Rodyklė 
Priimti tekstai
Antradienis, 2016 m. gegužės 10 d. - Strasbūras
Neprieštaravimas deleguotajam aktui. Tam tikrų Sąjungos muitinės kodekso nuostatų taikymas pereinamuoju laikotarpiu, kol bus įdiegtos tam tikros elektroninės sistemos
 Apsauga nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių ***I
 Apsauga nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių ***I
 ES ir Liberijos tausios žvejybos partnerystės susitarimas ***
 ES ir Mauritanijos žvejybos partnerystės susitarimas: žvejybos galimybės ir finansinis įnašas ***
 Bendradarbiavimo susitarimas su Korėja dėl civilinės pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) ***
 Naujos teritorinio vystymosi priemonės 2014–2020 m. sanglaudos politikoje
 Mokėjimų balanso, tarptautinės prekybos paslaugomis ir tiesioginių užsienio investicijų statistika ***I
 Sanglaudos politika ES kalnuotuose regionuose

Neprieštaravimas deleguotajam aktui. Tam tikrų Sąjungos muitinės kodekso nuostatų taikymas pereinamuoju laikotarpiu, kol bus įdiegtos tam tikros elektroninės sistemos
PDF 117kWORD 68k
Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2016 m. balandžio 8 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo ištaisomas Deleguotasis reglamentas (ES) 2016/341, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas dėl tam tikrų Sąjungos muitinės kodekso nuostatų taikymo pereinamuoju laikotarpiu, kol bus įdiegtos tam tikros elektroninės sistemos, taisyklių ir iš dalies keičiamas Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446 (C(2016)2002 – 2016/2656(DEA))
P8_TA(2016)0205B8-0515/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2016)2002),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 11 d. Komisijos laišką, kuriame ji prašo Parlamento pareikšti, kad jis neprieštaraus deleguotajam reglamentui,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 21 d. Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas(1), ypač į jo 278, 279 straipsnius ir 284 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto rekomendaciją dėl sprendimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad per Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalies trečioje ir ketvirtoje įtraukose nustatytą terminą, kuris pasibaigė 2016 m. balandžio 28 d., nebuvo pareikšta prieštaravimų,

A.  kadangi priėmus Deleguotąjį reglamentą (ES) 2016/341(2) buvo aptikta, kad kai kurios su supaprastinimais susijusios dalies formos buvo per klaidą praleistos 12 priede ir, jei jos nebus įtrauktos iki 2016 m. gegužės 1 d., kai turės būti pradėtos taikyti atitinkamos Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, tai labai neigiamai paveiks muitines ir prekiautojus;

B.  kadangi to paties 12 priedo dalyje, susijusioje su supaprastinimais, taip pat buvo aptikta tam tikrų klaidų, susijusių su formose vartojamais terminais, ir kadangi tuo atveju, jei šios klaidos nebus ištaisytos, jos pakenks Sąjungos muitinės kodekso ir jo įgyvendinimo nuostatų teisiniam aiškumui ir tinkamumui;

C.  kadangi dėl to Deleguotasis reglamentas (ES) 2016/341 turėtų būti atitinkamai pataisytas siekiant įtraukti į 12 priedo dalį, susijusią su supaprastinimais, trūkstamas formas ir pakeisti jomis toje pačioje minėto priedo dalyje esančias formas;

D.  kadangi siekiant užtikrinti, kad muitų sąjunga veiktų sklandžiai ir kad nebūtų trikdomi prekybos srautai, deleguotasis reglamentas turi būti taikomas nuo 2016 m. gegužės 1 d.;

E.  kadangi deleguotasis reglamentas gali įsigalioti pasibaigus Parlamento ir Tarybos tikrinimo laikotarpiui tik tuo atveju, jeigu nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš; kadangi pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 284 straipsnio 5 dalį nustatytas tikrinimo laikotarpis yra du mėnesiai nuo pranešimo dienos, t. y. iki 2016 m. birželio 9 d., ir gali būti pratęstas dar dviem mėnesiais;

F.  kadangi vis dėlto neatidėliotinos skubos sumetimais Komisija 2016 m. kovo 11 d. paprašė Europos Parlamentą iš anksto iki 2016 m. gegužės 1 d. patvirtinti Deleguotąjį reglamentą;

1.  pareiškia, kad neprieštarauja deleguotajam reglamentui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 269, 2013 10 10, p. 1.
(2) 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/341, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas tam tikrų Sąjungos muitinės kodekso nuostatų taikymo pereinamuoju laikotarpiu, kol bus įdiegtos tam tikros elektroninės sistemos, taisyklėmis ir iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446 (OL L 69, 2016 3 15, p. 1).


Apsauga nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių ***I
PDF 325kWORD 64k
Rezoliucija
Tekstas
2016 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (kodifikuota redakcija) (COM(2014)0660 – C8-0229/2014 – 2014/0305(COD))
P8_TA(2016)0206A8-0257/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0660),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0229/2014),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0257/2015),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2016 m. gegužės 10 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/... dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (kodifikuota redakcija)

P8_TC1-COD(2014)0305


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2016/1037.)

(1) OL C 230, 2015 7 14, p. 129.
(2) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.


Apsauga nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių ***I
PDF 323kWORD 63k
Rezoliucija
Tekstas
2016 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (kodifikuota redakcija) (COM(2014)0667 – C8-0232/2014 – 2014/0309(COD))
P8_TA(2016)0207A8-0256/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0667),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8‑0232/2014),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0256/2015),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2016 m. gegužės 10 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/... dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (kodifikuota redakcija)

P8_TC1-COD(2014)0309


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2016/1036.)

(1) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.


ES ir Liberijos tausios žvejybos partnerystės susitarimas ***
PDF 238kWORD 60k
2016 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Liberijos Respublikos tausios žvejybos partnerystės susitarimo ir jo įgyvendinimo protokolo sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (13015/2015 – C8-0402/2015 – 2015/0224(NLE))
P8_TA(2016)0208A8-0142/2016

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (13015/2015),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Liberijos Respublikos tausios žvejybos partnerystės susitarimo projektą (13014/2015),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą ir 218 straipsnio 7 dalį (C8-0402/2015),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rekomendaciją ir Vystymosi komiteto ir Biudžeto komiteto nuomones (A8-0142/2016),

1.  pritaria susitarimo ir jo protokolo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Liberijos Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.


ES ir Mauritanijos žvejybos partnerystės susitarimas: žvejybos galimybės ir finansinis įnašas ***
PDF 244kWORD 61k
2016 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Protokolo, kuriuo ketveriems metams nustatomos Europos bendrijos ir Mauritanijos Islamo Respublikos žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (12773/2015 – C8-0354/2015 – 2015/0229(NLE))
P8_TA(2016)0209A8-0147/2016

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12773/2015),

–  atsižvelgdamas į Protokolo, kuriuo ketveriems metams nustatomos Europos bendrijos ir Mauritanijos Islamo Respublikos žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, projektą (12776/2015),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą ir 218 straipsnio 7 dalį (C8-0354/2015),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rekomendaciją ir Vystymosi komiteto ir Biudžeto komiteto nuomones (A8-0147/2016),

1.  pritaria protokolo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Mauritanijos Islamo Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.


Bendradarbiavimo susitarimas su Korėja dėl civilinės pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) ***
PDF 237kWORD 61k
2016 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos bendradarbiavimo susitarimo dėl civilinės pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) sudarymo projekto (05977/2016 – C8-0116/2016 – 2015/0265(NLE))
P8_TA(2016)0210A8-0065/2016

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (05977/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos bendradarbiavimo susitarimo dėl civilinės pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) sudarymo projektą (11516/2006),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 172 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8–0116/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį ir 50 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto rekomendaciją (A8–0065/2016),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Korėjos Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.


Naujos teritorinio vystymosi priemonės 2014–2020 m. sanglaudos politikoje
PDF 366kWORD 126k
2016 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujų teritorinio vystymosi priemonių 2014–2020 m. sanglaudos politikoje: integruotos teritorinės investicijos (ITI) ir bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIVP) (2015/2224(INI))
P8_TA(2016)0211A8-0032/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos XVIII antraštinę dalį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006(1) (toliau – BNR),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005(3),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1255/2011(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų(5),

–  atsižvelgdamas į strategijos „Europa 2020“ teritorinę darbotvarkę, dėl kurios susitarta neoficialiame ministrų, atsakingų už teritorijų planavimą ir vystymą, susitikime, kuris įvyko 2011 m. gegužės 19 d. Gedelėje,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 29 d. Regionų komiteto nuomonę dėl bendruomenės inicijuotos vietos plėtros(6),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 9 d. Regionų komiteto nuomonę dėl derybų dėl partnerystės susitarimų ir veiksmų programų rezultatų(7),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl bendruomenės inicijuotos vietos plėtros – 2014–2020 m. sanglaudos politikos priemonės vietos, kaimo, miestų ir priemiesčių vystymui (tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkavusios Graikijos prašymu)(8),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl demografinių pokyčių ir jų padarinių būsimai ES sanglaudos politikai(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl teritorinio vystymosi vaidmens stiprinimo įgyvendinant sanglaudos politiką(10),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl ES valstybių narių pasirengimo veiksmingai ir laiku pradėti naująjį sanglaudos politikos programavimo laikotarpį(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl siekio supaprastinti 2014–2020 m. sanglaudos politiką ir orientuoti ją į rezultatus(12),

–  atsižvelgdamas į informacinį pranešimą „Priemonės, skirtos teritorinei ir miestų dimensijai sanglaudos politikoje paremti. Integruotos teritorinės investicijos (ITI) ir bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIVP)“, Vidaus politikos generalinio direktorato B teminis skyrius „Struktūrinė ir sanglaudos politika“, Europos Parlamentas, 2015 m. spalio mėn.,

–  atsižvelgdamas į tyrimą „Teritorinis valdymas ir sanglaudos politika“, Vidaus politikos generalinio direktorato B teminis skyrius „Struktūrinė ir sanglaudos politika“, Europos Parlamentas, 2015 m. liepos mėn.,

–  atsižvelgdamas į tyrimą „Strateginė sanglaudos politikos darna. 2007–2013 ir 2014–2020 m. programavimo laikotarpių palyginimas“, Vidaus politikos generalinio direktorato B teminis skyrius „Struktūrinė ir sanglaudos politika“, Europos Parlamentas, 2015 m. vasario mėn.,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos mėn. Komisijos šeštąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą „Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą: vystymosi ir gero valdymo ES regionuose ir miestuose skatinimas“,

–  atsižvelgdamas į tyrimą „Įgyvendinta Teritorinė darbotvarkė 2020. Sanglaudos politikos veiksmingumo ir efektyvumo didinimas taikant teritorinį požiūrį“, II tomas, atvejų tyrimai, Europos Komisija, 2015 m. gegužės mėn.,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Lenkijos prašymu parengtą 2011 m. rugsėjo mėn. pranešimą „Kaip sustiprinti teritorinį strategijos „Europa 2020“ matmenį ir ES sanglaudos politiką“,

–  atsižvelgdamas į  2014 m. lapkričio mėn. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pranešimą „Vietinių darbo vietų kūrimas ir vietos ekonominė plėtra“,

–  atsižvelgdamas į  2015 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pranešimą „Vietos ekonominė lyderystė“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0032/2016),

A.  kadangi teritorinė sanglauda yra vienas iš pagrindinių Lisabonos sutartyje įtvirtintų Europos Sąjungos tikslų;

B.  kadangi 2014–2020 m. kartos sanglaudos politikoje numatyti ir skatinami integruotas ir vieta grindžiamas požiūriai siekiant stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą kartu skatinant teritorinį valdymą;

