2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo Protokolo dėl Susitariančiosios šalies statuso suteikimo į Europos Sąjungą įstojusiai Kroatijos Respublikai sudarym, projekto (14381/2013 – C8-0120/2016 – 2013/0321(NLE))

P8_TA(2016)0339 A8-0216/2016

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (14381/2013),

–  atsižvelgdamas į Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo protokolą dėl Susitariančiosios Šalies statuso suteikimo į Europos Sąjungą įstojusiai Kroatijos Respublikai (14382/2013),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 217 straipsnį, 218 straipsnio 6 dalies a punktą ir 218 straipsnio 8 dalies antrą pastraipą (C8–0120/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas, 99 straipsnio 2 dalį ir 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0216/2016),

1.  pritaria protokolo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Šveicarijos Konfederacijos vyriausybėms ir parlamentams.

2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl trišalio socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimo ekonomikos augimo ir užimtumo klausimais, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2003/174/EB, projekto (05820/2014 – C8-0164/2016 – 2013/0361(APP))

P8_TA(2016)0340 A8-0252/2016

(Speciali teisėkūros procedūra: pritarimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (05820/2014),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 352 straipsnio 1 dalį (C8-0164/2016),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 15 d. tarpinę rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl trišalio socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimo ekonomikos augimo ir užimtumo klausimais(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0252/2016),

1.  pritaria Tarybos sprendimo projektui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0377.

2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, kuria nustatomi vidaus vandenų laivams taikomi techniniai reikalavimai, iš dalies keičiama Direktyva 2009/100/EB ir panaikinama Direktyva 2006/87/EB (07532/2/2016 – C8-0227/2016 – 2013/0302(COD))

P8_TA(2016)0341 A8-0256/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (07532/2/2016 – C8-0227/2016),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 21 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 31 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą savo poziciją(3) dėl Komisijos pasiūlymo Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0622),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A8-0256/2016),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

3.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

4.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 177, 2014 6 11, p. 58. (2) OL C 126, 2014 4 26, p. 48. (3) 2014 4 15 priimti tekstai, P7_TA(2014)0343.

2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir PAVB EPS valstybių ekonominės partnerystės susitarimo sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (10107/2016 – C8-0243/2016 – 2016/0005(NLE))

P8_TA(2016)0342 A8-0242/2016

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (10107/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir PAVB EPS valstybių ekonominės partnerystės susitarimo projektą (05730/2016),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 3 ir 4 dalis ir 209 straipsnio 2 dalį, taip pat pagal 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0243/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0242/2016),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei PAVB EPS valstybių (Botsvanos, Lesoto, Mozambiko, Namibijos, Pietų Afrikos ir Svazilando) vyriausybėms ir parlamentams.

2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas 2012 m. gegužės 21 d. (su 2013 m. gegužės 8 d. pakeitimais) Europos Sąjungos žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos (COGECA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) ir Nacionalinių žvejybos įmonių organizacijų Europos Sąjungos asociacijos (EUROPÊCHE) susitarimas dėl 2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo (2016/2794(RSP))

P8_TA(2016)0343 B8-0976/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas 2012 m. gegužės 21 d. (su 2013 m. gegužės 8 d. pakeitimais) Europos Sąjungos žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos (COGECA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) ir Nacionalinių žvejybos įmonių organizacijų Europos Sąjungos asociacijos (EUROPÊCHE) susitarimas dėl 2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo (COM(2016)0235),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 21 d. (su 2013 m. gegužės 8 d. pakeitimais) Europos Sąjungos žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos (COGECA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) ir Nacionalinių žvejybos įmonių organizacijų Europos Sąjungos asociacijos (EUROPÊCHE) susitarimą dėl 2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 155 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 101 straipsnio 3 dalį,

A.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 155 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad socialinių partnerių pageidavimu jų dialogas Sąjungos lygmeniu gali baigtis sutartiniais santykiais, įskaitant susitarimus;

B.  kadangi Sutarties 155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Sąjungos lygmeniu sudaryti susitarimai gali būti įgyvendinami juos pasirašiusioms šalims bendrai paprašius remiantis Komisijos pasiūlymu priimtu Tarybos sprendimu;

C.  kadangi, atsižvelgiant, be kita ko, į darbo žvejybos laivuose ypatumus, didelį mirtinų ir nemirtinų nelaimingų atsitikimų skaičių ir profesinių susirgimų riziką bei dažnumą, dirbant, palyginus su kitais sektoriaus, pavojingomis sąlygomis, turint neaiškiai apibrėžtas darbo, poilsio ir laisvalaikio valandas, atsižvelgiant į nuovargio, kuris iš dalies atsiranda dėl poilsio trūkumo, poveikį sveikatai ir saugai, vyraujant neoficialiems ir nestandartiniams darbo santykiams ir atlyginimų tvarkai, įskaitant dalijimosi įgula sistemas, žuvininkystės sektoriaus darbuotojams reikia specialios apsaugos;

D.  kadangi TDO konvencija dėl darbo žvejybos sektoriuje (Nr. 188) kartu su Rekomendacija (Nr. 199) apima esminius klausimus, kuriais siekiama užtikrinti deramas darbo sąlygas laivuose, įskaitant žvejybos laivų savininkų ir kapitonų atsakomybę už darbuotojų sveikatą ir saugą (8 straipsnis), būtinojo darbingo amžiaus apibrėžtį ir jaunų darbuotojų apsaugą (9 straipsnis), privalomą sveikatos patikrinimą ir pažymas (10–12 straipsniai), poilsio laiką (13 ir 14 straipsniai), įgulų sąrašus (15 straipsnis), darbo sutartis, kuriose nustatomos pareigos ir darbo sąlygos (16–20 straipsniai), teisę būti repatrijuotam (21 straipsnis), samdą ir įdarbinimą (22 straipsnis), reguliarų atlyginimą žvejams ir pervedimus šeimoms (23 ir 24 straipsniai), apgyvendinimą ir maisto standartus (25–28 straipsniai), darbuotojų saugos ir sveikatos darbe standartų apibrėžtį ir medicininės priežiūros teikimą laive (29–33 straipsniai), socialinę apsaugą (34–37 straipsniai), apsaugą su darbu susijusių susirgimų, traumų ar mirties atvejais (38–39 straipsniai), reikalavimų laikymąsi ir jo užtikrinimą (40–44 straipsniai);

E.  kadangi iki šiol TDO konvenciją dėl darbo žvejybos sektoriuje (Nr. 188) ratifikavo tik 8 šalys; kadangi, nepaisant Tarybos sprendimo leisti ES valstybėms narėms ratifikuoti TDO konvenciją dėl darbo žvejybos sektoriuje (Nr. 188), iki šiol ją ratifikavo tik Prancūzija ir Estija; kadangi ES ir jos valstybės narės turėtų atlikti vadovaujamą vaidmenį skatinant užtikrinti deramus atlyginimus ir darbo sąlygas žuvininkystės sektoriuje;

F.  kadangi šis susitarimas taikomas visiems žvejams, dirbantiems žvejybos laive, kuris yra registruotas ES valstybėje narėje arba plaukioja su jos vėliava ir kuriame vykdomos komercinės žvejybos operacijos; kadangi įtraukusi Socialinių partnerių susitarimą dėl TDO konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje į ES teisės aktus ES įgis tvirtesnę poziciją skatindama jo įgyvendinimą viso pasaulio šalyse partnerėse; kadangi tai padės sudaryti sąžiningas ir vienodas sąlygas viso pasaulio žuvininkystės sektoriuje, įskaitant kovą su sunkiausių formų žvejų išnaudojimu, kaip antai priverstinis darbas, prekyba žmonėmis ir vaikų darbas;

1.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas 2012 m. gegužės 21 d. (su 2013 m. gegužės 8 d. pakeitimais) Europos Sąjungos žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos (COGECA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) ir Nacionalinių žvejybos įmonių organizacijų Europos Sąjungos asociacijos (EUROPÊCHE) sudarytas susitarimas dėl 2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad delsiama Tarybai pateikti 2013 m. įformintą socialinių partnerių susitarimą; pažymi, kad svarbu plėtoti socialinį dialogą, taip pat Europos lygmeniu;

2.  palankiai vertina tai, kad socialinių partnerių sudarytame susitarime ir Komisijos pasiūlyme nustatomi tik būtiniausi reikalavimai, sudarant sąlygas valstybėms narėms ir (arba) socialiniams partneriams atitinkamos srities darbuotojams nustatyti palankesnes priemones; pažymi, kad šis susitarimas taikomas ir savarankiškai dirbantiems žvejams, kurie dirba tame pačiame laive drauge su kitais darbuotojais; pabrėžia, kad reikia tobulinti šias su atlyginimais, socialine apsauga ir socialiniu draudimu susijusias nuostatas, siekiant užtikrinti deramas darbuotojų ir jų šeimų pajamas, taip pat ir traumų, nelaimingų atsitikimų ar mirties atvejais; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu nustatyti susitarimo įgyvendinimo mechanizmus, įskaitant tinkamų tikrinimo ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo priemonių sukūrimą;

3.  rekomenduoja, kaip prašė socialiniai partneriai, nedelsiant priimti Tarybos direktyvą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir socialiniams partneriams.

2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pastarojo meto įvykių Lenkijoje ir jų poveikio Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatytoms pagrindinėms teisėms (2016/2774(RSP))

P8_TA(2016)0344 B8-0977/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartis, ypač į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2, 3, 4 ir 6 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Lenkijos Respublikos Konstituciją,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Naujos ES priemonės teisinei valstybei stiprinti“ (COM(2014)0158),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. diskusiją dėl padėties Lenkijoje,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 13 d. rezoliuciją dėl padėties Lenkijoje(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 1 d. Komisijos nuomonę dėl teisinės valstybės Lenkijoje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 27 d. Komisijos rekomendaciją dėl teisinės valstybės Lenkijoje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 6 d. Europos Tarybos ekspertų nuomonę dėl trijų aktų, susijusių su Lenkijos visuomenine žiniasklaida, projektų,

–  atsižvelgdamas į Venecijos komisijos 2016 m. kovo 11 d. nuomonę dėl 2015 m. birželio 25 d. Lenkijos Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimų,

–  atsižvelgdamas į Venecijos komisijos 2016 m. birželio 13 d. nuomonę dėl 2016 m. sausio 15 d. įstatymo, kuriuo iš dalies kaičiamas Policijos įstatymas ir tam tikri kiti įstatymai,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro 2016 m. birželio 15 d. pranešimą, kurį jis pateikė po savo 2016 m. vasario 9–12 d. vizito į Lenkiją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi ES grindžiama pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant mažumų teises, vertybėmis, ir kadangi šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė ir kadangi 2003 m. surengtame referendume Lenkijos liaudis jas ratifikavo;

B.  kadangi ES sutarties 6 straipsnio 3 dalyje patvirtinama, kad pagrindinės teisės, kurias garantuoja EŽTK ir kurios kyla iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų, sudaro Sąjungos teisės bendruosius principus;

C.  kadangi ES veikia remdamasi tarpusavio pasitikėjimo principu, pagal kurį valstybės narės laikosi demokratijos ir teisinės valstybės principų bei gerbia pagrindines teises, kaip nustatyta EŽTK ir ES pagrindinių teisių chartijoje;

D.  kadangi Lenkijos Konstitucijos 9 straipsnyje nustatyta, kad Lenkijos Respublika paiso jai privalomų tarptautinės teisės reikalavimų;

E.  kadangi teisinė valstybė yra viena iš bendrų vertybių, kuriomis grindžiama ES, ir kadangi Komisija kartu su Parlamentu ir Taryba pagal Sutartis garantuoja pagarbą teisinei valstybei, kaip pagrindinei mūsų Sąjungos vertybei, ir užtikrina, kad būtų paisoma ES teisės, vertybių ir principų;

F.  kadangi ES pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje ir EŽTK 6 straipsnyje nustatytas teismų nepriklausomumas yra esminė demokratinio valdžių padalijimo principo, kuris taip pat atsispindi Lenkijos Konstitucijos 10 straipsnyje, sąlyga;

G.  kadangi valdžių padalijimo principas ir teismų nepriklausomumas yra svarbiausi demokratinės sistemos aspektai, kurių negalima pažeisti;

H.  kadangi pastarieji įvykiai Lenkijoje, visų pirma ginčas dėl Konstitucinio Teismo sudėties ir veikimo ir Konstitucinio Teismo priimtų sprendimų konfidencialumo, sukėlė abejonių dėl teisinės valstybės principo laikymosi garantijų;

I.  kadangi Venecijos komisija savo nuomonėje dėl Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimų paragino Lenkijos valdžios institucijas paskelbti, visapusiškai gerbti ir įgyvendinti Teismo sprendimus, ir pabrėžė, kad minėti įstatymo pakeitimai rimtai pakenks Teismo veiklai ir jis nebegalės užtikrinti veiksmingos Konstitucijos apsaugos;

J.  kadangi dėl paralyžiuotos Konstitucinio Teismo veiklos Komisija turėjo pradėti dialogą su Lenkijos Vyriausybe pagal teisinės valstybės sistemą, kad užtikrintų visapusišką pagarbą teisinės valstybės principui; kadangi Komisija, surengusi intensyvų dialogą su Lenkijos valdžios institucijomis ir atsižvelgdama į tai, kad Lenkijos Vyriausybė nedaro jokios pažangos spręsdama kilusią konstitucinę krizę, manė, kad susidariusią padėtį būtina įvertinti oficialiai pateikiant nuomonę;

K.  kadangi nepaisant tolesnių diskusijų su Lenkijos valdžios institucijomis problemos, kėlusios grėsmę teisinės valstybės principui Lenkijoje, nebuvo tinkamai išspręstos ir, Komisijos manymu, Lenkijoje kyla sisteminė grėsmė teisinės valstybės principui; kadangi Komisija dėl šios priežasties Lenkijos valdžios institucijoms pateikė konkrečias rekomendacijas, kaip nedelsiant spręsti šias problemas;

L.  kadangi teisinės valstybės sistemos tikslas – bet kurioje ES valstybėje narėje šalinti teisinės valstybės principams kylančias nuolatines grėsmes, ypač tais atvejais, kai jų negalima veiksmingai pašalinti taikant pažeidimo nagrinėjimo procedūras ir kai nebeatrodo, kad taikant nacionaliniu lygmeniu galiojančias „teisinės valstybės apsaugos priemones“ galima veiksmingai pašalinti šias grėsmes;

M.  kadangi ES yra įsipareigojusi gerbti žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą, taip pat teisę į informaciją ir žodžio laisvę, kurios nustatytos ES pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje ir EŽTK 10 straipsnyje ir kurios taip pat atsispindi Lenkijos Konstitucijos 14 straipsnyje;

N.  kadangi dėl jau priimtų ir naujų siūlomų pakeitimų, susijusių su Lenkijos žiniasklaidos teise, visų pirma pakeitimų kuriais reglamentuojamas visuomeninės žiniasklaidos valdymas, redaktorių nepriklausomumas ir institucinis savarankiškumas, kilo abejonių, ar Lenkijoje tikrai gerbiama žodžio laisvė ir žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas;

O.  kadangi Europos Tarybos ekspertai, su Lenkijos valdžios institucijomis aptarę trijų įstatymų, susijusių su visuomenine žiniasklaida, projektų rinkinį, padarė išvadą, kad patobulinimus pirmiausia reikia atlikti valdymo, turinio ir žurnalistų visuomeninės misijos ir apsaugos srityse;

P.  kadangi teisė į laisvę ir saugumą ir pagarba privačiam gyvenimui bei asmens duomenų apsauga yra ES pagrindinių teisių chartijos 6, 7 ir 8 straipsniuose, EŽTK 5 ir 8 straipsniuose ir Lenkijos Konstitucijos 31 ir 47 straipsniuose įtvirtintos teisės;

