Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į nuo 1945 m. spalio 24 d. galiojančią Jungtinių Tautų Chartiją,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitas Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių srities sutartis ir dokumentus, visų pirma į 1966 m. gruodžio 16 d. Niujorke priimtus Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į pagrindines tarptautines žmogaus teisių konvencijas, įskaitant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, kurią ES yra pasirašiusi,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims(1),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją ir 2014 m. lapkričio 27 d. Parlamento rezoliuciją dėl JT vaiko teisių konvencijos 25-ųjų metinių(2),

–  atsižvelgdamas į 1990 m. gruodžio 18 d. Tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos(3),

–  atsižvelgdamas į JT deklaraciją dėl teisės į vystymąsi(4),

–  atsižvelgdamas į JT deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių ir 2014 m. rugsėjo 22 d. Generalinės Asamblėjos aukšto lygio plenarinio posėdžio, vadinamosios pasaulinės konferencijos čiabuvių tautų klausimais, baigiamąjį dokumentą(5),

–  atsižvelgdamas į 1993 m. birželio 25 d. priimtą Vienos deklaraciją ir veiksmų programą(6),

–  atsižvelgdamas į 1995 m. Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą(7), 1994 m. Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais (ICPD) veiksmų programą ir jų peržiūrų konferencijų rezultatus(8),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų priimtus Paryžiaus principus, susijusius su nacionalinėmis žmogaus teisių institucijomis(9),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 25 straipsnį dėl pagyvenusių asmenų teisių,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2, 3, 8, 21 ir 23 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. paskelbtą Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos (vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja) dokumentą „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa. ES visuotinė užsienio ir saugumo politikos strategija“(10),

–  atsižvelgdamas į ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, kuriuos Užsienio reikalų taryba patvirtino 2012 m. birželio 25 d.(11),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 8 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės(12) ir Atnaujintas Europos Sąjungos gairės dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės (THT)(13),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 20 d. Tarybos priimtą 2015–2019 m. veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje(14),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos žmogaus teisių gaires,

–  atsižvelgdamas į ES religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gaires(15),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 24 d. Tarybos priimtas Lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo gaires(16),

–  atsižvelgdamas į EP tarpparlamentinėms delegacijoms skirtas žmogaus teisių ir demokratijos skatinimo joms lankantis ES nepriklausančiose šalyse gaires,

–  atsižvelgdamas į ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2015 m., kurią Taryba patvirtino 2016 m. birželio 20 d.(17),

–  atsižvelgdamas į veiksmų planą „Lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas. Keisti mergaičių ir moterų gyvenimą plėtojant ES išorės santykius 2016–2020 m.“ (angl. GAP II), kurį Taryba patvirtino 2015 m. spalio 26 d.(18),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 16 d. Tarybos išvadas dėl LGBTI asmenų lygybės(19) ir Komisijos veiksmų planą LGBTI asmenų lygybei skatinti (2016–2019)(20),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 26 d. Tarybos išvadas dėl lyčių aspekto vystymosi srityje(21),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 13 d. Europos migracijos darbotvarkę (COM(2015)0240) ir 2015 m. liepos 20 d.(22), 2015 m. rugsėjo 14 d.(23) ir 2015 m. rugsėjo 22 d.(24) Tarybos išvadas dėl migracijos,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2015/260, kuriuo pratęsiamas Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais įgaliojimų terminas(25),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 5 d. Tarybos išvadas dėl vaikų teisių propagavimo ir apsaugos(26),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 14 d. Tarybos išvadas „ES vystymosi politikos poveikio didinimas“(27),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 20 d. Tarybos priimtus persvarstytus ES rodiklius, susijusius su visapusišku požiūriu į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų 1325 ir 1820 dėl moterų, taikos ir saugumo įgyvendinimą ES(28),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 11 d. Europos Tarybos priimtą Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo(29),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 21 d. Tarybos sprendimą 2011/168/BUSP dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2003/444/BUSP(30),

–  atsižvelgdamas į bendrą Komisijos ir pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės komunikatą „Europos kaimynystės politikos peržiūra“ (JOIN(2015)0050),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 11–12 d. Valetos veiksmų planą(31),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 13 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl moterų, taikos ir saugumo užtikrinimo(32),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 19 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl seksualinio smurto kaip karo nusikaltimo(33),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 31 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl moterų, taikos ir saugumo(34),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl migrantų apsaugos(35),

–  atsižvelgdamas į savo skubias rezoliucijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją „ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondas: reikšmė vystymuisi ir humanitarinei pagalbai“(36),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl kovos su prekyba žmonėmis palaikant ES išorės santykius(37),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl išpuolių prieš ligonines ir mokyklas pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę(38),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją(39),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl vadinamosios grupuotės ISIS („Da'esh“) vykdomų religinių mažumų sisteminių masinių žudynių(40),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2014 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(41),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl migracijos ir pabėgėlių Europoje(42),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl ES veiksmų plano dėl lyčių lygybės ir galių moterims suteikimo vystomojo bendradarbiavimo srityje atnaujinimo(43),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl mirties bausmės(44),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją „Žmogaus teisės ir technologijos: įsilaužimo ir sekimo sistemų poveikis žmogaus teisėms trečiosiose šalyse“(45),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai metinės ataskaitos Europos Parlamentui(46),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl ES prioritetų Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje 2015 m.(47),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. rugsėjo 18 d. rezoliuciją dėl padėties Irake bei Sirijoje ir IS agresijos, įskaitant mažumų persekiojimą(48),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl ginkluotų nepilotuojamų orlaivių naudojimo(49),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 10 d. rezoliuciją dėl diskriminacijos dėl priklausymo kastai(50) ir 2016 m. sausio 28 d. Jungtinių Tautų specialiosios pranešėjos mažumų klausimais pranešimą dėl mažumų diskriminacijos ir diskriminacijos dėl priklausymo kastai(51),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl spaudos ir žiniasklaidos laisvės pasaulyje(52),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl skaitmeninės laisvės strategijos ES užsienio politikoje(53),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl ES paramos Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) sprendžiant problemas ir įveikiant sunkumus(54),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl ES išorės politikos, kuria remiamas demokratijos diegimas(55),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių gynėjams palankių ES politikos priemonių(56),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų dokumentą „Pagrindiniai verslo ir žmogaus teisių principai: įgyvendinant Jungtinių Tautų programą „Ginti, gerbti ir taisyti“, kuriam JT Žmogaus teisių taryba pritarė savo 2011 m. liepos 6 d. rezoliucijoje Nr. 17/4(57),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Europos demokratijos fondo metinę ataskaitą(58),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0355/2016),

A.  kadangi pagal ES sutarties 21 straipsnį Europos Sąjunga įpareigojama plėtoti bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP), grindžiamą principais, paskatinusiais jos pačios sukūrimą, ir kurių įgyvendinimą ji skatina pasaulyje: demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais bei Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymusi;

B.  kadangi pagal SESV 207 straipsnį reikalaujama, kad ES prekybos politika būtų grindžiama ES išorės veiksmų principais ir tikslais;

C.  kadangi ES sutarties 3 straipsnyje nurodoma, kad „palaikydama santykius su platesniu pasauliu, Sąjunga išsaugo ir skatina savo vertybes ir savo interesus bei prisideda prie savo piliečių apsaugos. Ji prisideda prie taikos išsaugojimo, saugumo užtikrinimo, tvaraus planetos vystymosi, tautų tarpusavio solidarumo ir pagarbos, laisvos ir sąžiningos prekybos, skurdo panaikinimo ir žmogaus, ypač vaiko, teisių apsaugos, taip pat prie griežto tarptautinės teisės, įskaitant Jungtinių Tautų Chartijos principus, laikymosi ir jos plėtojimo“;

D.  kadangi žmogaus teisių nedalumo ir visuotinumo propagavimas ir apsauga – tai vienas svarbiausių ES užsienio ir saugumo politikos tikslų, kaip nustatyta į visus ES susitarimus su trečiosiomis šalimis įtraukiamoje nuostatoje dėl žmogaus teisių;

E.  kadangi pagarba žmogaus teisėms, taika, saugumas ir vystymasis yra glaudžiai susiję ir vienas kitą sustiprina;

F.  kadangi paramos žmogaus teisėms ir demokratijai politikos priemonės turėtų būti integruotos į visas su išorės aspektu susijusias ES politikos sritis, pavyzdžiui, į vystymosi, migracijos, saugumo, kovos su terorizmu, kaimynystės, plėtros ir prekybos sritis, visų pirma nustatant būtinas tenkinti žmogaus teisių sąlygas;

G.  kadangi vidaus ir išorės politikos suderinamumas žmogaus teisių srityje yra itin svarbus užtikrinant ES žmogaus teisių politikos užsienyje patikimumą, ir kadangi, norint sėkmingai ir veiksmingai vykdyti ES žmogaus teisių ir demokratizacijos politiką, būtinas didesnis ES vidaus ir išorės politikos, taip pat ES išorės politikos krypčių suderinamumas; kadangi didesnis suderinamumas turėtų užtikrinti spartesnį ir veiksmingesnį ES atsaką dar ankstyvuose žmogaus teisių pažeidimų etapuose; kadangi, kalbant apie dabartinę migracijos politiką, pasakytina, kad užtikrinti suderinamumą yra tikrai nelengva;

H.  kadangi pagrindiniai demokratijos elementai yra laisvės vertybės, pagarba žmogaus teisėms ir periodinių ir tikrų rinkimų rengimo principas; kadangi demokratiniai režimai pasižymi ne tik tuo, kad rengiami laisvi ir sąžiningi rinkimai, bet ir skaidriu bei atsakingu valdymu, pagarba teisinei valstybei, saviraiškos laisvei, žmogaus teisių paisymu, nepriklausoma teismų sistema ir pagarba tarptautinei teisei bei tarptautiniams žmogaus teisių susitarimams;

I.  kadangi visame pasaulyje kyla pavojus, kad žmogaus teisių bus nesilaikoma, ir kadangi nemažai autoritarinių režimų atkakliai ginčija žmogaus teisių visuotinumą; kadangi pasaulio mastu pastebima daug bandymų sumažinti pilietinės visuomenės erdvę, ir, be kita ko, galimybes dalyvauti daugiašaliuose forumuose; kadangi dėl žmogaus teisių nesilaikymo daromas neigiamas poveikis asmeniui, jo šeimai ir visuomenei;

J.  kadangi ES atliko pagrindinį vaidmenį priimant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., kuria siekiama užtikrinti žmogaus teises visiems;

K.  kadangi 2015 m. liepos 20 d. Taryba priėmė naują 2015–2019 m. veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, kad ES galėtų reaguoti į šiuos iššūkius taikydama savo žmogaus teisių priemones kryptingiau, sistemingiau ir labiau koordinuotai; kadangi šis veiksmų planas turėtų būti įgyvendinamas nuosekliai atsižvelgiant į 2016–2020 m. lyčių lygybės planą;

L.  kadangi vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja pareiškė, kad žmogaus teises ji laikys vienu svarbiausių savo veiklos prioritetų ir kad ji ketina tuo visada vadovautis palaikydama santykius su trečiosiomis šalimis; kadangi ji taip pat priminė ES įsipareigojimą propaguoti žmogaus teises visose užsienio santykių srityse, nedarant jokių išimčių;

M.  kadangi ES įsipareigojimas užtikrinti veiksmingą daugiašališkumą, kurio pagrindas yra Jungtinės Tautos, yra neatsiejama Sąjungos išorės politikos dalis ir šis įsipareigojimas pagrįstas įsitikinimu, kad visuotinėmis taisyklėmis ir vertybėmis grindžiama daugiašalė sistema geriausiai tinka su globaliomis krizėmis, sunkumais ir grėsmėmis susijusiems klausimams spręsti; kadangi bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis visuose dvišaliuose ir daugiašaliuose forumuose yra viena veiksmingiausių priemonių sprendžiant žmogaus teisių problemas trečiosiose šalyse;

N.  kadangi reguliarios JT Žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT) sesijos, specialiųjų pranešėjų skyrimas, visuotinio periodinio vertinimo mechanizmas, įgaliotieji ekspertai, sprendžiantys arba su konkrečios šalies padėtimi susijusius, arba teminius klausimus, t. y. visi šie veiksniai prisideda prie tarptautinio masto pastangų skatinti ir gerbti žmogaus teises, demokratiją ir teisinės valstybės principą;

O.  kadangi ES mano, kad glaudus bendradarbiavimas su pilietine visuomene ir žmogaus teisių gynėjais trečiosiose šalyse turi būti vienas iš pagrindinių prioritetų propaguojant žmogaus teises ir kovojant su žmogaus teisių pažeidimais;

P.  kadangi savo 2013 m. spalio 22 d. rezoliucijoje „Vietos valdžios institucijos ir pilietinė visuomenė. Europos dalyvavimas remiant tvarų vystymąsi“(59) Parlamentas išreiškė didelį susirūpinimą dėl susidorojimo su pilietinės visuomenės organizacijomis ir pabrėžia, kad svarbu nustatyti stebėsenos sistemą, kuri suteiktų galimybę vertinti politikos ir reguliavimo nuostatų srityje daromą pažangą, ir ragina skatinti kurti pilietinės visuomenės organizacijoms palankią aplinką; kadangi nemažai šalių neseniai priėmė griežtus NVO teisės aktus, pagal kuriuos užsienio organizacijas galima paskelbti nepageidaujamomis, jeigu jos laikomos keliančiomis grėsmę konstitucinei tvarkai, gynybai ar saugumui, ir kadangi vien tik 2015 m. pasaulyje nužudyti 185 aplinkosaugos ir žmogaus teisių aktyvistai ir 66 proc. šių nužudymų įvykdyta Lotynų Amerikos šalyse;

Q.  kadangi vis daugiau šalių, visų pirma Azijoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, nustato kelionių draudimus, kad žmogaus teisių gynėjai negalėtų dalyvauti tarptautiniuose renginiuose;

R.  kadangi Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 ir 19 straipsniuose pripažįstama, kad kiekvienas turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę ir nuomonės ir saviraiškos laisvę, kuri apima laisvę nekliudomam turėti savo nuomonę ir ieškoti informacijos bei idėjų, jas gauti ir skleisti pasinaudojant visokiomis priemonėmis ir nepaisant valstybės sienų; kadangi jau vien tik žmonių, taikiai besinaudojančių savo teise į nuomonės, apeigų ir žodžio laisvę, persekiojimo atvejų skaičius labai išaugo;

S.  kadangi Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 20 straipsnyje pripažįstama, kad kiekvienas žmogus turi teisę laisvai rinktis į taikius susirinkimus ir burtis į asociacijas; kadangi Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos rezoliucijoje 21/16 valstybėms primenama, kad jos privalo gerbti ir visapusiškai apsaugoti asmenų teises rinktis į taikius susirinkimus ir laisvai burtis į asociacijas (naudojantis internetu arba juo nesinaudojant), ir kadangi minties, sąžinės, religijos ar tikėjimo laisvė turi būti propaguojama palaikant religijų ir kultūrų dialogus;

T.  kadangi pagrindinės tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teisių taisyklės nustatytos Ženevos konvencijose bei jų papildomuose protokoluose ir yra visų humanitarinių operacijų pagrindas; kadangi būtina užtikrinti civilių ir perkeltų asmenų apsaugą konfliktų zonose visiškai laikantis neutralumo ir nešališkumo principų, ir kadangi būtina vadovautis pagalbos nepriklausomumo principu;

U.  kadangi neteisėta teritorijos okupacija yra tęstinis tarptautinės teisės pažeidimas ir teritoriją okupavusi šalis tampa atsakinga už civilius gyventojus pagal tarptautinę humanitarinę teisę;

V.  kadangi sudėtinga išsaugoti karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui įrodymus, visų pirma esant precedento neturintiems nuo smurto bėgančių pabėgėlių srautams; kadangi, siekiant patraukti nusikaltėlius baudžiamojon atsakomybėn, būtina išsaugoti įrodymus;

W.  kadangi pastangos uždaryti Gvantanamo įlankos kalėjimą žlugo ir 2015 m. paleista ar perkelta tik 20 sulaikytųjų;

X.  kadangi pasaulyje vis daugiau žmonių bėga nuo karo, ginkluotų konfliktų ar kitų žeminančių sąlygų, ir kadangi šie pabėgėlių srautai ir įvairių formų migracija yra didžiulis iššūkis ES ir pasauliniu lygmeniu, todėl reikalingi veiksmingi ir tvarūs sprendimai, atitinkantys mūsų bendras Europos vertybes; kadangi Europos Komisijos (ji yra pirmaujanti pasaulyje pagalbos teikėja) teikiama humanitarinė pagalba padeda pabėgėliams ir perkeltiems asmenims daugiau kaip 30 šalių;

Y.  kadangi siekiant kovoti su neteisėtu migrantų gabenimu, prekyba migrantais ir jų išnaudojimu darbe reikalingos trumpalaikės, vidutinio laikotarpio ir ilgalaikės reagavimo priemonės, ir, be kita ko, priemonės, kurių imantis išardomi nusikaltėlių tinklai ir jie patraukiami baudžiamojon atsakomybėn, duomenų rinkimo ir analizės priemonės, aukų apsaugos ir neteisėtai apsigyvenusių migrantų grąžinimo priemonės, taip pat bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis priemonės ir ilgesnio laikotarpio strategijos, kad būtų galima spręsti prekybos žmonėmis ir neteisėto jų gabenimo paklausos problemą ir šalinti esmines migracijos priežastis, kurios verčia žmones atsiduoti į nusikaltėlių kontrabandininkų rankas;

Z.  kadangi, siekiant pažangos pagarbos žmogaus teisėms srityje, teisingumas yra būtinas, o ES ir jos valstybės narės besąlygiškai remia Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT) nuo pat jo įkūrimo dienos, todėl propaguoja Romos statuto visuotinumą ir gina jo vientisumą ir taip siekia didinti šio Teismo nepriklausomumą;

AA.  kadangi jau pasiekta esminga pažanga siekiant panaikinti mirties bausmę ir kadangi daugelis šalių sustabdė mirties bausmės taikymą, o kitos ėmėsi teisėkūros priemonių mirties bausmei panaikinti; kadangi 2015 m. dramatiškai išaugo bendras įvykdytų egzekucijų skaičius ir beveik 90 proc. egzekucijų įvykdyta vos trijose šalyse, t. y. Irane, Pakistane ir Saudo Arabijoje; kadangi Baltarusija yra vienintelė Europos šalis, nepanaikinusi mirties bausmės;

AB.  kadangi lyčių lygybė yra viena iš esminių Europos vertybių, įtvirtinta ES teisinėje ir politinėje sistemoje, ir vienas svarbiausių JT darbotvarkės iki 2030 m. aspektų; kadangi smurtas prieš moteris ir mergaites ir jų diskriminacija pastaraisiais metais labai išaugo, visų pirma karo zonose ir autoritarinių režimų valdomose teritorijose;

AC.  kadangi, remiantis UNICEF duomenimis, nuo konflikto kenčiančiose šalyse gyvena 250 milijonų vaikų, beveik 50 milijonų vaikų dėl smurto, karo ir jo baisumų, terorizmo ir neramumų prievarta buvo perkelti arba migravo iš šalies ir daug vaikų ir toliau kenčia nuo visokių formų diskriminacijos, smurto, išnaudojimo, piktnaudžiavimo, priverstinio darbo, skurdo ir netinkamos mitybos;

