Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2016 m. liepos 7 d. - Strasbūras
Albinizmu sergančių asmenų padėtis Afrikoje, ypač Malavyje
 Bahreinas
 Mianmaras, ypač rohinjų padėtis
 Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 71-oji sesija
 Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimas
 Prieštaravimas įgyvendinimo aktui: leidžiami vartoti teiginiai apie maisto produktų sveikumą

Albinizmu sergančių asmenų padėtis Afrikoje, ypač Malavyje
PDF 264kWORD 86k
2016 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl asmenų, kuriems būdingas albinizmas, padėties Afrikoje, ypač Malavyje (2016/2807(RSP))
P8_TA(2016)0314RC-B8-0897/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl albinosų žudymo Tanzanijoje(1),

–  atsižvelgdamas į JT nepriklausomo eksperto 2016 m. sausio 18 d. pranešimą dėl žmogaus teisių užtikrinimo asmenims, kuriems būdingas albinizmas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 13 d. ES pranešimą spaudai dėl Tarptautinės informavimo apie albinizmą dienos,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 18 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 69/170 dėl Tarptautinės informavimo apie albinizmą dienos,

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijos 2013 m. lapkričio 5 d. rezoliuciją Nr. 263 dėl išpuolių prieš asmenis, kuriems būdingas albinizmas, ir jų diskriminacijos prevencijos,

–  atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių tarybos 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją Nr. 23/13 dėl išpuolių prieš asmenis, kuriems būdingas albinizmas, ir jų diskriminacijos,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 10 d. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į JT vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į 1992 m. gruodžio 18 d. JT tautinėms arba etninėms, religinėms arba kalbinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Kotonu partnerystės susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi albinizmas yra įgimtas sutrikimas, dėl kurio visame pasaulyje kenčia maždaug vienas iš 20 000 žmonių; kadangi šis rodiklis kur kas didesnis Užsachario šalyse, o Tanzanijoje, Malavyje ir Burundyje asmenų, kuriems būdingas albinizmas, koncentracija viena didžiausių;

B.  kadangi asmenys, kuriems būdingas albinizmas, susiduria su kai kuriomis ekstremaliausiomis persekiojimo ir žmogaus teisių pažeidimo formomis, pradedant visuomenėje paplitusia diskriminacija, žodiniais užgauliojimais ir neleidimu naudotis viešosiomis paslaugomis ir baigiant žudymu, grobimu, prievartavimu ir luošinimu; kadangi vien 2015 m. žmogaus teisių stebėtojai pranešė apie 448 išpuolius prieš albinosus 25-iose Afrikos šalyse; kadangi greičiausiai pateikti mažesni nei yra iš tikrųjų duomenys, nes valdžios institucijos tokių nusikaltimų sistemingai nestebi ir neregistruoja arba stokoja pajėgumų ir išteklių išsamiems tyrimams atlikti;

C.  kadangi didžiausią grėsmę asmenims, kuriems būdingas albinizmas, Afrikoje kelia paplitę prietarai ir klaidinančios tikėjimo jų būklės galimybėmis sistemos, įskaitant mitą, kad albinosai turi magiškų galių, taigi nusikalstamos gaujos ir prekiautojai žmonėmis juos reguliariai žudo dėl kūno dalių, kaip tikima, nešančių sėkmę, sveikatą ir turtą; kadangi ne vienoje šalyje asmenų, kuriems būdingas albinizmas, kapai buvo iškasti, o kūno dalys ar kaulai – pavogti;

D.  kadangi Malavyje, kur albinizmas būdingas maždaug 10 000 žmonių, policija nuo 2014 m. lapkričio mėn. yra pranešusi apie 69 užpuolimus, iš kurių 18 buvo žmogžudystės; kadangi 2016 m. balandžio mėn. nužudžius keturis asmenis, įskaitant dvejų metų amžiaus mažylį, valdžios institucijos albinosus paskelbė nykstančia rūšimi;

E.  kadangi Malavio Prezidentas Peter Mutharika viešai pasmerkė seriją pastarojo meto išpuolių;

F.  kadangi apie išpuolius prieš asmenis, kuriems būdingas albinizmas, pranešama ne tik Malavyje, bet ir keliose kitose Rytų Afrikos šalyse, pirmiausia Tanzanijoje, Burundyje, Kenijoje ir Mozambike;

G.  kadangi moterys ir vaikai, kuriems būdingas albinizmas, ypač rizikuoja tapti socialiai atskirtais; kadangi moterys albinosės dažnai tampa seksualinės prievartos taikiniais, nes daugelis tiki, kad lytinis aktas su albinose gali išgyti ŽIV / AIDS, ir kadangi albinosus kūdikius pagimdžiusios moterys atstumiamos ir diskriminuojamos darbe; kadangi didelę ritualinių išpuolių aukų dalį sudaro vaikai ir jiems gresia didelė grėsmė būti paliktiems; kadangi išpuolių baimė lėmė tai, kad mokyklinio amžiaus vaikai negali naudotis teise į mokslą;

H.  kadangi Tanzanijos vyriausybė, siekdama kovoti su raganavimu šalyje, ėmėsi rimtų ir apčiuopiamų veiksmų, įskaitant tradicinių gydytojų licencijų sustabdymą ir daugybės raganių suėmimą; kadangi 2008 m. Tanzanijos prezidentas paskyrė pirmą parlamento narį, kuriam būdingas albinizmas, o 2015 m. gruodžio mėn. – pirmą ministro pavaduotoją albinosą;

I.  kadangi, nepaisant didėjančio tarptautinio dėmesio ir naujų teisės aktų priėmimo susijusiose šalyse, persekiojimo ir nuteisimo atvejų skaičius tebėra labai mažas, o už daugelyje Afrikos šalių toliau vykdomus nusikaltimus ir kankinimus visiškai nebaudžiama;

J.  kadangi 2016 m. kovo 1 d. Pietų Malavyje įniršusi minia nulinčiavo ir padegė septynis tariamus albinosų medžiotojus; kadangi Malavio policijos generalinis inspektorius įsakė savo pareigūnams nušauti bet kurį asmenį, pagautą grobiant albinosą;

K.  kadangi asmenų, kuriems būdingas albinizmas, diskriminacija, persekiojimas ir stigmatizacija privertė šimtus bėgti ir ieškoti užuovėjos laikinose prieglaudose; kadangi dėl šios padėties asmenys, kuriems būdingas albinizmas, patiria dar didesnį nesaugumą ir netikrumą, nes ribojamos jų galimybės naudotis tokiomis pagrindinėmis paslaugomis, kaip sveikatos priežiūra ir švietimas, jų galimybės įsidarbinti ir dalyvauti visuomenės gyvenime;

L.  kadangi ši diskriminacija gali sukelti viso gyvenimo traumą, taip pat psichologines ir socialines problemas bei tapti nerimo ir baimės albinosų bendruomenėje priežastimi; kadangi paprastai asmenims, kuriems būdingas albinizmas, sunkiau gauti tinkamas medicininės priežiūros paslaugas, įskaitant prevencinius vaistus nuo odos vėžio;

M.  kadangi 2015 m. kovo mėn. JT paskyrė savo pirmąjį nepriklausomą ekspertą asmenų, kuriems būdingas albinizmas, žmogaus teisių klausimais ir birželio 13 dieną paskelbė Tarptautine informavimo apie albinizmą diena;

N.  kadangi 2016 m. birželio mėn. JT globojo pirmąjį istorijoje regioninį Veiksmų dėl albinizmo Afrikoje forumą, kuriame buvo parengtas konkrečių, paprastų ir veiksmingų kovos su asmenų, kuriems būdingas albinizmas, žmogaus teisių pažeidimais priemonių planas;

O.  kadangi ES rengė viešas paramos kampanijas, kad išsamiau informuotų šiuo klausimu, ir rėmė pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą bei vietos valdžios institucijų pajėgumų ugdymo pastangas kovojant su asmenų, kuriems būdingas albinizmas, žudymu;

1.  primena, kad asmenys, kuriems būdingas albinizmas, turi teisę gyventi kaip ir visi kiti – visiškai nieko nebijodami – kaip pažymima 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 2 ir 3 straipsniuose;

2.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl nenutrūkstamos ir paplitusios diskriminacijos bei persekiojimo, su kuriais Afrikoje susiduria albinosai, ypač atsižvelgdamas į pastaruoju metu Malavyje paaštrėjusį smurtą; griežtai smerkia visus žudymus, grobimus, luošinimą ir kitokį nežmonišką ir žeminamą elgesį, kurį tenka patirti albinosams, ir užjaučia aukų šeimas bei su jomis solidarizuojasi; taip pat smerkia bet kokį spekuliavimą asmenų, kuriems būdingas albinizmas, kūno dalimis;

3.  apgailestauja dėl šiuos įvykius supančios tylos ir neveiklumo; primena, kad svarbiausia valstybės pareiga yra saugoti savo piliečius, įskaitant pažeidžiamas jų grupes, ir ragina Malavio vyriausybę bei visų susijusių šalių valdžios institucijas imtis visų priemonių, kurios būtinos visų formų smurtui prieš albinosus ir jų diskriminacijai panaikinti, taip pat apsaugoti jų ir jų šeimos narių orumą, žmogaus teises ir gerovę;

4.  ragina Malavio valdžios institucijas užkirsti kelią nebaudžiamumui ir skubiai kreiptis dėl tarptautinės paramos nešališkam ir veiksmingam visų žinomų išpuolių prieš albinosus tyrimui atlikti, kad kaltieji stotų prieš teisingumą ir atsakytų už savo veiksmus;

5.  teigiamai vertina Prezidento P. Mutharika pareiškimą, kuriame smerkiami išpuoliai, o saugumo tarnybos raginamos užtikrinti maksimalią asmenų, kuriems būdingas albinizmas, apsaugą; tačiau įspėja susilaikyti nuo bet kokios eskalacijos ir primena, kad į šiuo metu įsigalėjusią asmenų, kuriems būdingas albinizmas, diskriminaciją negali būti atsakoma neapykanta ir smurtu; ypač smerkia bet kokius žmonių mėginimus patiems vykdyti teisingumą;

6.  ragina Malavio vyriausybę veiksmingiau užtikrinti medicininius, psichologinius ir socialinius asmenų, kuriems būdingas albinizmas, poreikius suteikiant jiems vienodą prieigą prie sveikatos priežiūros ir švietimo – tai būtų dalis įtraukties politikos;

7.  teigiamai vertina 2015 m. kovo mėn. Malavio nacionalinio atsako planą, kuriuo siekiama skatinti informavimą, didinti vidaus saugumą ir gerinti žmogaus teisių padėties stebėseną, administruoti teisingumą ir teisės aktus bei įgalėti asmenis, kuriems būdingas albinizmas; ragina Malavio vyriausybę įvykdyti penkių punktų veiksmų planą ir reikalauja šiam projektui skirti didesnius išteklius;

8.  džiaugiasi veiksmais, kurių ėmėsi Tanzanijos vyriausybė, kovodama su asmenų, kuriems būdingas albinizmas, diskriminacija, ir jos sprendimu uždrausti raganių veiklą, taip siekiant sustabdyti asmenų, kuriems būdingas albinizmas, žudymą, kartu pripažįstant, kad atsakomybėn patraukiama per mažai atvejų; ragina Malavio vyriausybę atitinkamai pakeisti dabartinius teisės aktus, kad būtų atsižvelgiama į prieš asmenis, kuriems būdingas albinizmas, daromų nusikaltimų sunkumą;

9.  mano, kad reikėtų daugiau pastangų siekiant kovoti su tokios diskriminacijos ir tokio smurto priežastimis, t. y. vykdant viešas informuotumo didinimo kampanijas; pabrėžia, kad vietos valdžios institucijos ir pilietinės visuomenės organizacijos atlieka esminį vaidmenį skatindamos asmenų, kuriems būdingas albinizmas, teises, informuodamos ir šviesdamos gyventojus, taip pat sklaidydamos mitus ir nuostatas apie albinizmą;

10.  yra susirūpinęs dėl ypatingų iššūkių, su kuriais susiduria albinosai moterys ir vaikai, o dėl šių iššūkių jie dažniau patiria skurdą, nesaugumą ir izoliaciją; primygtinai ragina visiems nukentėjusiesiems užtikrinti prieigą prie deramos medicininės ir psichologinės priežiūros, taip pat ragina priimti tinkamas politikos priemones, skirtas šių asmenų reintegracijai į jų bendruomenes palengvinti;

11.  ragina susijusių šalių valdžios institucijas, bendradarbiaujant su jų tarptautiniais ir regioniniais partneriais, įsipareigoti imtis visų reikalingų priemonių, kuriomis būtų užkertamas kelias neteisėtai prekybai albinosų kūno dalimis ir kovojama su tokia prekyba, iš naujo išnagrinėti įtarimus dėl kapų plėšimų, susekti ir nustatyti tokių kūno dalių paklausos šaltinius ir atsakomybėn patraukti albinosų medžiotojus;

12.  mano, kad reikėtų rengti specialius mokymus prokurorams, tyrėjams ir policijos pareigūnams, o šiais mokymais turėtų būti siekiama suteikti šiems asmenims reikalingų žinių dirbti bylose, susijusiose su asmenimis, kuriems būdingas albinizmas;

13.  pabrėžia, kad iš esmės trūkstant suvokimo ir sveikatos informacijos apie albinizmą ryškėja tendencija bloginti asmenų, kuriems būdingas albinizmas, sveikatos sąlygas; pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog šie asmenys turėtų galimybę naudotis sveikatos priežiūra, ypač kaimo ir atokiose teritorijose; mano, kad sveikatos priežiūros srityje dirbantiems asmenims reikėtų rengti specialius mokymus apie albinizmą;

14.  ragina pagerinti mokytojų ir mokyklų administracijų darbuotojų mokymą albinizmo tema, taip pat ragina Malavio valdžios institucijas asmenims, kuriems būdingas albinizmas, suteikti palankesnę prieigą prie švietimo sistemos;

15.  džiaugiasi, kad JT Žmogaus teisių taryba 2015 m. nustatė nepriklausomo eksperto poziciją dėl albinosų naudojimosi žmogaus teisėmis, taip pat tuo, kad ji vėliau Afrikoje, Dar El Salaam įsteigė pirmą regioninį veiksmams dėl albinizmo skirtą forumą, vykusį 2016 m. birželio 17–19 d.;

16.  ragina ES ir valstybes nares toliau palaikyti ryšius su susijusiomis šalimis, taip siekiant iš tiesų remti jų pastangas priimti politikos priemones, kuriomis atsižvelgiama į specialius albinosų poreikius ir teises, vadovaujantis nediskriminavimo ir socialinės įtraukties principais, suteikiant reikalingą finansinę ir techninę pagalbą;

17.  ragina visas susijusias valstybes dalytis geriausia patirtimi, sukaupta albinosų teisių apsaugos ir skatinimo srityje;

18.  ragina ES atidžiai stebėti asmenų, kuriems būdingas albinizmas, žmogaus teisių padėtį Afrikoje, ypač reguliariai teikiant ataskaitas ir imantis veiksmų delegacijoms, taip pat toliau skatinti iš esmės pagerinti šių asmenų apsaugą ir socialinę integraciją;

19.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Malavio ir Tanzanijos vyriausybėms ir parlamentams, Afrikos Sąjungai ir Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

(1) OL C 295 E, 2009 12 4, p. 94.


Bahreinas
PDF 261kWORD 85k
2016 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Bahreino (2016/2808(RSP))
P8_TA(2016)0315RC-B8-0900/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Bahreino, visų pirma į 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl Bahreino, ypač Nabeelio Rajabo(1) atvejo ir 2016 m. vasario 4 d. rezoliuciją „Bahreinas: Mohammedo Ramadano atvejis“(2),

–  atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2016 m. liepos 5 d. pareiškimą dėl pastarojo meto įvykių Bahreine,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl mirties bausmės, kovos su kankinimu, saviraiškos laisvės ir JT žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 31 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Fredericos Mogherini atstovo spaudai pareiškimą dėl Bahreino partijos „al-Wefaq“ generalinio sekretoriaus Ali Salmano nuteisimo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 1 d. JT specialiojo pranešėjo nuomonės ir saviraiškos laisvės skatinimo ir apsaugos klausimais Davido Kaye pareiškimą dėl opozicijos lyderio šeicho Ali Salmano nuteisimo, 2016 m. birželio 16 d. JT generalinio sekretoriaus atstovo spaudai pareiškimą ir 2016 m. birželio 21 d. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pareiškimą, abu dėl Bahreino,

–  atsižvelgdamas į ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių srityje, kuriais siekiama žmogaus teisių apsaugą ir stebėseną padaryti visų ES politikos sričių pagrindu,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. vasario mėn. priimtą Bahreino Konstituciją, ypač jos 3 skyrių, į Bahreino baudžiamojo kodekso 364 straipsnį ir 1963 m. Bahreino Pilietybės įstatymą,

–  atsižvelgdamas į Bahreino nepriklausomos tyrimo komisijos 2011 m. lapkričio mėn. ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, Vaiko teisių konvenciją ir Arabų žmogaus teisių chartiją, prie kurių yra prisijungęs Bahreinas,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač į jos 15 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Bahreinas yra svarbus Europos Sąjungos partneris Persijos įlankoje, be kita ko, politinių ir ekonominių ryšių, energetikos ir saugumo srityse; kadangi abi šalys suinteresuotos gilinti partnerystę, kad būtų geriau reaguojama į ateities iššūkius;

B.  kadangi per pastaruosius mėnesius Bahreino vyriausybė sustiprino savo represijų ir žmogaus teisių gynėjų ir politinės opozicijos atstovų persekiojimo kampaniją; kadangi žodžio ir susirinkimų laisvės yra būtini demokratinės ir pliuralistinės visuomenės ramsčiai; kadangi 2002 m. priimtoje Bahreino Konstitucijoje įtvirtintos pagrindinės laisvės, tarp jų žodžio ir susirinkimų laisvės;

C.  kadangi 2016 m. birželio 13 d. policija dar kartą sulaikė žymų žmogaus teisių gynėją Nabeelį Rajabą, kaltindama jį „skleidžiant neteisingus gandus karo metu“ ir „įžeidinėjant valdžios institucijas“ dėl 2015 m. „Twitter“ puslapyje jo paskelbtų įrašų – visus kaltinimus sudėjus bausmė galėtų siekti iki 13 metų; kadangi Nabeel Rajab nuo 2012 m. ir 2014 m. atliko dvejų metų laisvės atėmimo bausmę dėl to, kad naudojosi teise į saviraišką ir susirinkimų laisvę, ir kadangi JT darbo grupė nesankcionuoto sulaikymo klausimais 2013 m. nustatė, kad jis buvo sulaikytas nesankcionuotai;

D.  kadangi po15 dienų kalinimo vienutėje Nabeel Rajab patyrė prastas kalinimo sąlygas, dėl kurių pablogėjo jo sveikata, ir 2016 m. birželio 27 d. jis buvo perkeltas į ligoninę; kadangi 2016 m. birželio 29 d., nepaisant nuolatinių sveikatos problemų, jis buvo perkeltas atgal į kalėjimą;

E.  kadangi Bahreino vyriausybė privertė Zainab Al-Khawają išvykti į tremtį, grasindama ją dar kartą suimti ir sulaikyti neribotam laikui, ir nustatė draudimą keliauti žmogaus teisių aktyvistų grupei, ketinusiai vykti į JT Žmogaus teisių tarybą Ženevoje;

F.  kadangi Mohammedui Ramadanui ir Ali Mossai vis dar gresia neišvengiamas mirties bausmės įvykdymas;

G.  kadangi Bahreino valdžios institucijos pilietybės atėmimą ir toliau naudoja kaip politinių represijų, kurių kulminacija tapo neseniai įvykdytas pilietybės atėmimas iš dvasininko ajatolos šeicho Isos Qassimo, priemonę; kadangi Bahreino valdžios institucijos pilietybę atėmė iš daugiau nei 300 asmenų, įskaitant žmogaus teisių gynėjus, politikus, žurnalistus ir aukšto rango religinių veikėju, dėl ko dauguma jų tapo asmenimis be pilietybės, taip pažeisdama Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 15 straipsnį;

H.  kadangi 2016 m. birželio 14 d. Bahreino valdžios institucijos sustabdė didžiausios Karalystėje frakcijos, „al-Wefaq“ nacionalinės islamo bendruomenės, veiklą, įšaldė jos turtą, perėmė jos buveines ir pateikė teismui prašymą skubos tvarka nutraukti šios politinės bendruomenės veiklą 2016 m. liepos mėn.;

I.  kadangi šeichas Ali Salman, opozicinės „al-Wefaq“ frakcijos vadovas, nuo 2015 m. liepos mėn. buvo įkalintas be teisingo bylos nagrinėjimo ir jam skirta bausmė apeliaciniame teisme 2016 m. gegužės mėn. netgi buvo padidinta nuo ketverių iki devynerių metų; kadangi nepakankama kaltinamojo teisių apsauga tiesiogiai pažeidžia Bahreino nacionalinę konstituciją ir tarptautinę teisę; kadangi 2015 m. rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų darbo grupės nesankcionuoto sulaikymo klausimais nustatė, jog jo sulaikymas buvo nesankcionuotas;

1.  reiškia didelį susirūpinimą dėl vykdomos represijų kampanijos, nukreiptos prieš žmogaus teisių gynėjus, politinę opoziciją ir pilietinę visuomenę, taip pat dėl pagrindinių demokratinių teisių, t. y. saviraiškos, asociacijų ir susirinkimų laisvių, politinio pliuralizmo ir įstatymo viršenybės principo Bahreine apribojimo; ragina nutraukti visus smurto veiksmus, persekiojimą ir bauginimą, įskaitant teismų lygmeniu, žmogaus teisių gynėjų, politinės opozicijos atstovų, taikių protestuotojų ir pilietinės visuomenės veikėjų cenzūrą, kurią vykdo valdžios institucijos, saugumo pajėgos ir tarnybos;

2.  gerbia Bahreino suverenumą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą ir ragina tęsti dialogą tarp Bahreino vyriausybės, Europos Sąjungos ir jos valstybių narių;

3.  ragina nedelsiant ir nenustatant jokių sąlygų paleisti Nabeelį Rajabą ir kitus žmogaus teisių gynėjus, kalinamus dėl kaltinimų naudojantis saviraiškos, susirinkimų ir asociacijų laisvėmis, ir ragina panaikinti visus kaltinimus šiems asmenims; ragina valdžios institucijas užtikrinti fizinę ir psichinę Nabeelio Rajabo neliečiamybę ir suteikti jam visą reikalingą medicininį gydymą;

4.  smerkia tai, kad žmogaus teisių aktyvistų delegacijai, vykstančiai į 32-ąją JT Žmogaus teisių tarybos sesiją Ženevoje, buvo nustatyti draudimai keliauti, ir ragina vyriausybę panaikinti šiuos draudimus; pabrėžia, kad nepriimtina, jog pilietinės visuomenės atstovams ir žiniasklaidai neleidžiama dalyvauti tarptautinių subjektų veikloje, ir primygtinai reikalauja Bahreino valdžios institucijų gerbti Bahreino pilietinės visuomenės atstovų pagrindines žmogaus ir politines teises;

5.  primena Bahreino vyriausybei jos pareigą užtikrinti visų piliečių saugumą ir saugą, nepriklausomai nuo jų politinių pažiūrų, priklausymo partijai ar konfesijai; mano, kad ilgalaikį stabilumą ir saugumą Bahreine galima užtikrinti tik sukuriant tikrai pliuralistinę visuomenę, kurioje gerbiama įvairovė, ir šiuo atveju ragina paleisti šeichą Ali Salmaną ir kitus aktyvistus, šiuo metu savavališkai kalinamus Bahreino kalėjimuose;

6.  mano, kad privaloma leisti laisvai reikšti pagrįstus ir taikius skundus; susirūpinęs pažymi, kad Bahreino vyriausybė slopina teisėtą politinę opoziciją, be kita ko, pratęsdama bausmę šeichui Ali Salmanui, sustabdydama „Al-Wefaq“ nacionalinės islamo bendruomenės veiklą ir įšaldydama jos turtą; ragina visiems Bahreino piliečiams suteikti daugiau pagrindinių laisvių; primygtinai ragina nedelsiant liautis slopinti skirtingas politines nuomones šalyje ir liautis taikyti represijas prieš atitinkamą nuomonę reiškiančius asmenis, nepaisant jų politinės ar religinės priklausomybės;

7.  pareiškia, kad yra itin susirūpinęs dėl netinkamo kovos su terorizmu teisės aktų naudojimo Bahreine ir ypač dėl pilietybės atėmimo, naudojant politinį spaudimą ir bausmes; primygtinai ragina Bahreino valdžios institucijas atšaukti sprendimą denatūralizuoti ajatolą šeichą Isą Qassimą, pakeisti šalies pilietybės įstatymą ir grąžinti Bahreino pilietybę tiems asmenims, iš kurių ji buvo neteisingai atimta, kad būtų laikomasi atitinkamos srities tarptautinių standartų ir tarptautinės teisės;