Q.  kadangi Venecijos komisija savo nuomonėje dėl Policijos įstatymo ir tam tikrų kitų teisės aktų pakeitimų padarė išvadą, kad Policijos įstatyme nustatytos procesinės apsaugos priemonės ir esminės sąlygos, susijusios su slapto stebėjimo vykdymu, nėra pakankamos siekiant apsisaugoti nuo per dažno šio stebėjimo taikymo arba nuo nepagrįsto kišimosi į asmenų privatumą ir jų duomenų apsaugą; šiuo atžvilgiu primena, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė poreikį nustatyti veiksmingus priežiūros mechanizmus, visų pirma teisminę kontrolę, kad būtų užtikrinta tokių veiksmų priežiūra;

R.  kadangi dėl naujo kovos su terorizmu įstatymo kyla panašių abejonių, susijusių su atitiktimi visų pirma EŽTK 5, 8, 10 ir 11 straipsniams ir Lenkijos Konstitucijai;

S.  kadangi Europos Komisija mano, kad tol kol Konstitucinis teismas neturi galimybių vykdyti visavertę ir veiksmingą konstitucinę priežiūrą, nebus galima veiksmingai prižiūrėti, ar teisėkūros aktai, pavyzdžiui, itin svarbūs nauji teisėkūros aktai, kuriuos neseniai priėmė Seimas, nepažeidžia Lenkijos konstitucijos ir jos nuostatų dėl pagrindinių teisių;

T.  kadangi Venecijos komisiją sudaro nepriklausomi konstitucinės teisės ekspertai, kuriuos paskyrė visi Europos Tarybos nariai, įskaitant Lenkiją, ir kadangi jos nuomonė yra autoritetingiausias Europos Tarybos valstybių narių pareigų, susijusių su teisine valstybe ir demokratija, aiškinimo šaltinis; kadangi dabartinė Lenkijos Vyriausybė tiesiogiai kreipėsi į Venecijos komisiją, kad ši pateiktų savo nuomonę;

U.  kadangi teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, nekaltumo prezumpcija ir teisė į gynybą yra ES pagrindinių teisių chartijos 47 ir 48 straipsniuose, EŽTK 6 straipsnyje ir Lenkijos konstitucijos 41, 42 ir 45 straipsniuose įtvirtintos teisės;

V.  kadangi Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras savo pranešime, pateiktame po vizito Lenkijoje, padarė išvadą, kad neseniai priimti Baudžiamojo proceso kodekso ir Prokuratūros įstatymo pakeitimai gali pakenkti teisės į teisingą baudžiamosios bylos nagrinėjimą apsaugai, nekaltumo prezumpcijai ir teisei į gynybą, visų pirma tais atvejais, kai nėra pakankamai priemonių, kurios padėtų apsisaugoti nuo piktnaudžiavimo įgaliojimais, taip pat valdžių padalijimo principui;

W.  kadangi pagal ES pagrindinių teisių chartiją, EŽTK ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką moterų lytinė ir reprodukcinė sveikata yra susijusi su įvairiomis žmogaus teisėmis, įskaitant teisę į gyvybę ir orumą, laisvę nuo nežmoniško ir žeminančio elgesio, teisę į prieinamą sveikatos priežiūrą, teisę į privatumą, teisę į mokslą, ir diskriminacijos draudimu, kaip, be kita ko, nustatyta ir Lenkijos konstitucijoje;

X.  kadangi veiksminga, nešališka, profesionali ir politiškai neutrali valstybės tarnybos sistema yra esminis demokratinio valdymo elementas, tačiau kadangi atrodo, kad nauju valstybės tarnybos įstatymu pažeidžiami ne tik šie principai, bet ir Lenkijos Konstitucijos 153 straipsnis;

Y.  kadangi Lenkijos konstitucinis teismas paskelbė, kad keletas 2016 m. liepos 22 d. įstatymo nuostatų vis dar prieštarauja Konstitucijai;

Z.  kadangi Lenkijos aplinkos ministras patvirtino planą didinti medienos iš Bialovežos miško gavybos mastą; kadangi Nacionalinei gamtos apsaugos tarybai paprieštaravus šiam planui Vyriausybė pakeitė 32 iš jos 39 narių; kadangi 2016 m. birželio 16 d. Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą dėl Bialovežos miško;

1.  pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti visapusišką ES sutarties 2 straipsnyje ir Lenkijos konstitucijoje nustatytų bendrų Europos vertybių laikymąsi ir kad būtų garantuojamos ES pagrindinių teisių chartijoje nustatytos pagrindinės teisės;

2.  pakartoja savo poziciją, išreikštą 2016 m. balandžio 13 d. rezoliucijoje dėl padėties Lenkijoje, visų pirma dėl Konstitucinio Teismo veiklos sustabdymo, kuris yra pavojingas demokratijai, pagrindinėms teisėms ir teisinės valstybės principui Lenkijoje;

3.  apgailestauja, kad iki šiol nerastas joks kompromisinis sprendimo būdas ir kad 2016 m. kovo 11 d. Venecijos komisijos rekomendacijos nebuvo įgyvendintos; taip pat apgailestauja, kad Lenkijos vyriausybė atsisako paskelbti Konstitucinio teismo sprendimus, įskaitant 2016 m. kovo 9 d. ir 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimus;

4.  teigiamai vertina Komisijos apsisprendimą siekti užmegzti konstruktyvų ir rezultatyvų dialogą su Lenkijos Vyriausybe siekiant greitai rasti konkrečius sprendimo būdus, kurie padėtų pašalinti pirmiau išvardytas nuolatines grėsmes teisinei valstybei; pabrėžia, kad toks dialogas turi vykti nešališkai, būti pagrįstas įrodymais ir bendradarbiavimu kartu gerbiant ES ir jos valstybių narių kompetencijos sritis, kaip nustatyta Sutartyse, ir laikantis subsidiarumo principo;

5.  atkreipia dėmesį į Komisijos, atlikus padėties Lenkijoje vertinimą, pagal teisinės valstybės sistemą priimtą nuomonę ir tolesnes rekomendacijas; tikisi, kad Komisija leis Parlamentui susipažinti su šia nuomone pagal Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių II priedą;

6.  ragina Lenkijos vyriausybę bendradarbiauti su Komisija laikantis Sutartyje išdėstyto lojalaus bendradarbiavimo principo ir ragina ją pasinaudoti Komisijos skirtais trimis mėnesiais ir įtraukiant visas Seime atstovaujamas partijas ieškoti kompromiso siekiant išspręsti dabartinę konstitucinę krizę visiškai atsižvelgiant į Venecijos komisijos nuomonę ir Europos Komisijos rekomendacijas;

7.  ragina Komisiją, kuri yra Sutarčių sergėtoja, toliau stebėti Lenkijos valdžios institucijų reakciją į rekomendacijas ir toliau siūlyti visapusišką paramą Lenkijai, kad būtų rasti tinkami teisinės valstybės stiprinimo būdai;

8.  atsižvelgdamas į tai, kad Konstitucinis Teismas negali vykdyti visos savo veiklos, nerimauja dėl naujausių ir greitai vykdomų teisėkūros pokyčių kitose srityse nevykdant tinkamų konsultacijų ir primygtinai ragina Komisiją įvertinti priimtus teisės aktus atsižvelgiant į jų atitiktį ES pirminei ir antrinei teisei, taip pat vertybėms, kuriomis grindžiama Sąjunga, ir išnagrinėti 2016 m. birželio 11 d. Venecijos komisijos, 2016 m. birželio 15 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro rekomendacijas ir 2016 m. liepos 27 d. Komisijos „rekomendaciją dėl teisinės valstybės“, visų pirma:

9.  ragina Komisiją reguliariai, išsamiai ir skaidriai informuoti Parlamentą apie padarytą pažangą ir įgyvendintus veiksmus;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams, Europos Tarybai ir Lenkijos Respublikos Prezidentui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0123.

2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES santykių su Tunisu esamomis regioninėmis aplinkybėmis (2015/2273(INI))

P8_TA(2016)0345 A8-0249/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 8 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į ES 2014 m. Tunise vykusių parlamento ir prezidento rinkimų stebėjimo misijos galutinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo mėn. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pranešimą „Kalėjimai Tunise: tarptautiniai standartai ir tikrovė“ ir į Tuniso teisingumo ministerijos pareigūnų pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į 2014–2015 m. bendros paramos sistemą, pagal kurią teikiama Europos Sąjungos parama Tunisui ir kurios taikymo laikotarpis, pakeitus Komisijos sprendimą C(2014)5160, pratęstas iki 2016 m. pabaigos,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos persvarstymo(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 18 d. bendrą komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos kaimynystės politikos peržiūra“ (JOIN(2015)0050),

–  atsižvelgdamas į Tuniso 2015 m. gruodžio 1 d. pasirašytą asociacijos susitarimą dėl mokslinių tyrimų ir inovacijų pagal programą „Horizontas 2020“,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl derybų dėl ES ir Tuniso laisvosios prekybos susitarimo pradžios(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. kovo 10 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl skubių autonominių prekybos priemonių taikymo Tuniso Respublikai(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/580 dėl skubių autonominių prekybos priemonių taikymo Tuniso Respublikai(4) įsigaliojimą 2016 m. balandžio 19 d.,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 17 d. ES ir Tuniso asociacijos tarybos rekomendacijas dėl ES ir Tuniso veiksmų plano (2013–2017 m.) įgyvendinimo ir į 2016 m. balandžio 18 d. ES ir Tuniso asociacijos tarybos bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Tuniso „2013–2020 m. strateginį vystymosi planą“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8–0249/2016),

A.  kadangi pagal Europos kaimynystės politiką, Europos Sąjunga Tunisą laiko viena iš prioritetinių šalių;

B.  kadangi taikaus perėjimo prie demokratijos procesas Tunise yra sėkmingas pavyzdys arabų pasaulyje, o jo konsolidavimas labai svarbus viso regiono stabilumui ir turi tiesioginių padarinių Europos saugumui;

C.  kadangi 2015 m. Tuniso nacionalinio dialogo ketvertui už jo labai svarbų indėlį Tunise kuriant pliuralistinę demokratiją buvo paskirta Nobelio taikos premija;

D.  kadangi šiuo metu Tunise susiklostė sudėtinga socialinė ir ekonominė padėtis ir jis taip pat susiduria su saugumo problemomis, visų pirma dėl padėties Libijoje; kadangi šios aplinkybės ir šalyje įvykdyti teroristiniai išpuoliai daro didelį neigiamą poveikį turizmui – svarbiausiam Tuniso ekonomikos sektoriui;

E.  kadangi Tuniso ekonomika yra itin priklausoma nuo užsienio investicijų, turizmo ir produktų eksporto į ES ir kadangi ekonomika gali suklestėti tik tada, kai įmanoma toliau plėtoti demokratiją;

F.  kadangi darbo vietų ir galimybių trūkumas buvo viena iš pagrindinių 2011 m. vykusių masinių gyventojų demonstracijų priežasčių ir kadangi žmonės kasdien vis dar susiduria su dauguma iš šių problemų, turint mintyje aukštą jaunimo nedarbo lygį;

G.  kadangi būtina plėtoti tikrą partnerystę, kurioje būtų atsižvelgiama į abiejų Viduržemio jūros pakrančių bendruomenių interesus, konkrečiai siekiant sumažinti socialinę ir regioninę nelygybę Tunise;

H.  kadangi, pasibaigus Prezidento Zine El Abidine Ben Ali režimo erai ir sutvirtinus demokratinį procesą, ES galėtų tobulinti savo politinį dialogą su Tunisu, labiau atsižvelgdama į šio svarbaus partnerio interesus ir prioritetus, ir taip pasiekti tikslą užtikrinti stabilumą;

I.  kadangi ES ir jos valstybės narės turi ir toliau įsipareigoti dirbti su Tuniso žmonėmis ir jo vyriausybe, siekiant skatinti bendrus interesus, be kita ko, prekybos, investicijų, turizmo, kultūros ir saugumo srityse;

J.  kadangi sudarius pakomitečius buvo pradėtas trišalis valdžios institucijų, pilietinės visuomenės veikėjų ir ES atstovų Tunise dialogas;

K.  kadangi spaudos laisvė ir laisvė publikuoti yra atviros, laisvos ir demokratinės visuomenės esminiai elementai;

L.  kadangi Tunisas atliko svarbų vaidmenį sudarydamas palankias sąlygas Libijos konflikto šalims pasiekti susitarimą;

M.  kadangi nestabilumas Libijoje ir jo šalutinis poveikis kelia didelę grėsmę Tuniso ir viso regiono stabilumui; kadangi Tunisas šiuo metu yra priėmęs labai daug perkeltųjų libių, kurie pabėgo nuo nestabilumo ir smurto Libijoje, ir kadangi todėl apsunkinama vidaus padėtis ir infrastruktūra;

N.  kadangi per pastaruosius kelerius metais Tunise įvykdyta keletas teroristinių išpuolių; kadangi, kovojant su terorizmu, Tunisas yra pagrindinis ES partneris;

O.  kadangi nerimą kelia tai, kad daug Tuniso jaunimo papildo IS / „Da'esh“ gretas, ir kadangi perspektyvų nebuvimas ir ekonomikos stagnacija prisideda prie to, kad jaunuoliai tampa mažiau atsparūs ekstremistų grupuočių vilionėms;

1.  dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą Tuniso tautai ir įsipareigojimą remti šios šalies pereinamąjį politinį procesą, prasidėjusį 2011 m.; pabrėžia problemas ir grėsmes, su kuriomis šalis susiduria stiprindama savo demokratinį procesą, vykdydama socialinei ir ekonominei gerovei būtinas reformas ir užtikrindama šalies saugumą; primygtinai ragina ES ir valstybes nares sutelkti ir geriau koordinuoti didelius techninius ir finansinius išteklius, kad Tunisui būtų suteikta konkreti parama; pabrėžia, kad, nenumačius priemonių Tuniso lėšų panaudojimo pajėgumui ir stabilumui, demokratijai, geram valdymui, kovai su korupcija, ekonomikos plėtrai ir užimtumui regione stiprinti, kils pavojus bet kokiai reformos perspektyvai; todėl ragina sukurti tikrą išsamią ir visapusišką ES ir Tuniso partnerystę;

2.  ragina Dovilio partnerystės narius vykdyti prisiimtus įsipareigojimus; mano, kad padėtimi Tunise galima pagrįsti tai, kad būtų pradėtas įgyvendinti tikras „Maršalo planas“ ir būtų skirtas pakankamas finansavimas demokratinio perėjimo konsolidavimui remti ir investicijoms bei plėtrai skatinti visuose ekonomikos ir visuomenės, ypač darbo vietų kūrimo ir kokybiškų visiems prieinamų viešųjų paslaugų teikimo, sektoriuose; taip pat prašo sutvirtinti paramos pilietinei visuomenei pastangas; reiškia susirūpinimą dėl sudėtingos dabartinės socialinės ir ekonominės padėties ir biudžeto problemų, būdingų pereinamojo laikotarpio nestabilumui, ir mano, kad Tunise būtina įgyvendinti atitinkamas reformas, kuriomis būtų siekiama skatinti užimtumą ir užtikrinti tvarų ir integracinį augimą; todėl mano, kad labai svarbu, kad biudžeto valdymo institucijos susitartų iš esmės padidinti pagal Europos kaimynystės priemonę (EKP) Tunisui skiriamus išteklius;

3.  tvirtina, kad, nepaisant labai sudėtingos socialinės ir ekonominės padėties, norint užtikrinti istorinį Tuniso perėjimą prie demokratijos reikia užmegzti daug platesnio užmojo ES ir Tuniso partnerystę, kuri aprėptų ne vien tik įprastas priemones;

