Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis) ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 7 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija), paskelbtą 2007 m. gruodžio 12 d. Strasbūre ir įsigaliojusią kartu su Lisabonos sutartimi 2009 m. gruodžio mėn.,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. JT Generalinės Asamblėjos priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į JT sutartis dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos ir į JT sutartimis įsteigtų organų teisės praktiką,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke priimtą JT Neįgaliųjų teisių konvenciją, kurią ES ratifikavo 2010 m. gruodžio 23 d.,

–  atsižvelgdamas į baigiamąsias pastabas, kurias 2015 m. spalio mėn. priėmė JT Neįgaliųjų teisių konvencijos komitetas,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. Niujorke priimtą JT Vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į šias Jungtinių Tautų vaiko teisių komiteto bendrąsias pastabas: Nr. 6 (2005) dėl elgesio su nelydimais ir atskirtais vaikais už jų kilmės šalies ribų, Nr. 7 (2005) dėl vaiko teisių įgyvendinimo ankstyvojoje vaikystėje, Nr. 9 (2006) dėl vaikų su negalia teisių, Nr. 10 (2007) dėl vaikų teisių nepilnamečių teisingumo sistemoje, Nr. 12 (2009) dėl vaiko teisės būti išklausytam, Nr. 13 (2011) dėl vaiko teisės į laisvę nuo bet kokio pobūdžio smurto, Nr. 14 (2013) dėl vaiko teisės į tai, kad pirmiausia būtų vadovaujamasi jo interesais,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW) ir Pekino veiksmų platformą, į savo 2014 m. vasario 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl kovos su smurtu prieš moteris(1) ir į 2014 m. vasario 6 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato „Siekiant atsisakyti moters lytinių organų žalojimo“(2), taip pat į 2014 m. birželio 5 d. Tarybos išvadas „Visų formų smurto prieš moteris ir mergaites, įskaitant moters lyties organų žalojimą, prevencija ir kova su juo“,

–  atsižvelgdamas į 1951 m. JT konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir į jos 1967 m. protokolą,

–  atsižvelgdamas į 1990 m. Tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimų narių teisių apsaugos,

–  atsižvelgdamas į 1949 m. JT konvenciją dėl kovos su žmonių prekyba ir trečiųjų asmenų išnaudojimu prostitucijos tikslams,

–  atsižvelgdamas į Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) Rekomenduojamus žmogaus teisių prie tarpvalstybinių sienų principus ir gaires,

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo tiesos, teisingumo, reparacijos ir pažeidimų nepasikartojimo užtikrinimo klausimais 2014 m. liepos 22 d. pranešimą,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. Madrido tarptautinio senėjimo veiksmų plano regioninio įgyvendinimo strategiją,

–  atsižvelgdamas į principus, susijusius su nacionalinių žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos institucijų statusu (Paryžiaus principai), pridėtus prie JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijos 48/134,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK), Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką, visų pirma bylas 18766/11 ir 36030/11, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos, Ministrų komiteto, Žmogaus teisių komisaro ir Venecijos komisijos konvencijas, rekomendacijas, rezoliucijas ir pranešimus,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją ir Europos regioninių arba tautinių mažumų kalbų chartiją,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 1985 (2014) dėl tautinių mažumų situacijos ir teisių Europoje,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos chartiją dėl demokratinio pilietiškumo ugdymo ir žmogaus teisių švietimo,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl kovos su prekyba žmonėmis,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 9 d. Tarybos rekomendaciją dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/800 dėl procesinių garantijų vaikams, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji ar kaltinamieji(5),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis(6),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio bendruosius pagrindus užimtumo ir profesinėje srityje(7),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo(8),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo(9),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/13/EU dėl audiovizualinių žiniasklaidos paslaugų(10) ir Komisijos viešų konsultacijų, vykusių 2015 m. liepos–rugsėjo mėn., rezultatus,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR(11),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR(12),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR(13),

–  atsižvelgdamas į direktyvas dėl asmenų, įtariamų ar kaltinamų baudžiamajame procese, procesinių teisių,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio mėn. patvirtintą duomenų apsaugos teisės aktų rinkinį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1624(14), kuriuo įsteigiamos Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos, ir į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/32/ES (Prieglobsčio procedūrų direktyva)(15),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 15–16 d. Barselonoje vykusiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui pirmininkavusios valstybės narės išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 7 d. Europos Sąjungos Tarybos išvadose patvirtintą 2011–2020 m. Europos lyčių lygybės paktą,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 15 d. Tarybos išvadas dėl ankstyvojo ugdymo ir priežiūros,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 5–6 d. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos išvadas dėl imigrantų integracijos politikos Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 19 d. Tarybos išvadas dėl lygių moterų ir vyrų galimybių pajamų srityje: vyrų ir moterų pensijų skirtumo panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 7 d. trijų (ES pirmininkavusios, pirmininkaujančios ir pirmininkausiančios) valstybių narių grupės deklaraciją dėl lyčių lygybės,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 16 d. Tarybos išvadas dėl LGBTI asmenų lygybės,

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl 2015–2019 m. veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

–  atsižvelgdamas į deklaraciją dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių propagavimo naudojant švietimą (Paryžiaus deklaracija),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 24 d. Užsienio reikalų tarybos patvirtintas Lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų (LGBTI) naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo gaires,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos žmogaus teisių gynėjų gaires,

–  atsižvelgdamas į „Eurobarometro“ tyrimą „Diskriminacija ES 2015 m.“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Naujos ES priemonės teisinei valstybei stiprinti“ (COM(2014)0158) ir į Tarybos išvadas dėl teisinės valstybės principų laikymosi užtikrinimo,

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos veiksmų planą LGBTI asmenų lygybei skatinti,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Komisijos ataskaitą dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (SWD(2016)0054),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Trečiųjų šalių piliečių integravimo veiksmų planas“ (COM(2016)0377),

–  atsižvelgdamas į strategiją „Europa 2020“, konkrečiai į jos tikslus dėl skurdo ir socialinės atskirties,

–  atsižvelgdamas į EBPO / Europos Sąjungos leidinį „2015 m. imigracijos ir integracijos rodikliai – įsikūrimas“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Socialinės investicijos į augimą ir socialinę sanglaudą“ (COM(2013)0083) ir 2013 m. vasario 20 d. Komisijos rekomendaciją 2013/112/ES „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 29 d. Komisijos pažangos ataskaitą „Barselonos tikslai. Mažų vaikų priežiūros paslaugų plėtojimas Europoje siekiant tvaraus ir įtraukaus augimo“ (COM(2013)0322),

–  atsižvelgdamas į Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategiją 2012–2016 m. (COM(2012)0286), ypač į nuostatas dėl finansavimo siekiant parengti vaikų apsaugos sistemų ir keitimosi geriausia praktika gaires,

–   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano iki 2020 m. (COM(2011)0173) ir į 2011 m. birželio 24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Tolesnis nacionalinių romų integracijos strategijų įgyvendinimas“ (COM(2013)0454),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą apie ES pagrindinių teisių chartijos taikymą 2015 m. (COM(2016)0265) ir prie jos pridėtus darbinius dokumentus,

–  atsižvelgdamas į Komisijos parengtą 2013 m. ES pilietybės ataskaitą „ES piliečiai: jūsų teisės, jūsų ateitis“ (COM(2013)0269),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2016 m. ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano ir Tarybos rekomendacijos dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse įgyvendinimo vertinimas“ (COM(2016)0424),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl ES kovos su korupcija (COM(2014)0038),

–  atsižvelgdamas į Europos migracijos darbotvarkę (COM(2015)0240),

–  atsižvelgdamas į Europos migracijos darbotvarkę (COM(2015)0185),

–  atsižvelgdami į 2015 m. metinio kolokviumo pagrindinių teisių klausimais išvadas,

–  atsižvelgdamas į viešųjų konsultacijų rezultatus – 2016 m. metinį kolokviumą pagrindinių teisių klausimais, kurio tema „Žiniasklaidos pliuralizmas ir demokratija“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM(2008)0426),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl ES prisijungimo prie Europos Tarybos Stambulo Konvencijos,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl pažangos, padarytos įgyvendinant nacionalines romų integracijos strategijas(16),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl ES kovos su homofobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės veiksmų plano(17),

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl lyčių lygybės,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl nelydimų nepilnamečių padėties ES(18),

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl pagrindinių teisių ir žmogaus teisių, ypač į naujausią 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2013–2014 m.(19),

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl migracijos, ypač į naujausią 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją(20),

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl mažumų apsaugos ir kovos su diskriminacija politikos išsiplėtusioje Europoje(21),

–   atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl JT vaiko teisių konvencijos 25-ųjų metinių(22),

–   atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl Europos kalbų išnykimo grėsmės ir kalbų įvairovės Europos Sąjungoje(23),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 15 d. rezoliuciją „Tarptautinės romų dienos proga dėl priešiškumo romams Europoje bei romų genocido Antrojo pasaulinio karo metu atminimo dienos pripažinimo ES“(24),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gegužės 21 d. rezoliuciją „ES chartija. Žiniasklaidos laisvės ES standartų nustatymas“(25),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai „ES mechanizmo, kuriuo skatinama demokratija, teisinės valstybės principai ir pagrindinės teisės, kūrimas“(26),

–  atsižvelgdamas į Europos ombudsmenės sprendimą, priimtą baigus tyrimą savo iniciatyva OI/8/2014/AN dėl Europos Komisijos,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomonę 2/2013 dėl susitarimo dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) projekto,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus ir praktiką ir nacionalinių teismų, kurie naudoja Chartiją kaip nacionalinės teisės aiškinimo pagrindą, praktiką, visų pirma į bylas C-83/14, C-360/10, C-70/10, C-390/12, C-199/12, C-200/12, C-201/12, C-404/15, C-659/15, C-362/14,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2016 m. pagrindinių teisių ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių agentūros Europos teisės vadovą vaiko teisių klausimais (2015 m.),

–  atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių agentūros tyrimą „Vaiko interesus atitinkantis teisingumas. Specialistų požiūris ir patirtis, susijusi su vaikų dalyvavimu civiliniuose ir baudžiamuosiuose teismo procesuose 10 ES valstybių narių“ (2015 m.),

–  atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių agentūros ataskaitą „Smurtas prieš neįgalius vaikus. Teisės aktai, politika ir programos ES“ (2015 m.),

–  atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių agentūros 2013 m. atliktą ES masto apklausą dėl LGBT, jos 2014 m. ataskaitą „Translyčio asmens padėtis ES. Lyginamoji ES LGBT tyrimo duomenų analizė“ ir jos 2015 m. trumpą analizę „Interseksualių asmenų pagrindinių teisių padėtis“,

–  atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių agentūros pranešimą „Smurtas prieš moteris – ES masto tyrimas“,

–  atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių agentūros apklausą „Antisemitizmas. Europos Sąjungos turimų 2004–2015 m. duomenų apžvalga“,

–  atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių agentūros apsaugos nuo diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir lytinių požymių ES lyginamąją teisinę analizę,

–  atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių agentūros atliekamus ES mažumų ir diskriminacijos tyrimus (angl. EU Minorities and Discrimination Survey, EU-MIDIS) ir tyrimą dėl romų tautybės asmenų,

–  atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto nustatytą 2015 m. lyčių lygybės indeksą ir jo 2015 m. ataskaitą „Darbo, šeimos ir privataus gyvenimo derinimas Europos Sąjungoje: politikos apžvalga“,

–  atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto tyrimą, atliktą siekiant nustatyti ir surinkti esamus duomenis ir šaltinius, susijusius su seksualiniu smurtu prieš moteris Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Europolo 2016 m. prekybos žmonėmis ES padėties ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Eurostato 2015 m. ataskaitą „Prekyba žmonėmis“,

–  atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (EUROFOUND) atliktus tyrimus „Darbo laikas ir profesinio bei asmeninio gyvenimo pusiausvyra iš viso gyvenimo perspektyvos“ (2013 m.), „Vaikų ir priklausomų asmenų priežiūra: poveikis jaunų darbuotojų karjerai“ (2013 m.), „Darbas ir priežiūra: suderinimo priemonės demografinių pokyčių kontekste“ (2015 m.),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos atliktą tyrimą „Lyčių lygybė užimtumo ir profesinės veiklos srityje. Direktyva 2006/54/EB, Europos įgyvendinimo vertinimas“,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Europos Sąjungos vidaus politikos generalinio direktorato tyrimą „Lyties ir negalios veiksnių sankirtos nulemta diskriminacija“,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto klausymą pagrindinių teisių tema, surengtą 2016 m. birželio 16 d.,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą, Konstitucinių reikalų komiteto, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto ir Peticijų komiteto nuomones (A8–0345/2016),

A.  kadangi labai svarbu ginti visas pagrindines teises; kadangi Pagrindinių teisių chartija tapo visateise Sutarčių dalimi; ir kadangi, kaip nurodyta Komisijos, Pagrindinių teisių agentūros, Europos Tarybos ir JT bei NVO ataskaitose, ES ir valstybėse narėse vis dar daroma pagrindinių teisių pažeidimų;

B.  kadangi Europos Sąjunga yra bendrija, grindžiama pagarbos žmogaus orumui, laisvei, demokratijai, lygybei, teisinės valstybės principams, žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, vertybėmis;

C.  kadangi teisinės valstybės principas yra Europos liberalios demokratijos ramstis ir vienas iš pagrindinių ES principų, kylančių iš visų valstybių narių bendrų konstitucinių tradicijų, ir kadangi teisinės valstybės principų paisymas yra būtina pagrindinių teisių apsaugos ir Sutartyse bei tarptautinėje teisėje įtvirtintų pareigų vykdymo sąlyga;

