2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Juliano King skyrimo Komisijos nariu patvirtinimo (C8-0339/2016 - 2016/0812(NLE))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 246 straipsnio antrą pastraipą,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių(1) 6 punktą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos nario Jonathano Hill 2016 m. birželio 25 d. įteiktą atsistatydinimo pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2016 m. liepos 15 d. laišką, kuriuo Taryba konsultavosi su Parlamentu dėl sprendimo dėl Juliano King skyrimo Komisijos nariu, kurį Taryba turi priimti bendru sutarimu su Komisijos pirmininku (C8-0339/2016),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 12 d. Juliano King klausymą, kurį surengė Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas, ir po to klausymo parengtą vertinimo pranešimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 118 straipsnį ir XVI priedą,

1.  pritaria Juliano King skyrimui Komisijos nariu;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL L 304, 2010 11 20, p. 47.

2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Filipinų (2016/2880(RSP))

P8_TA(2016)0349 RC-B8-0990/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Filipinuose, ypač į 2016 m. birželio 8 d. rezoliuciją(1) dėl Europos Sąjungos ir Filipinų Respublikos pagrindų susitarimo dėl partnerystės ir bendradarbiavimo, 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją(2) ir 2010 m. sausio 21 d. rezoliuciją(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 3 d. Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai pareiškimą dėl išpuolio Davao,

–  atsižvelgdamas į diplomatinius Filipinų ir ES santykius (Europos ekonominės bendrijos (EEB) laikotarpiu), kurie buvo užmegzti 1964 m. gegužės 12 d. paskiriant Filipinų ambasadorių EEB,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Filipinai yra Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) narė steigėja, 1967 m. rugpjūčio 8 d. pasirašiusi Bankoko deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Filipinų Respublikos pagrindų susitarimą dėl partnerystės ir bendradarbiavimo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 8 d. JT Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-moono pareiškimą dėl akivaizdaus pritarimo neteisminiams žudymams,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugpjūčio 3 d. JT Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) vykdomojo direktoriaus pareiškimą dėl padėties Filipinuose,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 4 d. JT generalinio sekretoriaus atstovui spaudai priskirtiną pareiškimą dėl Filipinų,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 4 d. JT Saugumo Tarybos pranešimą spaudai dėl teroristinio išpuolio Filipinuose,

–  atsižvelgdamas į ES žmogaus teisių gaires,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Filipinus ir ES sieja ilgalaikiai diplomatiniai, ekonominiai, kultūriniai ir politiniai santykiai;

B.  kadangi demokratija, teisinė valstybė, žmogaus teisės ir dialogas su pilietinės visuomenės organizacijomis visada buvo svarbi dvišalių ES ir Filipinų derybų dalis;

C.  kadangi neseniai išrinktos Filipinų vyriausybės laukia didžiuliai iššūkiai siekiant panaikinti nelygybę ir korupciją ir vadovauti taikos procesui šalyje;

D.  kadangi nelegali prekyba narkotikais Filipinuose išlieka rimta nacionalinio ir tarptautinio masto problema; kadangi, remiantis JAV valstybės departamento Kongresui pateikta metine ataskaita, 2015 m. Filipinų kovos su narkotikais agentūra (PDEA), svarbiausias šalies kovos su narkotikais organas, pranešė, jog 8 629 miesteliuose ir kaimuose (maždaug 20 proc. šalies miestelių) įvykdyta su narkotikais susijusių nusikaltimų, ir kadangi laikoma, jog Filipinuose yra didžiausias skaičius metamfetaminų vartotojų Rytų Azijoje;

E.  kadangi vienas iš svarbiausių Rodrigo Dutertės prezidento rinkimų kampanijos elementų buvo įsipareigojimas sustabdyti visų lygmenų su narkotikais susijusį nusikalstamumą visoje šalyje; kadangi per šią rinkimų kampaniją ir pirmomis dienomis pradėjęs eiti pareigas prezidentas R. Duterte jau ne kartą ragino teisėsaugos institucijas ir visuomenę žudyti įtariamus prekiautojus narkotikais, kurie nepasidavė teisėsaugai, ir narkotikų vartotojus;

F.  kadangi prezidentas R. Duterte viešai pareiškė, jog neketina baudžiamojon atsakomybėn traukti teisėsaugos pareigūnų ir piliečių, kurie nužudė narkotikų prekeivius, besipriešinusius suėmimo metu;

G.  kadangi Filipinų nacionalinės policijos pateikti duomenys rodo, jog nuo 2016 m. liepos 1 d. iki rugsėjo 4 d. policija nužudė daugiau kaip tūkstantį įtariamų narkotikų prekeivių ir vartotojų, be to, remiantis policijos statistiniais duomenimis, daugiau kaip tūkstantis įtariamų narkotikų prekeivių ir vartotojų per pastaruosius du mėnesius buvo nužudyti nežinomų ginkluotų vyrų; kadangi, kaip praneša „Al Jazeera“, daugiau kaip 15 000 įtariamų narkotikų vartotojų buvo sulaikyta, daugiausia remiantis kitų gyventojų pasakojimais ir įtarimais, o beveik 700 000 „savanoriškai“ pasidavė policijai ir sutiko dalyvauti gydyme pagal „Tokhang“ programą, kad išvengtų policijos ir tvarkdarių persekiojimo;

H.  kadangi 2016 m. birželio 8 d. Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius Ban Ki-moon pasmerkė šiuos neteisminius žudymus, pavadino juos neteisėtais ir pažeidžiančiais pagrindines teises ir laisves;

I.  kadangi 2016 m. rugpjūčio 18 d. JT specialioji pranešėja neteisminio, neatidėliotino ir savavališko mirties bausmės vykdymo klausimais Agnes Callamard ir JT specialusis pranešėjas teisės į sveikatą klausimais Dainius Pūras primygtinai paragino Filipinų vyriausybę nutraukti neteisminių egzekucijų ir žudymų bangą prisidengus sustiprinta kovos su nusikalstamumu ir narkotikais kampanija prieš narkotikų prekeivius ir vartotojus;

J.  kadangi Filipinų Senatas ir žmogaus teisių komisija pradėjo nepriklausomą tyrimą dėl šių mirčių;

K.  kadangi Filipinai buvo viena iš pirmųjų Azijos šalių, panaikinusių mirties bausmę 1987 m.; kadangi po to, kai ji vėliau buvo grąžinta, mirties bausmė antrą kartą buvo panaikinta 2006 m., valdant prezidentei G. Arroyo; kadangi per savo rinkimų agitacijos kampaniją prezidentas R. Duterte pareikalavo vėl ją grąžinti, visų pirma dėl neteisėtos prekybos narkotikais, ir dabar Kongrese svarstomas teisės akto projektas;

L.  kadangi kitu Kongrese svarstomu teisės akto projektu siekiama sumažinti baudžiamosios atsakomybės amžių nuo 15 iki 9 metų;

M.  kadangi 2016 m. rugsėjo 2 d. sprogdinimas, už kurį atsakomybę prisiėmė Abu Sayyafas ir su juos susiję asmenys, turguje Davao mieste nusinešė mažiausiai 14 žmonių gyvybes ir jo metu 70 buvo sužeista; kadangi Filipinų ginkluotosios pajėgos pietinėje Sulu provincijoje tęsia karinį puolimą prieš Abu Sayyafo kovotojus, susijusius su „Islamo valstybe“;

N.  kadangi po išpuolio Filipinų vyriausybė paskelbė nacionalinę nepaprastąją padėtį dėl neteisėto smurto proveržio Mindanao saloje;

O.  kadangi 2016 m. rugpjūčio 26 d. tarpininkaujant Norvegijos vyriausybei Filipinų vyriausybė ir Filipinų nacionalinis demokratinis frontas (NDFP) pasirašė susitarimą dėl neterminuotų paliaubų, kuris yra labai svarbus žingsnis į priekį 47 metus vykstančiame partizaniniame kare, kuriame, kaip manoma, iki šiol žuvo apie 40 000 žmonių;

P.  kadangi Filipinai 2017 m. pirmininkaus Pietryčių Azijos valstybių asociacijai (ASEAN) ir kadangi prezidentas R. Duterte pranešė, kad Filipinų pirmininkavimo metu bus pabrėžiama, jog ASEAN yra regionalizmo pavyzdys ir pasaulinio masto veikėjas, dirbantis žmonių labui;

1.  griežtai smerkia 2016 m. rugsėjo 2 d. išpuolį Davao miesto naktiniame turguje ir reiškia užuojautą aukų artimiesiems; pabrėžia, kad už šias žudynes atsakingi asmenys turėtų būti patraukti atsakomybėn, tačiau ragina ES delegaciją atidžiai stebėti „savivalės taisyklės“ taikymą; ragina visas valstybes, laikantis savo pareigų pagal tarptautinę teisę ir atitinkamas JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, aktyviai bendradarbiauti su Filipinų vyriausybe ir visomis kitomis atitinkamomis institucijomis šioje srityje;

2.  griežtai smerkia prekybą ir piktnaudžiavimą narkotikais Filipinuose; pabrėžia, kad nelegalūs narkotikai kelia grėsmę Filipinų jaunimui ir yra viena iš didžiausių problemų visuomenėje;

3.  supranta, kad Filipinuose milijonų žmonių patiria neigiamą poveikį dėl didelės narkomanijos ir jos pasekmių; reiškia kuo didžiausią susirūpinimą dėl labai didelio tvarkdarių grupių ir policijos operacijų metu nužudytų asmenų skaičiaus, vykdant sustiprintą kovą su nusikalstamumu ir kovos su narkotikais kampaniją, nukreiptas prieš prekiautojus narkotikais ir narkotikų vartotojus, ir ragina Filipinų vyriausybę nutraukti dabartinę neteisminių egzekucijų ir žudymų bangą;

4.  palankiai vertina vyriausybės ketinimą sumažinti didelį nusikalstamumą ir korupciją šalyje, tačiau ragina vyriausybę patvirtinti konkrečias ir išsamias politikos priemones ir programas, kurios taip pat turėtų apimti prevenciją ir reabilitaciją, išskirtinai nesiorientuojant vien į smurtines represijas;

5.  itin palankiai vertina Prezidento R. R. Duterte‘s iniciatyvą atgaivinti taikos su Filipinų nacionaliniu demokratiniu frontu (NDFP) procesą ir tikisi, jog šis konfliktas artimiausiu metu baigsis, nes pagal derybų planą galutinis susitarimas nutraukti ginkluotą konfliktą galėtų būti pasiektas per vienerius metus;

6.  pabrėžia, kad į neteisėtą narkotikų prekybą turi būti reaguojama visapusiškai laikantis nacionalinių ir tarptautinių įsipareigojimų;

7.  primygtinai ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų gerbiamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės laikantis tarptautinių žmogaus teisių standartų ir tarptautinių priemonių, kurias ratifikavo Filipinai;

8.  ragina valdžios institucijas nedelsiant pradėti tyrimą siekiant išsiaiškinti, kodėl tiek nepaprastai daug žmonių žuvo per policijos operacijas;

9.  pažymi, kad Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras (angl. UNODC) yra ir toliau pasirengęs užmegzti dialogą su Filipinais, kad nelegalūs prekeiviai narkotikais būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn, laikantis atitinkamų teisinių garantijų, atitinkančių tarptautinius standartus ir normas;

10.  rekomenduoja, kad nedelsiant būtų įdiegtas nacionalinis kankinimų prevencijos mechanizmas, kaip numatyta Konvencijoje prieš kankinimą ir jos fakultatyviame protokole;

11.  ragina Filipinų vyriausybę pasmerkti savavaldžių tvarkdarių grupių vykdomus veiksmus ir įvertinti jų atsakomybę už žudynes; ragina Filipinų valdžios institucijas nedelsiant atlikt kruopštų, veiksmingą ir nešališką tyrimą, siekiant nustatyti visus atsakingus asmenis, perduoti juos kompetentingam ir nešališkam civiliniam teismui ir taikyti įstatymu numatytas baudžiamąsias sankcijas;

12.  ragina Filipinų vyriausybę užtikrinti tinkamą žmogaus teisių gynėjų, profesinių sąjungų veikėjų ir žurnalistų apsaugą;

13.  palankiai vertina prezidento R. Dutertės įsipareigojimą vykdyti narkomanų reabilitacijos programas ir ragina ES remti vyriausybės pastangas siekiant narkotikų vartotojams tinkamai padėti atsikratyti priklausomybės nuo jų, taip pat toliau remti baudžiamojo teisingumo sistemos reformą Filipinuose;

14.  rekomenduoja Filipinams nedelsiant ratifikuoti Konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo ir numatyti bausmes už priverstinius dingimus ir neteismines egzekucijas savo nacionalinės teisės aktuose;

15.  primygtinai ragina Filipinų Kongresą neatnaujinti mirties bausmės taikymo ir nesumažinti minimalaus baudžiamosios atsakomybės amžiaus;

16.  atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis visais empiriniais įrodymais, mirties bausmė nesumažina su narkotikais susijusių pažeidimų skaičiaus ir gali sunaikinti didelius Filipinų teisingumo sistemos laimėjimus;

17.  primygtinai ragina ES pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis siekiant padėti Filipinų vyriausybei laikytis savo tarptautinių prievolių žmogaus teisių srityje, visų pirma įgyvendinant pagrindų susitarimą;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms, Filipinų vyriausybei ir parlamentui, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) valstybių narių vyriausybėms, Jungtinių Tautų vyriausiajai žmogaus teisių komisarei ir Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0263. (2) OL C 332E, 2013 11 15, p. 99. (3) OL C 305E, 2010 11 11, p. 11.

2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Somalio (2016/2881(RSP))

P8_TA(2016)0350 RC-B8-0989/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Somalio,

–  atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos atstovo spaudai pareiškimus dėl 2016 m. vasario 27 d., 2016 m. birželio 2 d., 2016 m. birželio 26 d., 2016 m. liepos 26 d. ir 2016 m. rugpjūčio 21 d. išpuolių Somalyje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 18 d. ir 2016 m. vasario 15 d. Tarybos išvadas dėl Somalio,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini pareiškimą dėl sprendimo dėl Somalio rinkimų modelio 2016 m.,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 16 d. Briuselyje priimtą susitarimą dėl naujojo kurso,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo mėn. ES strategiją saugumo ir vystymosi Sahelio regione srityje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 4 d. paskelbtą JT pranešimą dėl saviraiškos laisvės Somalyje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 7 d. priimtą JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2297 (2016),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 8 d. ir gegužės 9 d. JT Generalinio Sekretoriaus ataskaitas JT Saugumo Tarybai dėl Somalio,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos Visuotinio periodinio vertinimo darbo grupės pranešimą,

–  atsižvelgdamas į tai, kad JT Generalinio sekretoriaus specialusis įgaliotinis Somalyje Michael Keating pasmerkė 2016 m. rugpjūčio 30 d. Mogadiše įvykdytą viešbučio sprogdinimą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio mėn. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje atliktą naujausią visuotinį periodinį Somalio vertinimą,

–  atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos misijos Somalyje (AMISOM) 2016 m. rugsėjo 2 d. raginimą teikti pagalbą, skirtą kovai su savadarbių sprogstamųjų užtaisų naudojimu Somalyje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 26 d. AMISOM pareiškimą, kuriame smerkiami teroristiniai išpuoliai Mogadiše,

–  atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos komisijos pirmininko specialiojo įgaliotinio Somalyje ambasadoriaus Francisco Caetano Madeiros 2016 m. rugpjūčio 30 d. pareiškimą, kuriame smerkiamos Somalio saugumo pajėgos dėl išpuolio prieš viešbutį Mogadiše,

–  atsižvelgdamas į AKR ir ES Kotonu partnerystės susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 2 d. vykusiame Afrikos Sąjungos Taikos ir saugumo tarybos 455-ajame posėdyje priimtą Komunikatą dėl terorizmo ir smurtinio ekstremizmo Afrikoje prevencijos ir kovos su juo,

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijos įgaliojimus propaguoti ir apsaugoti žmogaus ir tautų teises pagal Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į 1999 m. priimtą Afrikos vienybės organizacijos konvenciją dėl terorizmo prevencijos ir kovos su juo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Somalis po du dešimtmečius trukusio pilietinio karo, valstybės kontrolės nebuvimo ir terorizmo patiria be galo svarbų pereinamąjį laikotarpį; kadangi nuo 2012 m., kai buvo įtvirtinta nauja tarptautiniu mastu remiama vyriausybė, Somalis palaipsniui siekė užtikrinti stabilumą, tačiau naujos valdžios institucijos vis dar susiduria su grupuotės „al-Shabaab“, kuri yra susijusi su „Al-Qaeda“, sukilėlių keliamais iššūkiais;

B.  kadangi, nors Somalio vyriausybė laikėsi teigiamų įsipareigojimų ir užtikrino politikos pokyčius, pavyzdžiui, įsteigė nepriklausomą Nacionalinę žmogaus teisių komisiją, nesaugumas ir politinės vidaus kovos toliau trukdo daryti konkrečią pažangą įgyvendinant teisingumo ir saugumo sektoriaus reformą;

C.  kadangi, nesant veikiančių civilinių teisminių institucijų, Somalio vyriausybė remiasi karo teismais, kuriuose teisiami ir nuteisiami civiliai gyventojai, ir todėl atsakovų civilinės teisės nėra užtikrinamos; kadangi Nacionalinės žvalgybos ir saugumo agentūrai (NISA), kuri šiuo metu neturi teisėsaugos įgaliojimų, yra suteikti platūs tyrimo įgaliojimai ir dėl šios priežasties smarkiai pažeidžiamos NISA sulaikytų asmenų teisės į tinkamą procesą;

D.  kadangi Somalio gyventojai kovoja su patiriamais nuolatinių barbariškų išpuolių, kuriuos vykdo karo vadai ir teroristai, padariniais; kadangi 2016 m. rugpjūčio 30 d. mažiausiai 10 žmonių, įskaitant karius ir civilius gyventojus, buvo nužudyta Mogadiše prie prezidento rūmų; kadangi 2016 m. liepos 26 d. grupuotė „al-Shabaab“ įvykdė išpuolį prieš Afrikos Sąjungos bazę Mogadiše ir nužudė mažiausiai 13 žmonių, įskaitant JT darbuotojus, o ankstesniais mėnesiais pranešta apie kitus įvykdytus išpuolius, per kuriuos žuvo daugiau kaip 100 žmonių; kadangi grupuotė „Al-Shabaab“ taip pat toliau aktyviai veikia kaimyninėje Kenijoje, kur ji nuolat vykdo teroristinius išpuolius;

E.  kadangi AMISOM – 22 000 karių Afrikos Sąjungos misijai Somalyje – pavesta, be kita ko, sumažinti grėsmę, kurią kelia grupuotė „al-Shabaab“ ir kitos ginkluotos opozicijos grupuotės, užtikrinti saugumą, kad būtų sudarytos sąlygos politiniam procesui visais lygmenimis, taip pat stabilizavimo veiksmams, susitaikymui ir taikos įtvirtinimui Somalyje, ir sudaryti sąlygas palaipsniui perduoti atsakomybę už saugumą nuo AMISOM Somalio saugumo pajėgoms, o tai bus padaryta, kai pastarosios bus tam pasirengusios; kadangi AMISOM įgaliojimų terminas buvo pratęstas iki 2017 m. gegužės 31 d. ir tai palankiai įvertino Parlamentas;

F.  kadangi Uganda, daugiausiai karių nusiuntusi šalis, pranešė, kad ji atšauks daugiau kaip 6 000 savo karių iš Somalio iki 2017 m. pabaigos; kadangi Afrikos Sąjunga paskelbė apie savo ketinimą iki 2020 m. pabaigos visiškai išvesti savo pajėgas, teigdama, kad atsakomybė už saugumą bus palaipsniui nuo 2018 m. perduota Somalio karinėms pajėgoms;

G.  kadangi AMISOM pajėgos kelis kartus buvo kaltinamos dėl sunkių žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant beatodairiškus žudymus ir kai kuriuos seksualinio išnaudojimo ir prievartos atvejus;

H.  kadangi būsimas rinkimų procesas Somalyje yra labai svarbus žingsnis Somalio žmonėms ir turės ilgalaikę reikšmę Somalio ir viso regiono saugumui, stabilumui ir vystymuisi;

I.  kadangi Somalio Federalinio Parlamento aukštųjų rūmų narių rinkimai turėtų vykti 2016 m. rugsėjo 25 d., o Somalio Federalinio Parlamento atstovų rūmų narių rinkimai – 2016 m. rugsėjo 24 d. – spalio 10 d.; kadangi prezidentą abu rūmai turėtų išrinkti 2016 m. spalio 30 d.;

J.  kadangi rinkimų procesas bus labai svarbus visuotiniams demokratiniams rinkimams 2020 m., kuruos surengs Nacionalinė nepriklausoma rinkimų komisija;

K.  kadangi Federalinio netiesioginio rinkimų įgyvendinimo grupės pirmininkas Omar Mohamed Abdulle dar kartą patvirtino, kad 2016 m. rinkimų procesas vyks laiku ir kad ji bus skaidrus ir patikimas;

L.  kadangi saviraiškos laisvė, kuri atlieka pagrindinį vaidmenį kuriant demokratines valstybes, vis dar yra labai ribota; kadangi naujausia JT ataskaita dėl saviraiškos laisvės Somalyje rodo, kad žurnalistai, žmogaus teisių gynėjai ir politiniai lyderiai ir toliau susiduria su sunkiomis sąlygomis, įskaitant žudymus, daugiausia vykdomus grupuotės „al-Shabaab“, suėmimus, bauginimą ir itin svarbių žiniasklaidos priemonių uždarymą; kadangi valdžios institucijos retai tiria šiuos atvejus ir patraukia baudžiamojon atsakomybėn nusikaltėlius;

M.  kadangi Nacionalinės žvalgybos ir saugumo agentūrai (NISA), kuri šiuo metu neturi teisėsaugos įgaliojimų, yra suteikti platūs tyrimo įgaliojimai ir dėl šios priežasties smarkiai pažeidžiamos NISA sulaikytų asmenų teisės į tinkamą procesą;

N.  kadangi, JT ataskaitos duomenimis, nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. liepos mėn. nustatyta 120 žiniasklaidos darbuotojų nesankcionuoto suėmimo ir kalinimo atvejų; kadangi nuo 2015 m. sausio mėn. tik dešimt iš 48 žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų, kurie buvo suimti, stojo prieš teismą;

O.  kadangi Somalis tebėra viena iš šalių, kuriose yra didžiausios ir ilgiausiai esančios perkeltųjų bendruomenės visame pasaulyje, šalies viduje perkelta 1,1 mln. asmenų, įskaitant maždaug 400 000 asmenų vien tik Mogadiše, ir beveik 1 mln. pabėgėlių iš Somalio pusiasalio regiono; kadangi vien tik 2016 m. liepos mėn. Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras (JTVPK) pranešė, kad dėl priverstinio iškeldinimo ir nesaugumo tebevykstant kariniam puolimui buvo perkelta dar beveik 28 000 gyventojų;

P.  kadangi stovyklose Kenijoje gyvena 420 000 Somalio pabėgėlių, iš kurių 350 000 – Dadaabo stovykloje, o Somalio ir Kenijos vyriausybės ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras sutiko sudaryti palankesnes sąlygas 10 000 Somalio pabėgėlių savanoriškai grįžti į tas vietoves, kurių nekontroliuoja grupuotė „al-Shabaab“; kadangi Kenijos vyriausybė 2016 m. gegužės mėn. pareiškė, kad Dadaabo pabėgėlių stovykla šiaurės rytų Kenijoje bus uždaryta iki metų pabaigos;

Q.  kadangi vaikai vis dar žudomi, savavališkai suiminėjami ir verbuojami į karines pajėgas, nepaisant to, kad Somalis 2015 m. sausio mėn. ratifikavo JT Vaiko teisių konvenciją ir 2015 m. lapkričio mėn. patvirtino Saugių mokyklų deklaraciją, įsipareigodamas imtis konkrečių veiksmų siekiant apsaugoti mokinius ir švietimo įstaigas;

R.  kadangi ES skyrė 286 mln. EUR iš Europos plėtros fondo (2014–2020 m.), daugiausia dėmesio skirdama „susitarimo“ įgyvendinimui ir būtent valstybės ir taikos kūrimui, maisto tiekimo saugumui, atsparumui ir švietimui; kadangi ES taip pat yra įsipareigojusi remti AMISOM per Afrikos taikos priemonę;

1.  reiškia giliausią užuojautą neseniai Somalyje įvykdytų teroristinių išpuolių aukoms bei jų šeimoms, ir labai apgailestauja dėl prarastų gyvybių; sykiu griežtai smerkia šių išpuolių, priskiriamų sukilėlių grupuotei „al-Shabaab“, vykdytojus;

2.  ragina stiprinti nacionalinio saugumo struktūrą ir gerinti gyventojų apsaugą, taip pat teikti papildomą tarptautinės bendruomenės paramą AMISOM ir Somalio vyriausybei kuriant taiką ir stabilumą;

3.  primena, kad ilgalaikis stabilumas ir taika gali būti pasiekti tik užtikrinant socialinę įtrauktį, darnų vystymąsi ir gerą valdymą, remiantis demokratiniais principais ir kuriant teisinę valstybę, kurioje būtų visapusiškai gerbiami žmonių orumas ir teisės;

4.  tvirtina, kad reikia vykdyti visa apimantį šalies socialinių sektorių, įskaitant klanus ir gentis, kurios sudaro Somalio tautą, dialogą, siekiant tarpusavio supratimo ir bendro sutarimo dėl ilgalaikės ir stabilios taikos;

5.  palankiai vertina tai, kad vyriausybė ir regioniniai vadovai pritarė naujai nacionalinio saugumo politikai, ragindamas vyriausybę paspartinti jos įgyvendinimą, turint galvoje grupuotės „Al-Shabaab“ keliamą grėsmę;

6.  ragina ES ir jos tarptautinius partnerius tvirtai laikytis savo įsipareigojimo bendradarbiauti su Somaliu kuriant teisėtas institucijas ir Somalio valstybės saugumo sektorių, siekiant kovoti su terorizmu ir užtikrinti visų gyventojų apsaugą; pabrėžia, kad tai itin svarbu, siekiant konstruktyvaus Somalio vystymosi ir saugumo regione;

7.  ragina Afrikos Sąjungą (AS) užtikrinti, kad visos šalys, kurios prisideda pajėgomis, su AMISOM civilinės žalos nustatymo, analizės ir reagavimo padaliniu (CCTARC) dalytųsi informacija, susijusia su pranešimais apie šalių, kurios prisideda pajėgomis, įvykdytų nusikaltimų prieš civilius gyventojus aukas ar tokių įvykių tyrimais, ir kad šia informacija taip pat būtų dalijamasi su Jungtinėmis Tautomis, pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2297 (2016) , ir ji būtų įtraukta į AMISOM veiksmų planus;

8.  ragina vyriausybę ir ES, vykdant savo teisinės valstybės kūrimo veiklą Somalyje, užtikrinti, kad Nacionalinės žvalgybos ir saugumo agentūra (NISA) būtų reguliuojama taikant veiksmingus priežiūros mechanizmus, ir gerinti Somalio kriminalinių nusikaltimų tyrimų departamento (CID) technines žinias, kad būtų vykdomi išsamūs, veiksmingi ir teisių laikymąsi užtikrinantys tyrimai;

9.  palankiai vertina AS vykdomus įtarimų dėl AMISON pajėgų karių seksualinio smurto tyrimus, ragina visapusiškai įgyvendinti pranešime pateiktas rekomendacijas ir, vadovaudamasis JT Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 2272 (2016), ragina AS ir šalis, kurios prisideda pajėgomis, užtikrinti, kad įtarimai būtų tinkamai ir nuodugniai tiriami ir kad už juos atsakingi asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

10.  ragina ES geriau stebėti ir stiprinti gebėjimus, siekiant užtikrinti atskaitomybę už AMISOM įvykdytus pažeidimus, ypač atsižvelgiant į tai, kad ES yra atsakinga už didžiąją savo lėšų dalį;

11.  atkreipia dėmesį į vilčių teikiančią pažangą, padarytą nuo 2012 m., siekiant įtraukesnių rinkimų ir atskaitingos vyriausybės; palankiai vertina Nacionalinio vadovų forumo sprendimą skatinti per ateinančius dvejus metus, rengiantis 2020 m. rinkimams, kurti ir registruoti politines partijas, remiantis principu „vienas asmuo – vienas balsas“, taip pat siekiu atkurti valstybės institucijas, priimti naujus svarbius įstatymus dėl politinių partijų ir įsteigti nepriklausomą nacionalinę žmogaus teisių komisiją; palankiai vertina sprendimus, kurie priimti siekiant padidinti atstovavimą moterims; pabrėžia, kad itin svarbus patikimas, įtraukus, skaidrus ir patikimas rinkimų procesas, užtikrinantis reikiamą teisėtumą išrinktiems vadovams;

12.  pripažįsta neabejotiną JT Paramos biuro Somalyje (UNSOS) indėlį paremiant AMISOM ir JT pagalbos misijos Somalyje (UNSOM) laimėjimus, siunčiant karius, finansinius ir materialiuosius išteklius, kad būtų užtikrinta Somalio civilių gyventojų apsauga;

13.  ragina Somalio nacionalines karines pajėgas ir AMISON imtis visų reikiamų veiksmų, kad sustabdytų bet kokius karinės sukilėlių grupuotės „al-Shabaab“ bandymus sutrikdyti būsimų rinkimų procesą; pabrėžia, kad rinkimų proceso užtikrinimas turėtų būti svarbiausias prioritetas;

14.  smerkia tai, kad saugumo pajėgos verbuoja vaikus ir naudoja juos kaip karius ir informatorius, taip pat naudojasi suimtais ar dezertyruojančiais vaikais kariais; ragina Somalio vyriausybę nutraukti tokią praktiką;

15.  ragina imtis veiksmingesnių priemonių siekiant apsaugoti nuo ginkluotų konfliktų nukentėjusius vaikus ir užtikrinti, kad jie nebūtų verbuojami ir naudojami ginkluotųjų pajėgų ir grupuočių; primygtinai ragina valdžios institucijas elgtis su vaikais, įtariamais sąsajomis su grupuote „al-Shabaab“, kaip su aukomis ir paisyti geriausių vaiko interesų ir tarptautinių apsaugos standartų ir pagrindinių principų;

16.  primena, kad be vystymosi negalima užtikrinti saugumo, o be saugumo – vystymosi; ragina labiau derinti saugumo ir vystymosi veiksmus, stiprinti programas siekiant paskatinti ekonominį ir socialinį vystymąsi ir kovoti su nepakankamu išsivystymu ir terorizmo priežastimis ir pagrindu; primena, kad reikia teikti pagrindines paslaugas ir paramą išlaisvintiems žmonėms, ypač siekiant užtikrinti tvarią grįžtančių pabėgėlių reintegraciją šalyje; pabrėžia, kad reikia sparčiau konsoliduoti Somalio administracinę sistemą ir tokias paslaugas teikiančias institucijas;

17.  ragina Somalio pabėgėlius priimančiąsias šalis, siunčiant pabėgėlius atgal į Somalį, ir toliau realistiškai vertinti saugumo padėtį didelėje Somalio dalyje;

18.  reiškia didelį susirūpinimą dėl atakų prieš humanitarinės pagalbos teikėjus Somalyje; pakartoja, kad itin svarbu teikti humanitarinę pagalbą žmonėms, kuriems jos reikia, laikantis nepriklausomumo ir neutralumo principų;

19.  primena, kad saviraiškos laisvė atlieka svarbų vaidmenį kuriant demokratinę valstybę, visų pirma politinių pokyčių laikotarpiu; ragina Somalio vyriausybę persvarstyti baudžiamąjį kodeksą, naują žiniasklaidos įstatymą ir kitus teisės aktus siekiant suderinti juos su Somalio tarptautiniais įsipareigojimais, susijusiais su saviraiškos ir žiniasklaidos laisve;

20.  griežtai smerkia daugybę žudymų ir suėmimų, paplitusius bauginimus, itin svarbių žiniasklaidos priemonių uždarymą, įrangos konfiskavimą ir interneto svetainių blokavimą; ragina Somalio valdžios institucijas imtis skubių veiksmų siekiant užtikrinti, kad visi teisės į saviraiškos laisvę pažeidimai būtų visapusiškai ištirti ir kad kaltininkai būtų patraukti atsakomybėn;

21.  giria UNSOM ir JT vyriausiąjį žmogaus teisių komisarą už 2016 m. rugsėjo 4 d. paskelbtą ataskaitą dėl teisės į saviraiškos laisvę Somalyje, kuri yra pirmoji vieša JT žmogaus teisių ataskaita dėl Somalio; ragina JT skelbti daugiau viešų ataskaitų;

22.  ragina valdžios institucijas priimti ir įgyvendinti tinkamas teisines sistemas ir vykdyti būtinas teismų reformas atsižvelgiant į tai, kad žmonėms reikia teisingumo ir apsaugos, kadangi nebaudžiamumo negalima toleruoti;

23.  reiškia susirūpinimą dėl didėjančio perkeltųjų asmenų priverstinio iškeldinimo iš viešojo ir privačiojo sektorių infrastruktūros Somalio miestuose atvejų skaičiaus; primena, kad asmenų išsiuntimas turi atitikti atitinkamas nacionalines ir tarptautines sistemas; ragina Somalio federalinę vyriausybę ir visus susijusius subjektus rasti ilgalaikius konkrečius perkeltųjų asmenų problemų sprendimus; ragina Somalio vyriausybę, su partnerių pagalba, sudaryti sąlygas pabėgėliams oriai savanoriškai grįžti, kai tik tai bus galima atsižvelgiant į saugumo padėtį šalyje;

24.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Afrikos Sąjungai, Somalio prezidentui, ministrui pirmininkui ir parlamentui, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybai ir AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai.

2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Zimbabvės (2016/2882(RSP))

P8_TA(2016)0351 RC-B8-0995/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Zimbabvės,

–  atsižvelgdama į 2016 m. liepos 12 d. ES pareiškimą vietos lygiu dėl smurto,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 9 d. ES pareiškimą vietos lygiu dėl Itai Dzamaros pagrobimo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 15 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2016/220, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2011/101/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Zimbabvei(1),

–  atsižvelgdamas į Visuotinį politinį susitarimą, kurį 2008 m. pasirašė trys pagrindinės partijos: ZANU PF, MDC-T ir MDC,

–  atsižvelgdamas į 1981 m. birželio mėn. Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją, kurią Zimbabvė ratifikavo,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio mėn. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Zimbabvės Konstituciją,

–  atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Zimbabvės gyventojai daug metų kenčia nuo autoritarinio režimo, kuriam vadovauja prezidentas R. Mugabe ir kuris valdžią išlaiko korupcija, smurtu, klastodamas rinkimus ir naudodamasis žiaurių saugumo pajėgų aparatu; kadangi Zimbabvės gyventojai jau dešimtmečius nėra patyrę tikros laisvės ir todėl daug žmonių, jaunesnių nei 30 metų, gyvenime yra matę tik skurdą ir smurtines represijas;

B.  kadangi krizės apimtoje Zimbabvėje vėl kyla neramumai, nes stinga grynųjų pinigų, plačiai paplitęs nedarbas, valstybės tarnautojų korupcija ir valdžios institucijos deda pastangas suvaržyti žodžio laisvę ir politinę opoziciją; kadangi dabar, laukdamos R. Mugabe valdymo pabaigos, įsitvirtina įvairios grupės;

C.  kadangi, 2013 m. žlugus koalicinei vyriausybei, Tendai Biti nuveiktas ekonomikos stabilizavimo ir valstybės pajamų didinimo darbas nuėjo perniek, nes sugrįžta prie protekcijų ir kleptokratijos sistemos ir baime valdomos valstybės; kadangi Zimbabvė dabar patiria didžiausią nuo 2008 m. šalyje įvykusios hiperinfliacijos ekonomikos krizę; kadangi vyriausybė yra faktiškai bankrutavusi;

D.  kadangi nuo 2016 m. gegužės tūkstančiai demonstrantų – neužsiregistravę prekiautojai, jauni bedarbiai ir dabar jau prisijungę specialistų darbus dirbantys žmonės – išėjo į gatves miestų centruose visoje Zimbabvėje protestuoti prieš darbo praradimą, masinį nedarbą ir vyriausybės nesugebėjimą išpildyti žmonių bazinių ekonominių lūkesčių, visų pirma, sukurti darbo vietas teikiančią darbo rinką, valstybės tarnybą, už kurią laiku mokamas atlyginimas, patikimą stabilią valiutą ir prieinamų kainų režimą; kadangi reguliariai ir vertinga valiuta mokama tik kariuomenei;

E.  kadangi dvasininko Evano Mawarire vadovaujamas protesto judėjimas, kuriam naudojamas saitažodis #ThisFlag, sulaukė bažnyčių ir vidurinės klasės, kurios iki tol stengėsi išvengti politikos gatvėse, paramos;

F.  kadangi 2016 m. liepos 6 d. opozicijos judėjimas #ThisFlag paragino surengti nacionalinę streiko dieną protestuojant prieš tai, kad vyriausybė nieko nesiima dėl korupcijos, nebaudžiamumo ir skurdo; kadangi dėl to sostinėje masiškai uždaryta dauguma parduotuvių ir įmonių ir valdžios institucijos ėmėsi plataus susidorojimo priemonių;

G.  kadangi su 2016 m. liepos mėn. streiku susijusio socialinio judėjimo #Tajamuka lyderis Promise Mkwananzi, sulaikytas ir apkaltintas viešojo smurto kurstymu, paleistas už užstatą; kadangi kita #Tajamuka aktyvistė, Linda Masarira, suimta per protestus liepos mėn. ir tebėra sulaikyta;

H.  kadangi daug demonstracijų dabar organizuojamos per socialinius tinklus ir kadangi Zimbabvės valdžios institucijos užblokavo prieigą prie interneto ir „WhatsApp“ tekstines žinutes, kad sutrukdytų protestuoti;

I.  kadangi per demonstracijas suimta šimtai žmonių; kadangi 2016 m. rugpjūčio 26 d. sostinėje Hararėje įvyko kruvinų susirėmimų, kai policija nekreipė dėmesio į teismo nutartį ir lazdomis išvaikė tūkstančius protestuotojų, susirinkusių dėl Nacionalinės rinkimų reformos darbotvarkės (NERA), kad išreikštų nepritarimą likusioms rinkimų reformoms prieš 2018 m. vyksiančius nacionalinius rinkimus, kurių šalis nekantriai laukia; kadangi daugelis suimtųjų vis dar sulaikyti ir tiksli daugelio jų buvimo vieta nežinoma;

J.  kadangi prezidentas R. Mugabe yra valdžioje nuo nepriklausomybės paskelbimo 1980 m. ir siekia būti dar kartą perrinktas ir kadangi keli jo vyriausybės nariai pasmerkė raginimus įvykdyti rinkimų reformą prieš 2018 m. rinkimus;

K.  kadangi nepriklausomybės kovų veteranai, anksčiau buvę artimi R. Mugabe sąjungininkai valdančiojoje partijoje, boikotavo jo kalbą 2016 m. rugpjūčio 8 d., pasmerkdami jo diktatūros kryptį ir jo nesugebėjimą rasti išeitį iš didelės ekonomikos krizės, niokojančios šalį nuo 2000 m.; kadangi šį boikotą prezidentas laiko išdavyste ir kerštaudamas suėmė tris Nacionalinės nepriklausomybės kovų veteranų asociacijos narius;

L.  kadangi 2016 m. rugsėjo 2 d. policija pasinaudojo įstatymuose numatyta priemone Nr. 101A ir uždraudė visas demonstracijas Hararės centre likus kelioms valandoms iki valandos, kurią 18 politinių partijų turėjo surengti didelę demonstraciją sostinėje;

M.  kadangi 2016 m. rugsėjo 7 d. Aukščiausiasis Teismas sustabdė šį draudimą septynioms dienoms ir kadangi šis sprendimas priimtas praėjus vos keletui dienų po to, kai prezidentas R. Mugabe pažeidė teismų sistemos nepriklausomumą kaltindamas Zimbabvės teisėjus dėl „neatsakingai“ priimamų sprendimų, kuriais leidžiamos demonstracijos prieš jo valdžią;

N.  kadangi Zimbabvės žmogaus teisių komisija nurodė, kad pagalba maistu, sutelkta norint padėti badaujantiems kaimo gyventojams, nukentėjusiems nuo sausros visoje šalyje, buvo dalijama partijos nariams ir partijos ZANU PF nariai nesuteikė pagalbos maistu opozicinių partijų rėmėjams; kadangi Zimbabvės vyriausybė 2016 m. vasario mėn. paskelbė kritinę padėtį ir apskaičiuota, kad iki 2017 m. sausio mėn. maždaug 4,5 mln. žmonių reikės pagalbos maistu ir kad pusė kaimo gyventojų patiria badą;

O.  kadangi 2016 m. kovo 9 d. suėjo metai nuo žmogaus teisių gynėjo Itai Dzamaros pagrobimo; kadangi Aukščiausiasis teismas įsakė vyriausybei ieškoti I. Dzamaros ir kas dvi savaites atsiskaityti apie padarytą pažangą iki bus nustatyta jo buvimo vieta;

P.  kadangi Zimbabvė yra pasirašiusi Kotonu susitarimą, kurio 96 straipsnyje numatyta, kad pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms yra esminis AKR ir ES bendradarbiavimo elementas;

Q.  kadangi maža dalis Zimbabvei taikomų ES ribojamųjų priemonių 2016 m. vasario mėn. buvo atnaujinta iki 2017 m. vasario 20 d.; kadangi Prezidentui R. Mugabe, Grace Mugabe ir Zimbabvės gynybos pramonei bus toliau taikomas turto įšaldymas ir draudimas keliauti; kadangi ginklų embargas bus taikomas toliau; kadangi ES jau panaikino apribojimus 78 fiziniams asmenims ir 8 juridiniams asmenims;

R.  kadangi iš 11-ojo Europos plėtros fondo 2014–2020 m. laikotarpiu Zimbabvei pagal Nacionalinę orientacinę programą (NIP) skirta 234 mln. EUR, daugiausia dėmesio skiriant trims pagrindinėms sritims: sveikatai, žemės ūkiu grindžiamam ekonomikos vystymuisi ir valdymui bei institucijų kūrimui;

1.  reiškia didelį susirūpinimą dėl didėjančio smurto prieš pastaraisiais mėnesiais Zimbabvėje demonstracijose dalyvaujančius asmenis; susirūpinęs atkreipia dėmesį į neseniai paskelbtą draudimą vieną mėnesį rengti demonstracijas; ragina Zimbabvės vyriausybę ir visas partijas gerbti teisę rengti taikias demonstracijas siekiant spręsti tikrai nerimą keliančius klausimus, ir ragina Zimbabvės valdžios institucijas ištirti įtarimus dėl Zimbabvės policijos daromo pernelyg didelės jėgos naudojimo ir kitų žmogaus teisių pažeidimų, ir patraukti ją atsakomybėn;

2.  yra susirūpinęs dėl to, kad išaugo žmogaus teisių gynėjų ir taikiose bei teisėtose demonstracijose dalyvaujančių asmenų savavališkų sulaikymų, ir ragina laikytis teisinės valstybės principo ir nepažeisti konstitucijos;

3.  ragina Zimbabvės valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus politinius kalinius;

4.  smerkia Prezidento R. Mugabe neseniai padarytus pareiškimus, kuriuose jis kritikavo Zimbabvės teismų sistemą ir ragina Zimbabvės valdžios institucijas nesikišti į teismų nepriklausomumą;

5.  primena, kad pagal Visuotinį politinį susitarimą Zimbabvė įsipareigojo užtikrinti, kad tiek jos teisės aktai, tiek procedūros ir praktika atitiks tarptautinius žmogaus teisių principus ir teisės aktus, taip pat susirinkimų, asociacijų ir žodžio laisvę;

6.  atkreipia dėmesį ypač sunkią daugelio moterų padėtį Zimbabvėje ir į poreikį gerbti moterų teises;

7.  mano, kad per anksti panaikinta dauguma ribojamųjų priemonių ir kad Taryba ir Komisija turėtų atidžiai apsvarstyti, ar dera iš naujo taikyti tam tikras ribojamąsias priemones, kartu aiškiai nurodant, jog, Zimbabvei akivaizdžiai pradėjus siekti demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms, minėtos priemonės bus panaikintos ir bus sudaryta galimybė naudotis pagalbos priemonių rinkiniu, visų pirma paaiškinant, kad parama bus teikiama laisvam ir sąžiningam rinkimų procesui ir policijos reformai;

8.  ragina taikiai ir remiantis laisvu ir sąžiningu rinkimų procesu, teisinės valstybės principu ir pagarba žmogaus teisėms perduoti valdžią siekiant sukurti laisvą, klestinčią, pliuralistinę demokratiją;

9.  griežtai smerkia trukdymą teikti pagalbą maistu siekiant politinių tikslų; pabrėžia susirūpinimą dėl bet kokių tolesnių priemonių, kuriomis būtų daroma žala žemės ūkio gamybai, ir ragina imtis veiksmų siekiant gerinti aprūpinimą maistu;

10.  reiškia nuolatinį susirūpinimą dėl Itai Dzamaros pagrobimo; prašo taikyti principą habeas corpus ir už jo pagrobimą atsakingus asmenis traukti atsakomybėn;

11.  primygtinai ragina ES užtikrinti, kad Zimbabvei pagal nacionalinę orientacinę programą skirtos lėšos būtų veiksmingai panaudojamos numatytiems sektoriams, ir ragina Zimbabvės vyriausybę sudaryti sąlygas Komisijai nekliudomai susipažinti su ES finansuojamais projektais ir didinti vyriausybės atvirumą techninei pagalbai, skiriamai projektams ir programoms, dėl kurių bendrai susitarta;

12.  pabrėžia, kad svarbu, jog ES pradėtų politinį dialogą su Zimbabvės valdžios institucijomis pagal Kotonu susitarimo 8 ir 96 straipsnius, taip patvirtindama ES įsipareigojimą remti vietos gyventojus;

13.  primygtinai ragina Pietų Afrikos vystymosi bendriją (PAVB) ir Tautų Sandraugą vėl bendradarbiauti siekiant padėti atgaivinti Zimbabvės demokratėjimo procesą;

14.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Europos Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos išorės veiksmų tarnybai, Zimbabvės vyriausybei ir parlamentui, Pietų Afrikos vystymosi bendrijos vyriausybėms, Afrikos Sąjungai, Panafrikos Parlamentui, AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai ir Tautų Sandraugos generaliniam sekretoriui.

(1) OL L 40, 2016 2 17, p. 11.

2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos kelionės dokumento neteisėtai ES esantiems trečiųjų šalių piliečiams grąžinti (COM(2015)0668 – C8-0405/2015 – 2015/0306(COD))

P8_TA(2016)0352 A8-0201/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0668),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 79 straipsnio 2 dalies c punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0405/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 30 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0201/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2016 m. rugsėjo 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/... dėl Europos kelionės dokumento neteisėtai esantiems trečiųjų šalių piliečiams grąžinti nustatymo, kuriuo panaikinama 1994 m. lapkričio 30 d. Tarybos rekomendacija

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2016/1953.)

2016 m. rugsėjo 15 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos sąrašą (COM(2015)0583 – C8-0375/2015 – 2015/0268(COD))(1)

P8_TA(2016)0353 A8-0238/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

[Pakeitimas 1, nebent nurodyta kitaip]

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI(2)

P8_TA(2016)0353 A8-0238/2016

Komisijos pasiūlymas

P8_TA(2016)0353 A8-0238/2016

---------------------------------------------------------

P8_TA(2016)0353 A8-0238/2016

Pasiūlymas

P8_TA(2016)0353 A8-0238/2016

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos sąrašą

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę(4),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(5),

kadangi:

(1)  šis reglamentas yra vienas svarbiausių žingsnių užbaigiant kurti 2015 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų planas“ aprašytą kapitalo rinkų sąjungą. Kapitalo rinkų sąjungos tikslas – padėti įmonėms pasinaudoti įvairesniais kapitalo šaltiniais visoje Europos Sąjungoje (toliau – Sąjunga), užtikrinti, kad rinkos veiktų efektyviau, o investuotojams ir santaupų turintiems asmenims pasiūlyti papildomų galimybių investuoti savo lėšas, kad būtų skatinamas augimas ir kuriamos darbo vietos;

(2)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/71/EB(6) nustatyti suderinti principai ir taisyklės dėl prospekto, kurį reikia rengti, tvirtinti ir skelbti, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą. Atsižvelgiant į teisėkūros ir rinkos pokyčius, įvykusius po tos direktyvos įsigaliojimo, direktyvą reikėtų pakeisti;

(3)  atskleisti informaciją, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, yra itin svarbu tam, kad būtų saugomi investuotojai – būtų panaikinta investuotojų ir emitentų turimos informacijos asimetrija. Suderinus šią atskleidžiamą informaciją, būtų galima sukurti tarpvalstybinio paso mechanizmą, kuriuo būtų palengvintas efektyvus daugelio įvairių vertybinių popierių vidaus rinkos veikimas;

(4)  taikant įvairią metodiką, vidaus rinka būtų skaidoma, nes emitentai, siūlytojai ir asmenys, prašantys įtraukti į prekybos sąrašą, skirtingose valstybėse narėse turėtų laikytis skirtingų taisyklių, o vienoje valstybėje narėje patvirtintų prospektų nebūtų galima naudoti kitose valstybėse narėse. Taigi, jeigu nebūtų suderintos sistemos, kurioje būtų užtikrintas atskleidžiamos informacijos vienodumas ir paso mechanizmo veikimas Sąjungoje, tikėtina, kad valstybių narių teisės aktų skirtumai trukdytų vertybinių popierių vidaus rinkai sklandžiai veikti. Todėl, norint užtikrinti, kad vidaus rinka tinkamai veiktų ir patobulinti jos veikimo sąlygas, ypač kapitalo rinkų srityje, taip pat garantuoti aukšto lygio vartotojų ir investuotojų apsaugą, tikslinga sukurti prospektų reglamentavimo Sąjungos lygmeniu sistemą;

(5)  teisėkūros požiūriu, taisykles dėl informacijos atskleidimo, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, tikslinga ir reikalinga išdėstyti reglamente ir taip užtikrinti, kad nuostatos, kuriomis tiesiogiai nustatomos pareigos asmenims, susijusiems su viešu vertybinių popierių siūlymu ir jų įtraukimu į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašus, būtų vienodai taikomos visoje Sąjungoje. Kadangi teisinėje nuostatų dėl prospektų sistemoje būtinai turi būti priemonės, kuriomis nustatomi tikslūs visų įvairių prospektams būdingų aspektų reikalavimai, net ir nedideli kuriam nors iš šių aspektų taikomos metodikos skirtumai galėtų tapti didelėmis tarpvalstybinio vertybinių popierių siūlymo, įtraukimo į keletą prekybos reguliuojamose rinkose sąrašų ir ES vartotojų apsaugos taisyklių taikymo kliūtimis. Todėl, pasirinkus reglamentą, kuris yra taikomas tiesiogiai ir kurio nereikia perkelti į nacionalinės teisės aktus, turėtų sumažėti tikimybė, kad nacionaliniu lygmeniu bus imtasi skirtingų priemonių, ir turėtų būti užtikrintas metodikos nuoseklumas, didesnis teisinis tikrumas ir neleidžiama atsirasti tarpvalstybinio siūlymo ir įtraukimo į keletą prekybos sąrašų kliūtims. Pasirinkus reglamentą, visoje Sąjungoje taip pat padidėtų pasitikėjimas rinkų skaidrumu, reglamentavimas taptų paprastesnis, o įmonės patirtų mažiau paieškos ir atitikties sąnaudų;

(6)  įvertinus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/73/ES(7), paaiškėjo, kad kai kuriais toje direktyvoje įtvirtintais pakeitimais numatytų pradinių tikslų pasiekti nepavyko ir kad Sąjungos prospektų tvarką reikia toliau keisti, kad ši tvarka būtų paprastesnė, geriau taikoma, efektyvesnė ir kad padidėtų Sąjungos tarptautinis konkurencingumas ir taip būtų padedama mažinti administracinę naštą;

(7)  šio reglamento tikslas – užtikrinti investuotojų apsaugą ir rinkos efektyvumą, kartu stiprinant bendrąją kapitalo rinką. Teikiant informaciją, kuri, atsižvelgiant į emitento ir vertybinių popierių pobūdį, yra reikalinga investuotojams, kad šie galėtų priimti pagrįstus investavimo sprendimus, ir kartu taikant veiklos vykdymo taisykles užtikrinama investuotojų apsauga. Be to, toks informavimas yra efektyvi pasitikėjimo vertybiniais popieriais didinimo priemonė, kuri taip pat padeda vertybinių popierių rinkoms tinkamai veikti ir plėtotis. Tinkamas tokios informacijos suteikimo būdas – skelbti prospektą;

(8)  šiame reglamente išdėstytais informacijos atskleidimo reikalavimais valstybei narei, kompetentingai institucijai arba biržai neuždraudžiama pagal savo taisyklių sąvadą nustatyti kitų specialių vertybinių popierių įtraukimo į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą reikalavimų (ypač dėl įmonių valdymo). Tokiais reikalavimais negalima nei tiesiogiai, nei netiesiogiai riboti kompetentingos institucijos tvirtinamo prospekto rengimo, turinio ir platinimo;

(9)  valstybės narės arba kurios nors iš valstybių narių regioninės ar vietos valdžios institucijų, viešųjų tarptautinių organizacijų, kurių narėmis yra viena ar daugiau valstybių narių, Europos Centrinio Banko arba valstybių narių centrinių bankų išleistiems ne nuosavybės vertybiniams popieriams šio reglamento taikyti nereikėtų ir jiems taikoma tvarka šiuo reglamentu neturėtų būti keičiama;

(10)  siekiant užtikrinti investuotojų apsaugą, prospekto reikalavimai turėtų būti taikomi ir nuosavybės, ir ne nuosavybės vertybiniams popieriams, kurie yra siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamose rinkose sąrašą. Kai kuriais iš vertybinių popierių, kuriems taikomas šis reglamentas, jų turėtojams suteikiama teisė įsigyti perleidžiamuosius vertybinius popierius arba, kai atsiskaitoma grynaisiais pinigais, remiantis kitomis priemonėmis, visų pirma perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais, valiuta, palūkanų normomis arba pelningumu, prekėmis arba kitais rodikliais ar priemonėmis, gauti tam tikrą sumą grynaisiais pinigais. Šis reglamentas pirmiausia taikomas varantams, padengtiems varantams, sertifikatams, depozitoriumo pakvitavimams ir konvertuojamiesiems vekseliams, pvz., investuotojo pasirinkimu konvertuojamiems vertybiniams popieriams;

(11)  siekiant užtikrinti, kad prospektas būtų tvirtinamas arba jam būtų suteikiamas pasas, taip pat siekiant užtikrinti šio reglamento laikymosi priežiūrą, ypač reklaminės veiklos požiūriu, reikia nurodyti kiekvieno prospekto kompetentingą instituciją. Taigi, šiame reglamente reikėtų aiškiai nustatyti, kuriai buveinės valstybės narei labiausiai pritinka tvirtinti prospektą;

(12)  kai viešo vertybinių popierių siūlymo bendra pardavimo Sąjungoje vertė yra mažesnė negu 1 000 000 EUR, prospekto rengimo pagal šį reglamentą sąnaudos gali būti neproporcingos pajamoms, kurias numatoma gauti iš siūlymo. Todėl tikslinga nustatyti, kad reikalavimas rengti prospektą pagal šį reglamentą neturėtų būti taikomas tokio nedidelio masto siūlymams. Valstybės narės neturėtų taikyti reikalavimų pagal šį reglamentą parengti prospektą, kai vertybinių popierių siūlymo bendra pardavimo vertė neviršija tos ribos. Be to, valstybės narės turėtų vengti nacionaliniu lygmeniu nustatyti kitus informacijos atskleidimo reikalavimus, dėl kurių tokių siūlymų atveju galėtų susidaryti neproporcinga arba nereikalinga našta ir taip būtų didinama vidaus rinkos fragmentacija. Kai valstybės narės nustato tokius nacionalinius informacijos atskleidimo reikalavimus, jos apie taikytinas taisykles turėtų pranešti Komisijai ir ESMA;

(12a)   Komisija turėtų išanalizuoti tokius nacionalinius informacijos atskleidimo reikalavimus ir įtraukti rezultatus į savo veiklą, susijusią su sutelktiniu finansavimu, atsižvelgdama į poreikį vengti vidaus rinkos fragmentacijos. Svarbu, kad Sąjungos lygmens reguliavimo nuostatos užtikrintų, kad įmonės turėtų pakankamai galimybių didinti kapitalą. Todėl, vadovaujantis kapitalo rinkų sąjungos principais ir siekiant paskatinti investuoti, Komisija turėtų pasiūlyti reguliavimo iniciatyvą, kuria būtų sureguliuota ir suderinta Sąjungoje vykdoma sutelktinio finansavimo veikla;

(13)  be to, atsižvelgiant į skirtingus finansų rinkų dydžius Sąjungoje, tikslinga suteikti valstybėms narėms galimybę nuspręsti, ar viešų vertybinių popierių siūlymų, kurių pardavimo vertė neviršija 5 000 000 EUR, atveju daryti šiame reglamente nustatytos pareigos rengti prospektą išimtį. Visų pirma, reikėtų, kad valstybės narės nacionalinės teisės aktuose galėtų laisvai 1 000 000–5 000 000 EUR intervale nustatyti vertybinių popierių siūlymo bendra pardavimo Sąjungoje per 12 mėnesių verte išreikštą ribą, nuo kurios reikėtų taikyti šią išimtį, atsižvelgdamos į, jų nuomone, reikalingą vidaus rinkos investuotojų apsaugos lygį. Valstybės narės turėtų pranešti Komisijai ir ESMA apie pasirinktą ribą. Viešų vertybinių popierių siūlymų, kuriems daroma tokia išimtis, atveju neturėtų būti galima pasinaudoti paso suteikimo mechanizmu pagal šį reglamentą. Be to, tokiuose siūlymuose turėtų būti aiškiai nurodyta, kad viešas siūlymas nėra tarpvalstybinio pobūdžio, ir jų atveju neturėtų būti aktyviai ieškoma investuotojų už tos valstybės narės ribų;

(13a)   jeigu valstybė narė nusprendžia taikyti išimtį viešiems vertybinių popierių siūlymams, kurių bendra pardavimo vertė neviršija 5 000 000 EUR, jokiomis šio reglamento nuostatomis tai valstybei narei neturėtų būti užkirstas kelias įvesti nacionalinio lygmens taisyklių, pagal kurias būtų leidžiama daugiašalėse prekybos sistemose (DPS) nustatyti įtraukimo į prekybos sąrašus dokumento, kurį emitentas turi parengti prieš pradinį jo išleistų vertybinių popierių įtraukimą į prekybos sąrašą, turinį. Tokiu atveju DPS operatoriui galėtų būti tikslinga apibrėžti įtraukimo į prekybos sąrašus dokumentų peržiūros tvarką, kuri nebūtinai turi apimti oficialų kompetentingos institucijos ar DPS patvirtinimą;

(14)  jeigu vertybinių popierių siūlymas yra skirtas tik ribotam investuotojų ratui, o šie investuotojai nėra kvalifikuoti investuotojai ar kiti investuotojai, kurie atitinka Reglamento (ES) Nr. 345/2013 6 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytas sąlygas, atsižvelgiant į tai, kad siūlymas skiriamas nedideliam asmenų skaičiui, prospekto rengimo sąnaudos būtų neproporcinga našta, todėl prospektą rengti neturėtų būti reikalaujama. Tai turėtų būti taikoma, pvz., siūlymams, kurie teikiami įmonės vadovybės giminaičiams arba asmeniniams pažįstamiems;

(15)  direktoriams ir darbuotojams taikomos paskatos turėti savo įmonės vertybinių popierių gali teigiamai paveikti įmonės valdymą ir, skatinant darbuotojų lojalumą ir atsakomybės jausmą, padėti kurti ilgalaikę vertę, suderinant atitinkamus akcininkų ir darbuotojų interesus ir suteikiant darbuotojams galimybių investuoti. Darbuotojų dalyvavimas savo įmonės nuosavybės struktūroje būna ypač svarbus mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kuriose pavieniai darbuotojai dažnai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant įmonės sėkmę. Todėl tais atvejais, kai siūlymai teikiami Sąjungoje pagal akcijų platinimo darbuotojams schemą, reikalavimo rengti prospektą nereikėtų taikyti, jeigu, siekiant išlaikyti investuotojų apsaugą, yra prieinamas dokumentas, kuriame pateikta informacija apie vertybinių popierių skaičių ir pobūdį, nurodytos siūlymo priežastys ir pateikta išsami informacija apie siūlymą. Siekiant užtikrinti vienodą visų direktorių ir darbuotojų prieigą prie akcijų platinimo darbuotojams schemų nepriklausomai nuo to, ar jų darbdavys įsisteigęs Sąjungoje ar už jos ribų, sprendimo dėl trečiosios valstybės rinkų lygiavertiškumo nebeturėtų būti reikalaujama, jeigu yra prieinamas pirmiau minėtas dokumentas. Taigi, visi akcijų platinimo darbuotojams schemų dalyviai galės naudotis vienodomis sąlygomis ir vienoda informacija;

(16)  per akcijų arba vertybinių popierių emisijas, dėl kurių sumažėja gautinos sumos, dažnai sudaromi didelį poveikį emitento kapitalo struktūrai, perspektyvoms ir finansinei padėčiai turintys sandoriai – reikalinga, kad prospekte apie tai būtų teikiama informacija. Priešingai, kai emitentas turi akcijų, kurios jau įtrauktos į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, vėliau dėl tų pačių akcijų, įtrauktų į prekybos toje pačioje reguliuojamoje rinkoje sąrašą, įskaitant tuos atvejus, kai akcijos gaunamos konvertavus arba iškeitus kitus vertybinius popierius arba pasinaudojus kitais vertybiniais popieriais suteiktomis teisėmis, prospekto neturėtų būti reikalaujama, nes akcijos, kurios naujai įtraukiamos į prekybos sąrašą, sudaro nedidelę tos pačios klasės toje pačioje reguliuojamoje rinkoje jau išleistų akcijų dalį, nebent toks įtraukimas yra sujungiamas su viešu siūlymu, kuriam taikomas šis reglamentas. Tą patį principą bendresniais aspektais reikėtų taikyti vertybiniams popieriams, apkeičiamiems vertybiniais popieriais, kurie jau įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą;

(17)  taikant viešo vertybinių popierių siūlymo apibrėžtį, svarbiausiu kriterijumi laikytinas investuotojo gebėjimas priimti individualų sprendimą pirkti ar pasirašyti vertybinius popierius. Todėl, jeigu vertybiniai popieriai yra siūlomi be galimybės jų gavėjui priimti individualų sprendimą, įskaitant vertybinių popierių paskirstymą be teisės atsisakyti paskirstomų vertybinių popierių, toks sandoris neturėtų būti priskiriamas prie šiame reglamente apibrėžto viešo vertybinių popierių siūlymo;

(18)  nuo pareigos skelbti prospektą atleisti vertybinių popierių emitentai, siūlytojai arba asmenys, prašantys įtraukti į prekybos vertybiniais popieriais reguliuojamoje rinkoje sąrašą, turėtų turėti teisę savanoriškai parengti visą prospektą arba, jei taikytina, ES augimo prospektą pagal šį reglamentą. Todėl, jeigu jie nusprendžia savanoriškai laikytis šio reglamento, jiems reikėtų suteikti galimybę naudotis bendru pasu;

(19)  informacijos atskleisti prospekte neturėtų būti reikalaujama, kai siūlymai yra skirti tik kvalifikuotiems investuotojams. Priešingai, visais viešo perpardavimo arba viešos prekybos atvejais, kai įtraukiama į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, prospektą skelbti reikalaujama;

(20)  emitento arba už prospekto rengimą atsakingo asmens parengtame ir tuo metu, kai per finansinius tarpininkus vykdomas galutinis vertybinių popierių platinimas arba vertybiniai popieriai vėliau perparduodami, viešai skelbiamame galiojančiame prospekte pateikiama pakankamai informacijos, kad investuotojai galėtų priimti pagrįstus investavimo sprendimus. Todėl finansiniams tarpininkams, kurie platina arba vėliau perparduoda vertybinius popierius, reikėtų suteikti teisę naudoti emitento arba už prospekto rengimą atsakingo asmens parengtą pirminį prospektą, jeigu šis prospektas yra galiojantis ir deramai papildytas ir jeigu emitentas arba už to prospekto rengimą atsakingas asmuo sutinka, kad prospektas būtų naudojamas. Reikėtų leisti emitentui arba už prospekto rengimą atsakingam asmeniui nustatyti savo sutikimo sąlygas. Sutikimą, kad prospektas būtų naudojamas, įskaitant visas tam taikomas sąlygas, reikėtų suteikti rašytiniu susitarimu, pagal kurį atitinkamoms šalims būtų leidžiama tikrinti, ar vertybinių popierių perpardavimas arba galutinis platinimas atitinka susitarimą. Jeigu sutikimas, kad prospektas būtų naudojamas, suteiktas, atsakomybė už jame pateiktą informaciją, o bazinio prospekto atveju – už galutinių sąlygų nustatymą ir oficialų pateikimą, turėtų tekti emitentui arba už pirminio prospekto rengimą atsakingam asmeniui; kito prospekto reikalauti nereikėtų. Tačiau jeigu emitentas arba už pirminio prospekto rengimą atsakingas asmuo nesutinka, kad prospektas būtų naudojamas, iš finansinio tarpininko reikėtų reikalauti paskelbti naują prospektą. Tokiu atveju atsakomybė už prospekte pateikiamą informaciją, įskaitant visą informaciją, įtraukiamą darant nuorodas, o bazinio prospekto atveju – už galutines sąlygas, turėtų tekti finansiniam tarpininkui;

(21)  prospekte teikiamos informacijos suderinimas turėtų padėti Sąjungos mastu užtikrinti lygiavertę investuotojų apsaugą. Kad investuotojai galėtų priimti pagrįstą investavimo sprendimą, pagal šį reglamentą parengtame prospekte turėtų būti pateikiama aktuali ir reikiama su investicija į vertybinius popierius susijusi informacija, kurios investuotojui pagrįstai reikia, kad jis galėtų atlikti pagrįstą emitento ir bet kurio garanto turto ir įsipareigojimų, finansinės padėties, pelno ir nuostolių, perspektyvų, taip pat vertybiniais popieriais suteikiamų teisių vertinimą. Tokia informacija turėtų būti parengta ir pateikta lengvai nagrinėjama, glausta ir suprantama forma ir atitikti pagal šį reglamentą rengiamo prospekto tipą, įskaitant prospektus, kurie rengiami laikantis antrinėms emisijoms taikomos supaprastintos informacijos atskleidimo tvarkos ir ES augimo prospektui taikomos tvarkos. Į prospektą nereikėtų įtraukti informacijos, kuri nėra esminė arba nėra būdinga konkrečiam emitentui ir atitinkamiems vertybiniams popieriams, nes ji gali užgožti investuotojui aktualią informaciją ir taip susilpninti investuotojo apsaugą. Todėl į prospektą įtraukiama informacija turėtų būti pritaikyta taip, kad būtų nurodytas emitento pobūdis ir būklė, vertybinių popierių tipas, siūlymo arba įtraukimo į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašus tikslinio investuotojo tipas ir tikėtinos tokio investuotojo žinios, taip pat informacija, kurią tokie investuotojai gali gauti, nes ji paskelbta viešai pagal kitus teisės ar administracinių aktų reikalavimus;

(22)  prospekto santrauka investuotojams, ypač neprofesionaliems, turėtų būti naudingas informacijos šaltinis. Tai turėtų būti atsieta prospekto dalis ir joje turėtų būti pateikta pagrindinė investuotojams reikalinga informacija, kad jie galėtų nuspręsti, kuriuos vertybinių popierių siūlymus arba į prekybos sąrašus įtrauktus vertybinius popierius jie norėtų nagrinėti toliau, t. y. ar norėtų perskaityti visą prospektą, siekdami priimti pagrįstą investavimo sprendimą. Tai reiškia, kad santraukoje pateikta informacija nekartojama pagrindinėje prospekto dalyje, nebent tai visiškai neišvengiama. Tokia pagrindinė informacija turėtų apimti informaciją apie esmines emitento, bet kokio garanto ir siūlomų ar į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašus įtrauktų vertybinių popierių ypatybes ir susijusią riziką, įskaitant unikalius identifikatorius, tokius kaip su siūlymu susijusių subjektų juridinio asmens identifikatorius (LEI) ir tarptautinis vertybinių popierių identifikavimo numeris (ISIN). Joje taip pat turėtų būti nurodytos bendrosios siūlymo sąlygos. Santraukoje išdėstant informaciją apie rizikos veiksnius, pirmiausia reikėtų nurodyti konkrečius, emitento nuomone, investavimo sprendimą priimančiam investuotojui aktualiausius rizikos veiksnius. Santraukoje pateiktas rizikos veiksnių aprašymas turėtų būti aktualus konkretaus siūlymo požiūriu ir turėtų būti parengtas vien tik investuotojų reikmėms; jame neturėtų būti bendro pobūdžio teiginių apie investavimo riziką ir jis neturėtų riboti emitento, siūlytojo ar bet kokio jų vardu veikiančio asmens atsakomybės;

(22a)   santraukoje turėtų būti aiškiai įspėta apie riziką, ypač neprofesionaliesiems investuotojams, kylančią tais atvejais, kai vertybinius popierius išleidžia bankai, kuriems taikomos gelbėjimo privačiomis lėšomis nuostatos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/59/ES (BGPD)(8);

(23)  prospekto santrauka turėtų būti trumpa, paprasta, aiški ir investuotojams lengvai suprantama. Joje reikėtų naudoti paprastas, ne technines formuluotes, informaciją pateikti lengvai prieinamu būdu. Ji neturėtų būti vien paties prospekto ištraukų rinkinys. Tikslinga nustatyti didžiausią galimą santraukos ilgį, siekiant užtikrinti, kad investuotojai nebūtų atgrasomi nuo jos skaitymo, ir emitentus paskatinti atrinkti investuotojams esminę informaciją. Vis dėlto išskirtiniais atvejais kompetentinga institucija turėtų galėti leisti emitentui parengti ilgesnę santrauką, neviršijančią dešimties A4 spausdintų puslapių, jeigu to reikia dėl emitento veiklos sudėtingumo, emisijos pobūdžio arba išleistų vertybinių popierių pobūdžio ir jeigu nepateikus santraukoje papildomos informacijos investuotojas būtų klaidinamas;

(24)  siekiant užtikrinti, kad prospekto santraukos struktūra būtų vienoda, reikėtų numatyti bendrus skirsnius ir poskirsnius ir apytiksliai nurodyti, kokią informaciją emitentas turėtų įrašyti, t. y. pateikti trumpus aiškinamuosius aprašymus, įtraukiant, jei tikslinga, skaičius. Emitentams turėtų būti leidžiama savo nuožiūra parinkti informaciją, kuri, jų nuomone, yra esminė ir prasminga, su sąlyga, kad jie pateiks informaciją sąžiningai ir proporcingai;

(25)  prospekto santraukos modelis turėtų būti kuo panašesnis į pagrindinės informacijos dokumento, kurį reikalaujama rengti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1286/2014(9), pavyzdį. Jeigu vertybiniams popieriams taikomas ir šis reglamentas, ir Reglamentas (ES) Nr. 1286/2014, santraukoje reikėtų leisti panaudoti visą pagrindinės informacijos dokumento turinį, taip stengiantis sumažinti emitentams tenkančias atitikties sąnaudas ir administracinę naštą. Tačiau tais atvejais, kai reikalaujama rengti pagrindinės informacijos dokumentą, reikalavimo rengti santrauką nereikėtų panaikinti, nes pagrindinės informacijos dokumente pagrindinė informacija apie emitentą ir atitinkamų vertybinių popierių viešą siūlymą arba įtraukimą į prekybos sąrašą neteikiama;

(26)  jokiam asmeniui jokia civilinė atsakomybė neturėtų būti taikoma remiantis vien santrauka, įskaitant visus jos vertimus, nebent santrauka yra klaidinanti, netiksli ir nedera su kitomis prospekto dalimis. Santraukoje apie tai reikėtų aiškiai įspėti;

(27)  emitentams, kurių finansavimo pritraukimo kapitalo rinkose veikla nėra vienkartinė, reikėtų suteikti galimybę naudotis specialiu registracijos dokumentų ir prospektų formatu ir specialia jų oficialaus pateikimo ir tvirtinimo tvarka, kad jie galėtų veikti lanksčiau ir pasinaudoti susidariusiomis palankiomis rinkos sąlygomis. Bet kuriuo atveju, šie formatai ir tvarka turėtų būti neprivalomi ir pasirenkami emitentų nuožiūra;

(28)  kai leidžiami ne nuosavybės vertybiniai popieriai, įskaitant atvejus, kai jie leidžiami tęstinai, pakartotinai arba įtraukiami į siūlymo programą, emitentams turėtų būti leidžiama rengti bazinio prospekto formos prospektą. Baziniame prospekte ir jo galutinėse sąlygose turėtų būti teikiama tokia pati informacija, kaip prospekte;

(29)  tikslinga paaiškinti, kad bazinio prospekto galutinėse sąlygose reikėtų pateikti tik su vertybinių popierių raštu, skirtu konkrečiai emisijai, susijusią informaciją ir kad ją galima nustatyti tik tada, kai konkreti emisija yra vykdoma. Pavyzdžiui, šią informaciją gali sudaryti tarptautinis vertybinių popierių identifikavimo numeris, emisijos kaina, terminas, visos atkarpos, pasinaudojimo teisėmis data, pasinaudojimo teisėmis kaina, išpirkimo kaina ir kitos sąlygos, kurios rengiant bazinį prospektą nėra žinomos. Jeigu galutinės sąlygos nėra įtrauktos į bazinį prospektą, nereikėtų reikalauti, kad kompetentinga institucija jas tvirtintų, jas reikėtų tik oficialiai pateikti kompetentingai institucijai. Kitą naują informaciją, kuri gali turėti įtakos vertinant emitentą arba vertybinius popierius, reikėtų įtraukti į bazinio prospekto priedą. Nei galutinėse sąlygose, nei priede nereikėtų aprašyti vertybinių popierių, kurie dar nebuvo aprašyti baziniame prospekte;

(30)  kai rengiamas bazinis prospektas, jo santrauką emitentas turėtų rengti tik apie kiekvieną konkrečią siūlomą emisiją, kad administracinė našta būtų mažesnė, o investuotojui būtų lengviau jį skaityti. Konkrečiai emisijai skirtą santrauką reikėtų pridėti prie galutinių sąlygų. Ją kompetentinga institucija turėtų tvirtinti tik tada, kai galutinės sąlygos įtraukiamos į bazinį prospektą arba jo priedą;

(31)  siekiant padidinti bazinio prospekto rengimo lankstumą ir ekonomiškumą, emitentui, jei jis dažnai leidžia vertybinius popierius, turėtų būti leidžiama bazinį prospektą rengti kaip atskirus dokumentus ir kaip bazinio prospekto sudedamąją dalį naudoti universalų registracijos dokumentą;

(32)  dažnai vertybinius popierius leidžiančius emitentus reikėtų skatinti savo prospektus rengti kaip atskirus dokumentus, nes tai gali padėti sumažinti šio reglamento laikymosi sąnaudas ir greičiau reaguoti į susidariusias palankias rinkos sąlygas. Taigi, emitentams, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į prekybos sąrašą reguliuojamose rinkose arba daugiašalėse prekybos sistemose, reikėtų suteikti galimybę, o ne nustatyti įpareigojimą, kiekvienais finansiniais metais parengti ir paskelbti universalų registracijos dokumentą, kuriame būtų pateikta teisinė, veiklos, finansinė, apskaitos, akcijų nuosavybės informacija ir aprašoma emitento padėtis tais finansiniais metais. Taip emitentas galėtų užtikrinti, kad informacija atitiktų esamą padėtį, ir galėtų, susiklosčius siūlymui arba įtraukimui į prekybos sąrašą palankioms rinkos sąlygoms, parengti prospektą, pridėjęs vertybinių popierių raštą ir santrauką. Universalų registracijos dokumentą turėtų būti galima panaudoti keletui tikslų, nes jo turinys turėtų būti vienodas, nepaisant to, ar emitentas vėliau jį naudos siūlymui ar įtraukimui į prekybos nuosavybės, skolos vertybiniais popieriais arba išvestinėmis finansinėmis priemonėmis sąrašą. Jis turėtų būti informacijos apie emitentą šaltinis, iš kurio investuotojai ir analitikai gautų būtiniausios informacijos, kurios jiems reikia pagrįstam įmonės veiklos, finansinės padėties, įplaukų, perspektyvų, valdymo ir akcijų nuosavybės įvertinimui atlikti;