C.  kadangi taikant integruotą ir vieta grindžiamą požiūrius, t. y. patenkinus konkrečių teritorijų poreikius ir padidinus jų patrauklumą, siekiama padidinti viešųjų intervencijų veiksmingumą;

D.  kadangi BIVP ir ITI yra sanglaudos politikos naujoviškos priemonės, kurias kai kurios valstybės narės tokia forma įgyvendins pirmą kartą ir kurios gali labai padėti siekti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, kurti kokybiškas vietines darbo vietas, užtikrinti tvarią plėtrą ir pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus;

E.  kadangi naujos ITI ir BIVP iniciatyvos laipsniškai keičia vietos suinteresuotųjų subjektų galimybes derinti finansavimo srautus ir planuoti tikslines vietos iniciatyvas;

F.  kadangi regioninių ir vietos organizacijų įgalinimas būtinas norint visapusiškai įgyvendinti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos politiką; kadangi novatoriškas požiūris, kuriuo pirmenybė teikiama vietos žinioms, skirtoms vietos problemoms spręsti priimant sprendimus vietoje, tampa vis svarbesnis; kadangi dalyvaujamasis valdymas, pvz., dalyvaujamasis biudžeto sudarymas, suteikia reikiamas visuomenės dalyvavimo galimybes siekiant vietos bendruomenės lygmeniu suteikti atsakomybę už sprendimus;

G.  kadangi BIVP grindžiamas LEADER, URBAN ir EQUAL iniciatyvų įgyvendinimu ankstesniais finansavimo laikotarpiais ir yra daugiausia grindžiamas LEADER metodu, dėl kurio nuo jo taikymo pradžios 1991 m. sparčiai daugėjo vietos veiklos grupių ir kuris gerokai prisidėjo gerinant gyventojų gyvenimo kokybę, ypač kaimo vietovėse;

H.  kadangi BIVP privaloma tik EŽŪFKP ir pasirinktina ERPF, ESF ir EJRŽF;

I.  kadangi šios dvi naujos priemonės gali atlikti svarbų vaidmenį prisitaikant prie demografinių pokyčių ir panaikinant tarpregioninį vystymosi disbalansą;

J.  kadangi BIVP taikomas principas „iš apačios į viršų“, kuriuo siekiama nustatyti tikslus ir finansuoti projektus, susijusius su vietos bendruomenės poreikiais, o ne nustatyti nacionalinio lygmens tikslus;

K.  kadangi ITI yra priemonė, kuri gali būti naudojama siekiant vykdyti integruotus tvarios miestų plėtros veiksmus, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1301/2013) 7 straipsnyje;

L.  kadangi valstybių narių valdymo struktūrų ir patirties įgyvendinant plėtros iniciatyvas pagal principą „iš apačios į viršų“ lygis smarkiai skiriasi;

M.  kadangi regioninių ir vietos veikėjų pajėgumai ir dalyvavimas yra itin svarbūs, kad šios priemonės būtų sėkmingai įgyvendinamos, nepaisant kiekvienai organizacijai nustatytos kompetencijos;

N.  kadangi regioninės ir vietos valdžios institucijos raginamos dalyvauti priimant sprendimus dėl jų pačių plėtros ir skatinti viešojo ir privačiojo sektorių sąveikas, nes tai pagrindinės gairės, pagal kurias galima veiksmingai įgyvendinti ir administruoti projektus ir užtikrinti prisiimtų įsipareigojimų stabilumą;

O.  kadangi itin svarbu, jog vietos ir regionų valdžios institucijos, kai priimami su jų plėtra susiję sprendimai, atsižvelgdamos į bendruomenių indėlį deramai įvertintų savo išteklius ir strateginius pranašumus ir rengdamos savo regionų ir vietos plėtros strategijas jais remtųsi, nes prisidedant bendruomenei išsiaiškinus kylančias problemas, nustačius prioritetus ir parengus tvarius sprendimus drauge su gyventojais būtų pagerinta gyvenimo kokybė;

P.  kadangi Reglamento (ES) Nr. 1301/2013 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog „atsižvelgdama į savo konkrečią teritorinę padėtį, kiekviena valstybė narė savo partnerystės sutartyje nustato miesto teritorijų, kuriose reikėtų įgyvendinti integruotuosius tvarios miestų plėtros veiksmus, atrankos principus ir orientacinius asignavimus tiems veiksmams nacionaliniu lygmeniu“;

Q.  kadangi miesto ir kaimo bendradarbiavimo iniciatyva RURBAN prisidedama prie regiono konkurencingumo stiprinimo ir plėtros partnerysčių kūrimo;

R.  kadangi biudžetas Europos Sąjungos lygmeniu turi būti pagrįstas rezultatais ir kadangi ITI ir BIVP skirti ištekliai turi būti naudojami veiksmingai, kad būtų pasiekti politiniai tikslai ir nustatyti prioritetai, o iš pasiekto tikslo būtų gauta kuo didesnė papildoma nauda ir kad rezultatų būtų pasiekta su kuo mažesnėmis sąnaudomis;

Bendrosios pastabos

1.  pažymi, kad aktyvus vietos ir regiono veikėjų dalyvavimas nuo pat proceso pradžios, jų įsipareigojimai ir atsakomybė už teritorinio vystymosi strategijas ir tinkamas atsakomybės delegavimas bei išteklių skyrimas žemesnėms sprendimų priėmimo grandinės dalims yra itin svarbūs elementai užtikrinant požiūrio „iš apačios į viršų“ sėkmę; mano, kad partnerių dalyvavimas taip pat gali sustiprinti integruotą ir konkrečioms vietovėms pritaikytą požiūrį, ypač ten, kur BIVP ir ITI iniciatyvos mažai naudojamos; vis dėlto pabrėžia, kad vietos veikėjams reikia regioninio, nacionalinio ir ES lygmens techninės ir finansinės paramos, ypač ankstyvais proceso įgyvendinimo etapais;

2.  ragina plėtojant veiksmingą regionų, valstybių narių ir ES partnerystę, bendradarbiaujant su regioniniais ir vietos veikėjais nustatyti pirminių įgyvendinimo proceso etapų strategijas, ypač konkrečių ir specializuotų mokymų lygmeniu, taip pat techninės ir finansinės paramos strategijas;

3.  mano, kad įgyvendinant ESI fondus reikia toliau skatinti kompetencijos ir išteklių perdavimą, o valdymo institucijų nenoras to daryti gali sumažinti šių dviejų priemonių galimybes; ragina valstybes nares pritarti principui „iš apačios į viršų“, pagal kurį atsakomybė tektų vietos grupėms; ragina Komisiją, toliau visapusiškai laikantis savo kompetencijos, pateikti valstybėms narėms rekomendacijų ir išsamių gairių, kaip išspręsti pasitikėjimo problemą ir nugalėti administracines kliūtis skirtinguose valdymo, susijusio su BIVP ir ITI įgyvendinimu, lygmenyse;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad vietos lygmeniu sudėtinga parengti kokybiškas integruotas daugiasektores novatoriškas strategijas, ypač kai tame procese dalyvauja daug veikėjų;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad veiksmai, kurių imamasi pagal šias priemones, turi būti glaudžiai suderinti su pagrindiniais veiksmų programų tikslais, taip pat su kitomis ES, nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos plėtros strategijomis ir pažangiosios specializacijos strategijomis, tačiau kartu turi būti atsižvelgta į vietos veikėjų prioritetus ir paliekama vietos lankstumui;

6.  primena, kad ne tik ES programos, bet ir oficiali nacionalinė ir regioninė politika turi būti lankstesnė ir geriau integruota; pabrėžia, kad užtikrinus bendresnį valdymo reformos pobūdį bus lengviau užtikrinti, jog ES lėšos nebūtų teikiamos laikantis „lygiagrečios“ nacionalinės ir regioninės politikos sistemos, bet būtų įtrauktos į platesnio masto siekį kurti tvarius ekonomikos rezultatus;

7.  laikosi nuomonės, kad jaunimo nedarbas ir MVĮ finansavimo trūkumas yra vienos iš opiausių valstybių narių problemų; pabrėžia, kad vietos ir teritorinio vystymosi strategijose turi būti teikiama pirmenybė šių problemų sprendimui; ragina vietos ir regionines valdžios institucijas taikyti mokesčių ir kitokias lengvatas, kuriomis būtų skatinamas jaunimo užimtumas ir tarpregioninis jaunimo judumas, taip pat bendradarbiaujant su mokymo institucijomis teikti pirmenybę profesiniam mokymui;

8.  rekomenduoja vietos ir regioninės valdžios institucijoms ypatingą dėmesį skirti projektams, skirtiems apylinkėms ir regionams prisitaikyti prie naujos demografinės tikrovės ir kovoti su dėl jos kylančiu disbalansu, ypač: 1. prie demografinių pokyčių ir migrantų srautų pritaikant socialines ir judumo infrastruktūras; 2. kuriant konkrečias senėjančiai visuomenei skirtas prekes ir paslaugas; 3. remiant vyresnio amžiaus žmonių, moterų ir migrantų darbo galimybes, kuriomis prisidedama prie socialinės įtraukties; 4. didinant skaitmeninius ryšius ir kuriant platformas, kurios suteikia dalyvavimo ir sąveikos galimybių labiau izoliuotų regionų gyventojams, ir skatinti tai įvairiomis administracinėmis, socialinėmis ir politinėmis valdžios institucijų paslaugomis visais lygmenimis (vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos);

9.  ragina Komisiją ir valstybes nares teikti papildomą paramą, mokymus ir gaires mažesnėms ir mažiau išsivysčiusioms vietovėms, kurios dažnai turi ribotus išteklius ir pajėgumus ir kurioms administracinė našta ir sudėtingumas, susiję su šiomis priemonėmis, gali būti sunkiai įveikiami planavimo ir įgyvendinimo metu; primena, kad teritorinė sanglauda įgyvendinama pagal principą „iš apačios į viršų“ ir turi būti įtraukiami mažesni administraciniai subjektai, jų neišskiriant ir nediskriminuojant, kiek tai susiję su galimybe pasinaudoti ITI ir BIVP; ragina Komisiją visoms valstybėms narėms pateikti geriausios patirties rezultatus ir siūlo juos paskelbti pasitelkiant interneto tinklą, kad šie subjektai turėtų lygias galimybes pasinaudoti minėtomis priemonėmis; ragina nacionalines ir regionines valdžios institucijas pasiūlyti sprendimus, kuriais siekiama sugrupuoti nedidelius administracinius subjektus, atsižvelgiant į teritorinį aspektą ir konkrečius plėtros poreikius;

10.  ragina valstybes nares parengti aktyvesnio BIVP ir ITI naudojimo strategiją taikant finansavimo iš kelių šaltinių metodą kuriant veiksmingesnes regioninės ir vietos plėtros strategijas, visų pirma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174 straipsnyje nurodytose vietovėse; ragina valstybes nares tinkamais atvejais pasinaudoti lankstumu, kaip nurodyta BNR 33 straipsnio 6 dalyje, kad būtų geriau atsižvelgiama į šių regionų ypatumus; ragina nustatyti specialias techninės pagalbos teikimo šių vietovių administracinėms įstaigoms ir jų pajėgumų didinimo priemones, turint mintyje šių vietovių izoliuotumą ir nepalankią konkurencinę padėtį;

11.  pabrėžia, kad daugelio fondų integracija tebėra nelengva užduotis suinteresuotiesiems subjektams, ypač įgyvendinant BIVP ir ITI; mano, kad siekiant sukurti sąlygas įgyvendinti šias priemones būtina imtis supaprastinimo veiksmų; todėl palankiai vertina tai, jog buvo įsteigta aukšto lygio nepriklausomų ekspertų grupė supaprastinimo Europos struktūrinių ir investicijų fondų paramos gavėjams stebėsenos klausimais, ir Komisijos pastangas geresnio reglamentavimo srityje; pabrėžia, kad teikiant rekomendacijas reikėtų naudotis Europos sistema;