8.  ragina Bahreino valdžios institucijas užtikrinti visapusišką 2002 m. Konstitucijos įgyvendinimą ir gerbti joje garantuotas žmogaus teises ir pagrindines laisves, taip pat laikytis Bahreino ratifikuotų tarptautinių žmogaus teisių normų ir tarptautinių dokumentų; ypač ragina iš tiesų įgyvendinti Bahreino nepriklausomos tyrimo komisijos, Visuotinio periodinio vertinimo organo ir nacionalinės žmogaus teisių institucijos priimtas rekomendacijas, taip siekiant sudaryti sąlygas pagerinti žmogaus teisių padėtį;

9.  primena Bahreino valdžios institucijoms, kad pagal Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą 15 straipsnį kaip įrodymą teismo byloje draudžiama naudoti bet kokį pareiškimą, išgautą kankinant; ragina Bahreino valdžios institucijas ratifikuoti Konvencijos prieš kankinimą fakultatyvųjį protokolą;

10.  džiaugiasi, kad Bahreinas dalyvauja tarptautinės koalicijos prieš „Da'esh“ veikloje;

11.  yra susirūpinęs dėl Bahreine grąžintos mirties bausmės ir ragina vėl nustatyti mirties bausmės moratoriumą;

12.  džiaugiasi priemonėmis, kuriomis siekiama apsaugoti darbuotojus ir kurios nustatytos 2012 m. Bahreino darbo įstatymu, ir tiki, kad jos gali būti pavyzdžiu, kuriuo seks kitos Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalys;

13.  giria Bahreiną už tai, kad jame iš esmės gerbiama piliečių ir užsieniečių gyventojų teisė praktikuoti savo religiją; ragina Bahreino valdžios institucijas elgtis pagal šalies Konstituciją, kurioje įtvirtinta nuostata dėl diskriminacijos religiniu pagrindu nebuvimo piliečių teisių srityje, ir sustabdyti diskriminaciją prieš šiitus;

14.  atkreipia dėmesį į Bahreino vyriausybės dedamas pastangas reformuoti šalies baudžiamąjį kodeksą ir teisines procedūras ir ragina tęsti šį procesą; primygtinai ragina Bahreino vyriausybę laikytis tarptautinių standartų, susijusių su teise į teisingą bylos nagrinėjimą; pabrėžia, kad Bahreinui teikiama parama, ypač teismų sistemos srityje, yra svarbi siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi tarptautinių žmogaus teisių standartų; ragina sustiprinti ES ir Bahreino dialogą žmogaus teisių klausimu;

15.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnybą ir valstybes nares nesiliauti kreipus dėmesį į susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su išpuoliais prieš žodžio, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę Bahreine ir kitose Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalyse, tiek dvišalių santykių lygmeniu, tiek pasitelkiant daugiašales platformas, pvz., būsimą ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalių ministrų susitikimą 2016 m. liepos 18–19 d.;

16.  smerkia susitarimus dėl prekybos ginklais ir technologijų, naudojamų žmogaus teisių pažeidimams; ragina uždrausti ašarinių dujų ir riaušių malšinimo įrangos eksportą iki to laiko, kol bus atlikti tyrimai dėl netinkamo jų naudojimo ir kol bus nustatyti kaltininkai ir perduoti teismams;

17.  primygtinai skatina įsteigti ES ir Bahreino darbo grupę žmogaus teisių klausimais, tačiau pažymi, kad ES ir Bahreino dialogas žmogaus teisių klausimais nepakeis gilaus vyriausybės, opozicijos ir pilietinės visuomenės dialogo pačiame Bahreine;

18.  ragina Bahreino vyriausybę bendradarbiauti su JT specialiaisiais pranešėjais (visų pirma specialiaisiais pranešėjais kankinimo, susirinkimų laisvės, teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo ir žmogaus teisių gynėjų klausimais) ir jiems išduoti nuolatinį kvietimą;

19.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Bahreino Karalystės vyriausybei ir parlamentui ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybėms.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0279.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0044.


Mianmaras, ypač rohinjų padėtis
PDF 266kWORD 90k
2016 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Mianmaro, ypač dėl rohinjų padėties (2016/2809(RSP))
P8_TA(2016)0316RC-B8-0910/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Mianmaro / Birmos ir rohinjų, ypač į 2012 m. balandžio 20 d.(1), 2012 m. rugsėjo 13 d.(2), 2012 m. lapkričio 22 d.(3), 2013 m. birželio 13 d.(4) ir 2015 m. gegužės 21 d.(5) rezoliucijas, ir į 2013 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl galimybės Mianmarui / Birmai naudotis bendraisiais lengvatiniais muitų tarifais atnaujinimo(6);

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 20 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro ataskaitą dėl musulmonų rohinjų ir kitų mažumų žmogaus teisių padėties Mianmare,

–  atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių tarybos 2016 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Mianmare ir 2015 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl musulmonų rohinjų ir kitų mažumų žmogaus teisių padėties Mianmare,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 1 d. Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos bei Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „ES strategijos dėl Mianmaro / Birmos aspektai. Specialioji partnerystė siekiant demokratijos, taikos ir klestėjimo“ (JOIN(2016)0024),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 20 d. Tarybos išvadas dėl ES strategijos dėl Mianmaro / Birmos,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į ES žmogaus teisių gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 18 d. Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą pareiškimą „ES ir ASEAN: strateginiu tikslu grindžiama partnerystė“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio mėn. paskelbtą Poveikio tvarumui vertinimą, kuriuo siekiama paremti Europos Sąjungos ir Mianmaro Sąjungos Respublikos investicijų apsaugos susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 10 d. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 1951 m. JT konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir į jos 1967 m. protokolą,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. Birmos / Mianmaro teisės į taikius susirinkimus ir taikių demonstracijų įstatymą ir 2014 m. jo pataisas, taip pat į naują 2016 m. gegužės 31 d. taikių susirinkimų ir taikių demonstracijų įstatymą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio mėn. Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) parlamentarų organizacijos „Asean Parlamentarians for Human Rights“ pranešimą „Rohinjų krizė ir žiaurumų grėsmė Mianmare. Iššūkis ir raginimas ASEAN imtis veiksmų“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Mianmaras ėmėsi svarbių veiksmų, siekdamas reformuoti savo ekonomiką ir politinę sistemą, ir kadangi nuo 2011 m. inicijuotos labai įvairios reformos;

B.  kadangi 2015 m. lapkričio 9 d. Nacionalinė demokratijos lyga (NLD), vadovaujama Nobelio taikos premijos ir Sacharovo premijos laureatės Aung San Suu Kyi, laimėjo rinkimus didele persvara ir kadangi Htin Kyaw tapo pirmuoju per 50 metų civiliu prezidentu; kadangi dėl kariškių parengtos 2008 m. konstitucijos Aung San Suu Kyi, nepaisant asmeninio populiarumo, neleista kandidatuoti į prezidentus, tačiau ji šiuo metu faktiškai vadovauja valstybei kaip valstybės tarėja;

C.  kadangi rohinjai yra etninė-religinė musulmonų mažuma, dešimtmečius kenčianti nuo brutalios priespaudos, sistemingo persekiojimo, segregacijos, atskirties, diskriminacijos ir kitų sunkių žmogaus teisių pažeidimų;

D.  kadangi rohinjai sudaro didžiausią Mianmare gyvenančių musulmonų procentinę dalį ir dauguma jų gyvena Rachinų valstijoje;

E.  kadangi maždaug milijonas rohinjų yra labiausiai pasaulyje persekiojama mažuma ir kadangi pagal 1982 m. Birmos pilietybės įstatymą jie oficialiai yra be pilietybės; kadangi Mianmaro valdžia ir kaimyninės šalys rohinjų nepageidauja, nors kai kurios valstybės yra priėmusios didelį skaičių pabėgėlių; kadangi dėl tebevykstančių susirėmimų Rachinų valstijoje tęsiasi žmonių kančios ir pakertamas pasitikėjimas taikos procesu;

F.  kadangi JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Zeid Ra’ad Al Hussein 2016 m. birželio 20 d. ataskaitoje aprašė tebedaromus sunkius rohinjų žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant neteisėtą pilietybės atėmimą, dėl kurio jie yra tapę asmenimis be pilietybės, didelius judėjimo laisvės apribojimus, grėsmę gyvybei ir saugumui, teisių į sveikatos priežiūrą ir mokslą nesuteikimą, priverstinį darbą, seksualinę prievartą ir jų politinių teisių ribojimą, kurie „gali būti prilyginti nusikaltimams žmoniškumui“; kadangi Zeid Ra’ad Al Hussein nurodė, kad rohinjams neleidžiama vykdyti nemažai profesinių veiklų ir kad jiems reikia gauti specialius dokumentus, kad galėtų patekti į ligoninę, dėl to gimdyvės priimamos pavėluotai ir yra dėl to žuvusių kūdikių ir motinų;

G.  kadangi, pasak organizacijos „Asean Parlamentarians for Human Rights“, pastaraisiais metais apie 120 000 rohinjų tebegyvena daugiau kaip 80-yje priverstinių vidaus migrantų stovyklų Rachinų valstijoje ir turi nedaug galimybių gauti humanitarinę pagalbą, o daugiau kaip 100 000 kitų rohinjų pabėgo jūra ar sausuma, dažnai prekiautojų žmonėmis rankose, į kitas šalis; kadangi kasmet daug tūkstančių rizikuoja gyvybe, mėgindami pabėgti sausuma ar jūra, ir daug pražūva kelyje;

H.  kadangi naujoji vyriausybė pradėjo veikti esant tokiai padėčiai, kai taikomi įstatymai ir politika, suformuluoti taip, kad iš mažumų būtų atimtos pagrindinės teisės, ir kai nebaudžiamumas už sunkius rohinjų teisių pažeidimus skatina dar didesnį smurtą prieš juos;

I.  kadangi Aung San Suu Kyi per susitikimą su JT specialiąja pranešėja žmogaus teisių padėties Mianmare klausimais Yanghee Lee paskelbė, kad vyriausybė nenaudos žodžio „rohinjai“ (nebetęs karinės diktatūros vykdytos politikos), nes jis laikomas užgauliu, kaip ir žodis „bengalai“, ir kad vietoj jo vyriausybė siūlo naują pavadinimą „Rachinų valstijos musulmonų bendruomenė“; kadangi Arakano nacionalinė partija (ANP), atstovaujanti konservatyviesiems Rachinų budistams, atmetė naująjį pavadinimą ir apkaltino vyriausybę, kad ji netiesiogiai sutinka su tuo, jog rohinjai esą Rachinų valstijos vietiniai gyventojai, o ANP su tuo nesutinka, ir kadangi pastarosiomis dienomis tūkstančiai žmonių išėjo į gatves ir protestavo prieš vyriausybę; kadangi civilinėje vyriausybėje Aung San Suu Kyi užėmė valstybės tarėjos, užsienio reikalų ministrės ir prezidentūros ministrės pareigas;

J.  kadangi Mianmare jau vyksta politinė pertvarka, tačiau realiai jame vis dar labai įsitvirtinę kariškiai ir kai kurie ministerijų, teisėjų ir parlamentarų postai rezervuoti kariškių paskirtiems asmenims; kadangi valdžios sluoksnių korupcija vis dar vertinama kaip labai didelė;

K.  kadangi Mianmaro teisėje vis dar yra rimtų problemų – nemažai pagrindinių teisės aktų pažeidžia tarptautines žmogaus teisių konvencijas, įskaitant Baudžiamąjį kodeksą, taikių susirinkimų ir taikių demonstracijų įstatymą, telekomunikacijų įstatymą, žiniasklaidos priemonių įstatymą ir keturis rasės ir religijos apsaugos aktus;

L.  kadangi per pastarąjį smurto protrūkį prieš Mianmaro musulmonų bendruomenę per mažiau kaip savaitę buvo sudegintos dvi mečetės;

M.  kadangi keletas radikalių Mianmaro budistų grupių prieš rohinjų mažumą (ir Rachinų valstijoje, ir už jos ribų) naudoja smurtą, skleidžia agresyvią ir diskriminacinę propagandą ir imasi kitokių veiksmų;

N.  kadangi pastaraisiais metais buvo paleista daug politinių kalinių, tačiau daugybė žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų, vyriausybės ir karinio režimo kritikų ir kitų asmenų buvo suimta pateikus aptakius, neaiškiai suformuluotus kaltinimus, kai jie taikiai naudojosi demokratinėmis teisėmis;

O.  kadangi Mianmaras aiškiai dėjo pastangas paspartinti taikos procesą, drauge ruošdamasis nacionalinei taikos konferencijai (21-ojo amžiaus Panglongo konferencijai); kadangi itin svarbu nacionaliniu mastu išlaikyti ugnies nutraukimą ir įtraukti visas etnines ginkluotas grupes, kad šalyje būtų galima užtikrinti taiką, gerovę ir vienybę;

1.  palankiai vertina patikimus, konkurencinius 2015 m. lapkričio mėn. rinkimus ir taikų valdžios perdavimą šalies pirmam nekariniam prezidentui nuo 1962 m.;

2.  palankiai vertina 2016 m. birželio 20 d. Tarybos išvadas dėl ES Mianmaro strategijos; pabrėžia, kad ES yra strategiškai suinteresuota stiprinti savo santykius su Mianmaru; mano, kad naujoji vyriausybė turi istorinę galimybę įtvirtinti demokratiją ir užtikrinti taiką, nacionalinį susitaikymą ir gerovę;

3.  palankiai vertina Mianmaro vyriausybės sprendimą įvardyti taiką ir nacionalinį susitaikymą kaip svarbiausią prioritetą; pabrėžia, kad kovos turi būti nedelsiant nutrauktos, o ginčus reikia spręsti derybų keliu;

4.  supranta, kad reformoms įvykdyti reikia laiko, bet pabrėžia, kad būtina nedelsiant spręsti sunkią tam tikrų mažumų persekiojimo problemą (ji užfiksuota naujausioje JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro ataskaitoje pavadinimu „Rohinjų musulmonų ir kitų Mianmaro mažumų žmogaus teisių padėtis“), ir ragina vyriausybę įgyvendinti ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, įskaitant rekomendacijas panaikinti diskriminacinius „vietos įstatymus“ Rachinų valstijoje, panaikinti priemones, ribojančias galimybę pasinaudoti būtina skubia medicinos pagalba ir nebetaikyti judėjimo laisvės apribojimų;

5.  primygtinai ragina visų regiono šalių vyriausybes ir atitinkamas valdžios institucijas visapusiškai laikytis negrąžinimo principo ir apsaugoti rohinjus pabėgėlius pagal prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus ir tarptautinius žmogaus teisių standartus;

6.  pakartoja, kad yra labai susirūpinęs dėl sunkios rohinjų pabėgėlių padėties Pietryčių Azijoje ir ragina sutelkti regioninės ir tarptautinės bendruomenės pastangas, kad šiems itin pažeidžiamiems gyventojams būtų suteikta skubi pagalba; reiškia užuojautą šeimoms asmenų, kurie tapo prekiautojų žmonėmis, smurto ir valdžios institucijų kelionės tikslo šalyse nesugebėjimo suteikti apsaugos aukomis;

7.  pabrėžia, kad ES teigiamai vertina Mianmaro vyriausybės pastangas pradėti dirbti siekiant spręsti problemas Rachinų valstijoje, įskaitant problemas dėl rohinjų padėties;

8.  primygtinai tvirtina, kad valdžios institucijos turi skubiai užtikrinti galimybę humanitarinės pagalbos teikėjams, JT, tarptautinėms žmogaus teisių organizacijoms, žurnalistams ir kitiems tarptautiniams stebėtojams laisvai ir netrukdomai patekti į Rachinų valstiją;

9.  ragina Mianmaro vyriausybę vienareikšmiškai pasmerkti bet kokį rasinės ar religinės neapykantos kurstymą, imtis konkrečių veiksmų siekiant nedelsiant nutraukti tokią neapykantą ir įgyvendinti konkrečias priemones ir politiką, kad būtų užkirstas kelias tiesioginei ir netiesioginei rohinjų diskriminacijai ateityje;

10.  pakartoja Europos Vadovų Tarybos raginimą sukurti efektyvias demokratines valdžios institucijas, įskaitant nepriklausomas bei nešališkas teismines institucijas ir tvirtą pilietinę visuomenę, ir skatinti gerą valdymą, siekiant paversti Mianmarą demokratine valstybe, visapusiškai gerbiančia teisinės valstybės principus ir pagrindines laisves;

11.  ragina išrinktą vyriausybę kurti atvirą demokratinę valstybę, kurioje gerbiamos žmogaus teisės ir visiems gyventojams užtikrinama žodžio laisvė, susirinkimų ir judėjimo laisvė ir kurioje nėra jokios formos diskriminacijos;

12.  primygtinai ragina Mianmaro vyriausybę nedelsiant įgyvendinti JT žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT) 31-ojoje sesijoje priimtoje rezoliucijoje pateiktas rekomendacijas dėl žmogaus teisių padėties Mianmare;

13.  ragina Mianmaro vyriausybę apsaugoti rohinjų mažumą nuo bet kokios formos diskriminacijos ir sustabdyti nebaudžiamumą už rohinjų teisių pažeidimus; primena gerokai pavėluotą 2015 m. gegužės 18 d. partijos, NDL, atstovės Aung San Suu Kyi pareiškimą, kad Mianmaro vyriausybė turėtų suteikti pilietybę rohinjų mažumos atstovams; ragina Sacharovo premijos laureatę Aung San Suu Kyi pasinaudoti savo svarbiomis Mianmaro vyriausybėje užimamomis pareigomis siekiant pagerinti rohinjų mažumos padėtį;

14.  ragina Mianmaro vyriausybę reformuoti 1982 m. pilietybės įstatymą ir atkurti pilietybę rohinjų mažumos atstovams; primygtinai ragina Mianmaro vyriausybę ir Rachinų valstijos valdžios institucijas nedelsiant pradėti registruoti visus gimusius vaikus; ragina Mianmaro vyriausybę panaikinti visas diskriminacines nuostatas;

15.  ragina ES ir toliau remti JT ŽTT jai dedant pastangas padėti rohinjų pabėgėliams Pietuose ir Pietryčių Azijos regione;

16.  ragina ES ir jos valstybes nares remti JT ŽTT visuotinį 2014–2024 m. veiksmų planą panaikinti bepilietybės reiškinį;

17.  primygtinai ragina Mianmaro vyriausybę nedelsiant paleisti visus politinius kalinius ir asmenis, kurie buvo sulaikyti remiantis kaltinimais, pažeidžiančiais tarptautinę žmogaus teisių teisę ir normas;

18.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją reaguoti į rohinjų padėtį aukščiausiu politiniu lygiu, bendraujant su Mianmaru ir kitomis ASEAN valstybėmis narėmis;

19.  ragina neskubėti sudaryti planuoto ES ir Mianmaro investicijų susitarimo, nes jis ateityje galėtų kelti grėsmę socialiniu požiūriu darniam Mianmaro vystymuisi, kol praktiškai nėra įmonių socialinę ir aplinkos apsaugos atsakomybę ir įsipareigojimus reglamentuojančių įstatymų, taip pat darbuotojų teises, teises į žemę ir antikorupcines priemones reglamentuojančių įstatymų, ir primygtinai ragina abi puses atsižvelgti į šiuos susirūpinimą keliančius klausimus;

20.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Mianmaro vyriausybei ir parlamentui, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos generaliniam sekretoriui, ASEAN Tarpvyriausybinei žmogaus teisių komisijai, JT specialiajam pranešėjui žmogaus teisių klausimais Mianmare, JT pabėgėlių reikalų vyriausiajam komisarui, JT Žmogaus teisių tarybai ir regiono šalių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 258 E, 2013 9 7, p. 79.
(2) OL C 353 E, 2013 12 3, p. 145.
(3) OL C 419, 2015 12 16, p. 189.
(4) OL C 65, 2016 2 19, p. 157.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0211.
(6) OL C 55, 2016 2 12, p. 112.


Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 71-oji sesija
PDF 381kWORD 137k
2016 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 71-osios sesijos (2016/2020(INI))
P8_TA(2016)0317A8-0146/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl rekomendacijos Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 71-osios sesijos, kurį pateikė Andrey Kovatchev PPE frakcijos vardu (B8-1374/2015),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartį), visų pirma į jos 21, 34 ir 36 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 70-ąją sesiją,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. Tarybos išvadas dėl ES prioritetų 70-ojoje JT Generalinėje Asamblėjoje,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir JT žmogaus teisių konvencijas bei jų fakultatyvinius protokolus,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl Europos Sąjungos dalyvavimo Jungtinių Tautų veikloje(1), pagal kurią valstybės narės prašymu ES suteikiama teisė dalyvauti JT Generalinės Asamblėjos veikloje, žodžiu teikti pasiūlymus ir pataisas, dėl kurių bus balsuojama, ir naudotis atsakymo teise,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 1325 (2000) dėl moterų, taikos ir saugumo(2) 10-ųjų metinių,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. balandžio 18 d. rekomendaciją Tarybai dėl JT principo „atsakomybė užtikrinti apsaugą“ (angl. R2P)(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 2 d. rekomendaciją Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 69-osios sesijos(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją „ES vaidmuo JT. Kaip geriau pasiekti ES užsienio politikos tikslus“(5),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2016 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl ES prioritetų JT ŽTT 2016 m. sesijose(6) ir 2014 m. liepos 17 d. rezoliuciją dėl agresijos nusikaltimo(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl vadinamosios grupuotės ISIS („Da'esh“) vykdomų religinių mažumų sisteminių masinių žudynių(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų padėties ES(9),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiaus susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 13 d. dokumentą „Veiksmų planas siekiant užtikrinti didesnę ES BSGP paramą JT taikos palaikymo misijoms“(10) ir į 2015 m. kovo 23 d. dokumentą „JT ir ES strateginės partnerystės taikos palaikymo ir krizių valdymo srityje stiprinimas. 2015–2018 m. prioritetai“(11),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio mėn. Užsienio karinių ir civilinės gynybos išteklių naudojimo gaires teikiant tarptautinę pagalbą įvykus nelaimei (vadinamosios Oslo gairės),

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1325(2000) ir neseniai priimtą Saugumo Tarybos rezoliuciją 2242(2015) dėl moterų, taikos ir saugumo,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 15 d. JT vertinimo ataskaitą dėl vykdymo užtikrinimo ir taisomosios pagalbos pastangų dėl per taikos palaikymo operacijas Jungtinių Tautų ir susijusių darbuotojų taikos palaikymo operacijose vykdyto seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos,

–  atsižvelgdamas į pirmąją JT ataskaitą dėl atsparumo antibiotikams, kurią 2014 m. balandžio mėn. parengė PSO ir kurioje atsparumas antimikrobinėms medžiagoms vertinamas kaip „didelė grėsmė“ pasaulio visuomenės sveikatai,

–  atsižvelgdamas į neseniai atskleistą informaciją apie Panamoje įsikūrusios advokatų kontoros „Mossack Fonseca“ veiklą ir susijusias glaudesnio tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvas siekiant kovoti su mokesčių slėpimu,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 134 straipsnio 3 dalį ir 113 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A8–0146/2016),

A.  kadangi ES įsipareigojimas užtikrinti veiksmingą daugiašališkumą ir gerą pasaulinį valdymą, kurio branduolys būtų JT, yra neatsiejama ES išorės politikos dalis ir yra pagrįstas įsitikinimu, kad visuotinėmis taisyklėmis ir vertybėmis, kurias būtina gerbti ir jų laikytis, grindžiama daugiašalė sistema geriausiai tinka globalių krizių, iššūkių ir grėsmių klausimams spręsti;

B.  kadangi ES turėtų imtis aktyvaus vaidmens kuriant tokias Jungtines Tautas, kurios galėtų veiksmingai prisidėti prie pasaulinių sprendimų, vystymosi, taikos ir saugumo, žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principu grindžiamos tarptautinės tvarkos;

C.  kadangi ES valstybės narės turi dėti visas pastangas savo veiksmams Jungtinių Tautų sistemos organuose ir organizacijose koordinuoti pagal ES sutarties 34 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus;

D.  kadangi pasaulinė ir regioninė saugumo aplinka sparčiai prastėja, tampa vis sudėtingesnė ir nyksta vidaus ir išorės saugumą skiriančios ribos; kadangi JT ir toliau tenka labai svarbus vaidmuo užtikrinant visuotinį saugumą ir stabilumą;

E.  kadangi dėl pasaulio galių išsidėstymo ir sklaidos pokyčių būtina atidžiai persvarstyti JT sistemoje taikomas veiksmingo daugiašališkumo priemones; kadangi į tokias priemones, taip pat į konfliktų prevencijos ir krizių valdymo procesus, reikia labiau įtraukti visas valstybines ir nevalstybines suinteresuotąsias šalis;