AD.  kadangi, remiantis UNICEF duomenimis, pasaulyje 1 iš 200 vaikų yra pabėgėlis, beveik trečdalis vaikų, gyvenančių ne savo gimtojoje šalyje, yra pabėgėliai, o nuo 2005 m. iki 2015 m. vaikų pabėgėlių skaičius išaugo dvigubai;

AE.  kadangi Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 25 straipsnyje pripažįstama kiekvieno asmens teisė į „savo ir savo šeimos sveikatai ir gerovei pakankamą gyvenimo lygį“ ir juo motinoms ir vaikams suteikiama teisė į specialią priežiūrą ir pagalbą, įskaitant medicininę priežiūrą; kadangi visiems vaikams turėtų būti užtikrintos galimybės gauti švietimo, mitybos ir sveikatos priežiūros paslaugas; kadangi JT Žmogaus teisių tarybos rezoliucijoje 26/28(36) raginama, kad kitame JT Žmogaus teisių tarybos socialinio forumo susitikime būtų daugiausia dėmesio skiriama galimybėms gauti vaistų, atsižvelgiant į kiekvieno asmens teisę naudotis aukščiausia pasiekiamo lygio fizinės ir psichinės sveikatos apsauga; kadangi Pasaulio sveikatos organizacijos konstitucijoje teigiama, kad aukščiausia pasiekiamo lygio sveikatos apsauga yra viena iš pagrindinių kiekvieno žmogaus teisių nepriklausomai nuo rasės, religijos, politinių įsitikinimų, ekonominės ar socialinės padėties;

AF.  kadangi pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją valdžios institucijos privalo gerbti nuo vieno ar abiejų tėvų atskirto vaiko teises;

AG.  kadangi daugelyje pasaulio vietų ir toliau smurtaujama prieš mažumas, įskaitant LGBTI asmenis, jie neteisėtai persekiojami ir jų diskriminacija sveikatos priežiūros, švietimo, užimtumo ir kitose srityse yra plačiai paplitusi;

AH.  kadangi ir toliau iš viso pasaulio gaunama pranešimų apie kai kurių privačiojo sektoriaus subjektų netinkamus veiksmus ir dėl to daromą žalą aplinkai, taip pat pilietinių ir politinių, ekonominių, darbo, socialinių ir kultūrinių teisių pažeidimus; kadangi korupcija, mokesčių slėpimas, neteisėti kapitalo srautai ir žmogaus teisių pažeidimai yra labai susiję;

AI.  kadangi JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai (JTPP) taikomi visoms valstybėms ir visoms tarptautinėms ar kitokio pobūdžio verslo įmonėms, neatsižvelgiant į jų dydį, sektorių, vietą, valdymą ir struktūrą, ir kadangi viso pasaulio mastu įgyvendinant JTPP vis dar sudėtinga užtikrinti veiksmingą kontrolės ir sankcijų mechanizmų veikimą; kadangi privaloma tinkamai atsižvelgti į specifines mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) ypatybes ir jas integruoti į lanksčią įmonių socialinės atsakomybės principų koncepciją, adaptuotą atsižvelgiant į jų galimybes;

AJ.  kadangi 2015 m. spalio mėn. Komisija paskelbė naują prekybos strategiją „Prekyba visiems“, kurioje ji nusistatė tikslą naudotis prekyba kaip priemone stiprinti žmogaus teises trečiosiose šalyse;

AK.  kadangi 2015 m. Europos Sąjunga pradėjo svarstyti teisės aktus, kuriais remiantis būtų sprendžiama prie konfliktų prisidedančios prekybos mineralais problema;

AL.  kadangi nacionaliniais ir tarptautiniais sporto renginiais, pvz., olimpinėmis žaidynėmis ir pasaulio futbolo taurės čempionatais, neturėtų būti naudojamasi politiniais tikslais, o jie turėtų būti organizuojami visapusiškai paisant visų žmogaus teisių, kaip įtvirtinta Olimpinėje chartijoje, ir jais turėtų būti siekiama darnaus žmonijos vystymosi, kad būtų skatinama taiki visuomenė, kuri rūpinasi, kad būtų ginamos žmogaus teisės ir žmogaus orumas, taip pat jie turėtų būti organizuojami netaikant diskriminacijos dėl jokios priežasties, pvz., dėl tautybės, rasės, religijos, politikos, lyties, lytinės tapatybės, seksualinės orientacijos ar lytinių požymių;

AM.  kadangi dėl aplinkos pokyčių neigiamai veikiamos teisės gauti vandens, gamtos išteklių ir maisto;

Žmogaus teisių svarba ES išorės politikoje

1.  reiškia didelį susirūpinimą, jog visame pasaulyje kyla pavojus, kad žmogaus teisių ir demokratinių vertybių bus nesilaikoma ir jos nebus propaguojamos, ir kad daug pasaulio šalių, įskaitant valdomas autoritarinių režimų ir teroristinių grupuočių, pvz., „Da'esh“ , vis dažniau ir atkakliai ginčija žmogaus teisių visuotinumą;

2.  reiškia didelį susirūpinimą dėl dažnų ir vis aktyvesnių pastangų sumažinti erdvę, skiriamą pilietinei visuomenei ir žmogaus teisių gynėjams, vis labiau ribojamos susirinkimų laisvės ir saviraiškos laisvės, didėjančio represinių įstatymų, priimamų visame pasaulyje, pvz., Rusijoje, Turkijoje ir Kinijoje, prisidengiant, be kita ko, kova su terorizmu (priimant kovos su terorizmu įstatymus, kritinės padėties ir saugumo priemones), skaičiaus, nes dažnai jie turi neigiamą poveikį žmogaus teisėms ir tokiais įstatymais dažnai piktnaudžiaujama imantis represinių veiksmų; primena, kad tokiais teisės aktais neturėtų būti jokiu būdu mažinama erdvė, kurioje pilietinės visuomenės grupės gali veikti; ragina aiškiai pasmerkti tokį piktnaudžiavimą ir pažeidimus;

3.  tvirtai pabrėžia, kad ES yra įsipareigojusi plėtoti BUSP ir visas kitas su išorės aspektu susijusias ES politikos sritis, kurių pagrindas – demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių universalumo ir nedalumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principų ir Jungtinių Tautų chartijoje bei tarptautinėje žmogaus teisių ir humanitarinėje teisėje nustatytų principų propagavimas; pakartoja, kad šie principai taip pat neatsiejami nuo išorės veiksmų, kurių neapima BUSP, ir, be kita ko, nuo vystymosi ir humanitarinės politikos priemonių;

4.  ragina ES institucijas ir valstybes nares veikti laikantis savo įsipareigojimų propaguoti demokratiją ir teisinę valstybę, ginti ir įgyvendinti žmogaus teises ir pagrindines laisves, įskaitant teisę į vystymąsi pasinaudojant bet kokiomis taikiomis priemonėmis, ir ES palaikant santykius su bet kokia trečiąja šalimi, įskaitant strategines partneres, visais lygmenimis sutelkti dėmesį į žmogaus teises;

5.  pakartoja savo raginimą ES valstybėms narėms pačioms rodyti pavyzdį ir laikytis bendros pozicijos remiant žmogaus teisių nedalomumą, tarpusavio priklausomybę, tarpusavio sąsajas ir visuotinumą, visų pirma ratifikuojant visus tarptautinius JT žmogaus teisių dokumentus;

6.  pabrėžia, kad tam, kad ES būtų patikima veikėja išorės santykių srityje, ji turėtų užtikrinti didesnį savo vidaus ir išorės politikos, susijusios su pagarba žmogaus teisėms ir demokratijos vertybėms, suderinamumą (siekiant šio tikslo nepaprastai svarbios yra žmogaus teisių strategijos, kuriomis siekiama propaguoti ir apsaugoti LGBTI asmenų teises) ir siekti sistemingo bei nuoseklaus ir darnaus ES žmogaus teisių politikos įgyvendinimo;

7.  atkreipia dėmesį į ilgalaikį savo įsipareigojimą remti žmogaus teises ir puoselėti demokratines vertybes – tai rodo, be kita ko, kasmetinės Sacharovo premijos už minties laisvę teikimas, Žmogaus teisių pakomitečio darbas, parama demokratijai ir rinkimų stebėjimas, Europos demokratijos fondo veikla, per mėnesines sesijas vykstančios diskusijos ir priimamos rezoliucijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų, taip pat daugybės parlamentinių delegacijų veikla;

8.  reiškia didelį susirūpinimą dėl šiuo metu prieš daugelį žmogaus teisių gynėjų surengiamų išpuolių; ragina ES ir visų pirma vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją priimti politiką, pagal kurią sistemingai ir nedviprasmiškai būtų pasmerkiami žmogaus teisių gynėjų nužudymai ir bet kokie bandymai kokiu nors būdu imtis prieš juos smurto, juos persekioti, jiems grasinti, prie jų priekabiauti, juos įkalinti arba savavališkai suimti, imtis priemonių, kad jie dingtų, taip pat būtų pasmerkiami tie, kurie vykdo ar toleruoja tokius žiaurumus, ir vykdyti intensyvesnę viešąją diplomatinę veiklą siekiant atvirai ir aiškiai remti žmogaus teisių gynėjus, taip pat tais atvejais, kai žmogaus teisių gynėjai liudija daugiašaliuose forumuose; ragina ES parengti šios srities politikos gaires, nes taip stiprinimas ES prioritetų, išdėstytų įvairiose esamose ES gairėse, suderinamumas; ragina ES delegacijas ir valstybių narių diplomatines atstovybes ir toliau aktyviai remti žmogaus teisių gynėjus, visų pirma sistemingai stebint teismo procesus, lankant sulaikytus žmogaus teisių gynėjus kalėjime ir prireikus skelbiant pareiškimus dėl konkrečių atvejų; ragina sukurti veiksmingą pilietinės visuomenės erdvės stebėsenos sistemą ir nustatyti aiškius kriterijus ir rodiklius; primena apie Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės (EDŽTRP ), kuria naudojantis suteikiama skubi tiesioginė finansinė ir materialinė pagalba pavojuje atsidūrusiems žmogaus teisių gynėjams, ir skubios pagalbos fondo, kuriuo pasinaudodamos ES delegacijos gali suteikti tiesioginę ad hoc pagalbą žmogaus teisių gynėjams, kurių gyvybei tiesiogiai gresia pavojus, svarbą;

9.  ragina ES ir valstybes nares skatinti steigti, laikantis Jungtinių Tautų nustatytų Paryžiaus principų, nacionalines žmogaus teisių institucijas, kurioms būtų suteikti pakankami įgaliojimai, ištekliai ir kurios turėtų pakankamai ekspertinių žinių, kad galėtų užtikrinti žmogaus teisių apsaugą ir paisymą;

10.  pabrėžia, kad reikia plėsti Sąjungos ir jos partnerių šalių parlamentinius ryšius palaikant nuoširdų dialogą, grindžiamą abipusiu supratimu ir pasitikėjimu, ir taip siekiant veiksmingai propaguoti žmogaus teises;

ES strateginė programa ir naujasis veiksmų planas žmogaus teisių ir demokratijos srityje

11.  palankiai vertina tai, kad priimtas antrasis ES veiksmų planas žmogaus teisių ir demokratijos srityje (2015–2019), ir primygtinai ragina ES ir valstybes nares visapusiškai, nuosekliai, skaidriai ir laiku įgyvendinti jame numatytus veiksmus ir stiprinti demokratijos rėmimą; pabrėžia, kad reikia ES ir valstybių narių konsensuso ir geresnio koordinavimo siekiant užtikrinti darnų veiksmų plano įgyvendinimą, ir aktyviai skatina valstybes nares prisiimti didesnę atsakomybę, susijusią su veiksmų plano įgyvendinimu ir peržiūra; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų teikti veiksmų plano įgyvendinimo ataskaitas;

12.  pabrėžia, kad, norėdama įgyvendinti antrajame veiksmų plane numatytus plataus užmojo tikslus, ES turi numatyti pakankamai išteklių ir kaupti ekspertines žinias, kalbant apie žmogiškuosius išteklius delegacijose, Komisijoje bei Europos išorės veiksmų tarnyboje (EIVT) ir projektams skiriamas lėšas;

13.  mano, kad laisva pilietinė visuomenė yra vienas iš svarbiausių veiksnių, padedančių apsaugoti ir remti žmogaus teises ir demokratines vertybes, ir todėl yra susirūpinęs dėl to, kad pilietinės visuomenės viešoji erdvė mažėja ir kad žmogaus teisių gynėjai ir žurnalistai vis dažniau užsipuolami visame pasaulyje; palankiai vertina tai, kad į veiksmų planą įtrauktas tikslas reaguoti į grėsmes pilietinės visuomenės erdvei, ir primygtinai ragina ES įgyvendinti nustatytus veiksmus; ragina visas šalis, dalyvaujančias ES išorės veiksmuose, nustatyti ir spręsti žmogaus teisių ir demokratinių laisvių gynimo srities spragų problemas ir intensyviau bendradarbiauti su pilietine visuomene, parlamentais, politinėmis partijomis, vietos valdžios institucijomis ir su regioninėmis bei tarptautinėmis organizacijomis vietose; atkreipia dėmesį į tai, kad veiksmų plane nenustatytas atskiras tikslas skatinti šalis partneres laikytis demokratijos standartų; ragina Komisiją parengti ES paramos demokratijai gaires;

ES metinė ataskaita

14.  palankiai vertina pastangas, dedamas siekiant pagerinti ir padaryti metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos teminę dalį glaustesnę, sistemingesnę ir plačiau prieinamą plačiajai visuomenei; pakartoja savo įsitikinimą, kad būtina sustiprinti metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos taikant objektyvesnį požiūrį, kuriuo remiantis ataskaitoje būtų nurodomi ne tik pasiekimai ir geriausia patirtis, bet ir būtų atkreipiamas dėmesys į labai konkrečius iššūkius ir apribojimus, patiriamus trečiosiose šalyse, taip pat būtų pateikiamos rekomendacijos dėl taisomųjų veiksmų ir informacija apie tai, kokių veiksmų ėmėsi EIVT šiems iššūkiams įveikti; pakartoja, jog mano, kad į metinę ataskaitą įtraukiamos šalių ataskaitos turėtų būti kuo mažiau aprašomojo pobūdžio, atspindėti tai, kaip įgyvendinamos konkrečioms šalims skirtos žmogaus teisių ir demokratijos srities strategijos, ir jose turėtų būti pateikiama ES veiksmų konkrečioje vietoje poveikio apžvalga;

15.  pakartoja savo raginimą teikti sistemingas ir išsamias ataskaitas dėl vykdytų veiksmų, pasiektų rezultatų ir su veiksmais susijusių padarytų politinių išvadų, reaguojant į Parlamento priimtas rezoliucijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų atvejų; primygtinai pabrėžia, kad reikia užtikrinti spartų ir tinkamą atsaką į žmogaus teisių pažeidimus, net ir ankstyvuose žmogaus teisių pažeidimų etapuose; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina EIVT kartu su Žmogaus teisių pakomitečiu vykdomą tolesnę veiklą reaguojant į rezoliucijas, susijusias su diskusijomis dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų atvejų; dar kartą pakartoja savo prašymą, kad būtų teikiami išsamūs Komisijos ir EIVT atsakymai raštu į Parlamento rezoliuciją dėl metinės žmogaus teisių ir demokratijos ataskaitos, nes jie atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant sistemingų ir išsamių tolesnių priemonių, kurių imantis reaguojama į visus Parlamento iškeltus klausimus, taikymą ir parlamentinę kontrolę; pakartoja raginimą vyriausiajai įgaliotinei ir pirmininko pavaduotojai dalyvauti diskusijose su Europos Parlamento nariais dviejuose plenariniuose posėdžiuose per metus: vieną kartą, kai pristatoma ES metinė ataskaita, o kitą kartą, kai pateikiama Parlamento rezoliucija;

ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais

16.  primena, kad didesni ir lankstesni ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais įgaliojimai labai svarbūs siekiant gerinti ES žmogaus teisių ir demokratinių principų propagavimo visame pasaulyje veiklos veiksmingumą, nuoseklumą ir matomumą; pakartoja savo raginimą šiuos įgaliojimus padaryti nuolatiniais; be to, mano, kad ES specialusis įgaliotinis turėtų turėti teisę viešai pasisakyti ir įgaliojimus imtis iniciatyvos, turėtų būti matomesnis visuomenei ir turėti pakankamai išteklių ir atitinkamų ekspertinių žinių;

17.  pabrėžia, kad svarbu sistemingai remti pilietinę visuomenę ir vykdyti tikroviškas ir išsamias konsultacijas su pilietine visuomene rengiant ES specialiojo įgaliotinio vizitus šalyse partnerėse; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina ES specialiojo įgaliotinio tvirtą bendradarbiavimą su žmogaus teisių gynėjais ir pilietine visuomene, įskaitant vietos atstovus, jaunimą ir vaikus, taip pat su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, vykdomą prieš jam išvykstant vizito į šalis partneres, per juos ir po jų, ir pabrėžia, kad labai svarbus yra tęstinis ir dar tvirtesnis bendradarbiavimas šiomis kryptimis ir kad reikia numatyti aiškų ir skaidrų tolesnių veiksmų mechanizmą; visapusiškai pritaria tam, kad ES specialusis įgaliotinis vykdydamas veiklą kaip pagrindiniam savo kadencijos prioritetui daug dėmesio skiria pilietinei visuomenei ir žmogaus teisių gynėjams skirtos atviros erdvės propagavimui ir apsaugai; ragina ES specialųjį įgaliotinį po apsilankymų Parlamentui teikti ataskaitas; apgailestauja dėl to, kad su ES specialiojo įgaliotinio veikla ir jos poveikiu galima tik iš dalies susipažinti peržiūrint metinę žmogaus teisių ataskaitą, jo „Twitter“ paskyrą ir prieinamas pasakytas kalbas; taip pat apgailestauja, kad nėra nei oficialios informacijos apie jo veiklą, planus, nei pažangos ataskaitų ar apžvalgų;

18.  ragina ES specialųjį įgaliotinį ir toliau nuolat remti ES žmogaus teisių srities prioritetus ir gerinti ES bendradarbiavimą su visomis atitinkamomis regioninėmis ir tarptautinėmis žmogaus teisių organizacijomis ir mechanizmais; ragina Tarybą kaip bendrąjį principą patvirtinti sistemingo bendradarbiavimo su ES specialiuoju įgaliotiniu įtraukimo į būsimų ES specialiųjų įgaliotinių, skiriamų pagal geografinę teritoriją, įgaliojimus praktiką;

Konkrečioms šalims skirtos žmogaus teisių ir demokratijos srities strategijos ir ES delegacijų vaidmuo

19.  palankiai vertina tai, kad į konkrečioms šalims skirtas žmogaus teisių ir demokratijos srities strategijas įtrauktas demokratijos aspektas, nes tai būtinas bet kokios išsamios žmogaus teisių ir demokratijos padėties šalyse partnerėse analizės elementas;

20.  pakartoja, kad į konkrečioms šalims skirtas žmogaus teisių ir demokratijos srities strategijas svarbu atsižvelgti visais politikos konkrečių trečiųjų šalių atžvilgiu formavimo lygmenimis, be kita ko, rengiant aukšto lygio politinius dialogus, dialogus žmogaus teisių klausimais, šalių strateginius dokumentus ir metines veiksmų programas;

