 dalyje – dėl Tarybos pozicijos pakeitimų, pakeitimas yra nepriimtinas, jei: a)  jis nėra tiesiogiai susijęs su tekstu, kurį juo norima pakeisti; a)  jis nėra tiesiogiai susijęs su tekstu, kurį juo norima pakeisti; b)  juo siekiama išbraukti visą tekstą arba visą tekstą pakeisti kitu; b)  juo siekiama išbraukti visą tekstą arba visą tekstą pakeisti kitu; c)  juo siekiama pakeisti daugiau nei vieną teksto, su kuriuo jis yra susijęs, straipsnį ar straipsnio dalį. Ši nuostata netaikoma kompromisiniams pakeitimams ar pakeitimams, kuriais siekiama pakeisti tą patį ar tuos pačius žodžius visame tekste; c)  juo siekiama pakeisti daugiau nei vieną teksto, su kuriuo jis yra susijęs, straipsnį ar straipsnio dalį. Ši nuostata netaikoma kompromisiniams pakeitimams ar pakeitimams, kuriais siekiama pakeisti tą patį ar tuos pačius žodžius visame tekste; ca)   juo siekiama iš dalies pakeisti pasiūlymą dėl Sąjungos teisės aktų kodifikavimo; vis dėlto mutatis mutandis taikoma 103 straipsnio 3 dalies antra pastraipa; cb)   juo siekiama iš dalies pakeisti nepakeistas pasiūlymo dėl Sąjungos teisės aktų išdėstymo nauja redakcija dalis; vis dėlto mutatis mutandis taikomos 104 straipsnio 2 dalies antra pastraipa ir 104 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa; d)  paaiškėja, kad teksto, kurį pakeitimu norima pakeisti, nauja redakcija nereikalauja pakeitimų bent viena iš oficialiųjų kalbų; šiuo atveju Parlamento pirmininkas su suinteresuotais asmenimis ieško tinkamo kalbinio sprendimo. d)  juo siekiama užtikrinti tik teksto kalbinį taisyklingumą ir nuoseklų terminų vartojimą kalba, kuria pateikiamas pakeitimas; šiuo atveju Parlamento pirmininkas su suinteresuotais asmenimis ieško tinkamo kalbinio sprendimo. 2.   Visi pakeitimai, prieštaraujantys anksčiau priimtiems sprendimams dėl to paties teksto to paties balsavimo metu, atkrenta. 3.  Parlamento pirmininkas sprendžia dėl pakeitimų priimtinumo. 3.  Parlamento pirmininkas sprendžia dėl pakeitimų priimtinumo. Parlamento pirmininkas, spręsdamas dėl pakeitimų priimtinumo pagal šio straipsnio 3 dalį, remiasi ne tik šio straipsnio 1 ar 2 dalyse esančiomis nuostatomis, bet visomis Darbo tvarkos taisyklių nuostatomis. Parlamento pirmininkas, spręsdamas dėl pakeitimų priimtinumo pagal šio straipsnio 3 dalį, remiasi ne tik šio straipsnio 1 dalyje esančiomis nuostatomis, bet visomis Darbo tvarkos taisyklių nuostatomis. 4.  Frakcija arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių gali pateikti alternatyvų pasiūlymą dėl rezoliucijos, kuris pakeistų su teisėkūra nesusijusį pasiūlymą dėl rezoliucijos, esantį komiteto pranešime. 4.  Frakcija arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių gali pateikti alternatyvų pasiūlymą dėl rezoliucijos, kuris pakeistų su teisėkūra nesusijusį pasiūlymą dėl rezoliucijos, esantį komiteto pranešime. Šiuo atveju frakcija arba atitinkami Parlamento nariai negali teikti atsakingo komiteto pasiūlymo dėl rezoliucijos pakeitimų. Alternatyvus pasiūlymas dėl rezoliucijos negali būti ilgesnis nei atsakingo komiteto pasiūlymas dėl rezoliucijos. Parlamentui jis pateikiamas balsuoti vienu balsavimu ir be pakeitimų. Šiuo atveju frakcija arba atitinkami Parlamento nariai negali teikti atsakingo komiteto pasiūlymo dėl rezoliucijos pakeitimų. Alternatyvus pasiūlymas dėl rezoliucijos negali būti ilgesnis nei atsakingo komiteto pasiūlymas dėl rezoliucijos. Parlamentui jis pateikiamas balsuoti vienu balsavimu ir be pakeitimų. Mutatis mutandis taikoma 123 straipsnio 4 dalis. Mutatis mutandis taikomos 123 straipsnio 4 ir 4a dalys dėl bendrų pasiūlymų dėl rezoliucijų. 4a.   Išimties tvarka, Parlamento pirmininkui sutikus, pakeitimai gali būti pateikti pasibaigus pakeitimų teikimo terminui, jei tai yra kompromisiniai pakeitimai arba jei buvo iškilę techninių problemų. Parlamento pirmininkas sprendžia dėl tokių pakeitimų priimtinumo. Kad būtų galima dėl jų balsuoti, Parlamento pirmininkas, prieš juos pateikdamas balsavimui, turi gauti Parlamento sutikimą. Gali būti taikomi šie bendri kompromisinių pakeitimų priimtinumo kriterijai: –   paprastai kompromisiniai pakeitimai susiję su tomis teksto dalimis, dėl kurių buvo pateikta pakeitimų iki pakeitimų pateikimo termino pabaigos; –   paprastai kompromisinius pakeitimus teikia Parlamento daugumai atstovaujančios frakcijos, atitinkamų komitetų pirmininkai ar pranešėjai arba kitų pakeitimų autoriai; –   paprastai, pateikus kompromisinį pakeitimą, atsiimami visi kiti dėl to paties klausimo pateikti pakeitimai. Tik Parlamento pirmininkas gali pasiūlyti atsižvelgti į kompromisinius pakeitimus. Kad būtų galima pateikti pakeitimą balsuoti, Parlamento pirmininkas turi gauti Parlamento sutikimą, paklausdamas, ar yra prieštaraujančių dėl to, kad būtų balsuojama dėl kompromisinio pakeitimo. Jeigu yra, Parlamentas sprendžia balsavusiųjų dauguma. Pakeitimas 192 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 171 straipsnis 171 straipsnis 171 straipsnis Balsavimo procedūra Balsavimo procedūra 1.  Balsuojant dėl pranešimų taikoma ši procedūra: 1.  Jei Darbo tvarkos taisyklėse konkrečiai nenurodyta kitaip, balsuojant dėl Parlamentui pateiktų tekstų taikoma ši procedūra: a)  pirmiausia balsuojama dėl galimų teksto, su kuriuo yra susijęs atsakingo komiteto pranešimas, pakeitimų; a)  pirmiausia, atitinkamais atvejais, balsuojama dėl pasiūlymo dėl teisiškai privalomo akto pakeitimų; b)  po to balsuojama dėl viso – pakeisto ar ne – teksto; b)  po to, atitinkamais atvejais, balsuojama dėl viso – pakeisto ar ne – pasiūlymo; c)  vėliau balsuojama dėl pasiūlymo dėl rezoliucijos ar teisėkūros rezoliucijos projekto pakeitimų; c)  vėliau balsuojama dėl visų pasiūlymo dėl rezoliucijos ar teisėkūros rezoliucijos projekto pakeitimų; d)  galiausiai balsuojama dėl viso pasiūlymo dėl rezoliucijos ar viso teisėkūros rezoliucijos projekto (galutinis balsavimas). d)  galiausiai balsuojama dėl viso pasiūlymo dėl rezoliucijos (galutinis balsavimas). Parlamentas nebalsuoja dėl pranešimo aiškinamosios dalies. Parlamentas nebalsuoja dėl jokios pranešimo aiškinamosios dalies. 2.   Antrojo svarstymo metu taikoma ši procedūra: a)  jei nepateikiamas pasiūlymas atmesti ar iš dalies pakeisti Tarybos poziciją, laikoma, kad ji yra priimta, vadovaujantis 76 straipsniu; b)  dėl pasiūlymo atmesti Tarybos poziciją balsuojama prieš balsuojant dėl pakeitimų (žr. 68 straipsnio 1 dalį); c)  jei buvo pateikti keli Tarybos pozicijos pakeitimai, dėl jų balsuojama 174 straipsnyje nurodyta tvarka; d)  kai Parlamente įvyko balsavimas, kuriuo siekta iš dalies pakeisti Tarybos poziciją, papildomai balsuoti dėl viso teksto galima tik vadovaujantis 68 straipsnio 2 dalimi. 3.   Trečiajam svarstymui taikoma 72 straipsnyje numatyta procedūra. 4.  Kai vyksta balsavimas dėl teisės aktų tekstų ir dėl pasiūlymų dėl rezoliucijų, nesusijusių su teisėkūra, visų pirma balsuojama dėl teksto dėstomosios dalies, paskui dėl nurodomosios ir konstatuojamosios teksto dalių. 4.  Kai vyksta balsavimas dėl pasiūlymų dėl teisiškai privalomų aktų ir dėl ne teisėkūros pasiūlymų dėl rezoliucijų, visų pirma balsuojama dėl teksto dėstomosios dalies, paskui dėl nurodomosios ir konstatuojamosios teksto dalių. 4a.   Visi pakeitimai, prieštaraujantys anksčiau priimtiems sprendimams dėl to paties teksto to paties balsavimo metu, atkrenta. 5.  Pakeitimai, prieštaraujantys ankstesniam balsavimui, atkrenta. Balsavimo metu kalbėti gali tik pranešėjas, trumpai pristatydamas savo komiteto poziciją dėl balsuoti pateiktų pakeitimų. 5.  Balsavimo metu kalbėti gali tik pranešėjas arba vietoj jo – komiteto pirmininkas. Jis trumpai pristato atsakingo komiteto poziciją dėl balsuoti pateiktų pakeitimų. Pakeitimas 193 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 172 straipsnis 172 straipsnis Išbraukta. Balsų pasiskirstymas po lygiai 1.   171 straipsnio 1 dalies b ar d punktuose numatyto balsavimo metu balsams pasiskirsčius po lygiai, visas tekstas grąžinamas komitetui. Ši procedūra taikoma ir 3 bei 9 straipsniuose numatytų balsavimų metu ir 199 bei 212 straipsniuose numatytų galutinių balsavimų metu, pastaraisiais atvejais klausimus perduodant svarstyti Pirmininkų sueigai. 2.   Jei balsuojant dėl visos darbotvarkės (152 straipsnis), dėl viso posėdžio protokolo (192 straipsnis) ar dėl teksto, kuris pateikiamas balsuoti dalimis pagal 176 straipsnį, balsai pasiskirsto po lygiai, tekstas, dėl kurio balsuojama, laikomas priimtu. 3.   Visais kitais atvejais balsams pasiskirsčius po lygiai, nepažeidžiant straipsnių, kuriuose reikalaujama kvalifikuotos balsų daugumos, tekstas ar pasiūlymas, dėl kurių balsuojama, laikomi atmestais. 172 straipsnio 3 dalis aiškinama taip, kad tuo atveju, kai balsai dėl rekomendacijos projekto pagal 141 straipsnio 4 dalį įstoti į Europos Sąjungos Teisingumo Teisme nagrinėjamą bylą pasiskirsto po lygiai, tai nereiškia, kad priimama rekomendacija įstoti į tą bylą. Tokiu atveju turi būti laikoma, kad atsakingas komitetas nepriėmė jokios rekomendacijos. Pakeitimas 194 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 173 straipsnis 173 straipsnis Išbraukta. Balsavimo principai 1.   Dėl pranešimų balsuojama remiantis atsakingo komiteto rekomendacija. Komitetas gali patikėti šį darbą savo pirmininkui ar pranešėjui. 2.   Komitetas gali rekomenduoti dėl visų ar kai kurių pakeitimų balsuoti vienu metu, juos priimti, atmesti ar panaikinti. Jis taip pat gali pasiūlyti kompromisinius pakeitimus. 3.   Jei komitetas rekomenduoja dėl visų pakeitimų balsuoti vienu metu, šis balsavimas vyksta pirmiausia. 4.   Jeigu komitetas pateikia kompromisinį pakeitimą, dėl pastarojo balsuojama pirmiausia. 5.   Dėl pakeitimų, dėl kurių prašoma balsuoti vardiniu būdu, vyksta atskiras balsavimas. 6.   Balsavimas dalimis neleistinas, kai balsuojama dėl visų pakeitimų vienu metu ar kai balsuojama dėl kompromisinių pakeitimų. Pakeitimas 195 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 174 straipsnis 174 straipsnis 174 straipsnis Balsavimo dėl pakeitimų eilės tvarka Balsavimo dėl pakeitimų eilės tvarka 1.  Pakeitimai turi pirmenybę prieš tekstus, kuriems jie taikomi, ir dėl jų balsuojama pirmiau nei dėl tekstų. 1.  Pakeitimai turi pirmenybę prieš tekstus, kuriems jie taikomi, ir dėl jų balsuojama pirmiau nei dėl tekstų. 2.  