Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos metinį pranešimą Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 21 ir 36 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą dėl politinės atskaitomybės,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 21 d. bendrą tarnybų darbinį dokumentą „Lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas. Mergaičių ir moterų gyvenimo keitimas 2016–2020 m. palaikant ES išorės santykius“ (SWD(2015)0182),

–  atsižvelgdamas į Komisijos Pirmininko J. C. Junckerio 2016 m. rugsėjo 14 d. pranešimą apie Sąjungos padėtį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės Federicos Mogherini pristatytą Europos Sąjungos visuotinę užsienio ir saugumo politikos strategiją ir jos pasiūlymus, pateiktus per neoficialų užsienio reikalų ministrų susitikimą Bratislavoje 2016 m. rugsėjo 2 d.,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 16 d. Bratislavoje įvykusio aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į neoficialaus 2016 m. rugsėjo 27 d. ES gynybos ministrų susitikimo Bratislavoje rezultatus,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 7 d. rezoliuciją „Taikos paramos operacijos. ES santykiai su JT ir Afrikos Sąjunga“(1),

–  atsižvelgdamas į Veimaro trikampio užsienio reikalų ministrų Franko-Walterio Steinmeierio (Vokietija), Jeano-Marco Ayraulto (Prancūzija) ir Witoldo Waszczykowskio (Lenkija) bendrą deklaraciją dėl Europos ateities, pasirašytą 2016 m. rugpjūčio 28 d. Veimare,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo mėn. paskelbtą Prancūzijos ir Vokietijos gynybos srities iniciatyvą „BSGP atnaujinimas“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A8-0360/2016),

A.  kadangi Europos Sąjunga susiduria su precedento neturinčiais vidaus ir išorės sunkumais, įskaitant tarpvalstybinius konfliktus, valstybės žlugimą, terorizmą, mišraus pobūdžio grėsmes, kibernetinį ir energetinį nesaugumą, organizuotą nusikalstamumą ir klimato kaitą; kadangi ES naujus saugumo uždavinius veiksmingai spręsti galės tik tuomet, jei jos struktūros ir valstybės narės imsis bendrų ir tikrai koordinuotų veiksmų Bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) ir Bendrosios saugumo ir gynybos politikos (BSGP) srityse;

B.  kadangi šiuo metu ES supančiuose regionuose padėtis yra nestabili, nes didelėje Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) dalyje vyksta etniniai ir religiniai konfliktai ir išorės subjektų kurstomi karai, visame regione plinta tokios teroristų grupuotės kaip vadinamoji „Islamo valstybė“ (IS / „Da'esh“) ir „Jabhat Fateh al-Sham Front“; kadangi organizacija „Al-Qaeda“, siekdama tapti stipresnė, naudojasi saugumo vakuumu MENA regione ir jos įsipareigojimas vykdyti džihadą pasauliniu mastu lieka nepakitęs;

C.  kadangi šie konfliktai turi tiesioginių ir rimtų padarinių ES piliečių saugumui ir gerovei, nes jie vis labiau sklinda po visą ES terorizmo, masinių pabėgėlių srautų ar dezinformacijos kampanijų, kuriomis siekiama skaldyti mūsų visuomenę, forma;

D.  kadangi Europai kyla terorizmo jos teritorijoje grėsmė; kadangi pastarieji terorizmo išpuoliai Europos miestuose, kuriuos įvykdė su IS / „Da'esh“ susiję radikalūs džihadistai, yra šios grupuotės visapusiškos strategijos dalis ir papildo sausumos karą Sirijoje, Irake ir Libijoje, ekonominį karą, nukreiptą prieš turizmo sektorių Šiaurės Afrikoje, ir internete skleidžiamą propagandą bei kibernetinius išpuolius; kadangi tūkstančiai prie tokių teroristų grupuočių prisijungusių ES piliečių kelia vis didesnę grėsmę saugumui mūsų šalyse ir visame pasaulyje;

E.  kadangi agresyviai nusiteikusi Rusija ir toliau pažeidžia savo kaimyninių šalių suverenitetą ir nepriklausomybę ir atvirai meta iššūkį Europos bei pasaulio taikai ir saugumo tvarkai; kadangi dabar Rusija vis labiau yra autokratinė valstybė ir savo kaimynių atžvilgiu agresyviau nusiteikusi nei tuo metu, kai 1991 m. griuvo Sovietų Sąjunga; kadangi oficiali Rusijos propaganda skelbia, kad Vakarai yra priešininkas, ir aktyviai stengiamasi kelti pavojų Europos Sąjungos vienybei ir transatlantinio aljanso darnai dezinformacijos kampanijomis ar teikiant finansinę paramą ES atžvilgiu skeptiškai nusiteikusioms ir fašistinėms Sąjungoje ir šalyse kandidatėse veikiančioms grupėms;

Toliau tęsiama ES sėkmės istorija: pokyčiai imantis veiksmų

1.  primena, kad Europos Sąjunga yra vienas iš didžiausių Europos istorijos laimėjimų ir kad ES gebėjimas vykdyti pokyčius užtikrino taiką, stabilumą ir gerovę savo piliečiams ir kaimyninėms šalims, ir daugelis jų tapo ES valstybėmis narėmis; pabrėžia, kad ES ir toliau turi didžiausią ekonominę galią, yra didžiausia humanitarinės pagalbos ir paramos vystymuisi teikėja ir lyderė sprendžiant pasaulinės daugiašalės diplomatijos klausimus, kaip antai, susijusius su klimato kaita, tarptautiniu teisingumu, masinio naikinimo ginklų neplatinimu ir žmogaus teisėmis; ragina didinti šiose srityse vykdomų ES veiksmų matomumą;

2.  mano, kad dabartinė vidaus ir išorės krizė taip pat suteikia galimybę ES, jei ja bus pasinaudota siekiant užtikrinti geresnį ES veikimą ir bendradarbiavimą; laikosi nuomonės, kad dėl dabar kylančių problemų reikia reformos, kad ES taptų geresnė, demokratiškesnė ir atitiktų piliečių lūkesčius; primena, kad, Europos Sąjungos piliečių nuomone, veiksminga bendra užsienio ir saugumo politika yra prioritetinė ES veiksmų sritis ir kad tai yra viena iš sričių, kuriose Europos lygmens bendradarbiavimas gali užtikrinti didžiausią pridėtinę vertę; todėl pabrėžia, kad valstybės narės turi pakeisti savo mąstyseną, kadangi šiuo metu vertinti užsienio politiką ir saugumą remiantis ribota nacionaline perspektyva nebėra tinkama; yra įsitikinęs, kad nė viena valstybė narė negali pati viena susidoroti su šiuo metu mums kylančiais sunkumais; yra tvirtai įsitikinęs, kad ES pažeidžiamumas yra tiesioginis nepakankamos integracijos ir koordinavimo stokos rezultatas; pabrėžia, kad globalizacija ir daugiapoliškumas lemia tokių integracijos procesų, kaip ES, būtinumą; ragina valstybes nares pagaliau parodyti pakankamą vienybę ir politinę valią ir pasitikėti viena kita, kad būtų galima bendrai naudoti turimas priemones, siekiant apginti mūsų interesus ir vertybes; pakartoja, kad ES tik tuomet gali būti stipria ir kitoms įtakingoms valstybėms lygiaverte pasaulinio masto veikėja, jei visos valstybės narės laikysis bendros pozicijos ir veiks kartu įgyvendinant tvirtą ES užsienio ir saugumo politiką;

3.  palankiai vertina Bratislavos aukščiausiojo lygio susitikime priimtas veiksmų gaires ir įsipareigojimus ir tikisi, kad valstybės narės konkrečiai įsipareigos jas įgyvendinti;