D.  kadangi ES ir valstybės narės, susidurdamos su šiandieniniais iššūkiais, turėtų laikytis šių vertybių ir jas įgyvendinti vykdydamos kiekvieną veiksmą, kurio imasi; kadangi tai, kaip teisinės valstybės principas įgyvendinamas nacionaliniu lygmeniu, atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą ir pasitikėjimą jų administracinėmis sistemomis; kadangi, remiantis ES sutarties 17 straipsniu, Komisija turi užtikrinti Sutarčių taikymą;

E.  kadangi ES institucijos jau pradėjo procedūras, kad būtų galima įveikti vadinamąją „Kopenhagos dilemą“; kadangi naujausi įvykiai parodė, kad priemonės ir procesai, skirti visapusiškam ir teisingam Sutarčių principams ir vertybėms užtikrinti, turi būti persvarstyti ir integruoti ir kad reikėtų sukurti veiksmingą mechanizmą, kad būtų pašalintos likusios spragos ir užtikrinta, kad visoje Sąjungoje būtų paisoma Sutarties principų ir vertybių; kadangi šis mechanizmas turėtų būti grindžiamas įrodymais, objektyviomis, nediskriminacinėmis ir vienodomis sąlygomis, taikomos tiek valstybėms narėms, tiek Sąjungos institucijoms, laikantis subsidiarumo, būtinumo ir proporcingumo principų, ir pagrįstas skalės metodu, įskaitant ir prevencines, ir korekcines priemones;

F.  kadangi Europos Sąjunga įsipareigojusi paisyti žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo ir teisės į informaciją ir saviraiškos laisvės, kaip įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje (EŽTK);

G.  kadangi migracija yra ES dabarties ir ateities dalis ir vienas didžiausių mūsų laikų iššūkių, nes ji susijusi su tarptautinėmis ES ir valstybių narių pareigomis humanitarinėje srityje, ir galimybė dėl demografinių priežasčių, ir jos klausimu reikalingas į ateitį orientuotas sprendimas tiek atsižvelgiant į trumpalaikį ir vidutinės trukmės krizės valdymą, tiek į ilgalaikę integracijos ir socialinės įtraukties politiką;

H.  kadangi teisė į prieglobstį užtikrinama pagal 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso (Ženevos konvenciją) ir jos 1967 m. sausio 31 d. protokolą, taip pat pagal Chartiją;

I.  kadangi 2015 m. rugsėjo–gruodžio mėn. Komisija priėmė 48 sprendimus dėl pažeidimo nagrinėjimo procedūros prieš valstybes nares, kurios visapusiškai neperkėlė teisės aktų į savo nacionalinę teisę ir neįgyvendino bendros Europos prieglobsčio sistemos;

J.  kadangi 2015 m. žuvo arba dingo be žinios mažiausiai 3 771 žmogus, bandęs pasiekti saugią vietą Europoje, o bendras žuvusiųjų ir dingusiųjų skaičius per pastaruosius 20 metų yra daugiau nei 30 000;

K.  kadangi teroro aktai yra vieni sunkiausių pagrindinių teisių ir laisvių pažeidimų; kadangi, siekiant apsaugoti ES piliečius ir gyventojus ir nedviprasmiškai reaguoti į tokius pažeidimus bei su jais kovoti laikantis teisinės valstybės principų, būtina turėti tinkamas priemones;

L.  kadangi 2015 m. sausio 7 d. įvykdytas aštuonių satyros žurnalo „Charlie Hebdo“ žurnalistų nužudymas – tai bandymas pasikėsinti į žiniasklaidos laisvę, saviraiškos laisvę ir meno laisvę Europos Sąjungoje;

M.  kadangi itin svarbu, kad pagal visas priemones, kurių imasi valstybės narės ir ES, būtų gerbiamos pagrindinės teisės ir piliečių laisvės, įskaitant pagarbą privačiam gyvenimui ir šeimos gyvenimui, teisę į laisvę ir saugumą, teisę į asmens duomenų apsaugą, nekaltumo prezumpciją ir teisę į gynybą, teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, saviraiškos ir informacijos laisvę, minties, sąžinės ir religijos laisvę; kadangi labai svarbu užtikrinti veiksmingą saugumo priemonių demokratinę priežiūrą; kadangi ES piliečių saugumą reikia užtikrinti išsaugant jų teises ir laisves; kadangi iš tiesų šie du principai yra dvi vieno medalio pusės;

N.  kadangi bet kokiam Chartijos pripažįstamų teisių ir laisvių apribojimui turi būti taikomas proporcingumo ir būtinumo principas pagal Chartijos 52 straipsnį;

O.  kadangi turi būti atsižvelgiama į valstybių narių kompetenciją, susijusią su žvalgybos tarnybomis, vadovaujantis SESV 72 straipsniu;

P.  kadangi pagal 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje(27) 15 straipsnio 1 dalį valstybės narės duomenų perdavimo, saugojimo ir prieglobos paslaugų teikėjams negali nustatyti nei bendros prievolės stebėti informaciją, kurią jie perduoda arba saugo, nei bendros prievolės aktyviai domėtis faktais arba aplinkybėmis, rodančiais nelegalią veiklą;

Q.  kadangi, kaip nurodo Komisija, kiekvienais metais 75 milijonai žmonių visoje ES nukenčia nuo nusikaltimų;

R.  kadangi prekyba žmonėmis yra sunkus nusikaltimas, dažnai susijęs su organizuotu nusikalstamumu, ir yra sunkus žmogaus orumo žeminimas ir viena iš baisiausių pagrindinių teisių pažeidimų formų, darantis neproporcingą poveikį moterims ir mergaitėms ir aiškiai uždraustas Chartijoje;

S.  kadangi prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais vis dar yra labiausiai paplitusi šios prekybos forma; kadangi 76 proc. Europos Sąjungoje užregistruotų prekybos žmonėmis aukų yra moterys; kadangi 70 proc. nustatytų prekybos žmonėmis ES aukų yra ES piliečiai;

T.  kadangi Direktyva 2011/36/ES nustatomos bendros nuostatos, atsižvelgiant į lyčių aspektą, siekiant sustiprinti nusikalstamumo prevenciją, susijusią su prekyba žmonėmis ir jos aukų apsauga;

U.  kadangi prekyba žmonėmis ir kontrabanda yra du skirtingi reiškiniai, tačiau tam tikrais jie atvejais gali būti susiję;

V.  kadangi diskriminacija, rasizmas, ksenofobija, neapykantą kurstančios kalbos ir nusikaltimai, kuriuos skatina rasizmas, ksenofobija arba diskriminacija dėl asmens tikėjimo ar religijos, amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos ar lyties tapatybės, kelia grėsmę ES ir jos valstybių narių vertybėms; kadangi politinės jėgos vis dažniau vartoja neapykantą kurstančią kalbą, taip pat didelėje gyventojų grupių dalyje stiprėja ksenofobija ir kitoks tendencingas elgesys, įskaitant ir internete; kadangi, kovojant su diskriminacija, rasizmu ir ksenofobija, labai svarbu laikytis Europos vertybių – tolerancijos, įvairovės ir abipusės pagarbos;

W.  kadangi žmonės gali susidurti su daugialype ir tarpsektorine diskriminacija; kadangi įgyvendinant politikos priemones, skirtas vienam diskriminacijos pagrindui, būti atkreiptas dėmesys į konkrečių grupių, kurios gali tapti daugialypės diskriminacijos, kurios pagrindas gali būti, be kita ko, amžius, rasė, religija, lytinė orientacija, lytis ar negalia, aukomis, padėtį;

X.  kadangi vyrų ir moterų lygybė yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos principų ir draudžiama bet kokia diskriminacija dėl lyties;

Y.  kadangi smurtas prieš moteris yra su visais visuomenės sluoksniais neatsižvelgiant į amžių, išsilavinimo lygį, pajamas, socialinę padėtį ir kilmės ar gyvenamąją šalį susijęs pagrindinių teisių pažeidimas; kadangi dėl lyčių nelygybės ir lyčių stereotipų didėja smurto ir kitų formų išnaudojimo rizika ir trikdomas visapusiškas moterų dalyvavimas visose gyvenimo srityse;

Z.  kadangi, remiantis Pagrindinių teisių agentūros tyrimo „Smurtas prieš moteris“ duomenimis, kas trečia moteris ES yra patyrusi psichologinį ar seksualinį smurtą, kas dešimta moteris yra patyrusi kokios nors formos seksualinę prievartą ir kas dvidešimta moteris buvo išžaginta po to, kai sulaukė 15 m. amžiaus;

AA.  kadangi smurtas dėl lyties ir smurtas prieš moteris vis dar dažnai tyliai toleruojamas daugelyje sričių ir dažnai apie jį nepranešama policijai dėl aukų nepasitikėjimo valdžios institucijomis; kadangi būtina įtvirtinti visiško netoleravimo požiūrį;

AB.  kadangi lytinė ir reprodukcinė sveikata bei teisės yra valstybių narių kompetencija; kadangi, nepaisant to, ES gali prisidėti skatindama gerąją valstybių narių patirtį;

AC.  kadangi būtina užtikrinti vienodas moterų galimybes gauti sveikatos priežiūros, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą, paslaugas nepriklausomai nuo jų ekonominės ir geografinės padėties;

AD.  kadangi vaikai yra mūsų visuomenės ateitis ir mes esame atsakingi už jų dabartį; kadangi švietimas, taikant formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi metodus, pagal Chartijos 14 straipsnį yra vienas geriausių būdų tokioms vertybėms kaip taika, tolerancija, sambūvis, lygybė, teisingumas ir pagarba žmogaus teisėms perteikti;

AE.  kadangi su vaikų teisių pažeidimais susijusiais atvejais vaikų pagalbos linijos, informacijos tarnybos ir panašios priemonės yra naudingos kaip informuotumo didinimo, nukreipimo ir pranešimo mechanizmai;

AF.  kadangi tiesioginis vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdo perdavimas – tai jau ne auganti nauja tendencija, o tikrovėje paplitęs reiškinys; kadangi vaikams kyla pavojus dėl internete vykdomo vaikų viliojimo ir ryšių mezgimo seksualinio išnaudojimo tikslais, ir šie veiksmai blogiausiais atvejais gali virsti seksualine prievarta ir kitų formų išnaudojimu, ir nėra daroma pakankamai, kad per švietimo programas būtų užkirstas kelias vaikų seksualiniam išnaudojimui ir kad būtų sustiprintas valstybių narių teismų bendradarbiavimas, kad būtų kovojama su pedofilų tinklais;

AG.  kadangi teisė į privatumą ir į asmens duomenų apsaugą ypač svarbi vaikams, kurie sudaro mažiausiai ginamą visuomenės dalį;

AH.  kadangi, taikant Vaiko teisių konvencijos 37 straipsnį ir vaiko interesų principą, nelydimi ar atskirti vaikai paprastai neturėtų būti sulaikomi, o turėtų būti užtikrinta, kad jie būtų perkelti į saugią aplinką, jiems būtų suteikta visa būtina apsauga, sveikatos priežiūra ir švietimas;

AI.  kadangi pagarba žmonių, kurie priklauso mažumoms, teisės yra vienas pagrindinių ES principų; kadangi reikia stiprinti veiksmingą mažumų apsaugą; kadangi, atsižvelgiant į tai, kad padaugėjo populizmo ir ekstremizmo atvejų, turėtų būti skatinamas sambūvis su mažumomis ir pagarba joms; kadangi mažumos prisideda prie Europos turtingumo ir įvairovės; kadangi migracijos krizė sukėlė nepasitikėjimą tautinių mažumų bendruomenėmis Europoje ir sustiprino neapykantą joms;

AJ.  kadangi Pagrindinių teisių agentūros 2016 m. pagrindinių teisių ataskaitoje nurodoma, kad dėl diskriminacijos ir priešiškumo romams ir toliau kyla veiksmingos romų integracijos problemų; kadangi iš Eurobarometro 2015 m. diskriminacijos tyrimo matyti, kad etninė kilmė yra laikoma labiausiai paplitusia diskriminacijos priežastimi;

AK.  kadangi romų kilmės žmonės pavieniui ar visi kartu Europoje kasdien susiduria su priešiškumu romams, sistemingu išankstiniu nusistatymu, rasizmu, netolerancija, priešiškumu, diskriminacija ir socialine atskirtimi; kadangi romų vaikų segregacija mokyklose išlieka nuolatine problema daugelyje valstybių narių; kadangi romų diskriminacija darbo rinkoje trukdo jiems tobulinti savo galimybes ištrūkti iš užburto skurdo rato;

AL.  kadangi pagrindinių socialinių teisių svarba pripažįstama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8, 9, 10, 19 ir 21 straipsniuose ir ES Teisingumo Teismo praktikoje, tokiu būdu akcentuojama tai, kad šioms teisėms, ypač profesinių sąjungų teisėms, teisei streikuoti, teisei jungtis į asociacijas ir susirinkimų teisei, turi būti suteikiamos tokios pačios garantijos, kaip ir kitoms pagrindinėms teisėms, pripažįstamoms Chartijoje;

AM.  kadangi tik 27 proc. europiečių žino visoje Europoje bendrą skubios pagalbos telefono numerį 112 ir iki šiol ne visi turi galimybę juo naudotis;

AN.  kadangi visos valstybės narės privalo ginti kiekvieną asmenį, įskaitant LGBTI asmenis, nuo visų rūšių diskriminacijos ir smurto; kadangi turėtų būti pasmerkta bet kokia diskriminacija dėl lytinės orientacijos ir lytinės tapatybės;

AO.  kadangi, remiantis Pagrindinių teisių agentūros tyrimu vietoje, nustatyta, kad vyraujantis neigiamas visuomenės požiūris ir stereotipai kelia didelių kliūčių kovai su diskriminacija ir neapykantą kurstančiais nusikaltimais prieš LGBTI asmenis;