(33)  emitentą, kuris oficialiai teikė patvirtinti universalų registracijos dokumentą ir kurio universalus registracijos dokumentas buvo patvirtintas dvejus metus iš eilės, galima laikyti kompetentingai institucijai gerai žinomu. todėl visus paskesnius universalius registracijos dokumentus ir visas vėlesnes jų pataisas turėtų būti leidžiama oficialiai teikti be išankstinio patvirtinimo ir kompetentinga institucija juos gali peržiūrėti ex post, jei mano, kad to reikia, nebent tos pataisos teikiamos dėl praleidimo ar esminės klaidos arba esminio netikslumo, dėl kurių visuomenė gali klaidingai suprasti faktus ir aplinkybes, būtinus, kad emitentą galėtų pagrįstai įvertinti. Kiekviena kompetentinga institucija turėtų nuspręsti, kaip dažnai tokią peržiūrą atlikti, atsižvelgdama, pavyzdžiui, į emitento rizikos įvertinimą, jo anksčiau atskleistos informacijos kokybę arba tai, kiek laiko praėjo nuo oficialiai pateikto universalaus registracijos dokumento paskutinės peržiūros dienos;

(34)  universalų registracijos dokumentą, kol jis netapo patvirtinto prospekto sudedamąja dalimi, turėtų būti galima taisyti – tai galėtų savanoriškai daryti emitentas, pavyzdžiui, jeigu įvyko esminių jo organizacijos arba finansinės padėties pokyčių, arba tai turėtų būti daroma kompetentingos institucijos reikalavimu, kai ji oficialiai pateiktą universalų registracijos dokumentą peržiūri ir nustato, kad jis neatitinka išsamumo, suprantamumo ir nuoseklumo standartų. Tokios pataisos turėtų būti skelbiamos ta pačia tvarka, kuri taikoma universaliam registracijos dokumentui. Visų pirma, jeigu kompetentinga institucija nustato, kad universaliame registracijos dokumente informacija praleista, padaryta esminė klaida arba informacija yra netiksli, emitentas turėtų pataisyti savo universalų registracijos dokumentą ir nepagrįstai nedelsdamas pataisą viešai paskelbti. Kol vertybiniai popieriai nesiūlomi viešai ir neįtraukiami į prekybos sąrašą, universalus registracijos dokumentas turėtų būti taisomas pagal kitą nei prospekto papildymo tvarką, kuri turėtų būti taikoma tik tada, kai prospektas jau patvirtintas;

(35)  jeigu emitentas rengia iš atskirų dokumentų susidedantį prospektą, reikėtų tvirtinti visas sudedamąsias prospekto dalis, įskaitant universalų registracijos dokumentą (jei jis rengiamas) ir jo pataisas, jeigu jie kompetentingai institucijai buvo oficialiai pateikti, bet nebuvo patvirtinti. Dažnai vertybinius popierius leidžiantiems emitentams neturėtų reikėti patvirtinti jokių universalaus registracijos dokumento pataisų ar priedų prieš juos paskelbiant, tačiau kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę juos peržiūrėti ex post;

(36)  siekiant paspartinti prospekto rengimo procesą ir sudaryti palankesnes sąlygas ekonomiškai efektyviai patekti į kapitalo rinkas, dažnai vertybinius popierius leidžiantiems emitentams, kurie rengia universalų registracijos dokumentą, reikėtų leisti naudotis paspartinto patvirtinimo tvarka, nes pagrindinė sudedamoji prospekto dalis jau patvirtinta arba jau pateikta kompetentingai institucijai peržiūrėti. Todėl kai registracijos dokumentas yra parengtas kaip universalus registracijos dokumentas, prospektui patvirtinti reikalingą laiką reikėtų sutrumpinti;

(37)  jeigu emitentas laikosi reglamentuojamos informacijos oficialaus teikimo, platinimo ir saugojimo reikalavimų, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB(10) 4 ir 5 straipsniuose nustatytų terminų, metų ir pusmečio finansines ataskaitas, kurių reikalaujama pagal Direktyvą 2004/109/EB, jam reikėtų leisti įtraukti į universalų registracijos dokumentą, nebent emitento buveinės valstybės narės pagal šį reglamentą ir Direktyvą 2004/109/EB yra skirtingos, o kalba, kuria parengtas universalus registracijos dokumentas, neatitinka Direktyvos 2004/109/EB 20 straipsnio sąlygų. Tai turėtų palengvinti administracinę naštą, susijusią su daug kartų oficialiai teikiama informacija, bet nepaveikti pagal Direktyvą 2004/109/EB viešai skelbiamose ataskaitose teikiamos informacijos ir šių ataskaitų priežiūros;

(38)  kad investavimo sprendimai nebūtų priimami remiantis pasenusia informacija, reikėtų nustatyti aiškų prospekto galiojimo terminą. Dėl didesnio teisinio tikrumo prospektas turėtų įsigalioti jį patvirtinus – šį laiko momentą kompetentinga institucija gali lengvai patikrinti. Vertybinių popierių viešo siūlymo pagal bazinį prospektą laikotarpis galėtų būti ilgesnis už bazinio prospekto galiojimo laikotarpį tik tada, jei prieš pasibaigiant bazinio prospekto galiojimo laikotarpiui patvirtinamas tęsiamam siūlymui taikomas paskesnis bazinis prospektas;

(39)  pagal pobūdį prospekte pateikiama informacija apie mokesčius už pajamas iš vertybinių popierių gali būti tik bendra ir atskiriems investuotojams turi mažai informacinės vertės. Kadangi informaciją reikia teikti ne tik apie emitento registruotos buveinės šalį, bet ir apie šalis, kuriose vertybiniai popieriai siūlomi arba įtraukiami į prekybos sąrašą, tais atvejais, kai prospektui taikomas paso mechanizmas, informaciją parengti yra brangu ir tai gali būti kliūtis tarpvalstybiniams siūlymams. Todėl prospekte reikėtų tik įspėti, kad investuotojo valstybės narės ir valstybės narės, kurioje įsteigtas emitentas, mokesčių teisės aktai gali turėti poveikio iš vertybinių popierių gaunamoms pajamoms. Tačiau jeigu siūloma investicija yra susijusi su konkrečiu mokesčių režimu, pavyzdžiui, kai investuojama į vertybinius popierius, kuriais investuotojui suteikiama mokesčių lengvatų, atitinkamą informaciją apie apmokestinimą prospekte vis tiek reikėtų pateikti;

(40)  kai tam tikros klasės vertybiniai popieriai įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, emitentas investuotojams nuolat teikia informaciją pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 596/2014(11) ir Direktyvą 2004/109/EB. Todėl poreikis, kad, emitentui vėliau vertybinius popierius viešai siūlant arba įtraukiant į prekybos sąrašą, būtų rengiamas visas prospektas, nėra toks didelis. Todėl, kai vykdomos antrinės emisijos, turėtų būti rengiamas atskiras supaprastintas prospektas, o jo turinys, palyginti su įprasta tvarka, atsižvelgiant į tai, kad informacija jau atskleista, turėtų būti paprastesnis. Vis dėlto apie tam tikrus elementus, tokius kaip siūlymo sąlygos ir aplinkybės▌, investuotojams reikia pateikti apibendrintą, aiškios struktūros informaciją. Todėl į supaprastintą antrinės emisijos prospektą reikėtų įtraukti atitinkamą sutrumpintą informaciją, kurios investuotojams pagrįstai reikia, kad jie galėtų suprasti emitento arba garanto perspektyvas, vertybiniais popieriais suteikiamas teises, emisijos priežastis ir emisijos poveikį emitentui, visų pirma reikėtų įtraukti pareiškimą dėl apyvartinio kapitalo, informaciją apie kapitalizaciją ir įsiskolinimą, poveikį visai kapitalo struktūrai ir trumpą atitinkamos informacijos, atskleistos pagal Reglamentą (ES) Nr. 596/2014 nuo paskutinės emisijos dienos, santrauką;

(41)  antrinėms emisijoms skirta supaprastintos informacijos atskleidimo tvarka turėtų būti taikoma ir vertybiniams popieriams, kuriais prekiaujama MVĮ augimo rinkose, nes pagal Direktyvą 2014/65/ES iš jų operatorių reikalaujama nustatyti ir taikyti taisykles, kuriomis būtų užtikrinta, kad emitentai, kurių vertybiniais popieriais tokiose prekybos vietose prekiaujama, nuolat tinkamai atskleistų informaciją. Ši tvarka taip pat turėtų būti taikoma DPS, kurios nėra MVĮ augimo rinkos ir kuriose taikomi informacijos atskleidimo reikalavimai, lygiaverčiai pagal Direktyvą 2014/65/ES MVĮ augimo rinkoms taikomiems reikalavimams;

(42)  antrinėms emisijoms skirtą supaprastintos informacijos atskleidimo tvarką turėtų būti leidžiama taikyti tik praėjus minimaliam laikotarpiui nuo tada, kai emitento tam tikros klasės vertybiniai popieriai pirmą kartą įtraukiami į prekybos sąrašą. Nustačius 18 mėnesių terminą, turėtų būti užtikrinta, kad emitentas būtų bent kartą įvykdęs įpareigojimą paskelbti metinę finansinę ataskaitą pagal Direktyvą 2004/109/EB arba pagal MVĮ augimo rinkos operatoriaus ar DPS, kurioje taikomi lygiaverčiai informacijos atskleidimo reikalavimai, taisykles;

(43)  vienas iš pagrindinių kapitalo rinkų sąjungos tikslų – užtikrinti lengvesnes sąlygas Sąjungos MVĮ gauti finansavimą kapitalo rinkose. Kadangi tokioms įmonėms dažniausiai reikia pritraukti palyginti mažiau lėšų negu kitiems emitentams, viso prospekto rengimo sąnaudos šioms įmonėms gali būti neproporcingai didelės ir atgrasyti jas nuo savo vertybinių popierių viešo siūlymo. Kartu dėl dydžio ir mažesnės patirties MVĮ gali būti būdinga specifinė investicijų rizika palyginti su stambesniais emitentais, todėl jos turėtų atskleisti pakankamai informacijos, kad investuotojai galėtų priimti investavimo sprendimą. Be to, siekiant paskatinti MVĮ naudotis kapitalo rinkų finansavimu, šiuo reglamentu turėtų būti užtikrinta, kad būtų specialiai atsižvelgta į MVĮ augimo rinkas. MVĮ augimo rinkos yra daug žadanti priemonė, suteikianti galimybių mažesnėms augančioms įmonėms gauti kapitalo. Vis dėlto tokių prekybos vietų sėkmė priklauso nuo jų patrauklumo tam tikro dydžio įmonėms. Emitentams, viešai siūlantiems vertybinius popierius, kurių bendra pardavimo vertė Sąjungoje neviršija 20 000 000 EUR, būtų naudingas paprastesnis būdas gauti kapitalo rinkų finansavimą, kad jie galėtų plėstis ir pasinaudoti visomis savo galimybėmis, ir jie turėtų turėti galimybę pritraukti lėšų nepatirdami neproporcingai didelių sąnaudų. Todėl derėtų šiuo reglamentu nustatyti specialią proporcingą ES augimo prospekto tvarką, kuria galėtų naudotis MVĮ, emitentai, viešai siūlantys vertybinius popierius, kurie bus įtraukti į prekybos sąrašus MVĮ augimo rinkoje, ir emitentai, viešai siūlantys vertybinius popierius, kurių bendra pardavimo vertė Sąjungoje neviršija 20 000 000 EUR. Todėl tam, kad šis tikslas būtų pasiektas, formuluojant ES augimo prospekto turinį, reikėtų užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp galimybės ekonomiškai efektyviai patekti į finansų rinkas ir investuotojų apsaugos, o MVĮ nustatyti specialią informacijos atskleidimo tvarką. Patvirtintiems ES augimo prospektams turėtų būti taikomas pagal šį reglamentą veikiantis paso mechanizmas ir jie turėtų galioti bet kokiems viešiems vertybinių popierių siūlymams visoje Sąjungoje;

(44)  sutrumpintos informacijos, kurią ▌reikalaujama atskleisti ES augimo prospektuose, reikalavimus reikėtų suformuluoti taip, kad dėmesys būtų sutelkiamas į investuojant į išleidžiamus vertybinius popierius esminę ir aktualią informaciją, ir taip, kad būtų užtikrintas įmonės dydžio, jos poreikio pritraukti lėšų ir prospekto rengimo sąnaudų proporcingumas. Norint užtikrinti, kad tokios įmonės galėtų rengti prospektus nepatirdamos savo dydžiui, taigi ir savo poreikiams pritraukti lėšų neproporcingų sąnaudų, ES augimo prospekto tvarka turėtų būti lankstesnė už reguliuojamose rinkose įmonėms taikomą tvarką, bet tiek, kad būtų laikomasi reikalavimo užtikrinti, kad pagrindinė investuotojams reikalinga informacija būtų atskleista;

(45)  ES augimo prospektams taikomos proporcingos informacijos atskleidimo tvarkos neturėtų būti leidžiama taikyti tais atvejais, kai į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašus turi būti įtraukiami vertybiniai popieriai, nes reguliuojamų rinkų investuotojai turėtų būti tikri, kad emitentams, į kurių vertybinius popierius jie investuoja, yra taikomos vienodos informacijos atskleidimo taisyklės. Todėl vertybinių popierių įtraukimui į prekybos reguliuojamose rinkose sąrašą neturėtų būti taikomi dvejopi nuo emitento dydžio priklausantys informacijos atskleidimo standartai;

(46)  ES augimo prospektas turėtų būti standartizuotas dokumentas, kurį emitentams būtų paprasta užpildyti ir kuris turėtų apimti pagrindinę informaciją apie emitentą, vertybinius popierius ir siūlymą. Komisija turėtų parengti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų nustatytas sutrumpintas standartizuotų ES augimo prospektų turinys ir formatas. Nustatydama proporcingos ES augimo prospektų informacijos atskleidimo tvarkos detales, Komisija turėtų atsižvelgti į poreikį užtikrinti, kad ES augimo prospektas būtų iš tiesų gerokai paprastesnis už visą prospektą, t. y. būtų iš tiesų gerokai mažesnė administracinė našta ir rengimo sąnaudos, poreikį sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ patekti į kapitalo rinkas ir drauge užtikrinti investuotojų pasitikėjimą investicijomis į tokias įmones, poreikį mažinti MVĮ tenkančias sąnaudas ir naštą, poreikį išryškinti konkrečią MVĮ ypač aktualią informaciją, emitento dydį ir jo veiklos trukmę, įvairias siūlymų rūšis ir ypatumus ir įvairią su skirtingomis vertybinių popierių rūšimis susijusią informaciją, kurios reikia investuotojams;

▌

(48)  pagrindinė į prospektus įtraukiamos informacijos apie rizikos veiksnius paskirtis – užtikrinti, kad investuotojai pagrįstai įvertintų šią riziką, taigi investavimo sprendimus priimtų žinodami visus faktus. Todėl nurodant rizikos veiksnius, reikėtų apsiriboti emitentui ir jo vertybiniams popieriams esminiais ir būdingais rizikos veiksniais, kurie būtų patvirtinti prospekto turiniu. Prospekte nereikėtų nurodyti bendro pobūdžio rizikos veiksnių, jei jie nurodomi tik norint apriboti atsakomybę, nes ši informacija gali užgožti duomenis apie būdingesnius rizikos veiksnius, apie kuriuos investuotojams reikėtų žinoti, ir prospekto informacija tada nebūtų pateikta lengvai nagrinėjama, glausta ir suprantama forma. ESMA turėtų parengti rizikos veiksnių specifiškumo ir svarbos vertinimo gaires, padėsiančias kompetentingoms institucijoms, vertinančioms rizikos veiksnius, kad emitentai būtų skatinami tinkamai ir kryptingai juos atskleisti;

(49)  tam tikromis aplinkybėmis, siekiant išvengti emitentui žalingų situacijų, kompetentingos institucijos gali leisti taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas ir prospekte neteikti neskelbtinos informacijos;

(50)  valstybės narės skelbia daug informacijos apie savo finansinę padėtį, kuri dažniausiai būna viešai prieinama. Taigi, jeigu valstybė narė suteikia vertybinių popierių siūlymo garantiją, šios informacijos prospekte pateikti nereikėtų reikalauti;

(51)  jei emitentams leidžiama darant nuorodą įtraukti dokumentus su informacija, kurią reikia atskleisti prospekte ar baziniame prospekte (su sąlyga, kad dokumentai, įtraukiami darant nuorodą, anksčiau buvo skelbti elektroniniu formatu), emitentams turėtų būti lengviau ir pigiau rengti prospektus▌, nekeliant pavojaus investuotojų apsaugai. Tačiau, siekiant šio prospektų rengimo paprastinimo ir sąnaudų mažinimo tikslo, neturėtų būti pakenkta kitiems interesams, kuriuos prospektu norima apsaugoti, įskaitant informacijos prieinamumą. Informacija, kuri į prospektą įtraukiama darant nuorodą, turėtų būti parengta ta pačia kalba, kokia rengiamas prospektas. Kai informacija įtraukiama darant nuorodą ir ją sudaro istoriniai duomenys, bet ši informacija nebėra aktuali, nes iš esmės pakito, tai prospekte reikėtų aiškiai nurodyti ir kartu pateikti atnaujintą informaciją. Be to, dažnai vertybinius popierius leidžiantiems emitentams turėtų būti leidžiama laisvai pasirinkti ir į universalų registracijos dokumentą įtraukti bet kokius pokyčius įtraukiant į prospektą dinamišką nuorodą. Tokia dinamiška nuoroda užtikrintų, kad skaitytojas būtų visada nukreipiamas į naujausią universalaus registracijos dokumento versiją ir tam nereikėtų priedo. Dinamiškos nuorodos naudojimas vietoj priedo neturėtų daryti poveikio investuotojo teisei pasitraukti;

(52)  visą reglamentuojamą informaciją ▌turėtų būti leidžiama į prospektą įtraukti darant nuorodą. Emitentams, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama daugiašalėje prekybos sistemoje, ir emitentams, kuriems pagal Direktyvos 2004/109/EB 8 straipsnio 1 dalies b punktą leista neskelbti metinių ir pusmečio finansinių ataskaitų, taip pat turėtų būti leidžiama visą metinę ir tarpinę finansinę informaciją arba jos dalį, audito ataskaitas, finansines ataskaitas, vadovybės ataskaitas arba įmonės valdymo pareiškimus, jei ši informacija paskelbta elektroniniu formatu, į prospektą įtraukti darant nuorodas;

(53)  kadangi valstybių narių kompetentingos institucijos taiko skirtingas metodikas, ne visi emitentai turi galimybę susipažinti su pakankama informacija ir paaiškinimais apie tikrinimo, tvirtinimo procesą ir tai, ką reikia atlikti, kad prospektas būtų patvirtintas. Taikant šį reglamentą, šie skirtumai turėtų išnykti, nes tikrinimo ir tvirtinimo proceso taisyklės būtų suderintos, o nacionalinių kompetentingų institucijų vykdomas tvirtinimo procesas suvienodintas, siekiant užtikrinti, kad visos kompetentingos institucijos, tikrindamos prospektuose pateiktos informacijos išsamumą, nuoseklumą ir suprantamumą, laikytųsi vienodos metodikos. Paaiškinimai, kaip kreiptis dėl prospekto patvirtinimo, turėtų būti skelbiami viešai kompetentingų institucijų interneto svetainėse. Stiprinant šios srities priežiūros konvergenciją, vienas pagrindinių vaidmenų turėtų tekti ESMA, o ji tuo tikslu turėtų naudotis savo įgaliojimais pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1095/2010(12). Visų pirma, ESMA, likus pakankamai laiko iki šio reglamento peržiūros, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 turėtų atlikti tarpusavio vertinimus ir per juos įvertinti kompetentingų institucijų pagal šį reglamentą vykdomą veiklą. ESMA turėtų sukurti centrinę darbo srauto sistemą, kurioje būtų fiksuojamas prospektų tvirtinimo procesas nuo pradžios iki patvirtinimo, kad kompetentingos institucijos, ESMA ir emitentai galėtų internete tvarkyti ir stebėti patvirtinimo prašymus. Toje sistemoje būtų teikiama pagrindinė informacija ir ji veiktų kaip ESMA ir kompetentingų institucijų prospektų tvirtinimo procesų ir procedūrų konvergencijos skatinimo visoje Sąjungoje priemonė, siekiant užtikrinti, kad ateityje prospektai būtų vienodai tvirtinami visoje Sąjungoje;

(53a)   ESMA drauge su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis turėtų atlikti centrinės darbo srauto sistemos struktūros, finansavimo ir veikimo vertinimą kapitalo rinkų sąjungos kontekste;

(54)  kad būtų lengviau patekti į valstybių narių rinkas, svarbu, kad būtų atskleista informacija apie kompetentingų institucijų renkamus mokesčius už prospektų ir su jais susijusių dokumentų patvirtinimą ir oficialų pateikimą ir kad tie mokesčiai būtų pagrįsti. Trečiojoje valstybėje įsteigtiems emitentams taikomi mokesčiai turėtų atitikti naštą, susijusią su tokia emisija;

(55)  kadangi internetu užtikrinama patogi prieiga prie informacijos, kad investuotojams būtų lengviau su informacija susipažinti, patvirtinti prospektai visada turėtų būti skelbiami elektroniniu formatu. Prospektus reikėtų skelbti emitento, siūlytojo, asmens, prašančio įtraukti į prekybos vertybiniais popieriais sąrašą, arba, atitinkamais atvejais, finansinių tarpininkų, kurie platina arba parduoda vertybinius popierius, įskaitant mokėjimo tarpininkus, specialioje interneto svetainės skiltyje arba reguliuojamos rinkos, kurioje prašoma įtraukti į prekybos vertybiniais popieriais sąrašą, ar daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus interneto svetainėje, o kompetentinga institucija prospektą turėtų persiųsti ESMA kartu su atitinkamais duomenimis, kad prospektą būtų galima suklasifikuoti. ESMA turėtų sukurti centralizuotą prospektų saugojimo mechanizmą, prie kurio visuomenė galėtų jungtis nemokamai ir naudotis reikiamomis paieškos funkcijomis. Siekiant užtikrinti, kad investuotojai galėtų susipažinti su patikimais duomenimis, kuriais būtų laiku ir efektyviai naudoti ir analizuoti, prospektuose nurodoma pagrindinė informacija, tokia kaip tarptautinis vertybinių popierių identifikavimo numeris (ISIN) ir emitentų, siūlytojų ir garantų identifikatoriai (LEI), turėtų būti pateikiama automatinio nuskaitymo formatu, įskaitant atvejus, kai naudojami meta duomenys. Prospektai turėtų išlikti viešai prieinami bent 10 metų nuo jų paskelbimo dienos, siekiant užtikrinti, kad jų ir metinių bei pusmečio finansinių ataskaitų, rengiamų pagal Direktyvą 2004/109/EB, viešos prieigos laikotarpiai derėtų. Tačiau ▌pateikus prašymą prospektas visada turėtų būti pateikiamas nemokamai patvariojoje laikmenoje;

(56)  tam, kad nesumažėtų visuomenės pasitikėjimas ir nebūtų trukdoma finansų rinkoms tinkamai veikti, reklamos reikalavimus taip pat reikia suderinti. Reklamos sąžiningumas, tikslumas, derėjimas su prospekto turiniu yra ypač svarbūs investuotojų, įskaitant neprofesionaliuosius investuotojus, apsaugai. Nedarant poveikio paso mechanizmo pagal šį reglamentą taikymui, tokios reklamos priežiūra yra neatskiriama kompetentingų institucijų funkcijų dalis. Valstybės narės, kurioje platinama reklama, kompetentinga institucija turėtų turėti įgaliojimus kontroliuoti, ar reklaminė veikla, susijusi su vertybinių popierių viešu siūlymu arba įtraukimu į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, atitinka šiame reglamente nurodytus principus. Prireikus buveinės valstybės narės kompetentinga institucija turėtų padėti valstybės narės, kurioje platinama reklama, kompetentingai institucijai įvertinti, ar reklama atitinka prospekte pateiktą informaciją. Nedarant poveikio 30 straipsnio 1 dalyje nustatytiems įgaliojimams, kompetentingos institucijos atliekamas reklamos patikrinimas neturėtų būti laikomas išankstine vertybinių popierių viešo siūlymo arba įtraukimo į prekybos sąrašą kurioje nors priimančiojoje valstybėje narėje sąlyga;

(57)  bet kurį naują svarbų veiksnį, esminę klaidą arba netikslumą, kuris galėtų turėti įtakos investicijos vertinimui ir atsiranda po prospekto paskelbimo, bet iki siūlymo pabaigos arba prekybos reguliuojamoje rinkoje pradžios, investuotojai turėtų tinkamai įvertinti, dėl to reikia nepagrįstai nedelsiant patvirtinti ir išplatinti prospekto priedą;

(58)  dėl didesnio teisinio tikrumo reikėtų išaiškinti, per kokį laiko terminą emitentas privalo paskelbti prospekto priedą ir per kokį laiko terminą paskelbus priedą, investuotojai turi teisę atšaukti sutikimą priimti pasiūlymą. Antra vertus, įpareigojimas rengti prospekto priedą turėtų galioti iki paskutinės siūlymo laikotarpio dienos arba dienos, kada prasideda prekyba tais vertybiniais popieriais reguliuojamoje rinkoje, priklausomai nuo to, kuri diena vėlesnė. Tačiau teisė atšaukti sutikimą turėtų būti taikoma tik tada, kai prospektas yra susijęs su viešu vertybinių popierių siūlymu, o naujas veiksnys, klaida arba netikslumas iškyla iki paskutinės siūlymo dienos ir vertybinių popierių pateikimo. Taigi, teisė atšaukti sutikimą turėtų būti susieta su tuo, kada iškyla naujas veiksnys, klaida arba netikslumas, dėl kurio reikia rengti priedą; reikėtų laikyti, kad įvykis, dėl kurio susiklosto sąlygos ta teise naudotis, įvyko siūlymo galiojimo laikotarpiu iki vertybinių popierių pateikimo. Kad teisinis tikrumas būtų didesnis, prospekto priede reikėtų patikslinti, kada baigiasi teisės atšaukti sutikimą galiojimas. Kai investuotojai pasinaudoja savo teise atšaukti sutikimą, finansiniai tarpininkai turėtų palengvinti procesą;

(59)  emitentų prievolė išversti visą prospektą į visas atitinkamas oficialias kalbas atbaido nuo tarpvalstybinių siūlymų ar daugiašalės prekybos. Siekiant palengvinti tarpvalstybinius siūlymus, kai prospektas rengiamas tarptautinių finansų srityje įprasta kalba, į priimančiosios (-iųjų) arba buveinės (-ių) valstybės (-ių) narės (-ių) kalbą (-as) arba į vieną iš oficialių kalbų, vartojamų toje valstybės narės dalyje, kurioje platinamas investicinis produktas, reikėtų versti tik santrauką;

(60)  ESMA ir priimančios valstybės narės kompetentinga institucija turėtų turėti teisę gauti iš buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos pažymą, kad prospektas arba tais atvejais, kai patvirtintas tik toks dokumentas, atskiras universalus registracijos dokumentas parengti pagal šį reglamentą. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija taip pat turėtų pranešti emitentui arba už prospekto ar universalaus registracijos dokumento, jei taikytina, rengimą atsakingam asmeniui apie priimančiosios valstybės narės institucijai teikiamą prospekto patvirtinimo pažymą, kad emitentas arba už prospekto ar universalaus registracijos dokumento, jei taikytina, rengimą atsakingas asmuo tikrai žinotų, ar ir kada pranešimas faktiškai pateiktas;

(61)  siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti visi šio reglamento tikslai, į jo taikymo sritį reikia įtraukti ir emitentų, kurie reglamentuojami trečiųjų valstybių įstatymais, leidžiamus vertybinius popierius. ▌Siekdamos užtikrinti keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą su trečiųjų valstybių institucijomis, stengiantis efektyviai užtikrinti šio reglamento laikymąsi, kompetentingos institucijos turėtų su atitinkamomis trečiųjų valstybių institucijomis sudaryti bendradarbiavimo susitarimus. Bet koks asmens duomenų perdavimas pagal tuos susitarimus turėtų būti vykdomas pagal Direktyvą 95/46/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001;

(62)  kadangi valstybių narių kompetentingos institucijos yra įvairios ir joms tenka įvairi atsakomybė, gali kilti nereikalingų sąnaudų, o atsakomybė dubliuotis be jokios papildomos naudos. Kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti paskirta viena kompetentinga institucija, kuri tvirtintų prospektus ir prisiimtų atsakomybę už šio reglamento laikymosi priežiūrą. Kompetentinga institucija turėtų būti įsteigta kaip administracinė institucija ir tokia forma, kad būtų užtikrintas jos nepriklausomumas nuo ekonominės veiklos vykdytojų ir būtų išvengta interesų konfliktų. Tai, kad paskiriama už prospektų tvirtinimą atsakinga kompetentinga institucija, neturėtų reikšti, kad ta kompetentinga institucija, stengdamasi garantuoti veiksmingą prospektų tikrinimą ir patvirtinimą ir saugoti emitentų, investuotojų, rinkų dalyvių ir rinkų interesus, negali bendradarbiauti su kitais subjektais, tokiais kaip bankų ir draudimo reguliavimo institucijos arba įtraukimo į biržos sąrašus institucijos. Kompetentingai institucijai turėtų būti leidžiama kitam subjektui perduoti tik su patvirtintų prospektų skelbimu susijusias užduotis;

(63)  priežiūros efektyvumas garantuojamas efektyviomis valstybių narių kompetentingų institucijų priemonėmis, įgaliojimais ir ištekliais. Todėl šiame reglamente, visų pirma, reikėtų nustatyti būtiniausius priežiūros ir tyrimo įgaliojimus, kuriuos pagal nacionalinę teisę reikėtų suteikti valstybių narių kompetentingoms institucijoms. Kai to reikalaujama pagal nacionalinę teisę, šie įgaliojimai turėtų būti vykdomi kreipiantis į kompetentingas teismines institucijas. Naudodamosi savo įgaliojimais pagal šį reglamentą, kompetentingos institucijos ir ESMA turėtų būti objektyvios, nešališkos ir sprendimus priimti savarankiškai;

(64)  kad kompetentingos institucijos galėtų nustatyti šio reglamento pažeidimus, reikia, kad jos galėtų patekti į patalpas, išskyrus fizinių asmenų asmenines gyvenamąsias patalpas, ir konfiskuoti dokumentus. Galimybė patekti į patalpas yra reikalinga, kai kyla pagrįstas įtarimas, kad yra kitų su patikrinimo arba tyrimo dalyku susijusių dokumentų ir duomenų, kurie gali būti svarbūs įrodinėjant, kad šis reglamentas buvo pažeistas. Be to, galimybė patekti į patalpas reikalinga, kai asmuo, iš kurio jau reikalauta informacijos, to reikalavimo nevykdo, arba kai yra pagrįstų priežasčių manyti, kad, jei toks reikalavimas būtų pateiktas, jis nebūtų vykdomas, ar kad dokumentai ar informacija, su kuriais susijęs reikalavimas suteikti informaciją, būtų pašalinti, suklastoti ar sunaikinti;

(65)  remiantis 2010 m. gruodžio 8 d. Komisijos komunikatu „Sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimas“ ir siekiant užtikrinti, kad šio reglamento reikalavimai būtų vykdomi, svarbu, kad valstybės narės imtųsi reikiamų veiksmų ir užtikrintų, kad už šio reglamento pažeidimus būtų skiriamos tinkamos administracinės sankcijos ir priemonės. Šios sankcijos ir administracinės priemonės turėtų būti efektyvios, proporcingos, drausminančios, jomis turėtų būti užtikrinama, kad valstybės narės taikytų bendrą metodiką, ir daromas atgrasomasis poveikis. Šis reglamentas neturėtų apriboti valstybių narių galimybės numatyti didesnes administracines sankcijas;

(66)  siekiant užtikrinti, kad kompetentingų institucijų priimti sprendimai turėtų atgrasomąjį poveikį plačiajai visuomenei, sprendimai turėtų būti skelbiami viešai, nebent kompetentinga institucija pagal šį reglamentą mano, jog sprendimą būtina paskelbti anonimiškai, sprendimo paskelbimą atidėti arba apie sankcijas neskelbti;

(67)  nors valstybės narės gali nustatyti administracinių ir baudžiamųjų sankcijų už tuos pačius pažeidimus taisykles, iš valstybių narių nereikėtų reikalauti nustatyti administracinių sankcijų už šio reglamento pažeidimus taisyklių, jeigu už tuos pažeidimus iki [šio reglamento taikymo data] taikyta nacionalinė baudžiamoji teisė. Pagal nacionalinę teisę valstybės narės neprivalo skirti ir administracinių, ir baudžiamųjų sankcijų už tą pačią veiką, bet turėtų turėti galimybę taip daryti, jeigu pagal nacionalinę teisę tai yra leidžiama. Tačiau tai, kad už šio reglamento pažeidimus paliekamos baudžiamosios, o ne administracinės sankcijos, neturėtų sumažinti arba kitaip paveikti kompetentingų institucijų galimybių bendradarbiauti pagal šį reglamentą, laiku susipažinti su informacija ir ja keistis su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis, taip pat po to, kai dėl atitinkamų pažeidimų kreipiamasi į kompetentingas teismines institucijas dėl baudžiamojo persekiojimo;

(68)  informatoriai kompetentingoms institucijoms gali pateikti naujos informacijos, kuri šioms padėtų nustatyti šio reglamento pažeidimus ir už juos skirti sankcijas. Todėl šiuo reglamentu reikėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta reikiama tvarka ir informatoriai galėtų kompetentingas institucijas įspėti apie faktinius arba galimus šio reglamento pažeidimus ir būtų apsaugoti nuo keršto;

(69)  siekiant patikslinti šiame reglamente nustatytus reikalavimus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl ▌1 straipsnio 3 dalies f ir g punktuose ir 4 dalies d ir e punktuose nurodytų dokumentų būtiniausios informacijos turinio, 2 straipsnyje pateiktų apibrėžčių patikslinimo, ▌prospekto, bazinio prospekto ir galutinių sąlygų formato, konkrečios informacijos, kurią reikia įtraukti į prospektą, būtiniausios informacijos, kuri pateikiama universaliame registracijos dokumente, sutrumpintos informacijos, kuri pateikiama supaprastintame prospekte antrinių emisijų atveju ir kurią turi pateikti MVĮ, šiame reglamente numatyto specialaus ES augimo prospektų sutrumpinto turinio ir formato, vertybinių popierių, kuriems taikomas šis reglamentas, reklamos ir bendrų trečiosios valstybės emitentų parengtų prospektų lygiavertiškumo kriterijų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turėtų gauti tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai ir jų ekspertams turėtų būti sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(70)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, susijusias su trečiųjų valstybių prospektų teisės aktų lygiavertiškumu, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti sprendimus dėl tokio lygiavertiškumo. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(13);

(71)  techniniais finansinių paslaugų standartais turėtų būti užtikrinta tinkama investuotojų ir vartotojų apsauga visoje Sąjungoje. ESMA, kaip itin specializuotų žinių turinčiai institucijai, būtų efektyvu ir tikslinga pavesti parengti ir Komisijai pateikti techninių reguliavimo standartų, kurie nėra susiję su sprendimais dėl politikos variantų, projektą;

(72)  Komisija turėtų priimti ESMA parengtus techninių reguliavimo standartų projektus dėl santraukoje pateikiamos pagrindinės istorinės finansinės informacijos turinio ir formato, universalaus registracijos dokumento tikrinimo, tvirtinimo, oficialaus pateikimo ir peržiūros, taip pat jo taisymo ar atnaujinimo sąlygų ir sąlygų, kurioms susidarius gali būti prarastas dažnai vertybinius popierius leidžiančio emitento statusas, informacijos, kuri įtraukiama darant nuorodą, ir kitų pagal Sąjungos teisę reikalaujamų dokumentų rūšių, prospekto tikrinimo ir tvirtinimo procedūrų, prospektų skelbimo, duomenų, kurių reikia prospektams klasifikuoti ESMA administruojamame prospektų saugojimo mechanizme, su reklama susijusių nuostatų, situacijų, kai dėl svarbaus naujo veiksnio, esminės klaidos arba netikslumo, susijusio su prospekte pateikta informacija, reikia parengti prospekto, kurį ketinama paskelbti, priedą, informacijos, kuria kompetentingos institucijos keičiasi tarpusavyje ir su ESMA, laikydamosi įpareigojimo bendradarbiauti, ir bendradarbiavimo susitarimų su trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis būtiniausio turinio. Komisija turėtų priimti tuos techninius reguliavimo standartų projektus deleguotaisiais aktais pagal SESV 290 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius;

(73)  Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti techninius įgyvendinimo standartus įgyvendinimo aktais pagal SESV 291 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį. ESMA turėtų būti pavesta parengti ir Komisijai pateikti techninius įgyvendinimo standartus dėl standartinių formų, šablonų ir procedūrų, kurių laikantis pateikiama patvirtinimo pažyma, prospektas, prospekto priedas, prospekto ir (arba) santraukos vertimas, standartinių formų, šablonų ir procedūrų, kurių laikydamosi kompetentingos institucijos bendradarbiauja ir keičiasi informacija, ir procedūrų bei formų, kurių laikydamosi kompetentingos institucijos ir ESMA keičiasi informacija;

(74)  vykdydama šiuo reglamentu suteiktus įgaliojimus priimti deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus, Komisija turėtų paisyti šių principų:

(75)  visi asmens duomenys pagal šį reglamentą turėtų būti tvarkomi (pvz., kompetentingos institucijos asmens duomenimis turėtų keistis arba asmens duomenis perduoti) pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB(14), o ESMA, keisdamasi informacija arba informaciją perduodama, visais atvejais turėtų laikytis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001(15);

(76)  ne vėliau kaip po penkerių metų po šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija turėtų peržiūrėti, kaip jis taikomas, ir ypač įvertinti, ar antrinėms emisijoms ir MVĮ taikoma informacijos atskleidimo tvarka, universalus registracijos dokumentas ir prospekto santrauka vis dar yra tinkami šiuo reglamentu užsibrėžtiems tikslams siekti;

(77)  šio reglamento reikalavimų taikymą reikėtų atidėti, kad būtų galima priimti deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus, o rinkos dalyviai galėtų susipažinti su naujomis priemonėmis ir pasiruoštų jas taikyti;

(78)  kadangi šio reglamento tikslų, būtent kuriant kapitalo rinkų sąjungą sustiprinti investuotojų apsaugą ir padidinti rinkos efektyvumą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl reglamento poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(79)  šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Todėl šis reglamentas turėtų būti aiškinamas ir taikomas atsižvelgiant į tas teises ir principus;

(80)  remiantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalimi pasikonsultuota su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu▌,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Tikslas ir taikymo sritis

1.  Šio reglamento tikslas – nustatyti prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos sąrašą reguliuojamoje rinkoje, įsteigtoje valstybėje narėje, rengimo, tvirtinimo ir platinimo reikalavimus.

2.  Šis reglamentas, išskyrus 4 straipsnį, netaikomas šių rūšių vertybiniams popieriams:

a)  investiciniams vienetams, kuriuos išleido kolektyvinio investavimo subjektai▌;

b)  ne nuosavybės vertybiniams popieriams, kuriuos išleido valstybė narė arba kuri nors iš valstybės narės regioninių ar vietos valdžios institucijų, viešosios tarptautinės organizacijos, kurių narės yra viena ar daugiau valstybių narių, Europos Centrinis Bankas arba valstybių narių centriniai bankai;

c)  valstybių narių centrinių bankų kapitalo akcijoms;

d)  vertybiniams popieriams, kuriuos visiškai, besąlygiškai ir neatšaukiamai garantuoja valstybė narė arba kuri nors iš valstybės narės regioninių ar vietos valdžios institucijų;

e)  vertybiniams popieriams, kuriuos išleido valstybės narės pripažintos juridinio asmens statusą turinčios asociacijos arba ne pelno organizacijos, kad gautų lėšų, kurios joms reikalingos ne pelno tikslams pasiekti;

▌

g)  nepakeičiamoms kapitalo akcijoms, kurių pagrindinė paskirtis – suteikti turėtojui teisę užimti butą ar kitokio pobūdžio nekilnojamąjį turtą ar jo dalį, jei tokių akcijų negalima parduoti neatsisakant šios teisės;

▌

i)  ne nuosavybės vertybiniams popieriams, kuriuos tęstinai ar pakartotinai leidžia kredito įstaiga, jei Sąjungoje siūlomų vertybinių popierių bendra agreguota pardavimo vertė, tenkanti vienai kredito įstaigai per 12 mėnesių laikotarpį, yra mažesnė nei 75 000 000 EUR ir jeigu tie vertybiniai popieriai:

i)  nėra subordinuoti, konvertuojami ar keičiami;

ii)  jais nesuteikiama teisė pasirašyti arba įsigyti kitų rūšių vertybinių popierių ir jie nėra susieti su išvestine finansine priemone.

3.  Šis reglamentas, išskyrus 4 straipsnį, netaikomas jokiems iš toliau išvardytų rūšių viešų vertybinių popierių siūlymų:

a)  skirtiems tik kvalifikuotiems investuotojams;

b)  skirtiems mažiau nei 350 fizinių ar juridinių asmenų vienoje valstybėje narėje ir iš viso ne daugiau kaip 4 000 fizinių ar juridinių asmenų Sąjungoje, kurie nėra kvalifikuoti investuotojai ar kiti investuotojai, kurie atitinka Reglamento (ES) Nr. 345/2013 6 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytas sąlygas;

c)  skirtiems investuotojams, įsigyjantiems vertybinius popierius, kurių bendra pardavimo vertė, tenkanti vienam investuotojui pagal kiekvieną atskirą siūlymą, yra bent 100 000 EUR;

d)  kurių 12 mėnesių laikotarpio bendra pardavimo vertė Sąjungoje yra mažesnė negu 1 000 000 EUR;

e)  akcijoms, kurios išleidžiamos vietoj jau išleistų tos pačios klasės akcijų, jei naujų akcijų emisija nėra didinamas išleistas kapitalas;

f)  vertybiniams popieriams, kurių siūlymas susijęs su perėmimu ir teikiamas kaip mainų pasiūlymas, jeigu yra parengtas dokumentas su informacija apie sandorį ir jo poveikį emitentui;

g)  vertybiniams popieriams, kurie siūlomi, paskirstomi arba kuriuos ketinama paskirstyti susijungimo ar skaidymosi atveju, jeigu yra parengtas dokumentas su informacija apie sandorį ir jo poveikį emitentui;

h)  dividendams, kurie esamiems akcininkams išmokami tos pačios klasės akcijomis kaip akcijos, už kurias tokie dividendai mokami, jeigu yra parengtas dokumentas su informacija apie akcijų skaičių, pobūdį, siūlymo priežastis ir išsamia informacija apie siūlymą;

i)  vertybiniams popieriams, kuriuos esamiems arba buvusiems direktoriams ar darbuotojams siūlo, paskirsto ar ketina paskirstyti jų darbdavys arba susijusi įmonė (nepriklausomai nuo to, ar jie įsisteigę Sąjungoje), jeigu yra parengtas dokumentas su informacija apie vertybinių popierių skaičių, pobūdį, siūlymo ir paskirstymo priežastis ir išsamia informacija apie siūlymą arba paskirstymą.

Valstybės narės netaiko reikalavimo pagal šį reglamentą parengti prospektą vertybinių popierių siūlymams, nurodytiems pirmos pastraipos d punkte. Be to, valstybės narės vengia tokiems vertybinių popierių siūlymams nacionaliniu lygmeniu nustatyti kitus informacijos atskleidimo reikalavimus, kuriais galėtų būti užkrauta neproporcinga ar nebūtina našta. Valstybės narės Komisijai ir ESMA praneša apie nacionaliniu lygmeniu taikomus informacijos atskleidimo reikalavimus, jei tokių esama, įskaitant atitinkamų nuostatų tekstą.

4.  Šis reglamentas netaikomas toliau nurodytų vertybinių popierių įtraukimui į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą:

a)  vertybiniams popieriams, kurie yra tarpusavyje pakeičiami su vertybiniais popieriais, jau įtrauktais į prekybos toje pačioje reguliuojamoje rinkoje sąrašą, jeigu jie per 12 mėnesių laikotarpį sudaro mažiau negu 20 proc. vertybinių popierių, jau įtrauktų į prekybos toje pačioje reguliuojamoje rinkoje sąrašą, skaičiaus;

b)  akcijoms, gaunamoms konvertavus arba išmainius kitus vertybinius popierius arba pasinaudojus kitais vertybiniais popieriais suteikiamomis teisėmis, jeigu gaunamos akcijos yra tos pačios klasės kaip akcijos, jau įtrauktos į prekybos toje pačioje reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir jeigu gautos akcijos per 12 mėnesių laikotarpį sudaro mažiau negu 20 proc. tos pačios klasės akcijų, jau įtrauktų į prekybos toje pačioje reguliuojamoje rinkoje sąrašą, skaičiaus. Jeigu prospektas buvo parengtas pagal šį reglamentą arba Direktyvą 2003/71/EB teikiant viešą vertybinių popierių, kuriais suteikiama prieiga prie akcijų, siūlymą ar juos įtraukiant į prekybos sąrašą arba jeigu vertybiniai popieriai, kuriais suteikiama prieiga prie akcijų, buvo išleisti iki šio reglamento įsigaliojimo dienos, šis reglamentas netaikomas gautų akcijų įtraukimui į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, nepaisant to, kokią tos pačios klasės akcijų, jau įtrauktų į prekybos toje pačioje reguliuojamoje rinkoje sąrašą, skaičiaus dalį jos sudaro;

c)  akcijoms, išleidžiamoms vietoje tos pačios klasės akcijų, jau įtrauktų į prekybos toje pačioje reguliuojamoje rinkoje sąrašą, jei tokia akcijų emisija nedidinamas išleistas kapitalas;

d)  vertybiniams popieriams, kurių siūlymas susijęs su perėmimu ir teikiamas kaip mainų pasiūlymas, jeigu yra parengtas dokumentas su informacija apie sandorį ir jo poveikį emitentui;

e)  vertybiniams popieriams, kurie siūlomi, paskirstomi arba kuriuos ketinama paskirstyti susijungimo ar skaidymosi atveju, jeigu yra parengtas dokumentas su informacija apie sandorį ir jo poveikį emitentui;

f)  akcijoms, kurios siūlomos, paskirstomos arba kurias ketinama paskirstyti esamiems akcininkams nemokamai, ir dividendams, kurie išmokami tos pačios klasės akcijomis kaip akcijos, už kurias tokie dividendai yra mokami, jeigu minėtos akcijos yra tos pačios klasės kaip akcijos, jau įtrauktos į prekybos toje pačioje reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir yra parengtas dokumentas su informacija apie akcijų skaičių, pobūdį, siūlymo arba paskirstymo priežastis ir su išsamiais siūlymo arba paskirstymo duomenimis;

g)  vertybiniams popieriams, kuriuos esamiems arba buvusiems direktoriams ar darbuotojams siūlo, paskirsto arba ketina paskirstyti jų darbdavys arba susijusi įmonė, nepriklausomai nuo to, ar jie įsisteigę Sąjungoje, jeigu tie vertybiniai popieriai yra tos pačios klasės kaip vertybiniai popieriai, jau įtraukti į prekybos toje pačioje reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir yra parengtas dokumentas su informacija apie vertybinių popierių skaičių, pobūdį ir siūlymo arba paskirstymo priežastis ir išsamia informacija apie siūlymą arba paskirstymą;

h)  vertybiniams popieriams, jau įtrauktiems į prekybos kitoje reguliuojamoje rinkoje sąrašą ir atitinkantiems šias sąlygas:

i)  šie vertybiniai popieriai arba tos pačios klasės vertybiniai popieriai jau įtraukti į prekybos toje kitoje reguliuojamoje rinkoje sąrašą daugiau nei 18 mėnesių;

ii)  jeigu vertybiniai popieriai pirmą kartą įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą po 2005 m. liepos 1 d., į prekybos toje kitoje reguliuojamoje rinkoje sąrašą jie įtraukti su sąlyga, kad prospektas būtų patvirtintas ir paskelbtas pagal Direktyvą 2003/71/EB;

iii)  jeigu vertybiniai popieriai pirmą kartą įtraukti į biržos sąrašą po 1983 m. birželio 30 d., išskyrus atvejus, kai taikomas ii papunktis, informacinis biuletenis buvo patvirtintas pagal Tarybos direktyvos 80/390/EEB(16) arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/34/EB(17) reikalavimus;

iv)  galiojantys prekybos toje kitoje reguliuojamoje rinkoje įpareigojimai buvo įvykdyti ir

v)  asmuo, prašantis įtraukti vertybinius popierius į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą pagal šią išimtį, reguliuojamos rinkos, kurioje prašo įtraukti vertybinius popierius į prekybos sąrašą, valstybėje narėje 20 straipsnio 2 dalyje nustatytu būdu viešai paskelbia 7 straipsnyje nurodyto turinio dokumentą, parengtą reguliuojamos rinkos, kurioje prašo įtraukti vertybinius popierius į prekybos sąrašą, valstybės narės kompetentingai institucijai priimtina kalba. Tame dokumente nurodoma, kur galima gauti naujausią prospektą ir kur emitentas, laikydamasis įpareigojimo nuolat atskleisti informaciją, paskelbė finansinę informaciją.

▌

6.  Komisijai pagal 42 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomas šio straipsnio 3 dalies f ir g punktuose ir 4 dalies d ir e punktuose nurodytų dokumentų būtiniausios informacijos turinys.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

1.  Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)  vertybiniai popieriai – perleidžiamieji vertybiniai popieriai, apibrėžti Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 44 punkte, išskyrus pinigų rinkos priemones, apibrėžtas Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 17 punkte, kurių terminas yra trumpesnis negu 12 mėnesių;

b)  nuosavybės vertybiniai popieriai – akcijos ir kiti perleidžiamieji vertybiniai popieriai, lygiaverčiai įmonių akcijoms, taip pat visų kitų rūšių perleidžiamieji vertybiniai popieriai, suteikiantys, kai jie konvertuojami arba kai pasinaudojama jais suteikiamomis teisėmis, teisę įsigyti bet kuriuos iš pirmiau minėtų vertybinių popierių, jeigu vėliau minėto tipo vertybiniai popieriai išleisti pagrindinių akcijų emitento arba to emitento grupei priklausančio subjekto;

c)  ne nuosavybės vertybiniai popieriai – visi vertybiniai popieriai, kurie nėra nuosavybės vertybiniai popieriai;

d)  viešas vertybinių popierių siūlymas – bet kokia forma ir priemonėmis asmenims teikiamas pranešimas, kuriuo pateikiama pakankamai informacijos apie siūlymo sąlygas ir siūlomus vertybinius popierius, kad investuotojas galėtų priimti sprendimą pirkti ar pasirašyti tuos vertybinius popierius. Ši apibrėžtis taip pat apima vertybinių popierių platinimą per finansinius tarpininkus;

e)  kvalifikuoti investuotojai – asmenys arba subjektai, išvardyti Direktyvos 2014/65/ES II priedo I skirsnio 1–4 punktuose, ir asmenys arba subjektai, jų pačių prašymu pagal Direktyvos 2014/65/ES II priedo II skirsnį laikomi profesionaliais klientais arba pagal Direktyvos 2014/65/ES 30 straipsnį pripažįstami tinkamomis sandorio šalimis, nebent paprašo būti laikomi neprofesionaliais klientais. Investicinės įmonės ir kredito įstaigos paprašytos informuoja emitentą apie savo klasifikaciją, nepažeisdamos atitinkamų duomenų apsaugos teisės aktų;

f)  mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra:

–  įmonės, kurios pagal jų paskutines metines arba konsoliduotąsias finansines ataskaitas atitinka bent du iš šių trijų kriterijų: vidutinis darbuotojų skaičius finansiniais metais yra mažesnis nei 250, bendras balansas yra ne didesnis kaip 43 000 000 EUR, o metinė grynoji apyvarta neviršija 50 000 000 EUR, arba

–  mažosios ir vidutinės įmonės, apibrėžtos Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 13 punkte;

g)  kredito įstaiga – Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013(18) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte apibrėžta įmonė;

h)  emitentas – tai juridinis asmuo, leidžiantis arba siūlantis išleisti vertybinius popierius;

i)  siūlytojas – juridinis arba fizinis asmuo, kuris viešai siūlo vertybinius popierius;

j)  reguliuojama rinka – Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 21 punkte apibrėžta reguliuojama rinka;

k)  reklama – tai skelbimai, kurie:

–  yra susiję su konkrečiu viešu vertybinių popierių siūlymu arba įtraukimu į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą,

–  skelbiami emitento, siūlytojo, asmens, prašančio įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, garanto arba skelbiami jų vardu ir

–  skirti konkrečiai skatinti pasirašyti vertybinius popierius arba jų įsigyti;

l)  reglamentuojama informacija – visa informacija, kurią emitentas arba bet kuris kitas asmuo, paprašęs įtraukti vertybinius popierius į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą be emitento sutikimo, privalo atskleisti pagal Direktyvą 2004/109/EB arba pagal tos direktyvos 2 straipsnio 1 dalies k punktą valstybės narės priimtus įstatymus, taisykles ar administracines nuostatas ir pagal Reglamento (ES) Nr. 596/2014 17 ir 19 straipsnius;

m)  buveinės valstybė narė:

i)  visiems Sąjungoje įsteigtiems vertybinių popierių emitentams, nepaminėtiems ii papunktyje, – valstybė narė, kurioje yra registruota emitento buveinė;

ii)  visų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurių vieneto nominali vertė yra ne mažesnė kaip 1 000 EUR, emisijų ir visų ne nuosavybės vertybinių popierių, suteikiančių, kai jie konvertuojami arba kai pasinaudojama jais suteikiamomis teisėmis, teisę įsigyti bet kokių perleidžiamųjų vertybinių popierių arba gauti tam tikrą sumą grynųjų pinigų, jeigu ne nuosavybės vertybinių popierių emitentas nėra pagrindinių vertybinių popierių emitentas arba to emitento grupei priklausantis subjektas, emisijų atvejais – tai emitento, siūlytojo arba asmens, prašančio įtraukti į prekybos sąrašą, pasirinkta valstybė narė, kurioje yra emitento registruota buveinė arba kurioje vertybiniai popieriai buvo ar bus įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, arba kurioje vertybiniai popieriai siūlomi viešai. Ta pati tvarka taikoma ne nuosavybės vertybiniams popieriams, išreikštiems kita valiuta nei euro, jeigu jų minimali nominali vertė yra beveik lygi 1 000 EUR;

iii)  visiems trečiojoje valstybėje įsteigtiems vertybinių popierių emitentams, nepaminėtiems ii papunktyje, – tai emitento, siūlytojo arba asmens, prašančio įtraukti į prekybos sąrašą, pasirinkta valstybė narė, kurioje vertybinius popierius ketinama viešai siūlyti pirmą kartą arba kurioje pateikiamas pirmas prašymas įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, atsižvelgiant į vėlesnį trečiojoje valstybėje įsteigtų emitentų pasirinkimą bet kuriuo iš šių atvejų:

–  buveinės valstybė narė nebuvo nustatyta šių emitentų pasirinkimu,

–  remiantis Direktyvos 2004/109/EB 2 straipsnio 1 dalies i punkto iii papunkčiu;

n)  priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kurioje vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba kurioje prašoma įtraukti vertybinius popierius į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, jei ji nesutampa su buveinės valstybe nare;

na)   kompetentinga institucija – institucija, kurią pagal 29 straipsnį paskiria kiekviena valstybė narė, nebent šiame reglamente nurodyta kitaip;

o)  kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektas (KIPVPS), kuriam suteiktas leidimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB(19) 5 straipsnį, arba alternatyvaus investavimo fondas (AIF), kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES(20) 4 straipsnio 1 dalies a punkte;

p)  kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai – vertybiniai popieriai, kuriuos išleido kolektyvinio investavimo subjektas ir kurie sudaro tokios įmonės dalyvių teises į jos turtą;

q)  patvirtinimas – teigiamas sprendimas, priimamas remiantis buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos atlikto prospekte pateiktos informacijos išsamumo, nuoseklumo ir suprantamumo patikrinimo rezultatais;

r)  bazinis prospektas – šio reglamento 8 straipsnį atitinkantis prospektas ir, emitentui pasirinkus, galutinės pasiūlymo sąlygos;

s)  darbo dienos – šiame reglamente tai atitinkamos kompetentingos institucijos darbo dienos, išskyrus šeštadienius, sekmadienius ir valstybines šventes, nustatytas tai nacionalinei kompetentingai institucijai taikomuose nacionalinės teisės aktuose;

t)  daugiašalė prekybos sistema – Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 22 punkte apibrėžta daugiašalė sistema;

u)  MVĮ augimo rinka – Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 12 punkte apibrėžta MVĮ augimo rinka;

v)  trečiosios valstybės emitentas – trečiojoje valstybėje įsteigtas emitentas;

va)   patvarioji laikmena – bet kokia priemonė, kuria:

i)   klientui sudaroma galimybė saugoti asmeniškai tam klientui skirtą informaciją taip, kad ji būtų vėliau prieinama ir tokią galimybę klientas turėtų tokį laikotarpį, kuris atitinka tos informacijos paskirtį, ir

ii)   sudaroma galimybė saugomą informaciją atgaminti nepakitusią.

2.  Kad būtų atsižvelgiama į techninius pokyčius finansų rinkose, Komisijai pagal 42 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nurodomi tam tikri techniniai šio straipsnio 1 dalyje pateiktų apibrėžčių aspektai, išskyrus 1 dalies f punkte pateiktą mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) apibrėžtį, atsižvelgiant į padėtį įvairiose nacionalinėse rinkose, ▌Sąjungos teisės aktus ▌ir ekonominius pokyčius.

3 straipsnis

Įpareigojimas skelbti prospektą ir išimtis

1.  Sąjungoje vertybiniai popieriai siūlomi viešai tik prieš tai paskelbus prospektą pagal šį reglamentą.

2.  Nedarant poveikio 15 straipsnio taikymui, valstybė narė gali nuspręsti netaikyti viešiems vertybinių popierių siūlymams 1 dalyje nustatyto įpareigojimo skelbti prospektą, jeigu ▌bendra siūlymo pardavimo vertė Sąjungoje neviršija 5 000 000 EUR per 12 mėnesių laikotarpį apskaičiuotos sumos.

Jeigu viešiems siūlymams taikoma išimtis pagal pirmą pastraipą:

a)   jiems negalima naudoti paso mechanizmo pagal šį reglamentą, taigi netaikomi šio reglamento 23 ir 24 straipsniai,

b)   juose aiškiai nurodoma, kad viešas siūlymas nėra tarpvalstybinio pobūdžio, ir

c)   jiems nėra aktyviai ieškoma investuotojų už pirmoje pastraipoje nurodytos valstybės narės ribų.

Valstybės narės praneša Komisijai ir ESMA apie visus sprendimus, priimtus pagal pirmą pastraipą, ir pasirinktą toje pastraipoje nurodytos bendros pardavimo vertės ribą.

3.  Vertybiniai popieriai įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje, kuri įsteigta Sąjungoje, sąrašą tik prieš tai paskelbus prospektą.

3a.   Siekiant atsižvelgti į valiutų kursų pokyčius, įskaitant infliaciją ir kitų valiutų, išskyrus euro, kursų pokyčius, Komisija gali deleguotaisiais aktais pagal 42 straipsnį priimti priemones, kuriomis nustatoma šio straipsnio 2 dalyje nurodyta riba.

4 straipsnis

Savanoriškas prospektas

Jeigu viešam vertybinių popierių siūlymui arba jų įtraukimui į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą šis reglamentas netaikomas, kaip nurodyta 1 straipsnyje, emitentas, siūlytojas arba asmuo, prašantis įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, turi teisę savanoriškai parengti prospektą arba, jei taikytina, ES augimo prospektą pagal šį reglamentą.

Pagal 2 straipsnio 1 dalies m punktą nustatytos buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtintu tokiu savanoriškai parengtu prospektu suteikiamos visos teisės ir visi įpareigojimai, kurie suteikiami pagal šį reglamentą ▌reikalaujamu prospektu, ir, prižiūrint tai kompetentingai institucijai, jam taikomos visos šio reglamento nuostatos.

5 straipsnis

Paskesnis vertybinių popierių perpardavimas

Bet koks paskesnis vertybinių popierių, kurie anksčiau buvo įtraukti į vieną ar kelis 1 straipsnio 3 dalies a–d punktuose išvardytų rūšių vertybinių popierių siūlymus, kuriems nebuvo taikomas šis reglamentas, perpardavimas laikomas atskiru siūlymu, o sprendžiant, ar perpardavimas yra vertybinių popierių viešas siūlymas, taikoma 2 straipsnio 1 dalies d punkte pateikta apibrėžtis. Vertybinių popierių platinimui per finansinius tarpininkus reikalavimas skelbti prospektą taikomas, jei galutinis platinimas neatitinka nė vienos iš 1 straipsnio 3 dalies a–d punktuose išvardytų sąlygų.

Kai vykdomas paskesnis vertybinių popierių perpardavimas arba galutinis vertybinių popierių platinimas per finansinius tarpininkus, papildomo prospekto nereikalaujama, jeigu jau yra galiojantis prospektas, kaip nurodyta 12 straipsnyje, o emitentas arba už prospekto rengimą atsakingas asmuo rašytiniu susitarimu sutinka, kad jis būtų naudojamas.

II SKYRIUS

PROSPEKTO RENGIMAS

6 straipsnis

Prospektas

1.  Nedarant poveikio 14 straipsnio 2 dalies ir 17 straipsnio 2 dalies taikymui, prospekte pateikiama aktuali ir reikalinga informacija, kurios investuotojui gali pagrįstai reikėti dėl investavimo į vertybinius popierius, kad jis galėtų pagrįstai įvertinti:

a)   emitento ir bet kokio garanto turtą ir įsipareigojimus, finansinę padėtį, pelną, nuostolius ir perspektyvas ir

b)   tokiais vertybiniais popieriais suteikiamas teises.

Ši informacija parengiama ir pateikiama lengvai nagrinėjama, glausta ir suprantama forma ir gali skirtis priklausomai nuo:

a)   emitento pobūdžio,

b)   vertybinių popierių rūšies,

c)   emitento būklės,

d)   atitinkamais atvejais investuotojų, kuriems skirtas viešas vertybinių popierių siūlymas arba įtraukimas į prekybos sąrašą, tipo, tikėtinų tokio tipo investuotojų žinių ir rinkos, kurioje vertybiniai popieriai bus įtraukti į prekybos sąrašą,

e)   bet kokios informacijos, papildomai teikiamos investuotojams pagal reikalavimus emitentams, nustatytus Sąjungos ar nacionalinės teisės aktuose arba bet kurios kompetentingos institucijos ar prekybos vietos, kurioje emitento vertybiniai popieriai įtraukti į biržos ar prekybos sąrašus, taisyklėse, su kuria galima susipažinti pagal oficialiai nustatytą mechanizmą, nurodytą Direktyvos 2004/109/EB 21 straipsnyje,

f)   bet kokios supaprastintos ar proporcingos informacijos atskleidimo tvarkos, kaip nustatyta 14 ir 15 straipsniuose, taikytinumo.

2.  Emitentas, siūlytojas arba asmuo, prašantis įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, prospektą gali parengti kaip vieną dokumentą ar kaip kelis atskirus dokumentus.

Nedarant poveikio 8 straipsnio 7 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies antros pastraipos taikymui, iš atskirų dokumentų sudarytame prospekte reikalaujama informacija padalijama į registracijos dokumentą, vertybinių popierių raštą ir santrauką. Registracijos dokumente pateikiama informacija apie emitentą. Vertybinių popierių rašte pateikiama informacija apie vertybinius popierius, kurie siūlomi viešai arba bus įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą.

7 straipsnis

Prospekto santrauka

1.  Prospekte pateikiama santrauka su pagrindine informacija, kuri yra reikalinga investuotojams, kad jie suprastų emitento, garanto ir vertybinių popierių, kurie yra siūlomi arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, pobūdį ir riziką, ir kuri, skaitoma kartu su kitomis prospekto dalimis, padėtų investuotojams apsispręsti, ar investuoti į tokius vertybinius popierius.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, kai prospektas susijęs su ne nuosavybės vertybinių popierių, siūlomų tik kvalifikuotiems investuotojams, įtraukimu į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, pateikti santrauką nereikalaujama.

2.  Santrauka turi būti tiksli, teisinga, aiški ir neklaidinanti. Ji turi būti skaitoma kaip prospekto įvadas ir derėti su kitomis prospekto dalimis.

3.  Santrauka rengiama kaip trumpas glaustai surašytas dokumentas; santrauką gali sudaryti ne daugiau kaip šeši spausdinti A4 puslapiai.

Vis dėlto išskirtiniais atvejais kompetentinga institucija gali leisti emitentui parengti ilgesnę santrauką, neviršijančią dešimties spausdintų A4 puslapių, jeigu to reikia dėl emitento veiklos sudėtingumo, emisijos pobūdžio arba išleidžiamų vertybinių popierių pobūdžio ir jeigu yra rizika, kad nepateikus santraukoje papildomos informacijos investuotojas bus klaidinamas.

Santrauka:

a)  pateikiama ir išdėstoma taip, kad būtų lengva skaityti, naudojant perskaitomo dydžio simbolius;

b)  rašoma tokia kalba ir stiliumi, kad informaciją būtų lengviau suprasti, visų pirma vartojamos aiškios, ne techninės, glaustos ir atitinkamo tipo investuotojams suprantamos formuluotės.

4.  Santrauką sudaro šie keturi skirsniai:

a)  įvadas ir bendro ar konkretaus pobūdžio įspėjimai, įskaitant informaciją apie tai, kokią dalį investicijų blogiausiu atveju gali prarasti investuotojai;

b)  pagrindinė informacija apie emitentą, siūlytoją arba asmenį, prašantį įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą;

c)  pagrindinė informacija apie vertybinius popierius;

d)  pagrindinė informacija apie patį siūlymą ir (arba) įtraukimą į prekybos sąrašą.

5.  Santraukos įvade nurodoma:

a)   vertybinių popierių pavadinimas ir tarptautinis vertybinių popierių identifikavimo numeris (ISIN),

b)   emitento ▌ tapatybė ir kontaktiniai duomenys, įskaitant juridinio asmens identifikatorių (LEI),

c)   siūlytojo arba asmens, prašančio įtraukti į prekybos sąrašą, tapatybė ir kontaktiniai duomenys, įskaitant juridinio asmens identifikatorių (LEI), jeigu siūlytojas arba asmuo, prašantis įtraukti į prekybos sąrašą, yra juridinis asmuo,

d)   buveinės valstybės narės kompetentinga institucija ir jos kontaktiniai duomenys ir dokumento data.

Taikant pirmos pastraipos d punktą, jeigu prospektą sudaro atskiri dokumentai, kuriuos patvirtino skirtingos kompetentingos institucijos, santraukos įvade nurodomos visos tos kompetentingos institucijos ir jų kontaktiniai duomenys.

Jame įspėjama, kad:

a)  santrauka turėtų būti skaitoma kaip prospekto įvadas;

b)  bet kokį sprendimą investuoti į vertybinius popierius investuotojas turėtų priimti remdamasis visu prospektu;

c)  jeigu teismui pateikiamas ieškinys dėl prospekte esančios informacijos, pagal valstybių narių nacionalinės teisės aktus ieškovui investuotojui gali tekti padengti prospekto vertimo išlaidas prieš pradedant teisminį procesą;

d)  civilinė atsakomybė numatyta tik tiems asmenims, kurie pateikė santrauką, įskaitant visus jos vertimus, tačiau tik tuo atveju, jei santrauka yra klaidinanti, netiksli ar nenuosekli, ją skaitant kartu su kitomis prospekto dalimis, arba santraukoje, ją skaitant kartu su kitomis prospekto dalimis, nepateikiama pagrindinė informacija, kuri padėtų investuotojams apsispręsti, ar investuoti į tokius vertybinius popierius.

6.  4 dalies b punkte nurodytame skirsnyje pateikiama tokia informacija:

a)  poskirsnyje „Vertybinių popierių emitentas“ glaustai aprašomas vertybinių popierių emitentas, įskaitant bent šiuos duomenis:

–  jo buveinės vieta ir teisinė forma, juridinio asmens identifikatorius (LEI), teisės aktai, pagal kuriuos jis veikia, ir įsteigimo valstybė;

–  jo pagrindinės veiklos sritys;

–  jo pagrindiniai akcininkai, įskaitant tai, ar jis kam nors tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso (ir kam) arba yra kieno nors kontroliuojamas (ir kieno);

–  pagrindinių vykdomųjų direktorių tapatybė ir direktorių valdybos sudėtis;

–  teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių tapatybė;

b)  poskirsnyje „Emitento pagrindinė finansinė informacija“ pateikiama atrinkta pagrindinė istorinė finansinė informacija, įskaitant, jei taikoma, kiekvienų istorinės finansinės informacijos laikotarpio finansinių metų ir visų paskesnių tarpinių finansinių laikotarpių pro forma informaciją, ir to paties ankstesnių finansinių metų laikotarpio lyginamieji duomenys. Reikalavimas pateikti lyginamąją balanso informaciją įvykdomas pateikus metų pabaigos balanso informaciją;

c)  poskirsnyje „Pagrindinė emitentui būdinga rizika“ glaustai aprašomi ne daugiau kaip dešimt emitentui būdingų svarbiausių rizikos veiksnių, įtrauktų į prospektą, visų pirma įskaitant operacinę ir investicijų riziką.

7.  4 dalies c punkte nurodytame skirsnyje pateikiama tokia informacija:

a)  poskirsnyje „Pagrindiniai vertybinių popierių ypatumai“ glaustai aprašomi vertybiniai popieriai, kurie yra siūlomi ir (arba) įtraukiami į prekybos sąrašą, įskaitant bent šiuos duomenis:

–  vertybinių popierių rūšis ir klasė, tarptautinis vertybinių popierių identifikavimo numeris (ISIN), valiuta, nominalios vertės išraiška, nominali vertė, išleidžiamų vertybinių popierių skaičius ir terminas;

–  vertybiniais popieriais suteikiamos teisės;

–  santykinis vertybinių popierių prioritetas emitento kapitalo struktūroje emitento nemokumo atveju, įskaitant, kai taikytina, informaciją apie vertybinių popierių subordinacijos lygį ir jų traktavimą pertvarkymo atveju pagal Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą;

–  visi apribojimai laisvai perleisti vertybinius popierius;

–  jei taikoma, dividendų arba išmokėjimo politika;

b)  poskirsnyje „Prekybos vertybiniais popieriais vieta“ nurodoma, ar dėl siūlomų vertybinių popierių teikiama arba bus teikiamas prašymas įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą arba prekybą daugiašalėje prekybos sistemoje, ir nurodomos visos rinkos, kuriose vertybiniais popieriais yra arba bus prekiaujama;

c)  poskirsnyje „Vertybiniams popieriams suteikiama garantija“ glaustai apibūdinamas garantijos, jei ji teikiama, pobūdis ir mastas, taip pat glaustai aprašomas garantas, įskaitant juridinio asmens identifikatorių (LEI);

d)  poskirsnyje „Pagrindinė vertybiniams popieriams būdinga rizika“ glaustai aprašomi ne daugiau kaip dešimt vertybiniams popieriams būdingų svarbiausių rizikos veiksnių, įtrauktų į prospektą.

Jeigu reikalaujama parengti pagrindinės informacijos dokumentą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1286/2014(21), emitentas, siūlytojas arba asmuo, prašantis įtraukti į prekybos sąrašą, vietoj šioje dalyje nurodytos informacijos gali pateikti Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 8 straipsnio 3 dalies b–i punktuose nurodytą informaciją. Tokiu atveju ir jeigu vienoje santraukoje aprašoma daugiau vertybinių popierių, kurie skiriasi tik keliais labai nežymiais aspektais, tokiais kaip jų emisijos kaina arba terminas, pagal 8 straipsnio 8 dalies paskutinę pastraipą 3 dalyje nurodytas ilgis padidinamas trimis papildomais A4 puslapiais kiekvienam papildomam vertybiniam popieriui.

8.  4 dalies d punkte nurodytame skirsnyje pateikiama tokia informacija:

a)  poskirsnyje „Investicijų į vertybinius popierius sąlygos ir tvarkaraštis“, jei taikytina, nurodomos bendrosios sąlygos, numatomas siūlymo tvarkaraštis, išsami informacija apie įtraukimą į prekybos sąrašą, platinimo planas, tai, kokia suma ir procentine dalimi dėl siūlymo iš karto sumažėja gautinos sumos, numatoma visų emisijos ir (arba) siūlymo išlaidų suma, įskaitant numatomas emitento arba siūlytojo išlaidas, kurias dengia investuotojas;

b)  poskirsnyje „Kodėl emitentas parengė šį prospektą?“ glaustai paaiškinamos vertybinių popierių siūlymo arba įtraukimo į prekybos sąrašą priežastys, taip pat tai, kaip bus panaudotos gautos grynosios pajamos ir kiek jų numatoma gauti.

9.  Į kiekvieną 6, 7 ir 8 dalyse aprašytą skirsnį emitentas gali įterpti poskirsnius, jei mano, kad to reikia.

10.  Santraukoje negalima pateikti kryžminių nuorodų į kitas prospekto dalis arba informaciją pateikti darant nuorodą.

11.  ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nurodomas 6 dalies b punkte nurodytos pagrindinės istorinės finansinės informacijos turinys ir pateikimo formatas, atsižvelgiant į įvairių rūšių vertybinius popierius ir emitentus ir užtikrinant, kad pateikiama informacija būtų trumpa, glausta ir suprantama.

ESMA tų techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

8 straipsnis

Bazinis prospektas

1.  Ne nuosavybės vertybinių popierių atveju emitento, siūlytojo arba asmens, prašančio įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, pasirinkimu prospektą gali sudaryti bazinis prospektas, kuriame būtų pateikiama aktuali informacija apie emitentą ir vertybinius popierius, kurie siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą.

2.  Baziniame prospekte pateikiama ši informacija:

a)  informacijos, kuri bus įtraukta į galutines siūlymo sąlygas, sąrašas;

b)  forma pavadinimu „galutinių sąlygų forma“, kurią reikės užpildyti apie kiekvieną konkrečią emisiją;

c)  interneto svetainės, kurioje bus paskelbtos galutinės sąlygos, adresas.

3.  Galutinės sąlygos pateikiamos atskirame dokumente arba yra įtraukiamos į bazinį prospektą ar jo priedą. Galutinės sąlygos parengiamos lengvai nagrinėjama ir suprantama forma.

Galutinėse sąlygose pateikiama tik su vertybinių popierių raštu susijusi informacija ir jų negalima naudoti baziniam prospektui papildyti. Tokiais atvejais taikomas 17 straipsnio 1 dalies a punktas.

4.  Jeigu galutinės sąlygos neįtrauktos nei į bazinį prospektą, nei į priedą, emitentas jas viešai paskelbia pagal 20 straipsnį ir oficialiai pateikia buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai kuo anksčiau iki vertybinių popierių viešo siūlymo arba įtraukimo į prekybos sąrašą dienos.

Į galutines sąlygas įterpiamas aiškus ir gerai matomas pareiškimas, kuriame nurodoma:

a)  kad galutinės sąlygos parengtos pagal šį reglamentą ir, norint gauti visą svarbią informaciją, jas reikia skaityti kartu su baziniu prospektu ir jo priedu (-ais);

b)  kur bazinis prospektas ir jo priedas (-ai) skelbiami pagal 20 straipsnį;

c)  kad konkrečios emisijos santrauka yra pridėta prie galutinių sąlygų.