4.  primena, jog būtina, kad ES išorės politikos priemonės būtų suderinamos tarpusavyje ir su kitomis politikos priemonėmis, turinčiomis išorės aspektą, ir kad jas taikant būtų siekiama Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje nustatytų tikslų; kadangi atsparumo stiprinimas turėtų būti vienas iš pagrindinių BUSP tikslų, pastebi, kad dėl šios priežasties reikalingas išsamus įvairiuose sektoriuose taikomas požiūris, kuris pakeistų tradicinius požiūrius į užsienio ir saugumo politiką, nes pagal jį būtų naudojamos labai įvairios diplomatinės, saugumo, gynybos, ekonominės, prekybos, vystymosi ir humanitarinės priemonės, taip pat didinamas energetinio saugumo nepriklausomumas; laikosi nuomonės, kad BUSP turėtų būti griežtesnė, veiksmingesnė ir labiau grindžiama vertybėmis; pabrėžia, kad politikos suderinamumas vystymosi labui yra išskirtinė priemonė siekiant, kad ES visapusiškas požiūris, atitinkantis Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslus, būtų veiksmingas;

5.  palankiai vertina Komisijos priimtą naują prekybos strategiją „Prekyba visiems“, kuria siekiama sustiprinti žmogaus teisių aspektą prekybos politikos srityje ir panaudoti ES poziciją kaip prekybos bloką, siekiant daryti įtaką žmogaus teisių padėčiai trečiosiose šalyse; pabrėžia, kad šiuo tikslu reikės užtikrinti visapusišką prekybos ir užsienio politikos iniciatyvų konvergenciją ir papildomumą, įskaitant įvairių generalinių direktoratų, Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) ir valstybių narių valdžios institucijų glaudų bendradarbiavimą; pabrėžia Komisijos narių išorės veiksmų grupės, kuriai pirmininkauja Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė, indėlio svarbą įgyvendinant visapusišką požiūrį; ragina, kad Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė Europos Parlamentui reguliariai teiktų ataskaitas apie šios grupės darbą; ragina ES delegacijas visose išorės veiksmų politikos srityse įgyvendinti bendrą programavimą, siekiant išvengti veiklos sutapimo, taupyti lėšas, didinti veiksmingumą ir nustatyti galimas spragas;

6.  pripažįsta, kad klimato kaita galėtų turėti rimtą poveikį regioniniam ir pasauliniam stabilumui, nes pasaulinis atšilimas daro poveikį ginčams dėl teritorijos, maisto, vandens ir kitų išteklių, silpnina valstybių ekonomiką, kelia grėsmę regioniniam saugumui ir yra migracijos srautų šaltinis; taip pat ragina ES ir valstybes nares apsvarstyti, kaip į nacionalinį ir ES karinį planavimą būtų galima įtraukti prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas ir kokie gebėjimai, prioritetai ir atsakomieji veiksmai galėtų būti laikomi tinkamais;

7.  ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti savo gebėjimus kovoti su į ES gyventojus ir jos kaimynes nukreiptomis dezinformacijos ir propagandos kampanijomis; ragina ES institucijas ir valstybes nares pripažinti, kad vykstantis informacinis karas yra ne tik ES išorės, bet ir vidaus problema; apgailestauja, kad ES negeba Europos visuomenei tinkamai pranešti apie veiksmus, nuopelnus ir laimėjimus įgyvendinant bendrą užsienio ir saugumo politiką; ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares panaikinti šią spragą ir pasiekti, kad ES išorės veiksmai taptų labiau matomi ir paaiškinami;

8.  pripažįsta, kad informacija ir kibernetinis karas yra tyčinis mėginimas valstybiniu ir nevalstybiniu lygmeniu destabilizuoti ir diskredituoti politines, ekonomines ir socialines struktūras; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad ES vidaus ir išorės politikos srityje ir palaikant santykius su trečiosiomis šalimis būtina skubiai įtraukti kibernetinio saugumo ir gynybos klausimus; ragina valstybes nares sukurti automatizuotą dalijimosi informacija sistemą, kurioje būtų dalijamasi informacija apie kibernetines ir hibridines grėsmes ir išpuolius; ragina ES tarptautiniuose forumuose ginti poziciją, kad atvira pasaulinio masto interneto pagrindinė infrastruktūra yra neutrali zona; taip pat yra įsitikinęs, kad ES turėtų užmegzti dialogą su savo partneriais ir pradėti teikti paramą kibernetinio saugumo gebėjimų stiprinimo srityje, taip pat kovojant su kibernetiniais nusikaltimais ir kibernetiniu terorizmu;

9.  primena ES įsipareigojimą bendrą užsienio ir saugumo politiką vykdyti remiantis demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalumo principais ir laikantis JT Chartijos bei tarptautinės teisės; primena ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, kuriame pabrėžiama ES, įskaitant jos žmogaus teisių ir lyčių lygybės politikos krizių valdymo misijose ir operacijose, svarba; primena vadinamosios žmogaus teisių išlygos, įtrauktos į visus bendruosius susitarimus, pasirašytus su trečiosiomis šalimis nuo dvidešimto amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžios;

10.  primena, kad plėtros politika yra viena sėkmingiausių ES politikos sričių ir kad vykdant šią politiką padedama Europos žemyne užtikrinti stabilumą, demokratiją ir gerovę; todėl pakartoja tvirtai remiąs plėtros procesą, jei Kopenhagos kriterijai, įskaitant integracijos pajėgumus, bus įvykdyti; pabrėžia, kad ES ir šalys kandidatės bei potencialios šalys kandidatės turi pradėti bendradarbiauti spręsdamos tokius klausimus kaip migracija, saugumas, kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu ir kova su prekyba žmonėmis; ragina šalis kandidates dėti visas pastangas siekiant suderinti savo veiksmus su ES BUSP / BSGP;

11.  pabrėžia ES įsipareigojimą laikytis taisyklėmis pagrįstos tarptautinės tvarkos ir veiksmingo daugiašališkumo, kuriam vadovauja JT; pripažįsta nuo 2003 m. gyvuojančią ES ir JT strateginę partnerystę palaikant taiką ir valdant krizes; ragina ES ir jos valstybes nares remti JT taikos palaikymo operacijas ir bendradarbiauti su JT stiprinant regioninių organizacijų, visų pirma Afrikos Sąjungos, taikos palaikymo pajėgumus, taip pat atsižvelgiant į Afrikos taikos priemonę; ragina ES valstybes nares gerokai padidinti savo karinę ir policijos pagalbą JT taikos palaikymo misijoms; palankiai vertina ES visuotinėje strategijoje nustatytą įsipareigojimą glaudžiai bendradarbiauti su NATO, esančia kolektyvinio Europos saugumo pagrindu, ir stiprinti Jungtinių Tautų Organizaciją, esančią tarptautinės tvarkos pamatu;

12.  pabrėžia, kad dabartinių krizių sąlygomis išryškėja Jungtinių Tautų Organizacijos ribotumas; ragina Sąjungą ir jos valstybes nares visomis išgalėmis siekti Saugumo Tarybos reformos, būtent veto teisės panaikinimo masinių žiaurumų atveju;

13.  pabrėžia, kad be tvirto valstybių narių įsipareigojimo, atsakomybės, politinės valios ir vadovavimo neįmanoma veiksmingai įgyvendinti ES visuotinės užsienio ir saugumo politikos strategijos, kurią 2016 m. birželio mėn. pristatė Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė; pabrėžia, kad šiai strategijai įgyvendinti valstybės narės turi skirti atitinkamų žmogiškųjų ir finansinių išteklių, visų pirma itin svarbiose konfliktų prevencijos, saugumo ir gynybos srityse; atkreipia dėmesį į tolesnės Europos gynybos pajėgumų integracijos praktinę ir finansinę naudą;