F.  kadangi ES ir jos valstybės narės kartu įneša didžiausią finansinį indėlį į JT sistemą, užtikrindamos maždaug trečdalį įprastinio JT biudžeto, beveik dvi penktąsias JT taikos palaikymo biudžeto ir maždaug pusę visų įnašų į JT fondus ir programas;

G.  kadangi ES imasi veiksmų aplinkos tvarumui užtikrinti, ypač kovos su klimato kaita srityje, skatindama tarptautines priemones ir veiksmus, kuriais siekiama išsaugoti ir pagerinti aplinkos kokybę ir tausų gamtos išteklių valdymą;

H.  kadangi ES yra viena iš labiausiai pasišventusių žmogaus teisių, pagrindinių laisvių, kultūros vertybių ir įvairovės, demokratijos ir teisinės valstybės gynėjų ir skatintojų;

I.  kadangi dėl daugybės ilgalaikių ar naujai atsirandančių problemų, įskaitant smurtinius konfliktus, terorizmą, organizuotą nusikalstamumą, precedento neturinčias migracijos bangas ir klimato kaitą, kurių neįmanoma spręsti nacionaliniu lygmeniu ir į kuriuos reikia reaguoti regioniniu ir pasauliniu lygmeniu, ES saugumo aplinka darosi vis nestabilesnė ir nepastovesnė;

J.  kadangi dėl naujų iššūkių, įskaitant hibridinį ir informacinį karą, kibernetines grėsmes, bioinžineriją, letalines autonomines sistemas, nanotechnologiją, ginklų dydžio sumažinimą ir dvejopo taikymo technologijų paplitimą, reikia plėtoti daugiašalius susitarimus, kuriems JT sistema yra tinkamiausia;

K.  kadangi dėl pastarojo laikotarpio pokyčių masinio naikinimo ginklų ir jų transporto priemonių platinimo srityje tampa vis sunkiau vykdyti ginklų kontrolę ir nusiginklavimą ir mažėja visuotinis saugumas ir stabilumas; kadangi JT sistema tinka skatinti tų pačių pažiūrų partnerių pastangoms sukurti naujos kartos ginklų kontrolės ir nusiginklavimo priemones;

1.  Teikia Tarybai šias rekomendacijas:

Taika ir saugumas

Kova su terorizmu

Ginklų neplatinimas ir nusiginklavimas

Migracija

Žmogaus teisės, demokratija ir teisinė valstybė

Vystymasis

Klimato kaita

Europos Sąjunga ir JT sistemos reforma

   a) aktyviai siekti, kad visos tiesiogiai ar netiesiogiai ginkluotuose konfliktuose dalyvaujančios šalys ir jų organizacijos visiškai laikytųsi tarptautinių įsipareigojimų ir tarptautinės teisės normų ir stengtųsi rasti taikius ir diplomatinius įvairiausių konfliktų sprendimus; raginti tai taikyti ir įsipareigojimui suteikti galimybę gauti humanitarinę pagalbą tiems, kuriems jos reikia;
   b) toliau remti daugiašales pastangas siekiant rasti ilgalaikius politinius ir taikius besitęsiančių konfliktų Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje sprendimus; toliau remti JT Generalinio Sekretoriaus specialiojo pasiuntinio Sirijai, specialiojo įgaliotinio ir JT paramos misijos Libijoje vadovo, JT Generalinio Sekretoriaus specialiojo pasiuntinio Jemenui, JT Artimųjų Rytų taikos proceso specialiojo koordinatoriaus ir JT Generalinio Sekretoriaus specialiojo įgaliotinio Vakarų Sacharai darbą; raginti tarptautinę bendruomenę toliau teikti humanitarinę, finansinę ir politinę pagalbą, siekiant pagerinti humanitarinę padėtį, ir dėti pastangas siekiant nedelsiant nutraukti smurtą; pasmerkti vienašališkus ir nesuderintus veiksmus visose krizės apimtose zonose;
   c) remti derybas Sirijos viduje, vykdomas vadovaujantis JT Saugumo Tarybos rezoliucija 2254 (2015); remti darbą, kurį atlieka Tarptautinės paramos Sirijai grupės sukurtos specialiosios paskirties pajėgos, prižiūrinčios būtinos humanitarinės pagalbos teikimą daugybei sirų apsiausties ir kitose sunkiai pasiekiamose vietovėse, taip pat karo veiksmų nutraukimą, kuris patvirtintas JT Saugumo Tarybos rezoliucija 2268(2016); griežtai pasmerkti plačiai paplitusius žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus Sirijoje ir remti pilietinės visuomenės organizacijų darbą pagrindžiant dokumentais karo nusikaltimų, nusikaltimų žmogiškumui ir kitų žmogaus teisių pažeidimų įrodymus; pabrėžti, kad būtina rasti politinį konflikto sprendimą ir užtikrinti moterų įtraukimą į taikos derybas; raginti visas JT valstybes nares suteikti visus reikiamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius siekiant padėti vietos gyventojams ir pabėgėliams;
   d) užtikrinti, kad JT Generalinė Asamblėja, bendradarbiaudama su ES ir JAV, numatytų visas priemones, skirtas užtikrinti, kad dviejų valstybių sambūviu grindžiamas spendimas, pagal kurį būtų laikomasi 1967 m. nustatytų sienų, Jeruzalė būtų abiejų valstybių sostinė ir viena šalia kitos taikiai bei saugiai egzistuotų Izraelio valstybė su saugiomis ir pripažintomis sienomis ir nepriklausoma, demokratinė, vientisa ir gyvybinga Palestinos valstybė, būtų tvarus ir veiksmingas; veikti atsižvelgiant į 2016 m. sausio 18 d. priimtas Tarybos išvadas dėl Artimųjų Rytų taikos proceso, susijusias su nuolatiniu gyvenviečių plėtimu, kuris yra nuolatinė kliūtis taikai;
   e) pabrėžti, kad reikia koordinuotų humanitarinių veiksmų Jemene vadovaujant JT; raginti visas šalis leisti įvežti ir tiekti skubiai reikalingą maistą, vaistus, kurą ir JT ir tarptautiniais humanitariniais kanalais teikti kitą būtiną pagalbą siekiant, laikantis nešališkumo, neutralumo ir nepriklausomumo principų, patenkinti neatidėliotinus nuo krizės nukentėjusių civilių gyventojų poreikius; ragina paskelbti humanitarines paliaubas tam, kad Jemeno gyventojus kuo skubiau pasiektų gyvybiškai svarbi pagalba; raginti atlikti nešališką ir nepriklausomą visų įtariamų tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, įskaitant naujausius išpuolius prieš humanitarinę infrastruktūrą ir personalą, tyrimą; raginti visas šalis gerbti visų Jemeno piliečių žmogaus teises ir laisves ir pabrėžia, kad svarbu gerinti visų taikos labui ir humanitarinėse misijose šalyje dirbančiųjų, įskaitant pagalbos teikėjus, gydytojus ir žurnalistus, saugumą; skatinti Saudo Arabijos ir Irano draugiškų santykių politiką siekiant sumažinti įtampą regione ir išspręsti konfliktą Jemene ir kitose šalyse;
   f) toliau raginti visapusiškai gerbti tarptautiniu mastu pripažintas Rytų Europos ir Pietų Kaukazo šalių, įskaitant Gruziją, Moldovą ir Ukrainą, sienas ir teritorinį vientisumą, atsižvelgiant į tarptautinės teisės pažeidimus šiose teritorijose, ir jų laisvą ir suverenų pasirinkimą eiti Europos keliu; remti ir intensyvinti diplomatines pastangas siekiant taikiai išspręsti šiuos besitęsiančius ir įšaldytus konfliktus; raginti tarptautinę bendruomenę visapusiškai laikytis neteisėtos Krymo aneksijos nepripažinimo politikos; aktyviai didinti spaudimą Rusijai, kaip nuolatinei JT Saugumo Tarybos narei, siekiant išspręsti konfliktą Ukrainoje;
   g) raginti labiau remti tarptautinės bendruomenės ir regioninių organizacijų pastangas siekiant valdyti saugumo krizes Afrikos žemyne, ypač Somalyje, Sudane, Pietų Sudane, Centrinės Afrikos Respublikoje, Malyje, Nigerijoje, Burundyje ir visame Didžiųjų ežerų regione; raginti JT valstybes nares labiau remti didėjantį Afrikos Sąjungos vaidmenį ir jos tarpininkavimo ir krizių valdymo gebėjimus, kartu siekiant papildomumo su JT Taikos stiprinimo paramos biuro pastangomis; remti AS, RAB ir JT pastangas siekiant užkirsti kelią tolesniam krizės eskalavimui Burundyje ir imtis veiksmų siekiant paskatinti skubų įtraukų ir nuoširdų vyriausybės ir opozicijos dialogą Burundyje; remti nepriklausomo tarptautinio tyrimo, kurį atliekant yra tiriami visi tariami žmogaus teisių pažeidimai ir kuris padeda juos įvykdžiusius asmenis patraukti atsakomybėn ir atiduoti į teismą, vykdymą;
   h) remti nuolatines visapusiškas pastangas stiprinti JT taikos operacijas ir šios organizacijos gebėjimą sureguliuoti konfliktą; ištirti naujas ES ir JT stipresnio bendradarbiavimo perspektyvas ir jį skatinti suteikiant kitą formą jų strateginėms vizijoms saugumo srityje, viena vertus, taikant naują ES visuotinę užsienio ir saugumo politikos strategiją ir, kita vertus, JT persvarstant savo taikos operacijas, taikos kūrimo struktūrą ir moterų, taikos ir saugumo darbotvarkę (Saugumo Tarybos rezoliucija 1325 (2000)), taip pat jų sinergiją; užtikrinti, kad persvarstant JT taikos stiprinimo struktūrą būtų skatinamas principas „atsakomybė užtikrinti apsaugą“ ir moterų vaidmuo kuriant taiką;
   i) pritarti JT Saugumo Tarybos neseniai priimtai rezoliucijai 2242 (2015), kurioje pažymima, kad moterys yra pagrindinė visų pastangų spręsti pasaulinius iššūkius dalis, remti jos įgyvendinimą ir raginti dėti daugiau pastangų siekiant integruoti moterų, taikos ir saugumo darbotvarkę į visus įvairius taikos palaikymo aspektus; pabrėžti, jog svarbu, kad moterys lygiomis teisėmis visapusiškai ir aktyviai dalyvautų konfliktų prevencijos ir jų sprendimo, taip pat taikos derybų ir taikos kūrimo procese; užtikrinti, kad karo metu išžagintoms moterims būtų teikiama visa būtina saugi medicinos pagalba;
   j) propaguoti prevencijos kultūrą JT sistemoje, siekiant pagerinti jos gebėjimą greičiau reaguoti į prasidedančias krizes ir galimas grėsmes taikai ir saugumui, ypač taikant veiksmingesnę prevencinę diplomatiją ir pasitikėjimo stiprinimo bei tarpininkavimo pastangas; stengtis gerinti išankstinio perspėjimo sistemas ir išankstinį pranešimą, taip pat JT, ES ir kitų regioninių ir subregioninių organizacijų, kurios atlieka vis svarbesnį vaidmenį tarptautinės taikos ir saugumo srityje, konsultavimosi dėl krizių tvarką siekiant geriau koordinuoti jų vykdomą krizių valdymą ir išvengti nereikalingo dubliavimo; bendradarbiauti su JT stiprinant regioninių ir subregioninių organizacijų vaidmenį ir gebėjimus taikos palaikymo, konfliktų prevencijos, civilinių ir karinių krizių valdymo bei konfliktų sprendimo srityse;
   k) didinti valstybių narių paramą JT taikos palaikymo ir taikos kūrimo operacijoms, kurios apima žmogaus teisių komponentą ir aiškias pasitraukimo strategijas, ypač teikiant personalą ir įrangą, ir stiprinti ES tarpininkavimo vaidmenį šiuo aspektu; toliau plėtoti ES bendros saugumo ir gynybos politikos taikymo procedūras remiant JT operacijas, įskaitant ES kovinių grupių dislokavimą ar gebėjimų stiprinimą ir saugumo sektoriaus reformų iniciatyvas, kartu skiriant pakankamai dėmesio tokiems klausimams kaip žmogaus teisės, tvarus vystymasis ir masinės migracijos priežastys;
   l) skatinti plačią žmogaus saugumo apibrėžtį, priartinant ją prie lyčių lygybės ir žmogaus teisių, ir atsakomybės užtikrinti apsaugą (angl. R2P) principą ir toliau remti pastangas skatinti praktinį atsakomybės užtikrinti apsaugą principo įgyvendinimą; remti JT joms toliau atliekant esminį vaidmenį padedant šalims įgyvendinti atsakomybės užtikrinti apsaugą principą tam, kad būtų paisoma teisinės valstybės principo ir tarptautinės humanitarinės teisės; skatinti Saugumo Tarybos veiksmams, nukreiptiems prieš genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ar karo nusikaltimus, taikyti elgesio kodeksą, pagal kurį JT valstybės narės įpareigojamos remti ryžtingus Saugumo Tarybos veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią tokiems nusikaltimams ar juos baigti, ir nebalsuoti prieš atitinkamą Saugumo Tarybos rezoliuciją;
   m) priminti, kad vienareikšmiškai smerkia terorizmą ir visiškai remia veiksmus, kuriais siekiama įveikti ir panaikinti teroristines organizacijas, ypač vadinamąją ISIS („Da'esh“), kuri kelia akivaizdžią grėsmę regioniniam ir tarptautiniam saugumui, ir kartu primena, kad vykdant šiuos veiksmus reikėtų visada visiškai gerbti tarptautinę žmogaus teisių teisę; pritarti, kad būtų skatinami visi Saugumo Tarybos rezoliucijos 2178 (2014 m.) dėl kovos su užsienio teroristų kovotojų keliamomis grėsmėmis ir Madride patvirtintų pagrindinių principų dėl užsienio teroristų kovotojų srauto sustabdymo aspektai;
   n) dėti daugiau pastangų siekiant suvaržyti verbavimą ir kovoti su teroristų propaganda socialinės žiniasklaidos platformose, o taip pat radikalių pažiūrų neapykantą kurstančių pamokslininkų tinkluose; remti kovą su radikalizacija ir deradikalizavimo politiką, laikantis JT veiksmų plano dėl smurtinio ekstremizmo prevencijos;
   o) bendradarbiauti su JT kovojant su terorizmo finansavimu, įskaitant turimų mechanizmų, skirtų teroristams ir teroristinėms organizacijoms nustatyti, naudojimą, taip pat turto įšaldymo mechanizmų visame pasaulyje stiprinimą kartu laikantis tarptautinių tinkamo proceso ir teisinės valstybės principų;
   p) teikti paramą JT kovos su terorizmu įgyvendinimo darbo grupei siekiant užtikrinti JT pasaulinės kovos su terorizmu strategijos įgyvendinimo koordinavimą ir nuoseklumą, naudojantis JT sistemos 25 struktūrų ir Interpolo ištekliais ir ekspertinėmis žiniomis, ir visada prisiminti, kad kova su terorizmu negali būti naudojama kaip dingstis vidaus neramumams malšinti ar gyventojų teisėms pažeisti;
   q) skatinti suderintas tarptautines pastangas kovoti su didėjančia grėsme, kurią kelią savadarbiai sprogstamieji užtaisai, visų pirma ugdant supratimą apie kovos su savadarbiais sprogstamaisiais užtaisais ir kovos su terorizmu ryšį, naudojantis JT sistemos struktūrų ir Interpolo ištekliais ir ekspertinėmis žiniomis tam, kad būtų sudarytos didesnio teisėsaugos ir karinio bendradarbiavimo galimybės;
   r) šiomis aplinkybėmis priminti, kad reikia tinkamo saugumo, teisėsaugos, žmogaus teisių bei socialinių ir ekonominių priemonių derinio, kuris suteiktų tinkamesnių galimybių reaguoti į kintantį „Da'esh“, „al-Qaeda“, „Al-Shabaab“, „Boko Haram“ ir kitų grupuočių vykdomo terorizmo ir smurtinio ekstremizmo pobūdį;
   s) pritarti didesniam ES indėliui į JT pajėgų stiprinimo iniciatyvas, susijusias su kova su užsienio teroristais kovotojais ir smurtiniu ekstremizmu;
   t) remti JT pastangas siekiant išvengti, kad nevalstybiniai subjektai ir teroristinės grupuotės kurtų, gamintų masinio naikinimo ginklus, jų įsigytų ar juos perduotų ir naudotųsi jų tiekimo sistemoms, taip pat prisidėti prie išsamaus Saugumo Tarybos rezoliucijos 1540 (2004) persvarstymo 2016 m.; primygtinai raginti visiškai laikytis Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT), Cheminio ginklo uždraudimo konvencijos ir Biologinių ginklų konvencijos ir užbaigti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties ratifikavimo procesą; skatinti JT valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti Konvenciją dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo; palankiai įvertinti neribotos sudėties darbo grupės (angl. OEWP), kaip JT Generalinei Asamblėjai pavaldaus organo, įsteigimą siekiant paspartinti daugiašales derybas dėl branduolinio nusiginklavimo ir ragina visas ES valstybes nares aktyviai dalyvauti šios grupės veikloje; prašyti JT valstybes nares imtis aktyvių veiksmų siekiant visuotinio nusiginklavimo, deramai atsižvelgiant į saugumo aspektą ir į humanitarinius branduolinių ginklų aspektus;
   u) raginti valstybes nares per 71-ąją sesiją remti JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl nusodrintojo urano pagrindu pagamintų ginklų, ir plėtoti bendrą ES poziciją, kuria būtų geriau atspindimi dažni Parlamento raginimai skelbti prevencinį visuotinį moratoriumą ir parengti visuotinį sutarimą dėl galimų pavojų civilių sveikatai, sunkios radioaktyvių atliekų valdymo naštos pasibaigus konfliktui ir su tokių ginklų naudojimu susijusių finansinių išlaidų; nusodrintojo urano įvertinimo ir šalinimo projektus įtraukti į kovai su minomis skiriamas ES finansavimo priemones;
   v) remti visapusišką Sutarties dėl prekybos ginklais įgyvendinimą ir skatinti visas JT valstybes nares pasirašyti šią sutartį ar prie jos prisijungti;
   w) numatyti efektyvesnių veiksmų, kuriais būtų kovojama su ginklų ir šaudmenų, įskaitant šaulių ir lengvuosius ginklus, nukreipimu ir neteisėta prekyba jais, ypač sukuriant ginklų sekimo sistemą;
   x) skatinti pasauliniu lygmeniu politinį atsaką dėl ginkluotų bepiločių orlaivių naudojimo siekiant užtikrinti, kad jie būtų naudojami griežtai laikantis tarptautinių žmogaus teisių ir humanitarinės teisės nuostatų; skatinti uždrausti kurti, gaminti ir naudoti visiškai autonominius ginklus, kurie suteiktų galimybę vykdyti atakas be žmogaus įsikišimo; užtikrinti, kad žmogaus teisės būtų įtrauktos į visus dialogus su trečiosiomis šalimis kovos su terorizmu klausimais;
   y) toliau remti nuolatines JT pastangas ištirti galimybes parengti atsakingo ir saugaus elgesio kibernetinėje erdvėje normas, įskaitant daugiašalę kovos su kibernetiniais išpuoliais sistemą, siekiant užtikrinti galiojančios tarptautinės teisės ir žmogaus teisių teisės taikymą;
   z) skatinti labiau remti JTVPK darbą įgyvendinant jo tarptautinius įgaliojimus apsaugoti pabėgėlius, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms grupėms, kaip antai moterys ir vaikai; atkreipti dėmesį į didelę finansavimo neatitiktį tarp JTVPK biudžeto poreikių ir gautų lėšų ir prašyti didesnio solidarumo pasaulio mastu; ragina, siekiant užtikrinti JTVPK veiklą, padidinti jo pagrindinių funkcijų finansavimą JT nuolatinio biudžeto lėšomis;
   aa) priminti, kad reikia užtikrinti didesnį migracijos politikos išorės ir vidaus dimensijų ir vystymosi bei išorės reikalų darbotvarkių nuoseklumą ir koordinavimą;
   ab) prašyti, kad būtų dedama daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir kovoti su neteisėtu žmonių įvežimu ir prekyba jais, ypač kovojant su nusikaltėlių tinklais keičiantis svarbia žvalgybos informacija laiku ir veiksmingai ir kartu laikantis tarptautinės žmogaus teisių teisės nuostatų; patobulinti metodus, skirtus nustatyti ir apsaugoti aukas, taip pat stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis siekiant sekti, konfiskuoti ir susigrąžinti nusikalstamu būdu įgytą turtą šiame sektoriuje; primygtinai teigti JT lygmeniu, kad svarbu visapusiškai įgyvendinti JT konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir ją papildantį Protokolą dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru ir Protokolą dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja; remti JT specialiojo pranešėjo migrantų žmogaus teisių klausimais darbą;
   ac) pritarti 2016 m. rugsėjo 19 d. numatomam surengti JT Generalinės Asamblėjos aukšto lygio susitikimui plenarinėje sesijoje siekiant aptarti pabėgėlių ir migrantų didelių srautų problemą ir reikalauti jame dėmesį sutelkti į pagrindines migracijos priežastis, reikiamą dėmesį skiriant skurdo panaikinimui ir žmogaus teisių bei stabilumo įgyvendinimui;
   ad) aiškiai ir tvirtai pakartoti, kad visos žmogaus teisės, dėl kurių susitarta pagal JT konvencijas, yra visuotinės, nedalomos, viena nuo kitos priklausomos ir tarpusavyje susijusios ir kad reikia užtikrinti šių teisių laikymąsi; atkreipti dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus ir piktnaudžiavimą visame pasaulyje; raginti apsaugoti nuomonės laisvę ir saviraiškos laisvę; pabrėžti laisvos spaudos sveikoje visuomenėje ir kiekvieno piliečio vaidmens joje svarbą ir ginti susirinkimų ir asociacijų laisvę;
   ae) toliau propaguoti religijos ar tikėjimo laisvę; raginti dėti daugiau pastangų siekiant apsaugoti religinių ir kitų mažumų teises; raginti geriau užtikrinti religinių mažumų apsaugą nuo persekiojimo ir smurto; raginti panaikinti įstatymus, kuriais kriminalizuojama šventvagystė ar atsimetimas nuo religijos ir kurie naudojami kaip dingstis religinėms mažumoms ir netikintiems asmenims persekioti; remti specialiojo pranešėjo religijos ar tikėjimo laisvės klausimais darbą; aktyviai dalyvauti JT genocido prieš mažumas, kurį vykdė vadinamoji grupuotė ISIS („Da'esh“), pripažinimo darbą, ir perduoti TBT įtariamų nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų ir genocido atvejus;
   af) toliau aktyviai skatinti lygybę ir nediskriminavimą; raginti JT aktyviai remti lyčių lygybės iniciatyvų įtraukimą į savo veiklą ir programas ir toliau remti padalinio „JT moterys“ darbą; remti priemones, kuriomis stiprinama moterų lyderystė ir dalyvavimas priimant sprendimus visais lygmenimis; kovoti prieš smurtą ir asmenų diskriminavimą dėl jų seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ar lyties raiškos; raginti JT valstybėse narėse panaikinti teisės aktus, kuriais pažeidžiamos lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų teisės; palankiai įvertinti pirmąjį istorijoje JT Saugumo Tarybos 2015 m. posėdį dėl LGBTI teisių; raginti JT valstybes nares įgyvendinti JT specialiojo pranešėjo šiuolaikinių rasizmo, rasinio diskriminavimo, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos formų klausimais rekomendacijas;
   ag) remti vaikų teises, ypač padedant užtikrinti vaikams galimybę gauti vandens, tinkamas sanitarines sąlygas, sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugas, įskaitant konfliktų zonose ir pabėgėlių stovyklose, ir panaikinti vaikų darbą, kankinimus, prekybą jais, vaikų santuokas ir seksualinį išnaudojimą; remti ir stiprinti JT tarptautines pastangas siekiant nutraukti vaikų naudojimą ginkluotuose konfliktuose, taip pat veiksmingiau mažinti konflikto ir padėties po konflikto poveikį moterims ir merginoms; remia žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį į negalią rizikos ir kritiškos padėties atvejais, atitinkantį JT neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas;
   ah) primygtinai raginti visas valstybes, įskaitant ES valstybes nares, skubiai ratifikuoti Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto fakultatyvųjį protokolą, kuriuo nustatomi skundų pateikimo ir tyrimo mechanizmai;
   ai) prisidėti siekiant sėkmingų tarpvyriausybinės darbo grupės tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių klausimais darbo, susijusio su žmogaus teisėmis, rezultatų; remti JT valstybių narių JT pagrindinių verslo ir žmogaus teisių principų tolesnį įgyvendinimą; skatinti JT valstybes nares parengti ir įgyvendinti nacionalinius veiksmų planus; remti JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro atskaitomybės ir teisių gynimo priemonių projektą, skirtą sustiprinti nacionalinėje teisėje numatytas teisių gynimo priemones, ypač taikomas sunkių žmogaus teisių pažeidimų verslo sektoriuje atvejais; raginti JT valstybes nares aptarti žmogaus teisių klausimą su tarptautinėmis ir nacionalinėmis sporto organizacijomis;
   aj) toliau remti visišką mirties bausmės netoleravimą ir toliau dėti pastangas, kad ji būtų panaikinta visame pasaulyje, ir imtis iniciatyvos, kad būtų priimta kita JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija dėl mirties bausmės taikymo moratoriumo; pasmerkti dažnesnį mirties bausmės taikymą už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, ir ragina už tokius nusikaltimus neskirti mirties bausmės;
   ak) priminti Generalinės Asamblėjos prievolę renkant JT žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT) narius atsižvelgti į tai, ar kandidatai laikosi žmogaus teisių propagavimo ir apsaugos, teisinės valstybės ir demokratijos principų; raginti nustatyti aiškius žmogaus teisių užtikrinimo rezultatais pagrįstus narystės JT ŽTT kriterijus, ir, atsižvelgiant į dešimtąsias JT ŽTT metines, paraginti atlikti Tarybos darbo metodų ir poveikio vertinimą;
   al) stiprinti Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) darbą, kuriuo jis siekia pašalinti sunkiausių tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliančių nusikaltimų vykdytojų nebaudžiamumą ir užtikrinti karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido aukoms teisingumą; teikti politinę, diplomatinę, finansinę ir logistinę paramą kasdieniam TBT darbui; skatinti visas JT valstybes nares prisijungti prie Teismo, ratifikuojant Romos statutą, ir skatinti ratifikuoti Kampalos pakeitimus; skatinti glaudų JT ir jos institucijų ir agentūrų bendradarbiavimą su Teismu ir plėsti savo ryšius su Saugumo Taryba; ragina JT Saugumo Tarybą pateikti Tarptautiniam baudžiamajam teismui nuomonę dėl padėties Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje;
   am) palaikyti ryšį su visuomene ir pradėti išsamius debatus su visais JT Generalinės Asamblėjos nariais dėl konstitucinių normų laikymosi vykdant prezidentinius įgaliojimus visame pasaulyje svarbos;
   an) raginti JT pašalinti teisės spragas, susijusias su sąvoka „pabėgėlis dėl klimato kaitos“, įskaitant galimą tarptautinę šios sąvokos apibrėžtį;
   ao) imtis veiksmų, kad būtų įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. numatyti darnaus vystymosi tikslai; imtis veiksmų, kad būtų pagerintas būsimų kartų gyvenimas, taip pat skatinti ir remti šalis, kad jos prisiimtų atsakomybę ir sukurtų nacionalines sistemas, skirtas 17 tikslų pasiekti; skatinti JT valstybes nares vykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su vystomosios pagalbos panaudojimu, ir ragina patvirtini patikimą rodiklių sistemą ir naudoti statistinius duomenis pažangai stebėti ir atskaitomybei visiems užtikrinti; primygtinai reikalauti, kad šis aukšto lygio politinis forumas darnaus vystymosi tema būtų pagrindiniu sprendimų priėmimo organu, kompetentingu užtikrinti tolesnę veiklą ir darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo peržiūrą ir pristatyti bendrą ES poziciją dėl „Darbotvarkės 2030“ įgyvendinimo prieš aukšto lygio politinį forumą 2016 m.;
   ap) užtikrinti, kad Pekino veiksmų platformos acquis nuostatos dėl galimybės gauti išsilavinimą ir sveikatos, kaip pagrindinės žmogaus teisės, nesusilpnėtų; pagerinti galimybes gauti lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas, nes tai padeda mažinti kūdikių ir gimdyvių mirtingumą; skatinti šeimos planavimą, gimdyvių sveikatą, nevaržomą galimybę įsigyti kontraceptinių priemonių ir gauti visapusiškas lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas, nes tai svarbūs elementai išsaugant moterų gyvybę ir padedant joms iš naujo susikurti gyvenimą, jei jos buvo tapusios išžaginimo aukomis; užtikrinti, kad ši politika taptų vystomojo bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis pagrindu;
   aq) primygtinai tvirtinti, kad, siekiant veiksmingai integruoti visus tvaraus vystymosi aspektus, būtina JT darbo struktūrose stiprinti politikos suderinamumą vystymosi labui; atkreipti dėmesį į visuotinės, taisyklėmis grindžiamos, atviros, skaidrios, nediskriminacinės, įtraukios ir teisingos daugiašalės prekybos sistemos svarbą ir į būtinybę užbaigti PPO Dohos vystymosi derybų raundą; priminti, kad vystymasis neįmanomas be taikos, o taika be vystymosi, pabrėžiant darnaus vystymosi tikslo (DVT) Nr. 16, susijusio su taika, teisingumu ir valdymu, kuris turėtų būti vienas iš vystomojo bendradarbiavimo finansavimo prioritetų, svarbą; raginti JT sistemingai integruoti gebėjimų stiprinimo ir gero valdymo klausimus į ilgalaikes vystymosi strategijas;
   ar) palankiai vertinti tai, kad 2014 m. rugsėjo 9 d. JT Generalinė Asamblėja priėmė esminę rezoliuciją Nr. 68/304, kuria pripažįstama kiekvienos valstybės suvereni teisė restruktūrizuoti savo valstybės skolą, kuriai įtakos nedaro ir jos neriboja jokia kitos valstybės priemonė, ir su susirūpinimu pažymima, kad tarptautinė finansų sistema neturi tvirto teisinio pagrindo sklandžiam ir prognozuojamam valstybės skolos restruktūrizavimui, ir pradedamas procesas, skirtas daugiašalės valstybės skolos restruktūrizavimo procesų teisinei sistemai priimti; raginti visoje JT sistemoje visapusiškai remti šį procesą; raginti ES ir jos valstybes nares aktyviai įsitraukti į šį procesą.
   as) sukurti veiksmingesnį strateginį požiūrį į JT agentūras, ypač išorės finansavimo priemonių programavimo klausimais, siekiant užtikrinti didesnį ES pagalbos matomumą ten, kur ji teikiama;
   at) aktyviai siekti, kad stiprinant Jungtinių Tautų aplinkos programą būtų pagerintas politinis valdymas tvaraus vystymosi srityje, ir remti pasiūlymą steigti Tarptautinį baudžiamąjį teismą, kuriame būtų nagrinėjami nusikaltimai aplinkai, siekiant visame pasaulyje geriau įgyvendinti aplinkos politikos srities teisės aktus;
   au) dėti pastangas siekiant stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą mokesčių srityje, remiant tarptautinės mokesčių institucijos JT sistemoje sukūrimą; kovoti su mokesčių slėpimu ir pinigų plovimu taikant automatinį keitimąsi informacija mokesčių klausimais ir sudarant bendrą pasaulinį mokesčių rojų juodąjį sąrašą;
   av) pradėti įgyvendinti visuotinį kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms planą, siekiant užkirsti kelią tolesniam atsparių superbakterijų plitimui;
   aw) užtikrinti, kad kovojant su klimato kaita ES išliktų pirmose gretose ir toliau šioje srityje bendradarbiautų su JT; užtikrinti, kad sparčiai būtų įgyvendinti Paryžiuje vykusios 2015 m. JT klimato kaitos konferencijos sprendimai;
   ax) remti plataus masto sutarimu paremtą išsamią Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos reformą siekiant geriau atsižvelgti į naują pasaulio realybę ir užtikrinti, kad Taryba galėtų veiksmingai spręsti grėsmių tarptautinei taikai ir saugumui klausimus; siekti ilgalaikio ES tikslo turėti vietą išplėstoje JT Saugumo Taryboje; raginti Saugumo Tarybos nares susilaikyti nuo veto teisės naudojimo tais atvejais, kai sprendžiama dėl įykdytų nusikaltimų žmoniškumui;
   ay) skatinti Generalinės Asamblėjos darbo pagyvinimą ir didesnį visų JT institucijų veiksmų koordinavimą bei nuoseklumą, nes taip būtų padidintas sistemos efektyvumas, veiksmingumas, teisėtumas, skaidrumas, atskaitomybė, gebėjimai ir reprezentatyvumas; remti ir toliau plėtoti didesnį kito JT generalinio sekretoriaus atrankos proceso skaidrumą ir užtikrinti, kad kandidatai prisistatytų Generalinėje Asamblėjoje; nustatant ir skiriant geriausią kandidatą, skatinti užtikrinti, atsižvelgiant į lyčių ir geografinę pusiausvyrą, vienodas ir sąžiningas galimybes ir, jei kandidatai turi panašią aukščiausią kvalifikaciją, pritarti, kad kitai Generalinio Sekretoriaus kadencijai būtų atrinkta moteris;
   az) atsižvelgiant į 2015 m. JT ataskaitą ir pastaruosius kaltinimus dėl seksualinės prievartos prieš vaikus, pateiktus Prancūzijos ir JT pajėgoms Centrinės Afrikos Respublikoje, užtikrinti, kad JT, ES valstybės narės ir ES BSGP organai nedelsiant ryžtingai atliktų tyrimą, patrauktų baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustų visus JT, nacionalinius ir ES darbuotojus, kurie įvykdė seksualinės prievartos veiksmus;
   ba) ragina Europos Audito Rūmus stiprinti savo bendradarbiavimą su atitinkamomis Jungtinių Tautų sekretoriato priežiūros institucijomis, ypač Vidaus priežiūros tarnybų biuru (angl. OIOS), Nepriklausomo audito patariamuoju komitetu (angl. IAAC) ir Auditorių valdyba, siekiant padidinti finansavimo ir veikimo skaidrumą ir tarpusavio supratimą;
   bb) sukurti veiksmingą JT informatorių apsaugos sistemą;
   bc) atsižvelgiant į neseniai atskleistą JT specialiojo įgaliotinio Libijoje interesų konflikto atvejį, parengti privalomą elgesio kodeksą, kuriuo pareigūnai būtų įpareigoti išlikti nešališki, kaip nustatyta JT veiksmingo tarpininkavimo gairėse;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijai ir susipažinti Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.

