Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2016 m. gegužės 17 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 596/2014 papildomas techniniais reguliavimo standartais, susijusiais su atskleidžiančių rinkos dalyvių, vykdančių rinkos tyrimus, taikytina atitinkama tvarka, sistemomis ir procedūromis (C(2016)02859 – 2016/2735(DEA))

P8_TA(2016)0273 B8-0691/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2016)02859),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2016 m. gegužės 18 d. laišką, kuriame ji prašo Parlamento pareikšti, kad jis neprieštaraus deleguotajam reglamentui,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto 2016 m. gegužės 31 d. laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB(1) (toliau – Piktnaudžiavimo rinka reglamentas), ypač į jo 11 straipsnio 9 dalies trečią pastraipą,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto rekomendaciją dėl sprendimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad per Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalies trečioje ir ketvirtoje įtraukose nustatytą terminą, kuris pasibaigė 2016 m. birželio 8 d., nebuvo pareikšta prieštaravimų,

A.  kadangi Piktnaudžiavimo rinka reglamento 39 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tam tikros jo nuostatos, įskaitant 11 straipsnio 1–8 dalis, yra taikomos nuo 2016 m. liepos 3 d., ir, atsižvelgiant į tai, deleguotojo reglamento 7 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad jis turi būti taikomas nuo tos pačios dienos;

B.  kadangi Piktnaudžiavimo rinka reglamento 11 straipsnio 9 dalimi ESMA suteikiami įgaliojimai parengti techninių reguliavimo standartų (toliau – TRS), kuriais nustatoma tvarka, procedūros ir įrašų laikymo reikalavimai, atitinkantys to straipsnio 4, 5, 6 ir 8 dalyse nustatytus reikalavimus, projektus; kadangi Piktnaudžiavimo rinka reglamento 11 straipsnio 9 dalimi Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti šiuos TRS pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010(2) (toliau – ESMA reglamentas) 10–14 straipsnius;

C.  kadangi Komisija 2016 m. gegužės 17 d. priėmė deleguotąjį reglamentą, kad vykdytų minėtus įgaliojimus; kadangi deleguotajame reglamente pateikiama svarbi informacija apie procedūras, kurių atlikdami rinkos tyrimus turi laikytis rinkos dalyviai;

D.  kadangi deleguotasis reglamentas gali įsigalioti pasibaigus Parlamento ir Tarybos tikrinimo laikotarpiui tik tuo atveju, jeigu nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš;

E.  kadangi pagal ESMA reglamento 13 straipsnio 1 dalį nustatytas tikrinimo laikotarpis yra trys mėnesiai nuo pranešimo apie TRS paskelbimo dienos, nebent Komisijos be pakeitimų patvirtintų ESMA priimtą TRS projektą (tokiu atveju tikrinimo laikotarpis būtų vienas mėnuo);

F.  kadangi į ESMA priimtą TRS projektą įtraukti kai kurie pakeitimai, pavyzdžiui, įrašytos dvi naujos konstatuojamosios dalys ir atlikta keletas 3 straipsnio, 6 straipsnio 3 dalies bei nuostatos dėl įsigaliojimo ir taikymo pakeitimų; kadangi atsižvelgiant į šiuos pakeitimus, deleguotasis reglamentas negali būti traktuojamos taip pat kaip ESMA priimtas TRS projektas, kaip apibrėžta ESMA reglamento 13 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje; kadangi dėl šios priežasties taikytinas trijų mėnesių laikotarpis prieštaravimui pareikšti, kaip numatyta ESMA reglamento 13 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje, t. y. toks laikotarpis baigiasi 2016 m. rugpjūčio 17 d.;

G.  kadangi, norint sklandžiai ir nevėluojant iki 2016 m. liepos 3 d. gyvendinti kovos su piktnaudžiavimu rinka sistemą, reikia, jog rinkos dalyviai ir kompetentingos institucijos imtųsi būtinų priemonių ir kuo greičiau (ir bet kokiu atveju iki 2016 m. liepos 3 d.) įdiegtų tinkamas sistemas, tai darydamos pagal deleguotąjį reglamentą;

H.  kadangi tokiu būdu deleguotasis reglamentas turėtų įsigalioti ne vėliau kaip 2016 m. liepos 3 d., prieš 2016 m. rugpjūčio 17 d. pasibaigiant tikrinimo laikotarpiui;

I.  kadangi deleguotojo reglamento nuostatos iš esmės atitinka Parlamento tikslus, atspindėtus Piktnaudžiavimo rinka reglamente ir pareikštus per vėlesnį neoficialų dialogą vykdant parengiamąjį deleguotojo reglamento priėmimo darbą, o ypač Parlamento ketinimą suteikti kompetentingoms valdžios institucijoms galimybę gauti visus bet kokios informacijos, atskleistos vykdant rinkos tyrimą, įrašus;

1.  pareiškia, kad neprieštarauja deleguotajam reglamentui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 173, 2014 6 12, p. 1 (2) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

2016 m. birželio 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Kambodžos (2016/2753(RSP))

P8_TA(2016)0274 RC-B8-0753/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Kambodžos, ypač į 2015 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl politinės padėties Kambodžoje(1), 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl Kambodžos NVO ir profesinių sąjungų įstatymų projektų(2) ir į 2014 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl teisių gynėjų ir opozicijos aktyvistų padėties Kambodžoje ir Laose(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 30 d. ES pareiškimą vietos lygiu dėl politinės padėties Kambodžoje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugpjūčio 20 d. JT specialiosios pranešėjos žmogaus teisių padėties Kambodžoje klausimais pranešimą,

–  atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių tarybos 2015 m. spalio 2 d. rezoliuciją dėl Kambodžos,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 27 d. JT Žmogaus teisių komiteto baigiamąsias išvadas dėl Kambodžos antrosios periodinės ataskaitos,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 10 d. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į 1997 m. Europos bendrijos ir Kambodžos Karalystės bendradarbiavimo susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1999 m. kovo 8 d. priimtą rezoliuciją dėl asmenų, grupių ir visuomenės institucijų teisės ir pareigos remti ir ginti visuotinai pripažintas žmogaus teises ir pagrindines laisves;

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 1 d. JT specialiojo pranešėjo pareiškimą, kuriame Kambodža raginama sustiprinti moterų ir čiabuvių tautų teisių apsaugą;

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 2 d. pilietinės visuomenės organizacijų bendrą pareiškimą, kuriuo smerkiami kaltinimai žmogaus teisių gynėjams;

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo,

–  atsižvelgdamas į Kambodžos Konstituciją, ypač į jos 41 straipsnį, kuriame įtvirtintos žodžio ir susirinkimų laisvės ir teisės, 35 straipsnį dėl teisės dalyvauti politiniame gyvenime ir 80 straipsnį dėl parlamentinio imuniteto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi per kelis pastaruosius mėnesius nuolat augo politinės opozicijos narių, žmogaus teisių gynėjų ir pilietinės visuomenės atstovų sulaikymų skaičius;

B.  kadangi Ministras Pirmininkas Hun Sen valdžioje laikosi jau daugiau kaip 30 metų; kadangi pagrindinės opozicinės partijos – Kambodžos nacionalinės išvadavimo partijos (CNRP) – pirmininkas Sam Rainsy tebėra tremtyje, į kurią jis pats pasitraukė dėl ankstesnių persekiojimų, kai dėl politinių motyvų jam buvo iškelti sufabrikuoti kaltinimai, ir kadangi CNRP pirmininko pareigas laikinai einančio Kem Sokha atžvilgiu vyksta tyrimas; kadangi 2016 m. balandžio 22 d. Pnompenio teismo prokuroras paskelbė, kad CNRP pirmininkas Sam Rainsy nuo 2016 m. liepos 28 d. bus teisiamas in absentia dėl papildomų politiškai motyvuotų kaltinimų;

C.  kadangi 2015 m. lapkričio 20 d. Sam Rainsy gavo šaukimą atvykti į teismo apklausą dėl įrašo jo viešoje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, kurį paskelbė opozicijos senatorius Hong Sok Hour (jis nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. sulaikytas dėl klastojimo ir kurstymo, nes „Facebook“ paskyroje, kuri priklauso Sam Rainsy, paskelbė vaizdo medžiagą, kurioje rodomas tariamai suklastotas dokumentas, susijęs su 1979 m. pasienio susitarimu su Vietnamu);

D.  kadangi 2016 m. gegužės 3 d. Pnompenio savivaldybės teismas iškvietė Kem Sokhą dėl kaltinimo padarius baudžiamąją šmeižto veiką, taip pat parlamento narius Pin Rataną ir Tok Vanchaną, nors jie turi imunitetą;

E.  kadangi 2016 m. gegužės 12 d. garsus politikos analitikas Ou Virak taip pat buvo iššauktas dėl kaltinimų šmeižtu po to, kai jis išreiškė savo nuomonę dėl Kem Sokhos bylos;

F.  kadangi 2016 m. gegužės 2 d. politiškai motyvuoti kaltinimai pareikšti Ny Sokhai, Nay Vandai ir Yi Soksanui (trims vyresniesiems žmogaus teisių advokatams iš Kambodžos žmogaus teisių ir vystymosi asociacijos (ADHOC), buvusiam ADHOC etatiniam darbuotojui Ny Chakryai, kuris yra Kambodžos nacionalinio rinkimų komiteto generalinio sekretoriaus pavaduotojas, ir Jungtinių Tautų Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (JUNOHCHR) etatiniam darbuotojui Soen Sally ir kadangi jiems gali būti paskirtos iki 10 metų įkalinimo bausmės;

G.  kadangi buvo panaikintas Nacionalinės Asamblėjos opozicijos nario Um Sam Ano parlamentinis imunitetas ir jis, remiantis sufabrikuotais kaltinimais „kurstymu sukelti chaosą visuomenėje“, dėl nesmurtinio požiūrio į Kambodžos ir Vietnamo santykius 2016 m. balandžio 11 d. buvo sulaikytas; kadangi po to jį buvo sulaikiusi Kovos su terorizmu policija, jis buvo apkaltintas siekiant nuteisti ir remiantis šiais kaltinimais grąžintas į kardomojo kalinimo įstaigą;

H.  kadangi 2016 m. balandžio 26 d. Pnompenio teismas apkaltino Rong Chhuną, buvusį profesinės sąjungos lyderį, kuris šiuo metu yra Nacionalinio rinkimų komiteto narys, siekdamas jį teisti dėl sufabrikuotų politiškai motyvuotų kaltinimų smurto, kurį išprovokavo 2013 m. gruodžio mėn. pabaigoje ir 2014 m. sausio mėn. pradžioje darbuotojų streikus nutraukusios vyriausybės saugumo pajėgos, kurstymu; kadangi turi būti surengti dveji svarbūs rinkimai (savivaldybių rinkimai 2017 m. ir parlamento rinkimai 2018 m.) ir kadangi vyriausybė daro spaudimą Nacionaliniam rinkimų komitetui siekdama daryti įtaką šiems rinkimams;

I.  kadangi 2016 m. gegužės 9 d. buvo sulaikyti ir neilgai trukus po to paleisti 8 asmenys, kurie taikiai protestavo prieš ADHOC narių areštus, įskaitant NVO Sahmakun Teang Tnaut direktorių Ee Saromą, NVO LICADHO direktoriaus pavaduotoją Thav Khimsaną ir Švedijos ir Vokietijos pilietybę turintį LICADHO konsultantą; kadangi 2016 m. gegužės 16 d. tas pats nutiko penkiems taikiems protestuotojams;

J.  kadangi ES yra didžiausia Kambodžos partnerė paramos vystymuisi srityje ir 2014–2020 m. laikotarpiui vėl skyrė 410 mln. EUR; kadangi ES remia daug žmogaus teisių iniciatyvų, kurias vykdo Kambodžos NVO ir kitos pilietinės visuomenės organizacijos; kadangi Kambodža labai priklauso nuo paramos vystymuisi;

K.  kadangi 2015 m. spalio 26 d. protestuotojų vyriausybės šalininkų grupė Pnompenyje brutaliai užpuolė du opozicinei CNRP partijai priklausančius parlamento narius Nhay Chamroueną ir Kongą Sakpheą ir kėlė grėsmę Nacionalinės Asamblėjos pirmininko pirmojo pavaduotojo privačios rezidencijos saugumui; kadangi pranešimuose teigiama, jog policija ir kitos valstybės saugumo pajėgos stebėjo, kai buvo vykdomi užpuolimai; kadangi ryšium su šiais išpuoliais buvo sulaikyti asmenys, tačiau Kambodžos žmogaus teisių NVO išreiškė susirūpinimą, kad tikrieji užpuolikai vis dar laisvi;

L.  kadangi nepaisant pilietinės visuomenės ir tarptautinės bendruomenės plačiai reiškiamos kritikos priimtas Asociacijų ir NVO įstatymas suteikė valdžios institucijoms galios savavališkai uždaryti žmogaus teisių organizacijas ir trukdyti joms steigtis ir juo remiantis Kambodžoje jau pradėtas vykdyti atgrasymo nuo žmogaus teisių gynimo darbas ir trukdoma pilietinės visuomenės veiksmams;

M.  kadangi nuo tada, kai 2015 m. buvo priimtas Asociacijų ir NVO įstatymas, valdžios institucijos atsisakė išduoti leidimus NVO vadovaujamiems didelio masto atstovavimo viešiesiems interesams renginiams ir kadangi per pastaruosius mėnesius Pasaulinės būsto dienos, Tarptautinės žmogaus teisių dienos, Tarptautinės moters dienos ir Tarptautinės darbo dienos progomis surengtiems renginiams bei kitoms demonstracijoms įvairiu mastu trukdė policijos pajėgos;

N.  kadangi 2016 m. balandžio 12 d. Kambodžos Senatas priėmė Įstatymą dėl profesinių sąjungų, kuriuo įvedami nauji darbuotojų teisės jungtis į asociacijas apribojimai ir savavališkai suteikiamos naujos galios vyriausybės institucijoms trukdyti profesinėms sąjungoms naudotis šia teise;

1.  išreiškia didelį susirūpinimą dėl Kambodžoje blogėjančių sąlygų opozicijos politikams ir žmogaus teisių aktyvistams, taip pat smerkia visus šiems asmenims taikomus smurtinius veiksmus ir politiškai motyvuotus kaltinimus, savavališką sulaikymą, apklausas, bausmes ir nuosprendžius;

2.  apgailestauja, kad gausėja politiškai motyvuotų kaltinimų ir didėja teisminis persekiojimas žmogaus teisių gynėjų ir aktyvistų atžvilgiu, ypač daugėja politiškai motyvuotų kaltinimų, bausmių ir nuosprendžių, susijusių su teisėtu aktyvistų, politikos kritikų ir žmogaus teisių gynėjų darbu Kambodžoje;

3.  ragina Kambodžos valdžios institucijas atšaukti arešto orderį ir panaikinti visus kaltinimus, pateiktus opozicijos lyderiui Sam Rainsy ir CNRP priklausantiems Nacionalinės Asamblėjos bei Senato nariams, įskaitant senatorių Hong Sok Hourą; ragina nedelsiant paleisti penkis žmogaus teisių gynėjus, kuriems vis dar taikomas kardomasis kalinimas, t. y. Ny Sokhą, Nay Vandą, Yi Soksaną, Lim Mony ir Ny Chakrą, tai pat leisti šiems politikams, aktyvistams ir žmogaus teisių gynėjams dirbti laisvai ir nebijant sulaikymo ar persekiojimo, taip pat ragina nebenaudoti teismų politiniais tikslais siekiant, kad jie persekiotų žmones dėl politiškai motyvuotų ir sufabrikuotų kaltinimų; ragina Nacionalinę Asamblėją nedelsiant vėl į savo sudėtį priimti Sam Rainsy, Um Sam Aną ir Hong Sok Hourą ir grąžinti jų parlamentinį imunitetą;

4.  ragina Kambodžos valdžios institucijas panaikinti visus politiškai motyvuotus kaltinimus ir kitus baudžiamuosius procesus prieš ADHOC ir kitus Kambodžos žmogaus teisių gynėjus, nutraukti visus grasinimus taikyti represyvias Asociacijų ir NVO įstatymo nuostatas ir nutraukti visus bandymus bauginti ir persekioti žmogaus teisių gynėjus ir nacionalines bei tarptautines organizacijas, taip pat nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus dėl politinių motyvų ir sufabrikuotų kaltinimų įkalintus asmenis;