14.  palankiai vertina ketinimą parengti saugumo ir gynybos srities įgyvendinimo planą; pabrėžia, kad šis įgyvendinimo planas turėtų būti papildytas parengiant baltąją knygą, kurioje būtų konkrečiai nurodyti Europos gynybos siekiai, užduotys, reikalavimai ir su pajėgumais susiję prioritetai; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir Komisija, kaip prioritetinę užduotį pradėti rengti tokią baltąją knygą, kad pirmuosius rezultatus būtų galima gauti 2017 m.;

15.  palankiai vertina pasiūlymą kasmet apsvarstyti strategijos įgyvendinimo padėtį; mano, kad šis svarstymas turėtų vykti per Parlamente rengiamas metines diskusijas ir turėtų būti pagrįstas Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės parengta įgyvendinimo ataskaita;

16.  laikosi nuomonės, kad turėtų būti reguliariai ir suderintai, atsižvelgiant į rinkimų ciklą ir kiekvienos naujos Komisijos darbo pradžią, vykdoma visuotinė strategijos peržiūra ir teikiama strategijos įgyvendinimo analizė, siekiant patikrinti, ar jos tikslai ir prioritetai vis dar yra tinkami, atsižvelgiant į uždavinius ir grėsmes;

17.  pabrėžia, kad ES išorės veiksmai turi būti grindžiami trimis ramsčiais: diplomatija, vystymusi ir gynyba;

Prisiimama atsakomybė už mūsų saugumą: užkirsti kelią, ginti, atgrasinti, reaguoti

18.  pabrėžia, kad ES turi stiprinti savo saugumo ir gynybos pajėgumus, nes pasinaudoti visomis savo kaip pasaulinio masto veikėjos galimybėmis ji gali tik tuomet, jei, siekdama taikyti ES visapusišką požiūrį, derins savo neprilygstamą švelniąją galią su kietąja galia; primena, kad stipresni ir bendri civiliniai ir kariniai pajėgumai yra itin svarbūs ES, kad būtų galima visapusiškai reaguoti į krizes, stiprinti partnerių atsparumą ir apsaugoti Europą; pažymi, kad tarptautiniuose santykiuose vėl vyrauja galios politika, todėl siekiant užtikrinti mūsų įtaką diplomatinėse derybose labai svarbūs gynybos ir atgrasomojo poveikio pajėgumai; šiuo klausimu pakartoja, kad reikia stiprinti išsamesnę bendrą saugumo ir gynybos politiką, kadangi vienintelis realus būdas stiprinti mūsų karinius pajėgumus, kai ribojamas biudžetas, yra didinti sąveiką intensyvinant bendradarbiavimą gynybos srityje, atsižvelgiant į visų valstybių narių poreikius bei skiriant tikslines investicijas; mano, kad glaudesnis bendradarbiavimas Europos saugumo ir gynybos srityje užtikrintų didesnį veiksmingumą, vieningumą ir efektyvumą ir kad vykdant tokį glaudesnį bendradarbiavimą ES ir jos valstybės narės įgytų tik reikiamų technologinių ir pramoninių pajėgumų;

19.  yra įsitikinęs, kad, atsižvelgiant į nepakankamai finansuojamą ES biudžetą, papildomas pastangas vykdant operacijas, administracines išlaidas, parengiamuosius veiksmus ir bandomuosius projektus, susijusius su bendra saugumo ir gynybos politika, taip pat būtinas papildomas valstybių narių skiriamas finansavimas ir pastangos sinergijai stiprinti; ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti galimybe, atsirandančia vykdant dabartinės daugiametės finansinės programos (DFP) peržiūrą ir (arba) persvarstymą, ir atsižvelgti į biudžeto poreikius, atsirandančius daugėjant saugumo uždavinių; ragina valstybes nares didinti savo gynybos išlaidas, kad būtų pasiekti NATO pajėgumų tikslai, pagal kuriuos reikalaujama gynybos išlaidoms skirti ne mažiau kaip dviejų procentų BVP; pabrėžia, kad geriau koordinuojant ES ir valstybių narių veiklą bei mažinant atvejų, kai ES ir valstybių narių veikla sutampa, skaičių, būtų galima sutaupyti lėšų ir jas perskirstyti;

20.  mano, kad labai svarbu pagaliau įgyvendinti Lisabonos sutartyje numatytas priemones, visų pirma vykdyti nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą; laikosi nuomonės, kad, siekiant vykdyti nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą, labai svarbu laikytis lankstaus integracinio požiūrio, kad laisvai ir aktyviai gali dalyvauti visos valstybės narės; palankiai vertina bendrą Vokietijos ir Prancūzijos gynybos ministrų dokumentą dėl BSGP atnaujinimo ir Italijos pasiūlymą dėl stipresnės Europos gynybos ir visiškai pritaria juose nurodytam siekiui kiek tai susiję su teigiamu sprendimu užmegzti nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą 2016 m. lapkričio mėn. Užsienio reikalų ir gynybos tarybos posėdyje; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę imtis vadovaujančio vaidmens įgyvendinant šią iniciatyvą ir kitus neseniai pateiktus pasiūlymus dėl BSGP stiprinimo, kad būtų sudarytos sąlygos kitiems plačių užmojų sprendimams, priimtiems dėl BSGP 2016 m. lapkričio mėn. Užsienio reikalų ir gynybos tarybos posėdžio ir 2016 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimo, taip pat, be kita ko, imtis šių veiksmų:

21.  ragina persvarstyti ES požiūrį į civilines BSGP misijas – nuo intervencinių veiksmų pobūdžio iki jų tikslų ir dalyvaujančių asmenų, – siekiant užtikrinti, kad jos būtų tinkamai planuojamos, įgyvendinamos ir remiamos; teigiamai vertina pažangą, padarytą BSGP misijose ir operacijose, nepaisant jų trūkumų; ragina didinti ES finansinių taisyklių lankstumą, kad būtų remiamas ES gebėjimas reaguoti į krizes ir įgyvendinti galiojančias Lisabonos sutarties nuostatas; pritaria tam, kad būtų įsteigti pradiniai fondai, kurių lėšomis būtų galima skubiai finansuoti karinių operacijų pradinius etapus; mano, kad nustačius naują veiksmingesnę sprendimų priėmimo procedūrą dėl ES karinių misijų, būtų užtikrintas greitesnis ir tvirtesnis ES reagavimas į grėsmes ir krizes, taip pat pripažįstama, kad sprendimas, ar į šias misijas turėtų būti siunčiami kariai, ar ne, turi būti priimamas valstybių narių lygmeniu;

22.  primygtinai tvirtina, kad bet koks sprendimas sukurti Europos gynybos sąjungą, įskaitant platesnio nuolatinio struktūrinio bendradarbiavimo plėtojimą ir bendrų gynybos priemonių rengimą, turi būti priimamas tam vieningai pritariant visoms ES valstybėms narėms;