Jeigu du ar daugiau vienas su kitu nesuderinami pakeitimai taikomi tai pačiai teksto daliai, labiausiai nutolęs nuo pirminio teksto pakeitimas turi pirmumą ir dėl jo balsuojama pirmiausia. Jei priimamas šis pakeitimas, kiti pakeitimai atmetami. Jei jis atmetamas, balsuojama dėl kito pirmumą turinčio pakeitimo ir taip dėl visų kitų pakeitimų. Jei yra abejonių dėl pirmumo, sprendžia Parlamento pirmininkas. Jeigu atmetami visi pakeitimai, pradinis tekstas laikomas priimtu, jeigu per nustatytą terminą nepaprašoma atskiro balsavimo. 2.  Jeigu du ar daugiau vienas su kitu nesuderinami pakeitimai taikomi tai pačiai teksto daliai, labiausiai nutolęs nuo pirminio teksto pakeitimas turi pirmumą ir dėl jo balsuojama pirmiausia. Jei priimamas šis pakeitimas, kiti pakeitimai atmetami. Jei jis atmetamas, balsuojama dėl kito pirmumą turinčio pakeitimo ir taip dėl visų kitų pakeitimų. Jei yra abejonių dėl pirmumo, sprendžia Parlamento pirmininkas. Jeigu atmetami visi pakeitimai, pradinis tekstas laikomas priimtu, jeigu per nustatytą terminą nepaprašoma atskiro balsavimo. 3.  Parlamento pirmininkas gali pasiūlyti pirmiausia balsuoti dėl pirminio teksto ar dėl mažiau nuo šio teksto nutolusio pakeitimo, prieš balsuojant dėl labiausiai nuo šio teksto nutolusio pakeitimo. 3.   Tačiau jei Parlamento pirmininkas mano, kad tai gali palengvinti balsavimą, jis gali pasiūlyti pirmiausia balsuoti dėl pirminio teksto ar dėl mažiau nuo šio teksto nutolusio pakeitimo, prieš balsuojant dėl labiausiai nuo šio teksto nutolusio pakeitimo. Jeigu vienas ar kitas pakeitimas surenka balsų daugumą, visi kiti to paties teksto pakeitimai atkrenta. Jeigu vienas ar kitas pakeitimas surenka balsų daugumą, visi kiti tos pačios teksto dalies pakeitimai atkrenta. 4.   Išimties tvarka Parlamento pirmininko siūlymu galima balsuoti dėl pakeitimų, pateiktų pasibaigus diskusijoms, jei tai yra kompromisiniai pakeitimai arba jei buvo iškilę techninių problemų. Kad galima būtų dėl jų balsuoti, Parlamento pirmininkas turi gauti Parlamento sutikimą. Vadovaudamasis 170 straipsnio 3 dalimi, Parlamento pirmininkas sprendžia dėl pakeitimų priimtinumo. Dėl kompromisinių pakeitimų, pateiktų pasibaigus diskusijoms, remiantis šia dalimi, priimtinumo Parlamento pirmininkas sprendžia nagrinėdamas kiekvieną atvejį atskirai, atsižvelgdamas į šio pakeitimo kompromisinį pobūdį. Tik Parlamento pirmininkas gali pasiūlyti atsižvelgti į kompromisinius pakeitimus. Kad būtų galima pateikti pakeitimą balsuoti, Parlamento pirmininkas turi gauti Parlamento sutikimą. Jis pateikia klausimą, ar yra prieštaraujančių dėl to, kad būtų balsuojama dėl kompromisinio pakeitimo. Jeigu yra, Parlamentas sprendžia balsavusiųjų dauguma. 4a.   Jei kompromisiniai pakeitimai pateikiami balsuoti, dėl jų balsuojama pirmiausia. 4b.   Balsavimas dalimis neleistinas, kai balsuojama dėl kompromisinių pakeitimų. 5.  Kai atsakingas komitetas pateikia keletą teksto, dėl kurio parengtas pranešimas, pakeitimų, Parlamento pirmininkas pasiūlo balsuoti dėl jų visų vienu metu, jeigu frakcija arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių nepaprašo atskiro balsavimo arba jeigu nepateikiami kiti pakeitimai. 5.  Kai atsakingas komitetas pateikia keletą teksto, dėl kurio parengtas pranešimas, pakeitimų, Parlamento pirmininkas pasiūlo balsuoti dėl jų visų vienu metu, jeigu frakcija arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių nepaprašo atskiro balsavimo arba balsavimo dalimis dėl tam tikrų punktų, arba jeigu nepateikiami kiti konkuruojantys pakeitimai. 6.  Parlamento pirmininkas gali pasiūlyti balsuoti dėl kitų pakeitimų vienu metu, jei pakeitimai vienas kitą papildo. Šiuo atveju taikoma 5 dalyje numatyta procedūra. Tokių pakeitimų autoriai gali pasiūlyti balsuoti dėl visų pakeitimų vienu metu, kai jų pakeitimai papildo vienas kitą. 6.  Parlamento pirmininkas gali pasiūlyti balsuoti dėl kitų pakeitimų vienu metu, jei pakeitimai vienas kitą papildo, jeigu frakcija arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių nepaprašo atskiro balsavimo arba balsavimo dalimis. Pakeitimų autoriai taip pat gali pasiūlyti balsuoti dėl visų pakeitimų vienu metu, kai jų pakeitimai papildo vienas kitą. 7.  Priėmus ar atmetus tam tikrą pakeitimą, Parlamento pirmininkas gali nuspręsti balsuoti vienu metu dėl kitų pakeitimų, kurių turinys ar tikslai yra vienodi. Parlamento pirmininkas šiuo tikslu gali paprašyti išankstinio Parlamento sutikimo. 7.  Priėmus ar atmetus tam tikrą pakeitimą, Parlamento pirmininkas gali nuspręsti balsuoti vienu metu dėl kitų pakeitimų, kurių turinys ar tikslai yra vienodi. Parlamento pirmininkas šiuo tikslu gali paprašyti išankstinio Parlamento sutikimo. Šie pakeitimai gali būti susiję su skirtingomis pradinio teksto dalimis. Šie pakeitimai gali būti susiję su skirtingomis pradinio teksto dalimis. 8.  Dėl dviejų ar daugiau identiškų, bet skirtingų autorių pateiktų pakeitimų balsuojama kaip dėl vieno pakeitimo. 8.  Dėl dviejų ar daugiau identiškų, bet skirtingų autorių pateiktų pakeitimų balsuojama kaip dėl vieno pakeitimo. 8a.   Dėl pakeitimų, dėl kurių prašoma balsuoti vardiniu būdu, vyksta atskiras balsavimas. Pakeitimas 196 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 175 straipsnis 175 straipsnis 175 straipsnis Plenarinio posėdžio metu pateiktų pakeitimų nagrinėjimas komitete Plenarinio posėdžio metu pateiktų pakeitimų atrinkimas komitete Kai plenariniame posėdyje pateikiama svarstyti daugiau negu penkiasdešimt pranešimo pakeitimų ir prašymų balsuoti dalimis ar atskiru balsavimu, Parlamento pirmininkas, pasikonsultavęs su atsakingo komiteto pirmininku, gali jam pasiūlyti nagrinėti šiuos pakeitimus ar prašymus komitete. Pakeitimai ar prašymai balsuoti dalimis ar atskiru balsavimu, nesurinkę šiame etape vienos dešimtosios komiteto narių balsų, neteikiami balsuoti plenarinio posėdžio metu. Kai pateikiama daugiau negu penkiasdešimt teksto, kurį pateikė komitetas, pakeitimų ar prašymų balsuoti dalimis ar atskiru balsavimu, kad jie būtų apsvarstyti plenariniame posėdyje, Parlamento pirmininkas, pasikonsultavęs su to komiteto pirmininku, gali jam pasiūlyti balsuoti dėl kiekvieno iš tų pakeitimų ar prašymų komitete. Pakeitimai ar prašymai balsuoti dalimis ar atskiru balsavimu, nesurinkę šiame etape bent vienos trečiosios komiteto narių balsų, neteikiami balsuoti plenarinio posėdžio metu. Pakeitimas 197 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 176 straipsnis 176 straipsnis 176 straipsnis Balsavimas dalimis Balsavimas dalimis 1.  Frakcija arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių gali paprašyti balsuoti dalimis, kai tekste, dėl kurio siūloma balsuoti, yra dvi ar daugiau nuostatų, jei jis susijęs su dviem ar daugiau klausimų arba jei tekstą galima padalyti į keletą dalių, turinčių atskirą prasmę ir (ar) savarankišką norminę vertę. 1.  Frakcija arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių gali paprašyti balsuoti dalimis, kai tekste, dėl kurio siūloma balsuoti, yra dvi ar daugiau nuostatų, jei jis susijęs su dviem ar daugiau klausimų arba jei tekstą galima padalyti į keletą dalių, turinčių atskirą prasmę ir (ar) savarankišką norminę vertę. 2.  Šis prašymas turi būti pateiktas balsavimo išvakarėse, jeigu Parlamento pirmininkas nenustatyto kito termino. Tada Parlamento pirmininkas sprendžia dėl prašymo. 2.  Šis prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip balsavimo išvakarėse, jeigu Parlamento pirmininkas nenustato kito termino. Tada Parlamento pirmininkas sprendžia dėl prašymo. Pakeitimai 198 ir 347 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 178 straipsnis 178 straipsnis 178 straipsnis Balsavimas Balsavimas 1.  Paprastai Parlamentas balsuoja rankos pakėlimu. 1.  Paprastai Parlamentas balsuoja rankos pakėlimu. Tačiau Parlamento pirmininkas bet kuriuo metu gali nuspręsti, kad bus balsuojama naudojantis elektronine balsavimo sistema. 1a.   Parlamento pirmininkas skelbia kiekvieno balsavimo pradžią ir pabaigą. Parlamento pirmininkui paskelbus balsavimo pradžią, niekas, išskyrus patį Parlamento pirmininką, negali kalbėti, kol nebus paskelbta balsavimo pabaiga. 1b.   Sprendžiant, ar tekstas buvo priimtas ar atmestas, skaičiuojami tik balsai už ir prieš, išskyrus atvejus, kai Sutartyse nustatyta tam tikra balsų dauguma. 2.  Jei Parlamento pirmininkas nusprendžia, kad balsavimo rezultatas kelia abejonių, Parlamentas balsuoja elektroniniu būdu. Jei elektroninė balsavimo sistema neveikia, Parlamentas balsuoja nariams sėdint ir atsistojant. 2.  Jei Parlamento pirmininkas nusprendžia, kad balsavimo rankos pakėlimu rezultatas kelia abejonių, Parlamentas balsuoja elektroniniu būdu. Jei elektroninė balsavimo sistema neveikia, Parlamentas balsuoja nariams sėdint ir atsistojant. 2a.   Parlamento pirmininkas nustato balsų skaičių ir paskelbia balsavimo rezultatus. 3.  Balsavimo rezultatai užrašomi. 3.  Balsavimo rezultatai užrašomi. Pakeitimas 199 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 179 straipsnis 179 straipsnis 179 straipsnis Galutinis balsavimas Galutinis balsavimas Kai Parlamentas priima sprendimą remdamasis pranešimu, bet koks vienas balsavimas ir (arba) galutinis balsavimas vykdomas vardiniu būdu pagal 180 straipsnio 2 dalį. Dėl pakeitimų balsuojama vardiniu būdu tik jei pateiktas prašymas pagal 180 straipsnį. Kai Parlamentas priima sprendimą remdamasis pranešimu, bet koks vienas balsavimas ir (arba) galutinis balsavimas vykdomas vardiniu būdu pagal 180 straipsnio 2 dalį. 179 straipsnio nuostatos dėl balsavimo vardiniu būdu netaikomos pranešimams, numatytiems 8 straipsnio 2 dalyje ir 9 straipsnio 3, 6 ir 8 dalyse, vykdant su imunitetu susijusias procedūras. 179 straipsnio nuostatos dėl balsavimo vardiniu būdu netaikomos pranešimams, numatytiems 8 straipsnio 2 dalyje ir 9 straipsnio 3, 6 ir 8 dalyse, vykdant su imunitetu susijusias procedūras. Pakeitimas 200 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 179 a straipsnis (naujas) 179a straipsnis Balsų pasiskirstymas po lygiai 1.   171 straipsnio 1 dalies b ar d punktuose numatyto balsavimo metu balsams pasiskirsčius po lygiai, visas tekstas grąžinamas komitetui. Ši procedūra taikoma ir 3 bei 9 straipsniuose numatytam balsavimui. 2.   Jei balsuojant dėl teksto, kuris pateikiamas balsuoti dalimis pagal 176 straipsnį, balsai pasiskirsto po lygiai, tekstas, dėl kurio balsuojama, laikomas priimtu. 3.   Visais kitais atvejais balsams pasiskirsčius po lygiai, nedarant poveikio straipsnių, kuriuose reikalaujama kvalifikuotos balsų daugumos, taikymui, tekstas ar pasiūlymas, dėl kurių balsuojama, laikomi atmestais. 