Rodyklė 
Priimti tekstai
Antradienis, 2016 m. spalio 25 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Automatinis keitimasis DNR duomenimis Danijoje *
 Automatinis keitimasis daktiloskopiniais duomenimis Danijoje *
 Europos Sąjungos ir Kinijos Liaudies Respublikos susitarimas dėl trumpalaikių vizų režimo panaikinimo diplomatinių pasų turėtojams ***
 Valstybės narės, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia ***I
 Prašymas atšaukti Jean-Marie Le Pen imunitetą
 Prašymas ginti Jane Collins privilegijas ir imunitetus
 Prašymas ginti Mario Borghezio privilegijas ir imunitetus
 Geležinkelių transporto statistika, susijusi su krovinių, keleivių ir eismo įvykių duomenų rinkimu ***II
 Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais statistika (deleguotieji ir įgyvendinimo įgaliojimai) ***II
 Sąjungos muitų teisės pažeidimų ir sankcijų teisinė sistema ***I
 Taisomojo biudžeto Nr. 3/2016 projektas. Institucijų saugumas
 ES strategija Irano atžvilgiu po susitarimo branduolinių klausimų srityje
 Kova su korupcija ir tolesni su CRIM rezoliucija susiję veiksmai
 Žmogaus teisės ir migracija trečiosiose šalyse
 Bendrovių atsakomybė už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse
 ES suskystintų gamtinių dujų naudojimo ir dujų laikymo strategija
 Kaip suvienodinti žuvininkystės kontrolę Europoje?
 Transporto infrastruktūros Vidurio ir Rytų Europoje jungties ir prieigos pagerinimas
 ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimas

Automatinis keitimasis DNR duomenimis Danijoje *
PDF 241kWORD 41k
2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo dėl automatinio keitimosi DNR duomenimis Danijoje pradžios projekto (11219/2016 – C8-0340/2016 – 2016/0813(CNS))
P8_TA(2016)0391A8-0289/2016

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (11219/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, iš dalies pakeistos Amsterdamo sutartimi, 39 straipsnio 1 dalį ir į Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0340/2016),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimą 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje(1), ypač į jo 33 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 10 d. rezoliuciją „Tarpvalstybinio bendradarbiavimo teisėsaugos srityje stiprinimas ES. Priumo sprendimo įgyvendinimas ir Europos keitimosi informacija modelis“(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl Europos saugumo darbotvarkės(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0289/2016),

1.  pritaria Tarybos projektui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1)OL L 210, 2008 8 6, p. 1.
(2)OL C 181, 2016 5 19, p. 67.
(3)Priimti tekstai, P8_TA(2015)0269.


Automatinis keitimasis daktiloskopiniais duomenimis Danijoje *
PDF 240kWORD 41k
2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo dėl automatinio keitimosi daktiloskopiniais duomenimis Danijoje pradžios projekto (11220/2016 – C8-0341/2016 – 2016/0814(CNS))
P8_TA(2016)0392A8-0288/2016

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (11220/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties, iš dalies pakeistos Amsterdamo sutartimi, 39 straipsnio 1 dalį ir į Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsnį, pagal kurį Taryba konsultavosi su Parlamentu (C8-0341/2016),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimą 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje(1), ypač į jo 33 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 10 d. rezoliuciją „Tarpvalstybinio bendradarbiavimo teisėsaugos srityje stiprinimas ES. Priumo sprendimo įgyvendinimas ir Europos keitimosi informacija modelis“(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl Europos saugumo darbotvarkės(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0288/2016),

1.  pritaria Tarybos projektui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1)OL L 210, 2008 8 6, p. 1.
(2) OL C 181, 2016 5 19, p. 67.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0269.


Europos Sąjungos ir Kinijos Liaudies Respublikos susitarimas dėl trumpalaikių vizų režimo panaikinimo diplomatinių pasų turėtojams ***
PDF 234kWORD 41k
2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Kinijos Liaudies Respublikos susitarimo dėl trumpalaikių vizų režimo panaikinimo diplomatinių pasų turėtojams sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (15470/2015 – C8-0110/2016 – 2015/0293(NLE))
P8_TA(2016)0393A8-0281/2016

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (15470/2015),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Kinijos Liaudies Respublikos susitarimo dėl trumpalaikių vizų režimo panaikinimo diplomatinių pasų turėtojams projektą (15469/2015),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0110/2016),

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0281/2016),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Kinijos Liaudies Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.


Valstybės narės, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia ***I
PDF 325kWORD 42k
Rezoliucija
Tekstas
2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos tam tikros Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 finansų valdymo nuostatos, taikytinos tam tikroms valstybėms narėms, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia (COM(2016)0418 – C8-0238/2016 – 2016/0193(COD))
P8_TA(2016)0394A8-0292/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0418),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 177 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0238/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 21 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 21 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A8-0292/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2016 m. spalio 25 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kiek tai susiję su finansų valdymo nuostatomis, taikytinomis tam tikroms valstybėms narėms, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2016/2135.)

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.


Prašymas atšaukti Jean-Marie Le Pen imunitetą
PDF 241kWORD 43k
2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Jeano-Marie Le Peno (Jean-Marie Le Pen) imunitetą (2016/2108(IMM))
P8_TA(2016)0395A8-0301/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į du Paryžiaus apeliacinio teismo generalinės prokurorės 2016 m. kovo 14 d. perduotus prašymus atšaukti Jeano-Marie Le Peno imunitetą, kurie susiję su dviem Paryžiaus Apygardos teisme ikiteisminio tyrimo teisėjų nagrinėjamomis bylomis dėl rasinės neapykantos skatinimo (2211/15/21 ir 2226/15/9), susijusiomis su tais pačiais faktais, ir kurie buvo paskelbti 2016 m. birželio 8 d. plenariniame posėdyje;

–  išklausęs Jeano-Marie Le Peno paaiškinimus, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 5 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0301/2016),

A.  kadangi du Paryžiaus apygardos teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai pateikė prašymą atšaukti Jeano-Marie Le Peno parlamentinį imunitetą dėl įtarimų vykdžius nusikalstamą veiką;

Β.  kadangi Protokolo (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie suteikiami tos valstybės parlamento nariams;

C.  kadangi pagal Prancūzijos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnį „Parlamento narys negali būti traukiamas atsakomybėn, apklausiamas, sulaikomas, suimamas ar teisiamas dėl einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo“ ir „dėl nusikaltimo ar kito rimto pažeidimo Parlamento narys gali būti sulaikomas arba kitaip atimama arba suvaržoma jo laisvė tik jei“ Parlamentas tam davė sutikimą;

D.  kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnyje numatoma, kad Europos Parlamento nariai negali būti apklausiami, sulaikomi ar traukiami atsakomybėn dėl einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo;

E.  kadangi šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti, kad Europos Parlamento nariai iš esmės turėtų teisę į saviraiškos laisvę, tačiau ši teisė nesuteikia laisvės šmeižti, įžeidinėti, kurstyti neapykantą ar įžeisti garbę arba reikšti nuomones, kuriomis pažeidžiamas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnis;

F.  kadangi nuostatos dėl Parlamento nario imuniteto turi būti aiškinamos atsižvelgiant į Europos sutarčių vertybes, tikslus ir principus;

G.  kadangi šis Europos Parlamento nario absoliutus imunitetas apima ne tik nario išreikštą nuomonę oficialiuose Parlamento posėdžiuose, bet ir kitur, pavyzdžiui, žiniasklaidoje išreikštą nuomonę, kai esama ryšio tarp pareikštos nuomonės ir Parlamento nario pareigų;

H.  kadangi Jean-Marie Le Pen kaltinamas tuo, kad 2014 m. birželio 6 d. internete paviešintame vaizdo įraše skatino rasinę neapykantą;

I.  kadangi dėl to, kad tarp ginčijamų Jeano-Marie Le Peno pareiškimų ir jo parlamentinės veiklos nėra jokio ryšio, jis neveikė kaip Europos Parlamento nario pareigas vykdantis asmuo;

J.  kadangi nėra jokio pagrindo įtarti, kad siekiama pakenkti Jeano-Marie Le Peno politinei veiklai (fumus persecutionis) ar kliudyti jo parlamentinei veiklai;

1.  nusprendžia atšaukti Jeano-Marie Le Peno imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą kompetentingoms Prancūzijos Respublikos institucijoms.

(1) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU:C:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.


Prašymas ginti Jane Collins privilegijas ir imunitetus
PDF 244kWORD 43k
2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo ginti Jane Collins privilegijas ir imunitetus (2016/2087(IMM))
P8_TA(2016)0396A8-0297/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Jane Collins 2016 m. gegužės 3 d. prašymą ginti jos privilegijas ir imunitetus Londono aukščiausiojo teismo Karališkajame skyriuje nagrinėjamoje civilinėje byloje (ieškinio Nr. HQ14DO4882), kuris buvo paskelbtas 2016 m. gegužės 11 d. plenariniame posėdyje,

–  išklausęs Jameso Carverio, atstovaujančio Jane Collins, paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 5 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 7, 8 ir 9 straipsnius ir į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį ir 7 ir 9 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0297/2016),

A.  kadangi Jane Collins paprašė ginti jos privilegijas ir imunitetus Londono aukščiausiojo teismo Karališkajame skyriuje nagrinėjamoje civilinėje byloje prieš ją;

B.  kadangi, visų pirma, prašoma ginti Europos Parlamento narių teisę, remiantis Protokolo 7 straipsniu, į laisvą Europos Parlamento narių, vykstančių į Europos Parlamento susitikimus bei grįžtantiems iš jų, judėjimą ir jam netaikyti jokių administracinių ar kitokių apribojimų;

C.  kadangi ši prašymo dalis susijusi su aplinkybe, kad Jane Collins tariamai jau sutrukdyta vykti į Parlamento susitikimus paskiriant prieš ją pradėtos bylos nagrinėjimo teisme posėdžius;

D.  kadangi, vis dėlto, Protokolo 7 straipsnis netaikomas apribojimams dėl su patraukimu atsakomybėn susijusių priemonių, kurios aptartos Protokolo 8 ir 9 straipsniuose nustatytose specialiosiose taisyklėse(2), todėl prašymas ginti parlamentinę privilegiją yra nepriimtinas Protokolo 7 straipsnio požiūriu;

E.  kadangi, antra, prašoma ginti Europos Parlamento narių laisvę, remiantis Protokolo 8 straipsniu, nebūti apklausiamiems, sulaikomiems ar traukiamiems atsakomybėn dėl einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo;

F.  kadangi ši prašymo dalis susijusi su aplinkybe, kad Jane Collins pateiktas civilinis ieškinys Jungtinėje Karalystėje dėl žalos (įskaitant didelę žalą), padarytos šmeižtu ir įžeidimais, taip pat ieškinys prieš ją dėl veiksmų nutraukimo, reikalaujant nustoti kartoti teiginius, kurie yra užginčyti;

G.  kadangi ieškinys dėl šmeižto ir įžeidimų susijęs su kaltinimais, kuriuos Jane Collins pateikė partijos konferencijoje;

H.  kadangi Protokolo 8 straipsniu suteikiamas parlamentinis imunitetas taikomas Europos Parlamento narių nuomonei, pareikštai tik einant jų pareigas;

I.  kadangi laikoma, kad Europos Parlamento narių pareiškimai už Parlamento ribų yra einant Parlamento nario pareigas pareikšta nuomonė, tik jei šis pareiškimas prilygsta subjektyviam vertinimui, tiesiogiai ir akivaizdžiai susijusiam su tokių pareigų vykdymu(3);

J.  kadangi nėra tiesioginės ir akivaizdžios sąsajos tarp ginčijamų teiginių ir Jane Collins, kaip Europos Parlamento narės, pareigų, nes jie nesusiję su jos veikla būnant Europos Parlamento nare ar Europos Sąjungos politikos sritimis ir buvo pareikšti vykstant nacionalinėms politinėms diskusijoms;

K.  kadangi dėl šios priežasties ginčijamiems pareiškimams netaikomas Protokolo 8 straipsnis;

1.  nusprendžia neginti Jane Collins privilegijų ir imunitetų;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą kompetentingoms Jungtinės Karalystės institucijoms ir Didžiai gerbiamam teisėjui M. D. J. Warby.

(1) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU;C:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.
(2) 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440, 49 ir 51 dalys.
(3) 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543.


Prašymas ginti Mario Borghezio privilegijas ir imunitetus
PDF 259kWORD 44k
2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo ginti Mario Borghezio privilegijas ir imunitetus (2016/2028(IMM))
P8_TA(2016)0397A8-0312/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Mario Borghezio 2016 m. sausio 5 d. prašymą ginti jo privilegijas ir imunitetus Milano teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje (RGNR Nr. 41838/13, RG GIP Nr. 12607/14), kuris buvo paskelbtas 2016 m. vasario 1 d. plenariniame posėdyje,

–  išklausęs Mario Borghezio paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 5 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius ir į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(1),

—  atsižvelgdamas į Italijos įstatymo Nr. 205/1993 1 straipsnio 1 dalies A punktą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį ir 7 ir 9 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0312/2016),

A.  kadangi Europos Parlamento narys Mario Borghezio paprašė ginti jo, kaip Parlamento nario, imunitetą pagal Protokolo Nr. 7 8 ir 9 straipsnius Milano teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje; kadangi, remiantis prokuratūros pateiktu pranešimu, M. Borghezio įtariamas per radijo laidą propagavę idėjas, pagrįstas viršenybe ir rasine bei etnine neapykanta, – už tokį elgesį pagal Italijos įstatymo Nr. 205/1993 1 straipsnio a dalį numatyta atsakomybė;

B.  kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnių taikymo sritys nesutampa(2); kadangi aptariama byla susijusi tik su Europos Parlamento nario išreikštomis tariamai diskriminacinėmis nuomonėmis; kadangi, atsižvelgiant į tai, savaime suprantama, jog taikomas Protokolo 8 straipsnis;

C.  kadangi, remiantis Protokolo Nr. 7 8 straipsniu, Europos Parlamento nariai negali būti apklausiami, sulaikomi ar traukiami atsakomybėn dėl einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo;

D.  kadangi Teisingumo Teismas nustatė, jog tam, kad būtų taikomas imunitetas, nuomonė turi būti pareikšta Europos Parlamento nario, einančio savo pareigas, o tai reiškia, kad turi būti ryšys tarp pareikštos nuomonės ir Parlamento nario pareigų; kadangi toks ryšys turi būti tiesioginis ir akivaizdus(3);

E.  kadangi minėtoje radijo laidoje Mario Borghezio buvo paprašyta pakomentuoti naujos Italijos vyriausybės narės, t. y. naujosios integracijos ministrės paskyrimą ir kompetenciją;

F.  kadangi iš bylos faktų, kurie paaiškėjo iš Teisės reikalų komitetui pateiktų dokumentų ir per prieš tai vykusį klausymą, matyti, kad interviu metu padaryti M. Borghezio pareiškimai nėra tiesiogiai ir akivaizdžiai susiję su jo, kaip Europos Parlamento nario, veikla;

G.  kadangi, visų pirma, tariamai padarytų pareiškimų tonas buvo nesuderinamas su įprastomis politinėmis diskusijomis ir, juo labiau, jie iš esmės buvo ne parlamentinio pobūdžio; kadangi šiais pareiškimais pažeistas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnis, taigi, negalima laikyti, kad jie padaryti vykdant Europos Parlamento nario pareigas;

H.  kadangi dėl šios priežasties negali būti laikoma, kad Mario Borghezio vykdė savo, kaip Europos Parlamento nario, pareigas;

I.  kadangi Teisingumo Teismas nustatė, jog tuomet, kai nacionaliniame teisme Europos Parlamento nariui pareiškiamas ieškinys ir šiam teismui pranešama, jog pradėta šio nario privilegijų ir imunitetų gynimo procedūra, numatyta Darbo tvarkos taisyklėse, šis teismas turi sustabdyti bylos nagrinėjimą ir paprašyti Parlamento kuo greičiau pareikšti savo nuomonę(4); kadangi Milano teismas, kuriame padėtas M. Borghezio bylos nagrinėjimas, atsisakė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nurodė jį tęsti, nepaisydamas M. Borghezio prašymo remiantis atitinkama Teisingumo Teismo praktika;

1.  nusprendžia neginti Mario Borghezio privilegijų ir imuniteto;

2.  apgailestauja, kad Milano teismas, nepaisydamas atitinkamos Teisingumo Teismo praktikos, atsisakė sustabdyti M. Borghezio iškeltos bylos nagrinėjimą;

3.  tikisi, kad Italijos valdžios institucijos visuomet laikysis Teisingumo Teismo nustatyto principo, susijusio su kompetentingo teismo pareiga sustabdyti bylos nagrinėjimą, jeigu Europos Parlamento narys pateikė prašymą ginti jo privilegijas ir imunitetą;

4.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą kompetentingai Italijos Respublikos institucijai ir Mario Borghezio.

(1) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU:C:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.
(2) Minėtosios sujungtos bylos C-200/07 ir C-201/07 Marra, 45 punktas.
(3) Minėtoji byla C-163/10 Patriciello, 33 ir 35 punktai.
(4) Minėtosios sujungtos bylos C-200/07 ir C-201/07 Marra, 43 punktas.


Geležinkelių transporto statistika, susijusi su krovinių, keleivių ir eismo įvykių duomenų rinkimu ***II
PDF 309kWORD 43k
2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 91/2003 dėl geležinkelių transporto statistikos nuostatos, susijusios su krovinių, keleivių ir eismo įvykių duomenų rinkimu (10000/1/2016 – C8-0365/2016 – 2013/0297(COD))
P8_TA(2016)0398A8-0300/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (10000/1/2016 – C8-0365/2016),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją(1) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0611) per pirmąjį svarstymą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A8-0300/2016),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

3.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

4.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) 2014 3 11 priimti tekstai, P7_TA(2014)0197.


Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais statistika (deleguotieji ir įgyvendinimo įgaliojimai) ***II
PDF 310kWORD 42k
2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1365/2006 dėl krovinių vežimo vidaus vandenų keliais statistikos nuostatos, susijusios su deleguotųjų ir įgyvendinimo įgaliojimų priimti tam tikras priemones suteikimu Komisijai (09878/1/2016 – C8-0358/2016 – 2013/0226(COD))
P8_TA(2016)0399A8-0298/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (09878/1/2016 – C8-0358/2016),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją(1) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0484) per pirmąjį svarstymą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A8-0298/2016),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

3.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

4.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) 2014 3 11 priimti tekstai, P7_TA(2014)0180.