5.  ragina Kambodžos vyriausybę pripažinti teisėtą ir naudingą pilietinės visuomenės, profesinių sąjungų ir politinės opozicijos vaidmenį prisidedant prie bendro Kambodžos ekonominio ir politinio vystymosi;

6.  ragina vyriausybę siekti stiprinti demokratiją ir teisės viršenybę, taip pat gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves – tai apima visišką konstitucinių nuostatų dėl pliuralizmo ir asociacijų bei žodžio laisvės laikymąsi;

7.  primena, kad nebauginanti demokratinio dialogo aplinka yra būtina siekiant šalyje užtikrinti politinį stabilumą, demokratiją ir taikią visuomenę, taip pat ragina vyriausybę imtis visų reikalingų priemonių siekiant užtikrinti visų demokratiškai išrinktų Kambodžos atstovų saugumą, kad ir kokios būtų jų politinės pažiūros;

8.  džiaugiasi, kad 2014 m. liepos mėn. pasiekus Kambodžos liaudies partijos (CPP) ir CNRP susitarimą dėl rinkimų reformų ir atlikus Konstitucijos pakeitimą, įvykdyta Nacionalinio rinkimų komiteto reforma, pabrėžia, kad dabar Nacionalinį rinkimų komitetą sudaro keturi CPP atstovai, keturi CNRP atstovai ir vienas pilietinės visuomenės atstovas;

9.  ragina vyriausybę užtikrinti, kad dalyvaujant Jungtinėms Tautoms būtų vykdomi išsamūs ir nešališki tyrimai, padėsiantys persekioti visus asmenis, atsakingus už neseniai ginkluotųjų pajėgų atstovų įvykdytą dviejų CNRP priklausančių Nacionalinės Asamblėjos narių brutalų užpuolimą ir už tai, kad kariuomenė ir policija panaudojo pernelyg didelę jėgą, malšindamos demonstracijas, streikus ir socialinius neramumus;

10.  ragina Kambodžos valdžios institucijas panaikinti visus kaltinimus buvusiam profesinės sąjungos lyderiui ir Nacionalinio rinkimų komiteto nariui Rong Chhunui;

11.  ragina valstybes nares, Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir Komisiją artėjantiems rinkimams Kambodžoje nustatyti aiškias gaires, kurios atitiktų tarptautinę teisę žodžio laisvės, asociacijų ir susirinkimų laisvės srityje, ir šias gaires viešai pateikti Kambodžos valdžios institucijoms ir opozicijai; ragina EIVT užtikrinti, kad ES finansinės pagalbos suma priklausytų nuo žmogaus teisių padėties šioje šalyje pagerėjimų;

12.  išreiškia savo susirūpinimą dėl naujojo Profesinių sąjungų įstatymo; ragina vyriausybę panaikinti Profesinių sąjungų įstatymą, Asociacijų ir NVO įstatymą ir panašius įstatymus, kuriais ribojamos pagrindinės teisės ir sukeliama grėsmė naudojimuisi žmogaus teisėmis; ragina vyriausybę užtikrinti, kad visi su žmogaus teisėmis susiję įstatymai atitiktų Kambodžos Konstituciją ir tarptautinius standartus;

13.  ragina Kambodžos vyriausybę nutraukti visus priverstinius iškeldinimus ir žemių grobimą ir užtikrinti, kad visi iškeldinimai būtų vykdomi laikantis tarptautinių standartų;

14.  pabrėžia ES rinkimų stebėjimo misijos svarbą ir jos indėlį užtikrinant sąžiningus ir laisvus rinkimus; ragina Nacionalinį rinkimų komitetą ir atitinkamas valdžios institucijas užtikrinti, kad visi rinkimų teisę turintys piliečiai, įskaitant darbuotojus migrantus ir kalinius, galėtų ir turėtų laiko pasinaudoti registracijos galimybėmis;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnybai, ES valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams ir Kambodžos Vyriausybei bei Nacionalinei Asamblėjai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0413. (2) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0277. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0044.

2016 m. birželio 9 d. Europos Parlamento rezoliucija „Tadžikistanas: sąžinės kalinių padėtis“ (2016/2754(RSP))

P8_TA(2016)0275 RC-B8-0755/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 7, 8 ir 9 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Tadžikistano Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymo(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl ES Vidurinės Azijos strategijos įgyvendinimo eigos(2),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. Tarybos išvadas dėl ES Vidurinės Azijos strategijos,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 13 d. rezoliuciją dėl ES Vidurinės Azijos strategijos įgyvendinimo eigos ir persvarstymo(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 18 d. ES pareiškimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai dėl baudžiamųjų bylų Tadžikistano islamo atgimimo partijai (TIAP) Tadžikistane,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 18 d. ES specialiojo įgaliotinio Vidurinėje Azijoje vizito į Tadžikistaną išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 3 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą dėl Tadžikistano Aukščiausiojo teismo nuosprendžio, kuriuo Islamo atgimimo partijos vadovų pavaduotojai nuteisti kalėti iki gyvos galvos,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 9 d. JT specialiojo pranešėjo saviraiškos laisvės ir nuomonės laisvės klausimais pirmines pastabas jo vizito į Tadžikistaną pabaigoje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 6 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos 25 sesijoje Tadžikistanui pateiktas visuotinio periodinio vertinimo rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į ES ir Tadžikistano metinius dialogus žmogaus teisių klausimais,

–  atsižvelgdamas į 1996 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, pagal kurį užtikrinamos žodžio ir susirinkimų laisvės, asmenų teisė į pagarbą asmens, privačiam ir šeimos gyvenimui ir teisė į lygybę, bei uždraudžiama diskriminacija naudojantis šiomis teisėmis,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 27–29 d. Regioninę konferenciją dėl kankinimo prevencijos ir į 2016 m. gegužės 31–birželio 2 d. Regioninę konferenciją dėl visuomenės vaidmens užkertant kelią kankinimui,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugpjūčio mėn. priimtą Tadžikistano veiksmų planą siekiant įgyvendinti Komiteto prieš kankinimą pateiktas rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2009 m. rugsėjo 17 d. Europos Parlamentas pritarė Europos Bendrijos ir Tadžikistano Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimui; kadangi partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas buvo pasirašytas 2004 m., o įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d.; kadangi visų pirma jo 2 straipsnyje teigiama, jog šalių vidaus ir užsienio politika grindžiama pagarba demokratiniams principams bei pagrindinėms ir žmogaus teisėms [...], ir tai yra pagrindinis šio Susitarimo elementas;

B.  kadangi nuo 1992 m. ES ir Tadžikistano bendradarbiavimas apima vis daugiau sričių, įskaitant žmogaus teises ir demokratiją, kurios yra bet kokios partnerystės pagrindas;

C.  kadangi ES yra labai suinteresuota stiprinti bendradarbiavimą su Vidurinės Azijos regionu politikos, ekonomikos ir saugumo, taip pat tvarios plėtros ir taikos srityse, šiuo tikslu plėtodama tvirtus ir atvirus ES ir Tadžikistano santykius, pagrįstus teisinės valstybės, demokratijos ir žmogaus teisių principais;

D.  kadangi žymus verslininkas ir vyriausybės kritikas Abubakr Azizkhodzhaev nuo 2016 m. vasario mėn. laikomas suimtas, nes kritikavo korupcinę verslo praktiką; kadangi jam pateikti kaltinimai pagal Tadžikistano baudžiamojo kodekso 189 straipsnį už nacionalinės, rasinės, regioninės ir religinės neapykantos kurstymą;

E.  kadangi nuolat kėsinamasi į Tadžikistano politinės opozicijos atstovus; kadangi 2015 m. rugsėjo mėn. Tadžikistano islamo atgimimo partija (TIAP) buvo uždrausta, nes buvo susieta su anksčiau tą mėnesį mėgintu įvykdyti perversmu, kuriam vadovavo generolas Abdukhalim Nazarzoda (jis buvo nužudytas kartu su 37 rėmėjais); kadangi valdžios institucijos jau suėmė apie 200 TIAP narių;

F.  kadangi 2016 m. vasario mėn. Aukščiausiasis teismas pradėjo nagrinėti bylą prieš 13 TIAP politinės tarybos narių, taip pat prieš kitus keturis su partija susijusius asmenis, kuriems pareikšti kaltinimai dėl „ekstremistinių“ pažeidimų, nes jie įtariami dalyvavę 2015 m. rugsėjo mėn. išpuoliuose; kadangi daug TIAP narių buvo areštuota ir jiems iškeltos baudžiamosios bylos neužtikrinant teisingo bylos nagrinėjimo; kadangi Zaid Saidov, verslininkas ir gerai žinomas opozicijos veikėjas, buvo nuteistas 29 metus kalėti pateikus kaltinimus, susijusius su jo dalyvavimu 2013 m. lapkričio mėn. surengtuose prezidento rinkimuose; kadangi Umarali Kuvatov 2015 m. kovo mėn. buvo nužudytas Stambule, o kitas aktyvistas, Maksud Ibragimov, sužeistas ir pagrobtas Rusijoje, po to grąžintas į Tadžikistaną ir 2015 m. liepos mėn. nuteistas 17 metų kalėti;

G.  kadangi 2016 m. birželio 2 d. Dušanbės Aukščiausiasis teismas nuteisė Mahmadali Hayitą ir Saidumarą Hussaini, uždraustos TIAP lyderius, kalėti iki gyvos galvos pateikus kaltinimus dėl bandymo įvykdyti perversmą 2015 m.; kadangi 11 TIAP narių buvo nuteisti kalėjimo bausmėmis; kadangi trys TIAP vadovo Muhiddino Kabiri giminaičiai buvo įkalinti už tai, jog nepranešė apie kažkokį nusikaltimą; kadangi teismo procesas buvo neskaidrus ir buvo pažeistos kaltinamųjų teisės į teisingą bylos nagrinėjimą;

H.  kadangi keletas advokatų, kurie išreiškė pageidavimą būti TIAP atstovų gynėjais, susilaukė grasinimų mirtimi, buvo areštuoti, sulaikyti ir įkalinti; kadangi Buzurgmehro Yorovo, Nodiros Dodajanovos, Nuriddino Mahkamovo, Shukhrato Kudratovo ir Firuzo ir Dalerio Tabarovų sulaikymas kelia didžiulį susirūpinimą dėl atitikties tarptautiniams standartams, susijusiems su teisininkų nepriklausomumu, uždarais teismo posėdžiais ir ribota teisinio atstovavimo galimybe; kadangi buvo sulaikyta daug žurnalistų, jie buvo gąsdinami ir bauginami; kadangi žodžio laisvė, žiniasklaidos prieinamumas ir politinis bei ideologinis pliuralizmas, taip pat religijos srityje, turi būti pripažįstami pagal Tadžikistano konstituciją;

I.  kadangi 2015 m. vadovaujantis „Advokatūros“ įstatymu buvo pareikalauta visiško pakartotinio advokatų sertifikavimo ir buvo numatyta didelių apribojimų advokato praktika besiverčiantiems asmenims; tokiu būdu šis įstatymas suteikė galimybę kištis į nepriklausomą advokatų darbą;

J.  kadangi neseniai priimti Įstatymo dėl viešųjų asociacijų pakeitimai, kurie įsigaliojo 2015 m., trukdo veikti pilietinei visuomenei, nes numatytas reikalavimas atskleisti NVO finansavimo šaltinius;

K.  kadangi Europos Parlamento rinkimų stebėjimo delegacija, vykusi stebėti 2015 m. kovo 2 d. parlamento rinkimų Tadžikistane, savo pareiškime atskleidė didelių trūkumų;

L.  kadangi spauda, interneto svetainės, socialinė žiniasklaida ir interneto teikėjai Tadžikistane veikia suvaržytoje aplinkoje, kurioje išplitusi vidinė cenzūra; kadangi vyriausybė, siekdama pažaboti nepriklausomą informacijos teikimą, naudojasi ribojamaisiais žiniasklaidą reglamentuojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, taip pat blokuoja internetinės žiniasklaidos kanalus ir socialinės žiniasklaidos tinklus;

M.  kadangi 2015 m. vasario mėn. JT Specialusis pranešėjas kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško arba žeminančio elgesio ar baudimo klausimais, imdamasis veiksmų po savo 2014 m. vasario mėn. vykusios misijos į Tadžikistaną tolesnių veiksmų ataskaitos, išreiškė susirūpinimą dėl nuolatinio kankinimo, netinkamo elgesio ir nebaudžiamumo;

N.  kadangi Tadžikistanas korupcijos sąraše ir toliau užima susirūpinimą keliančią aukštą poziciją;

O.  kadangi Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė – svarbi finansavimo priemonė, kuria siekiama remti teisinės valstybės principą, gerą valdymą ir žmogaus teises šalyje ir regione;

P.  kadangi 2016 m. gegužės 22 d. Tadžikistane vyko referendumas dėl Konstitucijos pataisų, leidžiančių dabartiniam prezidentui Emomali Rahmonui neribotą laiką dalyvauti naujuose rinkimuose;

1.  ragina paleisti visus dėl politinių motyvų kaltinamus ir kalinamus asmenis, įskaitant Abubakrą Azizkhodzhaevą, Zaidą Saidovą, Maksudą Ibragimovą, TIAP vadovų pavaduotojus Mahmadalį Hayitą ir Saidumarą Hussaini, taip pat kitus 11 TIAP narių;

2.  primygtinai ragina Tadžikistano valdžios institucijas anuliuoti advokatų ir teisininkų, įskaitant Buzurgmehrą Yorovą, Nodirą Dodajanovą, Nuriddiną Mahkamovą, Shukhratą Kudratovą ir Firuzą ir Dalerį Tabarovus, apkaltinamuosius nuosprendžius ir paleisti šiuos asmenis;

3.  pabrėžia, kad svarbu, jog ES ir Tadžikistanas palaikytų santykius ir stiprintų bendradarbiavimą visose srityse; pabrėžia, kad ES yra suinteresuota tvariais santykiais su Tadžikistanu vystant politinį ir ekonominį bendradarbiavimą; pabrėžia, kad politiniai ir ekonominiai santykiai su ES yra glaudžiai susiję su bendromis pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms vertybėmis, kaip numatyta partnerystės ir bendradarbiavimo susitarime;

4.  yra itin susirūpinęs dėl vis dažnesnių atvejų, kai sulaikomi ir suimami žmogaus teisių srityje dirbantys teisininkai, politinei opozicijai priklausantys asmenys ir jų giminaičiai, taip pat varžoma žiniasklaidos laisvė, interneto ir judriojo ryšio sistemų naudojimas ir ribojama religinių įsitikinimų raiška;

5.  primygtinai ragina Tadžikistano valdžios institucijas asmenis ginantiems teisininkams ir politiniams veikėjams užtikrinti teisingą, atvirą ir skaidrų bylos nagrinėjimą, suteikti esmines apsaugos ir procesines garantijas, laikantis tarptautinių Tadžikistano įsipareigojimų, taip pat leisti tarptautinėms organizacijoms iš naujo tirti visus pranešimus apie žmogaus teisių ir orumo pažeidimo atvejus; ragina visiems kalinamiems ar suimtiems asmenims užtikrinti galimybę naudotis nepriklausomomis teisinėmis paslaugomis, taip pat teise reguliariai susitikti su savo šeimos nariais; primena, kad, siekiant pagrįsti kaltinamiesiems pateiktus kaltinimus, reikia pateikti aiškius įrodymus kiekvieną kartą priimant nuosprendį;

6.  ragina Tadžikistano vyriausybę, laikantis tarptautinių žmogaus teisių normų ir Tadžikistano Konstitucijos, leisti opozicijos grupėms laisvai veikti ir naudotis susirinkimų, asociacijų, žodžio ir religijos laisve;

7.  pabrėžia, kad teisėta kova su terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu neturėtų būti naudojama kaip pretekstas uždrausti opozicijos veiklą, trukdyti naudotis žodžio laisve ar kliudyti teismų nepriklausomumui; primena, kad reikia užtikrinti visų Tadžikistano piliečių pagrindines laisves ir išlaikyti teisinės valstybės principą;