179a straipsnio 3 dalis aiškinama taip, kad tuo atveju, kai balsai dėl rekomendacijos projekto pagal 141 straipsnio 4 dalį neįstoti į Europos Sąjungos Teisingumo Teisme nagrinėjamą bylą pasiskirsto po lygiai, tai nereiškia, kad priimama rekomendacija, kad Parlamentas turėtų įstoti į tą bylą. Tokiu atveju turi būti laikoma, kad atsakingas komitetas nepriėmė jokios rekomendacijos. Pirmininkas gali balsuoti, tačiau neturi lemiamo balso teisės. (Paskutinės dvi pastraipos įterpiamos kaip aiškinimas.) Pakeitimas 201 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 180 straipsnis 180 straipsnis 180 straipsnis Vardinis balsavimas Vardinis balsavimas 1.  Išskyrus 118 straipsnio 5 dalyje, 119 straipsnio 5 dalyje ir 179 straipsnyje numatytus atvejus, vardiniu būdu balsuojama, kai to raštu balsavimo išvakarėse paprašo frakcija arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių, jeigu Parlamento pirmininkas nenustato kito termino. 1.  Be šiose Darbo tvarkos taisyklėse numatytų atvejų, vardiniu būdu balsuojama, kai to raštu ne vėliau kaip balsavimo išvakarėse paprašo frakcija arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių, jeigu Parlamento pirmininkas nenustato kito termino. 180 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl balsavimo vardiniu būdu netaikomos pranešimams, numatytiems 8 straipsnio 2 dalyje ir 9 straipsnio 3, 6 ir 8 dalyse, vykdant su imunitetu susijusias procedūras. 180 straipsnio nuostatos dėl balsavimo vardiniu būdu netaikomos pranešimams, numatytiems 8 straipsnio 2 dalyje ir 9 straipsnio 3, 6 ir 8 dalyse, vykdant su imunitetu susijusias procedūras. 1a.   Kiekviena frakcija per vieną mėnesinę sesiją gali pateikti ne daugiau kaip šimtą prašymų dėl vardinio balsavimo. 2.  Vardiniu būdu balsuojama naudojant elektroninę balsavimo sistemą. Kai dėl techninių priežasčių ja naudotis negalima, balsuojama abėcėlės tvarka pradedant burtų keliu pasirinkta Parlamento nario pavarde. Parlamento pirmininkas balsuoja paskutinis. 2.  Vardiniu būdu balsuojama naudojant elektroninę balsavimo sistemą. Kai dėl techninių priežasčių ja naudotis negalima, balsuoti galima abėcėlės tvarka pradedant burtų keliu pasirinkta Parlamento nario pavarde. Parlamento pirmininkas balsuoja paskutinis. Balsuojama žodžiu, tariant „taip“, „ne“ ar „susilaikau“. Balsuojama garsiai tariant „taip“, „ne“ ar „susilaikau“. Sprendžiant, ar pasiūlymas turi būti priimtas ar atmestas, skaičiuojami tik balsai už ir prieš. Parlamento pirmininkas nustato balsų skaičių ir paskelbia balsavimo rezultatus. Balsavimo rezultatai įrašomi į posėdžio protokolą. Frakcijos sudaro balsavusiųjų Parlamento narių pavardžių sąrašą abėcėlės tvarka ir nurodo, kaip balsavo kiekvienas Parlamento narys. 2a.   Balsavimo rezultatai įrašomi į plenarinio posėdžio protokolą. Frakcijos sudaro balsavusiųjų Parlamento narių pavardžių sąrašą abėcėlės tvarka ir nurodo, kaip balsavo kiekvienas Parlamento narys. Pakeitimas 202 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 180 a straipsnis (naujas) 180a straipsnis Slaptas balsavimas 1.   Skyrimo į pareigas atveju balsuojama slaptai, nedarant poveikio 15 straipsnio 1 daliai ir 204 straipsnio 2 dalies antrai pastraipai. Skaičiuojant balsus, atsižvelgiama tik į biuletenius, kuriuose nurodytos kandidatais pateiktų narių pavardės. 2.   Slaptai balsuojama ir kai to reikalauja ne mažiau kaip viena penktoji visų Parlamento narių. Prašymas turi būti pateiktas prieš prasidedant balsavimui. 3.   Prašymas balsuoti slaptai turi pirmenybę prašymo balsuoti vardiniu būdu atžvilgiu. 4.   Slapto balsavimo balsus skaičiuoja iš Parlamento narių burtų keliu sudaryta 2–8 narių balsų skaičiavimo grupė, išskyrus tuos atvejus, kai vyksta elektroninis balsavimas. Jei balsavimas vyksta 1 dalyje nurodyta tvarka, kandidatai negali būti paskirti balsų skaičiuotojais. Slaptai balsavusių Parlamento narių pavardės įrašomos į posėdžio, kurio metu vyko balsavimas, protokolą. Pakeitimas 203 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 181 straipsnis 181 straipsnis 181 straipsnis Elektroninis balsavimas Elektroninės balsavimo sistemos naudojimas 1.  Parlamento pirmininkas gali bet kuriuo metu nuspręsti balsuoti dėl 178, 180 ir 182 straipsniuose numatytų balsavimo atvejų naudojantis elektronine balsavimo sistema. Jei naudotis elektronine balsavimo sistema dėl techninių priežasčių yra neįmanoma, balsavimas vyksta 178 straipsnyje, 180 straipsnio 2 dalyje ar 182 straipsnyje numatyta tvarka. Biuro nurodymuose reglamentuojami šios sistemos naudojimo techniniai aspektai. 1.  Biuro nurodymuose reglamentuojami šios sistemos naudojimo techniniai aspektai. 2.  Elektroninio balsavimo metu įrašomas tik skaitmenimis išreikštas rezultatas. 2.  Elektroninio balsavimo metu įrašomas tik skaitmenimis išreikštas rezultatas, išskyrus atvejus, kai balsuojama vardiniu būdu. Tačiau jei, remiantis 180 straipsnio 1 dalimi, buvo pareikalauta balsuoti vardiniu būdu, balsavimo rezultatas įrašomas į posėdžio protokolą, pagal frakcijas abėcėlės tvarka nurodant balsavusiojo pavardę. 3.   Vardinis balsavimas vyksta 180 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, kai dalyvaujančių posėdyje Parlamento narių dauguma to prašo. Kad būtų nustatyta reikalinga dauguma, gali būti panaudota šio straipsnio 1 dalyje nurodyta sistema. 3a.   Parlamento pirmininkas gali bet kuriuo metu nuspręsti naudoti elektroninę balsavimo sistemą, kad būtų patikrinta, ar siekiama slenkstinė riba. Pakeitimas 204 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 182 straipsnis 182 straipsnis Išbraukta. Slaptas balsavimas 1.   Skyrimo į pareigas atveju balsuojama slaptai, nepažeidžiant 15 straipsnio 1 dalies, 199 straipsnio 1 dalies ir 204 straipsnio 2 dalies antros pastraipos nuostatų. Skaičiuojant balsus, atsižvelgiama tik į biuletenius, kuriuose nurodytos kandidatais pateiktų narių pavardės. 2.   Slaptai gali būti balsuojama ir kai to reikalauja ne mažiau kaip viena penktoji visų Parlamento narių. Prašymas turi būti pateiktas prieš prasidedant balsavimui. Jei prieš prasidedant balsavimui ne mažiau kaip viena penktoji visų Parlamento narių pateikia prašymą balsuoti slaptai, Parlamentas privalo balsuoti slaptai. 3.   Prašymas balsuoti slaptai turi pirmenybę prašymo balsuoti vardiniu būdu atžvilgiu. 4.   Slapto balsavimo balsus skaičiuoja iš Parlamento narių burtų keliu sudaryta 2–8 narių balsų skaičiavimo grupė, išskyrus tuos atvejus, kai vyksta elektroninis balsavimas. Jei balsavimas vyksta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka, kandidatai negali būti paskirti balsų skaičiuotojais. Slaptai balsavusių Parlamento narių pavardės įrašomos į posėdžio, kurio metu vyko balsavimas, protokolą. Pakeitimas 205 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 182 a straipsnis (naujas) 182a straipsnis Ginčai dėl balsavimo rezultatų 1.   Iškelti darbo tvarkos klausimus dėl balsavimo teisėtumo galima tik Parlamento pirmininkui paskelbus balsavimo pabaigą. 2.   Paskelbus balsavimo rankos pakėlimu rezultatus, Parlamento nariai gali paprašyti juos patikrinti naudojant elektroninę balsavimo sistemą. 3.   Parlamento pirmininkas nusprendžia, ar paskelbtas rezultatas galioja. Jo sprendimas yra galutinis. Pakeitimas 206 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 183 straipsnis 183 straipsnis 183 straipsnis Paaiškinimai dėl balsavimo Paaiškinimai dėl balsavimo 1.  Pasibaigus bendroms diskusijoms, bet kuris Parlamento narys gali pateikti ne ilgesnį kaip vienos minutės paaiškinimą žodžiu dėl galutinio balsavimo arba ne daugiau kaip 200 žodžių apimties paaiškinimą raštu, kuris įrašomas į posėdžio stenogramą. 1.  Pasibaigus balsavimui, bet kuris Parlamento narys gali pateikti ne ilgesnį kaip vienos minutės paaiškinimą žodžiu dėl vieno balsavimo ir (arba) galutinio balsavimo dėl Parlamentui pateikto punkto. Per vieną mėnesinę sesiją vienas Parlamento narys gali pateikti daugiausia tris paaiškinimus žodžiu. Bet kuris Parlamento narys gali raštu pateikti ne daugiau kaip 200 žodžių apimties paaiškinimą dėl tokio balsavimo, kuris pateikiamas Parlamento nario puslapyje Parlamento interneto svetainėje. Frakcija gali pateikti ne ilgesnį kaip dviejų minučių paaiškinimą dėl balsavimo. Frakcija gali pateikti ne ilgesnį kaip dviejų minučių paaiškinimą dėl balsavimo. Prasidėjus pirmajam paaiškinimui dėl balsavimo, nepriimamas joks kitas prašymas paaiškinti balsavimą. Prasidėjus pirmajam paaiškinimui dėl balsavimo dėl pirmo punkto, nepriimamas joks kitas prašymas paaiškinti balsavimą. Paaiškinimai dėl galutinio balsavimo priimtini dėl visų Parlamentui pateiktų klausimų. Žodžiai „galutinis balsavimas“ jokiu būdu nereiškia balsavimo rūšies, bet nurodo, jog tai yra paskutinis balsavimas dėl tam tikro klausimo. Paaiškinimai dėl viso ir (arba) galutinio balsavimo priimtini dėl visų Parlamentui pateiktų punktų. Žodžiai „galutinis balsavimas“ jokiu būdu nereiškia balsavimo rūšies, bet nurodo, jog tai yra paskutinis balsavimas dėl tam tikro klausimo. 2.  Balsuojant dėl procedūrinių klausimų, paaiškinimai dėl balsavimo negalimi. 2.  Balsuojant slaptu balsavimu arba dėl procedūrinių klausimų, paaiškinimai dėl balsavimo negalimi. 3.  Kai remiantis 150 straipsniu į Parlamento darbotvarkę įrašomas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ar pranešimas, Parlamento nariai, vadovaudamiesi 1 dalimi, gali pateikti rašytinius paaiškinimus dėl balsavimo. 3.  Kai punktas į Parlamento darbotvarkę įrašomas be pakeitimų ir be diskusijų, Parlamento nariai, vadovaudamiesi 1 dalimi, gali pateikti tik rašytinius paaiškinimus dėl balsavimo. Paaiškinimai dėl balsavimo, ar jie būtų žodiniai, ar rašytiniai, turi būti tiesiogiai susiję su tekstu, dėl kurio balsuojama. Paaiškinimai dėl balsavimo, ar jie būtų žodiniai, ar rašytiniai, turi būti tiesiogiai susiję su klausimu, pateiktu Parlamentui. Pakeitimas 207 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 184 straipsnis 184 straipsnis Išbraukta. Ginčai dėl balsavimo rezultatų 1.  Parlamento pirmininkas skelbia kiekvieno balsavimo pradžią ir pabaigą. 2.  Parlamento pirmininkui paskelbus balsavimo pradžią, niekas, išskyrus patį Parlamento pirmininką, negali kalbėti, kol nebus paskelbta balsavimo pabaiga. 3.  Iškelti darbo tvarkos klausimus dėl balsavimo teisėtumo galima tik Parlamento pirmininkui paskelbus balsavimo pabaigą. 4.  Paskelbus balsavimo rankos pakėlimu rezultatus, Parlamento nariai gali paprašyti juos patikrinti naudojant elektroninę balsavimo sistemą. 5.  