AP.  kadangi, remiantis Pagrindinių teisių agentūros tyrimu, transeksualūs respondentai nurodė, kad jie iš visų LGBTI asmenų grupių patiria aukščiausio lygio diskriminaciją, smurtą ir priekabiavimą;

Pagrindinių teisių ir orumo apsauga

1.  pakartoja, kad žmogaus orumas yra neliečiamas visų pagrindinių teisių pagrindas ir jam neturėtų būti taikomas joks manipuliavimas, jis turi būti gerbiamas ir saugomas visose ES iniciatyvose; ragina didinti ES piliečių informuotumą apie prigimtinį visų asmenų orumą siekiant humaniškesnės ir teisingesnės visuomenės;

2.  smerkia visų formų diskriminaciją ir smurtą prieš visus žmones ES, nes tuo yra tiesiogiai pažeidžiamas žmogaus orumas;

3.  pakartoja savo raginimą gerbti žmogaus orumą baigiantis gyvenimui, pabrėžia, kad mirties bausmės prieštarauja ES pagrindinėms vertybėms;

4.  pabrėžia, kad ES sutarties 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prisijungimas prie EŽTK yra pareiga pagal Sutartį; pažymi, kad tai sustiprintų pagrindinių teisių apsaugą ES, ir tikisi, kad teisinės prisijungimo kliūtys bus kuo greičiau pašalintos;

Teisinė valstybė

5.  pabrėžia, kad pagrindinės teisės yra universalios, nedalomos ir visada turi papildantį aspektą, ir kad didelėje ir įvairioje visuomenėje būtina rasti teisingą visų teisių pusiausvyrą; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti visapusišką Pagrindinių teisių chartijos 2 straipsnyje nustatytų principų įgyvendinimą ir ES, ir nacionalinės teisės aktuose; ragina Komisiją pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras visais atvejais, kai valstybė narė pažeidžia Chartiją įgyvendindama ES teisę;

6.  primena, kad palaikydama santykius kitomis pasaulio šalimis Sąjunga turėtų prisidėti prie pagrindinių teisių apsaugos; ragina ES institucijas užtikrinti aukštą šių teisių apsaugos lygį išorės santykiuose, taip pat vidaus politikos srityse, turinčiose pasekmių išorės santykiams;

7.  pažymi, kad ir ES, ir nacionalinės teisės aktais, viešąja politika ir jos įgyvendinimu itin svarbu užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi bendrų Europos vertybių, įtvirtintų ES sutarties 2 straipsnyje; mano, kad siekiant užtikrinti teisinės valstybės principus visi susiję nacionalinio lygmens veikėjai turi dėti daugiau pastangų, kad juos užtikrintų ir sustiprintų; pažymi, kad veiksminga, nepriklausoma ir nešališka teismų sistema yra būtina teisinės valstybės sąlyga;

8.  pažymi, kad nuolat keičiantis informacija su ES institucijomis ir tarp valstybių narių, remiantis objektyviais kriterijais ir bendrosios padėties vertinimais, galėtų būti labai prisidedama švelninant teisinės valstybės problemas arba siekiant jų išvengti ateityje; pakartoja savo raginimą parengti ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių paktą, kurį turėtų sudaryti metinė ataskaita su kiekvienai šaliai skirtomis rekomendacijomis; mano, kad ši ataskaita turėtų būti rengiama panaudojant įvairius šaltinius, įskaitant Pagrindinių teisių agentūros, Europos Tarybos ir JT ataskaitas, ir ji turėtų apimti ir papildyti esamas priemones, pvz., ES teisingumo rezultatų suvestinę, bei pakeisti Bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą Bulgarijai ir Rumunijai;

9.  palankiai vertina tai, kad Taryba nuolat rengia diskusijas teisinės valstybės klausimu; mano, kad Sąjungos paktas turėtų sujungti Komisijos teisinės valstybės sistemą ir Tarybos dialogą teisinės valstybės klausimais į vieną bendrą Sąjungos dokumentą ir kad Taryba turėtų rengti savo diskusijas remdamasi metine ataskaita su kiekvienai šaliai skirtomis rekomendacijomis;

10.  primena, kad pagrindinės teisės turėtų būti įtrauktos į visų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų poveikio vertinimą;

11.  pabrėžia, kad ES piliečių ir jų šeimų narių judėjimo ir apsigyvenimo laisvė, įtvirtinta Sutartyse ir užtikrinta Laisvo judėjimo direktyvoje, yra viena iš pagrindinių ES piliečių teisių;

12.  pripažįsta, kad valstybės neutralumas yra labai svarbus apsaugant minties, sąžinės ir religijos laisvę, užtikrinant vienodą požiūrį į visas religijas ir įsitikinimus, ir laisvę praktikuoti savo pasirinktą religiją ir pakeisti religiją ar tikėjimą;

13.  primena, kad saviraiškos, informacijos ir žiniasklaidos laisvė yra demokratijos ir teisinės valstybės užtikrinimo pagrindas; griežtai smerkia smurtą prieš žurnalistus ir žiniasklaidos atstovus, jų spaudimą ar grasinimus jiems; ragina valstybes nares nesiimti jokių priemonių, kurios ribotų žiniasklaidos, komunikacijos ir informacijos laisvę; ragina Komisiją stojimo derybų procese skirti didesnį dėmesį ir šių pagrindinių teisių laikymuisi;

14.  pakartoja savo raginimą ES ir valstybėms narėms išnagrinėti galimybę nustatyti informatorių apsaugos sistemą ir pasaugos priemonėmis užtikrinti žurnalistų šaltinių apsaugą;

15.  reiškia susirūpinimą dėl sąlygų kai kurių valstybių kalėjimuose, kurie dažnai būna perpildyti ir juose netinkamai elgiamasi su kaliniais; pabrėžia, kad turi būti užtikrintos pagrindinės kalinių teisės; ragina Komisiją įvertinti sulaikymo kalėjimo ir baudžiamojo teisingumo sistemų poveikį vaikams; ragina Komisiją remti valstybes nares šioje srityje ir sukurti palankias sąlygas įvairioms nacionalinėms institucijoms keistis geriausios praktikos pavyzdžiais apie skirtingus modelis, kaip užtikrinti kalinčių tėvų ryšį su savo vaikais;

16.  pakartoja, kad itin smerkia sugriežtintus tardymo metodus, kurie draudžiami pagal tarptautinę teisę ir kuriais pažeidžiamos, inter alia, teisės į laisvę, saugumą, humanišką elgesį, teisė nebūti kankinamam, nekaltumo prezumpcija, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, teisė turėti advokatą ir teisė į pagal teisės aktus suteikiamą vienodą apsaugą;

17.  pakartoja savo raginimą vykdyti atvirus ir skaidrius tyrimus ir taip užtikrinti atskaitomybę už plataus masto pagrindinių teisių pažeidimus, ypač atsižvelgiant į kalinių gabenimą ir neteisėtą kalinimą;

18.  pabrėžia, kad korupcija kelia didelę grėsmę demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms; ragina valstybes nares ir ES institucijas kovoti su sisteminga korupcija, parengti veiksmingas kovos su korupcija ir baudimo už ją priemones, nuolat tikrinti, kaip naudojamos viešosios Europos ir nacionalinės lėšos, ir skatinti skaidrumą;

19.  ragina Komisiją patvirtinti kovos su korupcija strategiją, į kurią būtų įtrauktos veiksmingos priemonės; ragina valstybes nares laikytis rekomendacijų, pateiktų Komisijos kovos su korupcija ataskaitoje; primygtinai ragina jas stiprinti policijos ir teismų bendradarbiavimą kovojant su korupcija; šiuo tikslu ragina valstybes nares ir ES institucijas padėti greitai įsteigti Europos prokuratūrą, jai suteikiant tinkamas nepriklausomumo ir veiksmingumo garantijas;

Migracija, integracija ir socialinė įtrauktis

Integracija ir socialinė įtrauktis

20.  mano, kad migrantų ir pabėgėlių, kuriems suteikta tarptautinė apsauga priimančioje visuomenėje, socialinė įtrauktis ir kultūrinė integracija į priimančiąją visuomenę yra dinamiškas, dvimatis procesas (apima teises ir pareigas), kurio sudėtine dalimi turi būti vertybių, kuriomis grindžiama ES, pagarba bei pagarba susijusių asmenų pagrindinėms teisėms; mano, kad tai yra iššūkis ir galimybė, nes prisiimti atsakomybę ir dėti pastangas turi ir pabėgėliai bei migrantai, ir valstybės narės ir jų vietos ir regioninės valdžios institucijos bei priimančiosios bendruomenės, jie visi atlieka svarbų vaidmenį;

21.  ragina valstybes nares kuo skubiau, pasinaudojant tinkamais numatytais ištekliais, taikyti įtraukties priemones ir jas suformuoti bendradarbiaujant su nacionalinėmis institucijomis, vietos valdžia, mokyklomis ir NVO, taip pat su migrantų ir pabėgėlių bendruomenėmis; ragina daugiau keistis geriausia praktika integracijos srityje; ragina rengti švietimo programas, pagal kurias būtų atsižvelgiama į atitinkamų bendruomenių vietos ir regioninius aspektus;

22.  mano, kad galimybė įgyti išsilavinimą yra vienas iš migrantų ir pabėgėlių integracijos pagrindų; pabrėžia, kad rengiant ir įgyvendinant socialinės įtraukties ir integracijos politikos kryptis ir priemones turėtų būti visada laikomasi vienodo požiūrio, nediskriminavimo ir lygių galimybių principų;

23.  pakartoja, kad tarpkultūrinė ir tarpreliginė tolerancija turi būti skatinama nuolat dedant pastangas ir vykdant sustiprintą dialogą, sutelkiant visus visuomenės subjektus visais valdymo lygmenimis;

24.  ragina valstybes nares siekti išlaikyti šeimas kartu, nes tai padės įgyvendinti ilgalaikės integracijos perspektyvas; ragina valstybes nares laikytis Komisijos parengtų Direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą įgyvendinimo gairių; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų dėti visas pastangas, kad įveiktų teisines ir praktines kliūtis siekiant sklandžiau priimti sprendimus šiuo klausimu;

Migrantai ir pabėgėliai

25.  su susirūpinimu pažymi incidentus, susijusius su migrantų ir pabėgėlių pagrindinių teisių pažeidimais prie ES išorės sienų, ir pakartoja, kad visi žmonės turi teisę naudotis žmogaus teisėmis; primena, kad teisė prašyti prieglobsčio yra pagrindinė teisė; ragina ES ir valstybes nares skirti pakankamai išteklių, kad būtų sukurti saugūs ir teisėti patekimo į Europos Sąjungą maršrutai, siekiant kovoti su prekybos žmonėmis tinklų ir kontrabandos modeliais bei užkirsti kelią pavojui, kai keliaujama pavojingais maršrutais; primena, kad gyvybių gelbėjimas yra solidarumo su pavojuje esančiais žmonėmis veiksmas, bet tai taip pat yra teisinė pareiga; ragina valstybes nares ir ES institucijas laikytis tarptautinės ir ES teisės bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, taikant sienos apsaugos ir prieglobsčio tvarką; nurodo, kad fiziniai asmenys ar NVO, kurie iš tiesų padeda į nelaimę pakliuvusiems žmonėms, neturėtų rizikuoti būti nubausti už tai, kad teikia tokią pagalbą;

26.  palankiai vertina tai, kad neseniai priimtame Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų reglamente Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų agentūrai numatytas specialus įgaliojimas – remti paieškos ir gelbėjimo operacijas bei užtikrinti pagrindinių teisių apsaugos priemonės, numatytas tame reglamente; ragina valstybes nares teikti tinkamus mokymus prieglobsčio profesionalams (pvz., pokalbius vedančius asmenims ir vertėjams žodžiu), kad būtų kuo skubiau nustatytos pažeidžiamos grupės, ir tvarkyti prieglobsčio prašymus pagal Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvą ir susijusią ES Teisingumo Teismo praktiką;

27.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti priėmimo sąlygas, kurios neatimtų iš žmonių pagrindinių teisių į orų pragyvenimo lygį ir fizinę bei psichinę sveikatą ir kurios atitiktų galiojančias pagrindines teises ir prieglobsčio teisės aktus, atsižvelgiant į pažeidžiamiausias grupes; primena, kad tiek pagal tarptautinės teisės aktus, tiek pagal Chartiją valstybės narės turi išnagrinėti sulaikymui alternatyvius sprendimus; ragina Komisiją stebėti, kaip įgyvendinama bendra Europos prieglobsčio sistema; ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų veiksmingai ir anksti nustatomi specialiųjų poreikių turintys prieglobsčio prašytojai, jiems būtų greitai užtikrinamos pritaikytos priėmimo sąlygos ir suteiktos procedūrinės garantijos; primena, kad teisė į veiksmingą prieigą prie procedūrų yra neatskiriama Prieglobsčio procedūrų direktyvos dalis, įskaitant teisę į veiksmingą teisinę gynybą, taip pat vykdant baudžiamąjį procesą; ragina valstybes nares ir Komisiją imtis reikiamų priemonių, kad būtų suteikiama informacija apie migrantų ir prieglobsčio prašytojų sulaikymą valstybėse narėse ir užtikrinamas šios srities skaidrumas;