4.  teigiamai vertina gerą Tuniso bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis, kurį rodo tai, kad pasirašytas lengvatinio prekybos režimo susitarimas ir įsteigti vietos tarpvalstybiniai komitetai su Alžyru, kuriais siekiama skatinti vietos plėtrą, ir tai, kad Tuniso ir Libijos ekonomikos yra persipynusios, bei Tuniso žmonių solidarumas su perkeltaisiais libiais; todėl palankiai vertina pažangą vykdant susitaikymo procesą Libijoje;

5.  primena, kaip svarbu įgyvendinant persvarstytą Europos kaimynystės politiką paisyti žmogaus teisių; ragina, visapusiškai dalyvaujant pilietinei visuomenei, sukurti pagarbos pagrindinėms laisvėms, lyčių lygybės paisymo ir kitų žmogaus teisių klausimų stebėsenos mechanizmus;

6.  pabrėžia, kad politinio integracijos į Arabų Magribo sąjungos sistemą proceso atnaujinimas galėtų būti itin tinkama galimybė siekiant užtikrinti saugumą ir stiprinti bendradarbiavimą visame regione;

I.Politinės reformos ir institucijos

7.  reiškia paramą demokratizacijos procesui ir atkreipia dėmesį į tai, kad Tunise reikia vykdyti socialines ir ekonomines reformas; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į uždavinį didinti stabilumą kintančiomis regioninėmis aplinkybėmis, būtina remti Liaudies atstovų asamblėją, stiprinant demokratiją; reiškia susirūpinimą dėl to, kad Liaudies atstovų asamblėjai trūksta priemonių, todėl jai sudėtinga vykdyti teisėkūros funkcijas ir lėtėja labai reikalingų naujų teisės aktų rengimo bei reformų procesai; remia Liaudies atstovų asamblėjos pastangas padidinti savo gebėjimus, be kita ko, įdarbinant darbuotojus; remia tai, kad būtų iš naujo įvertinti Liaudies atstovų asamblėjos poreikiai; prašo, kad Parlamento tarnybos padidintų gebėjimų stiprinimo paramos, teikiamos Liaudies atstovų asamblėjai, veiksmus; rekomenduoja, kad Parlamentas savo patalpose aukščiausiu politiniu lygmeniu surengtų politinį susitikimą, pvz., „Tuniso savaitę“, kad paskatintų parlamentinį bendradarbiavimą;

8.  palankiai vertina tai, kad įsteigtas ES ir Tuniso jungtinis parlamentinis komitetas, kuris atliks nepaprastai svarbų vaidmenį siekiant, kad Europos Parlamento nariai ir tunisiečiai reguliariai susitiktų ir plėtotų struktūrinį politinį dialogą demokratijos, žmogaus teisių, teisinės valstybės klausimais ir bet kuria abiem šalims svarbia tema; pabrėžia, kad, pradedant derybas dėl prekybos susitarimų, ES ir Tuniso jungtinis parlamentinis komitetas turi atlikti svarbų vaidmenį veiksmingai stebėdamas vykstančias derybas; ragina pradėti įgyvendinti konkrečias paramos Liaudies atstovų asamblėjai iniciatyvas su kitais Europos Parlamento komitetais, pvz., Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetu (dėl paramos teisingumo ir vidaus reikalų bei migracijos teisės klausimais ir priemonių, susijusių su policijos ir teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, įskaitant terorizmą);

9.  palankiai vertina Tunise vedamą trišalį dialogą; ragina jį tęsti ir išplėsti, aprėpiant visus ES ir Tuniso dvišalių santykių aspektus, visų pirma užtikrinti, kad įgyvendinant persvarstytą Europos kaimynystės politiką ir derybų dėl ES ir Tuniso prioritetų procese dalyvautų pilietinė visuomenė;

10.  pažymi, kad viešojo administravimo reforma yra viena iš sudėtingiausių reformų, kurias Tunisas turi įgyvendinti; palankiai vertina tai, kad Tuniso vyriausybė svarsto galimybes taikyti naujus metodus, skirtus pagrindinėms prioritetinėms politikos kryptims sparčiau įgyvendinti; mano, kad įgyvendinant porinius Europos ir Tuniso administravimo institucijų projektus būtų teigiamai prisidedama prie viešojo administravimo reformos; ragina taikyti IT pagrįstus sprendimus elektroninei valdžiai ir elektroninei administracijai sukurti bei vystyti;

11.  palankiai vertina tai, kad Tunisas laikosi tarptautinių asociacijų laisvės standartų, todėl šalis atliko pagrindinį vaidmenį stiprinant nepriklausomą pilietinę visuomenę arabų pasaulyje; ragina toliau didinti techninę ir gebėjimų stiprinimo paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, politinėms partijoms ir profesinėms sąjungoms, nes jos Tunise turi atlikti lemiamą vaidmenį ir įrodė, kad yra nepaprastai svarbios siekiant perėjimo prie demokratijos ir apskritai vystymosi, valdžios atskaitomybės ir žmogaus teisių užtikrinimo, įskaitant moterų ir vaikų apsaugą, lyčių lygybę ir visų persekiojimo ir diskriminacijos aukų apsaugą, stebėsenos; palankiai vertina konkrečias ES finansuojamas šios srities programas, pvz., pilietinės visuomenės paramos projektą, ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Tuniso ketverto pasirašytą susitarimą, kuriuo siekiama stiprinti Tuniso ir Europos pilietinės visuomenės ryšius; ragina, nustatant vietos plėtros prioritetus, be kita ko, vietos investicijų srityje, užtikrinti pilietinės visuomenės ir valdžios institucijų tarpusavio dialogą ir bendradarbiavimą; ragina skatinti pilietinį ugdymą ir demokratinį įsipareigojimą;

12.  pabrėžia, kaip svarbu ugdyti pilietiškumo kultūrą, ir ragina sukurti tam palankią aplinką ir būtinas pilietinės visuomenės organizacijų įtraukimo į sprendimų priėmimo procesą struktūras;

13.  mano, jog reikia, kad Komisija ir EIVT teiktų reikiamą paramą vietos rinkimams (numatytiems 2016 m. spalio mėn.) ir siųstų ES bei EP stebėjimo misiją ir teiktų paramą rengiant rinkimus, jei jų paprašytų Tuniso vyriausybė, kaip jau buvo daroma per 2014 m. vykusius parlamento ir prezidento rinkimus; šiuo požiūriu ragina stiprinti paramą savivaldybėms vykdant Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių regionų ir vietos asamblėjos (ARLEM) darbą ir skatinant kurti porinius projektus, veiklą koordinuojant su valstybėmis narėmis;

14.  ragina remti lyčių pusiausvyrą skatinančią politiką, be kita ko, reformuojant Asmens statuso kodeksą, kad būtų panaikinti moteris diskriminuojantys įstatymai, pvz., susiję su paveldėjimu ir santuokos teisėmis, taip pat remti aktyvesnį moterų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime ir privačiajame sektoriuje, kaip numatyta Tuniso Konstitucijos 46 straipsnyje; taip pat ragina kurti atsirandančioms moterims lyderėms skirtas kuravimo programas, kurios galėtų padėti joms užimti su sprendimų priėmimu susijusias pareigas; rekomenduoja panaikinti Tuniso bendrąją deklaraciją dėl Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims;

15.  ragina įtraukti jaunus žmones į politinį gyvenimą, ypač skatinant jaunimą dalyvauti vietos rinkimuose; šiuo požiūriu teigiamai vertina ES finansuojamus projektus jaunimo informuotumo ir (arba) pilietinio ugdymo srityje; palankiai vertina teisės aktų nuostatas dėl jaunimo atstovavimo vietos ir regioniniuose rinkimuose; mano, kad 2016 m. vyksiantys savivaldybių rinkimai yra galimybė paskatinti jaunimą vėl aktyviai įsitraukti į politinės pertvarkos procesą;

16.  palankiai vertina pereinamojo laikotarpio teisingumo įstatymą; primena, kad Tuniso žmonės į pereinamojo laikotarpio procesą deda daug vilčių; apgailestauja dėl didelio Tiesos ir orumo komisijos pasidalijimo į priešingas stovyklas; pažymi, kad nacionalinis susitaikymas ir augimas neturėtų būti vienas kitam prieštaraujantys prioritetai;

17.  ragina Komisiją ir EIVT toliau remti Tunisą jam vykdant teismų sektoriaus ir teisinės valstybės reformą, atsižvelgiant į Tuniso Konstitucijoje nustatytas vertybes, be kita ko, teikiant techninę ir finansinę paramą šiuo metu steigiamai Aukščiausiajai teismų tarybai ir Konstituciniam Teismui; palankiai vertina 2011 m. patvirtintą ES teisingumo sistemos reformos programą (PARJI), taip pat 2014 m. patvirtintą PARJ2 programą, kuriai skirtas tik 15 mln. EUR finansavimas;

18.  ragina vyriausybę skubiai imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias kankinimui; ragina Tunisą panaikinti mirties bausmę; reiškia susirūpinimą dėl pakartotinių Tuniso valdžios institucijų vykdyto nepilnamečių, įtariamų norėjus prisijungti prie teroristų organizacijų, kankinimo atvejų;

19.  ragina Tunisą nedelsiant pertvarkyti savo 1978 m. Nepaprastosios padėties įstatymą, kuris šiuo metu įgyvendinamas nesivadovaujant Konstitucijos pagrindinėmis nuostatomis;

20.  reiškia susirūpinimą dėl perpildytų Tuniso kalėjimų, maisto stokos ir prastų sanitarinių sąlygų, taip pat dėl jų poveikio pagrindinėms kalinių teisėms; palankiai vertina Tuniso ir Europos vykdomą Tuniso įkalinimo įstaigų reformos projektą, kuriuo siekiama stiprinti įkalinimui alternatyvių bausmių už lengvesnius nusikaltimus sistemą;

21.  ragina įgyvendinti baudžiamojo kodekso reformą, ypač panaikinti 230 straipsnį, kuriame už homoseksualumą skiriama trejų metų laisvės atėmimo bausmė ir kuris prieštarauja konstituciniams nediskriminavimo ir privatumo apsaugos principams; teigiamai vertina naują įstatymą, kuriuo pakeičiamas ir iš dalies keičiamas Įstatymas 1992-52 dėl narkotikų ir pagal kurį prioritetas teikiamas prevencijai, o ne atgrasymui, ir numatomos alternatyvios bausmės, kuriomis skatinama narkotikų vartotojų reabilitacija ir reintegracija, nes tai tinkamas žingsnis siekiant suderinti Tuniso teisės aktus su tarptautiniais standartais;

22.  ragina stiprinti decentralizavimo procesą ir suteikti galių regionams toliau kuriant vietos autonomijas; remia partnerystes su ES valstybėmis narėmis, kuriomis skatinamas decentralizuotas požiūris (pvz., mokymą, gebėjimų stiprinimą toje srityje), ir decentralizuoto bendradarbiavimo projektus, kuriems vadovauja valstybių narių institucijos ir kuriais padedama vystyti Tuniso regionų ir vietos valdymą, taip pat remia partnerystes ir keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais su ES miestais ir vietos bendruomenėmis; ragina, remiantis sėkmingomis įgyvendinamomis iniciatyvomis, didinti ES paramą regionų pilietinei visuomenei;

23.  yra susirūpinęs dėl to, kad nedidelė pažanga padaryta iš esmės persvarstant baudžiamojo proceso kodeksą ir baudžiamąjį kodeksą, siekiant puoselėti saviraiškos laisvę; yra susirūpinęs dėl to, kad keletas piliečių buvo persekiojami ir įkalinti dėl tariamo valstybės pareigūnų šmeižto ir įžeidimo repo dainose arba dėl kenkimo visuomenės moralei, įskaitant žurnalistus ir tinklaraštininkus, persekiojamus ir įkalinamus už savo nuomonės reiškimą; pritaria Tuniso prisijungimui Laisvės internete koalicijos ir ragina Tunisą dar aktyviau joje dalyvauti;

24.  dar kartą patvirtina, kad spaudos ir žiniasklaidos laisvė, saviraiškos laisvė internete, be kita ko, tinklaraštininkų, ir realiame gyvenime, taip pat susirinkimų laisvė – tai pagrindiniai demokratijos ir atviros bei pliuralistinės visuomenės elementai ir būtini jų ramsčiai; ragina, kad geriausios praktikos standartai žiniasklaidos sektoriuje iš tikrųjų atspindėtų tiriamąją ir diferencijuotąją žurnalistiką; pripažįsta didelį necenzūruojamos prieigos prie interneto ir skaitmeninės bei socialinės žiniasklaidos poveikį; palankiai vertina Tuniso gyvą ir atvirą internetinės žiniasklaidos aplinką, tačiau ragina Tuniso institucijas toliau investuoti į pagrindinę technologinę infrastruktūrą ir skatinti skaitmeninį sujungiamumą ir raštingumą, ypač skurdžiausiuose šalies rajonuose; palankiai vertina tai, kad, siekiant veiksmingai apsaugoti teisę į informacijos laisvę Tunise, įskaitant informatorių apie pažeidimus teises, 2016 m. kovo mėn. patvirtintas naujas informacijos įstatymas; palankiai vertina tai, kad pagal vykdomą 10 mln. EUR vertės paramos žiniasklaidos reformai programą Aukščiausioji audiovizualinės komunikacijos institucija (HAICA) ir jos funkcijas perimanti Audiovizualinės komunikacijos institucija (ACA) gaus ES paramą;

25.  ragina Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją suteikti Tunisui „partnerio siekiant demokratijos“ statusą, nes tai būtų svarbus žingsnis siekiant Tunise sutvirtinti parlamentinę demokratiją ir teisinę valstybę;

II.Ekonominis ir socialinis vystymasis

26.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą suteikti 500 mln. EUR makrofinansinę pagalbą ir tai, kad Taryba ir Parlamentas šį pasiūlymą priėmė;

27.  atkreipia dėmesį į tai, kad pradėtos derybos dėl plataus užmojo ES ir Tuniso laisvosios prekybos susitarimo (išsamus ir visapusiškas LPS); primena, kad ES turi vesti šias derybas kartu teikdama pritaikytą techninę ir finansinę paramą; pabrėžia, kad šis susitarimas, kuriuo siekiama pagerinti patekimo į rinką sąlygas ir investicijų aplinką, apima ne tik prekybos aspektą ir jį įgyvendinant turi būti prisidedama prie Europos aplinkos, vartotojų apsaugos ir darbuotojų teisių sričių standartų taikymo Tunise, taip užtikrinant jo stabilumą, stiprinant demokratinę sistemą ir skatinant ekonomiką; ragina Komisiją per derybas laikytis pažangaus požiūrio ir užtikrinti, kad šis susitarimas būtų abipusiai naudingas, tinkamai atsižvelgiant į didelius ekonominius dviejų derybų šalių skirtumus; primena savo rekomendacijas Komisijai ir Tuniso vyriausybei vykdyti aiškų ir išsamų Tuniso ir Europos pilietinės visuomenės įtraukimo į visus derybų dėl išsamaus ir visapusiško LPS etapus procesą; ragina, remiantis per panašias derybas įgytos geriausios praktikos pavyzdžiais, užtikrinti, kad konsultacijų procesas būtų atviras ir skaidrus ir kad būtų labiau atsižvelgiama į Tuniso pilietinės visuomenės įvairovę;

28.  pažymi, kad, kaip konkretus žingsnis siekiant paremti Tuniso ekonomiką ir paskatinti reformas, patvirtintos Tunisui skirtos skubios autonominės prekybos priemonės; ragina, siekiant sudaryti sąlygas Tunisui visapusiškai pasinaudoti ES parama ir kurti darbo vietas, ypač skirtas jauniems absolventams, padidinti ES pagalbą Tunisui įgyvendinant Europos kaimynystės priemonę ir koordinuoti tarptautinę pagalbą Tunisui; skatina kurti partnerystes su kitomis suinteresuotomis pasaulio ir regioninėmis valstybėmis ir organizacijomis donorėmis, ypač priemones, kuriomis mažinami regionų skirtumai, skatinamas mokymas ir investicijos į žemės ūkį, atsižvelgiant į vietos žemės ūkio ypatumus, investicijos į informacines technologijas (IT), socialinę ekonomiką, apdirbamąją pramonę ir MVĮ – tai turėtų paskatinti užimtumą; pažymi, kad turizmo sektoriui dramatišką poveikį padarė teroristiniai išpuoliai, ir, atsižvelgdamas į nuo to laiko Tuniso valdžios institucijų įgyvendintas priemones, ragina valstybes nares kuo greičiau iš naujo įvertinti saugumo padėtį, jeigu jos dar to nepadarė, kad Tuniso turizmo sektorius galėtų atsigauti;