21.  pakartoja, kad konkrečioms šalims skirtos žmogaus teisių ir demokratijos srities strategijos turėtų derėti su ES veiksmais, kuriuos reikia įgyvendinti kiekvienoje šalyse atsižvelgiant į konkrečią padėtį, ir kad šiose strategijose turėtų būti nurodyti išmatuojami pažangos rodikliai ir numatytos galimybės juos pakoreguoti, jei reikia; pažymi, kad reikia nuolat vertinti konkrečioms šalims skirtas žmogaus teisių ir demokratijos srities strategijas; ragina toliau gerinti ES delegacijų, valstybių narių ambasadų ir ES institucijų bendradarbiavimą, komunikaciją ir informacijos mainus, kai rengiamos ir įgyvendinamos konkrečioms šalims skirtos žmogaus teisių ir demokratijos srities strategijos; pakartoja savo reikalavimą, kad Europos Parlamento nariams būtų suteiktos galimybės susipažinti su konkrečioms šalims skirtomis žmogaus teisių ir demokratijos srities strategijomis ir gauti informaciją apie tai, kaip ES įgyvendina šias strategijas, ir kad šios strategijos būtų pateiktos tokia forma, kad EP nariai galėtų tinkamai vykdyti savo priežiūros pareigas;

22.  pabrėžia, jog reikia įgyvendinti darnią ir matomą ES politiką pilietinės visuomenės klausimu, ir pažymi, kad reikia aiškesnio supratimo apie tai, kaip naudojama viešoji diplomatija; skatina skelbti konkrečioms šalims skirtas žmogaus teisių ir demokratijos srities strategijas ir veiksmų planus, užtikrinti veiksmingą grįžtamąjį ryšį, tolesnes priemones reaguojant į konkrečius atvejus ir dalijimąsi informacija;

23.  palankiai vertina tai, kad visose ES delegacijose paskirti kontaktiniai asmenys žmogaus teisių ir (arba) lyčių lygybės klausimais, ir primena rekomendaciją vyriausiajai įgaliotinei ir pirmininko pavaduotojai ir EIVT parengti aiškias kontaktinių asmenų žmogaus teisių klausimais funkcijų ir veiklos gaires; primygtinai ragina, kad kontaktinių asmenų žmogaus teisių klausimais veiklą taip pat paremtų valstybių narių diplomatinis personalas; prašo, kad kontaktinių asmenų žmogaus teisių klausimais veikla būtų nepriklausoma ir laisva nuo trečiųjų šalių nacionalinių valdžios institucijų politinio kišimosi ir priekabiavimo, visų pirma jiems palaikant ryšius su žmogaus teisių aktyvistais ir pilietine visuomene; primygtinai pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti visų ES delegacijų darbuotojų mokymus apie ES žmogaus teisių gairių turinį;

24.  džiaugiasi dėl didesnio 2014–2020 m. Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės (EDŽTRP) biudžeto ir supaprastintų procedūrų ir ragina per laikotarpio vidurio peržiūrą numatytas EDŽTRP lėšas išlaikyti iki dabartinės daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio pabaigos; pakartoja, kad reikia siekti didesnio įvairių ES finansavimo priemonių derėjimo ir papildomumo ir užtikrinti, kad toks sustiprinimas būtų taikomas visoms priemonėms, kuriomis naudojamasi žmogaus teisėms propaguoti;

25.  ragina kasmet patvirtinti metines EDŽTRP veiksmų programas, o ne ( kaip neseniai padaryta) dvimetę (2016–2017) programą, kad būtų užtikrintas kuo didesnis lankstumas reaguojant į besikeičiančią padėtį ir optimalus papildomumas kitų ES išorės finansavimo priemonių atžvilgiu;

Dialogas ir konsultacijos žmogaus teisių klausimais

26.  dar kartą pakartoja, kad remia žmogaus teisėms skirtus dialogus, ir pripažįsta, kad jie gali būti veiksminga dvišalio įsipareigojimo ir bendradarbiavimo priemonė, jei pagal juos sudaroma galimybė partneriams diskutuoti esminiais klausimais ir skelbti prasmingus politinius pranešimus, jei orientuojamasi į rezultatus ir imamasi nuoseklių tolesnių priemonių, o ne tik paprasčiausiai keičiamasi informacija apie geriausią patirtį ir problemas; ragina ES į visus dialogus žmogaus teisių klausimais sistemingai įtraukti diskusijas apie moterų ir vaikų teisių padėtį;

27.  pripažįsta, kad svarbu palaikyti dialogus konkrečiais žmogaus teisių klausimais ir su tomis šalimis, kuriose esama didelių žmogaus teisių problemų; vis dėlto pabrėžia, kad ES turi padaryti aiškias politines išvadas, kai šie dialogai žmogaus teisių klausimais neatneša teigiamų rezultatų; perspėja, kad aukšto lygio politiniuose dialoguose diskusijos žmogaus teisių klausimais nebūtų nepaliekamos nuošalyje;

28.  primygtinai tvirtina, kad diskusijos apie žmogaus teises niekada negali būti laikomos menkesnėmis už kitus aukšto lygio politinių diskusijų interesus; pakartoja raginimą EIVT sukurti žmogaus teisių dialogų peržiūros mechanizmą siekiant, kad juos būtų galima pagerinti; yra įsitikinęs, kad tais atvejais, kai tokie dialogai nuolat nepavyksta, reikėtų naudoti kitas priemones, kuriomis būtų skatinama žmogaus teisių pažanga atitinkamoje šalyje;

29.  ragina EIVT toliau sistemingai nuosekliai rengti parengiamuosius dialogus su pilietine visuomene, be kita, ko, ir vietos lygmeniu ir siekti, kad jie tiesiogiai peraugtų į dialogus žmogaus teisių klausimais; pabrėžia, jog labai svarbu, kad vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja ir EIVT dialoguose žmogaus teisių klausimais primintų konkrečius žmogaus teisių gynėjų atvejus; ragina EIVT sistemingai imtis tolesnių veiksmų vykdant įsipareigojimus, prisiimtus dialoguose žmogaus teisių klausimais, ir sistemingai rengti informacinius susitikimus su pilietinės visuomenės organizacijomis;

ES žmogaus teisių gairės

30.  palankiai vertina ES žmogaus teisių gaires kaip vertingą ES užsienio politikos žmogaus teisių klausimais priemonę, kuri yra ir praktinės gairės ES delegacijoms ir valstybių narių diplomatinėms atstovybėms; pakartoja raginimą daugiau neatidėliojant priimti naujas ES vaiko teisių propagavimo ir apsaugos gaires;

31.  tvirtai pabrėžia, kad svarbu nuolat vertinti šių gairių įgyvendinimą vadovaujantis aiškiais rodikliais; primygtinai ragina Komisiją atlikti ir paskelbti nuodugnų vertinimą, kaip ES delegacijos ir valstybių narių diplomatinės atstovybės įgyvendina gaires visose trečiosiose šalyse, kad būtų galima nustatyti ir pašalinti galimus įgyvendinimo skirtumus ir spragas; mano, kad, siekiant užtikrinti tinkamą šių gairių įgyvendinimą, reikalingas sistemingas ir veiksmingas EIVT ir ES delegacijų darbuotojų mokymas;

Kova su visų formų diskriminacija

32.  griežčiausiai smerkia visų formų diskriminaciją, įskaitant diskriminaciją dėl rasės, odos spalvos, lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, kalbos, kultūros, religijos ar tikėjimo, socialinės kilmės, kastos, gimimo aplinkybių, amžiaus, negalios ar bet kokios kitos padėties; pakartoja raginimą vykdyti aktyvesnę ES politiką ir diplomatiją siekiant panaikinti bet kokią diskriminaciją ir pasinaudoti kiekviena proga pareikšti didelį ES susirūpinimą dėl tokios diskriminacijos atvejų; taip pat ragina ES toliau skatinti ratifikuoti ir visapusiškai įgyvendinti visas atitinkamas JT konvencijas, pavyzdžiui, Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo ar JT neįgaliųjų teisių konvenciją; palankiai vertina EIVT darbą rengiant kovos su diskriminacija vadovą;

Bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijos ir operacijos

33.  primena ES įsipareigojimą integruoti žmogaus teisių ir lyčių lygybės aspektus į bendros saugumo ir gynybos politikos misijas, vadovaujantis svarbiomis JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis 1325 ir 1820 dėl moterų, taikos ir saugumo, ir neseniai priimta JT Saugumo Tarybos rezoliucija 2242, kuriose pažymima, kad moterys yra centrinis visų pastangų, dedamų siekiant įveikti pasaulinius iššūkius, elementas; atsižvelgdamas į tai, dar kartą ragina ES ir valstybes nares, vykstant tvaraus susitaikymo procesui, remti sistemingą moterų dalyvavimą, nes tai gyvybiškai svarbus taikos proceso elementas; atsižvelgdamas į tai, ragina ES tarptautiniu lygiu siekti, kad būtų pripažįstama pridėtinė vertė, kurią teikia moterų dalyvavimas užkertant kelią konfliktams ir juos įveikiant, taip pat vykdant taikos kūrimo operacijas, teikiant humanitarinę pagalbą ir vykdant atstatymą po konfliktų;

34.  pabrėžia, kad BSGP yra ne tik Europos saugumo užtikrinimo priemonė, o yra ir ES užsienio politikos priemonių dalis, todėl ja turi būti naudojamasi siekiant sustiprinti žmogaus teisių ir demokratijos rėmimą trečiosiose šalyse;

35.  skatina tolimesnę Europos karinę integraciją siekiant gerinti Europos ginkluotųjų pajėgų parengtį ir lankstumą, kad jos galėtų reaguoti grėsmės ir sunkių žmogaus teisių pažeidimų, genocido ar etninio valymo atvejais; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad sąvoka „pareiga apsaugoti“ turėtų būti konsoliduota į tarptautinę teisę ir kad ES, kaip vertybių bendrija, turėtų imtis iniciatyvų ir prasmingų veiksmų siekdama apsaugoti civilius gyventojus taip pat tais atvejais, kai jiems kyla grėsmė savo valstybėje;

36.  pabrėžia, kad neteisėtas migrantų įvežimas yra susijęs su prekyba žmonėmis ir yra didelis žmogaus teisių pažeidimas; primena, kad tokios BSGP misijos, kaip antai, Europos Sąjungos vadovaujamų karinio laivyno pajėgų operacija Viduržemio jūros regione „Sophia“ (EURONAVFOR MED), yra veiksmingas kovos su neteisėtu migrantų įvežimu būdas; ragina Sąjungą tęsti ir dar intensyviau vykdyti tokias operacijas;

37.  ragina Užsienio reikalų tarybą ir vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją prašyti, kad ES misijų vadovai ir atitinkami ES atstovai (ES civilinių operacijų vadovai, ES karinių operacijų vadai ir ES specialieji įgaliotiniai) teiktų ataskaitas apie šiurkščius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, ir propaguoti elgesio kodeksą, susijusį su Saugumo Tarybos veiksmais prieš genocidą, nusikaltimus žmoniškumui arba prieš karo nusikaltimus, įpareigojant JT valstybes nares remti Saugumo Tarybos veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią tokiems nusikaltimams arba juos nutraukti; ragina įtraukti vaikų apsaugos politiką į visas ES civilines ir karines operacijas, susijusias su vaikais;

38.  prašo, kad ES stiprintų savo bendradarbiavimą su JT formuojant bendrą strateginę saugumo viziją, grįstą, viena vertus, nauja Visuotine ES užsienio ir saugumo politikos strategija ir, antra vertus, JT vykdoma savo taikos operacijų ir taikos kūrimo struktūros peržiūra; primygtinai teigia, kad turi būti bendradarbiaujama su JT stiprinant regioninių ir subregioninių organizacijų vaidmenį ir pajėgumus taikos palaikymo, konfliktų prevencijos, civilinių ir karinių krizių valdymo ir konfliktų sprendimo srityse ir kad BSGP naudojimo remiant JT operacijas procedūros turėtų būti plėtojamos toliau, be kita ko, dislokuojant ES kovines grupes arba stiprinant pajėgumus ir įgyvendinant saugumo sektoriaus reformų iniciatyvas, kartu integruojant žmogaus teisių ir lyties aspektus į misijų darbą ir operacijas;

Daugiašalis įsipareigojimas dėl žmogaus teisių

39.  tvirtai pakartoja, kad žmogaus teisės, įtvirtintos JT konvencijose, yra visuotinės, nedalomos, viena nuo kitos priklausomos ir tarpusavyje susijusios, kaip susitarta 1993 m. Vienos deklaracijoje ir veiksmų programoje, ir kad reikia užtikrinti šių teisių paisymą; primena Sąjungos įsipareigojimą propaguoti ir plėtoti tarptautinę teisę Jungtinėse Tautose; pabrėžia, jog svarbu, kad valstybės narės ratifikuotų visas JT nustatytas tarptautines žmogaus teisių priemones, įskaitant įtvirtintas Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte, ir ypač fakultatyviniame protokole, kuriuo nustatomi skundų teikimo ir tyrimų mechanizmai, vadovaujantis ES sutarties 21 straipsniu;

40.  pabrėžia, jog reikia, kad ES prisiimtų vadovaujamą vaidmenį spartinant JT reformas, siekiant didinti taisyklėmis grindžiamos daugiašalės sistemos poveikį bei galią ir užtikrinti veiksmingesnę žmogaus teisių apsaugą ir pažangą tarptautinės teisės srityje; be to, pakartoja, jog svarbu užtikrinti, kad ES aktyviai ir nuosekliai dalyvautų su visais JT žmogaus teisių mechanizmais, visų pirma su Trečiuoju komitetu, Generaline Asamblėja (JT GA) ir JT ŽTT, susijusioje veikloje, kad padidintų savo patikimumą; remia EIVT, ES delegacijų Niujorke ir Ženevoje ir valstybių narių pastangas toliau didinti ES žmogaus teisių srities veiksmų nuoseklumą JT lygmeniu; ragina ES aktyviau taikyti tarpregioninių iniciatyvų praktiką ir inicijuoti ir bendrai remti rezoliucijas, taip pat atidžiai laikytis JT visuotinio periodinio vertinimo procedūros; smerkia tai, kad vietas JT ŽTT dažnai užima šalys, kuriose, kaip įrodyta, įvykdyta sunkių žmogaus teisių pažeidimų, ir ragina ES valstybes nares viešai skelbti jų balsus JT ŽTT; atsižvelgdamas į tai, ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad vienoda teisių svarba būtų atspindėta joms balsuojant, ir balsuoti dėl JT ŽTT rezoliucijų remiantis turiniu, o ne šių tekstų autoriais; atkreipia dėmesį į nuolatinio ES atstovavimo visuose daugiašaliuose forumuose ir didesnio ES veiksmų matomumo svarbą ir poreikį;

41.  ragina ES skirti ypatingą dėmesį ginčytinoms teritorijoms savo rytinėse kaimyninėse šalyse, kuriose maždaug penki milijonai žmonių gyvena be realios žmogaus teisių apsaugos ir teisės kreiptis į teismą; ragina ES įtraukti šį klausimą į dvišalės sprendimų su atitinkamomis valstybėmis darbotvarkės prioritetus ir naudotis visomis turimomis priemonėmis, kad būtų remiami konkretūs sprendimai, siekiant paspartinti žmogaus teisių laikymąsi, ir remti žmogaus teisių gynėjų darbą šiuose subjektuose;

Laisvos erdvės pilietinės visuomenės veiklai propagavimas ir parama žmogaus teisių gynėjams

42.  griežtai smerkia visus išpuolius, bauginimus, areštus, žudymus, priekabiavimo atvejus ar represijas, vykdomus prieš prokurorus, teisėjus, mokslininkus ir žurnalistus arba bet kurios kitos profesijos atstovus, kurių nepriklausomumas ir profesinė laisvė yra būtini siekiant stiprinti demokratinę visuomenę;

43.  apgailestauja dėl to, kad daugėja išpuolių prieš aplinkosaugos ir žmogaus teisių gynėjus visame pasaulyje; griežtai smerkia nebaudžiamumą jų nužudymų atžvilgiu ir ragina EIVT reikalauti, kad atsakingi asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

44.  griežtai smerkia tai, kad daugelis pasaulio šalių neseniai priėmė griežtus NVO įstatymus, kuriais susilpninama pilietinė visuomenė ir kurie taikomi savavališkai, skiriant bausmes, įskaitant NVO, ypač gaunančių užsienio viešąsias lėšas, darbuotojų laisvės atėmimą, turto įšaldymą ir draudimą naudotis įvairiomis priemonėmis;

45.  griežtai smerkia tai, kad valdžios institucijos nustato draudimus keliauti kaip priemonę siekiant įbauginti ir nutildyti nepriklausomus žmogaus teisių gynėjus ir aktyvistus, taip pat teisininkus ir žurnalistus, ir pabrėžia, kad šios priemonės dažnai taikomos savavališkai ir be teisėtų priežasčių;

46.  pabrėžia ES delegacijų vaidmenį patvirtinant ir propaguojant nepaprastai svarbų pilietinės visuomenės vaidmenį užtikrinant demokratiją ir kuriant aplinką, kurioje sudaromos galimybės pilietinei visuomenei, reikalaujant kuo didesnio skaidrumo ir įtraukties šioms delegacijoms bendradarbiaujant su pilietinės visuomenės organizacijomis ir žmogaus teisų gynėjais; vis dėlto apgailestauja, kad po dešimties metų nuo ES gairių dėl žmogaus teisių gynėjų patvirtinimo visų ES delegacijų interneto svetainėse vis dar nepateikiama žmogaus teisių kontaktinių punktų ir ryšių su žmogaus teisių gynėjais palaikymo pareigūnų kontaktinė informacija;

47.  ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją bei ES užsienio reikalų ministrus reguliariai įtraukti į Užsienio reikalų tarybos darbotvarkę diskusiją apie ES pastangas siekti, kad būtų išlaisvinti žmogaus teisių gynėjai, pagalbos teikėjai, žurnalistai, politiniai aktyvistai ir kt., ir organizuoti viešą kasmetinį Užsienio reikalų tarybos susitikimą numatant darbotvarkę, į kurią būtų įtraukti klausimai apie laisvos erdvės pilietinės visuomenės veiklai mažėjimą ir žmogaus teisių gynėjų įkalinimą, taip pat visais atvejais nagrinėti šiuos klausimus su atitinkamais partneriais, įskaitant klausimus, minimus Parlamento rezoliucijose, susijusiose su diskusijomis apie žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimo atvejus;

48.  ragina tarptautinę bendruomenę patraukti atsakomybėn politinius lyderius, kai jie struktūriniu būdu piktnaudžiauja policijos ir karinėmis pajėgomis siekdami nutildyti protestus prieš jų (tolesnį) vadovavimą;

Migrantai, pabėgėliai, prieglobsčio prašytojai ir šalies viduje perkelti asmenys (ŠVPA)

49.  reiškia savo solidarumą su pabėgėliais ir migrantais, kurių daugelis kenčia dėl sunkių žmogaus teisių pažeidimų, būdami konfliktų, valdymo klaidų ir prekybos žmonėmis tinklų aukomis; smerkia tai, kad Viduržemio jūroje žūsta labai daug žmonių; yra itin susirūpinęs dėl pabėgėlių, neteisėtų migrantų ir prieglobsčio prašytojų patiriamų žmogaus teisių pažeidimų jiems keliaujant į Europą skaičiaus didėjimo; atkreipia dėmesį į tai, kad moterys ir vaikai pabėgėliai, prieglobsčio prašytojai ir dokumentų neturintys migrantai yra ypač pažeidžiami keliaudami migrantų maršrutais ir pačioje ES; ragina nedelsiant nustatyti priemones, kuriomis būtų padidintas migracijos politikos suderinamumas, ir pabrėžia, kad, siekiant rasti tvarius, ilgalaikius ir nuoseklius, tarptautiniais žmogaus teisių standartais ir principais pagrįstus sprendimus šalinant pagrindines pabėgėlių krizės priežastis, reikalingas holistinis požiūris; pabrėžia, kad reikia būti solidariems siekiant apsaugoti migrantus ir pabėgėlius, laikantis žmogaus teisėmis pagrįstos ES politikos; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu atskirti pabėgėlius ir migrantus;

