Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Tibeto, ypač į 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl Tibeto. Planai, kad kinų kalba būtų pagrindinė švietimo kalba(1), 2011 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl Tibeto, ypač vienuolių vyrų ir moterų susideginimo atvejų(2), ir 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Tibete(3),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas: 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją „Kinija. Mažumų teisės ir mirties bausmės taikymas“(4) ir 2011 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl padėties Kašgaro mieste ir kultūros paveldo (Sindziango uigūrų autonominis regionas, Kinija)(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos santykių(6),

–  atsižvelgdamas į 2002–2010 m. aukšto rango Kinijos vyriausybės atstovų ir Dalai Lamos devynis derybų raundus, atsižvelgdamas į Kinijos baltąją knygą dėl Tibeto „Tibeto vystymasis priklauso nuo neįveikiamų istorinių aplinkybių“, kurią 2015 m. balandžio 15 d. paskelbė Kinijos valstybinių reikalų tarybos informacijos biuras, atsižvelgdamas į 2008 m. memorandumą ir 2009 m. pranešimą dėl tikrosios autonomijos, kuriuos pateikė 14-ojo Dalai Lamos atstovai,

–  atsižvelgdamas į Kinijos Liaudies Respublikos konstituciją, kurioje visiems piliečiams užtikrinama teisė į religinio tikėjimo laisvę, ir į 4 straipsnį, kuriame įtvirtinamos „tautinių mažumų“ teisės,

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos pirmininko D. Tusko 2015 m. birželio 29 d. bendroje su Kinijos ministru pirmininku Li Keqiangu spaudos konferencijoje po 17-ojo ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimo išsakytas pastabas, kuriose jis išreiškė ES susirūpinimą dėl žodžio ir asociacijų laisvės Kinijoje, taip pat dėl asmenų, priklausančių mažumoms, pvz., tibetiečių ir uigūrų, padėties, ir paragino Kiniją atnaujinti prasmingą dialogą su Dalai Lamos atstovais,

–  atsižvelgdamas į Kinijos komunistų partijos centrinio komiteto 2015 m. rugpjūčio mėn. surengtą Šeštąjį Tibeto darbo forumą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 23 d. Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai pareiškimą, kuriame smerkiama tai, kad uigūrų ekonomikos profesoriui Ilhamui Tohti skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, ir raginama jį nedelsiant ir be sąlygų paleisti;

–  atsižvelgdamas į 1995 m. pradėtą ES ir Kinijos dialogą dėl žmogaus teisių ir į jo 34-ąjį raundą, surengtą 2015 m. lapkričio 30 d. ir gruodžio 1 d. Pekine,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. spalio 11 d. Ilhamui Tohti už žmogaus teisių gynimą buvo skirtas Martino Ennalso apdovanojimas ir kad 2016 m. rugsėjo mėn. jis buvo nominuotas Sacharovo premijai už minties laisvę,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. pradėtą ES ir Kinijos strateginę partnerystę ir į 2016 m. birželio 22 d. Europos Komisijos ir EIVT bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Naujos ES strategijos dėl Kinijos elementai“,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės skatinimas ir paisymas turėtų likti ilgalaikės ES ir Kinijos partnerystės centre, laikantis ES įsipareigojimo remti šias vertybes vykdant savo išorinę veiklą ir atsižvelgiant į Kinijos išreikštą ketinimą vadovautis tomis pačiomis vertybėmis savo pačios vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo srityse;

B.  kadangi savo vystymosi tiksluose Kinijos vyriausybė nurodė, kad ji siekia atlikti svarbesnį vaidmenį sprendžiant pasaulines problemas, tokias kaip tarptautinė taika, saugumas ir klimato kaita, ir padidinti įtaką tiek politiniam, tiek ekonominiam pasaulio valdymui, taip pat įsipareigojo sustiprinti teisinę valstybę;

C.  kadangi 2015 m. birželio 29 d. įvykusiame 17-ajame ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime dvišaliai santykiai pasiekė naują lygį ir kadangi savo strateginėje programoje žmogaus teisių ir demokratijos klausimais ES įsipareigoja užtikrinti, kad žmogaus teisės būtų jos santykių su visomis trečiosiomis šalimis, įskaitant jos strategines partneres, pagrindinis klausimas; kadangi 2016 m. liepos 12–13 d. įvykusiame 18-ajame ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime nutarta, kad 2016 m. vis dar įvyks dar vienas ES ir Kinijos dialogo žmogaus teisių klausimais raundas;

D.  kadangi Kinija per pastaruosius dešimtmečius padarė pažangą ekonominių ir socialinių teisių įgyvendinimo srityje, atspindėdama savo nusistatytus prioritetus dėl žmonių teisės į pragyvenimą ir vystymąsi, tačiau jos pasiekimai yra riboti politinių ir pilietinių teisių, taip pat žmogaus teisių skatinimo srityje;