28.  primygtinai ragina Komisiją siūlyti persvarstyti Reglamentą (EB) Nr. 862/2007, kad jis apimtų sulaikymo centrų veiklos statistinius duomenis, išskirstytus pagal lytį, kad būtų padidintas supratimas apie specialius pabėgėlių ir prieblobsčio prašytojų poreikius ir kad jie būtų patenkinti; ragina ES ir valstybes nares plėtoti išsamią politiką, kad būtų nutrauktas bet kokios formos smurtas prieš moteris ir mergaites, ir specialias priemones, siekiant užtikrinti, kad pabėgėlės ir prieglobsčio prašytojos būtų apsaugotos ir galėtų kreiptis į teismą; pabrėžia, kad migrantės susiduria su dviguba diskriminacija sulaikymo ar priėmimo centruose ir joms reikia suteikti galimybių gauti moters higienos reikmenų, užtikrinti privatumą ir sveikatos priežiūrą;

29.  reiškia susirūpinimą dėl nusikalstamų grupių infiltracijos į migrantų priėmimui skirtų lėšų valdymą ir prašo Komisijos atidžiai stebėti, kaip naudojamos šios lėšos bei užtikrinti, kad visi pažeidimo atvejai būtų ištirti, o atsakingi asmenys persekiojami baudžiamąja tvarka;

30.  ragina valstybes nares nekurstyti savo piliečių baimės ir neapykantos migrantams ir prieglobsčio prašytojams siekiant politinės naudos; todėl ragina valstybes nares parengti teigiamas kampanijas, kurių tikslas padėti piliečiams geriau suprasti integraciją;

31.  apgailestauja, kad Komisija vis dar nesiėmė jokių veiksmų dėl jo 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliucijos dėl ES benamystės strategijos(28) ir 2014 m. sausio 16 d. rezoliucijos dėl ES benamystės strategijos(29), o ypač jos 10 ir 11 punktų; pabrėžia, kad priežastys priimti ES benamystės strategiją vis dar galioja;

Laisvė ir saugumas

32.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvas ir svarbiausius veiksmus, siekiant stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą saugumo srityje, ir veiksmingą ES reagavimą į terorizmo ir saugumo grėsmes Europos Sąjungoje bei visapusiškai pritaria priemonėms, skirtoms sudaryti sąlygas veiksmingai saugumo sąjungai; primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai bendradarbiauti tarpusavyje ir pagerinti tarpusavio keitimąsi informacija ir keitimąsi informacija su Europolu bei kitomis susijusiomis ES agentūromis; pabrėžia, kad kovojant su terorizmu svarbu gerbti pagrindines teises; ragina įvertinti esamas kovos su terorizmu priemones;

33.  pabrėžia, kad bet kokia nediferencijuoto masinio sekimo sistema rimtai pažeidžia pagrindines piliečių teises; pabrėžia, kad bet kokas teisėkūros pasiūlymas, susijęs su žvalgybos tarnybų stebėjimo pajėgumais, valstybėse narėse turėtų visuomet atitikti Chartiją ir proporcingumo bei būtinumo principą ir, pripažindamas išimtinę valstybių narių kompetenciją šioje srityje, ragina Komisiją glaudžiai stebėti, kaip priimant tokias teisėkūros priemones laikomasi Sutarčių, nes dėl jų gali kilti svarbių teisinių klausimų;

34.  pabrėžia, kad valstybės narė, imdamasi priemonių susidarius nepaprastajai padėčiai, visuomet turėtų laikytis sutarčių ir EŽTK; nurodo, kad bet koks nukrypimas turėtų būti griežtai ribojamas situacijos ir turi atitikti atitinkamos valstybės narės įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę;

35.  pakartoja savo raginimą visoms valstybėms narėms užtikrinti, kad jų teisės aktų sistemos ir žvalgybos tarnybų veiklai taikomi priežiūros mechanizmai atitiktų Chartiją ir EŽTK;

36.  ragina dedant šias pastangas įtraukti visas teisėsaugos agentūras ir institucijas, dirbančias radikalizacijos ir terorizmo prevencijos srityje, įskaitant vietos ir regionines institucijas, ir užtikrinti, kad jos gautų savo veiklai būtinus mokymus ir informaciją; yra susirūpinęs dėl didėjančio priešiškumo žurnalistams ir žiniasklaidos atstovams, kurį rodo politiniai, religiniai ir teroristiniai judėjimai; ragina valstybes nares suteikti žurnalistams ir žiniasklaidos atstovams tinkamą apsaugą ir, pasinaudojant turimomis teisinėmis priemonėmis, imtis reikalingų priemonių siekiant užkirsti kelią išpuoliams prieš žurnalistus;

37.  pabrėžia, kad tinkamas elgesys su aukomis, įskaitant terorizmo aukas, yra aukų pagrindinių teisių užtikrinimas; todėl ragina įgyvendinti tvirtą politiką ir mechanizmus siekiant patenkinti individualius aukų poreikius, be kita ko, atlikti nuodugnų vertinimą, kaip įgyvendinama ES direktyva dėl nusikaltimų aukų (2012/29/ES), siekiant užtikrinti, kad žmonės, kurie nukenčia nuo nusikaltimų ES, galėtų naudotis tam tikromis minimaliomis teisėmis;

38.  mano, kad visapusiška politika, kuria siekiama užkirsti kelią radikalizacijai ir teroristinių organizacijų vykdomam Sąjungos piliečių verbavimui, gali būti sėkminga tik tada, jeigu bus drauge vykdomi ilgalaikiai iniciatyvūs deradikalizacijos procesai teisminėje srityje, įgyvendinant švietimo ir integracijos priemones ir vedant kultūrų dialogą; pabrėžia, kad reikia parengti socialinės įtraukties ir integracijos strategijas, kuriomis taip pat siekiama kovoti su diskriminacija, kuri trukdo gauti išsilavinimą, darbo vietas ir būstus;

39.  ragina Komisiją remti valstybes nares joms dedant pastangas užkirsti kelią radikalizacijai ir smurtiniam ekstremizmui didžiausią dėmesį skiriant Europos vertybių, tolerancijos ir bendruomenių skatinimui be stigmatizacijos, ir taip pat ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų šioje srityje;

40.  mano, kad nuoseklus kovos su diskriminacija teisės aktų taikymas yra strategijos, kuria siekiama užkirsti kelią radikalizacijai ir sudaryti sąlygas ekstremistų organizacijoms priklausančių asmenų deradikalizacijai, dalis; primena, kad religinių bendruomenių atskirtis ir diskriminacija Europos Sąjungoje galėtų sukurti labai palankias sąlygas pažeidžiamoje padėtyje atsidūrusiems asmenims prisijungti prie ekstremistų organizacijų, kurios gali užsiimti smurtine veikla;

41.  mano, kad turėtų būti sustiprinta Europos ankstyvojo perspėjimo ir reagavimo sistema, siekiant nustatyti asmenis, kuriems kyla didelė radikalizacijos rizika; ragina ES ir valstybes nares dėti daugiau pastangų per švietimą užkirsti kelią radikalizacijai; ragina valstybes nares skatinti iniciatyvas elektroninėje erdvėje siekiant duoti atkirtį radikalių grupių pasiūlymams ir veiklai ir įtraukti šį aspektą į mokyklų interneto rizikos prevencijos programas; ragina ES ir valstybes nares dėti daugiau pastangų padėti toms šeimoms, kurių nariams yra iškilęs pavojus; ragina keistis gerąja patirtimi ir parengti diskursą, nukreiptą prieš ekstremizmą, radikalizaciją ir kalbas, kuriomis skatinami teroristinių išpuolių Europoje organizatoriai ir vykdytojai; pabrėžia, kad, siekiant veiksmingiau kovoti su teroristiniais tinklais, reikia glaudesnio kompetentingų nacionalinių ir ES institucijų bendradarbiavimo, siekiant geriau keistis informacija; primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai naudotis esamomis bendradarbiavimo priemonėmis; ragina ES ir valstybes nares keistis geriausia patirtimi, siekiant išvengti žmonių, kuriems kyla rizika, radikalizacijos, visų pirma kalėjimuose;

42.  ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti standartus, kuriais būtų užtikrinamas Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą rekomendacijų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimų įgyvendinimas tiek kardomojo kalinimo, tiek bausmės už nusikaltimus atlikimo srityje;

43.  pakartoja rekomendacijas Komisijai dėl Europos arešto orderio tvarkos persvarstymo, visų pirma rekomendacijas, susijusias su proporcingumo tikrinimu ir pagrindinių teisių išimtimi;

Prekyba žmonėmis

44.  ragina ES teisėsaugos institucijas dėti daugiau pastangų kovojant su nusikalstamais prekybos žmonėmis tinklais ir tarpininkais ir aktyviau tarpusavyje bendradarbiauti bei skirti ypatingą dėmesį nusikaltimams prieš vaikus; pabrėžia, kad būtina mokyti įvairias tarnybas, kurioms tenka bendrauti su prekybos žmonėmis aukomis arba galimomis aukomis, siekiant joms padėti geriau nustatyti šiuos asmenis ir jiems suteikti reikiamą paramą, šiuose mokymuose dėmesį sutelkiant į pagrindinių teisių laikymąsi ir ypatingo pažeidžiamumo padėtyje esančių asmenų poreikius;

45.  pažymi, kad iš Komisijos ataskaitos apie pažangą, padarytą kovojant su prekyba žmonėmis, matyti, kad naujos technologijos suteikia galimybę organizuotoms nusikalstamoms grupėms pasiekti daugybę galimų aukų kur kas lengviau nei kada nors anksčiau, nes daugybė prekybos žmonėmis aukų, ypač išnaudojimui seksualiai arba darbe, prisiviliojamos internetu; ragina Komisiją ir valstybes nares priimti priemones, kurios padėtų užkirsti kelią naujų technologijų naudojimui visų pirma moterims ir mergaitėms verbuoti prekybai žmonėmis ir padėtų kovoti su tuo;

46.  pabrėžia, kad dėl savo pažeidžiamumo vaikai tampa pagrindiniu prekiautojų žmonėmis taikiniu ir kad vis sunkiau yra nustatyti ir patikrinti nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių vaikų tapatybes; primena, kad kai kurios valstybės narės prekybą vaikais laiko atskira išnaudojimo forma, o kitos prekybos vaikais aukas įtraukia į duomenis apie suaugusiuosius, ir taip nesuteikiama galimybė surinkti išsamią žvalgybinę informaciją ir apibrėžti, kokias tiriamąsias atsakomąsias priemones geriausia taikyti ES lygiu; todėl ragina imtis vaikų stebėjimo priemonių remiantis bendra šios nusikalstamo reiškinio apibrėžtimi ir tinkamų bei tikslingų vaikų palaikymo šiame procese priemonių;

47.  pažymi, kad globėjų paskyrimas nelydimiems vaikams yra labai svarbi apsaugos priemonė jų interesams užtikrinti; ragina valstybes nares, veikiant centriniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, stiprinti tėvų globos netekusių ir nelydimų vaikų globos sistemas ir sukurti tokias sistemas, vadovaujantis Pagrindinių teisių agentūros ir Komisijos parengtu tėvų globos netekusių vaikų globos vadovu; pažymi, kad įgyvendinant šią sistemą ypatingas dėmesys turi būti skiriamas lydintiems asmenims ir, atsižvelgiant į vaiko interesus, tam, kad vaikas nebūtų atskiriamas nuo šeimos ar nuo neoficialių jį lydinčių asmenų;

48.  ragina valstybes nares dėti vienodas pastangas siekiant nustatyti ir apsaugoti visų formų išnaudojimo aukas ir joms padėti, aktyviai įtraukiant socialinius partnerius, privatųjį sektorių, profesines sąjungas ir pilietinę visuomenę, taip pat užtikrinti abipusį sprendimų dėl nukentėjusiųjų apsaugos pripažinimą visoje ES; ragina valstybes nares visapusiškai ir teisingai įgyvendinti ES kovos su prekyba žmonėmis direktyvą, visų pirma jos 8 straipsnį, kuriame raginama aukų netraukti baudžiamojon atsakomybėn, taip pat Direktyvą dėl kovos su vaikų seksualine prievarta ir išnaudojimu, ir skatina valstybes nares, ES institucijas ir agentūras stiprinti savo bendradarbiavimą prekybos žmonėmis srityje, įskaitant keitimąsi geriausia patirtimi, remiant ES kovos su nelegalia prekyba koordinatoriui ir pasinaudojant ES nacionalinių pranešėjų tinklu arba lygiaverčiais mechanizmais kovos su prekyba žmonėmis srityje;

49.  ragina Europos Sąjungą ir visas valstybes nares ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis; pabrėžia, kad ir valstybės narės, ir atitinkamos ES agentūros, pvz., Europolas, turėtų būti remiamos joms dedant pastangas, kad būtų sudarytos sąlygos patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, kurie padeda vykdyti prekybą žmonėmis; taip pat ragina valstybes nares savo nacionalinėse strategijose ir veiksmų planuose spręsti klausimą dėl prekybos žmonėmis ir jų išnaudojimo paklausos;

50.  pabrėžia, kad švietimas yra veiksminga prekybos žmonėmis ir jų išnaudojimo prevencijos priemonė, ir ragina valstybes nares, veikiant centriniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, įtraukti prevencinio švietimo programas į nacionalines mokymo programas, skatinti ir geriau integruoti prevencijos programas ir informuotumo didinimo veiklą;

51.  pabrėžia, kad būtina sutvirtinti priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią naudojimuisi prekybos žmonėmis aukų sukurtomis prekėmis ir paslaugomis ir išvengti šio naudojimosi; pabrėžia, kad tokias priemones reikia įtraukti į Europos kovos su šia nelaime strategiją, kuri turėtų būti taikoma ir bendrovėms;