Sąjungos muitų teisės pažeidimų ir sankcijų teisinė sistema ***I
PDF 611kWORD 62k
2016 m. spalio 25 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Sąjungos muitų teisės pažeidimų ir sankcijų teisinės sistemos (COM(2013)0884 – C8-0033/2014 – 2013/0432(COD))(1)
P8_TA(2016)0400A8-0239/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 nurodomoji dalis
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 33 straipsnį,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 33 ir 114 straipsnius,
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(1a)   ši direktyva turėtų būti suderinta su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/20131;
___________________
1 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 konstatuojamoji dalis
(2)  taigi muitų teisės pažeidimai ir sankcijos reglamentuojami 28 skirtingais teisės normų rinkiniais. Todėl Sąjungos muitų teisės aktų pažeidimas Sąjungoje vertinamas nevienodai ir kiekvienu atveju gali būti skiriamos skirtingo pobūdžio ir griežtumo sankcijos, priklausomai nuo sankciją skiriančios valstybės narės;
(2)  muitų teisės pažeidimai ir sankcijos reglamentuojami 28 skirtingais teisės normų rinkiniais. Todėl Sąjungos muitų teisės aktų pažeidimas Sąjungoje vertinamas nevienodai ir kiekvienu atveju gali būti skiriamos skirtingo pobūdžio ir griežtumo sankcijos, priklausomai nuo sankciją skiriančios valstybės narės, dėl to gali būti, kad valstybės narės praras įplaukų ir atsiras rinkos iškraipymų;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 konstatuojamoji dalis
(3)  toks valstybių narių teisinių sistemų neatitikimas ne tik trukdo optimaliai valdyti muitų sąjungą, bet ir neleidžia sukurti vienodų sąlygų muitų sąjungos ekonominės veiklos vykdytojams, nes daro poveikį jų galimybėms pasinaudoti supaprastinimais ir lengvatomis;
(3)  toks valstybių narių teisinių sistemų neatitikimas ne tik trukdo optimaliai valdyti muitų sąjungą ir užtikrinti skaidrumą, kuris yra būtinas siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, kiek tai susiję su skirtingų muitinių taikomais pažeidimų nagrinėjimo būdais, bet ir neleidžia sukurti vienodų sąlygų muitų sąjungos ekonominės veiklos vykdytojams, kuriems Sąjungoje jau dabar taikomos skirtingos taisyklės, nes daro poveikį jų galimybėms pasinaudoti supaprastinimais ir lengvatomis;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 konstatuojamoji dalis
(6)  reikėtų nustatyti veiksmų, kurie turėtų būti laikomi pažeidžiančiais Sąjungos muitų teisės aktus ir už kuriuos turėtų būti skiriamos sankcijos, sąrašą. Tie muitų teisės pažeidimai turėtų būti visiškai pagrįsti iš muitų teisės aktų kylančiomis pareigomis, pateikiant tiesioginę nuorodą į Kodeksą. Šioje direktyvoje nėra nustatyta, ar už tuos muitų teisės pažeidimus valstybės narės turėtų taikyti administracinės ar baudžiamosios teisės sankcijas;
(6)  reikėtų nustatyti veiksmų, kurie turėtų būti laikomi pažeidžiančiais Sąjungos muitų teisės aktus ir už kuriuos turėtų būti skiriamos sankcijos pagal šią direktyvą, sąrašą. Tie muitų teisės pažeidimai turėtų būti visiškai pagrįsti iš muitų teisės aktų kylančiomis pareigomis, pateikiant tiesioginę nuorodą į Kodeksą. Šioje direktyvoje numatyta, kad už tuos muitų teisės pažeidimus valstybės narės turėtų taikyti ne baudžiamosios teisės sankcijas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė valstybėms narėms pagal nacionalinės teisės aktus ir Sąjungos teisę taikyti baudžiamosios teisės, o ne nebaudžiamosios teisės sankcijas, kai to reikia dėl atitinkamo pažeidimo pobūdžio ir sunkumo, kad taikoma sankcija būtų atgrasoma, veiksminga ir proporcinga;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 konstatuojamoji dalis
(7)   pirmoji veiksmų kategorija turėtų apimti muitų teisės pažeidimus, grindžiamus atsakomybe be kaltės, kuriai nebūtinas kaltės elementas, atsižvelgiant į objektyvų pareigų pobūdį ir į tai, kad už tų pareigų vykdymą atsakingi asmenys negali ignoruoti jų egzistavimo ir privalomo jų pobūdžio;
Išbraukta.
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 konstatuojamoji dalis
(8)   antroji ir trečioji veiksmų kategorija turėtų apimti muitų teisės pažeidimus, padarytus atitinkamai dėl aplaidumo arba tyčia, jeigu tas subjektyvusis elementas turi būti nustatytas, kad atsirastų atsakomybė;
Išbraukta.
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 konstatuojamoji dalis
(10)  siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, reikėtų nustatyti, kad bet koks veiksmas ar neveikimas dėl muitinės klaidos neturėtų būti laikomas muitų teisės pažeidimu;
(10)  siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, reikėtų nustatyti, kad, kaip nurodyta Kodekse, bet koks veiksmas ar neveikimas dėl muitinės klaidos neturėtų būti laikomas muitų teisės pažeidimu;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 konstatuojamoji dalis
(12)  siekiant suderinti valstybių narių nacionalines sankcijų sistemas, reikėtų nustatyti sankcijų skalę, kuri atspindėtų skirtingas muitų teisės pažeidimų kategorijas ir tų pažeidimų sunkumą. Siekdamos nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas, valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad jų kompetentingos institucijos, nustatydamos taikytiną sankcijų rūšį ir dydį, atsižvelgtų į konkrečias atsakomybę sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes;
(12)  siekiant suderinti valstybių narių nacionalines sankcijų sistemas, reikėtų nustatyti sankcijų skalę, kuri atspindėtų skirtingas muitų teisės pažeidimų sunkumą. Siekdamos nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas, valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad jų kompetentingos institucijos, nustatydamos taikytiną sankcijų rūšį ir dydį, atsižvelgtų į konkrečias atsakomybę sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(12a)   tik tais atvejais, kai sunkūs pažeidimai yra susiję ne su išvengto muito suma, bet su atitinkamų prekių verte, pavyzdžiui, kai pažeidimai susiję su intelektinės nuosavybės teisėmis arba draudžiamomis ar riboto naudojimo prekėmis, muitinės turėtų nustatydamos sankcijos dydį remtis atitinkamų prekių verte;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 konstatuojamoji dalis
(13)  proceso dėl muitų teisės pažeidimo senaties terminas turėtų būti ketveri metai nuo muitų teisės pažeidimo padarymo dienos arba – jei pažeidimas yra tęstinis ar kartotinis – nuo tada, kai nutraukiami veiksmai, kurie laikomi pažeidimu. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad senaties terminas būtų nutrauktas, jeigu dėl muitų teisės pažeidimo imamasi su tyrimu arba teisiniu procesu susijusio veiksmo. Valstybės narės gali nustatyti atvejus, kuriais tas terminas sustabdomas. Reikėtų uždrausti inicijuoti arba tęsti šį procesą pasibaigus aštuonerių metų laikotarpiui, o sankcijos vykdymo užtikrinimo senaties terminas turėtų būti treji metai;
(13)  proceso dėl muitų teisės pažeidimo senaties terminas turėtų būti ketveri metai nuo muitų teisės pažeidimo padarymo dienos arba – jei pažeidimas yra tęstinis ar kartotinis – nuo tada, kai nutraukiami veiksmai, kurie laikomi pažeidimu. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad senaties terminas būtų nutrauktas, jeigu dėl to paties muitų teisės pažeidimo imamasi su tyrimu arba teisiniu procesu susijusio veiksmo arba veiksmą atlieka už pažeidimą atsakingas asmuo. Valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti atvejus, kuriais tas terminas sustabdomas. Bet koks procesas turėtų būti nutrauktas dėl senaties, neatsižvelgiant į bet kokį senaties termino nutraukimą, pasibaigus aštuonerių metų laikotarpiui, o sankcijos vykdymo užtikrinimo senaties terminas turėtų būti treji metai;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl direktyvos
14 konstatuojamoji dalis
(14)  reikėtų numatyti, kad administracinis procesas dėl muitų teisės pažeidimo būtų sustabdytas, jeigu prieš tą patį asmenį dėl tų pačių faktų inicijuojamas baudžiamasis procesas. Pasibaigus baudžiamajam procesui administracinį procesą turėtų būti galima tęsti tik griežtai laikantis ne bis in idem principo;
(14)  reikėtų numatyti, kad administracinis procesas dėl muitų teisės pažeidimo būtų sustabdytas, jeigu prieš tą patį asmenį dėl tų pačių faktų inicijuojamas baudžiamasis procesas. Pasibaigus baudžiamajam procesui administracinį procesą turėtų būti galima tęsti tik griežtai laikantis ne bis in idem principo, o tai reiškia, kad už tą patį pažeidimą negalima bausti du kartus;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(15a)   bendras šios direktyvos tikslas – užtikrinti veiksmingą Sąjungos muitų teisės aktų vykdymą. Vis dėlto pagal šioje direktyvoje numatyta teisine sistema nesudaromos sąlygos integruotam požiūriui į vykdymo užtikrinimą, įskaitant priežiūrą, kontrolę ir tyrimus. Todėl reikėtų reikalauti, kad Komisija pateiktų Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl tų aspektų, be kita ko, dėl bendros rizikos valdymo sistemos įgyvendinimo, siekiant įvertinti, ar reikia priimti tolesnius teisės aktus;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(18a)   šia direktyva siekiama stiprinti muitinių bendradarbiavimą derinant nacionalinius įstatymus dėl muitinės sankcijų. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu valstybių narių teisinės tradicijos labai skiriasi, visiškas suderinimas šioje srityje yra neįmanomas;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalis
1.  Šia direktyva nustatoma Sąjungos muitų teisės aktų pažeidimų sistema ir numatomos už tuos pažeidimus skirtinos sankcijos.
1.  Šia direktyva siekiama prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo ir nustatyti Sąjungos muitų teisės aktų pažeidimų sistemą, bei joje numatoma, kad už tuos pažeidimus skiriamos nebaudžiamosios teisės sankcijos suderinant valstybių narių nuostatas, nustatytas įstatymais, kitais teisės aktais arba administraciniais veiksmais.
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.   Ši direktyva apima valstybių narių įsipareigojimus Europos Sąjungos prekybos partneriams, taip pat Pasaulio prekybos organizacijai ir Pasaulio muitinių organizacijai, siekiant sukurti vientisą ir gerai veikiančią vidaus rinką, kartu sudarant palankesnes sąlygas prekybai ir suteikiant tikrumo.
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnis
2 straipsnis
2 straipsnis
Muitų teisės pažeidimai ir sankcijos
Bendrieji principai
Valstybės narės nustato sankcijų už 36 straipsniuose nurodytus muitų teisės pažeidimus taisykles.
1.   Valstybės narės nustato sankcijų už 3 ir 6 straipsniuose nurodytus muitų teisės pažeidimus taisykles, griežtai laikantis ne bis in idem principo.
Valstybės narės užtikrina, kad 3 ir 6 straipsniuose nurodyti veiksmai ar neveikimas būtų laikomi muitų teisės pažeidimais, kai jie įvykdyti dėl aplaidumo arba tyčia.
Valstybės narės pagal nacionalinės teisės aktus ir Sąjungos teisę gali taikyti baudžiamosios teisės, o ne nebaudžiamosios teisės sankcijas, kai to reikia dėl atitinkamo pažeidimo pobūdžio ir sunkumo, kad taikoma sankcija būtų atgrasoma, veiksminga ir proporcinga.
2.   Šioje direktyvoje:
a)   muitinės nustato, ar pažeidimas buvo padarytas dėl aplaidumo, t. y. atsakingas asmuo, kontroliuodamas savo veiksmus, nebuvo pagrįstai atsargus arba ėmėsi akivaizdžiai nepakankamų priemonių išvengti pažeidimą sukėlusių aplinkybių, jei tų aplinkybių susidarymo rizika buvo pagrįstai prognozuojama;
b)   muitinės nustato, ar pažeidimas buvo padarytas tyčia, t. y. atsakingo asmens veiksmas arba neveikimas įvykdytas jam žinant, kad tas veiksmas arba neveikimas laikomas pažeidimu, arba tyčia ir sąmoningai siekiant pažeisti muitų teisės aktus;
c)   korektūros klaidos nėra muitų teisės pažeidimas, išskyrus atvejus, kai, atsižvelgiant į visas aplinkybes, aišku, kad klaidos padarytos dėl aplaidumo ar tyčia.
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 a straipsnis (naujas)
2a straipsnis
Prekybos lengvinimas
Siekdamos vykdyti Sąjungos įsipareigojimus pagal PPO prekybos lengvinimo susitarimą, valstybės narės dirba kartu, kad sukurtų bendradarbiavimo sistemą, kurioje dalyvautų visos valstybės narės. Tos sistemos tikslas –koordinuoti pagrindinius veiklos rodiklius, susijusius su muitinės sankcijomis (apeliacinių skundų skaičiaus analizė, recidyvizmo lygis ir kt.); platinti geriausią praktiką tarp muitinės tarnybų (kontrolės ir sankcijų veiksmingumas, administracinių išlaidų mažinimas); perduoti ekonominės veiklos vykdytojų patirtį ir sukurti jų tarpusavio ryšius; stebėti, kaip muitinės tarnybos vykdo savo veiklą; ir atlikti statistikos darbą dėl trečiųjų valstybių bendrovių padarytų pažeidimų. Bendradarbiavimo sistemoje visoms valstybėms narėms nedelsiant pranešama apie muitų teisės pažeidimų ir nustatytų pažeidimų tyrimus, taip siekiant palengvinti prekybą, užkirsti kelią neteisėtam prekių patekimui į vidaus rinką ir pagerinti tikrinimo veiksmingumą.
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnis
3 straipsnis
3 straipsnis
Muitų teisės pažeidimai, kuriems taikoma atsakomybė be kaltės
Muitų teisės pažeidimai
Valstybės narės užtikrina, kad muitų teisės pažeidimu, nepriklausomai nuo kaltės elemento, būtų laikomi šie veiksmai ar neveikimas:
Valstybės narės užtikrina, kad muitų teisės pažeidimu būtų laikomi šie veiksmai ar neveikimas:
a)  asmuo, teikiantis muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą, neužtikrina deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumo ir išsamumo pagal Kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punktą;
a)  asmuo, teikiantis muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą, neužtikrina deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumo ir išsamumo pagal Kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punktą;
b)  asmuo, teikiantis muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą, neužtikrina deklaraciją pranešimą ar prašymą papildančių dokumentų autentiškumo, tikslumo ir galiojimo pagal Kodekso 15 straipsnio 2 dalies b punktą;
b)  asmuo, teikiantis muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą, neužtikrina deklaraciją pranešimą ar prašymą papildančių dokumentų autentiškumo, tikslumo ir galiojimo pagal Kodekso 15 straipsnio 2 dalies b punktą;
c)  asmuo nepateikia įvežimo bendrosios deklaracijos pagal Kodekso 127 straipsnį, pranešimo apie jūrų laivo arba orlaivio atvykimą pagal Kodekso 133 straipsnį, laikinojo saugojimo deklaracijos pagal Kodekso 145 straipsnį, muitinės deklaracijos pagal Kodekso 158 straipsnį, pranešimo apie veiklą laisvosiose zonose pagal Kodekso 244 straipsnio 2 dalį, išankstinės išvežimo deklaracijos pagal Kodekso 263 straipsnį, reeksporto deklaracijos pagal Kodekso 270 straipsnį, išvežimo bendrosios deklaracijos pagal Kodekso 271 straipsnį arba pranešimo apie reeksportą pagal Kodekso 274 straipsnį;
c)  asmuo nepateikia įvežimo bendrosios deklaracijos pagal Kodekso 127 straipsnį, pranešimo apie jūrų laivo arba orlaivio atvykimą pagal Kodekso 133 straipsnį, laikinojo saugojimo deklaracijos pagal Kodekso 145 straipsnį, muitinės deklaracijos pagal Kodekso 158 straipsnį, pranešimo apie veiklą laisvosiose zonose pagal Kodekso 244 straipsnio 2 dalį, išankstinės išvežimo deklaracijos pagal Kodekso 263 straipsnį, reeksporto deklaracijos pagal Kodekso 270 straipsnį, išvežimo bendrosios deklaracijos pagal Kodekso 271 straipsnį arba pranešimo apie reeksportą pagal Kodekso 274 straipsnį;
d)  ekonominės veiklos vykdytojas nesaugo dokumentų ir informacijos, susijusių su atliktais muitiniais formalumais, prieinamomis priemonėmis muitų teisės aktuose nustatytą laikotarpį pagal Kodekso 51 straipsnį;
d)  ekonominės veiklos vykdytojas nesaugo dokumentų ir informacijos, susijusių su atliktais muitiniais formalumais, prieinamomis priemonėmis muitų teisės aktuose nustatytą laikotarpį pagal Kodekso 51 straipsnį;
e)  prekių, įvežtų į Sąjungos muitų teritoriją, paėmimas iš muitinės priežiūros be muitinės leidimo pažeidžiant Kodekso 134 straipsnio 1 dalies pirmą ir antrą pastraipas;
e)  prekių, įvežtų į Sąjungos muitų teritoriją, paėmimas iš muitinės priežiūros be muitinės leidimo pažeidžiant Kodekso 134 straipsnio 1 dalies pirmą ir antrą pastraipas;
f)  prekių paėmimas iš muitinės priežiūros pažeidžiant Kodekso 134 straipsnio 1 dalies ketvirtą pastraipą, 158 straipsnio 3 dalį ir 242 straipsnį;
f)  prekių paėmimas iš muitinės priežiūros pažeidžiant Kodekso 134 straipsnio 1 dalies ketvirtą pastraipą, 158 straipsnio 3 dalį ir 242 straipsnį;
g)  asmuo, įvežantis prekes į Sąjungos muitų teritoriją, nevykdo pareigų, susijusių su prekių pristatymu į tinkamą vietą pagal Kodekso 135 straipsnio 1 dalį arba nepraneša muitinei, kai pareigų įvykdyti neįmanoma, pagal Kodekso 137 1 ir 2 dalis;
g)  asmuo, įvežantis prekes į Sąjungos muitų teritoriją, nevykdo pareigų, susijusių su prekių pristatymu į tinkamą vietą pagal Kodekso 135 straipsnio 1 dalį arba nepraneša nedelsdamas muitinei, kai pareigų įvykdyti neįmanoma, pagal Kodekso 137 straipsnio 1 ir 2 dalis, ir nepraneša apie prekių buvimo vietą;
h)  asmuo, įvežantis prekes į laisvąją zoną, tais atvejais, kai laisvoji zona ribojasi su valstybės narės ir trečiosios šalies sausumos siena, įveža tas prekes ne tiesiogiai į laisvąją zoną, bet per kitą Sąjungos muitų teritorijos dalį, pagal Kodekso 135 straipsnio 2 dalį;
h)  asmuo, įvežantis prekes į laisvąją zoną, tais atvejais, kai laisvoji zona ribojasi su valstybės narės ir trečiosios šalies sausumos siena, įveža tas prekes ne tiesiogiai į laisvąją zoną, bet per kitą Sąjungos muitų teritorijos dalį, pagal Kodekso 135 straipsnio 2 dalį;
i)  laikinojo saugojimo arba muitinės procedūros deklarantas nepateikia muitinei dokumentų, kai to reikalaujama pagal Sąjungos teisės aktus arba kai jų reikia muitiniam tikrinimui atlikti, pagal Kodekso 145 straipsnio 2 dalį ir 163 straipsnio 2 dalį;
i)  laikinojo saugojimo arba muitinės procedūros deklarantas nepateikia muitinei dokumentų, kai to reikalaujama pagal Sąjungos teisės aktus arba kai jų reikia muitiniam tikrinimui atlikti, pagal Kodekso 145 straipsnio 2 dalį ir 163 straipsnio 2 dalį;
j)  ekonominės veiklos vykdytojas, atsakingas už laikinai saugomas ne Sąjungos prekes, neįformina toms prekėms muitinės procedūros arba jų nereeksportuoja per nustatytą terminą pagal Kodekso 149 straipsnį;
j)  laikinojo saugojimo deklarantas arba prekes laikantis asmuo, kai prekės laikomos kitose muitinių nustatytose arba patvirtintose vietose, atsakingas už laikinai saugomas ne Sąjungos prekes, neįformina toms prekėms muitinės procedūros arba jų nereeksportuoja per nustatytą terminą pagal Kodekso 149 straipsnį;
k)  muitinės procedūros deklarantas muitinės deklaracijos arba papildomos deklaracijos pateikimo metu neturi ir nelaiko muitinės žinioje deklaraciją papildančių dokumentų, būtinų tai procedūrai taikyti, pagal Kodekso 163 straipsnio 1 dalį ir 167 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą;
k)  muitinės procedūros deklarantas muitinės deklaracijos arba papildomos deklaracijos pateikimo metu neturi ir nelaiko muitinės žinioje deklaraciją papildančių dokumentų, būtinų tai procedūrai taikyti, pagal Kodekso 163 straipsnio 1 dalį ir 167 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą;
l)  supaprastintos deklaracijos pateikimo pagal 166 straipsnį arba įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus pagal 182 straipsnį atveju muitinės procedūros deklarantas nepateikia papildomos deklaracijos kompetentingai muitinės įstaigai per konkretų laikotarpį pagal Kodekso 167 straipsnio 1 dalį;
l)  supaprastintos deklaracijos pateikimo pagal 166 straipsnį arba įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus pagal 182 straipsnį atveju muitinės procedūros deklarantas nepateikia papildomos deklaracijos kompetentingai muitinės įstaigai per konkretų laikotarpį pagal Kodekso 167 straipsnio 1 dalį;
m)  identifikavimo ženklų, kuriuos muitinės uždėjo ant prekių, jų pakuočių arba transporto priemonių, nuėmimams ir sunaikinimas be išankstinio muitinės leidimo pagal Kodekso 192 straipsnio 2 dalį;
m)  identifikavimo ženklų, kuriuos muitinės uždėjo ant prekių, jų pakuočių arba transporto priemonių, nuėmimams ir sunaikinimas be išankstinio muitinės leidimo pagal Kodekso 192 straipsnio 2 dalį;
n)  laikinojo įvežimo perdirbti procedūros vykdytojas nepripažįsta įvykdyta muitinės procedūros per terminą, nustatytą pagal Kodekso 257 straipsnį;
n)  laikinojo įvežimo perdirbti procedūros vykdytojas nepripažįsta įvykdyta muitinės procedūros per terminą, nustatytą pagal Kodekso 257 straipsnį;
o)  laikinojo išvežimo perdirbti procedūros vykdytojas neeksportuoja defektų turinčių prekių per nustatytą terminą pagal Kodekso 262 straipsnį;
o)  laikinojo išvežimo perdirbti procedūros vykdytojas neeksportuoja defektų turinčių prekių per nustatytą terminą pagal Kodekso 262 straipsnį;
p)  statinio statyba laisvojoje zonoje be muitinės sutikimo pagal Kodekso 244 straipsnio 1 dalį;
p)  statinio statyba laisvojoje zonoje be išankstinio muitinės sutikimo pagal Kodekso 244 straipsnio 1 dalį;
q)  asmuo, atsakingas už importo ar eksporto muitų sumokėjimą, jų nesumoka per laikotarpį, nustatytą pagal Kodekso 108 straipsnį.
q)  asmuo, atsakingas už importo ar eksporto muitų sumokėjimą, jų nesumoka per laikotarpį, nustatytą pagal Kodekso 108 straipsnį;
qa)   ekonominės veiklos vykdytojas, muitinei paprašius, nepateikia reikiamų dokumentų bei informacijos tinkama forma ir per pagrįstą laikotarpį ir nesuteikia visos muitinės formalumams ar muitiniam tikrinimui atlikti būtinos pagalbos pagal Kodekso 15 straipsnio 1 dalį;
qb)   sprendimo dėl muitų teisės aktų taikymo adresatas nevykdo tuo sprendimu nustatytų pareigų pagal Kodekso 23 straipsnio 1 dalį;
qc)   sprendimo dėl muitų teisės aktų taikymo adresatas nedelsdamas nepraneša muitinei apie visus po jos sprendimo priėmimo atsiradusius veiksnius, kurie turi įtakos tolesniam to sprendimo taikymui arba jo turiniui, pagal Kodekso 23 straipsnio 2 dalį;
qd)   Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas nepateikia nepakeisto pavidalo prekių paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą pagal Kodekso 233 straipsnio 1 dalies a punktą;
qe)   prekių iškrovimas iš jas vežančių transporto priemonių arba perkrovimas į kitas transporto priemones be muitinės leidimo arba muitinės nenustatytose arba jai nepriimtinose vietose pagal Kodekso 140 straipsnį;
qf)   prekių saugojimas laikinojo saugojimo sandėliuose arba muitinės sandėliuose be muitinės leidimo pagal Kodekso 147 ir 148 straipsnius;
qg)   leidimo turėtojas arba procedūros vykdytojas neįvykdo pareigų, susijusių su prekių, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, saugojimu pagal Kodekso 242 straipsnio 1 dalies a ir b punktus;
qh)   neteisingos informacijos arba suklastotų dokumentų, kurių reikalauja muitinė pagal Kodekso 15 arba 163 straipsnį, pateikimas tai muitinei;