Parlamento pirmininkas nusprendžia, ar paskelbtas rezultatas galioja. Jo sprendimas yra galutinis. Pakeitimas 208 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės VII antraštinės dalies 6 skyriaus pavadinimas 6 SKYRIUS 6 SKYRIUS PAREIŠKIMAI DĖL PROCEDŪROS PAREIŠKIMAI DĖL DARBO TVARKOS IR PROCEDŪRINIAI PASIŪLYMAI Pakeitimas 209 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 185 straipsnis 185 straipsnis 185 straipsnis Procedūriniai pasiūlymai Procedūriniai pasiūlymai 1.  Visų pirma žodis suteikiamas dėl vieno iš šių procedūrinių pasiūlymų: 1.  Visų pirma žodis suteikiamas dėl vieno iš šių procedūrinių pasiūlymų: a)  klausimo paskelbimas nepriimtinu (187 straipsnis); a)  klausimo paskelbimas nepriimtinu (187 straipsnis); b)  klausimo grąžinimas komitetui (188 straipsnis); b)  klausimo grąžinimas komitetui (188 straipsnis); c)  diskusijų pabaiga (189 straipsnis); c)  diskusijų pabaiga (189 straipsnis); d)  diskusijų ar balsavimo atidėjimas (190 straipsnis); d)  diskusijų ar balsavimo atidėjimas (190 straipsnis); e)  plenarinio posėdžio sustabdymas e)  posėdžio sustabdymas arba pabaiga (191 straipsnis). arba pabaiga (191 straipsnis). Dėl šių pasiūlymų gali būti išklausyti tik pasiūlymo autorius, vienas kalbėtojas, pritariantis pasiūlymui, vienas nepritariantis ir atsakingo komiteto pirmininkas arba pranešėjas. Dėl šių pasiūlymų gali būti išklausyti tik pasiūlymo autorius, vienas kalbėtojas, nepritariantis pasiūlymui, ir atsakingo komiteto pirmininkas arba pranešėjas. 2.  Kalbėjimo laikas negali viršyti vienos minutes. 2.  Kalbėjimo laikas negali viršyti vienos minutes. Pakeitimas 210 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 186 straipsnis 186 straipsnis 184a straipsnis Pareiškimai dėl darbo tvarkos Pareiškimai dėl darbo tvarkos 1.  Parlamento nariui gali būti suteikiamas žodis, kad atkreiptų Parlamento pirmininko dėmesį, jog nesilaikoma Darbo tvarkos taisyklių. Pirmiausia Parlamento narys turi nurodyti straipsnį, kuriuo remiasi. 1.  Parlamento nariui gali būti suteikiamas žodis, kad atkreiptų Parlamento pirmininko dėmesį, jog nesilaikoma Darbo tvarkos taisyklių. Pirmiausia Parlamento narys turi nurodyti straipsnį, kuriuo remiasi. 2.  Prašymas padaryti pareiškimą dėl darbo tvarkos turi pirmenybę bet kurio kito prašymo kalbėti atžvilgiu. 2.  Prašymas padaryti pareiškimą dėl darbo tvarkos turi pirmenybę prieš bet kurį kitą prašymą kalbėti ar procedūrinį pasiūlymą. 3.  Kalbėjimo laikas negali viršyti vienos minutes. 3.  Kalbėjimo laikas negali viršyti vienos minutes. 4.  Parlamento pirmininkas nedelsdamas sprendžia dėl darbo tvarkos laikymosi, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių nuostatomis, ir praneša apie savo sprendimą tuoj po pareiškimo dėl darbo tvarkos. Dėl šio sprendimo nebalsuojama. 4.  Parlamento pirmininkas nedelsdamas sprendžia dėl darbo tvarkos laikymosi, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių nuostatomis, ir praneša apie savo sprendimą tuoj po pareiškimo dėl darbo tvarkos. Dėl šio sprendimo nebalsuojama. 5.  Išimties tvarka Parlamento pirmininkas gali pareikšti, jog apie savo sprendimą praneš vėliau, bet ne vėliau kaip per dvidešimt keturias valandas po pareiškimo. Jei sprendimas priimamas vėliau, vykstančios diskusijos dėl to neatidedamos. Parlamento pirmininkas gali perduoti klausimą atsakingam komitetui. 5.  Išimties tvarka Parlamento pirmininkas gali pareikšti, jog apie savo sprendimą praneš vėliau, bet ne vėliau kaip per dvidešimt keturias valandas po pareiškimo. Jei sprendimas priimamas vėliau, vykstančios diskusijos dėl to neatidedamos. Parlamento pirmininkas gali perduoti klausimą atsakingam komitetui. Prašymas padaryti pareiškimą dėl darbo tvarkos turi būti susijęs su tuo metu aptariamu darbotvarkės klausimu. Parlamento pirmininkas gali leisti padaryti pareiškimą dėl darbo tvarkos, susijusį su kitu klausimu, tinkamu metu, pvz., baigus svarstyti aptariamą darbotvarkės klausimą arba prieš sustabdant posėdį. Prašymas padaryti pareiškimą dėl darbo tvarkos turi būti susijęs su tuo metu aptariamu darbotvarkės klausimu. Parlamento pirmininkas gali leisti padaryti pareiškimą dėl darbo tvarkos, susijusį su kitu klausimu, tinkamu metu, pvz., baigus svarstyti aptariamą darbotvarkės klausimą arba prieš sustabdant posėdį. (Šis straipsnis su pakeitimais perkeliamas prieš 185 straipsnį) Pakeitimas 211 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 187 straipsnis 187 straipsnis 187 straipsnis Pasiūlymas paskelbti klausimą nepriimtinu Pasiūlymas paskelbti klausimą nepriimtinu 1.  Diskusijų dėl į darbotvarkę įrašyto klausimo pradžioje gali būti pateiktas pasiūlymas paskelbti tą klausimą nepriimtinu. Dėl šio pasiūlymo balsuojama nedelsiant. 1.  Diskusijų dėl į darbotvarkę įrašyto klausimo pradžioje frakcija arba 40 Parlamento narių gali pateikti pasiūlymą paskelbti tą klausimą nepriimtinu. Dėl šio pasiūlymo balsuojama nedelsiant. Apie ketinimą prašyti grąžinti klausimą komitetui turi būti pranešta Parlamento pirmininkui ne vėliau kaip prieš dvidešimt keturias valandas, Parlamento pirmininkas nedelsdamas apie tai informuoja Parlamentą. Apie ketinimą prašyti grąžinti klausimą komitetui turi būti pranešta Parlamento pirmininkui ne vėliau kaip prieš dvidešimt keturias valandas, Parlamento pirmininkas nedelsdamas apie tai informuoja Parlamentą. 2.  Jei šis pasiūlymas patvirtinamas, Parlamentas nedelsdamas pereina prie kito darbotvarkės klausimo. 2.  Jei šis pasiūlymas patvirtinamas, Parlamentas nedelsdamas pereina prie kito darbotvarkės klausimo. Pakeitimas 212 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 188 straipsnis 188 straipsnis 188 straipsnis Klausimo grąžinimas komitetui Klausimo grąžinimas komitetui 1.  Tvirtinant darbotvarkę ar prieš prasidedant diskusijoms, frakcija arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių gali pareikalauti grąžinti klausimą nagrinėti komitetui. 1.  Tvirtinant darbotvarkę ar prieš prasidedant diskusijoms, frakcija arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių gali pareikalauti grąžinti klausimą nagrinėti komitetui. Apie ketinimą prašyti grąžinti klausimą komitetui turi būti pranešta Parlamento pirmininkui ne vėliau kaip prieš dvidešimt keturias valandas, Parlamento pirmininkas nedelsdamas apie tai informuoja Parlamentą. Apie ketinimą prašyti grąžinti klausimą komitetui turi būti pranešta Parlamento pirmininkui ne vėliau kaip prieš dvidešimt keturias valandas, Parlamento pirmininkas nedelsdamas apie tai informuoja Parlamentą. 2.  Prašymą grąžinti klausimą komitetui taip pat gali pateikti frakcija arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių prieš balsavimą ar jo metu. Dėl šio pasiūlymo balsuojama nedelsiant. 2.  Prašymą grąžinti klausimą komitetui taip pat gali pateikti frakcija arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių prieš balsavimą ar jo metu. Dėl šio pasiūlymo balsuojama nedelsiant. 3.  Prašymą grąžinti klausimą komitetui galima pateikti tik vieną kartą kiekvieno šių skirtingų procedūros etapų metu. 3.  Prašymą grąžinti klausimą komitetui galima pateikti tik vieną kartą kiekvieno šių skirtingų procedūros etapų metu. 4.  Kai klausimas grąžinamas komitetui, diskusijos dėl svarstomo klausimo sustabdomos. 4.  Kai klausimas grąžinamas komitetui, klausimo svarstymas sustabdomas. 5.  Parlamentas gali nustatyti komitetui terminą, iki kurio šis turi pateikti savo išvadas. 5.  Parlamentas gali nustatyti komitetui terminą, iki kurio šis turi pateikti savo išvadas. Pakeitimas 213 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 190 straipsnis 190 straipsnis 190 straipsnis Diskusijų ar balsavimo atidėjimas Diskusijų ar balsavimo atidėjimas 1.  Prieš prasidedant diskusijoms dėl kurio nors darbotvarkės klausimo frakcija arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių gali pateikti pasiūlymą atidėti diskusijas iki tam tikros datos ir valandos. Dėl šio pasiūlymo balsuojama nedelsiant. 1.  Prieš prasidedant diskusijoms dėl kurio nors darbotvarkės klausimo frakcija arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių gali pateikti pasiūlymą atidėti diskusijas iki tam tikros datos ir valandos. Dėl šio pasiūlymo balsuojama nedelsiant. Apie ketinimą pateikti pasiūlymą atidėti diskusijas turi būti pranešta Parlamento pirmininkui ne vėliau kaip prieš dvidešimt keturias valandas, Parlamento pirmininkas nedelsdamas apie tai informuoja Parlamentą. Apie ketinimą pateikti pasiūlymą atidėti diskusijas turi būti pranešta Parlamento pirmininkui ne vėliau kaip prieš dvidešimt keturias valandas, Parlamento pirmininkas nedelsdamas apie tai informuoja Parlamentą. 2.  Jei šis pasiūlymas priimamas, Parlamentas pereina prie kito darbotvarkės klausimo. Atidėtos diskusijos tęsiamos nustatytą dieną ir valandą. 2.  Jei šis pasiūlymas priimamas, Parlamentas pereina prie kito darbotvarkės klausimo. Atidėtos diskusijos tęsiamos nustatytą dieną ir valandą. 3.  Jei pasiūlymas atmetamas, tos pačios mėnesinės sesijos metu vėl jo pateikti negalima. 3.  Jei pasiūlymas atmetamas, tos pačios mėnesinės sesijos metu vėl jo pateikti negalima. 4.  Prieš balsavimą ar jo metu frakcija arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių gali pateikti pasiūlymą atidėti balsavimą. Dėl šio pasiūlymo balsuojama nedelsiant. 4.  