29.  ragina ES į finansavimo prioritetų nustatymo atliekant Europos kaimynystės priemonės laikotarpio vidurio peržiūrą procesą įtraukti pilietinę visuomenę, vietos valdžios institucijas ir kitus svarbius subjektus;

30.  pabrėžia, kad reikia spręsti nedarbo, ypač jaunų absolventų, problemą, pradėti įgyvendinti esmines reformas, kad būtų skatinamas augimas, kokybiškas švietimas ir užimtumas (pvz., sušvelninant valiutos apribojimus, sudarant palankesnes sąlygas gauti mikrokreditus, reformuojant darbo įstatymus, parengiant mokymo programas, pritaikytas prie darbo rinkos poreikių, ir supaprastinant administracinius procesus) ir įvairinti Tuniso ekonomiką; ragina visas šalis išsaugoti gero bendradarbiavimo dvasią, kad dėmesys būtų sutelktas į reformas siekiant įtraukios ekonomikos plėtros visose šalies teritorijose, įskaitant mažiau pažengusius ir skurstančius vidaus regionus, kuriems reikalingas ilgalaikio vystymosi planas; ragina Tuniso valdžios institucijas palankiai vertinti iniciatyvas, kuriomis piliečiai rodo įsipareigojimą gerinti politinį dialogą arba diegti technologines inovacijas, pabrėžia, kad šioms pilietinėms iniciatyvoms reikalinga tarptautinė parama;

31.  teigiamai vertina 2016–2020 m. Tuniso strateginio vystymosi plano iniciatyvą ir ragina nedelsiant ją įgyvendinti, priėmus reglamentavimo sistemas, kuriomis siekiama padėti įsisavinti Europos ir visų tarptautinių finansų įstaigų paramą; palankiai vertina tai, kad buvo priimtas naujas investicijų kodeksas, kuriuo turėtų būti sukurtas reguliavimo stabilumas ir sudaromos palankesnės sąlygos investicijoms, taip pat paskatintos mokesčių reformos; ragina modernizuoti viešojo administravimo sistemą, kuri turėtų veikti veiksmingai ir skaidriai ir taip būtų sudarytos daug palankesnės sąlygos įgyvendinti projektus ir geriau naudoti lėšas;

32.  remia Tuniso vyriausybės pastangas modernizuoti ir liberalizuoti Tuniso ekonomiką, norint patenkinti naują vidaus, regioninę ir pasaulinę paklausą, ir mano, kad stipri ir įvairi Tuniso ekonomika padės kurti darbo vietas, suteikti galimybių ir užtikrinti gerovę, taip pat sudarys sąlygas pasiekti platesnio masto politinius ir socialinius šalies tikslus;

33.  primena strateginę Tuniso žemės ūkio sektoriaus svarbą ir šiuo požiūriu palankiai vertina 2016 m. Tuniso biudžete numatytas priemones, įskaitant ūkininkų įsiskolinimų panaikinimą ir pradėtas nacionalines konsultacijas žemės ūkio sektoriaus klausimais; mano, jog labai svarbu, kad į šias nacionalines konsultacijas būtų įtraukta pilietinė visuomenė ir kuo daugiau dalyvių, įskaitant smulkiuosius šalies pietinės dalies ūkininkus ir jaunus ūkininkus; mano, kad žemės ūkio sektorių reikia iš esmės reformuoti ir būtina imtis kelių neatidėliotinų praktinių priemonių, pvz., stiprinti gėlinimo įmonių pajėgumus siekiant spręsti vandens deficito problemą ir kitas dėl klimato kaitos atsirandančias problemas; ragina Tuniso valdžios institucijas uždrausti bet kokių ES uždraustų pesticidų naudojimą;

34.  ragina ES dėti daugiau pastangų siekiant kovoti su dykumėjimu Tunise; pažymi, kad tunisiečiams labai trūksta vandens; ragina Tunisą skatinti tvarų žemės ūkį ir mitybos įpročius; rekomenduoja, siekiant paskatinti ūkininkus išsaugoti miškus ir upes, įgyvendinti žemės reformą; primena, kad, norint užtikrinti tvarią Tuniso pakrančių turizmo plėtrą, reikia gerokai sumažinti viešbučių tankumą, kad būtų galima racionalizuoti investicijas ir valdyti pakrantės teritorijas;

35.  palankiai vertina tai, kad Žemės ūkio investicijų skatinimo agentūra (pranc. APIA) pradėjo įgyvendinti projektą „Jaunimo judumas, aprūpinimas maistu ir skurdo kaimo vietovėse mažinimas“, kurio tikslas – kovoti su jaunimo nedarbu siūlant alternatyvių galimybių kaimo vietovėse; ragina valstybes nares remti ES veiksmus, kartu su Tuniso institucijomis, pilietinės visuomenės organizacijomis ir privačiuoju sektoriumi dalyvaujant sektorių arba teminiuose projektuose, kurie galėtų daryti tiesioginį ir teigiamą poveikį Tuniso visuomenei;

36.  palankiai vertina Viduržemio jūros sąjungos sekretoriato sukurtas programas, pavyzdžiui, programą „Med4jobs“, kuriomis siekiama suteikti Viduržemio jūros regiono jaunimui daugiau įsidarbinimo galimybių; ragina Viduržemio jūros sąjungos valstybes nares pavesti savo sekretoriatui užduotį sutelkti dėmesį į ekonominę ir socialinę Tuniso plėtrą ir taip padėti sutvirtinti jo pereinamojo laikotarpio procesą;

37.  ragina aktyviau kovoti su korupcija, ypač atsižvelgiant į augančią šešėlinę ekonomiką, siekiant užtikrinti veiksmingesnį ir skaidresnį sprendimų priėmimo procesą ir sukurti geresnę aplinką investicijoms ir verslui; teigiamai vertina tai, kad įsteigta Tuniso kovos su korupcija agentūra, tačiau apgailestauja dėl jos riboto biudžeto; primygtinai ragina Tuniso valdžios institucijas sustiprinti agentūros gebėjimus ir veiksmingumą ir suteikti jai visą reikiamą finansinę ir logistinę paramą, siekiant užtikrinti tinkamą viešojo administravimo veikimą ir viešųjų pirkimų tvarkingumą; ragina Tuniso valdžios institucijas užtikrinti labai gerą jų veiksmų kovojant su korupcija matomumą;

38.  ragina sparčiau kurti Nacionalinę socialinio dialogo tarybą, dėl kurios sprendimas priimtas 2013 m.;

39.  reiškia susirūpinimą dėl nepakankamo turto susigrąžinimo Tunise, visų pirma dėl ilgų ir sudėtingų turto konfiskavimo ir grąžinimo procedūrų; ragina teikti Tunisui konkrečią techninių pajėgumų paramą, kad būtų galima vykdyti tyrimus ir surinkti informaciją bei įrodymus, kurių reikia turto susigrąžinimo byloms pradėti;

40.  ragina valstybes nares parodyti paramą ir politinę valią siekiant paspartinti įšaldyto Tuniso turto susigrąžinimą; palankiai vertina 2016 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimą vienais metais pratęsti 48 asmenų turto įšaldymo terminą;

41.  ragina skatinti greičiau ir saugiau pervesti ES jau gyvenančių tunisiečių ir Šiaurės Afrikos šalių piliečių pinigų perlaidas ir suteikti daugiau investicijų galimybių, ypač kalbant apie vietos ir regionų vystymąsi;

42.  reiškia susirūpinimą dėl Tuniso skolos tvarumo ir ragina įvertinti būdus, kaip būtų galima padidinti skolos tvarumą, ypač atsižvelgiant į šalies ekonomikos padėtį; ragina Tuniso skolą paversti investicijų projektais, ypač skirtais strateginei infrastruktūrai kurti ir regioniniams skirtumams mažinti, ir teigiamai vertina iniciatyvas šiuo tikslu; ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti daugiau tokio tipo projektų; ragina valstybes nares ieškoti būdų, kaip būtų galima užtikrinti Tuniso skolos perplanavimą lengvatinėmis sąlygomis ir skolos komponentų įvairinimą;

43.  palankiai vertina ES projektus darbo vietų kūrimo ir profesinio mokymo srityje, pvz., projektą IRADA; rekomenduoja pasinaudoti Europos kaimynystės politikos (EKP) lėšomis, kad būtų galima toliau padėti MVĮ; atkreipia dėmesį į tai, kad MVĮ yra nepaprastai svarbios siekiant Tuniso ekonomikos augimo ir todėl joms turėtų būti skiriama ES parama; ragina kurti visų pirma moterims ir jaunimui skirtas verslo steigimo programas, kad būtų galima plėtoti verslo valdymo srities mokymą ir suteikti galimybių gauti finansinę paramą, siekiant stiprinti MVĮ sektorių; rekomenduoja Tunisui kuo greičiau imtis atitinkamų priemonių, kad galėtų visapusiškai pasinaudoti ES įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COSME); skatina privatų skolinimą MVĮ, be kita ko, stiprinant kredito garantijų sektoriaus pajėgumus ir reformuojant bankų sektorių, kuriam trūksta kapitalo; palankiai vertina neseniai pradėtą vykdyti Tuniso centrinio banko porinę programą, kuria siekiama padėti modernizuoti bankų sektorių;

44.  rekomenduoja sprendžiant Tuniso regionų vystymosi problemas ir mažinant skirtumus naudotis ES ekspertinėmis žiniomis regioninių fondų ir regionų skirtumų mažinimo srityse; ragina tarptautinius partnerius ir finansavimo įstaigas teikti paramą siekiant pagerinti ir išplėsti nacionalinę infrastruktūrą (pvz., greitkelius, geležinkelius, uostus, oro uostus ir telekomunikacijų tinklus) ir taip geriau integruoti kaimo vietovių ir vidaus centrus;

45.  ragina integruoti Europos kaimynystės priemonę su visos ES iniciatyvomis, pvz., energetikos sąjunga; tuo pat metu skatina glaudesnį Šiaurės Afrikos regionų bendradarbiavimą tokiais konkrečiais klausimais, kaip miško įveisimas ir vandens išteklių valdymas, taip pat didesnę socialinę ir ekonominę integraciją ir didesnę prekybą visoje Šiaurės Afrikoje; atkreipia dėmesį į tai, kad Viduržemio jūros sąjunga remia konkrečių projektų plėtojimą regione ir dėl to turi būti įtraukta į Tunise įgyvendinamus ES projektus;

46.  ragina vykdant ES bendradarbiavimą daugiau dėmesio skirti žaliajai ekonomikai bei tvariam vystymuisi ir naudoti daugiau atsinaujinančiųjų energijos išteklių, taip pat gerinti vandentvarką ir atliekų tvarkymą, ypač atsižvelgiant į didelį Tuniso potencialą atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriuje; palankiai vertina tokius projektus kaip Bizertos ežero užterštumo šalinimas, kuriam pritarė Viduržemio jūros sąjunga, Gar al Melcho augalų stogai arba vartojimui naudojamos organinės atliekos Bedžoje;

47.  palankiai vertina Europos ir Viduržemio jūros regiono elektros energijos rinkų integraciją, nes tai yra svarbus bendradarbiavimo energetikos srityje su pietiniais kaimynais aspektas; mano, kad „Elmed“ projektas sudarytų sąlygas dvipusei šiaurinių ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių prekybai elektros energija ir duotų naudos visiems partneriams saugumo, stabilumo ir elektros tiekimo prieinamumo požiūriais;

III.Saugumas ir gynyba

48.  yra labai susirūpinęs dėl betarpiško šalutinio poveikio saugumui Tunise, daromo, be kita ko, dėl nestabilios padėties Libijoje; atkreipia dėmesį į tai, kad pasienio su Libija dalyje statoma siena; reiškia susirūpinimą dėl to, kad daug Tuniso užsienio kovotojų jungiasi prie grupuotės „Da'esh“ ir kitų teroristinių grupuočių; pabrėžia, kad kova su ginklų kontrabanda yra svarbi kovos su terorizmu dalis; pabrėžia, kad būtina reformuoti šalies žvalgybos tarnybas, laikantis teisinės valstybės principų ir žmogaus teisių konvencijų;

49.  yra susirūpinęs dėl teroristinio išpuolio pasienio mieste Ben Gardane, įvykdyto iš karto po Sabratos bombardavimo, nes tai parodo, kad tebėra labai lengva pereiti Tuniso ir Libijos sieną; nerimauja dėl padėties Libijoje ir ragina visas Libijos konflikto šalis konstruktyviai bendradarbiauti su nacionalinės vienybės vyriausybe; pabrėžia, kad ES, nacionalinės vienybės vyriausybei paprašius, yra pasirengusi suteikti paramą saugumo srityje ir kad reikia atkurti Tuniso ir Libijos veiksmų saugumo srityje koordinavimą; siūlo, bendradarbiaujant su Tuniso valdžios institucijomis, įvertinti galimybę pradėti ES pasienio pagalbos misiją Tunise;

50.  pripažįsta, kad skurdas ir socialinė atskirtis yra vienos iš pagrindinių radikalėjimo priežasčių; ragina užtikrinti veiksmingesnę jaunimo socialinę įtrauktį, kad jie galėtų rasti pastovias darbo vietas ir kad jie nebūtų teroristinių organizacijų tikslingai samdomi kaip kovotojai; rekomenduoja, pasinaudojant ekspertinėmis žiniomis, sukauptomis įgyvendinant tarptautinių organizacijų iniciatyvas, pvz., „Hedayah“, kurti vietos ir regionų strategijas, kuriomis būtų kovojama su smurtiniu ekstremizmu; ragina didinti informuotumą apie šiuos esamus tinklus arba panašias iniciatyvas Tunise;

51.  ragina Tuniso vyriausybę parengti strategiją grįžtančių užsienio kovotojų problemai spręsti, pvz., derinant baudžiamąsias ir atsargumo priemones ir deradikalizavimo bei reabilitacijos programas, kad tokiems asmenims būtų suteikiama galimybė vėl integruotis į visuomenę, taip sumažinant būsimą riziką; ragina sukurti visapusiškesnę radikalėjimo kalėjimuose ir sulaikymo centruose prevencijos strategiją; ragina daug dėmesio skirti geresniam švietimui, taip pat kovai su jaunimo radikalėjimu;

52.  pripažįsta, kad terorizmas – tai bendra problema, kuriai spręsti reikia numatyti bendrą atsaką, ir kad pastaruoju metu sustiprintas ES ir Tuniso bendradarbiavimas saugumo srityje ir kovos su terorizmu klausimu, visų pirma pradėjus įgyvendinti plataus užmojo paramos saugumo sektoriaus reformai programą;

53.  pritaria JT vadovaujamam taikos ir politinio susitaikymo procesui Libijoje, kuris yra pagrindinė priemonė, skirta visam regionui stabilizuoti ir Tuniso saugumo ir reformų procesui stiprinti;