5.  Bazinis prospektas gali būti parengtas kaip vienas dokumentas arba kaip atskiri dokumentai.

Jeigu emitentas, siūlytojas arba asmuo, prašantis įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, dėl tam tikros rūšies ne nuosavybės vertybinių popierių anksčiau oficialiai pateikė registracijos dokumentą arba 9 straipsnyje apibrėžtą universalų registracijos dokumentą, o vėliau nusprendžia rengti bazinį prospektą, bazinį prospektą sudaro:

a)  registracijos dokumente arba universaliame registracijos dokumente pateikta informacija;

b)  informacija, kuri kitu atveju būtų pateikiama atitinkamame vertybinių popierių rašte, išskyrus galutines sąlygas, kai galutinės sąlygos nėra įtrauktos į bazinį prospektą.

6.  Konkreti informacija apie kiekvieną atskirą vertybinį popierių, įtrauktą į bazinį prospektą, aiškiai atskiriama.

7.  Santrauka rengiama tik tada, kai pagal 3 dalį į bazinį prospektą įtraukiamos arba oficialiai pateikiamos galutinės sąlygos; tokia santrauka rengiama apie konkrečią emisiją.

8.  Konkrečios emisijos informacijos santraukai galioja tie patys šiame straipsnyje išdėstyti reikalavimai kaip galutinėms sąlygoms; santrauka pridedama prie galutinių sąlygų.

Konkrečios emisijos informacijos santrauka turi atitikti 7 straipsnį, joje pateikiama pagrindinė bazinio prospekto ir galutinių sąlygų informacija. Joje pateikiama:

a)  tik konkrečiai emisijai aktuali bazinio prospekto informacija, įskaitant pagrindinę informaciją apie emitentą;

b)  baziniame prospekte numatytos pasirinkimo galimybės, aktualios tik konkrečiai emisijai, kaip nustatyta galutinėse sąlygose;

c)  svarbi galutinėse sąlygose pateikta informacija, kuri anksčiau baziniame prospekte nebuvo užpildyta.

Kai galutinės sąlygos taikomos keliems vertybiniams popieriams, kurie skiriasi tik keliais labai nežymiais aspektais, tokiais kaip emisijos kaina arba termino data, visiems šiems vertybiniams popieriams galima pridėti vieną bendrą konkrečios emisijos santrauką, jeigu informacija apie skirtingus vertybinius popierius yra aiškiai atskirta.

9.  Baziniame prospekte pateikta informacija, prireikus, pagal 22 straipsnį papildoma atnaujinta informacija apie emitentą ir vertybinius popierius, kurie bus siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą.

10.  Viešo siūlymo laikotarpis gali tęstis pasibaigus bazinio prospekto, pagal kurį siūlymas įsigaliojo, galiojimui, jeigu ne vėliau kaip paskutinę ankstesnio bazinio prospekto galiojimo laikotarpio dieną patvirtinamas paskesnis bazinis prospektas. Tokio siūlymo galutinių sąlygų pirmame puslapyje pateikiamas aiškiai matomas įspėjimas dėl paskutinės ankstesnio bazinio prospekto galiojimo laikotarpio dienos ir nurodoma, kur bus paskelbtas paskesnis bazinis prospektas. Paskesniame baziniame prospekte pateikiama pirminio bazinio prospekto galutinių sąlygų forma arba nuoroda į jas ir nurodomos galutinės sąlygos, kurios yra svarbios tęsiamam siūlymui.

Pagal 22 straipsnio 2 dalį suteikiama atšaukimo teisė taip pat taikoma investuotojams, kurie sutiko pirkti arba pasirašyti vertybinius popierius per ankstesnio bazinio prospekto galiojimo laikotarpį, nebent vertybiniai popieriai jiems jau pateikti.

9 straipsnis

Universalus registracijos dokumentas

1.  Emitentas, kurio registruota buveinė yra valstybėje narėje ir kurio vertybiniai popieriai įtraukti į prekybos sąrašą reguliuojamoje rinkoje arba daugiašalėje prekybos sistemoje, kiekvienais finansiniais metais gali parengti universalaus registracijos dokumento formos registracijos dokumentą, kuriame aprašoma įmonės organizacinė struktūra, veikla, finansinė padėtis, pajamos, perspektyvos, valdymas ir akcijų nuosavybės struktūra.

2.  Bet kuris emitentas, kuris nusprendžia kiekvienais finansiniais metais rengti universalų registracijos dokumentą, tą dokumentą pateikia tvirtinti savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai 19 straipsnio 2, 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.

Jeigu kompetentinga institucija emitento universalų registracijos dokumentą patvirtina kiekvienais finansiniais metais dvejus metus iš eilės, vėlesnius universalius registracijos dokumentus arba tokių universalių registracijos dokumentų pataisas galima oficialiai teikti kompetentingai institucijai prieš tai negavus jos patvirtinimo, nebent tos pataisos teikiamos dėl praleidimo ar esminės klaidos arba esminio netikslumo, dėl kurių visuomenė gali klaidingai suprasti faktus ir aplinkybes, būtinus, kad emitentą galėtų pagrįstai įvertinti.

Jeigu emitentas vėliau vienais finansiniais metais nepateikia universalaus registracijos dokumento, oficialaus teikimo be patvirtinimo lengvatą jis praranda ir paskesnius universalius registracijos dokumentus teikia kompetentingai institucijai tvirtinti, kol vėl įvykdo antroje pastraipoje nustatytą sąlygą.

3.  Emitentams, kurie iki šio reglamento taikymo pradžios datos turėjo pagal Reglamento (EB) Nr. 809/2004(22) I arba XI priedą parengtą ir kompetentingos institucijos bent dvejus metus iš eilės patvirtintą registracijos dokumentą, o vėliau pagal Direktyvos 2003/71/EB 12 straipsnio 3 dalį tokį registracijos dokumentą kasmet oficialiai teikė arba toks registracijos dokumentas buvo kasmet patvirtinamas, nuo šio reglamento taikymo pradžios datos leidžiama oficialiai teikti universalų registracijos dokumentą be išankstinio patvirtinimo pagal 2 dalies antrą pastraipą.

4.  Universalus registracijos dokumentas ir 7 bei 9 dalyse nurodytos jo pataisos, juos patvirtinus arba oficialiai pateikus be patvirtinimo, nepagrįstai nedelsiant viešai paskelbiami 20 straipsnyje nustatyta tvarka.

5.  Universalus registracijos dokumentas rengiamas laikantis 25 straipsnyje išdėstytų kalbos reikalavimų.

6.  Universaliame registracijos dokumente 18 straipsnyje nustatytomis sąlygomis informaciją galima pateikti darant nuorodą.

7.  Universalų registracijos dokumentą oficialiai pateikus arba patvirtinus, emitentas gali bet kuriuo metu atnaujinti jo informaciją kompetentingai institucijai oficialiai pateikdamas savo universalaus registracijos dokumento pataisą.

8.  Kompetentinga institucija gali bet kuriuo metu peržiūrėti bet kokio be išankstinio patvirtinimo oficialiai pateikto universalaus registracijos dokumento ir jo pataisų turinį.

Per šią peržiūrą kompetentinga institucija tikrina universaliame registracijos dokumente ir jo pataisose pateiktos informacijos išsamumą, nuoseklumą ir suprantamumą.

9.  Jeigu per šią peržiūrą kompetentinga institucija nustato, kad universalus registracijos dokumentas neatitinka išsamumo, suprantamumo ir nuoseklumo standartų ir (arba) jį reikia pataisyti arba yra reikalinga papildoma informacija, apie tai ji praneša emitentui.

Į kompetentingos institucijos prašymą pataisyti arba papildyti informaciją emitentas turi atsižvelgti tik oficialiai teikdamas kitą kitų finansinių metų universalų registracijos dokumentą, išskyrus tuos atvejus, kai universalų registracijos dokumentą emitentas nori naudoti kaip tvirtinti teikiamo prospekto sudedamąją dalį. Tokiu atveju emitentas universalaus registracijos dokumento pataisą oficialiai pateikia vėliausiai tada, kai teikia 19 straipsnio 5 dalyje nurodytą prašymą.

Nukrypstant nuo antros pastraipos, jeigu kompetentinga institucija praneša emitentui, kad prašymas pataisyti informaciją yra teikiamas dėl praleidimo, esminės klaidos arba netikslumo, dėl kurių visuomenė gali klaidingai suprasti faktus arba aplinkybes, būtinus, kad emitentą galėtų pagrįstai įvertinti, universalaus registracijos dokumento pataisą emitentas pateikia nepagrįstai nedelsdamas.

10.  7 ir 9 dalių nuostatos taikomos tik jeigu universalus registracijos dokumentas nėra naudojamas kaip sudedamoji prospekto dalis. Visais atvejais, kai universalus registracijos dokumentas yra naudojamas kaip sudedamoji prospekto dalis, nuo prospekto patvirtinimo iki paskutinės viešo siūlymo dienos arba atitinkamais atvejais iki prekybos reguliuojamoje rinkoje pradžios, priklausomai nuo to, kuri diena vėlesnė, taikomos tik 22 straipsnyje išdėstytos prospekto papildymo taisyklės.

11.  2 dalies pirmoje ir antroje pastraipoje arba 3 dalyje išdėstytas sąlygas atitinkantis emitentas įgyja dažnai vertybinius popierius leidžiančio emitento statusą ir gali naudotis 19 straipsnio 5 dalyje aprašyta paspartinto patvirtinimo tvarka, jeigu:

a)  oficialiai pateikęs arba pateikęs tvirtinti kiekvieną universalų registracijos dokumentą, emitentas kompetentingai institucijai raštu patvirtina, kad visą reglamentuojamą informaciją, kurią privalo atskleisti pagal Direktyvą 2004/109/EB, jei taikoma, ir Reglamentą (ES) Nr. 596/2014, oficialiai pateikė ir paskelbė pagal tuose aktuose nustatytus reikalavimus, ir

b)  tuo atveju, kai kompetentinga institucija atlieka 8 dalyje nurodytą peržiūrą, emitentas pataiso universalų registracijos dokumentą 9 dalyje nustatyta tvarka.

Jeigu emitentas neatitinka kurios nors iš pirmiau išdėstytų sąlygų, dažnai vertybinius popierius leidžiančio emitento statusą praranda.

12.  Jeigu kompetentingai institucijai oficialiai pateiktas arba kompetentingos institucijos patvirtintas universalus registracijos dokumentas viešai paskelbiamas ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos ir jame pateikiama informacija, kurią reikalaujama atskleisti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB(23) 4 straipsnyje nurodytoje metinėje finansinėje ataskaitoje, laikoma, kad pareigą paskelbti tame straipsnyje reikalaujamą metinę finansinę ataskaitą emitentas įvykdė.

Jeigu kompetentingai institucijai oficialiai pateiktas arba kompetentingos institucijos patvirtintas universalus registracijos dokumentas arba jo pataisa viešai paskelbiami ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pirmųjų šešių finansinių metų mėnesių pabaigos ir juose pateikiama informacija, kurią reikalaujama atskleisti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB 5 straipsnyje nurodytoje pusmečio finansinėje ataskaitoje, laikoma, kad pareigą paskelbti tame straipsnyje reikalaujamą pusmečio finansinę ataskaitą emitentas įvykdė.

Pirmoje arba antroje pastraipoje aprašytais atvejais emitentas:

a)  į universalų registracijos dokumentą įtraukia kryžminių nuorodų sąrašą, iš kurio būtų matyti, kurioje universalaus registracijos dokumento dalyje pateiktas kiekvienas straipsnis, kurį reikalaujama pateikti metinėje ir pusmečio finansinėse ataskaitose;

b)  universalų registracijos dokumentą oficialiai pateikia pagal Direktyvos 2004/109/EB 19 straipsnio 1 dalį ir perduoda Direktyvos 2004/109/EB 21 straipsnio 2 dalyje nurodytam oficialiai paskirtam mechanizmui;

c)  į universalų registracijos dokumentą įtraukia Direktyvos 2004/109/EB 4 straipsnio 2 dalies c punkte ir 5 straipsnio 2 dalies c punkte išdėstytas sąlygas atitinkantį pareiškimą dėl atsakomybės.

13.  12 dalis taikoma tik tada, kai emitento buveinės valstybė narė pagal šį reglamentą sutampa su buveinės valstybe nare pagal Direktyvą 2004/109/EB ir kai universalaus registracijos dokumento kalba atitinka Direktyvos 2004/109/EB 20 straipsnio sąlygas.

14.  ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustatoma universalaus registracijos dokumento tikrinimo, tvirtinimo, oficialaus teikimo ir peržiūros procedūra, taip pat jo taisymo sąlygos ir sąlygos, kada gali būti prarastas dažnai vertybinius popierius leidžiančio emitento statusas.

ESMA tų techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip [12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

10 straipsnis

Prospektai, kuriuos sudaro atskiri dokumentai

1.  Emitentas, kuris jau turi kompetentingos institucijos patvirtintą registracijos dokumentą, turi parengti tik vertybinių popierių raštą ir santrauką, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą. Tokiu atveju vertybinių popierių raštas ir santrauka tvirtinami atskirai.

Jeigu patvirtinus registracijos dokumentą atsiranda naujas svarbus veiksnys, esminė klaida arba netikslumas, susiję su registracijos dokumente pateikta informacija ir galintys turėti įtakos vertybinių popierių vertinimui, kartu su vertybinių popierių raštu ir santrauka tvirtinti pateikiamas registracijos dokumento priedas. Tokiu atveju teisė atšaukti sutikimą pagal 22 straipsnio 2 dalį netaikoma.

Registracijos dokumentas ir jo priedas, jei jis yra, kartu su vertybinių popierių raštu ir santrauka, kai juos patvirtina kompetentinga institucija, sudaro prospektą.

2.  Emitentas, kuris jau turi kompetentingos institucijos patvirtintą universalų registracijos dokumentą arba yra oficialiai pateikęs universalų registracijos dokumentą be tvirtinimo pagal 9 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, turi parengti tik vertybinių popierių raštą ir santrauką, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą. Tokiu atveju vertybinių popierių raštas, santrauka ir visos po universalaus registracijos dokumento oficialaus pateikimo arba patvirtinimo oficialiai pateiktos universalaus registracijos dokumento pataisos tvirtinami atskirai, išskyrus dažnai vertybinius popierius leidžiančio emitento universalaus registracijos dokumento pataisas pagal 19 straipsnio 5 dalį.

Jeigu emitentas oficialiai pateikė universalų registracijos dokumentą be tvirtinimo, tvirtinami visi dokumentai, įskaitant universalaus registracijos dokumento pataisas, nepaisant to, kad šie dokumentai išlieka atskiri.

Pagal 9 straipsnio 7 arba 9 dalį pataisytas universalus registracijos dokumentas kartu su vertybinių popierių raštu ir santrauka, kai juos patvirtina kompetentinga institucija, sudaro prospektą.

11 straipsnis

Su prospektu susijusi atsakomybė

1.  Valstybės narės užtikrina, kad atsakomybė už prospekte pateiktą informaciją tektų emitentui arba jo administraciniam, valdymo ar priežiūros organui, siūlytojui, asmeniui, prašančiam įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, arba garantui. Atsakingi asmenys aiškiai nurodomi prospekte: nurodomas jų vardas, pavardė ir funkcijos arba, jei tai juridiniai asmenys, jų pavadinimas ir registruota buveinė, taip pat pateikiami jų pareiškimai, kad, jų turimomis žiniomis, prospekte pateikiama informacija atitinka faktus ir kad prospekte nepraleista nieko, kas galėtų turėti įtakos jo reikšmei.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad jų įstatymai ir kiti teisės aktai dėl civilinės atsakomybės būtų taikomi už prospekte pateiktą informaciją atsakingiems asmenims.

Tačiau valstybės narės užtikrina, kad civilinė atsakomybė jokiam asmeniui nebūtų taikoma remiantis vien santrauka, įskaitant visus jos vertimus, nebent santrauka yra klaidinanti, netiksli arba nenuosekli, ją skaitant kartu su kitomis prospekto dalimis, arba santraukoje, ją skaitant kartu su kitomis prospekto dalimis, nepateikiama pagrindinė informacija, kuri investuotojams padėtų apsispręsti, ar investuoti į tokius vertybinius popierius. Santraukoje dėl to pateikiamas aiškus įspėjimas.

3.  Atsakomybė už universaliame registracijos dokumente pateiktą informaciją 1 dalyje nurodytiems asmenims taikoma tik tada, kai universalus registracijos dokumentas yra naudojamas kaip sudedamoji patvirtinto prospekto dalis. Kai į universalų registracijos dokumentą įtraukiama informacija pagal Direktyvos 2004/109/EB 4 ir 5 straipsnius, šios nuostatos taikomos nepažeidžiant Direktyvos 2004/109/EB 4 ir 5 straipsnių.

12 straipsnis

Prospekto, bazinio prospekto ir registracijos dokumento galiojimas

1.  Prospektas arba bazinis prospektas – nesvarbu, ar jį sudaro vienas, ar atskiri dokumentai – galioja 12 mėnesių nuo jo patvirtinimo dienos viešiems siūlymams arba įtraukimui į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, jeigu prie jo pridėti visi pagal 22 straipsnį reikalaujami priedai.

Jeigu prospektą arba bazinį prospektą sudaro atskiri dokumentai, prospekto galiojimo laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai patvirtinamas vertybinių popierių raštas.

2.  Registracijos dokumentas, įskaitant 9 straipsnyje nurodytą universalų registracijos dokumentą, kuris buvo oficialiai pateiktas arba patvirtintas anksčiau, galioja ir gali būti įtraukiamas į prospektą kaip jo sudedamoji dalis 12 mėnesių nuo jo oficialaus pateikimo arba patvirtinimo dienos.

Tokio registracijos dokumento galiojimo pabaiga neturi poveikio prospekto, kurio sudedamoji dalis jis yra, galiojimui.

III SKYRIUS

PROSPEKTO TURINYS IR FORMATAS

13 straipsnis

Būtiniausia informacija ir formatas

1.  Komisija pagal 42 straipsnį priima deleguotuosius aktus dėl prospekto, bazinio prospekto ir galutinių sąlygų formato ir dėl formų, kuriose apibrėžiama, kokią konkrečiai informaciją reikia įtraukti į prospektą, užtikrinant, kad tais atvejais, kai prospektą sudaro atskiri dokumentai, informacija nebūtų dubliuojama.

Rengiant įvairias prospekto formas, pirmiausia atsižvelgiama į šiuos dalykus:

a)  įvairias informacijos apie nuosavybės vertybinius popierius, palyginti su ne nuosavybės vertybiniais popieriais, kurios reikia investuotojams, rūšis; teikiant prospekte reikalaujamą informaciją apie vertybinius popierius, kurių ekonominis pagrindas panašus, būtent apie išvestinius vertybinius popierius, reikia laikytis nuoseklios metodikos;

b)  įvairias ne nuosavybės vertybinių popierių siūlymų ir įtraukimo į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą rūšis ir ypatumus;

c)  ne nuosavybės vertybinių popierių, įskaitant visų formų varantus, baziniuose prospektuose naudojamą formatą ir reikalaujamą pateikti informaciją;

d)  jei taikytina, viešąjį emitento pobūdį;

e)  jei taikytina, specialų emitento veiklos pobūdį.

Visų pirma, Komisija parengia du atskirus ir iš esmės skirtingus prospektų formų rinkinius, kuriuose nurodyti ne nuosavybės vertybiniams popieriams taikomi informacijos reikalavimai, pritaikyti skirtingoms kvalifikuotų ir nekvalifikuotų investuotojų, kuriems skirtas siūlymas, kategorijoms, atsižvelgiant į skirtingus tų investuotojų informacijos poreikius.

2.  Komisija pagal 42 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma būtiniausios universalaus registracijos dokumento informacijos forma ir speciali kredito įstaigų universalaus registracijos dokumento informacijos forma.

Šia forma užtikrinama, kad universaliame registracijos dokumente būtų pateikta visa reikalinga informacija apie emitentą, kad tą patį universalų registracijos dokumentą būtų galima vienodai naudoti vėlesniam nuosavybės vertybinių popierių, skolos vertybinių popierių arba išvestinių finansinių priemonių viešam siūlymui arba įtraukimui į prekybos sąrašą. Finansinė informacija, veiklos ir finansinė apžvalga, informacija apie perspektyvas ir įmonės valdymą kuo labiau suderinama su informacija, kurią reikalaujama atskleisti Direktyvos 2004/109/EB 4 ir 5 straipsniuose nurodytose metinėse ir pusmečio finansinėse ataskaitose, įskaitant vadovybės pranešimą ir įmonės valdymo pareiškimą.

3.  1 ir 2 dalyje nurodyti deleguotieji aktai rengiami remiantis tarptautinės vertybinių popierių komisijos organizacijų, ypač IOSCO, finansinės ir ne finansinės informacijos standartais ir šio reglamento I, II ir III priedais. Tie deleguotieji aktai priimami iki [6 mėnesiai prieš šio reglamento taikymo pradžios datą].

14 straipsnis

Antrinėms emisijoms skirta supaprastintos informacijos atskleidimo tvarka

1.  Kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, toliau išvardyti asmenys gali nuspręsti rengti supaprastintą prospektą pagal antrinėms emisijoms skirtą supaprastintos informacijos atskleidimo tvarką:

a)  emitentai, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje arba MVĮ augimo rinkoje ar DPS (kuri nėra MVĮ augimo rinka), kuriai taikomi bent MVĮ augimo rinkai numatytiems informacijos atskleidimo reikalavimams lygiaverčiai reikalavimai, kaip nurodyta FPRD 33 straipsnio 3 dalies d, e, f ir g punktuose, sąrašą bent 18 mėnesių ir kurie leidžia daugiau tos pačios klasės vertybinių popierių;

b)  emitentai, kurių nuosavybės vertybiniai popieriai įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje arba MVĮ augimo rinkoje ar DPS (kuri nėra MVĮ augimo rinka), kuriai taikomi bent MVĮ augimo rinkai numatytiems informacijos atskleidimo reikalavimams lygiaverčiai reikalavimai, kaip nurodyta FPRD 33 straipsnio 3 dalies d, e, f ir g punktuose, sąrašą bent 18 mėnesių ir kurie leidžia ne nuosavybės vertybinius popierius;

c)  tam tikros klasės vertybinių popierių, įtrauktų į prekybos reguliuojamoje rinkoje arba MVĮ augimo rinkoje ar DPS (kuri nėra MVĮ augimo rinka), kuriai taikomi bent MVĮ augimo rinkai numatytiems informacijos atskleidimo reikalavimams lygiaverčiai reikalavimai, kaip nurodyta FPRD 33 straipsnio 3 dalies d, e, f ir g punktuose, sąrašą bent 18 mėnesių, siūlytojai.

Pirmoje pastraipoje numatytą supaprastintą prospektą sudaro santrauka pagal 7 straipsnį, specialus registracijos dokumentas (jį gali naudoti a, b ir c punktuose nurodyti asmenys) ir specialus vertybinių popierių raštas (jį gali naudoti a ir c punktuose nurodyti asmenys).

Pirmos pastraipos a, b ir c punktų taikymo tikslais ESMA skelbia ir reguliariai atnaujina DPS, kurios nėra MVĮ augimo rinkos ir kurioms taikomi bent MVĮ augimo rinkai numatytiems informacijos atskleidimo reikalavimams lygiaverčiai reikalavimai, kaip nurodyta FPRD 33 straipsnio 3 dalies d, e, f ir g punktuose, sąrašą.

2.  Laikantis 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų ir nedarant poveikio 17 straipsnio 2 dalies taikymui, 1 dalyje nurodytame supaprastintame prospekte pateikiama aktuali sutrumpinta informacija, kurios investuotojui pagrįstai reikia dėl antrinės emisijos, kad jis galėtų, remdamasis informacija, įvertinti:

a)   emitento arba garanto perspektyvas, remdamasis prospekte pateikta arba darant nuorodą įtraukta ▌tik praėjusių finansinių metų finansine informacija,

b)   ▌vertybiniais popieriais suteikiamas teises,

c)   emisijos priežastis ir emisijos poveikį emitentui, visų pirma pareiškimą dėl apyvartinio kapitalo, informaciją apie kapitalizaciją ir įsiskolinimą, poveikį visai kapitalo struktūrai ir trumpą atitinkamos informacijos, atskleistos pagal Reglamentą (ES) Nr. 596/2014 nuo paskutinės emisijos dienos, santrauką.

Santraukoje pateikiama tik aktuali informacija, reikalaujama pagal antrinėms emisijoms skirtą supaprastintos informacijos atskleidimo tvarką.

1 dalyje nurodytame supaprastintame prospekte informacija parengiama ir pateikiama lengvai nagrinėjama, glausta ir suprantama forma, kad investuotojai galėtų priimti informacija pagrįstą investavimo sprendimą.

3.  Komisija pagal 42 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nurodoma, kokią 2 dalyje nurodytą trumpesnę informaciją reikia įtraukti į formas, taikytinas pagal 1 dalyje nurodytą supaprastintos informacijos atskleidimo tvarką.

Nurodydama sutrumpintą informaciją, kurią reikia įtraukti į pagal supaprastintos informacijos atskleidimo tvarką taikytinas formas, Komisija atsižvelgia į poreikį sudaryti palankesnes sąlygas patekti į kapitalo rinkas, kapitalo sąnaudų mažinimo ir galimybių jo gauti didinimo svarbą ir į informaciją, kurią emitentas jau privalo atskleisti pagal Direktyvą 2004/109/EB, jei taikytina, ir Reglamentą (ES) Nr. 596/2014. Kad būtų išvengta nebūtinos naštos emitentams, Komisija suformuluoja reikalavimus taip, kad daugiausia dėmesio būtų skirta antrinėms emisijoms esminei ir aktualiai informacijai ir kad jie būtų proporcingi.

Tie deleguotieji aktai priimami iki [6 mėnesiai prieš šio reglamento taikymo pradžios datą].

15 straipsnis

ES augimo prospektas

1.  Toliau nurodyti subjektai viešo vertybinių popierių siūlymo atveju gali ▌rengti ES augimo prospektą pagal šiame straipsnyje nustatytą proporcingos informacijos atskleidimo tvarką, išskyrus atvejus, kai vertybiniai popieriai bus įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą:

a)   MVĮ;

b)   emitentai, kurie nėra MVĮ, jeigu viešai siūlomi vertybiniai popieriai bus įtraukiami į prekybą MVĮ augimo rinkoje;

c)   emitentai (išskyrus a ir b punktuose nurodytus emitentus), jeigu viešo vertybinių popierių siūlymo bendra pardavimo Sąjungoje vertė neviršija apskaičiuotos 20 000 000 EUR per 12 mėnesių laikotarpį sumos.

Pagal šį straipsnį patvirtintas ES augimo prospektas galioja visiems viešiems vertybinių popierių siūlymams bet kurioje priimančiojoje valstybėje narėje, laikantis 23, 24 ir 25 straipsniuose nurodytų sąlygų.

Pagal pirmoje pastraipoje nurodytą proporcingo informacijos atskleidimo tvarką rengiamas ES augimo prospektas turi būti standartinis dokumentas, kurį emitentams lengva užpildyti.

1a.   ES augimo prospektas apima šiuos tris pagrindinius aspektus:

a)   pagrindinę informaciją apie emitentą, pvz.:

i)   emitento ir už prospektą atsakingų asmenų pavardes ar pavadinimus;

ii)   emitento verslo apžvalgą, dabartinę prekybą ir perspektyvas;

iii)   emitentui būdingus rizikos veiksnius;

iv)   finansinę informaciją (ją galima įtraukti darant nuorodą);

b)   pagrindinę informaciją apie vertybinius popierius, pvz.:

i)   į siūlymą įeinančių vertybinių popierių skaičių ir pobūdį;

ii)   vertybinių popierių sąlygas ir visų jais suteikiamų teisių aprašymą;

iii)   vertybiniams popieriams būdingus rizikos veiksnius;

c)   pagrindinę informaciją apie siūlymą, pvz.:

i)   siūlymo sąlygas, įskaitant emisijos kainą;

ii)   siūlymo priežastis ir numatomą gautų grynųjų pajamų panaudojimą.

▌

3.  Komisija pagal 42 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriuose nurodomas 1 ir 1a dalyse nurodytam standartiniam ES augimo prospektui nustatytas sutrumpintas turinys ir formatas. Tuose aktuose nurodoma, kokią informaciją reikia pateikti prospekto formose paprasta kalba, į kurias, kai tikslinga, įtraukiama nuoroda.

Nurodydama konkretų standartinio ES augimo prospekto sutrumpintą turinį ir formatą, Komisija suformuluoja informacijos reikalavimus taip, kad daugiausia dėmesio būtų skirta:

a)   informacijai, kuri yra esminė ir aktuali investuotojams, investuojantiems į išleidžiamus vertybinius popierius,

b)   poreikiui užtikrinti įmonės dydžio ir jos poreikio pritraukti lėšų proporcingumą ir

c)   prospekto parengimo sąnaudoms.

Atlikdama tai, Komisija atsižvelgia į:

–  poreikį užtikrinti, kad ES augimo prospektas būtų iš tiesų gerokai paprastesnis už visą prospektą, t. y. būtų iš tiesų gerokai mažesnė administracinė našta ir rengimo sąnaudos emitentams;

–  poreikį sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ patekti į kapitalo rinkas ir sykiu užtikrinti investuotojų pasitikėjimą investicijomis į tokias įmones;

–  poreikį kuo labiau sumažinti MVĮ tenkančias sąnaudas ir naštą;

–  poreikį išryškinti konkrečias MVĮ ypač aktualios informacijos rūšis;

–  emitento dydį ir jo veiklos trukmę;

–  įvairias siūlymų rūšis ir ypatumus;

–  įvairią su skirtingomis vertybinių popierių rūšimis susijusią informaciją, kurios reikia investuotojams.

Tie deleguotieji aktai priimami iki [6 mėnesiai prieš šio reglamento taikymo pradžios datą].

▌

16 straipsnis

Rizikos veiksniai

1.  Prospekte išdėstant rizikos veiksnius apsiribojama tik emitentui ir (arba) vertybiniams popieriams būdingais rizikos veiksniais, kurie yra esminiai, kad investuotojas galėtų priimti pagrįstą sprendimą, kaip patvirtinama registracijos dokumento ir vertybinių popierių rašto turiniu. ▌

1a.   Į rizikos veiksnius taip pat įeina veiksniai, atsirandantys dėl vertybinio popieriaus subordinacijos ir bankroto arba bet kurios kitos panašios procedūros, įskaitant, kai taikoma, kredito įstaigos nemokumo procedūrą arba jos pertvarkymą ar restruktūrizaciją pagal Direktyvą 2014/59/ES (BGPD), poveikio numatomam išmokų vertybinių popierių turėtojams dydžiui bei tvarkaraščiui.

2.  ESMA parengia ▌rizikos veiksnių specifiškumo ir svarbumo vertinimo ir rizikos veiksnių skirstymo ▌gaires. Be to, ESMA parengia gaires, padėsiančias kompetentingoms institucijoms, vertinančioms rizikos veiksnius, kad emitentai būtų skatinami tinkamai ir kryptingai juos atskleisti.

17 straipsnis

Informacijos praleidimas

1.  Jeigu galutinės vertybinių popierių, kurie bus siūlomi viešai, siūlymo kainos ir (arba) kiekio į prospektą įtraukti negalima, tada:

a)  prospekte atskleidžiami kriterijai ir (arba) sąlygos, pagal kuriuos nustatomi pirmiau minėti aspektai, arba, jei tai kaina, – maksimali kaina, arba

b)  vertybinių popierių pirkimo arba pasirašymo sutikimas gali būti atšauktas ne mažiau kaip per dvi darbo dienas nuo oficialaus duomenų apie galutinę siūlymo kainą ir (arba) vertybinių popierių, kurie bus siūlomi viešai, kiekį pateikimo.

Galutinės siūlymo kainos ir vertybinių popierių kiekio duomenys oficialiai pateikiami buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ir paskelbiami 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

2.  Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti prospekte nenurodyti tam tikros į prospektą įtrauktinos informacijos, jeigu mano, kad tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:

a)  tokios informacijos atskleidimas prieštarautų viešajam interesui;

b)  tokios informacijos atskleidimas labai pakenktų emitentui, jeigu dėl tokios informacijos praleidimo neatsirastų tikimybė, kad visuomenė klaidingai supras faktus ir aplinkybes, būtinus emitentui, siūlytojui arba, jei yra, garantui ir vertybiniais popieriais, kuriems skirtas prospektas, suteikiamoms teisėms pagrįstai įvertinti;

c)  tokia informacija konkrečiam vertybinių popierių siūlymui arba įtraukimui į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą turi mažai svarbos ir neturėtų įtakos emitento, siūlytojo arba garanto finansinės būklės ir perspektyvų įvertinimui.

Kompetentinga institucija kasmet pateikia ESMA ataskaitą apie tai, kokią informaciją yra leidusi praleisti.

3.  Nedarant poveikio reikalavimo investuotojus deramai informuoti taikymui, jeigu išimtiniais atvejais tam tikra informacija, kurią reikalaujama įtraukti į prospektą, netikslinga pagal emitento veiklos sritį, teisinę formą arba vertybinius popierius, kuriems skirtas prospektas, prospekte pateikiama reikalaujamai informacijai lygiavertė informacija, nebent tokios informacijos nėra.

4.  Jeigu vertybiniams popieriams suteikiama valstybės narės garantija, emitentas, siūlytojas arba asmuo, prašantis įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, rengdamas prospektą pagal 4 straipsnį, turi teisę praleisti informaciją apie tą valstybę narę.

5.  ESMA gali parengti gairių projektą, kuriame nurodo atvejus, kada informaciją galima praleisti pagal 2 dalį, atsižvelgdama į 2 dalyje nurodytas kompetentingų institucijų ataskaitas ESMA.

18 straipsnis

Informacijos pateikimas darant nuorodą

1.  Informaciją į prospektą arba bazinį prospektą galima įtraukti darant nuorodą, jeigu ta informacija anksčiau buvo arba tuo pačiu metu yra skelbiama elektroniniu formatu, yra parengta 25 straipsnio reikalavimus atitinkančia kalba ir oficialiai pateikta vykdant Sąjungos teisėje nustatytus informacijos atskleidimo reikalavimus arba oficialiai pateikta laikantis prekybos vietos arba MVĮ augimo rinkos taisyklių:

a)  dokumentuose, kuriuos ▌kompetentinga institucija patvirtino arba kurie jai oficialiai pateikti pagal šį reglamentą;

b)  1 straipsnio 3 dalies f ir g punktuose ir 1 straipsnio 4 dalies d ir e punktuose nurodytuose dokumentuose;

c)  2 straipsnio 1 dalies l punkte apibrėžtos reglamentuojamos informacijos dokumentuose;

d)  metinės ir tarpinės finansinės informacijos dokumentuose;

e)  audito ataskaitose ir finansinėse ataskaitose;

f)  vadovybės pranešimuose, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES 19 straipsnyje(24);

g)  įmonių valdymo pareiškimuose, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/34/ES 20 straipsnyje;

h)  [atlyginimų ataskaitose, kaip apibrėžta [peržiūrėta Akcininkų teisių direktyva(25)] [X] straipsnyje];

ha)   metinėse ataskaitose ar bet kokiuose dokumentuose, kuriuose informacija atskleista laikantis Direktyvos 2011/61/ES 22 ir 23 straipsniuose nustatytų reikalavimų;

i)  steigimo dokumente ir įstatuose.

Tokia informacija yra naujausia emitento turima informacija.

Jeigu darant nuorodą įtraukiamos tik tam tikros dokumento dalys, prospekte reikia pateikti paaiškinimą, kad neįtrauktos dalys yra investuotojui nesvarbios arba jų informacija pateikta kitose prospekto dalyse.

2.  Jeigu informacija įtraukiama darant nuorodą, emitentai, siūlytojai arba asmenys, prašantys įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, užtikrina informacijos prieinamumą. Pirmiausia, prospekte pateikiamas kryžminių nuorodų sąrašas, kad investuotojai galėtų lengvai išskirti konkrečius informacijos punktus, taip pat pateikiami visų dokumentų su informacija, įtraukta darant nuorodą, hipersaitai.

3.  Jeigu įmanoma, kartu su pirmuoju kompetentingai institucijai teikiamu prospekto projektu, o jei prospektas peržiūrimas – visada, emitentas, siūlytojas arba asmuo, prašantis įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, elektroniniu formatu, leidžiančiu naudoti paieškos funkciją, pateikia visą informaciją, kuri į prospektą įtraukta darant nuorodą, nebent tą informaciją prospektą tvirtinanti kompetentinga institucija jau patvirtino arba ta informacija jai jau oficialiai pateikta.

4.  ▌ESMA gali parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais atnaujinamas 1 dalyje nurodytas nustatytų dokumentų sąrašas ir įtraukiami papildomų rūšių dokumentai, kuriuos pagal Sąjungos teisę reikalaujama oficialiai pateikti arba kuriuos turi patvirtinti valdžios institucija.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

IV SKYRIUS

PROSPEKTO PATVIRTINIMO IR SKELBIMO TVARKA

19 straipsnis

Prospekto tikrinimas ir patvirtinimas

1.  Nei prospektas, nei kuri nors iš jo sudedamųjų dalių neskelbiami, kol atitinkama kompetentinga buveinės valstybės narės institucija jų nepatvirtino.

2.  Kompetentinga institucija praneša emitentui, siūlytojui arba asmeniui, prašančiam įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, apie savo sprendimą dėl prospekto patvirtinimo per 10 darbo dienų nuo prospekto projekto pateikimo.

▌Kompetentinga institucija praneša ESMA apie prospekto ir visų jo priedų patvirtinimą tuo pačiu metu kaip emitentui, siūlytojui arba asmeniui, prašančiam įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą.

3.  2 dalyje nurodytas terminas pratęsiamas iki 20 darbo dienų, jei viešas siūlymas yra susijęs su vertybiniais popieriais, kuriuos leidžia vertybinių popierių, įtrauktų į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, neturintis arba anksčiau vertybinių popierių viešai nesiūlęs emitentas.

20 darbo dienų terminas taikomas tik pirmą kartą pateiktam prospekto projektui. Jeigu vėliau reikia pateikti informacijos pagal 4 dalį, taikomas 2 dalyje nurodytas terminas.

4.  Jeigu kompetentinga institucija nustato, kad prospekto projektas neatitinka išsamumo, suprantamumo ir nuoseklumo standartų, kuriuos turi atitikti, kad jį būtų galima patvirtinti, ir (arba) jeigu reikalingos pataisos arba papildoma informacija:

a)  ji informuoja emitentą, siūlytoją arba asmenį, prašantį įtraukti prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, per 10 darbo dienų nuo prospekto projekto ir (arba) papildomos informacijos pateikimo dienos ir išsamiai nurodo sprendimo priežastis ir

b)  tada 2 ir 3 dalyse nurodyti terminai skaičiuojami tik nuo tos dienos, kurią kompetentingai institucijai pateikiamas pataisytas prospekto projektas ir (arba) prašyta papildoma informacija.

5.  Nukrypstant nuo 2 ir 4 dalių, tose dalyse nurodytas terminas 9 straipsnio 11 dalyje nurodytiems dažnai vertybinius popierius leidžiantiems emitentams sutrumpinamas iki penkių darbo dienų. Dažnai vertybinius popierius leidžiantis emitentas informuoja kompetentingą instituciją ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas iki numatytos patvirtinimo prašymo pateikimo dienos.

Dažnai vertybinius popierius leidžiantis emitentas kompetentingai institucijai pateikia prašymą su visomis reikalingomis patvirtinti pateikto universalaus registracijos dokumento, kai taikoma, vertybinių popierių rašto ir santraukos pataisomis.

Nereikalaujama, kad dažnai vertybinius popierius leidžiantis emitentas gautų universalaus registracijos dokumento pataisų patvirtinimą, nebent tos pataisos teikiamos dėl praleidimo ar esminės klaidos arba esminio netikslumo, dėl kurių visuomenė gali klaidingai suprasti faktus ir aplinkybes, būtinus, kad emitentą galėtų pagrįstai įvertinti.

6.  Kompetentingos institucijos savo interneto svetainėse skelbia tikrinimo ir patvirtinimo proceso gaires, kad prospektus būtų lengviau patvirtinti efektyviai ir laiku. Gairėse nurodomi kontaktiniai centrai, į kuriuos galima kreiptis dėl patvirtinimo. Emitentas arba už prospekto rengimą atsakingas asmuo per visą prospekto patvirtinimo procesą gali tiesiogiai kreiptis į kompetentingos institucijos darbuotojus ir su jais bendrauti.

▌

9.  ▌Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos nustatyti mokesčiai už prospektų, registracijos dokumentų, įskaitant universalius registracijos dokumentus, priedus ir pataisas, patvirtinimą ir oficialų universalių registracijos dokumentų, jų pataisų ir galutinių sąlygų pateikimą turi būti pagrįsti ir proporcingi; jie atskleidžiami visuomenei bent kompetentingos institucijos interneto svetainėje.

10.  ESMA gali parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustatomos prospekto išsamumo, suprantamumo ir nuoseklumo tikrinimo ir patvirtinimo procedūros.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

11.  Kompetentingoms institucijoms vertinant prospektuose pateiktos informacijos išsamumą, nuoseklumą ir suprantamumą, ESMA naudojasi Reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 suteiktais įgaliojimais siekdama skatinti priežiūros konvergenciją, susijusią su kompetentingų institucijų vykdomomis tikrinimo ir patvirtinimo procedūromis. Tuo tikslu ESMA parengia kompetentingoms institucijoms skirtas prospektų priežiūros ir reikalavimų atitikimo užtikrinimo gaires, kurios apimtų nagrinėjimą, kaip laikomasi šio reglamento ir bet kurių pagal jį priimtų deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų, taip pat tinkamų administracinių priemonių ir sankcijų taikymą pagal 36 ir 37 straipsnius pažeidimų atvejais [2 pakeit.]. Visų pirma ESMA skatina kompetentingų institucijų atliekamo prospektuose pateiktos informacijos tikrinimo efektyvumo, metodų ir terminų konvergenciją, pasinaudodama, kai tikslinga, tarpusavio vertinimo metodu.

11a.   ESMA sukuria centrinę darbo srauto sistemą, kurioje fiksuojamas prospektų patvirtinimo procesas nuo pradžios iki patvirtinimo, kad kompetentingos institucijos, ESMA ir emitentai galėtų internetu ir visoje Sąjungoje tvarkyti patvirtinimo prašymus ir stebėti jų patvirtinimo eigą.

12.  Nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 30 straipsnio taikymui, ESMA organizuoja ir atlieka bent vieną kompetentingų institucijų taikomų tikrinimo ir patvirtinimo procedūrų, įskaitant pranešimus apie patvirtinimą, kuriais keičiasi kompetentingos institucijos, tarpusavio vertinimą. Per tarpusavio vertinimą taip pat įvertinamas įvairios kompetentingų institucijų taikomos tikrinimo ir patvirtinimo metodikos poveikis emitentų gebėjimui pritraukti kapitalo Europos Sąjungoje. Tarpusavio vertinimo ataskaita skelbiama ne vėliau kaip po trejų metų nuo šio reglamento taikymo pradžios. Per tarpusavio vertinimą ESMA atsižvelgia į Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 37 straipsnyje nurodytos Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės rekomendacijas.

20 straipsnis

Prospekto paskelbimas

1.  Prospektą patvirtinus, emitentas, siūlytojas arba asmuo, prašantis įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, pakankamai iš anksto arba ne vėliau kaip tuo pačiu metu, kai įsigalioja viešas siūlymas arba įtraukimas į prekybos sąrašą, viešai paskelbia prospektą.

Jei tai pirminis viešas tam tikros klasės akcijų, kurios įtraukiamos į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą pirmą kartą, siūlymas, prospektas turi būti prieinamas ne mažiau kaip šešias darbo dienas iki siūlymo pabaigos.

2.  Prospektas, neatsižvelgiant į tai, ar jį sudaro vienas, ar keli atskiri dokumentai, laikomas viešai prieinamu, jei yra paskelbtas elektroniniu formatu kurioje nors iš šių interneto svetainių:

a)  emitento, siūlytojo arba asmens, prašančio įtraukti į prekybos sąrašą, interneto svetainėje,

b)  finansinių tarpininkų, platinančių arba parduodančių vertybinius popierius, įskaitant mokėjimo tarpininkus, interneto svetainėje,

c)  reguliuojamos rinkos, kurioje prašoma įtraukti į prekybos sąrašą, arba, jei taikytina, daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus interneto svetainėje.

3.  Prospektas skelbiamas specialioje interneto svetainės skiltyje, kuri, prisijungus prie interneto svetainės, yra lengvai prieinama. Prospektas skelbiamas tokiu formatu, kad prospektą būtų galima parsisiųsti, atsispausdinti, panaudoti paieškos funkciją, bet nebūtų galima keisti.

Dokumentai su informacija, kuri į prospektą įtraukiama darant nuorodą, prospekto priedai ir (arba) galutinės sąlygos pateikiami toje pačioje skiltyje kaip prospektas; jei reikia, jie pateikiami kaip hipersaitai.

Nedarant poveikio 22 straipsnio 2 dalyje nustatytai teisei atšauti sutikimą, dažnai vertybinius popierius leidžiantys emitentai, nurodyti 9 straipsnio 11 dalyje, gali nuspręsti vietoje priedo į universalų registracijos dokumentą įtraukti bet kokius pakeitimus pateikdami dinamišką naujausios universalaus registracijos dokumento versijos nuorodą.

4.  Norint susipažinti su prospektu, nereikalaujama registruotis, patvirtinti, kad sutinkama su teisinės atsakomybės ribojimo sąlygomis, arba mokėti mokestį.

5.  Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija savo interneto svetainėje skelbia visus patvirtintus prospektus arba bent patvirtintų prospektų sąrašą, įskaitant 3 dalyje nurodytų specialių interneto svetainės skilčių hipersaitą, ir nurodo priimančiąją (-iąsias) valstybę (-es) narę (-es), kurioje (-ose) apie prospektus pranešta pagal 24 straipsnį. Paskelbtas sąrašas, įskaitant hipersaitus, nuolat atnaujinamas, o kiekvienas sąrašo punktas interneto svetainėje išlieka 7 dalyje nurodytą laikotarpį.

Tuo pačiu metu, kai praneša ESMA apie prospekto arba kurio nors jo priedo patvirtinimą, kompetentinga institucija pateikia ESMA elektroninę prospekto ir visų jo priedų kopiją, taip pat pateikia duomenis, kurių ESMA reikia prospektui klasifikuoti 6 dalyje nurodytame saugojimo mechanizme ir 45 straipsnyje nurodytai ataskaitai parengti.

Priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija skelbia informaciją apie visus pagal 24 straipsnį gautus pranešimus savo interneto svetainėje.

6.  Ne vėliau kaip tą dieną, kai įsigalioja atitinkamų vertybinių popierių viešas siūlymas arba įtraukimas į prekybos sąrašą, ESMA savo interneto svetainėje paskelbia visus iš kompetentingų institucijų gautus prospektus, įskaitant visus jų priedus, galutines sąlygas ir susijusius vertimus, jei taikytina, taip pat informaciją apie priimančiąją (-iąsias) valstybę (-es) narę (-es), kurioje (-iose) apie prospektus pranešta pagal 24 straipsnį. Informacijai skelbti naudojamasi saugojimo mechanizmu, prie kurio visuomenė gali jungtis nemokamai ir naudotis paieškos funkcijomis. Prospektuose nurodoma pagrindinė informacija, tokia kaip tarptautinis vertybinių popierių identifikavimo numeris (ISIN) ir emitentų, siūlytojų ir garantų identifikatoriai (LEI), yra pateikiama automatinio nuskaitymo formatu, įskaitant atvejus, kai naudojami meta duomenys.

7.  Visi patvirtinti prospektai išlieka viešai prieinami skaitmeniniu formatu ne trumpiau kaip dešimt metų nuo jų paskelbimo 2 ir 6 dalyse nurodytose interneto svetainėse dienos.

8.  Jeigu prospektą sudaro keli dokumentai ir (arba) informacija į jį įtraukta darant nuorodą, prospektą sudarantys dokumentai ir informacija gali būti skelbiami ir platinami atskirai, jei tie dokumentai yra viešai prieinami pagal 2 dalį. Kiekviename sudedamajame prospekto dokumente nurodoma, kur galima gauti kitus jau patvirtintus ir (arba) oficialiai kompetentingai institucijai pateiktus dokumentus.

9.  Viešai paskelbto prospekto ir (arba) jo priedų tekstas ir formatas visada turi tiksliai atitikti buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtintą jo originalą.

10.  Emitentas, siūlytojas, asmuo, prašantis įtraukti į prekybos sąrašą, arba vertybinius popierius platinantys ar parduodantys finansiniai tarpininkai bet kurio fizinio arba juridinio asmens prašymu nemokamai pateikia ▌ prospekto kopiją patvariojoje laikmenoje. Ji pateikiama tik tose jurisdikcijoje, kuriose paskelbtas viešas vertybinių popierių siūlymas arba kuriose vertybiniai popieriai įtraukiami į prekybos sąrašą pagal šį reglamentą.

11.  Siekiant užtikrinti, kad šiame straipsnyje aprašytos procedūros būtų taikomos nuosekliai ir vienodai, ESMA gali parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustatomi prospekto skelbimo reikalavimai.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

12.  ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nurodoma, kokie duomenys yra reikalingi prospektams klasifikuoti pagal 5 dalį.

ESMA tų techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

21 straipsnis

Reklama

1.  Bet kuri su vertybinių popierių viešu siūlymu arba įtraukimu į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą susijusi reklama turi atitikti šiame straipsnyje išdėstytus principus.

2.  Reklamoje nurodoma, kad prospektas yra arba bus paskelbtas ir kur investuotojai gali arba galės jį gauti.

3.  Reklama turi būti aiškiai atpažįstama kaip reklama. Reklamoje skelbiama informacija negali būti netiksli arba klaidinanti. Reklamoje skelbiama informacija taip pat turi derėti su prospekte pateikta informacija, jei prospektas jau paskelbtas, arba su informacija, kurią reikalaujama įtraukti į prospektą, jei prospektas bus paskelbtas vėliau.

4.  Visa žodžiu arba raštu atskleidžiama informacija apie vertybinių popierių viešą siūlymą arba įtraukimą į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, net jei ji atskleidžiama ne reklamos tikslais, turi derėti su prospekte pateikiama informacija.

Jeigu emitentas arba siūlytojas žodžiu ar raštu atskleidžia esminę informaciją vienam ar daugiau atrinktų investuotojų, tokia informacija atskleidžiama visiems kitiems investuotojams, kuriems siūlymas yra skirtas, nepriklausomai nuo to, ar reikalaujama skelbti prospektą pagal šį reglamentą. Jeigu reikalaujama skelbti prospektą, tokia informacija įtraukiama į prospektą arba prospekto priedą pagal 22 straipsnio 1 dalį.

5.  ▌Valstybės narės, kurioje platinama reklama, kompetentinga institucija įgaliojama kontroliuoti, ar reklamavimo veikla, susijusi su vertybinių popierių viešu siūlymu arba įtraukimu į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, atitinka 2–4 dalyse nurodytus principus.

Prireikus buveinės valstybės narės kompetentinga institucija padeda valstybės narės, kurioje platinama reklama, kompetentingai institucijai įvertinti, ar reklama atitinka prospekte pateiktą informaciją.

Nedarant poveikio 30 straipsnio 1 dalyje nustatytiems įgaliojimams, kompetentingos institucijos atliekamas reklamos patikrinimas nėra laikomas išankstine vertybinių popierių viešo siūlymo arba įtraukimo į prekybos sąrašą kurioje nors priimančiojoje valstybėje narėje sąlyga.

5b.   Kompetentingos institucija nenustato jokių mokesčių už reklamos tikrinimą pagal šį straipsnį.

5c.   Valstybės narės, kurioje platinama reklama, kompetentinga institucija gali susitarti su buveinės valstybės narės kompetentinga institucija (jeigu tai ne ta pati institucija), kad buveinės valstybės narės kompetentinga institucija yra įgaliota kontroliuoti reklamavimo veiklos atitiktį pagal 5 straipsnį. Jei taip susitariama, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija nedelsdama praneša apie tai emitentui ir ESMA.

6.  ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais patikslinamos šio reglamento 2–4 ir 5a dalyse nustatytos nuostatos, susijusios su reklama, be kita ko, patikslinamos nuostatos dėl reklamos platinimo ir nustatomos buveinės valstybės narės ir valstybės narės, kurioje platinama reklama, kompetentingų institucijų bendradarbiavimo procedūros.

ESMA tų techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip [12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

22 straipsnis

Prospekto priedai

1.  Kiekvienas svarbus naujas veiksnys, esminė klaida arba netikslumas, susiję su prospekte pateikta informacija ir galintys turėti įtakos vertybinių popierių vertinimui, atsiradę ar pastebėti po prospekto patvirtinimo iki paskutinės viešo siūlymo dienos arba iki prekybos reguliuojamoje rinkoje pradžios, priklausomai nuo to, kuri diena vėlesnė, nepagrįstai nedelsiant nurodomi prospekto priede.

Toks priedas patvirtinamas tokiu pačiu būdu kaip prospektas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas, o skelbiamas bent tokia pačia tvarka kaip prospekto originalas, paskelbtas pagal 20 straipsnį. Santrauka ir visi jos vertimai, jei reikia, taip pat papildomi, atsižvelgiant į naują priede pateiktą informaciją.

2.  Jeigu prospektas parengtas apie vertybinių popierių viešą siūlymą, investuotojai, jau sutikę pirkti arba pasirašyti vertybinius popierius iki priedo paskelbimo dienos, turi teisę, kuria gali pasinaudoti per penkias darbo dienas po priedo paskelbimo dienos, atšaukti savo sutikimą, jeigu 1 dalyje nurodytas naujas veiksnys, klaida arba netikslumas atsirado iki paskutinės viešo siūlymo dienos arba prieš pateikiant vertybinius popierius, priklausomai nuo to, kuri data ankstesnė. Šį laikotarpį emitentas arba siūlytojas gali pratęsti. Galutinis teisės atšaukti sutikimą terminas nurodomas priede.

Jeigu emitentas nusprendžia vietoje priedo į universalų registracijos dokumentą įtraukti bet kokius pakeitimus pateikdamas dinamišką naujausios universalaus registracijos dokumento versijos nuorodą pagal 20 straipsnio 3 dalį, tai neturi poveikio investuotojo teisei atšaukti sutikimą, kaip nustatyta pirmoje pastraipoje.

3.  Jeigu emitentas parengia bazinio prospekto informacijos priedą, kuris yra susijęs tik su viena arba keliomis konkrečiomis emisijomis, 2 dalyje nurodyta investuotojų teisė atšaukti savo sutikimą galioja tik atitinkamai (-oms) emisijai (-oms), o kitai vertybinių popierių emisijai, kuriai taikomas bazinis priedas, negalioja.

4.  Jeigu 1 dalyje nurodytas naujas svarbus veiksnys, esminė klaida arba netikslumas yra susiję tik su registracijos dokumente arba universaliame registracijos dokumente pateikta informacija ir tas registracijos dokumentas arba universalus registracijos dokumentas vienu metu yra keleto prospektų sudedamoji dalis, rengiamas ir tvirtinamas tik vienas priedas. Tokiu atveju priede nurodomi visi prospektai, su kuriais jis yra susijęs.

5.  Nedarant poveikio 20 straipsnio 3 dalies antros a pastraipos taikymui, prieš patvirtinimą tikrindama priedą kompetentinga institucija gali prašyti priedo priedėlyje pateikti konsoliduotą papildyto prospekto versiją, jeigu to reikia siekiant užtikrinti, kad prospekte pateikta informacija būtų suprantama. Toks prašymas laikomas 19 straipsnio 4 dalyje nurodytu prašymu pateikti papildomą informaciją.

6.  Siekiant užtikrinti, kad šis straipsnis būtų taikomas nuosekliai ir vienodai ir būtų atsižvelgta į techninius pokyčius finansų rinkose, ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nurodomi atvejai, kada, atsiradus naujam svarbiam veiksniui, esminei klaidai arba netikslumui, susijusiems su prospekte pateikta informacija, reikia skelbti prospekto priedą.

ESMA tų techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

V SKYRIUS

TARPVALSTYBINIAI SIŪLYMAI, ĮTRAUKIMAS Į PREKYBOS SĄRAŠĄ IR VARTOJAMOS KALBOS

23 straipsnis

Prospektų ir universalių registracijos dokumentų tvirtinimas Sąjungos mastu

1.  Nepažeidžiant 35 straipsnio, jeigu viešas siūlymas arba įtraukimas į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą yra numatomas vienoje ar keliose valstybėse narėse arba kitoje, su buveinės valstybe nare nesutampančioje, valstybėje narėje, buveinės valstybės narės patvirtintas prospektas ir visi jo priedai galioja viešam siūlymui arba įtraukimui į prekybos sąrašą bet kokiame skaičiuje priimančiųjų valstybių narių, jei ESMA ir kiekvienos priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija informuojamos pagal 24 straipsnį. Priimančiųjų valstybių narių kompetentingos institucijos nevykdo jokių su prospektais susijusių patvirtinimo ar administracinių procedūrų.

1 dalies pirmos pastraipos nuostatos taikomos mutatis mutandis jau patvirtintiems universaliems registracijos dokumentams.

Kai prospektas pateikiamas tvirtinti vienoje ar daugiau valstybių narių ir į jį įtrauktas universalus registracijos dokumentas, kuris jau yra patvirtintas kitoje valstybėje narėje, prospekto patvirtinimo prašymą nagrinėjanti kompetentinga institucija pakartotinai netikrina universalaus registracijos dokumento ir priima ankstesnį jo patvirtinimą.

2.  Jeigu po prospekto patvirtinimo paaiškėja naujų svarbių veiksnių, esminių klaidų arba netikslumų, kaip nurodyta 22 straipsnyje, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija reikalauja, kad pagal 19 straipsnio 1 dalį būtų patvirtintas ir paskelbtas priedas. ESMA ir priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija gali informuoti buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, kad reikalinga nauja informacija.

24 straipsnis

Pranešimas

1.  Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija emitento arba už prospekto rengimą atsakingo asmens prašymu per tris darbo dienas nuo to prašymo gavimo arba, jei prašymas pateikiamas kartu su prospekto projektu, per vieną darbo dieną nuo prospekto patvirtinimo dienos pateikia priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai patvirtinimo pažymą, liudijančią, kad prospektas parengtas pagal šį reglamentą, ir pateikia minėto prospekto elektroninę kopiją. ESMA sukuria portalą, kuriame tokią informaciją pateikia kiekviena nacionalinė kompetentinga institucija.

Jei taikytina, kartu su pirmoje pastraipoje nurodytu pranešimu pateikiamas prospekto ir (arba) santraukos vertimas, už kurį yra atsakingas emitentas arba už prospekto rengimą atsakingas asmuo.

Kai universalus registracijos dokumentas yra patvirtintas pagal 9 straipsnį, šios dalies pirma ir antra pastraipos taikomos mutatis mutandis.

Emitentas arba už prospekto ar, jei taikytina, už universalaus registracijos dokumento rengimą atsakingas asmuo informuojamas apie patvirtinimo pažymą tuo pačiu metu kaip priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija.

2.  Pažymoje nurodoma, jei taikomos 17 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos, ir nurodomi motyvai.

3.  Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija praneša ESMA apie prospekto patvirtinimo pažymą tuo pačiu metu kaip priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai.

4.  Jeigu bazinio prospekto, apie kurį pranešta anksčiau, galutinės sąlygos neįtrauktos nei į bazinį prospektą, nei į priedą, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija perduoda jas priimančiosios (-iųjų) valstybės (-ių) narės (-ių) kompetentingai institucijai ir ESMA elektroniniu būdu iš karto, kai gali, po to, kai galutinės sąlygos oficialiai pateikiamos.

5.  Už pranešimą apie prospektus ir jų priedus ar, jei taikytina, universalų registracijos dokumentą arba už pranešimo priėmimą ir už jokią su tuo susijusią priežiūros veiklą, nepaisant to, ar ji vykdoma buveinės valstybėje narėje, ar priimančiojoje (-osiose) valstybėje (-ėse) narėje (-ėse), kompetentingos institucijos netaiko jokio mokesčio.

6.  Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento taikymo sąlygas ir atsižvelgti į techninius pokyčius finansų rinkose, ESMA gali parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriais nustatomos standartinės pranešimo apie patvirtinimo pažymą, prospektą, prospekto priedą, universalų registracijos dokumentą ir prospekto ir (arba) santraukos vertimą formos, šablonai ir procedūros.

Komisija įgaliojama priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

25 straipsnis

Vartojamos kalbos

1.  Jei viešas siūlymas teikiamas arba įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą prašoma tik buveinės valstybėje narėje, prospektas rengiamas buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai priimtina kalba.

2.  Jei viešas siūlymas teikiamas arba įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą prašoma vienoje ar keliose valstybėse narėse, išskyrus buveinės valstybę narę, prospektas emitento, siūlytojo arba asmens, prašančio įtraukti į prekybos sąrašą, pasirinkimu rengiamas tų valstybių narių kompetentingoms institucijoms priimtina kalba arba tarptautinių finansų srityje įprasta kalba.

Kiekvienos priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija reikalauja, kad 7 straipsnyje nurodyta santrauka būtų išversta į jos oficialią (-ias) kalbą (-as), tačiau negali reikalauti jokių kitų prospekto dalių vertimo [3 pakeit.].

Kad buveinės valstybės narės kompetentinga institucija galėtų atlikti tikrinimo ir tvirtinimo procedūras, prospektas emitento, siūlytojo arba asmens, prašančio įtraukti į prekybos sąrašą, pasirinkimu rengiamas tai institucijai priimtina kalba arba tarptautinių finansų srityje įprasta kalba.

3.  Jei viešas siūlymas teikiamas arba įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą prašoma daugiau negu vienoje valstybėje narėje, įskaitant buveinės valstybės narę, prospektas rengiamas buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai priimtina kalba ir taip pat pateikiamas emitento, siūlytojo arba asmens, prašančio įtraukti į prekybos sąrašą, pasirinkimu kiekvienos priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai priimtina kalba arba tarptautinių finansų srityje įprasta kalba.

Kiekvienos priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija gali reikalauti, kad 7 straipsnyje nurodyta santrauka būtų išversta į jos oficialią (-ias) kalbą (-as), tačiau negali reikalauti jokių kitų prospekto dalių vertimo.

4.  Konkrečios emisijos galutinės sąlygos ir santrauka rengiamos ta pačia kalba kaip patvirtintas bazinis prospektas.

Kai galutinės sąlygos perduodamos priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai arba, jei yra daugiau negu viena priimančioji valstybė narė, priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, konkrečios emisijos galutinės sąlygos ir prie jų pridedama santrauka rengiamos laikantis šiame straipsnyje išdėstytų kalbos vartojimo reikalavimų.

VI SKYRIUS

SPECIALIOS TAISYKLĖS DĖL TREČIOSIOSE VALSTYBĖSE ĮSTEIGTŲ EMITENTŲ

26 straipsnis

Vertybinių popierių siūlymas arba įtraukimas į prekybos sąrašą pagal šiame reglamente nustatyta tvarka parengtą prospektą

1.  Jeigu trečiosios valstybės emitentas ketina viešai siūlyti vertybinius popierius Sąjungoje arba prašyti įtraukti vertybinius popierius į prekybos Sąjungoje įsteigtoje reguliuojamoje rinkoje sąrašą, naudodamasis pagal šį reglamentą parengtu prospektu, jis 19 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į savo buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, kad ši patvirtintų jo prospektą.

Kai prospektas patvirtinamas pagal pirmą pastraipą, suteikiamos visos šiame reglamente numatytos su prospektu susijusios teisės ir pareigos, ir prospektui ir trečiosios valstybės emitentui taikomos visos šio reglamento nuostatos, prižiūrint buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai.

▌

27 straipsnis

Vertybinių popierių siūlymas arba įtraukimas į prekybos sąrašą pagal trečiosios valstybės teisės aktuose nustatyta tvarka parengtą prospektą

1.  Trečiosios valstybės emitento buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gali patvirtinti viešam siūlymui arba įtraukimui į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą skirtą prospektą, kuris yra parengtas pagal trečiosios valstybės emitento nacionalinės teisės aktus ir kuriam taikomi trečiosios valstybės emitento nacionalinės teisės aktai, jeigu:

a)   tos trečiosios valstybės teisės aktuose nustatyti informacijos reikalavimai yra lygiaverčiai šio reglamento reikalavimams ir

b)   buveinės valstybės narės kompetentinga valdžios institucija yra sudariusi bendradarbiavimo susitarimus su atitinkamomis trečiosios valstybės emitento priežiūros institucijomis pagal 28 straipsnį.

2.  Jeigu trečiosios valstybės emitento išleisti vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą valstybėje narėje, kuri nėra buveinės valstybė narė, taikomi 23, 24 ir 25 straipsniuose nustatyti reikalavimai.

Buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai leidžiama nustatyti tokios emisijos sudaromą naštą atitinkantį papildomą mokestį tokiems emitentams.

3.  Komisijai pagal 42 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi bendrieji lygiavertiškumo kriterijai, pagrįsti 6, 7, 8 ir 13 straipsniuose nustatytais reikalavimais.

Remdamasi pirmiau nurodytais kriterijais, Komisija gali ▌priimti įgyvendinimo sprendimą, kuriame nustatoma, kad trečiosios valstybės teisės aktuose nustatyti informacijos reikalavimai yra lygiaverčiai šio reglamento reikalavimams. Toks įgyvendinimo sprendimas priimamas laikantis 43 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

28 straipsnis

Bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis

1.  Taikydamos 27 straipsnį ir, jei manoma, kad to reikia, taikydamos 26 straipsnį, valstybių narių kompetentingos institucijos sudaro bendradarbiavimo susitarimus su trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis dėl keitimosi informacija su trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis ir dėl įpareigojimų, kylančių pagal šį reglamentą, vykdymo užtikrinimo trečiosiose valstybėse, nebent ta trečioji valstybė įtraukta į Komisijos sudarytą nebendradarbiaujančių šalių sąrašą. Tais bendradarbiavimo susitarimais užtikrinamas bent efektyvus keitimasis informacija, kad kompetentingos institucijos galėtų vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą.

Kompetentinga institucija informuoja ESMA ir kitas kompetentingas institucijas apie siūlymą sudaryti tokį susitarimą.

2.  Taikant 27 straipsnį ir, jei manoma, kad to reikia, taikant 26 straipsnį, ESMA padeda sudaryti kompetentingų institucijų ir atitinkamų trečiųjų valstybių priežiūros institucijų bendradarbiavimo susitarimus ir šį procesą koordinuoja.

▌

ESMA taip pat, jei reikia, padeda kompetentingoms institucijoms keistis iš trečiųjų valstybių priežiūros institucijų gauta informacija, kuri gali būti svarbi imantis priemonių pagal 36 ir 37 straipsnius, ir šį procesą koordinuoja.

3.  Kompetentingos institucijos sudaro bendradarbiavimo susitarimus dėl keitimosi informacija su trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis tik tada, jei atskleidžiamai informacijai taikomi profesinės paslapties apsaugos reikalavimai yra bent lygiaverčiai 33 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Tokia informacija keičiamasi tik jei tai būtina tų kompetentingų institucijų užduotims vykdyti.

3a.   ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustatomas būtiniausias 1 dalyje nurodytų bendradarbiavimo susitarimų turinys.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

3b.   Siekiant užtikrinti, kad šis straipsnis būtų taikomas nuosekliai ir vienodai, ESMA gali parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose pateikiamas bendradarbiavimo susitarimų šablonas, kurį valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų naudoti.

VII SKYRIUS

ESMA IR KOMPETENTINGOS INSTITUCIJOS

29 straipsnis

Kompetentingos institucijos

1.  Kiekviena valstybė narė paskiria vieną kompetentingą administracinę instituciją, kuri būtų atsakinga už pareigų pagal šį reglamentą vykdymą ir užtikrintų, kad būtų taikomos pagal šį reglamentą priimtos nuostatos. Valstybės narės apie tai atitinkamai informuoja Komisiją, ESMA ir kitas kitų valstybių narių kompetentingas institucijas.

Kompetentinga institucija turi būti ▌nepriklausoma nuo ▌rinkos dalyvių.

2.  Valstybės narės gali leisti savo kompetentingai institucijai perduoti patvirtintų prospektų skelbimo internete užduotis.

Visais atvejais užduotys kitiems subjektams perduodamos specialiu sprendimu, kuriame nurodoma, kokias užduotis ir kokiomis sąlygomis reikia vykdyti, išdėstomos nuostatos, kuriomis atitinkamas subjektas įpareigojamas veikti ir savo veiklą organizuoti taip, kad išvengtų interesų konfliktų, nenaudoti vykdant perduotas užduotis gautos informacijos nesąžiningai ar netrukdyti konkurencijai. Tokiame sprendime nurodomi visi kompetentingos institucijos ir subjekto, kuriam perduodamos užduotys, sudaryti susitarimai.

Galutinė atsakomybė už priežiūrą, kad būtų laikomasi šio reglamento, ir prospekto patvirtinimą tenka pagal 1 dalį paskirtai kompetentingai institucijai.

Valstybės narės informuoja Komisiją, ESMA ir kitų valstybių narių kompetentingas institucijas apie 2 pastraipoje nurodytą sprendimą ir tikslias sąlygas, kuriomis užduotys buvo perduotos.

3.  1 ir 2 dalys neturi poveikio valstybės narės galimybei sudaryti atskirus teisinius ir administracinius susitarimus dėl Europos užjūrio teritorijų, už kurių išorės santykius ta valstybė narė atsakinga.

30 straipsnis

Kompetentingų institucijų įgaliojimai

1.  Kad galėtų vykdyti šiuo reglamentu nustatytas pareigas, kompetentingos institucijos pagal nacionalinės teisės aktus turi bent šiuos priežiūros ir tyrimo įgaliojimus:

a)  reikalauti, kad emitentai, siūlytojai arba asmenys, prašantys įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, į prospektą įtrauktų papildomą informaciją, jei to reikia investuotojams apsaugoti;

b)  reikalauti, kad emitentai, siūlytojai arba asmenys, prašantys įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir asmenys, kurie juos kontroliuoja arba yra jų kontroliuojami, pateiktų informaciją ir dokumentus;

c)  reikalauti, kad emitento, siūlytojo arba asmens, prašančio įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, auditoriai ir vadovai, taip pat finansiniai tarpininkai, įgalioti teikti viešą siūlymą arba prašyti įtraukti į prekybos sąrašą, pateiktų informaciją;

d)  sustabdyti viešą siūlymą arba įtraukimą į prekybos sąrašą vienu kartu ne daugiau kaip 25 darbo dienoms iš eilės, jei yra pagrįsta priežastis įtarti, kad šio reglamento nuostatos buvo pažeistos;

e)  uždrausti arba sustabdyti reklamą arba reikalauti, kad emitentai, siūlytojai arba asmenys, prašantys įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, arba atitinkami finansiniai tarpininkai nutrauktų arba sustabdytų reklamą vienu kartu ne ilgiau kaip 10 darbo dienų iš eilės, jeigu yra pagrįsta priežastis manyti, kad šio reglamento nuostatos buvo pažeistos;

f)  uždrausti viešą siūlymą, jei nustato, kad šio reglamento nuostatos buvo pažeistos arba yra pagrįsta priežastis įtarti, kad jos būtų pažeistos;

g)  sustabdyti arba reikalauti, kad atitinkamos reguliuojamos rinkos sustabdytų prekybą reguliuojamoje rinkoje vienu kartu ne daugiau kaip 10 darbo dienų iš eilės, jeigu yra pagrįsta priežastis manyti, kad šio reglamento nuostatos buvo pažeistos;

h)  uždrausti prekybą reguliuojamoje rinkoje, jeigu nustato, kad šio reglamento nuostatos buvo pažeistos;

i)  paviešinti, kad emitentas, siūlytojas arba asmuo, prašantis įtraukti į prekybos sąrašą, nevykdo jam skirtų įpareigojimų;

j)  sustabdyti tvirtinti pateikto prospekto tikrinimą arba sustabdyti viešą siūlymą arba įtraukimą į prekybos sąrašą, jeigu kompetentinga institucija pasinaudoja teise taikyti draudimą arba apribojimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 600/2014(26) 42 straipsnį, kol toks draudimas arba apribojimas nebus panaikintas;

k)  atsisakyti patvirtinti bet kurį tam tikro emitento, siūlytojo arba asmens, prašančio įtraukti į prekybos sąrašą, parengtą prospektą ne ilgiau kaip penkerius metus, jeigu emitentas, siūlytojas arba asmuo, prašantis įtraukti į prekybos sąrašą, pakartotinai ir sunkiai pažeidė šio reglamento nuostatas;

l)  atskleisti arba reikalauti, kad emitentas atskleistų visą reikšmingą informaciją, kuri gali turėti įtakos vertybinių popierių, įtrauktų į prekybos reguliuojamose rinkose sąrašus, vertinimui, kad būtų užtikrinta investuotojų apsauga arba sklandus rinkos veikimas;

m)  sustabdyti arba reikalauti, kad atitinkama reguliuojama rinka sustabdytų prekybą vertybiniais popieriais, jeigu mano, kad emitento padėtis yra tokia, kad tokia prekyba būtų žalinga investuotojų interesams;

n)  atlikti patikrinimus arba tyrimus vietoje, išskyrus fizinių asmenų asmenines gyvenamąsias patalpas, ir tuo tikslu patekti į patalpas, susipažinti su dokumentais ir kitais bet kurios formos duomenimis, jeigu yra pagrindo įtarti, kad su patikrinimo arba tyrimo dalyku susiję dokumentai ir kiti duomenys gali būti svarbūs įrodant, kad šis reglamentas pažeistas.

Jeigu to reikia pagal nacionalinę teisę, kompetentinga institucija gali prašyti atitinkamos teisminės institucijos priimti sprendimą dėl naudojimosi pirmoje pastraipoje nurodytais įgaliojimais. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 21 straipsnį ESMA turi teisę dalyvauti n punkte nurodytuose patikrinimuose vietoje, kai juos kartu atlieka dvi arba daugiau kompetentingų institucijų.

2.  Kompetentingos institucijos vykdo 1 dalyje nurodytas funkcijas ir naudojasi įgaliojimais tokiu mastu, kuris būtinas priežiūros, kaip laikomasi šio reglamento, ir prospekto tvirtinimo pareigoms vykdyti, bet kuriais iš šių būdų:

a)  tiesiogiai;

b)  bendradarbiaudamos su kitomis institucijomis;

c)  savo atsakomybe perduodamos funkcijas tokioms institucijoms;

d)  kreipdamosi į kompetentingas teismines institucijas.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų įgyvendintos tinkamos priemonės ir kompetentingos institucijos turėtų visus savo pareigoms vykdyti būtinus priežiūros ir tyrimo įgaliojimus.

4.  Asmuo, teikiantis informaciją kompetentingai institucijai pagal šį reglamentą, nelaikomas pažeidusiu kokius nors informacijos atskleidimo apribojimus, nustatytus sutartimi arba įstatymų ir kitų teisės aktų nuostata, ir už tai jam netaikoma jokio pobūdžio atsakomybė.

5.  1–3 dalys neturi poveikio valstybės narės galimybei sudaryti atskirus teisinius ir administracinius susitarimus dėl Europos užjūrio teritorijų, už kurių išorės santykius ta valstybė narė atsakinga.

31 straipsnis

Kompetentingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimas

1.  Taikydamos šį reglamentą, kompetentingos institucijos bendradarbiauja viena su kita ir su ESMA. Jos nepagrįstai nedelsdamos keičiasi informacija ir bendradarbiauja atlikdamos tyrimus, vykdydamos priežiūrą ir imdamosi teisės aktų vykdymo užtikrinimo veiksmų.