qi)   ekonominės veiklos vykdytojas naudoja netikslią ar ne visą informaciją arba neautentiškus, netikslius ar negaliojančius dokumentus, kad gautų muitinės leidimą:
i)   tapti įgaliotuoju ekonominės veiklos vykdytoju pagal Kodekso 38 straipsnį,
ii)   naudoti supaprastintą deklaraciją pagal Kodekso 166 straipsnį,
iii)   pasinaudoti kitais muitinės supaprastinimais pagal Kodekso 177, 179, 182 ir 185 straipsnius arba
iv)   prekėms taikyti specialiąsias procedūras pagal Kodekso 211 straipsnį;
qj)   prekių įvežimas į Sąjungos muitų teritoriją arba išvežimas iš jos nepateikiant jų muitinei pagal Kodekso 139 ir 245 straipsnius arba 267 straipsnio 2 dalį;
qk)   prekių perdirbimas muitinės sandėliuose be muitinės leidimo pagal Kodekso 241 straipsnį;
ql)   prekių, susijusių su vienu iš muitų teisės pažeidimų, nustatytų šio straipsnio qd ir qj punktuose, įsigijimas ir turėjimas.
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnis
4 straipsnis
Išbraukta.
Muitų teisės pažeidimai, padaryti dėl aplaidumo
Valstybės narės užtikrina, kad muitų teisės pažeidimu būtų laikomi šie dėl aplaidumo įvykdyti veiksmai ar neveikimas:
a)   ekonominės veiklos vykdytojas, atsakingas už laikinai saugomas ne Sąjungos prekes, neįformina toms prekėms muitinės procedūros arba jų nereeksportuoja per nustatytą terminą pagal Kodekso 149 straipsnį;
b)   ekonominės veiklos vykdytojas nesuteikia muitinei visos muitinės formalumams ar muitiniam tikrinimui atlikti būtinos pagalbos pagal Kodekso 15 straipsnio 1 dalį;
c)   sprendimo dėl muitų teisės aktų taikymo adresatas nevykdo tuo sprendimu nustatytų pareigų pagal Kodekso 23 straipsnio 1 dalį;
d)   sprendimo dėl muitų teisės aktų taikymo adresatas nedelsdamas nepraneša muitinei apie visus po jos sprendimo priėmimo atsiradusius veiksnius, kurie turi įtakos tolesniam to sprendimo taikymui arba jo turiniui, pagal Kodekso 23 straipsnio 2 dalį;
e)   ekonominės veiklos vykdytojas nepateikia į Sąjungos muitų teritoriją įvežtų prekių muitinei pagal Kodekso 139 straipsnį;
(f)   Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas nepateikia nepakeisto pavidalo prekių paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą pagal Kodekso 233 straipsnio 1 dalies a punktą;
(g)   ekonominės veiklos vykdytojas nepateikia į laisvą apyvartą išleistų prekių muitinei pagal Kodekso 245 straipsnį;
(h)   ekonominės veiklos vykdytojas išvežimo vietoje nepateikia iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamų prekių muitinei pagal Kodekso 267 straipsnio 2 dalį;
i)   prekių iškrovimas iš jas vežančių transporto priemonių arba perkrovimas į kitas transporto priemones be muitinės leidimo arba muitinės nenustatytose arba jai nepriimtinose vietose pagal Kodekso 140 straipsnį;
j)   prekių saugojimas laikinojo saugojimo sandėliuose arba muitinės sandėliuose be muitinės leidimo pagal Kodekso 147 ir 148 straipsnius;
k)   leidimo turėtojas arba procedūros vykdytojas neįvykdo pareigų, susijusių su prekių, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, saugojimu pagal Kodekso 242 straipsnio 1 dalies a ir b punktus.
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 straipsnis
5 straipsnis
Išbraukta.
Tyčiniai muitų teisės pažeidimai
Valstybės narės užtikrina, kad muitų teisės pažeidimu būtų laikomi šie tyčiniai veiksmai ar neveikimas:
a)  neteisingos informacijos arba suklastotų dokumentų, kurių reikalauja muitinė pagal Kodekso 15 arba 163 straipsnį, pateikimas;
b)  ekonominės veiklos vykdytojas teikia melagingus pareiškimus ar naudojasi kitomis neteisėtomis priemonėmis, kad gautų muitinės leidimą:
i)  tapti įgaliotuoju ekonominės veiklos vykdytoju pagal Kodekso 38 straipsnį,
ii)  naudoti supaprastintą deklaraciją pagal Kodekso 166 straipsnį,
iii)   pasinaudoti kitais muitinės supaprastinimais pagal Kodekso 177, 179, 182 ir 185 straipsnius,
iv)   prekėms taikyti specialiąsias procedūras pagal Kodekso 211 straipsnį;
c)  prekių įvežimas į Sąjungos muitų teritoriją arba išvežimas iš jos nepateikiant jų muitinei pagal Kodekso 139 ir 245 straipsnius arba 267 straipsnio 2 dalį;
d)  sprendimo dėl muitų teisės aktų taikymo adresatas nevykdo tuo sprendimu nustatytų pareigų pagal Kodekso 23 straipsnio 1 dalį;
e)  sprendimo dėl muitų teisės aktų taikymo adresatas nedelsdamas nepraneša muitinei apie visus po jos sprendimo priėmimo atsiradusius veiksnius, kurie turi įtakos tolesniam to sprendimo taikymui arba jo turiniui, pagal Kodekso 23 straipsnio 2 dalį;
(f)  prekių perdirbimas muitinės sandėliuose be muitinės leidimo pagal Kodekso 241 straipsnį;
(g)  prekių, susijusių su vienu iš muitų teisės pažeidimų, nustatytų 4 straipsnio f punkte ir šio straipsnio c punkte, įsigijimas ir turėjimas.
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 straipsnis
6 straipsnis
6 straipsnis
Kurstymas, padėjimas, bendrininkavimas ir kėsinimasis
Kurstymas, padėjimas, bendrininkavimas ir kėsinimasis
1.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad muitų teisės pažeidimu būtų laikomas kurstymas ar padėjimas įvykdyti 5 straipsnyje nurodytą veiksmą ar neveikimą ir bendrininkavimas jį vykdant.
1.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad muitų teisės pažeidimu būtų laikomas kurstymas ar padėjimas įvykdyti 8b straipsnio 2 dalyje nurodytą veiksmą ar neveikimą ir bendrininkavimas jį vykdant.
2.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad muitų teisės pažeidimu būtų laikomas kėsinimasis įvykdyti 5 straipsnio b arba c punktuose nurodytą veiksmą ar neveikimą.
2.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad muitų teisės pažeidimu būtų laikomas kėsinimasis įvykdyti 3 straipsnio qi arba qj punktuose nurodytą veiksmą ar neveikimą.
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 straipsnis
7 straipsnis
7 straipsnis
Muitinės klaida
Muitinės klaida
36 straipsniuose nurodyti veiksmai ar neveikimas nėra muitų teisės pažeidimai, jeigu jie įvykdomi dėl muitinės klaidos.
3 ir 6 straipsniuose nurodyti veiksmai ar neveikimas nėra muitų teisės pažeidimai, jeigu jie įvykdomi dėl muitinės klaidos pagal Kodekso 119 straipsnį, o, kai dėl klaidų padaroma žala, už ją atsako muitinė.
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Valstybės narės užtikrina, kad juridiniai asmenys būtų traukiami atsakomybėn už muitų teisės pažeidimus, kuriuos jų naudai padarė asmuo, veikęs individualiai arba kaip juridinio asmens organo narys ir einantis vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje, remdamasis:
1.  Valstybės narės užtikrina, kad juridiniai asmenys būtų traukiami atsakomybėn už muitų teisės pažeidimus, kaip numatyta 3–6 straipsniuose, kuriuos jų naudai padarė asmuo, veikęs individualiai arba kaip juridinio asmens organo narys ir einantis vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje, remdamasis:
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės taip pat užtikrina, kad juridiniai asmenys būtų traukiami atsakomybėn, jeigu dėl 1 dalyje nurodyto asmens nepakankamos priežiūros arba kontrolės jam pavaldus asmuo galėjo padaryti muitų teisės pažeidimą to juridinio asmens naudai.
(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.   Šioje direktyvoje „juridinis asmuo“ – subjektas, turintis teisinį subjektiškumą pagal taikytiną teisę, išskyrus valstybes ar valdžios funkcijas vykdančias viešąsias įstaigas bei viešąsias tarptautines organizacijas.
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 a straipsnis (naujas)
8a straipsnis
Veiksniai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama vertinant, ar pažeidimas yra nedidelis
1.   Nustatydamos, ar pažeidimas, kaip nurodyta 3 straipsnyje, yra nedidelis, valstybės narės užtikrina nuo pat proceso pradžios, t. y. nustatant, ar buvo įvykdytas muitų teisės pažeidimas, kad jų kompetentingos valdžios institucijos atsižvelgtų į visas galimas svarbias aplinkybes, įskaitant šias aplinkybes:
a)   pažeidimas padarytas dėl aplaidumo;
b)   susijusioms prekėms netaikomi Kodekso 134 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje ir 267 straipsnio 3 dalies e punkte nurodyti draudimai ar apribojimai;
c)   pažeidimas turi nedidelį poveikį arba jokio poveikio mokėtinų muitų sumai;
d)   už pažeidimą atsakingas asmuo proceso metu veiksmingai bendradarbiauja su kompetentinga institucija;
e)   už pažeidimą atsakingas asmuo pažeidimas atskleidė savanoriškai, su sąlyga, kad dėl pažeidimo dar nevykdoma jokia tyrimo veikla, apie kurią žinotų už pažeidimą atsakingas asmuo;
f)   už pažeidimą atsakingas asmuo gali įrodyti, kad deda dideles pastangas siekdamas laikytis Sąjungos muitų teisės aktų, parodydamas savo operacijų aukšto lygio kontrolę, pavyzdžiui, vykdomą pasitelkiant atitikties sistemą;
g)   už pažeidimą atsakingas asmuo yra mažoji ar vidutinė įmonė, kuri neturi jokios patirties muitų klausimais.
2.   Kompetentingos institucijos laiko pažeidimą nedideliu tik tada, jei nėra sunkinančių aplinkybių dėl pažeidimo, kaip nurodyta 8b straipsnyje.
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 b straipsnis (naujas)
8b straipsnis
Veiksniai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama vertinant, ar pažeidimas yra sunkus
1.   Nustatydamos, ar pažeidimas, kaip nurodyta 3 arba 6 straipsnyje, yra sunkus, valstybės narės užtikrina nuo pat proceso pradžios, t. y. nustatant, ar buvo įvykdytas muitų teisės pažeidimas, kad jų kompetentingos valdžios institucijos atsižvelgtų į bet kurią iš šių galimų aplinkybių:
a)   pažeidimas buvo įvykdytas tyčia;
b)   pažeidimo veikla tęsėsi ilgą laikotarpį, o tai rodo ketinimą ją tęsti;
c)   panaši arba susijusi pažeidimo veikla tęsiasi arba pasikartoja, t. y. įvykdyta daugiau nei vieną kartą;
d)   pažeidimas turi didelį poveikį išvengtų importo arba eksporto muitų sumai;
e)   susijusioms prekėms taikomi Kodekso 134 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje ir 267 straipsnio 3 dalies e punkte nurodyti draudimai ar apribojimai;
f)   už pažeidimą atsakingas asmuo atsisako bendradarbiauti arba visapusiškai bendradarbiauti su kompetentinga institucija;
g)   už pažeidimą atsakingas asmuo yra anksčiau įvykdęs pažeidimų.
2.   Pažeidimai, nurodyti 3 straipsnio f, g, p, qi, ir qj punktuose, dėl savo pobūdžio laikomi sunkiais pažeidimais.
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnis
9 straipsnis
9 straipsnis
Sankcijos už 3 straipsnyje nurodytus muitų teisės pažeidimus
Nebaudžiamosios teisės sankcijos už nedidelius muitų teisės pažeidimus
Valstybės narės užtikrina, kad už 3 straipsnyje nurodytus muitų teisės pažeidimus būtų nustatytos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos, laikantis šių ribų:
1.   Valstybės narės užtikrina, kad už 3 straipsnyje nurodytus muitų teisės pažeidimus, kurie pagal 8a straipsnį laikomi nedideliais, neskaitant reikalavimo sumokėti išvengtus muitus, būtų nustatytos veiksmingos, proporcingos, atgrasomos ir nebaudžiamosios teisės sankcijos, laikantis šių ribų:
a)  jeigu muitų teisės pažeidimas susijęs su konkrečiomis prekėmis, piniginė bauda nuo 1 iki proc. prekių vertės;
a)  jeigu muitų teisės pažeidimas susijęs su išvengtais muitais, piniginė bauda iki 70 proc. išvengtų muitų sumos;
b)  jeigu muitų teisės pažeidimas nesusijęs su konkrečiomis prekėmis, piniginė bauda nuo 150 iki 7 500 EUR.
b)  jeigu muitų teisės pažeidimas nesusijęs su išvengtais muitais, piniginė bauda iki 7 500 EUR.
2.   Nustatydamos taikytinos sankcijos dydį, neviršijant šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, valstybės narės užtikrina, kad būtų atsižvelgta į visas 8a straipsnyje išvardytas svarbias aplinkybes.
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl direktyvos
10 straipsnis
10 straipsnis
Išbraukta.
Sankcijos už 4 straipsnyje nurodytus muitų teisės pažeidimus
Valstybės narės užtikrina, kad už 4 straipsnyje nurodytus muitų teisės pažeidimus būtų nustatytos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos, laikantis šių ribų:
a)   jeigu muitų teisės pažeidimas susijęs su konkrečiomis prekėmis, piniginė bauda iki 15 proc. prekių vertės;
b)   jeigu muitų teisės pažeidimas nesusijęs su konkrečiomis prekėmis, piniginė bauda iki 22 500 EUR.
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnis
11 straipsnis
11 straipsnis
Sankcijos už 5 ir 6 straipsniuose nurodytus muitų teisės pažeidimus
Nebaudžiamosios teisės sankcijos už sunkius muitų teisės pažeidimus
Valstybės narės užtikrina, kad už 5 ir 6 straipsniuose nurodytus muitų teisės pažeidimus būtų nustatytos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos, laikantis šių ribų:
1.   Valstybės narės užtikrina, kad už 3 ir 6 straipsniuose nurodytus muitų teisės pažeidimus, kurie pagal 8b straipsnį laikomi sunkiais, neskaitant reikalavimo sumokėti išvengtus muitus, būtų nustatytos veiksmingos, proporcingos, atgrasomos ir nebaudžiamosios teisės sankcijos, laikantis šių ribų:
a)  jeigu muitų teisės pažeidimas susijęs su konkrečiomis prekėmis, piniginė bauda iki 30 proc. prekių vertės;
a)  jeigu muitų teisės pažeidimas susijęs su išvengtais muitais, piniginė bauda nuo 70 proc. iki 140 proc. išvengtų muitų sumos;
(aa)   jeigu muitų teisės pažeidimas susijęs ne su išvengtais muitais, bet su prekių verte, piniginė bauda nuo 15 proc. iki 30 proc. prekių vertės;
b)  jeigu muitų teisės pažeidimas nesusijęs su konkrečiomis prekėmis, piniginė bauda iki 45 000 EUR.
b)  jeigu muitų teisės pažeidimas nesusijęs nei su išvengtais muitais, nei su prekių verte, piniginė bauda nuo 7 500 EUR iki 45 000 EUR.
2.   Nustatydamos taikytinos sankcijos dydį, neviršijant šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, valstybės narės užtikrina, kad būtų atsižvelgta į visas 8a straipsnyje ir 8b straipsnio 1 dalyje išvardytas svarbias aplinkybes.
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 a straipsnis (naujas)
11a straipsnis
Kitos nebaudžiamosios teisės sankcijos už sunkius pažeidimus
1.   Be 11 straipsnyje išvardytų sankcijų, jei padaromas sunkus pažeidimas, vadovaujantis Kodeksu, valstybės narės gali taikyti toliau nurodytas nepinigines sankcijas:
a)   galutinis arba laikinas prekių konfiskavimas;
b)   suteikto leidimo galiojimo sustabdymas.
2.   Pagal Kodeksą valstybės narės nustato, kad sunkių arba pakartotinių muitų teisės aktų pažeidimų atveju būtų atšaukti sprendimai, kuriais suteikiamas įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusas.
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 b straipsnis (naujas)
11b straipsnis
Peržiūra
1.   Praėjus penkeriems metams nuo ... [šios direktyvos įsigaliojimo data], Komisija kartu su kompetentingomis valstybių narių institucijomis peržiūri pagal 9 ir 11 straipsnius taikomų baudų dydžius. Peržiūros procedūros tikslas – užtikrinti, kad baudų, skiriamų pagal muitų sąjungos nuostatas, dydžiai būtų vienodesni, siekiant suderinti jų veikimą.
2.   Kiekvienais metais Komisija viešai skelbia informaciją apie sankcijas, kurias valstybės narės taiko už muitų teisės pažeidimus, nurodytus 3 ir 6 straipsniuose.
3.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 2 punktą, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 978/20121.
_______________
1 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008 (OL L 303, 2012 10 31, p. 1).
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 c straipsnis (naujas)
11c straipsnis
Susitarimo procedūra
Valstybės narės užtikrina galimybę pasinaudoti susitarimo procedūra kaip procedūra, pagal kurią kompetentingos institucijos gali išspręsti muitų teisės pažeidimo klausimą sudarydamos susitarimą su už pažeidimą atsakingu asmeniu, neinicijavusios arba neužbaigusios teismo proceso mainais už to asmens sutikimą, kad būtų skirta nedelsiant vykdoma sankcija.
Vis dėlto, jei buvo pradėtas teismo procesas, kompetentingos institucijos gali sudaryti susitarimą tik sutikus teismo institucijai.
Komisija pateikia gaires dėl susitarimo procedūros, siekiant užtikrinti, kad už pažeidimą atsakingam asmeniui būtų skaidriai ir laikantis vienodo požiūrio principo suteikta susitarimo galimybė ir kad sudarius bet kokį susitarimą būtų viešai paskelbtas procedūros rezultatas.
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 straipsnis
12 straipsnis
Išbraukta.
Veiksmingas sankcijų taikymas ir kompetentingų institucijų naudojimasis įgaliojimais skirti sankcijas
Valstybės narės užtikrina, kad nustatydamos sankcijų už 3–6 straipsniuose nurodytus muitų teisės pažeidimus rūšį ir dydį kompetentingos institucijos atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes, įskaitant, jei taikoma:
a)   pažeidimo sunkumą ir trukmę;
b)   tai, kad už pažeidimą atsakingas asmuo yra įgaliotasis ekonominės veiklos vykdytojas;
c)   išvengto importo ar eksporto muito sumą;
d)   tai, kad susijusioms prekėms taikomi Kodekso 134 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje ir 267 straipsnio 3 dalies e punkte nurodyti draudimai ar apribojimai arba jos kelia visuomenės saugumo riziką;
e)   už pažeidimą atsakingo asmens bendradarbiavimą su kompetentinga institucija;
f)   už pažeidimą atsakingo asmens ankstesnius pažeidimus.
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 a straipsnis (naujas)
12a straipsnis
Atitiktis reikalavimams
Valstybės narės užtikrina, kad gairės ir leidiniai Sąjungos muitų teisės laikymosi ir tolesnio laikymosi klausimais būtų pateikiami suinteresuotosioms šalims lengvai prieinama, suprantama ir šiuolaikiška forma.
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 straipsnis
13 straipsnis
Senatis
13 straipsnis
Senatis
1.  Valstybės narės užtikrina, kad proceso dėl 36 straipsniuose nurodyto muitų teisės pažeidimo senaties terminas būtų ketveri metai ir kad jis būtų skaičiuojamas nuo muitų teisės pažeidimo padarymo dienos.
1.  Valstybės narės užtikrina, kad proceso dėl 3 ir 6 straipsniuose nurodyto muitų teisės pažeidimo inicijavimo senaties terminas būtų ketveri metai ir kad jis būtų skaičiuojamas nuo muitų teisės pažeidimo padarymo dienos.
2.  Valstybės narės užtikrina, kad tęstinių arba kartotinių muitų teisės pažeidimų atveju, senaties terminas būtų skaičiuojamas nuo veiksmų ar neveikimo, kurie laikomi muitų teisės pažeidimu, nutraukimo dienos.
2.  Valstybės narės užtikrina, kad tęstinių arba kartotinių muitų teisės pažeidimų atveju, senaties terminas būtų skaičiuojamas nuo veiksmų ar neveikimo, kurie laikomi muitų teisės pažeidimu, nutraukimo dienos.
3.  Valstybės narės užtikrina, kad senaties terminas būtų nutrauktas, jeigu dėl to paties muitų teisės pažeidimo kompetentinga institucija, pranešusi apie tai atitinkamam asmeniui, imasi su tyrimu arba teisiniu procesu susijusio veiksmo. Senaties terminas skaičiuojamas nuo veiksmo, dėl kurio jis buvo nutrauktas, dienos.
3.  Valstybės narės užtikrina, kad senaties terminas būtų nutrauktas, jeigu dėl to paties muitų teisės pažeidimo kompetentinga institucija, pranešusi apie tai atitinkamam asmeniui, imasi su tyrimu arba teisiniu procesu susijusio veiksmo arba jeigu atitinkamų veiksmų imasi už pažeidimą atsakingas asmuo. Senaties terminas toliau skaičiuojamas nuo veiksmo, dėl kurio jis buvo nutrauktas, pabaigos dienos.
4.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų uždrausta inicijuoti arba tęsti procesą dėl 36 straipsniuose nurodyto muitų teisės pažeidimo pasibaigus aštuonerių metų laikotarpiui, kuris skaičiuojamas nuo 1 arba 2 dalyje nurodytos dienos.
4.  Nedarant poveikio 14 straipsnio 2 daliai, valstybės narės užtikrina, kad bet koks procesas dėl 3 arba 6 straipsniuose nurodyto muitų teisės pažeidimo būtų nutrauktas dėl senaties, neatsižvelgiant į bet kokį šio straipsnio 3 dalyje nurodytą šio senaties termino nutraukimą, pasibaigus aštuonerių metų laikotarpiui, kuris skaičiuojamas nuo šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytos dienos.
5.  Valstybės narės užtikrina, kad sprendimo, kuriuo skiriama sankcija, vykdymo užtikrinimo senaties terminas būtų treji metai. Tas terminas skaičiuojamas nuo dienos, kurią tas sprendimas tampa galutiniu.
5.  Valstybės narės užtikrina, kad sprendimo, kuriuo skiriama sankcija, vykdymo užtikrinimo senaties terminas būtų treji metai. Tas terminas skaičiuojamas nuo dienos, kurią tas sprendimas tampa galutiniu.
6.  Valstybės narės nustato atvejus, kuriais 1, 4 ir 5 dalyse nustatyti senaties terminai yra sustabdomi.
6.  Valstybės narės nustato atvejus, kuriais 1, 4 ir 5 dalyse nustatyti senaties terminai yra sustabdomi.
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 straipsnio 1 dalis
Valstybės narės bendradarbiauja ir keičiasi informacija, būtina vykstant procesui dėl veiksmo ar neveikimo, kuris laikomas 36 straipsniuose nurodytu muitų teisės pažeidimu, visų pirma tuo atveju, jei prieš tą patį asmenį dėl tų pačių faktų procesą pradėjo daugiau nei viena valstybė narė.
Valstybės narės bendradarbiauja ir keičiasi informacija, būtina vykstant procesui dėl veiksmo ar neveikimo, kuris laikomas 3 ir 6 straipsniuose nurodytu muitų teisės pažeidimu, visų pirma tuo atveju, jei prieš tą patį asmenį dėl tų pačių faktų procesą pradėjo daugiau nei viena valstybė narė. Valstybių narių bendradarbiavimo tikslas – padidinti prekių muitinio tikrinimo veiksmingumą ir suderinti procedūras Sąjungoje.
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 straipsnio 1 a dalis (nauja)
Komisija prižiūri valstybių narių bendradarbiavimą siekiant sukurti muitiniam tikrinimui ir sankcijoms taikytinus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, geriausios praktikos sklaidą ir muitinės pareigūnų mokymo koordinavimą.
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl direktyvos
17 straipsnis
17 straipsnis
17 straipsnis
Sulaikymas
Sulaikymas
Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos galėtų laikinai sulaikyti prekes, transporto priemones ir kitas priemones, naudojamas darant 36 straipsniuose nurodytus muitų teisės pažeidimus.
Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos galėtų laikinai sulaikyti prekes, transporto priemones ir kitas priemones, naudojamas darant 3 ir 6 straipsniuose nurodytus muitų teisės pažeidimus. Jei, pradėjus taikyti sankciją, valstybė narė visam laikui konfiskuoja tokias prekes, ji gali nuspręsti atitinkamai jas sunaikinti, pakartotinai panaudoti arba perdirbti.
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 straipsnio 1 a dalis (nauja)
Ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl kitų elementų apie Sąjungos muitų teisės aktų vykdymo užtikrinimą, kaip antai, priežiūros, kontrolės ir tyrimų, ir, prireikus, pateikia kartu pasiūlymą dėl teisėkūros procedūrą priimamo akto, siekiant papildyti šią direktyvą.
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl direktyvos
18 a straipsnis (naujas)
18a straipsnis
Valstybių narių teikiamos ataskaitos
Valstybės narės siunčia Komisijai pažeidimų statistiką, parodančią, kokios buvo taikytos sankcijos už tuos pažeidimus, kad Komisija galėtų įvertinti, kaip taikoma ši direktyva. Įsigaliojus šiai direktyvai taip pateikiama informacija siunčiama kasmet. Siekdama suderinti nacionalines sankcijų sistemas Komisija tuos duomenis gali naudoti šios direktyvos peržiūros metu.