54.  palankiai vertina Tuniso pradėtą saugumo paramos koordinavimo procesą, kuriame ES atlieka aktyvų vaidmenį; pabrėžia, kad ES turėtų padėti Tunisui sukurti valstybės struktūras, skirtas saugumo klausimams spręsti; teigiamai vertina G7+3 rezultatus dėl bendradarbiavimo saugumo klausimais; ragina nedelsiant įgyvendinti jau parengtas programas ir padidinti saugumo paramą Tunisui, daug dėmesio skiriant sienų saugumui, turizmo infrastruktūros apsaugai ir kovai su bendra terorizmo grėsme; vis dėlto ragina Tuniso valdžios institucijas proporcingai reaguoti į tokias grėsmes, kad būtų apsaugotos demokratinės laisvės ir pagrindinės teisės; ragina visapusiškai palaikyti Tuniso kompetentingas institucijas ir patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigybės įsteigimą, o valstybes nares keistis geriausios praktikos pavyzdžiais saugumo srityje su Tunisu, dėmesį sutelkiant į saugumo personalo mokymą ir pagarbą žmogaus teisėms; ragina sistemingai atlikti ES Tunisui saugumo srityje teikiamos paramos poveikio žmogaus teisių padėčiai vertinimą;

55.  reiškia didelį susirūpinimą dėl 2015 m. liepos mėn. Tuniso atstovų asamblėjos patvirtinto Įstatymo Nr. 22/2015 dėl kovos su terorizmu, pagal kurį mirties bausmę galima skirti už įvairius su terorizmu siejamus nusikaltimus; reiškia susirūpinimą dėl kelių kovos su terorizmu įstatymo nuostatų; pabrėžia, kad šiuo įstatymu Tunise galėtų būti rimtai pažeidžiamos piliečių laisvės ir pakenkta žmogaus teisių laikymuisi; ragina Tuniso valdžios institucijas toliau laikytis mirties bausmės moratoriumo; primena, kad pagal Tuniso įstatymus jau numatytos galimybės skirti mirties bausmę už tokius nusikaltimus kaip nužudymas ir išžaginimas, nors nuo 1991 m. neįvykdyta nė viena mirties bausmė; pabrėžia, kad, nors Tunisas ir yra viena iš labiausiai nuo terorizmo grėsmių neapsaugotų šalių, valstybės, kovodamos su terorizmu, privalo visapusiškai gerbti žmogaus teises; pabrėžia, kad EKP yra glaudžiai susieta su pagarba žmogaus teisėms ir tarptautinės teisės paisymu, ir primena tvirtą ES pasisakymą prieš mirties bausmę;

56.  teigiamai vertina tai, kad pagal Įstatymą Nr. 22/2015 dėl kovos su terorizmu numatyta nuostata dėl teisinės žurnalistų šaltinių apsaugos ir dėl neteisėto vyriausybės vykdomo sekimo kriminalizavimo;

57.  palankiai vertina tai, kad 2015 m. lapkričio mėn. pradėta įgyvendinti ES paramos Tuniso saugumo sektoriaus reformai programa, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas saugumo tarnybų restruktūrizavimui, sienų kontrolei ir žvalgybos tarnyboms, taip pat palankiai vertina abiejų šalių įsipareigojimą veiksmingai ir greitai įgyvendinti šią programą, kuris pareikštas 2016 m. balandžio 18 d. vykusiame ES ir Tuniso asociacijos tarybos susitikime;

58.  ragina skatinti ne vien tik politinėmis priemonėmis teikiamą paramą, bet ir tikslų logiką, vadovaujantis aiškiai apibrėžta strategine vizija ir sutelkiant dėmesį į prevenciją, Liaudies atstovų asamblėjai teikiamą paramą teisės aktams rengti ir kovos su terorizmu prokuratūros įsteigimą;

59.  palankiai vertina tai, kad, kovodami su terorizmu, ES ir Tunisas palaiko intensyvesnį politinį dialogą; pabrėžia, kad, taikant kovos su terorizmu priemones, svarbu apsaugoti žmogaus teises;

60.  ragina stiprinti bendradarbiavimą su ES agentūromis, pvz., Europolu, ir pažymi, kad Tuniso nebuvo trečiųjų valstybių, su kuriomis Europolas sudarys susitarimus, sąraše; ragina Tarybą apsvarstyti galimybę įtraukti Tunisą į šį trečiųjų valstybių sąrašą; prašo atlikti šio bendradarbiavimo poveikio tyrimą ir, prieš patvirtinant šį susitarimą, tyrimą pristatyti bendrame Užsienio reikalų (AFET) komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) komiteto posėdyje; palankiai vertina tai, kad Eurojustas sukūrė kontaktinio asmens su Tunisu pareigybę, ir Eurojusto raginimą valdžios institucijoms stiprinti bendradarbiavimą ir paskirti antrą kontaktinį asmenį, konkrečiai atsakingą už kovą su terorizmu; ragina Tuniso vyriausybę kuo greičiau imtis atitinkamų tolesnių veiksmų dėl šių pasiūlymų;

IV.Judumas, moksliniai tyrimai, švietimas ir kultūra

61.  palankiai vertina 2014 m. kovo mėn. pasirašytą ES ir Tuniso partnerystę judumo srityje ir ragina ją sparčiai įgyvendinti; ragina nustatyti naują vizų politiką Tuniso atžvilgiu ir sudaryti readmisijos susitarimą; pažymi, kad, nors partnerystėse judumo srityje remiamasi nacionaline kompetencija, jos yra įtrauktos į ES pasiūlymą pagal EKP; rekomenduoja, kad valstybės narės parodytų solidarumą su Tunisu palengvindamos vizų išdavimą verslininkams, mokytojams, studentams, mokslininkams, menininkams ir t. t.;

62.  ragina ES sudaryti partnerystes judumo srityje su pietinėmis kaimyninėmis šalimis partnerėmis, kad būtų sušvelnintos vizų išdavimo procedūros, kartu sudarant readmisijos susitarimus; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, kurti galimybes taikyti apykaitinės migracijos schemas, kuriomis būtų atverti saugūs ir teisėti keliai migrantams; smerkia prekybą žmonėmis, kurios dauguma aukų yra moterys, ir pabrėžia, kad svarbu stiprinti bendradarbiavimą su šalimis partnerėmis siekiant kovoti su tokia prekyba; pažymi, kad ne trumpalaikių, o ilgalaikių daugkartinių vizų išdavimas yra geriausia priemonė neteisėtai migracijai, vykdomai, be kita ko, neteisėtai gabenant žmones ir jais prekiaujant, mažinti; rekomenduoja Tunisui, laikantis tarptautinės teisės nuostatų, iš dalies pakeisti 2004 m. įstatymą dėl be leidimo šalies teritoriją palikusių asmenų kriminalizavimo;

63.  ragina Tuniso valdžios institucijas glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant kovoti su organizuotomis neteisėtos imigracijos formomis;

64.  pabrėžia, kad tokios misijos kaip EURONAVFOR MED yra teigiamas ir veiksmingas būdas kovoti su prekyba žmonėmis; ragina ES tęsti ir intensyvinti tokias operacijas ir į jas įtraukti tokias šalis partneres kaip Tunisas;

65.  teigiamai vertina ES ir Tuniso partnerystę mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ir Tuniso dalyvavimą bendrojoje programoje „Horizontas 2020“; pabrėžia, kad nuosekli mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros politika padėtų paskatinti investuoti į tyrimus ir plėtrą, perduoti mokslinius tyrimus ir inovacijas privačiajam sektoriui ir steigti naujas įmones; pabrėžia, kad Tunisas turėtų tapti visateisiu programos „Erasmus+“ nariu siekiant toliau plėtoti universitetų studentų mainus; yra susirūpinęs dėl to, kad Tuniso studentai patiria vis daugiau sunkumų siekdami studijuoti Europoje; ragina įgyvendinti pirmiausia iš mažiau išsivysčiusių regionų kilusių jaunų studentų pozityviosios diskriminacijos politiką, taikant paskatas, kuriomis jiems būtų sudarytos sąlygos dalyvauti tokiose programose; ragina Tunisą persiorientuoti ir pirmenybę teikti partnerystėms, kurias įgyvendinant ugdomi užsienio kalbų, inžinerijos, atsinaujinančiųjų išteklių energijos, gamtos mokslų ir informatikos sričių gebėjimai, nes šiose srityse užimtumo lygis yra didžiausias;

66.  ragina Komisiją skatinti plėtoti mokyklų, universitetų ir mokslinių tyrimų centrų partnerystes ir stiprinti bendrus mokymosi visą gyvenimą projektus, ypač įgyvendinamus kalbų mokymosi, naujų technologijų, moterų švietimo skatinimo ir verslumo srityse;

67.  ragina stiprinti partnerystę kūrybos, kultūros, sporto, visuotinio švietimo, bendruomenės gyvenimo ir audiovizualiniame sektoriuose, stiprinant tinklus ir intensyvesnio kultūrų dialogo iniciatyvas, atkreipiant dėmesį į bendrą istorinį ir archeologinį romėnų laikų paveldą, dalyvių judumą ir propaguojant bei platinant kultūros ir audiovizualinį turinį, be kita ko, rengiant festivalius ir parodas; ragina Tunisą dalyvauti programoje „Kūrybiška Europa“;

68.  rekomenduoja ES institucijose ir ypač ES delegacijoje Tunise, skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus ir pareikšti susidomėjimą, taip pat bendraujant su visuomene, vartoti arabų kalbą; pabrėžia, jog svarbu, kad Tuniso vyriausybė informuotų piliečius apie savo veiksmus;

69.  mano, jog, siekiant užtikrinti, kad pilietinė visuomenė dalyvautų ES ir Tuniso santykių palaikymo procese, visų pirma derantis dėl laisvosios prekybos susitarimo, būtina vartoti arabų kalbą;

o
o   o

70.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tuniso Respublikos vyriausybei ir Liaudies atstovų asamblėjos pirmininkui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0272. (2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0061. (3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0086. (4) OL L 102, 2016 4 18, p. 1.

2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl socialinio dempingo Europos Sąjungoje (2015/2255(INI))

P8_TA(2016)0346 A8-0255/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnį ir SESV 56 straipsnį, 153 straipsnio 5 dalį ir 154 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į pagrindinę darbuotojų judėjimo laisvę (SESV 45 straipsnis) ir paslaugų judėjimo laisvę (SESV 56 straipsnis),

–  atsižvelgdamas į SESV 151 ir 153 straipsnius, taip pat į SESV 9 straipsnį, kuriuo užtikrinama tinkama socialinė apsauga,

–  atsižvelgdamas į 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI reglamentas)(2),

–  atsižvelgdamas į tebevykstantį Direktyvos 2014/67/ES įgyvendinimą,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 987/2009, nustatantį Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką(4),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I)(5),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių(6),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1071/2009, nustatantį bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinantį Tarybos direktyvą 96/26/EB(7),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantį Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantį Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85(8) ir į 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo(9),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių(10),

–  atsižvelgdamas į 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3577/92, taikantį laisvės teikti paslaugas jūrų transportui principą valstybėse narėse (jūrų kabotažas)(11),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl būtinų reikalavimų laivų įguloms, kurios teikia nuolatines keleivių gabenimo ir gabenimo keltais tarp valstybių narių paslaugas (COM(1998)0251),

–  – atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 21 d. Tarybos direktyvą 1999/63/EB dėl Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos (ECSA) ir Europos Sąjungos transporto darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (FST) susitarimo dėl jūreivių darbo laiko organizavimo(12), iš dalies pakeistą 2009 m. vasario 16 d. Tarybos direktyva 2009/13/EB, įgyvendinančia Europos bendrijos laivų savininkų asociacijų (ECSA) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytą susitarimą dėl 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje(13),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl veiksmingų darbo inspekcijų kaip darbo sąlygų gerinimo Europoje strategijos(14),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2016/344 dėl Europos platformos, skirtos bendradarbiavimui sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą gerinti, sukūrimo(15),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) nustatytus pagrindinius darbo standartus ir į jos konvencijas bei rekomendacijas dėl darbo administravimo ir darbo inspekcijos, kurios turi būti laikomos tarptautine norma tais atvejais, kai reikia užtikrinti teisės nuostatų, susijusių su darbo sąlygomis ir darbuotojų apsauga, taikymą,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) ataskaitą „Komandiruoti darbuotojai Europos Sąjungoje“(16) ir nacionalines ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) parengtą Europos darbo santykių žodyną(17),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 19 d. Komisijos komunikatą „Geresnis reglamentavimas – geresni rezultatai. ES darbotvarkė“ (COM(2015)0215),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Europos Parlamento tyrimą „ES socialinės ir darbo teisės ir ES vidaus rinkos teisė“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Komisijos tyrimą „Darbo užmokesčio nustatymo sistemos ir minimalios užmokesčio normos, taikytinos komandiruotiems darbuotojams pagal Direktyvą 96/71/EB, pasirinktose valstybėse narėse ir sektoriuose“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Gento universiteto atliktą tyrimą „Netipinių formų darbas aviacijos sektoriuje“, kurį finansavo Europos Komisija,

–  atsižvelgdamas į pranešimą apie Sąjungos padėtį, kurį 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamente perskaitė Komisijos pirmininkas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Transporto ir turizmo ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetų nuomones (A8-0255/2016),

A.  kadangi nedeklaruojamas darbas ir fiktyvus savarankiškas darbas gali iškraipyti konkurenciją ir tokiu būdu padaryti žalą socialinio draudimo sistemoms, lemti didėjantį mažų garantijų darbo vietų skaičių ir apskritai pabloginti darbuotojų apsaugos lygį ir darbo vietų kokybę, todėl su jais reikėtų kovoti; kadangi dėl didėjančios užsakomųjų darbų ir subrangos tendencijos gali atsirasti galimybių piktnaudžiauti galiojančiomis darbo ir socialinės teisės nuostatomis arba jas apeiti; kadangi itin svarbu kovoti su tokiu piktnaudžiavimu, siekiant išlaikyti judėjimo laisvę vidaus rinkoje ir solidarumą Sąjungoje;

B.  kadangi Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytas laisvas darbuotojų judėjimas, įsisteigimo laisvė ir laisvė teikti paslaugas yra esminiai vidaus rinkos principai;

C.  kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, kurią yra pasirašiusios visos valstybės narės, nustatyta, kad visose srityse turi būti užtikrinta vyrų ir moterų lygybė; kadangi vienas svarbiausių ES uždavinių socialinio dempingo atžvilgiu – didinti moterų užimtumą, gerinti moterų padėtį darbo rinkoje ir panaikinti lyčių nelygybę;

D.  kadangi vienas iš pagrindinių ES politikos principų yra socialinė sanglauda, kuri reiškia nuolat vykstantį visiems darbuotojams, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra vietiniai, ar judūs, užtikrinamo darbo užmokesčio ir socialinės apsaugos lygio suderinimą; kadangi Sąjungoje vis dar esama didelių darbo sąlygų ir užmokesčio skirtumų ir kadangi socialinė konvergencija siekiant aukštesnių standartų yra būtina užtikrinant klestėjimą ir didesnę vidaus paklausą visoje Sąjungoje; kadangi darbo užmokesčio skirtumai yra pagrindinė priežastis, lemianti darbuotojų išvykimą iš savo buveinės šalių;

E.  kadangi SESV 9 straipsnyje įtvirtintas pagrindinis Sąjungos principas skatinti didelį užimtumą, užtikrinti tinkamą socialinę apsaugą, kovoti su socialine atskirtimi ir užtikrinti aukšto lygio švietimą, mokymą ir žmonių sveikatos apsaugą; kadangi dėl krizės ir aukšto nedarbo lygio daugumoje valstybių narių didėja nelygybė;

F.  kadangi vyrų ir moterų darbo užmokestis vis dar nevienodas ir, nepaisant galiojančių ES teisės aktų ir privalomos teisinės galios neturinčių rekomendacijų, pažanga šioje srityje yra itin maža; kadangi padėtį dar labiau apsunkina socialinis dempingas bei vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas, dėl kurio atsiranda vyrų ir moterų pensijų skirtumas, pagyvenusioms moterims sukeliantis didesnį nei vyrams skurdo pavojų;

G.  kadangi prekyba žmonėmis, ypač prekyba moterimis, kuri vykdoma ne tik iš trečiųjų šalių į ES, bet ir tarp ES šalių, dažnai siejama su suklastotomis darbo sutartimis;