23.  apgailestauja, kad Komisija, EIVT, EGA ir valstybės narės dar ne iki galo įvykdė išsamias užduotis, nustatytas 2013 m. Užsienio reikalų tarybos ir 2013 bei 2015 m. Europos Vadovų Tarybos posėdžiuose; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir už vidaus rinką, pramonę, verslumą ir MVĮ atsakingą Komisijos narį prieš siūlant naujas užduotis pateikti Parlamentui ankstesnių sprendimų įgyvendinimo vertinimą; ragina suaktyvinti vykdomą su Europos gynybos veiksmų planu susijusį darbą ir Komisijos pastangas, dedamas siekiant kuo labiau padidinti bendradarbiavimą gynybos srityje, ir be kita ko, numatant paskatas, pavyzdžiui, vidaus rinkos, viešųjų pirkimų, mokslinių tyrimų, transporto, kosmoso, kibernetikos, energetikos ir pramonės politikos srityse; atkreipia dėmesį į Prancūzijos prezidento pasiūlymą dėl Europos saugumo ir gynybos fondo ir pritaria tam, kad būtų kuriamos naujos ir novatoriškos finansavimo ir investavimo koncepcijos, be kita ko, pasitelkiant Europos investicijų banką ir viešojo bei privačiojo sektorių partnerystę;

24.  pažymi, kad valstybės narės susiduria su sunkumais stengdamosi išlaikyti deramai veikiančius įvairius gynybinius pajėgumus; reikia užtikrinti didesnį koordinavimą ir aiškesnius pasirinkimus dėl to, kuriuos pajėgumus išlaikyti, kad valstybės narės galėtų specializuotis tam tikrų pajėgumų srityje; pabrėžia tolesnės Europos gynybos pajėgumų integracijos praktinę ir finansinę naudą ir atkreipia dėmesį į įvairias įgyvendinamas iniciatyvas, kurių mastas turėtų būti platesnis, kad būtų galima parengti pažangias veiksmų gaires; pritaria pasiūlymams dėl Europos gynybos semestro ir ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę pateikti konkrečių pasiūlymų šiuo klausimu; mano, jog siekiant, kad valstybių narių pajėgos būtų labiau suderinamos ir integruotos, sąveikumas yra svarbiausias aspektas; ragina valstybes nares ieškoti daugiau būdų bendrai įsigyti, aptarnauti ir išlaikyti pajėgas ir materialinius išteklius;

25.  teigiamai vertina Europos gynybos agentūros vaidmenį skatinant ir koordinuojant pajėgumų plėtojimo procesą ir ragina jį sustiprinti, visų pirma padidinant jos biudžetą; primygtinai reikalauja, kad agentūros personalo ir valdymo išlaidos būtų finansuojamos iš Sąjungos biudžeto; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir valstybes nares persvarstyti EGA struktūrą, procedūras ir įvykdytą veiklą;

26.  primena, kad Europa turi išlaikyti konkurencingą ir novatorišką pramoninę ir technologinę bazę, gebančią plėtoti ir vystyti reikiamus pajėgumus; primena, kad integruota gynybos rinka ir Europos gynybos pramonės konsolidavimas yra neabejotinai būtini siekiant masto ekonomijos ir didesnio veiksmingumo;

27.  palankiai vertina Pirmininko J. C. Junkerio siūlymą įsteigti Europos gynybos fondą moksliniams tyrimams ir inovacijoms skatinti; palankiai vertina atliekamą darbą rengiant mokslinių tyrimų gynybos srityje parengiamuosius veiksmus, po kurių turėtų būti parengta speciali didelės apimties ES finansuojama Europos mokslinių tyrimų gynybos srityje programa pagal kitą daugiametę finansinę programą, įskaitant papildomus finansinius valstybių narių suteiktus išteklius;

28.  ragina ES nusiginklavimo, ginklų neplatinimo ir ginklų kontrolės srityje imtis aktyvesnio vaidmens; ragina Tarybą sudaryti sąlygas Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei imtis aktyvesnio vaidmens sprendžiant konfliktus ir stiprinant taiką;

29.  primena, kad Visuotinėje ES strategijoje raginama investuoti į konfliktų prevenciją, tačiau iš tikrųjų ir Komisija, ir Taryba siūlo 2017 m. biudžete labai sumažinti vienintelės ES konfliktų prevencijos priemonės (priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos) lėšas; pabrėžia, kad reikia padvigubinti pastangas konfliktų prevencijos, tarpininkavimo, susitaikymo srityje, atsižvelgiant į daug tiek Europos kaimynystėje, tiek už jos ribų kylančių saugumo iššūkių;

30.  pripažįsta didėjančią vidaus ir išorės saugumo tarpusavio priklausomybę ir mano, kad, atsižvelgiant į dabartines saugumo problemas, reikia nuodugniai ir kritiškai analizuoti mūsų saugumo politikos priemones, siekiant sukurti nuoseklią ir bendrą politiką, apimančią tiek vidaus, tiek išorės aspektus, įskaitant tokius aspektus, kaip antai, kovą su terorizmu, kibernetinį saugumą, energetinį saugumą, mišraus pobūdžio grėsmes, strateginę komunikaciją ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektus; primygtinai ragina valstybių narių saugumo tarnybas stiprinti koordinavimą bei bendradarbiavimą, aktyviau keistis žvalgybos duomenimis bei informacija ir ragina visas valstybes nares laikytis teisinių įsipareigojimų dalytis žvalgybos informacija su Europolu ir Eurojustu vykdant kovą su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu; primygtinai ragina ES, kovojant su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, toliau siekti glaudžiau bendradarbiauti ir dalytis žvalgybos informacija su trečiosiomis šalimis, kartu laikantis tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinės žmogaus teisių teisės; teigiamai vertina tai, kad pradėjo veikti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra;

31.  palankiai vertina Varšuvoje įvykusiame aukščiausiojo lygio susitikime priimtą bendrąją deklaraciją dėl NATO ir ES bendradarbiavimo; visapusiškai remia glaudesnį NATO ir ES bendradarbiavimą kibernetinio saugumo, migracijos ir strateginės komunikacijos srityse ir reaguojant į mišraus pobūdžio grėsmes; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę iki 2016 m. pabaigos pateikti konkrečių pasiūlymų dėl tolesnių su Varšuvos bendrąja deklaracija susijusių veiksmų; yra įsitikinęs, kad NATO yra labai svarbus užtikrinant kolektyvinį Europos saugumą, kartu pabrėždamas, kad būtina išlaikyti tinkamus ES atsakomųjų veiksmų pajėgumus; primena, kad stipresnė NATO ir tvirtesnė ES stiprina ir papildo viena kitą; palankiai vertina ES visuotinėje strategijoje nustatytą įsipareigojimą glaudžiai bendradarbiauti su NATO, esančia kolektyvinio Europos saugumo pagrindu; pabrėžia, kad ES turėtų kuo geriau išnaudoti turimus saugumo ir gynybos išteklius ir vengti galimo dubliavimo; taip pat mano, kad ES ir jos valstybės narės privalo glaudžiau bendradarbiauti su NATO, siekdamos užtikrinti, kad Aljanso išmaniosios gynybos iniciatyva ir ES pajėgumų telkimo ir dalijimosi jais iniciatyva viena kitą papildytų ir sustiprintų;

32.  pabrėžia, kad ES valstybių narių saugumas yra nedalomas ir kad pagal ES sutarties 42 straipsnio 7 dalį visoms valstybėms narėms būtina užtikrinti tokio pat lygio saugumą, todėl kiekviena valstybė narė turėtų įnešti savo indėlį ir vienodomis sąlygomis dalyvauti užtikrinant ES saugumą, taip pat turėtų vykdyti prisiimtus įsipareigojimus; be to, atkreipia dėmesį į šio straipsnio nuostatą, kad juo nedaromas poveikis tam tikrų valstybių narių saugumo ir gynybos politikos specifiniam pobūdžiui;