(1)Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti atsakingam komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 61 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A8-0239/2016).


Taisomojo biudžeto Nr. 3/2016 projektas. Institucijų saugumas
PDF 318kWORD 40k
2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų Taisomojo biudžeto Nr. 3/2016 projekto. Institucijų saugumas (12600/2016 – C8-0409/2016 – 2016/2121(BUD))
P8_TA(2016)0401A8-0295/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(1), ypač į jo 41 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrąjį biudžetą, galutinai priimtą 2015 m. lapkričio 25 d.(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(4),

–  atsižvelgdamas į Taisomojo biudžeto Nr. 3/2016 projektą, kurį Komisija priėmė 2016 m. birželio 30 d. (COM(2016)0310),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 11 d. priimtą ir tą pačią dieną Europos Parlamentui perduotą Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 3/2016 projekto (12600/2016 – C8-0409/2016),

–  atsižvelgdamas į Parlamento Pirmininko 2016 m. birželio 7 d. laišką Komisijos Pirmininkui, ypač į jo 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento pareiškimą dėl Tarpinstitucinio susitarimo 27 punkto taikymo, kuris sudaro dalį bendrų išvadų, padarytų 2015 m. lapkričio 14 d. per taikinimo procedūrą dėl 2016 m. biudžeto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 88 ir 91 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0295/2016),

A.  kadangi pastarieji teroristiniai išpuoliai paskatino Sąjungos institucijas persvarstyti savo saugumo poreikius ir nustatyti, ar 2016 m. reikia papildomų išteklių;

B.  kadangi pagal Taisomojo biudžeto Nr. 3/2016 projektą siūloma biudžetą, skirtą saugumui užtikrinti Europos mokyklose, Europos Parlamente, Europos Komisijoje, Teisingumo Teisme, Europos Audito Rūmuose, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete, Regionų komitete ir Europos išorės veiksmų tarnyboje, padidinti iš viso 15,8 mln. EUR;

C.  kadangi Taisomojo biudžeto projekto Nr. 3/2016 tikslas – sukurti 35 papildomus nuolatinius etatus siekiant Europos Parlamente įdarbinti papildomų saugumo darbuotojų; kadangi tokie etatai turėtų būti įtraukti į 2017 m. biudžetą ir jiems turėtų būti netaikomas darbuotojų mažinimo 5 proc. tikslas, nes jie susiję su nauja veikla; kadangi Parlamentas visiškai laikosi savo pareiškimo dėl darbuotojų skaičiaus sumažinimo 5 proc., pridėto prie bendrų išvadų dėl 2016 m. biudžeto;

1.  atkreipia dėmesį į Komisijos pateiktą Taisomojo biudžeto Nr. 3/2016 projektą;

2.  patvirtina Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 3/2016 projekto;

3.  paveda Pirmininkui paskelbti, kad Taisomasis biudžetas Nr. 3/2016 yra galutinai priimtas ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

4.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(2) OL L 48, 2016 2 24.
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(4) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.


ES strategija Irano atžvilgiu po susitarimo branduolinių klausimų srityje
PDF 445kWORD 54k
2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES strategijos Irano atžvilgiu po susitarimo dėl branduolinės programos (2015/2274(INI))
P8_TA(2016)0402A8-0286/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini ir Irano užsienio reikalų ministro Mohammado Javado Zarifo 2016 m. balandžio 16 d. Teherane padarytą bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 20 d. priimtą JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2231 (2015),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 20 d. Komisijos išvadas dėl susitarimo su Iranu dėl branduolinės programos,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Irano, ypač į 2011 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl ES požiūrio Irano klausimu(1), 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl etninių mažumų padėties Irane(2), 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl paskutinių žmogaus teisių pažeidimo atvejų Irane(3) ir 2014 m. balandžio 3 d. rezoliuciją dėl ES strategijos Irano klausimu(4),

–  atsižvelgdamas į ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, atsižvelgdamas į ES metinius pranešimus dėl žmogaus teisių,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl ES metinių pranešimų dėl žmogaus teisių,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl mirties bausmės(5),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 10 d. JT specialiojo pranešėjo pranešimą apie žmogaus teisių padėtį Irano Islamo Respublikoje, pastaruosius jo 2016 m. gegužės 20 d. ir birželio 8 d. pareiškimus, kuriuose išreikštas susirūpinimas dėl žmogaus teisių gynėjų įkalinimų ir pastarosios neapykantos kurstymo bangos, nukreiptos prieš bahajų bendruomenę, ir į 2016 m. kovo 3 d. JT Generalinio Sekretoriaus pranešimą apie žmogaus teisių padėtį Irano Islamo Respublikoje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 17 d. priimtą Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje (A/RES/70/173),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini pareiškimą dėl nepilnamečio nusikaltėlio mirties bausmės vykdymo Irane ir 2016 m. gegužės 20 d. pareiškimą dėl Irano žmogaus teisių gynėjos Nargesės Mohammadi nuteisimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A8-0286/2016),

A.  kadangi po susitarimo su Iranu dėl branduolinės programos ir vidaus politinių įvykių Irane šiuo metu yra galimybė vykdyti reformas šalyje ir gerinti jos santykius su Europos Sąjunga;

ES ir Irano santykiai

Politinis dialogas

1.  mano, kad Bendras visapusiškas veiksmų planas (BVVP), kitaip vadinamas susitarimu su Iranu dėl branduolinės programos, buvo didelis Europos diplomatijos laimėjimas ir kad dabar turėtų ne tik labai pagerėti ES ir Irano santykiai, bet ir turėtų atsirasti daugiau stabilumo visame regione; mano, kad dabar abi pusės yra atsakingos už tai, kad būtų užtikrintas griežtas ir visapusiškas jo įgyvendinimas; palankiai vertina bendros komisijos, kurią sudaro Irano ir E3 / ES+3 (Kinija, Prancūzija, Vokietija, Rusijos Federacija, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos, taip pat vyriausiasis įgaliotinis ir pirmininko pavaduotojas) atstovai, sukūrimą; visapusiškai remia Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai atliekamą pagal BVVP sukurtą bendros komisijos koordinatorės vaidmenį ir mano, kad ir toliau labai svarbu griežtai ir visapusiškai gyvendinti BVVP;

2.  palankiai vertina 2016 m. balandžio 16 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini ir septynių Europos Komisijos narių vizitą į Iraną, kaip svarbų įvykį siekiant priimti plataus užmojo dvišalių ES ir Irano santykių darbotvarkę bendrų interesų srityse; pažymi, kad Komisija keliuose pareiškimuose ir ES delegacijos Irane (paskutinę iš jų sudarė Komisijos pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė bei septyni Komisijos nariai) sutelkė dėmesį į prekybos ir ekonominių ryšių plėtojimą;

3.  primena, kad Irano Islamo Respublikai įvykdžius savo įsipareigojimus pagal Bendrą visapusišką veiksmų planą Tarybos priimtas sprendimas panaikinti visas prieš šalį taikytas su branduoliniais bandymais susijusias sankcijas sudaro sąlygas atnaujinti santykius su Iranu ir suteiks galimybių ir naudos abiem pusėms, kadangi bus įmanoma iš naujo atverti Irano rinką Europos įmonėms; primena, kad Irane gyvena daug palyginti išsilavinusių ir jaunų žmonių, kad jo BVP sudėtis yra viena įvairiausių regione, kad šiai šaliai reikia investicijų ir ji yra potenciali rinka kokybiškoms Europos prekėms;

4.  palankiai vertina atvirumą palaikant santykius su Iranu; pažymi, kad ES ir Irano santykiai turėtų būti plėtojami susiejant juos su branduolinės programos (BVVP) įgyvendinimu; primena, kad pagal susitarimo sąlygas tuo atveju, jei Iranas jo neįgyvendina, gali būti vėl taikomos sankcijos; ragina atnaujinti ES, jos valstybių narių ir Irano santykius, kuriuose abi pusės glaudžiai bendradarbiautų dvišalių ir daugiašalių klausimų srityje, kad būtų užtikrintas stabilesnis regionas ir veiksmingas susitarimo dėl branduolinės programos įgyvendinimas; mano, kad ES ir Irano santykiai turėtų būti plėtojami vykdant daugiasluoksnį dialogą, apimantį politinius, diplomatinius, ekonominius, akademinius, techninius ir žmonių tarpusavio ryšius, kuriuos palaikant dalyvautų ir pilietinės visuomenės veikėjai, NVO bei žmogaus teisių gynėjai; pritaria tam, kad ES ir Irano santykiai būtų atverti siekiant abiejų šalių naudos, grindžiami realistišku bendrų interesų ir skirtumų vertinimu siekiant skatinti laipsnišką bendradarbiavimo plėtojimą pasitikėjimo stiprinimo sąlygomis, pirmiausia siekiant naudos Irano ir ES žmonėms; atsižvelgdamas į tai, pritaria Europos Sąjungos įsipareigojimui atnaujinti santykius su Iranu remiantis dialogu, kuris būtų: apimantis daug sričių, grindžiamas bendradarbiavimu tose srityse, kuriose Iranas ir ES turi bendrų interesų, kritiškas, atviras ir sąžiningas tose srityse, kuriose Iranas ir ES nesutaria, tačiau ieško bendro vardiklio, apskritai konstruktyvus dvasia ir darbais;

5.  palankiai vertina institucinius pakeitimus, padarytus Europos išorės veiksmų tarnyboje (EIVT) siekiant atspindėti BVVP rezultatus, visų pirma tai, kad buvo įsteigta EIVT Irano darbo grupė, kurios tikslas yra koordinuoti įvairias veiksmų visų su Iranu susijusių klausimų atžvilgiu sritis; palankiai vertina veiksmus, kurių ėmėsi EIVT, kad sudarytų ES delegaciją į Teheraną, kaip raginta ankstesnėse EP rezoliucijose, nes ji padės ES bendradarbiauti su Irano valdžios institucijomis, kad šalies visuomenė geriau susipažintų su ES, kad būtų pašalinti nesusipratimai ir būtų skatinamas didesnis ES ir Irano bendradarbiavimas; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad prekyba ir investicijos priklauso ES kompetencijai ir kad ES delegacijos į Iraną sudarymas supaprastintų ES ir Irano bendradarbiavimą prekybos, švietimo, kultūros, žmogaus teisių ir aplinkos tvarumo srityse ir kartu prisidėtų prie abiejų pusių lūkesčių patenkinimo; pabrėžia, kad persų kalba transliuojamas kanalas „Euronews“ ateityje turėtų būti svarbus žiniasklaidos tiltas tarp Europos Sąjungos ir persų kalba kalbančių žiūrovų;

6.  primena, kad ES ir Iranas nusprendė konstruktyviai spręsti bendros svarbos klausimus; ragina, kad ES strategija dėl bendradarbiavimo su Iranu atkūrimo visų pirma būtų grindžiama pasitikėjimo kūrimo priemonėmis technikos srityse, kad būtų sukurti teigiami ES ir Irano bendro darbo precedentai ir būtų sudarytos sąlygos prasmingesniam ilgalaikiam bendradarbiavimui;

7.  primygtinai teigia, kad, kaip strategijos siekiant atkurti tarpusavio pasitikėjimą dalį, svarbu plėtoti ES ir Irano santykių parlamentinį aspektą; šiuo atžvilgiu dar kartą pareiškia pritariantis Parlamento ir Medžliso aptariamam pasiūlymui dėl tarpparlamentinio dialogo kovos su terorizmu klausimu, kurį vykdant būtų pripažįstami bendri radikalėjimo Irane, Artimuosiuose Rytuose ir pačioje ES keliami iššūkiai; palankiai vertina atnaujintą ES ir Irano politinį dialogą, įskaitant žmogaus teisių klausimus; skatina plėtojant dialogą žmogaus teisių klausimais ateityje įtraukti teisminių institucijų, saugumo pajėgų ir pilietinės visuomenės atstovus; pripažįsta, kad nors esama abiejų šalių įtarumo ir nepasitikėjimo, taip pat esama ilgos daugelio valstybių narių ir Irano istorijos, ir kad Iranas siekia gerų santykių su ES, o tai suteikia galimybių kurti tarpusavio pasitikėjimu ir pagarba grindžiamus santykius; atkreipia dėmesį į Irano vidaus politikos sudėtingumą ir kartoja, kad ES nesiekia kištis į politinius šios ar bet kurios kitos šalies vidaus pasirinkimus, tačiau siekia bendradarbiavimo, grindžiamo abipuse pagarba tarptautiniams standartams ir principams; mano, kad visiškas santykių normalizavimas gali įvykti tik lygiagrečiai toliau įgyvendinant Bendrą visapusišką veiksmų planą (BVVP) pasitelkiant reguliarų ir nepertraukiamą dialogą ir kad neatidėliotinas prioritetas turėtų būti ES ir Irano santykių aprėpties plėtimas tose srityse, dėl kurių esama bendro sutarimo; vis dėlto mano, kad svarbiausias tikslas turi būti Irano ir ES partnerystės sukūrimas;

8.  dar kartą pabrėžia tvirtą principinį ir ilgalaikį Europos Sąjungos nepritarimą mirties bausmei visais atvejais ir bet kuriomis aplinkybėmis ir dar kartą akcentuoja, kad mirties bausmės panaikinimas yra pagrindinis ES žmogaus teisių ir užsienio politikos tikslas; vis dar kritiškai vertina dažną mirties bausmės taikymą Irane; mano, kad svarbus politinio dialogo tikslas – mažinti mirties bausmės taikymą; ragina nedelsiant paskelbti mirties bausmės vykdymo Irane moratoriumą; atkreipia dėmesį į tai, kad dauguma mirties bausmių įvykdoma už nusikaltimus, susijusius su narkotikais; supranta, su kokiais iššūkiais susiduria Iranas, kaip vienas iš pagrindinių narkotikų tranzito maršrutų pasaulyje, kurio teritorijoje konfiskuojama 86 proc. viso pasaulyje konfiskuojamo opiumo; nepaisant to, mano, kad įsipareigojimai spręsti su mirties bausme susijusias problemas, pvz., mirties bausmės už su narkotikais susijusius nusikaltimus ir jaunesniems nei 18 metų amžiaus asmenims taikymo problemą (abiem atvejais pažeidžiami Irano savanoriškai prisiimti tarptautiniai įsipareigojimai žmogaus teisių ir humanitarinės teisės srityje), galėtų tapti bendra darbotvarke siekiant spręsti šį klausimą; ragina Irano parlamento narius visų pirma peržiūrėti 2013 m. baudžiamojo kodekso 91 straipsnį, kad panaikintų mirties bausmės taikymą jaunesniems nei 18 metų amžiaus asmenims; pažymi, kad Irano parlamentui pateiktas teisės akto projektas, pagal kurį, jei jis būtų patvirtintas, bausmė už nesmurtinius su narkotikais susijusius nusikaltimus būtų sušvelninta pakeičiant mirties bausmę įkalinimu iki gyvos galvos; pažymi, kad tuo atveju, jei projektas būtų priimtas, galėtų gerokai sumažėti įvykdomų mirties bausmių skaičius;

9.  pabrėžia, kad panaikinus mirties bausmę už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, būtų itin sumažintas įvykdomų mirties bausmių skaičius (Irano skaičiavimais, iki 80 proc.); ragina, kad ES ir Irano bendradarbiavimas kovojant su narkotikais taptų vienu iš šalyje vykdomos mirties bausmės problemos sprendimo būdų ir drauge būtų laikomasi žmogaus teisių normų; ragina Komisiją teikti techninę pagalbą ir stiprinti administracinius gebėjimus, kuriais siekiama remti teisinės valstybės principą Irane, be kita ko, skatinant teisingumo sistemos reformą, kad būtų pagerinta atskaitomybė, ir įkalinimo bei mirties bausmės alternatyvas; ragina Komisiją užtikrinti, kad Iranui teikiama techninė ar kitokia pagalba nebūtų naudojama žmogaus teisių pažeidimams vykdyti;

Prekybos ir ekonomikos klausimai

10.  atkreipia dėmesį į Irano paskelbtą tikslą pasiekti, kad metinis augimo greitis būtų 8 proc.; mano, jog tam, kad Iranas pasiektų šį tikslą, Europos investicijos yra labai svarbios; pabrėžia, kad Europos Sąjunga netrukdo Irane vykdyti leidžiamos verslo veiklos ir netrukdys tarptautinėms įmonėms ar finansų institucijoms, kurių veikla susijusi su Iranu, jeigu jos laikysis visų taikytinų teisės aktų; pabrėžia, jog tam, kad išnaudotų savo ekonominį potencialą, Iranas turės imtis veiksmų, kad sukurtų skaidrią ekonominę aplinką, kuri pritrauktų tarptautinių investicijų, ir imtis kovos su korupcija priemonių visais lygmenimis, ypač siekdamas laikytis Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) rekomendacijų, kuriose sprendžiami tokie klausimai kaip kapitalo judėjimo į teroristines organizacijas nutraukimas; ragina ES visapusiškai remti Irano pastangas šiame procese, visų pirma remiant darbą, kurį atliekant siekiama sudaryti dvišalę ES ir Irano investicijų sutartį;

11.  pabrėžia, kad prekyba ir galimybė vėl naudotis pasauline taisyklėmis pagrįsta prekybos sistema galėtų būti priemonės, kuriomis būtų nutraukta Irano izoliacija, ir kad prekyba galėtų būti svarbi politinio dialogo stiprinimo ir regiono šalių tarpusavio bendradarbiavimo skatinimo priemonė siekiant sustiprinti regioninę plėtrą, padidinti užimtumą ir stabilumą platesniame regione;

12.  pažymi, kad Irano ekonomika yra antra pagal dydį Artimuosiuose Rytuose ir skaičiuojama, kad 2015 m. jos nominalusis BVP siekė 397 mlrd. USD; be to, pažymi, kad šiuo metu ES prekybos su Iranu vertė yra maždaug 8 mlrd. USD ir tikimasi, kad ji per ateinančius dvejus metus padidės keturis kartus; primena, kad ES anksčiau buvo pagrindinė Irano prekybos partnerė, ir mano, kad ji turėtų siekti atgauti šią poziciją; pritaria ES prekybos santykių su Iranu išplėtimui ir ragina ES plėtoti komercinį, finansinį ir ekonominį bendradarbiavimą su Iranu, kad būtų siekiama geresnių Irano gyventojų gyvenimo sąlygų ir užimtumo bei didesnio regiono vystymosi; mano, kad prekybos su Iranu ir investicijų į jį didinimas ilgainiui gali prisidėti prie taikos ir stabilumo skatinimo platesniame regione, jeigu ES galės rasti galimybių vykdyti regionines investicijų programas, pvz., susijusias su energijos ir transporto jungtimis;

13.  mano, kad, nepaisant didelio skaičiaus pasirašytų sutarčių su Europos įmonėmis, Iranas nepajėgus vykdyti savo įsipareigojimų dėl nepakankamo likvidumo, o tai Irano atvėrimo procesą įsuks į užburtą ratą;

14.  pažymi, kad Irano ekonomika yra didžiausia pasaulyje PPO nepriklausanti ekonomika; atsižvelgdamas į tai, remia Irano siekį prisijungti prie PPO; pažymi, kad dabartiniai ES įgaliojimai vesti derybas dėl prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo su Iranu yra pasenę; ragina Komisiją ištirti santykių prekybos ir investicijų srityse su Iranu stiprinimo galimybes siekiant, kad Iranas labiau laikytųsi PPO taisyklių ir kad būtų apsaugotos Europos investicijos; pabrėžia, kad oficialios derybos sudarytų galimybę ES visapusiškai pasinaudoti savo, kaip didžiausios integruotos rinkos ir ekonominio bloko, padėtimi kaip svertu ir sukurti forumą, kuriame būtų keičiamasi nuomonėmis ir vyktų dialogas; ragina ES išnagrinėti galimybę atnaujinti diskusijas su Iranu dėl jo prisijungimo prie Pasaulio prekybos organizacijos, nes narystė PPO padėtų labiau liberalizuoti Irano ekonomiką ir paskatintų jos augimą, šalyje įtvirtintų pasaulinę taisyklėmis pagrįstą sistemą ir sukurtų mechanizmą, kuriuo būtų remiamos būtinos ekonomikos reformos Irane ir prižiūrima, kad Iranas atsiskaitytų už tarptautinius įsipareigojimus; ragina Komisiją pasinaudoti šiomis derybomis kaip galimybe skatinti vykdyti svarbias darbo teisių reformas, pagrįstas pagrindinėmis TDO konvencijomis; yra susirūpinęs dėl uždelsto PPO darbo grupės Irano prisijungimo klausimu pirmininko paskyrimo; ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti savo įtaka, kad būtų nedelsiant panaikinta ši kliūtis ir pradėtas Irano prisijungimo prie PPO procesas; mano, kad siekiant užbaigti prisijungimo procesą Iranas turėtų būti išbrauktas iš Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) viešoje deklaracijoje pateikiamo sąrašo;

15.  mano, kad nepakankama saviraiškos laisvė internete, sistemingas interneto duomenų srauto stebėjimas ir priežiūra, taip pat skaitmeninių teisių stygius, taip pat žmogaus teisių ir laisvių pažeidimai, trukdo prekybai su Iranu; pabrėžia atviro ir saugaus interneto potencialą plėtojant skaitmeninę ekonomiką Irane; dar kartą ragina užtikrinti veiksmingą Europos eksporto kontrolės režimą siekiant sukliudyti, kad dvejopos paskirties prekės ir technologijos būtų netinkamai naudojamos pažeidžiant žmogaus teises ir prieš ES;

16.  taip pat pabrėžia, jog Iranui svarbu plėtoti ekonominius ir prekybos ryšius su savo regiono subjektais, tinkamai laikantis PPO taisyklių, kad būtų sukurtas darnus ekonomikos ir prekybos blokas; pažymi, kad Europos Sąjunga gali suteikti žinių ir paramą šio regioninio dialogo užmezgimui ir plėtrai;

17.  mano, kad ES ir tarptautinės bendruomenės su branduoliniais klausimais susijusių ekonominių ir finansinių sankcijų panaikinimas, kaip nustatyta BVVP, yra svarbus aspektas siekiant pademonstruoti, kad ES įvykdė savo įsipareigojimus Irano atžvilgiu, taip pat įrodyti, kad esama pasiryžimo stiprinti ekonominį bendradarbiavimą siekiant abipusės ekonominės naudos; vis dėlto pažymi, kad, nors šiuo metu panaikinta didžioji dalis ekonominių ir finansinių sankcijų, kai kurios iš jų tebėra taikomos ir joms susitarimas dėl branduolinės programos nedaro įtakos; ragina ES skatinti ES įsisteigusias verslo įmones užtikrinti visapusišką Irane vykdomos savo veiklos skaidrumą; ragina pabrėžti investicijų kokybę ir kiekybę ir imtis iniciatyvos siekiant įvertinti, ar naujos investicijos atitinka JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, panašiai buvo padaryta, kai buvo panaikintos sankcijos Mianmarui / Birmai; pažymi, kad norint, jog sustiprėję ES ir Irano prekybos ryšiai turėtų teigiamą poveikį visai Irano visuomenei, itin svarbu veiksmingai įgyvendinti įmonių socialinės atsakomybės gaires;