52.  ragina ES ir jos valstybes nares tokią prekybą žmonėmis, kai reikalaujama išpirkos naudojant kankinimą, pripažinti prekybos žmonėmis forma; mano, kad sunkiai traumuoti išgyvenę asmenys turėtų būti pripažinti prekybos žmonėmis formos, už kurią traukiama baudžiamojon atsakomybėn, aukomis ir jiems turėtų būti suteikta apsauga, parama ir jais turėtų būti pasirūpinta(30);

Kova su diskriminacija, ksenofobija, neapykantos nusikaltimais ir neapykantą kurstančia kalba

53.  yra susirūpinęs dėl plintančio rasizmo ir ksenofobijos, kurie pasireiškia afrofobija, priešiškumu romams, antisemitizmu, islamofobija ir nepalankumu migrantams; ragina valstybes nares saugoti minties, sąžinės, religijos ar įsitikinimų laisvę; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares į lygybės politikos priemones įtraukti daugialypės diskriminacijos klausimą; ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir stiprinti savo bendradarbiavimą kovojant su rasizmu, ksenofobija, homofobija, transfobija ir kitų formų netolerancija, visapusiškai dalyvaujant pilietinei visuomenei ir prisidedant atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, pvz., Pagrindinių teisių agentūrai;

54.  palankiai vertina 2015 m. ES kolokviumo pagrindinių teisių klausimais rezultatus ir koordinatorių antisemitizmo ir neapykantos musulmonams klausimais paskyrimą; ragina ES institucijas ir valstybes nares koordintuoti ir stiprinti politinį atsaką į antisemitizmą ir neapykantą musulmonams, taip pat skubiai įgyvendinti pagrindinius veiksmus, nustatytus per kolokviumą;

55.  apgailestauja, kad 2008 m. pasiūlyta Vienodo požiūrio direktyva vis dar laukia Tarybos pritarimo; primena savo raginimą Tarybai kuo skubiau patvirtinti savo poziciją dėl pasiūlymo; ragina Komisiją siekti konkrečios pažangos įgyvendinant kovos su diskriminacija darbotvarkę;

56.  smerkia kiekvieną dieną ES dėl rasizmo, ksenofobijos, religinės netolerancijos ar nusistatymo prieš asmenis dėl jų negalios, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ar mažumos statuso vykdomus neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančios kalbos atvejus; apgailestauja dėl tam tikrų institucijų, politinių partijų ir žiniasklaidos didėjančio neapykantą kurstančios kalbos lygio; ragina ES rodyti pavyzdį, kaip jos institucijose priešinamasi neapykantą kurstančiai kalbai;

57.  yra susirūpinęs, kad internete vis dažniau pasitaiko neapykantą kurstančių kalbų; rekomenduoja valstybėms narėms įdiegti paprastą procedūrą, pagal kurią visuomenės nariai galėtų pranešti apie neapykantą kurstančios medžiagos pasirodymą internete; palankiai vertina Komisijos paskelbtą Kovos su neteisėtomis neapykantą kurstančiomis kalbomis internete elgesio kodeksą ir ragina jo laikytis bei toliau dėti pastangas siekiant stiprinti bendradarbiavimą su privačiuoju sektoriumi ir pilietine visuomene; primena, kad priemonės, kurių buvo imtasi šioje srityje, neturėtų prieštarauti pagrindiniams principams, susijusiems su saviraiškos laisve, visų pirma įskaitant spaudos laisvę;

58.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad aukos nepraneša apie visus neapykantos nusikaltimus dėl nepakankamų apsaugos priemonių ir dėl to, kad valstybių narių valdžios institucijoms nepavyksta tinkamai ištirti neapykantos nusikaltimų ir už juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn; ragina valstybes nares rengti ir platinti informavimo apie neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas priemones ir mechanizmus bei užtikrinti, kad visi tariamų neapykantos nusikaltimų ar neapykantą kurstančių kalbų atvejai būtų veiksmingai tiriami, o atsakingi asmenys traukiami baudžiamojon atsakomybėn ir teisiami pagal nacionalinę teisę, o atitinkamais atvejais ir vadovaujantis Pamatiniu sprendimu dėl rasizmo ir ksenofobijos, Europos lygmens ir tarptautiniais žmogaus teisių įsipareigojimais ir atitinkama EŽTT praktika bei užtikrinama teisė į saviraiškos laisvę, informaciją, privatumą bei duomenų apsaugą;

59.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad kelios valstybės narės tinkamai neperkėlė Pagrindų sprendimo 2008/913/TVR nuostatų, ir ragina susijusias valstybes nares tai padaryti ir ją bei Direktyvą 2012/29/ES dėl nusikaltimo aukų visapusiškai įgyvendinti; ragina Komisiją stebėti, kaip šios priemonės perkeliamos į nacionalinę teisę ir prireikus pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras; pažymi, kad kai kurios ES valstybės narės, įgyvendindamos pagrindų sprendimą, numatė ir diskriminacijos dėl kitų pagrindų, pavyzdžiui, dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės, aukų apsaugą; ragina Komisiją pradėti dialogą su tomis valstybėmis narėmis, kurių teisės aktai neapima homofobinės neapykantos paskatų, siekiant panaikinti likusias teisėkūros spragas;

60.  ragina Komisiją remti teisėsaugos ir teisminių institucijų bei atitinkamų ES agentūrų darbuotojų mokymo programas siekiant panaikinti diskriminacinę praktiką ir neapykantos nusikaltimus bei užkirsti jiems kelią; ragina valstybes nares už tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą atsakingoms institucijoms suteikti praktines priemones ir išugdyti jų gebėjimus, kurie joms reikalingi siekiant nustatyti Pamatiniame sprendime numatytas nusikalstamas veikas ir imtis dėl jų priemonių bei bendradarbiauti ir bendrauti su aukomis;

61.  pripažįsta, kad nelygybės mastas ES vis dar nesuvokiamas dėl to, kad trūksta valstybių narių surinktų palyginamų ir suskirstytų duomenų apie lygybę; mano, kad norint parengti prasmingas priemones, kuriomis įgyvendinami ES lygybės teisės aktai, valstybės narės būtinai turi surinkti tokius duomenis; ragina Komisiją ir Tarybą pripažinti, kad reikia patikimų ir palyginamų duomenų apie lygybę, išskirstytų pagal diskriminacijos pagrindą, kad būtų galima nustatyti kovos su diskriminacija priemones ir taip pagrįsti rengiamą politiką; ragina abi institucijas apibrėžti nuoseklius duomenų apie lygybę rinkimo principus, pagrįstus tapatybės pasirinkimu, ES duomenų apsaugos standartais ir konsultacijomis su atitinkamomis bendruomenėmis;

62.  ragina ES institucijas, valstybes nares ir regionines bei vietos institucijas stiprinti švietimo apie žmogaus teises ir tarpkultūrinio švietimo, kaip rasizmo ir visų kitų netolerancijos formų prevencijos priemonių, vaidmenį nacionalinėse ugdymo programose ir ragina didinti informuotumą apie šias teises; mano, kad visapusiškas švietimas apie žmogaus teises taip pat turi atitinkamai apimti švietimą apie žmogaus teisių pažeidimus praeityje, institucinį rasizmą ir atminimo svarbą;

63.  mano, kad visos valstybės narės privalo bendradarbiauti vykdant nacionalinius ar tarptautinius teisminius tyrimus, kuriais siekiama išsiaiškinti atsakingus asmenis, rasti tiesą, teisingumą ir kompensuoti aukoms, nukentėjusioms nuo totalitarinių režimų Sąjungoje padarytų nusikaltimų žmoniškumui; ragina valstybes nares užtikrinti, kad teisingumo sistemos darbuotojai gautų reikiamus mokymus šiuo klausimu; primygtinai ragina Komisiją atlikti objektyvų padėties vertinimą vykstant šiems procesams siekiant puoselėti demokratinį atminimą visose valstybėse narėse; įspėja, kad jeigu nesilaikoma tarptautinių demokratinės atminties rekomendacijų ir universaliosios jurisdikcijos principų, pažeidžiami pagrindiniai teisinės valstybės principai;

Moterų teisės ir smurtas prieš moteris

64.  apgailestauja, kad vis dar nėra pasiekta lyčių lygybės, daugelyje sričių nedaroma pažangos ir pagrindinės moterų teisės tebėra pažeidžiamos; smerkia visų formų smurtą prieš moteris ir mergaites, pvz., smurtą šeimoje, nužudymus dėl garbės, priverstines santuokas, prekybą žmonėmis ir moterų lyties organų žalojimą; mano, kad tokia praktika niekuomet negali būti pateisinama ir turėtų būti kriminalizuojama ir už ją turėtų būti baudžiama ir kad ES ir nacionalinės institucijos turėtų stiprinti bendradarbiavimą, visų pirma stiprinant keitimąsi gerosios praktikos pavyzdžiais bei keitimąsi duomenimis, susijusiais su visų formų smurtu prieš moteris, įskaitant daugialypę diskriminaciją; mano, kad visi Sąjungoje gyvenantys asmenys, neatsižvelgiant į jų pirminę kultūrą ir tradicijas, turėtų gerbti teisės normas ir moterų teises bei orumą;

65.  apgailestauja, kad moterys ir mergaitės nėra vienodai ginamos nuo smurto visose valstybėse narėse; pabrėžia, kad vis dar reikia atlikti patobulinimų kovos su smurtu prieš moteris ir mergaites srityje; ragina ES pasirašyti ir ratifikuoti Stambulo konvenciją Komisijai pradėjus procedūrą 2016 m. kovo mėn.; primena valstybėms narėms, kad ES prisijungimas prie Stambulo konvencijos neatleidžia jų nuo pareigos pasirašyti, ratifikuoti ir vykdyti Stambulo konvenciją, ir primygtinai ragina tai padaryti; ragina Komisiją ir valstybes nares persvarstyti galiojančius teisės aktus ir kovai su smurtu prieš moteris skirti prioritetą savo darbotvarkėse, nes smurtas dėl lyties neturėtų būti toleruojamas; pakartoja Komisijai savo prašymą pateikti pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo būtų nustatytos priemonės, skirtos valstybių narių veiksmams smurto prieš moteris ir mergaites prevencijos srityje propaguoti ir skatinti;

66.  primygtinai ragina valstybes nares ir regionines ir vietos institucijas imtis tikslingesnių informuotumo didinimo kampanijų, kad būtų galima užkirsti kelią smurtui ir paskatinti moteris pranešti apie nusikaltimus; taip pat primygtinai ragina valstybes nares taikyti tinkamas ir atgrasančias nuobaudas šių nusikaltimų vykdytojams, nedelsiant apsaugoti smurto aukas bei jų teises, didžiausią dėmesį skiriant pažeidžiamoms grupėms ir laikantis Nusikaltimų aukų teisių direktyvos; ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Direktyvą 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio, kad būtų užtikrinta tinkama nuo smurto nukentėjusių moterų ir mergaičių apsauga ir parama joms, taip pat Direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, kad mergaitės ir moterys būtų apsaugotos nuo neteisėtos prekybos, smurto ir seksualinio išnaudojimo; pabrėžia, kad nusikaltimų dėl lyties aukos turėtų gauti tinkamą gydymą ir paramą, laikantis vidaus taisyklių ir tarptautinių įsipareigojimų;

67.  pabrėžia, kad, siekiant veiksmingai kovoti su smurtu dėl lyties, būtina keisti požiūrį į moteris ir mergaites; ragina valstybes nares imtis daugiau veiksmų siekiant kovoti su stereotipais, sukuriančiais ir skatinančiais lyčių vaidmenis, srityse, kuriose šie stereotipai itin paplitę; ragina Komisiją keistis valstybių narių gerąja patirtimi sprendžiant lyčių stereotipų problemą mokyklose; ragina valstybes nares rengti mokymus policijos pareigūnams, teisėjams ir teisminių institucijų darbuotojams ir kitus specializuotus mokymus, kad jie galėtų tinkamai spręsti smurto dėl lyties klausimus, siekiant išvengti tolesnių traumų patyrimo ir pakartotinės viktimizacijos nagrinėjant baudžiamąją bylą; ragina valstybes nares padėti valdžios institucijoms veiksmingai nustatyti specialius smurto dėl lyties aukų poreikius ir teikti joms specialias apsaugos paslaugas pagal Aukų teisių direktyvą;

68.  primygtinai ragina valstybes nares skirti smurto dėl lyties aukoms tinkamą skaičių prieglaudų ir tikslines bei integruotas paramos paslaugas, įskaitant paramą įvykus traumai ir konsultavimą; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares visais įmanomais būdais remti pilietinės visuomenės organizacijas, dirbančias su smurto dėl lyties aukomis;

69.  primygtinai ragina valstybes nares spręsti neįgalių moterų kaip smurto šeimoje aukų padėtį, nes jos dažnai negali pasprukti iš smurtinių santykių;

70.  reiškia didelį susirūpinimą, kad ir toliau žalojami moterų lyties organai, nes tai yra sunkaus smurto prieš moteris ir mergaites forma; ragina valstybes nares didinti visų suinteresuotųjų subjektų informuotumą ir didžiausią dėmesį skirti jų kovos su moterų lyties organų žalojimu politikai; taip pat primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai bendradarbiautis tarpusavyje, siekiant pagerinti duomenų rinkimą ir šio reiškinio supratimą, ir tai darytų, kad būtų optimizuoti jų pastangų rezultatai, kad moterys ir mergaitės būtų apsaugotos nuo tokio žalojimo;

71.  griežtai smerkia dažną priekabiavimą ir prievartavimą viešosiose vietose Sąjungoje ir mano, kad kiekviena moteris ir mergaitė turėtų jaustis saugiai ir nebijoti jokios formos seksualinio priekabiavimo visose viešosiose vietose; ragina valstybes nares imtis priemonių, kad būtų užtikrinta, kad už tokius veiksmus būtų deramai baudžiama, kad nusikaltimų vykdytojai būtų patraukiami baudžiamojon atsakomybėn, o aukoms būtų užtikrinta apsauga; ragina ES ir valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad užtikrintų moterų pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų, itin pažeidžiamų dėl kelyje patiriamo smurto, apsaugą;