Prieš balsavimą ar jo metu frakcija arba ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių gali pateikti pasiūlymą atidėti balsavimą. Dėl šio pasiūlymo balsuojama nedelsiant. Parlamento sprendime atidėti diskusijas iki vėlesnės mėnesinės sesijos nurodoma, į kurios mėnesinės sesijos darbotvarkę turi būti įrašytos diskusijos, su sąlyga, kad tos mėnesinės sesijos darbotvarkė parengiama remiantis Darbo tvarkos taisyklių 149 ir 152 straipsniais. Pakeitimas 214 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 191 straipsnis 191 straipsnis 191 straipsnis Plenarinio posėdžio sustabdymas arba pabaiga Plenarinio posėdžio sustabdymas arba pabaiga Posėdis gali būti sustabdytas arba baigtas vykstant diskusijoms ar balsavimo metu, jei tokį sprendimą priima Parlamentas Parlamento pirmininko siūlymu arba frakcijos ar ne mažiau kaip keturiasdešimties Parlamento narių prašymu. Dėl šio pasiūlymo ar prašymo balsuojama nedelsiant. Posėdis gali būti sustabdytas arba baigtas vykstant diskusijoms ar balsavimo metu, jei tokį sprendimą priima Parlamentas Parlamento pirmininko siūlymu arba frakcijos ar ne mažiau kaip keturiasdešimties Parlamento narių prašymu. Dėl šio pasiūlymo ar prašymo balsuojama nedelsiant. Jei pateikiamas prašymas sustabdyti arba baigti plenarinį posėdį, balsavimo dėl šio prašymo procedūra inicijuojama be reikalo nedelsiant. Turėtų būti naudojamos įprastos balsavimo per plenarinį posėdį paskelbimo priemonės ir laikantis esamos praktikos turėtų būti paliekama pakankamai laiko Parlamento nariams ateiti į plenarinių posėdžių salę. Jei pateikiamas prašymas sustabdyti arba baigti plenarinį posėdį, balsavimo dėl šio prašymo procedūra inicijuojama be reikalo nedelsiant. Turėtų būti naudojamos įprastos balsavimo per plenarinį posėdį paskelbimo priemonės ir laikantis esamos praktikos turėtų būti paliekama pakankamai laiko Parlamento nariams ateiti į plenarinių posėdžių salę. Jei toks prašymas atmetamas, pagal analogiją su 152 straipsnio 2 dalies antra pastraipa panašus prašymas negali būti vėl pateiktas tą pačią dieną. Vadovaujantis 22 straipsnio 1 dalies aiškinimu, Parlamento pirmininkas turi teisę pareikalauti liautis teikti nereikalingus prašymus pagal minėtąjį straipsnį. Jei toks prašymas atmetamas, pagal analogiją su 149a straipsnio 2 dalies antra pastraipa panašus prašymas negali būti vėl pateiktas tą pačią dieną. Vadovaujantis 164a straipsnio aiškinimu, Parlamento pirmininkas turi teisę pareikalauti liautis teikti nereikalingus prašymus pagal minėtąjį straipsnį. Pakeitimas 215 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 192 straipsnis 192 straipsnis 192 straipsnis Posėdžio protokolas Posėdžio protokolas 1.  Kiekvieno posėdžio protokolas su jame smulkiai aprašytu svarstymu, Parlamento sprendimais ir kalbėtojų pavardėmis išdalijamas ne vėliau kaip prieš pusvalandį iki kito posėdžio popietinės dalies. 1.  Kiekvieno posėdžio protokolas su jame smulkiai aprašytu svarstymu, kalbėtojų pavardėmis ir Parlamento sprendimais, įskaitant visų balsavimų už visus pakeitimus rezultatus, pateikiamas ne vėliau kaip prieš pusvalandį iki kito posėdžio popietinės dalies. Teisėkūros procedūrų atveju sprendimais pagal šią nuostatą laikomi ir visi Parlamento priimti pakeitimai, net jei galutinai atmetamas Komisijos pasiūlymas remiantis 60 straipsnio 1 dalimi ar Tarybos pozicija pagal 68 straipsnio 3 dalį. 1a.   Dokumentų, kuriais remiamasi per Parlamento diskusijas ir priimant sprendimus, sąrašas skelbiamas protokole. 2.  Kiekvieno posėdžio popietinės dalies pradžioje Parlamento pirmininkas teikia Parlamentui tvirtinti ankstesnio posėdžio protokolą. 2.  Kiekvieno posėdžio popietinės dalies pradžioje Parlamento pirmininkas teikia Parlamentui tvirtinti ankstesnio posėdžio protokolą. 3.  Jeigu yra prieštaravimų dėl posėdžio protokolo, Parlamentas sprendžia, jei reikia, ar atsižvelgti į siūlomus pakeitimus. Nei vienas Parlamento narys negali kalbėti šia tema ilgiau kaip vieną minutę. 3.  Jeigu yra prieštaravimų dėl posėdžio protokolo, Parlamentas sprendžia, jei reikia, ar atsižvelgti į siūlomus pakeitimus. Nei vienas Parlamento narys negali kalbėti šia tema ilgiau kaip vieną minutę. 4.  Posėdžio protokolą pasirašo Parlamento pirmininkas ir generalinis sekretorius, jis saugomas Parlamento archyvuose. Posėdžio protokolas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 4.  Posėdžio protokolą pasirašo Parlamento pirmininkas ir generalinis sekretorius, jis saugomas Parlamento archyvuose. Posėdžio protokolas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Pakeitimas 216 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 194 straipsnis 194 straipsnis 194 straipsnis Stenograma Stenograma 1.  Kiekvieno posėdžio stenograma parengiama kaip daugiakalbis dokumentas, kuriame visos pasakytos kalbos pateikiamos originalo kalba. 1.  Kiekvieno posėdžio stenograma parengiama kaip daugiakalbis dokumentas, kuriame visos pasakytos kalbos pateikiamos oficialiąja originalo kalba. 1a.   Nedarydamas poveikio savo kitiems drausminiams įgaliojimams Parlamento pirmininkas gali pareikalauti išbraukti iš posėdžio diskusijų stenogramos tų Parlamento narių, kuriems nebuvo suteiktas žodis arba kurie viršijo jiems suteiktą laiką, kalbas. 2.  Kalbėję asmenys per penkias darbo dienas gali pateikti savo pasakytų kalbų teksto pataisas. Pataisos iki nustatyto termino pabaigos nusiunčiamos sekretoriatui. 2.  Kalbėję asmenys per penkias darbo dienas gali pateikti savo pasakytų kalbų teksto pataisas. Pataisos iki nustatyto termino pabaigos nusiunčiamos sekretoriatui. 3.  Daugiakalbė posėdžio stenograma skelbiama kaip Europos Sąjungos oficialiojo leidinio priedas ir saugoma Parlamento archyvuose. 3.  Daugiakalbė posėdžio stenograma skelbiama kaip Europos Sąjungos oficialiojo leidinio priedas ir saugoma Parlamento archyvuose. 4.  Parlamento nario prašymu stenogramos ištrauka išverčiama į bet kurią oficialiąją kalbą. Prireikus šis vertimas atliekamas skubiai. 4.  Parlamento nario prašymu stenogramos ištrauka išverčiama į bet kurią oficialiąją kalbą. Prireikus šis vertimas atliekamas skubiai. Pakeitimas 217 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 195 straipsnis 195 straipsnis 195 straipsnis Posėdžių garso ir vaizdo įrašai Posėdžių garso ir vaizdo įrašai 1.  Parlamento posėdžiai kalbomis, kuriomis jie vyksta, jo interneto svetainėje transliuojami tiesiogiai, kartu pateikiant daugiakalbį garso įrašą iš visų veikiančių vertimo žodžiu kabinų. 1.  Parlamento posėdžiai kalbomis, kuriomis jie vyksta, jo interneto svetainėje transliuojami tiesiogiai, kartu pateikiant daugiakalbį garso įrašą iš visų veikiančių vertimo žodžiu kabinų. 2.  Iš karto po posėdžio parengiami ir Parlamento interneto svetainėje paskelbiami indeksuoti posėdžio garso ir vaizdo įrašai kalbomis, kuriomis jie vyko, bei daugiakalbiai garso įrašai iš visų veikusių vertimo žodžiu kabinų. Šie įrašai skelbiami esamos ir kitos Parlamento kadencijos laikotarpiais, o vėliau saugomi Parlamento archyvuose. Tokie garso ir vaizdo įrašai susiejami su posėdžių stenogramomis, kai tik jos parengiamos. 2.  Iš karto po posėdžio parengiami ir Parlamento interneto svetainėje paskelbiami indeksuoti posėdžio garso ir vaizdo įrašai kalbomis, kuriomis jie vyko, bei daugiakalbiai garso įrašai iš visų veikusių vertimo žodžiu kabinų. Šie įrašai skelbiami iki Parlamento kadencijos pabaigos ir per kitą Parlamento kadenciją, o vėliau saugomi Parlamento archyvuose. Tokie garso ir vaizdo įrašai susiejami su posėdžių stenogramomis, kai tik jos parengiamos. Pakeitimas 218 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės VIII antraštinės dalies 1 skyriaus pavadinimas KOMITETAI: SUDARYMAS IR ĮGALIOJIMAI KOMITETAI Pakeitimas 219 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 196 straipsnis 196 straipsnis 196 straipsnis Nuolatinių komitetų sudarymas Nuolatinių komitetų sudarymas Pirmininkų sueigos siūlymu Parlamentas sudaro nuolatinius komitetus, kurių įgaliojimai nustatyti Darbo tvarkos taisyklių priede22. Šių komitetų nariai renkami naujai išrinkto Parlamento pirmos mėnesinės sesijos metu ir perrenkami po dvejų su puse metų. Pirmininkų sueigos siūlymu Parlamentas sudaro nuolatinius komitetus. Jų įgaliojimai nustatomi Darbo tvarkos taisyklių priede22, kuris priimamas balsavusiųjų balsų dauguma. Šių komitetų nariai skiriami naujai išrinkto Parlamento pirmos mėnesinės sesijos metu ir perrenkami po dvejų su puse metų. Nuolatinių komitetų įgaliojimai gali būti tvirtinami skirtingu nei komitetų sudarymo metu. Nuolatinių komitetų pareigos gali būti nustatomos skirtingu nei komitetų sudarymo metu. __________________ __________________ 22 Žr. VI priedą. 22 Žr. VI priedą. Pakeitimas 220 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 197 straipsnis 197 straipsnis 197 straipsnis Specialiųjų komitetų sudarymas Specialieji komitetai Pirmininkų sueigos siūlymu Parlamentas gali bet kada sudaryti specialiuosius komitetus, kurių įgaliojimai, sudėtis ir įgaliojimų laikas yra tvirtinami priimant sprendimą juos sudaryti; šių komitetų įgaliojimų laikas yra ne daugiau kaip dvylika mėnesių, jei pasibaigus šiam laikotarpiui Parlamentas jo nepratęsia. 1.   Pirmininkų sueigos siūlymu Parlamentas gali bet kada sudaryti specialiuosius komitetus, kurių pareigos, narių skaičius ir įgaliojimų laikas yra tvirtinami priimant sprendimą juos sudaryti. Kadangi specialiųjų komitetų įgaliojimai, sudėtis ir įgaliojimų laikas tvirtinami tuo pačiu metu kai priimamas sprendimas juos sudaryti, tai Parlamentas negali vėliau nuspręsti pakeisti komitetų įgaliojimus, norėdamas juos sumažinti ar išplėsti. 1a.   Specialiųjų komitetų įgaliojimų laikas yra ne daugiau kaip dvylika mėnesių, jei pasibaigus tam laikotarpiui Parlamentas jo nepratęsia. Jei Parlamento sprendime, kuriuo nusprendžiama sudaryti specialųjį komitetą, nenusprendžiama kitaip, specialiojo komiteto įgaliojimų vykdymo laikas prasideda nuo jo steigiamojo posėdžio dienos. 1b.   Specialieji komitetai negali teikti nuomonių kitiems komitetams. Pakeitimai 221 ir 307 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 198 straipsnis 198 straipsnis 198 straipsnis Tyrimo komitetai Tyrimo komitetai 1.  Vienos ketvirtosios savo narių prašymu Parlamentas gali sudaryti tyrimo komitetą Sąjungos institucijos ar įstaigos, valstybės narės viešojo administravimo institucijos ar asmens, kuris pagal Sąjungos teisę įgaliotas ją įgyvendinti, įtariamiems Sąjungos teisės pažeidimams ar netinkamo administravimo, taikant Sąjungos teisę, atvejams tirti. 1.  Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 226 straipsnį ir 1995 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimo 95/167/EB, Euratomas, EAPB dėl išsamių Europos Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų 2 straipsnį, vienos ketvirtosios savo narių prašymu Parlamentas gali sudaryti tyrimo komitetą Sąjungos institucijos ar įstaigos, valstybės narės viešojo administravimo institucijos ar asmens, kuris pagal Sąjungos teisę įgaliotas ją įgyvendinti, įtariamiems pažeidimams ar netinkamo administravimo, įgyvendinant Sąjungos teisę, atvejams tirti. Sprendimas sudaryti tyrimo komitetą paskelbiamas per vieną mėnesį Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Be to, Parlamentas imasi visų reikiamų priemonių, kad apie šį sprendimą būtų kuo geriau žinoma. Pakeitimai neteikiami nei dėl tyrimo dalyko, kurį apibrėžė viena ketvirtoji Parlamento narių, nei dėl 10 dalyje nustatyto termino. 1a.   Sprendimas sudaryti tyrimo komitetą paskelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje per vieną mėnesį nuo jo priėmimo. 2.  