8.  ragina Tadžikistano parlamentą, svarstant pasiūlymus dėl žiniasklaidos licencijas reglamentuojančio Žiniasklaidos įstatymo pakeitimo, atsižvelgti į nepriklausomos žiniasklaidos subjektų ir pilietinės visuomenės nuomonę; ragina Tadžikistano valdžios institucijas liautis blokuoti naujienų svetaines;

9.  ragina Tadžikistano valdžios institucijas laikytis tarptautinės teisės, ypač, kai ji svarbi Įstatymui dėl viešųjų asociacijų ir Įstatymui dėl advokatų veiklos ir vertimosi teise; ragina Tadžikistano vyriausybę užtikrinti, kad visi teisininkai, taip pat tie, kurie gina žmogaus teisių aktyvistus, TIAP narius, kankintus asmenis ir ekstremizmu apkaltintus asmenis, galėtų savo darbą atlikti laisvai, nebijodami grasinimų ar užpuldinėjimų;

10.  džiaugiasi Tadžikistano vyriausybės teigiamais veiksmais, pvz., šmeižto, garbės ir orumo įžeidimo dekriminalizavimu 2012 m., ir ragina tinkamai įgyvendinti šalies Baudžiamąjį kodeksą; džiaugiasi, kad buvo pasirašytas teisės aktas, kuriuo keičiamas Baudžiamojo proceso kodeksas ir Įstatymas dėl sulaikymo procedūrų ir įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir ginamiesiems taikomų sąlygų, ir ragina Tadžikistano valdžios institucijas užtikrinti šių teisės aktų nuostatų įgyvendinimą nedelsiant;

11.  palankiai vertina metinius ES ir Tadžikistano dialogus žmogaus teisių klausimais, kuriems vykstant taip pat sprendžiami šioje rezoliucijoje aptariami aspektai; pabrėžia, kad veiksmingi ir našūs ES ir Tadžikistano valdžios institucijų dialogai žmogaus teisių klausimais yra svarbūs kaip pagalbinė politinės padėties šalyje švelninimo ir visapusiškų reformų pradėjimo priemonė;

12.  ragina ES, ypač Europos išorės veiksmų tarnybą, atidžiai stebėti, kaip Tadžikistane, laukiant būsimų parlamento rinkimų 2020 m., įgyvendinamas teisinės valstybės principas, visų pirma teisė jungtis į asociacijas ir teisė kurti politines partijas, prireikus atkreipti Tadžikistano valdžios institucijų dėmesį į susirūpinimą keliančius klausimus, teikti pagalbą ir reguliariai atsiskaityti Parlamentui; ragina ES delegaciją Dušanbėje toliau aktyviai vykdyti veiklą;

13.  ragina Tadžikistano valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų imtasi deramų veiksmų po visuotinio periodinio vertinimo rekomendacijų ir kad jos būtų įgyvendintos;

14.  reiškia gilų susirūpinimą dėl paplitusio kankinimo ir primygtinai ragina Tadžikistano vyriausybę įgyvendinti 2013 m. rugpjūčio mėn. priimtą savo veiksmų planą siekiant įgyvendinti Komiteto prieš kankinimą pateiktas rekomendacijas;

15.  atkreipia dėmesį į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro į Tadžikistaną siųstos parlamento rinkimų 2015 m. kovo 1 d. stebėjimo misijos išvadas, kuriose nurodyta, kad šie rinkimai vyko suvaržytoje politinėje erdvėje ir nebuvo užtikrintos vienodos sąlygos kandidatams, ir ragina Tadžikistano valdžios institucijas tinkamu laiku išnagrinėti visas šiose išvadose pateiktas rekomendacijas;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Tarybai, Komisijai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, ES specialiajam įgaliotiniui Vidurinėje Azijoje, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, JT Žmogaus teisių tarybai, Tadžikistano vyriausybei ir prezidentui Emomali Rahmonui.

(1) OL C 224 E, 2010 8 19, p. 12. (2) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 91. (3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0121.

2016 m. birželio 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Vietnamo (2016/2755(RSP))

P8_TA(2016)0276 RC-B8-0754/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Vietname,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 18 d. Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai pareiškimą dėl teisininko Nguyễn Văn Đài sulaikymo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 7 d. ES valstybių ir vyriausybių vadovų pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 13 d. Ženevoje padarytą JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro atstovo pareiškimą spaudai dėl Turkijos, Gambijos ir Vietnamo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 3 d. JT specialiojo pranešėjo religijos ar tikėjimo laisvės klausimais Heinerio Bielefeldto ir JT specialiojo pranešėjo kankinimų klausimais Juano E. Méndezo pareiškimą, kuriam pritarė JT specialusis pranešėjas žmogaus teisių gynėjų padėties klausimais Michel Forst, JT specialusis pranešėjas teisės laisvai rinktis į taikius susirinkimus ir burtis į asociacijas klausimais Maina Kiai, JT specialusis pranešėjas teisės į nuomonės ir saviraiškos laisvę propagavimo ir apsaugos klausimais David Kaye, JT specialioji pranešėja smurto prieš moteris, jo priežasčių ir padarinių klausimais Dubravka Šimonović ir Darbo grupė savavališko sulaikymo klausimais,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 27 d. pasirašytą ES ir Vietnamo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą ir į naujausią 2015 m. gruodžio 15 d. ES ir Vietnamo vyriausybės susitikimą palaikant kasmetinį ES ir Vietnamo dialogą žmogaus teisių klausimais,

–  atsižvelgdamas į ES žmogaus teisių gaires,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Vietnamas pasirašė 1982 m.,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinę konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, kurios šalis Vietnamas yra nuo 1982 m.,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimą, kurią Vietnamas ratifikavo 2015 m.,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 28 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos Vietnamo visuotinio periodinio vertinimo rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi ES laiko Vietnamą svarbia partnere Azijoje; kadangi 2015 m. sukako 25 metai nuo tada, kai užmegzti ES ir Vietnamo santykiai; kadangi šie santykiai greitai išplėtoti: pradžioje jie apėmė tik prekybą ir pagalbą, o vėliau tapo visapusiškesni;

B.  kadangi nuo 1975 m. Vietnamas yra vienos partijos valdoma valstybė – Vietnamo komunistų partija neleidžia niekam kėsintis į jos turimą valdžią ir kontroliuoja Nacionalinę asamblėją bei teismus;

C.  kadangi Vietnamo valdžios institucijos žiauriai susidorojo su 2016 m. gegužės mėn. visoje šalyje vykusiomis demonstracijomis, surengtomis po ekologinės katastrofos, dėl kurios dešimt kartų sumažėjo šalies žuvų ištekliai;

D.  kadangi 2015 m. gruodžio 16 d. sulaikyta Vietnamo teisininkė ir žmogaus teisių aktyvistė Lê Thu Hà, kaip ir iškilus jos kolega, žmogaus teisių teisininkas Nguyễn Văn Đài, sulaikytas tuo pačiu metu už antivalstybinę propagandą; kadangi 2016 m. vasario 22 d. savo namuose Lam Ha rajone, Lam Dongo provincijoje, policijos pareigūno užpultas žmogaus teisių gynėjas Trần Minh Nhật; kadangi nuo 2009 m. kalinamam Trần Huỳnh Duy Thức po teismo proceso, per kurį jis iš esmės nebuvo ginamas, skirtas 16 metų kalėjimo ir 5 metų namų arešto nuosprendis; kadangi didelį susirūpinimą kelia blogėjanti budistų disidento Thích Quảng Độ, kuriam šiuo metu taikomas namų areštas, sveikata;

E.  kadangi nepriklausomos politinės partijos, profesinės sąjungos ir žmogaus teisių organizacijos Viename yra uždraustos, o viešiems susirinkimams reikia oficialaus leidimo; kadangi kai kurie taikūs protestai baigėsi griežtomis kontrolės priemonėmis – iškiliems aktyvistams taikomas namų areštas, o kitos demonstracijos iškart išsklaidytos arba išvis neleista joms įvykti;

F.  kadangi taikant įvairias kontrolės priemones, kuriomis siekta neleisti dalyvauti demonstracijose ir už tai nubausti, padaryta įvairių žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, taip pat pažeistos teisės į taikius susirinkimus ir judėjimo laisvė; kadangi kalinių sulaikymo sąlygos ir elgesys su jais yra žiaurūs ir pranešama, kad 2015 m. policijos areštinėse mirė mažiausiai septyni žmonės ir įtariama apie policijos vykdomą kankinimą arba kitų formų žiaurų elgesį;

G.  kadangi Vietnamas, nors ir priėmė 182 iš 227 per 2014 m. periodinį vertinimą pateiktų Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos rekomendacijų, atmetė tokias rekomendacijas kaip rekomendacijos paleisti politinius kalinius ir žmones, kalinamus nepateikus kaltinimų ar be teismo proceso, imtis teisinių reformų, kad būtų panaikintas įkalinimas politiniais motyvais, sukurti nepriklausomą nacionalinę žmogaus teisių instituciją ir imtis kitų veiksmų, kuriais visuomenė būtų skatinama dalyvauti; kadangi Vietnamas neseniai vis dėlto leido tarptautinėms žmogaus teisių grupėms pirmą kartą nuo šaltojo karo pabaigos susitikti su opozicijos atstovais ir vyriausybės pareigūnais;

H.  kadangi Vietnamas nuolat remiasi baudžiamajame kodekse neaiškiai suformuluotomis „nacionalinio saugumo“ nuostatomis, tokiomis kaip „antivalstybinė propaganda“, „ardomoji veikla“ arba „piktnaudžiavimas demokratinėmis laisvėmis“, kad apkaltintų ir nutildytų politinius disidentus, žmogaus teisių gynėjus ir tariamus vyriausybės kritikus;

I.  kadangi 2016 m. gegužės mėn. BBC žurnalistui Jonathanui Headui, kaip įtariama, neleista apžvelgti prezidento B. Obamos vizito į Vietnamą ir panaikinta akreditacija nepateikus jokios oficialios priežasties; kadangi po to, kai laikraštis atskleidė kelių pareigūnų korupcijos atvejus, 2015 m. pradžioje iš buvusio vieno iš vyriausių laikraščio „Người Cao Tuổi“ redaktorių Kim Quốc Hoa atimta žurnalisto licencija ir vėliau jis apkaltintas pagal Baudžiamojo kodekso 258 straipsnį piktnaudžiavimu demokratinėmis laisvėmis;

J.  kadangi organizacijos „Žurnalistai be sienų“ paskelbtame 2016 m. pasaulio spaudos laisvės indekse Vietnamas užima 175 vietą iš 180 šalių ir jame spaudą ir žiniasklaidą kontroliuoja Vietnamo komunistų partija, kariškiai ar kitos valdžios institucijos; kadangi 2013 m. dekretu Nr. 72 dar labiau apribota žodžio laisvė tinklaraščiuose ir socialiniuose tinkluose, o 2014 m. dekretu Nr. 174 nustatytos griežtos bausmės socialinių tinklų ir interneto vartotojams, skleidžiantiems „antivalstybinę propagandą“ ar „priešišką ideologiją“;

K.  kadangi, kaip per savo vizitą į Vietnamą pastebėjo JT specialusis pranešėjas religijos ar tikėjimo laisvės klausimais, religijos ar tikėjimo laisvė varžoma ir didelį religinį persekiojimą patiria daug religinių mažumų, įskaitant katalikų bažnyčios ir nepripažintų religijų, tokių kaip Vietnamo suvienytoji budistų bažnyčia, bendruomenių, kelių protestantų bažnyčių narius ir etninės religinės degarų mažumos narius;

L.  kadangi 2016 m. balandžio mėn. Vietnamas priėmė Informacijos prieigos įstatymą ir iš dalies pakeitė Spaudos įstatymą ir jais apribojo žodžio laisvę, sustiprino cenzūrą ir priėmė nuostatas, draudžiančias demonstracijas prie teismų, kai vyksta teismo procesai;

M.  kadangi nuo 2007 m. iki 2015 m. Vietnamas Pasaulio ekonomikos forumo Pasauliniame lyčių nelygybės indekse nukrito iš 42 vietos į 83 ir kadangi JT konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims komitetas sukritikavo Vietnamo valdžios institucijas už tai, kad jos nesugeba suvokti „esminės lyčių lygybės principo“; kadangi, nepaisant tam tikros pažangos, smurtas namuose, prekyba moterimis ir mergaitėmis, prostitucija, ŽIV / AIDS ir lytinių bei reprodukcinių teisių pažeidimai tebėra Vietnamo problemos;

N.  kadangi šiuo išsamiu partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimu siekiama pradėti šiuolaikišką, daug sričių apimančią ir abiem pusėms naudingą partnerystę, pagrįstą bendrais interesais ir principais, būtent lygybės, abipusės pagarbos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių principais;

O.  kadangi ES teigiamai įvertino Vietnamo nuolatinę pažangą socialinių ir ekonominių teisių srityje, tačiau išreiškė nuolatinį susirūpinimą dėl politinių ir pilietinių teisių padėties; tačiau kadangi per metinį dialogą žmogaus teisių klausimais ES iškėlė klausimų dėl saviraiškos laisvės, žiniasklaidos laisvės ir susirinkimų laisvės apribojimų;

P.  kadangi ES yra didžiausia Vietnamo eksporto rinka; kadangi ES kartu su savo valstybėmis narėmis yra didžiausia oficialios paramos vystymuisi teikėja Vietnamui ir kadangi ES šiam tikslui skiriamas biudžetas padidės 30 proc. iki 400 mln. EUR 2014–2020 m. laikotarpiu;

1.  palankiai vertina sustiprintą partnerystę ir dialogą žmogaus teisių klausimais tarp ES ir Vietnamo; giria Vietnamą už tai, kad jis praėjusiais metais ratifikavo JT konvenciją prieš kankinimą;

2.  ragina Vietnamo vyriausybę nedelsiant nutraukti visus priekabiavimo, bauginimo ir persekiojimo veiksmus, nukreiptus prieš žmogaus teisių, socialinių ir aplinkos apsaugos srities aktyvistus; primygtinai ragina vyriausybę paisyti šių aktyvistų teisių į taikius protestus ir paleisti visus vis dar neteisėtai kalinamus; ragina nedelsiant paleisti visus aktyvistus, kurie buvo neteisėtai sulaikyti ir įkalinti, kaip antai Lê Thu Hà, Nguyễn Văn Đài, Trần Minh Nhật, Trần Huỳnh Duy Thức ir Thích Quảng Độ;

3.  reiškia didelį susirūpinimą dėl didėjančio smurto prieš protestuotojus Vietname ir reiškia pasipiktinimą dėl masinio žuvų gaišimo centrinėje šalies pakrantėje; prašo viešai paskelbti šios aplinkosauginės katastrofos tyrimų rezultatus ir atsakingus asmenis patraukti atsakomybėn; ragina Vietnamo vyriausybę gerbti teisę į susirinkimų laisvę, laikantis savo tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje;

4.  smerkia žurnalistų ir tinklaraštininkų, kaip antai Nguyễn Hữu Vinh ir jo kolegos Nguyễn Thị Minh Thúy bei Đặng Xuân Diệu, nuteisimą ir dideles jiems skirtas bausmes ir ragina juos paleisti;

5.  apgailestauja dėl nuolatinių žmogaus teisių pažeidimų Vietname, įskaitant politinį bauginimą, priekabiavimą, grasinimus, savavališkus areštus, sunkias laisvės atėmimo bausmes ir neteisingus teismus, vykdomus prieš politinius aktyvistus, žurnalistus, tinklaraštininkus, disidentus ir žmogaus teisių gynėjus, internetu ir kitomis priemonėmis, akivaizdžiai pažeidžiant Vietnamo tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje;

6.  reiškia susirūpinimą dėl nacionalinėje asamblėjoje vykstančių svarstymų, susijusių su asociacijų įstatymu bei tikėjimo ir religijos įstatymu, kurie yra nesuderinami su tarptautinėmis asociacijų laisvės, religijos ar tikėjimo laisvės normomis;

7.  ragina Vietnamą toliau stiprinti bendradarbiavimą su žmogaus teisių apsaugos organizacijomis ir geriau atitikti sutartyje numatytų įstaigų ataskaitų teikimo mechanizmų reikalavimus; dar kartą ragina siekti pažangos įgyvendinant visuotinio periodinio vertinimo rekomendacijas;