12.  ypač atkreipia dėmesį į būtinybę kovoti su pertekliniu reglamentavimu, dėl kurio nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis sukuriami papildomi ir dažnai nereikalingi reikalavimai ir kliūtys; pažymi, kad dažnai daromas kelių lygmenų auditas, o tai padidina naudos gavėjams tenkančią finansinę ir administracinę naštą; primygtinai ragina vengti administracinių užduočių dubliavimo ir pabrėžia, kaip svarbu nustatyti investicijų ir viešojo bei privačiojo sektorių partnerystės sąlygas; rekomenduoja supaprastinti audito veiklą, o stebėseną sutelkti į procesą ir rezultatų vertinimą, išlaikant tinkamą kontrolės lygį;

13.  ragina Komisiją ir valstybes nares plėtoti ir vykdyti tikslinę regionų ir vietos veikėjams skirtą mokymo BIVP ir ITI klausimais veiklą, taip pat ragina Komisiją skirti dėmesio vietos naudos gavėjams skirtoms mokymo programoms; mano, kad itin svarbu užtikrinti visų susijusių visuomenės sektorių dalyvavimą ir tinkamą jų atstovavimą tokioje veikloje; pabrėžia, kad, remiant šias priemones, svarbu veiksmingai ir efektyviai naudotis technine pagalba nedubliuojant organizacinių struktūrų;

14.  palankiai vertina Komisijos dėmesį rezultatams, nes tai turėtų padėti vietos politikos formuotojams pereiti nuo per didelio dėmesio lėšų panaudojimui ir įgyvendinimo procesų sisteminimui prie tikrų ir prasmingų tikslų nustatymo, kurie vietos įmonėms ir gyventojams duotų apčiuopiamų pokyčių;

15.  reiškia susirūpinimą dėl tinkamos įvairių suinteresuotųjų subjektų komunikacijos stokos; ragina imtis iniciatyvų padidinti keitimąsi informacija; ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis paskatinti su BIVP ir ITI susijusios informacijos koordinavimą ir skleidimą; primygtinai teigia, kad siekiant padidinti atskaitomybę už sprendimus BIVP ir ITI prisidės didinant piliečių dalyvavimą vietos ir regionų valdyme juos tiesiogiai įtraukiant į sprendimų priėmimo procesą, ir ragina vietos ir regionų valdžios institucijas imtis tinkamų metodų siekiant įtraukti gyventojus į viešas konsultacijas skatinant aukštesnio lygmens svarstymo ir bendradarbiavimo kultūrą;

16.  ragina Komisiją, valstybes nares ir regionus, jei reikia, užtikrinti, kad būtų parengti tinkami mechanizmai, kuriuos taikant būtų išvengta valdymo institucijų ir pavienių ūkinių bendrijų problemų, ir užtikrinti, kad galimi naudos gavėjai būtų tinkamai informuojami apie šiuos mechanizmus ir jiems būtų suteikta apsauga; atkreipia dėmesį į tai, kad ginčų, kilusių pareiškus prieštaravimų, sprendimas sukelia vėlavimus, ir primygtinai ragina nustatyti konkrečias prieštaravimo procedūrų ir greito sprendimų priėmimo viešųjų pirkimų srityje taisykles;

17.  ragina Komisiją ir ypač jos Regioninės ir miestų politikos generalinį direktoratą sukurti bendradarbiavimo su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) sistemą, kad būtų galima pasinaudoti šios organizacijos patirtimi įgyvendinant Vietos ekonomikos ir užimtumo plėtros programą ir siekti užtikrinti šių priemonių sąveiką, visų pirma didinant vietos veikėjų įgyvendinimo pajėgumus;

18.  atkreipia dėmesį, kad svarbu, jog tiek valstybės narės, tiek Komisija dėtų daugiau pastangų plėsti naujų priemonių naudojimą Europos teritorinio bendradarbiavimo (ETB) srityje; pabrėžia, kad siena atskirtos kaimyninės teritorijos susiduria su panašiomis problemomis, kurias geriau spręsti kartu vietos lygmeniu;

19.  yra susirūpinęs dėl didelio nedarbo daugelyje ES valstybių narių ir regionų; ragina valstybes nares naudotis šiomis priemonėmis įgyvendinant projektus, kuriais siekiama kurti kokybiškas darbo vietas ir suteikti galimybių MVĮ, skatinti investicijas, tvarų ir įtraukų ekonomikos augimą ir socialines investicijas, taip pat prisidėti prie skurdo mažinimo ir socialinės įtraukties, ypač tuose regionuose ir subregionuose, kuriuose to labiausiai reikia; šiomis aplinkybėmis pabrėžia integruoto finansavimo svarbą, ypač ESF ir ERPF derinį; atkreipia dėmesį į dalies vietinių mokesčių reinvestavimo į rezultatų duodančią veiklą potencialą; ragina Komisiją parengti specialią investicijų strategiją atsižvelgiant į socialinių investicijų paketą, kad regionai, kuriuose nedarbo lygis didžiausias, galėtų kuo labiau juo pasinaudoti;

20.  pabrėžia BIVP principo „iš apačios į viršų“ potencialą remiant vietos plėtros strategijas, sudarant įsidarbinimo galimybių ir skatinant tvarią kaimo plėtrą; mano, kad ITI ir BIVP gali padėti tikslingiau ir tinkamiau tiesiogiai atsižvelgti į vietos poreikius ir problemas, primygtinai pabrėžia, kad būtina į šį mechanizmą geriau įtraukti miestų vietoves ir ragina Komisiją aktyviai įgyvendinti šią strategiją; pažymi, kad ITI yra veiksmingas integruotų miestų atnaujinimo ir plėtros planų įgyvendinimo mechanizmas; primygtinai ragina Komisiją įgyvendinti reglamentus, pagal kuriuos numatytas BIVP ir ITI skiriamas Europos struktūrinių ir investicijų fondų finansavimas siekiant stiprinti sąveikas;

21.  ragina Komisiją, siekiant konkrečios pažangos įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslus, peržiūrint tą strategiją ir DFP labiau atsižvelgti į regionines ir vietos aktualijas, taip pat į konkrečias atitinkamų vietovių ypatybes;

Bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIVP)

22.  palankiai vertina tai, kad buvo sukurta nauja BIVP priemonė, kurios užmojai įgalinti vietos bendruomenes ir teikti konkrečius vietos sprendimus pasitelkus net tik EŽŪFKP, bet ir kitus ESI fondus, buvo didesni nei iniciatyvos LEADER;

23.  atkreipia dėmesį į tai, kad BIVP teikia galimybių miestų ir priemiesčių teritorijoms ir turi būti svarbi platesnių miestų plėtros strategijų dalis, taip pat vykdant tarpvalstybinį bendradarbiavimą; primena, kad, siekiant užtikrinti didžiausią teritorinio vystymosi strategijų veiksmingumą, miestų plėtra turi būti tvari ir suderinta su aplinkinių rajonų, priemiesčių ir kaimo vietovių plėtra;

24.  apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse BIVP pradėta įgyvendinti taikant finansavimo iš vieno fondo metodą, dėl kurio gali būti nepanaudotos galimybės rengiant veiksmingesnes vietos plėtros strategijas; primena integruoto požiūrio svarbą ir poreikį įtraukti kuo daugiau vietos pilietinės visuomenės suinteresuotųjų subjektų;

25.  palankiai vertina horizontaliosios darbo grupės partnerystės klausimais sukūrimą Regioninės ir miestų politikos GD iniciatyva;

26.  ragina nuosekliai laikytis partnerystės elgesio kodekso, ypač taikant partnerystės principą ITI ir BIVP įgyvendinimo srityje;

27.  ragina stiprinti socialinių ir ekonominių partnerių bei pilietinės visuomenės atstovų gebėjimus, informuotumą ir aktyvų dalyvavimą, kad iki numatyto pasiūlymų pateikimo termino pabaigos (t. y. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) kuo daugiau partnerių galėtų pateikti pasiūlymus dėl BIVP strategijų;

28.  yra susirūpinęs dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse BIVP įgyvendinimas kartais tėra siejamas su tuščiu formalumu, o ne su tikru principo „iš apačios į viršų“ laikymusi; į tai atsižvelgdamas reikalauja, kad vietos veikėjams būtų suteikta tikrų sprendimų priėmimo įgaliojimų;

29.  ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis skatinti Europos lygmeniu dalytis geriausia patirtimi, susijusia su vietos veiklos grupėmis, remiantis Europos lygmens informacijos strategija, susijusia su sėkmingais jų projektais, tuo pat metu naudojantis esamomis priemonėmis ir platformomis, pvz., TAIEX REGIO PEER 2 PEER, URBACT ir miestų plėtros tinklu;

30.  ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti BIVP iniciatyvomis ir suteikti daugiau lankstumo pagal regioninę, nacionalinę ir ES politiką vykdomoms veiklos programoms, kad jos būtų geriau sutelktos į BIVP strategijų prioritetus; atkreipia dėmesį į sėkmingą vietos veiklos grupių projektų valdymą ir ragina teikti kompleksiškesnį finansavimą ir atsižvelgti į šių grupių taikymo srities plėtimą; apgailestauja dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse nacionalinės valdžios institucijos riboja BIVP ir ją taiko tik vienam konkrečiam politikos tikslui; ragina Komisiją teikti gaires valstybėms narėms dėl BIVP finansavimo naudojantis keliais fondais ir dėl skatinimo naudoti finansavimo priemones;

31.  primena, kad pagal ESF reglamentą bendruomenės inicijuojamose vietos plėtros strategijose leidžiama nustatyti konkrečių investicijų prioritetą pagal 9 teminį tikslą, ir ragina valstybes nares įtraukti jį į savo veiksmų programas; pažymi, kad fondas gali teikti labai svarbią paramą įgyvendinant teritorinio užimtumo paktus ir miestų plėtros strategijas, taip pat vietos ir regionų lygmenimis stiprinant institucinius gebėjimus, ir prašo Komisijos teikti papildomą paramą valstybėms narėms įgyvendinant šiuos konkrečius investicijų prioritetus ir savo metinėse veiklos ataskaitose teikti informaciją apie tokio įgyvendinimo mastą; ragina Komisiją pasinaudoti daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio peržiūra siekiant spręsti priemonių įgyvendinimo laikotarpiu jau nustatytas problemas ir rasti tvarius sprendimus;

32.  mano, kad tokios priemonės, kaip dalyvaujamasis biudžeto sudarymas, turėtų būti įtrauktos į BIVP strategiją, nes tai – demokratiškas veiksmas, kuriuo smarkiai prisidedama prie socialinių ir ekonominių partnerių dalyvavimo didinimo siekiant vietos lygmeniu sustiprinti socialinę sanglaudą ir padidinti viešųjų išlaidų efektyvumą;

33.  atkreipia dėmesį į tai, kad itin svarbu taikyti nediskriminacinį ir skaidrų požiūrį ir kiek galima labiau sumažinti galimų interesų konfliktų bendradarbiaujant viešiesiems ir privatiesiems subjektams, taip pat rasti veiksmingumo, paprastumo ir skaidrumo pusiausvyrą; be to, palankiai vertina įvairių partnerių dalyvavimą vietos veiklos grupėse; mano, kad nuostatos, pagal kurias nei valstybės valdžios institucijos, nei jokia atskira interesų grupė vietos veiklos grupėse negali turėti daugiau kaip 49 proc. balsų – tai nustatyta dabartinėje teisės sistemoje, yra tinkamos, ir jos suteikia galimybę prisidėti prie perėjimo nuo administracinio požiūrio prie į rezultatus orientuoto ir inovacinio požiūrio; prašo Komisiją atidžiai stebėti ir vertinti, kaip įgyvendinama ši nuostata, įskaitant aplinkybes, kai gali būti taikomos išimtys, ir teikti tikslinę pajėgumų didinimo ir techninę pagalbą;