33.  pripažįsta, kad reikia ieškoti netradicinių sprendimų dėl ES ir JK bendradarbiavimo BUSP / BSGP srityje;

34.  mano, kad labai svarbu stiprinti Europos saugumo sistemą, kurios pagrindas yra 1975 m. Helsinkio baigiamasis aktas ir keturi jo „krepšeliai“ ir kuriai labai pakenkė neteisėta Rusijos karinė intervencija į Krymą ir Rytų Ukrainą;

35.  yra įsitikinęs, kad metas nustatyti naują, tikroviškesnę ES santykių su Rusija strategiją, pagrįstą ne tik patikimomis atgrasomosiomis priemonėmis, bet ir dialogu bendrų interesų, pavyzdžiui, kovos su terorizmu, ginklų neplatinimo ir prekybos, srityse; kartu pabrėžia, kad svarbu daugiau investuoti į bendradarbiavimą su Rusijos pilietine visuomene ir labiau ją remti, kad būtų stiprinamas ilgalaikis ES ir Rusijos santykių pagrindas; pabrėžia, kad sankcijos buvo reikalingos siekiant reaguoti į tolimesnę Rusijos agresiją Ukrainoje ir pasirodė esančios veiksminga tokios agresijos atgrasymo priemonė; primena, kad tam, kad susijusios sankcijos būtų sustabdytos, būtina visapusiškai įgyvendinti Minsko susitarimus; visiškai pritaria ES nustatytoms ribojamosioms priemonėms, kurios, atsižvelgiant į neteisėtą Krymo aneksiją ir tyčinę Ukrainos destabilizaciją, taikomos Rusijos fiziniams asmenims ir įmonėms, ir primygtinai teigia, kad ES turėtų apsvarstyti galimybę nustatyti papildomas laipsniškas sankcijas, ypač aukštųjų technologijų produktams naftos ir dujų, IT ir ginkluotės sektoriuose, jei Rusija ir toliau vykdytų tarptautinės teisės pažeidimus; mano, kad tai bendras ES ir Rusijos interesas užtikrinti geresnius santykius, jei taikoma tarptautinė teisė;

36.  ragina ES valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę vieningai nusiųsti aiškią žinutę Rusijos vyriausybei, kad jos veiksmai turės savo kainą ir pasekmes; taip pat reikalauja deeskaluoti dabartinę krizę ir teigia, kad ES ir jos valstybės narės bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais, siekdamos daryti Rusijos vyriausybei diplomatinį, politinį ir ekonominį spaudimą, kad ji sustabdytų savo agresiją; palankiai vertina Varšuvoje vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime priimtus sprendimus šiuo klausimu; pabrėžia savo įsipareigojimą remti Ukrainos vienybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą; pabrėžia, kad okupuotoje Krymo teritorijoje surengti rinkimai yra neteisėti;

37.  mano, kad svarbu rasti būdų, kaip deeskaluoti dabartinę įtampą ir vesti konstruktyvų dialogą su Rusija, siekiant nustatyti priemones, kurių paskirtis – sumažinti pavojingų nesusipratimų ir klaidingų skaičiavimų riziką; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti didesnį abipusį karinės veiklos skaidrumą, kad būtų išvengta su Rusija susijusių incidentų ore ir jūroje, taip pat reikia kurti bendruosius galimų nelaimingų atsitikimų ir incidentų valdymo standartus; mano, kad skrydžiai su išjungtais atsakikliais, kuriais pažeidžiamas bendradarbiavimo principas, kelia didelį pavojų civilinei aviacijai ir mano, kad būtina sukurti priemones, kurios padėtų kuo anksčiau nustatyti tokius skrydžius, ir rasti tarptautinį sprendimą, kuris padėtų pašalinti šią saugumo riziką; taip pat mano, kad bendradarbiavimas su Rusija dėl neseniai pasirašyto Irano branduolinio susitarimo nesuteikia vilčių pagerinti santykius kitose srityse, įskaitant santykius su NATO, siekiant sumažinti įtampą, pvz., Baltijos šalyse, Sirijoje ir Ukrainoje;

38.  primygtinai ragina ES glaudžiau bendradarbiauti su Rytų partnerystės šalimis siekiant stiprinti jų demokratines institucijas, didinti atsparumą ir nepriklausomybę, įskaitant plataus užmojo visaverčių BSGP misijų, kuriomis būtų didinamas saugumas ir stabilumas, vykdymo pradėjimą; ragina ES imtis aktyvesnių ir veiksmingesnių veiksmų sprendžiant konfliktus ir stiprinant taiką; ragina valstybes nares didinti Ukrainai skiriamą pagalbą, įskaitant tinkamas gynybos sistemas, siekiant atgrasyti nuo karinės eskalacijos Rytų Ukrainoje, paversti ES Rytų „StratCom“ centrą nuolatine ES struktūra ir skirti tinkamų žmogiškųjų ir finansinių išteklių geresniam jo veikimui; toliau remia ES siekius, susijusius su šiomis šalimis ir reformų darbotvarkę tokiose srityse kaip teisinė valstybė, ekonomika, viešasis administravimas, kova su korupcija ir mažumų apsauga;

39.  primena ES įsipareigojimą savo partneriams kaimynystėje ir remti socialines bei politines reformas, stiprinti teisinės valstybės principo įtvirtinimą, ginti žmogaus teises ir skatinti ekonomikos vystymąsi – tai yra geriausios priemonės tarptautinei tvarkai sustiprinti ir stabilumui kaimyninėse šalyse užtikrinti; pripažįsta, kad ES politika neturi būti grindžiama vienu visiems taikomu požiūriu, kad ji turi būti lankstesnė ir kisti kintant padėčiai rytinėse ir pietinėse kaimyninėse šalyse; atkreipia dėmesį, kad įgyvendinant persvarstytą Europos kaimynystės priemonę nepasiekti jos tikslai, visų pirma tai pasakytina apie principą „parama už pažangą“; ragina svarstyti galimybę laikytis principo „parama pagal pažangą“ ir mažinti paramą šalims, valdymo, demokratijos ir žmogaus teisių srityse nebesiekiančioms pažangos;

40.  pabrėžia, kad ES yra strategiškai svarbu stiprinti santykius su JAV ir Kanada, tačiau taip pat svarbu plėtoti santykius su Centrinės ir Pietų Amerikos šalimis ir ne tik stiprinti dvišalę regionų partnerystę, bet ir kartu spręsti pagrindinius pasaulinius uždavinius; pripažįsta, kad ES yra bene svarbiausia Jungtinių Amerikos Valstijų ekonominė partnerė ir atvirkščiai, o drauge jos yra pagrindinės tarptautinės sąjungininkės ir dvišaliu, ir NATO lygmeniu, taip pat tokiose srityse kaip Irano branduolinis susitarimas, padėtis Sirijoje ir Ukrainoje; ragina ES ir jos valstybes nares, remiantis bendromis vertybėmis, užtikrinti tokių santykių tęstinumą ir po 2016 m. lapkričio mėn. JAV prezidento rinkimų;

Atsparumo didinimas ir investavimas į tikrą visapusišką požiūrį: kurti, remti ir stiprinti