(1) 2011 m. gegužės 3 d. A/RES/65/276.
(2) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 56.
(3) OL C 45, 2016 2 5, p. 89.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0259.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0403.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0020.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0013.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0051.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0073.
(10) EIVT 01024/12, Tarybos dokumentas 11216/12.
(11) EIVT 458/15, Tarybos dokumentas 7632/15.


Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimas
PDF 638kWORD 261k
2016 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo, ypač atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto baigiamąsias pastabas (2015/2258(INI))
P8_TA(2016)0318A8-0203/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 2, 9, 10, 19, 168 straipsnius ir 216 straipsnio 2 dalį ir Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 ir 21 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 3, 15, 21, 23 ir 26 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos įsigaliojimą Europos Sąjungoje 2011 m. sausio 21 d. pagal 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimą 2010/48/EB dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 2 d. JT Neįgaliųjų teisių komiteto baigiamąsias pastabas dėl Europos Sąjungos pirminės ataskaitos(2),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 15 d. JT Neįgaliųjų teisių komiteto patvirtintą klausimų sąrašą, susijusį su Europos Sąjungos pirmine ataskaita(3),

–  atsižvelgdamas į Tarybos, valstybių narių ir Komisijos elgesio kodeksą, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos vykdomo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ir atstovavimo jai vidaus tvarka,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą ir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų alternatyviosios vaikų priežiūros gaires(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006(5),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(6),

–  atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo sprendimus sujungtose bylose C-335/11 ir C-337/11 HK Danmark ir bylose C-363/12 Z bei C-356/12 Glatzel,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 28 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Veiksmų planas žmogaus teisių ir demokratijos srityje (2015–2019 m.) „Svarbiausias ES rūpestis – užtikrinti žmogaus teises““ (JOIN(2015)0016),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 2 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimais, suderinimo (COM(2015)0615),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 19 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Europos Sąjungos atsakymas į klausimų sąrašą, susijusį su Europos Sąjungos pirmine ataskaita dėl JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo“ (SWD(2015)0127),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 5 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje ataskaita“ (SWD(2014)0182),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Komisijos komunikatą „Socialinio verslo iniciatyva. Socialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje“ (COM(2011)0682),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 15 d. Komisijos komunikatą „2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios. Tolesnis siekis kurti Europą be kliūčių“ (COM(2010)0636),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2016 m. metinėje augimo apžvalgoje“(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją „Konkurencingos ES darbo rinkos kūrimas XXI amžiuje: įgūdžių ir kvalifikacijos pritaikymas prie paklausos ir darbo galimybių siekiant atsigauti po krizės“(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl socialinio verslumo ir socialinių inovacijų kovojant su nedarbu(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2013–2014 m.(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. poziciją per pirmąjį svarstymą dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto patvirtinto klausimų sąrašo, susijusio su Europos Sąjungos pirmine ataskaita(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl krizės poveikio pažeidžiamų grupių galimybėms gauti priežiūros paslaugas(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žmonių su negalia judumo ir įtraukties ir 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties(15),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos išsamią analizę „JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimas ES“,

–  atsižvelgdamas į 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Europos ombudsmenės metinį pranešimą,

–  atsižvelgdamas į Europos ombudsmenės sprendimą, priimtą baigus tyrimą savo iniciatyva OI/8/2014/AN dėl Komisijos,

–  atsižvelgdamas į būsimą 2015 m. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio mėn. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros tyrimą „Smurtas prieš neįgalius vaikus. Teisės aktai, politika ir programos ES“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Eurostato statistinius duomenis apie neįgaliųjų prieigą prie darbo rinkos, švietimo ir mokymo ir skurdo bei pajamų nelygybę;

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Peticijų komiteto, Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Teisės reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0203/2016),

A.  kadangi visi neįgalieji, kaip visaverčiai piliečiai, turi lygias teises ir teisę į neatimamą orumą, vienodą požiūrį, nepriklausomą gyvenimą, savarankiškumą, viešosiomis lėšomis finansuojamų sistemų paramą ir visapusišką dalyvavimą visuomenės gyvenime;

B.  kadangi manoma, kad Europos Sąjungoje yra 80 mln. neįgaliųjų, iš kurių moterys ir mergaitės sudaro apie 46 mln., ir tai yra apie 16 proc. visų ES gyvenančių moterų, taigi Europos Sąjungoje yra daugiau neįgalių moterų nei vyrų; kadangi neįgalios moterys dažnai patiria daugialypę diskriminaciją – jos susiduria su didelėmis kliūtimis bandydamos naudotis savo pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis, tokiomis kaip teisė į mokslą ir darbą, ir tai gali nulemti socialinę atskirtį ir psichologines traumas; kadangi negalia taip pat neproporcingai paveikia moteris, kaip neįgalius šeimos narius prižiūrinčius asmenis;

C.  kadangi SESV reikalaujama, kad Sąjunga, nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, kovotų su diskriminacija dėl negalios (10 straipsnis), ir jai suteikiami įgaliojimai priimti teisės aktus, siekiant kovoti su tokia diskriminacija (19 straipsnis);

D.  kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 26 straipsniuose aiškiai draudžiama diskriminacija dėl negalios ir nustatomos lygios neįgaliųjų teisės dalyvauti visuomenės gyvenime;

E.  kadangi Neįgaliųjų teisių konvencija yra pirmoji ES ratifikuota tarptautinė žmogaus teisių sutartis ir ją taip pat pasirašė visos 28 ES valstybės narės bei ratifikavo 27 valstybės narės; kadangi valstybė narė, kuri dar nėra to padariusi, turėtų imtis reikiamų priemonių, kad būtų užbaigtos reformos, siekiant ratifikuoti Neįgaliųjų teisių konvenciją;

F.  kadangi Jungtinių Tautų organas pirmą kartą patikrino, kaip ES vykdo tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje; kadangi 2015 m. paskelbtos Neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto baigiamosios pastabos dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ES yra svarbus ženklas, parodantis, kaip ES vykdo įsipareigojimus lygybės ir žmogaus teisių paisymo srityje, ir jos yra į ES kompetencijos sritį patenkančios teisėkūros ir politikos priemonių gairių rinkinys;

G.  kadangi Teisingumo Teismo praktika patvirtina, kad Neįgaliųjų teisių konvencija yra privaloma ES ir jos valstybėms narėms, kai jos įgyvendina ES teisę, kadangi ši konvencija yra „sudėtinė Sąjungos teisės sistemos dalis“, kuri turi „viršenybę Sąjungos antrinės teisės aktų atžvilgiu“(16);

H.  kadangi Neįgaliųjų teisių konvencijos principai apima gerokai daugiau nei diskriminacija ir jais siekiama užtikrinti galimybes visiems neįgaliesiems ir jų šeimoms visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis įtraukioje visuomenėje;

I.  kadangi neįgalieji yra labai įvairi grupė ir kadangi moterys, vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir sudėtingų paramos poreikių turintys asmenys susiduria su papildomais sunkumais ir daugialype įvairių formų diskriminacija;

J.  kadangi negalia gali atsirasti palaipsniui ir kartais nepastebimai blogėjant asmens sveikatos būklei, pavyzdžiui, tais atvejais, kai sergama neurodegeneracinėmis arba retomis ligomis, kurios gali neigiamai paveikti sergančio asmens gebėjimą gyventi savarankiškai;

K.  kadangi manoma, jog 80 proc. neįgaliųjų gyvena besivystančiose šalyse; kadangi ES tarptautiniu mastu remia neįgaliųjų teisių skatinimą ir yra didžiausios pasaulyje oficialios paramos vystymuisi teikėja;

L.  kadangi tikimybė gyventi įstaigoje neįgaliems vaikams yra 17 kartų didesnė nei negalios neturintiems jų bendraamžiams, o įstaigoje smurto, nepriežiūros ir prievartos rizika yra daug didesnė negu gyvenant namuose(17);

M.  kadangi neįgalūs vaikai turi teisę gyventi su (savo) šeima arba šeimos aplinkoje, nes tai geriausiai atitinka jų interesus; kadangi šeimos nariams dažnai tenka sumažinti arba nutraukti profesinę veiklą, kad galėtų prižiūrėti neįgalius šeimos narius;

N.  kadangi Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje pabrėžiama, jog į visas pastangas būtina įtraukti lyčių aspektą ir užtikrinti, kad asmenys galėtų visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis;

O.  kadangi vienodas požiūris į neįgalias moteris ir neįgalių vaikų motinas ir skatinamosios priemonės bei politika yra pagrindinė žmogaus teisė ir etinė pareiga;

P.  kadangi neįgalios moterys ir mergaitės kasdien patiria daugialypę diskriminaciją; ji gali reikštis įvairiomis formomis – fizine, emocine, seksualine, ekonomine – ir apima partnerio smurtą, iš globėjų patiriamą smurtą, lytinę prievartą ir institucinę prievartą;

Q.  kadangi neįgalioms moterims didesnė tikimybė patirti smurtą šeimoje ir lytinę prievartą, kuri, pagal turimas žinias, trunka ilgiau ir yra stipresnė nei negalios neturinčių moterų atveju(18);

R.  kadangi neįgalios moterys, ypač migrantės, dėl daugialypės diskriminacijos susiduria su didesne skurdo ir socialinės atskirties rizika;

S.  kadangi negalia yra skurdo priežastis ir gali būti jo pasekmė ir kadangi apie 30 proc. benamių turi negalią ir jiems kyla rizika būti nepastebėtiems(19); kadangi valstybės teikiama socialinė apsauga atlieka ypač svarbų vaidmenį užkertant kelią neįgaliųjų skurdui ir kadangi, 2012 m. duomenimis, net 68,5 proc. neįgaliųjų gyventų skurde, jei negautų socialinių išmokų iš valstybės(20);

T.  kadangi, siekiant kuo geriau įgyvendinti Neįgaliųjų teisių konvenciją, būtina užtikrinti, kad būtų vykdomi esami ES teisės aktai ir politikos priemonės;

U.  kadangi kai kurios valstybės narės, ratifikavusios Neįgaliųjų teisių konvenciją, dar neįsteigė ar nepaskyrė institucijų, kurios įgyvendintų konvenciją ir kontroliuotų jos įgyvendinimą, kaip reikalaujama 33 straipsnyje; kadangi šių jau įsteigtų institucijų darbas, visų pirma jų vykdomas stebėjimas laikantis 33 straipsnio 2 dalies, trinka dėl to, kad trūksta finansinių ir žmogiškųjų išteklių ir nėra patikimo teisinio pagrindo jiems paskirti;

V.  kadangi vienas iš svarbiausių neįgaliųjų ramsčių yra dalyvavimas darbo rinkoje ir galimybė įsidarbinti ir kadangi tai tebėra sudėtinga – darbo rinkoje dalyvauja 58,5 proc. neįgaliųjų, palyginti su 80,5 proc. negalios neturinčių asmenų, todėl daug neįgaliųjų negali gyventi savarankiško ir aktyvaus gyvenimo;

W.  kadangi negalios neturinčių moterų užimtumo lygis yra 65 proc., palyginti su 44 proc. neįgalių moterų užimtumo lygiu; kadangi neįgalios moterys dažnai patiria diskriminaciją, palyginti su neįgaliais vyrais, kalbant apie įsidarbinimo ir mokymosi galimybes; kadangi didelis neįgaliųjų nedarbo lygis tebėra nepriimtinas; kadangi neįgalios moterys ir mergaitės patiria daugiau sunkumų patekti į darbo rinką; kadangi, siekiant neįgalias moteris paskatinti aktyviai dalyvauti švietime, darbo rinkoje ir bendruomenės socialiniame ir ekonominiame gyvenime, reikia įveikti judumo kliūtis ir užtikrinti didesnį nepriklausomumą nuo šeimos narių ir prižiūrinčių asmenų;

X.  kadangi apmokamas darbas yra labai svarbu, kad neįgalieji galėtų gyventi savarankiškai, išlaikyti savo šeimą ir namų ūkį; kadangi neįgalių moterų ir mergaičių darbas dažnai apmokamas nepakankamai; kadangi ši pažeidžiamų žmonių grupė dažniau patiria skurdą ir susiduria su didesne socialinės atskirties rizika;

Y.  kadangi ES, kaip Neįgaliųjų teisių konvencijos šalis, yra įsipareigojusi užtikrinti glaudų bendradarbiavimą su neįgaliaisiais ir jiems atstovaujančiomis organizacijomis ir aktyvų jų dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant teisės aktus ir politiką, skirtus konvencijai įgyvendinti, taip pat jų dalyvavimą visuose sprendimų priėmimo procesuose, susijusiuose su neįgaliųjų klausimais;

Z.  kadangi dėl valstybių narių taikomų griežtų taupymo priemonių sumažėjo išlaidos socialinėms paslaugoms, paramai šeimoms ir bendruomenėms teikiamoms paslaugoms ir tai sukėlė neproporcingai neigiamas pasekmes neįgaliųjų, ypač neįgalių vaikų ir jų šeimų, gyvenimo lygiui;

AA.  kadangi Komisija atsiėmė savo pasiūlymą dėl Motinystės atostogų direktyvos;

AB.  kadangi Direktyvoje 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo nėra aiškiai nurodyta, kad diskriminacija dėl negalios draudžiama;

AC.  kadangi dėl demografinių ir visuomenės pokyčių padidėjo namų ūkio darbuotojų ir prižiūrinčių asmenų, ypač šeimos namų ūkio darbuotojų ir prižiūrinčių asmenų, poreikis; kadangi neįgalius ir priklausomus asmenis šeimoje paprastai prižiūri moterys, dėl to jos dažnai nedalyvauja darbo rinkoje;

AD.  kadangi Neįgaliųjų teisių komitetas baigiamosiose pastabose dėl Europos Sąjungos pirminės ataskaitos Europos Sąjungai rekomenduoja integruoti negalios aspektą į savo lyčių politiką ir programas, o lyčių aspektą – į savo strategijas dėl negalios, taip pat imtis skatinamųjų veiksmų, nustatyti stebėsenos mechanizmą ir finansuoti duomenų rinkimą ir mokslinius tyrimus, susijusius su neįgaliomis moterimis ir mergaitėmis; kadangi komitetas Europos Sąjungai taip pat rekomenduoja užtikrinti veiksmingą apsaugą nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo, įgyvendinant profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politiką tenkinti neįgalių vaikų ir suaugusiųjų, įskaitant juos prižiūrinčius asmenis, poreikius ir imtis priemonių dideliam neįgaliųjų, kurių dauguma yra moterys, nedarbo lygiui sumažinti;