Jeigu valstybės narės pagal 36 straipsnį nusprendžia už šio reglamento nuostatų pažeidimus nustatyti baudžiamąsias sankcijas, jos užtikrina, kad būtų parengtos atitinkamos priemonės, kad kompetentingos institucijos turėtų visus reikiamus įgaliojimus bendradarbiauti su savo jurisdikcijos teisminėmis institucijoms ir gauti konkrečią su baudžiamuoju tyrimu arba procesu, pradėtu dėl galimų šio reglamento pažeidimų, susijusią informaciją, teikti šią informaciją kitoms kompetentingoms institucijoms ir ESMA ir taip vykdyti įpareigojimą pagal šį reglamentą bendradarbiauti tarpusavyje ir su ESMA.

2.  Kompetentinga institucija gali atsisakyti patenkinti prašymą pateikti informaciją ar bendradarbiauti vykdant tyrimą tik susiklosčius kuriai nors iš šių išimtinių aplinkybių:

a)  jeigu prašymo įvykdymas gali neigiamai paveikti jos pačios tyrimą, nuostatų vykdymo užtikrinimą arba baudžiamąjį tyrimą;

b)  jeigu valstybės narės, į kurią kreiptasi, institucijose jau pradėtas teismo procesas dėl tų pačių veiksmų prieš tuos pačius asmenis;

c)  jeigu valstybėje narėje, į kurią kreiptasi, jau paskelbtas galutinis teismo sprendimas tiems patiems asmenims dėl tų pačių veiksmų.

3.  Gavusios prašymą, kompetentingos institucijos nedelsdamos pateikia visą pagal šį reglamentą reikalaujamą informaciją.

4.  Vienos valstybės narės kompetentinga institucija gali prašyti, kad kitos valstybės narės kompetentinga institucija padėtų vykdyti patikrinimus vietoje ar tyrimus.

Prašančioji kompetentinga institucija informuoja ESMA apie pirmoje pastraipoje nurodytą prašymą. Tarpvalstybinio tyrimo ar patikrinimo atveju ESMA, jei to prašo kuri nors kompetentinga institucija, koordinuoja tyrimą arba patikrinimą.

Jeigu kompetentinga institucija gauna kitos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymą atlikti patikrinimą vietoje arba tyrimą, ji gali:

a)  pati atlikti patikrinimą vietoje arba tyrimą;

b)  leisti prašymą pateikusiai kompetentingai institucijai dalyvauti vykdant patikrinimą vietoje arba tyrimą;

c)  leisti prašymą pateikusiai kompetentingai institucijai pačiai vykdyti patikrinimą vietoje ar tyrimą;

d)  paskirti auditorius arba ekspertus, kurie vykdytų patikrinimą vietoje arba tyrimą, ir (arba)

e)  dalytis konkrečias su priežiūros veikla susijusias užduotis su kita kompetentinga institucija.

5.  Jeigu prašymas bendradarbiauti, ypač keistis informacija, atmetamas arba į jį per pagrįstą laiką nesureaguojama, kompetentingos institucijos gali kreiptis į ESMA. Nedarant poveikio Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 258 straipsnio taikymui, pirmame sakinyje nurodytais atvejais ESMA gali imtis veiksmų, naudodamasi jai Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu suteiktais įgaliojimais.

6.  ESMA gali parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nurodoma, kokia informacija kompetentingos institucijos turi keistis pagal 1 dalį.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

7.  ESMA gali parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriais nustatomos standartinės kompetentingų institucijų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija formos, šablonai ir procedūros.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti trečioje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

32 straipsnis

Bendradarbiavimas su ESMA

1.  Taikydamos šį reglamentą, kompetentingos institucijos bendradarbiauja su ESMA pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010.

2.  Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnį kompetentingos institucijos nepagrįstai nedelsdamos pateikia ESMA visą informaciją, būtiną ESMA pareigoms vykdyti.

3.  Kad būtų užtikrintos vienodos šio straipsnio taikymo sąlygos, ESMA gali parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriais nustatomos 2 dalyje nurodyto keitimosi informacija procedūros ir formos.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

33 straipsnis

Profesinė paslaptis

1.  Visa informacija, kuria kompetentingos institucijos keičiasi tarpusavyje pagal šį reglamentą ir kuri yra susijusi su verslo ar veiklos sąlygomis ar su kitais ekonominiais ar asmeniniais reikalais, laikoma konfidencialia ir jai taikomi profesinės paslapties reikalavimai, išskyrus atvejus, kai perduodama tokią informaciją kompetentinga institucija nurodo, kad ją galima atskleisti, arba informaciją būtina atskleisti dėl teismo proceso.

2.  Įpareigojimas saugoti profesinę paslaptį galioja visiems asmenims, kurie dirba arba dirbo kompetentingai institucijai arba kuriam nors subjektui, kuriam kompetentinga institucija perdavė savo įgaliojimus. Profesine paslaptimi laikoma informacija negali būti atskleista jokiam kitam asmeniui arba institucijai, išskyrus Sąjungos arba nacionalinės teisės aktų nuostatose nurodytus atvejus.

34 straipsnis

Duomenų apsauga

Vykdydamos savo užduotis ir tvarkydamos asmens duomenis pagal šį reglamentą, kompetentingos institucijos laikosi nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriais į nacionalinę teisę perkeliamos Direktyvos 95/46/EB nuostatos.

Tvarkydama asmens duomenis pagal šį reglamentą, ESMA laikosi Reglamento (EB) Nr. 45/2001 nuostatų.

35 straipsnis

Atsargumo priemonės

1.  Jeigu priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija nustato, kad emitentas, siūlytojas, asmuo, prašantis įtraukti į prekybos sąrašą, arba už viešą siūlymą atsakingos finansų įstaigos padarė pažeidimų arba pažeidė jiems šiuo reglamentu nustatytus įpareigojimus, tas išvadas ji perduoda buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ir ESMA.

2.  Jeigu, nepaisant buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos taikytų priemonių, emitentas, siūlytojas, asmuo, prašantis įtraukti į prekybos sąrašą, arba už viešą siūlymą atsakingos finansų įstaigos ir toliau pažeidžia atitinkamas šio reglamento nuostatas, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją ir ESMA, imasi visų reikiamų priemonių, kad apsaugotų investuotojus, ir nepagrįstai nedelsdama apie jas informuoja Komisiją ir ESMA.

3.  Antroje dalyje nurodytais atvejais ESMA gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu suteiktus įgaliojimus.

VIII SKYRIUS

ADMINISTRACINĖS PRIEMONĖS IR SANKCIJOS

36 straipsnis

Administracinės priemonės ir sankcijos

1.  Nekeičiant kompetentingoms institucijoms pagal 30 straipsnį suteikiamų priežiūros ir tyrimo įgaliojimų ir valstybių narių teisės numatyti ir skirti baudžiamąsias sankcijas, valstybės narės, laikydamosi nacionalinės teisės aktų, gali numatyti, kad kompetentingos institucijos turi teisę taikyti reikiamas administracines priemones ir skirti administracines sankcijas. Priemonės ir sankcijos turi būti efektyvios, proporcingos ir atgrasomos. Jos taikomos bent už:

a)  šio reglamento 3 straipsnio, 5 straipsnio, 6 straipsnio, 7 straipsnio 1–10 dalių, 8 straipsnio, 9 straipsnio 1–13 dalių, 10 straipsnio, 11 straipsnio 1 ir 3 dalių, 12 straipsnio, 14 straipsnio 2 dalies, 15 straipsnio 1 ir 2 dalių, 16 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 ir 3 dalių, 18 straipsnio 1–3 dalių, 19 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1–4 ir 7–10 dalių, 21 straipsnio 2–4 dalių, 22 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių ir 25 straipsnio pažeidimus;

b)  nebendradarbiavimą arba reikalavimų nevykdymą, susijusį su 30 straipsnyje nurodytu tyrimu, patikrinimu arba prašymu.

Valstybės narės gali nuspręsti nenustatyti pirmoje pastraipoje nurodytų administracinių sankcijų taisyklių, jeigu už tos pastraipos a arba b punkte nurodytus pažeidimus nacionalinės teisės aktuose iki [12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] jau buvo numatytos baudžiamosios sankcijos. Jei valstybės narės taip nusprendžia, jos išsamiai praneša Komisijai ir ESMA apie atitinkamas baudžiamosios teisės nuostatas.

Iki [12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] valstybės narės išsamiai informuoja Komisiją ir ESMA apie pirmoje ir antroje pastraipose nurodytas taisykles. Jos nedelsdamos praneša Komisijai ir ESMA apie bet kokius vėlesnius jų pakeitimus.

2.  Valstybės narės pagal nacionalinės teisės aktus užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų įgaliojimus už 1 dalies a punkte išvardytus pažeidimus skirti bent šias administracines sankcijas ir imtis bent šių administracinių priemonių:

a)  paskelbti viešą pranešimą ir jame nurodyti atsakingą fizinį arba juridinį asmenį ir pažeidimo pobūdį pagal 40 straipsnį;

b)  paskelbti įsakymą, kuriuo reikalaujama, kad atsakingas fizinis arba juridinis asmuo nutrauktų veiklą, kuri sudaro pažeidimą;

c)  taikyti didžiausias administracines pinigines sankcijas, kurių suma būtų bent du kartus didesnė už padarius pažeidimą gautą pelną ar išvengtus nuostolius, jeigu juos įmanoma nustatyti;

d)  jei tai juridinis asmuo, skirti administracines pinigines sankcijas, kurių maksimalus dydis yra ne mažiau kaip 5 000 000 EUR, o valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, – atitinkama suma nacionaline valiuta [šio reglamento įsigaliojimo data], arba 3 proc. visos to juridinio asmens metinės apyvartos, remiantis naujausiomis valdymo organo patvirtintomis finansinėmis ataskaitomis.

Jeigu juridinis asmuo yra patronuojančioji įmonė arba patronuojančiosios įmonės, kuri pagal Direktyvą 2013/34/ES turi rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, patronuojamoji įmonė, atitinkama bendra metinė apyvarta yra bendra metinė apyvarta arba atitinkamos rūšies pajamos pagal atitinkamus Sąjungos apskaitos teisės aktus, remiantis naujausiomis valdymo organo patvirtintomis pagrindinės patronuojančiosios įmonės konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis;

e)  jei tai fizinis asmuo, skirti administracines pinigines sankcijas, kurių maksimalus dydis yra ne mažiau kaip 700 000 EUR, o valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, – atitinkama suma nacionaline valiuta [šio reglamento įsigaliojimo data].

3.  Valstybės narės gali numatyti papildomas sankcijas arba priemones ir didesnes administracines baudas, negu nustatyta šiame reglamente.

37 straipsnis

Naudojimasis priežiūros įgaliojimais ir įgaliojimais skirti sankcijas

1.  Kompetentingos institucijos, nustatydamos administracinių sankcijų ir priemonių rūšį ir dydį, atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes, įskaitant, jei tinka:

a)  pažeidimo sunkumą ir trukmę;

b)  už pažeidimą atsakingo asmens atsakomybės laipsnį;

c)  už pažeidimą atsakingo asmens finansinį pajėgumą, kuris nustatomas pagal atsakingo juridinio asmens bendrą apyvartą arba fizinio asmens metines pajamas ir grynąjį turtą;

d)  pažeidimo poveikį neprofesionaliųjų investuotojų interesams;

e)  už pažeidimą atsakingo asmens dėl pažeidimo gauto pelno arba išvengtų nuostolių arba trečiųjų šalių patirtų nuostolių dydį, jei juos galima nustatyti;

f)  už pažeidimą atsakingo asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį, nedarant poveikio poreikiui užtikrinti, kad toks asmuo grąžintų gautą pelną ar išvengtų nuostolių sumą;

g)  už pažeidimą atsakingo asmens anksčiau padarytus pažeidimus;

h)  priemones, kurių po pažeidimo ėmėsi atsakingas asmuo, kad pažeidimas nepasikartotų.

2.  Kompetentingos institucijos, naudodamosi įgaliojimais skirti administracines sankcijas ir imtis kitų administracinių priemonių pagal 36 straipsnį, glaudžiai bendradarbiauja, stengdamosi užtikrinti, kad priežiūros ir tyrimo įgaliojimai, jų skiriamos administracinės sankcijos ir taikomos priemonės būtų efektyvios ir tinkamos pagal šį reglamentą. Jos koordinuoja savo veiksmus, kad tarpvalstybiniais atvejais naudodamosi savo priežiūros ir tyrimo įgaliojimais, skirdamos administracines sankcijas ir imdamosi priemonių išvengtų dubliavimo ir kartojimo.

38 straipsnis

Skundo teisė

Valstybės narės užtikrina, kad pagal šio reglamento nuostatas priimti sprendimai būtų tinkamai pagrįsti ir juos būtų galima skųsti teisme.

39 straipsnis

Pranešimas apie pažeidimus

1.  Kompetentingos institucijos sukuria efektyvius mechanizmus, kuriais būtų skatinama ir sudaromos sąlygos joms pranešti apie faktinius arba galimus šio reglamento pažeidimus.

2.  1 dalyje nurodyti mechanizmai apima bent:

a)  specialias pranešimų apie faktinius arba galimus pažeidimus gavimo ir tolesnių veiksmų procedūras, įskaitant saugių komunikacijos kanalų tokiems pranešimams teikti nustatymą;

b)  tinkamą pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų, kurie praneša apie pažeidimus, apsaugą bent nuo keršto, diskriminacijos ir kitokio nesąžiningo jų darbdavių arba trečiųjų šalių elgesio;

c)  asmens, kuris praneša apie pažeidimus, ir fizinio asmens, kuris, kaip įtariama, yra atsakingas už pažeidimą, tapatybės ir asmens duomenų apsaugą visais procedūros etapais, nebent tokius duomenis atskleisti reikalaujama pagal nacionalinės teisės aktus, vykdant tolesnį tyrimą arba vėliau vykstant teismo procesui.

3.  Svarbią informaciją apie faktinius arba galimus šio reglamento pažeidimus suteikiantiems asmenims valstybės narės gali nustatyti finansines paskatas, kurios būtų skiriamos pagal nacionalinės teisės aktus, jeigu tie asmenys anksčiau neturėjo kitų teisinių arba sutartinių pareigų pranešti tokią informaciją ir jeigu informacija yra nauja ir ja remiantis už šio reglamento pažeidimą nustatoma administracinė arba baudžiamoji sankcija arba imamasi kitos administracinės priemonės.

4.  Valstybės narės reikalauja, kad darbdaviai, kurie vykdo reguliuojamą finansinių paslaugų veiklą, nustatytų tinkamas procedūras, pagal kurias jų darbuotojai galėtų įmonės viduje specialiu, nepriklausomu ir autonominiu kanalu pranešti apie faktinius arba galimus pažeidimus.

40 straipsnis

Sprendimų paskelbimas

1.  Sprendimą už šio reglamento pažeidimą skirti administracinę sankciją arba taikyti priemonę kompetentingos institucijos paskelbia savo interneto svetainėje iš karto, kai apie tą sprendimą pranešama asmeniui, kuriam skirtas tas sprendimas. Paskelbiama bent informacija apie pažeidimo rūšį bei pobūdį ir atsakingų asmenų tapatybę. Tas įpareigojimas netaikomas sprendimams, kuriais nustatomos tiriamojo pobūdžio priemonės.

2.  Jeigu kompetentinga institucija, kiekvienu atveju atskirai įvertinusi duomenų skelbimo proporcingumą, mano, kad skelbti juridinių asmenų tapatybės arba fizinių asmenų tapatybės arba asmens duomenis yra neproporcinga arba jeigu paskelbus tuos duomenis būtų pakenkta finansų rinkų stabilumui arba vykdomam tyrimui, valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos:

a)  atidėtų sprendimo skirti sankciją ar taikyti priemonę paskelbimą, kol neišnyks neskelbimo priežastys;

b)  paskelbtų sprendimą skirti sankciją arba taikyti priemonę anonimiškai, nacionalinės teisės aktų nuostatas atitinkančiu būdu, jeigu anonimiškai paskelbus duomenis užtikrinama efektyvi atitinkamų asmens duomenų apsauga. Jeigu apie skirtą sankciją arba taikomą priemonę nusprendžiama paskelbti anonimiškai, atitinkamų duomenų paskelbimą galima atidėti pagrįstam laikotarpiui, jei numatoma, kad per tą laikotarpį priežastys juos skelbti anonimiškai išnyks;

c)  neskelbtų sprendimo skirti sankciją arba taikyti priemonę, jeigu mano, kad a ir b punktuose išdėstytos galimybės yra nepakankamos, siekiant užtikrinti, kad:

i)  nekiltų pavojaus finansų rinkų stabilumui;

ii)  tokių sprendimų paskelbimas būtų proporcingas atsižvelgiant į priemones, kurios laikomos nesvarbiomis.

3.  Kai sprendimas skirti sankciją arba taikyti priemonę apskundžiamas atitinkamoms teisminėms arba kitoms institucijoms, kompetentingos institucijos iš karto apie tai paskelbia savo oficialioje interneto svetainėje, taip pat paskelbia visą vėlesnę informaciją apie to skundo nagrinėjimo rezultatus. Taip pat paskelbiama apie visus sprendimus panaikinti ankstesnį sprendimą skirti sankciją arba taikyti priemonę.

4.  Kompetentingos institucijos užtikrina, kad visa pagal šį straipsnį paskelbta informacija išliktų jų oficialioje interneto svetainėje bent penkerius metus po paskelbimo dienos. Į paskelbtą informaciją įtraukti asmens duomenys kompetentingos institucijos oficialioje interneto svetainėje laikomi tik tiek laiko, kiek reikia pagal taikomas asmens duomenų apsaugos taisykles.

41 straipsnis

ESMA informavimas apie sankcijas

1.  Kompetentinga institucija kiekvienais metais ESMA pateikia apibendrintą informaciją apie visas pagal 36 straipsnį taikytas administracines sankcijas ir priemones. ESMA šią informaciją skelbia metinėje ataskaitoje.

Jeigu valstybės narės pagal 36 straipsnio 1 dalį nusprendė už 36 straipsnio 1 dalyje nurodytų nuostatų pažeidimą skirti baudžiamąsias sankcijas, jų kompetentingos institucijos kasmet pateikia ESMA anoniminius ir apibendrintus duomenis apie visus vykdytus baudžiamosios veikos tyrimus ir skirtas baudžiamąsias sankcijas. ESMA skelbia duomenis apie skirtas baudžiamąsias sankcijas metinėje ataskaitoje.

2.  Jeigu kompetentinga institucija viešai atskleidžia informaciją apie administracines ar baudžiamąsias sankcijas arba kitas administracines priemones, tuo pačiu metu apie tas administracines sankcijas arba priemones ji praneša ESMA.

3.  Kompetentingos institucijos informuoja ESMA apie visas taikytas administracines sankcijas arba priemones, kurios nebuvo paskelbtos pagal 40 straipsnio 2 dalies c punktą, įskaitant visus su sankcijomis ar priemonėmis susijusius skundus ir skundų nagrinėjimo rezultatus. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos gautų informaciją ir galutinį sprendimą dėl kiekvienos skirtos baudžiamosios sankcijos ir šiuos duomenis pateiktų ESMA. ESMA tvarko centrinę sankcijų, apie kurias jai pranešta, duomenų bazę tik kompetentingų institucijų keitimosi informacija tikslais. Ši duomenų bazė prieinama tik kompetentingoms institucijoms ir yra atnaujinama pagal kompetentingų institucijų pateikiamą informaciją.

IX SKYRIUS

DELEGUOTIEJI IR ĮGYVENDINIMO AKTAI

42 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  1 straipsnio ▌6 dalyje, 2 straipsnio 2 dalyje, ▌13 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 14 straipsnio 3 dalyje, 15 straipsnio 3 dalyje ▌ir 27 straipsnio 3 dalyje nurodyti ▌įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio reglamento įsigaliojimo data].

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 1 straipsnio ▌6 dalyje, 2 straipsnio 2 dalyje, ▌13 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 14 straipsnio 3 dalyje, 15 straipsnio 3 dalyje ▌ir 27 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 1 straipsnio ▌6 dalį, 2 straipsnio 2 dalį, ▌13 straipsnio 1 ir 2 dalis, 14 straipsnio 3 dalį, 15 straipsnio 3 dalį ▌ir 27 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

43 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda Europos vertybinių popierių komitetas, įsteigtas pagal Komisijos sprendimą 2001/528/EB(27). Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

X SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

44 straipsnis

Panaikinimas

1.  Direktyva 2003/71/EB panaikinama nuo [šio reglamento taikymo pradžios data].

2.  Nuorodos į Direktyvą 2003/71/EB laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal šio reglamento IV priede pateiktą atitikties lentelę.

▌

4.  Pagal nacionalinės teisės aktus, kuriais Direktyva 2003/71/EB perkeliama į nacionalinę teisę iki [šio reglamento taikymo pradžios data], patvirtinti prospektai toliau yra reglamentuojami tais nacionalinės teisės aktais iki jų galiojimo laikotarpio pabaigos arba dvylika mėnesių po [šio reglamento taikymo pradžios data], priklausomai nuo to, kuri data yra ankstesnė.

45 straipsnis

ESMA ataskaita apie prospektus

1.  Remdamasi dokumentais, paviešintais naudojant 20 straipsnio 6 straipsnyje nurodytą mechanizmą, ESMA kiekvienais metais skelbia ataskaitą, kurioje pateikia statistinius duomenis apie Sąjungoje patvirtintus ir notifikuotus prospektus ir tendencijų analizę pagal emitentų tipus, ypač MVĮ, emisijų rūšis, ypač siūlymo bendrą pardavimo vertę, perleidžiamųjų vertybinių popierių rūšį, prekybos vietos tipą ir nominalią vertę.

2.  Ataskaitoje pirmiausia pateikiama:

a)  analizė, kokiu mastu Sąjungoje taikoma 14 ir 15 straipsniuose išdėstyta informacijos atskleidimo tvarka ir naudojamasi 9 straipsnyje nurodytu universaliu registracijos dokumentu;

b)  statistiniai duomenys apie bazinius prospektus ir galutines sąlygas ir apie prospektus, parengtus kaip atskiri dokumentai arba kaip vienas dokumentas;

c)  statistinė informacija apie vidutines ir bendras sumas, kurias viešai siūlydamos vertybinius popierius pagal šį reglamentą pritraukė nebiržinės įmonės, įmonės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama daugiašalėse prekybos sistemose, įskaitant MVĮ augimo rinkas, ir įmonės, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į prekybos reguliuojamose rinkose sąrašus. Jei taikytina, ši statistinė informacija suskirstoma pagal pirminius viešus siūlymus ir vėlesnius siūlymus ir pagal nuosavybės ir ne nuosavybės vertybinius popierius;

ca)   prospekto rengimo sąnaudų statistiniai duomenys, pateikti bent pagal skirtingas emitentų kategorijas, emisijos dydį ir vietą, taip pat emitentų sumokėtų mokesčių bei rinkliavų kategorijas ir paslaugų teikėjų, nustačiusių tuos mokesčius bei rinkliavas, kategorijas; prie šių statistinių duomenų pridedama prospektų rengimo procese dalyvaujančių paslaugų teikėjų konkurencijos efektyvumo analizė ir rekomendacijos, kaip sumažinti sąnaudas.

46 straipsnis

Peržiūra

Iki [penkeri metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento taikymo ataskaitą ir, jei tikslinga, pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

Ataskaitoje, be kita ko, įvertinama, ar prospekto santrauka, 14 ir 15 straipsniuose nustatyta informacijos atskleidimo tvarka ir 9 straipsnyje nurodytas universalus registracijos dokumentas vis dar tinkami pagal savo paskirtį. Ataskaitoje atsižvelgiama į 19 straipsnio 12 dalyje nurodyto tarpusavio vertinimo rezultatus.

47 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

1.  Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.  Jis taikomas nuo [24 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos].

2a.   Nukrypstant nuo 2 dalies, valstybės narės gali nuspręsti nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos taikyti ribas, nustatytas 1 straipsnio 3 dalies d punkte išimties taikymo tikslais, arba 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą galimybę.

3.  Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad būtų laikomasi 11 straipsnio, 19 straipsnio 8 dalies, 29 straipsnio, 30 straipsnio, 36 straipsnio, 37 straipsnio, 38 straipsnio, 39 straipsnio, 40 straipsnio ir 41 straipsnio, iki [24 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

PROSPEKTAS

I.   Santrauka

II.   Direktorių, vyresniosios vadovybės, patarėjų ir auditorių tapatybė

Šio punkto tikslas – nurodyti įmonės atstovus ir kitus asmenis, susijusius su įmonės siūlymu arba įtraukimu į prekybos sąrašą; tai yra asmenys, atsakingi už prospekto parengimą, ir asmenys, atsakingi už finansinių ataskaitų auditą.

III.   Siūlymo statistiniai duomenys ir numatomas tvarkaraštis

Šio punkto tikslas – suteikti esminę informaciją apie bet kokio siūlymo vykdymą ir nurodyti svarbias su tuo siūlymu susijusias datas.

A.  Siūlymo statistiniai duomenys

B.  Metodas ir numatomas tvarkaraštis

IV.   Esminė informacija

Šio punkto tikslas – pateikti apibendrintą esminę informaciją apie įmonės finansinę būklę, kapitalizaciją ir rizikos veiksnius. Jei į dokumentą įtrauktos finansinės ataskaitos yra patikslinamos siekiant atsižvelgti į esminius įmonės grupės struktūros arba apskaitos politikos pasikeitimus, pasirinkti finansiniai duomenys taip pat turi būti patikslinti.

A.  Pasirinkti finansiniai duomenys

B.  Kapitalizacija ir įsiskolinimas

C.  Siūlymo priežastys ir pajamų naudojimas

D.  Rizikos veiksniai

V.   Informacija apie įmonę

Šio punkto tikslas – suteikti informaciją apie įmonės verslo veiklą, jos gaminamus produktus ar teikiamas paslaugas ir verslui įtakos turinčius veiksnius. Jis taip pat skirtas teikti informacijai apie įmonės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pakankamumą ir tinkamumą, taip pat būsimo pajėgumo augimo ar mažėjimo planus.

A.  Įmonės istorija ir raida

B.  Verslo apžvalga

C.  Organizacinė struktūra

D.  Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

VI.   Veiklos ir finansų apžvalga ir perspektyvos

Šio punkto tikslas – pateikti vadovybės paaiškinimą dėl veiksnių, veikusių įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus finansinių ataskaitų apimamais laikotarpiais, ir vadovybės atliktą veiksnių ir tendencijų, kurie, kaip tikimasi, turės esminės įtakos įmonės finansinei būklei ir veiklos rezultatams būsimais laikotarpiais, įvertinimą.

A.  Veiklos rezultatai

B.  Likvidumas ir kapitalo ištekliai

C.  Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, patentai, licencijos ir t. t.

D.  Tendencijos

VII.   Direktoriai, vyresnioji vadovybė ir darbuotojai

Šio punkto tikslas – suteikti informacijos apie įmonės direktorius ir vadovus, kuri leistų investuotojams įvertinti jų patirtį, kvalifikaciją ir atlyginimų lygius, taip pat jų santykius su įmone.

A.  Direktoriai ir vyresnioji vadovybė

B.  Atlyginimas

C.  Valdybos veikla

D.  Darbuotojai

E.  Akcijų nuosavybė

VIII. Stambūs akcininkai ir sandoriai su susijusiomis šalimis

Šio punkto tikslas – suteikti informacijos apie stambius akcininkus ir kitus asmenis, galinčius kontroliuoti įmonę ar daryti jai įtaką. Jame taip pat pateikiama informacija apie sandorius, kuriuos įmonė sudarė su asmenimis, susijusiais su įmone, ir ar tokių sandorių sąlygos yra sąžiningos įmonės atžvilgiu.

A.  Stambūs akcininkai

B.  Sandoriai su susijusiomis šalimis

C.  Ekspertų ir patarėjų interesai

IX.   Finansinė informacija

Šio punkto tikslas – nurodyti, kurios finansinės ataskaitos turi būti įtrauktos į dokumentą, taip pat jų apimamus laikotarpius, finansinių ataskaitų datas ir kitą finansinio pobūdžio informaciją. Apskaitos ir audito principai, kurie bus priimti kaip naudotini rengiant ir audituojant finansines ataskaitas, bus nustatyti remiantis tarptautiniais apskaitos ir audito standartais.

A.  Konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir kita finansinė informacija

B.  Svarbūs pakeitimai

X.   Siūlymo ir įtraukimo į prekybos sąrašą išsamus aprašas

Šio punkto tikslas – suteikti informacijos apie vertybinių popierių siūlymą ir įtraukimą į prekybos sąrašą, vertybinių popierių platinimo planą ir susijusius klausimus.

A.  Siūlymas ir įtraukimas į prekybos sąrašą

B.  Platinimo planas

C.  Rinkos

D.  Parduodantys vertybinių popierių turėtojai

E.  Gautinų sumų sumažėjimas (tik nuosavybės vertybiniams popieriams)

F.  Emisijos išlaidos

XI.   Papildoma informacija

Šio punkto tikslas – suteikti informacijos, daugiausia įstatymų pobūdžio, kuri nenurodoma kitose prospekto dalyse.

A.  Akcinis kapitalas

B.  Steigimo dokumentas ir įstatai

C.  Esminės sutartys

D.  Valiutų kontrolė

E.  Įspėjimas apie mokesčių pasekmes

F.  Dividendai ir mokėjimų tarpininkai

G.  Ekspertų pareiškimas

H.  Viešieji dokumentai

I.  Papildoma informacija

II PRIEDAS

REGISTRACIJOS DOKUMENTAS

I.   Direktorių, vyresniosios vadovybės, patarėjų ir auditorių tapatybė

Šio punkto tikslas – nurodyti įmonės atstovus ir kitus asmenis, susijusius su įmonės siūlymu arba įtraukimu į prekybos sąrašą; tai yra asmenys, atsakingi už prospekto parengimą, ir asmenys, atsakingi už finansinių ataskaitų auditą.

II.   Esminė informacija apie emitentą

Šio punkto tikslas – pateikti apibendrintą esminę informaciją apie įmonės finansinę būklę, kapitalizaciją ir rizikos veiksnius. Jei į dokumentą įtrauktos finansinės ataskaitos yra patikslinamos siekiant atsižvelgti į esminius įmonės grupės struktūros arba apskaitos politikos pasikeitimus, pasirinkti finansiniai duomenys taip pat turi būti patikslinti.

A.  Pasirinkti finansiniai duomenys

B.  Kapitalizacija ir įsiskolinimas

C.  Rizikos veiksniai

III.   Informacija apie įmonę

Šio punkto tikslas – suteikti informacijos apie įmonės verslo veiklą, jos gaminamus produktus ar teikiamas paslaugas ir verslui įtakos turinčius veiksnius. Jis taip pat skirtas teikti informacijai apie įmonės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pakankamumą ir tinkamumą, taip pat būsimo pajėgumo augimo ar mažėjimo planus.

A.  Įmonės istorija ir raida

B.  Verslo apžvalga

C.  Organizacinė struktūra

D.  Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

IV.   Veiklos ir finansų apžvalga ir perspektyvos

Šio punkto tikslas – pateikti vadovybės paaiškinimą dėl veiksnių, veikusių įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus finansinių ataskaitų apimamais laikotarpiais, ir vadovybės atliktą veiksnių ir tendencijų, kurie, kaip tikimasi, turės esminės įtakos įmonės finansinei būklei ir veiklos rezultatams būsimais laikotarpiais, įvertinimą.

A.  Veiklos rezultatai

B.  Likvidumas ir kapitalo ištekliai

C.  Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, patentai, licencijos ir t. t.

D.  Tendencijos

V.   Direktoriai, vyresnioji vadovybė ir darbuotojai

Šio punkto tikslas – suteikti informacijos apie įmonės direktorius ir vadovus, kuri leistų investuotojams įvertinti jų patirtį, kvalifikaciją ir atlyginimų lygius, taip pat jų santykius su įmone.

A.  Direktoriai ir vyresnioji vadovybė

B.  Atlyginimas

C.  Valdybos veikla

D.  Darbuotojai

E.  Akcijų nuosavybė

VI.   Stambūs akcininkai ir sandoriai su susijusiomis šalimis

Šio punkto tikslas – suteikti informacijos apie stambius akcininkus ir kitus asmenis, galinčius kontroliuoti įmonę ar daryti jai įtaką. Jame taip pat pateikiama informacija apie sandorius, kuriuos įmonė sudarė su asmenimis, susijusiais su įmone, ir ar tokių sandorių sąlygos yra sąžiningos įmonės atžvilgiu.

A.  Stambūs akcininkai

B.  Sandoriai su susijusiomis šalimis

C.  Ekspertų ir patarėjų interesai

VII.   Finansinė informacija

Šio punkto tikslas – nurodyti, kurios finansinės ataskaitos turi būti įtrauktos į dokumentą, taip pat jų apimamus laikotarpius, finansinių ataskaitų datas ir kitą finansinio pobūdžio informaciją. Apskaitos ir audito principai, kurie bus priimti kaip naudotini rengiant ir audituojant finansines ataskaitas, bus nustatyti remiantis tarptautiniais apskaitos ir audito standartais.

A.  Konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir kita finansinė informacija

B.  Svarbūs pakeitimai

VIII. Papildoma informacija

Šio punkto tikslas – suteikti informacijos, daugiausia įstatymų pobūdžio, kuri nenurodoma kitose prospekto dalyse.

A.  Akcinis kapitalas

B.  Steigimo dokumentas ir įstatai

C.  Esminės sutartys

D.  Ekspertų pareiškimas

E.  Viešieji dokumentai

F.  Papildoma informacija

III PRIEDAS

VERTYBINIŲ POPIERIŲ RAŠTAS

I.   Direktorių, vyresniosios vadovybės, patarėjų ir auditorių tapatybė

Šio punkto tikslas – nurodyti įmonės atstovus ir kitus asmenis, susijusius su įmonės siūlymu arba įtraukimu į prekybos sąrašą; tai yra asmenys, atsakingi už prospekto parengimą, ir asmenys, atsakingi už finansinių ataskaitų auditą.

II.   Siūlymo statistiniai duomenys ir numatomas tvarkaraštis

Šio punkto tikslas – suteikti esminę informaciją apie bet kokio siūlymo vykdymą ir nurodyti svarbias su tuo siūlymu susijusias datas.

A.  Siūlymo statistiniai duomenys

B.  Metodas ir numatomas tvarkaraštis

III.   Esminė informacija apie emitentą

Šio punkto tikslas – pateikti apibendrintą esminę informaciją apie įmonės finansinę būklę, kapitalizaciją ir rizikos veiksnius. Jei į dokumentą įtrauktos finansinės ataskaitos yra patikslinamos siekiant atsižvelgti į esminius įmonės grupės struktūros arba apskaitos politikos pasikeitimus, pasirinkti finansiniai duomenys taip pat turi būti patikslinti.

A.  Kapitalizacija ir įsiskolinimas

B.  Siūlymo priežastys ir pajamų naudojimas

C.  Rizikos veiksniai

IV.   Ekspertų interesai

Šio punkto tikslas – suteikti informacijos apie sandorius, kuriuos įmonė sudarė su ekspertais ar patarėjais, įdarbinamais esant poreikiui.

V.   Siūlymo ir įtraukimo į prekybos sąrašą išsamus aprašas

Šio punkto tikslas – suteikti informacijos apie vertybinių popierių siūlymą ir įtraukimą į prekybos sąrašą, vertybinių popierių platinimo planą ir susijusius klausimus.

A.  Siūlymas ir įtraukimas į prekybos sąrašą

B.  Platinimo planas

C.  Rinkos

D.  Parduodantys vertybinių popierių turėtojai

E.  Gautinų sumų sumažėjimas (tik nuosavybės vertybiniams popieriams)

F.  Emisijos išlaidos

VI.   Papildoma informacija

Šio punkto tikslas – suteikti informacijos, daugiausia įstatymų pobūdžio, kuri nenurodoma kitose prospekto dalyse.

A.  Valiutų kontrolė

B.  Įspėjimas apie mokesčių pasekmes

C.  Dividendai ir mokėjimų tarpininkai

D.  Ekspertų pareiškimas

E.  Viešieji dokumentai

IV PRIEDAS

Atitikties lentelė

(nurodyta 44 straipsnyje)

(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti atsakingam komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 61 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A8-0238/2016). (2) * Pakeitimai: naujas ar pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌. (3) OL C 177, 2016 5 18, p. 9. (4) OL C 195, 2016 6 2, p. 1. (5) ... Europos Parlamento pozicija [(OL ...)]/[dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje] ir ... Tarybos sprendimas. (6) 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 345, 2003 12 31, p. 64). (7) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/73/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir Direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo (OL L 327, 2010 12 11, p. 1). (8) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190). (9) 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų (OL L 352, 2014 12 9, p. 1). (10) 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 390, 2004 12 31, p. 38). (11) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL L 173, 2014 6 12, p. 1). (12) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84). (13) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13). (14) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31). (15) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių asmenų duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1). (16) 1980 m. kovo 17 d. Tarybos direktyva 80/390/EEB dėl informacinių biuletenių, kuriuos privaloma paskelbti įtraukiant vertybinius popierius į oficialųjį biržos prekybos sąrašą, sudarymo, patikrinimo ir platinimo reikalavimų derinimo (OL L 100, 1980 4 17, p. 1). (17) 2001 m. gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/34/EB dėl vertybinių popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos, kuri turi būti skelbiama apie tuos vertybinius popierius (OL L 184, 2001 7 6, p. 1). (18) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1). (19) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32). (20) 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1). (21) 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų pagrindinės informacijos dokumentų (OL L 352, 2014 12 9, p. 1). (22) 2004 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 809/2004, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB nuostatas dėl prospektuose pateikiamos informacijos bei šių prospektų formato įtraukimo nuorodos būdu ir paskelbimo bei reklamos skleidimo (OL L 149, 2004 4 30, p. 1). (23) 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 390, 2004 12 31, p. 38). (24) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19). (25) [OL C ..., ..., p. ...]. (26) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84). (27) 2001 m. birželio 6 d. Komisijos sprendimas 2001/528/EB dėl Europos vertybinių popierių komiteto įsteigimo (OL L 191, 2001 7 13, p. 45).

2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas 2015 m. rugsėjo 22 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/1601, kuriuo Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje (COM(2016)0171 – C8-0133/2016 – 2016/0089(NLE))

P8_TA(2016)0354 A8-0236/2016

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2016)0171),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 78 straipsnio 3 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0133/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0236/2016),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl sprendimo 2 konstatuojamoji dalis (2)  pagal Tarybos sprendimo (ES) 2015/1601 4 straipsnio 2 dalį 54 000 prašytojų nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. turėtų būti perkelti iš Italijos ir Graikijos į kitų valstybių narių teritoriją, nebent iki tos dienos pagal 4 straipsnio 3 dalį Komisija pateiktų pasiūlymą juos paskirstyti kitai valstybei narei (-ėms) – numatomai migrantų priėmėjai (-oms), susidūrusiai su nepaprastąja padėtimi, susidariusia dėl staigaus atvykusių asmenų antplūdžio; (2)  pagal Sprendimo (ES) 2015/1601 4 straipsnio 2 dalį 54 000 prašytojų nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. turėtų būti perkelti iš Italijos ir Graikijos į kitų valstybių narių teritoriją, laikantis minėtame sprendime nustatyto santykio (t. y. 12 764 prašytojų iš Italijos ir 41 236 – iš Graikijos), nebent iki tos dienos pagal 4 straipsnio 3 dalį Komisija pateiktų pasiūlymą perkelti asmenis iš kitos valstybės narės (-ių) – numatomos (-ų) migrantų priėmėjos (-ų), susidūrusios (-ių) su nepaprastąja padėtimi, susidariusia dėl staigaus atvykusių asmenų antplūdžio; Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl sprendimo 3 konstatuojamoji dalis (3)   Sprendimo (ES) 2015/1601 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Komisija nuolat stebi padėtį, susijusią su trečiųjų šalių piliečių antplūdžiu į valstybes nares. Komisija prireikus turėtų pateikti pasiūlymus iš dalies pakeisti šį sprendimą, kad būtų atsižvelgta į padėties vietoje pokyčius ir jų įtaką perkėlimo Europos Sąjungoje mechanizmui bei kintantį spaudimą valstybėms narėms, visų pirma pasienio valstybėms narėms; Išbraukta. Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl sprendimo 3 a konstatuojamoji dalis (nauja) (3a)   Sprendimo (ES) 2015/1601 4 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta, kad turi būti perkelta 54 000 prašytojų. Perkėlimas Europos Sąjungoje yra apibrėžtas minėtojo sprendimo 2 straipsnio e punkte – prašytojo perkėlimas iš valstybės narės, kuri yra atsakinga už jo tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, teritorijos į valstybės narės, į kurią perkeliama, teritoriją. Perkėlimas Europos Sąjungoje neapima asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, perkėlimo į ES ar jų priėmimo iš trečiosios šalies į valstybės narės teritoriją; Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl sprendimo 3 b konstatuojamoji dalis (nauja) (3b)   Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai turėtų būti pavesta nuolat stebėti padėtį, susijusią su trečiųjų šalių piliečių antplūdžiu į valstybes nares; Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl sprendimo 4 konstatuojamoji dalis (4)  ES valstybių ir vyriausybių vadovai kovo 7 d. susitarė dėl principų, kuriais remsis siekdami susitarimo su Turkija, be kita ko, jei Turkija priims atgal vieną sirą iš Graikijos salų, perkelti kitą sirą iš Turkijos į ES valstybes nares, laikantis esamų įsipareigojimų. Šie principai buvo išsamiau išdėstyti Komisijos komunikate dėl tolesnių ES ir Turkijos bendradarbiavimo migracijos srityje veiksmų, kuriame paraginta vadinamosios schemos 1:1 reikmėms perskirstyti pagal esamus perkėlimo ES viduje sprendimus prisiimtus įsipareigojimus – visas arba dalį iš kol kas nepaskirstytų 54 000 vietų; (4)  ES valstybių ir vyriausybių vadovai, pateikdami kovo 7 d. pareiškimą, susitarė dėl principų, kuriais remsis siekdami susitarimo su Turkija, be kita ko, jei Turkija priims atgal vieną sirą iš Graikijos salų, perkelti kitą sirą iš Turkijos į ES valstybes nares, laikantis esamų įsipareigojimų. Schema 1:1 dėl asmenų turėtų būti įgyvendinama siekiant apsaugoti sirus, bėgančius nuo karo ir persekiojimo, visapusiškai laikantis teisės prašyti prieglobsčio ir negrąžinimo principo, įtvirtintų Sąjungos teisėje, 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijoje ir jos 1967 m. sausio 31 d. Protokole dėl pabėgėlių statuso; Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl sprendimo 5 konstatuojamoji dalis (5)  galima tikėtis, kad perkėlimas į ES, humanitarinis priėmimas arba kitų formų teisėtas priėmimas iš Turkijos pagal nacionalines ir daugiašales programas sumažins migracijos spaudimą valstybėms narėms, į kurias numatyta perkelti migrantus pagal Sprendimą (ES) 2015/1601, suteikiant teisėtus ir saugius kelius atvykti į Sąjungą ir atgrasyti nuo neteisėto atvykimo. Todėl valstybių narių solidarumo pastangos priimti Turkijoje esančius Sirijos piliečius, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos, į savo teritoriją turėtų būti įvertintos siejant su pirmiau minėtu 54 000 tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimu. Taip priimtų asmenų iš Turkijos į valstybę narę skaičių reikėtų atimti iš asmenų, kuriuos reikia perkelti į tą valstybę narę pagal Sprendimą 2015/1601, skaičiaus, susijusio su tais 54 000 prašytojų; (5)  būtinas didelio masto perkėlimas į ES, humanitarinis priėmimas arba kitų formų teisėtas priėmimas iš Turkijos pagal nacionalines ir daugiašales programas, kad būtų galima sumažinti migracijos spaudimą valstybėms narėms suteikiant teisėtus ir saugius kelius atvykti į Sąjungą ir užtikrinant, kad neteisėtas atvykimas taptų nereikalingas. Todėl turėtų būti išplėstas tokio perkėlimo ir priėmimo taikymas. Iki šiol tik minimalus pabėgėlių iš Sirijos skaičius perkeltas į Sąjungą. 2016 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją Europos Parlamentas paragino sukurti daugiau, saugesnių ir labiau teisėtų maršrutų prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams pateikti į Sąjungą, įskaitant įpareigojantį ir privalomą Sąjungos teisėkūros požiūrį į perkėlimą į ES, humanitarinio priėmimo programų nustatymą visose valstybėse narėse ir platesnį humanitarinių vizų taikymą. Tos priemonės turėtų papildyti pagal sprendimus (ES) 2015/1523 ir (ES) 2015/1601 patvirtintus perkėlimo Europos Sąjungoje mechanizmus; Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl sprendimo 6 konstatuojamoji dalis (6)  priėmimo mechanizmai gali apimti asmenų, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos, perkėlimą į ES, humanitarinį priėmimą arba kitų formų priėmimą, kaip antai humanitarinės vizos programas, humanitarinį perkėlimą, šeimos susijungimo programas, privataus rėmimo projektus, stipendijų programas, darbuotojų judumo programas ir kt.; (6)  priėmimo mechanizmai gali apimti asmenų, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos, perkėlimą į ES, humanitarinį priėmimą arba kitų formų priėmimą, kaip antai humanitarinės vizos programas, humanitarinį perkėlimą, šeimos susijungimo programas, privataus rėmimo projektus, stipendijų programas, galimybę mokytis, darbuotojų judumo programas ir kt.; Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl sprendimo 6 a konstatuojamoji dalis (nauja) (6a)   Tarybos direktyvoje 2003/86/EB1a numatyta, kad laikantis daugelyje tarptautinės teisės dokumentų įrašyto įsipareigojimo saugoti šeimą ir gerbti šeimos gyvenimą, turi būti imamasi priemonių dėl šeimos susijungimo. Todėl šeimos susijungimas negali ribojamas dėl kitų Sąjungos politikos krypčių arba solidarumo ar neatidėliotinų priemonių. Šeimos susijungimo principo turi būti paisoma ir valstybės narės turėtų jį skatinti visais atvejais; ___________________ 1a 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą (OL L 251, 2003 10 3, p. 12). Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl sprendimo 6 b konstatuojamoji dalis (nauja) (6b)   daugelis šiuo metu Graikijoje ir Italijoje esančių prašytojų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, negali pasinaudoti perkėlimo mechanizmu, nes jiems taikomos Reglamento (ES) Nr. 604/2013 nuostatos. Valstybės narės turi nedelsdamos įgyvendinti teisę į šeimos susijungimą pagal Reglamentą (ES) Nr. 604/2013 ir paspartinti pažeidžiamų asmenų atvejų nagrinėjimą, kad jie galėtų kuo greičiau susitikti su savo šeimomis; Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl sprendimo 7 konstatuojamoji dalis (7)  įsipareigojimai, kuriuos valstybės narės prisiėmė pagal perkėlimo į ES programą, dėl kurios sutarta 2015 m. liepos 20 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadose, neturėtų būti paveikti šio sprendimo ir neturėtų būti įskaitomi vykdant įsipareigojimus pagal Sprendimą 2015/1601. Taigi valstybė narė, kuri nusprendžia vykdyti įsipareigojimus pagal Sprendimą (ES) 2015/1601, priimdama Turkijoje esančius ir į ES perkeliamus sirus, negali laikyti, kad šios pastangos yra dalis jos įsipareigojimų pagal 2015 m. liepos 20 d. perkėlimo į ES programą; (7)  įsipareigojimai, kuriuos valstybės narės prisiėmė pagal perkėlimo į ES programą, dėl kurios sutarta 2015 m. liepos 20 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadose, neturėtų būti paveikti šio sprendimo ir neturėtų būti įskaitomi vykdant įsipareigojimus pagal Sprendimą 2015/1601; Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl sprendimo 8 konstatuojamoji dalis (8)  siekdamos užtikrinti tinkamą padėties stebėseną, valstybės narės turėtų kas mėnesį pranešti Komisijai apie Turkijoje esančių sirų priėmimą į jų teritoriją pagal šiame pakeitime numatytą galimybę, nurodydamos, pagal kurią programą (nacionalinę ar daugiašalę) asmuo buvo priimtas, ir teisėto priėmimo formą; (8)  siekdamos užtikrinti tinkamą padėties stebėseną, valstybės narės turėtų kas mėnesį pranešti Komisijai apie Turkijoje esančių sirų priėmimą į jų teritoriją, nurodyti priėmimo formą ir pagal kurią programą asmenys buvo priimti; Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl sprendimo 8 a konstatuojamoji dalis (nauja) (8a)   dėl vykdomo perkėlimo į ES neturėtų būti ribojamas perkėlimas Europos Sąjungoje. Abu būdai yra svarbios solidarumo priemonės. Perkėlimas Europos Sąjungoje yra valstybių narių vidaus solidarumo forma, o perkėlimas į ES ir humanitarinis priėmimas ar kitų formų priėmimas yra išorės solidarumo su trečiosiomis šalimis, priimančiomis daugumą pabėgėlių, forma; Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl sprendimo 8 b konstatuojamoji dalis (nauja) (8b)   atsižvelgiant į dabartinį prieglobsčio prašytojų skaičių Graikijoje ir didėjantį į Italiją atvykstančių prieglobsčio prašytojų skaičių, manoma, kad išliks didelis skubių perkėlimo vietų poreikis; Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl sprendimo 8 c konstatuojamoji dalis (nauja) (8c)   vadovaujantis naujausiais UNHCR duomenimis, 53 859 tarptautinės apsaugos ieškantys asmenys šiuo metu yra Graikijoje, didžioji dauguma jų yra sirai (45 %), irakiečiai (22 %) ir afganistaniečiai (21 %). Nepaisant sumažėjusio atvykimų skaičiaus ir atsižvelgiant į 2016 m. kovo 18 d. ES valstybių ar vyriausybių vadovų pareiškimo dėl bendradarbiavimo su Turkija politinį pobūdį, labai neaišku, ar dabartinis į Graikiją atvykstančių prieglobsčio prašytojų skaičiaus sumažėjimas išsilaikys. Kita vertus, pabėgėliai gali rinktis naujus maršrutus, pavyzdžiui, centrinės Viduržemio regiono dalies maršrutą į Italiją – UNHCR praneša, kad ten iš Libijos atvykstančių migrantų skaičius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2015 m., išaugo 42,5 %. Todėl manoma, kad perkėlimo vietų poreikis išliks didelis; Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl sprendimo 8 d konstatuojamoji dalis (nauja) (8d)   Komisija savo 2016 m. kovo 16 d. komunikate „Pirmoji perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į Europos Sąjungą ataskaita“ nurodė, kad Sprendimo (ES) 2015/1601 įgyvendinimas turi daugybę trūkumų. Valstybių narių atsakas į EASO bendrą prašymą paskirti 374 ekspertus, atsižvelgiant į kritinę Italijos ir Graikijos padėtį, yra akivaizdžiai nepakankamas. Nepaisant didėjančio nelydimų nepilnamečių skaičiaus tarp prieglobsčio prašytojų ir perkėlimo kriterijus atitinkančių pabėgėlių, jų Europos Sąjungoje perkelta labai mažai, nesilaikant Tarybos sprendimų dėl to, kad pažeidžiamų prašytojų prašymų dėl perkėlimo Europos Sąjungoje nagrinėjimui būtų teikiama pirmenybė. Kai kurios valstybės narės iki šiol neparengė jokių perkėlimo vietų. Tik 18 valstybių narių įsipareigojo perkelti prašytojus iš Graikijos ir 19 valstybių narių įsipareigojo juos perkelti iš Italijos. Iš šių valstybių narių kai kurios prisiėmė labai ribotus įsipareigojimus, atsižvelgiant į bendrą asmenų skaičių, kuriuos numatyta perkelti į jų teritoriją; Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl sprendimo 8 e konstatuojamoji dalis (nauja) (8e)   Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš Italiją ir Graikiją dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 603/20131a įgyvendinimo ir prieš Graikiją dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES1b įgyvendinimo. Vis dėlto nesiimta jokių teisinių veiksmų dėl valstybių narių, kurios nesilaiko Sprendime (ES) 2015/1601 nustatytų įpareigojimų; _________________ 1a 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 603/2013 dėl Eurodac sistemos pirštų atspaudams lyginti sukūrimo siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, ir dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų bei Europolo teisėsaugos tikslais teikiamų prašymų palyginti duomenis su Eurodac sistemos duomenimis ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011, kuriuo įsteigiama Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (nauja redakcija) (OL L 180, 2013 6 29, p. 1). 1b 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (OL L 180, 2013 6 29, p. 96). Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl sprendimo 8 f konstatuojamoji dalis (nauja) (8f)   valstybės narės, į kurias perkeliama, turi visapusiškai įgyvendinti savo prievoles pagal sprendimus (ES) 2015/1523 ir (ES) 2015/1601 siekiant sumažinti spaudimą pirmosioms su migrantų antplūdžiu susiduriančioms valstybėms narėms. Valstybės narės, į kurias perkeliama, turėtų operatyviai iš esmės padidinti savo pastangas siekiant reaguoti į ekstremalią humanitarinę padėtį Graikijoje ir neleisti padėčiai pablogėti Italijoje. Iki šiol valstybės narės parengė tik 7 % perkėlimo vietų. Iki 2016 m. birželio 5 d. iš tikrųjų buvo perkelti tik 793 asmenys iš Italijos ir 2 033 asmenys iš Graikijos. Komisija savo pirmojoje 2016 m. kovo 16 d. ataskaitoje apie perkėlimą Europos Sąjungoje ir perkėlimą į ES nurodė, kad valstybės narės per mėnesį turėtų perkelti bent 5 680 asmenis, kad per dvejų metų terminą įvykdytų savo perkėlimo prievoles; Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl sprendimo 8 g konstatuojamoji dalis (nauja) (8g)   pagal Sprendimą (ES) 2015/1601 afganistaniečiai taip pat turėtų atitikti perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus. 2015 m. afganistaniečių pateiktų prieglobsčio prašymų Sąjungoje buvo beprecedentis – apie 180 000, dėl to tais metais afganistaniečiai tapo antra pagal dydį prieglobsčio prašytojų grupe Sąjungoje. Didžioji dauguma jų atvyksta į Graikiją. Daugelis jų yra nelydimi nepilnamečiai. Jie turi specialių apsaugos poreikių, kurių Graikija negali patenkinti dėl besitęsiančio didelio spaudimo prieglobsčio sistemai. Dėl prastėjančios saugumo padėties Afganistane, 2015 m. užfiksuoto rekordinio teroristinių išpuolių ir žuvusių civilių gyventojų skaičiaus Sąjungoje labai padidėjo prieglobsčio suteikimo prieglobsčio prašytojams iš Afganistano lygis – nuo 43 % 2014 m. iki 66 % 2015 m. (Eurostato duomenys); Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl sprendimo 14 konstatuojamoji dalis (14)  atsižvelgiant į būtinybę kuo skubiau spręsti šį klausimą, šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, (14)  šis sprendimas įsigalioja nedelsiant – kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 dalies -1 punktas (naujas) Sprendimas (ES) 2015/1601 3 straipsnio 2 dalis -1)   3 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: 2.  Perkėlimas Europos Sąjungoje pagal šį sprendimą taikomas tik prašytojui, turinčiam pilietybę tos šalies, kurios piliečių tarptautinės apsaugos prašymų, patenkintų pagal pirmosios instancijos procedūrą, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES [1] III skyriuje, dalis, remiantis Sąjungos vidurkiu, nustatytu pagal paskutinius atnaujintus turimus Eurostato kas ketvirtį teikiamus duomenis, yra 75 % arba daugiau. Asmenų be pilietybės atveju atsižvelgiama į ankstesnės gyvenamosios vietos šalį. Į kas ketvirtį teikiamus atnaujinimus atsižvelgiama tik prašytojų, kurie dar nebuvo identifikuoti kaip prašytojai, kurie galėtų būti perkelti Europos Sąjungoje pagal šio sprendimo 5 straipsnio 3 dalį, atžvilgiu. „2. Perkėlimas Europos Sąjungoje pagal šį sprendimą taikomas tik prašytojams, turintiems Sirijos, Irako, Eritrėjos ar Afganistano pilietybę arba pilietybę tos šalies, kurios piliečių tarptautinės apsaugos prašymų, patenkintų pagal pirmosios instancijos procedūrą, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES [1] III skyriuje, dalis, remiantis Sąjungos vidurkiu, nustatytu pagal paskutinius atnaujintus turimus Eurostato kas ketvirtį teikiamus duomenis, yra 75 % arba daugiau. Asmenų be pilietybės atveju atsižvelgiama į ankstesnės gyvenamosios vietos šalį. Į kas ketvirtį teikiamus atnaujinimus atsižvelgiama tik prašytojų, kurie dar nebuvo identifikuoti kaip prašytojai, kurie galėtų būti perkelti Europos Sąjungoje pagal šio sprendimo 5 straipsnio 3 dalį, atžvilgiu.“. Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 dalis Sprendimas (ES) 2015/1601 4 straipsnio 3 a dalis Reglamento (ES) Nr. 2015/1601 4 straipsnyje įterpiama ši 3a dalis: Išbraukta. „3a. Atsižvelgiant į prašytojų, nurodytų 1 dalies c punkte, perkėlimą Europos Sąjungoje, Turkijoje esančių Sirijos piliečių priėmimas valstybių narių teritorijose pagal nacionalines ar daugiašales teisėto priėmimo programas, skirtas asmenims, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos, išskyrus perkėlimo į ES programą, dėl kurios sutarta 2015 m. liepos 20 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadose, turi atitinkamai sumažinti atitinkamos valstybės narės įsipareigojimą. 10 straipsnis taikomas mutatis mutandis visais tokio teisėto priėmimo atvejais sumažinant perkėlimo Europos Sąjungoje įsipareigojimą. Kiekvieną mėnesį valstybės narės atsiskaito Komisijai apie tai, kiek asmenų teisėtai priimta taikant šią dalį, nurodydamos programos, pagal kurią vykdytas priėmimas, tipą ir teisėto priėmimo formą.“ Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 dalies 1 a punktas (naujas) Sprendimas (ES) 2015/1601 5 straipsnio 2 dalis 1a)   5 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: 2.  Valstybės narės reguliariai ir bent kas tris mėnesius nurodo prašytojų, kurie gali būti greitai perkelti į jų teritoriją, skaičių ir bet kurią kitą aktualią informaciją. „2. Valstybės narės reguliariai ir bent kas tris mėnesius nurodo prašytojų, kurie gali būti greitai perkelti į jų teritoriją, skaičių ir bet kurią kitą aktualią informaciją. Valstybės narės iki 2016 m. gruodžio 31 d. turi parengti bent trečdalį savo perkėlimo vietų.“. Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 dalies 1 b punktas (naujas) Sprendimas (ES) 2015/1601 5 straipsnio 4 dalis 1b)   5 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip: 4.  Gavusios valstybės narės, į kurią perkeliama, pritarimą, Italija ir Graikija, pasikonsultavusios su EASO, kuo skubiau priima sprendimą perkelti kiekvieną iš nustatytų prašytojų į konkrečią valstybę narę, į kurią perkeliama, ir informuoja prašytoją pagal 6 straipsnio 4 dalį. Valstybė narė, į kurią perkeliama, gali nuspręsti nepatvirtinti prašytojo perkėlimo Europos Sąjungoje tik tuo atveju, jei esama pagrįstų priežasčių, kaip nurodyta šio straipsnio 7 dalyje. „4. Gavusios valstybės narės, į kurią perkeliama, pritarimą, Italija ir Graikija, pasikonsultavusios su EASO, kuo skubiau priima sprendimą perkelti kiekvieną iš nustatytų prašytojų į konkrečią valstybę narę, į kurią perkeliama, ir informuoja prašytoją pagal 6 straipsnio 4 dalį. Valstybė narė, į kurią perkeliama, gali nuspręsti nepatvirtinti prašytojo perkėlimo Europos Sąjungoje tik tuo atveju, jei esama pagrįstų priežasčių, kaip nurodyta šio straipsnio 7 dalyje. Jeigu valstybė narė, į kurią perkeliama, per dvi savaites neišreiškia pritarimo perkėlimui, laikoma, kad ta valstybė narė pritarė.“. Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 dalies 1 c punktas (naujas) Sprendimas (ES) 2015/1601 5 straipsnio 10 dalis 1c)   5 straipsnio 10 dalis pakeičiama taip: 10.  Šiame straipsnyje numatyta perkėlimo Europos Sąjungoje procedūra užbaigiama kuo greičiau ir ne vėliau kaip per du mėnesius nuo valstybės narės, į kurią perkeliama, nurodymo pateikimo, kaip nurodyta 2 dalyje, išskyrus atvejus, kai 4 dalyje nurodytas valstybės narės, į kurią perkeliama, pritarimas pateikiamas likus mažiau nei dviem savaitėms iki to dviejų mėnesių laikotarpio pabaigos. Tokiu atveju perkėlimo Europos Sąjungoje procedūros terminas gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip dar dviejų savaičių laikotarpiui. Be to, šis terminas atitinkamais atvejais taip pat gali būti pratęstas dar keturiomis savaitėmis, jeigu Italija ar Graikija pagrindžia objektyvias praktines kliūtis, dėl kurių neįmanoma atlikti perdavimo. „10. Šiame straipsnyje numatyta perkėlimo Europos Sąjungoje procedūra užbaigiama kuo greičiau ir ne vėliau kaip per du mėnesius nuo valstybės narės, į kurią perkeliama, nurodymo pateikimo, kaip nurodyta 2 dalyje. Šis terminas atitinkamais atvejais gali būti pratęstas keturiomis savaitėmis, jeigu Italija ar Graikija pagrindžia objektyvias praktines kliūtis, dėl kurių neįmanoma atlikti perdavimo.“.

2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (COM(2016)0071 – C8-0098/2016 – 2016/0043(NLE))