41.  pabrėžia, kad vienas svarbiausių Europos veiksmų šiuo metu turi būti užtikrinti taiką ir stabilumą mūsų žemyne, kaimyninėse šalyse ir Afrikoje; pripažįsta, kad nesant saugumo negalima užtikrinti jokio darnaus vystymosi ir kad darnus vystymasis yra saugumo, stabilumo, socialinio teisingumo ir demokratijos sąlyga; mano, kad būtina reaguoti į pagrindines nestabilumo ir priverstinės bei neteisėtos migracijos priežastis, t. y. skurdą, ekonominių galimybių trūkumą, ginkluotus konfliktus, blogą valdymą, klimato kaitą, piktnaudžiavimą žmogaus teisėmis, nelygybę ir prekybos politiką, kuri nepadeda spręsti šių uždavinių; mano, kad saugumas, ekonominis ir socialinis vystymasis ir prekyba yra tos pačios visapusiškos strategijos dalys ir būtina, kad jos derėtų su Lisabonos sutarties 208 straipsnyje nustatytu politikos suderinamumo vystymosi labui principu; ragina imtis Europos ir tarptautinio lygmens veiksmų (JT/G 20) reaguojant į neteisėtus finansinius pervedimus iš Afrikos;

42.  pabrėžia, kad ES turi skirti ypatingą dėmesį gyvenimo sąlygų gerinimui kaimyninėse šalyse ir taikyti visas turimas politikos priemones, įskaitant prekybą, paramą vystymuisi, aplinkosaugos politiką ir diplomatiją, taip pat naudotis krizių valdymo pajėgumais; šiuo atžvilgiu palankiai vertina naujus ES partnerystės migracijos srityje projektus ir išorės investicijų planą ir pageidauja dalyvauti įgyvendinant šias priemones; pabrėžia, kad reikia plėtoti naują požiūrį į Afriką, kuris būtų pagrįstas ES vertybėmis ir principais, sudarant geresnes prekybos, investicijų, naudojimosi energijos ištekliais ir ekonominio augimo galimybes ir remiant Afrikos šalis, kuriančias demokratiškas, skaidrias ir veiksmingas institucijas, taip pat priemones, kuriomis siekiama sušvelninti klimato kaitos poveikį; yra įsitikinęs, kad ES turėtų peržiūrėti savo vystymosi ir prekybos politiką ir taip užtikrinti, kad įgyvendinant šių sričių politiką būtų laikomasi mūsų vertybių ir prisidedama prie minėtų tikslų; ragina ES ir visų pirma valstybes nares kovoti su neteisėtais finansiniais pervedimais ir itin padidinti savo finansinius įsipareigojimus šiam regionui, be kita ko, pasitelkiant Afrikos patikos fondą, Išorės investicijų planą ir Europos plėtros fondą; pabrėžia svarbų ES vaidmenį siekiant Darbotvarkės iki 2030 m. tikslų; mano, kad privatusis sektorius galėtų atlikti svarbų vaidmenį vystymosi srityje, jei veiktų paisydamas teisiškai privalomos sistemos, kuria apibrėžiamos verslo sektoriaus pareigos, susijusios su pagarba žmogaus, socialinėms ir aplinkos teisėms, ribų;

43.  pripažįsta, kad ES pagalbos teikimas nelaimių aukoms, pabėgėliams ir kitiems asmenims, kuriems reikalinga pagalba, davė prieštaringų rezultatų;

44.  taip pat pabrėžia, kad reikia intensyviau kovoti su pagrindinėmis terorizmo ir radikalizacijos priežastimis, – šie reiškiniai plinta į Vakarų Afriką, Sahelį, Somalio pusiasalį ir Artimuosius Rytus ir kelia precedento neturinčią grėsmę Europai; primygtinai ragina ES dėti bendras diplomatines pastangas su JAV ir kitais tarptautiniais sąjungininkais ir įtikinti regiono partnerius, kaip antai Turkiją, Saudo Arabiją ir Iraną, kad kovojant su šia visuotine problema reikia taikyti bendrą ir teisinį pagrindą turinčią strategiją; be to, skatina šioje kovoje stengtis bendradarbiauti su kitomis šalimis ir koordinuoti su jomis veiklą, taip pat primygtinai ragina regiono valstybinius ir nevalstybinius veikėjus susilaikyti nuo bet kokios tolesnės sektantiškos ir etninės įtampos kurstymo; išreiškia didelį susirūpinimą dėl rimtų tarptautinės humanitarinės ir žmogaus teisių teisės pažeidimų Jemene, įskaitant laidotuvių procesijos bombardavimą Sanos mieste 2016 m. spalio 8 d.; reikalauja atlikti skubų nepriklausomą tarptautinį šio ir kitų tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teisių teisės pažeidimų tyrimą; ragina ES ir jos valstybes nares sustabdyti bet kokį bendradarbiavimą Jemene, kol tokie pažeidimai bus ištirti, o atsakingi asmenys bus patraukti atsakomybėn; reikalauja nedelsiant panaikinti Jemeno blokadą ir ragina visas konflikto šalis atnaujinti dialogą ir siekti ilgalaikio ugnies nutraukimo; atkakliai tvirtina, kad kariaujant šio konflikto išspręsti neįmanoma;

45.  primygtinai ragina kurti temines programas siekiant pasiūlyti Sąjungos, Pietų kaimynystės priemonėje dalyvaujančių šalių partnerių ir svarbiausių regioninių subjektų, ypač Afrikos, bendradarbiavimą tokiais svarbiausiais regionams klausimais, kaip saugumas, vystymasis, energetika ir migrantų srautų valdymas; laikosi nuomonės, kad mūsų kaimynystė būtų atsparesnė, jeigu būtų organizuojama regioninio bendradarbiavimo pagrindu, nes tai padėtų rasti bendrų sprendimų kovojant, be kita ko, su migracijos, terorizmo ir plėtros problemomis; todėl ragina ES bendradarbiauti kartu su kaimynais iš Magribo siekiant atgaivinti ir toliau plėtoti Arabų Magribo Sąjungą;

46.  primena, kad Sahelio regionas ir kitos susijusios geografinės teritorijos yra prioritetiniai regionai siekiant užtikrinti Europos Sąjungos saugumą, ir atkreipia dėmesį į jų nestabilią saugumo padėtį ir galimas dabartinės suirutės pasekmes; ragina ES bendradarbiauti siekiant stiprinti bendradarbiavimą su Šiaurės Afrikos ir Sahelio šalimis, kovojant su stiprėjančiu terorizmu Sahelio ir Sacharos regione; pabrėžia, kad tam tikrose vietose tam tikra gyventojų dalis gali būti linkusi rinktis islamistinio terorizmo alternatyvą; ragina sukurti nuoseklią, išsamią Sahelio regiono strategiją, kuria būtų siekiama pagerinti valdymą ir valstybinių ir regioninių institucijų atskaitomybę ir teisėtumą, padidinti saugumą, spręsti radikalizacijos problemą, kovoti su prekyba žmonėmis, ginklais ir narkotikais, ir stiprinti ekonomikos ir vystymosi politiką; yra įsitikinęs, kad regioninių ir subregioninių organizacijų gebėjimų stiprinimas, visų pirma Afrikoje, yra labai svarbus atsižvelgiant į konfliktų prevenciją, konfliktų sprendimą ir bendradarbiavimą saugumo srityje; pabrėžia, kad ES turi rasti tikrą atsaką į šią saugumo krizę, kuris būtų pagrįstas ne tik ekonominiais, bet ir politiniais bei kariniais veiksmais;