AE.  kadangi Komisija 2011 m. gruodžio 13 d. priimtame atsakomajame dokumente dėl 2011 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento rezoliucijos „Turistų lankomiausias žemynas – Europa (nauja turizmo politika)“(21) pripažįsta, kad reikia užtikrinti vientisą prieinamų paslaugų visiems grandinę (transportas, apgyvendinimas, maitinimo paslaugos ir pramogos), todėl ji ėmėsi veiksmų informuotumui didinti, gebėjimams turizmo sektoriuje gerinti ir galiausiai turizmo infrastruktūros, skirtos specialiųjų poreikių turintiems asmenims ar neįgaliesiems, kokybei gerinti;

AF.  kadangi neįgalių, funkcinių sutrikimų turinčių ir riboto judumo asmenų poreikiai transporto, judumo ir turizmo srityse atitinka transporto ir judumo paslaugų teikėjų verslo inovacijų galimybes ir juos tenkinant, kai aptarnaujami visi neįgalieji (įskaitant ne tik riboto judumo asmenis, neregius, kurčiuosius, klausos sutrikimų turinčius asmenis, autistus ir intelekto ar psichosocialinių sutrikimų turinčius asmenis) ir visi kiti šių paslaugų naudotojai, galima gauti naudos abiem šalims, vadovaujantis tinkamumo visiems principu;

Bendrieji principai ir įsipareigojimai

1.  primena, kad visapusiška neįgaliųjų įtrauktis yra ne tik atitinkamų asmenų teisė ir tai, kas jiems priklauso, bet ir nauda visai visuomenei, nes ji gali gauti vertybių ir įvairių gebėjimų, kuriuos teikia šie asmenys;

2.  pabrėžia, kad visi neįgalieji turi teisę gyventi tokioje visuomenėje, kurioje jie gali naudotis tokiomis pat galimybėmis kaip ir kiti, siekiant užtikrinti visapusišką jų įtrauktį ir dalyvavimą visuomenės gyvenime;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad neįgaliųjų įtrauktis visuomenėje, nepriklausomai nuo šalies socialinio, ekonominio, politinio arba kultūrinio statuso, yra ne tik vystymosi, bet ir žmogaus teisių klausimas;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad gyventojams senėjant negalia tampa vis dažnesnė;

5.  mano, kad žmogaus teisių paisymo ir propagavimo srityje ES turėtų rodyti pavyzdį; džiaugiasi tuo, kad pirmą kartą istorijoje tai, kaip ES vykdo tarptautinius žmogaus teisių įsipareigojimus, prižiūri JT įsteigtas organas; mano, kad 2015 m. paskelbtos JT Neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto baigiamosios pastabos dėl to, kaip ES įgyvendina JT neįgaliųjų teisių konvenciją, yra svarbus ES įsipareigojimo užtikrinti lygybę ir pagarbą žmogaus teisėms ženklas ir pateikia teisėkūros ir politikos veiksmų, patenkančių į ES kompetencijos sritį, gaires;

6.  pritaria Neįgaliųjų teisių komiteto išvadoms ir rekomendacijoms ir pabrėžia, jog būtina, kad ES institucijos ir valstybės narės integruotų neįgalių moterų ir mergaičių aspektą į savo lyčių lygybės politiką, programas ir strategijas, ir lyčių aspektą į savo strategijas dėl negalios; be to, ragina taikyti mechanizmus, pagal kuriuos būtų reguliariai stebima pasiekta pažanga;

7.  ragina Parlamentą, Tarybą ir Komisiją visapusiškai įgyvendinti JT Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijas ir užtikrinti, kad šios konvencijos būtų paisoma visuose būsimuose teisės aktuose;

8.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares skirti reikiamus išteklius įsipareigojimams pagal Neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos fakultatyvų protokolą įgyvendinti;

9.  labai apgailestauja dėl to, kad ruošiantis 2015 m. JT Neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto organizuojamai peržiūrai ir rengiant pažangos ataskaitos projektą trūko pakankamai išsamių oficialių ES konsultacijų su neįgaliųjų organizacijomis; ragina neįgaliųjų organizacijas ateityje vykstant peržiūroms dalyvauti oficialių ES delegacijų sudėtyje ir aktyviai prisidėti prie Neįgaliųjų teisių konvencijos posėdžių kaip savarankišką šalį;

10.  ragina Komisiją parengti ir pateikti pasiūlymą dėl tikro ES ir neįgaliesiems atstovaujančių organizacijų struktūrinio dialogo, įskaitant tinkamą finansavimą, siekiant užtikrinti visapusišką ir lygiavertį neįgaliųjų ir jiems atstovaujančių organizacijų dalyvavimą;

11.  pabrėžia, kad imantis bet kokių naujų iniciatyvų ir įgyvendinant, kontroliuojant bei vertinant politiką ir veiksmus, susijusius su švietimu, mokymu, kultūra, sportu ir jaunimu, svarbios sistemingos ir nuodugnios neįgaliesiems atstovaujančių organizacijų, politikos formuotojų, verslo atstovų ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų tarpusavio konsultacijos;

12.  ragina sustiprinti esamas lygybės užtikrinimo institucijas, siekiant padėti integruoti Neįgaliųjų teisių konvenciją, ją propaguoti ir kontroliuoti, kaip ji įgyvendinama; primena ES ir valstybėms narėms apie būtinybę prasmingai bendradarbiauti su pilietine visuomene ir ypač su neįgaliųjų organizacijomis;

13.  ragina ES ratifikuoti Neįgaliųjų teisių konvencijos fakultatyvų protokolą;

14.  primygtinai ragina atlikti išsamią ir kompleksinę esamų ir būsimų ES teisės aktų ir finansavimo programų, įskaitant būsimus programavimo laikotarpius, peržiūrą, siekiant visapusiškos atitikties Neįgaliųjų teisių konvencijai, konstruktyviai įtraukiant neįgaliesiems atstovaujančias organizacijas ir ES Neįgaliųjų teisių konvencijos struktūros (toliau ˜– ES struktūra) narius, taip pat integruoti neįgalumo aspektą į visų krypčių teisėkūros politiką ir strategijas; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų priemonių, siekiant įtraukti neįgalumo aspektą į visus teisės aktus, politikos priemones ir strategijas;

15.  ragina neįgaliųjų teises įtraukti į bendrą ES socialinę ir ekonominę darbotvarkę, visų pirma į strategiją „Europa 2020“ ir Europos semestrą; rekomenduoja priimti Negalios paktą, siekiant užtikrinti, kad neįgaliųjų teisės būtų įtrauktos į visas ES iniciatyvas;

16.  ragina Komisiją per Europos semestrą, kai vertinama socialinė padėtis valstybėse narėse (rengiamos šalių ataskaitos ir konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos), taip pat dėmesį skirti neįgaliųjų padėties stebėsenai, nes tai yra bendro ES įsipareigojimo sukurti Europą be kliūčių dalis;

17.  mano, kad ES institucijos, visų pirma Parlamentas, Taryba ir Komisija, turėtų siekti užtikrinti, kad visi esami ir būsimi teisės aktai būtų patikrinti žmogaus teisių aspektu ir visapusiškai atitiktų Neįgaliųjų teisių konvenciją;

18.  prašo Komisijos pateikti teisės aktų sąrašą, numatant pasiūlymą pagal baigiamąsias pastabas atnaujinti kompetencijos deklaraciją – tai reikėtų periodiškai atlikti, oficialiai įtraukiant neįgaliesiems atstovaujančias organizacijas ir Parlamentą;

19.  ragina Komisiją šiuo atžvilgiu apsvarstyti poreikį išplėtoti ES sistemą, pagal kurią neįgaliesiems būtų užtikrintas veiksmingas jų teisių įgyvendinimas, būtų skatinamas jų asmeninis savarankiškumas, aplinkos prieinamumas, užimtumo, socialinės įtraukties ir savarankiško gyvenimo galimybės ir būtų panaikinta visų formų diskriminacija;

20.  pritaria JT Neįgaliųjų teisių komiteto išreikštam susirūpinimui dėl to, kad Europos Sąjunga neturi aiškios JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo strategijos;

21.  ragina institucijas imtis veiksmų ir jais rodyti pavyzdį integracijos politikos srityje;

22.  ragina Komisiją pasinaudoti Europos strategijos dėl negalios peržiūra ir parengti visapusišką, lyčių aspektą turinčią ES Neįgaliųjų teisių konvencijos strategiją, kurioje būtų nustatyti, be kita ko, išorės veiksmų įsipareigojimai ir nurodytas aiškus įgyvendinimo tvarkaraštis, konkretūs ir aiškūs siektini tikslai ir rodikliai;

23.  apgailestauja dėl iki šiol neįgaliųjų vis dar patiriamos diskriminacijos ir atskirties; ragina Komisiją siekti kuo didesnės 2010–2020 m. ES strategijos dėl negalios ir JT konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims bei JT vaiko teisių konvencijos nuostatų sąveikos, siekiant užtikrinti, kad pripažintos teisės būtų iš esmės suteikiamos ir jomis būtų veiksmingai naudojamasi, be kita ko, suderinti ir įgyvendinti teisės aktų sistemą ir vykdyti kultūrinius bei politinius veiksmus;

24.  ragina Komisiją pateikti plačios neįgalumo apibrėžties paaiškinimą ES lygmeniu;

25.  ragina Komisiją persvarstyti Socialinių aspektų viešuosiuose pirkimuose vadovą, siekiant pabrėžti socialinius įsipareigojimus, ir atkreipti dėmesį į investavimo į kokybiškas paramos paslaugas neįgaliesiems galimybes ir naudą;

26.  ragina Komisiją peržiūrėti poveikio vertinimo gaires ir jas pakeisti įtraukiant išsamesnį klausimų sąrašą, kad būtų galima geriau įvertinti atitiktį konvencijai;

Konkrečios teisės

27.  ragina valstybes nares ir Komisiją, siekiant išvengti viktimizacijos, imtis veiksmų ir kovoti su visų formų diskriminacija, įskaitant daugialypę diskriminaciją, diskriminaciją dėl sąsajos ir tarpsektorinę diskriminaciją dėl neįgalumo, ypač atsižvelgiant į neįgalias moteris ir vaikus, vyresnio amžiaus žmones, asmenis, turinčius sudėtingų paramos poreikių, įskaitant intelekto ir psichosocialinių sutrikimų turinčius asmenis, bei tuos asmenis, kurių neįgalumas kinta laikui bėgant;

28.  apgailestauja dėl to, kad Taryba dar nepatvirtino 2008 m. pasiūlymo dėl direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas; dar kartą ragina Tarybą kuo skubiau tai padaryti;

29.  ragina ES institucijas ir valstybes nares integruoti neįgalių moterų ir vaikų teises, be kita ko, į būsimą Vaiko teisių darbotvarkę, ir užtikrinti, kad su neįgaliais berniukais, mergaitėmis ir jiems atstovaujančiomis organizacijomis būtų konsultuojamasi visais su jais susijusiais klausimais, suteikiant jų negalią ir amžių atitinkančią pagalbą;

30.  pabrėžia, kad, norint užtikrinti neįgalių vaikų teisių apsaugą, reikia užtikrinti tinkamą paramą jų šeimoms, stiprinant ir plėtojant ES turimas teisėkūros priemones, pvz., priemonę, kuria suteikiamos ilgesnės vaikų priežiūros atostogos neįgalių vaikų tėvams;

31.  ragina Komisiją užtikrinti, kad visi neįgalieji galėtų naudotis teise į laisvą judėjimą, kuri priklauso visiems ES piliečiams, ir užtikrinti, kad esamuose ir būsimuose teisės aktuose neįgaliesiems būtų garantuojamos lygios galimybės, pagrindinės teisės, vienodos galimybės naudotis paslaugomis ir patekti į darbo rinką ir tokios pat socialinės apsaugos teisės ir prievolės, kurios taikomos valstybės narės, kurioje jie apdrausti, piliečiams, laikantis vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principo; be to, atsižvelgdamas į lygybę užimtumo srityje, ragina valstybes nares visapusiškai laikytis naujos redakcijos ES lyčių lygybės direktyvos (2006/54/EB) nuostatų;

32.  pabrėžia, kad reikia remti neįgalias moteris ir mergaites migrantes, siekiant ugdyti jų gebėjimus, kurie suteiktų joms galimybių gauti tinkamas darbo vietas;

33.  pabrėžia, jog tam, kad neįgalieji, visų pirma neįgalios moterys, galėtų gyventi nepriklausomai ir savarankiškai, būtina teikti (asmeninę arba viešą) pagalbą, kad būtų padedama neįgaliesiems ir jų šeimos nariams ir jiems būtų sudaromos sąlygos patekti į darbo vietas ir švietimo ir profesinio mokymo įstaigas, taip pat būtų padedama nėščioms ar vaikų turinčioms neįgalioms moterims;

34.  pakartoja, kad būtina nedelsiant spręsti smurto prieš neįgalias moteris ir mergaites privačioje ir institucinėje aplinkoje klausimą, ir ragina valstybes nares teikti paramos paslaugas, kurios būtų prieinamos bet kokio tipo negalią turinčioms moterims ir mergaitėms; pasisako už tai, kad ES pasirašytų Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) – tai būtų dar vienas žingsnis pirmyn siekiant kovoti su smurtu prieš neįgalias moteris ir mergaites;

35.  primena, kokia svarbi pagrindinė neįgaliųjų teisė dalyvauti visų lygmenų politikos ir sprendimų priėmimo negalios klausimais procesuose, kaip pabrėžiama JT neįgaliųjų teisių konvencijoje; pabrėžia, kad neįgalioms moterims ir mergaitėms, taip pat neįgalioms moterims ir mergaitėms iš marginalizuotų ir pažeidžiamų grupių, patiriančių daugialypę diskriminaciją, turi būti suteikta galimybių ir galių dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, siekiant užtikrinti, kad jų interesai ir teisės būtų išreiškiami, remiami ir ginami, ir užtikrinant, kad būtų tikrai atsižvelgiama į visuomeninį lyčių aspektą; ragina valstybes nares teikti atitinkamai pritaikytas paslaugas ir priemones, kuriomis joms būtų sudaromos sąlygos aktyviai įsitraukti į veiklą ir joje dalyvauti, ir investuoti į pagalbines ir pritaikomąsias technologijas bei e. įtrauktį;

36.  ragina ES institucijas imtis veiksmingų priemonių gerinti neįgalių moterų gyvenimą, laikantis JT Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijų, susijusių su Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje peržiūra;

37.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad už neįgalių vaikų auginimą visų pirma atsakingos moterys;

38.  ragina Komisiją ir valstybes nares toliau didinti informuotumą apie Neįgaliųjų teisių konvenciją, kovoti su prietarais ir skatinti geresnį visų neįgaliųjų supratimą, kad sprendimai būtų priimami remiantis tikrais jų poreikiais;

39.  remia iniciatyvas, kuriomis siekiama atkreipti dėmesį į neįgaliųjų patiriamus sunkumus ir neįgaliųjų dėmesį į jų potencialą ir indėlį, kurį jie gali įdėti, be kita ko, per konkrečias šviečiamąsias programas mokyklose; pabrėžia, kad JT neįgaliųjų teisių konvencija svarbi pirmiausia tuo, kad ji keičia kultūrose susiformavusius požiūrius, t. y. pripažįsta, jog neįgaliais žmones paverčia socialinės ir ekonominės aplinkos kliūtys, o ne jų negalia;

40.  prašo valstybių narių atitinkamų valdžios institucijų parengti informuotumo apie neįgaliųjų teises didinimo strategijas, sudaryti geresnes sąlygas transporto ir turizmo sektorių darbuotojų mokymams apie negalią ir lygias neįgaliųjų teises ir skatinti neįgalumo srityje dirbančių Europos organizacijų ir už transportą atsakingų viešųjų ir privačiųjų subjektų bendradarbiavimą ir keitimąsi gerąja patirtimi; primygtinai ragina teikti mokymų medžiagą tiek įprastomis, tiek prieinamomis formomis;

41.  pabrėžia, jog reikia rengti nuodugnius oro transporto bendrovių darbuotojų mokymus, kad oro transporto bendrovės neįgaliesiems galėtų teikti tinkamas paslaugas; pabrėžia, kad ypač daug dėmesio reikia skirti tam, kad būtų užtikrinama, jog darbuotojai mokėtų elgtis su neįgaliųjų vežimėliais ir jų nesugadintų;

42.  palankiai vertina pasiūlymą dėl Europos prieinamumo akto(22) ir įsipareigoja jį greitai patvirtinti, siekiant užtikrinti gaminių ir paslaugų prieinamumą, įskaitant pastatus, kuriuose tos paslaugos yra teikiamos, ir veiksmingas bei prieinamas nacionalines vykdymo užtikrinimo ir skundų nagrinėjimo priemones; primena, kad reikia taikyti visapusišką požiūrį į prieinamumą ir imtis priemonių, kad bet kokio tipo negalią turintys asmenys galėtų naudotis šia teise, kaip nurodoma Neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnyje;

43.  pabrėžia, kad reikia priimti Europos prieinamumo aktą, kuris bus priemonė spręsti visas problemas, susijusias su paslaugų prieinamumu riboto judumo asmenims transporto, judumo ir turizmo srityse, ir užtikrins, kad neįgaliesiems būtų visiškai prieinamos keleivinio oro, autobusų, geležinkelių ir vandens transporto paslaugos, ypač persėdimas ir prieiga be laiptelių visuose viešojo metro ir geležinkelių transporto traukiniuose, interneto svetainės, mobiliuosiuose įrenginiuose teikiamos paslaugos, pažangus bilietų pardavimas, informacija realiuoju laiku ir savitarnos terminalai, bilietų pardavimo automatai ir registracijos aparatai, naudojami keleivinio transporto paslaugoms teikti;

44.  pripažįsta, kad mažosioms ir vidutinėms įmonėms bus naudinga laikytis standartinių ES reikalavimų, o ne taikytis prie skirtingų nacionalinių taisyklių; tačiau apgailestauja dėl to, kad tarpvalstybinio pobūdžio turizmo produktai ir paslaugos nėra įtraukti į pasiūlymą dėl Europos prieinamumo akto; pabrėžia, kad ES lygmeniu nesiimta jokių tolesnių veiksmų turizmo infrastruktūros ir paslaugų srityje, kad būtų palaipsniui suderinta apgyvendinimo įstaigų klasifikacija, atsižvelgiant į prieinamumo kriterijus;

45.  ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau skatinti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, ypač siekiant naujų ir novatoriškų technologijų prieinamumo neįgaliesiems;

46.  ragina Komisiją rengiant būsimus atitinkamų sričių, pvz., skaitmeninės darbotvarkės, teisės aktus atsižvelgti į tai, kad prieinamumas yra toks pat svarbus fizinėje aplinkoje kaip ir IRT srityje;

47.  ragina valstybes nares, taikant prieinamumo principą, užtikrinti, kad vykdomuose ir naujuose viešosiomis lėšomis finansuojamuose statybų projektuose, darbo vietose ir ypač viešosios paskirties pastatuose, pvz., mokyklų pastatuose, būtų taikomas universalumo principas;

48.  ragina valstybes nares ir Komisiją bendradarbiauti su Parlamentu, kad būtų priimta aiški ir veiksminga plačios apimties direktyva dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių prieinamumo ir patikimas jos vykdymo užtikrinimo mechanizmas, atitinkantis pasiūlytą Europos prieinamumo aktą ir Neįgaliųjų teisių konvenciją, užtikrinant, kad 80 milijonų neįgaliųjų ir 150 milijonų pagyvenusių asmenų ES turėtų lygias galimybes naudotis interneto svetainėmis ir internetinėmis viešosiomis paslaugomis;

49.  ragina Komisiją ir valstybes nares moderniomis technologijomis nacionaliniu lygmeniu užtikrinti, kad visoje ES veikiantis pagalbos numeris 112 būtų patikimas ir visapusiškai prieinamas neįgaliesiems, taip pat naudojantis tarptinkliniu ryšiu, ypač kurtiesiems ir neprigirdintiems asmenims, taip siekiant išvengti mirčių ir sužeidimų, kurių galima išvengti; pabrėžia, jog būtina įgyvendinti priemones nacionaliniu lygmeniu, siekiant užtikrinti, be kita ko, suderinamumą visose valstybėse narėse, taip pat užtikrinti prieinamus nacionalinius pagalbos centrus;

50.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad elektroninės ir mobiliosios sveikatos priežiūros paslaugos, prietaikos ir prietaisai, įskaitant pagalbos telefono numerį 112, kuriuo turėtų būti lengva pasinaudoti bet kur Europoje, ir pažangiojo vietos nustatymo mobiliaisiais įrenginiais (AML) sistemą, būtų visapusiškai prieinami neįgaliems pacientams ir atitinkamiems juos prižiūrintiems asmenims, ir toliau plėtoti telemedicinos potencialą, siekiant pagerinti prieigą prie sveikatos priežiūros ir priežiūrą šiomis priemonėmis;

51.  pabrėžia būtinybę didinti paramą ir specialias aprūpinimo priemones neįgaliems asmenims, ypač vaikams, humanitarinės krizės atveju, ir ragina Komisiją parengti investicijų ir finansavimo, siekiant padėti neįgaliesiems kritinės padėties atveju, planą, įskaitant duomenis, suskirstytus pagal lytį ir amžių;

52.  pabrėžia, kad vykstantys konfliktai ir gaivalinės nelaimės taip pat yra veiksniai, prisidedantys prie neįgaliųjų skaičiaus didėjimo;

53.  pritaria Neįgaliųjų teisių konvencijos ekspertų rekomendacijoms, kad, norint užtikrinti žmogaus teisėmis pagrįstą požiūrį į negalią pavojingos ir kritinės padėties atvejais, ES turėtų būti labiau prieinama ir įtrauki, be kita ko, turėtų įgyvendinti 2015–2013 m. Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programą; primygtinai ragina į ES migracijos ir pabėgėlių politiką integruoti neįgaliųjų, kurie patiria dvigubą diskriminaciją, žmogaus teises; pabrėžia, kad šiomis priemonėmis turėtų būti tinkamai atsižvelgta į specialiuosius neįgaliųjų poreikius ir į būtinybę imtis poreikiais grindžiamų tinkamų sąlygų sudarymo priemonių; ragina toliau įtraukti neįgaliųjų poreikius į valstybių narių ir ES humanitarinės pagalbos priemones;

54.  ragina ES imtis iniciatyvos propaguoti neįgaliųjų teises pasauliniu lygmeniu įgyvendinant Sendajaus programą ir Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. drauge su partnerėmis šalimis ir regioninėmis organizacijomis;

55.  ragina Komisiją patvirtinti įgyvendinimo planą, atitinkantį 2015 m. vasario mėn. Tarybos išvadas dėl nelaimių valdymo atsižvelgiant į neįgaliųjų poreikius ir Sendajaus programą;

56.  pakartoja, kad Tarybos išvados dėl nelaimių valdymo atsižvelgiant į neįgaliųjų poreikius integravimo į ES civilinės saugos mechanizmą visoje Sąjungoje ir valstybėse narėse yra svarbios; ragina didinti neįgaliųjų, krizių valdymo ir civilinės apsaugos darbuotojų informuotumą apie iniciatyvas nelaimių mažinimo srityje ir teikti jiems apie tai informaciją, o įvykus nelaimei, atsigavimo po nelaimės etape teikti neįgaliesiems psichologinę pagalbą;

57.  pabrėžia, kad svarbu teikti specialią pagalbą neįgaliesiems ir po krizės;

58.  pripažįsta, kad pažeidžiami visuomenės nariai yra dar labiau marginalizuojami, jei turi negalią, ir pabrėžia, kad ES institucijos ir valstybės narės turėtų dėti gerokai daugiau pastangų, siekdamos visapusiškai užtikrinti, kad visiems neįgaliems žmonėms, įskaitant asmenis be pilietybės, benamius, pabėgėlius, prieglobsčio prašytojus ir mažumoms priklausančius asmenis, būtų suteikiamos teisės ir teikiamos paslaugos; pabrėžia, kad neįgaliųjų aspektą reikia įtraukti į ES migracijos ir pabėgėlių politiką;

59.  prašo Komisiją ir Tarybą, teikiant pasiūlymus dėl pabėgėlių klausimo sprendimo, finansavimo ar kitų paramos priemonių, pagal konvencijos 11 straipsnį numatyti specialias pasirūpinimo neįgaliaisiais priemones;

60.  pabrėžia, kad ES turėtų imtis atitinkamų priemonių užtikrinti, kad visi neįgalieji, netekę veiksnumo, galėtų naudotis visomis ES sutartyse ir teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis, tokiomis kaip teisė kreiptis į teismą, naudotis prekėmis ir paslaugomis, įskaitant bankininkystės, užimtumo ir sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat balsavimo ir vartotojų teisėmis;