Tyrimo komiteto darbą reglamentuoja komitetams taikytinos šių Darbo tvarkos taisyklių nuostatos tiek, kiek neprieštarauja specialiosioms šio straipsnio nuostatoms ir prie šių Darbo tvarkos taisyklių pridedamam 1995 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimui dėl išsamių Europos Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų. 2.  Tyrimo komiteto darbą reglamentuoja komitetams taikytinos Darbo tvarkos taisyklių nuostatos, išskyrus atvejus, kai yra kitaip konkrečiai numatyta šiame straipsnyje ir Sprendime 95/167/EB, Euratomas, EAPB. 3.  Prašyme sudaryti tyrimo komitetą turi būti nurodytas tyrimo dalykas ir pateikti išsamūs tyrimo motyvai. Pirmininkų sueigos siūlymu Parlamentas priima sprendimą dėl komiteto sudarymo ir, teigiamo sprendimo atveju, remdamasis 199 straipsnio nuostatomis, – dėl komiteto sudėties. 3.  Prašyme sudaryti tyrimo komitetą turi būti nurodytas tyrimo dalykas ir pateikti išsamūs tyrimo motyvai. Pirmininkų sueigos siūlymu Parlamentas priima sprendimą dėl komiteto sudarymo ir, teigiamo sprendimo atveju, – dėl komiteto narių skaičiaus. 4.   Tyrimo komitetas baigia savo darbą pateikdamas ataskaitą ne vėliau kaip per dvylika mėnesių. Parlamentas gali nuspręsti du kartus trims mėnesiams pratęsti šį terminą. Komitete balsuoti turi teisę tik jo tikrieji nariai arba, jų nesant, nuolatiniai juos pavaduojantys nariai. 4a.   Tyrimo komitetai negali teikti nuomonių kitiems komitetams. 4b.   Bet kuriuo procedūros etapu tyrimo komitete balsuoti turi teisę tik jo tikrieji nariai arba, jų nesant, juos pavaduojantys nariai. 5.  Tyrimo komitetas išsirenka savo pirmininką ir du pirmininko pavaduotojus bei paskiria vieną ar daugiau pranešėjų. Be to, Komitetas gali patikėti savo nariams atlikti pavedimus arba specialias užduotis bei suteikti įgaliojimus, dėl kurių pastarieji išsamiai atsiskaito komitetui. 5.  Tyrimo komitetas išsirenka savo pirmininką ir pirmininko pavaduotojus bei paskiria vieną ar daugiau pranešėjų. Be to, Komitetas gali patikėti savo nariams atlikti pavedimus arba specialias užduotis bei suteikti įgaliojimus, dėl kurių pastarieji išsamiai atsiskaito komitetui. Tarp komiteto posėdžių, esant skubiam atvejui ar būtinybei, komiteto biuras vykdo komiteto įgaliojimus, su sąlyga, kad jo sprendimai bus patvirtinti kito komiteto posėdžio metu. 5a.   Tarp komiteto posėdžių, esant skubiam atvejui ar būtinybei, komiteto koordinatoriai vykdo komiteto įgaliojimus, su sąlyga, kad jų sprendimai bus patvirtinti kito komiteto posėdžio metu. 6.   Tyrimo komitetas, manydamas, kad buvo pažeista viena iš jo teisių, pasiūlo Parlamento pirmininkui imtis atitinkamų priemonių. 7.  Tyrimo komitetas gali kreiptis į institucijas ar į asmenis, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje minimo sprendimo 3 straipsnyje, siekiant surengti klausymą ar gauti dokumentus. Sąjungos institucijos ir įstaigos kompensuoja savo narių ir pareigūnų kelionės ir gyvenimo jų metu išlaidas. Kitų asmenų, pakviestų dalyvauti tyrimo komiteto posėdyje, kelionės ir gyvenimo jų metu išlaidas kompensuoja Europos Parlamentas pagal ekspertų klausymus reglamentuojančią tvarką. Asmuo, pakviestas liudyti tyrimo komitete, gali pareikalauti tokių pačių teisių, kokias jis turėtų liudydamas savo šalies teisminėje institucijoje. Prieš darydamas pareiškimą komitete, jis turi būti informuotas apie savo teises. Dėl kalbų vartojimo tyrimo komitetas taiko 158 straipsnio nuostatas. Tačiau komiteto biuras: 7.  Dėl kalbų vartojimo tyrimo komitetas taiko 158 straipsnio nuostatas. Tačiau komiteto biuras: –  gali, jei mano esant būtina dėl konfidencialumo, užtikrinti vertimą žodžiu tik į komiteto darbe dalyvaujančių asmenų oficialiąsias kalbas; –  gali, jei mano esant būtina dėl konfidencialumo, užtikrinti vertimą žodžiu tik į komiteto darbe dalyvaujančių asmenų oficialiąsias kalbas; –  sprendžia dėl gautų dokumentų vertimo raštu taip, kad komitetas galėtų veiksmingai ir greitai atlikti savo darbą ir kad būtų išsaugotas būtinas slaptumas bei konfidencialumas. –  sprendžia dėl gautų dokumentų vertimo raštu taip, kad komitetas galėtų veiksmingai ir greitai atlikti savo darbą ir kad būtų išsaugotas būtinas slaptumas bei konfidencialumas. 8.   Tyrimo komiteto pirmininkas kartu su biuru pasirūpina, kad būtų išsaugotas darbo slaptumas ar konfidencialumas ir apie tai laiku perspėja narius. Jis taip pat aiškiai primena apie pirmiau minėto sprendimo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas. Taikomos Darbo tvarkos taisyklių VII priedo A dalies nuostatos. 9.   Perduotus slaptus arba konfidencialius dokumentus galima nagrinėti tik naudojantis techninėmis priemonėmis, užtikrinančiomis, kad su dokumentais galėtų susipažinti tik tie nariai, kuriems pavesta juos nagrinėti. Šie nariai prisiekia neleisti jokiam kitam asmeniui susipažinti su slapta ar konfidencialia informacija pagal šį straipsnį ir naudotis šia informacija tik siekiant parengti ataskaitą tyrimo komitetui. Posėdžiai vyksta specialiai įrengtose patalpose, kad leidimo neturintys asmenys negalėtų klausytis komiteto posėdžių. 9a.   Kai įtarimai dėl nusižengimų ar netinkamo administravimo įgyvendinant Sąjungos teisę susiję su galima valstybės narės tarnybos ar valdžios institucijos atsakomybe, tyrimo komitetas gali prašyti atitinkamos valstybės narės parlamento bendradarbiauti atliekant tyrimą. 10.  Pasibaigus tyrimui, tyrimo komitetas pateikia Parlamentui darbo rezultatų ataskaitą, kurioje, jei reikia, gali būti nurodyta mažumos nuomonė 56 straipsnyje numatytomis sąlygomis. Ši ataskaita yra skelbiama. 10.  Tyrimo komitetas baigia savo darbą pristatydamas Parlamentui savo darbo rezultatų ataskaitą ne vėliau kaip per dvylika mėnesių nuo jo steigiamojo posėdžio. Parlamentas gali nuspręsti du kartus trims mėnesiams pratęsti šį terminą. Jei reikia, ataskaitoje gali būti nurodyta mažumos nuomonė 56 straipsnyje numatytomis sąlygomis. Ši ataskaita yra skelbiama. Tyrimo komiteto prašymu Parlamentas dėl šios ataskaitos surengia diskusijas kitos mėnesinės sesijos po jos pateikimo metu. Tyrimo komiteto prašymu Parlamentas dėl šios ataskaitos surengia diskusijas kitos mėnesinės sesijos po jos pateikimo metu. Jis taip pat gali pateikti Parlamentui Europos Sąjungos institucijoms, įstaigoms ar valstybėms narėms skirtą rekomendacijos projektą. 10a.   Komitetas taip pat gali pateikti Parlamentui Europos Sąjungos institucijoms, įstaigoms ar valstybėms narėms skirtą rekomendacijos projektą. 11.  Parlamento pirmininkas įpareigoja pagal VI priedo nuostatas atsakingą komitetą patikrinti, kokių tolesnių veiksmų imtasi dėl tyrimo komiteto darbo rezultatų ir, jei reikia, parengti pranešimą šiuo klausimu. Jis imasi kitų reikalingų priemonių, kad tyrimo išvados būtų praktiškai pritaikytos. 11.  Parlamento pirmininkas įpareigoja pagal VI priedo nuostatas atsakingą komitetą patikrinti, kokių tolesnių veiksmų imtasi dėl tyrimo komiteto darbo rezultatų ir, jei reikia, parengti pranešimą šiuo klausimu. Jis imasi kitų reikalingų priemonių, kad tyrimo išvados būtų praktiškai pritaikytos. Vadovaujantis 199 straipsnio 2 dalimi galima teikti tik Pirmininkų sueigos pasiūlymo dėl tyrimo komiteto sudėties (3 dalis) pakeitimus. Pakeitimai neteikiami nei dėl tyrimo dalyko, kurį apibrėžė viena ketvirtoji Parlamento narių (3 dalis), nei dėl 4 dalyje nustatyto termino. __________________ 23 Žr. VIII priedą. (1 dalies antra pastraipa įterpiama kaip išaiškinimas.) Pakeitimas 222 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 199 straipsnis 199 straipsnis 199 straipsnis Komitetų sudėtis Komitetų sudėtis 1.  Komitetų ir tyrimo komitetų nariai renkami frakcijoms ir nepriklausomiems Parlamento nariams pasiūlius kandidatus. Pirmininkų sueiga teikia Parlamentui pasiūlymus. Komitetų sudėtis kiek įmanoma turi atitikti Parlamento sudėtį. 1.  Komitetų, specialiųjų komitetų ir tyrimo komitetų narius skiria frakcijos ir nepriklausomi Parlamento nariai. Pirmininkų sueiga nustato terminą, iki kurio frakcijos ir nepriklausomi Parlamento nariai apie savo paskyrimus praneša Parlamento pirmininkui, o tuomet jis juos paskelbia Parlamentui. Perėjęs į kitą frakciją, narys išsaugo vietą Parlamento komitetuose iki kadencijos, trunkančios dvejus su puse metų, pabaigos. Jei dėl Parlamento nario perėjimo į kitą frakciją komitete būtų pažeista politinių jėgų pusiausvyra, remdamasi šio straipsnio 1 dalies antrame sakinyje minėta procedūra, Pirmininkų sueiga privalo pateikti naujų pasiūlymų dėl šio komiteto sudėties, su sąlyga, kad būtų užtikrintos individualios atitinkamo nario teisės. Proporcingai skiriant vietas komitetuose, frakcijoms tenkantis vietų skaičius turi būti lygus artimiausiam atitinkamam sveikam skaičiui. Jei frakcija nusprendžia neužimti jai priklausančių vietų komitete, šios vietos lieka laisvos, ir atitinkamai sumažėja komiteto narių skaičius. Frakcijoms neleidžiama tarp savęs keistis joms skirtomis vietomis komitetuose. 1a.   Komitetų sudėtis kiek įmanoma turi atitikti Parlamento sudėtį. Skiriant vietas komitetuose, frakcijoms tenkantis vietų skaičius turi būti lygus artimiausiam apskaičiuotą proporciją viršijančiam ar jos nesiekiančiam sveikam skaičiui. Jei frakcijos nesusitaria dėl savo proporcinės dalies viename ar daugiau konkrečių komitetų, sprendimą priima Pirmininkų sueiga. 1b.   Jei frakcija nusprendžia neužimti vietų komitete arba nepaskiria savo narių iki Pirmininkų sueigos nustatyto termino, šios vietos lieka laisvos. Frakcijoms neleidžiama tarp savęs keistis vietomis komitetuose. 1c.   Jei dėl Parlamento nario perėjimo į kitą frakciją komitete būtų pažeistas 1a dalyje nustatytas proporcingas vietų komitete paskirstymas ir frakcijos nesusitaria ir neužtikrina, kad būtų laikomasi toje dalyje nustatytų principų, reikiamus sprendimus priima Pirmininkų sueiga. 1d.   Apie bet kokius frakcijų ar nepriklausomų Parlamento narių paskyrimų pakeitimus pranešama Parlamento pirmininkui, jis juos paskelbia Parlamentui vėliausiai kito posėdžio pradžioje. Šie sprendimai įsigalioja nuo paskelbimo dienos. 1e.   Frakcijos ir nepriklausomi Parlamento nariai į kiekvieną komitetą gali skirti pavaduojančių narių, kurių skaičius negali būti didesnis už tikrųjų narių, kuriuos ta frakcija ar nepriklausomi Parlamento nariai gali skirti į komitetą, skaičių. Apie tai turi būti pranešta Parlamento pirmininkui. Pavaduojantys nariai turi teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose, kalbėti ir, jei tikrasis narys nedalyvauja, balsuoti. 1f.   