Integruotos teritorinės investicijos (ITI)

34.  pažymi, kad įgyvendinant ITI gali būti taikomi įvairūs valdymo metodai; vis dėlto mano, jog itin svarbu, kad vietos partneriams tektų svarbiausių veikėjų vaidmuo rengiant ITI teritorinio vystymosi strategijas ir kad jie visapusiškai dalyvautų jas valdant, stebint ir atliekant jų auditą ir tokiu būdu padėtų užtikrinti tikrą vietos atsakomybę už ITI intervencinius veiksmus;

35.  pabrėžia, kad ITI neturi būti vykdomos tik miestų teritorijose, bet ir tokiose geografinėse teritorijose, kaip miestų gyvenvietės, didmiesčių vietovės, miestų ir kaimų, subregionų ar tarpvalstybinės vietovės; pabrėžia, kad ITI iniciatyva galima geriausiai atsižvelgti į konkrečius teritorinius poreikius lanksčiau nustatant jos teritorinę taikymo sritį, ir taip laikytis tikro konkrečiai vietovei pritaikyto požiūrio; mano, kad ITI iniciatyva taip pat suteikiama tinkama struktūra vietovių, turinčių prastą prieigą prie paslaugų, ir izoliuotų bei nepalankioje padėtyje esančių bendruomenių sunkumams įveikti; prašo Komisijos ir valstybių narių optimizuoti žmogiškuosius ir techninius išteklius ir geriau pasinaudoti ITI iniciatyvomis tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje;

36.  pabrėžia, kad regionų ir vietos valdžios institucijų ir suinteresuotųjų subjektų, įskaitant pilietinę visuomenę, ankstyvas įtraukimas į teritorinio vystymosi strategijos įgyvendinimą pagal principą „iš apačios į viršų“ ir didesnių įgaliojimų suteikimas yra itin svarbūs siekiant ateityje užtikrinti atsakomybę, dalyvavimą ir integruotos teritorinės strategijos, kuri bus įgyvendinama vietos ir sektorių lygmenimis, sėkmę; primygtinai ragina didinti savo plėtros galimybių panaudojimo pajėgumus, atsižvelgiant į vietos ypatumus;

37.  ragina valstybes nares ITI atžvilgiu rinktis finansavimo iš kelių fondų metodą, kad būtų užtikrinta fondų sąveika atitinkamoje teritorijoje ir visapusiškiau sprendžiamos problemos; pabrėžia, kad siekiant lengviau sutelkti lėšas iš skirtingų šaltinių, reikia tikslinio pajėgumų didinimo;

38.  pabrėžia, kad vėlyvas nacionalinio lygmens sprendimas naudoti ITI priemonę buvo įvardytas kaip didelė kliūtis, trukdanti tinkamai apibrėžti teritorinę strategiją, kurti koordinavimo struktūrą, nustatyti biudžetą ir parengti ITI nacionalinį teisinį pagrindą;

39.  palankiai vertina Komisijos pastangas kartu su ekspertų grupe teritorinės sanglaudos ir miestų reikalų klausimais parengti ITI scenarijus; pritaria nuomonei, kad tokios gairės turėtų būti pateiktos ankstyvoje programavimo proceso stadijoje; mano, kad būtina atnaujinti gaires ir papildyti jas tikrais pavyzdžiais ir tuo, ko išmokta iš ITI jas įgyvendinus;

40.  prašo Komisijos atsižvelgti į 2015 m. Regionų komiteto tyrimo rezultatus ir veiksmingiau naudotis IT priemonėmis ir kurti mažiau dokumentų, nustatyti lankstesnes šalių ir (arba) regionų, kuriems skiriama labai mažai lėšų, taisykles, gerinti bendro finansavimo mechanizmus valstybėse narėse ir geriau parengti už valdymą ir lėšų panaudojimą atsakingus asmenis, įskaitant išrinktus politikus;

Būsimos rekomendacijos

41.  laikosi nuomonės, kad būsimoje sanglaudos politikoje BIVP ir ITI turi tekti dar svarbesnis vaidmuo; ragina Komisiją prieš pateikiant naują pasiūlymą dėl teisės akto dėl galimų su šiomis priemonėmis susijusių scenarijų po 2020 m. parengti pranešimą, kuriame būtų pateiktos šių dviejų priemonių įgyvendinimo stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės (SSGG analizė);

42.  prašo, kad minėtame pranešime būtų pateikta BIVP ir ITI poveikio ir veiksmingumo analizė, taip pat ar būtų pageidautina į teisės aktus dėl sanglaudos politikos po 2020 m. įtraukti privalomą su BIVP ir ITI susijusį požiūrį, pagal kurį veiksmų programose šioms priemonėms būtų numatytas minimalus lėšų kiekis; siūlo parengti konkrečias paskatas, kurias taikant valstybės narės būtų skatinamos įgyvendinti BIVP ir ITI, taip pat numatyti galimas priemones, užtikrinsiančias didesnį veiksmų programų bei BIVP ir ITI nuoseklumą; pabrėžia, kad ši analizė turėtų būti grindžiama atitinkamu rodiklių, atspindinčių tiek kokybinius, tiek kiekybinius elementus, rinkiniu;

43.  reikalauja ITI taikomą požiūrį „iš apačios į viršų“ programavimo laikotarpiu ir įgyvendinimo etapu formaliai įtraukti į būsimos kartos sanglaudos politiką;

44.  ragina Komisiją ir valstybes nares, vykdant koordinavimą su kompetentingomis vietos valdžios institucijomis, prižiūrėti ITI lėšų naudojimą, nes šios lėšos dėl sujungimo dabar daug didesnės nei anksčiau; pabrėžia, kad tai svarbu norint mažinti korupcijos riziką valstybėse narėse;

45.  pakartoja, kad reikia laikytis dvejopo požiūrio, ypač teikiant gaires valstybėms narėms, kurios turi tik nacionalines veiksmų programas, ir toms, kurios taip pat turi regionines veiksmų programas;

46.  reikalauja geriau koordinuoti Komisijos, valstybių narių ir regionų veiksmus, susijusius su rekomendacijų dėl šių priemonių teikimu; rekomenduoja gaires rengti vienu metu su pasiūlymu dėl naujos sanglaudos politikos programavimo laikotarpiu po 2020 m. teisės akto ir vėliau jas atnaujinti; pabrėžia, kad tokiu būdu būtų sudarytos galimybės laiku parengti gaires, padidinti teisinį tikrumą visoms šalims ir per derybas būtų patikslinta, kaip siūlomos nuostatos būtų įgyvendinamos praktiškai;

o
o   o

47.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir regioniniams bei nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 320.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 289.
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 487.
(4) OL L 149, 2014 5 20, p. 1.
(5) OL L 347, 2013 12 20, p. 259.
(6) OL C 17, 2013 1 19, p. 18.
(7) OL C 313, 2015 9 22, p. 31.
(8) OL C 230, 2015 7 14, p. 1.
(9) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 9.
(10) OL C 440, 2015 12 30, p. 6.
(11) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0015.
(12) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0419.


Mokėjimų balanso, tarptautinės prekybos paslaugomis ir tiesioginių užsienio investicijų statistika ***I
PDF 322kWORD 73k
Rezoliucija
Tekstas
2016 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo įgaliojimų priimti tam tikras priemones suteikimo Komisijai iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 184/2005 dėl mokėjimų balanso, tarptautinės prekybos paslaugomis ir tiesioginių užsienio investicijų Bendrijos statistikos (COM(2014)0379 – C8-0038/2014 – 2014/0194(COD))
P8_TA(2016)0212A8-0227/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0379),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 338 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8‑0038/2014),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 284 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 5 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 24 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0227/2015),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2016 m. gegužės 10 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 184/2005 dėl mokėjimų balanso, tarptautinės prekybos paslaugomis ir tiesioginių užsienio investicijų Bendrijos statistikos

P8_TC1-COD(2014)0194


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2016/1013.)

(1) OL C 31, 2015 1 30, p. 3.


Sanglaudos politika ES kalnuotuose regionuose
PDF 387kWORD 154k
2016 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl sanglaudos politikos ES kalnuotuose regionuose (2015/2279(INI))
P8_TA(2016)0213A8-0074/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 174 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Trečiosios dalies III antraštinę dalį, susijusią, visų pirma, su žemės ūkiu,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006(1) (toliau – BNR),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009(5),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007(6),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008(7),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų(8),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1302/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) atsižvelgiant į patikslintas, supaprastintas ir pagerintas tokių grupių steigimo ir jų veiksmų įgyvendinimo sąlygas(9),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo(10),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 28 d. rezoliuciją „Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui“(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 22 d. rezoliuciją dėl Europos kalnų regionų, salų ir retai gyvenamų vietovių ekonominio ir socialinio vystymo strategijos(12),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl pieno gamybos išlaikymo kalnuotose vietovėse, mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir atokiausiuose regionuose pasibaigus pieno gamybos kvotų sistemai(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl Alpių makroregioninės strategijos(14),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui dėl Europos Sąjungos Alpių regiono strategijos (COM(2015)0366) kartu su pridėtu veiksmų planu,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 3 d. Regionų komiteto nuomonę „Europos Sąjungos makroregioninė strategija dėl Alpių regiono“(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. vasario 17 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos Dunojaus regiono strategijos įgyvendinimo(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl Europos Dunojaus regiono strategijos(17),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 13 d. Tarybos išvadas dėl Europos Sąjungos Dunojaus regiono strategijos,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos Sąjungos strategijos dėl Dunojaus regiono (COM(2013)0181),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos Sąjungos strategija dėl Dunojaus regiono“ (COM(2010)0715) ir į parengiamąjį veiksmų planą (SEC(2010)1489), pridėtą prie strategijos,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato „Europos Sąjungos strategija dėl Dunojaus regiono“(18),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 31 d. Regionų komiteto nuomonę „Dunojaus regiono strategija“(19),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl makroregioninių strategijų pridėtinės vertės (COM(2013)0468) ir į atitinkamas 2013 m. spalio 22 d. Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į Šeštąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą (COM(2014)0473),

–  atsižvelgdamas į Alpių konvenciją, įskaitant Alpių konvencijos protokolus,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 28 d. organizacijos „Euromontana“ parengtą tyrimą „Toward Mountains 2020: Step 1 – capitalising on Euromontana work to inspire programming“ (Kalnų strategija 2020 m. 1 žingsnis – pasinaudoti „Euromontana“ patirtimi programavimui skatinti),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario mėn. savo Vidaus politikos generalinio direktorato (B teminis skyrius. Struktūrinė ir sanglaudos politika) išsamios analizės projektą „Regioninės plėtros komitetui (REGI) skirti tyrimai. Sanglauda ES kalnuotuose regionuose“,

–  atsižvelgdamas į projektą „Women - Alpnet“ pagal 2001–2006 m. „Interreg“ Alpių erdvės programą (moterims skirtą vietos lygmens institucijų ir išteklių centrų tinklą, kuriame moterys skatinamos dalyvauti užtikrinant darnų Alpių erdvės vystymąsi),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę (A8-0074/2016),