61.  pripažįsta, kad Neįgaliųjų teisių konvencija pasirodė esanti skatinanti ir svarbi priemonė siekiant teisės reformos ir reikalaujant, kad valstybės narės iš naujo išnagrinėtų, kaip žiūrima į neįgaliuosius; vis dėlto apgailestauja dėl didelių problemų, su kuriomis iki šiol neįgalieji susiduria strateginės svarbos srityse, tokiose kaip baudžiamasis teisingumas ir dalyvavimas politikoje; mano, kad visapusiška ir universali visų neįgaliųjų prieiga prie politinės sistemos yra prioritetas; pripažįsta, kad ši prieiga turi būti daugiau nei paprasčiausia fizinė prieiga prie balsavimo vietos ir kad ji turėtų apimti daug įvairių iniciatyvų, kuriomis būtų siekiama atverti demokratinį procesą visiems piliečiams; mano, kad tai turėtų būti, pavyzdžiui, gestų kalba, Brailio raštu ir lengvai perskaitomu tekstu parengta rinkiminė medžiaga, visapusiškas neįgaliesiems būtinos pagalbos teikimas balsavimo metu, balsavimo paštu ir pagal įgaliojimą, kai įmanoma, skatinimas, kliūčių, su kuriomis susiduria neįgalūs piliečiai, norintys kandidatuoti rinkimuose, pašalinimas ir esamų taisyklių dėl veiksnumo ir jų poveikio asmens galimybei visapusiškai dalyvauti demokratiniame procese persvarstymas; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų tinkamai ir visapusiškai įgyvendintos, ypač neįgaliųjų atveju, Direktyvos 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai, 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, Direktyvos 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese ir Direktyvos 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese nuostatos, o ypač Direktyva 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu;

62.  labai apgailestauja dėl to, kad daugelis valstybių ir toliau nepripažįsta asmenų, turinčių intelekto sutrikimų, veiksnumo teismo procese arba jį riboja; ragina valstybes nares pozityviai spręsti veiksnumo klausimą ir verčiau įtraukti neįgaliuosius jiems teikiant pagalbą, užuot automatiškai neleidus jiems dalyvauti;

63.  yra susirūpinęs dėl sunkumų, kuriuos vis dar patiria neįgalieji kreipdamiesi į teismą; primena, kad teisė kreiptis į teismą yra itin svarbi pagrindinė teisė ir esminis teisinės valstybės principas; ragina valstybes nares imtis veiksmų, siekiant tokiems asmenims sudaryti visapusiškai tinkamas procedūrų sąlygas ir pritaikyti jiems procedūras; mano, kad Komisija turėtų apsvarstyti galimybę į 2014–2020 m. ES teisingumo programą įtraukti specialias mokymų apie JT neįgaliųjų teisių konvenciją programas; siūlo, kad ES teismai taikytų savo vidaus taisykles ir nurodymus taip, kad būtų sudarytos geresnės galimybės neįgaliesiems kreiptis į teismą, ir kad vykdydami teisingumą atsižvelgtų į JT Neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto bendrąsias rekomendacijas;

64.  pripažįsta, kad Hagos konvencija dėl tarptautinės suaugusiųjų asmenų apsaugos galima labai įvairiai padėti įgyvendinti ir paremti tarptautinius JT neįgaliųjų teisių konvencijos šalių įsipareigojimus; atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad Komisija nesiėmė veiksmų dėl 2008 m. gruodžio 18 d. Parlamento rezoliucijos su rekomendacijomis Komisijai dėl suaugusių asmenų teisinės apsaugos ir jos tarpvalstybinių pasekmių(23);

65.  atkreipia dėmesį į smurtą, bauginimą ir seksualinį išnaudojimą mokyklose, namuose ar įstaigose – rizika neįgaliems vaikams jį patirti yra didesnė; ragina ES ir jos valstybes nares imtis efektyvesnių veiksmų ir kovoti su smurtu prieš neįgalius vaikus taikant specialias priemones ir teikiant prieinamas pagalbos paslaugas;

66.  ragina Komisiją priimti veiksmingas šeimoms, bendruomenėms, specialistams ir įstaigoms skirtas priemones, kuriomis būtų užkertamas kelias smurtui prieš neįgalius vaikus; pažymi, kad mokykloms tenka itin svarbus vaidmuo skatinant socialinę įtrauktį, ir pabrėžia, kad reikia tinkamų mechanizmų, kurie sudarytų sąlygas įtraukti vaikus į įprastines mokyklas ir kuriais būtų užtikrinama, kad auklėtojai ir mokytojai būtų deramai pasiruošę ir parengti atpažinti smurtą prieš neįgalius vaikus ir į jį reaguoti;

67.  taip pat ragina valstybes nares užtikrinti, kad nesavanoriškas gydymas ir uždarymas būtų neleidžiami pagal įstatymą, laikantis naujausių tarptautinių standartų;

68.  primygtinai ragina užtikrinti, kad neįgaliesiems būtų taikomas judėjimo laisvės ES principas, panaikinant visas likusias kliūtis, kurios trukdo naudotis šia laisve;

69.  pabrėžia, kad neįgaliesiems turi būti užtikrinta ES piliečių judėjimo laisvė ir kad to siekiant valstybės narės privalo užtikrinti jų statuso ir socialinių teisių tarpusavio pripažinimą (JT neįgaliųjų teisių konvencijos 18 straipsnis);

70.  apgailestauja, kad Taryba nepritarė tam, kad į reglamento, kuriuo skatinamas laisvas piliečių ir įmonių judėjimas supaprastinant tam tikrų viešųjų dokumentų pateikimo reikalavimus Europos Sąjungoje, taikymo sritį būtų įtraukti su negalia susiję dokumentai;

71.  palankiai vertina Europos neįgaliojo kortelės bandomąjį projektą; apgailestauja dėl to, kad nedaug valstybių narių dalyvauja Europos neįgaliųjų kortelės projekte, kuris, taikant praktines priemones, valstybėse narėse padeda užtikrinti neįgalių piliečių judumą ir jų teisių tarpusavio pripažinimą;

72.  pabrėžia, kad, norint užtikrinti visapusišką neįgaliųjų teisių apsaugą, labai svarbu tokiems asmenims garantuoti pasirinkimo laisvę – kaip jiems gyventi ir kaip geriausiai išnaudoti savo potencialą, pvz., dažniau naudojantis tokiomis priemonėmis, kaip priežiūros teikėjų paslaugos;

73.  labai apgailestauja dėl to, kad, kaip buvo nustatyta, kai kuriose valstybėse narėse neįgalieji gyvena siaubingomis sąlygomis, ir ragina valstybes nares padaryti viską, kas įmanoma, kad būtų laikomasi Europos žmogaus teisių konvencijos ir ypač jos 3 straipsnio, kuriuo draudžiamas nežmoniškas ir žeminantis elgesys;

74.  primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą geriau pasirūpinti neįgaliųjų poreikiais ir į šiuos poreikius nuolat atsižvelgti peržiūrint ES reglamentus, pvz., dėl įvairių rūšių transporto keleivių teisių (Reglamentą (EB) Nr. 1107/2006 ir Reglamentą (EB) Nr. 261/2004 dėl oro transporto, Reglamentą (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių transporto, Reglamentą (ES) Nr. 1177/2010 dėl vandens transporto ir Reglamentą (ES) Nr. 181/2011 dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto), taip pat rengiant teisės aktus, pvz., dėl daugiarūšiu transportu keliaujančių keleivių teisių; pabrėžia, kad 2010–2020 m. Europos strategijoje dėl negalios ES 2010 m. įsipareigojo sukurti Europą be kliūčių;

75.  ragina ES stiprinti keleivių teises reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo stebėjimą ir koordinuoti nacionalinių vykdomųjų įstaigų veiklą, taip pat ragina valstybes nares imtis visų būtinų veiksmų siekiant įgyvendinti ES teisės aktus, skirtus vežimo ir turizmo reikmėms naudojamo transporto (įskaitant autobusų, taksi, miesto viešąjį, geležinkelių, oro ir vandens transportą, taip pat stotis, oro uostus ir uostus) prieinamumui gerinti vietos, regiono ir valstybės lygmeniu, pašalinti trikdžius, trukdančius sukurti Europą be kliūčių, pvz., stiprinant atitinkamų vykdomųjų įstaigų kompetenciją pagal teisės aktus dėl keleivių teisių, siekiant užtikrinti, jog visi neįgalūs keleiviai visoje ES veiksmingai ir vienodomis sąlygomis naudotųsi teisėmis, įskaitant prieinamumo ir standartizacijos, harmonizavimo, techninių reikalavimų ir paskatų verslui;

76.  ragina Komisiją paaiškinti kiekvieno subjekto, dalyvaujančio teikiant priežiūros paslaugas riboto judumo asmenims, pareigas, ypač kalbant apie pervežimą iš įvairių rūšių transporto priemonių, taip pat pateikti Parlamentui informaciją apie neįgaliųjų asociacijų dalyvavimą ir jų vaidmenį įgyvendinant reglamentus dėl keleivių teisių;

77.  pabrėžia, kad nevaržomas transporto paslaugų, transporto priemonių, infrastruktūros ir įvairiarūšio transporto susisiekimo mazgų, ypač kaimo vietovėse, prieinamumas nepaprastai svarbus norint užtikrinti judumo sistemas be būdingos diskriminacijos; pabrėžia, kad neįgaliesiems turi būti suteikta prieiga prie produktų ir paslaugų ir kad reikia toliau stengtis užtikrinti transporto ir turizmo paslaugų, transporto priemonių ir infrastruktūros prieinamumą; pabrėžia, kad Europos infrastruktūros tinklų priemonė teikia galimybių finansuoti priemones miestų teritorijose ir tam tikros rūšies negalią turinčių asmenų prieigos gerinimo priemones – galima gauti iki 10 proc. prisitaikymo sąnaudų finansavimą;

78.  ragina Komisiją metinėje ataskaitoje dėl TEN-T lėšų panaudojimo paskelbti duomenis apie priemonių srityje pasiektą pažangą ir pagalbos sumą, suteiktą tam, kad infrastruktūra būtų pritaikyta neįgaliesiems, pasinaudojant Europos infrastruktūros tinklų priemone ir kitų rūšių ES finansavimo šaltiniais; taip pat ragina Komisiją imtis veiksmų, kuriais būtų skatinama labiau dalyvauti projektuose, pagal kuriuos infrastruktūra pritaikoma neįgaliesiems, įskaitant, be kita ko, informaciją ir sklaidos renginius galimiems projektų vystytojams;

79.  pabrėžia, kad svarbu finansuoti priemones miestų teritorijose, kur žmonės dažniau turi persėsti iš vienos rūšies transporto priemonės į kitą ir tam tikrų judumo sutrikimų turintys asmenys patiria daugiausia sunkumų;

80.  pabrėžia, kad nuolat prieinamas formatas turėtų būti skaitmeninės judumo rinkos politikos darbotvarkės prioritetas ir visiems bet kokią negalią turintiems asmenims palengvinti prieigą prieinamomis kalbomis, formatais ir technologijomis, kurios atitinka įvairių rūšių negalias, įskaitant gestų kalbas, Brailio raštą, įgalinančiąsias ir alternatyviąsias komunikacijos sistemas ir kitas prieinamas priemones, pasirinktas komunikacijos rūšis ir formas, be kita ko, lengvai perskaitomu tekstu arba piktogramomis, titrais arba asmeniniais tekstiniais pranešimais pateikiamą kelionių informaciją, rezervaciją ir bilietų įsigijimą, sudarant sąlygas naudotis daugiau nei vienu jutimu; primygtinai ragina Komisiją transporto infrastruktūros ir paslaugų srityje įdiegti atitinkamus stebėjimo ir kontrolės mechanizmus, kurie užtikrins, jog teikiant viešojo transporto paslaugas visose valstybėse narėse neįgaliesiems būtų pasiūlyti prieinamumo ir pagalbiniai įtaisai;

81.  pabrėžia, kad neįgalieji turėtų turėti galimybių gauti informacijos apie daugiarūšio, tarpvalstybinio transporto paslaugas, kai vežama „nuo durų iki durų“, tokiu būdu, kad galėtų pasirinkti pačią tinkamiausią, pigiausią ar greičiausią paslaugą, taip pat internetu rezervuoti ir atsiskaityti už tokias paslaugas;

82.  ragina suteikti galimybes gauti realiojo laiko informaciją apie kelionę, kad neįgalieji prieš kelionę ir jos metu galėtų gauti informaciją apie trikdžius ar alternatyvius kelionės variantus;

83.  pabrėžia, kad neįgaliesiems turi būti užtikrinta prieiga prie prieinamo formato informacijos ir komunikacijos priemonių, taip pat prie įvairių rūšių negalios pritaikytų technologijų, įskaitant gestų kalbas, Brailio raštą, įgalinančiąsias ir alternatyviąsias komunikacijos sistemas ir kitas prieinamas jų pasirinktas komunikacijos priemones, formas ir formatus, įskaitant lengvai perskaitomus tekstus ir titrus; todėl ragina Komisiją imtis reikiamų priemonių, siekiant užtikrinti ES teisės aktų, susijusių su prieiga prie informacijos ir komunikacija, įgyvendinimą; primygtinai ragina Tarybą nedelsiant priimti sprendimą dėl Marakešo sutarties dėl geresnių sąlygų susipažinti su paskelbtais kūriniais sudarymo akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims sudarymo; ragina Tarybą ir valstybes nares įgyvendinti jos nuostatas atitinkančias nuoseklias ir veiksmingas priemones;

84.  primena, kad nepriklausomumas, integracija ir prieiga prie įtraukaus švietimo bei mokymo sistemos, pilietinis ir kultūrinis gyvenimas, laisvalaikis ir sportas yra teisės, užtikrintos JT neįgaliųjų teisių konvencijos 19, 24 ir 30 straipsniais; primena, kad, vadovaujantis neįgaliųjų visapusiško ir veiksmingo dalyvavimo, įskaitant demokratinį dalyvavimą, ir įtraukimo į visuomenę principu (Neįgaliųjų teisių konvencijos 3 straipsnis), šios teisės ginamos pagal ES teisę, ypač pagal Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį, kuriuo draudžiama diskriminacija dėl negalios; todėl prašo Komisijos ir valstybių narių sustiprinti priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad neįgalieji turėtų tikras ir lygias galimybes ne tik tokiose svarbiose srityse kaip įtraukus, kokybiškas švietimas, kultūra ir sportas, bet ir dalyvauti į mokymo programas neįtrauktoje veikloje, pvz., lankyti teatrą, mokytis kalbų ir užsiimti menais; ragina Komisiją, siekiant švietimo ir mokymo tikslų, į strategiją „Europa 2020“ įtraukti konkrečius su negalia susijusius rodiklius;

85.  primena JT Neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto pateiktą 24 straipsnio („Teisė į įtraukų švietimą“) bendrojo komentaro projektą, kuriame išsamiai aptariamas jo norminis turinys, valstybių prievolės, jo sąsaja su kitomis konvencijos nuostatomis ir jo įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu;

86.  primena, kad jaunimui skirtose programose ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas neįgaliems jauniems žmonėms;

87.  pažymi, kad į jaunimo strategijas po 2018 m. reikėtų įtraukti jaunų neįgaliųjų poreikius;

88.  primena, kad neįgalieji neretai nėra įtraukiami arba iš tiesų neturi galimybių gauti švietimo ir mokymo paslaugų, nors reikia jų reikmėms pritaikytų švietimo procesų, kuriuose būtų atsižvelgiama į jų negalios laipsnį, siekiant padėti jiems visapusiškai išnaudoti savo socialinį, ekonominį ir švietimo potencialą; pabrėžia, kad turėtų būti imamasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad visiems neįgaliems mokiniams būtų sudarytos tinkamos sąlygos, kurių reikia, kad jie galėtų naudotis savo teise į įtraukų kokybišką švietimą; ragina valstybes nares ir atsakingas regionines ir vietos vyriausybes, kurioms pavestos šios užduotys, gerinti mokymo programas ir nuolatinio profesinio tobulėjimo galimybes visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, dalyvaujantiems neformaliojo mokymosi ir savišvietos veikloje, taip pat jų prieigą prie IRT infrastruktūros, siekiant paremti jų darbą su neįgaliais mokiniais ir kovoti su išankstiniu neigiamu nusistatymu prieš neįgaliuosius, ypač prieš psichosocialinių ir intelekto sutrikimų turinčius asmenis;

89.  ragina Komisiją ir valstybes nares priimti veiksmingas kovos su neįgalių mokinių atskirtimi ir atmetimu mokyklose ir mokymosi aplinkoje priemones ir suteikti jiems galimybes naudotis tinkamomis sąlygomis ir reikiama pagalba, kad besimokantiesiems būtų lengviau išnaudoti visą savo potencialą; pabrėžia, kad lygios galimybės gali būti užtikrintos tik tuo atveju, jei teisė į įtraukų švietimą ir mokymą bus užtikrinama visų tipų švietime ir mokyme ir visais jo lygmenimis, įskaitant mokymąsi visą gyvenimą, taigi, jeigu bus užtikrinama, kad būtų pripažįstamos neįgaliųjų kvalifikacijos, ypač įgytos palaikančioje mokymosi aplinkoje, kurioje neįgalieji gali įgyti konkrečių gebėjimų ir įgūdžių, kaip įveikti negalią; atkreipia dėmesį į specialių švietimo programų techninius ir finansinius trūkumus, ypač krizės paveiktose valstybėse narėse, ir ragina Komisiją išnagrinėti, kaip ši padėtis galėtų būti pagerinta;

90.  atkreipia dėmesį į pažangą, padarytą reglamentuojant studentų mainų programas, visų pirma programą „Erasmus+“, įtraukus papildomą finansinę paramą neįgalių studentų ir darbuotojų judumui, ir primygtinai tvirtina, kad būtina ir toliau nustatinėti specialias nuostatas, susijusias su visais programos aspektais; pripažįsta, kad realybėje neįgalūs studentai iki šiol susiduria su daugybe kliūčių (susijusių su požiūriu, komunikacija, architektūra, informacija ir kt.); ragina Komisiją ir valstybes nares prisiimti daugiau įsipareigojimų, susijusių su neįgaliųjų dalyvavimu ES mainų programose, ir pagerinti judumo galimybių matomumą ir skaidrumą; taip pat ragina Komisiją skatinti keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais neįgalių mokinių ir mokytojų galimybių dalyvauti mainų programose srityje;

91.  ragina užtikrinti, kad švietimo sistemose nebūtų kuriama aplinka, kurioje mokiniai būtų skirstomi, pvz., į grupes ar klases pagal gabumus, nes tai daro neigiamą poveikį neįgaliems mokiniams, ypač tiems, kurie turi mokymosi sunkumų;

92.  primygtinai ragina Komisiją į Tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų direktyvos vertinimą įtraukti konkretų neįgalumo aspektą ir primygtinai ragina valstybes nares toliau įgyvendinti tą direktyvą, be kita ko, atsižvelgiant į neįgaliųjų poreikius ir jų teisę žinoti apie direktyvoje numatytas priemones ir nuostatas, kurios net ir plačiai visuomenei mažai žinomos, ir veiksmingai naudotis jomis kaip ir kiti asmenys;

93.  pabrėžia, kad tarp negalios, nuo kurios kenčia daugiau kaip 15 proc. ES gyventojų, ir blogos sveikatos būklės yra glaudus ryšys ir kad dėl prieigos sunkumų ir nuolatinių kliūčių neįgalieji negauna tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų arba jiems tos paslaugos visai neteikiamos, įskaitant tuos atvejus, kai negalią sukelia nepageidaujama reakcija į vaistus; pažymi, kad prieigos prie kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų stoka neigiamai veikia neįgaliųjų gebėjimą gyventi savarankiškai, integruotis į visuomenę ir būti lygiaverčiais kitiems;

94.  susirūpinęs pažymi, kad neįgalieji praneša apie gerokai daugiau atvejų, kai jiems nesuteikiamos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos arba atsisakoma jas suteikti, negu įgalūs asmenys, ir kad jie praneša apie priverstinio arba netinkamo gydymo atvejus, nes tai rodo, jog sveikatos priežiūros specialistams trūksta mokymų apie neįgaliųjų sveikatos priežiūros poreikius; ragina valstybes nares investuoti į specialistų, kurie gydo neįgaliuosius ir jiems padeda, mokymą;

95.  pabrėžia, kad visoms medicininėms intervencijoms, kurioms reikia, privaloma gauti informuoto neįgalaus asmens sutikimą ir kad todėl turi būti taikomos visos reikiamos priemonės, siekiant užtikrinti, kad tokie asmenys galėtų susipažinti su atitinkama informacija ir ją suprasti; pabrėžia, kad šis sutikimas turi būti duotas asmeniškai, iš anksto ir susipažinus su visa informacija ir kad turi būti taikomos visos reikiamos priemonės, siekiant užtikrinti, kad šių principų būtų laikomasi, ir pabrėžia, kad taip pat privaloma imtis panašių atitinkamų priemonių psichosocialinių sutrikimų turinčių asmenų atžvilgiu;

96.  ragina Komisiją į savo sveikatos srities priemones ir politiką įtraukti į neįgaliuosius orientuotus požiūrius, kad būtų padedama gerinti neįgaliųjų sveikatos rodiklius valstybėse narėse, užtikrinant geresnį fizinį, aplinkos ir jutiminį prieinamumą, kokybę ir įperkamumą, ir, kai pagal šiuos principus bus rengiamos tokios priemonės ir politika, surengti išsamias konsultacijas su neįgaliaisiais;

97.  pakartoja, kad reprodukcijos teisės yra vienos iš pagrindinių laisvių, kurias garantuoja 1993 m. Vienos deklaracija ir veiksmų programa bei JT neįgaliųjų teisių konvencija, įskaitant: teisę į lygybę ir nediskriminavimą, teisę susituokti ir sukurti šeimą, teisę į visapusišką reprodukcinės sveikatos priežiūrą, be kita ko, šeimos planavimą ir motinystės sveikatos priežiūros paslaugas, švietimą ir informaciją, teisę duoti informuoto asmens sutikimą visoms medicininėms procedūroms, be kita ko, sterilizacijai ir abortui, ir teisę nepatirti seksualinės prievartos ir išnaudojimo;

98.  ragina valstybes nares priimti priemones, kad būtų užtikrinta, jog visos neįgalioms moterims teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, įskaitant visas reprodukcinės sveikatos ir psichinės sveikatos priežiūros paslaugas, būtų prieinamos ir grindžiamos laisvu ir informuotu atitinkamo asmens sutikimu;

99.  primygtinai ragina valstybes nares patvirtinti gaires, siekiant užtikrinti, kad neįgalios moterys ir mergaitės galėtų gauti visas švietimo, informacijos, sveikatos priežiūros paslaugas ir su lytine bei reprodukcine sveikata susijusias paslaugas prieinama ir jų amžiui tinkama forma, įskaitant gestų kalbas, Brailio raštą, taktilinę komunikaciją, stambų šriftą ir kitus alternatyvius komunikacijos būdus, priemones ir formas;

100.  dar kartą patvirtina savo nuomonę, kad neįgalioms moterims ir vyrams bei jų šeimos nariams reikia teikti specialią paramą, įskaitant vaikų priežiūros pagalbą, kad jie galėtų visapusiškai naudotis motinystės ir tėvystės teisėmis;

101.  pabrėžia, kad sveikatos draudimo sistemų nuostatos turi nediskriminuoti neįgaliųjų;

102.  primygtinai ragina Komisiją parengti visos ES gaires, skirtas nacionaliniams informaciniams centrams, kaip teikti visiems pacientams prieinamą informaciją apie priežiūrą kitose valstybėse narėse, atsižvelgiant į ypač svarbų pacientų organizacijų vaidmenį;

103.  ragina Komisiją padėti valstybėms narėms ir Europos referencijos centrų tinklo nariams įtraukti į tinklo išteklių ir ekspertinių žinių sritį ir įvairių formų negalias, kurioms, nors ir nebūtinai retoms, taip pat reikia labai specializuotos sveikatos priežiūros paslaugų, kurias teikia daugiasritės sveikatos priežiūros specialistų grupės, ir žinių bei išteklių koncentracijos pasinaudojant šia sistema;

104.  pabrėžia, kad produktai ir paslaugos turi būti prieinamesni neįgaliesiems; pažymi, kad ekonominės kliūtys ir kliūtys dėl sąnaudų ir naudos neatitikimo trukdo plėtoti ir įgyvendinti prieinamumo principą; mano, kad didesnio masto neįgaliųjų dalyvavimas kuriant sveikatos srities produktus ir paslaugas padės užtikrinti geresnę saugą ir prieinamumą;

105.  pabrėžia, kad fizinę negalią turintys asmenys taip pat susiduria su problemomis skaitmenizuotoje judumo rinkoje, ir ragina visiems bet kokią negalią turintiems asmenims palengvinti prieigą prieinamomis kalbomis, formatais ir technologijomis, kurios atitinka įvairią negalią, įskaitant gestų kalbas, Brailio raštą, įgalinančiąsias ir alternatyviąsias komunikacijos sistemas ir kitas prieinamas priemones, pasirinktas komunikacijos rūšis ir formatus, be kita ko, lengvai perskaitomą tekstą, titrus ir asmeninius teksto pranešimus, visų pirma sveikatos informacijos srityje, sudarant sąlygas naudotis daugiau negu vienu jutimu;