P8_TA(2016)0355 A8-0247/2016

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2016)0071),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 148 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0098/2016),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A8-0247/2016),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl sprendimo -1 konstatuojamoji dalis (nauja) (-1)  Taryba, priėmusi sprendimą (ES) 2015/18481a, nusprendė dar kartą ignoruoti 2015 m. liepos 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliuciją. Tarybos požiūris neatitinka Sutarčių dvasios, silpnina Sąjungos institucijų bendradarbiavimą ir stiprina demokratijos trūkumą Sąjungos piliečių akyse. Europos Parlamentas labai apgailestauja dėl Tarybos požiūrio ir pabrėžia, kad turėtų būti atsižvelgta į jo teisėkūros rezoliuciją; ____________ 1a 2015 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/1848 dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (OL L 268, 2015 10 15, p. 28). Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 konstatuojamoji dalis (1)  Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 145 straipsnyje nurodyta, kad valstybės narės ir Sąjunga veikia siekdamos plėtoti suderintą užimtumo strategiją, ypač ugdydamos kvalifikuotą, profesiniu atžvilgiu pasirengusią ir mokančią prisitaikyti darbo jėgą bei darbo rinkas, prisitaikančias prie ekonomikos pokyčių, kad būtų pasiekta Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnyje nustatytų tikslų; (1)  Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 145 straipsnyje nurodyta, kad valstybės narės ir Sąjunga veikia siekdamos plėtoti suderintą užimtumo strategiją, ypač ugdydamos kvalifikuotą, profesiniu atžvilgiu pasirengusią ir mokančią prisitaikyti darbo jėgą bei darbo rinkas, prisitaikančias prie ekonomikos pokyčių, kad būtų pasiekta Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnyje nustatytų tikslų; Pagal SESV 9 ir 10 straipsnius Sąjunga, nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, turi užtikrinti atvirą ir įtraukią darbo rinką, kurioje galima reaguoti į rimtus nedarbo padarinius ir garantuoti aukštą užimtumo lygį, deramas darbo sąlygas visoje Sąjungoje, įskaitant deramą darbo užmokestį, tinkamą socialinę apsaugą remiantis darbo srities teisės aktais, kolektyvinėmis derybomis ir subsidiarumo principu, taip pat aukšto lygio švietimą bei mokymą ir kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos; Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl sprendimo 2 konstatuojamoji dalis (2)  laikydamasi Komisijos pasiūlytos strategijos „Europa 2020“, Sąjunga gali savo ekonomiką orientuoti į pažangų, tvarų ir integracinį augimą ir kartu užtikrinti didelį užimtumą, produktyvumą ir socialinę sanglaudą. Penki pagrindiniai atitinkamose gairėse išvardyti tikslai sudaro bendrus uždavinius, kuriais grindžiama valstybių narių veikla, ir kuriuose atsižvelgta į skirtingas valstybių narių pradines pozicijas bei nacionalines aplinkybes ir į Sąjungos pozicijas bei aplinkybes. Europos užimtumo strategijai suteiktas pagrindinis vaidmuo įgyvendinant naujos strategijos užimtumo ir darbo rinkos tikslus; (2)  laikydamasi Komisijos pasiūlytos strategijos „Europa 2020“ (toliau - „Europa 2020“), Sąjunga turėtų galėti savo ekonomiką orientuoti į pažangų, tvarų ir integracinį augimą ir kartu užtikrinti didelį užimtumą, produktyvumą ir socialinę sanglaudą. Sąjungoje reikia įgyvendinti holistinę politiką ir skirti viešųjų investicijų, kurios padės kovoti su nedarbu ir skurdu. Šiuo klausimu paminėtina, kad rodiklių pagal „Europa 2020“ raida iki šiol kelia didelį susirūpinimą, nes žmonių, kuriems gresia skurdas ir atskirtis, skaičius, užuot sumažėjęs, padidėjo penkiais milijonais, užimtumo lygis kai kuriose valstybėse dar nepakilo iki prieš krizę buvusio lygio, o kai kuriose valstybėse narėse jaunų žmonių, kurie nedirba, nesimoko ir nedalyvauja mokymuose (NEET), dalis yra didesnė nei 20 proc., o mokyklos nebaigusių asmenų dalis siekia 23 proc. Europos užimtumo strategijai suteiktas pagrindinis vaidmuo įgyvendinant naujos strategijos užimtumo, socialinės įtraukties ir darbo rinkos tikslus. Tačiau šie tikslai dar nepasiekti, ir valstybės narės turi dėti daug daugiau pastangų, kad būtų pasiekti laukiami rezultatai. „Europa 2020“ įgyvendinimas užimtumo ir socialinėje srityse ir toliau turi būti pagrindinis valstybių narių užimtumo politikos tikslas; Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl sprendimo 3 konstatuojamoji dalis (3)  šios naujos integruotosios gairės atitinka Europos Vadovų Tarybos išvadas. Gairėse valstybėms narėms pateikiamos tikslios rekomendacijos, kaip parengti nacionalines reformų programas ir įgyvendinti reformas, atsižvelgiant į jų tarpusavio priklausomybę ir laikantis Stabilumo ir augimo pakto. Užimtumo gairės turėtų būti pagrindas rengiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kurias Taryba valstybėms narėms gali teikti pagal SESV 148 straipsnio 4 dalį, lygiagrečiai su konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis, valstybėms narėms teikiamomis pagal tos Sutarties 121 straipsnio 2 dalį. Be to, užimtumo gairių pagrindu turėtų būti rengiamas Bendrasis metinis pranešimas apie užimtumą, kurį Taryba ir Europos Komisija kasmet pateikia Europos Vadovų Tarybai; (3)  šios naujos integruotosios gairės turėtų atitikti Europos Vadovų Tarybos išvadas. Gairėse valstybėms narėms pateikiamos tikslios rekomendacijos, kaip parengti nacionalines reformų programas ir įgyvendinti reformas, atsižvelgiant į jų tarpusavio priklausomybę ir laikantis Stabilumo ir augimo pakto. Į užimtumo gaires turėtų būti proporcingai atsižvelgta rengiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kurias Taryba valstybėms narėms gali teikti pagal SESV 148 straipsnio 4 dalį, ir konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį. Konkrečiose valstybei skirtose rekomendacijose turėtų būti atsižvelgta ne tik į ekonominius, bet, jei reikia, ir į užimtumo ir socialinius rodiklius, iš anksto vertinant numatomas reformas ir jų poveikį piliečiams. Be to, užimtumo gairės turėtų būti rengiamos glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Parlamentu ir jų pagrindu turėtų būti rengiamas Bendrasis metinis pranešimas apie užimtumą, kurį Taryba ir Komisija kasmet pateikia Europos Vadovų Tarybai. Trys užimtumo rodikliai – aktyvumo lygis, jaunimo užimtumas ir ilgalaikis nedarbas – neseniai buvo įtraukti į makroekonominio disbalanso procedūrą, ir Europos Parlamentas 2016 m. vasario 25 d. rezoliucijoje1aragino remiantis šiais rodikliais atlikti išsamią analizę atitinkamose valstybėse narėse, nes ją atlikus būtų galima pasiūlyti ir vykdyti tolesnes ekonomikos, darbo rinkos ir socialines reformas; ________________ 1a Priimti tekstai, P8_TA(2016)0058. Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl sprendimo 4 konstatuojamoji dalis (4)  iš bendroje užimtumo ataskaitoje pateiktos valstybių narių nacionalinių reformų programų analizės matyti, kad valstybės narės turėtų toliau dėti visas pastangas prioritetinėse srityse – didinti dalyvavimą darbo rinkoje, mažinti struktūrinį nedarbą, ugdyti prie darbo rinkos poreikių prisitaikančią kvalifikuotą darbo jėgą, skatinti gerą darbo kokybę ir mokymąsi visą gyvenimą, gerinti visų lygių švietimo ir mokymo sistemų veikimą, didinti dalyvavimą aukštojo mokslo sistemoje, puoselėti socialinę įtrauktį ir kovoti su skurdu; (4)  iš bendroje užimtumo ataskaitoje pateiktos valstybių narių nacionalinių reformų programų analizės matyti, kad valstybės narės turėtų atsižvelgti į Europos Parlamento rekomendacijas dėl metinės augimo apžvalgos, konkrečioms valstybėms skirtas rekomendacijas ir užimtumo gaires ir turėtų toliau dėti visas pastangas prioritetinėse srityse – didinti dalyvavimą darbo rinkoje, mažinti struktūrinį nedarbą, kurti darbo vietas, remti tinkamai veikiančią, dinamišką ir įtraukią darbo rinką, ugdyti prie darbo rinkos poreikių gebančią prisitaikyti kvalifikuotą darbo jėgą, skatinti deramas darbo vietas ir mokymąsi visą gyvenimą, gerinti visų lygių švietimo ir mokymo sistemų veikimą, didinti dalyvavimą aukštojo mokslo sistemoje, puoselėti socialinę įtrauktį, skatinti šeimos ir profesinio gyvenimo poreikių suderinimo galimybę, kovoti su bet kokia diskriminacija ir skurdu, visų pirma su vaikų skurdu, taip pat gerinti senėjančios visuomenės gebėjimus; Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl sprendimo 6 a konstatuojamoji dalis (nauja) (6a)   šiuo metu 120 mln. – apie 25% – Sąjungos piliečių, susiduria su skurdo ir socialinės atskirties rizika. Tokioje kritinėje situacijoje, kuri, be kita ko, pasižymi nuolat augančiu dideliu darbo neturinčių Sąjungos piliečių skaičiumi, reikia, kad Komisija priimtų priemones, kurios paskatintų valstybes nares nustatyti minimalias piliečių pajamas, kad jiems būtų užtikrintos deramos gyvenimo sąlygos; Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 dalis 2015 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių4 priede išdėstytos valstybių narių užimtumo politikos gairės toliau taikomos 2016 m., o valstybės narės į jas atsižvelgia įgyvendindamos užimtumo politiką. Priimamos priede išdėstytos valstybių narių užimtumo politikos gairės. Į šias gaires valstybės narės atsižvelgia savo užimtumo politikoje ir reformų programose, apie kurias pranešama pagal SESV 148 straipsnio 3 dalį. __________________ 2015 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/1848 dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (OL L 268, 2015 11 24, p. 28). Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl sprendimo Priedas (naujas) 5 gairė. Darbo jėgos paklausos didinimas Valstybės narės, bendradarbiaudamos su regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, turėtų veiksmingai ir skubiai spręsti rimtas nedarbo problemas, sudaryti palankesnes sąlygas kurti tvarias ir kokybiškas darbo vietas bei investuoti į jų kūrimą, spręsti galimybių sudarymo rizikos grupėms problemas ir mažinti kliūtis įmonėms samdyti įvairių lygių kvalifikaciją turinčius žmones visuose darbo rinkos sektoriuose ir, be kita ko, mažinti biurokratizmą, laikantis darbo ir socialinių standartų, skatinti jaunimo verslumą ir visų pirma remti labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių kūrimą ir augimą, kad padidėtų moterų ir vyrų užimtumas. Valstybės narės, be kita ko, turėtų aktyviai skatinti žaliojo, baltojo ir mėlynojo sektorių darbo vietas, socialinę ekonomiką ir puoselėti socialines inovacijas. Mokesčių našta turėtų būti perkelta nuo darbo jėgos kitiems apmokestinimo šaltiniams, kad būtų mažiau varžomas užimtumas ir augimas, tuo pačiu apsaugant pajamas, reikalingas tinkamai socialinei apsaugai ir išlaidoms, susijusioms su valstybės investicijomis, inovacijomis ir darbo vietų kūrimu. Darbo jėgos apmokestinimo mažinimas turėtų būti nukreiptas į atitinkamus mokesčių naštos komponentus; juo taip pat turėtų būti kovojama su diskriminacija ir šalinamos kliūtys dalyvauti darbo rinkoje ir paskatos joje nedalyvauti, visų pirma kalbant apie neįgaliuosius ir labiausiai nuo darbo rinkos nutolusius asmenis, laikantis galiojančių darbo standartų. Siekiant kurti darbo vietas ir mažinti skurdą Sąjungoje, tebėra svarbu vykdyti politiką, kuria siekiama užtikrinti, kad atlyginimai būtų deramos pragyvenimo pajamos. Todėl valstybės narės kartu su socialiniais partneriais turėtų laikytis darbo užmokesčio nustatymo mechanizmų, kurie leistų tikram darbo užmokesčiui reaguoti į produktyvumo pokyčius ir padėtų mažinti buvusius skirtumus nedidinant defliacijos spaudimo, ir skatinti juos taikyti. Tais mechanizmais turėtų būti užtikrinama pakankamai išteklių svarbiausiems poreikiams patenkinti, atsižvelgiant į skurdo rodiklius, kurie būdingi kiekvienai valstybei narei atskirai. Čia turėtų būti tinkamai įvertinami gebėjimų ir vietos darbo rinkos sąlygų skirtumai siekiant visoje Sąjungoje užtikrinti deramą atlyginimą. Nustatydami minimalų darbo užmokestį pagal nacionalinės teisės aktus ir praktiką, valstybės narės ir socialiniai partneriai turėtų užtikrinti, kad jis būtų deramas, ir įvertinti jo poveikį dirbančiųjų skurdui, šeimų ūkių pajamoms, bendrai paklausai, darbo vietų kūrimui ir konkurencingumui. Valstybės narės turėtų sumažinti biurokratizmą, kad būtų palengvinta mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenkanti našta, nes jos labai prisideda prie darbo vietų kūrimo. 6 gairė. Darbo jėgos pasiūlos ir įgūdžių gerinimas Valstybės narės turėtų skatinti tvarų našumą ir kokybiško įsidarbinimo galimybes tinkamai aprūpindamos asmenis reikalingomis ir visiems prieinamomis žiniomis ir įgūdžiais. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ir transporto paslaugų sritims, kuriose trūksta arba vidutinės trukmės laikotarpiu ims trūkti darbuotojų. Valstybės narės turėtų daryti veiksmingas investicijas į kokybišką ir įtraukų švietimą nuo mažens ir profesinio mokymo sistemas ir gerinti jų veiksmingumą ir efektyvumą, kad gerėtų darbo jėgos praktinės žinios ir įgūdžiai ir didėtų įgūdžių įvairovė, kad ji galėtų geriau numatyti ir atitikti sparčiai kintančius dinamiškų darbo rinkų poreikius skaitmenėjančioje ekonomikoje. Todėl reikėtų atsižvelgti į tai, kad socialiniai emociniai gebėjimai, pvz., komunikaciniai gebėjimai, tampa vis svarbesni daugeliui profesijų. Valstybės narės turėtų skatinti jaunimo verslumą, inter alia, rengdamos laisvai pasirenkamus verslumo kursus ir skatindamos kurti studentų įmones aukštosiose mokyklose ir kolegijose. Valstybės narės, bendradarbiaudamos su vietos ir regionų valdžios institucijomis, turėtų labiau stengtis, kad jaunuoliai baigtų mokyklą ir kad būtų užtikrintas sklandesnis perėjimas prie profesinės veiklos įgijus išsilavinimą ir baigus mokymus, pagerėtų prieiga prie aukštos kokybės suaugusiųjų mokymosi visiems ir panaikintos kliūtys jo siekti, ypatingą dėmesį skiriant didelės rizikos grupėms ir jų reikmėms, siūlant galimybę persikvalifikuoti, kai, netekus darbo ir keičiantis darbo rinkai, kyla aktyvios reintegracijos būtinybė. Tuo pat metu valstybės narės turėtų įgyvendinti vyresnių žmonių aktyvumo strategijas, kad darbas sveikatai tinkamomis sąlygomis būtų įmanomas iki pat faktinio pensinio amžiaus. Užtikrindamos būtiną įgūdžių lygį, kurio reikalauja nuolatiniai pokyčiai darbo rinkoje, ir remdamos švietimą ir mokymą kartu su suaugusiųjų mokymosi programomis, valstybės narės turėtų atsižvelgti į tai, kad reikalingas ir žemos kvalifikacijos darbas ir kad aukštos kvalifikacijos darbuotojams įsidarbinti lengviau negu vidutinės ir žemos kvalifikacijos darbuotojams. Galimybė naudotis prieinamomis aukštos kokybės ankstyvojo ugdymo ir priežiūros paslaugomis turėtų būti visapusiškos politikos ir investicijų prioritetas, kartu remiant šeimas ir tėvus bei taikant derinimo priemones, kad tėvai galėtų subalansuoti darbą ir šeimos gyvenimą – tai padėtų užkirsti kelią mokyklą anksti paliekančių vaikų skaičiaus augimui ir užtikrinti jaunimui daugiau galimybių darbo rinkoje. Nedarbo – pirmiausia ilgalaikio nedarbo ir didelio nedarbo regionuose – klausimas turėtų būti sprendžiamas veiksmingai ir nedelsiant, be to, kelias nedarbui turėtų būti užkirstas taikant įvairias paklausos ir pasiūlos valdymo priemones. Ilgalaikių bedarbių skaičius ir gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties bei pasenusių įgūdžių problema turėtų būti sprendžiama visa apimančiomis ir viena kitą papildančiomis ir sutvirtinančiomis strategijomis, įskaitant asmeninėmis reikmėmis pagrįstos aktyvios paramos ir tinkamų socialinės apsaugos schemų užtikrinimą ilgalaikiams bedarbiams, kad jie sąmoningai ir atsakingai grįžtų į darbo rinką. Būtina visapusiškai spręsti jaunimo nedarbo klausimą vadovaujantis bendra jaunimo užimtumo strategija. Tai apima investicijas į sektorius, kuriuose gali būti kuriamos kokybiškos darbo vietos jaunimui, ir atitinkamų subjektų, pvz., jaunimo paramos tarnybų, švietimo ir mokymo įstaigų, jaunimo organizacijų ir viešų užimtumo tarnybų, aprūpinimą priemonėmis, kurios reikalingos jų nacionaliniams Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planams visiškai ir nuosekliai įgyvendinti, tačiau taip pat greitą išteklių panaudojimą valstybėse narėse. Prieiga prie finansavimo tiems, kurie nusprendžia pradėti verslą, turėtų būti palengvinta teikiant daugiau informacijos, ribojant pernelyg didelį biurokratizmą ir sudarant galimybę kelių mėnesių bedarbio išmokas paversti išankstine dotacija įmonei kurti pateikus verslo planą ir laikantis nacionalinės teisės aktų. Valstybės narės, rengdamos ir taikydamos kovos su nedarbu priemones, turėtų atsižvelgti į vietos ir regionų skirtumus bei bendradarbiauti su vietos užimtumo tarnybomis. Turėtų būti šalinamos struktūrinės švietimo ir mokymo sistemų silpnybės, kad būtų užtikrinti kokybiški mokymo rezultatai, sprendžiama mokyklos nebaigimo problema ir imamasi su ja susijusios prevencijos, taip pat skatinamas visa apimantis aukštos kokybės švietimas pradedant pačiu pagrindiniu lygmeniu. Tam būtinos lanksčios švietimo sistemos, pagal kurias ypatingas dėmesys būtų skiriamas praktikai. Valstybės narės, bendradarbiaudamos su vietos ir regionų valdžios institucijomis, turėtų didinti lavinantis įgyjamų žinių kokybę sudarydamos galimybę išsilavinimą įgyti visiems, rengti ir tobulinti savo reikmėms pritaikytas dvejopo mokymosi sistemas gerindamos profesinį mokymą ir esamas programas, pvz., Europasą, kartu užtikrindamos galimybę prireikus pakeisti kvalifikaciją ir už formaliojo švietimo sistemos ribų įgytos kvalifikacijos pripažinimą. Turėtų būti stiprinami švietimo ir darbo rinkos ryšiai kartu užtikrinant pakankamai platų švietimą, kad žmonės įgytų solidų pagrindą rasti darbą visą gyvenimą. Valstybės narės turėtų labiau pritaikyti savo mokymo sistemas prie darbo rinkos poreikių, kad pereiti prie darbinės veiklos baigus mokymus būtų lengviau. Pirmiausia, atsižvelgiant į skaitmeninimą ir naujas technologijas, nepaprastai svarbios žaliosios darbo vietos ir sveikatos priežiūra. Turi būti toliau mažinama diskriminacija darbo rinkoje – taip pat ir susijusi su prieiga prie jos, visų pirma, kalbant apie grupes, patiriančias diskriminaciją ar atskirtį, pvz., moteris, vyresnius darbuotojus, jaunimą, neįgaliuosius ir teisėtus migrantus. Darbo rinkoje turi būti užtikrinta lyčių lygybė, įskaitant vienodą darbo užmokestį, taip pat galimybė naudotis prieinamu ir kokybišku ikimokykliniu ugdymu bei priežiūra ir lankstumas, būtinas norint nuo atskirties apsaugoti asmenis, sustabdžiusius karjerą dėl pareigų šeimoje, pavyzdžiui, neformaliuosius slaugytojus. Atsižvelgdamos į tai, valstybės narės turėtų liautis blokavusios direktyvą dėl moterų įmonių valdybose. Šiuo požiūriu valstybės narės turėtų atsižvelgti į tai, kad jaunų žmonių, kurie nedirba, nesimoko ir nedalyvauja mokymuose (NEET), moterų, yra daugiau nei vyrų ir kad NEET jaunimo reiškinį daugiausia lemia išaugęs jaunimo nedarbas, tačiau taip pat ir nepakankamo išsilavinimo nulemtas neveiklumas. Kad būtų kovojama su skurdu, pagerėtų kokybiškas užimtumas, socialinė įtrauktis, švietimas, viešasis administravimas ir viešosios paslaugos, valstybės narės turėtų visapusiškai veiksmingai ir produktyviai išnaudoti Europos socialinio fondo ir kitų Sąjungos fondų paramą. Taip pat turėtų būti mobilizuoti Europos strateginių investicijų fondas ir jo investavimo platformos siekiant užtikrinti, kad būtų kuriamos kokybiškos darbo vietos, o darbuotojai turėtų įgūdžių, kurie būtini Sąjungai norint pereiti prie tvaraus augimo modelio. 7 gairė. Darbo rinkų veikimo gerinimas Valstybės narės turėtų mažinti darbo rinkos segmentaciją kovodamos su mažų garantijų darbu, dideliu nedarbu, nedeklaruojamu darbu ir nefiksuoto darbo laiko sutartimis. Darbo santykių apsaugos taisyklės ir institucijos turėtų sudaryti tinkamą įdarbinimo aplinką ir teikti pakankamą apsaugą dirbantiesiems ir ieškantiesiems darbo arba dirbantiesiems pagal laikinąsias, darbo ne visą darbo laiką, netipines ar civilinės teisės sutartis aktyviai įtraukdamos socialinius partnerius ir skatindamos kolektyvines derybas. Turėtų būti užtikrinta užimtumo kokybė visiems socialinio ir ekonominio saugumo, patvarumo, deramo darbo užmokesčio, teisių darbe, deramų sąlygų darbo vietoje (įskaitant sveikatos ir saugos aspektus), socialinės apsaugos, lyčių lygybės, švietimo ir mokymosi galimybių atžvilgiu. Todėl būtina padėti jaunimui ateiti į darbo rinką, skatinti ilgai nedirbusiųjų reintegraciją ir darbo ir asmeninio gyvenimo derinimą teikiant priežiūros paslaugas už prieinamą kainą ir modernizuojant darbo organizavimą. Visoje Sąjungoje turėtų būti skatinama didesnė darbo sąlygų konvergencija. Suteikus galimybių patekti į darbo rinką turėtų būti skatinamas verslumas, tvarus darbo vietų kūrimas visuose sektoriuose, įskaitant žaliąsias darbo vietas, taip pat socialinė priežiūra ir inovacijos, kad būtų geriausiai panaudojami žmonių įgūdžiai, puoselėjimas jų vystymas visą gyvenimą ir skatinamos darbuotojų siūlomos inovacijos. Valstybės narės turėtų glaudžiai įtraukti nacionalinius parlamentus, socialinius partnerius, pilietinės visuomenės organizacijas, regionų ir vietos valdžios institucijas rengdamos ir įgyvendindamos atitinkamas reformas ir politikos priemones, kaip numatyta pagal partnerystės principą ir nacionalinę praktiką, ir remti socialinio dialogo nacionaliniu lygmeniu veikimo ir efektyvumo gerinimą, visų pirma tose valstybėse, kuriose esama didelių problemų, susijusių su darbo užmokesčio devalvacija, kurios priežastis – neseniai panaikintas darbo rinkų reguliavimas ir silpnos kolektyvinės derybos. Valstybės narės turėtų užtikrinti pagrindinius aktyvių darbo rinkos priemonių kokybės standartus tobulindamos jų tikslinę auditoriją, informavimo veiklą, aprėptį ir sąveiką su pagalbinėmis, pavyzdžiui, socialinės apsaugos, priemonėmis. Šiomis priemonėmis turėtų būti siekiama gerinti galimybes patekti į darbo rinką, stiprinti kolektyvines derybas ir socialinį dialogą ir remti tvarų perėjimą darbo rinkoje, itin aukštos kvalifikacijos viešosioms įdarbinimo tarnyboms teikiant individualizuotą pagalbą ir diegiant veiksmingumo matavimo sistemas. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad jų socialinės apsaugos sistemos veiksmingai įtrauktų ir įgalintų tuos, kas gali dalyvauti darbo rinkoje, apsaugotų (laikinai) neįtrauktuosius į darbo rinkas ir (arba) negalinčiuosius jose dalyvauti ir parengtų asmenis galimiems pavojams ir kintančioms ekonominėms ir socialinėms sąlygoms, investuodamos į žmogiškąjį kapitalą. Valstybės narės turėtų nustatyti minimalias pajamas, kurios proporcingai atitiktų jų konkrečią socialinę ir ekonominę padėtį – tai būtų viena galimų priemonių skurdui mažinti. Valstybės narės turėtų skatinti įtraukias ir atviras visiems darbo rinkas ir įgyvendinti veiksmingas kovos su diskriminacija priemones. Darbuotojų judumas turėtų būti užtikrinamas kaip pagrindinė teisė ir laisvas pasirinkimas, kad būtų galima išnaudoti visą Europos darbo rinkos potencialą, be kita ko, gerinant pensijų perkėlimo galimybę ir veiksmingą kvalifikacijos ir įgūdžių pripažinimą, taip pat atsikratant biurokratizmo ir kitų esamų kliūčių. Tuo pat metu valstybės narės turėtų spręsti kalbos kliūčių klausimą, tobulindamos mokymo sistemas šioje srityje. Valstybės narės taip pat turėtų tinkamai pasinaudoti EURES tinklu darbuotojų judumui skatinti. Turėtų būti skatinama investuoti į regionus, netenkančius darbo jėgos, kad būtų švelninami protų nutekėjimo padariniai, o mobilieji darbuotojai būti skatinami grįžti. 8 gairė. Visų lygmenų švietimo ir mokymo sistemų kokybės ir rezultatų gerinimas Valstybės narės turėtų teikti prioritetą galimybės naudotis priežiūros ir kokybiško ankstyvojo ugdymo už prieinamą kainą paslaugomis užtikrinimui, nes abi paslaugos yra svarbios pagalbinės priemonės darbo rinkos subjektams ir jomis prisidedama prie bendro užimtumo lygio didinimo, kartu padedant asmenims atlikti savo pareigas. Valstybės narės turėtų parengti visapusišką politiką ir skirti investicijas, būtinas norint gerinti šeimoms ir tėvams skiriamą paramą ir derinimo priemones, kuriomis naudodamiesi tėvai galėtų derinti darbą ir šeiminį gyvenimą – taip būtų prisidėta prie mokyklos nebaigimo prevencijos, o jaunuoliai įgytų daugiau galimybių darbo rinkoje. 9 gairė. Socialinio teisingumo užtikrinimas, kova su skurdu ir lygių galimybių skatinimas Valstybės narės, bendradarbiaudamos su vietos ir regionų valdžios institucijomis, turėtų gerinti savo socialinės apsaugos sistemas užtikrindamos pagrindinius standartus, kad būtų teikiama veiksminga, efektyvi ir tvari apsauga visais asmens gyvenimo etapais, užtikrindamos orų gyvenimą, solidarumą, teisę į socialinę apsaugą, visapusišką pagarbą socialinėms teisėms, teisingumą ir šalindamos nelygybės apraiškas, taip pat užtikrindamos įtrauktį siekiant panaikinti skurdą, pirmiausia kalbant apie žmones, išstumtus iš darbo rinkos ir priklausančius pažeidžiamesnėms grupėms. Reikia, kad socialinė politika būtų paprastesnė, tikslingesnė ir didesnio užmojo – taip pat ir užtikrinant prieinamas ir kokybiškas vaikų priežiūros ir švietimo paslaugas, efektyvų mokymą ir pagalbą ieškant darbo, būsto paramą ir visiems prieinamas aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas, galimybę naudotis tokiomis būtiniausiomis paslaugomis kaip banko sąskaitos ir internetas; be to, reikia imtis prevencinių priemonių, susijusių su mokyklos nebaigimu, ir kovoti su skurdu, visų pirma dideliu skurdu, socialine atskirtimi ir, kalbant bendriau, su visų formų skurdu. Ypač ryžtingai turėtų būti sprendžiama vaikų skurdo problema. Šiuo tikslu turi būti naudojamos įvairios priemonės, kurios viena kitą papildytų, įskaitant įtraukimo į darbo rinką paslaugas ir pajamų paramą, pritaikytą individualiems poreikiams. Šiuo požiūriu kiekviena valstybė narė turėtų savo nuožiūra nustatyti minimalių pajamų dydį atsižvelgdama į nacionalinę praktiką, kad jis proporcingai atitiktų konkrečią atitinkamos valstybės narės socialinę ir ekonominę padėtį. Socialinės apsaugos sistemos turėtų būti kuriamos taip, kad jos būtų lengviau prieinamos ir jomis nediskriminuojant galėtų pasinaudoti visi, kad būtų remiamos investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir būtų padedama užkirsti kelią skurdui ir socialinei atskirčiai, taip pat kitokiai rizikai, pavyzdžiui, pablogėjusiai sveikatai ar nedarbui, juos mažinti ir nuo jų apsaugoti. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vaikams, kurie skursta dėl ilgalaikio savo tėvų nedarbo. Pensijų sistemų struktūra turėtų būti tokia, kad jų tvarumas, saugumas ir pakankamumas moterims ir vyrams būtų užtikrinamas stiprinant pensijų sistemas ir siekiant užtikrinti deramas – bent skurdo ribą viršijančias – pajamas išėjus į pensiją. Pensijų sistemos turėtų būti tokios, kad būtų konsoliduojami, toliau vystomi ir tobulinami trys taupymo pensijai sistemų ramsčiai. Pensinio amžiaus ir gyvenimo trukmės susiejimas – ne vienintelė priemonė, kurią taikant galima spręsti su senėjimu susijusias problemas. Pensijų sistemų reformos turėtų, inter alia, atspindėti ir darbo rinkos tendencijas, gimstamumą, demografinę padėtį, sveikatos ir gerovės padėtį, darbo sąlygas ir ekonominės priklausomybės rodiklį. Geriausias būdas spręsti senėjimo problemą – didinti bendrą užimtumo lygį, užtikrinant, inter alia, socialines investicijas į vyresnių žmonių aktyvumą. Valstybės narės turėtų gerinti sveikatos priežiūros sistemų ir gerovės paslaugų kokybę, įperkamumą, prieinamumą, produktyvumą ir efektyvumą, taip pat užtikrinti deramas darbo sąlygas susijusiuose sektoriuose, gerindamos solidarumu grindžiamą finansavimą ir taip užtikrindamos finansinį šių sistemų tvarumą. Valstybės narės turėtų visapusiškai naudotis Europos socialinio fondo ir kitų Sąjungos fondų parama, kad kovotų su skurdu, socialine atskirtimi ir diskriminacija, gerintų prieinamumą neįgaliesiems, siekdamos skatinti lyčių lygybę ir gerinti viešąjį administravimą. Pagrindiniai strategijos „Europa 2020“ tikslai, kuriais remdamosi valstybės narės nustato savo nacionalinius tikslus atsižvelgdamos į savo atitinkamą atspirties poziciją ir nacionalines aplinkybes – iki 2020 m. 75 proc. padidinti 20–64 metų amžiaus moterų ir vyrų užimtumą; sumažinti mokyklos nebaigimo rodiklį iki mažiau nei 10 proc.; bent iki 40 proc. padidinti 30–34 metų amžiaus asmenų, turinčių tretinį ar lygiavertį išsilavinimą, dalį; skatinti socialinę įtrauktį, visų pirma mažinant skurdą, kad skurdas ir atskirtis nebegrėstų bent 20 mln. žmonių1a. ______________ 1a Populiacija vadinamas tam tikras skaičius žmonių, kuriems skurdas ir atskirtis gresia pagal tris rodiklius (skurdo rizika, materialinis nepriteklius ir namų ūkis, kuriame nėra nė vieno dirbančiojo). Valstybės narės gali savo nuožiūra nusistatyti nacionalinius tikslus pagal joms tinkamiausius rodiklius, atsižvelgdamos į nacionalines aplinkybes ir prioritetus.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0261.

2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl strateginių ES tikslų 2016 m. rugsėjo 24 d. – spalio 5 d. Johanesburge (Pietų Afrika) vyksiančiam Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) 17-ajam šalių konferencijos susitikimui (2016/2664(RSP))

P8_TA(2016)0356 B8-0987/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į tai, kad biologinė įvairovė pasaulyje smarkiai mažėja – vyksta šeštoji masinio rūšių išnykimo banga;

–  atsižvelgdamas į vaidmenį, kurį atlieka miškų masyvai ir atogrąžų miškai – jie yra svarbiausias pasaulinis biologinės įvairovės šaltinis ir pagrindinė laukinės gyvūnijos ir augalijos ir čiabuvių gyventojų gyvenamoji vieta;

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 24 d. – spalio 5 d. Johanesburge (Pietų Afrika) vyksiantį Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) 17-tąjį šalių konferencijos susitikimą (CoP 17),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 30 d. priimtą Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 69/314 dėl neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais,

–  atsižvelgdamas į Tarybai ir Komisijai pateiktus klausimus dėl pagrindinių 2016 m. rugsėjo 24 d. – spalio 5 d. Johanesburge (Pietų Afrika) vyksiančio CITES šalių konferencijos susitikimo tikslų (O-000088/2016– B8-0711/2016 ir O-000089/2016 – B8-0712/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi CITES yra svarbiausias egzistuojantis pasaulinio lygio laukinės gamtos išsaugojimo susitarimas, kurį pasirašė 181 šalis, įskaitant ES ir jos 28 valstybes nares;

B.  kadangi CITES tikslas yra užtikrinti, kad tarptautinė prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais nekeltų grėsmės rūšių išlikimui laisvėje;

C.  kadangi, kaip rodo Tarptautinės gamtos ir gamtos išteklių apsaugos sąjungos (IUCN) Nykstančių rūšių raudonoji knyga, išnykimas gresia daugiau kaip 23 000 rūšių, o jos sudaro apie 30 proc. iš IUCN vertinamų 79 837 rūšių;

D.  kadangi drėgnuosiuose atogrąžų miškuose gyvena 50–80 proc. sausumos gyvūnų ir augalų rūšių; kadangi dabar šiai aplinkai gresia ypač didelis pavojus, be kita ko, dėl rūšių komercializacijos, o ypač atogrąžų miškų medienos ir podirvio naudojimo; kadangi miškų naikinimas ir neteisėta prekyba mediena turi didžiulį neigiamą poveikį miškų augalijos ir gyvūnijos išsaugojimui;

E.  kadangi intensyvia žvejyba, komercine medžiokle ir neribojamu mikroorganizmų ir po jūros dugnu esančių išteklių naudojimu daroma žala jūrų biologinei įvairovei;

F.  kadangi daugelio dėl trofėjų medžiojamų gyvūnų rūšių populiacijos sparčiai nyksta; kadangi per dešimt metų ES valstybės narės yra deklaravusios, jog beveik 117 000 į jas importuotų medžioklės trofėjų yra į CITES priedus įrašytų laukinių gyvūnų rūšių egzemplioriai;

G.  kadangi neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais tapo organizuotu tarptautiniu nusikalstamumu, darančiu itin didelį neigiamą poveikį biologinei įvairovei ir vietos gyventojų pragyvenimui, nes iš gyventojų atimama galimybė gauti teisėtas pajamas ir taip atsiranda nesaugumas ir nestabilumas;

H.  kadangi neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais tapo ketvirta pagal dydį juodąja rinka po prekybos narkotikais, žmonėmis ir ginklais; kadangi internetas labai palengvino prekybą laukiniais gyvūnais ir augalais; kadangi teroristų grupuotės taip pat užsiima tokia prekyba, kad galėtų finansuoti savo veiklą; kadangi sankcijos ir bausmės už nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais, yra nepakankamos;

I.  kadangi vykdant neteisėtą prekybą laukiniais gyvūnais ir augalais korupcija atlieka pagrindinį vaidmenį;

J.  kadangi yra įrodymų, jog laisvėje gyvenę gyvūnai deklaruojami kaip teisėtai gauti klastojant CITES leidimus ir deklaracijas apie veisimą nelaisvėje;

K.  kadangi ES yra pagrindinė neteisėtos prekybos laukiniais gyvūnais ir augalais, ypač CITES prieduose išvardytomis paukščių, vėžlių, roplių ir augalų rūšimis(1), tranzito ir paskirties rinka;

L.  kadangi Europoje ir kitose šalyse vis daugiau neteisėtai parduodamų egzotinių rūšių gyvūnų yra auginami namuose; kadangi šie gyvūnai, ištrūkę į laisvę, gali nevaldomai paplisti ir tai gali paveikti aplinką, visuomenės sveikatą ir saugą;

M.  kadangi ES ir valstybės narės teikia didelę finansinę ir logistinę CITES įgyvendinimo paramą ir remia kovą su neteisėta laukinių gyvūnų ir augalų prekyba daugelyje trečiųjų šalių;

N.  kadangi pagal CITES rūšys įtraukiamos į priedus pagal jų išsaugojimo būklę ir tarptautinės prekybos mastą – į I priedą įtraukiamos rūšys, kurioms gresia išnykimas ir kurių komercinė prekyba uždrausta, o į II priedą įtraukiamos rūšys, kurių prekyba turi būti kontroliuojama siekiant, kad ji nekenktų šių rūšių išlikimui;

O.  kadangi į CITES I priedą įtrauktos rūšys yra ypač saugomos ir bet kokia komercinė prekyba į šį priedą įrašytomis rūšimis yra draudžiama ir kadangi bet kokie leidimai parduoti konfiskuotus egzempliorius ar produktus (pavyzdžiui, dramblio kaulą, tigrų produktus ar raganosių ragus) pakenktų CITES tikslui;

P.  kadangi pastangos padidinti sprendimų priėmimo skaidrumą yra labai svarbios;

1.  palankiai vertina ES prisijungimą prie CITES; mano, kad prisijungimas yra labai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti, kad ES toliau siektų platesnių savo aplinkos politikos ir tarptautinės prekybos nykstančiomis laukinės floros ir faunos rūšimis reguliavimo tikslų ir propaguotų JT 2030 m. darbotvarkės darnaus vystymosi politiką;

2.  ypač palankiai vertina tai, kad ES pirmą kartą dalyvauja kaip konvencijos šalis, ir remia ES ir jos valstybių narių pateiktus pasiūlymus, ypač pasiūlytas rezoliucijas dėl korupcijos ir medžioklės trofėjų, CITES apsaugos nuostatų taikymo kai kurioms į ES importuojamoms rūšims, konkrečiai importuojamiems namų augintiniams, ir pasiūlytus Rezoliucijos 13.7 (Rev. CoP 14) dėl prekybos asmeniniu ir namų ūkio turtu kontrolės pakeitimus;

3.  pabrėžia, kad Europos Sąjungai prisijungus prie CITES Europos Sąjungos teisinis statusas CITES veiklos srityje tapo skaidresnis konvencijos trečiųjų šalių atžvilgiu; mano, kad yra logiška ir reikalinga užtikrinti, kad Europos Sąjunga galėtų visais atžvilgiais siekti savo aplinkos politikos tikslų; primena, kad prisijungimas suteikia Komisijai galimybę Europos Sąjungos vardu išreikšti darnią ES poziciją CITES klausimais ir atlikti svarbų vaidmenį derybose vykstant šalių konferencijoms;

4.  pabrėžia, kad 2015 m. Europos Sąjunga tapo CITES šalimi ir kad ji ES kompetencijai priskirtais klausimais CITES šalių konferencijose turės 28 balsus; šiuo atžvilgiu pritaria Šalių konferencijos darbo tvarkos taisyklių pakeitimams, padarytiems atsižvelgiant į CITES nuostatas dėl regioninių ekonominės integracijos organizacijų balsavimo ir nuosekliai derantiems su daug metų galiojančiomis kitų tarptautinių susitarimų nuostatomis, ir prieštarauja tam, kad Europos Sąjungos balsai būtų skaičiuojami pagal valstybių narių, kurios tuo metu, kai vyksta faktinis balsavimas, yra tinkamai akredituotos dalyvauti posėdyje, skaičių;

5.  palankiai vertina neseniai priimtą ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais veiksmų planą, kuriuo siekiama užkirsti kelią tokiai prekybai šalinant pagrindines jos priežastis, gerinant esamų taisyklių įgyvendinimą ir laikymąsi ir veiksmingiau kovojant su organizuotais nusikaltimais laukinei gamtai; palankiai vertina tai, kad į veiksmų planą įtrauktas specialus skyrius dėl pasaulinės partnerystės tarp kilmės, vartojimo ir tranzito šalių kovojant su neteisėta laukinių gyvūnų ir augalų prekyba stiprinimo; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares priimti ir įgyvendinti griežtesnį veiksmų planą ir taip pademonstruoti tvirtą Europos įsipareigojimą kovoti su neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais;

6.  remia Komisijos ir valstybių narių iniciatyvą susitarti dėl pasaulinių trofėjų medžioklės gairių pagal CITES, siekiant tarptautiniu lygiu geriau kontroliuoti į I arba II priedą įtrauktų rūšių trofėjų medžioklės tvarumą;

7.  ragina ES ir jos valstybes nares rūšių apsaugos srityje tvirtai laikytis atsargumo principo, kai jos priima visus savo sprendimus dėl darbo dokumentų ir teikia pasiūlymus (kaip nurodyta CITES rezoliucijoje Konf. 9.24 (Rev. CoP 16), ypač dėl į CITES įtrauktų rūšių medžioklės trofėjų importo, ir ypač ragina atsižvelgti į principą „naudotojas moka“, prevencinių veiksmų principą ir ekosisteminį metodą; be to, ragina ES ir jos valstybes nares skatinti panaikinti į CITES įtrauktų rūšių trofėjų medžioklės leidimams taikomas išimtis;

8.  reikalauja, kad visi CITES 17-osios šalių konferencijos sprendimai būtų grindžiami moksline, kruopščia analize, lygiateisiškai konsultuojantis su atitinkamam arealui priklausančiomis valstybėmis ir bendradarbiaujant su vietos bendruomenėmis; pabrėžia, kad visais teisės aktais dėl laukinių gyvūnų ir augalų kaimo gyventojai turėtų būti skatinami dalyvauti gamtos apsaugos veikloje, jų gaunamą naudą susiejant su biologinės įvairovės būkle;

9.  skatina CITES šalis stiprinti bendradarbiavimą, koordinavimą ir su biologine įvairove susijusių konvencijų sinergiją visais atitinkamais lygmenimis;

10.  ragina valstybes nares numatyti visų atitinkamų CITES įgyvendinimo veikloje dalyvaujančių įstaigų, pirmiausia muitinės, policijos, pasienio veterinarijos tarnybos ir augalų sveikatos inspekcijų bei kitų organų, bendradarbiavimo, veiklos koordinavimo ir operatyvaus keitimosi informacija tvarką;

11.  ragina ES ir valstybes nares skatinti ir remti iniciatyvas, kuriomis siekiama geriau apsaugoti nuo tarptautinės prekybos poveikio rūšis, kurioms Europos Sąjunga yra didelė tranzito ar paskirties rinka;

12.  nuogąstauja dėl to, kad gyvūnų ir augalų rūšių ir jų produktų komercializacijos srityje riba tarp teisėtos ir neteisėtos prekybos sunkiai pastebima ir, turint omenyje kumuliacinį žmonių veiklos ir pasaulinio atšilimo poveikį, didžiajai daliai laukinių gyvūnų ir augalų rūšių šiuo metu gresia išnykimas;

13.  primygtinai ragina ES priimti teisės aktus, kuriais būtų siekiama sumažinti neteisėtos prekybos apimtį, ir neteisėtais pripažinti laukinių gyvūnų ar augalų rūšių, paimamų, laikomų, gabenamų ar parduodamų pažeidžiant kilmės ar tranzito šalies įstatymus, importą, eksportą, pardavimą, įsigijimą ar pirkimą;

14.  konkrečiai įsipareigoja labai skatinti visas valstybes nares uždrausti neapdirbto dramblio kaulo eksportą, kaip jau yra padariusios Vokietija, Švedija, Jungtinė Karalystė ir kai kurios JAV valstijos, savo teritorijoje didinti budrumą prekybos sertifikatų srityje, veiksmingai kovoti su klastojimu, ypač pasienyje, pradėti neteisėto dramblio kaulo sunaikinimo operacijas ir sugriežtinti sankcijas už neteisėtą prekybą saugomomis rūšimis (visų pirma drambliais, raganosiais, tigrais, primatais ir įvairių rūšių tropinių miškų mediena);

15.  ragina ES ir jos valstybes nares, taip pat kitas CITES šalis, papildomai be Konvencijos III, IV ir V straipsnių, skatinti ir remti iniciatyvas, kuriomis būtų didinama gyvų į CITES įtrauktų gyvūnų, kuriais prekiaujama, gerovė; tokios iniciatyvos apima mechanizmus, kuriais užtikrinama, kad gyvūnai būtų „parengti ir siunčiami taip, kad kiltų kuo mažesnis pavojus juos sužeisti, pakenkti jų sveikatai ir nebūtų su jais žiauriai elgiamasi“ ir kad gyvūnų gavėjai turėtų „galimybes tinkamai [juos] patalpinti ir [jais] pasirūpinti“, o konfiskuojant gyvus egzempliorius būtų deramai atsižvelgiama į gyvūnų gerovę;

16.  yra susirūpinęs dėl to, kokį poveikį nykstančių laukinių gyvūnų ir augalų apsaugai gali daryti „nykstančių gyvūnų ir augalų bankininkystė“ arba produktų pirkimas tikintis, kad atitinkamos rūšys greitai išnyks; ragina CITES šalis ir sekretoriatą išsamiau ištirti, ar nauji finansiniai produktai ir technologijos, pvz., bitkoinai, suteikia daugiau galimybių;

17.  pripažįsta, kad CITES įgyvendinimo stebėtojai atlieka svarbų vaidmenį teikdami žinias apie gyvūnų ir augalų rūšis ir prekybą ir teikdami savo paramą šalims stiprinant savo pajėgumus;

Sprendimų priėmimo skaidrumas

18.  mano, kad tarptautinių aplinkos apsaugos institucijų veiksmingo veikimo pagrindas – sprendimų priėmimo skaidrumas; palankiai vertina bet kokias savanoriškas ir pagal nustatytas procedūras dedamas pastangas, kad būtų padidintas CITES valdymo skaidrumas; griežtai nepritaria tam, kad slaptas balsavimas būtų įprasta CITES veikloje taikoma praktika;

19.  palankiai vertina per 16-ąją šalių konferenciją (COP 16) priimtą sprendimą įtraukti reikalavimą, kad augalų ir gyvūnų komitetų nariai pateiktų visų interesų konfliktų deklaracijas; tačiau pripažįsta, kad reikalavimas pagrįstas tik narių savikontrole; apgailestauja, kad iki šiol šie komitetai nepateikė jokių galimų finansinių interesų konfliktų deklaracijų;

20.  primygtinai ragina CITES sekretoriatą išnagrinėti galimybę įsteigti nepriklausomą peržiūros valdybą arba išplėsti nuolatinio komiteto įgaliojimus įtraukiant nepriklausomą peržiūros grupę, siekiant užtikrinti, kad būtų prižiūrima, kad būtų laikomasi interesų konflikto nuostatų;

21.  mano, kad vykdant bet kokį finansavimo procesą ir siekiant gero valdymo skaidrumas yra būtina sąlyga, todėl remia ES pasiūlytą rezoliuciją dėl remiamų atstovų projekto(2);

Ataskaitų teikimas

22.  mano, kad vykdant teisėtą ir tvarią prekybą (komercinę ar nekomercinę) atsekamumas yra būtinas, taip pat jis labai svarbus ES dedant pastangas kovoti su korupcija, neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais ir brakonieriavimu, kurie sudaro ketvirtą pagal dydį juodąją rinką pasaulyje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad visoms šalims reikia įgyvendinti skaidrią e. leidimų sistemą, kuria bendrai naudotųsi visos prie jos prisijungusios šalys; tačiau pripažįsta, kad kai kurios šalys patirtų techninių sunkumų, ir ragina teikti pajėgumų stiprinimo paramą, kad visos šalys galėtų įgyvendinti e. leidimų sistemą;

23.  teigiamai vertina 16-ojoje šalių konferencijoje priimtą sprendimą dėl CITES šalių pareigos reguliariai teikti ataskaitas apie neteisėtą prekybą; mano, kad nauja CITES pranešime 2016/007 pateikta metinės neteisėtos prekybos ataskaitos forma yra svarbus žingsnis siekiant, kad neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais būtų geriau suprantama, ir ragina visas CITES šalis rengti tikslias ir reguliarias nustatytos formos ataskaitas apie neteisėtą prekybą;

24.  palankiai vertina privačiojo sektoriaus iniciatyvas, pavyzdžiui, tokias, kurių ėmėsi Tarptautinė oro transporto asociacija dėl e. krovinių ir oro transportu gabenamų krovinių tiekimo grandinės; mano, kad tokių atsekamumo iniciatyvų plėtra, ypač transporto sektoriui, yra svarbi žvalgybos informacijos rinkimo priemonė;

25.  pabrėžia leidimų išdavimo proceso svarbą efektyviam duomenų rinkimui ir svarbų valdymo institucijų atliekamą vaidmenį; pakartoja, kad, remiantis CITES VI straipsniu, leidimus išduodančios valdžios institucijos turi būti nepriklausomos;

Neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais ir korupcija

26.  atkreipia dėmesį į korupcijos atvejus, kai leidimus išduodančių institucijų darbuotojai sąmoningai sukčiaudami išdavė leidimus; ragina CITES sekretoriatą ir nuolatinį komitetą tokius atvejus nagrinėti pirmumo ir skubos tvarka;

27.  pabrėžia, kad korupcijos atvejų galima aptikti bet kuriame prekybos laukiniais gyvūnais ir augalais grandinės etape, jų pasitaiko kilmės, tranzito ir paskirties šalyse ir jie menkina CITES įgyvendinimo tinkamumą, sėkmingumą ir veiksmingumą; todėl mano, kad kovojant su neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais būtina imtis griežtų ir veiksmingų kovos su korupcija priemonių;

28.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad šaltinių kodai tyčia netinkamai naudojami vykdant neteisėtą prekybą laisvėje gyvenusiais gyvūnais ir augalais, t. y. sukčiaujant CITES rūšims priskiriami nelaisvėje veisiamų rūšių kodai; siekiant, kad nebūtų taip piktnaudžiaujama, ragina per 17-ąją šalių konferenciją (COP 17) patvirtinti patikimą ūkiuose auginamų ar nelaisvėje veisiamų tam tikrų rūšių gyvūnų ir augalų registracijos, stebėjimo ir prekybos sertifikavimo sistemą, taikomą tiek kilmės šalyse, tiek ES;

29.  primygtinai ragina CITES šalis rengti tolesnes gaires ir remti papildomų technologijų ir metodikų plėtojimą siekiant atskirti tam tikrų rūšių gyvūnus ir augalus, užaugintus nelaisvėje gamybiniuose objektuose, nuo laisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų ir augalų;

30.  smerkia tai, kad organizuotos nusikalstamos grupuotės ir tinklai itin dažnai vykdo neteisėtą veiklą, kuria pažeidžiama konvencija, ir dažnai pasitelkia korupciją, kad galėtų lengviau vykdyti neteisėtą prekybą laukiniais gyvūnais ir augalais ir trukdytų užtikrinti įstatymų laikymąsi;

31.  ragina Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją dar nepasirašiusias ar dar neratifikavusias šalis nedelsiant tą padaryti;

32.  palankiai vertina tarptautinį įsipareigojimą pagal Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 69/314 (2015 m. liepos mėn.), be kita ko, dėl kovos su korupcija (10 straipsnis)(3);

33.  remia ES ir valstybių narių iniciatyvas, kuriomis reikalaujama imtis daugiau veiksmų pasauliniu mastu kovojant su korupcija pagal CITES; primygtinai ragina CITES šalis paremti ES pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl kovos su korupcija, kurią pasitelkiant lengviau vykdoma veikla, kuria pažeidžiama konvencija;

Vykdymo užtikrinimas

34.  ragina laiku ir visapusiškai taikyti CITES sankcijas šalims, kurios nesilaiko pagrindinių konvencijos principų, ir ypač ragina ES ir jos valstybes nares pasinaudoti turimais mechanizmais, kuriais šalys skatinamos laikytis CITES ir kitų tarptautinių susitarimų, kuriais siekiama apsaugoti laukinę gamtą ir biologinę įvairovę;

35.  pabrėžia visų vykdymo užtikrinimo grandinės subjektų jungtinio tarptautinio bendradarbiavimo svarbą siekiant sustiprinti įstatymų vykdymo užtikrinimo pajėgumus vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis; palankiai vertina jų indėlį ir ragina dar veikti dar aktyviau; pabrėžia, kad, siekiant veiksmingiau kovoti su neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais, svarbu įsteigti specializuotą prokuratūrą ir specializuotus policijos skyrius; pabrėžia Tarptautinio kovos su nusikaltimais laukinei gamtai konsorciumo (ICCWC)(4) koordinuojamų bendrų tarptautinių vykdymo užtikrinimo operacijų svarbą ir sveikina įvykdžius sėkmingą operaciją COBRA III(5); palankiai vertina tai, kad ES remia ICCWC;

36.  pripažįsta, kad neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais ir jų produktais internetu plečiasi, ir ragina CITES šalis palaikyti ryšius su teisėsaugos ir kovos su kibernetiniu nusikalstamumu padaliniais, Tarptautiniu kovos su nusikaltimais laukinei gamtai konsorciumu, siekiant pasirinkti geriausią kovos su neteisėta prekyba internetu praktiką ir vidaus priemonių modelį;

37.  ragina šalis priimti ir įgyvendinti aiškią ir veiksmingą atgrasymo nuo pažeidžiamų laukinių gyvūnų ir augalų rūšių produktų vartojimo politiką, didinti vartotojų informuotumą apie jų vartojimo padarinius laukinėms rūšims ir informuoti apie neteisėtos prekybos tinklų keliamus pavojus;

38.  ragina šalis remti atitinkamų laukinių rūšių gyvenamų plotų kaimynystėje esančių vietos bendruomenių pragyvenimo vystymąsi ir įtraukti šias bendruomenes į kovą su brakonieriavimu ir informacijos apie prekybos nykstančių rūšių gyvūnais ir augalais padarinius teikimą;

39.  prašo tęsti tarptautinę veiklą, siekiant palengvinti ilgalaikių pajėgumų stiprinimą, pagerinti keitimąsi informacija ir žvalgybą ir koordinuoti valdžios institucijų pastangas užtikrinti konvencijos laikymąsi;

40.  ragina šalis užtikrinti, kad su laukinių gyvūnų ir augalų rūšimis susijusias nusikalstamas veikas darantys asmenys būtų iš tikrųjų patraukti atsakomybėn ir kad jiems būtų taikomos veikos sunkumui proporcingos sankcijos;

Finansavimas

41.  pažymi, jog reikia didinti finansavimą, skiriamą laukinei gamtai išsaugoti ir pajėgumų stiprinimo programoms;

42.  pabrėžia, kad reikia skirti pakankamai išteklių CITES sekretoriatui, ypač atsižvelgiant į tai, kad jam tenka daugiau pareigų ir padidėjo darbo krūvis; taip pat pabrėžia, jog būtina, kad CITES šalys laiku perduotų savo finansinius įnašus, kuriuos yra įsipareigojusios skirti;

43.  skatina šalis apsvarstyti galimybę padidinti pagrindinį CITES biudžetą, atsižvelgiant į infliaciją ir siekiant užtikrinti, kad CITES tinkamai veiktų;

44.  skatina plėsti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės teikiamą finansavimą ir jį teikti kitų CITES sistemos sričių pajėgumų stiprinimo programoms, taip pat skirti tiesioginį finansavimą, siekiant remti konvencijos įgyvendinimą;

45.  palankiai vertina CITES įgyvendinimui ES skirtą finansavimą iš Europos plėtros fondo ir skatina ES ir toliau tokiu būdu teikti tikslinę finansinę paramą ir užtikrinti ilgalaikę konkrečią ir tikslinę finansinę pagalbą;

CITES priedų pakeitimai

46.  reiškia tvirtą paramą ES ir jos valstybių narių pateiktiems pasiūlymams dėl sąrašų;

47.  primygtinai ragina visas CITES šalis ir visus 17-osios šalių konferencijos dalyvius laikytis konvencijoje nustatytų rūšių įtraukimo į priedus kriterijų ir atsargumo principo, siekiant užtikrinti didelę ir veiksmingą nykstančių rūšių apsaugą; pažymi, kad pasitikėjimas CITES priklauso nuo gebėjimo keisti sąrašus reaguojant į neigiamas ir teigiamas tendencijas, todėl palankiai vertina galimybę rūšis perkelti į mažesnės apsaugos sąrašą, kuri taikoma tik tada, kai tai tikslinga, remiantis nustatytais moksliniais kriterijais ir duomenimis, kad CITES sąrašas tinkamai veikia;

Afrikinis dramblys ir prekyba dramblio kaulu

48.  pažymi, kad per paskutinį dešimtmetį dukart padaugėjus neteisėto žudymo atvejų ir triskart padidėjus konfiskuoto dramblio kaulo kiekiui, tebesitęsia didžiulio masto afrikinių dramblių (Loxondonta africana), kuriuos medžioja brakonieriai prekybos dramblio kaulu tikslais, krizė, dėl to dramblių populiacijos visoje Afrikoje mažėja ir kyla grėsmė milijonų žmonių pragyvenimui, nes neteisėta prekyba dramblio kaulu daro žalą ekonomikos vystymuisi, skatina organizuotą nusikalstamumą, korupciją, kursto konfliktus ir kelia grėsmę regioniniam ir nacionaliniam saugumui, kadangi ji yra finansavimo šaltinis ginkluotoms grupuotėms; todėl primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares paremti pasiūlymus, kuriais būtų stiprinama afrikinių dramblių apsauga ir mažinama neteisėta prekyba dramblio kaulu;

49.  palankiai vertina Benino, Burkina Faso, Centrinės Afrikos Respublikos, Čado, Kenijos, Liberijos, Nigerio, Nigerijos, Senegalo, Šri Lankos ir Ugandos pateiktą ir Afrikinių dramblių apsaugos koalicijos paremtą pasiūlymą I priede išvardyti visas afrikinių dramblių populiacijas, nes tai supaprastintų tarptautinio draudimo prekiauti dramblio kaulu įgyvendinimą, o pasauliui būtų išsiųsta aiški žinia apie visuotinį ryžtą neleisti afrikiniams drambliams išnykti;

50.  ragina ES ir visas šalis išlaikyti dabartinį moratoriumą, taigi prieštarauti Namibijos ir Zimbabvės pasiūlymams dėl prekybos dramblio kaulu, kuriais norima pašalinti prekybos apribojimus, susijusius su II priedo sąrašo, kuriame išvardytos tų šalių dramblių populiacijos, pastabomis;

51.  pastebi, kad pastangos pagal CITES mažinti brakonieriavimą ir neteisėtą prekybą leidžiant parduoti teisėtai gautą dramblio kaulą žlugo ir kad neteisėta prekyba dramblio kaulu gerokai suintensyvėjo; ragina atitinkamas šalis toliau dėti pastangas pagal Nacionalinį dramblio kaulo veiksmų planą; remia dramblio kaulo atsargų valdymo ir naikinimo priemones;

52.  primena savo 2014 m. sausio 15 d. rezoliucijoje dėl nusikaltimų laukinei gamtai(6) pateiktą raginimą visoms 28 valstybėms narėms nustatyti viso ilčių, neapdirbto dramblio kaulo ir apdirbto dramblio kaulo produktų komercinio importo, eksporto, pardavimo ir įsigijimo vidaus rinkoje moratoriumą, kol brakonieriavimas nebekels grėsmės laukinių dramblių populiacijoms; pažymi, kad Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė, Austrija, Švedija, Čekijos Respublika, Slovakija ir Danija jau nusprendė neišduoti jokių leidimų eksportuoti iki konvencijos pasirašymo sukauptą neapdirbtą dramblio kaulą; todėl ragina ES ir jos valstybes nares uždrausti dramblio kaulo eksportą ir importą ir uždrausti bet kokį dramblio kaulo pardavimą ir įsigijimą ES;

Baltasis raganosis

53.  apgailestauja dėl Svazilando pasiūlymo legalizuoti prekybą šios šalies baltųjų raganosių populiacijos (Ceratotherium simum) raganosių ragais, nes taip būtų sudarytos palankesnės sąlygos prekybą brakonieriaujant sumedžiotų raganosių ragais paversti teisėta prekyba, būtų sumenkintos dabartinės pastangos mažinti paklausą ir susilpninti vidaus prekybos draudimai vartojimo rinkose, tai taip pat galėtų pakurstyti neteisėtai žudyti raganosius Afrikoje ir Azijoje; primygtinai ragina ES ir visas šalis prieštarauti šiam pasiūlymui ir atitinkamai ragina Svazilandą atšaukti savo pasiūlymą;

Afrikos liūtai

54.  pažymi, kad tarptautinė prekyba liūtų produktais gerokai suintensyvėjo, nors per 21 metus Afrikos liūtų (Panthera leo) populiacijos drastiškai sumažėjo 43 proc. ir neseniai jie išnaikinti 12 Afrikos valstybių; primygtinai ragina ES ir visas šalis paremti Nigerio, Čado, Dramblio Kaulo Kranto, Gabono, Gvinėjos, Malio, Mauritanijos, Nigerijos, Ruandos ir Togo pasiūlymą visas Afrikos liūtų populiacijas įtraukti į CITES I priedą;

Skujuočiai

55.  pažymi, kad skujuočiai yra žinduoliai, kurių neteisėta prekyba pasaulyje yra didžiausia tiek dėl jų mėsos, tiek dėl tradicinėje medicinoje naudojamų žvynų, todėl visų aštuonių rūšių skujuočiams (Manis crassicaudata, M. tetradactyla, M. tricuspis, M. gigantea, M. temminckii, M. javanica, M. pentadactyla, M. culionensis) yra iškilęs pavojus išnykti; todėl sveikina įvairius pasiūlymus dėl visų Azijos ir Afrikos skujuočių rūšių perkėlimo į CITES I priedą;

Tigrai ir kitos Azijos didžiosios katės

56.  primygtinai ragina ES ir visas šalis pritarti CITES nuolatinio komiteto pasiūlytų sprendimų, kuriais nustatomos griežtos tigrų auginimo ūkiuose ir prekybos nelaisvėje auginamais tigrais ir jų produktais sąlygos, priėmimui, taip pat Indijos pateiktam pasiūlymui, kuriuo šalys raginamos dalytis konfiskuotų tigrų egzempliorių ir jų produktų nuotraukomis, kurios padėtų teisėsaugos institucijoms pagal unikalų dryžuotumą identifikuoti konkrečius tigrus; ragina ES apsvarstyti galimybę skirti lėšų šių sprendimų įgyvendinimui ir ragina 17-ojoje CITES šalių konferencijoje priimti sprendimą uždaryti tigrų ūkius ir nutraukti prekybą nelaisvėje užaugintų tigrų dalimis ir produktais;

Gyvūnų augintinių, kuriais prekiaujama, rūšys

57.  pastebi, kad tarptautiniu mastu ir ES auga egzotinių gyvūnų augintinių rinka ir kad pateikta daug pasiūlymų įtraukti į sąrašus roplius, varliagyvius, paukščius, žuvis ir žinduolius, kuriems kelia grėsmę tarptautinė prekyba gyvūnais augintiniais; ragina visas šalis paremti šiuos pasiūlymus, kad būtų užtikrinta geresnė šių nykstančių rūšių apsauga nuo naudojimo prekybai gyvūnais augintiniais;

58.  ragina ES valstybes nares sudaryti nedraudžiamų egzotinių gyvūnų, kuriuos galima laikyti kaip gyvūnus augintinius, sąrašą;

Agarmedis ir dalbergija

59.  pripažįsta, kad neteisėtas kirtimas yra vienas destruktyviausių nusikaltimų laukinei gamtai, nes kelia grėsmę ne tik pavienėms rūšims, bet ištisiems arealams, o dalbergijos (Dalbergia spp.) paklausa Azijos rinkose ir toliau auga; ragina ES ir visas šalis paremti Argentinos, Brazilijos, Gvatemalos ir Kenijos pasiūlymą dalbergijų gentį, išskyrus rūšis, įtrauktas į I priedą, įtraukti į CITES II priedą, nes tai būtų labai svarbus indėlis stengiantis sustabdyti netvarią prekybą dalbergija;

60.  pažymi, kad dėl dabartinių CITES reikalavimų išimčių galima eksportuoti agarmedžio ((Aquilaria spp. ir Gyrinops spp.) dervos miltelius kaip ekstrakcijos miltelius, o kitus produktus prieš eksportą supakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes ir taip išvengti importo taisyklių; todėl ragina ES ir visas šalis paremti Jungtinių Amerikos Valstijų pasiūlymą iš dalies pakeisti pastabą, kad būtų išvengta prekybos šia labai vertinga kvapnia mediena reguliavimo spragų;

Kitos rūšys

61.  primygtinai ragina ES ir visas šalis:

62.  primena, kad trumparagė baronija (Pterapogon kauderni) įtraukta į IUCN nykstančių rūšių sąrašą ir kad didelė dalis šios rūšies gyvūnų parasta, įskaitant kelias visas populiacijas, dėl vis dar didelės paklausos, susijusios su akvariumams skirta prekyba, o jos pagrindinės paskirties šalys yra Europos Sąjunga ir JAV; todėl ragina Europos Sąjungą ir jos valstybes nares pritarti trumparagės baronijos įtraukimui į I priedą, o ne į II priedą;

63.  pažymi, kad išsiplėtė tarptautinė prekyba neapdirbtais ir apdirbtais koralais, o brangiųjų koralų paklausa rinkoje išaugo ir kelia grėsmę brangiųjų koralų išlikimui; primygtinai ragina Europos Sąjungą ir visas šalis paremti JAV pateikto pranešimo dėl tarptautinės prekybos brangiaisiais koralais priėmimą;

o
o   o

64.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, CITES šalims ir CITES sekretoriatui.

(1) http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2016/570008/IPOL_STU(2016)570008_EN.pdf (2) http://ec.europa.eu/environment/cites/pdf/cop17/Res%20sponsored%20delegate%20project.pdf (3) http://www.un.org/en/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/RES/69/314 (4) Tarptautinį kovos su nusikaltimais laukinei gamtai konsorciumą sudaro INTERPOL, CITES sekretoriatas, Pasaulinė muitinių organizacija, JT Narkotikų ir nusikalstamumo prevencijos tarnyba (UNODC) ir Pasaulio bankas. (5) 2015 m. gegužės mėn. įvykdyta bendra tarptautinė policijos ir muitinės operacija. (6) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0031.

2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Pašto paslaugų direktyvos taikymo (2016/2010(INI))

P8_TA(2016)0357 A8-0254/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 49 ir 56 straipsnius dėl įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į SESV 101 ir 102 straipsnius dėl įmonėms taikomų konkurencijos taisyklių,

–  atsižvelgdamas į SESV 14 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į SESV Protokolą Nr. 26 dėl visuotinės svarbos paslaugų,

–  atsižvelgdamas į 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo(1) su pakeitimais, padarytais direktyvomis 2002/39/EB ir 2008/6/EB (toliau – Pašto paslaugų direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos sprendimą dėl Europos pašto paslaugų reguliuotojų grupės įsteigimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 524/2013 dėl elektroninio vartotojų ginčų sprendimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB(4),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB(5),

–  atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(6),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 17 d. Komisijos ataskaitą dėl Pašto paslaugų direktyvos taikymo (COM(2015)0568) ir į pridedamą tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2015)0207),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015)0192),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios siuntinių pristatymo rinkos sukūrimo veiksmų planas. Pasitikėjimo pristatymo paslaugomis didinimas ir pardavimo internetu skatinimas“ (COM(2013)0886),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 29 d. Komisijos žaliąją knygą „Integruota siuntinių pristatymo rinka ES e. prekybos augimui paskatinti“ (COM(2012)0698),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 11 d. Komisijos komunikatą „Darni sistema, kuria siekiama padidinti pasitikėjimą bendrąja skaitmenine elektroninės prekybos ir internetu teikiamų paslaugų rinka“ (COM(2011)0942),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 28 d. Komisijos baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011)0144),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl integruotos siuntinių pristatymo rinkos ES e. prekybos augimui paskatinti(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kuriamo Bendrosios skaitmeninės rinkos akto(8),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetų nuomones (A8–0254/2016),

A.  kadangi pašto rinka vis dar yra ekonomikos sritis, turinti dideles augimo perspektyvas ir kartu susidurianti su didėjančia konkurencija, nors ir remiantis Europos Komisijos pašto statistikos duomenų baze, 2012–2013 m. ES korespondencijos paslaugų teikimo mastas sumažėjo vidutiniškai 4,85 proc., o tai susiję su per pastaruosius 10 metų sumažėjusiu korespondencijos kiekiu, iš dalies dėl jos pakeitimo elektronine korespondencija;

B.  kadangi, įgyvendinus Pašto paslaugų direktyvą suaktyvėjo konkurencija korespondencijos sektoriaus vidaus rinkose, bet pokyčiai buvo lėti ir neužtikrino galimybių vidaus pašto paslaugų rinkai sukurti, daugelyje valstybių narių šiame sektoriuje vis dar dominuoja universaliųjų paslaugų teikėjai;

C.  kadangi IRT naudojimas nuolat stiprina pašto paslaugų sektorių nes taip suteikiamos inovacijų ir rinkos plėtros galimybės;

D.  kadangi nauji konkurentai didžiausią dėmesį skiria stambiems verslo klientams ir tankiai apgyvendintoms vietovėms;

E.  kadangi siuntinių pristatymo rinka yra itin konkurencingas, novatoriškas ir sparčiai augantis sektorius, kurio augimas 2008–2011 m. siekė 33 proc., ir kadangi kalbant apie jos mastą elektroninė prekyba yra varomoji rinkos augimo jėga;

F.  kadangi dėl plačiai naudojamų nuotoliniu būdu valdomų orlaivių sistemų (bepiločių orlaivių) galimi nauji, greiti, aplinkai nekenkiantys ir veiksmingi siuntinių pristatymo būdai, visų pirma retai apgyvendintose, izoliuotose ir atokiose vietovėse;

G.  kadangi vartotojai ir mažosios įmonės nurodo, kad dėl su siuntinių pristatymu susijusių problemų, visų pirma didelių kainų, jie negali daugiau parduoti arba pirkti kitose valstybėse narėse;

I. Universaliosios paslaugos. Nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumo didinimas

1.  pažymi, kad, nors minimalūs universaliųjų paslaugų įsipareigojimų standartai (pašto siuntos – iki 2 kg, siuntiniai – iki 10-20 kg, registruotos ir apdraustos siuntos ir kitos visuotinės ekonominės svarbos paslaugos, kaip antai laikraščių ir periodinių leidinių siuntimas) ES reglamentuojami visų pirma užtikrinant būtinas svarbiausias paslaugas visoje ES teritorijoje neužkertant valstybėms narėms kelio taikyti aukštesnius standartus ir paprastai atitinka vartotojų poreikius, kai kuriuos tikslius reikalavimus, nereglamentuojamus ES lygmeniu, nustato nacionalinės reguliavimo institucijos (NRI), kurioms pavesta atlikti šią užduotį;

2.  pažymi, kad pagrindinė NRI užduotis – pasiekti bendrą Pašto paslaugų direktyvos tikslą, kad būtų užtikrintas universaliųjų paslaugų teikimas; ragina valstybes nares remti NRI vaidmenį ir nepriklausomumą darbuotojams taikant aukštus profesinės kvalifikacijos kriterijus, sąžiningai ir ne diskriminacine tvarka užtikrinant mokymo galimybes, numatant kadencijos trukmę ir užtikrinant teisinę apsaugą nuo atleidimo iš darbo be priežasties ir atleidžiant pateikti išsamų tokį atleidimą pagrindžiančių priežasčių (pvz., sunkaus įstatymo pažeidimo) sąrašą, kad NRI galėtų neutraliai, skaidriai ir laiku vykdyti su Pašto paslaugų direktyva susijusius įsipareigojimus;

3.  mano, kad bet kokiu NRI vaidmens išplėtimu pagal naują reglamentą siuntinių rinkoje turėtų būti kovojama su pelningiausių maršrutų pasirinkimu vykdant pristatymus ir visiems veiklos vykdytojams turėtų būti nustatomi minimalūs standartai, kad būtų užtikrinta sąžininga ir vienoda konkurencija;

4.  mano, kad įvykdyti nepriklausomumo pareigą galima tik jeigu NRI reguliavimo funkcijos struktūriniu ir funkciniu požiūriu bus atskirtos nuo su pašto paslaugų teikėjo valdymu nuosavybės teise arba jo kontrole susijusios veiklos; mano, kad, siekiant užkirsti kelią interesų konfliktams, iš NRI išėjusiems vyresniesiems NRI pareigūnams neturėtų būti leidžiama bent šešis mėnesius dirbti viešųjų pašto paslaugų teikėjui ar kitoms suinteresuotosioms šalims; mano, kad dėl to valstybės narės turėtų priimti teisės aktų nuostatas, pagal kurias būtų leidžiama taikyti sankcijas minėtąją pareigą pažeidžiantiems subjektams;

5.  prašo Komisijos, siekiant didinti tarpvalstybinio pristatymo veiksmingumą ir sąveikumą, sudaryti palankesnes sąlygas NRI tarpusavio bendradarbiavimui ir koordinavimui bei jį stiprinti ir stebėti NRI reglamentavimo veiklą, įskaitant visuotinės svarbos paslaugų teikimą, kad taikant Europos teisę būtų užtikrintas vienodas požiūris ir suderinta ES pašto rinka;

6.  primena, kad pagal Pašto paslaugų direktyvą valstybėms narėms suteikiamas reikiamas lankstumas norint atsižvelgti į vietos ypatumus ir užtikrinti ilgalaikį universaliųjų paslaugų teikimo stabilumą, kartu patenkinant naudotojų poreikius ir prisitaikant prie techninės, ekonominės ir socialinės aplinkos pokyčių;

7.  atkreipia dėmesį į Komisijos patvirtinimą, kad Pašto paslaugų direktyvoje nereikalaujama jokios konkrečios universaliųjų paslaugų teikėjų nuosavybės struktūros; laikosi nuomonės, kad universaliųjų paslaugų teikėjams neturėtų būti kliudoma investuoti ir diegti inovacijas siekiant teikti veiksmingas ir kokybiškas pašto paslaugas;

II. Universaliųjų paslaugų teikimo užtikrinimas ir sąlygų sąžiningai konkurencijai sudarymas. Galimybės gauti paslaugas, paslaugų kokybė ir vartotojų poreikiai

8.  mano, kad šia tendencija siekiama siauresnio universaliųjų paslaugų įsipareigojimo tikslo; ragina skatinti vartotojų pasirinkimą, kad būtų apibrėžtas korespondencijos pristatymas universaliųjų paslaugų įsipareigojimo srityje; todėl pabrėžia, kaip svarbu priimtinomis sąlygomis teikti aukštos kokybės universaliąsias paslaugas užtikrinant, kad kiekvienam ES piliečiui paštas būtų pristatomas ir surenkamas bent penkias dienas per savaitę; pažymi, kad kai kurios valstybės narės, siekdamos užtikrinti ilgalaikį universaliųjų paslaugų tvarumą ir atsižvelgdamos į savo nacionalinius ypatumus bei konkrečią geografinę padėtį, leidžia tam tikrą lankstumą; primena, kad nors pagal direktyvą leidžiamas tam tikras lankstumas, jo nereikėtų viršyti nacionaliniais teisės aktais;

9.  primena, kad universaliosios paslaugos turi keistis, kad atitiktų techninę, ekonominę ir socialinę aplinką ir naudotojų poreikius, ir kad pagal Pašto paslaugų direktyvą valstybėms narėms suteikiamas reikiamas lankstumas norint atsižvelgti į vietos ypatumus ir užtikrinti ilgalaikį universaliųjų paslaugų stabilumą;

10.  mano, kad siuntų pristatymo universaliųjų paslaugų geografinė aprėptis ir prieiga prie jų gali ir turi būti pagerintos, ypač neįgaliems, riboto judumo ir esantiems atokiose vietovėse piliečiams; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti galimybes be kliūčių naudotis pašto paslaugomis, taip pat užtikrinti Pašto paslaugų direktyvos suderinamumą su Prieinamumo aktu;

11.  pažymi, kad daugelyje valstybių narių sumažėjęs korespondencijos kiekis vis labiau apsunkina universaliųjų paslaugų teikimą; pripažįsta, kad daugelis paskirtųjų universaliųjų paslaugų teikėjų universaliųjų paslaugų teikimą turi finansuoti iš su universaliosiomis paslaugomis nesusijusios komercinės veiklos pajamų, pavyzdžiui, finansinių paslaugų ar siuntų pristatymo;

12.  pažymi, kad pašto sektoriuje yra daugybė nesąžiningos konkurencijos atvejų, ir ragina atsakingą valdžios instituciją skirti sankcijas už visus nusižengimus;

13.  ragina valstybes nares ir Komisiją stebėti pašto paslaugų, kaip viešųjų paslaugų, teikimą siekiant užtikrinti, kad kompensacijos už viešąsias paslaugas būtų teikiamos proporcingai, skaidriai ir sąžiningai;

14.  pabrėžia, kaip svarbu, kad universaliųjų paslaugų įsipareigojimo aprėpties kainos būtų prieinamos ir visiems vartotojams būtų suteikta galimybė naudotis teikiamomis paslaugomis; primena, kad NRI turi aiškiai apibrėžti korespondencijos vieneto įperkamumą ir valstybės narės gali toliau teikti arba įvesti nemokamas pašto paslaugas akliems ir silpnaregiams asmenims;

15.  ragina valstybes nares išsaugoti teritorinę ir socialinę sanglaudą ir susijusius kokybės reikalavimus ir pažymi, kad valstybės narės, taikydamos Direktyvoje 97/67/EB numatytą lankstumą, jau gali pritaikyti kai kuriuos konkrečius ypatumus, kad patenkintų vietos paklausą; pripažįsta, kad pašto tinklai ir paslaugos yra itin svarbūs ES piliečiams; ragina valstybes nares išskirtinais atvejais skaidriai, nediskriminuojant, tinkamai ir laikantis ES konkurencijos politikos naudotis valstybės pagalbos priemonėmis ir užtikrinti, kad klientai ir toliau turėtų galimybę naudotis pašto paslaugomis, prireikus, vienoje pašto paslaugų teikimo vietoje užtikrinant minimalų teikiamų paslaugų skaičių; ragina Komisiją užtikrinti, kad kompensacijų fondai būtų proporcingi ir viešojo pirkimo procedūros būtų skaidrios ir sąžiningos;

16.  prašo valstybių narių užtikrinti, kad rinkos atvėrimas ir toliau būtų naudingas visiems naudotojams, ypač vartotojams ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms, atidžiai prižiūrint rinkos pokyčius; ragina toliau spręsti paslaugų spartumo, pasirinkimo ir patikimumo gerinimo klausimą;

17.  ragina Komisiją pagerinti dabartinę universaliųjų paslaugų apibrėžtį siekiant nustatyti minimalų vartotojams teikiamų paslaugų lygį, kad universaliųjų paslaugų įsipareigojimai atitiktų besikeičiančias rinkas, kad būtų atsižvelgta į rinkos pokyčius įvairiose valstybėse narėse ir būtų skatinamas ekonomikos augimas bei socialinė sanglauda; tačiau pabrėžia, kad, atsižvelgiant į kiekvienos rinkos konkrečius suvaržymus, reikėtų veiklos vykdytojams, teikiantiems universaliąsias paslaugas, suteikti tam tikro lankstumo; ragina valstybes nares remiantis dabartine direktyva nustatyti licencijų išdavimo tvarką ir toliau derinti licencijų išdavimo ir (arba) pranešimų teikimo tvarką, kad vidaus rinkoje būtų galima mažinti nepagrįstas kliūtis nesukuriant jokios papildomos administracinės naštos;

18.  pabrėžia, kad lengvai prieinamos ir įperkamos taikinimo procedūros nustatymas suteikia įdomių galimybių ginčų atvejais pasiekti greitus ir trumpalaikius sprendimus tiek veiklos vykdytojams, tiek vartotojams; ragina Komisiją priimti teisės aktus dėl pašto paslaugų vartotojų teisių;

19.  ragina Komisiją rengiant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atsižvelgti į skaitmeninimą ir jo teikiamas galimybes, valstybių narių ypatumus ir bendras pašto bei siuntinių rinkos raidos tendencijas;

20.  primena, kad pašto paslaugos turi būti atleidžiamos nuo PVM taip, kad atsirastų kuo mažiau ankstesnių monopolijų ir naujų rinkos dalyvių konkurencijos iškraipymų kartu užtikrinant ilgalaikį universaliųjų paslaugų įsipareigojimo stabilumą siekiant, kad visi paslaugų teikėjai toliau galėtų teikti pašto paslaugas visoje Europoje; pastebi, kad nuo PVM atleidus tik rinkos senbuvius, teikiančius ne universalias paslaugas, ir reikalaujant, kad kiti paslaugų teikėjai mokėtų PVM, būtų sukurta didelė kliūtis konkurencijos vystymuisi rinkoje;

21.  ragina Komisiją užtikrinti vienodas sąlygas tiek tradicinio pašto paslaugų, tiek sparčiai besiplečiančių siuntinių pristatymo tiekėjams ir įsitvirtinusiems bei naujiems pašto operatoriams; siūlo, kad Komisija turėtų teisę įvertinti, ar konkurso procedūros sudaro nesąžiningą naštą;

22.  ragina valstybes nares atsižvelgti į tai, kad anksčiau įsitvirtinę operatoriai naujų operatorių atžvilgiu neturi nei atsidurti palankesnėje padėtyje dėl valstybės paramos, nei nepalankesnėje padėtyje dėl jų viešųjų paslaugų įsipareigojimo ar ankstesnių mokesčių;

23.  mano, kad konkurencija ir rinka yra inovacijų ir papildomos vertės paslaugų vystymosi varomoji jėga ir prašo Komisijos atsižvelgiant į proporcingumo ir ekonominio pagrindimo principus remti inovacijas šiame sektoriuje, kad būtų skatinamos pridėtinės vertės paslaugos, susijusios su, pavyzdžiui, sekimu ir stebėjimu, surinkimo ir (arba) pristatymo vieta, galimybe pasirinkti pristatymo laiką, tinkamomis grąžinimo procedūromis ir prieiga prie lengvai taikomų skundo procedūrų; pripažįsta pašto veiklos vykdytojų šioje srityje jau atliktą darbą ir skirtas investicijas;

24.  ragina Komisiją atidžiai stebėti valstybių narių paramą universaliųjų paslaugų įsipareigojimams ir kitiems pašto paslaugų teikėjų ankstesniems mokesčiams, laikantis pagrindinio visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms teikiamos valstybės pagalbos kontrolės taisyklių rinkinio (2012 m. „Visuotinės ekonominės svarbos paslaugų sistema“);

25.  mano, kad, siekiant pagerinti Europos pašto sektoriaus sąveikumą ir paslaugų kokybę, pašto paslaugų kokybę reikėtų vertinti atsižvelgiant į direktyvoje nustatytus standartus ir jos turėtų tenkinti vartotojų poreikius;

26.  pažymi, kad Europos pašto operatoriai investavo į savo tinklų sujungiamumo atnaujinimą ir pradėjo teikti novatoriškas, vartotojams bei e. mažmeninėms MVĮ patogias naudoti paslaugas; mano, kad šias investicijas reikėtų saugoti taikant sąžiningo prieinamumo sąlygas;

27.  dar kartą tvirtina, kad remia Pašto naudotojų forumą, kurį 2011 m. įsteigė Komisija ir kurio tikslas – palengvinti pašto paslaugų naudotojų, ūkinės veiklos vykdytojų, profesinių sąjungų ir kitų suinteresuotųjų asmenų diskusijas įvairiais klausimais, įskaitant apie faktinį galutinių naudotojų pasitenkinimo lygį, verslo naudotojų reikalavimus ir kaip gerinti e. verslo diegimą; mano, kad Forumas labai naudingas ir turėtų rinktis reguliariai siekiant nustatyti galimus sprendimus, kaip pagerinti pašto ir siuntų pristatymo paslaugų tiekimą;

III. Tarpvalstybinis aspektas ir elektroninė prekyba

28.  prašo valstybių narių užtikrinti pašto tinklų sąveikumą ir tobulinimą, taip pat jeigu yra keletas universaliųjų paslaugų teikėjų, – neleisti atsirasti pašto siuntų vežimo kliūtims ir leisti mažosioms ir vidutinėms įmonėms naudotis finansiškai patraukliomis tarpvalstybinio pristatymo paslaugomis didinant pašto operatoriams taikomų tarifų skaidrumą;

29.  mano, kad siuntinių pristatymo sektorius yra itin konkurencingas, novatoriškas ir sparčiai augantis; pažymi, kad įperkamos ir patikimos siuntų pristatymo paslaugos yra svarbios naudojantis bendrąja skaitmenine rinka; primena, kad atvėrus šį sektorių konkurencijai pagerėjo pridėtinės vertės paslaugų, susijusių su, pavyzdžiui, siuntos sekimu ir stebėjimu, surinkimo ir (arba) pristatymo vieta, galimybe pasirinkti pristatymo laiką ir tinkamomis grąžinimo procedūromis, kokybė; todėl mano, kad bet kokios naujos siuntinių pristatymo rinkos taisyklės turi būti proporcingos ir grindžiamos patikimais ekonominiais įrodymais;

30.  šiuo klausimu pažymi, kad reikia apsvarstyti visus naujųjų technologijų, taip pat bepiločių orlaivių, siūlomus privalumus, nes jos gali palengvinti paslaugų teikimą, visų pirma retai apgyvendintose, izoliuotose ir atokiose vietovėse, taip pat atsižvelgiant į saugumo aspektus ir aplinkosauginį tvarumą;

31.  mano, kad nepagrįstas reglamentavimas ir nereikalingas biurokratizmas neturėtų kenkti labai konkurencingos, inovatyvios ir greitai augančios siuntų rinkos dinamikai;

32.  ragina Komisiją plėtoti siuntinių rinkos priežiūrą, esant poreikiui taikant veikla grindžiamą požiūrį, taip pat nekenkiant nacionalinių NRI kompetencijai skatinti tarpvalstybinių tarifų prieinamumą ir nustatyti antikonkurencinių bei monopolistinių veiksmų atvejus; ragina didinti tarifų skaidrumą ir paslaugų prieinamumą, ypač mažmeniniams klientams ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

33.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl skaidraus ir nediskriminacinio tarpvalstybinio visų tinklo elementų, susijusių pašto tinklų galimybių, atitinkamų paslaugų ir informacinių sistemų prieinamumo trečiosioms šalims; mano, kad veiksmingas infrastruktūros naudojimas universaliųjų paslaugų teikėjams galėtų suteikti ekonominės naudos ir padidinti tarpvalstybinio pristatymo konkurenciją;

34.  ragina Komisiją ir valstybes nares rinkti daugiau duomenų apie siuntinių pristatymo rinką, kad būtų galima geriau įvertinti šio ekonomikos sektoriaus plėtrą ir jo struktūrinį vystymąsi;

35.  pabrėžia, kaip svarbu gerinti paslaugų kokybę ir vartotojų teisių apsaugą, kad būtų pasiektas tinkamas vartotojų pasitikėjimo lygis; mano, kad didesnis kainų, pristatymo galimybių ir būdų skaidrumas ir kokybė, geresnis paslaugų teikimas (greitis, geografinė aprėptis ir problemų, susijusių su vėlavimu pristatyti siuntinius ir sugadintais arba pamestais siuntiniais sprendimas), taip pat pasitikėjimo ženklai galėtų padėti išspręsti nepakankamo pasitikėjimo problemą;

36.  prašo valstybių narių ir Komisijos didinti viešosios kainodaros sąlygų skaidrumą ir gerinti teikiamas paslaugas (pristatymo galimybės, galutinis pristatymas, patikimumas), ypač kai kalbama apie elektroninę prekybą; prašo atlikti skaidrumo patikras kai kainos nėra kontroliuojamos konkurencija arba yra nepagrįstai didelės; pabrėžia vidaus ir tarpvalstybinio pristatymo paslaugų kainos skirtumo sumažinimo svarbą ir remia priemones, kuriomis didinamas vartotojų informuotumas ir galimybė palyginti vidaus ir tarpvalstybinių pristatymo paslaugų kainų struktūrą; ragina NRI įvertinti kai kurių tarpvalstybinių maršrutų kainų prieinamumą ypatingą dėmesį atkreipiant į didelius kainų skirtumus;

37.  ragina Komisiją skatinti įgyvendinti elektroninės prekybos ir tarpvalstybinio siuntinių pristatymo strategiją; siūlo skatinti pristatymo grandinės sąveikumą ir plėtoti viešai prieinamą e. mažmenininkų geriausią patirtį;

38.  pabrėžia, kad skundų valdymo ir ginčų sprendimo mechanizmai turi būti paprasti, veiksmingi ir veikti tarpvalstybiniu lygmeniu; pabrėžia, kad Direktyva dėl alternatyvaus ginčų sprendimo ir Reglamentu (ES) Nr. 524/2013 sukurta elektroninio vartotojų ginčų sprendimo platforma gali padėti vartotojams ir įmonėms atliekantiems tarpvalstybinius sandorius; yra susirūpinęs, kad nepaisant to, jog perkėlimo terminas yra 2015 m. liepos mėn. tik 24 valstybės narės perkėlė Direktyvą dėl alternatyvaus ginčų sprendimo į savo teisę ir todėl milijonai Europos piliečių negali pasinaudoti veiksmingu teisių gynimo mechanizmu; mano, kad Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra galėtų būti naudinga priemonė vartotojams ir verslo subjektams vykdantiems tarpvalstybinius sandorius; ragina, prireikus, pašto paslaugų srityje įvertinti galimybę sukurti papildomus vartotojams padarytos žalos atlyginimo mechanizmus;

39.  ragina valstybes nares didinti siuntinių išsiuntimo ir surinkimo procesų sąveikumą ir taip padėti mažinti sąnaudas, taip pat parengti Europos integruotų sekimo sistemų standartus; palankiai vertina sektoriaus pasiektą pažangą teikiant paslaugas vartotojams ir MVĮ, tarpvalstybiniu mastu didinant sąveikumą, stebėjimo ir sekimo sistemas; ragina numatyti atviras priemones ir paslaugų kokybės rodiklius, kad vartotojai galėtų palyginti įvairių paslaugų teikėjų pasiūlymus; teigiamai vertina pažangą, kuri patvirtina Europos Parlamento remiamą ir pageidaujamą požiūrį į rinką; ragina kurti pristatymo paslaugų teikėjų ir vartotojų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija platformas taip siekiant vartotojams suteikti didesnį pristatymo galimybių ir grąžinimo sprendimų pasirinkimą;

40.  ragina Komisiją ir valstybes nares ištirti, kaip tarpvalstybinio siuntinių pristatymo paslaugos teikiamos laikantis įvairių taisyklių, nustatytų tiek tarptautiniais prekybos susitarimais (pavyzdžiui, Pasaulinės pašto sąjungos (PPS) ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (angl. ICAO) taisyklėmis), tiek ES teisės aktais (pavyzdžiui, Sąjungos muitinės kodeksu), ypač universaliųjų paslaugų įsipareigojimais, kuriais gali būti piktnaudžiaujama ir dėl kurių gali būti iškraipoma rinka; ragina Europos Sąjungą siekti tapti Pasaulinės pašto sąjungos nare, kad būtų sukurtas visiškai integruotas Europos pašto sektorius;

41.  pritaria principui, kad reikia rinkti statistinius duomenis, susijusius su siuntų pristatymo rinka, kad būtų aiškiau, kas yra pagrindiniai rinkos dalyviai, kokia konkurencinė struktūra ir kokie rinkos pokyčiai;

IV. Socialinis aspektas. Užimtumo didinimas

42.  ragina valstybes nares visiems pašto paslaugų sektoriaus darbuotojams užtikrinti deramas darbo sąlygas, įskaitant reikiamą sveikatos apsaugos ir saugumo darbo vietoje lygį, nepaisant juos įdarbinusios įmonės dydžio, tipo, darbo vietos ar bazinės sutarties; pabrėžia darbuotojų saugos ir sveikatos svarbą, ypač atsižvelgiant į demografinius pokyčius ir didelį pašto paslaugų sektoriaus darbuotojų judumą; palankiai vertina Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) bendradarbiavimą su sektoriaus socialiniais partneriais kampanijoje „Saugiose darbo vietose stresas yra valdomas“;

43.  pažymi, kad pastaraisiais metais pašto paslaugų sektoriuje dėl technologijų pažangos ir skaitmeninimo įvyko didelių pokyčių ir kad pašto paslaugų modernizavimas ir įvairinimas daro didelį poveikį darbo sąlygoms ir užimtumui šiame sektoriuje;

44.  pažymi, kad pašto sektoriaus liberalizavimas kai kuriose valstybėse narėse paskatino didelius universaliųjų paslaugų teikėjų ir konkuruojančių įmonių, teikiančių konkrečias pašto paslaugas, darbo sąlygų ir darbo užmokesčio skirtumus; mano, kad dėl padidėjusios konkurencijos neturėtų atsirasti neteisėtos socialinės praktikos atvejų arba pablogėti darbo sąlygos;

45.  atkreipia dėmesį, kad pašto bendrovėms atradus galimybių naujoviškai vystyti ir plėsti savo veiklą, ypač periferijoje, tai taip pat prisidėtų prie darbo vietų kūrimo;

46.  pažymi, kad sektoriuje išaugo ne visą darbo dieną dirbančių asmenų, per laikinojo darbo agentūras įdarbintų darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų skaičius ir kad bendrai linkstama sudaryti lankstesnes darbo sutartis, kuriomis tam tikromis aplinkybėmis sukuriamos darbo sąlygos be garantijų ir darbuotojams neužtikrinama derama apsauga; palankiai vertina naujų darbo laiko modelių, sudarančių geresnes galimybes darbuotojams, pavyzdžiui, suderinti šeimos ir profesinį gyvenimą, darbo metu kelti savo profesinę kvalifikaciją ar rasti galimybių dirbti ne visą darbo dieną, kūrimą; nurodo, kad naujomis, lanksčiomis darbo sutartimis turi būti išvengta galimo pavojaus, kad darbuotojai bus pernelyg apkraunami arba kad jiems bus mokamas darbo neatitinkantis atlyginimas; taigi pabrėžia, kad, viena vertus, darbo rinka turi būti lanksti, kita vertus, būtina darbuotojų ekonominė ir socialinė apsauga; pabrėžia, kad dėl žemesnių darbo sąlygų ir užimtumo standartų sumažėjusios darbo sąnaudos neturėtų būti laikomos lankstumu; ragina Komisiją ir valstybes nares vykdyti stebėseną tam, kad būtų sprendžiama tariamai savarankiškai dirbančių asmenų problema pašto paslaugų sektoriuje; apskritai ragina valstybes nares užtikrinti, kad darbo sutarčių lankstumas neturėtų neigiamos įtakos darbuotojams;

47.  palankiai vertina svarbų vaidmenį, kurį atliko profesinės sąjungos, daugelyje valstybių narių bendradarbiaudamos su universaliųjų paslaugų teikėjais, siekiant užtikrinti pokyčių pašto paslaugų sektoriuje socialinį tvarumą; atkreipia dėmesį į stiprių ir nepriklausomų socialinių partnerių svarbą pašto sektoriuje, oficialiai įteisintą socialinį dialogą ir darbuotojų dalyvavimą įmonės reikaluose;

48.  pabrėžia, kad svarbu stebėti privalomo vairavimo ir poilsio laiko, taip pat darbo valandų reikalavimų laikymąsi pašto sektoriuje; mano, kad stebėsena turėtų būti vykdoma naudojantis transporto priemonėse įdiegtais skaitmeniniais kontrolės prietaisais; primena, kad Reglamentas (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų netaikomas transporto priemonėms, kurios lengvesnės nei 3,5 tonos; dėl šios priežasties ragina sustiprinti kontrolę, susijusią su darbo ir poilsio laiku; primena, kad visos užduotys, susijusios su darbuotojų veikla, turi būti laikomos darbo laiku; pabrėžia, kad taip pat svarbu, jog stebėsena atitiktų ES ir nacionalinius teisės aktus, susijusius su sveikatos apsauga ir sauga darbe, įskaitant visų su pašto pristatymais susijusių žmonių sąlygas transporto priemonėse, nepriklausomai nuo jų, kaip savarankiškai dirbančių asmenų, subrangovų, laikinųjų darbuotojų ar pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų, užimtumo statuso;

49.  mano, kad būtina užtikrinti laisvosios konkurencijos, vartotojų poreikių, universaliųjų paslaugų tvarumo ir jų finansavimo bei darbo vietų išsaugojimo pusiausvyrą;

50.  yra susirūpinęs dėl bandymų apeiti dabartinius minimalaus darbo užmokesčio reikalavimus taip didinant darbo krūvį, kad darbo neįmanoma atlikti per apmokamas darbo valandas;

51.  teigiamai vertina esminį Socialinio dialogo pašto sektoriuje komiteto darbą ir atkreipia dėmesį į Europos socialinių partnerių pradėtą įgyvendinti projektą pavadinimu „Socialinių partnerių vykdomas demografinių iššūkių valdymas ir tvarių sprendimų paieška pašto paslaugų sektoriuje“ (angl.„Managing demographic challenges and finding sustainable Solutions by the social partners in the postal sector“);

52.  ragina Komisiją ir valstybes nares rinkti daugiau duomenų apie darbo jėgos mastą ir darbo sąlygas pašto paslaugų sektoriuje, kad būtų galima geriau įvertinti tikrąją padėtį visiškai atvėrus rinkas ir veiksmingai reaguoti į pokyčius bei spręsti galimas problemas; ragina Komisiją ir valstybes nares atidžiai stebėti naujas automatinio pašto pristatymo priemones ir jų poveikį darbo sąlygoms ir užimtumui ir prireikus įvertinti, ar reikia modernizuoti socialinius ir užimtumo teisės aktus kad nebūtų atsiliekama nuo pokyčių pašto sektoriuje; taip pat ragina socialinius partnerius, jei reikia, atnaujinti kolektyvines sutartis, kad būtų užtikrinti aukšti darbo ir užimtumo standartai;

o
o   o

53.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 15, 1998 1 21, p. 14. (2) OL C 217, 2010 8 11, p. 7. (3) OL L 165, 2013 6 18, p. 63. (4) OL L 165, 2013 6 18, p. 1. (5) OL L 304, 2011 11 22, p. 64. (6) OL L 281, 1995 11 23, p. 31. (7) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0067. (8) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0009.