8.  pakartoja raginimą persvarstyti konkrečius Vietnamo baudžiamojo kodekso straipsnius, kuriais naudojamasi siekiant suvaržyti saviraiškos laisvę; apgailestauja, kad tarp 8 000 kalinių, kuriems 2015 m. rugsėjo 2 d. buvo suteikta amnestija, nebuvo nė vieno politinio kalinio; smerkia Vietnamo taikomas sulaikymo ir kalinimo sąlygas ir reikalauja, kad Vietnamo valdžios institucijos užtikrintų neribotas galimybes pasinaudoti teise turėti advokatą;

9.  ragina Vietnamo vyriausybę sukurti veiksmingus atskaitomybės mechanizmus, skirtus policijai ir saugumo agentūroms, siekiant sustabdyti smurtą prieš kalinius ir sulaikytuosius;

10.  ragina valdžios institucijas nutraukti persekiojimą religijos pagrindu ir iš dalies pakeisti savo teisės aktus, susijusius su religinių bendruomenių statusu, kad būtų atkurtas teisinis nepripažintų religinių bendruomenių statusas; ragina Vietnamą panaikinti įstatymo dėl tikėjimo ir religijos projektą, dėl kurio šiuo metu vyksta diskusijos nacionalinėje asamblėjoje, ir parengti naują projektą, kuris atitiktų Vietnamo įsipareigojimus pagal Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnį; ragina paleisti į laisvę religinius lyderius, įskaitant pastorių Nguyễn Công Chính, Trần Thị Hồng ir Ngô Hào;

11.  prašo Vietnamą kovoti su moterų diskriminacija priimant kovos su prekyba žmonėmis teisės aktus ir imtis veiksmingų priemonių siekiant pažaboti smurtą artimoje aplinkoje ir reprodukcinių teisių pažeidimus;

12.  giria Vietnamą dėl jo vadovaujamo vaidmens Azijoje plėtojant lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų (LGBTI) teises, visų pirma dėl neseniai priimto įstatymo dėl santuokos ir šeimos, pagal kurį leidžiamos tos pačios lyties asmenų santuokos ceremonijos;

13.  ragina, kad ASEAN tarpvyriausybinė žmogaus teisių komisija ištirtų žmogaus teisių padėtį Vietname, ypatingą dėmesį skirdama saviraiškos laisvei, ir kad komisija pateiktų šaliai rekomendacijų;

14.  ragina Vietnamo vyriausybę paskelbti nuolatinį kvietimą taikyti JT specialiąsias procedūras, ypač kvietimus, skirtus specialiajam pranešėjui saviraiškos laisvės klausimais ir specialiajam pranešėjui žmogaus teisių gynėjų padėties klausimais;

15.  ragina ES sustiprinti savo politinį dialogą dėl žmogaus teisių su Vietnamu pagal išsamų partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą;

16.  ragina ES delegaciją panaudoti visas tinkamas priemones ir instrumentus siekiant padėti Vietnamo vyriausybei žengti šiuos žingsnius ir remti bei ginti žmogaus teisių gynėjus; pabrėžia, kad dialogas žmogaus teisių klausimais tarp ES ir Vietnamo valdžios institucijų yra svarbus, ypač jeigu po šio dialogo vykdomi praktinio įgyvendinimo veiksmai; pabrėžia, kad šis dialogas turėtų būti veiksmingas ir orientuotas į rezultatus;

17.  pripažįsta Vietnamo vyriausybės pastangas stiprinant ES ir ASEAN santykius ir jos paramą ES narystei Rytų Azijos aukščiausiojo lygio susitikime;

18.  palankiai vertina Vietnamo laimėjimus įgyvendinant daugelį Tūkstantmečio vystymosi tikslų, ir ragina Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai nuolat remti Vietnamo valdžios institucijas ir nevyriausybines organizacijas ir pilietinės visuomenės organizacijas šalyje įgyvendinant laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkę;

19.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Vietnamo vyriausybei ir nacionalinei asamblėjai, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų vyriausiajai žmogaus teisių komisarei ir Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

2016 m. birželio 9 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo skatinamas laisvas piliečių judėjimas supaprastinant tam tikrų viešųjų dokumentų pateikimo Europos Sąjungoje reikalavimus ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (14956/2/2015 – C8-0129/2016 – 2013/0119(COD))

P8_TA(2016)0277 A8-0156/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (14956/2/2015 – C8-0129/2016),

–  atsižvelgdamas į Rumunijos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją(2) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0228) per pirmąjį svarstymą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 ir 39 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A8-0156/2016),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

3.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

4.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 327, 2013 11 12, p. 52. (2) Priimti tekstai, 2014 2 4, P7_TA(2014)0054.

2016 m. birželio 9 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymo dėl reglamento dėl jurisdikcijos perdavimo Europos Sąjungos Bendrajam Teismui kaip pirmajai instancijai spręsti Sąjungos ir jos tarnautojų ginčus projekto (N8-0110/2015 – C8-0367/2015 – 2015/0906(COD))

P8_TA(2016)0278 A8-0167/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamentui ir Tarybai pateiktą Teisingumo Teismo prašymą (N8-0110/2015),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 256 straipsnio 1 dalį, 257 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas ir 281 straipsnio antrą pastraipą, taip pat į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnio 1 dalį, pagal kurias Parlamentui buvo pateiktas akto projektas (C8-0367/2015),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 ir 15 dalis, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 256 straipsnio 1 dalį, 257 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas ir 281 straipsnio antrą pastraipą bei Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2015/2422, kuriuo iš dalies keičiamas Protokolas Nr. 3 dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto(1), ypač į jo 9 konstatuojamąją dalį,

–  atsižvelgdamas į Komisijos nuomonę (COM(2016)0081)(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 18 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Konstitucinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0167/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  primena apie lyčių pusiausvyros tarp Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjų svarbą;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Teisingumo Teismui, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2016 m. birželio 9 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2016/... dėl jurisdikcijos perdavimo Bendrajam Teismui kaip pirmajai instancijai spręsti Europos Sąjungos ir jos tarnautojų ginčus

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES, Euratomas) 2016/1192.)

(1) OL L 341, 2015 12 24, p. 14. (2) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

2016 m. birželio 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl atviros, veiksmingos ir nepriklausomos Europos Sąjungos administracijos (2016/2610(RSP))

P8_TA(2016)0279 B8-0685/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 298 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnį, kuriame nustatyta, kad teisė į gerą administravimą yra pagrindinė teisė,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl atviros, veiksmingos ir nepriklausomos Europos Sąjungos administracijos (O-000079/2016 – B8-0705/2016),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 15 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos Sąjungos administracinio proceso teisės(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį, 123 straipsnio 2 dalį ir 46 straipsnio 6 dalį,

1.  primena, kad savo 2013 m. sausio 15 d. rezoliucijoje Parlamentas ragino pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 225 straipsnį priimti reglamentą dėl atviros, veiksmingos ir nepriklausomos Europos Sąjungos administracijos remiantis SESV 298 straipsniu, tačiau Komisijos pasiūlyme į Parlamento raginimą neatsižvelgta, nors rezoliucija plenariniame posėdyje priimta labai didele balsų dauguma (572 balsais; 16 Parlamento narių nepritarė, 12 susilaikė);

2.  ragina Komisiją apsvarstyti pridedamą pasiūlymą dėl reglamento;

3.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant įtraukti jį į savo 2017 m. darbo programą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai.

Pasiūlymas dėl
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO
dėl atviros, veiksmingos ir nepriklausomos Europos Sąjungos administracijos

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 298 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

Kadangi:

(1)  plečiantis Europos Sąjungos kompetencijai piliečiai vis dažniau susiduria su Sąjungos institucijomis, įstaigomis, organais ir agentūromis, o jų procesinės teisės ne visada deramai apsaugomos;

(2)  teisinės valstybės principu grindžiamoje Sąjungoje būtina užtikrinti, kad procesinės teisės ir pareigos būtų visada deramai apibrėžtos, plėtojamos ir jų būtų laikomasi. Piliečiai turi teisę iš Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų tikėtis aukšto lygio skaidrumo, veiksmingumo, greito vykdymo ir reagavimo. Piliečiai taip pat turi teisę gauti tinkamą informaciją apie galimybes imtis bet kokių tolesnių veiksmų šiuo klausimu;

(3)  galiojančios gero administravimo taisyklės ir principai išdėstyti įvairiuose šaltiniuose: pirminės teisės aktuose, antrinės teisės aktuose, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, privalomos teisinės galios neturinčiuose teisės aktuose ir vienašaliuose Sąjungos institucijų įsipareigojimuose;

(4)  ilgainiui Sąjunga parengė daug sektorinių administracinių procedūrų reglamentuojančių privalomą teisinę galią turinčių nuostatų ir jos neturinčių teisės aktų, ne visada atsižvelgdama į bendrą sistemos nuoseklumą. Dėl šios sudėtingos procedūrų įvairovės jose susidarė spragų ir neatitikimų;

(5)  dėl to, kad Sąjungoje nėra nuoseklaus ir išsamaus kodifikuotų administracinės teisės taisyklių rinkinio, piliečiams sunku suprasti Sąjungos teisėje numatytas administracines teises;

(6)  2000 m. balandžio mėn. Europos ombudsmenas institucijoms pasiūlė Europos gero administracinio elgesio kodeksą manydamas, kad tas pats kodeksas turėtų būti taikomas visoms Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms;

(7)  2001 m. rugsėjo 6 d. rezoliucijoje Parlamentas patvirtino Europos ombudsmeno kodekso projektą su pakeitimais ir paragino Komisiją pateikti pasiūlymą dėl reglamento, į kurį, remiantis Europos bendrijos steigimo sutarties 308 straipsniu, būtų įtrauktas Europos gero administracinio elgesio kodeksas;

(8)  vėliau įvairių institucijų priimti esami vidaus elgesio kodeksai, daugiausia grindžiami ombudsmeno pasiūlytu kodeksu, yra riboto poveikio, skiriasi vienas nuo kito ir nėra teisiškai privalomi;

(9)  įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Sąjungoje atsirado teisinis pagrindas priimti Administracinių procedūrų reglamentą. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 298 straipsnyje nustatyta, jog priimant reglamentus reikia užtikrinti, kad Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros, vykdydami savo užduotis, remtųsi atvira, veiksminga ir nepriklausoma Europos administracija. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai (toliau – Chartija) suteikta tokia pati kaip Sutarčių teisinė galia;

(10)  teisė į gerą administravimą įtvirtinta Chartijos V antraštinėje dalyje („Pilietinės teisės“) 41 straipsnyje, kuriame numatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Be to, Chartijos 41 straipsnyje glaustai nurodyti kai kurie elementai, patenkantys į teisės į gerą administravimą apibrėžtį, pavyzdžiui, teisė būti išklausytam, kiekvieno asmens teisė susipažinti su savo byla, teisė gauti administracijos priimto sprendimo pagrindimą ir galimybė reikalauti atlyginti žalą, kurią atlikdami savo pareigas padarė institucijos ir jų tarnautojai, taip pat kalbinės teisės;

(11)  veiksminga Sąjungos administracija yra labai svarbi viešųjų interesų atžvilgiu. Dėl per didelio ar per mažo taisyklių ir procedūrų skaičiaus gali susidaryti sąlygos netinkamam administravimui, kuris taip pat gali atsirasti dėl to, kad taisyklės ir procedūros prieštarauja vienos kitoms, yra nenuoseklios ar neaiškios;

(12)  tinkamai struktūriškai apibrėžtos ir nuoseklios administracinės procedūros padeda užtikrinti veiksmingą administravimą ir tinkamai įgyvendinti teisę į gerą administravimą, kuri užtikrinama kaip bendras Sąjungos teisės principas ir nustatyta Chartijos 41 straipsnyje;

(13)  2013 m. sausio 15 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas paragino priimti reglamentą dėl Europos Sąjungos administracinių procedūrų teisės siekiant užtikrinti teisę į gerą administravimą pasitelkiant atvirą, veiksmingą ir nepriklausomą Europos administraciją. Sukūrus bendrą Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų lygmens administracinių procedūrų taisyklių rinkinį turėtų būti padidintas teisinis tikrumas, užpildytos Sąjungos teisinės sistemos spragos ir taip būtų padedama laikytis teisinės valstybės principo;

(14)  šio reglamento tikslas – sukurti procedūrinių taisyklių, kurių Sąjungos administracija turėtų laikytis vykdydama administravimo veiklą, rinkinį. Šiomis procedūrinėmis taisyklėmis siekiama užtikrinti atvirą, veiksmingą ir nepriklausomą administraciją ir tinkamą teisės į gerą administravimą įgyvendinimą;

(15)  vadovaujantis SESV 298 straipsniu, šis reglamentas neturėtų būti taikomas valstybių narių administracijai. Be to, šis reglamentas neturėtų būti taikomas teisėkūros procedūroms, teismo procesams ir procedūroms, kuriomis priimami ne teisėkūros procedūra priimami aktai, tiesiogiai grindžiami Sutartimis, deleguotieji aktai arba įgyvendinimo aktai;

(16)  šis reglamentas turėtų būti taikomas Sąjungos administracijai nedarant poveikio kitiems Sąjungos teisės aktams, kuriais numatytos konkrečios administracinių procedūrų taisyklės. Tačiau atskiriems sektoriams skirtos administracinės procedūros nėra visiškai nuoseklios ir išsamios. Taigi, siekiant užtikrinti visapusišką Sąjungos administracijos administravimo veiklos nuoseklumą ir visapusiškai gerbti teisę į gerą administravimą, teisės aktai, kuriais numatytos konkrečios administracinių procedūrų taisyklės, turėtų būti aiškinami laikantis šio reglamento, o juose esančios spragos turėtų būti užpildytos atitinkamomis šio reglamento nuostatomis. Šiuo reglamentu nustatomos standartinės taisyklės – teisės ir pareigos, taikomos visose administracinėse procedūrose, vykdomose pagal Sąjungos teisę, todėl sumažėja taikytinų procedūrinių taisyklių fragmentacija, atsiradusi dėl atskiriems sektoriams skirtų teisės aktų;

(17)  šiame reglamente išdėstytomis procedūrinėmis administravimo taisyklėmis siekiama įgyvendinti gero administravimo principus, nustatytus įvairiuose teisiniuose šaltiniuose atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką. Tie principai yra išdėstyti toliau, o jų formuluotės turėtų padėti aiškinti šio reglamento nuostatas;

(18)  teisinės valstybės principas, kaip primenama Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 straipsnyje, yra esminė Sąjungos vertybė. Vadovaujantis tuo principu, kiekvienas Sąjungos veiksmas turi būti grindžiamas Sutartimis, laikantis suteikimo principo. Be to, pagal teisėtumo principą, kuris kyla iš teisinės valstybės principo, reikalaujama, kad Sąjungos administracijos veikla būtų vykdoma visapusiškai laikantis teisės;

(19)  bet koks Sąjungos teisės aktas turi atitikti proporcingumo principą. Tai reiškia, kad kiekviena Sąjungos administracijos priemonė turi būti tinkama ir būtina įgyvendinant konkrečia priemone teisėtai siekiamus tikslus: jei yra galimybė rinktis iš keleto galimai tinkamų priemonių, reikia pasirinkti mažiausiai apsunkinantį variantą, o administracijos nustatyti mokesčiai negali būti neproporcingi siekiamiems tikslams;

(20)  teise į gerą administravimą reikalaujama, kad Sąjungos administravimo veiksmai būtų vykdomi vadovaujantis administracinėmis procedūromis, kuriomis užtikrinamas nešališkumas, sąžiningumas ir savalaikiškumas;

(21)  teise į gerą administravimą reikalaujama, kad apie bet kokį sprendimą pradėti administracinę procedūrą būtų pranešta šalims ir būtų suteikta būtina informacija, kad šalys galėtų pasinaudoti savo teisėmis administracinės procedūros metu. Tinkamai pagrįstais išimtiniais atvejais, kai to reikalauja viešieji interesai, Sąjungos administracija pranešimą gali atidėti arba jo neteikti;

(22)  jei administracinė procedūra pradedama šalies prašymu, teise į gerą administravimą Sąjungos administracijai nustatoma pareiga raštu patvirtinti, kad prašymas yra gautas. Gavimo patvirtinime turėtų būti nurodyta būtina informacija, kuri sudarytų galimybes šaliai administracinės procedūros metu pasinaudoti savo teise į gynybą. Tačiau Sąjungos administracijai turėtų būti suteikta teisė atmesti beprasmiškus ar piktnaudžiaujant pateiktus prašymus, kadangi jie gali pakenkti administravimo veiksmingumui;