A.  kadangi kalnuoti regionai sudaro didelę ES teritorijos dalį (apie 30 proc.) ir kadangi visa ES yra priklausoma nuo jų ekosistemos paslaugų;

B.  kadangi ES regioninėje politikoje nėra konkrečios kalnuotų regionų apibrėžties ir kadangi Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) vartojama apibrėžtis yra netinkama sanglaudos politikai ir tokia, kokia yra, negali būti taikoma siekiant veiksmingai valdyti šią politiką;

C.  kadangi dėl ekstremalių sąlygų ir atokumo daugelis kalnuotų regionų patiria struktūrinių sunkumų, taigi susiduria su gyventojų skaičiaus mažėjimo ir visuomenės senėjimo reiškiniu, dėl kurio gali sutrikti natūralus kartų ciklas ir pablogėti socialiniai standartai bei gyvenimo kokybė; kadangi dėl to dažnai padidėja nedarbas, socialinė atskirtis ir migracija į miestus;

D.  kadangi tausiai naudojant kalnuotų regionų gamtos išteklius galima pasinaudoti didelėmis jų teikiamomis galimybėmis siekiant ES užimtumo, sanglaudos ir aplinkos išsaugojimo tikslų;

E.  kadangi kalnuoti regionai labai skiriasi, todėl būtina koordinuoti politikos sritis ir sektorius tiek skirtinguose (horizontaliai), tiek pavieniuose kalnuotuose regionuose (vertikaliai);

F.  kadangi siekiant geresnio ir įtraukesnio vystymosi parama kalnuotiems regionams turėtų būti papildyta pasitelkiant skirtingas ES priemones, pvz., EŽŪFKP ir Europos struktūrinius ir investicijų fondus (ESI fondus), nes taip būtų sukurtas sinergijos efektas;

G.  kadangi kalnuoti regionai atlieka svarbų vaidmenį valstybių narių ekonominio, socialinio ir tvaraus vystymosi srityje ir teikia daug ekosistemos paslaugų; kadangi lyčių lygybė turi didelį poveikį ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai Europoje; kadangi kalnuotų regionų tarpvalstybinio bendradarbiavimo stiprinimas yra tvarus būdas skatinti ekonominę ir socialinę šių regionų plėtrą;

H.  kadangi dėl savo specifikos, ypač dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių gausos bei įvairovės ir dėl priklausomybės nuo efektyvaus išteklių naudojimo ir energijos vartojimo efektyvumo, kalnuoti regionai gali prisidėti prie naujų technologijų ir apskritai inovacijų vystymo;

I.  kadangi kalnuotos vietovės svariai prisideda prie tvaraus vystymosi, kovos su klimato kaita, regioninių ekosistemų ir biologinės įvairovės išsaugojimo ir apsaugos; kadangi didelė kalnuotų vietovių dalis saugoma pagal ekologinio tinklo „Natura 2000“ nuostatas ir pagal kitų tipų gamtos apsaugos susitarimus; dėl to, viena vertus, ribojama ekonominė veikla, tačiau tai taip pat padeda skatinti tvaresnes ūkininkavimo formas ir labiau susieti ūkininkavimą su kita ekonomine veikla; kadangi ūkininkavimas ir žemės valdymas kalnuotose vietovėse yra labai svarbus tų vietovių hidrogeologiniam stabilumui užtikrinti;

J.  kadangi kalnuoti regionai susiduria su dideliais socialinio ir ekonominio vystymosi, klimato kaitos, transporto ir demografijos iššūkiais, kuriuos reikia įveikti kuriant deramas jungtis su miestų ir lygumų teritorijomis ir užtikrinant galimybes naudotis skaitmeninėmis paslaugomis;

K.  kadangi kalnuotose vietovėse, kur išsaugotos ekosistemos ir jų paslaugos, gali būti plėtojama įvairių rūšių ekonominė veikla, ypatingą dėmesį skiriant žemės ūkiui, miškininkystei, turizmui ir energetikai, atsižvelgiant į šių vietovių kultūros ir gamtos paveldą ir įvairinant žemės ūkio įmones; kadangi tai gali būti skatinama imantis koordinuojamų veiksmų ir (arba) vykdant tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir kadangi kalnuotose vietovėse išlaikomos unikalios tradicijos ir tradicinė praktinė patirtis, o jos suteikia daug galimybių pereiti prie kokybiškų žemės ūkio sistemų;

L.  kadangi Europos kalnus paprastai dengia ledynai, kurie labai svarbūs tiek ekosistemoms, tiek kalnų vandens sistemoms, o nuo XIX a. vidurio ledynų masė ir apimamas plotas sumažėjo tiek, kad tai kelia nerimą, ir kadangi daug Europos ledynų jau išnyko arba kyla grėsmė, kad jie išnyks iki 2050 m.;

M.  kadangi papildomos sąnaudos, susijusios su klimato ir topografinėmis sąlygomis, atokumu nuo ekonominių centrų ir izoliacija, trukdo kalnuotų vietovių ekonomikos, socialiniam ir kultūriniam vystymuisi; kadangi dėl pakankamos infrastruktūros, įskaitant plačiajuosčio ryšio aprėptį, nebuvimo ir investicijų į kalnuotas vietoves trūkumo didėja jų atskirtis nuo kitų regionų; kadangi pastangos išsaugoti žemės ūkio ekonominę veiklą ES kalnuotose vietovėse turi būti remiamos užtikrinant fizinę ir skaitmeninę prieigą ir infrastruktūrą, taip pat ir galimybę šių regionų gyventojams naudotis viešosiomis paslaugomis ir visuotinės svarbos paslaugomis, tokiomis kaip švietimo, socialinės, sveikatos priežiūros, transporto ir pašto paslaugos;

N.  kadangi Europoje esama įvairių tipų kalnuotų regionų, tačiau jie visi susiduria su esminiais iššūkiais, pvz., dėl blogo prieinamumo, nedidelių įsidarbinimo galimybių, senėjančios visuomenės ir nepakankamo sujungiamumo, taip pat patiria klimato kaitos ir intensyvesnės žmonių gamybos veiklos poveikį; šios problemos turi būti aktyviai sprendžiamos;

O.  kadangi atsižvelgiant į rinkų ir kainų svyravimą, didėjančias gamybos sąnaudas, stiprėjančią konkurenciją, pieno kvotų taikymo pabaigą ir aplinkosaugos iššūkius labai svarbu kalnuotose teritorijose užtikrinti maisto produktų gamybą ir daugiafunkcį žemės ūkio vaidmenį, kad būtų galima šiuose regionuose išlaikyti pridėtinę vertę, skatinti tvarų užimtumą ir suteikti galimybių pasinaudoti kitais pajamų šaltiniais;

P.  kadangi kalnuoti regionai, kurie yra ES išorės sienų dalis, susiduria su papildomais sunkumais ir juos dažniau veikia visiems kalnuotiems regionams būdingos neigiamos tendencijos;

Q.  kadangi Europoje esama per kelias valstybes nares einančių kalnų grandinių, nusidriekiančių ir į ES nepriklausančias valstybes, pvz., Karpatų kalnų grandinė, kuri po paskutinio ES plėtros etapo tapo rytine ES siena ir šiandien yra labai svarbi geopolitinė sritis, kur susiduria labai svarbūs strateginiai politiniai interesai, susiję su Sąjungos stabilumu;

R.  kadangi daugelis kalnuotų regionų neturi būtiniausios infrastruktūros, viešųjų paslaugų, o visuotinės svarbos paslaugos jiems ne visada yra prieinamos, – tai visų pirma pasakytina apie vietoves, kuriose vykdoma sezoninė veikla;

S.  kadangi kalnų žemės ūkis yra svarbus kalnuotų regionų tapatumui ir kultūrai ir toliau prisideda prie užimtumo ir tam tikrų ekonomikos sektorių skatinimo tuose regionuose, kaip antai miškų išteklių ir turizmo, nepamirštant to, kad turi būti toliau vykdoma šių regionų ekonomikos ir užimtumo diversifikacija ir kad jie atlieka esminį vaidmenį skatinant žiedinę ekonomiką;

T.  kadangi tam tikri atokiausi regionai taip pat yra kalnuoti vulkaniniai regionai (veikiantys arba snaudžiantys ugnikalniai, ugnikalnių masyvai arba grandinės ir ugnikalnių salos), kurių viena dalis yra povandeninė, o kita – viršvandeninė, ir kurie patiria su teritorijos topologija susijusių sunkumų;

U.  kadangi kalnuotuose regionuose, ypač mažiau palankiuose ūkininkauti regionuose, gyvenančios moterys dažnai susiduria su problemomis, susijusiomis su galimybėmis įgyti geresnį išsilavinimą ir gauti deramą darbą;

V.  kadangi reikėtų rasti būdą, kaip išspręsti įvairias problemas, kylančias dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo, klimato kaitos poveikio, žemės naudmenų trūkumo, jų apleidimo ir su tuo susijusio žemės apaugimo krūmais ir medžiais, ir būtinybės išsaugoti ganyklas kalnuotose vietovėse;

W.  kadangi daugelio ES šalių kalnuotose vietovėse svarbus vaidmuo tenka ūkinių gyvūnų veislininkystei (pieno produktų gamybai ir ekstensyviai mėsos gamybai); kadangi sudėtingos rinkos sąlygos ir itin nepalanki padėtis, susijusi su gamybos sąnaudomis, daro didelį poveikį mažiems ūkiams, kurie vykdo veiklą šiose vietovėse;

X.  kadangi SESV 174 straipsnio 3 dalyje konkrečiai paminėta, jog ypatingas dėmesys, be kita ko, turėtų būti skiriamas kalnuotiems regionams; kadangi nemažai ES politikos priemonių, programų ir strategijų turi netiesioginį poveikį kalnuotiems regionams;

Koordinuota koncepcija ir bendrosios aplinkybės

1.  ragina Komisiją pradėti kurti sanglaudos politikos srityje taikomą funkcinių kalnuotų regionų darbinę apibrėžtį, kuria būtų papildyta Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai vartojama kalnuotų regionų apibrėžtis, siekiant pagerinti atitinkamos politikos ir priemonių koordinavimą; mano, kad tokia apibrėžtis turi būti plati ir įtrauki, joje turi būti atsižvelgiama į įvairius veiksnius, pvz., aukštį, prieinamumą ir statumą; ragina Komisiją taip pat pateikti išsamią salose ir atokiausiuose regionuose esančių vulkaninių regionų apibrėžtį, taip pat vietovių, kurios, nors nėra kalnų vietovės, yra labai su jomis susijusios; šiuo klausimu pažymi ES strategijoje dėl Alpių regiono atspindėtą gerą iniciatyvą – idėją į strategiją įtraukti nekalnuotas vietoves;

2.  mano, kad ES politikos priemonėse kalnuotų regionų atžvilgiu turėtų būti laikomasi ypatingos koncepcijos, nes šie regionai susiduria su akivaizdžiais struktūriniais sunkumais; šiems regionams reikia papildomos paramos, kad jie įveiktų klimato kaitos iššūkius, galėtų teikti įsidarbinimo galimybes visą laiką, o ne vien sezono metu, vystyti ekonomiką, užkirsti kelią gaivalinėms nelaimėms ir jas valdyti, taip pat saugotų aplinką, ir jiems turėtų būti padedama pasiekti ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslus; mano, kad dėl šių priežasčių kalnuoti regionai turėtų būti įtraukti į visus ES politikos priemonių aspektus, įskaitant sanglaudos politiką, nustatant teritorinio poveikio vertinimą;