2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą ir MVĮ finansavimo įvairumo didinimo kapitalo rinkų sąjungoje (2016/2032(INI))

P8_TA(2016)0358 A8-0222/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą gerinimo(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl Komisijos poveikio vertinimo gairių persvarstymo ir poveikio MVĮ tyrimo vaidmens(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl Europos investicijų banko (EIB) 2014 m. metinės ataskaitos(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl Europos investicijų banko (EIB) 2014 m. metinės ataskaitos(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl kapitalo rinkų sąjungos kūrimo(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją „ES finansinių paslaugų reguliavimo įvertinimas ir iššūkiai: poveikis ir veiksmai siekiant efektyvesnės ir veiksmingesnės ES finansų reguliavimo tvarkos ir kapitalo rinkų sąjungos“(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl šeimos verslo įmonių Europoje(9),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. diskusiją dėl klausimų, į kuriuos atsakoma žodžiu, pateiktų PPE, S&D, ECR, ALDE ir GUE/NGL grupių dėl MVĮ rėmimo koeficiento peržiūros(10),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 7 d. Komisijos komunikatą „Geresnių MVĮ galimybių gauti finansavimą veiksmų planas“ (COM(2011)0870),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „ Kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų planas“ (COM(2015)0468),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms“ (COM(2015)0550),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl valstybės pagalbos rizikos finansų investicijoms skatinti gairių(11),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius(12),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio mėn. Europos Centrinio Banko (ECB) paskelbtą 2015 m. balandžio – rugsėjo mėn. euro zonos įmonių galimybių gauti finansavimą tyrimą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio mėn. Bazelio bankų priežiūros komiteto paskelbtą antrą konsultacinį dokumentą dėl standartizuoto kredito rizikos vertinimo metodo pakeitimų,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 18 d. Komisijos ataskaitą dėl 2002 m. liepos 19 d. Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo vertinimo (COM(2015)0301),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Sutelktinis finansavimas ES kapitalo rinkų sąjungoje“ (SWD(2016)0154),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendaciją 2003/361/EB dėl labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo(13),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos mėn. Europos Centrinio Banko mėnesinį biuletenį(14),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 28 d. Komisijos komunikatą „Kovos su mokesčiu vengimu dokumentų rinkinys. Tolesnės pastangos užtikrinti veiksmingą apmokestinimą ir didesnį mokesčių skaidrumą ES“ (COM(2016)0023),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 30 d. Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos sąrašą (COM(2015)0583),

–  atsižvelgdamas į Europos bankininkystės institucijos (EBA) ataskaitą dėl MVĮ ir MVĮ rėmimo koeficiento(15),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 22 d. Komisijos komunikatą „Bendri veiksmai siekiant darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo. Nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų vaidmuo remiant Investicijų planą Europai“ (COM(2015)0361),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 26 d. Komisijos 2016 m. Įspėjimo mechanizmo ataskaitą (COM(2015)0691),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto, Regioninės plėtros komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A8-0222/2016),

A.  kadangi mikroįmonėms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei vidutinės kapitalizacijos įmonėms Europos ekonomikoje tenka svarbus vaidmuo užtikrinant užimtumą ir augimą – 2014 m. ES ne finansų verslo sektoriuje MVĮ buvo įdarbinta 67 proc. visų darbuotojų, sukuriama 71,4 proc. naujų darbo vietų bei 58 proc. pridėtinės vertės(16);

B.  kadangi šiuo metu Sąjungos teisės aktuose nėra pateikta bendros aiškios MVĮ apibrėžties, išskyrus pagal Apskaitos direktyvą nustatytas kategorijas „mažosios įmonės“ ir „vidutinės įmonės“;

C.  kadangi Europos MVĮ labai įvairios ir tarp jų esama daugybės mikroįmonių, neretai veiklą vykdančių tradiciniuose sektoriuose, taip pat vis daugiau naujų startuolių ir sparčiai augančių novatoriškų įmonių; kadangi taikant šiuos verslo modelius susiduriama su skirtingomis problemomis ir todėl jų finansiniai poreikiai nevienodi;

D.  kadangi dauguma Europos MVĮ daugiausia veikia nacionaliniu lygmeniu; kadangi palyginti nedaug MVĮ dalyvauja tarpvalstybinėje veikloje ES ir menka mažuma jų eksportuoja už Sąjungos ribų;

E.  kadangi 77 proc. šiuo metu dar negrąžinto finansavimo MVĮ Europoje suteikė bankai(17);

F.  kadangi MVĮ finansavimas turėtų teikiamas iš kuo įvairesnių šaltinių, siekiant užtikrinti optimalias MVĮ galimybes gauti finansavimą visais įmonės vystymosi etapais; kadangi tai apima ir tinkamą visų finansavimo šaltinių (pavyzdžiui, bankų finansavimo, kapitalo rinkos finansavimo, paprastųjų vekselių, išperkamosios nuomos, sutelktinio finansavimo, rizikos kapitalo, tarpusavio skolinimą (angl. peer-to-peer lending) ir kt.) reglamentavimo aplinką;

G.  kadangi instituciniai investuotojai, pavyzdžiui, draudimo bendrovės, svariai prisideda prie MVĮ finansavimo perkeldami ir pertvarkydami riziką;

H.  kadangi savo 2016 m. kovo mėn. ataskaitoje dėl MVĮ ir MVĮ rėmimo koeficiento EBA nustatė, kad nėra įrodymų, jog MVĮ rėmimo koeficientas suteikė papildomas paskatas skolinti MVĮ, o ne didelėms bendrovėms; kadangi EBA vis dėlto pripažino, kad gali būti per anksti daryti tvirtas išvadas, atsižvelgiant į jos vertinimo trūkumus, visų pirma turimų duomenų trūkumus, taip pat tai, kad MVĮ rėmimo koeficientas palyginti neseniai nustatytas, kad papildomi pokyčiai galėjo trukdyti nustatyti MVĮ rėmimo koeficiento poveikį ir kad kontrolinės grupės funkcijai buvo naudojamos didelės bendrovės; kadangi EBA, kita vertus, nustatė, kad apskritai geriau kapitalizuoti bankai daugiau skolina MVĮ ir kad labiau tikėtina, jog kredito trūkumą patirs mažesnės ir neseniai įsteigtos įmonės, o ne didesnės ir senesnės; kadangi EBA taip pat pažymi, kad MVĮ rėmimo koeficientas buvo teisėkūros institucijų nustatytas kaip atsargumo priemonė, kad nebūtų pakenkta paskolų MVĮ teikimui;

I.  kadangi finansavimas mikroįmonėms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, nepaisant neseniai pastebėto tam tikro pagerėjimo, nukentėjo nuo krizės labiau nei didelių įmonių finansavimas, o MVĮ euro zonoje patyrė ir toliau tam tikru mastu patiria sugriežtintus bankų reikalavimus pateikti užstatą(18);

J.  kadangi nuo pirmosios įmonių galimybių gauti finansavimą tyrimų (angl. SAFE) serijos euro zonos MVĮ pagrindinis rūpestis tebėra klientų paieška, o galimybės gauti finansavimą vertinamos kaip mažesnė problema; kadangi naujausio tyrimo, paskelbto 2015 m. gruodžio mėn., rezultatai parodė, kad MVĮ galimybės gauti išorės finansavimą įvairiose euro zonos šalyse labai skiriasi; kadangi galimybės gauti finansavimą vis dar kelia didesnį susirūpinimą MVĮ nei didelėms įmonėms;

K.  kadangi nacionaliniai ir regioniniai skatinamojo finansavimo bankai atlieka svarbų vaidmenį skatinant ilgalaikį finansavimą; kadangi jie sustiprino savo veiklą, siekdami atsverti būtiną įsiskolinimo mažinimo procesą komercinės bankininkystės sektoriuje; kadangi jie taip pat atlieka svarbų vaidmenį vykdant ES finansines priemones, neįtrauktas į Europos strateginių investicijų fondą;

L.  kadangi gerinant MVĮ galimybes gauti finansavimą neturėtų būti silpninami finansiniai standartai ir reguliavimas;

M.  kadangi Šveicarijoje WIR bankas yra papildoma pinigų sistema, kuria naudojasi MVĮ daugiausia apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, statybos, gamybos, mažmeninės prekybos ir profesinių paslaugų sektoriuose; kadangi WIR sudaro galimybę įmonėms naudotis tarpuskaitos mechanizmu, kuriame jos gali tarpusavyje prekiauti nenaudodamos Šveicarijos frankų; tačiau kadangi WIR dažnai naudojamasi kartu su Šveicarijos franku vykdant dviejų valiutų sandorius; kadangi prekyba WIR sudaro 1–2 proc. Šveicarijos BVP; kadangi WIR pasirodė turintis anticiklinį poveikį BVP, ir dar didesnį poveikį bedarbių skaičiui;

N.  kadangi pranešama, kad 2015 m. balandžio mėn. 2011 m. Pavėluotų mokėjimų direktyvos nuostatos buvo teisingai perkeltos tik 21 iš 28 valstybių narių, nors nustatytas terminas baigėsi dviem metais anksčiau;

O.  kadangi Komisija 2016 m. įspėjimo mechanizmo ataskaitoje įspėja, kad, viena vertus, augimas „tapo labiau priklausomas nuo vidaus paklausos šaltinių, ypač nuo labiau atsigaunančių investicijų“, tačiau, kita vertus, nors „vartojimas pastaruoju metu išaugo, vidaus paklausa išlieka menka, iš dalies dėl to, kad keliose valstybėse narėse vyrauja didelis spaudimas mažinti finansinį įsiskolinimą“;

P.  kadangi Tarybos direktyvoje 2004/113/EB draudžiama diskriminuoti dėl lyties teikiant prieigą prie prekių ir paslaugų, įskaitant finansines paslaugas; kadangi nustatyta, jog galimybė gauti finansavimą yra viena iš pagrindinių verslininkių patiriamų kliūčių; kadangi verslininkės paprastai pradeda verslą turėdamos mažiau kapitalo, mažiau skolinasi ir naudoja lėšas daugiausiai iš šeimos, o ne skolos ar nuosavo kapitalo priemonių;

Įvairaus MVĮ sektoriaus finansavimo poreikių įvairovė

1.  pripažįsta, kad MVĮ (įskaitant mikroįmones) ir vidutinės kapitalizacijos įmonės valstybėse narėse yra įvairios – tai rodo jų verslo modeliai, dydis, geografinė padėtis, socialinė ir ekonominė aplinka, plėtros etapai, finansinė struktūra, teisinė forma ir skirtingas verslumo mokymų lygis;

2.  pripažįsta, kad MVĮ patiria sunkumų dėl MVĮ finansavimo sąlygų ir poreikių skirtingose valstybėse narėse ir regionuose skirtumų, visų pirma susijusių su prieinamo finansavimo apimtimi ir kaina, kurioms daro poveikį MVĮ bei šalims ir regionams, kuriuose jie įsteigti, būdingi veiksniai, įskaitant ekonominį nestabilumą, lėtą augimą ir didesnį finansinį pažeidžiamumą; taip pat atkreipia dėmesį į kitus MVĮ sunkumus, pvz., prieigą prie klientų; atkreipia dėmesį į tai, kad kapitalo rinkos yra susiskaidžiusios ir įvairiose ES dalyse reguliuojamos skirtingai ir kad kai kurie integracijos pasiekimai išnyko dėl krizės;

3.  pabrėžia, kad poreikis užtikrinti įvairias ir geresnes viešojo ir privačiojo finansavimo MVĮ galimybes neišnyksta pasibaigus pradiniam įmonės veiklos etapui, bet išlieka per visą MVĮ gyvavimo ciklą, ir pažymi, kad siekiant užtikrinti verslo finansavimą reikia ilgalaikės strateginės politikos; pabrėžia, kad galimybės gauti finansavimą taip pat svarbios norint perduoti verslą; ragina Komisiją ir valstybes nares šiame procese remti MVĮ, be kita ko, pirmaisiais veiklos metais; atkreipia dėmesį į tai, kad reikalinga įvairi, konkretiems poreikiams pritaikyta reguliavimo ir remtinų iniciatyvų politika; pabrėžia, kad nėra visiems vienodai tinkamo finansavimo modelio, ir ragina Komisiją padėti parengti įvairias konkrečioms aplinkybėms pritaikytas programas, priemones ir iniciatyvas, siekiant padėti įmonėms jų steigimo, augimo ir perdavimo etapais, atsižvelgiant į jų dydį, apyvartą ir finansavimo poreikius; atkreipia dėmesį į tai, kad moterų įmonės dažniau nei vyrų veikia paslaugų sektoriuje ir yra kitais būdais paremtos nematerialiaisiais ištekliais; konstatuoja, jog nedidelė moterų dalis MVĮ vadovų pareigose iš dalies paaiškinama tuo, kad sunkiau gauti finansavimą; apgailestauja, kad, nors Europos mikrofinansų priemonės „Progress“ tikslas – skatinti lygias moterų ir vyrų galimybes, tačiau vyrų ir moterų mikropaskolų santykis2013 m. buvo 60:40; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad jos programos, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ gauti finansavimą nebūtų nepalankios verslininkėms;

4.  ragina Komisiją įvertinti MVĮ, kurioms vadovauja kitų pažeidžiamų visuomenės grupių atstovai, patiriamą diskriminaciją;

5.  mano, kad geriausiai esamus MVĮ finansavimo ir realiosios ekonomikos poreikius tenkina ir ilgalaikį tvarų vystymąsi užtikrina diversifikuotas, gerai reguliuojamas ir stabilus finansinių paslaugų sektorius, siūlantis plataus pasirinkimo ekonomiškai efektyvias ir konkrečioms reikmėms pritaikytas finansavimo galimybes; pabrėžia, kad šioje srityje svarbūs tradiciniai bankininkystės modeliai, įskaitant mažus regioninius bankus, taupomuosius kooperatyvus ir viešąsias institucijas; taip pat atkreipia dėmesį į poreikį užtikrinti, kad toks pat dėmesys būtų skiriamas mikroįmonių ir individualių įmonių galimybių gauti finansavimą didinimui;

6.  ragina MVĮ laikyti visą ES savo rinka ir naudotis bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis finansavimo poreikiams patenkinti; palankiai vertina Komisijos iniciatyvas, kuriomis remiami MVĮ ir startuoliai patobulintoje bendrojoje rinkoje, ir ragina Komisiją toliau rengti pasiūlymus, konkrečiai pritaikytus MVĮ poreikiams; mano, kad iniciatyva „Startup Europe“ turėtų padėti mažoms novatoriškoms įmonėms, remiant jas, kol jos ims veikti; į tai atsižvelgdamas pabrėžia, kad svarbu visoje Sąjungoje suvienodinti taisykles ir procedūras bei įgyvendinti iniciatyvą „Small Business Act“; ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų, susijusių su iniciatyva „Small Business Act“, kurie dar labiau padėtų įmonėms įveikti fizines ir reglamentavimo kliūtis; šiuo klausimu pripažįsta, kad inovacijos yra viena iš svarbiausių tvaraus augimo ir užimtumo ES varomųjų jėgų ir kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti novatoriškoms MVĮ; pabrėžia, kad ES sanglaudos politika ir ES regioniniai fondai galėtų būti panaudoti kaip MVĮ finansavimo šaltinis; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti MVĮ skirtų skirtingų ES priemonių ir programų, pavyzdžiui, Europos struktūrinių ir investicijų fondų, veiklos derinimą, nuoseklumą ir sinergiją; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti holistinį požiūrį į informacijos apie visas ES finansavimo galimybes sklaidą; primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją padaryti didelę pažangą siekiant tolesnio supaprastinimo, kad MVĮ finansavimas būtų patrauklesnis;

7.  primena, kad siekiant užtikrinti galimybes gauti finansavimą itin svarbu sukurti labiau suderintas teisines ir verslo sąlygas, skatinančias laiku atlikti mokėjimus pagal komercinius sandorius; taigi atkreipia dėmesį į MVĮ finansinius sunkumus ir tiekėjų patiriamą neapibrėžtumą dėl pavėluotu didesnių įmonių, viešųjų įstaigų ir valdžios institucijų mokėjimų; ragina Komisiją peržiūrint Pavėluotų mokėjimų direktyvą įvertinti galimybę nustatyti specialias priemones, skirtas mokėjimams MVĮ palengvinti; ragina Komisiją viešai paskelbti savo ataskaitą dėl Pavėluotų mokėjimų direktyvos įgyvendinimo, kurios buvo laukiama 2016 m. kovo 16 d., ir, jei tinkama, parengti naujų pasiūlymų, skirtų sumažinti riziką tarpvalstybiniams mokėjimams ir apskritai pinigų srautų sutrikdymo riziką;

8.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą atnaujinti veiklą, skirtą sukurti tikrą Europos mažmeninių finansinių paslaugų rinką ir susijusią su Žaliosios knygos dėl mažmeninių finansinių paslaugų paskelbimu (2015 m.); ragina Komisiją atkreipti ypatingą dėmesį į MVĮ ypatumus ir užtikrinti, kad tarpvalstybinė veikla mažmeninių finansinių paslaugų srityje pagerintų MVĮ galimybes gauti finansavimą;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad ypač startuoliams ir mikroįmonėms sunku gauti tinkamą finansavimą, nustatyti ir įvykdyti su reguliavimu susijusius finansinius reikalavimus, ypač plėtros etape; atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta nacionalinių MVĮ steigimo teisės aktų derinimo; ragina valstybes nares toliau dėti pastangas siekiant sumažinti administracinę naštą ir įsteigti verslininkams vieno langelio principu veikiančius centrus, kurių veikla apimtų visus reguliavimo reikalavimus; šiuo klausimu ragina valstybes nares, EIB ir nacionalinius skatinamojo finansavimo bankus teikti informaciją apie finansavimo galimybes ir paskolų garantijų priemones;

10.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą įvardyti nepagrįstas kliūtis, kurios trukdo finansų sektoriui teikti finansavimą realiajai ekonomikai, ypač MVĮ, įskaitant mikroįmones; atkreipia dėmesį į tai, kad gerai veikiančios Europos kapitalo rinkos sukūrimas yra viena iš svarbiausių finansų sektoriui skirtų iniciatyvų; pabrėžia, kad svarbu supaprastinti arba pakeisti taisykles, dėl kurių kilo nenumatytų pasekmių MVĮ arba buvo trukdoma jų vystymuisi; pabrėžia, kad dėl to neturėtų būti be reikalo silpninami finansų reguliavimo standartai, bet sudaroma galimybė supaprastinti teisės aktus; be to, pabrėžia, kad naujais Komisijos pasiūlymais neturėtų būti didinamas reglamentavimo sudėtingumas, kuris gali neigiamai paveikti investicijas; mano, jog ES finansų reguliavimo ir kapitalo rinkų sąjungos politikoje turėtų būti deramai atsižvelgiama į tarptautinius pokyčius, kad būtų išvengta nereikalingo teisės aktų skirtumo ir dubliavimosi ir kad Europa išliktų patraukli tarptautiniams investuotojams; pabrėžia, kad Europos ekonomika turi būti patraukli aukšto lygio tiesioginėms užsienio investicijoms (TUI), įskaitant plyno lauko TUI, skatinant ne tik kapitalo rinkas, bet ir privataus kapitalo sektorių, rizikos kapitalo sektorių bei investicijas į Europos pramonę; taip pat mano, kad Komisija ir valstybės narės turėtų priimti strateginį planą, kuriuo remiamas MVĮ finansavimas siekiant jų internacionalizavimo;

11.  pakartoja, kad peržiūrėtos viešųjų pirkimų ir koncesijos sutarties taisyklės neturėtų trukdyti MVĮ ir mikroįmonėms prieiti prie viešųjų pirkimų rinkos;

12.  ragina Komisiją ir Tarybą skirti daugiau dėmesio MVĮ rūpesčiui dėl paklausos, tinkamiau į jį atsižvelgti rekomendacijose dėl euro zonos ekonominės politikos, konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose ir ex post vertinimuose, kaip valstybės narės laikosi šių rekomendacijų;

Bankų skolinimas MVĮ

13.  pripažįsta, kad Sąjungoje bankų skolinimas tradiciškai yra svarbiausias MVĮ išorės finansavimo šaltinis, nes bankų finansavimas sudaro daugiau nei tris ketvirtadalius MVĮ finansavimo, palyginti su mažiau nei puse JAV, todėl MVĮ ypač jautriai reaguoja į bankų skolinimo sąlygų griežtinimą; pažymi, kad finansų krizė prisidėjo prie bankų skolinimo sąlygų ir bankų finansavimo susiskaidymo; apgailestauja, kad esama (nors ir palaipsniui mažėjančių) skirtumų tarp skirtingose euro zonos šalyse esančioms MVĮ taikomų kredito sąlygų, o tai taip pat atspindi rizikos suvokimo ir ekonominių sąlygų skirtumus; atkreipia dėmesį į bankų sąjungos indėlį sprendžiant šio susiskaidymo problemą; ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Direktyvą 2004/113/EB ir bendradarbiauti su finansų sektoriumi, kiek tai susiję su jų pareiga užtikrinti visapusiškas ir lygias MVĮ galimybes gauti bankų paskolas; pabrėžia svarbų ir gerai išvystytą dėl ilgalaikių santykių su MVĮ konkrečių regiono ir vietos žinių turinčių bankų vaidmenį finansuojant MVĮ; pabrėžia, kad gerai išvystyti vietos bankai pademonstravo savo veiksmingumą skolinant MVĮ ir išvengiant nuostolių; todėl pabrėžia, kad svarbu plėtoti vietos bankus;

14.  pabrėžia, jog, nors skaitmeninimas vyksta gerai ir dėl jo atsiranda nauji finansavimo šaltiniai, tradicinių kredito įstaigų, ypač salose ir salynuose, kaimo, atokiose ir pakraščio vietovėse, vietos veikla tebėra itin svarbi, kad MVĮ galėtų gauti finansavimą;

15.  ragina bankus laikyti visą ES savo rinka ir naudotis bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis siekiant teikti finansavimą MVĮ, įskaitant MVĮ, kurios įsteigtos ne toje pačioje valstybėje narėje kaip atitinkamas bankas;

16.  ragina Komisiją išnagrinėti galimybę sukurti „finansavimo už skolinimą“ programas, pagal kurias ECB lėšos būtų suteikiamos bankams vien skolinimo MVĮ tikslu; ragina Komisiją įvertinti galimybes sukurti naujas iniciatyvas, skirtas pritraukti investicijų;

17.  pabrėžia svarbų nacionalinių ir regioninių skatinamojo finansavimo bankų ir įstaigų vaidmenį MVĮ sektoriaus finansavimo srityje; primena jų esminę funkciją ESIF MVĮ linijoje ir vaidmenį, kurį jos atlieka valstybėms narėms dalyvaujant ESIF projektuose; mano, ESIF yra svarbus MVĮ finansavimo šaltinis. mano, kad EIB/EIF turėtų dėti daugiau pastangų siekiant suteikti MVĮ žinių, reikalingų norint gauti finansavimą, ir priemones, sudarančias palankesnes sąlygas palaikyti ryšius su investuotojais, pvz., be kita ko, pasitelkiant Europos neformalių investuotojų fondą (angl. European Angels Fund); ragina Komisiją įvertinti nacionalinių ir regioninių skatinamojo finansavimo bankų vaidmenį, skatinant ilgalaikį MVĮ finansavimą, o ypač nustatyti ir skleisti geriausią praktiką bei skatinti valstybes nares, kuriose šiuo metu nėra tokių subjektų, ja remiantis sukurti nacionalinius ir (arba) regioninius skatinamojo finansavimo bankus; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti įtraukų ekonomikos augimą ir užtikrinti visų ES investicijų politikos priemonių, skirtų MVĮ, įskaitant ESIF, ES regioninius fondus ir Europos investicijų fondą (EIB), veiklos geresnį koordinavimą ir tarpusavio nuoseklumą;

18.  pakartoja, kad itin svarbu didinti bankų pajėgumą ir galimybes skolinti MVĮ; pažymi, kad, norint suteikti pakankamą finansavimą ir užtikrinti tinkamus finansavimo sprendimus MVĮ, įskaitant prieigą prie kapitalo, vien tik kapitalo rinkų teikiamo finansavimo nepakaks; atkreipia dėmesį į tai, kad kredito šaltinių įvairinimas padidintų finansų sektoriaus stabilumą;

19.  pažymi, kad gyvybingas, stabilus ir atsparus bankų sektorius ir kapitalo rinkų sąjunga būtini siekiant padidinti MVĮ galimybes gauti finansavimą; pažymi, kad Kapitalo reikalavimų reglamentas (KRR) ir Kapitalo reikalavimų direktyva (KRD IV), ypač nuostatos dėl kapitalo kiekio ir kokybės padidinimo, yra tiesioginis atsakas į krizę ir sudaro atkurto finansų sektoriaus stabilumo pagrindą; palankiai vertina tai, kad Komisija mano, jog skolinimas MVĮ yra viena iš Komisijos prioritetinių sričių atliekant KRR peržiūrą; pažymi, kad Komisija svarsto galimybes visoms valstybėms narėms naudotis vietos kreditų unijomis, jų veiklai netaikant ES bankų kapitalo reikalavimų taisyklių; pabrėžia, kad reikia apdairių teisės aktų dėl kredito unijų, kuriais užtikrinamas tiek finansų stabilumas, tiek kredito unijų galimybes konkurencingomis kainomis teikti kreditą;

20.  atkreipia dėmesį į bankams taikomą didelį skaičių reguliavimo teisės reikalavimų ir jų galimą neigiamą poveikį skolinimui MVĮ, kartu primindamas, kad reikalavimai nustatyti reaguojant į finansų krizę; pabrėžia, kad reikia vengti ataskaitų teikimo reikalavimų dubliavimo ir ataskaitų teikimo procedūrų įvairovės bei apskritai nereikalingos administracinės naštos kredito įstaigoms, ypač smulkesniems bankams; ragina Komisiją naudojantis EBA ir Bendro priežiūros mechanizmo (BPM) parama įvertinti reguliavimo reikalavimų padarinius bankų skolinimui MVĮ;

21.  pažymi, kad skolinimas MVĮ nebuvo finansų krizės priežastis; Primena, kad teisės aktų leidėjai nusprendė KRR ir KRD IV sistemoje nustatyti MVĮ rėmimo koeficientą ir kad jis buvo sukurtas siekiant išlaikyti skolinimui MVĮ taikomų kapitalo reikalavimų atitiktį „Bazelis II“, o ne „Bazelis III“ lygiui; pabrėžia MVĮ rėmimo koeficiento svarbą siekiant išlaikyti ir didinti bankų skolinimą MVĮ; atkreipia dėmesį į EBA 2016 m. kovo mėn. ataskaitą dėl MVĮ rėmimo koeficiento; yra susirūpinęs dėl neigiamo poveikio, kuris gali atsirasti panaikinus šį koeficientą; palankiai vertina Komisijos ketinimą išsaugoti rėmimo koeficientą, toliau vertinti jį ir išnagrinėti, ar ribinė vertė turėtų būti padidinta siekiant dar labiau padidinti MVĮ galimybes gauti bankų paskolas; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę iš naujo pakoreguoti rėmimo koeficientą, įskaitant dydį ir ribinę vertę, ir įvertinti galimą sąveiką su kitais reguliavimo reikalavimais bei išoriniais elementais, pavyzdžiui, geografine padėtimi bei socialine ir ekonomine aplinka, siekiant didinti koeficiento poveikį; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę šį koeficientą taikyti nuolat; ragina Bazelio bankų priežiūros komiteto (angl. BCBS) paremti MVĮ rėmimo koeficiento taikymą ir apsvarstyti galimybę sumažinti kapitalo poreikį pozicijoms MVĮ atžvilgiu;

22.  pabrėžia, kad atsargus rizikos vertinimas ir kokybinės informacijos įvertinimas yra vienas iš svarbiausių banko pranašumų, ypač sudėtingais skolinimo MVĮ atvejais; mano, kad derėtų dar labiau padidinti bankų turimas žinias ir informuotumą apie MVĮ ypatumus; pabrėžia, kad vertinant MVĮ kreditingumą bankų gaunama su kreditu susijusi informaciją yra konfidencialaus pobūdžio;

23.  palankiai vertina įvairias vykdomas iniciatyvas, kuriomis siekiama gerinti galimybes gauti standartizuotą ir skaidrią MVĮ kreditų informaciją, kuri gali padidinti investuotojų pasitikėjimą; vis dėlto pabrėžia, jog, reikalaujant tokios informacijos apie kreditus, reikia taikyti proporcingumo principą;

24.  pabrėžia, kad proporcingumo principas yra vienas pagrindinių principų, kuriais ES institucijos, Europos priežiūros institucijos ir BPM privalo vadovautis rengiant ir įgyvendinant reguliavimo nuostatas, standartus, gaires ir priežiūros praktiką; ragina Komisiją, susitarusi su teisėkūros institucijomis, pateikti papildomas gaires Europos priežiūros institucijoms ir ECB (BPM), kaip turėtų būti taikomas proporcingumo principas, ir primygtinai ragina jį išsaugoti nesilpninant esamų reguliavimo standartų, bet sudarant sąlygas supaprastinti teisės aktus;

25.  pabrėžia trečiųjų subjektų garantijų naudą verslininkams, kai sudaromi paskolų susitarimai; prašo, kad vertinant kredito reitingus, rizikos ribojimo taisykles ir priežiūros praktiką būtų labiau atsižvelgiama į šias trečiųjų subjektų garantijas;

26.  primena, kad kredito įstaigos, gavusios prašymą, privalo MVĮ pateikti savo sprendimų dėl reitingų paaiškinimą; ragina Komisiją įvertinti šios nuostatos įgyvendinimą ir sustiprinti KRR 431 straipsnio 4 dalyje išdėstytas nuostatas bei skatinti grįžtamosios informacijos teikimą MVĮ; atkreipia dėmesį į vykstančias Komisijos diskusijas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais siekiant pagerinti tokios grįžtamosios informacijos kokybę ir nuoseklumą; pažymi, kad ši grįžtamoji informacija galėtų būti pirmas žingsnis ieškant informacijos šaltinių ir patarimų dėl ne bankų teikiamo finansavimo;

27.  pažymi, kad kredito reitingai yra svarbus (kartais lemiamas) veiksnys priimant sprendimus dėl investicijų; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse esama narėse nacionalinių centrinių bankų valdomų vidaus kredito vertinimo sistemų (angl. ICAS), skirtų įvertinti užstato tinkamumą ir suteikiančių MVĮ galimybę gauti savo kreditingumą įvertinimą; ragina Komisiją, ECB ir nacionalinius centrinius bankus toliau svarstyti, ar (kaip) šios sistemos galėtų būti naudojamos siekiant padėti MVĮ prieiti prie kapitalo rinkų;

28.  ragina Komisiją ir EBA pateikti daugiau gairių, kaip įgyvendinti dabartines reguliavimo nuostatas dėl paskolų restruktūrizavimo (angl. forbearance); prašo Komisijos atlikti dabartinės neveiksnių paskolų restruktūrizavimo tvarkos poveikio vertinimą, primena, kad neveiksnios paskolos bankų balansuose kliudo teikti naujas paskolas, ypač MVĮ; pabrėžia, kad su smulkiais sutarties pažeidimais susijusio de minimis apribojimo nustatymas padėtų išvengti nereikalingo ir nepagrįsto MVĮ kreditingumo sumažinimo; atkreipia dėmesį į tęsiamas Bazelio bankų priežiūros komiteto konsultacijas dėl neveiksnių pozicijų ir restruktūrizavimo apibrėžčių;

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad apribojus bankų galimybes pirkti valstybės obligacijas arba padidinus šioms obligacijoms taikomą koeficientą galėtų padidėti kredito kaina ir konkurenciniai skirtumai ES, nebent tai būtų daroma laikantis tam tikrų sąlygų;

30.  atkreipia dėmesį į priemones, kurias 2016 m. kovo 10 d. patvirtino ECB, visų pirma naują keturių tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų seriją (angl. TLTRO II), kuri skatins bankų skolinimą realiajai ekonomikai; pabrėžia, kad vien pinigų politikos nepakaktų ekonomikos augimui ir investicijoms skatinti ir kad kartu turi būti vykdoma tinkama fiskalinė politika ir struktūrinės reformos;

31.  pabrėžia, jog viešosios institucijos svarbios kaip privačiajai bankininkystei alternatyvus MVĮ finansavimo šaltinis;

32.  ragina Komisiją apsvarstyti proporcingumo galimybes ankstyvo paskolų grąžinimo visoje ES atžvilgiu, pavyzdžiui, viršutinę ribą, kuria ribojamos MVĮ sąnaudos, ir didesnį skaidrumą MVĮ skirtose sutartyse;

Nebankiniai MVĮ finansavimo šaltiniai

33.  ragina valstybes nares puoselėti rizikos prisiėmimo ir kapitalo rinkų kultūrą; pakartoja, kad finansinis MVĮ švietimas yra ne tik labai svarbus bankų skolinimui didinti, bet ir didinant naudojimąsi kapitalo rinkų sprendimais ir jų priimtinumą, taip pat skatinant moteris ir jaunimą pradėti ir plėsti savo verslą, sudarant sąlygas geriau įvertinti sąnaudas, naudą ir susijusią riziką; pabrėžia, kad svarbu nustatyti aiškius finansinės informacijos reikalavimus; ragina valstybes nares įtraukti pagrindinius finansinio švietimo ir verslo etikos principus į ikiuniversitetinio ir universitetų mokymo programas, skatinant jaunimą dalyvauti MVĮ veikloje; ragina valstybes nares ir Komisiją didinti MVĮ finansinį raštingumą ir galimybes įgyti finansinių gebėjimų ir žinių, taip pat užtikrinti, kad būtų dalijamasi geriausios praktikos pavyzdžiais; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad pačioms MVĮ taip pat tenka atsakomybė šioje srityje;

34.  atkreipia dėmesį į tai, kad MVĮ naudinga išperkamoji nuoma, nes ji išlaisvina bendrovės kapitalą papildomoms investicijoms į tvarų augimą;

35.  atkreipia dėmesį į tai, kad kapitalo rinkų sąjunga – tai galimybė užpildyti reguliavimo dabartinėje sistemoje spragas ir suderinti tarpvalstybinį reguliavimą; pažymi, kad tais atvejais, kai bankų skolinimas neatitinka MVĮ finansinių ir verslo poreikių, atsiranda kapitalo stygius; nurodo, kad vykstantį kapitalo rinkų sąjungos ir bankų sąjungos kūrimo procesą turi papildyti nuolatinės pastangos suvienodinti ES procesus ir procedūras bei įvertinti esamą finansų reguliavimo sistemą, ypač jos poveikį MVĮ bei bendram makrofinansiniam ir makroekonominiam stabilumui; pabrėžia, kad toks vertinimas turėtų būti atliktas atsižvelgiant į rekomendacijas dėl nustatytų priemonių praktiškumo; ragina Komisiją nustatyti tinkamą ir konkrečiai pritaikytą MVĮ finansuojančių subjektų reguliavimo sistemą, kuri jiems nebūtų našta ir pelnytų investuotojų pasitikėjimą; mano, kad išsamioje ir apgalvotoje kapitalo rinkų sąjungoje visiems rinkos subjektams, pasižymintiems tomis pačiomis aktualiomis savybėmis, turėtų taikomas bendras taisyklių rinkinys, jie turėtų turėti lygias prieigos prie įvairių finansinių priemonių ar paslaugų galimybes ir jiems turėtų būti sudarytos vienodos galimybės veikti rinkoje; palankiai vertina Komisijos parengtą Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų planą, kuriuo siekiama užtikrinti palankesnes sąlygas MVĮ gauti įvairesnių finansavimo galimybių; atkreipia dėmesį į tai, kad bankų ir kapitalo rinkų teikiamo finansavimo modeliai turėtų papildyti vienas kitą;

36.  primena, kad MVĮ prieiga prie kapitalo rinkų, pavyzdžiui, skolos ir nuosavo kapitalo rinkų, kainuoja pakankamai daug; pabrėžia, kad reikia proporcingo reglamentavimo, ne tokių sudėtingų ir mažiau apsunkinančių informacijos atskleidimo ir įtraukimo į biržos sąrašus reikalavimų MVĮ, siekiant išvengti dubliavimosi ir sumažinti MVĮ prieigos prie kapitalo rinkų sąnaudas, tačiau nesukeliant rizikos investuotojų apsaugai arba sisteminiam finansų stabilumui; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos pasiūlyme dėl naujojo prospekto reglamento, dėl kurio šiuo metu diskutuojama, MVĮ nustatyta būtiniausia informacijos atskleidimo tvarka,; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl reglamentavimo neturėtų atsirasti pernelyg didelių sunkumų pereinant iš vienos dydžio kategorijos į kitą, pavyzdžiui, tarp biržinės ir nebiržinės įmonės; todėl laikosi nuomonės, kad turėtų būti teikiama pirmenybė į etapus padalintai politikai, kai reguliavimo reikalavimai didinami palaipsniui; šiuo klausimu atkreipia dėmesį į MVĮ augimo rinkas, numatytas pagal FPRD II, ir primygtinai ragina skubiai įgyvendinti šią priemonę;

37.  pabrėžia, kad bankams, investuotojams, priežiūros institucijoms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams, siekiant suprasti rizikos profilį ir priimti informacija pagrįstus sprendimus bei sumažinti finansines sąnaudas, svarbus MVĮ finansavimo informacijos skaidrumas, standartizacija ir viešas prieinamumas; mano, kad šiuo tikslu galėtų būtų naudinga sukurti Europos duomenų bazę, kurioje bus kaupiama informacija apie MVĮ verslo strategijas ir finansavimo poreikius ir į kurią MVĮ galėtų savanoriškai įrašyti savo duomenis ir juos atnaujinti; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę nustatyti bendrą MVĮ atpažinties kodų sistemą; taip pat atkreipia dėmesį į paramos MVĮ galimybes, kurias teikia struktūros, apjungiančios bankus ir ne bankų sektoriaus subjektus; palankiai vertina Komisijos parengtą MVĮ informacijos strategiją, ypač tai, kad nustatomi tinkamiausi MVĮ skirti paramos ir konsultavimo pajėgumai, ieškant alternatyvių finansavimo šaltinių kiekvienoje valstybėje narėje ir skatinant naudotis gerosios praktikos pavyzdžiais ES lygmeniu, taip pat tai, kad nagrinėjamos galimybės remti visoje Europoje taikomas informacines sistemas, suvedančias MVĮ ir atitinkamus alternatyvaus finansavimo teikėjus;

38.  primena, kad apskaitos standartai yra labai svarbūs, nes jais nustatomi informacijos teikimo priežiūros institucijoms ir investuotojams būdai, be to, priklausomai nuo taikomų apskaitos standartų skiriasi įmonėms tenkanti administracinė našta; atkreipia dėmesį į vykstančias diskusijas dėl to, ar pagrįsta parengti konkrečius bendrus MVĮ apskaitos standartus, ir laukia tolesnių svarstymų šiuo klausimu;

39.  pabrėžia, kad naujos novatoriškos finansų technologijos (angl. FinTech) suteikia galimybę geriau suvesti MVĮ su galimais investuotojais; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti finansų technologijų iniciatyvų plėtrą ir išnagrinėti galimą riziką bei poreikį neslopinant inovacijų sukurti tinkamą suderintą ES reguliavimo sistemą;

40.  pabrėžia, kad reikia skatinti inovacijas diegiant skolinimo platformas; ragina bankus vertinti tokių novatoriškų technologijų naudojimą kaip naują galimybę; pabrėžia, kad alternatyvūs finansavimo šaltiniai visų pirma suteikia galimybių startuoliams, verslininkėms ir novatoriškoms MVĮ; ragina Komisiją įvertinti suderintos ES alternatyvių finansavimo šaltinių sistemos poreikį ir galimybes, siekiant visoje ES padidinti MVĮ galimybes gauti tokį finansavimą; primena, jog šios sistemos efektyvumui būtina, kad MVĮ ir skolintojai būtų visapusiškai informuoti apie finansavimo mechanizmo galimus pavojus ir galimybes; atkreipia dėmesį į tai, kad galiojantys sutelktinio finansavimo teisės aktai ir taisyklės įvairiose valstybėse narėse gerokai skiriasi ir nepanašu, jog jais būtų buvusi skatinama tarpvalstybinė veikla; palankiai vertina Komisijos atliktą esamos sutelktinio finansavimo sistemos įvertinimą; remia pasirinktą politiką toliau stebėti rinką ir reguliavimo raidą bei skatinti didesnį reguliavimo metodų suderinimą, dalytis geros praktikos pavyzdžiais ir palengvinti tarpvalstybinį investavimą; tačiau primena, kad sutelktinis finansavimas ir tarpusavio skolinimas neturėtų būti pernelyg griežtai reglamentuojami, nes tai trukdytų jų plėtrai; ragina Komisiją skatinti kurti naujas privačiojo kapitalo finansavimo (pavyzdžiui, tarpinio pobūdžio kapitalo finansavimo ir vadinamųjų verslo angelų) platformas; ragina Komisiją skatinti saugų privačių asmenų skolinimą įmonėms (tarpusavio skolinimą arba mažmenines obligacijas); pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad šių naujų formų finansavimas visiškai atitiktų atitinkamus mokesčių ir finansų teisės aktus, kad netaptų mokesčių vengimo arba finansų neskaidrumo priemone; pabrėžia, kad šiuo klausimu reikia peržiūrėti galiojančius teisės aktus;

41.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymus dėl paprasto, skaidraus ir standartizuoto (angl. STS) pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos ir bankams taikomų rizikos ribojimo reikalavimų tikslinimo; pažymi, kad MVĮ turto pakeitimas vertybiniais popieriais gali būti tiek rizikingas, tiek naudingas; atkreipia dėmesį į galimus šių pasiūlymų padarinius bankų skolinimui MVĮ ir investicijoms į MVĮ; pabrėžia, jog reikia užtikrinti susijusios rizikos skaidrumą ir didinti finansų sistemos stabilumą;

42.  atkreipia dėmesį į tai, kad nacionalinės nemokumo teisės aktų įvairovė ir susijęs teisinis netikrumas yra viena iš kliūčių tarpvalstybinėms investicijoms į MVĮ ir startuolius; mano, kad supaprastinus ir suderinus šios srities taisykles būtų remiami startuoliai, mikroįmonės bei mažosios ir vidutinės įmonės ir būtų gerinama ES verslo aplinka; taigi palankiai vertina Komisijos sprendimą šį klausimą spręsti parengiant pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto (kaip nurodyta Komisijos Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plane) ir laukia šio būsimo pasiūlymo; mano, kad Komisija turėtų apsvarstyti įvairias ES nuostatų dėl nemokumo sistemos įgyvendinimo galimybes ir teikti rekomendacijas valstybėms narėms, kad jos galėtų priimti arba įgyvendinti teisės aktus, kuriais užtikrinamas nemokumo procedūrų veiksmingumas ir skaidrumas bei restruktūrizavimo proceso savalaikiškumas ir pašalinama administracinė ir reguliavimo našta, tenkanti MVĮ, kaip nurodyta konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose;

43.  pabrėžia labai rizikingo kapitalo ir rizikos kapitalo finansų teikiamas galimybes, visų pirma nebiržiniams startuoliams ir novatoriškoms MVĮ; pažymi, kad šios rinkos ES yra nepakankamai išvystytos; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą persvarstyti EuVECA ir EuSEF teisės aktus; be to, pabrėžia poreikį Komisijai skubiai spręsti susiskaidymo pagal nacionalines sienas visame Europos investicinių fondų sektoriuje problemą;

44.  pabrėžia, kad MVĮ vidinio finansavimo pajėgumui svarbus pelno ir pajamų mokesčių struktūrų bei galimų mokesčių lengvatų pavidalas; atkreipia dėmesį į tai, kad daugelyje valstybių narių labai skiriasi MVĮ apmokestinimas ir kai kurių daugiašalių įmonių apmokestinimas, o tai neigiamai veikia MVĮ konkurencingumą ir labai sumažina MVĮ finansavimo iš įvairių šaltinių veiksmingumą; pažymi, kad dėl nesąžiningos kai kurių daugiašalių įmonių mokesčių praktikos, MVĮ apmokestinamos iki 30 proc. daugiau nei tuo atveju, jei būtų taikoma sąžininga mokesčių praktika, o dėl to mažėja MVĮ vidinio finansavimo pajėgumas; todėl palankiai vertina Komisijos Kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinį, parengtą siekiant paprastesnio, veiksmingesnio ir teisingesnio apmokestinimo ES; pažymi, kad valstybės narės turėtų siekti užtikrinti teisingą, veiksmingą ir skaidrią mokesčių sistemą, kuri pritrauktų finansų ir investicijų siekiant sudaryti MVĮ geresnes galimybes steigtis ir augti; pabrėžia, kad reikia nustatyti finansines išimtis MVĮ, ypač jų pradiniu etapu, siekiant užtikrinti, kad jos turėtų pakankamai lėšų vėlesniems savo gyvavimo ciklo laikotarpiams; pabrėžia, kad reikalinga mokesčių politiką, kuria mažinama bendra mokesčių našta ir mažinami mokesčiai už darbą ir įmonėms; pabrėžia, kad svarbu spręsti apmokestinimo šališkumo skolos, o ne nuosavo kapitalo naudai problemą;

45.  atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant užtikrinti reikiamą finansavimą startuoliams, mikroįmonėms bei mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kartais būtina teikti konkurencijos privalumų nenaikinančią tiesioginę valstybės pagalbą, ypač tais atvejais, kai dėl socialinių ir ekonominių sąlygų neįmanoma naudotis kitais finansavimo šaltiniais; pabrėžia, kad svarbus viešųjų priemonių ir valstybės pagalbos skatinant investicijas į MVĮ skaidrumas, taip pat naujų finansavimo ir investavimo institucijų atsiradimas;

46.  primygtinai ragina valstybes nares pasidomėti ir pasinaudoti patirtimi, įgyta 1934 m. įsteigus Šveicarijos WIR, kuris remiasi kredito tarpuskaitos asociacija tarp MVĮ, atsižvelgiant į tai, kad WIR sėkmingai veikia stabilizuodamas makroekonomines sąlygas kredito sąlygų griežtinimo arba likvidumo krizių metu;

47.  ragina Komisiją pateikti Europos Parlamentui metinę ataskaitą, kurioje pranešama apie įgyvendinimo iniciatyvų padėtį ir jos poveikį didinant Europos MVĮ galimybes gauti finansavimą; ragina Komisiją į ataskaitą įtraukti nuosavą strateginės krypties vertinimą ir esant reikalui rekomenduoti pakeitimų;

48.  ragina Komisiją atlikti esamų priemonių (pvz., struktūrinių fondų) ir kitų atitinkamų programų auditą įvertinant jų finansinės paramos MVĮ tinkamumą atsižvelgiant į siekiamus tikslus ir, jei tinka, jų poveikį švelninant krizės padarinius MVĮ;

49.  pripažįsta didėjančią kultūros ir kūrybos sektorių mikroįmonių ir MVĮ svarbą investicijoms, ekonomikos augimui, inovacijoms ir užimtumui, taip pat jų esminį vaidmenį išsaugant ir skatinant kultūrinę ir kalbinę įvairovę;

50.  pabrėžia, jog, 2013 m. spalio mėn. Komisijai paskelbus galimybės gauti finansavimą kultūros ir kūrybos sektoriuose tyrimo (angl. „Survey on access to finance for cultural and creative sectors“) rezultatus, išaiškėjo, kad kultūros ir kūrybos sektorių įmonėms siekiant gauti kreditus kyla didžiulių sunkumų ir, kaip skaičiuojama, joms trūksta 8–13,3 mlrd. eurų finansinių išteklių;

51.  pabrėžia, kad, Eurostato duomenimis, 2014 m. 2,9 proc. ES darbo jėgos (6,3 mln. asmenų) dirbo kultūros ir kūrybos sektoriuose, o tai panašu į darbo jėgos dalį bankininkystės ir draudimo sektoriuje; be to, pabrėžia, kad kultūros ir kūrybos sektoriai sudaro beveik 4,5 proc. Europos ekonomikos, visoje Europoje kultūrinį ir kūrybinį turinį kuria ir platina beveik 1,4 mln. mažų ir vidutinių įmonių ir nuo 2008 m. užimtumas kultūros ir kūrybos sektoriuose nuolat augo ir šie sektoriai yra vieni iš sparčiausiai augančių Europos ekonomikos sektorių (sukuria apie 4,2 proc. viso ES BVP);

52.  pripažįsta, kad kultūra ir inovacijos yra esminiai veiksniai, padedantys regionams pritraukti investicijų; atkreipia dėmesį į tai, kad užimtumas kultūros ir kūrybos sektoriuose negali būti perkeltas į užsienį, nes jis susijęs su specifiniais gebėjimais kultūros ir istorijos srityse, kurie taip pat padeda išsaugoti labai įvairius tradicinius menus ir amatus; pabrėžia, kad labai svarbu remti MVĮ, naudojančias mažumų ar rečiau vartojamas kalbas, nes jos apsaugo ir skatina Europos kultūrų ir kalbų įvairovę, ir kad svarbu remti jaunimo, kuris rūpinasi kultūros apsauga ir paveldu, verslo steigimo projektus;

53.  pabrėžia, kad tolesnis kultūros ir kūrybos sektorių skatinimas ir investavimas į juos bus naudingas kuriant naujas darbo vietas ir kovojant su jaunimo nedarbu, atsižvelgiant į tai, kad daug jaunų žmonių yra pasirinkę šios srities studijas; pažymi, kad, kaip nurodoma neseniai atliktame tyrime, kultūros ir kūrybos sektoriuose dirbo daugiau 15–29 metų amžiaus asmenų nei bet kuriame kitame ekonomikos sektoriuje (šiuose sektoriuose jie sudarė 19,1 proc. visų darbuotojų, palyginti su 18,6 proc. visuose kituose ekonomikos sektoriuose)(19); ragina valstybes nares skatinti kultūros ir kūrybinių kompetencijų plėtojimą ir sukurti verslo gebėjimų ugdymo tinklus, susiejančius švietimo ir mokymo sistemas, kūrybines įmones, kultūros ir menų įstaigas, kad būtų laikomasi daugiadalykio požiūrio; ragina ES ir valstybes nares plėtoti priemones, skatinančias talentų ir gebėjimų ugdymą kultūros ir kūrybos sektoriuose, pavyzdžiui, teikti novatoriškas ir lanksčias dotacijas, siekiant remti kūrybiškumą, inovacijas ir talentų ugdymą;

54.  pažymi, kad, 2013 m. Komisijos atlikto tyrimo duomenimis, kliūtys kultūros ir kūrybos sektoriuose gauti finansavimą turi labai specifinių ypatybių – šiuose sektoriuose dėl ribotų duomenų bazių, lengvai prieinamos informacijos apie finansavimo šaltinius stokos, verslo gebėjimų trūkumo, priklausomybės nuo viešųjų investicijų programų ir pakankamo informavimo trūkumo, atsirandančio dėl problemų vertinant riziką ir nematerialųjį turtą, pvz., intelektinės nuosavybės teises, susiduriama su didesniais sunkumais pritraukiant kapitalą ir investicijas;

55.  todėl pabrėžia, kad, siekiant pagerinti galimybes gauti finansavimą kultūros ir kūrybos sektoriuose, būtina galimybėms gauti finansavimą taikyti konkrečiam sektoriui pritaikytus sprendimus – plėtoti ekspertines specifinės rizikos, susijusios su materialaus užstato nebuvimu, priklausomybe nuo nematerialiojo turto ir rinkos paklausos nepatikimumu skaitmeninių pokyčių laikotarpiu, vertinimo žinias; pažymi, kad šios žinios reikalingos tiek mikroįmonėms ir MVĮ, tiek finansų įstaigoms; pabrėžia, kad intelektinės nuosavybės teisės gali būti priimamos kaip užstatas; pabrėžia suderintų teisės aktų nuostatų ES mokesčių ir intelektinės nuosavybės srityje svarbą, nes tai galėtų padėti pritraukti kultūros ir kūrybos srities MVĮ skirtas investicijas ir finansavimą;

56.  palankiai vertina tai, kad, nors ir labai atidėliota, pradėta taikyti garantijų priemonė programoje „Kūrybiška Europa“, nes tai vienas iš pagrindinių būdų reaguoti į neatidėliotiną poreikį gauti paskolas novatoriškiems ir tvariems projektams kultūros ir kūrybos sektoriuose, įskaitant mikroįmones, MVĮ, mažesnes ne pelno organizacijas ir NVO, ir vienas iš pagrindinių būdų, užtikrinančių būtiną teisingą atlygį kūrėjams; palankiai vertina pagal garantijų priemonę bankams ir finansų tarpininkams siūlomos integruotosios mokymo programos iniciatyvą; labai rekomenduoja, kad reikiamas priemones būtų pradėta taikyti 2016 m., kaip siūloma pirminiame Komisijos pasiūlyme; primena, kad, remiantis Komisijos ex ante vertinimu, manoma, jog finansavimo deficitas viršys 1 mlrd. EUR per metus, ir kad jis yra prarasta investicijų suma, nes patikimą verslo strategiją ir gerą rizikos profilį turinčioms įmonėms atsisakoma suteikti paskolą arba jos nusprendžia išvis neprašyti paskolos, nes jos neturi pakankamai turto, kurį galėtų įkeisti;

57.  palankiai vertina naują valstybių narių ekspertų grupės paskelbtą ataskaitą dėl kultūros ir kūrybos sektorių galimybių gauti finansavimą (ataskaita parengta taikant atvirąjį koordinavimo metodą) ir pabrėžia, kad Komisija turi įgyvendinti joje pateiktas rekomendacijas, siekiant sukurti efektyvesnes ir novatoriškesnes priemones ir sudaryti geresnes galimybes gauti finansavimą;

o
o   o

58.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 24, 2016 1 22, p. 2. (2) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0069. (3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0200. (4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0063. (5) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0268. (6) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0408. (7) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0004. (8) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0006. (9) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0290. (10) http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?type=CRE&reference=20160413&secondRef=ITEM-024&language=LT&ring=O-2016-000060. (11) OL C 19, 2014 1 22, p. 4. (12) OL L 48, 2011 2 23, p. 1. (13) OL L 124, 2003 5 20, p. 36. (14) https://www.ecb.europa.eu/pub/pdf/other/art2_mb201407_pp79-97en.pdf. (15) EBA/OP/2016/04, 2016 03 23. (16) Komisijos 2014–2015 m. metinė ataskaita dėl Europos MVĮ. (17) ECB 2015 m. balandžio – rugsėjo mėn. euro zonos įmonių galimybių gauti finansavimą tyrimas. (18) ECB 2015 m. balandžio – rugsėjo mėn. euro zonos įmonių galimybių gauti finansavimą tyrimas. (19) „Kultūros laikas. Pirmoji visuotinė kultūros ir kūrybos sektorių apžvalga“ (angl. „Cultural Times – The first global map of cultural and creative industries“), 2015 m. gruodžio mėn.

2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija „Kaip kuo geriau pasinaudoti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) darbo vietų kūrimo galimybėmis“ (2015/2320(INI))

P8_TA(2016)0359 A8-0248/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 173 ir 49 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į iniciatyvą „Small Business Act“ (COM(2008)0394),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl ES reglamentavimo kokybės (COM(2013)0685),

–  atsižvelgdamas į Komisijos veiksmų planą „Verslumas 2020“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Geresnių MVĮ galimybių gauti finansavimą veiksmų planas“ (COM(2011)0870),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“ (COM(2012)0173),

–  atsižvelgdamas į Europos investicijų planą,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl ekonomikos atsigavimo kuriant darbo vietas(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą gerinimo(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 15 d. rezoliuciją dėl to, kaip Europos Sąjunga gali prisidėti sudarant darbo vietų kūrimui įmonėse, bendrovėse ir naujai įsteigtose įmonėse palankias sąlygas(3),

–  atsižvelgdamas į Pavėluotų mokėjimų direktyvą (Direktyva 2011/7/ES),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI),

–  atsižvelgdamas į ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“,

–  atsižvelgdamas į ES įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programą (COSME),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl konsultacijų dėl 10-ies labiausiai veiklą sunkinančių teisės aktų ir reglamentavimo naštos sumažinimo MVĮ(4),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenkančios reglamentavimo naštos mažinimas. ES reglamentavimo sistemos pritaikymas labai mažų įmonių poreikiams“ (COM(2011)0803),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2013–2014 m. metinę ataskaitą dėl Europos MVĮ „Dalinis ir trapus atsigavimas“ (angl. Partial and Fragile Recovery),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. sausio mėn. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) ataskaitą „Globalios iš prigimties. Darbo vietų kūrimo galimybės naujose tarptautinėse įmonėse“ (angl. Born global: The potential of job creation in new international businesses),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. Eurofound ataskaitą „Viešoji politika ir parama MVĮ restruktūrizavimui“ (angl. Public policy and support for restructuring in SMEs),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. Eurofound ataskaitą „2015 m. Europos restruktūrizacijos stebėjimo centro (ERM) metinė ataskaita. Darbo vietų kūrimas MVĮ“ (angl. ERM annual report 2015: Job creation in SMEs),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. Eurofound ataskaitą „Viešosios priemonės, skirtos savarankiškam darbui ir darbo vietų kūrimui vienanarėse ir labai mažose įmonėse remti“ (angl. Public measures to support self-employment and job creation in one-person and micro enterprises),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. Eurofound ataskaitą „MVĮ krizės sąlygomis: užimtumas, pramonės ryšiai ir vietos partnerystė“ (angl. SMEs in the crisis: Employment, industrial relations and local partnership),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. Eurofound ataskaitą „Darbuotojų atstovavimas Europoje įstaigų lygmeniu“ (angl. Employee representation at establishment level in Europe),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Eurofound ataskaitą „Socialinis dialogas labai mažose ir mažose įmonėse“ (angl. Social dialogue in micro and small companies),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Europos Komisijos tyrimą dėl įmonių galimybių gauti finansavimą,

–  atsižvelgdamas į 2014–2015 m. Komisijos metinę ataskaitą dėl Europos MVĮ „MVĮ vėl pradeda samdyti darbuotojus“ (angl. SMEs start hiring again),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją „Konkurencingos ES darbo rinkos kūrimas XXI amžiuje: įgūdžių ir kvalifikacijos pritaikymas prie paklausos ir darbo galimybių siekiant atsigauti po krizės“(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. rezoliuciją „Žaliojo užimtumo iniciatyva. Išnaudoti žaliosios ekonomikos darbo vietų kūrimo potencialą“(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ): konkurencingumas ir verslo galimybės“(7),

–  atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. „Eurobarometro“ tyrimą dėl mažųjų ir vidutinių įmonių tarptautinimo,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. EBPO tyrimą „MVĮ ir verslininkų finansavimas 2015 m. EBPO rezultatų suvestinė“ (angl. Financing SMEs and Entrepreneurs 2015 – An OECD Scoreboard),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones (A8–0248/2016),

A.  kadangi MVĮ (2014 m. 28 ES valstybėse narėse veikė 22,3 mln. tokių įmonių(8)) sukuria daugiau darbo vietų nei kitos privačiojo sektoriaus įmonės, įdarbindamos maždaug du trečdalius visų ES privačiajame sektoriuje dirbančių asmenų, ir kadangi verslininkai ir MVĮ svariai prisideda prie socialinio ir ekonominio ES augimo ir vystymosi; pažymi, kad parama MVĮ padeda kovoti su Europos nedarbu ir jaunimo nedarbu, kuris yra atitinkamai 8,9 ir 19,4 proc.(9); kadangi bedarbių skaičius – apie 23 mln. žmonių 2015 m. – tebėra istoriškai didelis;

B.  kadangi 2014 m. MVĮ daug prisidėjo prie užimtumo augimo, kuris ne finansų ūkio srityje sudarė iki 71 proc.;

C.  kadangi kuriant MVĮ darbo vietas įtaką daro daugelis vidaus ir išorės veiksnių, o tarp pastarųjų būtinos sąlygos yra suvaldoma konkurencija (įskaitant tarptautinių korporacijų ir šešėlinės ekonomikos kuriamą konkurenciją), pakeliama administracinė našta ir bendros gamybos sąnaudos, taip pat galimybės gauti finansavimą ir aukštos kvalifikacijos darbuotojai;

D.  kadangi pastarojo meto Eurofound tyrimai rodo, kad tos MVĮ, kurios linkusios kurti darbo vietas, dažnai yra naujos, novatoriškos, veikiančios tarptautiniu mastu, esančios miestuose, valdomos kvalifikuotų vadovų ir turi išsamias augimo ir investicijų strategijas;

E.  kadangi MVĮ atlieka svarbų vaidmenį didinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, kartu prisidedant prie pažangesnio, tvaresnio ir labiau integracinio augimo; kadangi MVĮ sektorius yra svarbus regionams, ypač kaimo regionams;

F.  kadangi tik 13 proc. MVĮ yra vykdžiusios tarptautinę veiklą už ES ribų, nors 90 proc. pasaulio ekonomikos augimo generuojama ne ES;

G.  kadangi MVĮ savybės, pvz., mastas ir poveikis nacionalinei ekonomikai, įvairiuose ES regionuose skiriasi; kadangi šie skirtumai atsirado dėl istorinių priežasčių;

H.  kadangi visoje ES trūksta gebėjimų ir jie yra labai nevienodi, be to, daugiausia iš valstybių narių, įstojusių į ES nuo 2004 m., ir euro zonos krizės šalių į kitas valstybes nares migruoja aukštos kvalifikacijos darbuotojai, todėl susidaro periferiniai regionai, kuriuose stokojama aukštos kvalifikacijos darbuotojų dėl protų nutekėjimo reiškinio;

I.  kadangi, nepaisant vidaus rinkos taisyklių, visoje ES ir toliau pastebimi dideli skirtumai, susiję su MVĮ reglamentavimo sistemomis, visų pirma su būsimų reglamentavimo tendencijų apibrėžtumu ir bendra teisine reglamentavimo kokybe;

J.  kadangi MVĮ atstovai nurodo, kad didelės darbo sąnaudos yra vienas iš didžiausių darbo vietų kūrimą ribojančių veiksnių, ir tikisi, kad minėtos sąnaudos mažės, nustačius, jog didžiausios darbo sąnaudos susidaro pernelyg reguliuojamose ir biurokratinėse sistemose;

K.  kadangi MVĮ dėl mažesnės struktūros sunkiau atitikti reglamentavimo standartus nei stambioms įmonėms;

L.  kadangi darbuotojų atstovavimas ir socialinis dialogas MVĮ nėra tokie paplitę kaip didesnėse įmonėse, o profesinės sąjungos kai kuriose šalyse prioritetine tvarka stengiasi didinti darbuotojų atstovavimą MVĮ, pavyzdžiui, bandydamos skatinti kurti MVĮ darbo tarybas(10);

M.  kadangi socialinės ir solidarumu grindžiamos ekonomikos srityje dirba daugiau kaip 14 mln. asmenų, kurie sudaro maždaug 6,5 proc. ES darbuotojų; kadangi Europos Sąjungoje yra 2 mln. socialinės ir solidarumu grindžiamos ekonomikos įmonių, kurios sudaro 10 proc. Sąjungos įmonių; kadangi socialinės įmonės pasirodė esančios atsparios ekonomikos krizei;

N.  kadangi MVĮ geriau atsilaiko prieš ekonomikos krizę prarastų darbo vietų požiūriu, ypač pramonės ir paslaugų kooperatyvai nuo 2008 m. krizės parodė didesnį atsparumą negu kitos tų pačių sektorių įmonės;

O.  kadangi verslo perdavimas darbuotojams kooperatyvo forma yra sėkminga verslo perdavimo rūšis – tai parodo aukštas kooperatyvų išlikimo lygis(11);

P.  kadangi dėl nedidelio darbuotojų judumo ir tam tikrų švietimo bei mokymo sistemų ir padėties dabartinėje darbo rinkoje nesutapimų per daug darbo vietų lieka neužimta;

Q.  kadangi žaliasis sektorius ekonomikos nuosmukio laikotarpiu buvo vienas iš pagrindinių grynojo užimtumo kūrėjų Europoje, o MVĮ, turinčios ilgalaikį planą veikti žaliosios ekonomikos sektoriuje, kuria darbo vietas, kurios yra atsparesnės dabartiniams globalizuotos ekonomikos išorės veiksniams(12);

R.  kadangi duomenų apie MVĮ sutartinius susitarimus ir darbo organizavimą jose apskritai sunku rasti;

S.  kadangi, Eurofound duomenimis, daugelyje šalių darbo sąlygos, įskaitant darbo valandas, MVĮ dažnai yra lankstesnės ir dažniau tvarkomos neoficialiai negu didesnėse įmonėse; kadangi atrodo, jog pradinio krizės poveikio pasekmė buvo tai, kad padidėjo turimos „vidaus“ lankstumo galimybės, nes organizacijos stengiasi prisitaikyti prie kintančių išorės aplinkybių ir poreikių;

T.  kadangi, ECB teigimu, dėl valstybės skolos krizės euro zonos krizės šalyse padidėjo bankų finansavimo išlaidos, kurios buvo perkeltos MVĮ nustatant aukštesnes skolinimo palūkanų normas arba teikiant mažesnes paskolas;

U.  kadangi ES biudžetas turėtų būti naudojamas ilgalaikių kokybiškų ir kvalifikuotų darbo vietų kūrimui skatinti ir MVĮ galimybėms kurti deramas ir tvarias darbo vietas didinti;

V.  kadangi galimybė gauti finansavimą – vis dar viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių steigti MVĮ ir joms augti, ypač socialinės ekonomikos įmonių atveju, nes visoje Sąjungoje, be kita ko, stokojama pakankamai įvairių nuosavo kapitalo priemonių ir rizikos kapitalo, kurių reikia, kad įmonė galėtų augti;

W.  kadangi dėl istorinių priežasčių kai kurių šalių visuomenė verslininkus suvokia gana neigiamai ir kai kuriais atvejais tai atsispindi ir diskriminuojančiame valdžios institucijų požiūryje į MVĮ sektorių, palyginti, pavyzdžiui, su palankia aplinka, kuri šiose šalyse sudaroma užsienio investicijoms, ypač tarptautinėms korporacijoms;

X.  kadangi nevienodas tarptautinių korporacijų ir MVĮ sąlygas taip pat lemia pelno perkėlimo į mokesčių rojais laikomas šalis praktika;

Y.  kadangi Komisijos tyrimuose išsamiai neįvertinamas galimas būsimo Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) susitarimo poveikis įvairių valstybių narių MVĮ;

Darbo vietų kūrimo galimybės ir kvalifikuota darbo jėga

1.  primena, kad beveik 99 proc. Europos įmonių yra MVĮ, todėl jos yra ES ekonomikos pagrindas;