50.  atkreipia dėmesį į tai, kad konfliktai, karai, valdymo trūkumai ir nepakankama pagarba žmogaus teisėms bei demokratijai yra pagrindinės migracijos ir perkėlimo priežastys; pabrėžia, kad priimančiosios šalys turėtų visapusiškai užtikrinti prieigą prie nemokamo kokybiško valstybinio išsilavinimo bei sveikatos priežiūros paslaugų, be kita ko, susijusių su lytine ir reprodukcine sveikata ir teisėmis, ir prieigą prie darbo rinkos ir būsto, kuris atitiktų pabėgėlių poreikius; pabrėžia, kad pagrindinis integracijos aspektas yra migrantų ir pabėgėlių noras integruotis, taip pat atitinkama gerovės politika; ragina ES dėti daugiau pastangų remiant Libaną ir Jordaniją, kurios priglaudžia beprecedentį skaičių pabėgėlių, kurie dažnai susiduria su įvairialypėmis grėsmėmis;

51.  pabrėžia, jog reikia stiprinti bendradarbiavimą su kilmės ir tranzito šalimis, siekiant palengvinti struktūruotą migracijos srautų valdymą ir veiksmus, kuriais šalinamos esminės emigracijos priežastys; pabrėžia, kad nepaprastai svarbu kovoti su grupuotėmis, kurios užsiima neteisėtu migrantų gabenimu; pažymi, kad ES turi skatinti atitinkamas šalis pasirašyti Palermo protokolą dėl kovos su neteisėtu migrantų gabenimu; primena Valetos aukščiausiojo lygio susitikime sutartus įsipareigojimus;

52.  pabrėžia, kad reikia nedelsiant parengti ir pradėti taikyti išsamią, nuoseklią ir gerai suderintą bendrą Europos prieglobsčio sistemą, pagal kurią valstybės narės pasidalintų atsakomybę;

53.  ragina ES ir valstybes nares užtikrinti visapusišką lėšų, skiriamų trečiosioms šalims siekiant bendradarbiavimo migracijos srityje, skaidrumą ir pranešti apie apsaugos priemones, nustatytas siekiant užtikrinti, kad toks bendradarbiavimas nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai naudingas saugumo, policijos ir teisingumo sistemoms, susijusioms su žmogaus teisių pažeidimais;

54.  pripažįsta, kad neseniai pateiktas Komisijos pasiūlymas dėl saugių kilmės šalių Sąjungos sąrašo, kuriuo iš dalies keičiama Prieglobsčio procedūrų direktyva;

55.  mano, kad, siekiant didinti readmisijos veiksmingumą ir užtikrinti nuoseklų grąžinimą Europos lygmeniu, turės būti priimti nauji ES readmisijos susitarimai ir pirmenybė turės būti teikiama jiems, o ne dvišaliams valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimams;

56.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad Grąžinimo direktyva būtų įgyvendinama laikantis procedūrų, standartų ir pagrindinių žmogaus teisių, nes tai padėtų ES užtikrinti žmogišką ir orų elgesį su grąžinamais asmenimis, nepažeidžiant negrąžinimo principo; ragina ES ir valstybes nares ypatingą dėmesį skirti atvejams, susijusiems su prieglobsčio prašymais dėl galimo politinio persekiojimo, siekiant užkirsti kelią asmenų, kurių žmogaus teisės galėtų būti pažeidžiamos jų kilmės arba trečiosiose šalyse, grąžinimui;

57.  pakartoja savo raginimą ES užtikrinti, kad visi bendradarbiavimo migracijos srityje ir readmisijos susitarimai su ES nepriklausančiomis valstybėmis atitiktų tarptautinę žmogaus teisių ir pabėgėlių teisę bei tarptautinę jūrų teisę, taip pat ES principus ir vertybes; ragina valstybes nares paisyti tarptautinio negrąžinimo principo, laikantis tarptautinės teisės nuostatų; prašo tokiu būdu integruoti stebėsenos mechanizmus, kad būtų galima įvertinti bendradarbiavimo migracijos srityje su ES nepriklausančiomis valstybėmis ir sienų kontrolės priemonių poveikį žmogaus teisėms; primygtinai reikalauja žmogaus teises integruoti į visą FRONTEX vykdomą veiklą ir stebėti, kaip jų laikomasi; prašo ES aktyviai dalyvauti diskusijose dėl termino „pabėgėlis dėl klimato kaitos“, įskaitant galimą teisinę šio termino apibrėžtį tarptautinėje teisėje;

58.  be to, ragina nustatyti sąlygą, kad šie susitarimai galėtų būti sustabdyti, kol šalys veiksmingai nesuteiks pakankamų garantijų dėl atskiro prieglobsčio prašymų nagrinėjimo ir apskritai migrantų, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių žmogaus teisių paisymo;

59.  primena, kad Europos ir tarptautiniuose vandenyse reikia laikytis negrąžinimo principo, kaip patvirtino Europos Žmogaus Teisių Teismas ir įtvirtinta galiojančiuose ES teisės aktuose; primena įsipareigojimą plėtoti tinkamus teisėtos ir saugios migracijos būdus tuo pačiu metu geriau apsaugant ES išorės sienas; ragina ES ir labiau išsivysčiusias trečiąsias šalis pasirašyti partnerystės susitarimus su kitomis valstybėmis siekiant sudaryti palankesnes sąlygas šeimų susijungimui ir judumui bet kokios kvalifikacijos asmenims, įskaitant žemiausios kvalifikacijos darbuotojus;

60.  ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti ES priimtą bendrą prieglobsčio dokumentų rinkinį ir bendrus migracijos teisės aktus bei laikytis jų nuostatų, visų pirma apsaugoti pažeidžiamus prieglobsčio prašytojus, kaip antai vaikai, moterys, pagyvenę ir LGBTI asmenys, nuo smurto ir diskriminacijos vykdant prieglobsčio procedūras ir, siekiant užtikrinti tinkamas ir praktiškas procedūras, rengti tinkamus mokymus valstybėms narėms; ragina valstybes nares dalyvauti perkėlimo programose, sudarant galimybes šeimoms vėl susijungti ir suteikiant humanitarines vizas; pabrėžia, kad siekiant spartaus perkėlimo įsipareigojimų vykdymo svarbu šalinti administracines ir politines kliūtis; supranta, jog būtina vykdyti saugų asmenų, kurių atveju atlikus individualų jų prašymo suteikti prieglobstį vertinimą nustatoma, kad jie negali pretenduoti į apsaugą Sąjungoje, grąžinimą;

61.  yra ypač susirūpinęs dėl didėjančio pabėgėlių vaikų skaičiaus ir dėl nelydimų, dingusių arba atskirtų vaikų padėties; primygtinai ragina valstybes nares absoliučią pirmenybę teikti tam, kad nelydimi nepilnamečiai greitai susijungtų su savo šeimos nariais; pabrėžia, kad svarbu suteikti vaikams galimybę naudotis sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugomis pagal ES programas, taip siekiant kovoti su pagrindinėmis migracijos priežastimis; ragina valstybes nutraukti vaikų sulaikymą, taip pat vykdant visas procedūras atsižvelgti į vaiko interesus ir užtikrinti vaikų apsaugą pagal tarptautinę teisę; pabrėžia, kad svarbu skirti tinkamų išteklių pabėgėlių ir migrantų vaikų apsaugai nuo smurto, išnaudojimo ir prievartos; ragina Komisiją užtikrinti, kad nelydimi nepilnamečiai nedingtų, ir parengti strategiją, kuria būtų siekiama ateityje išvengti nelydimų nepilnamečių migrantų dingimo ES teritorijoje ir sužinoti dingusių vaikų buvimo vietą;

62.  pripažįsta, kad LGBTI prieglobsčio prašytojams kelionės metu ir atvykus į šalį, kurioje jie prašo prieglobsčio, dažnai gresia papildomas pavojus – jie gali patirti priekabiavimą, atskirtį, seksualinį smurtą ar kitų formų smurtą; primena, kad kai kuriose šalyse, kurios laikomos „saugiomis“ prieglobsčio prašytojams, LGBTI asmenys yra diskriminuojami ar jose net kriminalizuojamas homoseksualumas; pabrėžia, kad pažeidžiamoms grupėms reikia papildomų apsaugos priemonių, ir ragina valstybes užtikrinti, kad LGBTI pabėgėliai būtų apsaugoti, kaip to reikalaujama pagal tarptautinę humanitarinę teisę;

63.  pabrėžia, kad svarbu investuoti į prevencines priemones, visų pirma kuriant integracijos ir socialinės įtraukties strategijas; pabrėžia, kad reikia įgyvendinti konkrečias programas, skirtas grįžtančių asmenų deradikalizavimui ir reintegracijai;

64.  atkreipia dėmesį į probleminę padėtį pabėgėlių Sirijos kaimyninėse valstybėse atžvilgiu ir mano, jog svarbu, kad ES darytų viską, ką gali, siekdama užtikrinti, kad šiose šalyse pabėgėliams būtų garantuotos tinkamos gyvenimo sąlygos, ypač prieiga prie sveikatos priežiūros, švietimo paslaugų ir užimtumo galimybių;

65.  atkreipia dėmesį į itin blogą šalies viduje perkeltų asmenų (ŠVPA) padėtį, ypač į didžiulį ŠVPA skaičių Irake ir Sirijoje, taip pat augantį ŠVPA skaičių Ukrainoje – 2015 m. iš viso buvo 1,4 mln. ŠVPA; pabrėžia, kad pagal programas, skirtas pabėgėliams regione, reikia pripažinti bei įtraukti ir galimą ŠVPA likimą; ragina Komisiją, valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę imtis veiksmų siekiant pagerinti jų padėtį vietoje ir užtikrinti, kad perkeltieji asmenys turėtų prieigą prie būsto, maisto, sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugų;

66.  primena, kad, Šalies viduje perkeltų asmenų padėties stebėsenos centro (angl. IDMC) duomenimis, vien 2015 m. dėl gaivalinių nelaimių buvo perkelta 19,3 mln. asmenų; primena, kad šie perkėlimai daugiausia susiję su pietiniais regionais; pabrėžia, kad 85 proc. šių perkėlimų vyksta besivystančiose šalyse ir daugiausia vienos šalies arba šalies regiono viduje;

Prekyba žmonėmis

67.  ragina imantis ES išorės politikos priemonių pirmenybę teikti kovai su prekyba žmonėmis sprendžiant klausimus, susijusius su šio reiškinio paklausos ir pasiūlos aspektais, skirti ypatingą dėmesį nukentėjusiųjų apsaugai ir stiprinti komunikaciją ir bendradarbiavimą su atitinkamais subjektais kovos su prekyba žmonėmis srityje; pakartoja, kad visos valstybės narės turi įgyvendinti Direktyvą 2011/36/ES ir Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategiją;

68.  primena, kad nusikaltėlių tinklai naudojasi didėjančiu migracijos spaudimu, saugios migracijos galimybių trūkumu ir migrantų bei pabėgėlių, ypač moterų, merginų ir vaikų, pažeidžiamumu ir juos naudoja neteisėto gabenimo, prekybos žmonėmis, vergovės ir seksualinio išnaudojimo tikslais;

69.  primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares atkreipti dėmesį į tai, kad reikia nustatyti, kurie pabėgėliai ir migrantai yra nukentėję nuo prekybos žmonėmis arba pažeidimų ir prievartos neteisėtai juos gabenant; atsižvelgdamas į tai, ragina rengti sienos apsaugos pareigūnų mokymus, kad būtų užtikrintas tikslus nukentėjusių asmenų tapatybės nustatymas, – tai labai svarbu siekiant, kad šie asmenys galėtų pasinaudoti jiems teisiškai priklausančiomis teisėmis;

70.  teigiama vertina tai, kad padidinti ištekliai operacijoms „Triton“ ir „Poseidon“; pažymi, kad inicijuota Europos Sąjungos karinė operacija Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje (EUNAVFOR MED operacija SOPHIA) prieš neteisėtai žmones gabenančius asmenis ir prekiautojus žmonėmis Viduržemio jūros regione, ir pritaria Sąjungos išorės sienų valdymo stiprinimui;

71.  ragina ES ir jos valstybes nares ratifikuoti ir įgyvendinti Tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos;

Vystymosi, demokratijos ir žmogaus teisių sąsajos

72.  reiškia didelį susirūpinimą dėl kai kuriose pasaulio dalyse augančio itin didelio skurdo ir nelygybės, kurie trukdo visapusiškai naudotis visomis žmogaus teisėmis; mano, kad pagarba žmogaus teisėms ir teisei į vystymąsi yra neatsiejamai susijusios; pabrėžia, kad žmogaus teisių, įskaitant socialines ir ekonomines teises, paisymas, lyčių lygybė, geras valdymas, demokratijos ir teisinės valstybės puoselėjimas, taika ir saugumas yra būtinos sąlygos siekiant panaikinti skurdą ir nelygybę;

73.  palankiai vertina Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.; pabrėžia, kad ES vystomojo bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis tikslas turėtų būti tarptautinės aplinkos, palankios socialinių ir ekonominių teisių įgyvendinimui, sukūrimas, ir ragina įgyvendinti 1986 m. JT deklaraciją dėl teisės į vystymąsi; primena, jog siekiant, kad būtų laikomasi žmogaus teisių, nepaprastai svarbus politikos suderinamumo vystymosi labui principas, įtvirtintas SESV 208 straipsnyje; ragina ES užtikrinti, kad naudojant reikiamas gaires, atliekant poveikio vertinimus ir taikant stebėsenos bei ataskaitų teikimo mechanizmus ES ir jos valstybių narių politikoje būtų konkrečiai įgyvendinamas politikos suderinamumas vystymosi labui; mano, kad politikos suderinamumo vystymosi labui, kaip įtvirtinta SESV 208 straipsnyje, įgyvendinimas ir aiškiai apibrėžtų rezultatų sistemos visose ES priemonėse bei žmogaus teisių mechanizmuose yra itin svarbūs siekiant įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m., užtikrinti marginalizuotų ir pažeidžiamų grupių įtrauktį, taip pat integruoti žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį; primygtinai ragina įgyvendinant teisėmis grindžiamą požiūrį didinti visų ES išorės politikos sričių ir priemonių nuoseklumą ir koordinavimą; ragina valstybes nares imtis veiksmų neviršijant savo įgaliojimų ir laikantis vystymosi srityje prisiimtų įsipareigojimų bei ES politikos priemonių šioje srityje; ragina Komisiją atlikti teisėmis grindžiamo požiūrio įgyvendinimo priemonių rinkinio naudojimo delegacijose vertinimą ir pateikti Parlamentui šio vertinimo apžvalgą;

74.  primena, kad teisėmis grindžiamas požiūris įtrauktas į ES vystymosi politiką, kuria siekiama integruoti žmogaus teisių principus į ES operatyvinę veiklą vystymosi srityje, apimant susitarimus tiek būstinėse, tiek vietoje, kad žmogaus teisių bei vystomojo bendradarbiavimo veikla būtų sinchronizuota; ragina, kad tarp mūsų partnerių, įskaitant vietos valdžios institucijas, pilietinę visuomenę ir privatųjį sektorių, būtų plačiau skleidžiamas teisėmis grindžiamo požiūrio įgyvendinimo priemonių rinkinys ir Komisija atidžiai stebėtų jo įgyvendinimą;

75.  laikosi nuomonės, kad visų asmenų žmogaus teisės privalo būti įtrauktos į visus Darbotvarkės iki 2030 m. tikslus ir uždavinius; ragina nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis nustatyti įtraukią ir teisėmis grindžiamą darnaus vystymosi tikslų rodiklių, kuriais atsižvelgiama į žmogaus teises, sistemą siekiant užtikrinti itin didelį skaidrumą ir atskaitomybę šiuo klausimu, kad vystymuisi skirti ištekliai iš tiesų pasiektų žmones, kuriems reikia pagalbos;

76.  dar kartą tvirtina, kad reikia nedelsiant tinkamai spręsti pasaulinę su skurdu ir netinkama mityba susijusių ir apleistų ligų problemą; ragina parengti plataus užmojo ilgalaikę politinę pasaulinės sveikatos, inovacijų ir vaistų prieinamumo strategiją ir veiksmų planą, pagal kuriuos, be kita ko, būtų numatyta investuoti į tyrimus ir plėtrą, kad būtų užtikrinta teisė į kiekvieno žmogaus sveikatai ir gerovei pakankamą gyvenimo lygį nediskriminuojant dėl rasės, religijos, politinių įsitikinimų, ekonominių ar socialinių sąlygų, lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos;

77.  yra susirūpinęs dėl bandymų naudoti lėšas, skirtas kovai su skurdu ir vystymosi skatinimui – jos taip pat turi praktinį poveikį politikai, kurios pagrindinis tikslas yra puoselėti žmogaus teises – su vystymusi nesusijusiems tikslams; pabrėžia, kad parama vystymuisi turėtų būti siekiama panaikinti skurdą, o ne tik laikyti ją priemone migracijai kontroliuoti, ir primena 16-ojo darnaus vystymosi tikslo dėl taikos, teisingumo ir tvirtų institucijų svarbą siekiant stiprinti žmogaus teises ir veiksmingą demokratinį valdymą; mano, kad, siekiant užtikrinti ES pagalbos skaidrumą ir pagalbą gaunančių šalių atskaitomybę, į visas vystymosi programas turėtų būti įtraukta kovos su korupcija sąlyga ir kad teisinės valstybės, gero valdymo, institucinių pajėgumų stiprinimas naudojant paramą biudžetui, demokratinis dalyvavimas ir atstovaujamasis sprendimų priėmimas, stabilumas, socialinis teisingumas ir integracinis bei tvarus augimas, sudarant sąlygas teisingai perskirstyti sukurtą turtą, turėtų būti pagrindiniai visų ES išorės politikos priemonių tikslai; įspėja dėl populizmo, ekstremizmo ir piktnaudžiavimo konstitucija, kuriais įteisinami žmogaus teisių pažeidimai;

78.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl didėjančių humanitarinės pagalbos poreikių nuolat trūksta su humanitarine pagalba susijusio finansavimo ir į Pasaulio maisto programos trūkumus, dėl kurių mažinamas maisto tiekimas; prašo JT valstybių narių, ES ir jos valstybių narių laikytis mažų mažiausiai savo finansinių įsipareigojimų; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad dauguma ES valstybių narių neįvykdė savo įsipareigojimo skirti 0,7 proc. BVP paramai vystymuisi, tačiau palankiai vertina ES įsipareigojimus dėl humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos, nes ES ir jos valstybės narės šiuo požiūriu yra didžiausios paramos teikėjos;

79.  palankiai vertina naująjį Europos išorės investicijų planą (EIIP) ir Afrikos patikos fondą, kuriais siekiama šalinti pagrindines skurdo, nelygybės ir neteisėtos migracijos priežastis, užtikrinant tvarų augimą ir darbo vietų kūrimą, ir skatinti laikytis žmogaus teisių, o privatųjį sektorių – investuoti Afrikoje ir ES kaimyninėse šalyse; prašo, kad Europos regioninės plėtros fondas būtų laikinai naudojamas ES kaimyninėse šalyse, siekiant prisidėti prie jų stabilizavimo;