18.  primena, kad dėl pagrindinių JAV sankcijų ir dėl to, kad sandorių valiuta yra doleris, ES įmonėms, norinčioms investuoti Irane, kyla teisinis netikrumas, todėl trukdoma siekti numatytos ekonominės BVVP naudos Irano gyventojams; primygtinai teigia, kad, laikantis FATF rekomendacijų, būtina spręsti šį ir kitus finansinius klausimus siekiant užtikrinti reikalingą aiškumą ir teisinį tikrumą, kad ES įmonės galėtų vykdyti veiklą Irane; ragina keisti požiūrį prekybos su Iranu klausimu; ragina, kad euras būtų sandorių su Iranu valiuta, siekiant išvengti JAV valdžios institucijų sankcijų, kurios praeityje buvo taikytos kai kuriems Europos bankams; palankiai vertina glaudų dialogą su JAV, siekiant užtikrinti prekybos mainų tęstinumą ir ES investicijas Irane;

19.  tuo pačiu metu pabrėžia, kad būtina dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti tarptautinėms investicijoms palankią aplinką, kad Iranas galėtų išnaudoti savo ekonomines galimybes; šiuo atžvilgiu ragina Iraną užtikrinti finansų sektoriaus skaidrumą ir kovoti su korupcija ir pinigų plovimu laikantis Finansinių veiksmų darbo grupės rekomendacijų (FATF); palankiai vertina Irano vyriausybės veiksmų planą dėl FATF rekomendacijų, taip pat liepos 12 d. surengtus ES ir Irano pareigūnų susitikimus techniniais klausimais siekiant imtis reikalingų reformų šioje srityje;

20.  palankiai vertina tai, kad BVVP jau pasiekti teigiami rezultatai, pvz., per pirmus šešis 2016 m. mėnesius 43 proc. padidėjo Irano ir ES prekyba, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2015 m., tai, kad 30 Irano bankų prisijungė prie SWIFT, taip pat teigiamą BVVP poveikį stiprinant mažėjančios infliacijos ir palūkanų normų tendenciją Irane; palankiai vertina tai, kad Irane veiklą vykdo vis didesnis smulkių Europos bankų skaičius ir taip MVĮ suteikiama daugiau galimybių gauti kreditą; ragina ypatingą dėmesį skirti Europos ir Irano MVĮ vaidmeniui prekybos santykių stiprinimo srityje;

21.  palankiai vertina tai, kad Irano vyriausybė siekia pritraukti užsienio investicijas, nes visuose pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose reikia tiesioginių užsienio investicijų; pažymi, kad per ateinančius 10 metų gali prireikti 1 trln. USD investicijų į infrastruktūrą, kurios suteiktų galimybę Europos įmonėms, taip pat energetikos, automobilių ir oro transporto gamybos sektoriuose; palankiai vertina tai, kad nuo BVVP pasirašymo Teherane apsilankė 180 prekybos delegacijų, taip pat iš 15 ES valstybių narių, ir tai rodo didėjantį susidomėjimą ekonominiais santykiais su Iranu; ragina ES ir jos valstybes nares išnagrinėti galimybę naudoti eksporto kreditų garantijas, kad Irane būtų skatinama prekyba, projektų finansavimas ir investicijos; palankiai vertina Irano vyriausybės ir bendrovių „Airbus“ bei „Boeing“ susitarimų sudarymą, kaip tolesnę pasitikėjimo didinimo priemonę po BVVP priėmimo;

Sektorių bendradarbiavimas

22.  pažymi, kad Iranas užima antrą vietą pasaulyje pagal dujų išteklių dydį ir ketvirtą vietą pagal naftos išteklių dydį; mano, kad bendradarbiavimas energetikos srityje gali atlikti svarbų vaidmenį įvairinant energijos tiekimo į ES šaltinius ir mažinant valstybių narių energetinę priklausomybę nuo pavienių tiekėjų ir taip prisidėti prie ES energetinio saugumo; mano, kad ekonominių sankcijų panaikinimas gali išlaisvinti nemažai lėšų, kurios būtų skiriamos naftos ir dujų pramonei, taip pat kitiems ekonomikos sektoriams, kurie gautų naudos iš investicijų ir galimybių naudotis naujomis technologijomis; ragina Europos įmones investuoti į Irano energetikos sektorių; ypač ragina ES teikti paramą vystant SGD technologiją Irane; mano, kad investicijos į Iraną turi visiškai atitikti ES ilgalaikius priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo įsipareigojimus;

23.  pažymi, kad šiuo metu gamtinės dujos patenkina daugiau kaip pusės Irano namų ūkių energijos poreikius; pabrėžia didelį atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtojimo potencialą Irane, šalyje, kurioje per metus vidutiniškai 300 dienų yra saulėtos ir kurios skaičiuojamas gamybos pajėgumas yra 13 kartų didesnis nei visas Irano energijos suvartojimas; ragina Komisiją remti atsinaujinančiosios energijos plėtojimą Irane, kaip indėlį į šalies energijos rūšių derinio įvairinimą;

24.  ragina Iraną prisijungti prie Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvos (GPSI) ir vykdant ES ir Irano bendradarbiavimą energetikos srityje nuolat remtis tikslu siekti daugiau naudos Irano ir ES žmonėms aplinkos, socialinėje ir ekonominėje srityse;

25.  pabrėžia, kad Iranas patiria daug su aplinka susijusių sunkumų, be kita ko, vandens trūkumą ir dirvožemio blogėjimą, ir kad naudodamasi visomis bendradarbiavimo verslo srityje galimybėmis ES turėtų padėti Iranui sustiprinti aplinkos apsaugą ir skatinti aplinką tausojantį vystymąsi; ragina vykdyti bendradarbiavimą aplinkos klausimais tokiose srityse kaip vandens apsaugos valdymas, įskaitant paramą Iranui gelbėjant Urmijos ežerą nuo išnykimo, kova su dykumėjimu ir žemės drebėjimų stebėjimas, taip pat spręsti su oro taršos ir atliekų tvarkymu susijusius klausimus; atsižvelgdamas į tai, reiškia didelį susirūpinimą dėl Kaspijos jūros taršos lygio ir ragina ES ir valstybes nares aktyviai remti Irano vyriausybės pastangas sustabdyti dramatišką jos padėties blogėjimą; palankiai vertina tai, kad Irano aplinkos apsaugos NVO plėtoja partnerystes su kitomis NVO regione; palankiai vertina tai, kad jos prisijungė prie Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos ir Ramsaro konvencijos; ragina Komisiją padėti Irano NVO plėtoti dalyvaujamojo valdymo projektus;

26.  mano, kad Irano ir jo kaimynių šalių regioninis dialogas ir bendradarbiavimas sprendžiant aplinkos klausimus būtinas, siekiant įveikti tokius iššūkius kaip oro tarša, vandens trūkumas ir dykumėjimas; pabrėžia, kad ES turėtų palengvinti tokį regioninį bendradarbiavimą kaip svarbią priemonę, kuria stiprinamas pasitikėjimas, ir remtis regiono veikėjų noru pasinaudoti Europos patirtimi šioje srityje;

27.  atkreipia dėmesį į tyrimus, kuriuose teigiama, kad branduolinė energija Irane gali būti nekonkurencinga dėl nedidelių urano atsargų ir jo gavybos sąnaudų; nepaisant to, ragina Komisiją išnagrinėti galimybes bendradarbiauti su Iranu civiliniais tikslais naudojamos branduolinės energijos srityje laikantis BVVP prisiimtų įsipareigojimų ir paraginti Iraną pasirašyti Branduolinės saugos konvenciją; palankiai vertina kai kurių Irano pareigūnų pateiktą pasiūlymą užmegzti regioninį dialogą civilinių branduolinių programų saugos ir saugumo klausimais;

28.  pabrėžia bendradarbiavimo aviacijos saugos srityje potencialą teikiant techninę pagalbą ir prieigą prie reikalingų komponentų Irano bendrovėms, kad jos būtų išbrauktos iš Europos juodojo sąrašo;

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad Irane yra 3 mln. Afganistano piliečių, iš kurių tik 950 000 turi oficialų teisinį pabėgėlio statusą Irane, taigi Iranas yra viena iš daugiausiai pabėgėlių priėmusių šalių; palankiai vertina tai, kad ES papildomai skyrė 6,5 mln. EUR, siekdama paremti Iraną šalyje esančių Afganistano gyventojų švietimo ir sveikatos priežiūros srityse; pabrėžia, kad reikia konkrečių priemonių, kuriomis būtų užtikrintos migrantų iš Afganistano ir pabėgėlių iš Afganistano žmogaus teisės Irane, įskaitant teisę į tinkamą teisinį procesą ir lygybę prieš įstatymą; mano, kad ES ir Irano bendradarbiavimas pabėgėlių valdymo srityje gali padidinti tarpusavio supratimą, paskatinti labiau paisyti tarptautinės teisės, prieglobsčio prašytojų ir pačių pabėgėlių žmogaus teisių, taip pat prisidėti prie konflikto sprendimo siekiant sumažinti dabartinio ir būsimo pabėgėlių judėjimo priežastis; mano, kad ES ir Irano bendradarbiavimas pabėgėlių valdymo srityje turėtų pagerinti pabėgėlių gerovę Irane ir užkirsti kelią prekybai žmonėmis; mano, kad ES ir Irano bendradarbiavimas taip pat turėtų apimti išsamų dialogą dėl migracijos, ypač dėl politikos ir teisėkūros strategijų ir prioritetų, susijusių su teisėta ir neteisėta migracija, prieglobsčio prašytojais ir pabėgėliais tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmenimis;

30.  pripažįsta, kad jauni (skaičiuojama, kad daugiau kaip 60 proc. gyventojų yra jaunesni nei 30 metų), išsilavinę ir technologiškai pažangūs Irano gyventojai ir jo visuomenės dinamiškumas gali suteikti ypatingų galimybių plėtojant asmeninius žmonių ryšius su ES, pagrįstus abipusiškumo ir abipusės pagarbos principais; mano, kad jaunimo mainų programos yra vienas iš sėkmingiausių veiksmų, kuriais suartinamos visuomenės ir kultūros; todėl palankiai vertina didesnį programos „Erasmus Mundus“ studentų iš Irano skaičių Europos universitetuose, kaip būdą kovoti su klaidingu supratimu ir stereotipais; ragina daugiau bendradarbiauti švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse vykdant daugiau studentų ir tyrėjų mainų, įskaitant universitetų bendradarbiavimą, be kita ko, aplinkos, atsinaujinančiosios energijos, teisingumo, žmogaus teisių ir gero valdymo srityse; ragina Komisiją padidinti „Erasmus Mundus“ studentams iš Irano skiriamą biudžetą; palankiai vertina praktinius seminarus, kurie neseniai vyko Teherano universitete, kad būtų atkreiptas dėmesys į galimą naudą, kurią Irano universitetai gali gauti dalyvaudami programoje „Horizontas 2020“; ragina Irano vyriausybę paskirti programos „Horizontas 2020“ nacionalinį koordinatorių, kuris teiktų techninę pagalbą ir patarimus Irano universitetams teikiant paraiškas dalyvauti programos „Horizontas 2020“ projektuose; ragina Komisiją ištirti, kaip galima sudaryti daugiau galimybių Irano akademikams ir tyrėjams studijuoti ir eiti mokslus Europos universitetuose; ragina sukurti ES programą, kuri sutelktų Irano, Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalių ir Europos tyrėjus ir studentus, kad jie galėtų susipažinti su regioninės integracijos Europoje patirtimi ir tuo, ko buvo pasimokyta;

31.  išreiškia didelį susirūpinimą dėl dvigubą ES ir Irano pilietybę turinčių asmenų suėmimo jiems atvykus į Iraną ir pabrėžia, kad šie suėmimai trukdo žmonių tarpusavio bendravimo galimybėms; ragina Irano valdžios institucijas leisti Irano diasporai Europoje saugiai keliauti į savo gimtąją šalį;

Regioninis saugumas

32.  atkreipia dėmesį į svarbią įtaką, kurią ištisus tūkstantmečius darė įvairios Irano tautos ir kultūros, taip pat ir Europai; pažymi, kad dėl savo geostrateginės padėties, gyventojų skaičiaus ir ekonomikos dydžio, naftos ir gamtinių dujų atsargų ir įtakos regione Iranas yra labai svarbus Artimųjų Rytų ir Persijos įlankos regiono veikėjas; pabrėžia, kad Irano strateginius interesus geriausia patenkinti atkuriant regiono stabilumą, o Iranui jų siekiant nekonkuruojama ir neturėtų būti konkuruojama su kitais svarbiais veikėjais regione;

33.  mano, kad susitarimas dėl branduolinės programos suteikia galimybę bendradarbiauti siekiant įveikti regiono saugumo krizę; mano, kad Iranas gali ir turėtų atlikti stabilizuojamąjį vaidmenį regione; mano, kad santykių su Iranu normalizavimas duos naudos visam regionui; mano, kad Iranas dėl savo, kaip svarbaus regioninio veikėjo, statuso turėtų atlikti stabilizuojamąjį vaidmenį regione; pabrėžia, kad Europos kaimynystės politikos (EKP) peržiūra, kurią pasiūlyta atlikti 2015 m. lapkričio 18 d., apima planus įtraukti trečiąsias šalis, kurios yra ES kaimynystės priemonėje dalyvaujančių šalių partnerių kaimynės, vykdant išplėstinio bendradarbiavimo programas; todėl primygtinai ragina kurti temines programas siekiant pasiūlyti Sąjungos, Pietų kaimynystės priemonėje dalyvaujančių šalių partnerių ir svarbiausių regioninių veikėjų, pavyzdžiui, Irano, bendradarbiavimą svarbiausiais regionams klausimais, tokiais kaip saugumas, energija ir pabėgėlių valdymas;

34.  ragina visas regiono valstybes, visų pirma Saudo Arabiją ir Iraną, susilaikyti nuo priešiškos konfliktus kurstančios retorikos, veiksmų ir paramos priešiškoms ginkluotoms grupuotėms regione, įskaitant sukarintus grupuočių „Hezbollah“ ir „Al-Nusra“ sparnus; reiškia susirūpinimą dėl didėjančio militarizavimo platesniame regione ir remia pastangas vykdyti griežtesnę ginkluotės kontrolę, ginklų neplatinimą ir kovą su terorizmu, drauge pripažindamas teisėtus su gynyba susijusius rūpesčius, tačiau turėtų būti siekiama skatinti visapusišką pagarbą visų regiono šalių suverenitetui; yra susirūpinęs dėl to, kaip vykdomi Irano balistinių raketų bandymai, kurie, nors nėra BVVP nesilaikymas, yra nesuderinami su JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 2231 (2015) esme;

35.  mano, kad vykdant ES ir Irano politinį dialogą Iranas ir kiti svarbūs veikėjai regione turėtų būti raginami atlikti konstruktyvų vaidmenį siekiant įveikti politines krizes Irake, Jemene, Sirijoje, Libane ir Afganistane taip, kad būtų paisoma tarptautinės teisės ir šių šalių suvereniteto; ragina ES diplomatijos modelį grįsti ne religinėmis tapatybėmis, o politiniais prioritetais ir principais, pagal kuriuos būtų užtikrinama pagarba visų Artimųjų Rytų šalių, įskaitant Izraelį ir Palestiną, žmonėms, jų sauga ir saugumas, kad būtų skatinama siekti užtikrinti stabilesnę padėtį ir didesnę taiką Artimuosiuose Rytuose; laiko Irano ir ES bendradarbiavimą kovojant su terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu regione svarbia politinio dialogo dalimi;

36.  mano, kad negalima išspręsti konfliktų Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir Persijos įlankos regione, jei prie derybų stalo nesusės visi veikėjai; todėl palankiai vertina Irano pastangas Sirijos taikos derybose: jis dalyvauja Tarptautinės paramos Sirijai grupės (TSPG) veikloje; tačiau apgailestauja, kad Iranas iki šiol iš esmės neprisidėjo gerinant padėtį, ir ragina Iraną prisidėti bent jau siekiant labiau palengvinti humanitarinės pagalbos pristatymą, padidinti civilių gyventojų apsaugą nuo antpuolių ir nuolat siekti ilgalaikio konflikto sprendimo; šiuo atžvilgiu pažymi, kad B. Assado režimas išlikimo požiūriu tampa vis labiau priklausomas nuo Irano, todėl ragina Irano valdžios institucijas pasinaudoti savo įtaka, siekiant taikiai išspręsti Sirijos konfliktą;

37.  palankiai vertina Irano pasirengimą remti dabartines Irako stabilizavimo pastangas ir primygtinai ragina Iraną atlikti reikšmingą vaidmenį siekiant nutraukti sektantišką smurtą, taip pat ragina dėti papildomas pastangas siekiant, kad visos dabar šalyje veikiančios karinės grupuotės paklustų Irako vyriausybei, siekiant atsižvelgti į visų interesus; pabrėžia, kad ES ir Iranas turi bendrų priešų – grupuotes ISIS („Da'esh“), „Al-Qaeda“, „Al-Nusra“ ir panašias JT Saugumo Tarybos teroristinėmis paskelbtas grupuotes, įkvėptas radikalaus iškraipyto islamo mokymo; palankiai vertina Irano indėlį kovojant su ISIS („Da'esh“), įskaitant jo ankstyvą paramą Kurdų regiono valdžiai Erbile, ir pripažįsta jo lemiamą indėlį Irake, dėl kurio buvo sustabdytas ISIS („Da'esh“) puolimas ir atgautos teritorijos, kurių gyventojai kentė džihadistų terorizmą; tačiau nerimauja dėl nuolatinių pranešimų apie „Al-Qaeda“ narių išlaisvinimą; atkreipia dėmesį į Irano ir Australijos susitarimą dalytis žvalgybine informacija kovojant su ISIS („Da'esh“);

38.  mano, kad konfliktų įvairiose regiono šalyse priežastis yra regioninė konkurencija; yra labai susirūpinęs dėl didėjančio sektantiško smurto regione ir pabrėžia, kad reikia ilgalaikio ir visapusiško ES diplomatinio dalyvavimo, siekiant panaikinti pagrindinius konflikto dinamikos veiksnius teikiant ilgalaikę paramą etninių ir sektantiškų grupių susitaikymui; susirūpinęs atkreipia dėmesį į stiprėjančią Irano ir Saudo Arabijos tarpusavio kovą dėl politinės ir religinės įtakos ir įspėja apie jos poveikį konfliktų sprendimui ir saugumui Artimųjų Rytų regione ir už jo ribų; mano, kad, siekiant sušvelninti įtampą regione, būtina vykdyti Irano ir Saudo Arabijos suartėjimo politiką ir konstruktyvų jų bendradarbiavimą, nes tai būdas ieškoti sprendimų, kaip nutraukti konfliktus Irake, Sirijoje ir Jemene ir dėl to susidarančius migracijos srautus, tai taip pat būtina siekiant panaikinti pagrindines terorizmo ir ekstremizmo, keliančių grėsmę regionui, taip pat Europos Sąjungai ir už jos ribų, priežastis; ragina vykdyti aktyvią ES diplomatiją siekiant sumažinti įtampą tarp Teherano ir Rijado, įskaitant pasitikėjimo stiprinimą, neformaliąją diplomatiją ir įtampos mažinimo priemones, kuriomis pirmiausia siekiama atnaujinti Saudo Arabijos ir Irano diplomatinius santykius, kaip pirmą jų santykių normalizavimo etapą; ragina ES šiuo tikslu dirbti su JAV ir Rusija ir, visų pirma, remti kūrimą naujos regiono saugumo infrastruktūros, pagal kurią būtų atsižvelgiama į Irano ir Saudo Arabijos grėsmių supratimą ir teisėtus su saugumu susijusius rūpesčius ir suteikiamos saugumo garantijos Iranui ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalims; pabrėžia, kad bendradarbiavimas jūrų saugumo Persijos įlankoje srityje, įskaitant laisvos navigacijos chartijos pasirašymą, galėtų būti pirmoji pasitikėjimo stiprinimo priemonė plėtojant pasitikėjimą ir bendradarbiavimą regione;

39.  griežtai smerkia Irano režimo kartotinius raginimus sugriauti Izraelį ir režimo politiką neigti Holokaustą;

Socialiniai ir ekonominiai klausimai, teisinė valstybė, demokratija ir žmogaus teisės

40.  mano, kad Irano revoliucijos paveldas ir jo, kaip islamo respublikos, sandara, taip pat dideli Irano ir ES skirtumai politinių ir institucinių sistemų aspektu neturi būti kliūtis siekiant atvirumo ir bendro vardiklio su demokratija, teisine valstybe ir žmogaus teisėmis susijusiais klausimais; ragina Islamo Respubliką išplėsti politinio pliuralizmo erdvę; pabrėžia, kad Medžlisas remia reformas ir europinį požiūrį, ir drauge mano, kad 2016 m. vasario mėn. parlamento ir Ekspertų asamblėjos rinkimų rezultatai atspindi Irano žmonių valią, suteikia galimybę toliau bendradarbiauti su Europos Sąjunga ir jos valstybėmis narėmis, taip pat galimybę šalies viduje įgyvendinti ekonominę, socialinę ir politinę reformas; ragina Irano valdžios institucijas leisti rengti laisvus ir sąžiningus rinkimus laikantis tarptautinių standartų;

41.  pažymi, kad Iranas tapo atviras, nes šaliai reikia pagalbos, kad patenkintų savo piliečių poreikius ir išlaikytų išsilavinusį jaunimą šalyje, nes tai svarbu jos stabilumui;

42.  susirūpinęs pažymi, kad Irane vienam gyventojui tenkančių įvykdytų mirties bausmių skaičius yra didžiausias pasaulyje; pabrėžia, kad panaikinus mirties bausmę už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, būtų itin sumažintas įvykdomų mirties bausmių skaičius; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina galimybę, kad naujai išrinktas Medžlisas apsvarstys teisės aktus dėl kai kurių su narkotikais susijusių nusikaltimų išbraukimo iš nusikaltimų, už kuriuos baudžiama mirties bausme, sąrašo;

43.  pažymi, kad 2013 m. priėmus Islamo baudžiamąjį kodeksą teisėjams suteikiama daugiau veiksmų laisvės ir kad Iranui ratifikavus JT vaiko teisių konvenciją draudžiama vykdyti mirties bausmę vaikams ir nusikalstamą veiką padariusiems nepilnamečiams, nuteistiems mirties bausme iki 2013 m., leidžiama siekti, kad jų byla būtų nagrinėjama pakartotinai; ragina Iraną užtikrinti, kad šis draudimas būtų iki galo įgyvendintas ir kad visi atitinkami nusikalstamą veiką padarę asmenys būtų informuoti apie šią teisę; ragina Iraną paskelbti mirties bausmės moratoriumą;

44.  ragina Iraną visapusiškai bendradarbiauti su JT žmogaus teisių mechanizmais ir stengtis taikyti bendradarbiaujant pateiktas rekomendacijas, įskaitant visuotinį periodinį vertinimą, suteikiant tarptautinėms žmogaus teisių organizacijoms galimybę vykdyti savo misijas; šis pokytis padės pagerinti Europos viešąją nuomonę apie Iraną; atkreipia dėmesį į tai, kad Irano vyriausybė, plėtodama dialogą, pradėjo daugiau bendradarbiauti taikant JT specialiąsias procedūras; ragina Irano vyriausybę spręsti pagrindines problemas, į kurias atkreipiamas dėmesys JT specialiojo pranešėjo ir JT Generalinio Sekretoriaus pranešimuose dėl žmogaus teisių padėties Irane, taip pat atsižvelgti į konkrečius raginimus imtis veiksmų, pateikiamus JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijose;