(23)  siekiant teisinio tikrumo administracinė procedūra turėtų būti pradėta per pagrįstą laiką po įvykio. Todėl šiame reglamente turėtų būti nuostatos dėl senaties termino;

(24)  teise į gerą administravimą reikalaujama, kad Sąjungos administracija vykdytų rūpestingumo pareigą, kuria administracija yra įpareigojama kiekvienu procedūros etapu nustatyti ir atidžiai ir nešališkai peržiūrėti visus susijusius faktinius ir teisinius bylos aspektus atsižvelgiant į visus susijusius interesus. Sąjungos administracijai turėtų būti suteikti įgaliojimai išklausyti šalių, liudytojų ir ekspertų parodymus, reikalauti pateikti dokumentus ir įrašus, taip pat atlikti vizitus ar patikrinimus. Sąjungos administracija, rinkdamasi ekspertus, turėtų užtikrinti, kad jie yra techniškai kompetentingi ir neveikiami interesų konflikto;

(25)  Sąjungos administracijai atliekant tyrimą šalims turėtų būti nustatyta pareiga bendradarbiauti padedant administracijai nustatyti bylos faktus ir aplinkybes. Prašydama šalis bendradarbiauti, Sąjungos administracija turėtų joms suteikti pagrįstą terminą atsakyti ir turėtų joms priminti apie teisę savęs neapkaltinti tais atvejais, kai administracine procedūra gali būti skirta nuobauda;

(26)  teisė būti nešališkai vertinamam Sąjungos administracijos kyla iš pagrindinės teisės į gerą administravimą ir reiškia, kad darbuotojams nustatyta pareiga nedalyvauti administracinėje procedūroje, jei jie turi tiesioginių arba netiesioginių asmeninių interesų, įskaitant visų pirma bet kokius šeimos ar finansinius interesus, kurie galėtų pakenkti jų nešališkumui;

(27)  teise į gerą administravimą gali būti reikalaujama, kad tam tikromis aplinkybėmis administracija atliktų patikrinimus, kai tai būtina siekiant atlikti pareigą ar pasiekti tikslą pagal Sąjungos teisę. Atliekant tokius patikrinimus turėtų būti laikomasi tam tikrų sąlygų ir procedūrų, kad būtų apsaugotos šalių teisės;

(28)  teisės būti išklausytam turėtų būti paisoma visų prieš asmenį pradėtų procedūrų, kuriomis nustatoma priemonė, turinti neigiamo poveikio tam asmeniui, metu. Ši teisė neturėtų būti nesuteikiama arba ribojama jokia teisėkūros priemone. Teise būti išklausytam reikalaujama, kad atitinkamas asmuo gautų tikslią ir išsamią pareikštų reikalavimų ar prieštaravimų suvestinę ir jam būtų suteikta galimybė pateikti pastabas dėl naudojamų faktų ir dokumentų tikrumo ir svarbos;

(29)  teisė į gerą administravimą apima administracinės procedūros šalies teisę susipažinti su savo byla – ši teisė taip pat yra pagrindinis reikalavimas siekiant pasinaudoti teise būti išklausytam. Jei dėl teisėtų konfidencialumo ir profesinio ar verslo slaptumo interesų apsaugos negalima leisti susipažinti su visa bylos medžiaga, šaliai turėtų būti suteikta bent jau tinkama bylos turinio suvestinė. Siekiant sudaryti geresnes galimybes susipažinti su byla ir tokiu būdu užtikrinti skaidrų informacijos valdymą, Sąjungos administracija turėtų registruoti siunčiamą ir gaunamą korespondenciją, gautus dokumentus ir pritaikytas priemones, taip pat sudaryti užregistruotų bylų rodyklę;

(30)  Sąjungos administracija administracinius aktus turėtų priimti per pagrįstą laikotarpį. Lėtas administravimas yra netinkamas administravimas. Bet koks delsimas priimti administracinį aktą turėtų būti pagrįstas, o administracinės procedūros šalis turėtų būti deramai apie tai informuota ir jai turėtų būti nurodyta data, kada tikimasi priimti administracinį aktą;

(31)  teise į gerą administravimą Sąjungos administracijai nustatoma pareiga aiškiai nurodyti priežastis, kuriomis grindžiami administraciniai aktai. Pranešime apie motyvus turėtų būti nurodytas akto teisinis pagrindas, bendra padėtis, dėl kurios jis priimtas, ir bendri tikslai, kurių ketinama juo pasiekti. Jame turėtų būti aiškiai ir vienareikšmiškai atskleisti aktą priėmusios kompetentingos institucijos motyvai, kad atitinkamos šalys galėtų nuspręsti, ar jos nori ginti savo teises prašydamos atlikti teisminę peržiūrą;

(32)  vadovaujantis teise į veiksmingą teisinę gynybą, nei Sąjunga, nei valstybės narės negali naudojimosi pagal Sąjungos teisę nustatytomis teisėmis padaryti praktiškai neįmanomo ar pernelyg sudėtingo. Vietoj to jos yra įpareigotos užtikrinti tikrą ir veiksmingą teisminę apsaugą ir joms neleidžiama taikyti jokios taisyklės ar procedūros, kuri net laikinai sutrukdytų Sąjungos teisei visapusiškai galioti ir būti taikomai;

(33)  siekiant sudaryti palankias sąlygas naudotis teise į veiksmingą teisinę gynybą Sąjungos administracija savo administraciniuose aktuose turėtų nurodyti teisinės gynybos priemones, kuriomis gali pasinaudoti šalys, kurių teisėms ir interesams turi įtakos šie aktai. Šaliai turėtų būti suteikta galimybė ne tik pradėti teismo procesą arba pateikti skundą Europos ombudsmenui, bet ir suteikta teisė prašyti atlikti administracinę peržiūrą ir jai turėtų būti suteikta informacija apie tokio prašymo pateikimo procedūrą ir terminą;

(34)  prašymas atlikti administracinę peržiūrą nedaro poveikio šalies teisei imtis teisminių teisių gynimo priemonių. Atsižvelgiant į prašymo atlikti teisminę peržiūrą terminą, administracinis aktas turi būti laikomas galutiniu, jei šalis per tinkamą terminą nepateikia prašymo atlikti administracinę peržiūrą, arba jei šali pateikia prašymą atlikti administracinę peržiūrą, galutinis administracinis aktas yra tas aktas, kuriuo užbaigiama ta administracinė peržiūra;

(35)  vadovaujantis skaidrumo ir teisinio tikrumo principais, administracinės procedūros šalys turėtų galėti aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, kylančias iš joms skirto administracinio akto. Todėl Sąjungos administracija turėtų užtikrinti, kad jos administraciniai aktai būtų parengti vartojant aiškią, paprastą ir suprantamą kalbą ir įsigaliotų apie juos pranešus šalims. Vykdant šį įsipareigojimą yra būtina, kad Sąjungos administracija tinkamai naudotųsi informacinėmis ir ryšių technologijomis ir prisitaikytų prie pokyčių šioje srityje;

(36)  siekiant skaidrumo ir administracinio veiksmingumo, Sąjungos administracija turėtų užtikrinti, kad kompetentinga institucija savo administraciniuose aktuose ištaisytų pasitaikančias kanceliarines, aritmetines ar panašias klaidas;

(37)  teisėtumo principu, kuris kyla iš teisinės valstybės principo, Sąjungos administracijai nustatoma pareiga ištaisyti arba panaikinti neteisėtus administracinius aktus. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad bet koks administracinio akto ištaisymas arba panaikinimas gali prieštarauti teisėtų lūkesčių apsaugai ir teisinio tikrumo principui, Sąjungos administracija turėtų atidžiai ir nešališkai įvertinti klaidų ištaisymo arba panaikinimo poveikį kitoms šalims ir tokio vertinimo išvadas įtraukti į akto klaidų ištaisymo ar jo panaikinimo motyvus;

(38)  Sąjungos piliečiai turi teisę kreiptis į Sąjungos institucijas, įstaigas, organus ir agentūras viena iš Sutarčių kalbų ir gauti atsakymą ta pačia kalba. Sąjungos administracija turėtų gerbti šalių kalbines teises užtikrindama, kad administracinė procedūra būtų vykdoma viena iš Sutarčių kalbų, kurią pasirenka šalis. Jei administracinę procedūrą inicijuoja Sąjungos administracija, pirmas pranešimas turėtų būti parengtas viena iš Sutarčių kalbų, kuri yra tos valstybės narės, kurioje yra šalis, kalba;

(39)  skaidrumo principas ir teisė susipažinti su dokumentais yra itin svarbūs vykdant administracinę procedūrą nedarant poveikio teisėkūros procedūra priimamiems aktams, kurie priimami pagal SESV 15 straipsnio 3 dalį. Bet koks šių principų apribojimas turėtų būti detaliai išaiškintas pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje išdėstytus kriterijus, todėl turėtų būti numatytas teisės aktais ir juo turėtų būti atsižvelgiama į teisių ir laisvių esmę, taip pat jam turėtų būti taikomas proporcingumo principas;

(40)  teisė į asmens duomenų apsaugą reiškia, kad nedarant poveikio pagal SESV 16 straipsnį priimtiems teisėkūros procedūra priimamiems aktams Sąjungos administracijos naudojami duomenys turėtų būti tikslūs, atnaujinti ir teisėtai užregistruoti;

(41)  teisėtų lūkesčių apsaugos principas kyla iš teisinės valstybės principo ir reiškia, kad viešųjų organų veiksmai neturėtų trukdyti naudotis įtvirtintomis teisėmis ir trikdyti galutinės teisinės padėties, išskyrus atvejus, kai tai yra būtina viešojo intereso tikslais. Į teisėtus lūkesčius turėtų būti deramai atsižvelgta tais atvejais, kai taisomas arba panaikinamas administracinis aktas;

(42)  pagal teisinio tikrumo principą reikalaujama, kad Sąjungos taisyklės būtų aiškios ir tikslios. Tuo principu siekiama užtikrinti Sąjungos teise reglamentuojamų situacijų ir teisinių santykių numatomumą, kad asmenys galėtų aiškiai žinoti savo teises ir pareigas ir galėtų imtis atitinkamų veiksmų. Vadovaujantis teisinio tikrumo principu, atgaline data taikomų priemonių turėtų būti imtasi tik teisiškai pagrįstomis aplinkybėms;

(43)  siekiant užtikrinti bendrą Sąjungos administracijos veiklos nuoseklumą, bendro pobūdžio administraciniai aktai turėtų atitikti šiame reglamente nurodytus gero administravimo principus;

(44)  aiškinant šį reglamentą, turėtų būti ypač atsižvelgta į vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principus, taikomus administravimo veiklai ir kylančius iš teisinės valstybės ir veiksmingos bei nepriklausomos Europos administracijos principų,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir tikslas

1.  Šiame reglamente išdėstomos procedūrinės taisyklės, kuriomis reglamentuojama Sąjungos administracijos administravimo veikla.

2.  Šio reglamento tikslas – užtikrinti teisę į gerą administravimą, įtvirtintą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, pasitelkiant atvirą, veiksmingą ir nepriklausomą administraciją.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Šis reglamentas taikomas Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų administravimo veiklai.

2.  Šis reglamentas netaikomas Sąjungos administracijos veiklai vykdant:

a)  teisėkūros procedūras;

b)  teismines procedūras;

c)  procedūras, kuriomis priimami ne teisėkūros procedūra priimami aktai, tiesiogiai grindžiami Sutartimis, deleguotieji aktai arba įgyvendinimo aktai.

3.  Šis reglamentas netaikomas valstybių narių administracijai.

3 straipsnis

Šio reglamento ir kitų Sąjungos teisės aktų santykis

Šis reglamentas taikomas nedarant poveikio kitiems Sąjungos teisės aktams, kuriais nustatomos konkrečios administracinės procedūrinės taisyklės. Šis reglamentas papildo tokius Sąjungos teisės aktus, kurie aiškinami nuosekliai atsižvelgiant į jo atitinkamas nuostatas.

4 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)  Sąjungos administracija – Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų administracija;

b)  administravimo veikla – Sąjungos administracijos vykdoma veikla įgyvendinant Sąjungos teisę, išskyrus 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas procedūras;

c)  administracinė procedūra – procesas, kurio metu Sąjungos administracija parengia, priima, įgyvendina administracinius aktus ir užtikrina jų vykdymą;

d)  darbuotojas – pareigūnas, kaip apibrėžta Tarnybos nuostatų 1a straipsnyje, ir tarnautojas, kaip apibrėžta Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų 1 straipsnio 1–3 įtraukose;

e)  kompetentinga institucija – Sąjungos institucija, įstaiga, organas ar agentūra, jų subjektas arba Sąjungos administracijoje pareigas einantis asmuo, pagal taikytiną teisę atsakingas už administracinę procedūrą;

f)  šalis – bet koks fizinis ar juridinis asmuo, kurio teisinei padėčiai administracinės procedūros rezultatas gali turėti poveikio.

II SKYRIUS

ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS PRADĖJIMAS

5 straipsnis

Administracinės procedūros pradėjimas

Administracines procedūras gali pradėti Sąjungos administracija savo iniciatyva arba gavusi šalies pateiktą prašymą.

6 straipsnis

Sąjungos administracijos pradedama procedūra

1.  Sąjungos administracija, vadovaudamasi kompetentingos institucijos sprendimu, savo iniciatyva gali pradėti administracines procedūras. Kompetentinga institucija, prieš priimdama sprendimą, ar pradėti procedūrą, išnagrinėja konkrečias bylos aplinkybes.

2.  Apie sprendimą pradėti administracinę procedūrą pranešama šalims. Sprendimas neviešinamas tol, kol apie jį nepranešama šalims.

3.  Pranešimas apie sprendimą gali būti atidėtas arba neteikiamas tik tuomet, jei tai tikrai būtina viešojo intereso tikslais. Sprendimas atidėti pranešimą arba jo neteikti turi būti deramai pagrįstas.

4.  Sprendime pradėti administracinę procedūrą nurodoma:

a)  numeris ir data;

b)  procedūros dalykas ir tikslas;

c)  pagrindinių procedūros etapų aprašymas;

d)  atsakingo darbuotojo vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys;

e)  kompetentinga institucija;

f)  administracinio akto priėmimo terminas ir pasekmės, jei administracinis aktas nepriimamas per nurodytą terminą;

g)  esamos teisių gynimo priemonės;

h)  28 straipsnyje nurodytos interneto svetainės adresas, jei tokia interneto svetainė yra.

5.  Sprendimas pradėti administracinę procedūrą parengiamas Sutarčių kalbomis, kurios yra valstybių narių, kuriose yra šalys, kalbos.

6.  Administracinė procedūra pradedama per pagrįstą laikotarpį nuo įvykio, kuris sudarytų procedūros pagrindą, datos. Jokiais atvejais procedūra nepradedama vėliau kaip po 10 metų nuo to įvykio datos.

7 straipsnis

Procedūros pradėjimas pateikus prašymą

1.  Administracines procedūras gali pradėti šalis.

2.  Prašymams netaikomi nereikalingi formalūs reikalavimai. Juose turi būti aiškiai nurodytas šalies vardas, pavardė arba pavadinimas, adresas pranešimams, prašymo objektas, atitinkami prašymo faktai ir motyvai, data ir vieta, taip pat kompetentinga institucija, kuriai adresuojami prašymai. Jie pateikiami raštu popieriuje arba elektroninėmis priemonėmis. Jie rengiami viena iš Sutarčių kalbų.

3.  Apie prašymų gavimą patvirtinama raštu. Gavimo patvirtinimas parengiamas prašymo kalba ir jame nurodoma:

a)  numeris ir data;

b)  prašymo gavimo data;

c)  pagrindinių procedūros etapų aprašymas;

d)  atsakingo darbuotojo vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys;

e)  administracinio akto priėmimo terminas ir pasekmės, jei administracinis aktas nepriimamas per nurodytą terminą;

f)  28 straipsnyje nurodytos interneto svetainės adresas, jei tokia interneto svetainė yra.