H.  kadangi dėl ekstrateritorinių požymių turinčių darbo santykių didėja socialinio dempingo mastas;

I.  kadangi saugumas, keleivių sauga ir tinkamos darbo sąlygos transporto sektoriuje yra tarpusavyje labai susiję;

J.  kadangi 2011 m. Baltojoje knygoje dėl transporto buvo patvirtintas galutinis tikslas – bendros Europos transporto erdvės sukūrimas;

K.  kadangi Komisija paskelbė, kad per 2016 m. ketina pasiūlyti naujas iniciatyvas dėl kelių transporto, įskaitant socialinius aspektus;

L.  kadangi kelių transporto sektorius labai svarbus Europos Sąjungos visuomenei ir ekonomikai ir sudaro beveik tris ketvirtadalius (72 proc.) bendro vietinio krovininio transporto; kadangi šiame sektoriuje pervežama daugiau keleivių nei antžeminiais ir požeminiais geležinkeliais ir tramvajais kartu sudėjus ir jame dirba daugiau kaip 2,2 proc. visų dirbančių ES gyventojų (5 mln. žmonių);

M.  kadangi fizinę ir psichikos sveikatą apsaugančios geros darbo sąlygos yra viena iš pagrindinių kiekvieno darbuotojo teisių(18) ir jos savaime yra vertybė;

N.  kadangi Komisijos Pirmininkas Jean-Claude Juncker 2014 m. liepos 15 d. ir savo 2015 m. pranešime apie Sąjungos padėtį pabrėžė, kad reikia sukurti sąžiningesnę ir tikrai europinę darbo rinką ir kad tai galima pasiekti skatinant ir užtikrinant laisvą piliečių judėjimą, nes tai viena iš pagrindinių mūsų Sąjungos teisių, kartu vengiant piktnaudžiavimo atvejų ir socialinio dempingo pavojaus;

O.  kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2007 m. gruodžio 18 d. priimtame sprendime(19) (byla C-341/05 Laval un Partneri) pabrėžė teisę imtis bendrų veiksmų, nukreiptų prieš galimą socialinį dempingą, ir tai, jog tokie veiksmai turi būti proporcingi, kad nebūtų ribojamos ES pagrindinės laisvės, pvz., laisvė teikti paslaugas;

P.  kadangi turėtų būti pripažinta, kad Europos socialinė chartija yra valstybių narių konsensuso pagrindinių socialinių teisių srityje išraiška;

Q.  kadangi augant piktnaudžiavimo ir socialinio dempingo mastams silpnėja vidaus rinkos principo rėmimas ir verslo, ypač MVĮ, konkurencingumas, pažeidžiamos Europos darbuotojų teisės ir pakertamas pasitikėjimas Europos integracija, todėl tikroji socialinė konvergencija tampa būtina; kadangi žemės ūkio, statybos, maitinimo ir maisto, transporto, priežiūros ir buitinių paslaugų sektoriai yra pagrindiniai susiję sektoriai;

R.  kadangi galioja svarbus vienodo požiūrio į darbuotojus Europos Sąjungoje ir būtinos socialinės konvergencijos bendrojoje rinkoje principas; kadangi SESV 45 straipsnyje nustatyta, kad dėl laisvo darbuotojų judėjimo draudžiama bet kokia darbuotojų iš valstybių narių diskriminacija dėl pilietybės užimtumo, atlyginimo ir kitais darbo ir užimtumo sąlygų klausimais;

S.  kadangi ir socialinis, ir fiskalinis arba aplinkosauginis dempingas prieštarauja Europos vertybėms, nes kelia pavojų Europos gyventojų teisių apsaugai(20);

T.  kadangi didžioji dauguma valstybių narių iki šiol dar neperkėlė Direktyvos 2014/67/ES į savo nacionalinę teisę, nors galutinis direktyvos perkėlimo terminas – 2016 m. birželio 18 d.; kadangi svarbu įvertinti tos direktyvos įgyvendinimo poveikį ją perkėlus į visų valstybių narių nacionalinę teisę, siekiant išsiaiškinti, koks iš tikrųjų jos poveikis kovojant su pripažintu įvairaus pobūdžio sukčiavimu, susijusiu su darbuotojų komandiravimo ir jų apsaugos sistema;

U.  kadangi komandiruoti darbuotojai sudaro apie 0,7 proc. visos ES darbo jėgos(21);

V.  kadangi Sąjungoje yra 1,92 mln. komandiruojamų darbuotojų, daugiausia statybos (43,7 proc. visų komandiruojamų darbuotojų), taip pat paslaugų, transporto, komunikacijos ir žemės ūkio sektoriuose;

W.  kadangi laisvas asmenų judėjimas yra būtinas ne tik Europos projektui, bet ir būtina sąlyga siekiant ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslų, kad visose valstybėse narėse būtų pasiektas aukštas ilgalaikio konkurencingumo lygis;

X.  kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendime byloje C-396/13 pabrėžė, kad, pirma, Direktyva 96/71/EB siekiama užtikrinti sąžiningą nacionalinių įmonių ir įmonių, vykdančių tarpvalstybinį paslaugų teikimą, konkurenciją ir, antra, užtikrinti, kad komandiruotiems darbuotojams būtų taikomos priimančiojoje valstybėje narėje galiojančios minimalią apsaugą užtikrinančios normos;

Y.  kadangi darbuotojų komandiravimas turėtų būti ne socialinio dempingo priežastis, o priemonė, skirta dalijimuisi kompetencija ir profesine patirtimi palengvinti;

Z.  kadangi ES darbdavių federacijoms ir profesinių sąjungų organizacijoms tenka svarbus vaidmuo kovojant su socialiniu dempingu;

AA.  kadangi yra įsipareigota nedidinti finansinės naštos verslui, ypač MVĮ;

AB.  kadangi darbo užmokesčio nustatymas priklauso valstybės narės kompetencijos sričiai;

AC.  kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendime byloje C-396/13 pabrėžė, kad priimančioji valstybė narė yra kompetentinga nustatyti minimalaus darbo užmokesčio normas ir jų apskaičiavimo tvarką ir įvertinti tam tikslui nustatytus kriterijus;

AD.  kadangi Komisijos pirmininkas pareiškė, kad už tą patį darbą toje pačioje vietoje reikėtų mokėti vienodą darbo užmokestį(22); kadangi reikia teisinio šio pareiškimo ir jo taikymo paaiškinimo;

I. Didinti kontrolę ir gerinti valstybių narių tarpusavio koordinavimą

1.  mano, kad, nesant visuotinai priimtos socialinio dempingo apibrėžties, ši sąvoka apima įvairiausio pobūdžio tyčinio piktnaudžiavimo praktiką ir ES bei nacionalinių teisės aktų (įskaitant įstatymus ir visuotinai taikomus bendrus susitarimus) apėjimą, o tai susidaro sąlygas plėtoti nesąžiningą konkurenciją neteisėtai mažinant darbo jėgos ir veiklos sąnaudas ir lemia darbuotojų teisių pažeidimus ir darbuotojų išnaudojimą; mano, kad šios praktikos padariniai ir tokios situacijos gali turėti poveikį trimis pagrindiniais aspektais:

2.  mano, kad labai svarbu užtikrinti vienodas sąlygas ir sąžiningą konkurenciją visoje ES ir naikinti socialinį dempingą; pabrėžia, kad darbo inspekcijos ir (arba) socialiniai partneriai atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant, kad būtų paisoma darbuotojų teisių, nustatant deramą darbo užmokestį pagal valstybių narių teisę ir praktiką ir konsultuojant bei orientuojant darbdavius; atkreipia dėmesį į tai, kad 28 valstybės narės ratifikavo TDO konvenciją Nr. 81 dėl darbo inspekcijos, ir ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų įgyvendintos visos jos nuostatos; prašo Komisijos teikti pagalbą valstybėms narėms kuriant efektyvias ir veiksmingas darbo inspekcijos struktūras ir parengti rekomendacijas, paremtas TDO konvencija Nr. 81 dėl darbo inspekcijos, siekiant užtikrinti darbo standartų laikymąsi ir darbuotojų apsaugą, taip pat įgyvendinti nuostatas, susijusias su darbo laiku, sauga ir sveikata; primena, jog svarbų vaidmenį užtikrinant, kad būtų laikomasi galiojančių teisės aktų, atlieka socialiniai partneriai;

3.  ragina valstybes nares padidinti savo kontrolės institucijų, įskaitant socialinės apsaugos ir (arba) darbo inspekcijas, agentūras ir ryšių biurus, veiksmingumą ir užtikrinti deramą jų darbuotojų skaičių ir joms skiriamus išteklius, ypač vertimo žodžiu ir raštu išteklius, be kita ko, keičiantis geriausios praktikos pavyzdžiais; ragina valstybes nares užtikrinti, kad vienas darbo inspektorius tektų 10 000 darbuotojų, kaip rekomendavo TDO, ir užtikrinti, kad inspektoriai turėtų reikiamų priemonių, jog galėtų užtikrinti ES teisės aktų laikymąsi laisvo darbuotojų ir paslaugų judėjimo srityje;

4.  ragina valstybes nares pagerinti tarpvalstybinį inspekcijų tarnybų bendradarbiavimą ir elektroninį keitimąsi informacija ir duomenimis, siekiant padidinti kontrolės priemonių, skirtų kovoti su socialiniu sukčiavimu, fiktyviu savarankišku darbu ir nedeklaruojamu darbu ir užkirsti jiems kelią, veiksmingumą, taip pat pripažįstant duomenų apsaugos svarbą, ir siekiant užtikrinti valstybių narių privalomą bendradarbiavimą ir tarpusavio pagalbą; ragina valstybes nares parengti ES lygmens tęstinio mokymo programas inspektoriams, nustatyti naujus taisyklių apėjimo būdus ir organizuoti tarpvalstybinį bendradarbiavimą; pripažįsta Komisijos darbą finansuojant valstybių narių darbo inspekcijų tarpusavio mokymosi programas; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti nacionalinėms darbo inspekcijoms ir socialiniams partneriams galimybę patekti į visas darbo vietas ir visas susijusias darbdavio parūpintas gyvenimo vietas, jei tai leidžiama pagal nacionalinę teisę ir deramai gerbiamas privatumas, kadangi tai yra būtina sąlyga, kad jie galėtų atlikti savo darbą ir tikrinti socialinio dempingo atvejus; rekomenduoja Komisijai apsvarstyti galimybę paversti centro „Eurodetachement“ įgyvendinamus projektus nuolatine kontrolės ir stebėsenos veikloje dalyvaujančių darbo inspektorių (taip pat valstybės pareigūnų ir ryšių palaikymo darbuotojų komandiravimo klausimais biurų pareigūnų) mainų, bendro mokymo ir bendradarbiavimo platforma, kuri galėtų būti įtraukta į Europos kovos su nedeklaruojamu darbu platformą arba kurios veikla galėtų būti derinama su šios pastarosios platformos veikla;

5.  ragina valstybes nares tam tikrais atvejais sukurti ad hoc darbo grupes ir, prireikus, daugiašalę darbo grupę, kurią sudarytų nacionalinių kompetentingų institucijų ir darbo inspekcijų atstovai ir kuri, gavusi visų susijusių valstybių narių leidimą ir esant įtarimų dėl socialinio dempingo, darbo neteisėtomis sąlygomis ar sukčiavimo, atliktų tarpvalstybinius patikrinimus vietoje vadovaudamasi valstybės narės, kurioje vykdomas patikrinimas, nacionaline teise ir nustatytų priedangos įmones, nesąžiningas įdarbinimo agentūras ir piktnaudžiavimą taisyklėmis, kurį vykdant išnaudojami darbuotojai; atkreipia dėmesį į tai, kad šios darbo grupės galėtų dirbti koordinuodamos savo veiklą su Europos kovos su nedeklaruojamu darbu platforma ir Vyresniųjų darbo inspektorių komitetu siekiant sumažinti susijusią finansinę naštą ir kad jos, siekdamos paskatinti keitimąsi informacija, galėtų sukurti nacionalinių socialinės inspekcijos tarnybų tinklą; mano, kad veiksmingas nacionalinių institucijų ir socialinių partnerių bendradarbiavimas yra svarbus veiksnys, padedantis užkirsti kelią socialiniam dempingui ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją bendrojoje rinkoje;

6.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti veiksmingesnį galiojančių teisės aktų įgyvendinimą ir geresnį už darbo inspekcijas atsakingų valstybių narių organizacijų bendradarbiavimą, ypač tarpvalstybinių darbo inspekcijų klausimais; teigiamai vertina tai, kad savo veiklą pradėjo Europos kovos su nedeklaruojamu darbu platforma, ir tikslus, kuriuos ji nustatė siekdama stiprinti bendradarbiavimą nedeklaruojamo darbo prevencijos ir atgrasymo nuo jo srityje; tikisi, kad ši platforma padės nustatyti nacionalinių ir ES darbo teisės aktų ir ES nuostatų dėl laisvo darbuotojų judėjimo, įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas pažeidimo atvejus ir kovoti su jais;

7.  pabrėžia, kad reikia papildyti kovos su socialinių teisių pažeidimais veiklą kovos su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu veikla, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir vienodas sąlygas įmonėms;

8.  pažymi, kad deklaracijos nepateikimas arba klaidingos deklaracijos pateikimas yra dažniausiai pasitaikantys komandiravimo taisyklių apėjimo būdai; rekomenduoja komandiravimo atveju užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų privaloma ne vėliau kaip pradedant teikti paslaugas pateikti deklaraciją ir kad tokios deklaracijos būtų įtraukiamos į registrą – tokiu būdu būtų lengviau su jomis susipažinti, sudaryti sąlygas koordinuoti valstybių narių veiklą ir sumažinti esamą teisinį netikrumą dėl skirtingų valstybių procedūrų ir dokumentų;

9.  pabrėžia, kad priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos kartu su atitinkamomis siunčiančiosios valstybės institucijomis turėtų galėti patikrinti A1 formos tikrumą, jei joms kyla didelių abejonių dėl komandiruotės vykdymo fakto; ragina laikinąją A1 formos dokumentų administravimo darbo grupę sustiprinti savo pastangas ir šiuo tikslu A1 formų patikimumą ir išnagrinėti galimybę sudaryti palankesnes sąlygas priežiūrai surenkant A1 formos dokumentus į vieną skaitmeninę sistemą; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis visų reikalingų priemonių siekiant užtikrinti, kad elektroninių socialinės apsaugos informacijos mainų (EESSI) sistema deramai veiktų, būtų naudojama visose valstybėse narėse ir pritaikyta MVĮ poreikiams; pabrėžia, kad geresnės galimybės darbuotojams, darbdaviams ir darbo inspektoriams gauti informaciją, pvz., naudojantis viena bendra nacionaline interneto svetaine, yra svarbi kovos su taisyklių pažeidimais priemonė;

10.  ragina valstybes nares ratifikuoti ir įgyvendinti TDO konvenciją Nr. 189 dėl namų ūkio darbuotojų; ragina valstybes nares sukurti teisines sistemas, suteikiančias galimybę namų ūkio darbuotojams ir slaugytojams teisėtai dirbti, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą darbdaviams ir sąžiningas įdarbinimo sąlygas bei deramas darbo sąlygas darbuotojams; ragina valstybes nares įvertinti namų ūkio darbuotojų įdarbinimo sąlygas ir, jei reikia, pagal dabartines Sutartis (visų pirma, SESV 153 straipsnio 1 dalį) pateikti rekomendacijas dėl jų pagerinimo, įskaitant tinkamą mokymą ir informavimą apie šios kategorijos darbuotojų teises ir pareigas;