45.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir Komisiją remti pastangas sukurti aplinką, kurioje pilietinės visuomenės organizacijos galėtų tinkamai vykdyti nepriklausomą veiklą; pabrėžia, kad plėtojant ES ir Irano santykius svarbu laikytis ES žmogaus teisių gairių, įskaitant gaires dėl žmogaus teisių gynėjų;

46.  ragina Iraną paisyti visų savo įsipareigojimų pagal Irano Islamo Respublikos Konstituciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Vaiko teisių konvenciją ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, tuos įsipareigojimus saugoti ir vykdyti paisant teisių į saviraiškos naudojantis internetu ir juo nesinaudojant laisvę, nuomonės laisvę, teisės laisvai rinktis į taikius susirinkimus ir burtis į asociacijas, minties, sąžinės, religijos ar tikėjimo laisvės, taip pat teisiškai ir praktiškai užtikrinant, kad jo piliečiai galėtų naudotis savo asmens, socialinėmis ir politinėmis teisėmis be diskriminacijos ir persekiojimo dėl lyties, kalbos, religijos, politinės ar kitokios nuomonės, tautinės, etninės ar socialinės kilmės, lyties, seksualinės orientacijos ar kitos būklės, kaip nustatyta šiose priemonėse; pabrėžia, kad tai apima pagrindinę lygybės prieš įstatymą teisę, taip pat vienodas galimybes gauti išsilavinimą, sveikatos priežiūrą ir profesines galimybes;

47.  teigiamai vertina pagal naująjį baudžiamąjį kodeksą vykdomas reformas, tačiau reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad kodeksu nėra visapusiškai užtikrinamos tarptautinės tinkamo teisinio proceso apsaugos priemonės; ragina Iraną atlikti 2014 m. baudžiamojo proceso kodekso peržiūrą, siekiant įtraukti teisingo bylos nagrinėjimo garantijas; ragina Iraną peržiūrėti ir iš dalies pakeisti įstatymą, siekiant užtikrinti, kad pareiškimai, išgauti kankinant asmenį, su juo blogai elgiantis ar taikant kitus prievartos būdus, nebūtų laikomi įrodymu baudžiamajame procese ir kad visi kaltinimai kankinimu ir blogu elgesiu, apie kuriuos pranešama valdžios institucijoms, būtų iš karto tiriami;

48.  ragina paleisti visus politinius kalinius; ragina Iraną paleisti kalinamus ES piliečius, sulaikytus ar nuteistus taikant teisminį procesą, neatitinkantį tarptautinių standartų, įskaitant: 58 metų Nazaką Afsharą, kalinamą nuo 2016 m. kovo mėn., 76 metų Kamalį Foroughi, kalinamą nuo 2011 m. gegužės mėn., 65 metų Homa Hoodfarą, kalinamą nuo 2016 m. birželio mėn., ir 37 metų Nazaniną Zaghari-Ratcliffe, kalinamą nuo 2016 m. balandžio mėn.;

49.  pripažįsta, kad Irane yra didelė religijos ir tikėjimo įvairovė; pažymi, kad pagal Irano Islamo Respublikos konstituciją oficialiai saugomos kai kurios religinės mažumos ir pagrindinės jų religijos laisvės; vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad išaugo dėl tikėjimo kalinamų asmenų iš religinių mažumų bendruomenių skaičius; primygtinai ragina Irano valdžios institucijas užtikrinti, kad religinių ir etninių mažumų teisės būtų visapusiškai gerbiamos ir saugomos įstatymu ir kad būtų išplėsta religijos laisvė;

50.  atkreipia dėmesį į tai, kad Irano moterys padarė pažangą švietimo, mokslo ir mokslinių tyrimų srityse, kaip rodo tai, kad dauguma studentų Irano universitetuose yra moterys; ragina ES ir jos valstybes nares visais dvišalio bendradarbiavimo su Irano valdžios institucijomis atvejais ir toliau kelti klausimus, susijusius su lyčiu lygybe; ragina užtikrinti visišką lyčių lygybę taikant esamos teisinės ir praktinės moterų diskriminacijos panaikinimo priemones ir užtikrinti lygias moterų galimybes dalyvauti darbo rinkoje ir visais aspektais dalyvauti ekonominiame, kultūriniame, socialiniame ir politiniame gyvenime; teigiamai vertina bandymus parengti įstatymo projektą dėl moterų apsaugos nuo smurto ir tikisi, kad naujai išrinktas parlamentas apsvarstys galimybę priimti teisės aktus, kuriais būtų visapusiškai kriminalizuojamas smurtas prieš moteris ir vedybinis prievartavimas;

51.  palankiai vertina prezidento H. Rohani kampanijos pažadą pateikti piliečių teisių chartiją ir jo pareiškimus dėl etninių mažumų teisių rėmimo; mano, kad chartija turėtų būti grindžiama Irano tarptautiniais įsipareigojimais žmogaus teisių srityje ir visapusiškai juos atitikti; pabrėžia, kaip svarbu paisyti teisinės valstybės ir teisminių institucijų nepriklausomumo principų užtikrinant būtiną teisinį tikrumą, kurio reikia, kad būtų vykdomos užsienio investicijos, bet pirmiausia jo reikia patiems Irano gyventojams; ragina teisėsaugą gerbti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir tinkamą procesą ir suteikti įtariamiesiems galimybę turėti advokatą; ragina EIVT ir Komisiją dirbti drauge su Irano valdžios institucijomis tokiose srityse kaip teismų reforma ir kalėjimų sistemos, įskaitant kalinimo sąlygas, reforma, vyriausybės atskaitomybė, teisinės valstybės principo, žodžio laisvės, piliečių žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių paisymas ir kova su korupcija;

o
o   o

52.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Irano vyriausybei ir parlamentui, Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT).

(1) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 163.
(2) OL C 332 E, 2013 11 15, p. 102.
(3) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 157.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0339.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0348.


Kova su korupcija ir tolesni su CRIM rezoliucija susiję veiksmai
PDF 472kWORD 59k
2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kovos su korupcija ir tolesnių veiksmų, susijusių su CRIM komiteto rezoliucija (2015/2110(INI))
P8_TA(2016)0403A8-0284/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 67 ir 82–89 straipsnius ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 5, 6, 8, 17, 32, 38, 41, 47–50 ir 52 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 16 d. TVR tarybos išvadas dėl atnaujintos 2015–2020 m. Europos Sąjungos vidaus saugumo strategijos,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25‒26 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas saugumo srityje,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvencijas, ypač į Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją (angl. UNCAC),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos baudžiamosios teisės ir civilinės teisės konvencijas dėl korupcijos, pateiktas pasirašyti Strasbūre 1999 m. sausio 27 d. ir lapkričio 4 d., taip pat į Rezoliucijas Nr. (98) 7 ir (99) 5, priimtas Europos Tarybos Ministrų Komiteto atitinkamai 1998 m. gegužės 5 d. ir 1999 m. gegužės 1 d., kuriomis įsteigiama Valstybių prieš korupciją grupė (angl. GRECO),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 30 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendaciją CM/Rec (2014) 7 dėl informatorių apsaugos,

–  atsižvelgdamas į EBPO konvenciją dėl kovos su užsienio valstybių pareigūnų kyšininkavimu tarptautiniuose verslo sandoriuose, pateiktą pasirašyti 1997 m. gruodžio 17 d. Paryžiuje, ją papildančias rekomendacijas ir paskutines stebėsenos ataskaitas pagal šalis,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugpjūčio 12 d., Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/40/ES dėl atakų prieš informacines sistemas, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2005/222/TVR(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/42/ES dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose(3),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/62/ES dėl euro ir kitų valiutų apsaugos nuo padirbinėjimo baudžiamosios teisės priemonėmis, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2000/383/TVR(4),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB(5),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę(6),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006(7),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 513/2014, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonė ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2007/125/TVR(8),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2219 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL) ir kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2005/681/TVR(9),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 6 d. Tarybos sprendimą 2007/845/TVR dėl valstybių narių turto susigrąžinimo tarnybų bendradarbiavimo nusikalstamu būdu įgytų pajamų bei kito susijusio turto paieškos ir nustatymo srityje(10),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1142/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos politinių partijų finansavimo(11),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR(12),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)(13),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/343 dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo(14),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (COM(2012)0363),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo (COM(2013)0534),

–  atsižvelgdamas į Europos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-105/14 (Taricco ir kiti)(15), kuriuo Europos Teisingumo Teismas nustatė, kad sąvoka „sukčiavimas“, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnyje, apima iš PVM gautas pajamas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) (COM(2013)0535),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo(16),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kovos su terorizmu, pakeičiančios Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu (COM(2015)0625),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR(17),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 3 d. Komisijos ataskaitą Tarybai ir Europos Parlamentui „ES kovos su korupcija ataskaita“ (COM(2014)0038),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 28 d. Komisijos pranešimą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl vartotojams teikiamų paslaugų saugumo (COM(2015)0185),

–  atsižvelgdamas į Europolo 2013 m. kovo mėn. sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo grėsmės vertinimo (angl. SOCTA) ataskaitą ir 2015 m. rugsėjo 30 d. organizuoto nusikalstamumo internete grėsmės vertinimo (angl. IOCTA) ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl Europos saugumo darbotvarkės(18),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis (galutinis pranešimas)“(19),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos tyrimus dėl veiksmų, kurių ES nesiėmė organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos srityse, kainos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto bei Biudžeto kontrolės komiteto nuomones (A8–0284/2016),

A.  kadangi organizuotas nusikalstamumas kelia pasaulinę grėsmę ir todėl ES ir jos valstybės narės turi imtis bendrų ir koordinuotų veiksmų;

B.  kadangi iki šiol nėra visiškai suvokiamas šios problemos sudėtingumas ir pavojus, kylantis dėl nusikalstamų organizacijų skverbimosi į valstybių narių socialinę, ekonominę, verslo, politinę ir institucijų struktūrą;

C.  kadangi organizuotos nusikalstamos grupuotės dažnai ir labai lengvai vykdo įvairią veiklą, prisitaikydamos prie teritorijų, ekonominių ir socialinių sąlygų bei išnaudodamos silpnąsias vietas ir trūkumus, kartu veikdamos įvairiose rinkose ir pasinaudodamos atskirų valstybių narių skirtingomis teisės sistemų nuostatomis, kad galėtų sėkmingai vykdyti savo veiklą ir didinti pelną;

D.  kadangi nusikalstamos organizacijos pakeitė savo veiklos metodus ir yra remiamos specialistų, bankų, tarnautojų ir politikų, kurie, nors ir nepriklauso nusikalstamoms organizacijoms, jas įvairiu lygmeniu palaiko savo veikla;

E.  kadangi nusikalstamos organizacijos geba labai lengvai prisitaikyti ir, be kita ko, pasinaudoti naujų technologijų teikiama nauda;

F.  kadangi kovojant su nusikalstamomis veikomis, dėl kurių kuriamos asociacijos, neatsižvelgiama į pavojingą asmenų bauginimo vien tuo, kad priklauso tam tikrai organizacijai, pobūdį ir kadangi nėra reguliavimo ir nesiimama veiksmų Europos lygmeniu, taip sudarant palankias sąlygas organizuotų nusikalstamų grupuočių tarpvalstybinei veiklai;

G.  kadangi, be akivaizdžių pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, kuriuos kelia nusikalstamų organizacijų vykdomi smurto išpuoliai, nusikalstamos organizacijos taip pat kelia didelį pavojų, susijusį su skverbimusi į teisėtą ekonominę veiklą ir valstybės pareigūnų korupcija, taip pat su skverbimusi į institucijas ir viešojo administravimo įstaigas;

H.  kadangi neteisėtos pajamos, gautos nusikalstamoms organizacijoms įvykdžius nusikalstamą veiką, plačiai plaunamos teisėtoje Europos ekonomikoje; šios lėšos, reinvestuotos į teisėtą ekonomiką, dėl reikšmingo iškraipančio poveikio kelia rimtą grėsmę laisvei užsiimti verslu ir konkurencijai;

I.  kadangi nusikalstamos grupuotės skverbiasi į politinį gyvenimą ir valdymą, kad galėtų pasinaudoti valdžios sektoriaus finansiniais ištekliais ir, susitarus su politikais, pareigūnais bei verslo atstovais, daryti įtaką jo veiklai; kadangi poveikis politiniam ir administraciniam aparatui ypač pastebimas viešųjų pirkimų bei viešųjų darbų vykdymo srityse, taip pat viešojo finansavimo, metalo laužo ir atliekų tvarkymo, tiesioginių sutarčių dėl įvairių prekių įsigijimo ir paslaugų valdymo srityse;

J.  primena, kad pagrindinis organizuoto nusikalstamumo tikslas yra pelnas; todėl teisėsaugos institucijos turi turėti reikalingas priemones, kad galėtų nustatyti jų finansavimo sistemas, dažnai neatsiejamas nuo korupcijos, sukčiavimo, klastojimo ir kontrabandos;

K.  kadangi kovoje su korupcija svarbiausias vaidmuo tenka informatoriams, nes jie gali atskleisti sukčiavimo atvejus, kurie be jų pagalbos liktų nežinomi; kadangi informatoriai laikomi viena iš veiksmingiausių priemonių netinkamai veiklai sustabdyti ir užkirsti jai kelią, arba atskleisti, jei tokia įvyko;

L.  kadangi jokie Europos teisės aktai neturėtų būti vertinami kaip ribojantys informatorių veiklą;

M.  kadangi organizuotas nusikalstamumas, korupcija ir pinigų plovimas ES ekonomikai kelia rimtą grėsmę (iš esmės sumažinamos valstybių narių ir visos ES mokestinės pajamos) ir viešų ES finansuojamų projektų atskaitomybei, nes nusikalstamos organizacijos veikia įvairiuose sektoriuose, kurių daugumą kontroliuoja vyriausybės;

N.  kadangi 2014 m. pranešta apie 1 649 sukčiavimu laikomus Europos biudžeto pažeidimus, susijusius su išlaidomis ir įplaukomis, kurių vertė sudaro 538,2 mln. EUR, tačiau nėra jokių oficialių duomenų apie tai, kokia jų dalis susijusi su organizuotu nusikalstamumu;

Įžanga

1.  pakartoja 2013 m. spalio 23 d. rezoliucijos „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu“ turinį ir joje pateiktas rekomendacijas; visų pirma dar kartą ragina priimti Europos kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu veiksmų planą, kuriam turėtų būti skiriama pakankamai finansinių išteklių ir kvalifikuotų darbuotojų, kad jis būtų veiksmingas;

2.  teigiamai vertina ES Tarybai pirmininkaujančių Nyderlandų, Slovakijos ir Maltos 18 mėnesių programą, kurioje ypač daug dėmesio skiriama visapusiškam ir integruotam požiūriui į organizuotą nusikalstamumą; pažymi, kad kova su sukčiavimu, korupcija ir pinigų plovimu turi būti ES institucijų politinis prioritetas ir kad labai svarbu užtikrinti valstybių narių policijos ir teismų bendradarbiavimą;

3.  ragina sutelkti dėmesį į konkrečias sritis, kuriose reikia imtis veiksmų ir kurios yra prioritetinės istorinio konteksto atžvilgiu;

Užtikrinti tinkamą galiojančių teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę, stebėti jų taikymą ir vertinti jų veiksmingumą

4.  primena, kad valstybės narės, siekdamos kovoti su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu, turėtų perkelti bei taikyti esamas priemones ES ir tarptautiniu lygmeniu;

5.  prašo Komisijos kuo greičiau užbaigti tokių priemonių perkėlimo priemonių vertinimą, išsamiai informuoti Parlamentą apie rezultatus ir, jei reikia, pradėti pažeidimo tyrimo procedūras; visų pirma ragina Komisiją pateikti Tarybos pamatinio sprendimo 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu ir 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę perkėlimo vertinimo ataskaitą;

6.  ragina valstybes nares tinkamai perkelti į nacionalinę teisę Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose, kaip svarbiausią priemonę stiprinant policijos ir teismų bendradarbiavimą Europos Sąjungoje;

7.  ragina valstybes nares nedelsiant perkelti į nacionalinę teisę 4-ąją kovos su pinigų plovimu direktyvą;

8.  rekomenduoja ES prisijungti prie Valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) kaip tikrajai narei; ragina EC dalyvauti atvirų vyriausybių partnerystėje, įvykdyti savo įsipareigojimus teikti ataskaitas, nustatytus Jungtinių Tautų konvencijoje prieš korupciją, kurios viena iš šalių ji yra, ir remti techninę pagalbą, kurią pagal pirmiau minėtą JT konvenciją teikia JT kovos su narkotikais ir nusikalstamumu biuras; primygtinai ragina Komisiją kuo skubiau pateikti parlamentui pažangos ataskaitą dėl pasirengimo ES narystei Valstybių prieš korupciją grupėje (GRECO), kurioje būtų pateiktas teisinių problemų tyrimas ir galimi jų sprendimai;

9.  apgailestauja, kad Komisija dar nepaskelbė savo 2-osios kovos su korupcija ataskaitos, kurią ji turėjo paskelbti 2016 m. pradžioje; prašo Komisiją ją pateikti kuo greičiau; pakartoja, kad kovos su korupcija ataskaitoje turėtų būti ne tik apžvelgiama padėtis valstybėse narėse, bet ir Europos Sąjungos institucijoms skirtas skyrius; todėl ragina Komisiją rasti tinkamą būdą korupcijai Europos Sąjungos institucijose, agentūrose ir organuose stebėti;

10.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę Sąjungos lygmeniu sujungti įvairias stebėsenos priemones, įskaitant bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą, ES kovos su korupcija ataskaitą, ES teisingumo rezultatų suvestinę, į platesnę teisinės valstybės principo stebėsenos sistemą, kurią būtų galima taikyti visose valstybėse narėse ir Europos Sąjungos institucijose, agentūrose ir organuose; atsižvelgdamas į tai mano, kad Europos Sąjungos institucijos turėtų parodyti pavyzdį, remdamos aukščiausius skaidrumo standartus ir užtikrinamos, kad pažeidėjams būtų taikomos atgrasančios ir efektyvios sankcijos; ragina Komisiją reguliuoti lobistinę veiklą ir taikyti sankcijas dėl interesų konfliktų;

11.  primena, kad siekiant veiksmingai kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir siekiant užkirsti jam kelią reikia taikyti daugiadalykį požiūrį; todėl pabrėžia, koks svarbus Europos Sąjungos nusikalstamumo prevencijos tinklas ir kad būtina jį remti finansiškai;

12.  rekomenduoja Komisijai pradėti pažangesnių nacionalinės teisės aktų dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija tyrimą, kad būtų galima parengti veiksmingus ir pažangius Europos teisės aktus; prašo Komisijos pateikti valstybėse narėse galiojančios kovos su organizuotu nusikalstamumu tyrimų praktikos tyrimą, pirmiausia aptariant tokias priemones kaip telefono pokalbių pasiklausymas, pasiklausymo įrangos įrengimas aplinkoje, kratos, pavėluotas areštas, pavėluotas turto areštas, priedangos operacijos, kontroliuojamas siuntų pristatymas, stebimas siuntų pristatymas;

13.  prašo valstybių narių daugiau investuoti į teisėtumo kultūrą, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad pirmiausia ir efektyviausia prevencijos forma yra naujos ES piliečių kartos švietimas, visų pirma remiant konkrečius veiksmus mokyklose;

Prioritetai ir veiklos struktūra, kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija

14.  laikosi nuomonės, kad dabartiniame ES politikos cikle, skirtame kovai su organizuotu nusikalstamumu, reikia teikti pirmenybę kovai su nusikalstamomis organizacijomis, o ne tik su nusikalstamomis veikomis, dėl kurių kuriamos asociacijos; visų pirma mano, kad būtina numatyti baudžiamumą nusikalstamoms organizacijoms, neatsižvelgiant į nusikalstamas veikas, dėl kurių kuriamos asociacijos; primena, kad į šio politinio ciklo prioritetus turėtų būti įtraukta ir kova su pinigų plovimu, korupcija ir prekyba žmonėmis taikant tikrą Europos kovos su korupcija strategiją;

15.  prašo, kad prioritetai būtų nustatyti juos suderinus su ES nusikalstamumo prevencijos, ekonomine, socialine, užimtumo ir švietimo politika, siekiant užtikrinti visišką Europos Parlamento dalyvavimą;

16.  prašo įsteigti specialų Europolo padalinį, skirtą kovoti su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis, kurios vienu metu veikia įvairiuose sektoriuose; mano, kad valstybės narės turi sukurti patikimas ir veiksmingas priemones esamoje institucijų sistemoje, kad užtikrintų koordinuotą organizuoto nusikalstamumo tiriamosios veiklos eigą ir kad būtų skatinamas abipusis teisėsaugos institucijų pasitikėjimas valstybėse narėse;

Patikimesnė teisės aktų sistema

17.  remdamasis galiojančių teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę ir jų taikymo vertinimu, ragina Komisiją numatyti reguliavimo priemones, siekiant pašalinti galimus kovos su organizuotu nusikalstamumu bei korupcija trūkumus ir pagerinti tarpvalstybinį teisminį bendradarbiavimą; Visų pirma ragina Komisiją:

   a) peržiūrėti esamus teisės aktus siekiant nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas ir patikslinti nusikaltimų apibrėžtis, įskaitant priklausymą nusikalstamai organizacijai ar grupei, kuri galėtų būti apibrėžta kaip tam tikrą laiką egzistuojanti organizuota grupė, kurią sudaro du arba daugiau kartu veikiančių asmenų, kurie siekia tiesiogiai ar netiesiogiai neteisėtai gauti bet kokios finansinės ir (arba) materialinės naudos ir kurie kelia didelį pavojų ES ir jos valstybių narių ekonominei bei socialinei sanglaudai;
   b) pateikti peržiūrėtą pasiūlymą dėl kovos su nusikaltimais aplinkai teisės akto, siekiant sustiprinti baudžiamosios teisės sankcijas dėl neteisėto atliekų deginimo, ir neteisėtą vadinamųjų naujųjų teršalų tvarkymą laikyti nusikalstama veika, už kurią baudžiama baudžiamosiomis sankcijomis taip pat kaip nustatyta Direktyvoje 2008/99/EB;