2.  mano, kad siekiant užtikrinti geresnes sąlygas kokybiškoms darbo vietoms MVĮ sektoriuje kurti, valstybės narės ir Komisija turi spręsti šias įvairiose valstybėse narėse ir regionuose nevienodai paplitusias problemas: gebėjimų trūkumo, netinkamo būsimų gebėjimų poreikių vertinimo, gebėjimų neatitikimo, protų nutekėjimo, nereikalingos reglamentavimo naštos ir reglamentavimo neapibrėžtumo visose srityse, nepakankamo dialogo tarp darbo rinkos suinteresuotųjų subjektų, ribotų galimybių gauti finansavimą ir dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, mažų inovacinių pajėgumų ir galimybių pasinaudoti naujomis technologijomis, nepakankamos paramos MVĮ įgyvendinant viešųjų investicijų politiką, šešėlinės ekonomikos ir sukčiavimo, taip pat itin palankios tarptautinių korporacijų padėties problemas;

3.  mano, kad išsprendus minėtas struktūrines problemas, be kita ko, būtų užtikrinta sąžiningesnė konkurencija, taip pat socialinių įmokų ir mokesčių bazė būtų išplėsta aprėpiant didesnį skaičių ekonominės veiklos vykdytojų, todėl valstybės narės įgytų galimybę finansuoti darbo vietų kūrimui, ypač MVĮ, palankią politiką ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją tarp valstybių narių, taip pat sąžiningesnes rinkos sąlygas;

4.  pabrėžia, kad reikia sudaryti reglamentavimo sąlygas, kuriomis būtų skatinamos investicijos, kurios savo ruožtu konkurencingai skatintų tvarų ekonomikos augimą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą;

5.  pažymi, kad, be kita ko, darbo sąnaudos vykdant verslą turi įtakos MVĮ galimybėms kurti darbo vietas ir gali daryti poveikį konkurencingumui; todėl pabrėžia, kad reikėtų perkelti mokesčių naštą nuo darbuotojų kitiems mokesčių šaltiniams, kurie turi mažesnį neigiamą poveikį užimtumui ir ekonomikos augimui, kartu užtikrinant pakankamą socialinę apsaugą;

6.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti aukštus darbuotojų apsaugos standartus ir kad darbo sąnaudų mažinimas mažinant darbuotojų apsaugą neturėtų būti priemonė nedarbo lygiui mažinti; be to, įspėja, kad sumažinus darbuotojų užmokestį ir teises gali būti paskatintas didesnis gebėjimų nutekėjimas ir iškilti pavojus darbo vietų garantijoms, todėl MVĮ pradėtų trūkti kvalifikuotų darbuotojų, o kartu Europoje atsirastų daugiau mažų garantijų darbo vietų; laikosi nuomonės, kad dėl didėjančio darbo rinkos lankstumo neturėtų sumažėti darbuotojų apsauga, nes tai nedidina MVĮ darbo vietų kūrimo galimybių;

7.  mano, kad be reikalo kai kurioms profesijoms keliamas aukštojo išsilavinimo reikalavimas nepadeda spręsti MVĮ gebėjimų trūkumo problemos; mano, kad profesinis rengimas ir mokymas ir ypač dualinės sistemos, valdomos bendradarbiaujant su MVĮ, turėtų sulaukti didesnės viešosios paramos; pabrėžia, kad dualinis profesinis rengimas ir mokymas yra svarbi jaunimo nedarbo mažinimo priemonė, ir ragina remti tas MVĮ, kurios rengia kvalifikuotus jaunus specialistus ir taip labai prisideda prie jaunimo įtraukties į darbo rinką ir visuomenę; pažymi, kad vienoje valstybėje narėje taikoma dualinio rengimo sistema negali būti taip paprastai nukopijuota kitoje valstybėje narėje;

8.  ragina valstybes nares puoselėti stiprios verslumo kultūros vystymą rengimo ir mokymo programose įtvirtinant susijusius gebėjimus;

9.  mano, kad valstybės narės turėtų remti pameistrystės programas MVĮ, be kita ko, teikdamos mokestines ir finansines paskatas, taip pat taikydamos kokybės sistemas, įskaitant tinkamą sveikatos apsaugą ir saugą; primena, kad MVĮ turi labai konkrečių gebėjimų poreikių; pabrėžia, kad šiuo požiūriu taip pat turėtų būti remiamos dualinio rengimo programos ir mokymo bei stažuočių derinimo galimybės, nes jos atlieka labai svarbų ekonominį ir socialinį vaidmenį – tai priemonės, kuriomis skatinamos vienodos galimybės visiems piliečiams;

10.  primygtinai ragina valstybes nares parengti bendradarbiavimo formas, kurios apimtų visus valdymo lygmenis, įmones (įskaitant su socialine ekonomika susijusias įmones), profesines sąjungas, švietimo įstaigas ir kitus suinteresuotuosius subjektus, kad jų rengimo ir mokymo sistemos būtų pritaikytos siekiant mažinti gebėjimų bei kvalifikacijos ir darbo rinkos poreikių, ypač MVĮ poreikių, skirtumus; ragina užtikrinti daugiau neformaliojo mokymo galimybių, įskaitant mokymą darbo vietoje ir darbuotojų keitimąsi žiniomis;

11.  pabrėžia itin svarbų įmonių, įskaitant MVĮ ir labai mažas įmones, vaidmenį bendradarbiaujant su politikos formuotojais ir socialiniais partneriais siekiant pertvarkyti Europos švietimo sistemas ir profesinio mokymo programas – tiek mokymo metodus, tiek mokymo programas, kad daugiau dėmesio būtų skiriama XXI a. darbo gebėjimų, ypač skaitmeninių gebėjimų, kritinio mąstymo, problemų sprendimo ir komandinio darbo, ugdymui; šiuo klausimu pabrėžia, kokia svarbi realaus darbo realiomis sąlygomis patirtis;

12.  pabrėžia, kad svarbu pašalinti gebėjimų trūkumą, su kuriuo susiduria novatoriškos MVĮ; mano, jog būtina, kad Komisija skirtų daug dėmesio palankesnių sąlygų atitinkamam mokymui ir rengimui, kuris gali padėti sumažinti novatoriškoms MVĮ būtinų IRT naudojimo gebėjimų trūkumą, sudarymui;

13.  mano kad, siekdamos suderinti darbo paklausą ir pasiūlą, valstybės narės turėtų įgyvendinti savo švietimo sistemų reformas, kuriomis būtų atsižvelgta į pasikeitusią socialinę padėtį ir į vienos ar daugiau kalbų bei technologinių inovacijų mokymo ir mokymosi svarbą;

14.  ragina valstybes nares rengti tinkamus mokymus ir užtikrinti nuolatinį profesinį mokytojų ugdymą, kad būtų skatinama taikyti naujausius mokymo metodus ir būtų plėtojami XXI a. gebėjimai ir kompetencija;

15.  ragina taip pat imtis papildomų priemonių siekiant integruoti vyresnių nei 50 metų amžiaus žmonių kartą į darbo rinką, verslą, švietimą ar mokymą, kad būtų užkertamas kelias šios kategorijos darbuotojų ir jų šeimų ilgalaikiam nedarbui ir socialinės atskirties rizikai;

16.  mano, kad MVĮ turi atlikti svarbų vaidmenį kuriant žaliąsias darbo vietas; skatina tolesnes investicijas į MVĮ potencialą ekologines problemas paversti verslo galimybėmis;

17.  pripažįsta didėjančią savarankiško darbo ir labai mažų įmonių reikšmę – jos yra labai svarbios siekiant suteikti postūmį inovacijoms ir gerokai padidinti verslumą; tačiau reiškia susirūpinimą dėl visoje ES stiprėjančio fiktyvaus savarankiško darbo reiškinio, kuris neturėtų būti vertinamas teigiamai kaip prisidedantis prie didėjančio labai mažų įmonių skaičiaus, priešingai – jis lemia mažesnes garantijas užimtumo srityje, nepalankias darbo sąlygas ir sumažėjusią ar visai prarastą socialinę apsaugą ir kenkia verslumo įvaizdžiui, nes daug žmonių atsiduria pažeidžiamoje padėtyje, ir taip iškyla naujos socialinės problemos, kurias reikia spręsti;

18.  pabrėžia, kad reglamentavimo administracinė našta savarankiškiems darbuotojams ir labai mažoms įmonėms yra neproporcingai didesnė negu didesnėms įmonėms; šiuo požiūriu mano, kad bet kokios su fiktyviais savarankiškais darbuotojais susijusios priemonės turi būti aiškiai orientuotos ir neturi asmeniui sukelti bet kokios nereikalingos administracinės naštos;

19.  yra susirūpinęs dėl daugybės savarankiškų darbuotojų mažų garantijų darbo sąlygų ir didėjančio jų skurdo; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti labai mažų ir mažų įmonių kooperatyvų formos bendradarbiavimo tinklus (pvz., individualių gamintojų kooperatyvus, laisvai samdomų darbuotojų kooperatyvus, MVĮ kooperatyvus, veiklos ir įdarbinimo kooperatyvus), nes tokie tinklai gerokai sustiprina juos sudarančių vienetų tvarumą ir užimtumo galimybes;

20.  atkreipia dėmesį į Investicijų planą Europai, kuris yra skirtas naujoms darbo vietoms kurti ir inovacijoms bei konkurencingumui skatinti, ir tikisi, kad Europos investicinių projektų portalas, kaip skaidri Europos Sąjungoje investuoti tinkamų projektų bazė, padės nukreipti investuotojus į esamas galimybes siekiant finansuoti MVĮ ir plėtoti startuolius – tai svarbus ir tvarus būdas nedarbui mažinti ir ilgalaikiam kokybiškam užimtumui skatinti; todėl ragina į Europos investicinių projektų portalą įtraukti įvairias kategorijas su tinkamomis ribomis, kad MVĮ ir startuoliams jis būtų visapusiškai naudingas;

21.  primena, kad ES įsipareigojo stiprinti savo pramoninę bazę nustatydama tikslą, kad pramoninė gamyba iki 2020 m. sudarytų bent 20 proc. BVP, o iki 2030 m. padidėtų iki 30 proc.; mano, kad tai yra pagrindinė būtina sąlyga siekiant veiksmingai pagerinti užimtumo padėtį Europoje;

22.  pabrėžia į ateitį orientuotos teisėkūros ir paprastesnių procedūrų vaidmenį ypač greitai vystantis daug žinių reikalaujančiam ir labai novatoriškam MVĮ sektoriui, įskaitant socialinės ekonomikos ir kooperacines įmones, akcentuodamas jo vaidmenį pažangiosios specializacijos srityje ir atsižvelgdamas į ES miestų darbotvarkę, taip pat galvodamas apie būsimą Amsterdamo paktą ir tinklaveikos bei skėtinių struktūrų, kaip antai Europos inovacijų partnerystė, vaidmenį;

23.  pažymi, kad MVĮ valstybėse narėse, kuriose nėra valstybinių investicijų bankų, gali būti nepalankesnėje padėtyje nei MVĮ šalyse, kuriose veikia valstybei priklausantys investicijų bankai, nes viešojo intereso vertinimas nėra privačiųjų bankų prioritetas;

24.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų įgyvendinami teisės aktai, kuriais reglamentuojamos vienodos MVĮ galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose;

25.  ragina valstybes nares skatinti steigti ir vystyti kooperatines įmones, nes patirtis parodė, kad jos yra atsparesnės krizei ir jose prarandama mažiau darbo vietų negu vidutinėje įmonėje, taip pat kurti kokybiškas darbo vietas, kurios neperkeliamos į kitą šalį; ragina EIB ir Komisiją nuolat informuoti Parlamentą apie konkrečias priemones, kurių iki šiol buvo imtasi siekiant padidinti kooperatyvų ir socialinių įmonių galimybes gauti finansavimą;

26.  mano, kad ES ir nacionalinėmis politikos priemonėmis turėtų būti skiriama dėmesio ne tik naujai įsteigtoms MVĮ ir darbo vietų kūrimui MVĮ, ir ragina Komisiją ir valstybes nares toliau remti verslo perdavimą kaip būdą išlaikyti esamas darbo vietas mažosiose ir vidutinėse įmonėse, kurioms gresia veiklos nutraukimas; ragina skatinti verslo perdavimą darbuotojams kooperatyvo forma, kaip sėkmingą verslo perdavimo rūšį;

27.  ragina Komisiją geriau įtraukti valstybių narių ir vietos bei regionines valdžios institucijas, aukštojo išsilavinimo ir mokymo įstaigas, pilietinės visuomenės asociacijas, įmones, profesines sąjungas ir finansines institucijas, kad būtų skatinami ir visiškai panaudojami ES finansavimo šaltiniai (pvz., ESIF, ESF, ERPF, COSME, „Horizontas 2020“ ir „Erasmus +“), siekiant padėti įveikti sunkumus gaunant informaciją, konsultacijas ir finansavimą, nes tai – keli iš pagrindinių MVĮ augimo ir jų darbo vietų kūrimo potencialo kliūčių; taip pat pabrėžia tarpvalstybinių MVĮ rėmimo programų, vykdomų pagal ES mokslinių tyrimų iniciatyvą EUREKA, svarbą, siekiant paskatinti MVĮ ir mokslinių tyrimų institutų bendradarbiavimą; ragina Komisiją ir valstybes nares geriau koordinuoti įvairias MVĮ finansavimo priemones;

28.  todėl pabrėžia, kad šiuo metu beveik visai neteikiamas mokymas ir informacija apie šias galimybes, palyginti su realiais poreikiais ir daugybe galimybių, kurias gali suteikti šie fondai;

29.  primygtinai ragina Komisiją bendradarbiauti su nacionaliniais informacijos centrais siekiant parengti įtaigias ir veiksmingas rinkodaros kampanijas, skirtas tik MVĮ, apie priemonę „Spartus inovacijų diegimas“, kuri yra programos „Horizontas 2020“ dalis;

30.  ragina MVĮ (įskaitant labai mažas įmones) ir vietos bei regionines valdžios institucijas išnaudoti visas Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondai) ir ESIF derinimo galimybes, turinti omenyje, kad tai yra dvi viena kitą papildančios priemonės; rekomenduoja derinti ESI fondus ir ESIF teminėse ir daugiašalėse investavimo platformose ir ragina Komisiją ir EIB grupę dėti daugiau pastangų steigiant šias platformas, kuriomis siekiama viešinti EIB grupės produktus ir pagerinti MVĮ galimybes gauti finansavimą;

31.  pabrėžia, kad būtina didinti investicijas į mokslinius tyrimus, inovacijas, kvalifikuotą mokymą ir plėtrą siekiant paspartinti Europos MVĮ kokybinį augimą ir darbo vietų kūrimo galimybes; pabrėžia, kad MVĮ paramai numatyta skirti 75 mlrd. EUR pagal ESIF MVĮ liniją; palankiai vertina tai, kad MVĮ finansavimo pagal ESIF tarp patvirtintų projektų įgyvendinimas iki šiol sėkmingas;

32.  prašo Komisijos atliekant 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos tikslinimą rasti būdą visiškai kompensuoti programai „Horizontas 2020“ skirtų lėšų sumažinimą ESIF biudžeto naudai, turint omenyje jos svarbą ekonominei plėtrai ir darbo vietų kūrimui, ypač MVĮ;

33.  palankiai vertina perėjimą prie finansinių priemonių, skirtų MVĮ remti, naudojimo, tačiau mano, kad subsidijų finansavimas turėtų būti ir toliau teikiamas atvejais, kai jis labai svarbus ir būtinas skatinant inovacijas, plėtrą ir mokslinius tyrimus, kurie yra itin svarbūs kuriant darbo vietas ir norint užtikrinti ekonominę Europos sėkmę ateityje;

34.  primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją, laikantis holistinio požiūrio į MVĮ paramą, padaryti didelę pažangą iki 2017 m. toliau paprastinant paraiškų teikimo, projektų valdymo ir stebėjimo bei kontrolės veiksmus kreipiantis dėl ES finansavimo, visų pirma nustatant vienodą ES lygmens elektroninę viešųjų pirkimų procedūrą, visišką e. sanglaudą, bendrą rizikos principu paremtą auditą, duomenų ir informacijos teikimo reikalavimų mažinimą ir perteklinio reglamentavimo panaikinimą plačiu mastu optimizuojant reglamentavimą; tačiau pabrėžia, kad būtina užtikrinti tinkamą supaprastinimo ir pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, nustatymo bei jų prevencijos pusiausvyrą; prašo Komisijos, atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą / tikslinimą, teikti pasiūlymus dėl teisėkūros pakeitimų reglamentuose dėl sanglaudos politikos siekiant sudaryti MVĮ, visų pirma veiklą norintiems plėsti startuoliams, geresnes sąlygas gauti finansavimą; primena, kad, remiantis Komisijos skaičiavimais, vykdant Europos e. viešuosius pirkimus, užtikrinant skaidrumą ir mažinant administracines išlaidas per metus būtų galima sutaupyti net 50 mlrd. EUR;

35.  ragina Komisiją prieš pradedant visavertį dialogą su Parlamentu būsimos finansinės programos ir sanglaudos politikos po 2020 m. klausimu atlikti reikiamus kiekybinius poveikio, kurį daro paramos MVĮ politika ir priemonės, tyrimus – tai leistų atlikti parengiamąjį darbą stebint rezultatus ir vertinant jų efektyvumą, lyginant su kitų formų paramos, kuria nesiorientuojama į mažesnes negu nustatyto dydžio įmones, efektyvumą;

36.  pabrėžia, kaip svarbu mažesnėse miestų zonose ir kaimo vietovėse esančioms MVĮ turėti galimybę naudotis palankiomis ES finansavimo priemonėmis ir elektroninėmis viešosiomis paslaugomis – taip stiprinamos jų galimybės kurti darbo vietas ir prisidedama prie teritorijų, kurioms gresia gyventojų skaičiaus mažėjimas, ekonominės plėtros;

37.  ragina MVĮ įveikti lyčių nelygybę darbo darbo rinkoje, be kita ko, užimtumo ir darbo užmokesčio aspektais – suteikti arba remti vaikų priežiūros infrastruktūrą, suteikti slaugytojų atostogas, lanksčias jų darbo valandas ir užtikrinti vienodą vyrų ir moterų darbo užmokestį už vienodą darbą;

38.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad siekiant sudaryti geresnes sąlygas tėvams dalyvauti darbo rinkoje būtų suteikta vietos vaikų priežiūros infrastruktūra;

39.  ragina Europos Komisiją ir valstybes nares intensyvinti rengimą ir mokymą informacinių ir ryšių technologijų (IRT) ir mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) srityse siekiant suteikti esamiems ir būsimiems darbuotojams atitinkamų skaitmeninių įgūdžių; ragina Komisiją ir valstybes nares remti programas, kuriomis darbo neturinčiam jaunimui suteikiami skaitmeniniai įgūdžiai, pvz., atvirus internetinius kursus, ir ragina tas pačias programas taikyti vyresniems nei 50 metų amžiaus ir aktyviems pagyvenusiems asmenims;

40.  pabrėžia, kad reikia tikslinių paskatų startuoliams, MVĮ ir labai mažoms įmonėms, siekiant palengvinti jų steigimą ir veiklą, ir kad reikia sudaryti geresnes sąlygas samdyti kvalifikuotą darbo jėgą ir mokyti darbuotojus;

41.  mano, kad toliau reikia didinti judumą Europos pameistrystės ir profesinio mokymo srityje;

42.  ragina valstybes nares, regionines valdžios institucijas, švietimo įstaigas ir socialinius partnerius kurti galimybes jaunimui įgyti verslumo įgūdžių ir geriau pripažinti bei patvirtinti neformalųjį švietimą ir taip įgytus gebėjimus; taip pat pabrėžia verslo kuravimo svarbą jauniems verslininkams ir MVĮ ankstyvuoju veiklos etapu siekiant pagerinti sėkmingų atvejų skaičių ir įmonių bei darbo vietų tvarumą;

43.  yra tvirtai įsitikinęs, kad turi išlikti amato meistrų sertifikatų sistema;

44.  palankiai vertina programą „Erasmus“ jauniesiems verslininkams, kuri padeda jauniems verslininkams įgyti žinių ir naudingų gebėjimų, reikalingų pradėti ir (arba) sėkmingai valdyti verslą; laikosi nuomonės, kad valstybės narės ir Komisija turėtų toliau propaguoti tokias programas, kad apie programą daugiau žinotų tikslinės grupės ir daugiau jaunų žmonių būtų padedama sėkmingai plėtoti savo verslą;

45.  ragina valstybes nares priimti palankias teisės aktų sistemas, kuriomis būtų skatinamas ir remiamas jaunimo įsidarbinimas MVĮ arba jie būtų skatinami pradėti nuosavą verslą, be kita ko, suteikiant geresnes galimybes gauti informaciją ir konkretiems atvejams pritaikytas konsultacijas, sudarant palankesnes sąlygas gauti kreditą ir finansavimą, taip pat įsteigiant vieno langelio centrus; mano, kad į tokias sistemas taip pat turėtų būti įtrauktas studentams skirtų mokomosios praktikos programų skatinimas, kad jie pirmąją savo praktinę patirtį galėtų įgyti MVĮ, taip pat užtikrinant pakankamą socialinę apsaugą;

46.  pažymi, kad turėtų būti imamasi priemonių siekiant sudaryti geresnes sąlygas pripažinti kvalifikaciją ir diplomus visoje Europoje, įskaitant tokius diplomus ir internetinius sertifikatus, kokie išduodami baigus atvirus masinio nuotolinio mokymo kursus, ir patvirtinti neformaliojo mokymosi rezultatus, taip suteikiant specialistams galimybių visoje Europoje prisidėti savo žiniomis ir gebėjimais;

47.  teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl įmonių nemokumo, apimantį ankstyvą restruktūrizavimą ir dar vieną galimybę, kad būtų mažinama nesėkmės baimė ir užtikrinama, kad verslininkai turėtų dar vieną galimybę;

48.  pabrėžia, kad įmonių socialinė atsakomybė Europoje turi senas tradicijas ir kad socialiai atsakingas verslas šiandien ir toliau rodo pavyzdį; pabrėžia, kad MVĮ gali atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant aplinkos, socialiniu ir ekonominiu požiūriu tvarų augimą;

Palanki ir stabili reglamentavimo aplinka

49.  ragina valstybes nares vengti perteklinio reglamentavimo, kuris varžo įmonių konkurencingumą ir gebėjimą kurti darbo vietas; mano, kad tinkamas būdas MVĮ išlaidoms mažinti ir darbo vietų kūrimo galimybėms didinti yra nereikalingo reglamentavimo ir administracinės naštos šalinimas, kartu kuriant patikimą ir tvarų reglamentavimą, be kita ko, sistemingai naudojant MVĮ testą ir užtikrinant veiksmingą įgyvendinimą valstybėse narėse; pabrėžia, kad dėl to negalima sumažinti darbuotojų apsaugos;

50.  mano, kad palanki ir stabili reglamentavimo aplinka, įskaitant iš esmės aiškias taisykles, yra būtinos sąlygos tvarioms ir kokybiškoms darbo vietoms MVĮ kurti; mano, kad šis reglamentavimo tikrumas turi apimti, be kitų elementų, sutarčių teisę ir fiskalinį bei socialinį reglamentavimą, darbuotojų apsaugą, taip pat mokesčių taisykles ir teisinį tikrumą bei veiksmingas procedūras; mano, kad reglamentavimo aplinkos stabilumą geriausia pasiekti į sprendimų priėmimo procesą nuolat įtraukiant socialinius partnerius;

51.  ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į tai, kad, jei MVĮ neproporcingai jaučia administracinių reikalavimų poveikį, sistemingai reikia svarstyti dėl priemonių, kuriomis būtų kuo labiau sumažinta našta ir kliūtys, kartu užtikrinant, kad darbuotojai gautų pakankamą sveikatos apsaugą ir saugą; šiuo požiūriu pabrėžia, kad konkrečioms kliūtims šalinti reikia specialiai pritaikytų sprendimų, atsižvelgiant į didelę MVĮ įvairovę;

52.  pabrėžia MVĮ palankaus, veiksmingo, lankstaus ir atsakingo viešojo administravimo valstybėse narėse svarbą, siekiant remti verslumo vertybes, palengvinti MVĮ augimą ir suteikti joms galimybę pasiekti visą savo aukštos kokybės darbo vietų kūrimo potencialą;

53.  ragina Komisiją palengvinti veiksmingą valstybių narių keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su skirtinga jų MVĮ reglamentavimo aplinka; šiuo požiūriu palankiai vertina MVĮ atstovų tinklą, kurio vaidmuo yra gerinti konsultavimo procesą su nacionalinėmis MVĮ ir ES šalių bendradarbiavimą; taip pat ragina bendradarbiauti MVĮ ir vietos valdžios institucijas bei švietimo sektorių, nes tai gali būti naudinga kuriant verslo branduolius ir inkubatorius, ir taip padidinti jų darbo vietų kūrimo galimybes; ragina MVĮ tapti atstovaujančių organizacijų narėmis, kad jų balsas būtų girdimas nacionaliniu ir Europos lygmenimis, nes dažniausiai girdimas tarptautinių korporacijų balsas; taip pat ragina MVĮ asociacijas geriau remti MVĮ ir atlikti didesnį patikimo socialinio partnerio vaidmenį;

54.  ragina valstybes nares persvarstyti MVĮ įtakos turinčias taisykles ir visapusiškai taikyti principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“, kad būtų pašalinta nepagrįsta našta, tenkanti MVĮ, ir užtikrintas reglamentavimo ir fiskalinis tikrumas, kaip išankstinė sąlyga darbo vietų stabilumui ir kokybei;

55.  pabrėžia, kad svarbu įvykdyti su Europos iniciatyva „Small Business Act“ susijusias ex ante sąlygas, siekiant gerinti verslo plėtros ir verslumo aplinką ir administracines procedūras ir pasinaudoti MVĮ skirtomis finansavimo galimybėmis;

56.  mano, kad MVĮ ir tarptautinėms bendrovėms būdingi skirtumai turi būti panaikinti siekiant sudaryti sąlygas MVĮ pasitelkti papildomus išteklius ir panaudojant viešąsias investicijas kurti kokybiškas darbo vietas;

57.  ragina valstybes nares mokestinėmis priemonėmis skatinti neformalių investuotojų, pradinio kapitalo fondų ir ankstyvo etapo rinkos dalyvių sektorių augimą ir formavimąsi;

58.  atkreipia dėmesį į regioninius skirtumus ir pusiausvyros sutrikimą MVĮ siekiant gauti finansavimą iš nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų, ES finansuojamų programų ir kitų privačiųjų ir viešųjų finansavimo institucijų; ragina užtikrinti vienodas veiklos sąlygas visoms MVĮ, ypatingą dėmesį skiriant mažiau išsivysčiusiems, skurdesniems ir atokesniems arba labiau izoliuotiems regionams, kurie susiduria su rimtomis gyventojų skaičiaus mažėjimo ir (arba) išsklaidymo problemomis, ir šalims, kurios susidūrė su finansiniais ir ekonominiais suvaržymais norėdamos gauti finansavimą per tarpininkus iš ES remiamų finansinių priemonių;

59.  mano, kad MVĮ finansinė padėtis – kad būtų galimas augimas ir išsaugotos darbo vietos – taps stabili tik tuomet, kai taikant MVĮ koregavimo koeficientą bus pagerintos jų galimybės gauti finansavimą;

60.  pabrėžia, kad mikrokreditai, kurie daugiausia skirti smulkiesiems verslininkams ir nepalankioje padėtyje esantiems asmenims, norintiems užsiimti savarankišku darbu, yra priemonė siekiant įveikti kliūtis, su kuriomis susiduriama naudojantis tradicinėmis bankų paslaugomis; palankiai vertintų pažangiąsias supaprastinimo iniciatyvas, kuriomis būtų siekiama pagerinti projektų, kuriems įgyvendinti reikia mikrokreditų, vertinimo veiksmingumą; be to, pritartų atskaitomybės priemonėms, skirtoms finansiniams tarpininkams, dėl kurių nebūtų sukurta pernelyg didelė našta ar nepagrįstai padidintos išlaidos;

61.  atkreipia dėmesį, kad su mokėjimų vėlavimu susiduriančios MVĮ patiria nemokumo ir bankroto riziką; ragina Komisiją ir valstybes nares pagerinti Pavėluotų mokėjimų direktyvos įgyvendinimo užtikrinimą; be to, ragina valstybes nares apsvarstyti tinkamus finansinius mechanizmus, pvz., banko garantijas;

62.  ragina Komisiją parengti Europos pagrindų reglamentą, kuriuo būtų sudaromos geresnės sąlygos kurti visos Europos sutelktinio finansavimo ir sutelktinio investavimo rinkas;

63.  ragina Komisiją sudaryti geresnes sąlygas labai mažoms įmonėms ir MVĮ teikiamas paskolas pakeisti vertybiniais popieriais, siekiant padidinti joms prieinamą kreditą;

64.  ragina Komisiją ir valstybes nares tobulinti socialinių įmonių reglamentavimo sistemą;

65.  pripažįsta, jog svarbu atsižvelgti į labai mažų ir mažųjų įmonių padėtį, konkrečius poreikius ir atitikties užtikrinimo sunkumus įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) priemones įmonės lygmeniu; pabrėžia, kad informuotumo didinimas, keitimasis geros praktikos pavyzdžiais, konsultacijos, naudotojui patogūs vadovai ir interneto platformos yra itin svarbios priemonės, kurias naudodamos MVĮ ir labai mažos įmonės galėtų veiksmingiau laikytis DSS reglamentavimo reikalavimų; ragina Komisiją, Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūrą (EU-OSHA) ir valstybes nares ir toliau kurti praktines priemones ir gaires, kuriomis būtų remiamos, lengvinamos ir gerinamos MVĮ ir labai mažų įmonių galimybės laikytis DSS reikalavimų;

66.  palankiai vertina tai, kad valstybėse narėse įdiegtos EU-OSHA parengtos internetinės interaktyvios rizikos vertinimo (OiRA) ir kitos elektroninės priemonės, kurias taikant lengviau vertinti riziką ir kuriomis siekiama skatinti atitiktį ir prevencijos kultūrą, visų pirma labai mažose ir mažosiose įmonėse; primygtinai ragina valstybes nares pasinaudoti Europos fondų lėšomis vykdant DSS veiksmus apskritai ir kuriant elektronines priemones konkrečiai, siekiant remti MVĮ;

67.  ragina Komisiją persvarstant strateginę programą ir toliau atsižvelgti į specifinį MVĮ ir labai mažų įmonių pobūdį ir padėtį, kad šioms įmonėms būtų padedama siekti nustatytų tikslų darbuotojų sveikatos ir saugos srityje;

68.  ragina Komisiją, prireikus, remiantis Europos semestro konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis, patvirtinti diferencijuotą požiūrį MVĮ aplinkai pagerinti, atsižvelgiant į konkrečių šalių aplinkybes ir specifinius ES regionų struktūrinius skirtumus, kad būtų padidinta ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda; be to, ragina Komisiją dėmesį sutelkti į MVĮ, visų pirma į labai mažas įmones;

69.  pažymi, kad įgyvendindamos 3 teminį tikslą („MVĮ konkurencingumo didinimas“) valstybės narės savo veiklos programose daugiausia dėmesio skyrė MVĮ augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimui; pabrėžia, kad nei būsimos nenumatytos ES masto krizės, nei svarbios iniciatyvos neturi lemti įsipareigojimų ar mokėjimų sumažinimo 3 teminiam tikslui ir atitinkamoms priemonėms pagal ES bendrojo biudžeto 1b išlaidų kategoriją; pripažįsta, kad MVĮ turi menkus nuosavus išteklius, todėl pabrėžia, kad siekiant sumažinti nemokumo pavojų turėtų būti stengiamasi kuo mažiau vėluoti apmokėti sąskaitas faktūras, susijusias su sanglaudos politikos įgyvendinimu; atitinkamai primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares toliau didinti mokėjimų MVĮ spartą;

70.  pažymi, kad iš 2014–2015 m. metinės ataskaitos apie Europos MVĮ ir 2016 m. metinės augimo apžvalgos matyti, kad esama regioninių skirtumų, susijusių su MVĮ sąlygomis, ir kitų neatitikimų, kuriuos valstybės narės turėtų veiksmingai pašalinti iki pasibaigiant programavimo laikotarpiui, taip pat stengtis skatinti MVĮ tarptautinimą šalinant netarifines kliūtis;

71.  ragina valstybes nares, kurios menkai gali decentralizuoti ES finansavimo valdymą, vietos valdžios institucijoms suteikti daugiau administracinių pajėgumų teikti techninę pagalbą ir valdyti MVĮ (įskaitant labai mažas įmones) skirtas vietines ir regionines paramos sistemas, įskaitant geresnę prieigą prie finansavimo ir informacinius sprendimus, nes tai padės pasiekti regioniniu mastu labiau suderintus rezultatus ir padidinti lėšų panaudojimo lygį, visų pirma mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

72.  pabrėžia, jog būtina, kad verslo vystytojai ir verslo inkubatoriai dirbtų drauge tam, kad startuoliai taptų svarbia ilgalaikių darbo vietų kūrimo priemone ir potencialas būtų išsaugotas įmonių viduje, neskatinant parduoti vertingų idėjų vien dėl pelno;

73.  pabrėžia, kad reikia sudaryti palankesnes sąlygas patekti į bendrąją rinką pašalinant likusias nepagrįstas administracines kliūtis ir kovojant su nesąžininga konkurencija, rinkos iškraipymais, fiktyviu savarankišku darbu ir priedangos įmonėmis; ragina valstybes nares užtikrinti MVĮ vienodas sąlygas patekti į jų nacionalines rinkas, ypač suteikiant tarpvalstybines paslaugas; šiuo požiūriu teigiamai vertina 2015 m. bendrosios rinkos strategijoje MVĮ skiriamą didelį dėmesį ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares toliau įgyvendinti konstruktyvias iniciatyvas, taikant konkrečias MVĮ apčiuopiamas priemones;

74.  ragina valstybes nares priimti įmonėms steigti palankias teisės aktų sistemas – tai būtų vienas iš būdų kovoti su šešėline ekonomika, kuri visų pirma daro didelę žalą MVĮ, ir visapusiškai naudotis naujai sukurta platforma nedeklaruojamam darbui panaikinti; pripažįsta, kad ekonomikos nuosmukis ir daugelio valstybių narių įgyvendintos priemonės prisidėjo prie šešėlinės ekonomikos augimo;

75.  yra tvirtai įsitikinęs, kad pabėgėlių integracija į darbo rinką ES niekada nebus sėkminga be aktyvios ir stiprios labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių paramos;

76.  pabrėžia, kad nepaprastai svarbu, jog pabėgėliams būtų suteikti išsamūs kalbos kursai; pabrėžia, kad kalbos mokymas turėtų prasidėti kuo anksčiau ir kad su profesija susijusios kalbos žinios yra būtinos pabėgėlių integracijai į įmones;

77.  pabrėžia, jog būtina dėti daugiau pastangų ir teikti paskatas, kad pažeidžiamoms grupėms priklausantys asmenys būtų padrąsinti steigti MVĮ, be kita ko, socialines įmones ir labai mažas įmones, ir sudaryti tam palankesnes sąlygas, taip pat kovoti su diskriminacija šiuo požiūriu; pabrėžia, kad gebėjimų ugdymas ir konsultavimas visą gyvenimą yra svarbios priemonės siekiant užtikrinti vienodas galimybes; mano, kad atitinkamos valstybių narių valdžios institucijos MVĮ turi teikti paramą ir konsultacijas pažeidžiamų grupių integravimo į darbo rinką klausimu;

78.  ragina nereikalauti, kad labai mažos įmonės ir MVĮ turėtų atskleisti kokią nors nefinansinę informaciją, susijusią su jų savanoriška socialine veikla; pabrėžia, kad toks atskleidimas gali pareikalauti neproporcingai didelių biurokratinių išlaidų ir įmonių socialinei veiklai padarytų daugiau žalos negu naudos;

79.  pabrėžia, kad Parlamentas savo 2013 m. vasario 6 d.(13) rezoliucijoje dėl įmonių socialinės atsakomybės aiškiai išdėstė, kad laisvoje visuomenėje įmonių socialinė atsakomybė niekada negali paversti labdaringų veiksmų privalomais; yra tvirtai įsitikinęs, kad jei įmonių socialinė atsakomybė taptų privaloma, gyventojai būtų mažiau linkę užsiimti labdara;

80.  pabrėžia, kad MVĮ itin svarbus yra laikinojo įdarbinimo sektorius ir į jį reikia žvelgti diferencijuotai;

Vienodos sąlygos

81.  pažymi, kad tam tikrais atvejais ES konkurencijos politika gali lemti pranašumą, visų pirma naudingą dideliems rinkos veiklos vykdytojams, kurių masto ekonomija yra didesnė nei MVĮ; šiuo požiūriu pabrėžia, kad ES konkurencijos taisyklėmis turi būti užtikrintos mažųjų, vidutinių ir didelių įmonių vienodos sąlygos, kad MVĮ būtų kompensuota masto ekonomijos stoka, taip sudarant sąlygas jų tarptautinimui ir paskatinant jų darbo vietų kūrimo galimybes, ypač atsižvelgiant į naujus tarptautinius prekybos susitarimus;

82.  ragina valstybių narių viešuosius subjektus paslaugas oficialiai teikti tik savo viešajame sektoriuje, nes kitaip dėl jų mokesčių aspektu išskirtinės padėties gali būti iškreipiama konkurencija MVĮ nenaudai;

83.  pažymi, kad visoje Europoje MVĮ būdinga verslo modelių ir juridinių statusų įvairovė ir kad visoms joms, įskaitant socialinės ekonomikos subjektus, turėtų būti sudarytos vienodos sąlygos;

84.  mano, kad nevienodos MVĮ galimybės patekti į rinkas, pasinaudoti informacija, konsultavimo, viešosiomis paslaugomis bei gebėjimais ir gauti finansavimą visoje ES kenkia jų darbo vietų kūrimo galimybėms ir atsiranda dėl struktūrinių skirtumų, susijusių su įmonių mastu ir veiklos rezultatais; todėl mano, kad į šiuos skirtumus reikėtų atsižvelgti vertinant ES konkurencingumo politiką ir vidaus rinkos veikimą;

85.  mano, kad MVĮ, kaip patrauklaus darbdavio, įvaizdis, pagrįstas geromis darbo ir įdarbinimo sąlygomis, yra svarbus konkurencinis pranašumas įdarbinant aukštos kvalifikacijos darbuotojus;

86.  mano, kad reglamentavimas atitinka bendrąjį interesą ir juo siekiama, be kita ko, sukurti konkurencingą ir sąžiningą rinką, apsaugoti darbuotojus, sveikatą ir užtikrinti saugą, skatinti inovacijas ir išsaugoti natūralią gamtinę aplinką; pabrėžia, kad būtina susikurti aiškią ir veiksmingą reglamentavimo sistemą, dėl kurios, kai MVĮ pradės ją taikyti, joms netektų nereikalinga biurokratinė našta;

87.  pažymi, kad regionuose, kurių ekonominė plėtra yra sutelkta į tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pritraukimą, tarptautinėms korporacijoms kai kuriais atvejais gali būti skiriamas prioritetas teisės aktų srityje; mano, kad tokią pirmenybę tarptautinių korporacijų atžvilgiu reikėtų išanalizuoti, kad būtų sumažintas jų galimas neigiamas poveikis MVĮ, užtikrintos vienodos sąlygos ir padidintas MVĮ pajėgumas kurti darbo vietas; taip pat pripažįsta, kad daugelis MVĮ yra sukurtos tarptautinėms korporacijoms ir jų darbuotojams remti – MVĮ tiekia tiekimo grandinei priklausančius produktus ir teikia jai priklausančias paslaugas; pabrėžia, kad būtina atidžiai stebėti, ar minėtais atvejais užtikrinamos darbuotojų teisės, ir, be to, teigiamai vertina Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pastangas gerokai padidinti tarptautinės mokesčių sistemos skaidrumą ir ragina nedelsiant įgyvendinti su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu (BEPS) susijusias priemones;

88.  ragina valstybes nares pradėti taikyti pajamų apmokestinimo toje vietoje, kur jos gaunamos, principą ir kitas kovos su tarptautinių korporacijų pelno perkėlimo praktika priemones, kad MVĮ būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir taip padidintos jų galimybės kurti darbo vietas;

89.  pažymi, kad geresnė reglamentavimo sistema ir efektyvus teisės aktų vykdymo užtikrinimas gali padėti kovojant su šešėline ekonomika ir mokesčių vengimu;

90.  mano, kad prekybos susitarimuose su trečiosiomis šalimis reikėtų atsižvelgti į specifinius struktūrinius ES regionų skirtumus MVĮ sektoriuje visoje Sąjungoje, ir reikėtų įvertinti jų poveikį būsimoms užimtumo perspektyvoms, taip pat MVĮ darbuotojų teisėms ir jų darbo užmokesčiui;

91.  ragina Komisiją atlikti poveikio vertinimą dėl siūlomo TPIP susitarimo ir rinkos ekonomikos statuso suteikimo Kinijai poveikio darbo vietų skaičiui ir kokybei MVĮ sektoriuje visose valstybėse narėse; pabrėžia, kad toks poveikio vertinimas turėtų apimti išsamią MVĮ tipų ir sektorių, kurie šį poveikį gali patirti, analizę;

92.  atkreipia dėmesį į bendrosios skaitmeninės rinkos galimybes; tačiau pabrėžia, kad reikalingas galimybių, naudos ir problemų MVĮ įvertinimas siekiant nustatyti jų augimo ir darbo vietų kūrimo potencialą skirtingose valstybėse narėse, taip pat poveikio darbuotojams ir socialinės apsaugos sistemoms įvertinimas; rekomenduoja Komisijai sudaryti reikiamas sąlygas MVĮ prisitaikyti prie bendrosios skaitmeninės rinkos ir laipsniškai į ją pereiti;

93.  mano, kad skatinant viešojo sektoriaus skaitmeninimą (e. valdžią) ir didinant plačiajuosčio ryšio prieinamumą atokiuose regionuose sumažėtų MVĮ įsisteigimo ir veiklos sąnaudos ir taip joms būtų sudarytos sąlygos toliau gerinti galimybes kurti darbo vietas;

94.  ragina MVĮ skatinti nuotolinį darbą ir darbą lanksčiu grafiku – tai yra veiksmingos priemonės siekiant sumažinti įmonių materialines sąnaudas ir sudaryti sąlygas darbuotojams geriau suderinti profesinę veiklą ir šeimos gyvenimą;

95.  palankiai vertina tai, kad yra specialiai MVĮ sukurtų informacinių portalų, pvz., prieigos prie finansavimo portalas svetainėje „Jūsų Europa“, ir ragina Komisiją toliau gerinti jų funkcionalumą, prieinamumą ir paversti juos sąveikesnėmis priemonėmis; ypač pabrėžia, kaip svarbu veiksmingai diegti bendrosios rinkos strategijoje paskelbtus naujuosius bendruosius skaitmeninius vartus – internetinę prieigą prie visos su bendrąja rinka susijusios informacijos ir paslaugų;

o
o   o

96.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 332 E, 2013 11 15, p. 81. (2) OL C 24, 2016 1 22, p. 2. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0394. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0459. (5) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0321. (6) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0264. (7) OL C 68 E, 2014 3 7, p. 40. (8) 2014–2015 m. metinė ataskaita dėl Europos MVĮ (http://ec.europa.eu/growth/smes/business-friendly-environment/performance-review_lt). (9) 2016 m. vasario mėn. duomenys (http://ec.europa.eu/eurostat/documents/2995521/7225076/3-04042016-BP-EN.pdf/e04dadf1-8c8b-4d9b-af51-bfc2d5ab8c4a). (10) 2011 m. Eurofound ataskaita „Darbuotojų atstovavimas Europoje įstaigų lygmeniu“ (angl. Employee representation at establishment level in Europe). (11) 2013 m. CECOP publikacija „Verslo perdavimas darbuotojams kooperatyvo forma Europoje“ (angl. Business Transfers to Employees under the Form of a Cooperative in Europe). (12) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0264. (13) OL C 24, 2016 1 22, p. 33.

2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvos), taikymo (2015/2116(INI))

P8_TA(2016)0360 A8-0225/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartį), ypač į jos 2 ir 5 straipsnius, ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 6, 8, 10, 19 ir 153 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, visų pirma į jos 20, 21, 23 ir 26 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos priimtą Europos socialinę chartiją ir joje įtvirtintas socialines ir užimtumo teises,

–  atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių komiteto baigiamąsias pastabas dėl Europos Sąjungos pradinės ataskaitos (2015 m. spalio mėn.),

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo religijos ir tikėjimo laisvės klausimais Hanso Bielefeldto tarpinę ataskaitą, pateiktą pagal Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 68/170 dėl religijos ar tikėjimo laisvės,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006(1),

–  atsižvelgdamas į Lyčių lygybės direktyvą (2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija)(2)),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (toliau – Direktyva)(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 24 d. ES Tarybos gaires dėl religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimais, suderinimo (COM(2015)0615),

–  atsižvelgdamas į Komisijos bendrą ataskaitą dėl 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (Rasinės lygybės direktyvos), ir 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvos), taikymo (COM(2014)0002),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios. Tolesnis siekis kurti Europą be kliūčių“ (COM(2010)0636),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM(2008)0426),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Nediskriminavimas ir lygios galimybės visiems – pagrindų strategija“ (COM(2005)0224),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją „Konkurencingos ES darbo rinkos kūrimas XXI amžiuje: įgūdžių ir kvalifikacijos pritaikymas prie paklausos ir darbo galimybių siekiant atsigauti po krizės“(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl socialinio verslumo ir socialinių inovacijų kovojant su nedarbu(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2013–2014 m.(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl integruoto požiūrio į Europos kultūros paveldą(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 11 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje“(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 4 d. rezoliuciją „Krizės poveikis pažeidžiamų grupių galimybėms gauti priežiūros paslaugas“(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žmonių su negalia judumo ir įtraukties ir 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją dėl demografijos problemos ir kartų solidarumo(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl jaunimo galimybių dalyvauti darbo rinkoje skatinimo, stažuotojų, stažuočių ir praktikos padėties stiprinimo(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl pažangos, padarytos siekiant lygių galimybių ir nediskriminavimo ES (Direktyvų 2000/43/EB ir 2000/78/EB perkėlimas į nacionalinę teisę)(15),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos tyrimą dėl Direktyvos 2000/78/EB įgyvendinimo nediskriminavimo dėl religijos ar tikėjimo principo taikymo srityje (angl. Study on the implementation of Directive 2000/78/EC with regard to the principle of non-discrimination on the basis of religion or belief),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos išsamią analizę „Lygių galimybių užimtumo srityje direktyva. Jos įgyvendinimo įvertinimas“ (angl. The Employment Equality Directive – Evaluation of its implementation),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimą „Neįgaliesiems tinkamų patalpų įrengimas ir jų įdarbinimas globojamose dirbtuvėse. Sąnaudos ir investicijų grąža“ (angl. Reasonable Accommodation and Sheltered Workshops for People with Disabilities: Costs and Returns of Investments),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimą „Kitoks požiūris į jaunesnius kaip 25-ių metų darbuotojus, siekiant jiems suteikti galimybių įsidarbinti“ (angl. Differential Treatment of Workers under 25 with a View to their Access to the Labour Market),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „ES Jaunimo garantijų iniciatyva: žengti pirmieji žingsniai, bet iškyla rizika jos įgyvendinimui“,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros nuomonę dėl lygybės padėties Europos Sąjungoje praėjus dešimčiai metų nuo pradinio lygybės direktyvų įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros apsaugos nuo diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir lytinių požymių ES lyginamąją teisinę analizę,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0225/2016),

A.  kadangi, remiantis ES sutartimi, Sąjunga grindžiama pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms vertybėmis ir kovoja su socialine atskirtimi bei diskriminacija;

B.  kadangi SESV teigiama, kad, nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga siekia kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos;

C.  kadangi visos 28 valstybės narės perkėlė Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvą į nacionalinę teisę ir, neatsižvelgiant į jos perkėlimo į nacionalinę teisę bei įgyvendinimo skirtumus, įgijo vertingos patirties;

D.  kadangi pagal direktyvas dėl vienodo požiūrio yra draudžiama tiek tiesioginė, tiek netiesioginė diskriminacija, taip pat priekabiavimas ir diskriminacijos skatinimas;

E.  kadangi Komisija savo antrojoje įgyvendinimo ataskaitoje (COM(2014)0002) nurodė, kad visapusiškai lygybei pasiekti teisės aktų nepakanka ir kad reikia didinti informuotumą apie esamą apsaugą , taip pat naudotis ES lėšomis ir stiprinti nacionalines lygybės įstaigas;

F.  kadangi nediskriminavimas užimtumo ir įdarbinimo srityje yra veiksmingas tik tada, kai su diskriminacija visapusiškai kovojama visose gyvenimo srityse kartu šalinant kitas kliūtis, kurios, ribodamos laisvę ir lygybę, trukdo visapusiškam asmenybės vystymuisi ir veiksmingam darbuotojų dalyvavimui jų valstybių narių politiniame, socialiniame ir ekonominiame gyvenime;

G.  kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) Römer byloje(16) pabrėžė, kad pačioje Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvoje yra pateikta tik bendra sistema kovai su įvairaus pobūdžio diskriminacija, bet joje nėra nustatytas vienodo požiūrio principas užimtumo ir profesinės veiklos srityje;

H.  kadangi, nors diskriminacijos suvokimas pagerėjo, nemažai diskriminacijos aukų vis dar nežino savo teisių arba dėl įvairių veiksnių, pvz., nepasitikėjimo valstybės narės valdžios institucijomis arba dėl sudėtingų ir ilgai trunkančių teisinių procedūrų, nedrįsta imtis teisinių veiksmų prieš diskriminacinę praktiką;

I.  kadangi iš Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (angl. FRA) surinktų įrodymų matyti, kad, nors vyriausybės ir pilietinė visuomenė visoje ES ėmėsi atitinkamų priemonių, rasizmas, ksenofobija, taip pat homofobija ir transfobija, ir susijusios nepakantos formos yra plačiai paplitusios; kadangi socialinėje ir politinėje aplinkoje vis labiau toleruojamos ekstremistinės, rasistinės ir ksenofobinės darbotvarkės, kuriose terorizmo ir kitų geopolitinių iššūkių akivaizdoje naudojamasi nuogąstavimais dėl nedarbo, pabėgėlių krizės, susvetimėjimo dėl migracijos srautų ir saugumo, o tai kenkia pagrindinėms ES vertybėms;

J.  kadangi FRA LGBT apklausoje(17) ir FRA ataskaitoje „Translyčių žmonių padėtis ES“(18) pabrėžiama, kad LGBT asmenys vis dar yra diskriminuojami jiems bandant patekti į darbo rinką ir darbo rinkoje;

K.  kadangi Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvoje tik nustatyti būtiniausi reikalavimai, bet valstybės narės gali nustatyti aukštesnio lygio apsaugą ir savo nacionalinėje teisėje patvirtinti pozityviosios diskriminacijos priemones šioje srityje; kadangi visiškai lygybei užtikrinti vien teisės aktų nepakanka, o jie turi būti derinami su atitinkamais politikos veiksmais;

L.  kadangi nedarbas labiausiai paveikia moteris ir jos užimtumo srityje patiria neigiamą diskriminaciją – pirmiausia nėščios moterys ir motinos, įskaitant krūtimi maitinančias;

M.  kadangi Lygių galimybių užimtumo srityje direktyva apima numatyti reikalavimai tik dėl religijos ir tikėjimo laisvės, negalios, amžiaus ir seksualinės orientacijos, bet valstybės narės pagal Rasinės lygybės direktyvą taip pat privalo kovoti su diskriminacija dėl rasės ar etninės kilmės užimtumo srityje; kadangi diskriminuojant užimtumo srityje religija kartais naudojama kaip pakaitalas rasei, remiantis tikru ar suvokiamu asmens priklausymu tam tikrai religijai;

N.  kadangi neįgaliųjų užimtumo lygis valstybėse narėse yra gerokai žemesnis nei 50 proc. palyginti su visų gyventojų užimtumo lygiu, kuris viršija 70 proc., o neįgaliųjų nedarbo lygis (18,3 proc.) yra beveik du kartus didesnis už bendrą visų gyventojų nedarbo lygį (9,9 proc.); kadangi ES vidurkiai neatspindi didelių skirtumų šalių lygmeniu;

O.  kadangi moterims dažniausiai tenka pagrindinė atsakomybė už rūpinimąsi vaikais, vyresnio amžiaus žmonėmis, kitais priklausomais asmenimis, šeima ir namų ūkiu, ir ši atsakomybė dar didesnė, jei jos turi neįgalių vaikų; kadangi tai daro tiesioginį poveikį moterų galimybei įsidarbinti ir jų profesiniam tobulėjimui ir gali neigiamai paveikti jų darbo sąlygas: pvz., moterys neretai būna priverstos dirbti ne visą darbo dieną arba mažų garantijų darbą, ir dėl visų šių veiksnių atsiranda darbo užmokesčio ir pensijų skirtumai;

P.  kadangi nepilnos šeimos, ypač vienišos motinos, kur kas dažnesnės tarp skurstančių dirbančiųjų, taigi visomis priimtomis priemonėmis ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vienišiems tėvams;

Q.  kadangi įvairiausi įgūdžiai ir kompetencijos, kuriuos moterys įgyja vykdydamos šeimos pareigas, praturtina jų asmeninį ir profesinį tobulėjimą; kadangi dėl to visuomenė ir darbdaviai turėtų pripažinti šias kompetencijas;

R.  kadangi Europos Sąjunga išgyvena didžiulę ekonominę, finansinę ir socialinę krizę, kuri daro ypač didelį poveikį moterims darbo rinkoje ir jų asmeniniam gyvenimui, nes tikimybė, kad jos dirbs nesaugų darbą, didesnė, be to, jos dažniau tampa bedarbėmis ir nebūna užsitikrinusios socialinės apsaugos;

S.  kadangi, nesant veiksmingų teisės aktų dėl darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, diskriminuojami dirbantys tėvai;

T.  kadangi Parlamentas jau yra patvirtinęs tokias politikos priemones, kaip Direktyva dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir atitinkamų priemonių, ir kadangi tokios priemonės gali padėti užtikrinti moterims didesnę lygybę užimtumo srityje ir suteikti joms daugiau galimybių užimti vadovaujamas pareigas; kadangi teisės aktai turi būti laikomi viena iš svarbiausių priemonių lyčių lygybei užtikrinti, tačiau turi būti derinami su norminėmis procedūromis ir kampanijomis, kad lyčių lygybė įsitvirtintų ne tik teisės aktuose, bet ir viešojoje nuomonėje;

U.  kadangi, nors teoriškai vienodas požiūris valstybėse narėse įgyvendinamas, moterys tebėra daugialypės, tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos darbo rinkoje aukos; kadangi esama daug įvairių netiesioginės diskriminacijos tipų ir juos visus turi apimti standartinė apibrėžtis, t. y. kad diskriminacija vadintinas atvejis, kai panašiose situacijose taikomos skirtingos taisyklės arba skirtingose situacijose taikomos tos pačios taisyklės; kadangi moterys ne visada informuojamos apie jų teises pagal galiojančius ES ir nacionalinės teisės aktus dėl lygybės ir diskriminacijos draudimo arba abejoja pranešimo apie diskriminacijos atvejį veiksmingumu; todėl atkreipia ypatingą dėmesį į informacinių dokumentų ir gairių, informavimo kampanijų ir informacinių portalų svarbą;

V.  kadangi kovoti su socialine nelygybe, ypač kalbant apie lygybę užimtumo srityje, galima tik įgyvendinant politines priemones, užtikrinančias geresnį gerovės paskirstymą, atsižvelgiant į realaus darbo užmokesčio didėjimą, veiksmus darbo ir darbo laiko reguliavimui bei darbo apsaugai skatinti – pirmiausia vykdant kolektyvines derybas ir užtikrinant visuotinę nemokamą prieigą prie aukštos kokybės viešųjų sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugų;

W.  kadangi apskaičiuota, kad darbo ieško apytiksliai kas penktas jaunuolis Europos Sąjungoje, o bendros finansinės jaunimo nedarbo sąnaudos siekia 153 mlrd. EUR per metus(19) ir labai neramu dėl papildomų socialinių išlaidų;

X.  kadangi 6-ajame „Eurofound “ Europos darbo sąlygų tyrime (EDST)(20) patvirtinta, kad per pastaruosius 10 metų pasiekta nedidelė pažanga mažinant darbuotojų diskriminacijos, apie kurią jie patys praneša, lygį;

Y.  kadangi, 6-ojo „Eurofound“ EDST duomenimis, 7 proc. darbuotojų pranešė patyrę diskriminaciją bent vienu pagrindu ir buvo patvirtinti įrodymai apie darbuotojus, patyrusius daugialypę diskriminaciją;

Z.  kadangi neįgalių moterų užimtumo lygis ES (44 proc.) yra gerokai žemesnis, palyginti su neįgalių vyrų užimtumo lygiu (52 proc.), ir kadangi kai kuriose valstybėse narėse moterų užimtumo lygis 55–65 metų amžiaus grupėje siekia apie 30 proc. ar mažiau ir šioje amžiaus grupėje yra didžiausias vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas – 14,5 procentinio punkto, palyginti su 12,4 procentinio punkto vidutinio amžiaus (30–54 metų) grupėje ir 8,3 procentinio punkto jaunimo (20–29 metų) grupėje; mano, kad ilgalaikis nedarbas itin paplitęs tarp jaunesnio ir vyresnio amžiaus darbuotojų, ypač tarp moterų, ir kadangi Parlamentas atlikto Direktyvos 2006/54/EB taikymo ir perkėlimo į nacionalinę teisę vertinimą ir savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliucijoje(21) pareiškė stipriai nuogąstaujantis dėl to, kaip įgyvendinamos direktyvos nuostatos, susijusios su praktiniu lygių galimybių principo ir vienodo požiūrio į vyrus ir moteris užimtumo ir profesinėje srityje taikymu;

AA.  kadangi vyresnio amžiaus darbuotojai vis dar dažnai susiduria su diskriminacija dėl amžiaus, stereotipais ir kliūtimis; kadangi visos amžiaus grupės patiria diskriminaciją dėl amžiaus ir jos pasekmes, kadangi žmogaus orumą gerbiančiai visuomenei, kuri siekia savo socialinių ir ekonominių tikslų, reikalingos visų kartų indėlis ir idėjų įvairovė, taip pat turi būti remdamasi kartų solidarumo principu;

1.  palankiai vertina tai, kad į beveik visų valstybių narių konstitucijas įtrauktas bendrasis principas dėl vienodo požiūrio į konkrečias diskriminacijos priežastis; vis dėlto apgailestauja, kad tik kelios valstybės narės sistemingai užtikrino, kad visi galiojantys teisiniai dokumentai atitiktų vienodo požiūrio principą, ir kad dar mažiau valstybių narių juos nuosekliai įgyvendino(22) ir daugelis Europos gyventojų kasdien vis dar patiria diskriminaciją;

2.  tikisi, kad visos valstybės narės pašalins gamtines, socialines ir ekonomines kliūtis, trukdančias iš esmės įgyvendinti lygybės principą ir ribojančias Europos piliečių laisvę;

3.  apgailestauja, jog idėja, kad žmogaus teisės yra visuotinės, nedalomos ir tarpusavyje susijusios, yra labiau teorinis, o ne praktinis teisės principas, kadangi įvairūs žmogaus kaip asmenybės aspektai atskirai traktuojami galiojančiose ES teisinėse priemonėse;

4.  apgailestauja dėl to, kad padaugėjo asmenų patiriamos diskriminacijos ir priekabiavimo atvejų, taip pat darbo vietoje, ypač dėl lyties, pilietybės, socialinės kilmės ar negalios, seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės, etninės kilmės ir religijos, su tuo ypač susiduria moterys musulmonės ir LGBTI asmenys; taip pat apgailestauja dėl to, kad apskritai dažnai nepranešama apie bet kokios formos diskriminaciją, o ypač apie diskriminaciją dėl negalios ir LGBTI asmenų diskriminaciją; todėl ragina Komisiją stebint, kaip įgyvendinama Direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, ypatingą dėmesį skirti visoms diskriminacijos rūšims ir pabrėžia, kad reikia didinti LGBTI asmenų informuotumą apie jų teises, pavyzdžiui, teikiant informaciją per lygybės įstaigas, profesines sąjungas bei darbdavių organizacijas;

5.  pabrėžia, kaip svarbu kuo greičiau pasiekti susitarimą, ir ragina Tarybą rasti išeitį iš šios aklavietės, kad būtų galima pajudėti link pragmatiško sprendimo ir paspartinti horizontaliosios ES kovos su diskriminacija direktyvos, kurią 2008 m. pasiūlė Komisija ir už kurią balsavo Parlamentas, priėmimą be tolesnio delsimo; mano, kad tai yra būtina sąlyga, norint užtikrinti konsoliduotą ir darnią ES teisės sistemą, kuri apsaugotų nuo diskriminacijos dėl religijos ir tikėjimo, negalios, amžiaus ir seksualinės orientacijos ne užimtumo srityje; pažymi, kad neturėtų būti priimami jokie nederami Direktyvos taikymo srities apribojimai; mano, kad taip pat labai svarbus elementas – ES teisės aktų sistemos kovos su nusikaltimais dėl neapykantos srityje konsolidavimas, atsižvelgiant į tai, kad panašūs nusikaltimai yra paplitę ir darbo aplinkoje;

6.  pažymi, kad, ES pagrindinių teisių agentūros teigimu, visų formų diskriminacija, įskaitant daugialypę ir tarpsektorinę diskriminaciją, labai trukdo panaudoti žmogiškąjį kapitalą ir sudaro kliūtis karjeros raidai; pabrėžia, kad neįgalieji dažnai patiria tokio pobūdžio diskriminaciją;

7.  su susirūpinimu atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse nesama teismų praktikos, kuria remiantis būtų išaiškinta, kas yra netiesioginė diskriminacija, taip pat į sunkumus, kurių dėl netiesioginės diskriminacijos apibrėžties kilo kai kuriose valstybėse narėse perkeliant direktyvą į nacionalinę teisę; siūlo Komisijai konsultuoti valstybes nares kilus tokiems su aiškinimu susijusiems sunkumams;

8.  pažymi, kad nediskriminavimas užimtumo ir įdarbinimo srityje yra veiksmingas tik tada, kai su diskriminacija visapusiškai kovojama visose gyvenimo srityse, pvz., pasitelkiant bendruomenės paramą, priimant teisės aktus ir taikant veiklos derinimo priemones, pavyzdžiui, strategijas ir sistemas valstybių narių ir ES lygmeniu, taip pat naudojantis galimybe imtis pozityviosios diskriminacijos priemonių;

Religija ir tikėjimas

9.  pažymi, kad nuostatos dėl draudimo diskriminuoti dėl religijos ar tikėjimo perkeltos į visų valstybių narių nacionalinę teisę, nors Direktyvoje ir neapibrėžtos faktinės sąlygos(23);

10.  pažymi, kad diskriminacija dėl religijos ir tikėjimo, rasės ir etinės kilmės yra tarpsektorinio pobūdžio, ir mano, kad tam tikros religinių mažumų grupės užimtumo srityje yra ypač diskriminuojamos dėl religijos, kaip yra aprašyta nacionaliniuose ir Europos moksliniuose tyrimuose, visų pirma Pagrindinių teisių agentūros atliktuose moksliniuose tyrimuose;

11.  laikosi nuomonės, kad šiuo metu apsauga nuo diskriminacijos dėl religijos ir tikėjimo Europos Sąjungoje yra užtikrinta žmogaus teisių teisės aktais ir kovos su diskriminacija teisės aktais, ir šios dvi teisės sritys daro abipusę įtaką viena kitai;

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad, tyrimų duomenimis, labiausiai užimtumo srityje diskriminuojamos religinės grupės yra žydai, sikhai ir musulmonai (ir ypač moterys); rekomenduoja priimti Europos programas nacionalinėms strategijoms, kurias įgyvendinant būtų kovojama su antisemitizmu ir islamofobija;

13.  pripažįsta Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) didelės apimties praktiką, susijusią su nediskriminavimu dėl religijos ar tikėjimo, palankiai vertina Europos Žmogaus Teisių Teismo atliktą vaidmenį priimant sprendimus dėl Direktyvos nuostatų kaip visumos aiškinimo ir susidomėjęs laukia būsimų pirmųjų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų šiuo klausimu; apgailestauja, kad teismams perduodama mažai bylų, tai neatitinka didelio diskriminacijos atvejų skaičiaus, apie kurį pranešama viktimizacijos tyrimuose, tačiau į teismą nesikreipiama;

14.  mano, kad nuoseklus kovos su diskriminacija teisės aktų taikymas turėtų būti laikomas svarbiu radikalizacijos prevencijos strategijų elementu, atsižvelgiant į tai, kad stiprėjant ksenofobiškoms ir islamofobiškoms nuotaikoms, religinių bendruomenių, įskaitant pabėgėlius ir migrantus, diskriminacija galėtų prisidėti prie žmonių religinio radikalėjimo, daryti poveikį sėkmingai pastarųjų įtraukčiai į darbo rinką ir turėti pasekmių jiems kreipiantis į teismą dėl leidimo gyventi;

15.  mano, kad teisingumo teismai turėtų daugiau dėmesio skirti ne religijos ar tikėjimo pagrįstumo ar teisingumo vertinimui, o siekiui įsitikinti, kad tvirtinimas apie religinius įsitikinimus yra sąžiningas;

16.  mano, kad po nacionalinių teismų ir EŽTT sprendimų vertinant valstybės atskyrimo nuo bažnyčios principą pagal Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvos 4 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl normų reikalingas tolesnis suderinimas;

17.  remdamasis ES ir nacionaliniu lygmeniu sukaupta teismų praktika, mano, kad ES ir nacionalinės teisės aktuose turėtų būti nustatyta pareiga sudaryti tinkamas sąlygas, kad būtų išvengta bet kokios diskriminacijos, taigi, įskaitant diskriminaciją dėl religijos ir tikėjimo, jeigu dėl to darbdaviams arba paslaugų teikėjams nebūtų užkraunama neproporcingai didelė našta;

18.  ragina valstybes nares pripažinti pagrindinę teisę į sąžinės laisvę;

19.  laikosi nuomonės, kad remiantis EŽTT praktika, reikėtų manyti, kad Direktyva užtikrinama apsauga nuo diskriminacijos dėl darbdavio religijos ar tikėjimo;

20.  mano, kad 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji išimtis apibrėžta plačiai ir turi būti taikoma geriau, nes tai itin svarbu pabėgėlių ir migrantų krizės priešakyje, taip pat tikisi, kad teismai pagal proporcingumo principą įvertins jos ribas;

21.  primygtinai teigia, kad religijos laisvė yra svarbus principas, kurį darbdaviai turi gerbti; tačiau pabrėžia, kad šio principo įgyvendinimas yra subsidiarumo klausimas;

Negalia

22.  pabrėžia, kad „diskriminacija dėl negalios“ – bet koks išskyrimas, atskirtis ar apribojimų taikymas dėl negalios, kuriais siekiama arba dėl kurių pabloginamos ar panaikinamos sąlygos pripažinti visas žmogaus teises ir pagrindines laisves ar naudotis jomis kaip ir kitiems asmenims politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, pilietinėje ar bet kurioje kitoje srityje; pažymi, kad tokia diskriminacija apima visų formų diskriminaciją, įskaitant atsisakymą tinkamai pritaikyti sąlygas(24);

23.  ragina valstybes nares ES teisę aiškinti taip, kad būtų sukuriamas pagrindas nustatyti negalios sąvoką, atitinkančią JT neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, derinant neįgaliųjų lygybę įtvirtinančius elementus ir nurodant, kad atsisakymas sudaryti tinkamas sąlygas laikomas diskriminacijos forma pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją; apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse vis dar galioja teisės aktai, pagal kuriuos reikalaujama taikyti 50 proc. invalidumo ribą ir pripažįstami tik oficialūs sveikatos pažymėjimai;

24.  pažymi, kad Direktyvoje 2000/78/EB nėra sąvokos „negalia“ apibrėžties; pabrėžia, kad buvo kreiptasi į Teisingumo Teismą, kad jis nepriklausomai apibrėžtų negalios sąvoką Chacón Navas byloje; primena, kad kitose bylose buvo prašoma paaiškinti negalios sąvoką ir ką turėtų reikšti neįgaliesiems tinkamos sąlygos, kurias darbdaviai privalo suteikti pagal Direktyvos 5 straipsnį (HK Danmark C-335/11 ir C 337/11);

25.  apgailestauja, kad neįgalių moterų užimtumo lygis mažesnis negu 50 proc., – tai rodo, kad šios moterys patiria dvigubą diskriminaciją, todėl joms sunku visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime;

26.  mano, kad mirtina liga, t. y. liga ar fizinė būklė, dėl kurios galima pagrįstai tikėtis mirties per 24 mėnesius arba greičiau nuo tada, kai gydytojas išduoda pažymą, gali būti laikoma negalia, jei ji trukdo susijusiam asmeniui vykdyti profesinę veiklą;

27.  pabrėžia darbuotojų pareigą sudaryti tinkamas sąlygas visiems neįgaliems darbuotojams, įskaitant mirtina liga sergančius darbuotojus;

28.  pažymi, kad dėl tam tikrų mirtinų ligų pobūdžio gali kisti fizinė, protinė ir psichologinė negalia, todėl darbdaviai privalo nuolatos peržiūrėti darbuotojui tinkamas sąlygas, kad įsitikintų, jog jos visiškai padeda darbuotojams vykdyti jų pareigas;

29.  pabrėžia, kad svarbu ginti neįgalius darbuotojus, įskaitant sergančius mirtina liga, nuo bet kokios diskriminacijos darbo vietoje; visų pirma pabrėžia būtinybę apsaugoti šiuos darbuotojus nuo nesąžiningo atleidimo iš darbo;

30.  pažymi, kad įrodymai liudija apie tai, jog investicijos į neįgaliesiems tinkamų patalpų įrengimą yra ekonomiškai naudingos ir duoda grąžos: ne tik didėja socialinė įtrauktis, bet ir auga našumas ir mažėja pravaikštų(25); apgailestauja, kad daugelyje valstybių narių nepavyk sudaryti tinkamų sąlygų;

31.  pabrėžia darbo reikšmę neįgaliesiems ir sunkia, chroniška ar neišgydoma liga sergantiems žmonėms ir pritaria įtraukiems darbo rinkos metodams, kuriais šioms abiem grupėms užtikrinamas saugumas ir teises;

32.  ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad su užimtumu susijusios teisės ir paslaugos, įskaitant tinkamų sąlygų sudarymą pagal Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvą, būtų perkeliamos ir atitiktų neįgaliųjų judėjimo laisvę;

33.  palankiai vertina tai, kad visos valstybės narės teikia dotacijas, subsidijas arba mokesčių lengvatas, pvz., neįgaliesiems tinkamas sąlygas sudarantiems darbdaviams, ir taip skatina darbdavius pritaikyti darbo vietas ir atverti darbo rinkos galimybes neįgaliesiems, taip pat užtikrinti visiems asmenims galimybę naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis vienodomis sąlygomis su kitais asmenimis; rekomenduoja valstybėms narėms surengti, o Komisijai paremti, nacionalinėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms skirtus mokymus apie tinkamas sąlygas, kad jos galėtų pasiūlyti gaires dėl tinkamų sąlygų sudarymo ir specifinių pažeidžiamų grupių atskirties prevencijos; ragina rengti dialogą su socialiniais partneriais, pvz., profesinėmis sąjungomis ir darbdaviais, kad būtų nustatytos gairės dėl įgyvendintinos tinkamų sąlygų sudarymo praktikos;

34.  pažymi, kad socialines išlygas viešųjų pirkimų procedūrose reikia pripažinti kaip galimą priemonę socialinės politikos tikslams pasiekti; laikosi nuomonės, kad socialiai atsakingi viešieji pirkimai galėtų būti naudojami kaip priemonė neįgaliesiems ir kitoms pažeidžiamoms grupėms į darbo rinką integruoti;

35.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares priimti kokybiškas stažuočių programas, kad būtų užtikrintos tinkamos sąlygos ir prieinamumas neįgaliesiems;

36.  pabrėžia, kad svarbu taikyti universalaus viešųjų erdvių ir darbo aplinkos, kuriose būtų atsižvelgiama į neįgaliųjų poreikius, projektavimo standartą, kaip nurodyta 2014 m. balandžio 11 d. JT komiteto patvirtintoje Bendrojo pobūdžio pastaboje,(26) ir atkreipia dėmesį į ES įsipareigojimus dėl prieinamumo siekiant nuolat gerinti visų ES darbuotojų darbo sąlygas;

37.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti lankstaus darbo modelius, kurie suteiktų galimybę neįgaliesiems dirbti savo namuose ir naudotis visais tokio darbo teikiamais privalumais gyvenimo kokybės ir darbo našumo požiūriu;

38.  pažymi vertingą neįgaliųjų indėlį į visuomenę apskritai ir ragina valstybes nares pasinaudoti struktūriniais fondais, visų pirma Europos socialiniu fondu, ir pritaikyti darbo vietas bei suteikti reikiamą pagalbą neįgaliesiems darbo vietoje, taip pat pagerinti švietimą ir mokymą, kad būtų padidintos neįgaliųjų galimybės patekti į rinką ir kovoti su neįgaliųjų nedarbu, skurdu ir socialine atskirtimi; atkreipia dėmesį į Bendrųjų nuostatų reglamento 7 straipsnį ir 96 straipsnio 7 dalį(27) , kuriose remiamos lygios galimybės, nediskriminavimas ir neįgaliųjų įtrauktis įgyvendinant Europos struktūrinius ir investicijų fondus (ESI fondus) apskritai ir konkrečiai veiklos programas, ir pabrėžia, kad atliekant išankstinį vertinimą reikėtų įvertinti numatytų priemonių tinkamumą norint skatinti lygias galimybes ir užkirsti kelią bet kokiai diskriminacijai; mano, kad ES ir nacionalinį finansavimą taip pat būtų galima skirti, pvz., toms MVĮ, kurios skatina darbuotojus lankyti kursus, leisiančius jiems išlaikyti darbo vietą;

39.  ragina valstybes nares, siekiant užkirsti kelią neįgaliųjų diskriminacijai, persvarstyti užimtumo srities draudimo programas;

40.  ragina valstybes nares, siekiant remti neįgaliųjų užimtumą, apsvarstyti naudą įvedus pozityviosios diskriminacijos priemones, pvz., derinant pasyvias darbo rinkos priemones, pavyzdžiui, mokesčių lengvatas ir pinigines paskatas, su aktyviomis darbo rinkos priemonėmis, t. y. orientavimu ir konsultavimu, mokymu, švietimu bei įdarbinimu;

41.  ragina valstybes nares sukurti visa apimančią neįgaliųjų kokybišką įdarbinimą užtikrinančių priemonių sistemą, įskaitant galimybę, be kita ko, už kovos su diskriminacija teisės aktų nesilaikymą skirtas baudas naudoti integracijai į atvirą darbo rinką ir kitiems šios srities veiksmams finansuoti;

42.  ragina valstybes nares teikti nuolatinę paramą neįgaliuosius samdantiems darbdaviams, kad būtų sukurtos palankios sąlygos ir užtikrinta atitinkama parama visais profesinio gyvenimo etapais: įdarbinimo, darbo vietos išsaugojimo ir karjeros;

43.  ragina visus susijusius subjektus ypatingą dėmesį skirti protinę ir psichosocialinę negalią turinčių asmenų integracijai ir sukurti visapusišką kampaniją informuotumui apie Neįgaliųjų teisių konvenciją didinti ir kovoti su išankstiniu nusistatymu prieš neįgaliuosius, visų pirma prieš psichosocialinę negalią, protinę negalią turinčius asmenis, autizmo pobūdžio sutrikimų turinčius asmenis ir vyresnius neįgaliuosius darbo vietoje; prašo suteikti galimybę susipažinti su visa medžiaga, susijusia su gebėjimų stiprinimu, mokymu, informuotumo didinimu ir viešaisiais pareiškimais, taip pat kita medžiaga, prieinamu formatu;

44.  nerimauja dėl to, kad buvo atidėtas 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios laikotarpio vidurio vertinimas; primygtinai ragina Komisiją pervarstyti šią strategiją remiantis 2015 m. rugsėjo 7 d. JT neįgaliųjų teisių komiteto patvirtintomis baigiamosiomis pastabomis dėl Europos Sąjungos pradinės ataskaitos ir įtraukti į šį procesą neįgaliuosius atstovaujančias organizacijas;