3.  pripažįsta, kad ES neturi konkrečios politikos kalnuotiems regionams, ir pažymi, kad esamos politikos priemonės, programos ir strategijos, turinčios netiesioginį poveikį tokiems regionams, yra pagrindas sudaryti „ES kalnuotų regionų darbotvarkę“, pagal kurią turėtų būti parengta ES strategija, orientuota į ilgalaikį kalnuotų regionų ir nuo jų priklausomų teritorijų vystymąsi;

4.  ragina Komisiją rengti ES kalnuotų regionų darbotvarkę, kuri turėtų būti sistema, prisidedanti prie tarptautinės, tarpvalstybinės ir tarpregioninės politikos priemonių; mano, kad būsimoje darbotvarkėje turėtų būti nurodyti šių regionų vystymo prioritetai, kad būtų galima geriau su jais suderinti sektorių politikos priemones ir galimybes jas finansuoti iš ES fondų ir kad būtų galima įtvirtinti ilgalaikes tvarias įtraukties politikos priemones;

5.  ragina Europos Komisiją pagal šią programą parengti konkrečią ir išsamią Europos ledynų, kurie, kaip manoma, išnyks iki 2050 m., apsaugos programą;

6.  ragina didinti sinergiją koordinuojant ES politikos priemones, strategijas ir programas, turinčias netiesioginį poveikį kalnuotiems regionams, pvz., programą „Horizontas 2020“, Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programą, programą LIFE, „Natura 2000“, ES plačiajuosčio ryšio strategiją, ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją, ES aplinkosaugos veiksmų programą, Europos infrastruktūros tinklų priemonę, Europos teritorinį bendradarbiavimą, ESI fondus ir Europos strateginių investicijų fondą (ESIF), taip pat makroregioninės strategijos iniciatyvas; ragina Komisiją apsvarstyti specifinį šių programų taikymą ir jų įgyvendinimą kalnuotuose regionuose;

7.  pabrėžia, kaip svarbu pasiekti visų politikos sričių, priemonių ir sektorių sąveiką, o kad tai būtų galima padaryti, reikia taikyti integruotą požiūrį; pabrėžia vertingą patirtį, įgytą įgyvendinant Alpių konvenciją, kuria derinami ekonominiai, socialiniai ir aplinkosaugos interesai;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad kalnuotuose regionuose trūksta žemės, kuri būtų tinkama naudoti, o tai yra galima konfliktų priežastis, kylanti dėl skirtingų ar sutampančių interesų žemės klasifikavimo ir naudojimo; todėl ragina valstybes nares rengti ir taikyti teritorijų planavimo priemones, kuriomis būtų sudaromos palankesnės sąlygos koordinavimui, o visuomenė būtų skatinama dalyvauti teritorinėje plėtroje; mano, kad Alpių konvencijos protokolas dėl teritorijų planavimo ir darnaus vystymosi yra svarbus pavyzdys, kuriuo turėtų būti toliau remiamasi;

9.  ragina valstybes nares, besiribojančias su viena ar keliomis kitomis valstybėmis, taikyti bendrus gamtos parkų valdymo, plėtros ir apsaugos metodus;

10.  pažymi, kad neseniai įvykdytos bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir regioninės politikos reformos sudaro sąlygas valdyti ES sanglaudos lėšas regionų lygmeniu;

11.  ragina valdymo institucijas apsvarstyti ESI fondų nacionalinio lygmens asignavimų padidinimą siekiant paremti neišvystytas kalnuotas vietoves, kai įmanoma, pasitelkiant daugiasektorinės politikos koncepciją; ragina valstybes nares skatinti investuoti į kalnuotas vietoves palaikant tokioms vietovėms skirtų veiksmų programų finansavimą;

12.  pabrėžia, kad prioritetas turi būti teikiamas teritorinei sanglaudos politikos dimensijai – turi būti vykdomos tikslinės teritorinės plėtros iniciatyvos ir teikiama papildoma parama Europos lygmens teritoriniam bendradarbiavimui;

13.  pabrėžia, kad valstybės narės ir regionai pagal Kaimo plėtros reglamentą turi galimybę kurti teminius paprogramius, kuriuose dėmesys būtų sutelkiamas į kalnuotų vietovių, kurios teikiant viešąjį finansavimą atitinka didesnės paramos kriterijus, reikmes; ragina juos pasinaudoti šiomis galimybėmis; pažymi, kad iki šiol nė viena kompetentinga institucija nepasirinko šios galimybės; vis dėlto mano, kad tai nebūtinai reiškia, jog šiems regionams nenumatyta speciali parama;

14.  skatina valstybes nares kalnuotų vietovių vystymąsi remti naudojantis tokiomis priemonėmis, kaip integruotos teritorinės investicijos (ITI) ir bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP) priemonės, siekiant remti jų konkrečias vystymosi galimybes ir tikslus; ragina remti vietos veiklos grupes, siekiant skatinti bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą, kad būtų skatinama plėtoti tarpvalstybinius tinklus ir kooperacinius darbo metodus;

15.  pabrėžia, kokia svarbi ir kokių galimybių teikia ES kalnuotų regionų darnaus vystymosi makroregioninių strategijų, tam tikrais atvejais apimančių tvirto tarpvalstybinio bendradarbiavimo aspektus, esama ir būsima plėtra; ragina atsižvelgti į kitų ES makroregioninių strategijų įgyvendinimo patirtį;

16.  teigiamai vertina ES strategijoje dėl Dunojaus regiono numatytas dabartines iniciatyvas Karpatų kalnams ir padarytą pažangą, susijusią su ES Alpių makroregionine strategija; pažymi, kad pastaroji strategija yra geras integruotos teritorinės plėtros koncepcijos pavyzdys, kai atsižvelgiama į kalnuotas vietoves ir su jomis susijusius regionus;

17.  mano, kad Europos teritorinio bendradarbiavimo priemonė yra puiki galimybė kalnuotiems regionams, daugeliu atvejų esantiems prie nacionalinių sienų, keistis geriausia patirtimi ir žiniomis; ragina būsimoje Europos teritorinio bendradarbiavimo priemonėje numatyti konkretų kalnų aspektą; teigiamai vertina tokias iniciatyvas, kaip „Kovos su gyventojų skaičiaus mažėjimu kalnuotose vietovėse politika“ (PADIMA), kuriomis siekiama spręsti konkrečias kalnuotų regionų patiriamas problemas; pabrėžia, kokios svarbios yra INTERREG programos ir kitos bendradarbiavimo iniciatyvos, pvz., Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) ir Europos ekonominių interesų grupės (EEIG), kelioms valstybėms priklausančiose kalnuotose vietovėse kartu ir koordinuotai vystant bendras kalnų erdves ir masyvus;

18.  ragina Komisiją pateikti komunikatą, į kurį būtų įtraukta „ES kalnuotų regionų darbotvarkė“, o tada – Baltąją knygą dėl kalnuotų regionų vystymosi, kuri būtų grindžiama geriausia patirtimi ir apimtų vietos, regioninės ir nacionalinės valdžios institucijas ir kitus atitinkamus veikėjus, įskaitant ekonominius ir socialinius partnerius bei pilietinės visuomenės atstovus;

19.  primygtinai ragina, kad Komisija ir kiti suinteresuotieji subjektai nuolat išsamiai vertintų kalnuotų regionų sąlygas Europos Sąjungoje ir nagrinėtų duomenis, pvz., sanglaudos politikos veiksmų programų įgyvendinimo rezultatus ir gyvenimo kokybės bei demografinių pokyčių rodiklius – tada bus galima tinkamai orientuoti ES finansavimą ir politikos įgyvendinimą;

20.  pabrėžia, kad reikia sugebėti remtis ir politikos iniciatyvas grįsti patikimais išskaidytais statistiniais duomenimis;

21.  ragina įgyvendinant kalnuotiems regionams skirtą politiką bendradarbiauti su ES nepriklausančiomis Europos valstybėmis ir regionų bei vietos valdžia;

22.  ragina Komisiją siekiant konkrečių rezultatų skatinti kalnuotuose regionuose naudoti finansines priemones;

23.  teigiamai vertina vykstančias diskusijas apie sanglaudos politikos supaprastinimą; tikisi, kad paprastesnė sistema ir priemonių, kurias suinteresuotiesiems subjektams ir naudos gavėjams būtų lengviau naudoti, prieinamumas padės vystyti ES kalnuotus regionus; ragina ypatingą dėmesį skirti paprastinimui ir pastangoms sudaryti geresnes sąlygas investicijoms kalnuotuose regionuose;

24.  ragina Komisiją pasiūlyti paskelbti Europos salų ir kalnų metus;

Darbo vietos ir ekonomikos augimas kalnuotuose regionuose

25.  pažymi, kad dėl nepakankamo prieinamumo, infrastruktūros, sujungiamumo ir žmogiškųjų išteklių mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) kalnuotuose regionuose susiduria su dideliais sunkumais; ragina Komisiją ypatingą dėmesį kreipti į MVĮ plėtrą kalnuotuose regionuose, ypač vietovėse, nukentėjusiose nuo gaivalinių ir klimato kaitos paaštrintų nelaimių, ir primygtinai ragina valstybes nares atitinkamai teikti pirmenybę investicijoms į infrastruktūrą ir paslaugas kalnuotose vietovėse; ragina užtikrinti ESI fondų ir kitų ES subsidijuojamų programų ir iniciatyvų sąveiką siekiant suformuoti holistinę veiksmingą koncepciją, kad būtų užtikrinta kuo didesnė MVĮ ir verslumo parama; pabrėžia, kad integruotos kalnuotiems regionams skirtos į vietos lygmenį orientuotos strategijos turėtų būti kuriamos siekiant nustatyti konkrečias plėtros galimybes ir turėtų įtraukti priemones, kuriomis siekiama sustiprinti vietos lygmens MVĮ tarpusavio ryšį, tarpsektorinius ryšius ir ryšius sektorių viduje ir pagerinti koordinavimą;

26.  pabrėžia, kad plėtojant turizmą ir vykdant aplinkosaugos veiklą itin svarbu plėtoti sudėtinę žemės ūkio gamybą ir organizuoti maisto tiekimo grandines kalnuotose vietovėse bendradarbiaujant su gamintojų organizacijų asociacijomis, kurios stiprina ūkininkų derybinę galią, arba kuriant vietos rinkas ir trumpas tiekimo grandines; pabrėžia, kad reikia užtikrinti galimybę patekti į dideles rinkas ir pradėti taikyti produktų kokybės užtikrinimo, skatinimo ir apsaugos priemones, taip gerinant žemės ūkio produktų rinkodarą ir įtraukiant juos į atitinkamos geografinės vietovės bendruosius turizmo produktus; be to, kadangi kalnuotose vietovėse yra daug galimybių gaminti aukštos kokybės maisto produktus, ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti diskusijas dėl specialaus kalnų vietovėse pagamintų produktų ženklinimo ES lygmeniu;

27.  šiomis aplinkybėmis pripažįsta, kad, norint užtikrinti teigiamą poveikį kalnuotose vietovėse, žemės ūkio produktams ir pastangoms sukurti pridėtinę vertę pasitelkiant sąveikas su kitais ES fondais ir iniciatyvomis, taip pat privačiomis finansinėmis priemonėmis, reikalinga parama iš EŽŪFKP;

28.  teigiamai vertina ES miškų strategijos klausimais padarytą pažangą; remia darnų miškų vystymąsi Sąjungos lygmeniu, ypač miškų įnašą į aplinkos apsaugą, biologinę įvairovę ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslų įgyvendinimą; pažymi, kad strategijoje būtų galima pabrėžti ekonominius miškininkystės aspektus;