11.  pažymi, kad moterys labiausiai nukenčia nuo socialinio dempingo tam tikruose sektoriuose, ypač namų ūkio tvarkymo ir priežiūros sektoriuje (pirmiausiai priežiūros namuose), ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis įvertinti visus atvejus, kai moterys patiria socialinio ir darbo užmokesčio dempingo problemą arba dirba nedeklaruojamą darbą, taip pat galiojančius susijusius ES teisės aktus;

12.  ragina valstybes nares gerinti viešųjų įstaigų, profesinių sąjungų ir NVO tarptautinį ir vietos lygmens bendradarbiavimą, kad būtų sprendžiamos neretai itin sudėtingos darbuotojų migrantų patiriamos problemos ir atsižvelgiama į darbo sąlygas, taip pat ir kitus elementus, susijusius su gyvenimo kokybe, įskaitant bendrąją sveikatą, socialinę įtrauktį ir apgyvendinimą;

13.  pabrėžia, kad svarbios Direktyvos 2014/67/ES nuostatos dėl tarpvalstybinio finansinių administracinių sankcijų ir (arba) baudų taikymo, kurios padės pašalinti teisės aktų pažeidimus; mano, kad kompetentingos institucijos turėtų galėti taikyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas, įskaitant galimybę laikinai sustabdyti paslaugų teikimą tais atvejais, kai rimtai pažeidžiami komandiravimo teisės aktai arba taikytinos kolektyvinės sutartys; mano, kad tokių baudų dydis turėtų būti atgrasantis veiksnys ir kad derėtų patobulinti MVĮ skirtą informaciją apie taikomus teisės aktus dėl komandiravimo;

14.  ragina valstybes nares gerokai pagerinti keitimąsi informacija, susijusia su komandiruotų darbuotojų socialine apsauga, siekiant sustiprinti galiojančių teisės aktų vykdymo užtikrinimą; primena savo raginimą Komisijai įvertinti, kiek naudinga pradėti taikyti ir, jei tinkama, suteikti apsaugotą nuo klastojimo Europos socialinio draudimo kortelę ar kitą visoje ES galiojantį elektroninį dokumentą, kuriame būtų galima išsaugoti visus duomenis, reikalingus patikrinti asmens socialinės apsaugos būklę atsižvelgiant į jo darbo santykius(23), taip pat nurodyti su darbuotojo komandiruotėmis susijusią informaciją, griežtai laikantis duomenų apsaugos taisyklių, ypač kai tvarkomi neskelbtini asmens duomenys; vis dėlto pabrėžia, kad šia nuostata jokiu būdu neturi būti varžoma ar silpninama priimančiųjų šalių valdžios institucijų ir socialinių partnerių teisė vadovaujantis nacionaline teise ir praktika peržiūrėti tokioje kortelėje saugomų duomenų turinį, jį kontroliuoti ir tikrinti;

15.  ragina parengti įmonių, įskaitant priedangos įmones, atsakingų už šiurkščius Europos darbo ir socialinės teisės aktus pažeidimus (po to, kai jos gavo išankstinį įspėjimą), ES masto sąrašą, su kuriuo galėtų susipažinti tik atitinkamos tikrinančios institucijos; ragina uždrausti šioms įmonėms teisės aktais nustatytą laikotarpį dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, gauti viešąsias subsidijas ir naudotis ES lėšomis;

16.  ragina ES ir valstybes nares tarpvalstybiniu mastu bendradarbiauti vykdymo užtikrinimo informacijos klausimais, suteikti stebėsenos institucijoms geresnę prieigą prie valstybių narių nacionaliniuose elektroniniuose registruose bei Europos kelių transporto įmonių registre (ERRU) esančių duomenų, taip pat sudaryti pažeidimų, dėl kurių vežėjai kelių transportu praranda nepriekaištingą reputaciją, sąrašą, į jį įtraukiant bet kokių susijusių ES teisės aktų nesilaikymo atvejus; pabrėžia, kad atsakomybė už taisyklių pažeidimą turėtų tekti asmenims, teikiantiems nurodymus darbuotojams;

II. Reglamentavimo spragų naikinimas siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomi nacionalinės ir ES darbo ir socialinės teisės aktai, bei vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principo taikymas

17.  ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant pašalinti dabar galiojančiose taisyklėse nustatytus trūkumus, kad būtų veiksmingai kovojama su socialiniu dempingu, taip pat su socialiniu ir fiskaliniu sukčiavimu;

18.  ragina Komisiją atidžiai stebėti Direktyvos 2014/67/ES įgyvendinimą ir Europos platformos, skirtos bendradarbiavimui sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą gerinti, veiksmingumą kovojant su priedangos įmonių reiškiniu, plačiau taikant principą, pagal kurį kiekviena įmonė turėtų turėti vieną pagrindinę būstinę, ir užtikrinant, kad tais atvejais, kai naudojant komandiruotus darbuotojus laisvai teikiamos paslaugos, kiekvienas atitinkamų paslaugų teikėjas vykdytų realią veiklą įsisteigimo valstybėje narėje ir būtų tikra įmonė; primena, jog svarbus darbuotojų komandiravimo pagrindimas yra atitinkamos įmonės reali veikla jos kilmės valstybėje; primena, kad Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas atmetė pasiūlymą dėl direktyvos dėl privačios ribotos atsakomybės bendrovės, nes kai kurios siūlomos nuostatos galėtų sudaryti palankesnes sąlygas sukurti tokius subjektus, kurių socialinė ir ekonominė veikla yra fiktyvi, kurie pažeidžia savo prievoles pagal sutartis ir teisės aktus ir dėl kurių būtų prarasta milijardai eurų mokestinių įplaukų; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pasiūlyti skaidrų ir prieinamą įmonių registrą, į kurį būtų įrašytos visos ES bendrovės, ir nustatyti privalomą reikalavimą naudoti Elektroninių socialinės apsaugos informacijos mainų sistemą;

19.  ragina Komisiją parengti naują valstybių narių pažangos įgyvendinant būtinus patobulinimus savo nacionalinėse mokesčių administravimo institucijose ir sistemose kovos su mokestiniu sukčiavimu tikslais ataskaitą, kaip pasiūlyta Komisijos komunikate „Veiksmų planas stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu“ (COM(2012)0722);

20.  pažymi, kad Direktyvoje 96/71/EB nurodomi tik SESV 64 ir 74 straipsniai, susiję su laisve teikti paslaugas ir su įsisteigimo laisve, nors vienas iš pagrindinių tos direktyvos tikslų – darbuotojų apsauga; be to, primena, kokie svarbūs SESV 151 ir 153 straipsniai, kuriuose nustatyti ES ir jos valstybių narių tikslai skatinti užimtumą, gerinti gyvenimo ir darbo sąlygas, užtikrinti deramą socialinę apsaugą, skatinti socialinį dialogą ir kovoti su atskirtimi;

21.  pripažįsta riziką, susijusią su ilgomis subrangos grandinėmis; primena, kad valstybės narės, konsultuodamosi su atitinkamais socialiniais partneriais, nacionaliniu lygmeniu gali sukurti bendros atsakomybės mechanizmus, kurie taikomi vietos ir užsienio įmonėms, kad vietos ir užsienio darbuotojai galėtų pasinaudoti savo teisėmis; primena, kad ši galimybė buvo patvirtinta pagal Direktyvą 2014/67/ES; ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip taikomas ta direktyva valstybėms narėms nustatytas įpareigojimas numatyti priemones, kuriomis užtikrinama, kad statybos sektoriuje rangovas, galėtų būti laikomas atsakingu už subrangos grandinėse komandiruojamų darbuotojų, kurių darbdavys yra to rangovo tiesioginis subrangovas, teisių laikymąsi;

22.  atkreipia dėmesį į problemas, susijusias su Direktyva 96/71/EB ir jos įgyvendinimu; pabrėžia, kaip svarbu spręsti šias problemas, kad būtų užtikrintos teisingos darbo sąlygos, darbuotojų teisių laikymasis ir vienodos veiklos sąlygas komandiravimui ir vietos įmonėms priimančiojoje šalyje (tai ypač svarbu MVĮ); ragina laiku įgyvendinti Direktyvą 2014/67/ES; atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą persvarstyti Direktyvą 96/71/EB įtraukiant nuostatą dėl komandiravimo laikotarpių apribojimo, nustatant nuostatas dėl darbo užmokesčio ir apibrėžiant darbo sąlygas, siekiant užtikrinti vienodo požiūrio principo ir draudimo diskriminuoti dėl pilietybės laikymąsi, kaip įtvirtinta ES teisėje dar steigimo sutartimis; primygtinai reikalauja, kad komandiravimo taisyklės turėtų būti aiškios, proporcingos ir pagrįstos; pabrėžia, kad būtina laikytis priimančiosios šalies kolektyvinių sutarčių ir darbo santykių sistemų nuostatų;

Mobilieji darbuotojai. Kova su socialiniu dempingu transporto sektoriuje

23.  ragina užtikrinti griežtesnę taisyklių dėl darbo ir poilsio laiko įgyvendinimo kelių transporto sektoriuje stebėseną; ragina pagerinti stebėsenos prietaisus ir laiku įdiegti išmaniuosius tachografus, skirtus profesiniam naudojimui, siekiant užtikrinti, kad valstybės tinkamai, efektyviai ir nediskriminuojant įgyvendintų galiojančius teisės aktus, nesukurdamos jokios nereikalingos administracinės naštos; ragina Komisiją įvertinti galimybę visiems Bendrijos licenciją turintiems veiklos vykdytojams sukurti elektroninę integruotą veiklos vykdytojo bylą, kuria būtų siekiama rinkti visus per patikras kelyje surinktus aktualius duomenis apie vežėją, transporto priemonę ir vairuotoją;

24.  ragina intensyviau vykdyti patikras, kaip laikomasi darbo laiko, budėjimo laiko, vairavimo trukmės ir poilsio laiko reikalavimų visuose susijusiuose sektoriuose (pavyzdžiui, statybos, maitinimo, sveikatos priežiūros bei transporto srityse), ir taikyti sankcijas už rimtus pažeidimus;

25.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę įsteigti Europos kelių transporto agentūrą, kuri užtikrintų tinkamą ES teisės aktų įgyvendinimą ir visose valstybėse narėse skatintų standartizavimą ir bendradarbiavimą kelių transporto srityje;

26.  ragina Komisiją koordinuoti ir stiprinti nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimą kelių transporto teisės aktų klausimais, be kita ko, keičiantis informacija, ir dėl kitų veiksmų, kuriais siekiama remti teisės aktų įgyvendinimą ir užtikrinti operatoriams vienodas veiklos sąlygas; pažymi, kad už šio srities teisės aktų įgyvendinimą visų pirma atsakingos valstybės narės; primygtinai ragina valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti su organizacija „Euro Contrôle Route“ ir Europos kelių eismo policijos tinklu (TISPOL) siekiant pagerinti ES kelių transporto teisės aktų vykdymą, užtikrinant vienodą ir tinkamą jų įgyvendinimą;

27.  ragina Komisiją kelių transporto sektoriaus mobiliems darbuotojams bendrai taikyti Reglamento (EB) Nr. 593/2008 (Roma I) 8 straipsnio 2 dalį taip, kaip ji yra išaiškinta Teisingumo Teismo sprendime dėl Koelzsch bylos (C-29/10, 2011 m. kovo 15 d. Teismo (didžiosios kolegijos) sprendimas);

28.  ragina Komisiją ir valstybes nares keistis nuomonėmis, siekiant paaiškinti atitinkamas nuostatas, kad galima būtų atskirti darbuotojus ir savarankiškai dirbančius asmenis, siekiant kovoti su fiktyvaus savarankiško darbo reiškiniu, taip pat prašo Komisijos pasiūlyti konkrečias rekomendacijas, pagrįstas rodikliais, ar egzistuoja darbo santykiai pagal Tarptautinės darbo organizacijos rekomendaciją Nr. 198 dėl darbo santykių, nediskriminuojant tikrai savarankiškai dirbančių darbuotojų, turinčių mažai klientų; pabrėžia, kad reikia stebėti oro linijų lakūnų, traukinių mašinistų ir panašių darbuotojų užimtumo padėtį bei jų darbo santykius su įmonėmis, kurioms jie dirba; pabrėžia, kad fiktyvaus savarankiško darbo problema turi didelių padarinių darbuotojų socialinei apsaugai bei saugai ir gali turėti poveikį laisvai konkurencijai;

29.  nepritaria tolesniam kabotažo liberalizavimui, kol nebus griežčiau įgyvendinama dabartinė teisinė sistema; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl geresnių taisyklių, siekiant užtikrinti geresnį įgyvendinimą ir palengvinti stebėseną; ragina Komisiją peržiūrėti Kombinuoto vežimo direktyvą (92/106/EEB)(24), kad būtų panaikinta nesąžininga praktika, ir ragina imtis kitų priemonių, kad būtų užtikrintas socialinės srities teisės aktų, susijusių su kombinuotu vežimu, laikymasis;

30.  ragina tas valstybes nares, kurios taiko rinkliavos sistemą, pateikti surinktus rinkliavos duomenis stebėsenos institucijoms įvertinti, kad kabotažo operacijos būtų tikrinamos veiksmingiau;

31.  rekomenduoja, kad įmonių turto įsigijimo ar perdavimo atvejais būtų aiškiai nurodyta, kurie reikalavimai vykdomi ir įtraukiami į naujas sutartis pagal Direktyvą 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo(25);

32.  ragina tobulinti Reglamentą (EB) Nr. 1008/2008 siekiant užtikrinti privalomą nacionalinės darbo teisės aktų taikymą ES teritorijoje veiklos bazes turinčioms oro transporto bendrovėms, pagerinti termino „pagrindinė verslo vieta“ apibrėžtį ir koncepciją, taip pat koordinuojant socialinės apsaugos sistemas ir darbo teisę, suderinti Reglamente (ES) Nr. 83/2014(26) ir Reglamente (ES) Nr. 465/2012(27) taikomo termino „pagrindinė buvimo vieta“ apibrėžtį, taikomą įgulos nariams;

33.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares taikant Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) reglamentą ir kitus atitinkamus teisės aktuose pritarti tiesioginio įdarbinimo sutartims kaip standartiniam modeliui ir apriboti netipinių įdarbinimo sutarčių naudojimą;

34.  ragina apsaugoti socialines orlaivių įgulų narių teises;

35.  ragina valstybes nares peržiūrėti savo teisės aktus siekiant užtikrinti, kad visos sutartys aviacijos sektoriuje užtikrintų kokybiškas darbo vietas ir geras darbo sąlygas; mano, kad mažų garantijų darbo sąlygos – tai veiksnys, skatinantis saugumo rizikos didėjimą; pabrėžia, kad dėl konkurencingumo neturi būti mažinama darbuotojų socialinė apsauga ar bloginama paslaugų kokybė;

36.  pabrėžia, kad turėtų būti stiprinami 2015 m. gruodžio 7 d. Komisijos paskelbto komunikato „Europos aviacijos strategija“ socialiniai aspektai, nes geros įdarbinimo ir darbo sąlygos yra tiesiogiai susijusios su keleivių ir darbuotojų saugos ir saugumo užtikrinimu; be to, pabrėžia, jog Komisijai ir valstybėms narėms reikia stebėti ir užtikrinti, kad ES teritorijoje veiklos bazes turinčios oro transporto bendrovės tinkamai vykdytų nacionalinės darbo teisės aktus ir kolektyvines sutartis; atsižvelgdamas į tai primena, kad esama socialinių ir aplinkos standartų, paslaugų kokybės ir saugos ryšio; pripažįsta, kad svarbu numatyti civilinės aviacijos sektorių techninės priežiūros darbuotojų būtiniausius mokymus; ragina Komisiją pasiūlyti peržiūrėti 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 868/2004(28) dėl apsaugos nuo subsidijavimo ir nesąžiningos kainų nustatymo veiklos, darančių žalą Bendrijos oro vežėjams, teikiantiems oro susisiekimo paslaugas iš šalių, kurios nėra Europos bendrijos narės, ir išnagrinėti jo neįgyvendinimo priežastis; ragina Komisiją ir valstybes nares peržiūrėti taisykles dėl pradinio lėktuvo įgulos mokymo ir licencijų teikimo, pašalinant trūkumus, skatinančius pilotų išnaudojimą (pavyzdžiui, „mokėk ir skrisk“ tipo (angl. pay-to-fly) sutartis);