106.  ragina Komisiją dėti nuolatines pastangas skatinti sveikatos srities prevenciją ir propagavimą, kad būtų šalinami dideli sveikatos ir prieigos galimybių skirtumai, nuo kurių nukenčia pažeidžiamiausi neįgalieji;

107.  ragina Komisiją ir valstybes nares pasisakyti už tai, kad atmintį sutrikdanti liga būtų priskiriama prie negalių;

108.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai pripažinti pagrindinį šeimos narių, kurie prižiūri neįgaliuosius, vaidmenį ir užtikrinti, kad jie taip pat turėtų tinkamą prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų, atsižvelgiant į poveikį, kurį neįgaliųjų priežiūra daro jų pačių fizinei ir psichinei sveikatai bei gerovei;

109.  ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad su užimtumu susijusios teisės ir paslaugos, įskaitant tinkamų sąlygų sudarymą, taikant Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvą, būtų perkeliamos ir atitiktų neįgaliųjų teisę į laisvą judėjimą, kaip nustatyta Sutartyse; ragina valstybes nares pradėti taikyti paskatas darbdaviams ir aktyvią darbo rinkos politiką, kad būtų remiamas neįgaliųjų užimtumas; pripažįsta tiek socialinės ekonomikos, tiek besiformuojančios skaitmeninės ekonomikos teikiamas galimybes užtikrinant neįgaliųjų užimtumą;

110.  reiškia susirūpinimą dėl didelio neįgaliųjų, ypač neįgalių moterų, nedarbo lygio, palyginti su kitomis Europos Sąjungos gyventojų grupėmis; ragina valstybes nares stiprinti ir užtikrinti politikos sistemą, kuria būtų skatinamas neįgalių moterų, įskaitant moteris, turinčias paslėptą negalią, sergančias lėtinėmis ligomis arba turinčias mokymosi sutrikimų, dalyvavimas darbo rinkoje;

111.  yra susirūpinęs dėl to, kad Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvoje nėra aiškiai nurodyta, jog atsisakymas sudaryti neįgaliesiems tinkamas sąlygas yra tam tikros formos diskriminacija; prašo Komisijos pateikti apžvalgą, kokie skundai yra gauti, ir išnagrinėti, ar reikėtų persvarstyti direktyvą;

112.  pabrėžia, kad naudinga neapsiriboti darbo neįgaliųjų socialinėse įmonėse sistema ir sudaryti neįgaliųjų užimtumo sąlygas, kurios padėtų juos įtraukti į atvirą darbo rinką; pabrėžia, jog svarbu, kad valdžios institucijos, neįgaliesiems atstovaujančios organizacijos, paramos paslaugų teikėjai, patyrę darbdaviai ir kiti atitinkami subjektai dalytųsi gerąja patirtimi;

113.  ragina Komisiją ir valstybes nares toliau skatinti neįgaliųjų užimtumą pasitelkiant socialinės ir solidariosios ekonomikos įmones ir tokiu būdu padėti neįgaliesiems patekti į darbo rinką; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją toliau skatinti besiformuojančią naują socialinių investicijų rinką pasinaudojant priemonėmis, sukurtomis pagal Socialinio verslo iniciatyvą, ir informuoti Parlamentą apie jos laikotarpio vidurio peržiūros rezultatus;

114.  pažymi, kad, siekiant užkirsti kelią neįgaliųjų atleidimui iš darbo, be galo svarbu jiems suteikti galimybę dirbti pagal specialius teisės aktus; be to, rekomenduoja bendradarbiaujant su įdarbinimo centrais ir įmonėmis vykdyti reikiamą kontrolę, siekiant užkirsti kelią neįgaliųjų marginalizavimui darbo rinkoje ir visapusiškai panaudoti jų turimą potencialą;

115.  primygtinai ragina valstybes nares patvirtinti kokybiškas stažuočių programas, taip pat skatinti ir plėtoti mokymo ir darbo praktikos galimybes neįgaliesiems, užtikrinant jiems tinkamas sąlygas ir prieinamumą, kad būtų užtikrinta socialinė apsauga ir neįgaliesiems būtų lengviau integruotis į darbo rinką;

116.  ragina valstybes nares kuo skubiau imtis priemonių, siekiant užkirsti kelią neigiamam poveikiui, kurį griežto taupymo priemonės daro neįgaliųjų socialinei apsaugai, ir jį pašalinti;

117.  ragina valstybes nares įgyvendinti veiksmingas priemones, siekiant užkirsti kelią neįgaliųjų ir jų šeimų skurdui, pažeidžiamumui ir socialinei atskirčiai arba juos mažinti, ypatingą dėmesį skiriant neįgaliems vaikams ir vyresnio amžiaus asmenims, atsižvelgiant į Europos socialinių teisių ramstį;

118.  ragina valstybes nares nemažinti neįgaliesiems skirtų išmokų, neriboti bendruomeninių paslaugų, sveikatos priežiūros paslaugų, mokymo ir švietimo programų, nes dėl tokio mažinimo ar ribojimo bus pažeidžiama JT neįgaliųjų teisių konvencija ir dar labiau padidės skurdo lygis ir socialinė atskirtis;

119.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares, siekiant panaikinti neįgaliųjų ir jų šeimų socialinę atskirtį, skatinti, vadovaujantis bendromis taisyklėmis, priemones, skirtas kovai su skurdu, su kuriuo susiduria daugelis neįgaliųjų šeimų, pasinaudojant konkrečiais rodikliais, kurie padėtų nustatyti reikalingos paramos lygį;

120.  pabrėžia, kad pagal Bendrųjų nuostatų reglamento (ES) Nr. 1303/2013 7 straipsnį ir 96 straipsnio 7 dalį reikalaujama, jog valstybės narės ir Komisija užtikrintų, kad būtų atsižvelgiama į lygias neįgaliųjų galimybes, nediskriminavimą ir įtrauktį ir kad šie aspektai būtų skatinami įgyvendinant bendrai Europos struktūrinius ir investicijų fondus (ESI fondus) ir konkrečiai veiksmų programas; prašo laikytis integruoto požiūrio, siekiant tenkinti specialiuosius neįgaliųjų poreikius; todėl ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip taikomos bendrosios ex ante sąlygos dėl kovos su diskriminacija ir negalios; pabrėžia, kad atliekant jų įvertinimą turėtų būti vertinamas planuojamų priemonių, kuriomis siekiama skatinti lygias vyrų ir moterų galimybes ir neįgaliųjų integraciją, tinkamumas, visų pirma kalbant apie galimybes gauti finansavimą;

121.  primygtinai ragina politikos formuotojus vietos, regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmenimis užtikrinti veiksmingą nuostatų, kuriomis siekiama nediskriminavimo, įgyvendinimo stebėjimą, taip pat stebėti galimybes gauti ESI fondų finansavimą ir jo panaudojimą, siekiant remti vienodas galimybes neįgaliesiems ir jais besirūpinančioms institucijoms naudotis visomis paslaugomis, įskaitant internetą, taip pat lygiavertes ir tinkamas gyvenimo vietos bendruomenėse visokiose vietovėse (pvz., kaimo, retai apgyvendintose vietovėse ir miestuose) galimybes; pažymi, kad vis dėlto už socialinę politiką ir jos finansavimą visų pirma atsakingos valstybės narės;

122.  ragina Komisiją atidžiai stebėti, ar naudojant ESI fondų lėšas laikomasi nediskriminavimo principo ir atitinkamų teisės aktų; pabrėžia, jog įstaigos, atsakingos už socialinės įtraukties ir nediskriminavimo skatinimą, įskaitant neįgaliesiems atstovaujančias organizacijas, turi būti įtrauktos į partnerystę, kai planuojamos ir įgyvendinamos veiksmų programos, siekiant užtikrinti, kad būtų iš tikrųjų atsižvelgiama į neįgaliųjų interesus ir jų nurodytas problemas; primygtinai ragina ESI fondų lėšas naudoti tokiu būdu, kad būtų laikomasi minimaliųjų neįgaliesiems skirtų prieinamumo, judumo ir būsto standartų, ir pažymi, kad tai reiškia svarbią ir nelengvą užduotį, visų pirma vietos ir regionų valdžios institucijoms;

123.  ragina valstybes nares geriau panaudoti struktūrinius fondus, ypač Europos socialinį fondą ir programą „Kūrybiška Europa“, ir kuo labiau įtraukti nacionalines, regionines ir vietos neįgaliųjų organizacijas; be to, pabrėžia, jog labai svarbu užtikrinti, kad darbo rinka, švietimas ir mokymas, „Erasmus+“, Jaunimo garantijų ir EURES iniciatyvos būtų visapusiškai prieinamos neįgaliesiems;

124.  ragina valstybes nares skleisti principą, pagal kurį ESI fondų perkančiosios organizacijos gali pasiūlymų teikėjus pašalinti iš konkurso už įsipareigojimo užtikrinti prieinamumą neįgaliesiems nevykdymą;

125.  palankiai vertina ex ante sąlygas dėl socialinės įtraukties ir investicijų prioritetą, siekiant remti perėjimą „nuo institucinių prie bendruomenės paslaugų“, nustatytus Bendrųjų nuostatų reglamente ; ragina valstybes nares naudoti fondų lėšas siekiant deinstitucionalizavimo ir kaip priemonę Neįgaliųjų teisių konvencijai įgyvendinti;

126.  yra susirūpinęs dėl to, kad Europos struktūriniai ir investiciniai fondai netinkamai naudojami, nes skatinamas institucionalizavimas, ir ragina valstybes nares ir Komisiją sustiprinti stebėseną pagal Neįgaliųjų teisių konvenciją, konsultuojantis su neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis; mano, kad skaidrumo principais turėtų būti vadovaujamasi per visą procedūrą, pradedant lėšų skyrimu ir baigiant konkrečiu jų panaudojimu;

127.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų priemonių, be kita ko, naudojant ESI fondų ir kitų atitinkamų ES fondų lėšas, siekiant vietos bendruomenėse plėtoti paramos neįgaliems berniukams ir mergaitėms bei jų šeimoms, įskaitant didelės paramos poreikių turinčius asmenis, paslaugas, skatinti deinstitucionalizavimą ir užkirsti kelią naujam institucionalizavimui, taip pat skatinti įtraukias bendruomenes ir suteikti neįgaliems berniukams ir mergaitėms galimybes naudotis įtraukiu ir kokybišku švietimu;

128.  mano, kad ES institucijos turėtų apsvarstyti galimybę leisti organizacijoms, aktyviai atstovaujančioms neįgaliesiems, naudotis būsimomis ir esamomis finansavimo priemonėmis;

129.  ragina Komisiją tęsti darbą neįgaliųjų įtraukties srityje ir teikti finansinę paramą įvairiems vietos lygmens projektams ir organizacijoms;

130.  ragina ES institucijas ir valstybes nares aktyviai įtraukti neįgaliuosius į sprendimų priėmimo procesus, be kita ko, per jiems atstovaujančias organizacijas, kaip numatyta JT neįgaliųjų teisių konvencijos 4 straipsnio 3 dalyje; be to, primygtina ragina tinkamai atsižvelgti į vykstant tokiems procesams neįgaliųjų pareikštas nuomones;

131.  pakartoja, kad labai svarbu neįgaliesiems numatyti autorių teisių ir gretutinių teisių išimtis ir apribojimus; atkreipia dėmesį į tai, kad sudaryta Marakešo sutartis, siekiant palengvinti neregių ar regos sutrikimų turinčių asmenų prieigą prie paskelbtų kūrinių, ir pakartoja savo įsitikinimą, kad ES yra kompetentinga sudaryti šią sutartį, nesusiejant jos ratifikavimo su ES teisinės sistemos persvarstymo sąlyga arba su Teisingumo Teismo sprendimo priėmimo data; be to, pabrėžia, kad Parlamentas, Komisija ir valstybės narės turi bendradarbiauti, siekdami užtikrinti spartų Marakešo sutarties ratifikavimą;

132.  pabrėžia, jog bet kokiu autorių teisių ir gretutinių teisių srities teisės aktų pakeitimu turėtų būti numatytos galimybės neįgaliesiems naudotis kūriniais ir paslaugomis, kuriems taikoma šių teisių apsauga, bet kokiu formatu; primena, kad Komisija turi pateikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl autorių teisių ir gretutinių teisių išimčių ir apribojimų, siekiant užtikrinti, kad įvairią negalią turintiems asmenims būtų suteikta galimybė naudotis kūriniais ir paslaugomis, kuriems taikoma šių teisių apsauga;

133.  pabrėžia skaitmeninių sistemų svarbą neįgaliesiems, nes jos yra įrankis, palengvinantis neįgaliųjų dalyvavimą visose visuomenės gyvenimo sferose, ir rekomenduoja toliau tirti, kaip būtų galima panaudoti kasdienį gyvenimą palengvinančias technologijas švietimo srityje; pripažįsta, kad šiuo metu neproporcingai didelis neįgaliųjų skaičius nesinaudoja internetu, kad neįgalieji nesusipažįsta su pokyčiais skaitmeninėje srityje ir todėl jie negauna informacijos, nesinaudoja galimybėmis, neįgyja naujų įgūdžių ir neturi prieigos prie svarbių paslaugų; ragina nacionalinės ir ES teisės aktų leidėjus, kai įgyvendinami bendrosios skaitmeninės rinkos teisės aktai, įtraukti nuostatas dėl prieinamumo, į visas susijusias politikos sritis įtraukti skaitmeninio turinio prieinamumo klausimą, inicijuoti mokymo programas „Skaitmeninio raštingumo čempionai“ bendruomenėse, siekiant paskatinti daugiau neįgaliųjų naudotis internetu, ir imtis būtinų priemonių, siekiant kovoti su elektroniniais nusikaltimais ir patyčiomis elektroninėje erdvėje; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad intelektinės nuosavybės teisės nebūtų nepagrįsta ar diskriminacinė kliūtis neįgaliesiems naudotis kultūrine medžiaga, ir apsvarstyti galimybę nustatyti privalomą neįgaliesiems skirtą autorių teisių naudojimo tiesiogiai su negalia susijusiais ir nekomercinio pobūdžio tikslais išimtį, kuri būtų taikoma tiek, kiek to reikia atsižvelgiant į konkrečią negalią; ragina taikyti kompleksinį požiūrį į neįgaliųjų žmogaus teises visose ES politikos srityse;

134.  primena, kad sportas ‒ itin vertinga socialinės įtraukties priemonė, nes jis suteikia bendravimo galimybių ir galimybių įgyti socialinių įgūdžių; ragina Komisiją ir valstybes nares pagal JT neįgaliųjų teisių konvencijos 30 straipsnį pradėti vykdyti specialias programas, kuriomis būtų siekiama, kad sportas ir sporto renginiai būtų prieinamesni neįgaliesiems; atkreipia dėmesį į tai, kad teisė į visapusišką prieigą prie kultūrinių renginių ar rekreacinės veiklos yra pagrindinė teisė, ir todėl ragina Komisiją gerinti tokių renginių, vietų, produktų ir paslaugų, įskaitant audiovizualinę sritį, prieinamumą; palankiai vertina iniciatyvas prie audiovizualinių ir kitų kūrinių pridėti tinkamus titrus ar garsinį aprašymą, kad jie būtų prieinami neįgaliesiems;

135.  laikosi nuomonės, kad reikėtų kurti neįgaliesiems skirtas skaitmenines priemones, kurios padėtų integruotis neįgaliems sportininkams ir sportininkėms, ir platformas, kad būtų galima dirbti nuotolinį darbą, keliems darbuotojams naudotis viena darbo vieta skirtingu laiku ir naudotis bendra darbo erdve; be to, mano, kad kokybiškos mokymo paslaugos ir sporto infrastruktūra mokyklose turėtų būti pritaikytos prie neįgalių vaikų poreikių ir kad kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti vykdoma nacionalinė ir regioninė strateginė mokymosi visą gyvenimą politikos programa, apimanti konkrečias priemones, kuriomis būtų siekiama plėtoti neįgaliųjų įgūdžius;

136.  primena, kad vykdant programos „Kūrybiška Europa“ paprogramę MEDIA turėtų būti skiriama ypač daug dėmesio projektams, į kuriuos yra įtrauktas negalios klausimas, ir kad turėtų būti pabrėžiama filmų ir festivalių šviečiamoji galia šiuo klausimu;

137.  mano, kad prieinamumas yra esminis klausimas norint, kad neįgalieji galėtų visapusiškai naudotis Europos turizmo pasiūla;

138.  pabrėžia, kad teikiant turizmo paslaugas reikia atsižvelgti į specialiuosius neįgaliųjų poreikius, pvz., paprastą prieigą prie informacijos, komunikacijos ir infrastruktūros, pvz., kambarių, vonios kambarių, tualetų ir kitų vidinių erdvių;

139.  tvirtina, kad principas „turizmas visiems“ turėtų būti pagrindinis bet kokių su turizmu susijusių veiksmų nacionaliniu, regioniniu, vietos ar ES lygmeniu pamatas; pabrėžia, kad turizmo paslaugų teikėjai turėtų atsižvelgti į neįgaliųjų poreikius ir propaguoti infrastruktūros pritaikymo ir darbuotojų mokymo veiklą;

Konkretūs įsipareigojimai

140.  ragina parengti žmogaus teisėmis grindžiamus rodiklius ir ragina valstybes nares pateikti kiekybinius ir kokybinius palyginamus visos veiklos ES duomenis, suskirstytus pagal įvairius veiksnius, be kita ko, lytį, amžių, užimtumo statusą ir negalią; ragina Komisiją finansuoti atitinkamus mokslinius tyrimus ir duomenų apie, pvz., turizmo ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, smurtą, prievartą ir visų bet kokio tipo negalią turinčių asmenų išnaudojimą bendruomenėje ir įstaigose, rinkimą;

141.  ragina Komisiją suderinti neįgalumo srities duomenų rinkimą, vykdant ES socialines apklausas pagal Neįgaliųjų teisių konvencijos 31 straipsnį, kad būtų tiksliai nustatomi ir skelbiami šios srities pokyčiai; pabrėžia, kad renkant šiuos duomenis reikėtų naudotis metodais, kurie apimtų visus neįgaliuosius, įskaitant turinčius sunkesnių sutrikimų ir gyvenančius specialiose įstaigose; visi surinkti duomenys turėtų būti tvarkomi griežtai taip, kaip numatyta žmogaus teisių ir duomenų apsaugos iniciatyvose, be kita ko, taikant Europos žmogaus teisių konvencijos, ES pagrindinių teisių chartijos, Europos duomenų apsaugos direktyvos nuostatas ir ne tik jas; reikalauja, kad tokios apklausos būtų kuo labiau specializuotos ir tikslingos, o jas atlikus turėtų būti atliekami atitinkami tyrimai ir rengiami praktiniai seminarai, po kurių būtų užtikrinami tinkami ir efektyvūs veiksmai;

142.  primygtinai ragina Komisiją sistemingai įtraukti neįgaliųjų teises į visas ES tarptautinio bendradarbiavimo politikos sritis ir programas;

143.  pabrėžia, kad svarbu pasiekti visų su neįgaliaisiais susijusių darnaus vystymosi tikslų, ypač 4 tikslo užtikrinti įtraukų, teisingą ir kokybišką švietimą, kad reikia padidinti mokyklų, turinčių neįgaliems mokiniams pritaikytą infrastruktūrą ir mokomąją medžiagą, skaičių ir investuoti į mokytojų gebėjimus taikyti įtraukųjį mokymą ir į vaikų dalyvavimą mokyklos ir bendruomenės veikloje;

144.  pabrėžia įsipareigojimą nepamiršti nė vieno ir nuorodas į neįgalumą darnaus vystymosi tiksluose (DVT), konkrečiai skirsniuose, susijusiuose su švietimu, ekonomikos augimu ir užimtumu, nelygybe ir gyvenamųjų vietovių prieinamumu, taip pat susijusiuose su duomenų rinkimu ir darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo stebėsena, ir rekomenduoja ES imtis lyderės vaidmens įgyvendinant su neįgaliaisiais susijusius darnaus vystymosi tikslus; taip pat pabrėžia nuorodas į Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programą;

145.  rekomenduoja ES imtis lyderės vaidmens į Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimą įtraukiant neįgaliuosius, parengti darbo planą ir atlikti darbo plano laikotarpio vidurio peržiūrą, siekiant užtikrinti stebėsenos ir vertinimo mechanizmą ir ES atskaitomybę;

146.  ragina Komisiją parengti darnaus vystymosi tikslų ir nelaimių rizikos mažinimo programos įgyvendinimo planą, atitinkantį JT neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas; pabrėžia, kad toks planas turėtų būti svarbus indėlis apibrėžiant rodiklius su negalia ir socialine bei ekonomine įtrauktimi susijusiose srityse; pabrėžia, kad skurdas, socialinė apsauga, sveikatos priežiūra, smurtas prieš moteris, lytinė ir reprodukcinė sveikata bei teisės, vandens ir sanitarijos priemonių bei energijos prieinamumas, atsparumas nelaimių atveju ir gimimo įregistravimas verti ypatingo dėmesio apibrėžiant darnaus vystymosi tikslų rodiklius;

147.  pabrėžia, kad visose ES politikos srityse ir programose – tiek išorės, tiek vidaus – turi būti laikomasi Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų ir turi būti patvirtintos konkrečios priemonės, kurios užtikrintų, kad neįgaliųjų teisės būtų įtrauktos į visas sritis, įskaitant humanitarinę ir vystymosi politiką ir programas; ragina ES šiuo tikslu patvirtinti suderintą politiką dėl neįgaliuosius įtraukiančio vystymosi ir nustatyti sisteminį ir institucinį požiūrį, pagal kurį neįgaliųjų teisės būtų įtraukiamos į visas ES tarptautinio bendradarbiavimo politikos sritis ir programas;

148.  pataria, kad ES delegacijos ir agentūros parodytų, jog gerai supranta ES neįgaliesiems skirtas strategijas, ir dirbtų įtraukiu ir visiems prieinamu būdu; siūlo įsteigti Neįgaliųjų teisių konvencijai skirtą centrą Europos išorės veiksmų tarnyboje; ragina į visus vykdant bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijas rengiamus mokymus žmogaus teisių tema nedelsiant įtraukti negalios aspektą;

149.  be to, ragina ES:

   parengti daugiau vystymosi projektų, kuriuose pagrindinis dėmesys būtų skiriamas būtent neįgaliesiems;
   sukurti mechanizmą, kuris padėtų stiprinti pajėgumus ir keistis gerąja patirtimi tarp įvairių ES institucijų ir tarp ES bei jos valstybių narių, kiek tai susiję su humanitarine pagalba, kuri turi būti prieinama ir teikiama atsižvelgiant į neįgaliųjų poreikius;
   įdiegti ES delegacijose ryšių centrus neįgaliųjų klausimams spręsti, paskirti apmokytus ryšių palaikymo pareigūnus, kurie suteiktų neįgaliesiems galimybę pasinaudoti jų patirtimi ir profesionalumu;
   spręsti neįgaliųjų klausimus plėtojant dialogą su šalimis partnerėmis ir remti šalies partnerės neįgaliųjų NVO bei su jomis strategiškai bendradarbiauti;
   peržiūrėti daugiametę finansinę programą (DFP) ir Europos plėtros fondą (EPF) atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvenciją;
   įtraukti nuorodą dėl neįgaliųjų klausimų integravimo į ES politikos sritis į galimą naują Europos konsensusą dėl vystymosi;
   išnagrinėti galimybę dalį visoms ES tarptautinio bendradarbiavimo politikos sritims ir programoms numatytų lėšų skirti nacionalinėms neįgaliesiems skirtoms programoms;
   atsižvelgiant į ankstyvosios intervencijos svarbą, suteikti vaikams, kurie gali priklausyti rizikos grupei, greitą, tinkamą ir visapusišką priežiūrą;

150.  palankiai vertina naująjį 2015–2019 m. veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje 12 tikslą; ragina Komisiją užtikrinti, kad Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo klausimas būtų sistemingai iškeliamas per dialogą žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis valstybėmis; ragina ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais vadovauti procesui ir stebėti pažangą šioje srityje, ypatingą dėmesį skiriant standartizavimo pastangoms prieinamumo gerinimo srityje;