29.  mano, kad miškininkystė gali teikti darbo vietas ir užtikrinti kalnuotų regionų ekonominį vystymąsi, todėl ateityje miškų ištekliai turi būti užtikrinami tausiai juos naudojant; primena, kad miškai yra labai svarbūs ekosistemai ir kalnuotose vietovėse atlieka labai svarbią sniego griūčių, nuošliaužų ir potvynių prevencijos funkciją; ragina remti miškininkystės sektoriuje dirbančias MVĮ, ypač įsikūrusias kalnuotose vietovėse ir visapusiškai besilaikančias aplinkos tvarumo principo; pabrėžia ypatingą ekonominį ir socialinį miškininkystės vaidmenį kalnuotose vietovėse ir investicijų, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingą miškininkystės išteklių naudojimą tuose regionuose, svarbą; primena, kad miškai yra labai svarbūs apsirūpinant pirminėmis ir antrinėmis žaliavomis, kurios naudojamos farmacijos, kosmetikos ir maisto pramonėje, vadinasi, ir kuriant darbo vietas; todėl įgyvendinant sanglaudos politiką ragina skirti daugiau dėmesio tvariai miškininkystei;

30.  ragina numatyti papildomų paskatų siekiant išsaugoti mažas perdirbimo įmones ir mažuosius bei vidutinius ūkius kalnuotose vietovėse, nes jie yra svarbus užimtumo šaltinis ir gamina ypatingų kokybės savybių turinčius produktus, tačiau patiria vidutiniškai didesnes išlaidas ir gauna mažesnį pelną nei intensyvia augalininkyste ar gyvulininkyste besiverčiantys ūkiai; ragina Komisiją skatinti bandomąsias iniciatyvas, kuriomis būtų siekiama atnaujinti tradicinę ekonominę veiklą, įskaitant žemės ūkio veiklą ir amatus, kalnuotose vietovėse, kuriose mažėja gyventojų skaičius; ragina Komisiją ir valstybes nares remti administracinių procedūrų, susijusių su paraiškų paramai gauti tvarkymu ir fondų lėšų valdymu, supaprastinimą, kad mažos bendruomenės turėtų geresnių galimybių pasinaudoti finansavimu ir galėtų skatinti ilgalaikį vystymąsi, rinkų prieinamumą ir gamintojų organizacijų kūrimąsi kalnuotose vietovėse;

31.  ragina ESI fondų naudos gavėjus kalnuotuose regionuose įvertinti vietos mastu įrengiamų technologinių tvarių pramonės parkų teikiamas galimybes bei poreikius ir, atlikus tinkamas galimybių studijas ir sąnaudų ir naudos analizę, apsvarstyti galimybę ES ir nacionalinėmis lėšomis juos įrengti;

32.  pabrėžia, kad siekiant pagerinti kalnuotų regionų teikiamas galimybes tam tikrais atvejais reikalingos pažangiosios specializacijos strategijos;

33.  pabrėžia svarbų vaidmenį, kuris, užtikrinant integracinį ir darnų kalnuotų regionų vystymąsi, taip pat siekiant kovoti su marginalizuotų grupių atskirtimi ir lyčių nelygybe, gali tekti socialinėms įmonėms ir alternatyviems verslo modeliams, pvz., kooperatyvams ir savidraudos bendrovėms;

34.  pritaria ESI fondų naudojimui netaršiems į ateitį orientuotiems ekonomikos sektoriams, pvz., darniam turizmui, kultūros paveldui, tvariai miškininkystei, sparčiojo interneto plėtrai, amatams ir atsinaujinančiųjų išteklių energijai; pabrėžia, kaip svarbu kurti naujus novatoriškus turizmo modelius ir skatinti sėkmingus esamus modelius;

Kalnuotų regionų socialinis ir ekonominis aspektas

35.  pažymi, kad sanglaudos politikoje būtų galima pabrėžti paramą perėjimui prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, atsparios klimato kaitos poveikiui, efektyviai išteklius naudojančios ir ekologiškai tvarios ekonomikos;

36.  mano, kad darbo jėgos kvalifikacijos kėlimas ir naujų darbo vietų kūrimas žaliojoje ekonomikoje turėtų būti vieni iš ESI fondų investicijų prioritetų, ir pabrėžia, kad ES politikos priemonėmis turėtų būti remiamas mokymas tokiose srityse, kaip kalnų žemės ūkis, darnus turizmas, amatai, tvari miškininkystė ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijos;

37.  teigiamai vertina iniciatyvas, kuriomis siekiama į žemės ūkio sektorių pritraukti jaunimo, ir ragina Komisiją rengti panašias programas kalnuotoms vietovėms; primygtinai ragina imtis priemonių, kuriomis jauni verslininkai būtų skatinami plėtoti savo veiklą su kultūriniu paveldu susijusiose srityse, o ne apsiriboti tik sezonine veikla; atkreipia dėmesį į mokslo institutų ir kitų švietimo įstaigų, kurių programos apima su žemės ūkio veikla kalnuotose vietovėse susijusius klausimus, vaidmenį; skatina jaunuosius ūkininkus dalyvauti mainų programose ir e. mokymosi platformose;

38.  pabrėžia, koks svarbus moterų ir mergaičių švietimas ir jų įtraukimas į tokias sritis, kaip mokslas, technologijos, inžinerija, matematika ir verslumas, įskaitant žaliosios ekonomikos sektorius; mano, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas siekiant remti ir skatinti moteris ūkininkes ir tiesioginės rinkodaros, turizmo, amatų srityse bei įgyvendinant projektus savarankiškai dirbančias moteris; pabrėžia moterų aktyvaus dalyvavimo ir vaidmens kalnuotose vietovėse svarbą, visų pirma skatinant inovacijas ir bendradarbiavimo procesus, taip pat išsaugant tinkamą tų vietovių funkcionavimą; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares, panaudojant esamus išteklius ir tvarką, imtis moterims pritaikytų mikrofinansavimo ir mikrokreditų iniciatyvų ir užtikrinti karjeros galimybes moterims naudojant tarpvalstybiniams projektams skirtas ir Europos socialiniame fonde numatytas lėšas;

39.  pabrėžia, kad atliekant naujausią BŽŪP reformą buvo atsižvelgta į kalnuotų vietovių svarbą ir įtrauktos veiksmingos priemonės, kurias numatyta taikyti ES; mano, kad BŽŪP turėtų būti siekiama kompensuoti gamtinius ir ekonominius trūkumus, dėl kurių kenčia ūkininkai, bet kartu reikėtų suteikti jiems priemonių, kaip pasinaudoti turimais privalumais;

40.  pabrėžia BŽŪP pirmojo ramsčio pagalbos svarbą siekiant išsaugoti žemės ūkio gamybą ir ūkininkų pajamas kalnuotose vietovėse; primena, kad valstybės narės, norėdamos padėti pasiekti šių tikslų, turi galimybę taikyti konkrečią tiesioginę pagalbą ir susietąsias išmokas; primena, kad dėl nepakankamos vidinės konvergencijos tam tikra atsietoji parama pagal pirmąjį ramstį daugelyje valstybių narių yra gerokai mažesnė nei pirminio ūkininkavimo vietovėse, dėl to ūkių konkurencingumas dar labiau ribojamas;

41.  mano, kad BŽŪP antrojo ramsčio priemonėmis turi būti užtikrinamas žemės ūkio gamybos ir perdirbimo pramonės tvarumas, konkurencingumas ir įvairinimas kalnuotose vietovėse; be to, mano, kad tokiomis priemonėmis galėtų būti prisidedama prie kaimo gaivinimo, šiuo tikslu padedant kurti daugiafunkcių žemės ūkio įmonių plėtojimo projektus, kuriais būtų sukuriama pridėtinė vertė ir diegiamos inovacijos, taip pat skatinant investuoti į žemės ūkį (pastatus, specialią įrangą, modernizavimą ir kt.) ir išsaugoti vietines veisles;

42.  mano, kad taikant pieno produktų gamybos sektoriui pritaikytą sektorinį požiūrį turėtų būti siekiama užtikrinti tvarią pieno gamybą kalnuotose vietovėse, ir ragina Komisiją, valstybes nares ir regionines valdžios institucijas pasinaudojant BŽŪP antrojo ramsčio priemonėmis numatyti papildomas kompensacines priemones, skirtas nepalankioje padėtyje esančioms pieno produktų gamybos įmonėms, kad būtų galima išsaugoti ir sustiprinti ūkininkavimo veiklą ir užtikrinti veiksmingą ūkių, visų pirma mažų ūkių, veikimą tuose regionuose;

43.  pabrėžia dualinio mokymo teikiamas galimybes kalnuotuose regionuose; atkreipia dėmesį į vilčių teikiančius rezultatus, pasiektus keliose valstybėse narėse; palankiai vertina visoje Sąjungoje vykdomus dualinio mokymo projektus;

44.  mano, kad tinkama fizinė ir IRT infrastruktūra suteikia galimybių vykdyti ekonominę, švietimo, socialinę ir kultūrinę veiklą ir mažina atokumo ir izoliacijos poveikį; ragina Komisiją parengti konkrečias rekomendacijas, kaip sumažinti kvalifikuotos darbo jėgos turizmo pramonėje trūkumą ir konkrečiai spręsti problemas, susijusias su nepatraukliomis darbo vietomis ir nepakankamu atlyginimu, taip pat didinti profesinės karjeros kėlimo galimybes; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares skirti investicijų iš ESI fondų infrastruktūrai kalnuotose vietovėse plėtoti, kad būtų galima padidinti ekonominės veiklos šiose vietovėse patrauklumą;

45.  remia novatoriškus būtinojo kokybiško išsilavinimo, formaliojo švietimo, savišvietos ir mokymosi visą gyvenimą galimybių prieinamumo atokiose kalnuotose vietovėse sprendimus, įskaitant IT pagrįstus sprendimus, pvz., pasitelkiant kalnuotų regionų ir miestų tarpusavio bendradarbiavimą; pabrėžia aukštos kokybės tretinio išsilavinimo būtinybę ir atkreipia dėmesį į nuotolinio mokymo sistemų, kuriomis siūlomos galimybės mokyti ir mokytis esant atokiose vietovėse, galimybes; atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant šiuose regionuose užkirsti kelią neigiamoms demografinėms tendencijoms reikia spręsti svarbias problemas – ir užtikrinti vienodas galimybes nemokamai siekti išsilavinimo ir naudotis vaikų priežiūros paslaugomis, ir vyresnio amžiaus žmonėms suteikti tolesnio mokymo ir perkvalifikavimo galimybių, kad jiems būtų lengviau aktyviai integruotis į darbo rinką;

46.  ragina kalnuotuose regionuose plėtoti ir gerinti sveikatos apsaugos infrastruktūrą ir paslaugas, be kita ko, pasitelkiant tarpvalstybinio bendradarbiavimo iniciatyvas, o prireikus steigiant tarpvalstybines sveikatos priežiūros įstaigas; pasisako už savanoriškos veiklos siekiant teikti viešąsias paslaugas kūrimą, atsižvelgiant į geriausią tam tikrų valstybių narių patirtį;

47.  primena, kad visose ES teritorijose reikia užtikrinti visuotinės galimybės naudotis viešosiomis paslaugomis principą, ir pabrėžia, kad valstybės narės ir regionai turi skatinti alternatyvius ir novatoriškus kalnuotoms vietovėms skirtus sprendimus, taip pat prireikus prie vietos ir regionų poreikių specialiai pritaikytus sprendimus;

48.  pabrėžia, kokia svarbi Jaunimo užimtumo iniciatyva ir veiksmingesnis iniciatyvos „Jaunimo garantija“ įgyvendinimas, nes tai gera galimybė nutraukti jaunimo emigraciją iš kalnuotų regionų reaguojant į demografinę krizę ir senėjančios visuomenės problemą; ragina jaunimo užimtumo iniciatyvas konkrečiai orientuoti į nepakankamai išsivysčiusių kalnuotų regionų poreikius;