Kai tikrasis narys posėdyje nedalyvauja ir jei nėra paskirta pavaduojančių narių ar jie nedalyvauja, tikrąjį komiteto narį posėdžio metu gali pavaduoti kitas tos pačios frakcijos narys arba, kai narys yra nepriklausomas Parlamento narys, kitas nepriklausomas Parlamento narys, kuriam suteikiama teisė balsuoti. Apie tai pranešama komiteto pirmininkui ne vėliau kaip prieš prasidedant balsavimui. Pagal 1f dalies paskutinio sakinio reikalavimus pavardė turi būti pranešama prieš pasibaigiant diskusijoms ar prieš prasidedant balsavimui dėl klausimo (-ų), dėl kurio (-ių) tikrasis narys pavaduojamas. 2.   Pakeitimai dėl Pirmininkų sueigos pasiūlymų priimtini su sąlyga, kad juos teikia ne mažiau kaip keturiasdešimt Parlamento narių. Parlamentas dėl šių pakeitimų balsuoja slaptu balsavimu. 3.   Išrinktais laikomi Parlamento nariai, kurių pavardės yra Pirmininkų sueigos pasiūlymuose, kurie gali būti iš dalies pakeisti remiantis 2 dalimi. 4.   Jei šio straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka iki Pirmininkų sueigos nustatyto termino frakcija nepasiūlo jokių kandidatų į tyrimo komitetą, Pirmininkų sueiga teikia Parlamentui tik iki šio termino pabaigos iškeltas kandidatūras. 5.   Pirmininkų sueiga, atsižvelgdama į šio straipsnio 1 dalies nuostatas ir pritariant būsimiems nariams, gali laikinai nuspręsti, ką paskirti į galimas laisvas komitetų narių vietas. 6.   Šie pakeitimai teikiami Parlamentui tvirtinti kito posėdžio metu. Pagal šį straipsnį: –   komiteto tikrojo arba pavaduojančio nario statusas išimtinai priklauso nuo narystės tam tikroje frakcijoje; –   pasikeitus frakcijai atstovaujančių tikrųjų narių skaičiui komitete, atitinkamai keičiamas didžiausias nuolatinių pavaduojančių narių, kuriuos frakcija gali skirti į tą komitetą, skaičius; –   nariui perėjus į kitą frakciją, jis negali išsaugoti komiteto tikrojo arba pavaduojančio nario statuso, kurį turėjo kaip ankstesnės frakcijos narys; –   komiteto narys jokiu būdu negali pavaduoti kitai frakcijai priklausančio kolegos. (Paskutinės dvi nesunumeruotos straipsnio pastraipos įterpiamos kaip aiškinimas.) Pakeitimas 223 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 200 straipsnis 200 straipsnis Išbraukta. Pavaduojantys nariai 1.   Frakcijos ir nepriklausomi Parlamento nariai gali skirti tiek nuolatinių pavaduojančių narių į kiekvieną komitetą, kiek yra komitete jiems atstovaujančių tikrųjų narių. Apie tai turi būti pranešta Parlamento pirmininkui. Nuolatiniai pavaduojantys nariai turi teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose, kalbėti ir, nesant tikrojo nario, dalyvauti balsuojant. Tuo atveju, jei atsiranda laisva komiteto tikrojo nario vieta, tos pačios frakcijos pavaduojantysis narys laikinai turi teisę dalyvauti balsavime vietoj to tikrojo nario, kol bus laikinai pakeistas tikrasis narys pagal 199 straipsnio 5 dalį arba, jeigu toks laikinas pakeitimas neįvyko, iki naujo tikrojo nario paskyrimo. Toks teisės turėjimas yra grindžiamas Parlamentu sprendimu, susijusiu su komiteto narių sudėties skaičiumi, ir juo siekiama užtikrinti, kad balsavime galėtų dalyvauti toks pat atitinkamos frakcijos narių skaičius, kaip ir prieš atsirandant laisvai vietai. 2.   Be to, kai tikrasis narys posėdyje nedalyvauja ir jei nėra paskirta nuolatinių pavaduojančių narių ar šių nesant, tikrąjį komiteto narį posėdžio metu gali pavaduoti kitas tos pačios frakcijos narys, turintis teisę balsuoti. Jo pavardė pranešama komiteto pirmininkui prieš prasidedant balsavimui. 2 dalis mutatis mutandis taikoma nepriklausomiems Parlamento nariams. Pagal 2 dalies paskutinio sakinio reikalavimus pavardė turi būti pranešama prieš pasibaigiant diskusijoms ar prieš prasidedant balsavimui dėl klausimo (-ų), dėl kurio (-ių) narys pavaduojamas. * * * Šio straipsnio nuostatos apima dvi sąvokas, kurias aiškiai apibūdina šis tekstas: –   komitete frakcija negali turėti daugiau nuolatinių pavaduojančių narių nei tikrųjų narių; –   tik frakcijos gali skirti nuolatinius pavaduojančius narius su viena sąlyga, kad apie tai jos informuoja Parlamento pirmininką. Taigi: –   nuolatinio pavaduojančio nario statusas išimtinai priklauso nuo narystės tam tikroje frakcijoje; –   pasikeitus frakcijai atstovaujančių tikrųjų narių skaičiui komitete, atitinkamai keičiamas maksimalus nuolatinių pavaduojančių narių, kuriuos frakcija gali skirti į šį komitetą, skaičius; –   nariui perėjus į kitą frakciją, jis negali išsaugoti nuolatinio pavaduojančio nario įgaliojimų, kuriuos turėjo ankstesnėje frakcijoje; –   komiteto narys jokiu būdu negali pavaduoti kitai frakcijai priklausančio kolegos. Pakeitimas 224 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 201 straipsnis 201 straipsnis 201 straipsnis Komitetų įgaliojimai Komitetų įgaliojimai 1.  Nuolatiniai komitetai nagrinėja klausimus, kuriuos jiems perduoda Parlamentas arba sesijos pertraukos metu Parlamento pirmininkas Pirmininkų sueigos vardu. Specialiųjų komitetų ir tyrimo komitetų įgaliojimai tvirtinami sudarant šiuos komitetus; pastarieji negali teikti nuomonių kitiems komitetams. 1.  Nuolatiniai komitetai nagrinėja klausimus, kuriuos jiems perduoda Parlamentas arba sesijos pertraukos metu Parlamento pirmininkas Pirmininkų sueigos vardu. (Žr. 197 straipsnio išaiškinimą.) 2.   Jei nuolatinis komitetas praneša, kad tam tikro klausimo nagrinėjimas nepriklauso jo kompetencijai arba iškyla konfliktas dėl kompetencijos tarp dviejų ar daugiau nuolatinių komitetų, kompetencijos klausimas perduodamas Pirmininkų sueigai per keturias darbo savaites po to, kai plenarinio posėdžio metu buvo pranešta apie klausimo perdavimą komitetui. Pirmininkų sueiga per šešias savaites priima sprendimą, remdamasi Komitetų pirmininkų sueigos rekomendacija, o jei tokios rekomendacijos nėra – Komitetų pirmininkų sueigos pirmininko pateikta rekomendacija. Jei per šį laikotarpį Pirmininkų sueiga nepriima sprendimo, laikoma, kad rekomendacija patvirtinta. Komitetų pirmininkai gali sudaryti susitarimus su kitų komitetų pirmininkais dėl klausimo priskyrimo tam tikram komitetui, jei leidžiama, kai būtina, taikyti 54 straipsnyje numatytą darbo su susijusiais komitetais procedūrą. 3.  Jei du ar daugiau nuolatinių komitetų yra kompetentingi spręsti tam tikrą klausimą, paskiriamas vienas atsakingas komitetas, o kiti – kaip nuomonę teikiantys komitetai. 3.  Jei du ar daugiau nuolatinių komitetų yra kompetentingi spręsti tam tikrą klausimą, paskiriamas vienas atsakingas komitetas, o kiti – kaip nuomonę teikiantys komitetai. Klausimas gali būti perduotas svarstyti ne daugiau kaip trims komitetams, nebent pagrįstai būtų nuspręsta padaryti išimtį šio straipsnio 1 dalyje numatytomis sąlygomis. Klausimas gali būti perduotas svarstyti ne daugiau kaip trims komitetams, nebent būtų nuspręsta padaryti išimtį šio straipsnio 1 dalyje numatytomis sąlygomis. 4.  Du ar daugiau komitetų ar pakomitečių gali kartu nagrinėti jų kompetencijai priklausančius klausimus, tačiau jie negali priimti sprendimo. 4.  Du ar daugiau komitetų ar pakomitečių gali kartu nagrinėti jų kompetencijai priklausančius klausimus, tačiau jie negali kartu priimti sprendimo, išskyrus atvejus, kai taikomas 55 straipsnis. 5.  Kiekvienas komitetas, Biurui sutinkant, vienam ar daugiau savo narių gali pavesti surengti tiriamąją arba faktų nustatymo misiją. 5.  Kiekvienas komitetas, atitinkamiems Parlamento organams sutinkant, vienam ar daugiau savo narių gali pavesti surengti tiriamąją arba faktų nustatymo misiją. Pakeitimas 225 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 201 a straipsnis (naujas) 201a straipsnis Klausimai dėl kompetencijos 1.   Jei nuolatinis komitetas praneša, kad tam tikro klausimo nagrinėjimas nepriklauso jo kompetencijai arba iškyla konfliktas dėl kompetencijos tarp dviejų ar daugiau nuolatinių komitetų, klausimas dėl kompetencijos pateikiamas Komitetų pirmininkų sueigai per keturias savaites po to, kai plenarinio posėdžio metu buvo pranešta apie dokumento perdavimą komitetui. 2.   Pirmininkų sueiga per šešias savaites nuo klausimo pateikimo priima sprendimą, remdamasi Komitetų pirmininkų sueigos rekomendacija, o jei tokios rekomendacijos nėra – Komitetų pirmininkų sueigos pirmininko pateikta rekomendacija. Jei per tą laikotarpį Pirmininkų sueiga nepriima sprendimo, laikoma, kad rekomendacija patvirtinta. 3.   Komitetų pirmininkai gali sudaryti susitarimus su kitų komitetų pirmininkais dėl klausimo priskyrimo tam tikram komitetui, su sąlyga, kad, kai būtina, leidžiama taikyti 54 straipsnyje numatytą darbo su susijusiais komitetais procedūrą. Pakeitimas 226 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 202 straipsnis 202 straipsnis Išbraukta. Už įgaliojimų patikrinimą atsakingas komitetas Vienas iš šiose Darbo tvarkos taisyklėse numatytomis sąlygomis sudarytų komitetų yra atsakingas už įgaliojimų patikrinimą ir sprendimų, susijusių su prieštaravimais dėl rinkimų rezultatų, rengimą. Pakeitimas 227 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 203 straipsnis 203 straipsnis 203 straipsnis Pakomitečiai Pakomitečiai 1.  Jei gaunamas Pirmininkų sueigos išankstinis sutikimas, visi nuolatiniai ir specialieji komitetai darbo tikslais gali sudaryti vieną ar daugiau pakomitečių komitete. Vadovaudamiesi 199 straipsniu, jie nusprendžia dėl pakomitečių sudėties ir jų veiklos srities. Pakomitečiai yra atskaitingi juos sudariusiems komitetams. Pakomitečiams taikoma ta pati procedūra kaip ir komitetams. 1.  Pakomitečiai gali būti sudaromi vadovaujantis 196 straipsniu. Nuolatinis arba specialusis komitetas darbo tikslais ir gavęs Pirmininkų sueigos išankstinį leidimą taip pat gali sudaryti vieną ar daugiau pakomitečių komitete. Vadovaudamasis atitinkamomis 199 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis jis nusprendžia dėl pakomitečių sudėties ir jų veiklos srities, kuri turi priklausyti pagrindinio komiteto veiklos sričiai. Pakomitečiai yra atskaitingi jų pagrindiniams komitetams. 2.  Pakomitečiams taikoma ta pati procedūra kaip ir komitetams. 2.  Nebent šiose taisyklėse būtų nustatyta kitaip, pakomitečiams taikoma ta pati procedūra kaip ir komitetams. 2a.   Pakomitečio tikrieji nariai renkami iš pagrindinio komiteto narių. 3.  Pavaduojantys nariai dalyvauja pakomitečių darbe tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir komitetų darbe. 3.  Pavaduojantys nariai dalyvauja pakomitečių darbe tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir komitetų darbe. 4.   Šių nuostatų taikymas turi užtikrinti tarpusavio priklausomybę tarp pakomitečio ir jį sudariusio komiteto. Todėl visi pakomitečio tikrieji nariai renkami iš pagrindinio komiteto narių. 