4.  Jei prašymas neatitinka vieno ar daugiau 2 dalyje išdėstytų reikalavimų, gavimo patvirtinime nurodomas pagrįstas terminas, per kurį reikia ištaisyti klaidą ar pateikti trūkstamą dokumentą. Beprasmiški ar akivaizdžiai nepagrįsti prašymai gali būti atmetami kaip nepriimtini, pateikiant trumpai pagrįstą gavimo patvirtinimą. Gavimo patvirtinimas nesiunčiamas tais atvejais, kai tas pats pareiškėjas piktnaudžiaudamas pateikia keletą prašymų iš eilės.

5.  Jei prašymas adresuotas institucijai, kuri nėra kompetentinga jį nagrinėti, ta institucija perduoda prašymą kompetentingai institucijai, o gavimo patvirtinime nurodo kompetentingą instituciją, kuriai perduotas prašymas, arba tai, kad dalykas nepriklauso Sąjungos administracijos kompetencijai.

6.  Jei kompetentinga institucija tęsia administracinę procedūrą, atitinkamais atvejais taikomos 6 straipsnio 2–4 dalys.

III SKYRIUS

ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS VYKDYMO TVARKA

8 straipsnis

Procesinės teisės

Šalys turi tokias su procedūros vykdymu susijusias teises:

a)  aiškiai ir suprantamai gauti visą aktualią informaciją, susijusią su procedūra;

b)  per atstumą ir elektroninėmis priemonėmis, kai įmanoma ir reikia, susisiekti ir atlikti visus procedūrinius formalumus;

c)  vartoti bet kurią Sutarčių kalbą ir kad į jas būtų kreipiamasi jų pasirinkta Sutarčių kalba;

d)  gauti informaciją apie visus procedūros etapus ir sprendimus, kurie gali joms turėti poveikio;

e)  būti atstovaujamoms pasirinkto teisininko ar kito pasirinkto asmens;

f)  mokėti tik tuos mokesčius, kurie yra pagrįsti ir proporcingi atitinkamos procedūros išlaidoms.

9 straipsnis

Atidaus ir nešališko tyrimo pareiga

1.  Kompetentinga institucija bylą nagrinėja atidžiai ir nešališkai. Ji atsižvelgia į visus susijusius veiksnius ir renka visą būtina informaciją, kad galėtų priimti sprendimą.

2.  Rinkdama reikalingą informaciją, kompetentinga institucija prireikus gali:

a)  išklausyti šalių, liudytojų ir ekspertų parodymus;

b)  paprašyti pateikti dokumentus ir įrašus;

c)  atlikti vizitus ir patikrinimus.

3.  Šalys gali pateikti tuos įrodymus, kuriuos jos laiko tinkamais.

10 straipsnis

Pareiga bendradarbiauti

1.  Šalys padeda kompetentingai institucijai nustatyti bylos faktus ir aplinkybes.

2.  Šalims suteikiamas pagrįstas terminas atsakyti į prašymą bendradarbiauti, atsižvelgiant į prašymo apimtį ir sudėtingumą ir tyrimo reikalavimus.

3.  Tuo atveju, kai administracine procedūra gali būti skirta nuobauda, šalims primenama apie teisę savęs neapkaltinti.

11 straipsnis

Liudytojai ir ekspertai

Liudytojai ir ekspertai gali būti išklausyti kompetentingos institucijos iniciatyva arba pasiūlius šalims. Kompetentinga institucija užtikrina, kad jos pasirinkti ekspertai būtų techniškai kompetentingi ir neveikiami interesų konflikto.

12 straipsnis

Patikrinimai

1.  Patikrinimai gali būti atliekami tais atvejais, kai Sąjungos teisėkūros procedūra priimamu aktu nustatomi įgaliojimai atlikti patikrinimą ir kai tai yra būtina pareigai įvykdyti ar tikslui pasiekti pagal Sąjungos teisę.

2.  Patikrinimai atliekami vadovaujantis akte, kuriuo įgaliojama arba leidžiama atlikti patikrinimą, išdėstytomis specifikacijomis ir nustatytomis ribomis, susijusiomis su priemonėmis, kurių galima imtis, ir patalpomis, kurias galima apieškoti. Tikrintojai savo įgaliojimus vykdo tik pateikę rašytinį leidimą, kuriame nurodyta jų tapatybė ir pareigos.

3.  Už patikrinimą atsakinga institucija šaliai, kurios atžvilgiu vykdomas patikrinimas, praneša patikrinimo datą ir pradžios laiką. Šalis turi teisę dalyvauti atliekant patikrinimą, reikšti nuomonę ir teikti klausimus, susijusius su patikrinimu. Jei tikrai būtina viešojo intereso tikslais, už patikrinimą atsakinga institucija tinkamai pagrįstais atvejais gali atidėti pranešimą apie patikrinimą arba jo neteikti.

4.  Patikrinimo metu jame dalyvaujančios šalys informuojamos, kiek tai įmanoma, apie patikrinimo dalyką ir tikslą, patikrinimo procedūrą ir jį reglamentuojančias taisykles, taip pat tolesnes priemones ir galimas patikrinimo pasekmes. Patikrinimas atliekamas nesudarant nederamų nepatogumų patikrinimo objektui ar jo savininkui.

5.  Tikrintojai nedelsdami parengia patikrinimo ataskaitą, kurioje apibendrinamas patikrinimo indėlis siekiant tyrimo tikslo ir išdėstomos esminės pastabos. Už patikrinimą atsakinga institucija šios patikrinimo ataskaitos kopiją nusiunčia šalims, kurios turi teisę dalyvauti patikrinime.

6.  Už patikrinimą atsakinga institucija rengia ir atlieka patikrinimą glaudžiai bendradarbiaudama su valstybės narės, kurioje vykdomas patikrinimas, kompetentingomis institucijomis, nebent patikrinimas vykdomas pačios valstybės narės atžvilgiu arba tai pakenktų patikrinimo tikslui.

7.  Atlikdama patikrinimą ir rengdama patikrinimo ataskaitą už patikrinimą atsakinga institucija atsižvelgia į visus atitinkamos valstybės narės nacionalinės teisės aktuose išdėstytus procedūrinius reikalavimus, kuriais nurodomi įrodymai, priimtini valstybės narės, kurioje ketinama panaudoti patikrinimo ataskaitą, administracinėse arba teisminėse procedūrose.

13 straipsnis

Interesų konfliktas

1.  Darbuotojas nedalyvauja administracinėje procedūroje, kurioje jis turi tiesioginių arba netiesioginių asmeninių interesų, įskaitant visų pirma bet kokius šeimos ar finansinius interesus, kurie gali pakenkti jo nešališkumui.

2.  Apie bet kokį interesų konfliktą atitinkamas darbuotojas praneša kompetentingai institucijai, kuri, atsižvelgdama į konkrečias bylos aplinkybes, nusprendžia, ar leisti tokiam asmeniui dalyvauti administracinėje procedūroje.

3.  Bet kuri šalis gali paprašyti, kad darbuotojas nedalyvautų administracinėje procedūroje dėl interesų konflikto. Tuo tikslu pagrįstas prašymas raštu pateikiamas kompetentingai institucijai, kuri, išklausiusi atitinkamą darbuotoją, priima sprendimą.

14 straipsnis

Teisė būti išklausytam

1.  Šalys turi teisę būti išklausytos prieš pradedant taikyti bet kokią atskirą priemonę, kuri gali joms turėti neigiamo poveikio.

2.  Šalims pateikiama pakankamai informacijos ir užtektinai laiko, kad galėtų pasirengti bylai.

3.  Šalims suteikiama galimybė prireikus raštu arba žodžiu pareikšti savo nuomonę ir, jei jos nusprendžia pasinaudoti šia galimybe, joms gali padėti jų pasirinktas asmuo.

15 straipsnis

Teisė susipažinti su byla

1.  Susijusioms šalims suteikiama galimybė visapusiškai susipažinti su byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo. Bet koks šios teisės apribojimas turi būti deramai pagrįstas.

2.  Jei galimybės visapusiškai susipažinti su byla suteikti negalima, šalims pateikiama tinkama tų dokumentų turinio suvestinė.

16 straipsnis

Pareiga registruoti

1.  Sąjungos administracija registruoja kiekvienos bylos visą gaunamą ir siunčiamą korespondenciją, gautus dokumentus ir pritaikytas priemones. Sudaroma saugomų bylų rodyklė.

2.  Registro įrašai saugomi visapusiškai paisant teisės į duomenų apsaugą.

17 straipsnis

Terminai

1.  Administraciniai aktai priimami ir administracinės procedūros užbaigiamos per pagrįstą laikotarpį ir nepagrįstai nedelsiant. Administracinio akto priėmimo terminas yra ne ilgesnis kaip trys mėnesiai nuo:

a)  pranešimo apie sprendimą pradėti administracinę procedūrą, jei ją pradėjo Sąjungos administracija, datos arba

b)  prašymo gavimo patvirtinimo, jei administracinė procedūra pradėta pateikus prašymą, datos.

2.  Jei per atitinkamą terminą administracinio akto priimti negalima, susijusios šalys informuojamos apie tai ir apie priežastis, kuriomis grindžiamas vėlavimas, taip pat joms nurodoma data, kada tikimasi priimti administracinį aktą. Kompetentinga institucija, gavusi prašymą, atsako į klausimus, susijusius su bylos svarstymo eiga.

3.  Jeigu Sąjungos administracija per tris mėnesius nepatvirtina, kad gavo prašymą, laikoma, kad prašymas atmestas.

4.  Terminai apskaičiuojami vadovaujantis Tarybos reglamentu (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71(2).

IV SKYRIUS

ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS UŽBAIGIMAS

18 straipsnis

Administracinių aktų forma

Administraciniai aktai rengiami raštu ir juos pasirašo kompetentinga institucija. Jie rengiami aiškiai, paprastai ir suprantamai.

19 straipsnis

Pareiga nurodyti priežastis

1.  Administraciniuose aktuose aiškiai išdėstomos priežastys, kuriomis jie grindžiami.

2.  Administraciniuose aktuose nurodomas jų teisinis pagrindas, susiję faktai ir tai, kaip buvo atsižvelgta į įvairius susijusius interesus.

3.  Administraciniuose aktuose pateikiamas atskiras pranešimas apie motyvus, susijęs su šalių padėtimi. Jei to padaryti neįmanoma dėl to, kad su byla yra susiję daug asmenų, pakanka pateikti bendrą pranešimą apie motyvus. Vis dėlto, jei šalis specialiai prašo pateikti atskirą pranešimą apie motyvus, ji jį turi gauti.

20 straipsnis

Teisių gynimo priemonės

1.  Administraciniuose aktuose aiškiai nurodoma administracinės peržiūros galimybė.

2.  Šalys turi teisę prašyti atlikti administracinių aktų, kurie turi neigiamo poveikio jų teisėms ir interesams, administracinę peržiūrą. Prašymai atlikti administracinę peržiūrą pateikiami hierarchiškai viršesnei institucijai, o jei to padaryti neįmanoma tai pačiai institucijai, kuri priėmė administracinį aktą.

3.  Administraciniuose aktuose aprašoma procedūra, kurios reikia laikytis teikiant prašymą atlikti administracinę peržiūrą, taip pat pateikiamas kompetentingos institucijos arba atsakingo darbuotojo, kuriam turi būti pateiktas prašymas dėl peržiūros, vardas ir pavardė arba pavadinimas ir tarnybinis adresas. Akte taip pat nurodomas tokio prašymo pateikimo terminas. Jei per nurodytą terminą nepateikiamas joks prašymas, administracinis aktas laikomas galutiniu.

4.  Administraciniuose aktuose aiškiai nurodoma, kai tai numatyta Sąjungos teisėje, galimybė pradėti teismo procesą arba pateikti skundą Europos ombudsmenui.

21 straipsnis

Pranešimai apie administracinius aktus

Apie administracinius aktus, kurie turi poveikio šalių teisėms ir interesams, šalims pranešama raštu iš karto, kai tik jie priimami. Administraciniai aktai šaliai įsigalioja tada, kai jai pranešama apie aktą.

V SKYRIUS

AKTŲ IŠTAISYMAS IR PANAIKINIMAS

22 straipsnis

Administracinių aktų klaidų ištaisymas

1.  Kanceliarines, aritmetines ar panašias klaidas ištaiso kompetentinga institucija savo iniciatyva arba gavusi susijusios šalies prašymą.

2.  Prieš ištaisant bet kokias klaidas, šalys apie tai informuojamos, o klaidų ištaisymas įsigalioja apie jį pranešus. Jei to neįmanoma padaryti dėl didelio susijusių šalių skaičiaus, imamasi būtinų priemonių siekiant užtikrinti, jog šalys būtų informuojamos nepagrįstai nedelsiant.

23 straipsnis

Administracinių aktų, kurie turi neigiamo poveikio šaliai, ištaisymas arba panaikinimas

1.  Kompetentinga institucija savo iniciatyva arba gavusi susijusios šalies prašymą ištaiso arba panaikina neteisėtą administracinį aktą, kuris turi neigiamo poveikio šaliai. Ištaisymas arba panaikinimas įsigalioja atgaline data.

2.  Kompetentinga institucija savo iniciatyva arba gavusi susijusios šalies prašymą ištaiso arba panaikina teisėtą administracinį aktą, kuris turi neigiamo poveikio šaliai, jeigu nebėra priežasčių, dėl kurių buvo priimtas tas konkretus aktas. Ištaisymas arba panaikinimas atgaline data negalioja.

3.  Ištaisymas arba panaikinimas įsigalioja apie jį pranešus šaliai.

4.  Jei administracinis aktas turi neigiamo poveikio šaliai ir tuo pačiu metu yra naudingas kitoms šalims, atliekamas galimo poveikio visoms šalims įvertinimas ir priimamos išvados, kurios įtraukiamos į akto ištaisymo arba panaikinimo motyvus.

24 straipsnis

Administracinių aktų, kurie yra naudingi šaliai, ištaisymas arba panaikinimas

1.  Kompetentinga institucija savo iniciatyva arba gavusi kitos šalies prašymą ištaiso arba panaikina neteisėtą administracinį aktą, kuris yra naudingas šaliai.

2.  Turi būti deramai atsižvelgiama į ištaisymo arba panaikinimo pasekmes šalims, kurios pagrįstai galėtų tikėtis, jog aktas yra teisėtas. Jei tokios šalys patirtų nuostolių dėl pasikliovimo sprendimo teisėtumu, kompetentinga institucija įvertina, ar tos šalys turi teisę į kompensaciją.

3.  Ištaisymas arba panaikinimas galioja atgaline data tik tuomet, jei atliekamas per pagrįstą laiką. Jei šalis teisėtai galėtų tikėtis, kad aktas yra teisėtas, ir teigia, kad jo turėtų būti laikomasi, ištaisymas arba panaikinimas tos šalies atžvilgiu atgaline data negalioja.

4.  Kompetentinga institucija savo iniciatyva arba kitos šalies prašymu gali ištaisyti arba panaikinti teisėtą administracinį aktą, kuris yra naudingas šaliai, jeigu nebėra priežasčių, dėl kurių buvo priimtas konkretus aktas. Turi būti deramai atsižvelgta į kitų šalių teisėtus lūkesčius.

5.  Ištaisymas arba panaikinimas įsigalioja apie jį pranešus šaliai.

25 straipsnis

Klaidų ištaisymo, aktų ištaisymo ir panaikinimo proceso vykdymo tvarka

Atitinkamos šio reglamento III, IV ir VI skyrių nuostatos taip pat taikomos administracinių aktų klaidų ištaisymui, aktų ištaisymui ir panaikinimui.

VI SKYRIUS

BENDRO POBŪDŽIO ADMINISTRACINIAI AKTAI

26 straipsnis

Procesinių teisių užtikrinimas

Sąjungos administracijos priimti bendro pobūdžio administraciniai aktai turi atitikti šiame reglamente nustatytas procesines teises.

27 straipsnis

Teisinis pagrindas, pranešimas apie motyvus ir paskelbimas

1.  Sąjungos administracijos priimtuose bendro pobūdžio administraciniuose aktuose turi būti nurodytas jų teisinis pagrindas ir aiškiai nurodytos priežastys, kuriomis jie grindžiami.