72.  ragina valstybes nares užtikrinti lyčių lygybę darbo vietoje; apgailestauja, kad moterys vis dar kenčia dėl diskriminacinių darbo sąlygų; pabrėžia, kad moterims menkai atstovaujama mokslo, technologijų ir inžinerijos srityse, versle ir sprendimų priėmimo procese tiek privačiajame, tiek viešajame sektoriuose ir kad nevienodas vyrų ir moterų darbo užmokestis yra neleistina diskriminacija; ragina Komisiją dėti daugiau pastangų, kad būtų stiprinamas moterų atstovavimas politinėje ir ekonominėje srityse, tobulinamas duomenų apie moterų dalyvavimą rinkimas ir sprendžiama lyčių nelygybės žiniasklaidoje problema skatinant keistis geriausios patirties pavyzdžiais;

73.  atsižvelgdamas į tai primena, kad vyrų ir moterų lygybę galima pasiekti tik sąžiningai perskirsčius mokamą ir nemokamą darbą; pripažįsta, kad moterų ir mergaičių pagrindinių teisių apsaugą gali būti įmanoma išties užtikrinti tik toliau stiprinant ekonominį, politinį ir socialinį įgalėjimą, atstovavimą ir įtrauktį; pažymi, kad pastaraisiais metais pasirodė judėjimų prieš lyčių lygybę, kurie bando sumenkinti pasiektus laimėjimus moterų teisių ir lyčių lygybės srityje;

74.  primena, kad skurdas senatvėje yra ypač aktualus moterų atveju dėl toliau egzistuojančio vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo, dėl kurio esama ir vyrų bei moterų pensijų skirtumo; ragina valstybes nares parengti atitinkamas politikos priemones siekiant remti vyresnio amžiaus moteris ir kaip kompensaciją panaikinti lyčių skirtumų struktūrines priežastis; pabrėžia itin svarbų aukštos kokybės viešųjų paslaugų vaidmenį siekiant kovoti su skurdu, ypač moterų skurdu;

75.  pažymi, kad namų ūkyje daugiausia dirba moterys, ir ragina valstybes nares paspartinti TDO konvencijos dėl namų ūkio darbuotojų ratifikavimo ir įgyvendinimo procesą po Tarybos sprendimo 2014/51/ES priėmimo, nes tai yra pagrindinė priemonė deramo darbo sąlygoms užtikrinti;

76.  ragina Komisiją imtis priemonių, kuriomis patenkinami motinų ir tėvų poreikiai, susiję su atostogomis, t. y. motinystės, tėvystė, vaiko priežiūros ir slaugos atostogomis; ragina imtis konkrečių veiksmų siekiant toliau stiprinti teises į vaiko priežiūros atostogas; atkreipia dėmesį į pasiūlymą nustatyti slaugos atostogas, kaip numatyta Komisijos veiksmų plane dėl iniciatyvos „Nauja pradžia sprendžiant problemas, su kuriomis susiduria dirbančios šeimos derindamos profesinį ir asmeninį gyvenimą“; laukia tolesnių Komisijos veiksmų po atsiimto pasiūlymo dėl motinystės atostogų;

77.  atkreipia dėmesį į pavojų, kurį gali kelti internetas, socialinė žiniasklaida ir kitų tipų technologijos, naudojamos siekiant kontroliuoti, bauginti ir žeminti moteris, ir pabrėžia informuotumo didinimo kampanijų svarbą šioje srityje;

78.  ragina Komisiją, siekiant veiksmingiau propaguoti lyčių lygybę, į visas sprendimų priėmimo sritis ir į visus siūlomus teisės aktus įtraukti lyčių lygybės aspektą, įskaitant sisteminius poveikio lytims vertinimus, kaip atitikties pagrindinėms teisėms vertinimo dalį ir kaip į, be kita ko, šalių kandidačių dialogą integruotą kriterijų;

79.  pripažįsta, kad moterų lytinė ir reprodukcinė sveikata ir teisės yra susijusios su įvairiomis žmogaus teisėmis, įskaitant teisę į gyvybę, laisvę nuo kankinimų, teisę į sveikatą, teisę į privatumą, teisę į mokslą, ir diskriminacijos draudimu; pabrėžia, kad valstybės narės privalo gerbti, ginti ir įgyvendinti visų moterų ir mergaičių teises į lytinę ir reprodukcinę sveikatą be prievartos, diskriminacijos ir smurto; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad neįgalieji turi teisę naudotis visomis savo pagrindinėmis teisėmis, kaip ir kiti asmenys;

80.  ragina ES ir valstybes nares pripažinti pagrindinę teisę į prevencinę sveikatos priežiūrą; kadangi sveikata – pagrindinė žmogaus teisė, nepaprastai svarbi norint naudotis kitomis žmogaus teisėmis, primygtinai tvirtina, kad Sąjunga turėtų dalyvauti didinant informuotumą ir skatinant geriausią praktiką šiuo klausimu, įskaitant kai įgyvendinama ES sveikatos strategija, ir kartu atsižvelgti į valstybių narių kompetenciją; atsižvelgdamas į tai primena, kad ES vidaus ir išorės žmogaus teisių politikos priemonių nuoseklumas ir suderinamumas yra labai svarbus;

81.  pripažįsta, kad gyvybę gelbstinčių lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugų, įskaitant gyvybei gelbėti būtiną nėštumo nutraukimą, atsisakymas rimtai pažeidžia žmogaus teises;

82.  smerkia visų formų komercinę surogatinę motinystę;

Vaikai

83.  susirūpinęs pažymi, kad vaikų skurdo rodikliai ES išlieka aukšti ir didėja skurde gyvenančių nepilnamečių skaičius; pakartoja, kad investicijos į vaikų gerovę ir jų skurdo naikinimą yra ne tik moralinė būtinybė, bet ir socialinis bei ekonominis prioritetas; ragina valstybes nares ir ES pradėti programas, skirtas konkrečiai vaikų gerovei ir tinkamam vystymuisi; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų kovojant su vaikų skurdu ir socialine atskirtimi veiksmingai įgyvendinant Komisijos rekomendaciją „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“, taip pat taikyti integruotas strategijas, kuriomis remiama galimybė gauti tinkamus išteklius bei įperkamas ir kokybiškas paslaugas; ragina Komisiją imtis tolesnių rekomendacijos įgyvendinimo stebėsenos priemonių; ragina kurti politikos priemones ir programas, kuriomis būtų siekiama kovoti su didėjančiu menku nepilnamečių išsilavinimu, siekiant jų socialinės įtraukties; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę parengti Vaiko garantiją, kuria būtų siekiama kovoti su vaikų skurdu ir socialine atskirtimi;

84.  smerkia visų formų vaikų diskriminaciją ir palankiai vertina tai, kad Europos Taryba priėmė savo Vaiko teisių strategiją (2016–2021 m.), kurioje daugiausia dėmesio skiriama ir būtinybei kovoti su neįgalių vaikų, migracijos paveiktų vaikų, romų vaikų, LGBTI vaikų diskriminacija; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis bendrų veiksmų siekiant panaikinti vaikų diskriminaciją; ypač ragina valstybes nares ir Komisiją aiškų prioritetą vaikams teikti planuojant ir įgyvendinant regioninę ir sanglaudos politiką, pvz., Europos strategiją dėl negalios, ES romų integracijos nacionalinių strategijų bendruosius principus, taip pat ES lygybės ir nediskriminavimo politiką; pakartoja, kad svarbu apsaugoti ir propaguoti lygias romų vaikų galimybes pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, deramu apgyvendinimu ir švietimu;

85.  primygtinai ragina visas valstybes nares vykdyti visuomenės švietimo ir informuotumo didinimo kampanijas, kuriomis atkreipiamas dėmesys į vaikų teises į apsaugą ir skatinami pozityvūs, nesmurtiniai santykiai su vaikais;

86.  vienareikšmiškai smerkia visų formų smurtą prieš vaikus ir jų išnaudojimą visais lygmenimis, įskaitant namus, mokyklas, viešąsias vietas ir jaunimo sulaikymo centrus; ragina valstybes nares imtis tinkamų priemonių vaikams nuo visų formų fizinio ir psichologinio smurto, įskaitant fizinę ir seksualinę prievartą, seksualinį išnaudojimą, vaikų darbą, priverstines vedybas, žudymus dėl garbės, moters lyties organų žalojimą ir vaikų karių samdymą, apsaugoti; pabrėžia, kad svarbu įtraukti formalias nuostatas siekiant uždrausti ir bausti už kūno bausmes vaikams, ir ragina Komisiją stiprinti valstybių narių tarpusavio mokymąsi, kaip geriausiai kovoti su patyčiomis mokykloje, atsižvelgiant į pažeidžiamas vaikų grupes;

87.  ragina sukurti daugiapakopę vaikų apsaugos sistemą, kurią įgyvendinant būtų visapusiškai gerbiamos vaiko pagrindinės teisės remiantis jo interesais; pabrėžia, kad taikant šią sistemą neturėtų būti siekiama bausti tėvus ir globėjus, bet aiškiai parodyti, kad visos fizinio ir emocinio smurto prieš vaikus formos yra nepriimtinos ir pagal teisės aktus baustinos, tačiau jose vaiko atskyrimas nuo šeimos turėtų būti numatytas kaip paskutinė išeitis; primena, kad vaikų globa, kurią teikia valstybė, visada brangesnė už tinkamą ir tikslingą paramą skurde gyvenančioms šeimoms; pakartoja savo raginimą Komisijai pateikti naują Europos vaiko teisių strategiją;

88.  ragina kurti vaiko interesus atitinkančias nepilnamečių teisingumo sistemas, kurias taikant vaikai suprastų savo kaip nukentėjusiųjų, liudytojų ir tariamų pažeidėjų teises ir vaidmenį; ragina imtis specialių priemonių tiek baudžiamajame, tiek civiliniame procese, siekiant apsaugoti vaikus nuo nereikalingo streso, bauginimo ir pakartotinos viktimizacijos, atsižvelgiant į Direktyvą (ES) 2016/800 dėl procesinių garantijų baudžiamosiose bylose įtariamiems ar kaltinamiems vaikams;

89.  ragina padaryti skubios pagalbos liniją 116 prieinamą vaikams visoje ES dvidešimt keturias valandas per parą ir pradėti naudoti internetines anonimines pokalbių linijas, nes jos yra kur kas tinkamesnės stresą patiriantiems vaikams ir turėtų būti naudojamos kaip vieninga ES sistema, kurią taikant vartojamos oficialios ir mažumų kalbos; ragina valstybes nares remti Europos bendrąjį pagalbos numerį 116111, skirtą vaikų pagalbos linijoms, stiprinant karštųjų linijų bei pokalbių linijų pajėgumus ir Europos tinklus, taip pat skiriant pakankamai lėšų;

90.  pabrėžia, kad skaitmeniniame pasaulyje vaiko apsauga turėtų būti stiprinama, atsižvelgiant į padažnėjusius lytinės prievartos atvejus, kai nusikaltėliai norėdami užmegzti ryšį naudojasi internetu, ir ragina privačiojo ir viešojo sektoriaus atstovus toliau bendradarbiauti šioje srityje bei prašo visų pirma pastaruosius prisiimti bendrą atsakomybę, susilaikyti nuo vaikams skirtos agresyvios reklamos ir apsaugoti juos nuo klaidinančios reklamos; ragina visus susijusius asmenis vadovautis teigiamais prevencijos ir skundų mechanizmų pavyzdžiais internetinėje socialinėje žiniasklaidoje ir taikyti juos visoje ES; be to, mano, kad vaikai turi būti tinkamai informuojami apie interneto keliamus pavojus, visų pirma kai teikiami asmens duomenys internete, pavyzdžiui, rengiant informuotumo didinimo kampanijas ir mokyklų programas; pabrėžia, kad vaikų internetinis profiliavimas turėtų būti draudžiamas; pritaria Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos reformos plataus užmojo ir veiksmingiems rezultatams, ypač vaikų apsaugos skaitmeninėje aplinkoje atžvilgiu; ragina valstybes nares spręsti patyčių elektroninėje erdvėje problemą;

91.  ragina parengti vaiko teisių apsaugos internetinėje ir neinternetinėje kibernetinėje erdvėje veiksmų planą ir primena, kad kovodamos su elektroniniais nusikaltimais teisėsaugos institucijos turi ypatingą dėmesį skirti nusikaltimams prieš vaikus; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia būtinybę stiprinti valstybių narių teismų ir policijos bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su Europolu bei jo Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centru (EC3) siekiant užkirsti kelią elektroniniams nusikaltimams ir ypač vaikų seksualiniam išnaudojimui internete bei su jais kovoti;

92.  ragina valstybes nares įgyvendinti Direktyvą 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija; ragina teisėsaugos institucijas tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu investuoti į naujas technologijas, siekiant kovoti su nusikaltimais tamsiajame ir giliajame internete; pabrėžia, kad Eurojustui ir Europolui turi būti suteikiami tinkami ištekliai, siekiant pagerinti aukų nustatymą, kovoti su organizuotais seksualinės prievartos vykdytojų tinklais ir paspartinti internete ir realiame gyvenime aptiktos vaikų prievartos medžiagos nustatymą, analizę ir nukreipimą;

93.  mano, kad įtraukties politikoje daug dėmesio turėtų būti skiriama vaikams, nes vaikai yra bendro supratimo tiltai, jungiantys kultūras ir visuomenes;