80.  palankiai vertina tai, kad į ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2015 m. įtrauktas vystymosi skyrius, ir ragina siekti, kad tai taptų įprasta praktika rengiant ateinančių metų ataskaitas;

Prekyba, verslas ir žmogaus teisės

81.  ragina užtikrinti spartų, veiksmingą ir visapusišką JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų įgyvendinimą; primygtinai ragina visas JT valstybes nares, įskaitant ES valstybes nares, parengti ir įgyvendinti nacionalinius veiksmų planus; mano, kad prekybą galima suderinti su žmogaus teisėmis ir kad verslo bendruomenė gali atlikti svarbų vaidmenį žmogaus teisių ir demokratijos propagavimo procese;

82.  dar kartą patvirtina, kad, siekiant veiksmingai nagrinėti tarptautinių bendrovių padarytus žmogaus teisių pažeidimus ir korupcijos atvejus, kai jie įvyksta, ir siekiant užtikrinti, kad jos galėtų būti patrauktos atsakomybėn, be kita ko, sprendžiant teisines problemas, kylančias dėl ekstrateritorinio įmonių ir jų veiklos pobūdžio, reikia skubiai, nepertraukiamai, veiksmingai ir nuosekliai veikti visais lygmenimis, įskaitant nacionalinį, Europos ir tarptautinį lygmenis;

83.  ragina JT ir ES bei jos valstybes nares su tarptautinėmis ir Europos įmonėmis spręsti klausimus, susijusius su žemės grobimu ir elgesiu su teisės į žemę gynėjais, kurie dažnai nukenčia dėl atsakomųjų veiksmų, įskaitant grasinimus, priekabiavimą, savavališką suėmimą, užpuolimą ir nužudymą;

84.  labai palankiai vertina tai, kad pradėtas darbas siekiant parengti privalomą JT sutartį dėl verslo ir žmogaus teisių; apgailestauja dėl vykdomo trukdymo, susijusio su šiuo procesu, ir ragina ES ir jos valstybes nares konstruktyviai įsitraukti į šias derybas;

85.  primena skirtingus, bet vienas kitą papildančius valstybių ir įmonių vaidmenis, susijusius su žmogaus teisių apsauga; ypač pakartoja, kad tais atvejais, kai pažeidžiamos žmogaus teisės, valstybės nukentėjusiesiems turi suteikti galimybę pasinaudoti veiksminga teisine gynyba; šiuo atžvilgiu primena, kad pagarba žmogaus teisėms trečiosiose šalyse, įskaitant galimybės pasinaudoti veiksminga teisine gynyba užtikrinimą visoms tokios prievartos aukoms, yra svarbiausias ES išorės santykių su šiomis šalimis elementas; teigiamai vertina tai, kad ES atlieka vadovaujantį vaidmenį derindama ir įgyvendindama visuotinės atsakomybės iniciatyvas, kurios vykdomos kartu propaguojant tarptautinius standartus ir jų laikantis; palankiai vertina 2016 m. birželio 20 d. priimtas Tarybos išvadas dėl verslo ir žmogaus teisių ir tai, kad jomis raginama į nacionalinius veiksmų planus (NVP) dėl verslo ir žmogaus teisių įtraukti galimybes naudotis teisių gynimo priemonėmis;

86.  pakartoja, kad reikia atkreipti dėmesį į tam tikras MVĮ, kurios daugiausia veikia vietos ir regioniniu lygmenimis konkrečiuose sektoriuose, ypatybes; todėl mano, jog svarbiausia, kad Sąjungos politika ĮSA srityje, įskaitant nacionalinius veiksmų planus ĮSA srityje, atitiktų specifinius MVĮ poreikius ir principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“ ir pripažintų neformalų ir intuityvų MVĮ požiūrį į ĮSA; dar kartą atmeta bet kokias priemones, dėl kurių galėtų padidėti MVĮ tenkanti papildoma administracinė arba finansinė našta, tačiau remia priemones, kurios padėtų MVĮ įgyvendinti bendrus veiksmus;

87.  ragina Komisiją ir valstybes nares visais lygmenimis užtikrinti verslo ir žmogaus teisių politikos suderinamumą, ypač vykdant Sąjungos prekybos politiką; ragina Komisiją ir valstybes nares reguliariai teikti ataskaitas apie veiksmus, kurių imtasi siekiant užtikrinti veiksmingą žmogaus teisių apsaugą verslo veiklos aplinkybėmis;

88.  pakartoja savo tvirtą raginimą sistemingai įtraukti nuostatas dėl žmogaus teisių į visus tarptautinius susitarimus, įskaitant sudarytus ir būsimus ES ir trečiųjų šalių prekybos ir investicijų susitarimus; be to, mano, kad reikalingi ex ante stebėsenos mechanizmai, taikomi prieš sudarant kiekvieną bendrąjį susitarimą, kurie būtų susitarimo sudarymo sąlyga ir esminė susitarimo dalis, ir kad reikalingi ex post stebėsenos mechanizmai, kuriuos taikant būtų galima imtis apčiuopiamų veiksmų reaguojant į šių nuostatų pažeidimus, pvz., atitinkamų sankcijų, kaip nurodoma susitarimo nuostatose dėl žmogaus teisių, įskaitant (laikiną) susitarimo taikymo sustabdymą;

89.  ragina nustatyti mechanizmus, kuriais siekiama užtikrinti valstybių ir įmonių pagarbą žmogaus teisėms, ir nustatyti skundų teikimo mechanizmus žmonėms, kurių teisės buvo pažeistos dėl prekybos ir investicijų susitarimų;

90.  atkreipia dėmesį į 2016 m. rugsėjo 28 d. Komisijos pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 428/2009, nustatantis dvejopo naudojimo prekių ir technologijų eksporto kontrolę (COM(2016)0616), kuriuo siekiama sustiprinti minėtą kontrolę atsižvelgiant į tai, kad tam tikros prekės ir technologijos gali būti netinkamai panaudotos sunkiems žmogaus teisių pažeidimams vykdyti;

91.  palankiai vertina susitarimą atnaujinti ES eksporto kontrolės, susijusios su prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui, režimą ir ragina veiksmingai ir visapusiškai įgyvendinti šį nepaprastai svarbų teisės aktą; ragina ES ir jos valstybes nares skatinti trečiąsias šalis apsvarstyti galimybę priimti panašius teisės aktus, taip pat pradėti įgyvendinti iniciatyvą, kuria būtų propaguojama tarptautinė sistema kankinimo ir mirties bausmės priemonių klausimu; teigiamai vertina iniciatyvą dėl reglamento, kuriuo būtų sukuriama išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo sistema, skirta naudingosioms iškasenoms iš konfliktinių zonų atsakingai pirkti; teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą atnaujinti ES dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės teisės aktus; pabrėžia, kad žmogaus teisės kaip eksporto licencijų kriterijus yra Parlamento prioritetas, ir ragina valstybes nares galiausiai susitarti siekti šiuolaikiškesnės, lankstesnės ir labiau žmogaus teisėmis grindžiamos eksporto politikos; ragina valstybes nares vykdyti griežtesnę ir labiau žmogaus teisėmis grindžiamą ginklų eksporto kontrolę, ypač šalių, kuriose, kaip patvirtinta, vykdytos smurtinės vidaus represijos ir žmogaus teisių pažeidimai, atžvilgiu;

92.  palankiai vertina tai, kad priimta nauja Komisijos prekybos strategija „Prekyba visiems“, kuria siekiama integruoti žmogaus teisių aspektą į prekybos politiką ir pasinaudoti ES kaip prekybos bloko pozicija siekiant daryti poveikį žmogaus teisių padėčiai trečiosiose šalyse; pabrėžia, kad dėl to būtinas visiškas prekybos ir užsienio politikos iniciatyvų nuoseklumas ir papildomumas, įskaitant glaudų įvairių generalinių direktoratų, EIVT ir valstybių narių valdžios institucijų bendradarbiavimą; atkreipia dėmesį į Komisijos planus sustiprinti Europos ekonominę diplomatiją ir pabrėžia, kad prekybos politika turėtų taip pat būti prisidedama prie tvaraus augimo trečiosiose šalyse; ragina Komisiją įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus į diskusijas dėl reglamentavimo sistemos ir verslo įmonių prievolių šalyse, kuriose privačiųjų ir viešųjų investicijų greičiausiai padaugės; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad EIB remiami projektai atitiktų ES politikos kryptis, ir rekomenduoja patobulinti ex post kontrolę, kurią atliekant vertinamas EIB remiamų projektų ekonominis, socialinis poveikis ir poveikis aplinkai;

93.  palankiai vertina naująjį 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Reglamentą dėl bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemos (BLS) kaip vieną pagrindinių ES prekybos politikos priemonių, kuriomis pažeidžiamose besivystančiose šalyse propaguojamos žmogaus ir darbo teisės, aplinkos apsauga ir geras valdymas; ypač teigiamai vertina tai, kad BLS+ prekybos lengvatos savaime ir teisiškai priklauso nuo tolesnio tarptautinių žmogaus teisių konvencijų įgyvendinimo; teigiamai vertina Komisijos paskelbtą pirmą dvimetę padėties ataskaitą dėl BLS+ įgyvendinimo ir prieš jos paskelbimą įvykusį dialogą dėl šios ataskaitos su Parlamentu; atkreipia dėmesį į tai, kad pranešama, jog keliose šalyse, turinčiose BLS+ statusą, buvo pažeisti pagrindiniai darbo standartai, ir primygtinai ragina užtikrinti, kad BLS+ nuostatų būtų iš tiesų laikomasi; ragina Komisiją išnagrinėti galimybes įtraukti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą į BLS+ statusui gauti būtinų konvencijų sąrašą ir ragina šalis, pageidaujančias gauti BLS+ lengvatomis besinaudojančios šalies statusą, kurios nėra šio statuto šalys, jį ratifikuoti;

94.  palankiai vertina tai, kad 14 šalių suteiktos ypač palankios prekybos lengvatos pagal naująją BLS+ sistemą, kuri galioja nuo 2014 m. sausio 1 d., taip pat palankiai vertina tai, kad reikia laikytis, kaip ne kartą primygtinai raginta, 27 tarptautinių konvencijų (įskaitant konvencijas dėl pagrindinių žmogaus teisių ir darbo teisių);

95.  pakartoja savo tvirtą raginimą taikyti išsamų, išankstinį poveikio žmogaus teisėms vertinimą, pagal kurį iš esmės atsižvelgiama į pilietinės visuomenės nuomones visų prekybos ir investicijų susitarimų atžvilgiu;

96.  palankiai vertina tai, kad priimtos naujos poveikio žmogaus teisėms analizės atliekant su prekyba susijusių politikos iniciatyvų poveikio vertinimus gairės(60), tačiau reiškia didelį susirūpinimą dėl žmogaus teisių vertinimo kokybės atliekant ES ir Mianmaro investicijų apsaugos susitarimo poveikio tvarumui vertinimą ir dėl to, kad Komisija neatliko ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimo poveikio žmogaus teisėms vertinimo; pakartoja, jog pritaria tam, kad vykdant šių susitarimų ex post vertinimą būtų atliktas išsamus vertinimas;

Sportas ir žmogaus teisės

97.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad šalims, kuriose žmogaus teisių padėtis labai bloga, suteikiama teisė rengti didelius sporto renginius, kaip antai FIFA pasaulio futbolo čempionatą Rusijoje 2018 m. ir Katare 2022 m., taip pat olimpines žaidynes Pekine 2022 m., ir dėl žmogaus teisių pažeidimų, padarytų dėl didelių sporto renginių, įskaitant atitinkamų gyventojų priverstinį iškeldinimą be konsultacijų ar nesumokant kompensacijos, pažeidžiamų grupių, pvz., vaikų ir darbuotojų migrantų, išnaudojimą, kuris gali prilygti vergovei, ir pilietinės visuomenės organizacijų, smerkiančių tokius žmogaus teisių pažeidimus, nutildymą; ragina Tarptautinį olimpinį komitetą ir Tarptautinę futbolo federacijų asociaciją (FIFA) suderinti savo praktiką su sporto idealais nustatant apsaugos mechanizmus, kuriais būtų siekiama išvengti bet kokių žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su dideliais sporto renginiais, šiuos pažeidimus stebėti ir jų atveju taikyti teisių gynimo priemones; ragina sukurti ES politikos dėl sporto ir žmogaus teisių sistemą; ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti su nacionalinėmis sporto federacijomis, įmonių atstovais ir pilietinės visuomenės organizacijomis siekiant aptarti, kaip jos dalyvaus tokiuose renginiuose;

Neįgalieji

98.  palankiai vertina Tarybos išvadų dėl 2015–2019 m. veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje naujus 12-ąjį ir 16-ąjį tikslus, ypač 16f papunktį, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo klausimas būtų sistemingai keliamas dialoguose žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis; pažymi, kad, imantis kovos su diskriminacija veiksmų reikia atsižvelgti į neįgaliųjų poreikių specifiką; primygtinai ragina išsamiai išnagrinėti su negalia susijusių projektų veiksmingumą ir tinkamą neįgaliųjų organizacijų dalyvavimą planuojant ir įgyvendinant šiuos projektus;

99.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad neįgalieji patirtų tikrą judėjimo laisvę viešosiose erdvėse ir tokiu būdu turėtų lygias galimybes dalyvauti viešajame gyvenime;

100.  primygtinai ragina neįgaliųjų žmogaus teises integruoti į visas ES išorės politikos sritis ir veiksmus, ypač į ES migracijos ir pabėgėlių politiką, užtikrinant tinkamą atsaką į jų specifinius poreikius, nes jie patiria daugialypę diskriminaciją; primena, kad neįgalios moterys ir vaikai susiduria su daugialype diskriminacija ir jiems dažnai kyla dar didesnė smurto, prievartos, netinkamo elgesio ar išnaudojimo rizika; tvirtai remia rekomendaciją integruoti lyties aspektą į visas ES strategijas dėl negalios, taip pat į jos išorės politiką ir veiksmus;

101.  ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją toliau remti JT neįgaliųjų teisių konvencijos ratifikavimo ir įgyvendinimo procesą tose šalyse, kurios iki šiol dar jos neratifikavo ar neįgyvendino; pažymi, kad ES turėtų rodyti pavyzdį veiksmingai įgyvendinant JT neįgaliųjų teisių konvenciją ES viduje; ragina ES imtis vadovaujančio vaidmens įgyvendinant įtraukią Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., kuria būtų užtikrinama, kad nė vienas nebūtų pamirštas, kaip rekomendavo JT Neįgaliųjų teisių konvencijos komitetas šios konvencijos įgyvendinimo ES peržiūros baigiamosiose pastabose;

Moterų ir vaikų teisės

102.  teigiamai vertina tai, kad priimtas 2016–2020 m. lyčių lygybės veiksmų planas, kuriame išdėstytas išsamus veiksmų siekiant pagerinti moterų padėtį lygių teisių ir įgalėjimo srityje sąrašas; pabrėžia, kad šis veiksmų planas turėtų būti įgyvendinamas kartu su veiksmų planu žmogaus teisių ir demokratijos srityje siekiant užtikrinti, kad moterų teisės būtų pripažintos kaip tokios; taip pat teigiamai vertina tai, priimtas dokumentas „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“, kuriuo propaguojama lyčių lygybė ir moterų teisės visame pasaulyje; dar kartą patvirtina, kad moterų teisės negali būti ribojamos dėl tam tikro bet kokios religijos ar tikėjimo draudimo laikymosi; ragina ES intensyviau remti moterų teisių srities prievolių ir įsipareigojimų, įtvirtintų Konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, Pekino veiksmų platformoje, Kairo deklaracijoje dėl gyventojų ir vystymosi bei atitinkamose jų rezultatų peržiūrose ir Darnaus vystymosi tiksluose, įgyvendinimą; pabrėžia, kad svarbu laikytis Pekino ir Kairo veiksmų platformų teisyno, susijusio su galimybėmis gauti išsilavinimą ir sveikatos priežiūros paslaugas, kurios yra pagrindinės žmogaus teisės, ir su lytinių bei reprodukcinių teisių gynimu, taip pat užtikrinti, kad karo metu išžagintoms moterims būtų teikiama visa būtina saugi medicininė ir psichologinė pagalba ir paslaugos, įskaitant saugų nėštumo nutraukimą, kaip numatyta pagal tarptautinę humanitarinę teisę; pažymi, kad šeimos planavimas, gimdyvių sveikata, nevaržoma galimybė įsigyti kontraceptinių priemonių ir saugiai nutraukti nėštumą, gauti visapusiškas lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas yra svarbūs elementai išsaugant moters gyvybę, taip pat mažinant kūdikių ir gimdyvių mirtingumą; pabrėžia, kad šias politikos sritis būtina laikyti svarbiausiu vystomojo bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis aspektu; pabrėžia, kad visų moterų teisių puoselėjimas, pagarbos jų žmogaus orumui apsaugojimas ir smurto bei diskriminacijos jų atžvilgiu panaikinimas yra itin svarbūs siekiant užtikrinti jų žmogaus teises; atkreipia dėmesį į kiekvieno asmens teisę laisvai apsispręsti su jų seksualumu ir lytine bei reprodukcine sveikata susijusiais klausimais; atsižvelgdamas į tai, pripažįsta neatimamas moterų teises savarankiškai priimti sprendimus, įskaitant su galimybe naudotis šeimos planavimo priemonėmis susijusius sprendimus;

103.  pakartoja, kad smerkia visų formų prievartą ir smurtą prieš moteris ir mergaites, taip pat smurtą dėl lyties, įskaitant žalingą ankstyvos ir priverstinės santuokos, lyties organų žalojimo praktiką, išnaudojimą ir vergovę, smurtą šeimoje, taip pat seksualinio smurto kaip karo ginklo naudojimą; mano, kad smurtas prieš moteris taip pat gali būti psichologinis, ir pabrėžia, kad būtina integruoti lyčių aspektą, kuriuo, be kita ko, būtų skatinamas aktyvus moterų dalyvavimas teikiant humanitarinę pagalbą, ir įtraukti apsaugos strategijas, apsaugančias nuo seksualinio smurto ir smurto dėl lyties, ir pagrindines sveikatos apsaugos priemones, apimančias lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas; pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turėtų ne tik kovoti su visų rūšių smurtu prieš moteris, bet ir skirti prioritetą tam, kad būtų skatinamos švietimo galimybės ir nuo ankstyvo amžiaus kovojama su mergaitėms ir berniukams taikomais lyčių stereotipais; ragina ES ir jos valstybes nares skubiai ratifikuoti Stambulo konvenciją siekiant užtikrinti ES vidaus ir išorės veiksmų suderinamumą kovojant su smurtu prieš moteris ir mergaites ir smurtu dėl lyties; palankai vertina 2016 m. kovo 4 d. Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl to, kad ES prisijungtų prie Stambulo konvencijos – pirmosios teisiškai privalomos tarptautinės priemonės dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo; mano, kad tai suteiks daugiau veiksmingumo ir nuoseklumo ES vidaus ir išorės politikai ir sustiprins ES atsakomybę ir vaidmenį kovojant su smurtu prieš moteris ir smurtu dėl lyties tarptautiniu lygmeniu; primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą padaryti viską, kad ES galėtų pasirašyti ir sudaryti minėtą konvenciją, taip pat skatina 14 valstybių narių, kurios dar to nepadarė, pasirašyti ir ratifikuoti Stambulo konvenciją ir užtikrinti, kad ši konvencija būtų tinkamai įgyvendinta; atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti, kad sveikatos priežiūros specialistai, policijos pajėgos, prokurorai, teisėjai, diplomatai ir taikdariai, tiek ES, tiek ne valstybėse narėse, būtų tinkamai apmokyti suteikti pagalbą ir paramą smurto aukoms, ypač moterims ir vaikams, konfliktų metu ir vietoje vykdant operacijas;