45.  apgailestauja, kad Europos Komisija, įgyvendindama JT neįgaliųjų teisių konvenciją (angl. UNCRPD) ir Strategiją dėl negalios, iki šiol nepradėjo spręsti problemų, susijusių su nelygybe dėl amžiaus; todėl ragina Komisiją didinti informuotumą apie neįgaliųjų teises ir jų patiriamą diskriminaciją ir spręsti šias problemas;

Amžius

46.  pabrėžia svarbų vyresnių darbuotojų indėlį visuomenei ir įmonių konkurencingumui; pabrėžia, kad vyresnių žmonių aktyvumo kontekste svarbu įtraukti vyresnio amžiaus darbuotojus, kad jie galėtų perduoti savo žinias ir patirtį jaunesniems darbuotojams, ir apgailestauja, kad amžius yra pagrindinė diskriminacijos užimtumo srityje priežastis; apgailestauja, kad vyresnio amžiaus žmonės vis dar dažnai darbo rinkoje susiduria su stereotipais ir kliūtimis, ir ragina užtikrinti teisingumą tarp kartų, remiantis solidarumu, abipuse pagarba, atsakomybe ir noru rūpintis vieni kitais;

47.  ragina valstybes nares remti visų darbuotojų galimybę įsidarbinti ir integraciją į darbo rinką, neatsižvelgiant į jų amžių, ir taikyti priemones, kad visi darbuotojai darbo vietoje būtų apsaugoti darbo užmokesčio, mokymo, karjeros raidos, sveikatos ir saugos bei kitais atžvilgiais;

48.  pažymi, kad vienpusiškas darbo jėgos atjauninimas nelemia daugiau naujovių, tačiau yra patirties, žinių ir kompetencijos švaistymas;

49.  ragina valstybes nares skatinti darbdavius priimti į darbą jaunimą, bet kartu užtikrinti vienodą požiūrį ir jo laikytis darbo užmokesčio ir socialinės apsaugos klausimais, įskaitant ir reikiamą su darbu susijusį mokymą;

50.  su susirūpinimu pažymi, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas kartų solidarumą laiko vienu svarbiausių teisėtų tikslų, kuriais pateisinamas nevienodas požiūris dėl amžiaus(28); nes tos valstybės narės, kuriose yra didesnis vyresnių darbuotojų užimtumo lygis, yra ir tos, kurios geriau įveda jaunesnius asmenis į darbo rinką;

51.  primena, kad būtina veiksmingai įgyvendinti ES teisės aktus dėl senėjimo politikos, kad būtų kovojama su diskriminacija dėl amžiaus ir neleidžiama jai pasireikšti;

52.  pažymi, kad dėl įgyvendintų politikos priemonių 55–64 metų asmenų sudaroma darbuotojų dalis padidėjo visose ES valstybėse narėse; vis dėlto apgailestauja, kad šios grupės užimtumo lygis didėjo pernelyg lėtai ir 28 ES narėse tebėra mažesnis nei 50 proc.; pabrėžia, kad skaitmeninimas turi didelį poveikį darbo rinkai, nes sukuriamos naujos darbo galimybės ir sudaromos lankstesnės darbo sąlygos, pvz., darbas naudojantis telekomunikacijos priemonėmis arba nuotolinis darbas, kurios galėtų tapti veiksminga priemone prieš vyresnių kaip 50 metų žmonių ir nekvalifikuotų vidutinio amžiaus žmonių atskirtį; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad tolesnis skaitmeninių įgūdžių tobulinimas siūlant darbuotojams mokymo, tolesnio profesinio mokymo ir perkvalifikavimo galimybes visais jų profesinės karjeros etapais yra būtina sąlyga siekiant gauti naudos iš skaitmeninimo; taip pat mano, kad norint ateityje kurti naujas darbo vietas skaitmeninėje rinkoje, reikės valstybės narių pastangų sprendžiant gebėjimų, visų pirma vyresnių kaip 50 metų žmonių, paklausos ir pasiūlos neatitikties problemą;

53.  pabrėžia, kad taikant prieš diskriminaciją dėl amžiaus nukreiptas priemones iš esmės negali būti daromas skirtumas, ar diskriminuojami vaikai, ar vyresnio amžiaus žmonės, ir su bet kokia nepagrįsta diskriminacija turi būti kovojama tinkamomis priemonėmis;

54.  pažymi, kad ypač vyresnių darbuotojų padėtis labiau nestabili, ir ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis išnagrinėti nerimą keliančią vyresnių nei 50 metų asmenų nedarbo problemą ir parengti veiksmingas priemones, pvz., profesinį mokymą ir įvesti paskatas arba subsidijas darbdaviams, siekiant grąžinti tokius darbuotojus į darbo rinką ir apsaugoti juos nuo nesąžiningo atleidimo;

55.  pabrėžia, kad būtina lavinti skaitmeninius dirbančių žmonių įgūdžius, ir pabrėžia, kad skaitmeninimas padės gerinti socialinę įtrauktį ir padės vyresnio amžiaus žmonėms bei neįgaliems darbuotojams ilgiau išlikti darbo rinkoje naudojantis dirbtinio intelekto teikiamomis galimybėmis; mano, kad svarbu skaitmeninės rinkos poveikį užimtumui valdyti taip, kad jis būtų socialiai teisingas ir tvarus; pažymi, kad daugelis darbdavių nesamdo vyresnių darbuotojų dėl stereotipų, kad jiems trūksta įgūdžių arba jų įgūdžiai yra pasenę; todėl ragina į būsimos Komisijos paskelbtos Europos įgūdžių strategijos svarstymus įtraukti mokymąsi visą gyvenimą ir suaugusiųjų švietimą visų amžiaus grupių darbuotojams;

56.  primena, kad svarbiausi ES ir valstybių narių ištekliai yra jų žmogiškieji ištekliai; mano, kad vyresniems nei 55 metų darbuotojams e. įgūdžiai yra būtini norint apsaugoti juos nuo pašalinimo iš darbo rinkos ir padėti jiems susirasti naują darbą; ragina Komisiją ir valstybes nares, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, parengti įgūdžių tobulinimo strategijas, kuriose mokymas būtų glaudžiau siejamas su darbu, tokiu būdu skatinti ir investuoti į mokymąsi visą gyvenimą, taip pat rengti prieinamas, įperkamas ir išsamias mokymo programas ir perkvalifikavimo priemones skaitmeninių ir socialinių emocinių gebėjimų, įskaitant prisitaikymą prie virtualiosios aplinkos (papildytos realybės), ugdymui, kad senėjanti visuomenė galėtų geriau prisitaikyti prie augančio e. įgūdžių poreikio daugybėje skirtingų sektorių; todėl pabrėžia, kad vyresnio nei 55 metų amžiaus darbuotojams, ypač moterims, turėtų būti sudarytos nuolatinės galimybės dalyvauti mokymuose apie IRT; taip pat ragina valstybes nares ir Komisiją įgyvendinti strategijas, kurios padėtų sumažinti skaitmeninę atskirtį ir sudaryti vienodas sąlygas naudotis naujausiomis informacijos ir ryšių technologijomis;

57.  palankiai vertina Europos socialinių partnerių 2015–2017 m. darbo programą, kurioje dėmesys skiriamas vyresnių žmonių aktyvumui; ragina socialinius partnerius išsamiai išnagrinėti klausimus, susijusius su diskriminacija dėl amžiaus, suaugusiųjų mokymu, darbuotojų sveikata ir sauga, taip pat profesinio ir šeiminio gyvenimo suderinimu, kad būtų sukurta tokia Europos sistema, kuri remtų visų darbuotojų galimybes įsidarbinti ir jų sveikatą;

58.  pabrėžia, kad, siekiant parengti tikslingesnes ir veiksmingas vyresnių žmonių aktyvumo strategijas, reikia patikimos vyresnių žmonių padėties ir demografinių pokyčių statistikos; ragina Komisiją užtikrinti vyresnių žmonių socialinio statuso, jų sveikatos, teisių ir gyvenimo lygio išsamių ir kokybiškų duomenų rinkimą;

59.  atkreipia dėmesį į tai, kad vyresniems žmonėms palankios aplinkos skatinimas yra pagrindinė priemonė siekiant remti vyresnio amžiaus darbuotojus ir darbo ieškančius asmenis, taip pat skatinti įtraukios visuomenės, kurioje visiems asmenims būtų užtikrinamos lygios galimybės, kūrimąsi; šiuo požiūriu palankiai vertina Komisijos ir PSO bendrai valdomą projektą, kuriuo siekiama pritaikyti PSO vyresniems žmonėms palankių pasaulio miestų vadovą Europos sąlygoms;

60.  palankiai vertina Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros vykdomą kampaniją „Sveika darbovietė bet kokio amžiaus darbuotojams“; pabrėžia veiksmingų profesinės sveikatos ir darbo saugos teisės aktų ir paskatų įmonėms taikyti prevencinius metodus svarbą; ragina vykdant kampaniją dėti pastangas, kad ji pasiektų visų dydžių įmones;

61.  ragina valstybes nares sustiprinti valstybines pensijų sistemas, kad būtų užtikrintas deramas pajamų lygis išėjus į pensiją;

62.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo suderinimo; pabrėžia, kad profesinio ir asmeninio gyvenimo suderinimas yra problema ir vyresniems darbuotojams, nes 18 proc. vyrų ir 22 proc. moterų 55–64 metų amžiaus grupėje rūpinasi šeimos nariais, kuriems reikalinga priežiūra, ir daugiau nei pusė senelių nuolatos prižiūri savo vaikaičius; rekomenduoja, kad būsimoje iniciatyvoje dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo suderinimo būtų įtrauktos visos priemonės neformaliesiems slaugytojams, darbinio amžiaus seneliams ir jauniems tėvams remti;

63.  ragina valstybes nares skatinti nemokamas aukštos kokybės viešąsias paslaugas, kad vaikai, sergantieji ir vyresnio amžiaus asmenys galėtų naudotis tinkama ir būtina priežiūra bei pagalba;

Seksualinė orientacija

64.  pažymi, kad nacionaliniai teismai ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas išnagrinėjo tik keletą bylų dėl diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos;

65.  primena, kad, nors valstybių narių, kurios draudimą diskriminuoti dėl seksualinės orientacijos pradėjo taikyti visose srityse, įtrauktose į Rasinės lygybės direktyvą, skaičius padidėjo nuo 10 2010 m. iki 13 2014 m., apsauga nuo diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės tebėra ribota(29);

66.  primena, kad daugelyje valstybių narių tebėra neaiški esamos translyčių asmenų apsaugos nuo diskriminacijos taikymo sritis, visų pirma užimtumo, švietimo ir sveikatos priežiūros srityse; ragina imtis priemonių, kuriomis būtų veiksmingai įgyvendinti nacionalinės teisės aktai, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Lyčių lygybės direktyva; atkreipia dėmesį į tai, kad tokiomis priemonėmis galėtų būti nustatytos aiškesnės teisinės apibrėžtys, kad būtų užtikrinta apsauga visiems translyčiams asmenims, o ne tik tiems, kurie keičia arba yra pakeitę lytį(30);

67.  nerimauja dėl žemo informuotumo apie turimas teises diskriminacijos srityje ir apie veikiančias įstaigas bei organizacijas, kurios teikia paramą diskriminacijos aukoms, lygio, tačiau LGBTI asmenys yra geriau informuoti; laikosi nuomonės, kad nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijos kartu su visomis suinteresuotosiomis organizacijomis turėtų daug aktyviau vykdyti tiek aukų, tiek darbdavių ir kitų grupių informuotumo didinimo veiklą; pažymi, kad nacionalinės LGBTI organizacijos yra pagrindinės partnerės įgyvendinant šias pastangas;

68.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti abipusį partnerystės statuso, sutuoktinių teisinio režimo ir tėvystės teisių pripažinimą; ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į specifinę interseksualių asmenų diskriminaciją užimtumo srityje ir, siekiant užkirsti kelią interseksualių asmenų diskriminacijai, peržiūrėti įstatymus ir praktiką;

Horizontalieji aspektai ir rekomendacijos

69.  reiškia susirūpinimą dėl teisinio aiškumo ir tikrumo trūkumo daugialypės diskriminacijos atvejais, kurį dažnai nulemia nenuoseklios ir nevienodos taisyklės ir standartai valstybėse narėse; atkreipia dėmesį į svarbų „Equinet“ tinklo atliktą darbą, kuris padeda rengiant bendrus standartus, ir mano, kad tam turėtų būti suteikta tinkama parama;

70.  apgailestauja, kad į Direktyvą 2000/78/EB neįtraukta jokių konkrečių nuostatų dėl daugialypės diskriminacijos, nors joje bent jau pažymima, jog dažnai jos aukos būna moterys; toliau pažymi, kad dviejų ir daugiau diskriminacijos formų derinys gali būti problemiškas, nes skirtingų formų diskriminacijos atvejais užtikrinama skirtingo lygio apsauga; ragina valstybes nares ir Komisiją kovoti su visų formų daugialype diskriminacija, kad būtų užtikrintas nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principo taikymas darbo rinkoje ir vienodos galimybės užimtumo srityje; rekomenduoja, kad nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos, įskaitant darbo inspektorius, nacionalines lygybes įstaigas ir pilietinės visuomenės organizacijas, sustiprintų diskriminacijos dėl lyties ir kitų priežasčių persikirtimo stebėjimą diskriminacijos atvejais ir praktikoje;

71.  pabrėžia, kad dėl objektyvių, palyginamų ir išskaidytų duomenų apie lygybę, diskriminacijos atvejus ir nelygybę trūkumo tampa sunkiau įrodyti diskriminacijos faktą, ypač netiesioginę diskriminaciją; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Direktyvos 2000/78/EB 10 straipsnį leidžiama pritaikyti ir perkelti prievolę įrodyti tais atvejais, kai faktinės aplinkybės leidžia daryti prielaidą, jog būta tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos; ragina Komisiją ir valstybes nares kruopščiai ir sistemingai rinkti duomenis apie lygybę, kurie patenka į Direktyvos taikymo sritį, įtraukiant socialinius partnerius, nacionalines lygybės įstaigas bei nacionalinius teismus;

72.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares parengti – taip pat ir ruošiant nacionalines ataskaitas bei bendrą metinę socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties ataskaitą – suderintą ir nuoseklią statistiką, kuria remiantis būtų galima užpildyti visas spragas duomenų apie lyčių lygybę rinkimo srityje; ragina Komisiją imtis iniciatyvų per valstybėms narėms skirtas rekomendacijas tokiam duomenų rinkimui skatinti ir pavesti „Eurostatui“ parengti konsultacijas tam, kad visur būtų renkami duomenys, išskaidyti pagal visus diskriminacijos pagrindus Europos socialinio tyrimo rodikliuose, siekiant imtis konkrečių veiksmų ir kovoti su visų tipų diskriminacija, susijusia su priėmimu į darbą ir su darbo rinka;

73.  rekomenduoja, kad, renkant statistinius duomenis užimtumo klausimais, valstybės narės į darbo jėgos tyrimą įtrauktų pasirenkamus klausimas, skirtas nustatyti galimą diskriminaciją dėl lyties, rasės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos;

74.  pabrėžia, kad visais teisėkūros proceso lygmenimis turėtų būti atsižvelgiama į biurokratinę naštą labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, taip pat turėtų būti atliekamas planuojamų priemonių proporcingumo tyrimas;

75.  atkreipia dėmesį į tai, kad, įgyvendinant Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvą, nacionalinės lygybės įstaigos atlieka svarbų vaidmenį: padeda didinti informuotumą ir rinkti duomenis, bendradarbiauja su socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, sprendžia nepranešimo apie visus atvejus problemą ir prisiima vadovaujamą vaidmenį supaprastinant ir palengvinant diskriminacijos aukų skundų pateikimo tvarką; ragina stiprinti nacionalinių lygybės įstaigų atliekamą vaidmenį, užtikrinant jų nešališkumą, plėtoti jų veiklą ir didinti jų pajėgumus, be kita ko, užtikrinant tinkamą finansavimą;

76.  ragina valstybes nares rodyti didesnį įsipareigojimą įgyvendinti lyčių lygybės principą užimtumo politikos srityje; ragina sudarant biudžetą ypač atsižvelgti į lyčių aspektą, įskaitant Komisijos skatinamą keitimąsi geriausia praktika, ir taikyti priemones, kuriomis būtų skatinamas moterų užimtumas tinkamomis sąlygomis – užkertant kelią nesaugiam darbui ir užtikrinant deramą darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą bei mokymąsi visą gyvenimą – taip pat taikyti darbo užmokesčio ir pensijų skirtumo mažinimo priemones ir gerinti moterų padėtį darbo rinkoje apskritai;

77.  prašo valstybių narių parengti lyties požiūriu neutralias pareigybių klasifikacijas ir vertinimo sistemas, kurios taptų nepakeičiamomis priemonėmis vienodam požiūriui skatinti;

78.  pažymi, kad vienodo požiūrio politika turėtų būti siekiama išspręsti stereotipų problemą kalbant tiek apie vyriškas, tiek ir apie moteriškas profesijas ir pareigas;

79.  pabrėžia, kad socialiniai partneriai atlieka esminį vaidmenį informuojant tiek darbuotojus, tiek darbdavius apie kovą su diskriminacija ir didinant jų informuotumą šioje srityje;

80.  mano, kad reikia daugiau dėmesio skirti priešingų teisių pvz., religijos ar tikėjimo laisvės ir kalbos laisvės, suderinimui priekabiavimo tokiu pagrindu atvejais;

81.  ragina valstybes nares kurti ir stiprinti nacionalines darbo inspekcijas, sudarant tokias sąlygas bei suteikiant tokius finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kad jų darbas vietoje būtų nuolat veiksmingas, siekiant kovoti su mažų garantijų darbu, nereguliuojamu darbu, taip pat diskriminacija darbo ir darbo užmokesčio srityje, pirmiausia vyrų ir moterų lygybės požiūriu;

82.  ragina Komisiją ir valstybes nares geriau užtikrinti darbo ir asmeninio gyvenimo derinimą taikant konkrečias priemones, pvz., naujus pasiūlymus dėl motinystės atostogų siekiant užtikrinti, kad moterys po nėštumo ir gimdymo atostogų bei motinystės atostogų turėtų teisę grįžti į darbą, teisę į veiksmingą sveikatos apsaugą ir saugą darbo vietoje, garantuoti jų teises į motinystės išmokas ir imtis priemonių darbuotojoms apsaugoti nuo nesąžiningo atleidimo nėštumo metu ir t. t., taip pat priimti Slaugytojų atostogų direktyva ir sustiprinti tėvystės atostogų teisės aktus;

83.  pažymi, kad daugumoje diskriminacijos atvejų galimybės kreiptis į teismą yra ribotos; pabrėžia, kad svarbu, jog diskriminacijos aukos galėtų gauti informacijos; mano, jog būtina, kad valstybės narės imtųsi tinkamų veiksmų užtikrinti, kad aukoms visais teisinio proceso etapais būtų teikiamos pagrįstos ir prieinamos teisinės konsultacijos ir pagalba, įskaitant lygybės įstaigų arba tinkamų tarpininkų teikiamas konfidencialias konsultacijas, asmenines konsultacijas ir emocinę, asmeninę bei moralinę paramą; taip pat ragina valstybes nares kovoti su priekabiavimu ir smurtu darbo vietoje, kurie pažeidžia asmens orumą ir (arba) sukuria agresyvią aplinką darbe;

84.  mano, kad skundų teikimo mechanizmai turi būti pagerinti nacionaliniu lygmeniu stiprinant nacionalinių lygybės įstaigų galimybes padėti kreiptis į teismus ir taikyti neteisminius mechanizmus, didinant pasitikėjimą valdžios institucijomis, teikiant teisinę paramą ir teisines konsultacijas bei supaprastinant teisines procedūras, kurios dažnai būna sudėtingos ir ilgai trunkančios; ragina valstybes nares kurti platformas, kurios galėtų gauti skundus ir teikti nemokamą paramą dėl teisinių ginčų diskriminacijos ir priekabiavimo darbo vietoje atvejais;

85.  tikisi, kad dėl diskriminavimo, priekabiavimo, bauginimo ir (arba) persekiojimo darbe atvejų bus priimtos taisyklės, kuriomis užtikrinama apie tokius atvejus pranešusių asmenų apsauga ir jų privatumas;

86.  primena, kad tam tikrais atvejais nagrinėjant teismo bylas ir užtikrinant tinkamą atstovavimą vis dar kyla problemų, ir primygtinai ragina valstybes nares surasti būdus, kaip būtų galima padėti aukoms šioje srityje, be kita ko, atleidžiant jas nuo mokesčių ir juos sumažinant, užtikrinant, kad jos gautų specializuotų NVO teikiamą teisinę pagalbą ir paramą, taip pat užtikrinant teisių gynimo priemones ir tinkamą atstovavimą; pabrėžia teisėtą interesą susijusiose teisminėse ir (arba) administracinėse procedūrose turinčių NVO teisinės padėties svarbą;

87.  palankiai vertina tai, kad valstybių narių kovos su diskriminacija teisės aktuose nustatytos sankcijos iš esmės atitinka Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvos nuostatas; taip pat pabrėžia, koks svarbus specializuotų viešųjų organizacijų, kovojančių su diskriminacija sprendžiant su sankcijomis ir skundais susijusias problemas, vaidmuo; vis dėlto nerimauja, kad, kalbant apie skiriamos kompensacijos lygį ir sumą, nacionaliniai teismai yra linkę skirti už teisės aktuose nustatytas sankcijas švelnesnes nuobaudas(31); pabrėžia, jog Komisija turi atidžiai stebėti taisykles, kurios valstybėse narėse taikomos sankcijoms ir teisių gynimui, siekiant užtikrinti, kad nacionalinėje teisėje numatytos bausmės nebūtų – kaip yra informavęs ES Teisingumo Teismas – grynai simbolinės ir kad diskriminacijos atvejais nebūtų atsiperkama vien įspėjimais;

88.  yra susirūpinęs, kad romų bendruomenė mažai dalyvauja darbo rinkoje; pabrėžia, kad būtina didinti NVO, kurios specializuojasi su šia etnine mažuma susijusioje srityje, vaidmenį skatinant romų dalyvavimą darbo rinkoje; taip pat pabrėžia NVO svarbą teikiant romams informaciją apie jų teises arba siekiant padėti jiems pateikti skundus diskriminacijos atvejais, nes tai galiausiai padės geriau rinkti duomenis;

89.  ragina valstybes nares pasinaudoti Direktyvos suteikta galimybe taikyti pozityviosios diskriminacijos priemones toms grupėms, kurios patiria rimtą struktūrinę diskriminaciją, pvz., romams;

90.  teigiamai vertina tai, kad didžioji dauguma valstybių narių apsvarstė galimybę imtis tam tikrų pozityviosios diskriminacijos priemonių pagal šios direktyvos nuostatas;

91.  pabrėžia būtinybę skleisti ESTT sprendimus ir keistis su Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvos nuostatomis susijusiais Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką atitinkančiais nacionalinių teismų sprendimais;

92.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti paramą neformaliesiems slaugytojams, kurie derina darbą ir priežiūros pareigas (pvz., lanksčios darbo valandos, laikina priežiūra), kad šie slaugytojai (daugiausia moterys) galėtų užtikrinti priežiūrą ir taip labai padėtų savo šeimoms ir visuomenei, tačiau dėl to dabar arba vėliau nenukentėtų;

93.  mano, kad būtina rengti atitinkamus mokymus nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijų ir teisėsaugos įstaigų ir darbo inspekcijų darbuotojams; mano, kad labai svarbu rengti visiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant teisėjus, prokurorus, teisminių institucijų darbuotojus, teisininkus ir tardytojus, policijos pajėgas ir kalėjimų personalą, mokymus apie kovos su diskriminacija užimtumo srityje teisės aktus ir teismų praktiką, taip pat užtikrinti mokymą apie kultūros pažinimą ir nesąmoningą šališkumą;

94.  mano, kad Komisija turi būtinai pateikti privačiosioms įmonėms, įskaitant MVĮ ir labai mažas įmones, lygybės ir įvairovės sistemų modelius, kuriuos vėliau būtų galima atkartoti ir pritaikyti pagal jų poreikius; ragina verslo suinteresuotuosius subjektus ne tik įsipareigoti gerbti lygybę ir įvairovę, bet ir, be kita ko, kasmet teikti ataskaitas apie savo iniciatyvas šiuo atžvilgiu, jei pageidauja, padedant lygybės įstaigoms;

95.  ragina darbdavius sukurti nediskriminuojančią darbo aplinką savo darbuotojams, laikantis esamų kovos su diskriminacija direktyvų ir jas įgyvendinant pagal vienodo požiūrio principą neatsižvelgiant į lytį, rasinę ar etninę kilmę, religiją ar tikėjimą, negalią, amžių ar seksualinę orientaciją; ragina Komisiją stebėti susijusių priemonių įgyvendinimą;

96.  primena, kad, teikiant pagalbą aukoms, socialiniai partneriai, NVO ir pilietinė visuomenė atlieka svarbų vaidmenį, ir pabrėžia, kad diskriminaciją patiriantiems asmenims neretai lengviau kreiptis į juos negu į kitus subjektus; todėl ragina remti pilietinės visuomenės organizacijas, vykdančias veiklą šioje srityje;

97.  ragina užtikrinti žmogaus teisių ir pilietinį ugdymą, kuris padeda skatinti sąmoningumą ir įvairovės pripažinimą ir kurio paskirtis yra sukurti atvirą aplinką skatinant keisti nusistovėjusias normas ir naikinti įžeidžiančias etiketes;

98.  ragina Europos Komisiją ir valstybes nares remti pilietinio ugdymo ir žmogaus teisių pamokas pradinėse ir vidurinėse mokyklose;

99.  mano, kad Komisija turi būtinai priimti Europos pagrindų programą nacionalinėms strategijoms dėl kovos su antisemitizmu, islamofobija ir kitomis rasizmo formomis;

100.  ragina valstybes nares sukurti tinkamas sistemas, skirtas atlikusių bausmę nuteistųjų grąžinimui į darbo rinką;

101.  ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas ir lygybės įstaigas, palankesnes sąlygas gauti finansavimą informuotumo apie diskriminaciją užimtumo srityje didinimo ir švietimo kampanijoms rengti; ragina privatųjį sektorių dėti pastangas kuriant darbo aplinką be diskriminacijos;

102.  ragina valstybes nares imtis veiksmų, siekiant užtikrinti keitimąsi gerąja patirtimi kovos su diskriminacija darbe srityje;

103.  ragina socialinių partnerių organizacijas didinti vidinį informuotumą apie nelygybę užimtumo srityje ir parengti pasiūlymus, kaip spręsti problemas organizacijos ar įmonės lygmens sektoriaus kolektyvinėse derybose, mokymuose ir kampanijose, skirtose jų nariams ir darbuotojams;

104.  ragina valstybes nares ir Komisiją įtraukti socialinius partnerius (profesines sąjungas ir darbdavius) ir pilietinę visuomenę, įskaitant lygybės įstaigas, į veiksmingą lygybės principo taikymą užimtumo ir profesinės veiklos srityje, kad būtų skatinamas vienodas požiūris; taip pat ragina valstybes nares sustiprinti socialinį dialogą ir dalijimąsi veiklos patirtimi ir geriausia patirtimi;

o
o   o

105.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 320. (2) OL L 204, 2006 7 26, p. 23. (3) OL L 303, 2000 12 2, p. 16. (4) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0321. (5) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0320. (6) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0286. (7) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0293. (8) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0261. (9) OL C 316, 2016 8 30, p. 83. (10) OL C 75, 2016 2 26, p. 130. (11) OL C 131 E, 2013 5 8, p. 9. (12) OL C 74 E, 2012 3 13, p. 19. (13) OL C 351 E, 2011 12 2, p. 29. (14) OL C 212 E, 2010 8 5, p. 23. (15) OL C 279 E, 2009 11 19, p. 23. (16) 2011 m. gegužės 10 d. sprendimas, C-147/08, Römer C-147/08, ECR, EU:C:2011:286. (17) http://fra.europa.eu/en/publication/2014/eu-lgbt-survey-european-union-lesbian-gay-bisexual-and-transgender-survey-main. (18) http://fra.europa.eu/en/publication/2014/being-trans-eu-comparative-analysis-eu-lgbt-survey-data. (19) http://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/SR15_03/SR15_03_LT.pdf. (20) http://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_publication/field_ef_document/ef1568lt.pdf. (21) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0351. (22) Europos Parlamento tyrimų tarnybos tyrimas „Lygių galimybių užimtumo srityje direktyva. Jos įgyvendinimo įvertinimas“. (23) Ten pat. (24) 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 2 straipsnis. (25) Europos Parlamentas, A teminis skyrius. Ekonomikos ir mokslo politika „Neįgaliesiems tinkamų patalpų įrengimas ir jų įdarbinimas globojamose dirbtuvėse. Sąnaudos ir investicijų grąža“. (26) Bendrojo pobūdžio pastaba Nr. 2 (2014 m.) dėl 9 straipsnio „Prieinamumas“ https://documents-dds-ny.un.org/doc/UNDOC/GEN/G14/033/13/pdf/G1403313.pdf?OpenElement. (27) Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013. (28) Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Bendro pranešimo dėl Rasinės lygybės direktyvos (2000/43/EB) ir Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvos (2000/78/EB) taikymo priedai (angl. Annexes to the Joint Report on the application of the Racial Equality Directive (2000/43/EC) and the Employment Equality Directive (2000/78/EC) (SWD(2014)0005). (29) 2015 m. ES pagrindinių teisių agentūros lyginamoji teisinė analizė „Apsauga nuo diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir lytinių požymių Europos Sąjungoje“. (30) Ten pat. (31) Europos Parlamento tyrimų tarnyba, opere citato.

2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo 2007–2014 m. veiklos, poveikio ir pridėtinės vertės (2015/2284(INI))

P8_TA(2016)0361 A8-0227/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006(1),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą(2),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veiklos 2013 m. ir 2014 m. (COM(2015)0355),

–  atsižvelgdamas į Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo ex post vertinimą (2015 m. rugpjūčio mėn. galutinė ataskaita),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 7/2013 „Ar Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas sukūrė ES pridėtinę vertę į darbo rinką reintegruojant atleistus darbuotojus?“,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. Eurofound ERM ataskaitą „Darbo rinkos, darbo sąlygos ir pasitenkinimas gyvenimu po restruktūrizacijos“,

–  atsižvelgdamas į Eurofound atvejo tyrimą tema „Papildoma Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo nauda: Vokietijos ir Suomijos patirties palyginimas“ (2009 m.),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. Eurofound ERM ataskaitą „Restruktūrizavimas per recesiją“,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo ateities(4),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo finansavimo ir veikimo(5),

–  atsižvelgdamas į nuo 2007 m. sausio mėnesio priimtas rezoliucijas dėl EGF lėšų mobilizavimo, taip pat į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pastabas dėl atitinkamų paraiškų,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto specialios darbo grupės EGF klausimais svarstymus;

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0227/2016),

A.  kadangi Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) tikslas – padėti darbuotojams, praradusiems darbą dėl esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, ir parodyti savo solidarumą su jais; kadangi EGF tikslas – prisidėti prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo ir skatinti tvarų užimtumą rengiant atleistus darbuotojus naujam darbui ir juos remiant; kadangi EGF buvo sukurtas skubiai intervencijai ir trumpalaikei paramai teikti kritinės padėties atveju reaguojant į ūmius ir nenumatytus darbo rinkos sunkumus, kurie apima didelio masto darbuotojų atleidimus, priešingai nei Europos socialinis fondas (ESF), kuris nors taip pat remia darbą praradusius darbuotojus, bet jo tikslas – šalinti ilgalaikį struktūrinį disbalansą, visų pirma įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą programas; mano, kad EGF turėtų tęsti veiklą per kitą programavimo laikotarpį jo neįtraukiant į DFP;

B.  kadangi pastaraisiais metais restruktūrizavimas tampa vis dažniau taikoma praktika, vienuose sektoriuose intensyvesnė ir plintanti į kitus sektorius; kadangi bendrovėms tenka atsakomybė už šių sprendimų dėl bendrijų ir dėl valstybės narės ekonominės ir socialinės struktūros dažnai nenumatytus padarinius; kadangi EGF padeda sušvelninti neigiamą šių restruktūrizavimo sprendimų poveikį; kadangi vis daugiau EGF paramos atvejų yra susiję su stambių įmonių ir tarptautinių korporacijų restruktūrizavimo strategijomis, dėl kurių dažniausiai sprendžiama neįtraukiant darbuotojų ir jų atstovų; kadangi perkėlimas, veiklos perkėlimas, veiklos nutraukimas, susijungimai, įsigijimai, perėmimai, gamybos reorganizavimas, veiklos perdavimas yra dažniausios restruktūrizavimo formos;

C.  kadangi nesaugumas vis dėlto gali sumažinti gebėjimą prisitaikyti ir iniciatyvumą persikeliant dirbti arba užsiimti verslu į kitą vietą, nes persikeliant atsiranda nedarbo, mažesnio atlyginimo ir socialinio nesaugumo pavojus; kadangi EGF paramos gavėjų reintegracija į darbo rinką bus sėkmingesnė, jeigu bus užtikrinamas kokybiškas užimtumas;

D.  kadangi kooperatyvai socialiai atsakingai vykdo restruktūrizavimą, o konkretus kooperatyvų valdymo modelis, pagrįstas kolektyvine nuosavybe, demokratiniu dalyvavimu ir narių kontrole, taip pat kooperatyvų gebėjimas pasikliauti nuosavais finansiniais ištekliais ir paramos tinklais, paaiškina, kodėl kooperatyvai ilguoju laikotarpiu lanksčiau ir naujoviškiau valdo restruktūrizavimą ir kuria naują verslą;

E.  kadangi Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 19 straipsnyje nustatyta, kad Komisija kas dvejus metus Europos Parlamentui ir Tarybai turi pateikti kiekybinę ir kokybinę praėjusių dvejų metų EGF veiklos ataskaitą;

F.  kadangi nėra Europos teisinės sistemos, skirtos darbuotojams informuoti ir konsultuoti, restruktūrizavimui numatyti ir valdyti tam, kad būtų galima numatyti pokyčius ir užkirsti kelią darbo vietų praradimui; kadangi Parlamentas savo 2013 m. sausio 15 d. rezoliucijoje(6) prašė, kad Komisija, laikydamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnio, kuo greičiau ir pasikonsultavusi su socialiniais partneriais, pateiktų pasiūlymą dėl teisės akto dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais, restruktūrizacijos numatymo ir valdymo (laikantis rezoliucijospriede pateiktų išsamių rekomendacijų); kadangi nacionalinės teisės aktai, kuriais reglamentuojama darbdavių atsakomybė darbuotojų atžvilgiu šiame procese, yra labai skirtingi; kadangi du kartus buvo konsultuotasi su Europos socialiniais partneriais, bet Komisija nesiėmė veiksmų; kadangi Komisijos atsakymai į Parlamento rezoliucijas dėl informacijos, konsultacijų ir restruktūrizavimo buvo nuviliantys ir atkreipė dėmesį į tai, kad šioje srityje reikia imtis konkrečių veiksmų; kadangi labai svarbu taikyti gerai išvystytas darbo santykių sistemas, kuriomis būtų atsižvelgiama į darbuotojų ir jų atstovų teises konsultacijų ir informacijos teikimo srityse; kadangi Informavimo ir konsultavimosi direktyva galėtų padėti užtikrinti, kad derybos dėl tinkamo plano būtų vykdomos sąžiningomis sąlygomis ir laiku;

G.  kadangi minimalus atleistų darbuotojų skaičius sumažintas nuo 1 000 iki 500 ir numatyta galimybė, kad EGF paraiška bus svarstoma išimtinėmis aplinkybėmis arba mažų darbo rinkų atveju, jei darbuotojų atleidimas daro didelę įtaką užimtumui ir vietos, regiono ar šalies ekonomikai;

H.  kadangi nuo 2014 m. sausio 1 d. anksčiau savarankiškai dirbę asmenys taip pat gali būti reikalavimus atitinkantys paramos gavėjai ir gali gauti paramą; kadangi Komisija turėtų užtikrinti, kad EGF lėšomis būtų tenkinami konkretūs savarankiškai dirbančių asmenų poreikiai, nes savarankiškai dirbančių asmenų skaičius nuolat didėja; kadangi iki 2017 m. gruodžio 31 d. regionuose, atitinkančiuose paramos reikalavimus pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą, naudotis EGF parama gali nesimokantys ir nedirbantys jaunuoliai (NEET jaunuoliai), o jų skaičius gali prilygti tikslinių paramos gavėjų skaičiui;

I.  kadangi dabartinio EGF tikslas yra ne tik remti atleistus darbuotojus, bet ir parodyti solidarumą su tais darbuotojais;

J.  kadangi pirminis EGF biudžetas buvo 500 mln. EUR per metus; kadangi dabartinis biudžetas yra 150 mln. EUR per metus ir nuo veiklos pradžios kasmet išleidžiama apytikriai 70 mln. EUR;

K.  kadangi pradinė bendro finansavimo norma buvo 50 proc., 2009–2011 m. ji buvo padidinta iki 65 proc., 2012–2013 m. vėl sumažinta iki 50 proc., o šiuo metu yra 60 proc.;

L.  kadangi 2007–2014 m. 20 valstybių narių pateikė 134 paraiškas dėl 122 121 remtino darbuotojo ir kadangi iš viso buvo paprašyta skirti 561,1 mln. EUR; pažymi, kad 2007–2013 m. laikotarpiu biudžeto įvykdymo lygis buvo vos 55 proc.; kadangi 2007–2014 m. gamybos sektorius pateikė daugiausia paraiškų, ypač automobilių pramonės sektorius, iš kurio kreiptasi dėl 29 000 darbuotojų iš 122 121 (23 proc. darbuotojų pagal visas pateiktas paraiškas); kadangi šiuo metu ekonomikos krizės poveikis labiau jaučiamas mažesnėse įmonėse, kuriose dirba mažiau negu 500 darbuotojų;

M.  kadangi Europos Audito Rūmai rekomenduoja, kad Parlamentas, Komisija ir Taryba apsvarstytų galimybę riboti ES finansavimą ir skirti jį priemonėms, kuriomis gali būti sukurta Europos pridėtinė vertė, o ne finansuoti jau veikiančias darbuotojų pajamų paramos schemas, kaip numatyta 7 straipsnio 1 dalies b punkte; kadangi nustatyta, kad EGF priemonėmis sukuriama daugiausia papildomos naudos tada, kai jos naudojamos bendrai finansuoti atleistiems darbuotojams skirtoms paslaugoms, kurios paprastai neteikiamos pagal valstybių narių išmokų darbuotojams sistemas, kai šios paslaugos sutelktos mokymui, o ne išmokoms teikti, ir tais atvejais, kai šios priemonės pritaikomos prie individualių poreikių ir papildo pagrindines paslaugas, ypač skirtas pažeidžiamiausioms atleistų darbuotojų grupėms; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad reikia investuoti į buvusių darbuotojų potencialą ir kad svarbu visapusiškai įvertinti vietos darbo rinkos poreikius ir reikiamus įgūdžius, nes tai turėtų sudaryti mokymo ir kompetencijos didinimo pagrindą siekiant padėti greitai vėl integruoti darbuotojus į darbo rinką; primena, kad valstybės narės turi prievolę veiksmingai įgyvendinti EGF biudžetą;

N.  kadangi EGF nesprendžia nedarbo ES problemos; kadangi norint išspręsti nedarbo krizę ES, didžiausią dėmesį ES politikoje reikia skirti darbo vietų kūrimui, jų apsaugai ir tvarumui; kadangi dėl nedarbo ES lygio, ypač dėl jaunimo ir ilgalaikių bedarbių skaičiaus, reikia imtis skubių veiksmų, kurie atvertų naujų profesinių perspektyvų;

O.  kadangi šiame pranešime ataskaitinis EGF vertinimo laikotarpis yra 2007–2014 m.; kadangi Komisijos ex post vertinimas apima 2007–2013 m. laikotarpį, o Audito Rūmų auditai apima 2007–2012 m. laikotarpį;

P.  kadangi įgyvendinant EGF reikėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi ir skatinama laikytis lyčių lygybės ir nediskriminavimo principų, kurie yra vieni iš pagrindinių Sąjungos vertybių ir yra įtvirtinti strategijoje „Europa 2020“;

1.  atkreipia dėmesį į EGF ex post vertinimą ir pirmąją dvimetę ataskaitą; pažymi, kad Komisija vykdo savo pareigą teikti ataskaitas; mano, kad šių ir kitų ataskaitų nepakanka siekiant visiškai užtikrinti EGF skaidrumą ir veiksmingumą; ragina EGF paramą gavusias valstybes nares viešai skelbti visus paramos atvejų duomenis ir vertinimus ir į paramos atvejų vertinimą įtraukti poveikio lytims vertinimą; labai skatina visas valstybes nares laiku viešai skelbti savo paraiškas ir galutines ataskaitas, kaip numatyta galiojančiame reglamente; nors Komisija laikosi savo ataskaitų teikimo įsipareigojimų, mano, kad Komisija galėtų viešai skelbti visus dokumentus, susijusius su EGF intervencijos atvejais, įskaitant savo vidaus misijų ataskaitas po stebėsenos vizitų į valstybes nares, kurios yra pateikusios paraiškas;

2.  palankiai vertina finansavimo laikotarpio pratęsimą nuo vienų iki dvejų metų; remiantis Eurofound tyrimu, 12 mėnesių – nepakankamai ilgas laikotarpis padėti visiems atleistiems darbuotojams, ypač pažeidžiamiausioms grupėms, kaip antai nekvalifikuoti darbuotojai, vyresnio amžiaus darbuotojai, moterys ir ypač vieniši tėvai;

3.  pažymi, kad EGF vertinimai rodo, jog šio fondo intervencijų rezultatams įtakos turi tokie veiksniai kaip remtinų darbuotojų išsilavinimo lygis ir kvalifikacija, taip pat atitinkamų darbo rinkų pajėgumas įsisavinti paramą ir šalių paramos gavėjų BVP; pabrėžia, kad tokiems veiksniams daugiausia įtakos turi ilgalaikės priemonės, kurias gali veiksmingai remti Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai); pabrėžia, kad visais atvejais, kai ketinama teikti EGF paramą, reikia atsižvelgti į šiuos veiksnius ir vietos darbo rinkos padėtį; pažymi, kad, norint greičiau ir veiksmingiau pasiekti rezultatų, svarbu didinti EGF ir ESI fondų sąveiką; pabrėžia, kad ESI fondai gali veikti EGF paramos srityse kaip tolesnės priemonės, kuriomis skatinamos investicijos, augimas apskritai ir darbo vietų kūrimas; pabrėžia, kad EGF intervencijas reikėtų nukreipti į investicijas, kuriomis prisidedama prie augimo, darbo vietų kūrimo, švietimo, įgūdžių formavimo ir darbuotojų geografinio judumo, ir reikėtų jas koordinuoti su esamomis ES programomis, siekiant padėti žmonėms susirasti darbą ir skatinti verslumą, visų pirma tuose regionuose ir sektoriuose, kurie jau patiria neigiamus globalizacijos ar ekonomikos restruktūrizavimo padarinius; pabrėžia, kad, siekiant tvariai išspręsti atleidimo iš darbo ir nedarbo problemą, pirmenybę reikėtų teikti integruotiems požiūriams, kurie grindžiami kelių fondų programavimu, veiksmingai paskirstant išteklius ir geriau koordinuojant, užtikrinant sąveiką, ypač ESF ir ERPF; yra tvirtai įsitikinęs, kad integruota kelių fondų programavimo strategija sumažintų įmonių perkėlimo riziką ir sudarytų palankias sąlygas grąžinti pramonės gamybą į ES;

4.  mano, kad pataisius reglamentą EGF veikimas pagerėjo; atkreipia dėmesį į tai, kad atlikus patobulinimus buvo supaprastintos valstybių narių galimybės naudotis EGF procedūros ir kad tai turėtų paskatinti valstybes nares aktyviau naudotis šia priemone; ragina Komisiją pasiūlyti veiksmus bet kokioms su administraciniais pajėgumais susijusioms kliūtims, kurios trukdo naudotis EGF parama, pašalinti; mano, kad EGF neturėtų būti priskirta makroekonomikos stabilizavimo funkcija;

5.  pažymi, kad iki šiol metiniame biudžete numatytų sumažintų EGF skirtų asignavimų pakako reikiamai pagalbai ir paramai darbą praradusiems asmenims teikti; vis dėlto pabrėžia, kad nuo 2014 m. išplėsta EGF taikymo sritis siekiant įtraukti nesimokantį ir nedirbantį jaunimą ir krizės kriterijų ir kad tuo atveju, jei labai padaugėtų paraiškų ar būtų suteikta naujų prerogatyvų, skirtų asignavimų gali nepakakti ir jie turėtų būti padidinti siekiant užtikrinti efektyvų EGF veikimą;

6.  pabrėžia tvirto socialinio dialogo, pagrįsto tarpusavio pasitikėjimu ir bendra atsakomybe, svarbą – tai geriausia priemonė bendriems sprendimams ir metodams ieškoti, iš anksto numatant restruktūrizavimo procesus, vykdant jų prevenciją ir juos valdant; pabrėžia, kad tai padėtų užkirsti kelią darbo vietų praradimui ir todėl sumažintų EGF paramos atvejų;

7.  pastebi, kad labai padaugėjo paraiškų 2009–2011 m. laikotarpiu, kai buvo taikoma leidžianti nukrypti nuostata, pagal kurią paraiškas buvo galima teikti remiantis krizės kriterijumi, ir kad EGF taikymo sritis buvo dar labiau išplėsta 2014–2020 m. laikotarpiu nuolatinai įtraukiant krizės kriterijų ir savarankiškai dirbančius asmenis; palankiai vertina tai, kad po 2013 m. šios nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimas buvo pratęstas; pažymi, kad daugiau kaip pusė visų 2007–2014 m. laikotarpio projektų buvo susiję su krize; pabrėžia, kad kai kuriose valstybėse narėse vis dar patiriamas neigiamas ekonomikos krizės poveikis;

8.  pažymi, kad 2007–2014 m. dvidešimt valstybių narių pateikė 131 paraišką dėl bendros 542,4 mln. eurų sumos, skirtos 121 380 darbuotojų;

9.  pažymi, kad Komisija patobulino EGF duomenų bazę, kurioje statistikos tikslais registruojami kiekybiniai EGF paramos atvejų duomenys, todėl valstybėms narėms lengviau teikti paraiškas, o Komisijai – nagrinėti ir palyginti EGF paramos atvejų duomenis; be to, pažymi, kad Komisija įtraukė EGF į pasidalijamojo fondų valdymo bendrą sistemą, todėl turėtų būti teikiamos teisingesnės ir išsamesnės paraiškos ir turėtų dar sutrumpėti valstybės narės pateiktos paraiškos nagrinėjimo laikas; pažymi, kad ši sistema valstybėms narėms suteikia galimybę supaprastinti paraiškų teikimą, ir ragina Komisiją paspartinti paraiškų nagrinėjimą tam, kad finansavimą būtų galima suteikti greitai siekiant kuo labiau padidinti jo poveikį;

10.  ragina Komisiją visapusiškai įvertinti prekybos politikos sprendimų padarinius ES darbo rinkai, taip pat atsižvelgiant į faktiniais duomenimis pagrįstą informaciją apie šiuos padarinius, į kurią atkreipiamas dėmesys EGF paraiškose; ragina Komisiją atlikti išsamius ex ante ir ex post poveikio vertinimus, įskaitant socialinio poveikio vertinimus, nurodant galimą poveikį užimtumui, konkurencingumui ir ekonomikai, taip pat poveikį mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kartu užtikrinant veiksmingą Prekybos generalinio direktorato ir Užimtumo generalinio direktorato ex ante koordinavimą; ragina Parlamentą reguliariai rengti bendrus Tarptautinės prekybos komiteto ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto klausymus siekiant pagerinti prekybos politikos ir EGF derinimą ir stebėseną; mano, kad būtina aktyviau skatinti naudoti EGF lėšas įmonių perkėlimo atvejais, taip pat kainų ir pasaulinės paklausos svyravimo nulemtoms sektorių krizėms įveikti; griežtai prieštarauja bet kokiai iniciatyvai traktuoti dabartinį EGF su dabartiniu biudžetu kaip intervencinę priemonę, naudojamą tuomet, kai Europos Sąjungoje vykdant ES lygmeniu priimtas prekybos strategijas, įskaitant būsimus ar jau sudarytus prekybos susitarimus, prarandamos darbo vietos; pabrėžia, kad reikia glaudžiai derinti prekybos ir pramonės politiką ir modernizuoti ES prekybos apsaugos priemones;

11.  ragina Komisiją suteikti rinkos ekonomikos statusą prekybos partnerėms tik tada, kai jos atitinka penkis Komisijos nustatytus kriterijus; todėl ragina Komisiją rinkos ekonomikos statuso suteikimo trečiosioms valstybėms klausimais parengti aiškią ir veiksmingą strategiją, skirtą išsaugoti ES verslo konkurencingumą ir tęsti kovą su bet kokios formos nesąžininga konkurencija;

12.  pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių EGF tikslų – padėti darbuotojams, kurie neteko darbo dėl didelių pokyčių Sąjungos prekyboje prekėmis ar paslaugomis, kaip nustatyta reglamento 2 straipsnio a punkte; mano, kad svarbus EGF uždavinys – užtikrinti paramą darbuotojams, atleistiems dėl neigiamų prekybos ginčų pasekmių; todėl ragina Komisiją paaiškinti, kad dėl prekybos ginčų pasekmių, dėl kurių labai pakinta Sąjungos prekyba prekėmis ar paslaugomis, prarastos darbo vietos visiškai patenka į EGF taikymo sritį;

13.  pabrėžia, kad EGF jokiomis aplinkybėmis negali pakeisti išsamios restruktūrizavimo prevencijos ir planavimo politikos; pabrėžia, kad svarbu Europos Sąjungos mastu vykdyti tikrą pramonės politiką, kuri padėtų užtikrinti tvarų ir įtraukų augimą;

14.  prašo Komisijos atlikti globalizacijos poveikio pagal sektorius tyrimus ir, atsižvelgiant į jų rezultatus, pateikti pasiūlymus, kuriais įmonės būtų skatinamos numatyti sektorių permainas ir parengti savo darbuotojus prieš juos atleidžiant;

15.  pabrėžia, kad kai kurios valstybės narės pirmenybę teikė ESF, o ne EGF, kadangi ESF bendro finansavimo normos yra didesnės, ESF priemonės įgyvendinamos sparčiau, o EGF neteikia išankstinio finansavimo ir EGF patvirtinimo procedūra trunka gana ilgai; vis dėlto mano, kad kai kurias iš šių problemų išsprendė padidinta bendro finansavimo norma ir naujajame reglamente numatytas spartesnis paraiškų teikimo ir patvirtinimo procesas; apgailestauja, kad EGF parama vis dar nepasiekė atleistų darbuotojų visose valstybėse narėse, ir ragina valstybes nares naudotis šia parama masinio atleidimo iš darbo atvejais;

16.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Audito Rūmų ataskaitą vidutinė EGF paraiškos patvirtinimo procedūros trukmė yra 41 savaitė; prašo imtis visų įmanomų priemonių procedūroms paspartinti; palankiai vertina Komisijos pastangas sumažinti delsimą ir supaprastinti paraiškų teikimo procesą; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu būtina stiprinti valstybių narių pajėgumus, ir primygtinai rekomenduoja, kad visos valstybės narės kuo greičiau pradėtų įgyvendinti priemones; pažymi, kad daugelis valstybių narių jau tai daro;

17.  pažymi, kad EGF veikla nukenčia dėl menko kai kurių valstybių narių, socialinių partnerių ir bendrovių informuotumo; ragina Komisiją pagerinti komunikaciją su valstybėmis narėmis, nacionaliniais ir vietiniais profsąjungų tinklais ir plačiąja visuomene; ragina valstybes nares remti darbuotojų ir jų atstovų informuotumą apie EGF ir daryti tai laiku, siekiant užtikrinti didžiausią skaičių galimų naudos gavėjų ir didžiausią naudą iš EGF priemonių, ir veiksmingiau propaguoti privalumus, pagrįstus EGF pasiektais rezultatais;

18.  primena, kad svarbios yra apsaugos priemonės, kuriomis nustatytą laikotarpį neleidžiama perkelti ES finansavimu besinaudojančias įmones, nes dėl atleidimų iš darbo galėtų būti pradėtos papildomos paramos programos;

EGF paramos gavėjai

19.  palankiai vertina Audito Rūmų ataskaitos išvadas, kad beveik visi EGF paramos reikalavimus atitinkantys darbuotojai galėjo pasinaudoti jų individualiems poreikiams pritaikytomis ir gerai koordinuojamomis priemonėmis ir kad beveik 50 proc. finansinę paramą gavusių darbuotojų šiuo metu grįžo į darbo rinką; pažymi, kad laiku ir veiksmingai įgyvendintų EGF programų stoka kai kuriose valstybėse narėse lėmė tai, kad nebuvo panaudotos lėšos; mano, kad tikslinių paramos gavėjų arba jų atstovų, socialinių partnerių, vietinių užimtumo tarnybų ir kitų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas atliekant pirminį vertinimą ir teikiant paraišką yra labai svarbus siekiant užtikrinti teigiamus rezultatus paramos gavėjams; ragina Komisiją remti valstybes nares rengiant naujoviškas priemones ir programas ir savo peržiūrose įvertinti, ar planuojant suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą buvo tinkamai numatytos būsimos darbo rinkos perspektyvos ir reikiami įgūdžiai ir ar paslaugos buvo pritaikytos perėjimui prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos; ragina valstybes nares, atsižvelgiant į galiojančio reglamento 7 straipsnį, dėti tolesnes pastangas suderinam asmeninėms reikmėms pritaikytų paslaugų paketui parengti siekiant veiksmingai išteklius naudojančios ir tvarios ekonomikos; pažymi, kad inovacijos, pažangioji specializacija ir efektyvus išteklių naudojimas yra itin svarbūs pramonės atnaujinimui ir ekonominei diversifikacijai;

20.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos ex post vertinimo ataskaitoje analizuotuose 73-uose projektuose vidutinė 55 metų ar vyresnio amžiaus paramos gavėjų dalis sudarė 15 proc., 15–24 metų amžiaus paramos gavėjų dalis – 5 proc.; todėl palankiai vertina tai, kad naujame reglamente daugiausia dėmesio skiriama vyresnio amžiaus ir jaunesniems darbuotojams ir kad į tam tikras paraiškas įtraukiami NETT jaunuoliai; pažymi, kad moterų paramos gavėjų dalis vidutiniškai sudarė 33 proc., o vyrų – 67 proc.; pažymi, kad šie skaičiai atspindi darbuotojų sudėtį pagal lytis ir ši sudėtis gali skirtis įvairiuose sektoriuose; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad visose paraiškose dėl EGF paramos moterims ir vyrams būtų taikomos vienodos sąlygos, ir ragina valstybes nares rinkti duomenis pagal lytis siekiant nustatyti poveikį paramos gavėjų moterų pakartotinio įsidarbinimo rodikliams; be to, pažymi, kad kai kuriose EGF paraiškose tikslinių paramos gavėjų skaičius buvo mažas, palyginti su visu paramos kriterijus atitinkančių gavėjų skaičiumi, ir todėl poveikis gali būti mažesnis už optimalų;

21.  mano, kad siekiant NEET jaunuolius įtraukti į EGF paraiškas reikia skirtingos rūšies intervencijų, ir mano, kad visiems atitinkamiems veikėjams, įskaitant socialinius partnerius, vietos bendruomenės grupes ir jaunimo organizacijas, turėtų būti atstovaujama visais programos įgyvendinimo etapais ir kad tokios intervencijos turėtų skatinti priemones, būtinas kuo didesniam NEET jaunuolių dalyvavimui užtikrinti; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares turėti patikimą vadovaujančią agentūrą programos įgyvendinimui koordinuoti, tikslinei ir tvariai paramai, skirtai NEET jaunuoliams padėti užbaigti programą, užtikrinti ir taip pat didžiausiam programos lėšų išmokėjimui užtikrinti; mano, kad atlikus nepriklausomą peržiūrą, ypatingą dėmesį skiriant NEET jaunimo dalyvavimui, galėtų būti nustatyta geresnė praktika; yra tvirtai įsitikinęs, kad ir toliau iki programavimo laikotarpio pabaigos 2020 m. gruodžio mėn. turėtų būti taikoma išimtis dėl NEET jaunimo įtraukimo;

22.  ragina Komisiją į savo EGF laikotarpio vidurio vertinimą įtraukti specialų kokybinį ir kiekybinį paramos iš EGF nedirbančiam, nesimokančiam ir mokymuose nedalyvaujančiam jaunimui (NEET) vertinimą, ypač atsižvelgiant į Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimą ir būtiną nacionalinių biudžetų, ESF ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos sąveiką;

23.  pažymi, kaip nustatyta ex post vertinime, kad 73 ištirtais atvejais vidutinis paramos gavėjų paramos gavimo rodiklis buvo 78 proc.; įskaičiuojami ir 20 atvejų, kai paramos gavėjų paramos gavimo koeficientas siekė100 proc. ar daugiau; visgi primygtinai pabrėžia, kad didžiausias paramos gavimo koeficientas visais atvejais yra 100 proc., nes naudojant didesnius nei 100 proc. skaičius iškreipiami duomenys ir nustatomas daug didesnis paramos gavimo koeficientas nei yra iš tiesų; pažymi, kad taip yra ir biudžeto įgyvendinimo lygio atveju; ragina Komisiją patikslinti savo duomenis ir pateikti tikslesnį paramos gavėjų paramos gavimo ir biudžeto įgyvendinimo koeficientų vertinimą;

24.  palankiai vertina tai, kad daug paramos iš EGF gavėjų visų pirma galėjo gauti asmeninę pagalbą ieškant darbo, atnaujinti savo įgūdžius profesinio mokymo programose ir naudotis judumo išmokomis; taip pat palankiai vertina tai, kad EGF, iš jo suteikus pagalbą įmonėms steigti ar perimti, kai kuriems samdomiesiems darbuotojams suteikė galimybę pradėti savo verslą; todėl pabrėžia, kad nustatyta, jog EGF padarė didelį teigiamą poveikį savigarbai, įgalėjimo jausmui ir motyvacijai; pabrėžia, kad EGF parama padidino socialinę sanglaudą, nes suteikė žmonėms galimybę vėl įsidarbinti ir išvengti neigiamų nedarbo padarinių;

25.  pažymi, kad remiantis ex post ataskaitos duomenimis, EGF naudos gavėjų išsilavinimo lygis dažnai mažesnis už vidutinį, todėl jų gebėjimus galima mažiau panaudoti kitose srityse, o tai įprastomis sąlygomis mažina jų galimybes įsidarbinti ir didina jų pažeidžiamumą darbo rinkoje; mano, kad EGF geriausią ES pridėtinę vertę gali teikti tais atvejais, kai remiamos darbuotojų, ypač mažiau kvalifikuotų pažeidžiamų grupių, mokymo ir perkvalifikavimo programos, kuriomis pirmenybė teikiama darbo rinkai ir verslui pradėti reikalingiems įgūdžiams;

26.  pažymi, kad atliekant ex post vertinimą vykdytos apklausos rezultatai yra nevienareikšmiai, nes 35 proc. apklaustųjų nurodė, kad naujų darbo vietų kokybė yra geresnė ar daug geresnė, 24 proc. apklaustųjų nurodė, kad ji tokia pati, o 41 proc. apklaustųjų nurodė, kad ji prastesnė arba daug prastesnė; vis dėlto, kadangi nėra jokių susistemintų duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti bet kokį vertinimą, rekomenduoja Komisijai rinkti išsamesnę informaciją apie EGF priemonių poveikį ir kokybę tam, kad vėliau, prireikus, būtų galima imtis taisomųjų veiksmų;

Išlaidų efektyvumas ir pridėtinė EGF vertė

27.  ragina Komisiją ir valstybes nares lanksčiau ir veiksmingiau naudotis EGF biudžeto vykdymo kompetencija, sutelkiant dėmesį į rezultatus, poveikį ir pridėtinę vertę ir nekeliant pavojaus fondų naudojimo tinkamumui ir skaidrumui bei užtikrinant taisyklių laikymąsi; mano, jog paraiškų teikimo procedūra turėtų būti spartesnė, kad atleistiems darbuotojams teikiama fondo pagalba būtų veiksmingesnė; yra susirūpinęs dėl iš EGF prašomos skirti paramos ir valstybių narių grąžinamų sumų – vidutinis biudžeto įvykdymo lygis siekia tik 45 proc.; todėl ragina Komisiją nuodugniai įvertinti žemo įgyvendinimo lygio priežastis ir pasiūlyti priemonių, skirtų esamiems trukdžiams pašalinti ir optimaliam fondo naudojimui užtikrinti; pažymi, kad pakartotinio įsidarbinimo rodiklis baigus teikti paramą iš EGF labai įvairus – kinta nuo 4 iki 86 proc., todėl pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti aktyvias ir įtraukias darbo rinkos priemones; pažymi, kad išmokos iš EGF kai kuriose valstybėse narėse nuolat duoda geresnių rezultatų nei kitose; siūlo, kad, siekiant užtikrinti kuo didesnę investuotų lėšų grąžą pakartotinio įsidarbinimo srityje, Komisija ir toliau teiktų gaires valstybėms narėms ir suteiktų joms galimybę dalytis geriausia patirtimi prašant EGF lėšų ir jas naudojant;

28.  mano, kad nereikėtų didinti 60 proc. bendro finansavimo normos;

29.  pažymi, kad, remiantis Komisijos ex post vertinimu, vidutiniškai tik 6 proc. EGF lėšų panaudota administracinėms ir valdymo išlaidoms padengti;

30.  pažymi, kad, kaip nustatyta per konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais, svarbiausias išlaidų efektyvumo aspektas buvo iš naujo įdarbintų darbuotojų, kurie dabar moka mokesčius ir socialinio draudimo įmokas, o ne gauna nedarbo ar kitas socialines išmokas, skaičius;

31.  pažymi, kad daugeliu su EGF susijusių atvejų dėl didesnių administracinių išlaidų veiksmams pagal EGF reglamento 7 straipsnio 4 dalį sumažėja bendras EGF investicijų poveikis; ragina Komisiją spręsti tokių išlaidų klausimą nustatant ribas;

32.  atkreipia dėmesį į ex post vertinime pateiktą pasiūlymą dėl priešingos padėties poveikio vertinimo, nes jis yra svarbus elementas siekiant suprasti pridėtinę EGF vertę; apgailestauja dėl to, kad toks vertinimas dar nėra atliktas;

33.  džiaugiasi Audito Rūmų išvada, kad EGF užtikrino tikrą pridėtinę ES vertę, kai buvo naudojamas atleistiems darbuotojams skirtoms paslaugoms ar išmokoms, kurios paprastai nėra teikiamos pagal valstybių narių bedarbio pašalpų sistemas, bendrai finansuoti, taip padėdamas užtikrinti geresnę socialinę sanglaudą Europoje; pabrėžia, kad kai kuriose valstybėse narėse nėra socialinės apsaugos nuostatų, kurios sudarytų sąlygas patenkinti darbą praradusių asmenų poreikius;

34.  apgailestauja dėl to, kad, Audito Rūmų nuomone, vienas trečdalis EGF lėšų naudojamas nacionalinėms darbuotojų pajamų rėmimo sistemoms kompensuoti nesukuriant jokios pridėtinės ES vertės; pažymi, kad naujuoju EGF reglamentu ribojamos išlaidos specialioms priemonėms, pvz., išmokoms darbo paieškai ir darbdaviams teikiamoms samdos paskatoms – šios išlaidos gali sudaryti iki 35 proc. bendrų koordinuoto rinkinio išlaidų, o EGF remiamais veiksmais neketinama pakeisti pagal nacionalines sistemas valstybių narių taikomų pasyvių socialinės apsaugos priemonių; primygtinai teigia, kad EGF negalima naudoti kaip darbdavių įsipareigojimų darbuotojų atžvilgiu pakaitalą; be to, skatina Komisiją per kitą reglamento peržiūrą patikslinti, kad EGF negalima naudoti valstybių narių įsipareigojimų atleistų darbuotojų atžvilgiu pakaitalą;

35.  apgailestauja dėl to, kad biudžeto įvykdymo lygis svyruoja nuo 3 proc. iki 110 proc., o vidutinis įvykdymo lygis yra 55 proc.; mano, kad kartais ši padėtis atspindi planavimo arba įgyvendinimo etapų trūkumus ir kad ją reikėtų gerinti veiksmingiau rengiant ir įgyvendinant projektus;

36.  apgailestauja dėl sumažėjusio EGF skiriamo finansavimo; ragina Komisiją ir valstybes nares papildomai remti EGF ir taip užtikrinti, kad poreikiai būtų patenkinti; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų pakankamai darbuotojų, kurie pasidalytų darbo krūvį, ir būtų išvengta nereikalingo vėlavimo;

37.  mano, kad EGF ir ESF priemonės turėtų papildyti viena kitą, kad būtų priimti tiek konkretūs trumpalaikiai, tiek bendresnio pobūdžio ilgalaikiai sprendimai; atkreipia dėmesį į išvadą, kad apskritai valstybės narės veiksmingai derino EGF, ESF ir nacionalines darbo rinkos priemones ir kad Audito Rūmai atlikdami auditą nenustatė dubliavimosi ar dvigubo asmenų finansavimo atvejų;

38.  yra patenkintas Komisijos ataskaitos dėl EGF veiklos 2013 ir 2014 m. išvada, kad pagal EGF reglamentus 2013 ir 2014 m. Komisijai nebuvo pranešta apie jokius trūkumus, taip pat 2013 ir 2014 m. neteko šalinti jokių su EGF susijusių trūkumų;

Poveikis MVĮ

39.  pažymi, kad MVĮ sudaro 99 proc. visų ES įmonių ir jose dirba didžioji dauguma ES darbuotojų; atsižvelgdamas į tai, yra susirūpinęs, kad EGF turėjo labai nedidelį poveikį MVĮ, nepaisant to, kad jame aiškiai numatytos MVĮ paramos galimybės pagal tam tikrus kriterijus; pripažįsta Komisijos paaiškinimą, kad nukentėję tolesnės grandies tiekėjų darbuotojai niekada nebuvo apgalvotai priskirti netinkamiems finansuoti, tačiau ragina Komisiją dar labiau EGF perorientuoti į MVĮ, kurios atlieka pagrindinį vaidmenį Europos ekonomikoje, pvz., daugiau dėmesio skiriant 8 straipsnio d punkto nuostatai dėl būtinybės nustatyti atleidžiančių įmonių tiekėjus, tolesnės gamybos grandies gamintojus ar subrangovus arba skatinti geriausią patirtį, įgytą ankstesniais atvejais, kai EGF davė naudos MVĮ, socialinėms įmonėms ir kooperatyvams; pabrėžia, kad būtina kreipti daugiau dėmesio tam, kad būtų proporcingai remiami MVĮ ir didelių įmonių darbuotojai;

40.  mano, kad reikėtų labiau naudotis nukrypti leidžiančia nuostata dėl priimtinumo ribų, ypač MVĮ labui; pabrėžia galiojančio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų nuostatų svarbą MVĮ, nes jos suteikia galimybę pertvarkyti krizės ar globalizacijos paveiktus ekonomikos sektorius regionų lygmeniu atsižvelgiant į kiekvieną atskirą atvejį; pripažįsta problemas, su kuriomis susiduriama, kai paraiškos teikiamos laikantis šių nuostatų, ir ragina Komisiją padėti valstybėms narėms spręsti šias problemas siekiant, kad EGF taptų veiksminga išeitimi atleistiems darbuotojams; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares planavimo ir paraiškų teikimo etapais atsižvelgti į principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“ (angl. Think Small First);

41.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugiausia paraiškų pateikia gamybos ir statybos sektoriai, ypač automobilių ir aviacijos pramonės sektoriai, ir į tai, kad parama iš esmės teikiama stambioms įmonėms; ragina valstybes nares ir išimtinius įgaliojimus turinčias regionų valdžios institucijas iniciatyviai remti atleistus MVĮ, kooperatyvų ir socialinių įmonių darbuotojus naudojantis šio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje numatytomis lankstumo nuostatomis, ypač taikomomis su MVĮ susijusioms kolektyvinėms paraiškoms, ir kitomis priemonėmis, kuriomis skatinama teikti didesnę paramą ir daugiau galimybių MVĮ; taip pat informuoti MVĮ apie EGF joms teikiamas galimybes; pabrėžia, kad šie paramos MVĮ atvejai turėtų būti laikomi pridėtine EGF verte;

42.  yra patenkintas Komisijos ex post įgyvendinimo ataskaitos, kurioje nurodyta teigiama tendencija tarp verslumo skatinimui naudojamų išteklių ir savarankiškai dirbančių asmenų skaičiaus baigus taikyti priemones, išvada; vis dėlto pažymi, kad savarankiškai dirbančių asmenų dalis sudaro vidutiniškai vos 5 proc. visais EGF paramos atvejais ir kad reikėtų naudoti verslininkų skatinimo priemones, pvz., dotacijas verslui pradėti ir kitas iniciatyvas; šiomis aplinkybėmis pabrėžia mokymosi visą gyvenimą, kuravimo ir lygiarangių kolegų tinklų svarbą; mano, kad yra daugiau galimybių EGF, atskirai ar kartu su kitais fondais, kaip antai ESI, naudojimui pagerinti, verslumui ir pradedančiosioms įmonėms remti, tačiau pabrėžia, kad parama verslumui turėtų būti pagrįsta tvariais verslo planais; ragina valstybes nares daug dėmesio skirti moterų ir mergaičių įtraukčiai į verslumo programas;

43.  palankiai vertina kelių valstybių narių pastangas didinti priemonių, kuriomis remiamas verslumas ir socialinė ekonomika, naudojimą verslui pradėti skiriant dotacijas ir taikant priemones, kuriomis siekiama skatinti verslumą ir socialinius kooperatyvus bei naujiems verslininkams skirtas paslaugas;

Duomenų reikalavimai

44.  mano, kad, atsižvelgiant į tam tikrą skaičių sudėtingų veiksnių, kaip antai, galimos duomenų spragos, regionų ir šalių ypatumai, skirtingos makroekonominės ir mikroekonominės aplinkybės, nedidelės imtys ir tam tikros būtinos prielaidos, Komisijos metodika turėtų būti griežta ir skaidri, taikant ją turėtų būti įgyvendinamo priemonės šį metodą naudoti trukdantiems trūkumams pašalinti;

45.  pabrėžia, kad Audito Rūmų ataskaitoje daroma išvada, kad kai kurios valstybės narės nenustatė kiekybinių reintegracijos tikslų ir kad esamų duomenų nepakanka priemonių efektyvumui į darbo rinką reintegruojant atleistus darbuotojus įvertinti; pripažįsta Komisijos teiginį, kad EGF reglamentas neapima kiekybinių reintegracijos tikslų ir kad įvairias EGF priemones galima įvertinti kitais būdais; todėl rekomenduoja, kad valstybės narės nustatytų kiekybinius reintegracijos tikslus ir sistemingai diferencijuotų EGF, ESF priemones ir kitas nacionalines priemones, skirtas būtent nuo masinių atleidimų nukentėjusiems darbuotojams; toliau ragina Komisiją pateikti informaciją apie į darbo rinką grįžusių asmenų rastų darbo vietų tipą ir kokybę, taip pat apie vidutinio laikotarpio EGF intervencijų užtikrintos integracijos lygio tendencijas; be to, valstybės narės turėtų skirti dviejų pagrindinių tipų EGF priemones, t. y. aktyvias darbo rinkos priemones ir darbuotojams išmokamą pajamų paramą, ir suteikti išsamesnės informacijos apie priemones, kuriomis pasinaudojo atskiri dalyviai, tam, kad būtų galima atlikti tikslesnę įvairių priemonių sąnaudų ir naudos analizę; prašo Komisijos pateikti duomenis apie Komisijos lygmeniu nepatvirtintus EGF lėšų prašymus ir nepatvirtinimo priežastis;

46.  primena valstybėms narėms jų pareigą praėjus 12 mėnesių nuo priemonių įgyvendinimo dienos pateikti duomenis apie reintegracijos į darbo rinką rodiklius tam, kad būtų užtikrinta reikiama EGF poveikio ir veiksmingumo stebėsena;

47.  atkreipia dėmesį į tai, kad nacionaliniu lygmeniu reikia supaprastinti audito procedūras tam, kad būtų užtikrintas suderinamumas ir veiksmingumas ir būtų išvengta nereikalingo skirtingo lygio kontrolę vykdančių įstaigų veiklos kartojimosi;

48.  rekomenduoja intensyvinti informacijos srautus ir remti nacionalinių kontaktinių asmenų ir regioninio ar vietos lygmens paramos teikimo partnerių susitarimus;

49.  rekomenduoja dažniau atlikti reguliarias tarpusavio peržiūras, vykdyti tarpvalstybinius mainus ar sugretinti naujus EGF lėšų mobilizavimo atvejus su ankstesniais EGF lėšų mobilizavimo atvejais tam, kad būtų galima keistis geriausia praktika ir įgyvendinimo patirtimi; todėl rekomenduoja sukurti geriausios patirties platformą, kuria būtų paprasta naudotis ir kuri remtų geresnius integruotų sprendimų mainus;

50.  atkreipia dėmesį į Europos Parlamento tyrimų tarnybos susirūpinimą dėl EGF poveikio apskaičiavimo metodikos; pabrėžia, kad reikia nustatyti papildomus veiklos rodiklių reikalavimus;

51.  ragina Komisiją ir valstybes nares išlaikyti galiojančio EGF reglamento nuostatas dėl išmokų kitus asmenis prižiūrintiems asmenims; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares sukurti lanksčias darbo ir mokymo priemones, ir, kai įmanoma, taikyti šias priemones vietos bendruomenėse, nes daug iš darbo atleistų moterų dėl šeimos priežiūros pareigų gali turėti mažesnį geografinio judumo lankstumą;

52.  ragina regionines ir vietos kompetentingas institucijas, socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas koordinuoti darbo rinkos dalyvių veiksmus tam, kad būtų sukurtos geresnės galimybės gauti EGF paramą atleidimų ateityje atvejais; be to, ragina socialinius partnerius aktyviau dalyvauti fondo stebėsenos ir vertinimo veikloje, ypač skatinti tai daryti suinteresuotųjų šalių atstoves moteris siekiant užtikrinti, kad daugiau dėmesio būtų skiriama lyčių aspektui;

53.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę EGF paramos atvejų vertinimą, kurio reikalaujama pagal reglamento 20 straipsnį, pavesti Eurofound; mano, kad pagal tokį pasiūlymą Komisija galėtų suteikti Eurofound reikiamus finansinius išteklius, kurie atitiktų dabartines išlaidas, susijusias su EGF vertinimo viešaisiais pirkimais ir žmogiškaisiais ištekliais; be to, Komisija galėtų reikalauti valstybes nares teikti atitinkamus duomenis Eurofound, nes didžiausia kliūtis geresniems vertinimams atlikti yra tinkamų duomenų trūkumas;

o
o   o

54.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 855. (2) OL L 167, 2009 6 29, p. 26. (3) OL L 406, 2006 12 30, p. 1. (4) OL C 56 E, 2013 2 26, p. 119. (5) OL C 308 E, 2011 10 20, p. 30. (6) OL C 440, 2015 12 30, p. 23.

2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Komisijos pasiūlymo pakeitimų priėmimo (Darbo tvarkos taisyklių 61 straipsnio 2 dalies išaiškinimas) (2016/2218(REG))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 13 d. Konstitucinių reikalų komiteto pirmininkės laišką,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 226 straipsnį,

1.  nusprendžia prie Darbo tvarkos taisyklių 61 straipsnio 2 dalies pridėti tokį išaiškinimą:"„Niekas netrukdo Parlamentui nuspręsti surengti, jei tinkama, galutines diskusijas dėl komiteto, kuriam klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti, pranešimo.“"

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai susipažinti.