94.  primindamas, kad, remiantis Komisijos 2016 m. pažangos, padarytos kovojant su prekyba žmonėmis, ataskaita, mažiausiai 15 proc. registruotų aukų buvo vaikai, primygtinai ragina valstybes nares imtis skubių veiksmų siekiant reaguoti į Europolo pranešimą, kad 2015 m. ES dingo mažiausiai 10 000 nelydymų pabėgėlių ir migrantų vaikų; ragina valstybes nares ir Europos agentūras skubiai suintensyvinti savo pastangas tarpvalstybinio bendradarbiavimo, keitimosi informacija ir bendrų tyrimų srityse, siekiant kovoti su prekyba vaikais ir tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu, seksualine prievarta ir kitų formų išnaudojimu ir apsaugoti vaikus; ragina valstybes nares ir Europos agentūras paspartinti kvalifikuotų globėjų skyrimą nelydimiems vaikams ir užtikrinti, kad visada būtų atsižvelgiama į vaiko interesus; ragina valstybes nares registruoti ir identifikuoti vaikus jiems suprantamu būdu bei užkirsti kelią jų dingimui užtikrinant, kad jie būtų užregistruoti nacionalinėse vaikų apsaugos sistemose; rekomenduoja stiprinti esamas dingusių vaikų paieškos priemones, įskaitant Europos karštąsias pranešimų apie dingusius vaikus linijas; ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai pasinaudoti Pagrindinių teisių agentūros praktine patirtimi siekiant sustiprinti vaikų apsaugą ir pažeidžiamų asmenų, atsidūrusių dabartinėje migracijos padėtyje, visų pirma migrantų antplūdžio valdymo centruose, apsaugą; primena, kad reikia atsižvelgti ir įgyvendinant visas ES politikos priemones ir veiksmus, įskaitant migracijos ir prieglobsčio srityse, įvertinti vaikų teises ir vaiko interesus;

95.  ragina valstybes nares ypatingą dėmesį skirti programoms, kuriomis siekiama išvengti ankstyvo mokyklos baigimo ir diegti gerąją patirtį šioje srityje bei ja dalytis;

Mažumų teisės

96.  pabrėžia, kad mažumos, kurios jau amžius gyvena kartu su daugumos kultūra Europoje ar greta jos, vis dar patiria diskriminaciją ES; mano, kad šią problemą galima išspręsti nustačius minimalius mažumų teisių apsaugos standartus, taip pat šviečiant apie kultūrų įvairovę ir toleranciją, nes saugant Europos paveldą sustiprinama papildoma įvairovės vertė;

97.  pabrėžia, kad mažumų bendruomenės turi specifinių poreikių ir kad reikėtų propaguoti visišką jų lygybę visose ekonominio, socialinio, politinio ir kultūrinio gyvenimo srityse; pabrėžia, kad labai svarbu, jog būtų gerbiamos ir propaguojamos asmenų, priklausančių mažumoms, pagrindinės teisės ir laisvės;

98.  reiškia susirūpinimą, kad šios grupės susiduria su kliūtimis užtikrinant naudojimąsi jų teisėmis į nuosavybę, teise kreiptis į teismą ir gauti kitas viešąsias paslaugas, taip pat teise į švietimą, sveikatą ir socialines paslaugas bei jų kultūrines teises, kurios gali būti apribotos; ragina valstybes nares imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią administracinėms ir finansinėms kliūtims, kurios galėtų kliudyti kalbų įvairovei Europos arba nacionaliniu lygmeniu;

99.  primygtinai ragina Komisiją nustatyti mažumų apsaugos politikos standartą, nes šių grupių apsauga yra Kopenhagos kriterijų dalis ir šalims kandidatėms, ir valstybėms narėms; ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų teisės sistemos garantuotų, kad mažumai priklausantys asmenys nebūtų diskriminuojami, ir priimti bei įgyvendinti tikslines apsaugos priemones, grindžiamas atitinkamomis tarptautinėmis normomis;

100.  primygtinai ragina valstybes nares keistis gerąja patirtimi ir visoje Europos Sąjungoje taikyti išbandytus ir patikrintus mažumų problemų sprendimus; pažymi, kad ES regionų ir vietos valdžios institucijos gali atlikti svarbų vaidmenį apsaugant tradicines mažumas, ir mano, kad administracinė pertvarka neturėtų joms padaryti neigiamo poveikio;

101.  ragina Pagrindinių teisių agentūrą toliau pranešti apie diskriminaciją dėl priklausomybės mažumai ir toliau rinkti duomenis apie tai;

102.  ragina Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos ir Europos regioninių arba mažumų kalbų chartijos dar neratifikavusias valstybes nares kuo skubiau tai padaryti; taip pat primena, kad reikia įgyvendinti ESBO suformuluotus principus;

103.  primygtinai ragina valstybes nares atidžiai atsižvelgti į mažumų teisių aspektą, užtikrinti teisę kalbėti mažumos kalba ir saugoti kalbų įvairovę Sąjungoje; ragina Komisiją sutvirtinti savo planą, skirtą regioninių kalbų mokymui ir naudojimui skatinti, nes taip ES sudaromos galimybės kovoti su diskriminacija dėl kalbos;

104.  ragina ES įgyvendinti Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją 1985(2014) dėl tautinių mažumų situacijos ir teisių Europoje, visapusiškai laikantis subsidiarumo principo; pabrėžia, kad visos skubios pagalbos linijos ir oficialios valstybėse narėse veikiančios pagalbos linijos turėtų būti prieinamos ne tik šalies oficialiomis kalbomis, bet ir šalyje vartojamomis mažumų kalbomis ir pagrindinėmis ES kalbomis naudojantis skambučių nukreipimo galimybe;

Neįgaliųjų teisės

105.  palankiai vertina baigiamąsias pastabas dėl ES pažangos įgyvendinant JT neįgaliųjų teisių konvenciją ir ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti šiomis rekomendacijomis, kuo greičiau užtikrinant veiksmingą ir kruopštų įgyvendinimą, kaip galimybe parodyti teigiamą pavyzdį;

106.  pabrėžia, kad neįgalieji turi teisę naudotis savo pagrindinėmis teisėmis, kaip ir kiti asmenys, įskaitant teises į neatimamą orumą, sveikatą ir šeimą, nepriklausomą gyvenimą, savarankiškumą ir visavertę socialinę integraciją, teisę kreiptis į teismą, naudotis prekėmis ir paslaugomis, balsuoti, taip pat vartotojų teises pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją; ragina Europos Sąjungą ir jos valstybes nares imtis atitinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad visi neįgalieji galėtų naudotis visomis teisėmis, įtvirtintomis sutartyse ir ES teisės aktuose; pažymi, kad žmogaus teisėmis grindžiamas požiūris į neįgalumą dar nėra visapusiškai įtvirtintas, o tai lemia neįgaliųjų diskriminaciją ES, ir ragina ES ir jos valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant suderinti savo teisines sistemas su Neįgaliųjų teisių konvencijos reikalavimais bei veiksmingai į visuomenę įtraukti neįgaliuosius;

107.  ragina valstybes nares patvirtinti strategijas siekiant užtikrinti veiksmingą neįgaliųjų prieigą prie darbo rinkos; apgailestauja, kad kai kurios ES lėšos, skirtos neįgaliųjų integracijai, vis dar ne visiškai naudojamos šiam tikslui; ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip naudojamos lėšos, ir prireikus imtis veiksmų;

108.  primena, kad protinę ir psichosocialinę negalią turintys asmenys, siekdami pasinaudoti savo pagrindinėmis teisėmis, susiduria su ypatingomis kliūtimis, ir ragina valstybes nares bei regionų ir vietos valdžios institucijas dėti daugiau pastangų vienodai skatinant jų, kaip ir kitų asmenų, savarankiškumą ir įtrauktį;

109.  pažymi, kad neįgalios moterys ir vaikai patiria neproporcingai daug įvairių žmogaus teisių pažeidimų, nes, be kita ko, jiems nesuteikiama galimybės naudotis pagrindinėmis paslaugomis, tokiomis kaip švietimas ir sveikatos priežiūra, arba jie apgyvendinami įstaigose atskiriant juos nuo šeimų ir bendruomenių, ir jiems kyla didesnis pavojus tapti smurto, seksualinio išnaudojimo, išnaudojimo ir kitų formų netinkamo elgesio aukomis; pabrėžia, kad ES, valstybės narės bei regionų ir vietos valdžios institucijos turi imtis visapusiškų ir lygybės principu pagrįstų politinių veiksmų, kad užtikrintų visapusišką JT vaiko teisių konvencijos ir Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą;

110.  primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares vietos bendruomenėse parengti paramos paslaugas neįgaliems vaikams ir jų šeimoms, skatinti deinstitucionalizavimą ir užtikrinti jiems įtraukią švietimo sistemą;

111.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad skubios pagalbos linija 112 būtų visiškai prieinama neįgaliesiems ir kad, rengiant informuotumo didinimo kampanijas, būtų padidintas šios linijos žinomumas;

112.  ragina ES, valstybes nares bei regionų ir vietos valdžios institucijas skirti daugiau finansinių ir žmogiškųjų išteklų pagal Neįgaliųjų teisių konvencijos 33 straipsnio 2 dalį įsteigtoms stebėjimo struktūroms, kad jos galėtų atlikti savo funkcijas, ir garantuoti jų nepriklausomumą, užtikrinant, kad jų sudėtis ir veikla būtų nustatyti laikantis Paryžiaus principų dėl nacionalinių žmogaus teisių institucijų veikimo;

113.  ragina valstybes nares bei regionų ir vietos valdžios institucijas užtikrinti neįgaliems asmenims realaus dalyvavimo ir saviraiškos laisvės viešajame gyvenime galimybę; pažymi, kad šios pastangos turėtų būti remiamos suteikiant galimybę naudotis subtitrais, gestų kalbos vertimo žodžiu paslaugomis, dokumentais, parengtais Brailio raštu ir lengvai skaitomais formatais; ragina valstybes nares neįgaliems pabėgėliams pasiūlyti prieinamus sprendimus; pabrėžia ypatingą riziką, su kuria susiduria neįgalūs pabėgėliai, migrantai ir prieglobsčio prašytojai, kurie neturi pakankamai informacijos ir ryšių prieinamais formatais ir gali būti laikomi tokiomis sąlygomis, kai neteikiama pakankamai pagalbos ir netinkamos gyvenimo sąlygos;

Pagyvenę asmenys

114.  pažymi, kad vyresnių žmonių aktyvumas ir kartų solidarumas yra svarbūs klausimai, kurie gali būti stiprinami taikant žmogaus teisėmis pagįstą metodą, nes jie susiję su vienu iš svarbiausių ekonominių ir socialinių pokyčių, su kuriais susiduria išsivysčiusios šalys; ragina valstybes nares skatinti aktyvesnį vyresnių žmonių dalyvavimą darbo rinkoje taikant socialines ir ekonomines iniciatyvas siekiant kovoti su socialine atskirtimi ir užtikrinti jų galimybes lengvai gauti sveikatos paslaugas;

115.  pažymi, kad šiuolaikinėms visuomenėms labai būdinga diskriminacija dėl amžiaus dažnai yra susijusi su kitų formų diskriminacija, kaip antai, diskriminacija dėl rasės, etninės priklausomybės, religijos, negalios, sveikatos ir socialinių bei ekonominių sąlygų, lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos; ragina valstybes nares įgyvendinti veiksmus, kuriais siekiama vyresnio amžiaus žmones vėl įtraukti į bendruomenių gyvenimą, taip siekiant kovoti su jų izoliacija;

116.  ragina ES ir valstybes nares aktyviai dalyvauti JT neribotos sudėties darbo grupėje visuomenės senėjimo klausimais ir dėti daugiau pastangų apsaugant vyresnių žmonių teises;

Romų teisės

117.  primena, kad romų mažumai priklausantys žmonės turi teisę laisvai judėti, ir ragina valstybes nares bei regionų ir vietos valdžios institucijas ją apsaugoti ir neplanuoti perkėlimo politikos, grindžiamos etniniais motyvais; yra susirūpinęs, kad romų mažumai priklausantys asmenys daugelyje valstybių narių neproporcingai dažnai iškeldinami prievarta;

118.  apgailestauja, kad romai vis dar susiduria su nusiteikimu prieš juos, sisteminiu ir instituciniu rasizmu, ir primena, kad romų diskriminavimas darbo, būsto, švietimo, sveikatos, galimybės kreiptis į teismą ir visose kitose srityse nepriimtinas ir kenkia ES visuomenei; taigi ragina valstybes nares ir regionines bei vietos institucijas, atsižvelgiant į Komisijos 2015 m. romų integracijos nacionalinių strategijų plano įgyvendinimo ataskaitą, visapusiškai ir skubiai įgyvendinti savo nacionalines romų strategijas ir įgyvendinti konkrečias kovos su romų rasine diskriminacija priemones, laikantis Rasinės lygybės direktyvos ir EŽTK nuostatų, ir kovoti su priešiškumu romams, laikantis Pamatinio sprendimo dėl rasizmo ir ksenofobijos;

119.  primena ES Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią Direktyvoje 2000/43/EB minimas vienodo elgesio principas taikomas asmenims, kurie patys nėra atitinkamos rasės ar etninės priklausomybės, tačiau dėl vienos iš šių priežasčių patiria prastesnes sąlygas ar patenka į gerokai prastesnę padėtį;

120.  ragina Komisiją supaprastinti diskriminacijos stebėjimo praktiką visose srityse, visų pirma švietimo, užimtumo, aprūpinimo būstu ir sveikatos priežiūros, ypatingą dėmesį atkreipiant į tai, kad visomis įgyvendinamomis programomis būtų siekiama sumažinti romų ir ne romų gyventojų atotrūkį; taip pat ragina Komisiją imtis veiksmų prieš tas valstybes nares, kurios skatina ar leidžia institucinę diskriminaciją ir atskyrimą;