18.  ragina Komisiją parengti būtiniausius standartus, susijusius su nusikalstamų veikų nustatymu ir sankcijomis; visų pirma ragina:

   a) nustatyti valstybės pareigūno, sukčiavimo ir korupcijos apibrėžtis, kurios būtų taikomos horizontaliai; primena, kad derybose dėl PIF direktyvos tų sąvokų apibrėžtys naudojamos tik tos direktyvos tikslais; pažymi, kad šiuo metu tos derybos Taryboje yra įstrigusios ir ragina jas kuo greičiau atnaujinti;
   b) pateikti naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ypatingos rūšies nusikalstamos organizacijos, kurios dalyviai naudojasi grupuotės bauginimo galia ir jos sudaromomis paklusnumo ir tylos sąlygomis, leidžiančiomis vykdyti nusikaltimus, tiesiogiai ar netiesiogiai valdyti ar kontroliuoti ekonominę veiklą, lengvatas, leidimus, viešąsias sutartis ir viešąsias paslaugas, arba gauti neteisėtą pelną ar naudą sau arba kitiems asmenims;
   c) pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo įsteigiama speciali Europos liudininkų ir su teisminėmis institucijomis bendradarbiaujančių asmenų, pranešančių apie nusikalstamas organizacijas ir b punkte aprašytas organizacijas, apsaugos programa;
   d) pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriame būtų apibrėžiamos ir nustatomos bendros informatorių apsaugos taisyklės; ragina tokį pasiūlymą pateikti iki 2017 m. pabaigos;
   e) pateikti papildomas teisėkūros iniciatyvas siekiant sustiprinti baudžiamuosiuose procesuose įtariamų arba kaltinamų asmenų teises dėl kardomojo kalinimo, kad būtų užtikrinta Europos žmogaus teisių konvencijoje ir ES Pagrindinių teisių chartijoje pripažįstama teisė į sąžiningą teismą;
   f) priimti specialius teisės aktus dėl kovos su radioaktyvių medžiagų ir pavojingų atliekų eksportu ir neteisėta prekyba gyvūnais ir augalais, atsižvelgiant į tai, kad pagal aplinkos apsaugos asociacijų ir NVO duomenis nusikaltimai laukinei gyvūnijai ir miškams, taip pat neteisėta prekyba radioaktyviosiomis medžiagomis ir pavojingomis atliekomis ir jų eksportas į trečiąsias šalis yra svarbus organizuoto nusikalstamumo finansavimo šaltinis;

Veiksmingesnis teismų ir policijos bendradarbiavimas ES lygmeniu

19.  atkreipia dėmesį, kad organizuotas nusikalstamumas, korupcija ir pinigų plovimas paprastai yra tarpvalstybinio masto reiškinys, todėl reikalingas glaudus kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų tarpusavio bendradarbiavimas ir nacionalinių valdžios institucijų bei susijusių ES agentūrų bendradarbiavimas;

20.  mano, kad policijos ir teismų bendradarbiavimas valdžios institucijoms keičiantis informacija yra būtinas siekiant imtis veiksmingų priemonių kovai su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu;

21.  ragina Komisiją imtis konkrečių veiksmų siekiant geriau koordinuoti ES veiklą kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu srityse, taip pat siekiant stiprinti visuomenės sąmoningumą apie žalą asmenims, taip pat socialinei ir ekonominei sritims;

22.  apgailestauja dėl to, kad tarpvalstybiniam policijos ir teismų bendradarbiavimui būdingos ypač ilgos ir biurokratinės procedūros, trukdančios veiksmingumui ir keliančios pavojų kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu ES lygmeniu efektyvumui; ragina valstybes nares sustiprinti tarpvalstybinį policijos ir teisminį bendradarbiavimą tarpusavyje ir per Europolą ir Eurojustą ir užtikrinti tinkamą parengimą ir techninę paramą, be kita ko, pasinaudojant Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra ir Europos teisėjų mokymo tinklu, didinti valstybių narių tarpusavio įrodymų leistinumą ir užtikrinti didesnį bendrų tyrėjų grupių naudojimą;

23.  ragina valstybes nares į esamas ES duomenų bazes reguliariai įvesti reikiamus ir svarbius duomenis apie asmenis, nuteistus už nusikaltimus, susijusius su organizuotu nusikalstamumu, tais duomenimis naudotis ir keistis ir raginti ES Europolo ir Eurojusto agentūras palengvinti keitimąsi informacija; atsižvelgdamas į tai prašo pagerinti saugios komunikacijos ir veiksmingo visų turimų Europolo priemonių naudojimo infrastruktūros veikimą, visapusiškai laikantis ES teisės aktų dėl duomenų apsaugos;

24.  pabrėžia, kad skubiai reikia sukurti veiksmingesnę ES teisminių institucijų bendravimo ir dalijimosi informacija sistemą, kuri prireikus pakeistų tradicines tarpusavio teisinės pagalbos priemones baudžiamosios teisės srityje; prašo Komisijos įvertinti teisėkūros veiksmų poreikį šioje srityje ir ES teisminių institucijų informacijos mainams sukurti tinkamą ES sistemą;

25.  ragina valstybes nares reguliariai keistis visais, jų manymu, reikalingais keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenimis apie asmenis, susijusius su organizuotu nusikalstamumu;

Suduoti smūgį nusikalstamų organizacijų paveldui ir paskatinti jų tolesnį panaudojimą socialiniams tikslams

26.  mano, kad Europos Sąjungoje taikomas bendras metodas areštuojant nusikalstamos organizacijos turtą būtų atgrasomoji priemonė nusikaltėliams; ragina valstybes nares skubiai į nacionalinę teisę perkelti Direktyvą 2014/42/ES dėl nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimo; ragina Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų užtikrintas tarpusavio pripažinimo principo taikymas vykdant arešto ir konfiskavimo orderius, susijusius su nacionalinėmis turto apsaugos priemonėmis;

27.  ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti ES priemones dėl:

   a) pajamų ir nusikaltimų susekimo, įšaldymo ir konfiskavimo, inter alia, nuosavybės arba kapitalo perdavimą ir nuosavybės arba šio kapitalo priėmimą laikant nusikaltimu arba numatant konfiskavimą dar nesant galutiniam nuosprendžiui;
   b) įšaldyto bei konfiskuoto turto tvarkymo ir jo tolesnio panaudojimo socialiniams tikslams ir kompensacijoms aukų šeimoms ir nuo lupikavimo ir reketo nukentėjusioms įmonėms skatinimo;
   c) administracinių institucijų, policijos ir teisminio bendradarbiavimo plėtojimo, siekiant visoje Sąjungoje atsekti nusikalstamu būdu įgytą turtą, jį areštuoti ir konfiskuoti, ir nacionalinių turto susigrąžinimo tarnybų veiklos, kuriai turėtų būti skiriama pakankamai išteklių, gerinimo;

28.  primygtinai ragina valstybes nares sustiprinti bendradarbiavimą ir keistis šios srities geriausios praktikos pavyzdžiais esamose susitikimų struktūrose, pvz., Sukčiavimo prevencijos koordinavimo patariamajame komitete ir kt.;

Užkirsti kelią nusikalstamoms organizacijoms ir korupcijai patekti į teisėtą ekonomiką

29.  primena, kad korupcija yra svertas, dėl kurio nusikalstamoms organizacijoms tampa lengviau patekti į teisėtą ekonomiką sudarant viešųjų pirkimų sutartis ar viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystes;

30.  prašo visoje ES įgyvendinti kompleksinę e. viešųjų pirkimų sistemą, siekiant sumažinti korupcijos riziką viešuosiuose pirkimuose;

31.  ragina valstybes nares ir ES institucijas įgyvendinti viešųjų pirkimų stebėsenos priemones, sudaryti įmonių, dėl kurių turima įrodymų, kad jos yra susijusios su organizuotu nusikalstamumu ir (arba) vykdo korupcinę veiklą, juodąjį sąrašą ir joms neleisti dalyvauti ekonominiuose santykiuose su viešosiomis institucijomis ir gauti ES fondų lėšų; ragina valstybes nares nacionaliniu lygmeniu sukurti specializuotas struktūras, kurios išaiškintų nusikalstamas organizacijas ir pašalintų viešųjų pirkimų subjektus, kurie įtariami korupciniais veiksmais ar pinigų plovimu; atkreipia dėmesį į tai, kad įtraukimas į juodąjį sąrašą gali būti veiksminga įmonių atgrasymo nuo korupcijos priemonė ir yra gera paskata joms tobulinti ir įtvirtinti savo vidaus sąžiningumo procedūras; ragina valstybes nares įdiegti įmonių prieš organizuotą nusikalstamumą sertifikavimo sistemą ir atitinkama informacija automatiškai keistis ES lygmeniu;

32.  pažymi, kad 21 valstybė narė dar nėra perkėlusi į nacionalinę teisę viešųjų pirkimų direktyvų rinkinio; mano, kad viešųjų pirkimų taisyklės yra būtinos, siekiant užtikrinti skaidrumą ir atskaitomybę labiausiai korupcijos pažeidžiamose srityse;

33.  pažymi, kad skaidrios apskaitos taisyklės, kurias galima peržiūrėti, turėtų būti užtikrintos ne tik centrinėje vyriausybėje, bet ir regionų bei vietos lygmeniu visose valstybėse narėse;

34.  reiškia susirūpinimą dėl nusikalstamą veiklą vykdančių bendrovių, susijusių su pinigų plovimu, nuolat taikomos praktikos, kai jos siūlo žemas kainas dalyvaudamos konkursuose, skirtuose itin dideliems projektams įgyvendinti; ragina Komisiją įtraukti ekonominį rangos ir subrangos konkursuose dalyvaujančių įmonių pasiūlymų vertinimą;

35.  pažymi, kad pinigų plovimas per sudėtingas įmonių struktūras ir jų integravimas į teisėtą ekonominę veiklą gali kelti grėsmę valstybės viešajai tvarkai; ragina valstybes nares parengti priemones, kurios netaptų nederama našta mažosioms ir vidutinėms įmonėms, bet padidintų piniginių sandorių skaidrumą ir pagerintų operacijų atsekamumą iki fizinių asmenų, kad būtų galima susekti nusikalstamos ir teroristinės veiklos finansavimą (principas „sekti pinigus“); ragina valstybes nares imtis priemonių, kuriomis būtų apsunkintas sudėtingų ir sunkiai suprantamų tarpusavyje susijusių įmonių struktūrų kūrimas, nes būtent dėl to, kad tokios bendrovės dažniausiai būna neskaidrios, jos gali būti naudojamos nusikalstamai ir teroristinei veiklai bei kitiems sunkiems nusikaltimams finansuoti;

36.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares reikalauti, kad, prieš paskiriant sutartis, sutarties šalys atskleistų visą savo įmonės struktūrą ir tikruosius savininkus, kad būtų išvengta palaikančių bendrovių, kurios padeda agresyviai planuoti mokesčius, vykdyti mokesčių slėpimą ir mokestinį sukčiavimą bei korupciją;

37.  pažymi, kad ES valstybėse narėse turto pirkimas naudojamas iš nusikalstamos veikos gautiems pinigams plauti, nes taip nusikaltėliai paslepia savo tikrąją nuosavybę per užsienio priedangos įmones; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad bet kokiai užsienio įmonei, ketinančiai įsigyti nuosavybės teisių jos teritorijoje, būtų taikomi tie patys skaidrumo standartai, kurių reikalaujama jos jurisdikcijoje įsteigtoms įmonėms;

38.  atkreipia dėmesį, kad finansų krizė tapo papildomu spaudimu Europos vyriausybėms; atsižvelgdamas į esamus ekonominius sunkumus, ragina užtikrinti didesnį viešųjų išlaidų sąžiningumą ir skaidrumą;

39.  primygtinai ragina valstybes nares imtis būtinų veiksmų, kad sprendimai dėl licencijų išdavimo ir statybos leidimų regionų ir vietos lygmeniu būtų priimami skaidriai;

40.  pažymi, kad pagal SESV 325 straipsnį valstybėms narėms ir Komisijai numatyta teisinė pareiga kovoti su sukčiavimu, ir teigiamai vertina tai, kad į pasiūlymus dėl teisės aktų, kurie daro finansinį poveikį, įtrauktos kovos su sukčiavimu nuostatos;

41.  reiškia susirūpinimą dėl padaugėjusių sukčiavimo atvejų, susijusių su PVM, visų pirma su vadinamuoju karuseliniu sukčiavimu; ragina visas valstybes nares dalyvauti visoje „Eurofisc“ vykdomoje veikloje, siekiant padėti dalytis informacija, kuri naudinga kovojant su tokiu sukčiavimu;

42.  prašo valstybių narių priimti specialius teisės aktus ir imtis atitinkamų priemonių, skirtų išvengti specialistų, bankų, tarnautojų ir politikų, kurie, nors ir nepriklauso nusikalstamoms organizacijoms, bet jas įvairiu lygmeniu palaiko, veiklai ir su ja kovoti; todėl:

   a) rekomenduoja valstybėms narėms ir ES institucijoms skatinti valstybės pareigūnų rotaciją, siekiant užkirsti kelią korupcijai ir organizuoto nusikalstamumo skverbimuisi;
   b) ragina nustatyti privalomas taisykles, pagal kurias asmenys, kurie buvo pripažinti kaltais arba dalyvavo vykdant organizuotą nusikalstamumą, pinigų plovimą, korupciją ar kitus sunkius nusikaltimus, viešojo administravimo pažeidimus, dalyvavimą nusikalstamose organizacijose ar korupciją negalėtų būti renkami į viešojo administravimo institucijas, įskaitant Europos Sąjungos institucijas, organus ir agentūras, ar jose dirbti;
   c) reikalauja įrodytais atvejais baudžiamąja tvarka bausti vadovus ir bankus, kai vykdomas didelio masto pinigų plovimas; ragina Komisiją parengti pasiūlymą, siekiant užtikrinti visišką ne tik fizinių, bet ir juridinių asmenų bei patikos bendrovių per bankus vykdomų pinigų pervedimų skaidrumą;

43.  mano, kad būtina turėti visoje Europoje taikomas taisykles, pagal kurias būtų tikrinami ir stebimi visi politinių partijų finansavimo šaltiniai, kad būtų užtikrintas jų teisėtumas;

44.  mano, jog labai svarbu sustiprinti teisės nuostatas, skirtas užtikrinti didesnį finansinių srautų skaidrumą ir atsekamumą, ypač ES fondų valdymo srityje, be kita ko, atliekant išankstinius tyrimus ir galutinį auditą siekiant patikrinti, ar lėšos tinkamai panaudotos tinkamai; ragina valstybes nares pateikti nacionalines deklaracijas dėl savo kontrolės sistemų; ragina Komisiją:

   a) pakoreguoti mokėjimus, jei valstybės narės netinkamai naudoja ES lėšas;
   b) laikinai neleisti gauti ES finansavimo institucijoms ir bendrovėms, kurios pripažintos kaltomis sukčiaujant netinkamai naudojus ES lėšas;
   c) atidžiai stebėti ES lėšų naudojimą ir reguliariai teikti ataskaitas Europos Parlamentui;

45.  mano, kad Komisija ES finansuojamų projektų viešųjų pirkimų procesuose turėtų taikyti aukščiausius sąžiningumo reikalavimus; primena, kad, siekiant nustatyti, ar ES lėšos naudojamos tinkamai, ir pažaboti korupciją, yra būtinas projektų rezultatų stebėjimas bendradarbiaujant su pilietinės visuomenės organizacijomis ir atsakomybės reikalavimas iš vietos valdžios institucijų;

46.  pažymi, kad skaidrumas yra veiksmingiausia priemonė kovojant su piktnaudžiavimu ir sukčiavimu; ragina Komisiją tobulinti šios srities teisės aktus ir nustatyti privalomą reikalavimą skelbti duomenis, susijusius su visais ES lėšų gavėjais, įskaitant su subranga susijusius duomenis;

47.  prašo Komisijos imtis teisėkūros veiksmų, skirtų supaprastinti biurokratines procedūras administraciniu lygmeniu tiek, kad būtų užtikrintas didesnis skaidrumas ir kova su korupcija;

48.  prašo Europos Komisijos stebėti ir pranešti Europos Parlamentui apie procentinę dalį tiesiogiai sudaromų viešųjų sutarčių valstybėse narėse, taip pat apie teisines aplinkybes, kuriomis nacionalinės administracijos dažniausiai jas naudoja;

49.  rekomenduoja valstybėms narėms stengtis užtikrinti veiksmingus savo ES lėšų panaudojimo skaidrumo, stebėsenos ir atskaitomybės mechanizmus; kadangi teigiamas ES finansavimo poveikis priklauso nuo skaidrumo, veiksmingos stebėsenos ir atskaitomybės procesų nacionaliniu ir ES lygmenimis, reikėtų apgalvoti, kaip padaryti, kad stebėsena ir vertinimas būtų vykdomi nuolat, o ne tik ex post; mano, kad šiuo požiūriu turėtų būti sustiprintas Audito Rūmų vaidmuo;

50.  mano, kad, siekiant nustatyti ES fondų poveikį ir padėti įvertinti, ar šie fondai pasiekė savo tikslus, reikėtų nustatyti kokybinius ir kiekybinius rodiklius, kurie turėtų būti palyginami, ir kad kiekybiniai duomenys turėtų būti nuolat renkami ir skelbiami;

Europos prokuratūra

51.  mano, kad, kovojant su korupcija Europos Sąjungoje, Europos prokuratūrai turi tekti svarbiausias vaidmuo; pakartoja savo prašymą kuo skubiau ir dalyvaujant kuo didesniam valstybių narių skaičiui įsteigti nepriklausomą Europos prokuratūrą, kuri veiktų nepriklausomai nuo nacionalinių vyriausybių ir ES institucijų ir būtų apsaugota nuo politinės įtakos ir spaudimo;

52.  pakartoja, kad svarbu turėti aiškiai apibrėžtą nacionalinių prokurorų ir būsimos Europos prokuratūros bei Eurojusto ir OLAF atsakomybę ir įgaliojimus, kad būtų išvengta prieštaraujančių įgaliojimų; ragina būsimai Europos prokuratūrai skirti atitinkamų jos užduotims finansinių ir žmogiškųjų išteklių; mano, kad Europos prokuratūra turėtų turėti įgaliojimus persekioti visus PIF nusikaltimus, įskaitant su PVM susijusį sukčiavimą; atsižvelgdamas į tai ragina valstybes nares laikytis Europos Teisingumo Teismo sprendimo byloje Taricco (C-105/14) ir kuo skubiau Taryboje atnaujinti derybas dėl PIF direktyvos;

53.  apgailestauja, kad Taryboje vykstančios derybos kenkia pagrindinėms nuostatoms dėl nepriklausomos ir efektyvios Europos prokuratūros;

54.  ragina Europos Komisiją įvertinti poreikį persvarstyti būsimos Europos prokuratūros įgaliojimus siekiant, kai ji bus įsteigta, jai suteikti galią kovoti su organizuotu nusikalstamumu;

Konkrečios sritys, kuriose reikia imtis veiksmų

Klastojimas

55.  smerkia gausėjantį prekių, vaistų ir žemės ūkio maisto produktų padirbinėjimą Europos Sąjungoje, kurį vykdo tarptautinio organizuoto nusikalstamumo valdomi platinimo tinklai; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis visų reikiamų priemonių siekiant išvengti prekių, vaistų ir žemės ūkio maisto produktų padirbinėjimo ir su juo kovoti; ragin Komisiją ir valstybes nares sistemingai rinkti duomenis apie sukčiavimo ir klastojimo atvejus siekiant turėti informacijos apie jų mastą ir paplitimą ir dalytis geriausia patirtimi, kad būtų nustatytas šis reiškinys ir su juo kovojama;

56.  ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti kitus metodus, kuriais būtų siekiama užkirsti kelią sukčiavimui maisto produktų srityje ir atgrasyti nuo jo, pvz., Europos registre nurodyti ir sugėdinti už sukčiavimą nuteistus maisto ir vaistų tvarkymo subjektus;

57.  ragina plėtoti turimas atsekamumo sistemas ir sistemingai įgyvendinti Reglamente (EB) Nr. 178/2002 numatytą nuoseklų atsekamumą, apimantį maisto produktus, pašarus, maisto produktams naudojamus gyvūnus ir visas medžiagas, numatytas arba galimas perdirbti maisto produktų arba pašarų gamybos procese;

Prekyba narkotikais

58.  primena, kad prekyba narkotikais nusikalstamoms grupuotėms yra labai svarbi, todėl su ja reikia kovoti tiek baudžiant už ją, tiek taikant prevenciją; ragina valstybes nares ir kompetentingas institucijas kovoti su narkotikų rinkos ir kitų nusikalstamų veikų ryšiais bei jų poveikiu teisėtai ekonomikai ir prekybai, kaip pabrėžė Europolas ir ENNSC 2016 m. ataskaitoje dėl narkotikų rinkos;

59.  primena Komisijai, kad reikia įvertinti pažangą, padarytą 2013–2016 m. įgyvendinant ES kovos su narkotikais veiksmų planą; ragina Komisiją, remiantis šiuo vertinimu, pasiūlyti naują veiksmų planą 2017–2020 m. laikotarpiui;

60.  pažymi, kad prioritetas turėtų būti teikiamas naujosios vadinamųjų lengvų narkotikų politikos įvertinimui, ir mano, kad, kaip veiksmingos kovos su nusikalstamomis organizacijomis priemonės, turėtų būti svarstomos dekriminalizavimo / legalizavimo strategijos; prašo ES kelti šį klausimą įgyvendinant savo vidaus ir išorės politiką, į politinę diskusiją įtraukiant visas reikiamas ES ir tarptautines agentūras bei susijusių šalių institucijas;

Azartiniai žaidimai ir susitarimai dėl varžybų baigties

61.  primena, kad nusikalstamos organizacijos dažnai plauna pinigus pasinaudodamos teisėtais ir neteisėtais azartiniais žaidimais bei susitarimais dėl varžybų baigties; smerkia nusikalstamus interesus, susijusius su šiais reiškiniais, ir ragina Komisiją ir valstybes nares išlaikyti arba priimti teisės aktus dėl kovos su jais ir jų prevencijos, nustatant, kad sporto rezultatų klastojimas yra nusikalstama veika ragina valstybes nares, siekiant kovoti su šiais reiškiniais, skaidriai ir veiksmingai bendradarbiauti su sporto organizacijomis, taip pat stiprinti ryšius ir bendradarbiavimą su Eurojustu bei Europolu;

Mokesčių rojai

62.  pažymi, kad dėl mokesčių slėpimo ir vengimo Europos Sąjungoje kasmet prarandamas 1 trilijonas EUR; pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas mokesčių rojams ir šalims, taikančioms neskaidrią arba kenksmingą apmokestinimo tvarką, nes tai didžiulė kiekvienam ES piliečiui poveikį darantį problema;

63.  teigiamai vertina tarptautinį Didžiojo dvidešimtuko (G 20) susitarimą taikyti naują pasaulinį standartą siekiant didesnio mokesčių skaidrumo, kuris atitinka ES jau taikomą aukštą standartą; ragina šį standartą sparčiai įgyvendinti ir veiksmingai stebėti mokestinį sukčiavimą ir mokesčių slėpimą tarptautiniu lygmeniu; palankiai vertina tai, kad Komisija 2016 m. vasario mėn. pasirašė susitarimus, kurie apima keitimąsi informacija mokesčių srityje su tokiomis šalimis kaip Andora ir Monakas, ir kad 2015 m. Komisija pasirašė susitarimus su Šveicarija, Lichtenšteinu ir San Marinu;