2.  Jie įsigalioja nuo jų paskelbimo susijusiems subjektams tiesiogiai prieinamomis priemonėmis datos.

VII SKYRIUS

INFORMAVIMAS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

28 straipsnis

Informavimas apie administracinių procedūrų taisykles internete

1.  Sąjungos administracija skatina, kai tai įmanoma ir pagrįsta, internetu teikti naujausią informaciją apie esamas administracines procedūras ad hoc interneto svetainėje. Pirmenybė teikiama prašymų teikimo procedūroms.

2.  Internete teikiama informacija apima:

a)  nuorodą į taikytinus teisės aktus;

b)  trumpą pagrindinių teisinių reikalavimų paaiškinimą ir jų administracinį aiškinimą;

c)  pagrindinių procedūros etapų aprašymą;

d)  institucijos, kuri yra kompetentinga priimti galutinį aktą, pavadinimą;

e)  akto priėmimui nustatytą terminą;

f)  esamas teisių gynimo priemones;

g)  nuorodą į standartines formas, kuriomis šalys gali pasinaudoti palaikydamos ryšius su Sąjungos administracija procedūros metu.

3.  2 dalyje nustatyta informacija pateikiama aiškiai ir paprastai. Galimybė susipažinti su ta informacija yra nemokama.

29 straipsnis

Vertinimas

Komisija pateikia šio reglamento veikimo vertinimo ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai iki [xx metai po jo įsigaliojimo].

30 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 440, 2015 12 30, p. 17. (2) 1971 m. birželio 3 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1182/1971, nustatantis terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles (OL L 124, 1971 6 8, p. 1).

2016 m. birželio 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos geležinkelio tiekimo pramonės konkurencingumo (2015/2887(RSP))

P8_TA(2016)0280 B8-0677/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti“ (COM(2012)0582),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Dėl Europos pramonės atgimimo“ (COM(2014)0014),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497),

–  atsižvelgdamas į Komisijos baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011)0144),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tyrimą „Sektoriaus apžvalga ir geležinkelių tiekimo pramonės konkurencingumo tyrimas“ (ENTR 06/054),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimą „Krovinių vežimas keliais. Kodėl ES krovinių siuntėjai renkasi sunkvežimius, o ne traukinius?“,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl Europos geležinkelio tiekimo pramonės konkurencingumo (O-000067/2016 – B8-0704/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

Europos geležinkelio tiekimo pramonės savitumas ir strateginė svarba Europos pramonės atgimimui

1.  pabrėžia, kad Europos geležinkelio tiekimo pramonėje (toliau – GTP), susijusioje su lokomotyvų ir riedmenų, bėgių kelių, elektros įrangos, signalizavimo ir telekomunikacijų įrangos gamyba, taip pat priežiūros bei dalių tiekimo paslaugomis ir apimančioje daugybę MVĮ, taip pat didžiąsias pramonės lyderes, dirba 400 000 darbuotojų, 2,7 proc. jos metinės apyvartos investuojama į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, jai tenka 46 proc. pasaulio GTP rinkos; pabrėžia, kad visame geležinkelių sektoriuje, apimančiame operatorius ir infrastruktūrą, tiesiogiai dirba daugiau kaip 1 mln. darbuotojų, o netiesiogiai – dar 1,2 mln. darbuotojų; pažymi, kad šie skaičiai aiškiai parodo GTP svarbą pramonės augimui, darbo vietų kūrimui ir inovacijoms, taip pat jos indėlį siekiant 20 proc. reindustrializacijos tikslo;

2.  pabrėžia, kad šis sektorius yra savitas, nes pirmiausia jis gamina dalis, kurios gali būti naudojamos net iki 50 metų, yra imlus kapitalui, labai priklausomas nuo viešųjų pirkimų ir privalo atitikti labai aukštus saugos standartus;

3.  primena labai svarbų geležinkelių indėlį švelninant klimato kaitą ir kovojant su kitomis labai plataus masto tendencijomis, pvz., urbanizacija ir demografiniais pokyčiais; todėl primygtinai ragina Komisiją paremti 2011 m. baltojoje knygoje dėl transporto nustatytus tikslus pereiti prie geležinkelių transporto tiek keleivių, tiek krovinių vežimo srityje konkrečiomis politikos priemonėmis ir tikslinėmis investicijomis; nurodo, jog, atsižvelgiant į 21-osios Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos rezultatus ir ES 2030 m. tikslus klimato ir energetikos srityse, būtina pereiti prie geležinkelių ir kitų rūšių tvaraus, efektyviu energijos vartojimu grindžiamo elektrifikuoto transporto, siekiant užtikrinti tikslinį transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą; atsižvelgdamas į tai, prašo Komisijos pasinaudojant būsimu Komunikatu dėl transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo pasiūlyti naujas priemones energiją taupančių technologijų plėtrai GTP sektoriuje remti;

4.  pažymi, kad geležinkelio tiekimo pramonės sektoriui kaip pasauliniam technologijų ir inovacijų rinkos lyderiui tenka vienas iš pagrindinių vaidmenų siekiant Komisijos 20 proc. industrializacijos tikslo;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos geležinkelio tiekimo pramonė gali pasikliauti keliais palankiais veiksniais – ne tik gerais šios transporto rūšies aplinkosauginio veiksmingumo rodikliais, bet ir didele jos rinka bei galimybe palengvinti susisiekimą viešuoju transportu; vis dėlto pažymi, kad šiuo metu sektorius susiduria su trejopa konkurencija – skirtingų transporto rūšių konkurencija, tarptautine konkurencija ir kartais net bendrovių tarpusavio konkurencija;

Europos geležinkelio tiekimo pramonės pasaulinės lyderystės išsaugojimas

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad numatomas prieinamų GTP tarptautinių rinkų metinio augimo rodiklis iki 2019 m. bus 2,8 proc.; pabrėžia, kad, nors ES yra iš esmės atvira konkurentams iš trečiųjų šalių, trečiosios šalys sudaro keletą kliūčių, dėl kurių diskriminuojama Europos GTP; pabrėžia, kad konkurentai iš trečiųjų šalių, ypač Kinijos, sparčiai ir agresyviai plečia veiklą Europoje ir kituose pasaulio regionuose, dažnai gaudami tvirtą politinę ir finansinę savo kilmės šalies paramą (pvz., dosnius kreditus eksportui, neatitinkančius Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) taisyklių); pabrėžia, kad dėl tokios praktikos gali susidaryti nesąžininga konkurencija, kelianti grėsmę darbo vietoms Europoje; todėl pažymi, kad reikia sukurti vienodas veiklos sąlygas pasaulinės konkurencijos srityje ir suteikti abipusę galimybę patekti į rinkas, siekiant užtikrinti pramonės darbo vietų bei praktinės patirties išsaugojimą Europoje;

7.  pabrėžia, kad net Europos geležinkelių rinkoje daugeliui ES įmonių, ypač MVĮ, dėl rinkos susiskaidymo tiek administraciniu, tiek ir techniniu požiūriu sudėtinga ir brangu vykdyti veiklą tarpvalstybiniu mastu; mano, kad bus labai svarbu įgyvendinti tikslą sukurti bendrą Europos geležinkelių erdvę, norint išlaikyti Europos GTP dominavimą pasaulyje;

Atnaujinta Europos geležinkelių pramonės inovacijų darbotvarkė

8.  pripažįsta, kad geležinkelio tiekimo pramonė yra viena iš svarbiausių pramonės šakų Europos konkurencingumui ir pajėgumui diegti inovacijas; primygtinai ragina imtis priemonių užtikrinti, kad Europa išlaikytų technologinį ir inovacinį pranašumą šiame sektoriuje;

9.  palankiai vertina sprendimą įsteigti bendrąją įmonę „Shift2Rail“ (S2R) ir neseniai paskelbtus pirmuosius kvietimus teikti paraiškas; ragina kuo greičiau skubiai ir laiku įgyvendinti visą įmonės „Shift2Rail“ mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą; kritiškai vertina menką MVĮ dalyvavimą įmonėje „Shift2Rail“, kurį iš dalies lemia didelės dalyvavimo šioje priemonėje išlaidos ir jos sudėtingumas; primygtinai ragina įmonės valdybą išnagrinėti, kaip pagerinti MVĮ dalyvavimą skelbiant antrąjį kvietimą teikti paraišką dėl asocijuotosios narystės ir apsvarstyti galimybę skelbti atskirus MVĮ skirtus kvietimus teikti paraiškas; prašo Komisijos užtikrinti, kad būtų laikomasi atitinkamo reglamento nuostatų dėl subalansuoto MVĮ ir regionų atstovavimo;

10.  pabrėžia, kad inovacijų diegimo pajėgumas, investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, rinkos susiskaidymo mažinimas ir klasterių kūrimas yra būtinos sąlygos tam, kad būtų išlaikytas tarptautinis Europos geležinkelio tiekimo pramonės konkurencingumas;

11.  prašo Komisijos visapusiškai panaudoti įvairias ES finansavimo priemones, išnagrinėti ir panaudoti papildomus įmonės „Shift2Rail“ finansavimo šaltinius ir siekti skirtingų ES fondų ir privačių investicijų tarpusavio sąveikos; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją panaudoti papildomas ES finansavimo priemones, skirtas „Shift2Rail“ nepriskirtoms geležinkelių technologijoms (pvz., „Shift2Rail“ nepriklausančius specialius kvietimus teikti paraiškas geležinkelių srityje pagal programą „Horizontas 2020“, priemonę „InnoFin“, struktūrinius fondus, Europos strateginių investicijų fondą), be kita ko, parengiant įmonės „Shift2Rail“ bandomąją sistemą, kurią taikant ES finansavimas būtų suderintas su struktūriniais fondais ir kitais ES inovacijų fondais;

12.  prašo Komisijos bendradarbiaujant su sektoriaus atstovais užtikrinti geriausią Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų), ypač Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), panaudojimą regioninio lygmens geležinkelių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams remti; taip pat ragina Komisiją sutelkti dėmesį į GTP ateitį po 2020 m.;

13.  pabrėžia, kad klasteriai yra svarbi priemonė, padedanti suburti atitinkamus vietos ir regioninio lygmenų suinteresuotuosius subjektus, įskaitant viešojo sektoriaus institucijų, universitetų, mokslinių tyrimų institutų, GTP ir kitų judumo pramonės šakų subjektus; ragina Komisiją iki 2016 m. gruodžio mėn. parengti ekonomikos augimą skatinančią klasterių politikos strategiją; prašo Komisijos ir valstybių narių padidinti savo paramą geležinkelių klasterių plėtojamiems inovacijų projektams ir kitoms iniciatyvoms, kurios padeda suburti GTP MVĮ, didesnes įmones ir mokslinių tyrimų institutus vietos, regiono, nacionaliniu ir Europos lygmenimis; pažymi, kad klasterių kūrimui bus būtinos viešojo finansavimo galimybės; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į naujų finansavimo priemonių (ESIF ir t. t.) teikiamas galimybes;

14.  mano, kad Komisija turėtų apsvarstyti galimybę įsteigti Europos lygmens forumą, kuris padėtų suburti įsitvirtinusias, naujai įsteigtas ir pumpurines įmones, turinčias novatoriškų idėjų geležinkelių sektoriuje, ypač skaitmeninimo srityje, kad būtų keičiamasi geriausia patirtimi ir sudarytos palankios sąlygos partnerystės dariniams steigti; mano, kad Komisija turėtų apsvarstyti būdus skatinti didelių bendrovių ir MVĮ bendradarbiavimą įgyvendinant GTP svarbius mokslinių tyrimų projektus;

15.  mano, kad pirmoji sritis, kuriai mokslinių tyrimų veikloje turėtų būti skiriama daugiausia dėmesio, yra skaitmeninimas (pvz., automatizavimas, jutikliai ir stebėsenos priemonės, sąveika, užtikrinama, pvz., taikant Europos geležinkelių eismo valdymo sistemą (angl. ERTMS) ir (arba) europinę traukinių kontrolės sistemą (angl. ETCS), kosmoso technologijų naudojimas, be kita ko, bendradarbiaujant su Europos kosmoso agentūra (EKA), didelių duomenų kiekių naudojimas ir kibernetinis saugumas), kuriuo siekiama padidinti geležinkelių efektyvumą ir sumažinti veiklos sąnaudas; mano, kad antroji sritis turėtų būti išteklių naudojimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimas, pvz., naudojant daugiau lengvųjų medžiagų ir alternatyviųjų degalų; mano, kad trečioji sritis turėtų būti patobulinimai (pvz., patikimumo didinimas, triukšmingumo mažinimas, sklandaus daugiarūšio vežimo užtikrinimas, integruotos bilietų pardavimo sistemos plėtojimas), kuriuos įdiegus geležinkelių transportas taptų patrauklesnis ir priimtinesnis; pabrėžia, kad stengiantis diegti inovacijas infrastruktūra, kuri yra labai svarbi geležinkelių konkurencingumo dalis, neturi būti užmiršta;

16.  ragina skubiai įdiegti integruotą elektroninio bilietų pardavimo sistemą, kuri būtų koordinuojama su kitomis transporto rūšimis ir kitomis galimomis pavienių bilietų pardavėjų teikiamomis paslaugomis;

17.  atkreipia dėmesį į būtinybę skubiai užtikrinti šiuolaikinių bėgių ir visų būtinų pagalbinių įrenginių, naudojamų geležinkelio, tramvajų ir kituose keliuose, gamybą bendrojoje rinkoje;

18.  prašo Europos Komisijos užtikrinti tarptautinę Europos geležinkelių sektoriaus tiekėjų intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, kaip nurodyta 2015 m. birželio 9 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir gynimo trečiosiose šalyse strategijos(1) rekomendacijose;

Tinkamų gebėjimų įgijimas siekiant užtikrinti geležinkelio tiekimo pramonės ateitį

19.  ragina parengti Europos mokymo ir švietimo strategiją, kurią taikant būtų sutelktos GTP įmonės, mokslinių tyrimų institutai ir socialiniai partneriai, siekiant drauge išnagrinėti, kokių gebėjimų reikia GTP tvarumui ir novatoriškumui užtikrinti; mano, kad šiuo atžvilgiu turėtų būti atlikta geležinkelių sektoriui skirtos Europos sektorių įgūdžių ugdymo reikalų tarybos įsteigimo galimybių studija; ragina valstybes nares arba atsakingas regionines įstaigas sukurti tęstinio mokymo sistemą, pagal kurią būtų suteikiama asmeninė teisė į mokymą, kuria užtikrinama, kad darbuotojai pagal savo įgūdžius atitiktų jų sektoriuje atsirandančią paklausą ir prisitaikytų prie naujos rinkos arba praradę darbą galėtų būti perkelti į kitą pramonės sektorių;

20.  pažymi, kad dėl darbo jėgos senėjimo GTP trūksta kvalifikuotų darbuotojų; todėl teigiamai vertina visas pastangas skatinti mokytis visą gyvenimą ir įgyti techninių gebėjimų; ragina surengti GTP matomumo ir patrauklumo jauniems inžinieriams didinimo kampaniją (pvz., skiriant ESF finansavimą); atkreipia dėmesį į tai, kad šiame sektoriuje dirba ypač mažai moterų, todėl pabrėžia, kad įgyvendinant tokią kampaniją ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas šio disbalanso ištaisymui; ragina Komisiją skatinti socialinį dialogą siekiant palengvinti socialines inovacijas ir stiprinti kokybišką ilgalaikį užimtumą siekiant prisidėti prie sektoriaus patrauklumo kvalifikuotiems darbuotojams didinimo;

21.  mano, kad tinkamai atrinktų įgūdžių ugdymas yra būtina investicija tam, kad būtų galima ilguoju laikotarpiu išlaikyti pasaulinę Europos geležinkelio tiekimo pramonės lyderystę technologijų srityje ir jos inovacijų diegimo pajėgumą;