47.  pabrėžia, kad svarbu rasti ilgalaikį konflikto Sirijoje įveikimo būdą, kuris derėtų su Ženevos komunikate nustatytu pereinamojo laikotarpio procesu ir JT Saugumo Tarybos (JT ST) rezoliucija Nr. 2254 (2015 m.); palaiko pastangas, kurioms vadovauja JT, dedamas siekiant palengvinti visų Sirijos konflikto šalių derybas dėl įtraukaus politinio susitarimo; prašo Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę nedelsiant parengti Europos strategiją Sirijai; yra įsitikinęs, kad, siekiant tvaraus Sirijos krizės sprendimo, Rusijos ir JAV dvišalių derybų nepakaks; ragina ES nukrypti nuo savo diplomatinės marginalizacijos pozicijos ir pasinaudoti savo įtaka tokiems svarbiems veikėjams, kaip antai Iranui, Saudo Arabijai, Turkijai, Katarui ir Rusijai, siekiant užtikrinti, kad jie užimtų konstruktyvią poziciją ir susilaikytų nuo tolesnės situacijos eskalacijos; toliau primygtinai ragina visas JT ST nares laikytis savo įsipareigojimų dėl krizės; primena nuolatinį Rusijos ir kitų šalių veto teisės naudojimą JT ST ir mano, kad tai prieštarauja tarptautiniu mastu dedamoms pastangoms siekiant užtikrinti taiką ir spręsti konfliktus Sirijoje ir regione; pabrėžia, kad turėtų būti svarstoma taikyti sankcijas visiems asmenims ir įmonėms, kurie yra susiję su Sirijoje padarytais nusikaltimais žmoniškumui; išreiškia rimtą susirūpinimą dėl masinių ir plačiai paplitusių tarptautinės humanitarinės ir žmogaus teisių teisės pažeidimų, kuriuos vykdo visos Sirijos konflikto šalys, ir pabrėžia, kad svarbu užtikrinti atsakomybę už tokius pažeidimus; dar kartą reiškia savo paramą Sirijos kaimynams, kurie, priimdami milijonus pabėgėlių, susiduria su sudėtingais uždaviniais; pakartoja savo visapusišką paramą Irako ir Sirijos nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui ir suverenitetui, ir visapusiškai visų etninių ir religinių grupių teisių pagarbai šioje šalyje;

48.  pripažįsta Turkijos kaip svarbios partnerės vaidmenį įveikiant konfliktą Sirijoje ir kovojant su IS / „Da'esh“ Sirijoje bei Irake ir migracijos krize; griežtai smerkia bandymą įvykdyti karinį perversmą prieš demokratiškai išrinktą Turkijos vyriausybę; ragina Turkijos vyriausybę ginti konstitucinę santvarką ir pabrėžia, kad po perversmo svarbu paisyti žmogaus teisių, teisinės valstybės, saviraiškos laisvės ir teismų bei žiniasklaidos nepriklausomumo principų, atsižvelgiant į jos kaip Europos Tarybos narės įsipareigojimus; pabrėžia, kad Turkija turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Europos Taryba, siekiant užtikrinti, kad visose procedūrose būtų laikomasi teisinės valstybės principo; yra sunerimęs dėl po bandymo įvykdyti perversmą pradėto valymo represinio pobūdžio ir masto, dėl kurio Turkijoje buvo iš esmės apribotos pagrindinės laisvės ir žmogaus teisės; yra ypač susirūpinęs dėl didėjančio skaičiaus atvejų, susijusių su neproporcingu policijos jėgos panaudojimu ir netinkamu elgesiu su sulaikytaisiais, tebesitęsiančiu nebaudžiamumu už žmogaus teisių pažeidimus ir teismų nepriklausomumo erozija;

49.  atkreipia dėmesį į poreikį dviem konflikto Artimuosiuose Rytuose valstybėms rasti sprendimo būdą, kuris būtų pagrįstas 2014 m. liepos mėn. Tarybos išvadose nustatytomis rekomendacijomis, užtikrintų saugią Izraelio padėtį ir perspektyvią Palestinos valstybę remiantis 1967 m. sienomis ir išspręstų visus nuolatinius su statusu susijusius klausimus, kad konfliktas būtų užbaigtas; ragina ES prisiimti atsakomybę ir tapti tikra diplomatinio proceso dalyve ir tarpininke; ragina ES institucijas ir valstybes nares skubiai imtis veiksmų siekiant apsaugoti dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo įgyvendinamumą ir sudaryti palankias sąlygas tikroms taikos deryboms; ragina Izraelio valdžios institucijas nedelsiant nustoti taikyti savo gyvenviečių plėtros politiką ir grįžti prie ankstesnės politikos; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti tikrą ir ilgalaikę taiką, svarbiausia sąlyga ir toliau yra tai, kad visos šalys bet kokiomis aplinkybėmis gerbtų tarptautines žmogaus teises ir tarptautinę humanitarinę teisę; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti ES politikos nuoseklumą tais atvejais, kai okupuojama ar aneksuojama teritorija;

50.  mano, kad kova su prekiautojais žmonėmis įmanoma tik bendradarbiaujant su kitoje Viduržemio jūros pusėje esančiomis šalimis ir visos Afrikos šalimis ir šį bendradarbiavimą grindžiant pagarba žmogaus teisėms, ir atsižvelgdamas į tai mano, kad Europos Sąjunga ir jos valstybės narės privalo bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais, kad pašalintų migraciją skatinančius veiksnius;

51.  tvirtai remia atsakomybės užtikrinti apsaugą (angl. R2P) stiprinimą, nes tai yra svarbus valdymo principas, taikomas Europos Sąjungos ir jos valstybių narių veikloje, susijusioje su pačių įvairiausių konfliktų sprendimu, žmogaus teisių užtikrinimu ir vystymusi;

Europos diplomatijos galia: žinios, bendradarbiavimas ir poveikis

52.  atkreipia dėmesį į didžiulį ES kaip diplomatinės supervalstybės potencialą, kurio pagrindas yra įvairios turimos priemonės ir normatyvinė jėga demokratijos, laisvės ir žmogaus teisių srityse; tokiomis aplinkybėmis yra linkęs pabrėžti, kad esminį vaidmenį koordinavimo srityje atlieka Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė, EIVT bei ES delegacijos trečiosiose šalyse;

53.  mano, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti konfliktų prevencijai, naikinant gilumines nestabilumo priežastis ir užtikrinant žmonių saugumą; pripažįsta, kad ankstyvi prevenciniai veiksmai, nukreipti į ilgalaikę smurtinio konflikto riziką, yra veiksmingesni, trumpesni laiko prasme ir pigesni nei taikos palaikymo operacijos; primygtinai ragina ES parodyti politinę lyderystę imantis prevencinės diplomatijos ir tarpininkavimo sprendžiant konfliktus; šiuo atžvilgiu palankiai vertina ES išankstinio perspėjimo apie konfliktus sistemos, EIVT tarpininkavimo paramos grupės ir Europos taikos instituto vaidmenį; ragina toliau plėtoti ES konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo gebėjimus; pabrėžia, kad moterų dalyvavimas derybose dėl konfliktų sprendimo yra esminis veiksnys, padedantis skatinti moterų teises ir dalyvavimą, kad tai yra pirmas žingsnis jas visapusiškai įtraukiant į būsimus pereinamojo laikotarpio procesus; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisiją skirti daugiau finansinių ir administracinių išteklių, numatytų tarpininkavimo, dialogo, susitaikymo ir reagavimo į krizes klausimams spręsti; primygtinai ragina valstybes nares griežtai laikytis ES bendroje pozicijoje dėl ginklų eksporto nustatytų normų ir nutraukti prekybą ginklais su trečiosiomis šalimis, kurios neatitinka išvardytų kriterijų; atkakliai laikosi nuomonės, kad ES turi pradėti politinį dialogą ir bendradarbiavimą nusiginklavimo, ginklų neplatinimo ir ginklų kontrolės srityje;

54.  primygtinai ragina tęsti derybas dėl Kipro susivienijimo, siekiant greitai ir sėkmingai jas užbaigti;