37.  ragina Komisiją išnagrinėti galimybę pateikti papildomą pasiūlymą dėl taikytinų darbo sąlygų laivybos sektoriuje, be kita ko, laivų įguloms;

38.  mano, kad jūrų sektoriuje Komisija turėtų užtikrinti visapusišką socialinės srities teisės aktų, įskaitant 2006 m. konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje, įgyvendinimą; ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti priemones, skatinančias Europoje gyvenančių kvalifikuotų jūrininkų įdarbinimą ir išlaikymą darbo vietoje;

Iššūkių, susijusių su ekonomikos skaitmeninimu, numatymas

39.  primena, kad svarbu skaitmeninės ir bendro vartojimo ekonomikos plėtra susieti su darbuotojų apsauga šiame naujame sektoriuje, kuriame vykdant lankstesnę darbo praktiką gali atsirasti užimtumo formos, kurioms taikomi žemesni socialinės apsaugos, darbo laiko, darbo vietos, mokymo, darbuotojų dalyvavimo ir darbo vietos apsaugos standartai; pabrėžia, kad, vadovaujantis ES pagrindinių teisių chartija ir nacionaline praktika, šių naujų darbo formų kontekste turi būti taikoma asociacijos laisvė ir teisė į kolektyvines derybas; pabrėžia, kad valstybės narės turi pritaikyti savo teisės aktus skaitmeninei ir bendro vartojimo ekonomikai, ir ragina Komisiją, valstybes nares ir socialinius partnerius skubiai įvertinti šiam sektoriui taikomus ES teisės aktus ir, jei būtina, parengti pasiūlymus reguliuoti skaitmeninę, dalijimosi ir bendro vartojimo ekonomiką, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija ir darbuotojų teisių apsauga;

40.  pažymi, kad skaitmeninimas daro labai svarbų poveikį Europos darbo rinkoms; pabrėžia, kad, viena vertus, skaitmeninimas gali padėti kurti naujus verslo modelius ir naujas darbo vietas (ypač aukštos kvalifikacijos, tačiau ir žemos kvalifikacijos darbuotojams), bet, kita vertus, jis taip pat gali skatinti mažų garantijų darbo formas; pabrėžia, kad į bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją reikia įtraukti socialinius klausimus, kad būtų visiškai išnaudojamas atitinkamas užimtumo ir augimo potencialas, kartu užtikrinant stiprią užimtumo apsaugą; ragina Komisiją formuoti socialiniu požiūriu teisingą ir tvarią bendrąją skaitmeninę rinką; mano, kad esamos socialinės apsaugos sistemos turėtų būti pritaikytos prie skaitmeninės ir bendro vartojimo ekonomikos darbuotojų poreikių, siekiant užtikrinti tinkamą tų darbuotojų socialinę apsaugą;

41.  primena, kad tam tikruose ekonomikos sektoriuose, pvz., žemės ūkio sektoriuje, darbo laikas priklauso nuo sezoninių suvaržymų;

III. Link aukštesniais standartais paremtos socialinės konvergencijos

42.  pabrėžia pagrindinių teisių viršenybę; ragina Komisiją ir valstybes nares remti ir stiprinti socialinį dialogą, kuris atlieka labai svarbų vaidmenį siekiant gerų darbo sąlygų; pabrėžia, kad darbo teisė ir aukšti socialiniai standartai atlieka labai svarbų vaidmenį keičiant ekonominę pusiausvyrą, remiant pajamas ir skatinant investicijas į pajėgumus; taip pat pabrėžia, kad ES teisės aktuose ir politikos dokumentuose turi būti paisoma profesinių sąjungų teisių ir laisvių, laikomasi kolektyvinių sutarčių ir vienodo elgesio su darbuotojais principo;

43.  ragina Komisiją imtis konkrečių pagalbos socialinio dempingo paveiktoms moterims priemonių – rengiant visą bendrąją politiką ir priemones daugiausiai dėmesio skirti tam, kad būtų pasiekta lygybė, atsižvelgiant į dabartinę darbo rinkos segregaciją ir nelygybę darbo sutarčių srityje, kurias rodo tebesantys dideli moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumai;

44.  pabrėžia, kad nelygybė Europoje didėja ir taip kenkiama su skurdu ir užimtumu susijusių strategijos „Europa 2020“ tikslų siekimui;

45.  pabrėžia, jog svarbu Sąjungos teritorijoje ir (arba) euro zonoje sukurti ekonominius, fiskalinius ir socialinius mechanizmus, kuriais būtų galima pagerinti ES piliečių gyvenimo lygį sumažinant ekonominius ir socialinius skirtumus; taip pat primygtinai reikalauja, kad Komisija atsižvelgtų į nuomones dėl socialinių klausimų, siekiant konvergencijos būdu stiprinti darbuotojų apsaugą;

46.  primena Komisijos įsipareigojimą sukurti socialinių teisių ramstį ir pabrėžia, kad reikia užtikrinti aukštesniais standartais paremtą socialinę konvergenciją siekiant SESV 151 straipsnyje nustatytų tikslų; pabrėžia, kad nustačius skirtingų nacionalinių socialinių sistemų lyginimo kriterijus sukurti tokio ramsčio – jie gali būti laikomi tik preliminaria analitine priemone; pabrėžia, kad socialinių teisių ramsčio nustatymas neturėtų skatinti jau galiojančių darbo ir socialinių standartų mažinimo;

47.  atkreipia dėmesį į skirtingą darbuotojų ir darbdavių socialinio draudimo įmokų apimtį įvairiose valstybėse narėse; prašo Komisijos įvertinti ekonominį ir socialinį šių skirtumų poveikį bendrojoje rinkoje;

48.  mano, kad darbo užmokestis, kuriuo darbuotojams sudaromos deramo gyvenimo galimybės, yra svarbus siekiant užtikrinti socialinę sanglaudą ir išsaugoti ekonomikos produktyvumą; ragina gerbti ir skatinti kolektyvines derybas; taip pat rekomenduoja nustatant nacionalinį minimalų darbo užmokestį apibrėžti mažiausią darbo užmokestį, jei taikytina, deramai atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės praktiką ir pasikonsultavus su socialiniais partneriais, siekiant, jei įmanoma, laipsniškai pasiekti ne mažiau kaip 60 proc. atitinkamo nacionalinio vidutinio darbo užmokesčio, kad būtų išvengta pernelyg didelių darbo užmokesčio skirtumų, būtų remiama bendra paklausa ir ekonomikos atsigavimas ir sukuriamas pagrindas aukštesniais standartais paremtai socialinei konvergencijai;

49.  atkreipia dėmesį į galimą automatinių stabilizavimo priemonių reikšmę; pabrėžia, kad būtina kartu su šiomis stabilizavimo priemonėmis įgyvendinti užimtumo politiką, kurios pagrindinis tikslas būtų kokybiškų darbo vietų kūrimas;

50.  ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis apsvarstyti, ar reikia imtis veiksmų ES lygmeniu, kad būtų galima spręsti įvairius aspektus, susijusius su užsakomosiomis paslaugomis, be kita ko, bendrosios atsakomybės išplėtimą subrangos grandinėje;

51.  pabrėžia, jog turi būti numatyta, kad visi subrangovai, įskaitant laikinojo įdarbinimo agentūras, kurios dažniausiai siunčia moteris į kitas valstybes nares namų ūkio darbams ir priežiūrai namuose, teisiškai atsako už nesumokėtą darbo užmokestį, socialinio draudimo įmokas, draudimą nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų bei ligų; pabrėžia, kad subrangovai taip pat turi galėti suteikti pagalbą darbuotojams nederamo klientų elgesio ir piktnaudžiavimo bei repatriacijos atvejais;

52.  prašo Komisijos apsvarstyti galimybę sukurti priemonę, pagal kurią įmonėms numatoma didesnė rūpestingumo pareiga – tiek jų patronuojamųjų įmonių, tiek subrangovų, kurie vykdo veiklą trečiojoje šalyje, atžvilgiu – ir jos įpareigojamos būti atsakingos už tai, kad būtų užkirstas kelias žmogaus teisių pažeidimams, korupcijai, rimtam kūno sužalojimui ar žalai aplinkai bei TDO konvencijų pažeidimams;

53.  mano, kad komandiruotų darbuotojų iš trečiųjų valstybių įdarbinimui turi būti taikoma Direktyva 96/71/EB ir Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentas, vadovaujantis Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėmis dėl laisvo fizinių asmenų judėjimo (vadinamojo 4-ojo paslaugų teikimo būdo) ir prekybos susitarimais, siekiant apsisaugoti nuo palankesnių sąlygų suteikimo įmonėms ir darbuotojams iš trečiųjų valstybių nei iš valstybių narių;

54.  prašo Komisijos kiek įmanoma atsižvelgti į šios rezoliucijos rekomendacijas;

55.  pabrėžia, kad reikia geriau derinti įvairias ES politikos priemones;

o
o   o

56.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 18, 1997 1 21, p. 1. (2) OL L 159, 2014 5 28, p. 11. (3) OL L 166, 2004 4 30, p. 1. (4) OL L 284, 2009 10 30, p. 1. (5) OL L 177, 2008 7 4, p. 6. (6) OL L 300, 2009 11 14, p. 72. (7) OL L 300, 2009 11 14, p. 51. (8) OL L 102, 2006 4 11, p. 1. (9) OL L 80, 2002 3 23, p. 35. (10) OL L 293, 2008 10 31, p. 3. (11) OL L 364, 1992 12 12, p. 7. (12) OL L 167, 1999 7 2, p. 33. (13) OL L 124, 2009 5 20, p. 30. (14) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0012. (15) OL L 65, 2016 3 11, p. 12. (16) http://www.eurofound.europa.eu/publications/report/2010/working-conditions-industrial-relations/posted-workers-in-the-european-union (17) https://www.eurofound.europa.eu/observatories/eurwork/industrial-relations-dictionary (18) Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 31 straipsnio 1 dalis: „kiekvienas darbuotojas turi teisę į saugias, jo sveikatą ir orumą atitinkančias darbo sąlygas“. (19) http://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=71925&pageIndex=0&doclang=lt&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=533949 (20) Žr. priimti tekstai, P8_TA(2015)0252. (21) Žr. Jozef Pacolet ir Frederic De Wispelaere „Darbuotojų komandiravimas“, pranešimas dėl 2012 ir 2013 m. išduotų A1 formos perkeliamųjų dokumentų, p. 15. Remiantis Eurostato duomenimis, 2013 m. visa ES darbo jėga sudarė 243 mln. žmonių (Darbo jėgos tyrimo apžvalga, 2013 m., Eurostatas (http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Labour_force_survey_overview_2013#Labour_force_in_the_EU). (22) https://ec.europa.eu/priorities/sites/beta-political/files/juncker-political-guidelines_en.pdf (23) 2014 m. sausio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl veiksmingų darbo inspekcijų kaip darbo sąlygų gerinimo Europoje strategijos (Priimti tekstai, P7_TA(2014)0012). (24) 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos direktyva 92/106/EEB dėl tam tikrų kombinuoto krovinių vežimo tarp valstybių narių tipų bendrųjų taisyklių nustatymo (OL L 368, 1992 12 17, p. 38). (25) 2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyva 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo (OL L 82, 2001 3 22, p. 16). (26) 2014 m. sausio 29 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 83/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 965/2012, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su orlaivių naudojimu skrydžiams susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros (OL L 28, 2014 1 31, p. 17). (27) 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 465/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką (OL L 149, 2012 6 8, p. 4). (28) OL L 162, 2004 4 30, p. 1.

2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2016 m. birželio 30 d. Komisijos deleguotojo reglamento, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų papildomas techniniais reguliavimo standartais, susijusiais su pagrindinės informacijos dokumentų pateikimu, turiniu, peržiūra ir patikslinimu ir reikalavimo pateikti tokius dokumentus įvykdymo sąlygomis (C(2016)03999 – 2016/2816(DEA))

P8_TA(2016)0347 B8-0974/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2016)03999) (toliau – deleguotasis reglamentas),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų, ypač į jo 8 straipsnio 5 dalį, 10 straipsnio 2 dalį ir 13 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB, 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB, taip pat 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB, 13 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į techninio reguliavimo standarto (TRS) projektą, kurį 2016 m. balandžio 6 d. pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 10 ir 56 straipsnius pateikė Europos priežiūros institucijų jungtinis komitetas,

–  atsižvelgdamas į Komisijai adresuotą laišką, 2016 m. birželio 30 d. išsiųstą Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pirmininko, ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pirmininko 2016 m. liepos 12 d. išsiųstą laišką;

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos;

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 3 dalį,

A.  kadangi itin svarbu, kad vartotojams teikiama informacija apie investicinius produktus būtų palyginama, siekiant sudaryti vienodas sąlygas rinkoje nepriklausomai nuo to, koks finansų tarpininkas juos leidžia ar platina;

B.  kadangi neįtraukus kredito rizikos į draudimo produktų rizikos skirstymo pagal kategorijas skaičiavimus būtų klaidinami investuotojai;

C.  kadangi skirtingų galimybių produktų naudojimo tvarką dar reikia patikslinti, ypač atsižvelgiant į tai, kad KIPVPS fondams pagal Reglamentą (ES) Nr. 1286/2014 suteikta išskirtinė išimtis;

D.  kadangi Komisijos priimtas deleguotasis aktas turi trūkumų prognozuojant būsimos veiklos rezultatų scenarijus ir todėl neatitinka Reglamente (ES) Nr. 1286/2014 nustatyto reikalavimo teikti tikslią, teisingą, aiškią ir neklaidinančią informaciją, ypač dėl to, kad kai kurių MIPP ir DIP atveju net nepalankus scenarijus, taip pat informacija apie produktus, į kuriuos investavus per trumpiausią rekomenduojamą laikotarpį nuolat patiriama nuostolių, neparodo, jog investuotojai gali prarasti pinigus;

E.  kadangi tai, jog deleguotajame reglamente nėra išsamių „įspėjimo dėl supratimo“ gairių, kelia didelę riziką, kad šis elementas nebus nuosekliai įtraukiamas į pagrindinės informacijos dokumentą visoje bendrojoje rinkoje;

F.  kadangi Parlamentas ir toliau laikosi nuomonės, kad tolesnis standartizavimas, kada įspėjimas dėl supratimo bus naudojamas, turėtų būti taikomas kaip TRS papildanti priemonė;

G.  kadangi neatlikus pakeitimų esama rizikos, kad deleguotajame reglamente nustatytos taisyklės prieštarautų teisės aktų esmei ir tikslui, t. y. teikti aiškią, palyginamą, suprantamą ir neklaidinančią informaciją apie MIPP ir DIP neprofesionaliems investuotojams;

H.  kadangi 2016 m. birželio 30 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pirmininko Komisijai išsiųstame laiške Parlamento derybų grupė paprašė Komisijos įvertinti, ar nereikėtų atidėti Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 įgyvendinimo;

1.  pareiškia prieštaravimą dėl Komisijos deleguotojo reglamento;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir pranešti jai, kad deleguotasis reglamentas negali įsigalioti;

3.  prašo Komisijos pateikti naują deleguotąjį aktą, kuriame būtų atsižvelgta į minėtus susirūpinimą keliančius klausimus;

4.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pasiūlyti atidėti Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 taikymo datą nekeičiant jokios kitos 1 lygmens nuostatos, siekiant užtikrinti sklandų reglamente ir deleguotajame reglamente nustatytų reikalavimų įgyvendinimą ir išvengti 1 lygmens taikymo prieš įsigaliojant TRS;

5.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.