E.  kadangi per 2015 m. gruodžio 2 d. Pekine vykusį 34-ąjį ES ir Kinijos dialogą dėl žmogaus teisių ES išreiškė susirūpinimą dėl mažumoms priklausančių asmenų žmogaus teisių paisymo, ypač Tibete ir Sindziange, taip pat dėl religijos ar tikėjimo laisvės paisymo; kadangi per 34-ąjį ES ir Kinijos dialogą buvo aptartas Ilgamo Tohti atvejis;

F.  kadangi 1980 m. įsteigtas didžiausias pasaulyje tibetiečių budistų centras Larung Garo institutas šiuo metu patiria didelį Kinijos vyriausybės vykdomą griovimą siekiant šią akademiją sumažinti penkiasdešimčia procentų, jėga iškraustant apie 4 600 gyventojų ir nugriaunant 1 500 būstų; kadangi, anot Kinijos valdžios institucijų, šis griovimas būtinas siekiant atlikti „koregavimą ir ištaisymą“;

G.  kadangi iškraustyti asmenys jėga įtraukiami į vadinamąsias patriotinio ugdymo pratybas; kadangi trys šios akademijos vienuolės nusižudė protestuodamos prieš tebesitęsiantį Larung Garo didelio masto griovimą;

H.  kadangi pranešama, kad protestuodami prieš varžančią Kinijos politiką Tibete ir ragindami sugrąžinti Dalai Lamą ir teisę į religijos laisvę Sičuano provincijos Ngabos prefektūros Abos apygardoje ir kitose Tibeto plokščiakalnio dalyse nuo 2009 m. susidegino itin daug  tibetiečių, daugiausia tai buvo vienuoliai ir vienuolės;

I.  kadangi Jo Šventenybės Dalai Lamos pasiuntiniai kreipėsi į Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybę, siekdami rasti abiem pusėms naudingą Tibeto klausimo sprendimą; kadangi per pastaruosius metus siekiant išspręsti Tibeto krizę nepadaryta jokios pažangos, nes paskutiniai derybų raundai įvyko 2010 m. ir dabar derybos yra sustojusios;

J.  kadangi 2014 m. rugsėjo 23 d. uigūrų ekonomikos profesoriui Ilhamui Tohti dėl tariamo separatizmo, skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė (jis buvo suimtas tų pačių metų sausio mėn.); kadangi už tariamą bendradarbiavimą su I. Tohti septyni jo buvę studentai taip pat buvo suimti ir nubausti kalėti nuo trejų iki aštuonerių metų;

K.  kadangi esama įtarimų, kad nebuvo užtikrintas tinkamas teisinis procesas, ypač kalbant apie deramą gynybą;

L.  kadangi Sindziango regione, kuriame daugiausia gyvena musulmonų uigūrų etninė mažuma, vis pasikartoja etninių neramumų ir smurto proveržiai; kadangi Ilham Tohti visada atmetė separatizmą ir smurtą ir siekė pagarba uigūrų kultūrai grindžiamo susitaikymo;

1.  ragina Kinijos valdžios institucijas sustabdyti Larung Garo griovimą ir jo gyventojų iškraustymą ir taip paisyti religijos laisvės, laikantis savo tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje;

2.  ragina Kinijos valdžios institucijas pradėti dialogą ir kartu su vietine bendruomene ir jos religiniais lyderiais konstruktyviai dalyvauti įvykiuose Larung Gare ir spręsti problemas dėl perpildytų religinių institutų sudarant tibetiečiams sąlygas steigti daugiau institutų ir statyti daugiau patalpų; ragina per Larung Garo griovimą iškraustytiems tibetiečiams teikti deramą kompensaciją ir apgyvendinimą jų pasirinktoje vietoje, kad jie galėtų tęsti religinę veiklą;

3.  apgailestauja, kad Barkhamo vidurinės grandies liaudies teismas įvairiomis kalėjimo bausmėmis (nuo 5 iki 14 metų) nuteisė dešimt tibetiečių už dalyvavimą Ngabos provincijoje vykusioje Jo Šventenybės Dalai Lamos 80-ojo gimtadienio šventėje;

4.  yra labai susirūpinęs dėl žmogaus teisių padėties Tibete blogėjimo, dėl kurio padaugėjo susideginimų atvejų; kritikuoja tai, kad Tibeto plokščiakalnyje dislokuojama daugiau karinių pajėgų, nes dėl to regione įtampa tik didės; smerkia tai, kad naudojama vis daugiau Tibeto privačių namų ūkių sekimo sistemų;