121.  smerkia romų vaikų atskyrimą mokyklose, nes tai labai neigiamai veikia šių vaikų perspektyvas tolesniame gyvenime; remia Komisijos pastangas kovoti su šia praktika pradedant pažeidimo nagrinėjimo procedūras ir ragina valstybes nares imtis aktyvių veiksmų siekiant pašalinti atskyrimą mokyklose ir pateikti romų vaikų integracijos priemonių planus;

122.  ragina valstybes nares ir Komisiją stiprinti savo strategijas, kad būtų skatinama romų ir mažų bendruomenių integracija padidinant jų mastą ir išplečiant jas, kad jos būtų taikomos 80 mln. piliečių; taip pat ragina sutvirtinti Romų reikalų darbo grupę bei nacionalinius ryšių punktus, įsteigti regioninius ir vietos ryšių punktus, parengti regionines romų platformas ir sukurti internetinį politikos forumą bendradarbiaujant su Europos romų platforma; ragina Pagrindinių teisių agentūrą toliau rinkti duomenis apie romų padėtį, taip pat parengti ir pasiūlyti romų įtraukties rodiklių, kuriais būtų galima sekti pažangą šioje srityje, rinkinį; ragina valstybes nares rugpjūčio 2 d. laikyti Europos romų holokausto atminties diena;

LGBTI teisės

123.  smerkia bet kokią diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės; ragina Europos Komisiją parengti darbotvarkę, kuria visiems piliečiams būtų užtikrinamos lygios teisės bei galimybės, atsižvelgiant į valstybių narių kompetenciją, ir stebėti, ar tinkamai į nacionalinę teisę perkeliami ir įgyvendinami ES teisės aktai dėl LGBTI asmenų; atsižvelgdamas į tai palankai vertina Komisijos parengtų veiksmų sąrašą, kaip skatinti LGBTI asmenų lygybę, įskaitant Komisijos komunikacijos kampaniją, skirtą kovoti su stereotipais ir pagerinti LGBTI asmenų priėmimą visuomenėje; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su pilietinės visuomenės organizacijomis, dirbančiomis LGBTI asmenų teisių srityje; pažymi, kad Pagrindinių teisių agentūros apklausos vietoje rezultatai rodo, kad valstybės pareigūnai ES teisės aktus ir politikos priemones laiko pagrindiniais varikliais, kurie remia nacionalines pastangas skatinti LGBTI asmenų lygybę;

124.  apgailestauja, kad LGBTI asmenys susiduria su patyčiomis ir priekabiavimu, kurie prasideda jau mokykloje, ir patiria diskriminaciją įvairiose gyvenimo srityse, įskaitant darbą; ragina valstybes nares ypatingą dėmesį skirti homofobijai sporto srityje, jauniems LGBTI ir patyčioms mokyklose; ragina ES valstybes nares remti profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų pastangas siekiant patvirtinti įvairovės ir nediskriminacinę politiką LGBTI asmenų atžvilgiu;

125.  primena EŽTT praktiką, susijusią su LGBTI asmenų teisėmis; džiaugiasi, kad vis daugiau valstybių narių jau ėmėsi priemonių, kad padėtų geriau propaguoti ir ginti LGBTI asmenų teises, ir patvirtino naujas teisines lyties pripažinimo procedūras atsižvelgiant į šių asmenų pagrindines teises; ragina Komisiją ir jos agentūras rinkti duomenis apie žmogaus teisių pažeidimus, su kuriais susiduria LGBTI asmenys, ir dalytis su valstybėmis narėmis geriausia patirtimi, susijusia su pagrindinių teisių apsauga, bei skatina valstybes nares visapusiškai informuoti LGBTI asmenis apie jų teises ir keistis geriausia patirtimi šioje srityje; smerkia medicininę praktiką, kuria pažeidžiamos translyčių ir interseksualių asmenų pagrindinės teisės;

126.  apgailestauja dėl to, kad daugelyje valstybių narių translyčiai asmenys vis dar laikomi psichiškai nesveikais ir ragina atitinkamas valstybes nares persvarstyti psichinės sveikatos katalogus ir parengti alternatyvius nesmerkiančius modelius užtikrinant, kad visi translyčiai asmenys galėtų gauti medicininiu požiūriu būtiną gydymą; pažymi, kad priverstinė sterilizacija yra pagrindinių teisių pažeidimas; teigiamai vertina tai, kad nemažai valstybių narių neseniai patvirtino naujas teisines lyčių pripažinimo procedūras, kurias taikant labiau gerbiamos translyčių asmenų pagrindinės teisės;

127.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą siekti, kad atliekant Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinės ligų klasifikacijos persvarstymą iš jos būtų išbrauktos translytės tapatybės; ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią tam, kad lyties nuokrypiai vaikystėje netaptų nauja į Tarptautinę ligų klasifikaciją įtraukta patologija;

128.  mano, kad pagrindines LGBTI asmenų teises būtų galima užtikrinti geriau, jeigu šie asmenys galėtų pasirinkti teisės institutą, pavyzdžiui, kohabitaciją, registruotą partnerystę ar santuoką; palankiai vertina tai, kad 18 valstybių narių šiuo metu tokias galimybes siūlo, ir ragina kitas valstybes nares apsvarstyti galimybę padaryti tą patį;

129.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl visų asmenų, porų ir šeimų (įskaitant visus tokius dokumentus, susijusius su santuoka ir registruota partneryste, teisiniu lyties keitimu ir įsivaikinimu bei gimimo liudijimus) visų civilinės būklės aktų, įskaitant teisinį lyties pripažinimą, poveikio ir laisvo judėjimo visiško tarpusavio pripažinimo visoje ES siekiant sumažinti diskriminacines teisines ir administracines kliūtis, su kuriomis susiduria piliečiai, įgyvendindami teisę laisvai judėti;

Pilietybė

130.  pažymi, kad padidėjo euroskepticizmas ir padaugėjo aršių politinių pažiūrų, todėl primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares stiprinti piliečių, visų pirma jaunimo, ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą ES veikloje, kad europiečiai išsakytų savo rūpesčius ir demokratiniu būdu išreikštų nuomones;

131.  mano, kad būtina sumažinti administracinę dalyvavimo visuomeniniame gyvenime naštą ir visoje ES skatinti e. valdymą, ir ragina stiprinti mechanizmų, tokių kaip piliečių iniciatyva, veiksmingumą;

132.  ragina įdiegti e. konsultacijas kaip tiesioginio piliečių dalyvavimo priemonę renkant žinias apie jų lūkesčius vyriausybėms ir viešajai administracijai; mano, kad reikia pašalinti procedūrines ir kalbos kliūtis, dėl kurių piliečiai demotyvuojami dalyvauti visų valdymo lygmenų viešųjų institucijų sprendimų priėmimo procesuose; atkreipia dėmesį į tai, kad skaidrumas būtinas ne tik institucijų sprendimų priėmimo procesui, bet ir jų reikalų, susijusių su viešųjų institucijų teikiamomis paslaugomis, vadybos stebėsenai; pabrėžia, kad būtina skatinti teikti šias paslaugas suteikiant prieinamas skaitmenines priemones; pakartoja, kad svarbu didinti informuotumą apie Chartiją;

133.  pažymi, kad pilietinės visuomenės organizacijoms, įskaitant savanoriavimą, religinį ir jaunimo darbą, tenka itin svarbus vaidmuo, susijęs su dalyvavimu visuomeniniame ir pilietiniame gyvenime, ir ragina ES, valstybes nares bei regionų ir vietos valdžios institucijas remti ir skatinti jų darbą; ragina valstybes nares ir ES remti susirinkimų ir asociacijų laisvę, kuri įtvirtinta Chartijoje;

134.  mano, kad pilietinis ugdymas ir kultūrų dialogas pagerina piliečių supratimą apie dalyvavimo socialiniame ir politiniame gyvenime svarbą, o švietimas žmogaus teisių srityje didina informuotumą apie jų teises ir moko juos gerbti kitų teises; ragina valstybes nares parengti nacionalinius mokymo apie pagrindines teises, įskaitant ES indėlį vystant pagrindinių teisų sistemą, veiksmų planus ir įgyvendinti Europos Tarybos chartiją dėl demokratinio pilietiškumo ugdymo ir žmogaus teisių švietimo; ragina regionų ir vietos valdžios institucijas aktyviai dalyvauti minėtoje veikloje;

135.  susirūpinęs pažymi, kad vis dar reikia dėti daug pastangų, kad būtų pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslai dėl skurdo ir socialinės atskirties; ragina valstybes nares rasti teisingas politikos priemones, įskaitant užimtumo skatinimo ir galimybes naudotis aukštos kokybės paslaugomis ir švietimu; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad jų socialinėje ir užimtumo politikoje nebūtų diskriminuojama dėl namų ūkio dydžio ir sudėties;

Skaitmeninės teisės

136.  primena, kad visi asmenys turi teisę į privatumą ir teisę į jų asmens duomenų apsaugą, įskaitant teisę susipažinti su duomenimis, kurie apie juos buvo surinkti, ir teisę juos pataisyti; pabrėžia visų žmonių teisę patiems spręsti dėl savo asmens duomenų, ypač išskirtinę jų teisę nustatyti, kaip bus naudojami ir skleidžiami jų asmens duomenys; pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turėtų įgyvendinti priemones, kad kiekvienas pilietis galėtų paprašyti nukreipti turinį, kuris gali pakenkti jo orumui ar reputacijai, gerbiant saviraiškos ir informacijos laisvę bei laikantis susijusių teisės aktų ir teismų praktikos; pažymi, kad, kai nesama konkretaus viešojo intereso, kiekvienas turi teisę nuspręsti, kuriuos duomenis paskelbti viešai, teisę panaikinti asmens duomenis ir teisę būti pamirštam pagal ES ir nacionalinius teisės aktus;

137.  yra susirūpinęs, kad piliečiai nelabai žino apie savo teises ir esamas teisių gynimo priemones; mano, kad būtina visuomenę, ypač vaikus, informuoti apie jų duomenų apsaugos, įskaitant kibernetinėje erdvėje, svarbą ir jiems gresiančius pavojus, ypač atsižvelgiant į greitus technologijų pokyčius ir padidėjusį kibernetinių išpuolių skaičių; ragina valstybes nares dėti didesnes pastangas gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ugdymo srityje ir įtraukti jį į mokyklų programas; ragina valstybes nares imtis priemonių siekiant spręsti patyčių elektroninėje erdvėje problemą, visų pirma, kai jos daro poveikį tam tikroms vaikų grupėms;

138.  pažymi, kad visi žmonės turi teisę internete laisvai reikšti ir skleisti savo nuomonę, laikantis atitinkamų teisės aktų ir teismų praktikos; pabrėžia, kad niekas neturi atsidurti nepalankioje padėtyje dėl to, kad nesinaudoja skaitmeninėmis paslaugomis; ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų remiantis viešųjų konsultacijų ES Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos tema rezultatais ir atlikti šios direktyvos peržiūrą, ypač aspektus, susijusius su pagrindinėmis teisėmis;

139.  pabrėžia, kad reikia apsvarstyti, kokį poveikį gali turėti kai kurios naujosios technologijos – tokios kaip bepiločiai orlaiviai – pagrindinėms teisėms ir ypač teisei į privatumą; taip pat pabrėžia iššūkius, kuriuos kelia vis platesnės prieigos prie interneto ir pagarbos pagrindinėms teisėms sąsaja, visų pirma kiek tai susiję su asmens duomenų apsauga, kova su priekabiavimu internete ar prekyba žmonėmis, ypač dėl seksualinio išnaudojimo ir išnaudojimo darbe;

140.  pabrėžia, kad būtina gerbti teisę į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties, kaip nurodyta Europos socialinės chartijos 30 straipsnyje; ragina valstybes nares pradėti taikyti paramos priemones ir suteikti savo piliečiams deramas gyvenimo sąlygas ir ragina veiksmingai kovoti su nedarbu, socialine atskirtimi, skurdu ir nepakankama sveikatos apsauga;

o
o   o

141.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms ir Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0126. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0105. (3) OL L 180, 2000 7 19, p. 22. (4) OL C 378, 2013 12 24, p. 1. (5) OL L 132, 2016 5 21, p. 1. (6) OL L 328, 2008 12 6, p. 55. (7) OL L 303, 2000 12 2, p. 16. (8) OL L 373, 2004 12 21, p. 37. (9) OL L 204, 2006 7 26, p. 23. (10) OL L 95, 2010 4 15, p. 1. (11) OL L 101, 2011 4 15, p. 1. (12) OL L 335, 2011 12 17, p. 1. (13) OL L 315, 2012 11 14, p. 57. (14) OL L 251, 2016 9 16, p. 1. (15) OL L 180, 2013 6 29, p. 60. (16) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0594. (17) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0062. (18) OL C 93, 2016 3 9, p. 165. (19) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0286. (20) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0102. (21) OL C 124 E, 2006 5 25, p. 405. (22) OL C 289, 2016 8 9, p. 57. (23) OL C 93, 2016 3 9, p. 52. (24) OL C 328, 2016 9 6, p. 4. (25) OL C 55, 2016 2 12, p. 33. (26) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0409. (27) OL L 178, 2000 7 17, p. 1. (28) OL C 51 E, 2013 2 22, p. 101. (29) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0043. (30) Ši naujos rūšies prekyba žmonėmis jau pristatyta 2016 m. kovo 10 d. EP rezoliucijos dėl padėties Eritrėjoje (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0090).