55.  mano, kad Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turi plėtoti veiksmingą užsienio, saugumo ir gynybos politiką, kurią įgyvendinant būtų atsižvelgiama į nacionalinius interesus, bet kartu, sprendžiant bendrai rūpimus klausimus ir siekiant taikos, klestėjimo ir stabilumo visame pasaulyje, siekiama dirbti su tarptautiniais partneriais, Jungtinėmis Tautomis, NVO, žmogaus teisių gynėjais ir kitais subjektais; pabrėžia, kad reikia glaudžiai bendradarbiauti su kitomis pasauliniu ir regioniniu mastu įtakingomis valstybėmis įveikiant visuotines grėsmes ir sunkumus; visų pirma pabrėžia išskirtinę transatlantinių santykių, pagrįstų bendrais interesais ir vertybėmis, svarbą; nurodo, kad ES prioritetas turėtų būti atgaivinti šias strategines partnerystes, siekiant pertvarkyti jas į veiksmingas užsienio politikos priemones;

56.  mano, kad ES turėtų atnaujinti ir intensyvinti diplomatines pastangas Azijoje, be kita ko, su ASEAN, kad galėtų prisidėti prie didesnio stabilumo ir saugumo konfliktų zonose, kuriose vėl kilo įtampa, užtikrinimo, ir šiuo tikslu turėtų glaudžiai bendradarbiauti su regiono partneriais laikantis tarptautinės teisės, be kita ko, Pietų Kinijos jūros ir Indijos vandenyno regione, kad būtų išspręsti su žmogaus teisių apsauga ir teisine valstybe susiję klausimai; pažymi, kad ES, taikydama konstruktyvius dvišalius ir įtraukius daugiašalius mechanizmus, turi toliau remti taikių Kinijos ir jos kaimyninių šalių, besiribojančių su Pietų Kinijos jūra, įskaitant Vietnamą, Taivaną ir Filipinus, santykių plėtojimą; mano, kad tarptautinio pobūdžio struktūrų stiprinimas ir atnaujinimas negali būti vykdomas neįtraukiant Azijos ir visų pirma Kinijos; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į pasaulinius Kinijos užmojus, ES ir Kinijos santykiai turi apimti daug platesnius nei vien ekonominius ryšius ir tapti visapusiškesni, daugiau dėmesio skiriant Kinijos vaidmeniui JT, įtakai, daromai jos kaimynystėje vykstantiems regioniniams konfliktams, ir jos indėliui reaguojant į pasaulinio masto sunkumus;

57.  ragina ES visiškai neapleisti teritorijų, kuriose šiuo metu strateginių interesų neturima, bet jos ateityje galėtų būti labai svarbios ekonominiu, humanitariniu ar kariniu atžvilgiais, kaip antai Vidurinė Azija, Užsachario Afrika ar Arktis, arba kuriomis itin domisi kitos didžiosios pasaulio šalys;

58.  primena apie Europos normatyvinės jėgos svarbą ir ragina toliau stiprinti ES kultūros ir mokslo diplomatiją siekiant perteikti ir propaguoti Europos privalumus ir vertybes už ES ribų; taip pat atkreipia dėmesį į ekonominės diplomatijos, inter alia, sankcijų, galimybes, kaip priemonę įgyvendinti įvairių sričių ES politiką;

59.  pabrėžia parlamentinės diplomatijos svarbą stiprinant politinį bendradarbiavimą su ES partneriais;

60.  pabrėžia būtinybę stiprinti nacionalinių parlamentų vaidmenį įgyvendinant bendrą užsienio ir saugumo politiką, be kita ko, vykdant glaudesnį Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų bendradarbiavimą ES užsienio ir saugumo politikos srityje;

61.  pabrėžia nevalstybinių subjektų ir pilietinės visuomenės organizacijų, kaip diplomatijos subjektų ir pagrindinių ES partnerių, vaidmenį ir pabrėžia ES jiems teikiamos paramos ir bendradarbiavimo su jais svarbą;

62.  pabrėžia, kad reikia paspartinti visavertės Europos diplomatinės tarnybos konsolidavimą ir visų pirma gerinti jos kompetenciją konkrečiose srityse, strateginės politikos planavimą ir prognozavimą, taip pat stiprinti žvalgybos sritį; mano, kad, siekiant padėti ES piliečiams, svarbu į EIVT atstovybes krizės sąlygomis įtraukti konsulinę funkciją; primygtinai pabrėžia, kad reikia užtikrinti teisingą valstybių narių komandiruotų diplomatų ir ES pareigūnų pusiausvyrą EIVT, be kita ko, ir paskirstant vadovaujamas pareigas;

63.  pabrėžia, kad ES išorės veiksmams skiriamos finansinės priemonės nėra tinkamos atsižvelgiant į mums kylančius sunkumus; todėl ragina, vykdant būsimą laikotarpio vidurio peržiūrą, gerokai padidinti turimus išteklius pagal daugiametės finansinės programos IV antraštę;

64.  ragina užtikrinti didesnę atskaitomybę ir skaidrumą, visų pirma vykdant derybas dėl tarptautinių susitarimų;

65.  labai apgailestauja dėl nedidelės apie 320 mln. EUR sumos (0,2 proc. ES biudžeto), kuri buvo numatyta ES BUSP, ir ragina geriau valdyti finansinius srautus, siekiant įgyvendinti šį biudžetą; pabrėžia, kad 2016 m. biudžete skirti asignavimai išliko tokio pat lygio kaip ir 2015 m. ir kad, kartu su papildomais misijos „EUCAP Sahel Mali“ saugumo priemonėms skirtais 5 mln. EUR ir misijai „EUBAM Libya“ skirtais 10 mln. EUR, turima marža 2016 m. kovo mėnesio pabaigoje buvo 170 mln. EUR; reiškia susirūpinimą dėl turimų išteklių trūkumo atsižvelgiant į įsipareigojimus, kuriuos reikės vykdyti 2016 metais, kai numatoma, kad vien šioms misijoms tęsti – jos baigiamos 2016 m. – reikės papildomų 169 mln. EUR biudžeto lėšų;

66.  pabrėžia svarbų kultūros vaidmenį ES išorės politikos srityje skatinant dialogą, tarpusavio supratimą ir mokymąsi; pabrėžia, kad įgyvendinant tikslingą kultūros ir švietimo politiką galima remti pagrindinius ES užsienio ir saugumo politikos tikslus ir prisidėti prie demokratijos ir teisinės valstybės stiprinimo bei žmogaus teisių apsaugos; dar kartą primena kultūrų ir religijų dialogo vaidmenį kovojant su ekstremizmu, radikalizacija ir marginalizacija; ragina Komisiją ir EIVT įgyvendinant ES išorės santykių priemones ir ES vystymosi darbotvarkę integruoti kultūros diplomatijos ir kultūrų dialogo aspektus; ragina EIVT ir ES delegacijas visame pasaulyje paskirti kultūros atašė kiekvienoje ES atstovybėje trečiosiose šalyse partnerėse; be to, pabrėžia esminį švietimo vaidmenį skatinant pilietiškumą ir tarpkultūrinius įgūdžius, taip pat suteikiant geresnių ekonominių galimybių ir gerinant sveikatą; pritaria dabartinėms Komisijos pastangoms didinti mokslininkų ir tyrėjų bendradarbiavimo, kaip Europos išorės santykių švelniosios galios priemonės, vaidmenį; pabrėžia, kaip mainai mokslo srityje gali prisidėti prie koalicijos kūrimo ir konfliktų sprendimo, ypač palaikant santykius su ES kaimyninėmis šalimis;

o
o   o

67.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0249.