5.  yra susirūpinęs dėl vis represyvesnio režimo, kurį tenka kęsti įvairioms mažumoms, ypač tibetiečiams ir uigūrams, nes jų teisės į kultūrinės saviraiškos ir religinio tikėjimo laisvę ir į žodžio ir saviraiškos, taikaus susirinkimo ir asociacijų laisvę konstitucinėms garantijoms taikomi papildomi suvaržymai, ir šitaip keliamos abejonės dėl Kinijos įsipareigojimų teisinės valstybės srityje ir dėl tarptautinių įpareigojimų laikymosi; reikalauja, kad valdžios institucijos paisytų šių laisvių;

6.  yra susirūpinęs dėl saugumo įstatymų paketo priėmimo ir jo poveikio Kinijoje gyvenančioms mažumoms, ypač dėl įstatymo dėl kovos su terorizmu, dėl kurio gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už tibetiečių kultūros ir religijos raišką, ir dėl 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio įstatymo dėl tarptautinių NVO valdymo, pagal kurį žmogaus teisių gynėjų grupės pateks į vyriausybės griežtos kontrolės sritį, nes taip yra taikomas tik metodas „iš viršaus į apačią“, užuot skatinus vietos bei centrinės valdžios ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimą;

7.  ragina Kinijos vyriausybę pakeisti saugumo įstatymų nuostatą, pagal kurią susiaurinama pilietinės visuomenės organizacijų veiklos erdvė ir sugriežtinama vyriausybės vykdoma religinės praktikos kontrolė; ragina Kinijos vyriausybę suteikti ir užtikrinti saugią aplinką visoms NVO ir žmogaus teisių gynėjams, kad jie šalyje galėtų veikti laisvai – tai galėtų puikiai papildyti valstybės teikiamas socialines paslaugas metodu „iš apačios į viršų“ ir padėti daryti pažangą socialinių, ekonominių, politinių ir pilietinių teisių srityje;

8.  ragina Kinijos vyriausybę, siekiant rasti įtraukų politinį Tibeto krizės sprendimą, atnaujinti 2010 m. Kinijos nutrauktą dialogą su Tibeto atstovais; ragina paisyti Konstitucijoje įtvirtintų tibetiečių saviraiškos, asociacijų ir religijos laisvių; mano, kad mažumų teisių paisymas yra vienas iš pagrindinių demokratijos ir teisinės valstybės elementų, kuris yra būtinas politiniam stabilumui;

9.  griežtai smerkia laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, paskirtą dėl tariamų kaltinimų separatizmu, atliekančio Ilhamo Tohti įkalinimą; apgailestauja, kad nebuvo užtikrintas tinkamas teisinis procesas ir I. Tohti negalėjo pasinaudoti teise į deramą gynybą; ragina Kinijos valdžios institucijas laikytis vieno šeimoms nariams skiriamo vizito per mėnesį normos;

10.  ragina nedelsiant ir be sąlygų paleisti I. Tohti ir jo rėmėjus, kurie taip pat kalinami ryšium su jo byla; taip pat ragina I. Tohti grąžinti jo leidimą mokyti ir užtikrinti jo laisvą judėjimą tiek Kinijoje, tiek už jos ribų;

11.  primena, jog svarbu, kad ES visuose politiniuose ir žmogaus teisių dialoguose su Kinijos valdžios institucijomis keltų klausimą dėl žmogaus teisių pažeidinėjimo Kinijoje, ypač Tibeto ir Sindziango mažumų atveju, laikydamosi ES įsipareigojimo tvirtai, aiškiai ir vieningai reikšti savo požiūrį į šią šalį, įskaitant kasmetinius dialogus žmogaus teisių klausimais; be to, pažymi, kad Kinija, vykdydama savo tebesitęsiantį reformos procesą ir didindama pasaulinius įsipareigojimus, pasirinko tarptautinę žmogaus teisių sistemą pasirašydama daug tarptautinių žmogaus teisių sutarčių, ir todėl ragina tęsti dialogą su Kinija, siekiant, kad šie įsipareigojimai būtų įgyvendinti;

12.  apgailestauja, kad 35-asis ES ir Kinijos dialogas žmogaus teisių klausimais tikriausiai neįvyks iki 2016 m. pabaigos, kaip buvo susitarta; ragina Kinijos vyriausybę pritarti, kad aukštojo lygio dialogas įvyktų pirmosiomis 2017 m. savaitėmis;

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 118. (2) OL C 131 E, 2013 5 8, p. 121. (3) OL C 332 E, 2013 11 15, p. 69. (4) OL C 285 E, 2010 10 21, p. 80. (5) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 185. (6) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0458.