4a.   Pagrindinio komiteto pirmininkas gali įtraukti pakomitečių pirmininkus į koordinatorių darbą arba leisti jiems pirmininkauti pagrindiniame komitete diskusijoms klausimais, kuriuos nagrinėja atitinkami pakomitečiai, su sąlyga, kad tokia procedūra būtų pateikta nagrinėti komiteto biurui ir komiteto biuras jai pritartų. Pakeitimas 228 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 204 straipsnis 204 straipsnis 204 straipsnis Komitetų biurai Komitetų biurai Per pirmąjį komiteto posėdį, vykstantį po komiteto narių rinkimų pagal 199 straipsnį, komitetas išsirenka pirmininką ir – atskirais balsavimais – pirmininko pavaduotojus, kurie kartu sudaro komiteto biurą. Sprendimą dėl to, kiek pirmininko pavaduotojų bus renkama, priima Parlamentas, atsižvelgdamas į Pirmininkų sueigos pasiūlymą. 1.   Per pirmąjį komiteto posėdį, vykstantį po komiteto narių paskyrimo pagal 199 straipsnį, komitetas išsirenka biurą, kurį sudaro pirmininkas ir pirmininko pavaduotojai, renkami atskirais balsavimais iš tikrųjų to komiteto narių. Sprendimą dėl to, kiek pirmininko pavaduotojų bus renkama, priima Parlamentas, atsižvelgdamas į Pirmininkų sueigos pasiūlymą. Parlamento įvairovė turi būti atspindima kiekvieno komiteto biuro sudėtyje; neleidžiama, kad biurą sudarytų vien vyrai arba vien moterys arba kad visi pirmininko pavaduotojai būtų iš tos pačios valstybės narės. Komiteto biuro nariais gali būti renkami tik to komiteto tikrieji nariai, išrinkti pagal 199 straipsnį. Jei kandidatų skaičius atitinka numatytų vietų skaičių, rinkimai gali vykti pritariant balsu. 2.   Jei kandidatų skaičius atitinka numatytų vietų skaičių, rinkimai vyksta aklamacijos būdu. Vis dėlto jei vykstant tam tikram balsavimui yra daugiau nei vienas kandidatas arba bent viena šeštoji komiteto narių prašo surengti balsavimą, rinkimai vyksta balsuojant slaptai. Priešingu atveju arba vienos šeštosios komiteto narių prašymu rinkimai vyksta balsuojant slaptai. Jei buvo pateikta tik viena kandidatūra, išrenkamas asmuo, surinkęs už ir prieš balsavusių narių absoliučią balsų daugumą. Jei buvo pateikta tik viena kandidatūra, išrenkamas asmuo, surinkęs už ir prieš balsavusių narių absoliučią balsų daugumą. Esant keletui kandidatų, per pirmą balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs absoliučią balsavusių narių balsų daugumą, kaip tai nurodyta pirmesnėje pastraipoje. Antruoju balsavimu išrenkamas daugiausiai balsų surinkęs kandidatas. Balsams pasiskirsčius po lygiai, išrenkamas vyriausias pagal amžių kandidatas. Esant keletui kandidatų, per pirmąjį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs absoliučią balsavusių narių balsų daugumą. Antruoju balsavimu išrenkamas daugiausiai balsų surinkęs kandidatas. Balsams pasiskirsčius po lygiai, išrenkamas vyriausias pagal amžių kandidatas. Jei reikalingas antras balsavimas, gali būti teikiamos naujos kandidatūros. Pagal šią nuostatą nedraudžiama pagrindinio komiteto pirmininkui įtraukti pakomitečių pirmininkus į biuro darbą arba leisti jiems pirmininkauti diskusijoms tais klausimais, kuriuos atitinkami pakomitečiai nagrinėja; tokie veiksmai yra leidžiami, jeigu ši procedūra bus pateikta nagrinėti visam biurui ir biuras jai pritars. 2a.   Komitetams mutatis mutandis taikomi šie straipsniai dėl Parlamento pareigūnų: 14 straipsnis (Laikinai einantis Parlamento pirmininko pareigas), 15 straipsnis (Kandidatūros ir bendrosios nuostatos), 16 straipsnis (Parlamento pirmininko rinkimai. Sveikinimo kalba), 19 straipsnis (Kadencijos trukmė) ir 20 straipsnis (Laisva vieta). Pakeitimas 229 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 205 straipsnis 205 straipsnis 205 straipsnis Komitetų koordinatoriai ir šešėliniai pranešėjai Komitetų koordinatoriai 1.  Frakcija gali vieną iš savo narių paskirti koordinatoriumi. 1.  Frakcija gali po vieną iš savo narių kiekviename komitete paskirti koordinatoriumi. 2.  Jei būtina, komiteto pirmininkas sušaukia komiteto koordinatorius komiteto sprendimams, visų pirma sprendimams dėl procedūros ir dėl pranešėjų paskyrimo, parengti. Komitetas gali įgalioti koordinatorius priimti tam tikrus sprendimus, išskyrus sprendimus, susijusius su pranešimų, nuomonių arba pakeitimų priėmimu. Komiteto koordinatorių posėdžiuose su patariamuoju balsu gali būti kviečiami dalyvauti komiteto pirmininko pavaduotojai. Koordinatoriai turi stengtis pasiekti susitarimą. Kai nepavyksta pasiekti susitarimo, jie sprendžia tik remdamiesi dauguma, kuri aiškiai atstovauja didžiajai daliai komiteto narių, atsižvelgdami į atitinkamą įvairių frakcijų dydį. 2.  Jei būtina, komiteto pirmininkas sušaukia komiteto koordinatorius komiteto sprendimams, visų pirma sprendimams dėl procedūros ir dėl pranešėjų paskyrimo, parengti. Komitetas gali įgalioti koordinatorius priimti tam tikrus sprendimus, išskyrus sprendimus, susijusius su pranešimų, pasiūlymų dėl rezoliucijų, nuomonių arba pakeitimų priėmimu. Komiteto koordinatorių posėdžiuose su patariamuoju balsu gali būti kviečiami dalyvauti komiteto pirmininko pavaduotojai. Kai nepavyksta pasiekti susitarimo, koordinatoriai sprendžia tik remdamiesi dauguma, kuri aiškiai atstovauja didžiajai daliai komiteto narių, atsižvelgdami į atitinkamą įvairių frakcijų dydį. Komiteto pirmininkas komitete skelbia visus koordinatorių sprendimus ir rekomendacijas, kurie laikomi priimtais, jei dėl jų neprieštaraujama, ir jie tinkamai paminimi komiteto posėdžio protokole. 3.   Siekdamas parengti paskirtųjų Komisijos narių klausymų rengimo tvarką, komiteto pirmininkas sukviečia savo komiteto koordinatorius. Pasibaigus šiems klausymams, koordinatoriai susirenka, siekdami įvertinti kandidatūras pagal XVI priede nustatytą procedūrą. 4.   Frakcija kiekvienam pranešimui gali paskirti šešėlinį pranešėją, kuris stebi atitinkamo pranešimo eigą ir frakcijos vardu ieško kompromisinių sprendimų komitete. Šešėlinių pranešėjų pavardės pranešamos komiteto pirmininkui. Komitetas koordinatorių siūlymu gali visų pirma nuspręsti įtraukti šešėlinius pranešėjus, ieškant susitarimo su Taryba įprastos teisėkūros procedūros metu. Nepriklausomi Parlamento nariai nėra frakcija pagal 32 straipsnį ir todėl negali skirti koordinatorių – vienintelių Parlamento narių, galinčių teisėtai dalyvauti koordinatorių posėdžiuose. Nepriklausomi Parlamento nariai nėra frakcija pagal 32 straipsnį ir todėl negali skirti koordinatorių – vienintelių Parlamento narių, galinčių teisėtai dalyvauti koordinatorių posėdžiuose. Koordinatorių posėdžių tikslas – parengti komiteto sprendimus; šie posėdžiai negali būti rengiami vietoj komiteto posėdžių, nebent tam suteikiamas aiškus įgaliojimas. Todėl priimti sprendimus koordinatorių posėdžiuose turi būti įgaliojama ex ante. Jeigu toks įgaliojimas nesuteikiamas, koordinatoriai gali priimti tik rekomendacijas, kurias komitetas oficialiai turi patvirtinti ex post. Bet kokiu atveju pagal nediskriminavimo principą turi būti užtikrinta nepriklausomų Parlamento narių teisė gauti informaciją, pateikiant šią informaciją ir nepriklausomų Parlamento narių sekretoriato nariams dalyvaujant koordinatorių posėdžiuose. Bet kokiu atveju pagal nediskriminavimo principą turi būti užtikrinta nepriklausomų Parlamento narių teisė gauti informaciją, pateikiant šią informaciją ir nepriklausomų Parlamento narių sekretoriato nariams dalyvaujant koordinatorių posėdžiuose. Pakeitimas 230 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 205 a straipsnis (naujas) 205a straipsnis Šešėliniai pranešėjai Frakcija kiekvienam pranešimui gali paskirti šešėlinį pranešėją, kuris stebi atitinkamo pranešimo eigą ir frakcijos vardu ieško kompromisinių sprendimų komitete. Šešėlinių pranešėjų pavardės pranešamos komiteto pirmininkui. Pakeitimas 231 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės VIII antraštinės dalies 2 skyriaus pavadinimas 2 SKYRIUS Išbraukta. KOMITETAI: DARBO TVARKA Pakeitimas 232 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 206 straipsnis 206 straipsnis 206 straipsnis Komitetų posėdžiai Komitetų posėdžiai 1.  Komitetai susirenka į posėdį jų pirmininko kvietimu ar Parlamento pirmininko iniciatyva. 1.  Komitetai susirenka į posėdį jų pirmininko kvietimu ar Parlamento pirmininko iniciatyva. Sušaukdamas posėdį komiteto pirmininkas pateikia jo darbotvarkės projektą. Komitetas sprendimą dėl darbotvarkės priima posėdžio pradžioje. 2.  Komisija ir Taryba gali dalyvauti komitetų posėdžiuose, jei komiteto vardu juos pakviečia komiteto pirmininkas. 2.  Komisijos, Tarybos ir kitų Sąjungos institucijų atstovai gali kalbėti komitetų posėdžiuose, jei komiteto vardu juos pakviečia tą daryti komiteto pirmininkas. Specialiu komiteto sprendimu bet koks asmuo gali būti pakviestas dalyvauti ir kalbėti posėdyje. Specialiu komiteto sprendimu bet koks kitas asmuo gali būti pakviestas dalyvauti ir kalbėti posėdyje. Pagal analogiją sprendimas dėl narių asmeninių padėjėjų dalyvavimo posėdyje paliekamas kiekvieno komiteto nuožiūrai. Jei tam pritaria Biuras, atsakingas komitetas gali surengi ekspertų klausymus, kai, komiteto manymu, šie klausymai yra būtini, kad vyktų veiksmingas darbas tam tikru klausimu. Jei tam pritaria Biuras, atsakingas komitetas gali surengi ekspertų klausymus, kai, komiteto manymu, šie klausymai yra būtini, kad vyktų veiksmingas darbas tam tikru klausimu. Šiuose klausymuose, jei pageidauja, gali dalyvauti nuomonę teikiantys komitetai. Šios dalies nuostatos aiškinamos atsižvelgiant į Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių 50 punktą24. 3.  Nepažeidžiant 53 straipsnio 6 dalies nuostatų, jei komitetas nenusprendžia kitaip, Parlamento nariai gali dalyvauti komitetų, kuriems jie nepriklauso, posėdžiuose be teisės kalbėti svarstymo metu. 3.  Nedarant poveikio 53 straipsnio 6 daliai, nebent komitetas nuspręstų kitaip, Parlamento nariai, dalyvaujantys komitetų, kuriems jie nepriklauso, posėdžiuose, neturi teisės kalbėti per svarstymus. Komitetas šiems Parlamento nariams gali leisti dalyvauti komiteto darbe su patariamojo balso teise. Tačiau komitetas jiems gali leisti dalyvauti komiteto posėdžiuose su patariamojo balso teise. 3a.   Komitetų posėdžiams mutatis mutandis taikoma 162 straipsnio 2 dalis dėl kalbėjimo laiko paskirstymo. 3b.   Kai rengiama stenograma, mutatis mutandis taikomos 194 straipsnio 1a, 2 ir 4 dalys. ___________________________ 24 Žr. XIII priedą. Pakeitimas 233 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 207 straipsnis