151.  pritaria tam, kad neįgalieji būtų veiksmingai integruojami į visuomenę, būtent vietos bendruomenėse, ir tam, kad pagal išorės veiksmų finansavimo priemones būtų finansuojamos paslaugos, skirtos savarankiškai gyvenantiems neįgaliesiems; ragina plačiau ir dažniau naudoti ES struktūrinius fondus; ragina atlikti išorės finansavimo priemonių laikotarpio vidurio peržiūrą, siekiant įvertinti, kaip efektyviai jos padėjo skatinti neįgaliųjų įtrauktį į visuomenę, kaip buvo panaikintos kliūtys ir skatinamas prieinamumas; be to, reikalauja, kad skiriant bet kokį finansavimą pagal ES programas, kuriuo remiamas neįgaliųjų gyvenimas specialiose įstaigose, būtų vengiama neįgaliųjų segregacijos; ragina skirti daugiau lėšų ir atidžiau stebėti išlaidas, konsultuojantis su neįgaliųjų organizacijomis;

152.  siūlo užtikrinti, kad visi žmonės, ES įdarbinti jos išorės sienų valdymo srityje ir prieglobsčio prašytojų priėmimo centruose, būtų specialiai apmokyti, kaip elgtis su neįgaliaisiais, kad būtų pasirūpinta šių poreikiais;

153.  palankiai vertina tai, kad Komisija pasitraukė iš nepriklausomos stebėjimo struktūros (ES struktūros); įsipareigoja nustatyti, kokia ES struktūros sąranga būtų tinkamiausia, kad ji visapusiškai atitiktų Neįgaliųjų teisių konvenciją ir Paryžiaus principus, ir ragina užtikrinti, kad Tarybos, valstybių narių ir Komisijos elgesio kodeksas, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos vykdomo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ir atstovavimo jai vidaus tvarka, būtų peržiūrėtas ir iš dalies pakeistas taip, kad užtikrintų ir Europos Parlamento dalyvavimą;

154.  pabrėžia, kad reikia glaudesnio politinio struktūros bendradarbiavimo, taip pat finansinių ir žmogiškųjų išteklių, siekiant užtikrinti, kad struktūra galėtų vykdyti įsipareigojimus ir įgyvendinti Neįgaliųjų teisių konvencijoje nustatytas rekomendacijas;

155.  mano, jog labai svarbūs yra Neįgaliųjų teisių konvencijos 33 straipsnis („Įgyvendinimas ir stebėsena nacionaliniu lygmeniu“) ir JT Neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto 76 ir 77 baigiamosios pastabos, todėl džiaugiasi, jog JT Neįgaliųjų teisių konvencijos komitetas pritarė tam, kad Parlamentas būtų įtrauktas į ES stebėjimo struktūrą;

156.  ragina biudžeto institucijas skirti pakankamai išteklių, kad ES struktūra galėtų nepriklausomai vykdyti savo funkcijas;

157.  pažymi, kad Peticijų komitetas teikia aktyvią ES piliečių (fizinių ar juridinių asmenų) apsaugą pagal SESV 227 straipsnį – suteikia galimybę pateikti skundą dėl teisių pažeidimo, padaryto ES, nacionalinių ar vietos valdžios institucijų, įskaitant pažeidimus, susijusius su ES politikos, kuria siekiama įgyvendinti JT neįgaliųjų teisių konvenciją, taikymu, atsižvelgiant į prie sutarties sudarymo baigiamojo akto pridėtą deklaraciją dėl kompetencijų atskyrimo;

158.  pabrėžia, kad Peticijų komitetas yra pripažintas viena iš ES institucinių priemonių (kartu su ombudsmenu, kuris skiriamas tam, kad gintų piliečius nuo netinkamo administravimo), kurios gali atlikti apsaugos funkciją ES stebėjimo struktūroje, laikantis nacionalinių žmogaus teisių apsaugos ir skatinimo institucijų veiklos principų (Paryžiaus principų), priimtų 1993 m. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje 48/134;

159.  pažymi, jog tam, kad atliktų apsaugos funkciją, Peticijų komitetas įsipareigoja vykdyti nepriklausomos stebėjimo struktūros užduotis, susijusias su preliminariais ES teisės aktų, kuriais įgyvendinama JT neįgaliųjų teisių konvencija, pažeidimų tyrimais, peticijų perdavimu kitiems Parlamento komitetams, kad jie atliktų tyrimus ar imtųsi atitinkamų veiksmų, ir apsilankymais vietoje, kurių tikslas – surinkti informaciją ir užmegzti ryšį su nacionalinėmis valdžios institucijomis;

160.  primena, kad Peticijų komitetas kasmet iš neįgalių asmenų gauna daug peticijų, rodančių, kad Europoje milijonai žmonių kasdien savo gyvenime patiria sunkumų, susijusių su galimybėmis dirbti ir įsidarbinti, mokytis, naudotis transportu ar dalyvauti politiniame, visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime; pabrėžia, kad labai svarbus JT neįgaliųjų teisių konvencijos 29 straipsnis dėl nediskriminuojamo neįgaliųjų dalyvavimo politiniame ir visuomeniniame gyvenime;

161.  pažymi, kad daug daugiausia dėmesio sulaukusių peticijų parėmė pilietinės visuomenės organizacijos, atstovaujančios neįgaliesiems, todėl reikia skleisti informaciją ir skelbti apie su šių teisių pažeidimais susijusių peticijų atliekamą apsaugos vaidmenį ir veiksmingumą; giria šias organizacijas už vaidmenį, kurį jos atlieka skatindamos socialinę neįgaliųjų įtrauktį ir gerindamos jų gyvenimo kokybę;

162.  atkreipia dėmesį į peticijas, kurios rodo, kad kai kuriose valstybėse narėse esama neigiamų pavyzdžių, susijusių su neįgaliųjų pragyvenimo užtikrinimu, kai ne tik trūksta pagal įstatymą teikiamų subsidijų išmokų, bet ir yra tokių atvejų, kaip nurodyta peticijoje Nr. 1062/2014, kai valdžios institucijos priėmė galbūt savavališkus administracinius sprendimus sumažinti anksčiau paskirtas išmokas, remdamosi abejotinomis medicininėmis išvadomis, pagal kurias gerokai sumažinamas neįgalumo laipsnis; prašo atitinkamų nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų labiau atsižvelgti į tokių veiksmų pasekmes atitinkamų asmenų ir jų šeimų gyvenimui ir prašo Komisijos atidžiai stebėti, kaip įvairiose valstybėse narėse įgyvendinama įvairių krypčių politika ir priemonės, susijusios su neįgaliaisiais;

163.  pažymi, kad kai kurios valstybės narės, ratifikavusios JT neįgaliųjų teisių konvenciją, dar neįsteigė ar nepaskyrė institucijų, kurios įgyvendintų konvenciją ir stebėtų jos įgyvendinimą, kaip reikalaujama 33 straipsnyje; pažymi, kad jau įsteigtų tokių institucijų, ypač pagal 33 straipsnio 2 dalį įsteigtų stebėjimo struktūrų, veiklą trikdo finansinių ir žmogiškųjų išteklių stoka ir tai, jog nėra tvirto teisinio jų paskyrimo pagrindo;

164.  primygtinai ragina valstybes nares skirti pagal 33 straipsnio 2 dalį įsteigtoms stebėjimo struktūroms pakankamus ir pastovius finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kad jos galėtų atlikti savo funkcijas; mano, kad jos taip pat turėtų užtikrinti stebėjimo struktūrų nepriklausomumą – užtikrinti, kad struktūrų sudėtis ir veikla būtų nustatyti laikantis Paryžiaus principų dėl nacionalinių žmogaus teisių institucijų veikimo, kaip reikalaujama pagal 33 straipsnio 2 dalį, o tai padaryti padėtų formalaus teisinio pagrindo sukūrimas, aiškiai nustatant struktūros vaidmenį ir kompetencijos sritį; primygtinai ragina tas valstybes nares, kurios dar nėra paskyrusios institucijų pagal 33 straipsnį, kuo greičiau tai padaryti ir suteikti joms išteklius ir įgaliojimus, kad jos veiksmingai įgyvendintų Neįgaliųjų teisių konvenciją ir stebėtų valstybių įsipareigojimų pagal konvenciją įgyvendinimą;

165.  pabrėžia, kad reikia sustiprinti Neįgaliųjų teisių konvencijos tinklą, kad ne tik jo viduje, bet ir tarpinstituciniame lygmenyje būtų tinkamai koordinuojamas Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimas, aktyviai įtraukiant neįgaliuosius ir jiems atstovaujančias organizacijas į tinklo veiklą ir posėdžius ir nuodugniai su jais konsultuojantis;

166.  primygtinai ragina visas ES institucijas, organus ir įstaigas įsteigti informacinius centrus ir pabrėžia, kad reikalingas horizontalus tarpinstitucinis visų generalinių direktoratų ir ES institucijų veiklos koordinavimo mechanizmas; ragina nustatyti reikiamą bendradarbiavimo tvarką, kuri būtų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo strategijos dalis;

167.  ragina stiprinti tarpinstitucinį įvairių ES institucijų įgyvendinimo mechanizmų koordinavimą;

ES institucijų (kaip viešojo administravimo institucijų) atitiktis konvencijos reikalavimams

168.  mano, jog svarbu, kad Peticijų komitetas organizuotų tikslinius renginius, skirtus su neįgalumo klausimais susijusioms peticijoms, ir pabrėžia, kad labai svarbus vaidmuo tenka dialogui ir įnašui, kurį pateikia įvairūs suinteresuotieji subjektai, įskaitant kitus atitinkamus Europos Parlamento komitetus, JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ES struktūros narius, neįgaliesiems atstovaujančias pilietinės visuomenės organizacijas ir akademinės bendruomenės atstovus;

169.  palankiai vertina tai, kad 2015 m. spalio 15 d. Peticijų komiteto surengtas viešasis klausymas „Neįgaliųjų teisių gynimas iš gautų peticijų perspektyvos“ atitiko aukštus prieinamumo standartus, ir rekomenduoja, kad visi Parlamento komitetų posėdžiai ateityje būtų padaryti prieinamais neįgaliesiems;

170.  palankiai vertina tai, kad bendraujant su peticijų pateikėjais naudojamas Brailio raštas, ir ragina visas ES institucijas, kai jos bendrauja su piliečiais, naudoti ženklų kalbą, lengvai perskaitomo teksto formatus ir Brailio raštą, kad būtų nuolat dedamos ir didinamos pastangos įtraukti piliečius į institucijų veiklą ir Europos projektą;

171.  ragina valstybes nares ir ES institucijas užtikrinti, kad apie galimybes dalyvauti viešųjų konsultacijų procese būtų aiškiai ir plačiai paskelbiama, naudojantis neįgaliesiems prieinamomis komunikacijos priemonėmis, pvz., Brailio raštu ar lengvai perskaitomais tekstais;

172.  ragina valstybes nares ir ES institucijas užtikrinti, kad apie galimybes dalyvauti konsultacijų procese būtų aiškiai ir plačiai paskelbiama, naudojantis prieinamomis komunikacijos priemonėmis, kad įnašą būtų galima teikti kitais formatais, pavyzdžiui, Brailio raštu ar lengvai perskaitomu tekstu, ir kad neįgaliesiems, įskaitant intelekto ir mokymosi sutrikimų turinčius asmenis, būtų sudarytos sąlygos visapusiškai dalyvauti viešuosiuose klausymuose ir posėdžiuose, kuriuose diskutuojama dėl pasiūlytų teisės aktų ir politikos;

173.  pabrėžia, kad reikia sudaryti sąlygas neįgaliesiems veiksmingai dalyvauti ir laisvai reikšti savo nuomonę viešuosiuose renginiuose ir posėdžiuose, kuriuos rengia institucijos arba kurie yra rengiami jų patalpose, užtikrinant titravimą ir vertimą žodžiu į gestų kalbą, o dokumentus pateikiant Brailio raštu ir lengvai perskaitomu tekstu;

174.  ragina Europos mokyklų valdybą, įskaitant Komisiją, užtikrinti įtraukų kokybišką švietimą Europos mokyklose pagal Neįgaliųjų teisių konvencijos reikalavimus, susijusius su tarpdisciplininiais vertinimais, neįgalių vaikų įtrauktimi, ir sudaryti tinkamas sąlygas bei užtikrinti, kad neįgalūs tėvai būtų įtraukiami ir galėtų dalyvauti;

175.  ragina institucijas skatinti ir remti Europos specialiojo ugdymo ir įtraukaus švietimo agentūros veiklą;

176.  ragina ES persvarstyti Bendrosios sveikatos draudimo sistemos taisykles, pensijų sistemą ir su neįgalumu susijusias socialinio draudimo ir socialinės apsaugos priemones, siekiant užtikrinti, kad neįgalieji nebūtų diskriminuojami ir turėtų lygias galimybes, ir, be kita ko, pripažinti, kad su neįgalumu susiję sveikatos srities poreikiai skiriasi nuo ligos, skatinti savarankišką gyvenimą ir darbą, t. y. kompensuoti visas papildomas išlaidas įrangai ar paslaugoms, kurių reikia darbui (pvz., Brailio rašto spausdintuvui, pagalbinei klausos įrangai, gestų kalbos vertėjui, titravimo paslaugoms ir pan.);

177.  primygtinai ragina institucijas, organus ir įstaigas, vykdant atvirą ir neįgaliuosius įtraukiantį procesą, užtikrinti, kad esami tarnybos nuostatai būtų visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinami pagal Neįgaliųjų teisių konvenciją ir kad vidaus taisyklės ir įgyvendinimo nuostatos būtų rengiamos taip, kad visapusiškai atitiktų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, siekiant atsižvelgti į baigiamąsias pastabas;

178.  ragina ES institucijose dirbantiems neįgaliesiems ar neįgaliems darbuotojų šeimos nariams sudaryti tinkamas, poreikius atitinkančias ir su Neįgaliųjų teisių konvencija suderinamas sąlygas, ypatingą dėmesį skiriant neįgalių tėvų poreikiams;

179.  primygtinai ragina institucijas patvirtinti visapusišką įdarbinimo, išlaikymo ir skatinimo politiką, įskaitant laikinas skatinimo priemones, siekiant aktyviai ir iš esmės padidinti neįgalių (įskaitant psichosocialinių ir intelekto sutrikimų turinčius asmenis) nuolatinių darbuotojų ar sutartininkų ir stažuotojų skaičių, laikantis Direktyvos 2000/78/EB 5 straipsnio nuostatų;

180.  rekomenduoja, kad, konsultuojantis su neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis, būtų parengti išsamūs Neįgaliųjų teisių konvencijos mokymų darbuotojams moduliai, pirmiausia skirti paslaugas teikiantiems darbuotojams, vadovams ir viešųjų pirkimų pareigūnams;

181.  primygtinai ragina ES institucijas padaryti internete skelbiamą turinį ir prietaikas, įskaitant intranetus, visus pagrindinius dokumentus ir garso bei vaizdo medžiagą, prieinamus, ir kartu taip pat užtikrinti savo pastatų fizinį prieinamumą;

182.  ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su kitomis ES institucijomis, įstaigomis ir organais, taip pat valstybėmis narėmis, koordinuoti veiksmingas ir sistemingas baigiamųjų pastabų įgyvendinimo priemones ir to siekiant galbūt priimti Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo strategiją;

183.  ragina ES ir valstybes nares užtikrinti konsultavimąsi su neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis ir struktūrinį bei sistemingą jų dalyvavimą, kai įgyvendinamos atitinkamos jų baigiamosios pastabos;

184.  atsižvelgdamas į Neįgaliųjų teisių konvencijos 35 straipsnį, pagal kurį konvenciją pasirašiusios valstybės narės privalo pateikti pirminę ir tolesnes konvencijos įgyvendinimo ataskaitas, mano, kad tokios ataskaitos turėtų būti teikiamos kas ketverius metus ir rengiamos dalyvaujant neįgaliųjų organizacijoms;

o
o   o

185.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 23, 2010 1 27, p. 35.
(2) CRPD/C/EU/CO/1.
(3) CRPD/C/EU/Q/1.
(4) A/RES/64/142.
(5) OL L 347, 2013 12 20, p. 320.
(6) OL L 303, 2000 12 2, p. 16.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0059.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0321.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0320.
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0286.
(11) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0261.
(12) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0208.
(13) OL C 75, 2016 2 26, p. 130.
(14) OL C 131 E, 2013 5 8, p. 9.
(15) OL C 212 E, 2010 8 5, p. 23.
(16) ESTT, sujungtos bylos C-335/11 ir C-337/11 HK Danmark, 2013 m. balandžio 11 d., 29-30 punktai; ESTT, C-363/12 Z, 2014 m. kovo 18 d., 73 punktas; ESTT, C-356/12 Glatzel, 2014 m. gegužės 22 d., 68 punktas.
(17) Pagrindinių teisių agentūros pranešimas „Smurtas prieš neįgalius vaikus. Teisės aktai, politika ir programos ES“, http://fra.europa.eu/sites/default/files/fra_uploads/fra-2015-violence-against-children-with-disabilities_en.pdf
(18) Pagrindinių teisių agentūros pranešimas „Smurtas prieš moteris: ES masto tyrimas. Pagrindiniai rezultatai“, (http://fra.europa.eu/sites/default/files/fra-2014-vaw-survey-main-results-apr14_en.pdf)
(19) Van Straaten et al. (2015). „Danijos benamių, kuriuos galima įtarti turint negalią, ir negalios neturinčių benamių išreikšti priežiūros poreikiai: 1,5 metų kohortinis tyrimas“, paskelbta 2015 m. spalio 1 d. leidinyje Health Soc Care Community, elektroninė versija paskelbta 2015 m. spalio 1 d.
(20) ES Statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas tyrimas (SPGS), 2012 m.
(21) OL C 56 E, 2013 2 26, p. 41.
(22) COM(2015)0615.
(23) OL C 45 E, 2010 2 23, p. 71.


Prieštaravimas įgyvendinimo aktui: leidžiami vartoti teiginiai apie maisto produktų sveikumą
PDF 331kWORD 76k
2016 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 432/2012 dėl tam tikrų leidžiamų vartoti teiginių apie maisto produktų sveikumą, išskyrus teiginius apie susirgimo rizikos mažinimą, vaikų vystymąsi ir sveikatą, sąrašo sudarymo, projekto (D44599/02 – 2016/2708(RPS))
P8_TA(2016)0319B8-0842/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos reglamento projektą (D44599/02),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą(1), ypač į jo 13 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į minėtojo reglamento 25 straipsnio 1 dalyje nurodyto komiteto 2016 m. balandžio 12 d. pateiktą nuomonę,

–  atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, 5a straipsnio 3 dalies b punktą(2),

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 4 dalies c punktą,

A.  kadangi Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 4 straipsnyje reikalaujama, kad iki 2009 m. sausio 19 d. Komisija nustatytų konkrečius maistinių medžiagų apibūdinimus, kuriuos maisto produktai arba jų kategorijos privalo atitikti, kad galėtų būti pateikiami teiginiai apie jų maistingumą ar sveikatingumą, bei nustatytų teiginių apie maisto produktų arba jų kategorijų maistingumą ir sveikatingumą vartojimo sąlygas, atsižvelgiant į maistinių medžiagų apibūdinimus;

B.  kadangi, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 2 straipsnio 5 dalimi, „teiginys apie sveikatingumą“ – teiginys, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama ar užsimenama, kad esama ryšio tarp maisto produkto kategorijos, maisto produkto ar vienos jo sudedamųjų dalių ir sveikatos;

C.  kadangi kyla pagrįstas susirūpinimas, jog teiginiai, kad kofeinas padeda didinti budrumą ir koncentraciją, neįrodo ryšio tarp kofeino vartojimo ir sveikatos;

D.  kadangi Komisija iki šiol nenustatė šių maistinių medžiagų apibūdinimų;

E.  kadangi 250 ml energinio gėrimo skardinėje gali būti iki 27 g cukraus ir 80 mg kofeino;

F.  kadangi Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems ir vaikams rekomenduoja ne daugiau kaip 10 proc. kasdienio reikalingos energijos kiekio gauti iš cukraus, o dar labiau sumažinus suvartojamą kiekį (mažiau nei 5 proc., apie 25 g) kasdien būtų užtikrinama papildoma nauda sveikatai(3);

G.  kadangi EFSA surado įrodymų, kad didelis suvartojamo cukraus kiekis geriant cukrumi pasaldintus gėrimus gali didinti svorį;

H.  kadangi pasiūlytų teiginių apie sveikatingumą naudojimas gali paskatinti vartoti energinius gėrimus, todėl galima pagrįstai tikėtis, jog kasdien suvartojamas cukraus ir kofeino kiekis viršys rekomenduojamą didžiausią kasdien suvartojamą kiekį;

I.  kadangi Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 3 straipsnio c punkte draudžiama naudoti teiginius apie sveikatingumą, skatinančius perteklinį tam tikro maisto produkto vartojimą;

J.  kadangi, pagal Komisijos reglamento projektą, teiginys, jog kofeinas didina budrumą ir koncentraciją, neturi būti vartojimas vaikams ir paaugliams skirtų maisto produktų apibūdinimuose;

K.  kadangi paaugliai yra didžiausia energinių gėrimų vartotojų grupė;

L.  kadangi 68 proc. paauglių ir 18 proc. vaikų reguliariai vartoja energinius gėrimus;

M.  kadangi energinių gėrimų pramonės savanoriškame Prekybos energiniais gėrimais ir jų ženklinimo praktikos kodekse numatyta tik neparduoti energinių gėrimų jaunesniems nei 12 metų vaikams(4);

N.  kadangi praktiškai sudėtinga kontroliuoti, kad nurodytais teiginiais pažymėti energiniai gėrimai nebūtų parduodami vaikams, nepaisant to, ar jie skirti vaikams, ar paaugliams, taigi, sąlyga dėl siūlomų teiginių naudojimo naudos neduos; kadangi niekas nesutrukdys tokių gėrimų parduoti paaugliams;

O.  kadangi, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 3 straipsnio a punkte, teiginiai apie maistingumą ir sveikatingumą negali būti naudojami dviprasmiškai ar klaidinamai;

P.  kadangi nustačius sąlygą arba apribojimą pasiūlytų teiginių nenaudoti maisto produktams, kurie skirti vaikams ar paaugliams, tokia sąlyga ar apribojimas būtų dviprasmiški atsižvelgiant į tokių maisto produktų galimą neigiamą poveikį žmogaus sveikatai;

Q.  kadangi Komisija praeityje (kaip patvirtino Bendrasis Teismas gliukozės atveju) atsisakė leisti naudoti teiginius apie sveikatingumą, kurie perteikia prieštaringą ir dviprasmišką informaciją vartotojams, netgi jei būtų leista juos naudoti konkrečiomis sąlygomis ir (arba) kartu su papildomais paaiškinimais ar perspėjimais(5);

R.  kadangi savo mokslinėje nuomonėje dėl kofeino saugumo Europos maisto saugos tarnyba padarė išvadą, kad buvo pateikta nepakankama informacija, kuria remiantis buvo nustatytas saugi kofeino dozė vaikams: 3 mg vienam kilogramui kūno svorio kasdien greičiausiai nebūtų per didelė dozė, kuri keltų susirūpinimą dėl saugos vaikams ir paaugliams(6);

S.  kadangi, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 3 straipsnio c dalyje, teiginiai apie maistingumą ir sveikatingumą neturi „skatinti ar pritarti perdėtam maisto produkto vartojimui“;

T.  kadangi 25 proc. paauglių, kurie vartoja energinius gėrimus, vienu kartu išgeria tris ar daugiau skardinių, o pasiūlyti teiginiai gali paskatinti suvartoti dar didesnį tokių energinių gėrimų kiekį;

U.  kadangi pasiūlytas įspėjimo ženklas (naudojimo sąlygos) niekaip neįspėja apie didžiausią suvartojamą kiekį vienu metu, tačiau nurodo tik didžiausią suvartojamą kiekį per dieną;

V.  kadangi energiniai gėrimai buvo siejami su vaikų ir paauglių, kurie reguliariai juos vartoja, galvos skausmu, miego ir elgesio problemomis;

1.  prieštarauja Komisijos reglamento projekto priėmimui;

2.  mano, kad šis Komisijos reglamento projektas nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 tikslu ir turiniu;

3.  prašo Komisijos atsiimti savo reglamento projektą;

4.  ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę sukurti taisykles, taikomas didelį kofeino kiekį turinčių gėrimų ar pridėtinio kofeino turinčių maisto produktų pardavimui vaikams ir paaugliams;

5.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 404, 2006 12 30, p. 9.
(2) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
(3) http://apps.who.int/iris/bitstream/10665/149782/1/9789241549028_eng.pdf?ua=1
(4) http://www.energydrinkseurope.org/wp-content/uploads/2015/01/FINAL_EDE-Code-of-Practice_clean_250914.pdf
(5) Žr. 2016 m. kovo 16 d. Bendrojo teismo sprendimo Dextro Energy prieš Komisiją, T-100/15, EU:T:2016:150, 74 punktą.
(6) http://www.efsa.europa.eu/sites/default/files/consultation/150115.pdf

Teisinė informacija - Privatumo politika