104.  yra labai susirūpinęs dėl moterų ir mergaičių žmogaus teisių pažeidimų pabėgėlių stovyklose ir priėmimo centruose, įskaitant pranešimus apie seksualinės prievartos ir nevienodo požiūrio į moteris ir mergaites atvejus; primygtinai ragina EIVT siekti, kad trečiosiose šalyse būtų laikomasi griežtesnių taisyklių ir taikomi geros praktikos pavyzdžiai; pabrėžia, kad, laikantis tarptautinės teisės, per konfliktus prievartą patyrusioms moterims ir vaikams būtina užtikrinti galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir psichologine pagalba, taip pat būtina pabėgėlių stovyklose, konfliktų zonose ir srityse, kurios paveiktos ypač didelio skurdo ar ypač didelių gaivalinių nelaimių, esantiems vaikams toliau teikti švietimo, sveikatos priežiūros paslaugas ir maistą;

105.  pabrėžia, kad priemonėmis, skirtomis kovoti su smurtu dėl lyties, taip pat turi būti sprendžiama smurto internetu problema, įskaitant priekabiavimą, bauginimą ir gąsdinimą, ir stengiamasi sukurti moterims ir mergaitėms saugią internetinę aplinką;

106.  pritaria JT Saugumo Tarybos neseniai priimtai rezoliucijai Nr. 2242, kurioje pažymima, kad moterys yra pagrindinė visų pastangų spręsti pasaulinius iššūkius dalis, remia jos įgyvendinimą ir ragina dėti daugiau pastangų siekiant integruoti moterų, taikos ir saugumo darbotvarkes į visus įvairius taikos palaikymo aspektus; pabrėžia, jog svarbu, kad moterys lygiomis teisėmis visapusiškai ir aktyviai dalyvautų konfliktų prevencijos ir jų sprendimo, taip pat taikos derybų ir taikos kūrimo procese; rekomenduoja pradėti taikyti kvotų sistemą, kad būtų suteikiama galimybė skatinti moterų dalyvavimą visais politiniais lygmenimis;

107.  labai apgailestauja, kad romai, ypač romų tautybės moterys, toliau patiria plačiai paplitusią diskriminaciją ir priešiškumą romams, kurie dažnai prisideda prie jų nepalankios padėties, atskirties, segregacijos ir marginalizacijos; ragina ES ir valstybes nares visapusiškai paisyti romų žmogaus teisių ir užtikrinti teisę į švietimą, sveikatos priežiūros paslaugas, darbą, būstą ir socialinę apsaugą;

108.  nepaprastai apgailestauja dėl lyčių lygybės stygiaus politinėje sferoje ir dėl to, kad moterims nepakankamai atstovaujama priimant politinius, socialinius ir ekonominius sprendimus, nes taip daroma žala žmogaus teisėms ir demokratijai; mano, kad vyriausybės turėtų siekti lyčių lygybės demokratijos stiprinimo ir palaikymo procesų metu ir turėtų kovoti su visų formų diskriminacija dėl lyties visuomenėje; pabrėžia, kad rinkimų stebėjimo misijų ataskaitos yra ES politinio dialogo su trečiosiomis šalimis tikslios gairės, siekiant pagerinti moterų dalyvavimą rinkimų procese ir demokratiniame šalies gyvenime;

109.  apgailestauja dėl to, kad kai kurios valstybės narės vis dar varžo moterų dalyvavimą rinkimuose;

110.  apgailestauja dėl to, kad moterys visame pasaulyje toliau susiduria su didelėmis problemomis ieškant deramo darbo ir jį išlaikant, kaip matyti iš Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ataskaitos „Moterys darbe 2016 m.“;

111.  apgailestauja, kad kraštutinės galimybių ribos moterims versle, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas ir visuomenės nepritarimas moterų verslumui vis dar yra visuotinis reiškinys; ragina imtis iniciatyvų, skirtų moterims suteikti daugiau galių, ypač savarankiško darbo srityje ir MVĮ;

112.  primena, kad galimybė gauti išsilavinimą, profesinį mokymą ir mikrokreditų yra esminė priemonė siekiant suteikti moterims daugiau galių ir užkirsti kelią jų žmogaus teisių pažeidimams;

113.  skatina moteris aktyviai dalyvauti profesinėse sąjungose ir kitose organizacijose, nes tai bus labai pravartu siekiant įtraukti su lyčių lygybe susijusius aspektus į darbo sąlygų nustatymą;

114.  ragina valstybes nares, Komisiją ir EIVT akcentuoti ekonominių ir politinių galių suteikimą moterims besivystančiose šalyse skatinant jų dalyvavimą versle ir įgyvendinant vietos ir regioninius plėtros projektus;

115.  ragina Komisiją ir valstybes nares visose ES atitinkamo finansavimo srityse įgyvendinti biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą;

116.  ragina investuoti į moteris ir jaunimą, nes tai veiksmingas būdas kovoti su skurdu ir ypač moterų skurdu;

117.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad numatoma, jog sparčiai didėjanti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms grėsmė gali tapti dažniausia pasaulyje mirties priežastimi, kuri pirmiausia palies pažeidžiamus ir silpnus asmenis besivystančiose šalyse; ragina Komisiją nedelsiant parengti tikrai veiksmingą visuomenės sveikatos strategiją;

Vaiko teisės

118.  dar kartą pakartoja, kad reikia nedelsiant visuotinai ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti JT vaiko teisių konvenciją bei jos fakultatyvinius protokolus, taip pat prašo, kad ES politiniuose dialoguose su trečiosiomis šalimis ir dialoguose žmogaus teisių klausimais reguliariai konsultuotųsi su atitinkamomis vietos ir tarptautinėmis vaikų teisių organizacijomis ir keltų klausimą dėl valstybių, Konvencijos šalių, prievolės įgyvendinti šią konvenciją; palankiai vertina tai, kad Pietų Sudanas ir Somalis ratifikavo Vaiko teisių konvenciją; dar kartą paragina Komisiją ir vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją analizuoti, kokiais būdais ir kokiomis priemonėmis ES galėtų prisijungti prie JT vaiko teisių konvencijos;

119.  prašo, kad ES ir toliau propaguotų ES ir UNICEF vaiko teisių priemonių rinkinį „Vaiko teisių aspekto integravimas į vystomąjį bendradarbiavimą“ per savo išorės delegacijas ir šioje srityje atitinkamai apmokyti ES delegacijų darbuotojus; atkreipia dėmesį į rimtą neregistruotų vaikų, gimusių ne tėvų gimtojoje šalyje, problemą, itin rimtą problemą, kai tai susiję su pabėgėliais, ir ragina ES kelti šį klausimą, kur tinkama, vystant politinius dialogus su trečiosiomis šalimis; ragina Komisiją parengti politiką ir tarptautiniuose forumuose skatinti įkalintų tėvų vaikų apsaugą siekiant įveikti jų diskriminaciją ir stigmatizavimą; pabrėžia, kad milijonai vaikų vis dar kenčia nuo netinkamos mitybos, daug jų susiduria su negrįžtamais ilgalaikiais padariniais ir netgi miršta; ragina Komisiją ir tarptautinę bendruomenę pradėti taikyti novatoriškus būdus siekiant veiksmingai spręsti netinkamos mitybos, ypač vaikų, problemą visapusiškai pasitelkiant visą maisto grandinę ir taip įtraukiant viešojo ir privačiojo sektorių bei žmonių partnerystes ir kitus turimus išteklius, ypač socialinę žiniasklaidą;

120.  teigia, kad reikia tarptautinės pagalbos dedant pastangas ieškoti moterų ir vaikų, kurie vis dar yra „Da'esh“ ir kitų teroristinių grupuočių bei sukarintų organizacijų nelaisvėje, ir juos išlaisvinti, taip pat propaguojant specialias buvusių belaisvių gydymo Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje programas; reiškia susirūpinimą dėl teroristinių grupuočių vykdomo vaikų verbavimo ir vaikų dalyvavimo teroristinėje ir karinėje veikloje; pabrėžia, kad reikia nustatyti politiką, kuria būtų vadovaujamasi vykdant šių vaikų paieškas, jų išlaisvinimą, reabilitaciją ir pakartotiną integraciją; pabrėžia, jog būtina propaguoti vaikų karių nuginklavimo, reabilitacijos ir reintegracijos politiką; pakartoja savo prašymą Komisijai, kad ji pasiūlytų išsamią vaiko teisių strategiją ir veiksmų planą ateinančių penkerių metų laikotarpiui, siekiant vaiko teisėms suteikti prioritetą tiek ES išorės, tiek vidaus politikoje ir propaguoti vaiko teises, ypač padėti užtikrinti vaikų prieigą prie vandens, jų sanitarines sąlygas, sveikatos priežiūrą ir švietimą, be kita ko, konfliktų zonose ir pabėgėlių stovyklose;

Pagyvenusių žmonių teisės

121.  palankiai vertina 2015–2019 m. veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje 16g tikslą, kuriuo siekiama didinti informuotumą apie žmogaus teises ir specifinius vyresnio amžiaus žmonių poreikius; yra susirūpinęs dėl neigiamo diskriminacijos dėl amžiaus poveikio; atkreipia dėmesį į ypatingus sunkumus, su kuriais susiduria vyresnio amžiaus asmenys, naudodamiesi savo žmogaus teisėmis, pavyzdžiui, norėdami naudotis socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros paslaugomis; ragina valstybes nares naudotis esama Madrido tarptautinio veiksmų plano senėjimo klausimais peržiūra siekiant peržiūrėti galiojančių teisės aktų įgyvendinimą ir rasti galimus trūkumus; ragina ES ir jos valstybes nares aktyviai dalyvauti JT neribotos sudėties darbo grupėje senėjimo klausimais ir dėti daugiau pastangų apsaugant vyresnių žmonių teises ir jas skatinant, taip pat apsvarstant galimybę parengti naują teisės aktą;

Lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų teisės

122.  yra labai susirūpinęs dėl padažnėjusių smurto ir diskriminacijos prieš LGBTI asmenis atvejų; griežtai smerkia tai, kad pastaruoju metu padaugėjo diskriminacinių teisės aktų ir smurtinių išpuolių prieš asmenis dėl jų seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir lytinių požymių, ir tai, kad 73 šalyse homoseksualumas laikomas nusikaltimu (įskaitant tai, kad LGBTI asmenys kaltinami „ištvirkavimu“), iš kurių 13(61) šalys taiko mirties bausmę, o 20 šalių translytę tapatybę vis dar laiko nusikaltimu; reiškia didelį susirūpinimą dėl vadinamųjų propagandinių įstatymų, kuriais siekiama apriboti LGBTI asmenų ir remiančiųjų jų teises saviraiškos ir susirinkimų laisvę; ragina visas valstybes, turinčias tokius įstatymus, panaikinti šias nuostatas; griežtai smerkia sudėtingas veiklos sąlygas ir didėjančius apribojimus, taikomus LGBTI grupių ir teisių gynėjų susirinkimų ir asociacijų laisvei, renginiams ir protestams, tokių kaip gėjų eitynės, kuriose kai kuriais atvejais protestuotojai patyrė valdžios institucijų smurtinį atsaką; dar kartą patvirtina, kokios svarbios šios pagrindinės laisvės demokratinių visuomenių funkcionavimo srityje ir valstybių atsakomybė užtikrinant, kad tokios teisės būtų gerbiamos ir kad tie, kurie jomis naudojasi, būtų apsaugoti; prašo EIVT teikti pirmenybę savo veiksmams ir juos sustiprinti tose šalyse, kuriose vyrauja prieš LGTBI asmenis nukreiptas smurtas, vykdomi žudymai, piktnaudžiavimas ir diskriminacija, pasmerkiant šią praktiką vadovaujantis ES gairėmis dėl mirties bausmės ir ES gairėmis dėl kankinimų, žiauraus, nežmoniško ir žeminančio elgesio bei baudimo, taip pat šioje srityje toliau dirbant su JT vyriausiuoju žmogaus teisių komisaru; pabrėžia, kad svarbu remti LGBTI žmogaus teisių gynėjų veiklą, teikiant didesnę paramą ir skiriant išteklius veiksmingam programavimui, vykdant informuotumo didinimo kampanijas, taip pat finansuojamas per EDŽTRP, skirtas plačiajai visuomenei dėl diskriminacijos ir smurto, nukreipto prieš LGBTI asmenis, ir užtikrinant, kad būtų teikiama būtiniausia pagalba tiems, kam jos reikia; ragina ES delegacijas ir atitinkamas institucijas aktyviai skatinti šias teises ir pagrindines laisves

123.  palankiai vertina 2013 m. birželio 24 d. Užsienio reikalų tarybos priimtas LGBTI asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo gaires; ragina EIVT ir Komisiją skatinti strategiškesnį ir sistemingesnį šių gairių įgyvendinimą, įskaitant per informuotumo didinimą, atitinkamų mokymų ES darbuotojams trečiosiose šalyse rengimą, siekiant veiksmingai kelti LGBTI asmenų teisių klausimą politiniuose ir žmogaus teisių dialoguose su trečiosiomis šalimis ir daugiašaliuose forumuose; pabrėžia, kad svarbu, jog naudojimosi visomis žmogaus teisėmis skatinimo ir gynimo ES gaires būtų plačiai prieinamos LGBTI asmenims; ragina imtis konkrečių veiksmų siekiant didinti ES vidaus ir išorės politikos suderinamumą dėl LGBTI teisių;

124.  ragina ES institucijas ir valstybes nares toliau prisidėti prie tos pačios lyties asmenų santuokos ar tos pačios lyties asmenų civilinės sąjungos pripažinimo svarstymų, laikant tai politinių, socialinių, žmogaus bei pilietinių teisių klausimu; palankiai vertina tai, kad vis daugiau šalių gerbiama teisė kurti šeimą sudarius santuoką, civilinę partnerystę ir įsivaikinus nediskriminuojant dėl lytinės orientacijos, ir ragina Komisiją ir valstybes nares parengti pasiūlymų dėl abipusio šių sąjungų ir tos pačios lyties šeimų pripažinimo visoje Europos Sąjungoje, kad būtų užtikrintas vienodas požiūris darbo, laisvo judėjimo, apmokestinimo ir socialinės apsaugos atžvilgiu, apsaugant šeimų ir vaikų pajamas;

Čiabuvių ir mažumoms priklausančių asmenų teisės

125.  yra labai susirūpinęs, kad čiabuviams vis dar gresia itin didelis pavojus patirti diskriminaciją ir kad jie yra itin pažeidžiami vykstant politiniams, ekonominiams, aplinkos ir darbo srities pokyčiams ir neramumams; pažymi, kad dauguma čiabuvių gyvena žemiau skurdo ribos ir turi nedaug galimybių arba neturi galimybių pasinaudoti politiniu atstovavimu ar sprendimų priėmimu, pažeidžiant jų teisę laisvai ir informuotai priimti sprendimus, kaip tai užtikrina Jungtinių Tautų deklaracija dėl čiabuvių tautų teisių ir 2005 m. Europos konsensusas dėl vystymosi; yra itin susirūpinęs dėl to, kad pranešama apie paplitusius ir dažnėjančius čiabuvių tautų žmogaus teisių pažeidimus, pvz., žmogaus teisių gynėjų persekiojimą, savavališkus suėmimus, žudymus ir priverstinį perkėlimą, žemės grobimą ir įmonių vykdomus pažeidimus;

126.  labai susirūpinęs pažymi, kad dėl žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su išteklių gavyba, čiabuviams daroma ypatinga žala; ragina Komisiją ir EIVT remti griežtas teisines sistemas ir iniciatyvas, kuriomis siekiama užtikrinti skaidrumą ir gerą valdymą kasybos ir kitų išteklių gavybos sektoriuose ir kuriomis užtikrinama pagarba vietinių gyventojų teisei laisvai ir informuotai priimti sprendimus ir JT deklaracijai dėl čiabuvių tautų teisių; ragina ES delegacijas stiprinti dialogą su čiabuvių tautomis vietoje, siekiant nustatyti žmogaus teisių pažeidimus ir užkirsti jiems kelią;

127.  pabrėžia, kad mažumų bendruomenės turi ypatingų poreikių, todėl visose ekonominio, socialinio, politinio ir kultūrinio gyvenimo srityse turėtų būti skatinama visiška ir veiksminga mažumai priklausančių asmenų ir daugumai priklausančių asmenų lygybė; primygtinai ragina Komisiją visame plėtros procese atidžiai stebėti nuostatų, kuriomis ginamos mažumoms priklausančių asmenų teisės, įgyvendinimą;

Asmenų, kurie patyrė diskriminaciją dėl priklausymo kastai, teisės

128.  smerkia toliau vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, nukreiptus prieš asmenis, patiriančius diskriminaciją dėl kastų hierarchijos ir dėl priklausymo kastai, įskaitant atsisakymą užtikrinti lygybę, galimybes naudotis teisės sistema ir gauti darbą, taip pat nuolatinę segregaciją ir su priklausymu kastai susijusias kliūtis užtikrinti pagrindines žmogaus teises ir raidą; yra labai susirūpinęs dėl nerimą keliančio smurtinių išpuolių prieš dalitus dėl priklausymo kastai skaičiaus ir įteisintos nebaudžiamos diskriminacijos; primena raginimą plėtoti ES politiką dėl diskriminacijos dėl priklausymo kastai ir ragina ES pasinaudoti visomis galimybėmis išreikšti didelį susirūpinimą dėl diskriminacijos dėl priklausymo kastai;

Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) / pereinamojo laikotarpio teisingumas

129.  primena TBT visuotinumą ir pakartoja, kad visapusiškai remia jo darbą; pabrėžia jo svarbų vaidmenį, atliekamą panaikinant tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliantį nebaudžiamumą už sunkiausius nusikaltimus ir užtikrinant teisingumą karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido aukoms; toliau budriai stebi bet kokius mėginimus pakenkti TBT veiklos teisėtumui ir nepriklausomumui;

130.  primena savo 2016 m. vasario 4 d. rezoliuciją, kurioje JT Saugumo Tarybos narės raginamos paremti siūlymą, kad Saugumo Taryba klausimą perduotų spręsti TBT, siekiant ištirti Irake ir Sirijoje vadinamosios grupuotės ISIS („Da'esh“) įvykdytus pažeidimus prieš krikščionis (chaldėjus, sirus, asirus), jazidus ir kitas religines bei etnines mažumas;

131.  palankiai vertina tai, kad Ukraina paskelbė deklaraciją, kuria priima TBT jurisdikciją dėl nusikaltimų, padarytų po 2014 m. vasario 20 d., nes šia deklaracijas sudaromos sąlygos TBT prokurorams spręsti, ar teismas gali tirti pažeidimus, padarytus ginkluoto konflikto Ukrainoje metu, nors Ukraina dar nėra TBT valstybė narė;