Parama MVĮ

22.  mano, kad galimybė gauti finansavimą yra vienas iš didžiausių sunkumų, su kuriais susiduria GTP veikiančios MVĮ; pabrėžia programos „COSME“ ir struktūrinių fondų teikiamą pridėtinę vertę padedant MVĮ gauti finansavimą, įskaitant finansavimą garantijų ir nuosavybės priemonių pavidalu, ir pažymi, kad šias priemones reikia aktyviau skatinti; palankiai vertina tai, kad Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) dėmesys sutelkiamas į MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmones, tačiau pabrėžia, kad ESIF dabar turi įvykdyti savo pažadus, ir pažymi, kad taip pat reikėtų išnagrinėti alternatyvius finansavimo šaltinius; palankiai vertina MVĮ priemonę pagal programą „Horizontas 2020“, tačiau pabrėžia, kad esama paraiškų pertekliaus problemos, o sėkmės lygis nedidelis; prašo Komisijos spręsti šią problemą per programos „Horizontas 2020“ laikotarpio vidurio peržiūrą; ragina Komisiją skatinti geresnį MVĮ prieinamų ES finansinių priemonių ir fondų lėšų įsisavinimą;

23.  pabrėžia, kad GTP veikiančios MVĮ dažnai yra priklausomos nuo vienos bendrovės; pabrėžia, kad MVĮ vengia plėstis dėl išteklių trūkumo ir didesnės rizikos, susijusios su veikla tarpvalstybiniu mastu; ragina Komisiją Europos įmonių tinkle sukurti sektorių grupes geležinkelių klausimu, kurios galėtų konsultuoti ir mokyti GTP MVĮ įvairių inovacijų finansavimo sistemų, dotacijų, tarptautinimo klausimais ir informuoti, kaip rasti galimus verslo partnerius ir ES finansuojamų bendrų mokslinių tyrimų projektų partnerius ir kaip į juos kreiptis;

24.  prašo Komisiją toliau taikyti esamas programas, kuriomis remiamas MVĮ tarptautinimas, ir jas padaryti labiau matomas Europos GTP MVĮ, atsižvelgiant į įvairių ES fondų sąveiką; ragina Komisiją toliau plėtoti mokymo programas, pagal kurias mokoma patekti į konkrečias užsienio rinkas, ir apie šias programas plačiai informuoti GTP MVĮ;

25.  ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti visas paramos teikimo GTP MVĮ galimybes, be kita ko, per galimą tikslinę Europos iniciatyvos „Small Business Act“ peržiūrą, ypatingą dėmesį skiriant tokių pramonės pasektorių kaip GTP, kuriuose didelę pridėtinę vertę kuriančių MVĮ dalyvavimas yra ypač svarbus, poreikiams;

26.  yra susirūpinęs dėl lėtų mokėjimų GTP sektoriaus MVĮ; prašo Komisijos kontroliuoti, kad būtų tinkamai įgyvendinama Pavėluotų mokėjimų direktyva (2011/7/ES);

Europos rinkos sąlygų gerinimas tiekėjams ir geležinkelio produktų paklausos skatinimas

27.  palankiai vertina Ketvirtojo geležinkelių dokumentų rinkinio techninio ramsčio patvirtinimą ir prašo jį skubiai įgyvendinti, nes tai vienas iš svarbiausių veiksnių, suteikiančių galimybę sukurti tikrą geležinkelio produktų bendrąją rinką; pabrėžia, kad padidinus sąveikumą ir sustiprinus Europos geležinkelio agentūros (EGA) vaidmenį bus paprasčiau suderinti tinklo veiklą, todėl bus galima sumažinti riedmenų ir Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (angl. ERTMS) įrangos kūrimo ir leidimų išdavimo sąnaudas; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia skirti pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių EGA, kad ji galėtų įvykdyti jai patikėtas naujas didesnio masto užduotis; mano, kad Ketvirtojo geležinkelių dokumentų rinkinio politinis ramstis nulems transporto operatorių ir apskritai pirkėjų konkurencingumą;

28.  pabrėžia, kad reikia visapusiškai, veiksmingai ir vienodai įgyvendinti konkurencingo krovinių vežimo geležinkeliais tinklo reglamentą, kad tai būtų naudinga ir keleiviams, ir pramonei;

29.  prašo Komisijos dar kartą įvertinti rinkos apibrėžtis ir dabar galiojančias ES konkurencijos taisykles, kad būtų atsižvelgiama į pasaulio geležinkelio tiekimo rinkos pokyčius; ragina Komisiją nustatyti, kaip reikėtų atnaujinti šias apibrėžtis ir taisykles, kad būtų sprendžiamos susijungimų, pvz. įmonių CNR ir CSR susijungimo, problemos pasaulio rinkoje ir kad Europos geležinkelio tiekimo pramonei būtų leidžiama sudaryti strategines partnerystes ir aljansus;

30.  ragina geležinkelių sektoriuje toliau vykdyti Europos standartizaciją, kurią, vadovaujant Europos standartizacijos komitetui (angl. CEN) ir (arba) Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetui (angl. CENELEC), inicijuotų suinteresuotieji subjektai (įskaitant Europos GTP); tiksi, kad šiuo atžvilgiu Komisijos pasiūlyta bendra standartizacijos iniciatyva atliks pagrindinį vaidmenį; pabrėžia, jog yra svarbu, kad į Europos standartizacijos procesą būtų įtraukta daugiau MVĮ;

31.  ragina skubiai įgyvendinti 2014 m. ES viešųjų pirkimų direktyvas; primena valstybėms narėms ir Komisijai, kad pagal šias direktyvas perkančiosios organizacijos privalo savo sprendimus dėl viešojo pirkimo grįsti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo (angl. MEAT) principu, daugiausia dėmesio skiriant viso gyvavimo ciklo sąnaudoms ir ekologiškai bei socialiai tvariems produktams – taip padedant užkirsti kelią darbo užmokesčio ir socialiniam dempingui ir, galimas dalykas, stiprinant regioninę ekonominę struktūrą; ragina Komisiją ir valstybes nares plačiu mastu skatinti atlikti išsamią viso gyvavimo ciklo analizę – tai turėtų būti įprasta su ilgalaikėmis investicijomis susijusi praktika, teikti rekomendacijas perkančiosioms organizacijoms ir stebėti jų taikymą; ragina Komisiją ir valstybes nares priminti perkančiosioms organizacijoms peržiūrėtos Europos viešųjų pirkimų sistemos nuostatą, pagal kurią pasiūlymas gali būti atmestas, kai daugiau kaip 50 proc. pasiūlymo produktų vertės realizuojama ne ES (Direktyvos 2014/25/ES 85 straipsnis);

32.  ragina Komisiją stebėti ne Europos valstybių investicijas į ES valstybių narių geležinkelius ir užtikrinti, kad būtų laikomasi ES viešųjų pirkimų teisės aktų, pvz., teisės aktų, susijusių su pasiūlyta neįprastai maža kaina ir nesąžininga konkurencija; ragina Komisiją atlikti tyrimą dėl potencialių ne Europos valstybių kandidatų, kurie pateikdami ES pasiūlymą gaus trečiosios šalies vyriausybės subsidijas;

Investicijų į geležinkelių projektus skatinimas

33.  tikisi, kad esamos ES finansavimo priemonės (pvz., Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP), struktūriniai fondai), įskaitant ES finansavimo priemones, skirtas investicijoms už ES ribų (Pasirengimo narystei pagalbos priemonė ir Europos kaimynystės priemonė), bus maksimaliai išnaudotos skatinant paklausą geležinkelių projektams; pabrėžia, kaip svarbu sėkmingai įgyvendinti Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) paramą, nes tai viena iš priemonių, padedanti pritraukti privatų kapitalą geležinkelių sektoriui, ir ragina toliau nagrinėti, kaip galima būtų panaudoti privačias investicijas geležinkelių projektams; suvokia, kad svarbų vaidmenį remiant GTP gali atlikti nacionalinio ir Europos lygmens viešosios plėtros bankai; prašo Komisijos bendradarbiauti su daugiašaliais plėtros bankais, siekiant padėti viešojo sektoriaus institucijoms ir privačioms agentūroms investuoti visame pasaulyje į tvariausią ir energetiniu požiūriu efektyviausią geležinkelių įrangą; prašo Europos Komisijos ir Europos investicijų banko (EIB) per ESIF reglamentu naujai įsteigtą Europos investavimo konsultacijų centrą aktyviau konsultuoti geležinkelių projektų vykdytojus, siekiant jiems padėti pritraukti privačių investicijų; mano, kad geležinkelių sektorius Europoje ir toliau labai priklausys nuo viešųjų investicijų; todėl primygtinai ragina valstybes nares ir viešojo sektoriaus institucijas daug investuoti į savo pagrindines ir miestų geležinkelių sistemas ir, kai įmanoma, padidinti geležinkelio projektams skirtų sanglaudos lėšų įsisavinimo rodiklį; atsižvelgdamas į šią priklausomybę ir su viešaisiais finansais susijusias problemas daugelyje Europos valstybių, vis dėlto ragina pasinaudoti visomis galimomis reguliavimo ar biudžetinėmis priemonėmis, siekiant padidinti privatų kapitalą geležinkelių sektoriuje;

34.  pažymi, kad dėl sudėtingo geležinkelių sektoriaus pobūdžio skolintojams sunku suprasti riziką ir atitinkamai pigiai skolinti; prašo Komisijos sukurti Geležinkelio tiekimo pramonės (GTP) finansų forumą siekiant padidinti GTP dalyvavimą ir keitimąsi žiniomis su finansų sektoriumi, taip pagerinant bankų supratimą apie šį sektorių ir, atitinkamai, rizikos suvokimą, kad sumažėtų finansavimo kaina;

35.  mano, kad nereikėtų atsisakyti esamos geležinkelių įrangos priežiūros ir modernizavimo; prašo Komisijos ir valstybių narių didesniu mastu skatinti keisti seną įrangą moderniais ir tvariais produktais;

36.  palankiai vertina ES paramą internetinei platformai „Judumo mieste stebėsenos centras“ (ELTIS), suteikiančiai galimybę keistis geriausia praktika, susijusia su miesto sistemomis didmiesčių zonose; prašo Komisijos stiprinti keitimąsi geriausios praktikos, susijusios su įvairiomis tvaraus judumo miestuose sistemų finansavimo galimybėmis, pavyzdžiais ir juos propaguoti būsimoje Europos tvaraus judumo mieste planų platformoje;

37.  prašo Komisijos kartu su ERA padėti toliau ES diegti suderintą Europos geležinkelių eismo valdymo sistemą (angl. ERTMS) ir propaguoti ERTMS už ES ribų;

38.  teigiamai vertina pastangas geležinkelių sektoriuje pradėti naudotis Europos palydovinės navigacijos sistemos (GALILEO) ir Europos geostacionarinės navigacinės tinklo sistemos (EGNOS) paslaugomis ir prietaikomis; šiuo atžvilgiu pripažįsta Europos GNSS agentūros vaidmenį ir tai, kad ji sėkmingai valdo projektus pagal Septintąją bendrąją programą ir programą „Horizontas 2020“;

Geležinkelių tiekimo pramonės pasaulinio konkurencingumo didinimas

39.  ragina Komisiją užtikrinti, kad į būsimus prekybos susitarimus (įskaitant vykstančias derybas su Japonija, Kinija ir JAV) ir peržiūrėtus jau sudarytus prekybos susitarimus būtų įtrauktos specialios nuostatos, kuriomis būtų labai pagerintos Europos GTP patekimo į rinką galimybės, ypač galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, be kita ko, sprendžiant didėjančių lokalizavimo reikalavimų problemą ir užtikrinant GTP abipusę galimybę patekti į užsienio rinkas; ragina Komisiją užtikrinti vienodas sąlygas Europos ir ne Europos rinkos dalyviams;

40.  ragina Komisiją užtikrinti didesnį ES prekybos ir pramonės politikos nuoseklumą, kad įgyvendinant prekybos politiką būtų atsižvelgiama į ES pramonės poreikius ir kad dėl naujos kartos prekybos susitarimų vėl nebūtų perkeliama veikla ir ES nevyktų tolesnė deindustrializacija;

41.  primygtinai ragina Komisiją siekti panaikinti pagrindines netarifines kliūtis, kurios Europos geležinkelių pramonei trukdo patekti į išorės rinkas, įskaitant investavimo kliūtis (ypač su bendrosiomis įmonėmis susijusias prievoles), taip pat diskriminaciją ir skaidrumo trūkumą vykdant viešųjų pirkimų procedūras (ypač vis griežtinamus reikalavimus, susijusius su vidaus turiniu);

42.  pabrėžia derybų dėl „tarptautinės viešųjų pirkimų priemonės“ ir reglamentų dėl prekybos apsaugos priemonių persvarstymo svarbą ir įtaką Europos GTP, taip pat ragina Tarybą ir Komisiją į tai atsižvelgti ir glaudžiai bendradarbiauti su Europos Parlamentu, kad būtų greitai pasiektas susitarimas dėl šių priemonių; prašo Komisijos atsižvelgti į poveikį, kurį valstybės valdomos arba kitokios ne rinkos ekonomikos šalių rinkos ekonomikos statuso pripažinimas galėtų turėti prekybos apsaugos priemonių veiksmingumui ir Europos GTP konkurencingumui;

43.  prašo Komisiją vykdyti nuoseklią ES prekybos strategiją, kuria užtikrinamas abipusiškumo principo laikymasis patenkant į rinką, ypač Japonijos, Kinijos ir JAV atžvilgiu, ir kuria remiamas tolesnis GTP, ypač MVĮ, tarptautinimas, be kita ko, skatinant tarptautiniu lygmeniu taikyti Europos standartus ir technologijas, pvz., ERTMS, ir aiškinantis, kaip geriau apsaugoti Europos GTP intelektinės nuosavybės teises (pvz., plačiau populiarinant intelektinės nuosavybės teisių pagalbos tarnybą);

44.  prašo Komisijos padėti panaikinti visas tarifines ir netarifines kliūtis, supaprastinti geležinkelių tiekimo sektoriui priklausančių MVĮ prekybos procedūras ir užtikrinti, kad būtų laipsniškai panaikinti visi prekybos trečiųjų šalių rinkose apribojimai; prašo Komisijos imtis veiksmų, kad būtų supaprastinta darbo vizų Europos MVĮ darbuotojams, laikinai komandiruojamiems į trečiąją šalį, išdavimo tvarka ir taip būtų sumažintas MVĮ vykdytinų ekonominių sandorių skaičius;

45.  pabrėžia, jog dabar kai kurios trečiosios šalys, pernelyg remdamos savo eksportuotojus, nustato finansines sąlygas potencialiems klientams ir sukelia nepriimtinus prekybos iškraipymus; todėl ragina Komisiją įtikinti Kinijos vyriausybę prisijungti prie EBPO susitarimo dėl oficialiai remiamų eksporto kreditų ir jo specialaus skyriaus apie geležinkelių infrastruktūrą; kartu ragina Komisiją paspartinti Tarptautinės eksporto kreditų darbo grupės (TDG) darbą rengiant naujas pasaulines eksporto kreditų gaires;

Strateginės politinės paramos sektoriui tobulinimas

46.  ragina Komisiją paskelbti komunikatą dėl nuoseklios ES pramonės politikos strategijos, kuria būtų siekiama Europos reindustrializacijos ir kuri būtų grindžiama, be kita ko, tvarumu ir efektyviu energijos ir išteklių naudojimu; prašo Komisijos savo dokumente išdėstyti savo strategiją dėl svarbių pramonės sektorių, įskaitant GTP; mano, kad svarbu įtraukti idėjų, kaip ES užtikrinti aukštą vertikalios gamybos lygį;

47.  prašo Komisijos surengti aukšto lygio dialogą pramonės klausimais dėl GTP, kuriame dalyvautų atitinkami Komisijos nariai, Europos Parlamento nariai, Tarybos, valstybių narių, geležinkelių pramonės, profesinių sąjungų, mokslinių tyrimų institucijų, Europos geležinkelių agentūros ir Europos standartizacijos organizacijų atstovai; atkreipia dėmesį į tai, kad reguliarus dialogas pramonės klausimais dėl GTP suteiktų galimybę Europos lygmeniu rengti struktūrines diskusijas dėl sektoriui kylančių horizontaliųjų problemų ir ES politikos poveikio GTP konkurencingumui;

48.  prašo Komisijos užtikrinti, kad politika, kuri daro poveikį ES GTP konkurencingumui, būtų nustatoma veiksmingai bendraujant ir derinant veiklą įvairių susijusių politikos sričių administravimo institucijoms;

49.  mano, kad stiprinant Europos GTP ir ją plėtojant būtina Tarybos politinė parama; todėl ragina konkurencingumo tarybą konkrečiai įtraukti Europos GTP klausimą į savo darbotvarkę;

o
o   o

50.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0219.