49.  pabrėžia, kad kalnų bendruomenėse vis dar labai paplitusi lyčių nelygybė, ypač socialiai atskirtose bendruomenėse ir pažeidžiamose grupėse; primygtinai ragina Komisiją horizontaliuoju ir vertikaliuoju lygmenimis visose politikos srityse imtis lyčių aspekto integravimo veiksmų ir visų pirma finansuoti susisiekimo veiklą šiuose regionuose; ragina atlikti lyginamąją moterų sąlygų kalnuotuose regionuose, ypač mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, ypatumų analizę;

50.  skatina iniciatyvas, kuriomis siekiama gerinti kalnų bendruomenių socialinę ir kultūrinę sanglaudą bei įtrauktį į šias bendruomenes, įveikti fizinę izoliaciją ir sumažinti kultūrinės įvairovės trūkumą, visų pirma naudojantis galimybėmis tiesiogiai dalyvauti meno ir kultūros gyvenime, ir ragina jas remti, be kita ko, naudojantis ESI lėšomis;

51.  pabrėžia integruotų bendradarbiaujančių teritorijų iniciatyvų, skirtų migrantų integracijai, svarbą vykdant demografinio, socialinio ir ekonominio augimo procesus kalnuotose vietovėse, įskaitant ir tas, kuriose mažėja gyventojų skaičius; ragina Komisiją skatinti tokias iniciatyvas ir sudaryti palankias sąlygas joms įgyvendinti;

Aplinkos apsauga ir kova su klimato kaita kalnuotuose regionuose

52.  primena didžiulį atsinaujinančiųjų energijos išteklių kiekį ir įvairovę kalnuotose vietovėse; mano, kad šios vietovės turėtų pirmauti siekiant ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslų; ragina Komisiją didžiausią dėmesį skirti politikos priemonėms, kuriomis skatinama ir sudaromos geresnės sąlygos kalnuotuose regionuose naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius;

53.  pabrėžia, kad Europos lygmeniu būtina apsaugoti simbolinę reikšmę turinčias kalnynų gyvūnų rūšis, kurių gali būti tarpvalstybiniuose kalnynuose, kaip antai gemzes, kalnų ožkas, stambius plėšriuosius paukščius, lokius, vilkus, lūšis; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti kalnynuose esančių rūšių, kurios turi simbolinę reikšmę, apsaugos ir reintrodukcijos planą;

54.  taip pat pabrėžia kalnuotų vulkaninių regionų ir ugnikalnių teikiamas galimybes, ypač atsižvelgiant į vulkanologijos indėlį įgyvendinant atsinaujinančiosios energijos tikslus ir į šių sričių indėlį užkertant kelią gaivalinėms nelaimėms (tokioms kaip ugnikalnių išsiveržimas) ir valdant šias nelaimes;

55.  ragina valstybes nares ir Komisiją nustatyti visas kalnynų vietas, kuriose uždraudus automobilių eismą būtų padaryta teigiama įtaka vietos mastu siekiant užkirsti kelią ledynų tirpimui;

56.  primygtinai teigia, kad ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslų ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo turi būti siekiama atsižvelgiant į gamtos ir aplinkos pusiausvyrą, taip pat ir kalnuotose vietovėse; primena, kad kai kuriais atvejais vandens energija ir biomasės gavyba gali daryti poveikį ekosistemoms, o vėjo ir saulės energijos elektrinės gali sugadinti kraštovaizdį, tačiau kartu tai vietos plėtros šaltinis;

57.  pažymi, kad kalnuoti regionai, įskaitant vulkaninius regionus ir jų ekosistemas, dėl klimato kaitos ir hidrogeologinių pavojų yra itin pažeidžiami, todėl tuose regionuose atsiranda ypač svarbių padarinių, įskaitant tai, kad vis daugėja gamtinių pavojų, galinčių turėti pasekmių aplinkai bei aplinkinėms vietovėms ir neigiamai paveikti ekonomikos ir turizmo plėtrą; atsižvelgdamas į tai mano, kad aplinkos išsaugojimui, kovai su klimato kaita ir tinkamoms prisitaikymo prie klimato kaitos priemonėms turi būti skiriamas pagrindinis dėmesys rengiant būsimą „ES kalnuotų regionų darbotvarkę“, taip pat turi būti parengtas klimato kaitos veiksmų planas; be to, pabrėžia, kad reikia sukurti analizės ir keitimosi gerąja patirtimi tinklą šiose vietovėse;

58.  pabrėžia, kaip svarbu išsaugoti ir apsaugoti unikalias buveines kalnuotuose regionuose ir tvariai jas plėtoti atkuriant biologinę įvairovę ir dirvožemį, skatinant gamtos paveldą ir ekosistemos paslaugas ir kuriant žaliąją infrastruktūrą, taip suteikiant galimybių įsidarbinti tuose sektoriuose; primena, kad ūkininkavimas, tvarus žemės valdymas ir tvari miškininkystė kalnuotose vietovėse yra labai svarbūs siekiant išsaugoti biologinę įvairovę ir išvengti poveikio aplinkai ir kraštovaizdžiui;

59.  pabrėžia, kad kalnuoti regionai yra svarbus vandens išteklių šaltinis, kuris privalo būti saugomas ir tvariai valdomas; pažymi, kad kai kurios miestų teritorijos yra priklausomos nuo kalnuotų regionų ekosistemos paslaugų ir kad šie regionai dažnai negauna teisingo atlygio; ragina vietines valdžios institucijas nagrinėti partnerystės galimybę kuriant bendradarbiavimo projektus, skirtus vandens, tiekiamo netoli kalnuotų vietovių esančioms miesto bendruomenėms, atsargoms kaupti ir saugoti; pritaria vandens kaupimo priemonių finansavimui siekiant užtikrinti, kad žemės ūkio paskirties teritorijos būtų tvariai ir veiksmingai laistomos ir kad būtų išlaikytas minimalus upių vandens lygis;

60.  remia darnaus turizmo plėtrą kaip konstruktyvią galimybę kurti darbo vietas ir skatinti darnų šių vietovių vystymąsi; pabrėžia, kad reikia plėtoti plačiajuostį interneto ryšį, nes tai – vienas iš darnaus turizmo pagrindų;

61.  pabrėžia aktyvaus sąveika pagrįsto bendradarbiavimo ūkininkavimo ir kitos ekonominės veiklos srityse būtinybę tinklo „Natura 2000“ teritorijose ir kitose saugomose teritorijose (nacionaliniuose parkuose, kaimo parkuose ir kt.), esančiose kalnuotuose regionuose;

Prieinamumas ir sujungiamumas kalnuotuose regionuose

62.  mano, kad internetas ir, konkrečiai, naujos kartos prieigos (NKP) technologijos atlieka itin svarbų vaidmenį siekiant susidoroti su kalnuotiems regionams kylančiais iššūkiais; primena, kad internetas yra susijęs su visuotinės svarbos paslaugomis (VSP) ir kad nepakankamas tokių paslaugų prieinamumas gali lemti gyventojų skaičiaus mažėjimą;

63.  ragina valstybes nares skatinti aktyviau kurti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes kalnuotuose regionuose transporto, ryšių ir energetikos infrastruktūros srityse, nes dėl nepakankamos masto ekonomijos šios paslaugos komerciniu požiūriu tampa nepatrauklios; pabrėžia, kad tik teikiant geros kokybės transporto ir kitos infrastruktūros paslaugas galima užtikrinti ekonomikos augimą ir naujų darbo vietų kūrimą kalnuotose vietovėse;

64.  pažymi, kad turizmui didelę įtaką turi infrastruktūros buvimas ir galimybė naudotis visuotinės svarbos paslaugomis; ragina Komisiją svarstyti galimybes kurti infrastruktūrą, kuria būtų remiamas turizmas kalnuotuose regionuose;

65.  pažymi, kad naudojant naujas informacines ir ryšių technologijas siūloma įvairių užimtumo, socialinės įtraukties ir įgalinimo galimybių besiformuojančios skaitmeninės rinkos ekonomikos šalyse; todėl mano, kad siekiant skatinti tokias galimybes reikia konkrečios paramos iš ESI fondų; ragina valstybes nares šiose vietovėse skatinti nuotolinį darbą, elektroninę prekybą ir skaitmeninių rinkodaros kanalų naudojimą siekiant pagerinti įmonių išlaidų valdymą; mano, kad jei būtų lengviau naudotis naujomis informacinėmis technologijomis, tai galėtų padėti vietovėse, kuriose trūksta mokytojų, kurti nuotolinio mokymo programas, taip pat teikti e. sveikatos paslaugas ir kartu išvengti gyventojų skaičiaus mažėjimo kalnuotose vietovėse; ragina siūlyti gerosios praktikos pavyzdžių ir jais dalytis ir tokiu būdu prisidėti prie kalnuotų regionų ekonomikos įvairinimo;

66.  teigiamai vertina ES palydovinių kuponų sistemą, kurioje palydovinio ryšio jungtys yra naudinga alternatyva nepakankamą infrastruktūrą turinčioms arba investuotojams nepakankamai įdomioms vietovėms;

67.  ragina Komisiją rengiant plačiajuosčio ryšio prieigos politikos priemones atsižvelgti į nepakankamą infrastruktūrą ir nepakankamą dalies investuotojų susidomėjimą dėl menko kalnuotų regionų gyventojų skaičiaus ir jų atokumo; ragina Komisiją parengti konkrečias politikos priemones skaitmeninei atskirčiai šiuose regionuose įveikti, įskaitant reikiamas viešąsias investicijas;

68.  primena, kad socialinė ir ekonominė kalnuotų regionų, kurie kai kuriose valstybėse narėse taip pat yra atokūs regionai, plėtra priklauso nuo šių ir kitų konkrečios valstybės narės regionų arba tarpvalstybinių regionų transporto ryšių; ragina nacionalinės valdžios institucijas bendradarbiaujant su Komisija sudaryti palankesnes sąlygas naudojant įvairias ES lėšas ir taikant finansines priemones, įskaitant EIB investicijas, įgyvendinti transporto ryšių projektus, skirtus kalnuotiems regionams, per kuriuos eina pagrindiniai nacionaliniai ir transeuropiniai keliai ir transporto koridoriai, visų pirma kurti transeuropinį transporto tinklą – TEN-T;

69.  ragina kalnuotus Europos regionus investuoti į veiksmingesnių ir geriau tarpusavyje sujungtų geležinkelių ir tramvajų tinklų plėtrą, naudojantis ERPF lėšomis;

o
o   o

70.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Regionų komitetui ir valstybių narių vyriausybėms bei nacionaliniams ir regioniniams parlamentams.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 320.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 289.
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 470.
(4) OL L 347, 2013 12 20, p. 487.
(5) OL L 347, 2013 12 20, p. 608.
(6) OL L 347, 2013 12 20, p. 671.
(7) OL L 317, 2014 11 4, p. 56.
(8) OL L 347, 2013 12 20, p. 259.
(9) OL L 347, 2013 12 20, p. 303.
(10) OL L 169, 2015 7 1, p. 1.
(11) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0109.
(12) OL C 50 E, 2012 2 21, p. 55.
(13) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0577.
(14) OL C 55, 2016 2 12, p. 117.
(15) OL C 19, 2015 1 21, p. 32.
(16) OL C 188 E, 2012 6 28, p. 30.
(17) OL C 305 E, 2010 11 11, p. 14.
(18) OL C 248, 2011 8 25, p. 81.
(19) OL C 166, 2011 6 7, p. 23.

Teisinė informacija - Privatumo politika