132.  palankiai vertina Tarybos išvadas dėl ES paramos pereinamojo laikotarpio teisingumui ir palankiai vertina ES paramos pereinamojo laikotarpio teisingumui politikos programą, nes ES yra pirmoji regioninė organizacija, priėmusi tokią politiką; ragina ES, jos valstybes nares ir ES specialiuosius įgaliotinius aktyviai propaguoti TBT, jo sprendimų vykdymo užtikrinimą ir kovoti su nebaudžiamumu už nusikaltimus, kuriems taikomas Romos statutas, taip pat reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad keletas arešto orderių vis dar neįvykdyti; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti su TBT ir toliau teikti tvirtą diplomatinę ir politinę paramą stiprinant ir plėtojant TBT ir JT santykius, ypač JT Saugumo Taryboje, taip pat imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią nebendradarbiavimo su TBT atvejams ir veiksmingai į tokius atvejus reaguoti; primena savo raginimą ES priimti bendrą poziciją dėl agresijos nusikaltimo ir Kampalos pakeitimų klausimais ir ragina valstybes nares suderinti savo nacionalinės teisės aktuose nustatytas sąvokas su Kampalos pakeitimuose išdėstytomis apibrėžtimis, ir stiprinti bendradarbiavimą su TBT; apgailestauja, kad keletas šalių rodo nepasitikėjimą TBT atžvilgiu, pasitraukdamos arba grasindamos pasitraukti iš TBT jurisdikcijos;

133.  primena raginimą sukurti ES specialiojo įgaliotinio tarptautinio teisingumo ir tarptautinės humanitarinės teisės klausimais pareigybę, kad šias pareigas atliekančių žmonių veikla būtų iškili ir susilauktų pelnyto pastebimumo – taip bus veiksmingai įgyvendinami ES planai, o ES įsipareigojimas kovoti su nebaudžiamumu ir remti TBT bus integruotas į visą ES užsienio politiką;

134.  ragina ES ir jos valstybes nares teikti TBT tinkamą finansavimą ir stiprinti savo paramą tarptautinei baudžiamojo teisingumo sistemai, įskaitant pereinamojo laikotarpio teisingumą;

Tarptautinė humanitarinė teisė (THT)

135.  smerkia, kad nesilaikoma tarptautinės humanitarinės teisės (THT), ir reiškia didelį susirūpinamą dėl nerimą keliančio papildomos žalos per ginkluotus konfliktus lygio didėjimo ir dėl mirtinų išpuolių prieš ligonines, mokyklas, humanitarinius konvojus ir kitus civilinius taikinius; reiškia rimtą susirūpinimą dėl didėjančios nevalstybinių subjektų veiksmų įtakos konfliktų zonose visame pasaulyje ir primygtinai ragina ES naudoti visas turimas priemones siekiant, kad valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai laikytųsi THT reikalavimų; palankiai vertina ES ir valstybių narių įsipareigojimą Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui (TRKK) tvirtai remti veiksmingo mechanizmo, skirto atitikties THT stiprinimui, steigimą ir prašo vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją informuoti Parlamentą apie tikslus ir numatytą strategiją siekiant įvykdyti šį įsipareigojimą; ragina tarptautinę bendruomenę sušaukti tarptautinę konferenciją siekiant parengti naują tarptautinę sistemą, skirtą duomenims stebėti ir rinkti, ir viešai pranešti apie THT pažeidimus, įskaitant išpuolius prieš ligonines, medicinos darbuotojus ir greitosios pagalbos automobilius; laikosi nuomonės, kad tokia sistema galėtų būti pagrįsta dabartine sistema, skirta nuo ginkluotų konfliktų nukentėjusiems vaikams; prašo vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją kasmet pateikti viešą kaltininkų, įtariamų vykdžius išpuolius prieš mokyklas ir ligonines, sąrašą, kad būtų galima nustatyti tinkamus ES veiksmus, siekiant užkirsti kelią tokiems išpuoliams;

136.  apgailestauja, kad septynios valstybės narės dar neratifikavo Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų; ragina ES ir jos valstybes nares remti visuotinį draudimą naudoti baltąjį fosforą, visų pirma sudarant naują Konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų protokolą, kuriuo būtų draudžiama naudoti tokius ginklus;

137.  ragina valstybes nares ratifikuoti pagrindinius THT dokumentus ir kitas svarbias teisines priemones, kurios daro poveikį THT; pripažįsta ES gairių dėl skatinimo laikytis THT svarbą ir pakartoja savo raginimą vyriausiajai įgaliotinei ir pirmininko pavaduotojai bei EIVT peržiūrėti jų įgyvendinimą, atsižvelgiant į tragiškus įvykius Artimuosiuose Rytuose ir, visų pirma, į visuotinį ir sistemingą nebaudžiamumą už šiurkščius THT ir žmogaus teisių teisės pažeidimus; ragina ES remti iniciatyvas, kuriomis siekiama skleisti THT žinias ir gerąją jų taikymo patirtį ir ragina ES pasinaudoti visomis turimomis dvišalėmis priemonėmis siekiant veiksmingai skatinti savo partnerius laikytis THT, įskaitant politinį dialogą; pakartoja savo raginimą valstybėms narėms prisijungti prie tarptautinių pastangų užkirsti kelią ginkluotų subjektų išpuoliams prieš mokyklas ir užkirsti kelią jų naudojimui kariniais tikslais, patvirtinant Saugių mokyklų deklaraciją, kuria siekiama padėti panaikinti plataus masto karinius išpuolius prieš mokyklas ginkluotų konfliktų metu;

138.  ragina tarptautinę bendruomenę surengti tarptautinę konferenciją su tikslu sustiprinti THT taisyklių veiksmingumą;

139.  pakartoja savo raginimą vyriausiajai įgaliotinei ir pirmininko pavaduotojai paskelbti iniciatyvą, kuria būtų siekiama nustatyti ES ginklų embargo šalims, kaltinamoms rimtais įtarimais dėl THT pažeidimų, visų pirma, kai tai susiję su tyčiniu išpuolių nukreipimu į civilinę infrastruktūrą; pabrėžia, kad, nuolat išduodant leidimus ginklus parduoti tokioms šalims, pažeidžiama 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendroji pozicija 2008/944/BUSP; ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę priimti Gvantanamo kalinius į ES; pabrėžia, kad reikia kuo greičiau uždaryti Gvantanamo įlankos kalėjimą;

Minties, sąžinės ir religijos ar tikėjimo laisvė

140.  vadovaudamasis SESV 10 straipsniu, smerkia visus smurto, persekiojimo, netolerancijos ir diskriminacijos aktus dėl ideologijos, religijos ar tikėjimo; reiškia didelį susirūpinimą dėl nuolat gaunamų pranešimų apie visame pasaulyje vykdomus smurto, persekiojimo, netolerancijos ir diskriminacijos veiksmų prieš religines ir tikėjimo mažumas; pabrėžia, kad teisės į minties, sąžinės, religijos ar tikėjimo laisvę yra pagrindinės teisės, susijusi su kitomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, apimanti teisę tikėti arba netikėti ir teisę išpažinti bet kokią religiją ar tikėjimą ar jo neišpažinti, taip pat teisę priimti, keisti pasirinktą tikėjimą, jo atsisakyti arba vėl prie jo sugrįžti, kaip įtvirtinta Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių konvencijos 9 straipsnyje; ragina ES ir jos valstybes nares įsitraukti į politines diskusijas, kad būtų panaikinti šventvagystės įstatymai; ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad mažumos būtų gerbiamos ir ginamos visame pasaulyje, įskaitant Artimuosius Rytus, kur „Da‘esh“ ir kitos teroristinės grupuotės persekioja jazidus, krikščionis, musulmonų mažumas ir ateistus; apgailestauja dėl piktnaudžiavimo religija ar tikėjimu terorizmo tikslais;

141.  remia ES įsipareigojimą skatinti religijos ar tikėjimo laisvę tarptautiniuose ir regioniniuose forumuose, įskaitant JT, ESBO, Europos Tarybą ir kitus regioninius mechanizmus, ir ragina ES ir toliau teikti metinę rezoliuciją dėl religijos ar tikėjimo laisvės JT ir remti JT specialiojo pranešėjo religijos ar tikėjimo laisvės klausimais įgaliojimus; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją bei EIVT dalyvauti nuolatiniame dialoge su NVO, religinėmis ar tikėjimo grupėmis ir religiniais lyderiais;

142.  visapusiškai remia ES praktiką imtis iniciatyvos rengiant temines rezoliucijas JT Žmogaus teisių taryboje ir JT Generalinėje Asamblėjoje dėl religijos ir tikėjimo laisvės, ragina ES remti JT specialiojo pranešėjo religijos ar tikėjimo laisvės klausimais įgaliojimus ir ragina šalis, kurios šiuo metu nepatenkina JT specialiojo pranešėjo religijos ar tikėjimo laisvės klausimais apsilankymo prašymų;

143.  ragina ES stiprinti esamas priemones ir vadovaujantis savo įgaliojimais patvirtinti kitas, siekiant užtikrinti, kad religinių mažumų apsauga būtų veiksminga visame pasaulyje;

144.  ragina imtis konkrečių veiksmų siekiant užtikrinti, kad ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires būtų veiksmingai įgyvendinamos, įskaitant: nuolatinį ir nuoseklų ES darbuotojų mokymą būstinėse ir delegacijose; ataskaitų apie šalies ir vietos aplinkybes teikimą; glaudų bendradarbiavimą su vietos subjektais, ypač religinių ar tikėjimo grupių lyderiais;

145.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad kai kuriose pasaulio dalyse religijos ar tikėjimo bendruomenėms kyla pavojus, kai ištisos religinės bendruomenės išnyksta arba turi bėgti;

146.  pabrėžia, kad šiuo metu krikščionių religinė grupė yra labiausiai persekiojama ir bauginama pasaulyje, įskaitant Europą, kurioje krikščionių pabėgėliai nuolat kenčia nuo persekiojimo religiniu pagrindu, ir kad kai kurioms iš seniausių krikščionių bendruomenių kyla grėsmė išnykti, ypač Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose;

147.  ragina tarptautinę bendruomenę ir ES užtikrinti mažumų apsaugą ir įrengti saugias zonas; ragina užtikrinti etninių ir religinių mažumų, gyvenančių vietovėse, kur jie visada buvo istoriškai įsitvirtinę ir gyveno taikiai šalia viena kitos – pvz., Sindžaro kalnuose (jazidai), Ninevijos lygumose (chaldėjų, sirų ir asirų tautos) – pripažinimą, savivaldą ir apsaugą; ragina teikti specialią pagalbą siekiant išsaugoti (masinius) kapus dabartinių ir nesenų konfliktų zonose, kad būtų galima ekshumuoti ten esančius žmonių palaikus ir juos galėtų ištirti teismo medicinos ekspertai, siekiant sudaryti sąlygas juos tinkamai palaidoti arba aukų palaikus atiduoti giminėms; ragina sukurti specialų fondą, kuris padėtų finansuoti iniciatyvas, kuriomis siekiama išsaugoti įrodymus, kad būtų galima atlikti tyrimą ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, įtariamus nusikaltimais žmoniškumui; ragina ES ir jos valstybes nares imtis veiksmų kuo skubiau parengti ekspertų grupę, kuriai būtų pavesta surinkti visus įrodymus apie vykdomus tarptautinius nusikaltimus, įskaitant genocidą, nusikaltimus prieš religines ir etnines mažumas, nesvarbu, kur jie galėjo būti įvykdyti, įskaitant dabartinių ar neseniai vykusių konfliktų aukų masinių kapaviečių išsaugojimą, siekiant parengti tarptautinio baudžiamojo persekiojimo veiksmus prieš atsakingus asmenis;

Saviraiškos laisvė internete ir realiame gyvenime vaizdo ir garso bei kitomis žiniasklaidos priemonėmis

148.  pabrėžia, kad žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės yra visuotinės ir turi būti ginamos pasauliniu mastu kiekvienu jų išraiškos aspektu;

149.  pabrėžia, kad saviraiškos laisvė, žiniasklaidos nepriklausomumas ir pliuralizmas yra svarbūs kaip pagrindiniai elementai siekiant demokratijos, ir kad reikia piliečių bei pilietinės visuomenės įgalinimo siekiant užtikrinti viešojo sektoriaus skaidrumą ir atskaitomybę;

150.  išreiškia susirūpinimą dėl daugelyje šalių pagausėjusių žurnalistų areštų ir grasinimų jiems ir pabrėžia, kad ši praktika rimtai trukdo spaudos laisvei; ragina ES ir tarptautinę bendruomenę apsaugoti nepriklausomus žurnalistus ir tinklaraščių kūrėjus, sumažinti skaitmeninę atskirtį ir palengvinti nevaržomą prieigą prie informacijos ir bendravimo ir necenzūruotą prieigą prie interneto (skaitmeninę laisvę);

151.  reiškia rimtą susirūpinimą dėl stebėsenos, priežiūros, cenzūros ir filtravimo technologijų plėtros ir plitimo, nes jos kelia vis didesnį pavojų žmogaus teisių ir demokratijos aktyvistams autokratinėse valstybėse;

152.  griežtai smerkia tai, kad vis daugiau žmogaus teisių gynėjų susiduria su skaitmeninėmis grėsmėmis, įskaitant grasinimus suketi pavojų duomenims, įrangos konfiskavimą, nuotolinį stebėjimą ir duomenų nutekėjimą; smerkia sekimo internete ir įsilaužimo praktiką siekiant rinkti informaciją, kuri gali būti naudojama teismo bylose ar šmeižto kampanijose, taip pat garbės ir orumo gynimo bylose;

153.  griežtai smerkia valdžios institucijas, kontroliuojančias internetą, žiniasklaidą ir akademinę bendruomenę, ir sustiprėjusį bauginimą, priekabiavimą ir savavališką sulaikymą, su kuriais susiduria žmogaus teisių gynėjai, teisininkai ir žurnalistai;

154.  smerkia autoritarinių režimų vykdomus skaitmeninių ryšių apribojimus, įskaitant interneto svetainių uždarymą ir asmeninių paskyrų blokavimą, siekiant apriboti žodžio laisvę ir kaip priemonę nutildyti opoziciją ir suvaržyti pilietinę visuomenę; ragina ES ir jos valstybes nares viešai pasmerkti režimus, ribojančius jų kritikų ir opozicijos skaitmeninę komunikaciją;

155.  pabrėžia, kad svarbu skatinti neribotą prieigą prie interneto visų rūšių ryšiuose su trečiųjų šalių atstovais, įskaitant stojimo derybas, prekybos derybas ir žmogaus teisių dialogus ir diplomatinius ryšius, ir siekti, kad informacija apie žmogaus teises ir demokratiją būtų kiek įmanoma labiau prieinama žmonėms visame pasaulyje;

156.  yra susirūpinęs dėl neapykantą kurstančių kalbų dažnėjimo, ypač socialinės žiniasklaidos platformose; ragina Komisiją įtraukti PVO atstovus siekiant užtikrinti, kad bus atsižvelgta į jų nuomones derybose dėl elgesio kodeksų; griežtai smerkia neapykantos pranešimų, kurstančių smurtą ar terorą, sklaidą;

157.  ragina aktyviau remti žiniasklaidos laisvę, apsaugoti nepriklausomus žurnalistus, tinklaraštininkus ir informatorius, sumažinti skaitmeninę atskirtį ir palengvinti nevaržomą prieigą prie informacijos ir bendravimo ir išsaugoti necenzūruotą prieigą prie interneto (skaitmeninę laisvę);

158.  ragina ryžtingai vystyti ir skleisti technologijas, kurios padėtų saugoti žmogaus teises ir lengviau užtikrinti gyventojų skaitmenines teises ir laisves bei gyventojų saugumą ir privatumą;

159.  ragina ES naudoti nemokamą ir atvirąją programinę įrangą, taip pat skatinti kitus subjektus tai daryti, nes tokia programinė įranga suteikia didesnį saugumą ir ja labiau užtikrinamos žmogaus teisės;

160.  ragina Komisiją ir valstybes nares visuose tarptautiniuose forumuose, įskaitant JT Interneto valdymo forumą, G8, G20, ESBO ir Europos Tarybą, kelti klausimus dėl saviraiškos laisvės internete ir dėl laisvo ir atviro interneto svarbos;

Kova su terorizmu

161.  pakartoja, kad vienareikšmiškai smerkia terorizmą ir visiškai remia veiksmus, kuriais siekiama panaikinti teroristines organizacijas, ypač „Da‘esh“, kuri kelia akivaizdžią grėsmę regioniniam ir tarptautiniam saugumui, ir kartu primena, kad vykdant šiuos veiksmus reikėtų visada visiškai gerbti tarptautinę žmogaus teisių teisę; pritaria tam, kad būtų įgyvendinta Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 2178 (2014 m.) dėl kovos su užsienio teroristų kovotojų keliamomis grėsmėmis ir Madride patvirtinti pagrindiniai principai dėl užsienio teroristų kovotojų srauto sustabdymo;

162.  primena, kad ES veiksmų plane dėl žmogaus teisių ir demokratijos pabrėžiamas poreikis užtikrinti, kad pagarba nuomonės laisvei ir žodžio laisvei būtų integruotos į vystymosi politiką ir programas, susijusias su terorizmu, įskaitant skaitmeninio sekimo technologijas; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų visapusiškai išnaudoti esamas priemones, kuriomis reaguojama į ES piliečių radikalėjimą, ir turėtų parengti veiksmingas programas, kuriomis siekiama kovoti su terorizmu ir ekstremistine propaganda bei verbavimo metodais, ypač internete, ir užkirsti kelią radikalėjimui; pabrėžia, kad reikia kuo skubiau imtis bendrų ES veiksmų ir primygtinai ragina valstybes nares bendradarbiauti jautriose srityse, visų pirma keičiantis informacija ir žvalgybos informacija;

163.  ragina ES ir toliau bendradarbiauti su JT kovojant su terorizmo finansavimu, įskaitant turimų mechanizmų, skirtų teroristams ir teroristinėms organizacijoms nustatyti, naudojimą, taip pat stiprinti turto įšaldymo mechanizmų visame pasaulyje, kartu laikantis tarptautinių tinkamo proceso ir teisinės valstybės principų; ragina Komisiją ir valstybes nares veiksmingai ir skubiai spręsti šį klausimą su valstybėmis, kurios finansuoja arba remia teroristų organizacijas, arba leidžia tai daryti savo piliečiams;

Mirties bausmė

164.  primena apie tai, kad ES laikosi visiško mirties bausmės netoleravimo pozicijos, ir dar kartą pabrėžia savo ilgalaikę poziciją jokiu būdu ir jokiomis aplinkybėmis nepateisinti mirties bausmės, kankinimų, žiauraus, nežmoniško ir žeminančio elgesio bei baudimo;

165.  taip pat palankiai vertina mirties bausmės panaikinimą Fidžyje, Suriname, Mongolijoje ir JAV Nebraskos valstijoje;

166.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad pastaraisiais metais kai kuriose šalyse grąžintas mirties bausmės vykdymas; apgailestauja, kad politiniai lyderiai kitose šalyse taip pat svarsto galimybes sugrąžinti mirties bausmę; reiškia didelį susirūpinimą dėl pranešimų, kad išaugo mirties nuosprendžių, įvykdytų visame pasaulyje 2015 m., skaičius, visų pirma Kinijoje, Egipte, Irane, Nigerijoje, Pakistane ir Saudo Arabijoje; primena šių valstybių valdžios institucijoms, kad šios valstybės yra Vaiko teisių konvencijos šalys, o pagal šią konvenciją griežtai draudžiama skirti mirties bausmę už nusikaltimus, kuriuos padarė jaunesni nei 18 m. asmenys;

167.  yra ypač susirūpinęs dėl to, kad daugėja mirties nuosprendžių masiniuose teismo procesuose, kuriuose nėra jokių garantijų, kad bus užtikrinti minimalūs teisingo bylos nagrinėjimo standartai, būtini pagal tarptautinę teisę;

168.  griežtai smerkia dažnesnį mirties bausmės taikymą už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, ir ragina už tokius nusikaltimus neskirti mirties bausmės ir jos nevykdyti neatidėliotinai;

169.  ragina šalis, kurios yra panaikinusios mirties bausmę arba taiko ilgalaikį mirties bausmės moratoriumą, vykdyti savo įsipareigojimus ir nepradėti vėl taikyti šios bausmės; ragina ES toliau naudotis bendradarbiavimu ir diplomatija visuose galimuose pasaulio forumuose pasisakant prieš mirties bausmę, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai paisoma teisės į sąžiningą teismą kiekvieno asmens, kuriam gresia mirties bausmė, atveju; pabrėžia ES svarbą tęsiant stebėjimą sąlygas, kuriomis vykdoma mirties bausmė tose šalyse, kurios ją vis dar taiko, siekiant užtikrinti, kad nuteistų mirties bausme asmenų sąrašas būtų skelbiamas viešai ir kad jų kūnai būtų grąžinami giminėms;

170.  primygtinai pakartoja, jog yra svarbu, kad ES vykdytų pastebimą politiką, kuria siekiama visuotinio mirties bausmės panaikinimo, kaip numatyta pagal 2013 m. peržiūrėtas ES gaires dėl mirties bausmes, ir kad ji ES ir toliau propaguotų mirties bausmės panaikinimą; ragina ES toliau dirbti siekiant visuotinio mirties bausmės panaikinimo, išnagrinėti naujus agitavimo šiuo tikslu būdus, taip pat remti veiksmus EDŽTRP kontekste, kuriais užkertamas kelias mirties bausmės nuosprendžiui ar jo įvykdymui; prašo, kad ES delegacijos ir toliau organizuotų informuotumo didinimo kampanijas šiuo tikslu;

Kova su kankinimu ir netinkamu elgesiu

171.  reiškia didelį susirūpinimą, kad ir toliau taikomi kankinimai ir netinkamas elgesys įkalintų asmenų atžvilgiu, inter alia, siekiant išgauti prisipažinimus, kurie vėliau naudojami baudžiamuosiuose teismuose, kurie akivaizdžiai neatitinka tarptautinių sąžiningumo standartų;

172.  smerkia plačiai paplitusį kankinimų ir netinkamo elgesio naudojimą visuomenės narių disidentų atžvilgiu siekiant juos nutildyti, taip pat pažeidžiamų grupių atžvilgiu, pvz., tautinės, kalbinės ir religinės mažumos, LGBTI asmenys, moterys, vaikai, prieglobsčio prašytojai ir migrantai;

173.  itin griežtai smerkia „Da’esh“ ir kitų teroristinių ar sukarintų organizacijų vykdomus kankinimus ir netinkamą elgesį; išreiškia solidarumą su visų nuo smurto nukentėjusių aukų šeimomis ir bendruomenėmis; smerkia grupuotės „Da’esh“ ir kitų teroristinių ar sukarintų organizacijų praktiką, apimančią diskriminaciją ir taikymąsi į mažumų grupes; ragina ES, jos valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę dėti daugiau pastangų siekiant reaguoti į neatidėliotiną poreikį veiksmingai užkirsti kelią tolesnėms kančioms;

174.  mano, kad kalinimo sąlygos ir kalėjimų būklė daugelyje šalių kelia didelį susirūpinimą; mano, kad itin svarbu kovoti su visų formų kankinimu ir netinkamu elgesiu su sulaikytais asmenimis, įskaitant psichologinius kankinimus, ir dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi atitinkamos tarptautinės teisės, visų pirma, kiek tai susiję su galimybe naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir gauti vaistų; griežtai smerkia šios teisės pažeidimus ir mano, kad atsisakymas gydyti kalinius, sergančius tokiomis ligomis kaip hepatitas ar ŽIV, prilygsta atsisakymui padėti asmenims, kuriems gresia pavojus;

175.  primygtinai ragina EIVT, atsižvelgiant į nuolatinius pranešimus apie plačiai paplitusią neteisminių egzekucijų, kankinimų ir netinkamo elgesio praktiką visame pasaulyje, visais dialogo lygmenimis ir visuose forumuose suintensyvinti ES pastangas kovojant su neteisminėmis egzekucijomis, kankinimais ir kitu netinkamu elgesiu, kaip nustatyta ES politikos trečiųjų šalių atžvilgiu gairėse dėl kankinimo ir kito žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo;

176.  ragina EIVT ir toliau politiniuose su trečiosiomis šalimis ir dialoguose žmogaus teisių klausimais sistemingai reikšti susirūpinimą dėl kankinimo ir netinkamo elgesio, taip pat jį reikšti viešuose pareiškimuose, ir ragina ES delegacijas ir valstybių narių ambasadas vietose stebėti kankinimo ir netinkamo elgesio atvejus, imtis konkrečių veiksmų siekiant skatinti visišką jų panaikinimą, sekti susijusius baudžiamojo teismo procesus ir pasinaudoti visomis joms prieinamomis priemonėmis, kad padėtų susijusiems asmenims;

Bepiločiai orlaiviai

177.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad ginkluoti nepilotuojami orlaiviai naudojami nesilaikant tarptautinės teisinės sistemos; ragina valstybes nares suformuluoti aiškią politiką ir teisines pozicijas dėl ginkluotų bepiločių orlaivių ir dar kartą ragina ES parengti bendrą poziciją dėl ginkluotų bepiločių orlaivių naudojimo, kurioje būtų puoselėjamas žmogaus teisių ir THT laikymasis ir sprendžiami tokie klausimai kaip teisinė sistema, proporcingumas, atskaitomybė, civilių apsauga ir skaidrumas; dar kartą primygtinai ragina ES uždrausti kurti, gaminti ir naudoti visiškai autonomiškus ginklus, kuriais galima vykdyti atakas be žmogaus įsikišimo; ragina ES nepritarti neteisminių ir tikslinių nužudymų praktikai ir įsipareigoti užtikrinti atitinkamas priemones, atitinkančias vidaus ir tarptautinius teisinius įsipareigojimus, jei yra pagrindo manyti, jos jurisdikcijoje esantis asmuo ar subjektas gali būti susijęs su neteisėtais tiksliniais nužudymais užsienyje; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją, valstybes nares ir Tarybą įtraukti ginkluotus bepiločius orlaivius ir visiškai autonomiškus ginklus į susijusius Europos ir tarptautinius nusiginklavimo ir ginklų kontrolės mechanizmus, ir ragina valstybes nares bendradarbiauti su šiais kontrolės mechanizmais ir juos stiprinti; ragina ES skatinti užtikrinti didesnį ginkluotus nepilotuojamus orlaivius naudojančių valstybių narių, ne tik trečiųjų šalių skaidrumą ir atskaitomybę teisinio jų naudojimo pagrindo ir atsakomybės už veiksmus požiūriu, siekiant sudaryti sąlygas nepilotuojamų orlaivių atakų teisminei priežiūrai atlikti ir užtikrinti, kad neteisėtų nepilotuojamų orlaivių atakų aukos galėtų veiksmingai pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis;

178.  pabrėžia, kad ES draudžia kurti, gaminti ir naudoti visiškai autonominius ginklus, kurie suteiktų galimybę vykdyti atakas be žmogaus įsikišimo; ragina ES nepritarti neteisėtų ir tikslinių žudymų praktikai ir ją uždrausti;

179.  ragina Komisiją nuolat tinkamai informuoti Parlamentą apie ES lėšų naudojimą visiems mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams, susijusiems civilinės ir karinės paskirties bepiločių orlaivių konstravimu; ragina atlikti būsimų bepiločių orlaivių kūrimo projektų poveikio žmogaus teisėms įvertinimą;

180.  pabrėžia, kad technologijų poveikis gerinant žmogaus teisių padėtį turėtų būti integruotas į ES politiką ir programas, siekiant puoselėti žmogaus teisių apsaugą ir propaguoti demokratiją, teisinės valstybės principą, gerą valdymą ir taikų konfliktų sprendimą;

Parama demokratijai ir rinkimams ir rinkimų stebėjimo misijos

181.  primena, kad atvira erdvė pilietinei visuomenei, žodžio, susirinkimų ir asociacijų laisvei ir pagarba teisinei valstybei yra pagrindiniai elementai, kurių reikia sąžiningiems ir demokratiniams rinkimams; ragina ES užtikrinti, kad vietos NVO turėtų erdvės teisėtam rinkimų stebėjimui ir priežiūrai; pabrėžia, kad korupcija kelia grėsmę vienodoms galimybėms naudotis žmogaus teisėmis ir kenkia demokratiniams procesams; mano, kad ES turėtų pabrėžti sąžiningumo, atskaitomybės ir tinkamo viešųjų reikalų valdymo svarbą visuose dialoguose su trečiosiomis šalimis, kaip nurodyta Jungtinių Tautų konvencijoje prieš korupciją (UNCAC); pakartoja, kad Sąjunga turi ištesėti įsipareigojimą savo partneriams, visų pirma savo kaimyninėms šalims, remti ekonomines, socialines ir politines reformas, ginti žmogaus teises, padėti diegti teisinės valstybės principą, yra geriausios priemonės siekiant sustiprinti tarptautinę tvarką ir užtikrinti stabilumą kaimyninėse šalyse; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad persvarstant Europos kaimynystės politiką buvo sudaryta galimybė pakartoti, kad visuotinių vertybių gynyba ir žmogaus teisių propagavimas yra pagrindiniai Sąjungos tikslai; primena, kad įgyvendinant plėtros ir kaimynystės politiką Europos Sąjungos, politikų, mokslininkų, žiniasklaidos, NVO ir pilietinės visuomenės įgyta perėjimo prie demokratijos patirtis ir išmoktos pamokos taip pat galėtų veiksmingai padėti nustatyti geriausią praktiką, kurią būtų galima naudoti siekiant remti ir tvirtinti kitus demokratizacijos procesus visame pasaulyje; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Europos demokratijos fondo ir ES programų, kuriomis remiamos PVO, ypač EDŽTRP, darbą;

182.  rekomenduoja ES parengti visapusiškesnį požiūrį į demokratizacijos procesus, nes rinkimų stebėjimas yra tik vienas ilgesnio ir platesnio ciklo aspektas; primena, kad politinis pereinamasis procesas ir demokratizacija bus tvarūs tik tada, kai sėkmingai susies pagarbą žmogaus teisėms su lygiomis galimybėmis dalyvauti demokratiniame procese moterims, neįgaliesiems ir kitoms socialiai atskirtoms grupėms, su teisingumo, skaidrumo, atskaitomybės, susitaikymo, teisinės valstybės, ekonominės ir socialinės plėtros, kovos su dideliu skurdu ir demokratinių institucijų kūrimo skatinimu; pabrėžia, kad kova su korupcija šalyse, kuriose vyksta demokratizacijos procesai, turėtų būti ES prioritetas, nes šis reiškinys trukdo užtikrinti ir skatinti gerą valdymą, skatina su organizuotą nusikalstamumą ir yra susijęs su rinkimų rezultatų klastojimu;

183.  palankiai vertina bendrą komunikatą dėl Europos kaimynystės politikos persvarstymo ir primena, kad, kaip numatyta ES sutartyje, ES santykiai su kaimyninėmis šalimis turėtų būti grindžiami Sąjungos vertybėmis, apimančiomis žmogaus teises ir demokratiją; pabrėžia, kad parama siekiant stabilizuoti padėtį kaimyninėse šalyse ir skatinti demokratiją, teisinę valstybę, gerą valdymą yra neatsiejama nuo žmogaus teisių;

184.  pabrėžia, kad ES turėtų toliau remti demokratines ir veiksmingas kaimyninių šalių žmogaus teisių institucijas ir pilietinę visuomenę; su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad Europos demokratijos fondas vykdo nuoseklią veiklą rytinėse ir pietinėse ES kaimyninėse šalyse skatinant pagarbą pagrindinėms teisėms ir laisvėms bei demokratijos principams;

185.  pabrėžia, kad plėtros politika yra viena iš svariausių pagarbos demokratijos principams ir žmogaus teisėms stiprinimo priemonių; ragina Komisiją ir toliau teikti paramą stiprinant demokratinę politinę kultūrą, teisinės valstybės principus, žiniasklaidos nepriklausomybę, taip pat teismų ir kovos su korupcija srityse šalyse kandidatėse ir galimose šalyse kandidatėse;

186.  ragina Komisiją ir EIVT ir toliau teikti visokeriopą paramą trečiosiose šalyse vykstantiems demokratijos procesams bei vadovaujančių ir opozicijos partijų tarpusavio politiniam dialogui ir pilietinei visuomenei; dar kartą pakartoja, kaip svarbu vykdyti su rinkimų stebėjimo misijų ataskaitomis ir rekomendacijomis susijusią tolesnę veiklą, kai šios misijos naudojamos kaip ES įsipareigojimo remti demokratiją dalis ir kaip susijusių šalių nacionalinės žmogaus teisių strategijos dalis; ragina stiprinti koordinavimą ir bendradarbiavimą tarp Parlamento ir Komisijos ir (arba) EIVT siekiant užtikrinti tolesnę veiklą, susijusią su šių rekomendacijų įgyvendinimu, taip pat skirti tikslingą finansinę ir techninę pagalbą, kurią ES galėtų suteikti; ragina Komisiją pateikti bendrą rinkimų stebėjimo procesų vertinimą;

187.  ragina Tarybą ir EIVT įtraukti į ES metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje geografinę dalį atskirą skyrių, skirtą atitinkamoms šalims, kuriame būtų aptariamas rinkimų stebėjimo misijų priimtų rekomendacijų įgyvendinimo klausimas; primena įsipareigojimą, kurį veiksmų plane prisiėmė EIVT, Komisija ir valstybės narės – tvirčiau ir nuosekliau bendradarbiauti su rinkimų valdymo įstaigomis, parlamentinėmis institucijomis ir PVO trečiosiose šalyse, siekiant padėti joms įgyti daugiau galių ir taip stiprinti demokratinius procesus;

188.  ragina Komisiją užtikrinti, kad jos darbas – rinkimų stebėjimas ir pagalba – būtų atliekamas derinant jį su panašia parama kitiems svarbiems demokratinės sistemos subjektams, kaip antai politinėms partijoms, parlamentams, vietos valdžios institucijoms, nepriklausomai žiniasklaidai ir pilietinei visuomenei;

189.  ragina ES dirbti toliau siekiant nustatyti geriausią šios srities patirtį, įskaitant konfliktų prevencijos priemones, tarpininkavimą ir dialogo skatinimą, kad būtų parengtas nuoseklus, lankstus ir patikimas ES požiūris;

190.  pripažįsta sėkmingą EIVT ir ES delegacijų darbą užbaigiant antrosios kartos demokratijos analizę, taip pat pažangą demokratijos veiksmų planų srityje, ir ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją užtikrinti, kad veiksmų planai virstų konkrečia parama demokratijai tose vietovėse;

191.  ragina EIVT toliau remtis demokratijos analizės patirtimi, kad būtų pasirengta perkelti šią analizę į savo veiklą užsienyje, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors Nacionalinės žmogaus teisių ir demokratijos strategijos yra sveikintinos, to nepakanka, kad būtų nustatytas tikrai visapusiškas supratimas apie demokratiją šalyje partnerėje;

o
o   o

192.  paveda savo Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai bei ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais.

(1) http://www.un.org/womenwatch/daw/cedaw/cedaw.htm. (2) OL C 289, 2016 8 9, p. 57. (3) http://www.ohchr.org/EN/ProfessionalInterest/Pages/CMW.aspx. (4) A/RES/41/128. (5) http://www.un.org/en/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/RES/69/2 (6) http://www.ohchr.org/EN/ProfessionalInterest/Pages/Vienna.aspx (7) http://www.un.org/womenwatch/daw/beijing/pdf/BDPfA%20E.pdf (8) http://www.unfpa.org/sites/default/files/pub-pdf/programme_of_action_Web%20ENGLISH.pdf (9) http://www.ohchr.org/Documents/Publications/PTS-4Rev1-NHRI_en.pdf (10) https://europa.eu/globalstrategy/en/global-strategy-foreign-and-security-policy-european-union (11) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-11855-2012-INIT/lt/pdf (12) https://www.consilium.europa.eu/uedocs/cmsUpload/111817.pdf (13) http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex%3A52009XG1215%2801%29 (14) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-10897-2015-INIT/lt/pdf. (15) OL C 65, 2016 2 19, p. 174. (16) http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/foraff/137584.pdf. (17) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-10255-2016-INIT/lt/pdf. (18) http://www.consilium.europa.eu/en/meetings/fac/2015/10/st13201-en15_pdf/. (19) http://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2016/06/16-epsco-conclusions-lgbti-equality/. (20) http://ec.europa.eu/justice/discrimination/files/lgbti_actionlist_en.pdf. (21) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-9242-2015-INIT/lt/pdf (22) http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2015/07/20-fac-migration-conclusions/. (23) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-12002-2015-REV-1/lt/pdf (24) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-12098-2015-INIT/lt/pdf (25) OL L 43, 2015 2 18, p. 29. (26) http://register.consilium.europa.eu/doc/srv?l=LT&f=ST%2015559%202014%20INIT (27) http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/EN/foraff/130243.pdf. (28) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-12525-2016-INIT/lt/pdf (29) https://rm.coe.int/CoERMPublicCommonSearchServices/DisplayDCTMContent?documentId=090000168008482e. (30) OL L 76, 2011 3 22, p. 56. (31) http://www.consilium.europa.eu/en/meetings/international-summit/2015/11/action_plan_en_pdf/. (32) http://www.securitycouncilreport.org/atf/cf/%7B65BFCF9B-6D27-4E9C-8CD3-CF6E4FF96FF9%7D/s_res_2242.pdf. (33) http://www.securitycouncilreport.org/atf/cf/%7B65BFCF9B-6D27-4E9C-8CD3-CF6E4FF96FF9%7D/CAC%20S%20RES%201820.pdf. (34) http://www.un.org/en/ga/search/view_doc.asp?symbol=S/RES/1325(2000). (35) http://www.un.org/en/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/RES/69/167. (36) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0337. (37) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0300. (38) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0201. (39) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0102. (40) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0051. (41) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0470. (42) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0317. (43) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0350. (44) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0348. (45) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0288. (46) OL C 316, 2016 8 30, p. 130. (47) OL C 316, 2016 8 30, p. 178. (48) OL C 234, 2016 6 28, p. 25. (49) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0172. (50) OL C 181, 2016 5 19, p. 69. (51) http://www.ohchr.org/EN/HRBodies/HRC/RegularSessions/Session31/Documents/A_HRC_31_56_en.doc. (52) OL C 65, 2016 2 19, p. 105. (53) OL C 434, 2015 12 23, p. 24. (54) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 115. (55) OL C 33 E, 2013 2 5, p. 165. (56) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 69. (57) A/HRC/RES/17/4. (58) https://www.democracyendowment.eu/annual-report/ (59) OL C 208, 2016 6 10, p. 25. (60) http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2015/july/tradoc_153591.pdf (61) Saudo Arabijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Nigerijoje, Somalyje, Mauritanijoje, Sudane, Siera Leonėje, Jemene, Afganistane, Pakistane, Katare, Irane ir Maldyvuose.