64.  primena ES pareigą kovoti, kad nebeliktų nuostatų dėl mokesčių, kurias taikant tarptautinėms korporacijoms ir asmenims lengviau išvengti mokesčių, taip pat padėti trečiosioms šalims susigrąžinti neteisėtai pasisavintas lėšas ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn nusikaltėlius; pabrėžia, kad ES prioritetine tvarka visuose svarbiuose tarptautiniuose forumuose turi raginti kovoti su mokesčių rojais, bankų paslaptimis ir pinigų plovimu, panaikinti perdėtas profesines paslaptis, užtikrinti viešą tarptautinių bendrovių informacijos atskleidimą pagal valstybę ir tikrųjų bendrovių savininkų viešus registrus; pažymi, kad mokesčių rojai yra tinkama vieta laikyti ir plauti nusikalstamu būdu įgytus pinigus, ir kad dėl jų reikia taikyti ES lygmeniu koordinuotą požiūrį;

65.  ragina Komisiją didinti informuotumą apie rimtas sąlygų korupcijai sudarymo pasekmes, apsvarstyti galimybę parengti išsamų planą, pagal kurį būtų atgrasoma nuo turto pervedimo į ES nepriklausančias šalis, kuriose saugomas korumpuotų asmenų anonimiškumas, ir persvarstyti savo ekonominius ir diplomatinius ryšius su šiomis šalimis;

Nusikaltimai aplinkai

66.  reiškia susirūpinimą dėl besiplečiančios su nusikalstama aplinka susijusios veiklos, kuri yra susijusi su organizuota, mafijos stiliaus nusikalstama veikla arba dėl jos kyla, pvz., neteisėta prekyba atliekomis, įskaitant toksines atliekas, ir jų išmetimas, taip pat gamtos paveldo naikinimas; primena savo rekomendaciją parengti bendrą veiksmų planą, kad būtų išvengta tokio pobūdžio nusikaltimų ir kovojama su jais; pažymi, kad reikia sugriežtinti taisykles dėl gamtos išsaugojimo ir aplinkos, be kita ko, vykdyti rangos ir subrangos įmonių, laimėjusių konkursus stambiems iš ES biudžeto finansuojamiems infrastruktūros projektams vykdyti, nusikaltimų prevencijos patikrinimus;

67.  ragina Komisiją stebėti ir vertinti 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę įgyvendinimą, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės taikytų veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias baudžiamąsias sankcijas už bet kokį neteisėtą elgesį, kuris turi neigiamą poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai; ragina ES aplinkos apsaugos įstatymų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo darbo tinklą (IMPEL) periodiškai informuoti Europos Parlamentą apie valstybių narių veiksmus įgyvendinant Direktyvą 2008/99/EB;

68.  pažymi, kad organizuoti nusikaltėliai pinigams plauti ir aplinką teršiančioms nuodingoms medžiagoms neteisėtai šalinti pasitelkia žemės kasimo darbus atliekančias statybos bendroves; ragina Komisiją vykdyti rangos ir subrangos įmonių, laimėjusių konkursus stambiems iš ES biudžeto finansuojamiems infrastruktūros projektams vykdyti, kontrolę, kad būtų užkirstas kelias tokiai nusikalstamai veiklai;

Elektroniniai nusikaltimai

69.  primena, kad elektroniniai nusikaltimai yra pasitelkiami pinigų plovimo ir klastojimo atvejais; elektroniniai nusikaltimai sudaro didelę daugelio nusikalstamų organizacijų pajamų dalį, todėl svarbu stiprinti šios srities Sąjungos teisės aktus valstybių narių bendradarbiavimą tarpusavyje ir su Sąjungos agentūromis; susirūpinęs pažymi, kad nusikalstamos organizacijos, naudodamosi internetu sukčiavimo tikslais, pvz., reklamuodamos prekybą narkotikais ir žmonėmis, padidino savo neteisėtos prekybos apimtis;

Organizuotas nusikalstamumas ir terorizmas

70.  primena, kad didėjanti organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo konvergencija ir ryšys bei nusikalstamų ir teroristinių organizacijų sąsajos kelia vis didesnę grėsmę Sąjungai; ragina valstybes nares užtikrinti, kad už terorizmo finansavimą ir rėmimą organizuoto nusikalstamumo būdu įgytomis lėšomis būtų baudžiama ir kad baudžiamuosiuose procesuose dalyvaujančios valstybių narių valdžios institucijos labiau atsižvelgtų į organizuoto nusikalstamumo ir teroristinės veiklos ir terorizmo finansavimo tarpusavio sąsajas;

71.  pabrėžia, kad neteisėta organizuoto nusikalstamumo tinklų prekyba šaunamaisiais ginklais, nafta, narkotikais ir laukiniais gyvūnais ir migrantų, cigarečių ir suklastotų prekių bei meno kūrinių ir kitų kultūros objektų kontrabanda tapo labai pelningu teroristinių grupių finansavimo šaltiniu; atkreipia dėmesį, kad Komisija pristatė veiksmų planą dėl kovos su neteisėta prekyba šaudmenimis ir sprogmenimis bei neteisėtu jų naudojimu; primygtinai ragina kuo skubiau jį įgyvendinti; ragina valstybes nares, nesukeliant nederamos administracinės naštos ekonominės veiklos vykdytojams, imtis reikiamų priemonių siekiant užtikrinti, kad teroristinės grupės ir nusikaltėlių tinklai negalėtų gauti naudos iš jokios prekybos;

72.  primena, kad dalyvavimą nusikalstamoje veikloje galima susieti su teroristiniais nusikaltimais; primena, kad, remiantis Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) duomenimis, prekyba narkotikais, neteisėtas šaunamųjų ginklų gabenimas, tarptautinis organizuotas nusikalstamumas ir pinigų plovimas tapo terorizmo dalimi; laikosi nuomonės, kad siekiant veiksmingos kovos su terorizmu reikia sustiprinti ES teisės aktus kovos su organizuotu nusikalstamumu ir pinigų plovimu srityje, taip pat atsižvelgiant į esamus abipusiai naudingus teroristinių ir organizuoto nusikalstamumo grupių ryšius;

Organizuotas nusikalstamumas ir prekyba žmonėmis bei neteisėtas žmonių gabenimas

73.  yra susirūpinęs dėl to, kad dėl nuolatinių pabėgėlių srautų į Europą žmonių kontrabanda tampa vis profesionalesnė, o neteisėto žmonių gabenimo tinklai iš to gauna vis didesnį pelną; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti pažangą vykdant tarptautinį bendradarbiavimą kovos su neteisėtu žmonių gabenimu srityje, siekiant pažaboti neteisėtą žmonių gabenimą ir kuo labiau sumažinti neteisėto žmonių gabenimo tinklų įtaką;

74.  primena, kad prekybos žmonėmis srityje Europos Sąjunga sukūrė specialią teisinę ir politinę sistemą, kuria siekiama gerinti bendradarbiavimą, taip pat ja siekiama, kad įstaigoms ir agentūroms, pavyzdžiui, Europolui ir Eurojustui, prekyba žmonėmis būtų prioritetinė sritis; palankiai vertina pirmos ataskaitos apie pažangą, padarytą kovojant su prekyba žmonėmis, išvadas; ragina Komisiją remiantis šiais duomenimis kuo skubiau parengti strategiją laikotarpiui nuo 2016 m.;

75.  smerkia tai, kad organizuotas nusikalstamumas patenka į migrantų priėmimui skirtų fondų tvarkymo sritį, ir ragina imtis veiksmų, skirtų kovoti su neteisėtu žmonių gabenimu ir prekyba žmonėmis, kuriuos valdo sudėtingi nusikalstamų grupuočių tinklai, esantys nukentėjusių asmenų kilmės, tranzito ir tikslo šalyse;

76.  pabrėžia, kad skubiai reikia įvertinti sunkų migrantų darbo jėgos išnaudojimą Sąjungoje; pripažįsta, kad viena iš pagrindinių prekybos žmonėmis priežasčių yra teisėtos migracijos kanalų stoka ir kliūtys pasinaudoti teise kreiptis į teismą; taip pat pažymi, kad Sankcijų darbdaviams direktyvoje yra svarbių nuostatų kovai su neteisėtai šalyje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių išnaudojimu darbe, bet tokios nuostatos priklauso nuo sąžiningų, veiksmingų ir prieinamų skundų nagrinėjimo mechanizmų nacionalinių lygmeniu, ir kol kas tokių mechanizmų yra įgyvendinta labai mažai;

Išorės dimensija

77.  ragina ES toliau remti viešosios administracijos stiprinimą ir tinkamų kovos su korupcija teisės aktų sistemų taikymą visose šalyse, ypač pokonfliktinėse ir pereinamojo laikotarpio šalyse, kurių institucijos silpnos; primygtinai ragina besivystančiose šalyse stiprinti regioninius ir specializuotus policijos ir teisminius tinklus – visuomet pagal kriterijus, kuriais remiantis būtų užtikrinami tinkami duomenų apsaugos ir privatumo standartai – ir keistis geriausia Europolo, Eurojusto ir Europos teisminio tinklo praktika bei praktine patirtimi; pabrėžia, jog būtina gerinti reguliavimą ir teisėsaugą, taip pat skatinti informatorių apsaugą, kad pažeidėjai atsakytų už savo nusikaltimus, be to, ir ES viduje, ir už jos ribų turėtų būti sukurta tinkama informatorių apsaugos sistema; ypač pabrėžia, kad būtinas tiesioginio informavimo mechanizmas, kuriuo ES pagalbą gaunančiose šalyse galėtų naudotis piliečiai, pastebintys ES finansuojamų pagalbos programų pažeidimų;

78.  su nerimu pažymi, kad svarbiausių tarptautinių konvencijų ir iniciatyvų, kuriomis siekiama kovoti su korupcija ir NFS, įgyvendinimas konkrečių rezultatų neduoda; primena, kad, norint veiksmingai kovoti su korupcija ir finansiniais nusikaltimais, nepaprastai svarbu sukurti užsienio politikos kovos su korupcija strategiją; ragina ES vykdant savo išorės politiką prioritetine tvarka skatinti teisingą Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir visų kitų svarbių tarptautinių dokumentų, kuriais siekiama kovoti su korupcija ir pinigų plovimu, perkėlimą į nacionalinę teisę ir įgyvendinimą;

79.  ragina Komisiją nuolat stebėti ir užtikrinti, kad teikiant ES pagalbą nebūtų nei tiesiogiai, nei netiesiogiai prisidedama prie korupcijos; laikosi nuomonės, kad, siekiant išvengti didžiulio pagalbos išteklių iššvaistymo ir su tuo susijusios korupcijos, pagalbos teikimas turėtų būti labiau derinamas su priimančiosios šalies gebėjimais ją įsisavinti ir jos vystymosi poreikiais apskritai; ragina ES korupcijos problemą spręsti tiesiogiai – rengiant programas ir šalies strategijos dokumentus – ir paramą biudžetui susieti su aiškiais kovos su korupcija tikslais; šiuo tikslu pabrėžia būtinybę kurti tvirtus įgyvendinimo stebėsenos mechanizmus; ragina Komisiją parengti tvirtą holistinę visapusišką korupcijos rizikos valdymo besivystančiose šalyse strategiją, kad teikiant paramą vystymuisi nebūtų skatinama korupcija, taip pat visapusiškai įgyvendinti 2013 m. parengtą kovos su sukčiavimu strategiją, ypač kai ES pagalba įgyvendinama visomis šiuo tikslu numatytomis priemonėmis, įskaitant Europos plėtros fondą (EPF) ir patikos fondus, ir kai vystymosi projektai deleguojami trečiosioms šalims; su susirūpinimu pažymi, kad ES požiūris į korupciją AKR valstybėse – menkas strateginis orientyras, kaip stiprinti valstybių taikomas jos prevencijos ir kontrolės sistemas; mano, kad Europos išorės veiksmų tarnyba ir Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinis direktoratas turėtų labiau derinti savo požiūrį į tai, kaip veiksmingai pažaboti korupciją besivystančiose šalyse;

80.  primena, kad svarbus ES vidaus ir išorės politikos nuoseklumas, ir pažymi, kad kovą su organizuotu nusikalstamumu būtina integruoti į vystymosi ir saugumo strategijas, kaip priemonę stabilumui besivystančiose šalyse atkurti;

81.  pabrėžia, kad pagarba žmonių ir vyriausybių teisei spręsti dėl savo ekonominės, maisto ir žemės ūkio sistemų yra atsakymas į klausimą, kaip kovoti su nusikalstama veikla, dėl kurios kyla badas ir skurdas; ragina tarptautinę bendruomenę aktyviai kovoti su finansinėmis spekuliacijomis maisto produktais, pvz., su pirkimu už mažą kainą didelėse žemės ūkio vietovėse ir stambių tarptautinių žemės ūkio bendrovių vykdomu žemės grobimu, atsižvelgiant į tai, kad dėl to nukenčia smulkieji gamintojai;

82.  ragina besivystančias šalis įgyvendinant savo kovos su korupcija darbotvarkę užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę sudarant išteklių sutartis, bendrovėms teikiant finansines ataskaitas ir atliekant auditą, taip pat renkant ir paskirstant pajamas;

83.  ragina ES didinti savo paramą siekiant padėti ištekliais turtingoms šalims įgyvendinti Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvos (GPSI) principus – užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę – naftos, dujų ir kasybos sektoriuose; ryžtingai ragina sukurti veiksmingą teisės aktų sistemą siekiant užtikrinti, kad bendrovės, susijusios su naftos, dujų ir kasybos sektorių tiekimo grandinėmis, tinkamai įgyvendintų GPSI;

84.  paveda savo Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui vykdyti rekomendacijas, pateiktas Parlamento rezoliucijose dėl kovos su korupcija; ragina Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą per dvejus metus įvertinti, atsižvelgiant į pirmiau minėtas rekomendacijas, Komisijos teisėkūros veiksmus šioje srityje;

o
o   o

85.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 218, 2013 8 14, p. 8.
(2) OL L 127, 2014 4 29, p. 39.
(3) OL L 130, 2014 5 1, p. 1.
(4) OL L 151, 2014 5 21, p. 1.
(5) OL L 141, 2015 6 5, p. 73.
(6) OL L 328, 2008 12 6, p. 28.
(7) OL L 141, 2015 6 5, p. 1.
(8) OL L 150, 2014 5 20, p. 93.
(9) OL L 319, 2015 12 4, p. 1.
(10) OL L 332, 2007 12 18, p. 103.
(11) OL L 317, 2014 11 4, p. 28.
(12) OL L 119, 2016 5 4, p. 89.
(13) OL L 119, 2016 5 4, p. 1.
(14) OL L 65, 2016 3 11, p. 1.
(15) ECLI:EU:C:2015:555.
(16) OL C 346, 2016 9 21, p. 27.
(17) OL L 135, 2016 5 24, p. 53.
(18) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0269.
(19) OL C 208, 2016 6 10, p. 89.


Žmogaus teisės ir migracija trečiosiose šalyse
PDF 409kWORD 59k
2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių ir migracijos trečiosiose šalyse (2015/2316(INI))
P8_TA(2016)0404A8-0245/2016

Europos Parlamentas,

—  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač į jos 13 straipsnį,

—  atsižvelgdamas į 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir į jos papildomą protokolą,

—  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir į 1966 m. Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą ir į jų protokolus,

—  atsižvelgdamas į 1954 m. Konvenciją dėl asmenų be pilietybės statuso ir į 1961 m. Konvenciją dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo,

—  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo,

—  atsižvelgdamas į 1979 m. Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir į jos protokolą,

—  atsižvelgdamas į 1984 m. Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir į jos protokolą,

—  atsižvelgdamas į 1989 m. Vaiko teisių konvenciją ir į jos protokolus,

—  atsižvelgdamas į 1990 m. Tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos,

—  atsižvelgdamas į 2006 m. Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo,

—  atsižvelgdamas į 2006 m. Neįgaliųjų teisių konvenciją ir į jos protokolą,

—  atsižvelgdamas į 2015 m. rugpjūčio 3 d. Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus pranešimą dėl žmogaus teisių propagavimo ir apsaugos, taip pat dėl migrantų žmogaus teisių propagavimo būdų ir priemonių,

—  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 18 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl migrantų apsaugos,

—  atsižvelgdamas į įvairių tarptautinių žmogaus teisių organų atliktą darbą, įskaitant įvairias Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo migrantų žmogaus teisių klausimais François Crépeau ir kitų atitinkamų specialiųjų pranešėjų parengtas ataskaitas, taip pat visuotinį periodinį vertinimą ir kitų sutarties organų darbą,

—  atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) darbą ir ataskaitas, įskaitant Rekomenduojamus žmogaus teisių laikymosi prie tarptautinių sienų principus ir gaires ir Tranzitu vykstančių migrantų padėties ataskaitą,

—  atsižvelgdamas į JT pagrindinius verslo ir žmogaus teisių principus,

—  atsižvelgdamas į Dakos darbuotojų migrantų įdarbinimo ir atsakingo naudojimosi jų paslaugomis principus,

—  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnį,

—  atsižvelgdamas į atitinkamas Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 18 d. Komisijos komunikatą „Visuotinis požiūris į migraciją ir judumą“ (COM(2011)0743),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 13 d. Komisijos komunikatą „Europos migracijos darbotvarkė“ (COM(2015)0240),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Pabėgėlių krizės valdymas. Prioritetinių veiksmų pagal Europos migracijos darbotvarkę įgyvendinimo padėtis“ (COM(2015)0510),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 20 d. Komisijos sprendimą dėl Europos Sąjungos skubiosios pagalbos patikos fondo stabilumui didinti ir pagrindinėms neteisėtos migracijos ir asmenų persikėlimo Afrikoje priežastims šalinti įsteigimo (C(2015)7293),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25–26 d. ir 2015 m. spalio 15 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimų išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 20 d. patvirtintas Tarybos išvadas dėl 2015–2019 m. veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 9 d. Tarybos išvadas dėl priemonių pabėgėlių ir migracijos krizei spręsti,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 11–12 d. Valetos aukščiausiojo lygio susitikime patvirtintą politinį pareiškimą ir veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas migracijos klausimais, ypač į 2014 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją(1), 2015 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl pastaruoju metu Viduržemio jūroje įvykusių nelaimių ir ES migracijos ir prieglobsčio politikos(2) ir į 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją dėl galių mergaitėms suteikimo ES pasitelkiant švietimą(4),

–   atsižvelgdamas į savo 2016 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų padėties Europos Sąjungoje(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl kovos su prekyba žmonėmis palaikant ES išorės santykius(6),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 11 d. patvirtintą antrojo Viduržemio jūros sąjungos parlamentinės asamblėjos pirmininkų aukščiausiojo lygio susitikimo baigiamąją deklaraciją imigracijos, prieglobsčio ir žmogaus teisių Europos ir Viduržemio jūros regione klausimais(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2014 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(8),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 9 d. AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos rezoliuciją dėl migracijos, žmogaus teisių ir humanitarinių pabėgėlių(9),

–  atsižvelgdamas į įvairius pilietinės visuomenės organizacijų pranešimus migrantų žmogaus teisių klausimais,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0245/2016),

A.  kadangi žmogaus teisės yra prigimtinės visų be išimties žmonių teisės;

B.  kadangi migracija yra pasaulinis ir daugialypis reiškinys, kurį sukelia daug įvairių veiksnių, pvz., ekonominės sąlygos (įskaitant turto pasiskirstymo raidą ir regioninę bei pasaulinę ekonominę integraciją), socialinės ir politinės sąlygos, padėtis darbo sąlygų, smurto ir saugumo srityse, laipsniškas aplinkos blogėjimas ir gaivalinių nelaimių daugėjimas; kadangi į šį reiškinį reikia reaguoti darniai, subalansuotai, visapusiškai ir atsižvelgiant į žmogiškąjį jo aspektą, taip pat nepamirštant teigiamo jo poveikio demografinei raidai ir ekonominei plėtrai;

C.  kadangi migracijos maršrutai yra itin sudėtingi, persikeliama ne tik iš vieno regiono į kitą, bet dažnai ir regiono viduje; kadangi, nepaisant pasaulinės ekonomikos krizės, JT duomenimis, tarptautinės migracijos srautai didėja; kadangi šiuo metu tarptautiniais migrantais laikoma beveik 244 mln. žmonių;

D.  kadangi Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kitose tarptautinėse konvencijose įtvirtintos teisės yra visuotinės ir nedalomos;

E.  kadangi migracija taip pat yra vis didesnės globalizacijos ir rinkų tarpusavio priklausomybės padarinys;

F.  kadangi įvairūs migracijai poveikį darantys veiksniai leidžia numatyti jų pasekmes ir įpareigoja formuoti tinkamą politiką;

G.  kadangi migracijos srautų pokyčiai, ypač krizės laikotarpiu, sukelia didelius ekonominius, socialinius ir politinius padarinius tiek migrantų kilmės šalyse, tiek jų kelionės tikslo šalyse;

H.  kadangi itin svarbu turėti veiksmingų mechanizmų stebėti užsienio piliečių atvykimą ir išvykimą ir jį kontroliuoti, taip pat nagrinėti ir prognozuoti migracijos poveikį ir, tuo remiantis, rengti visą migracijos valdymo politiką;

I.  kadangi migracijos veiksniai yra labai įvairūs, jie gali būti daugialypiai ir susiję su ekonominėmis, aplinkos, kultūros, politinėmis, šeimos ar asmeninėmis priežastimis; kadangi vis daugiau migrantų priverčiami persikelti ir jiems reikia ypatingos apsaugos, nes jie bėga, be kita ko, iš nestabilių valstybių, nuo konfliktų, politinių ir religinių persekiojimų;

J.  kadangi darosi vis sunkiau atskirti pabėgėlius, prieglobsčio prašytojus ir migrantus, taip pat ir dėl to, kad daugelyje šalių nėra nei tinkamų teisinių ir institucinių priemonių, nei tinkamo teisinio pagrindo;

K.  kadangi tranzito ir kelionės tikslo šalių valdžios institucijos ir priėmimo centrai turi būti gerai informuoti ir pasirengę, atsižvelgdami į skirtingas aplinkybes, lanksčiai vertinti migrantus ir prieglobsčio prašytojus;

L.  kadangi migrantų judėjimas tapo pasaulinis ir regioninis, o migracijos srautai iš pietų į pietus (80 proc. tokios migracijos vyksta tarp bendrą sieną turinčių šalių, kuriose pajamų skirtumas yra nedidelis) šiuo metu šiek tiek viršija migracijos srautus iš pietų į šiaurę;

M.  kadangi Europa visada buvo ir migracijos tikslo, ir migracijos pradžios regionas; kadangi vyksta ne tik šiuolaikinė užsienyje dirbančių aukštesnių socialinių klasių atstovų migracija, europiečiai taip pat yra emigravę į užsienį dėl ekonominių sunkumų, konfliktų ar politinio persekiojimo; kadangi dėl vykstančios ekonomikos ir finansų krizės daug europiečių buvo priversti emigruoti, taip pat į Pietų pusrutulio besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis;

N.  kadangi moterys ir vaikai sudaro vis didesnę migrantų ir dar didesnę pabėgėlių dalį; kadangi vis daugiau migrantų ir pabėgėlių turi aukštąjį išsilavinimą ir jau 2010 m. protų nutekėjimo procesas apėmė 59 mln. asmenų; kadangi šis procesas labiausiai pasireiškia Azijos žemyne, tačiau Afrikos žemyne jo pasekmės skaudžiausios, nes ten yra tik 4 proc. aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų ir 31 proc. tokių asmenų migruoja(10);

O.  kadangi, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) duomenimis, dėl nestabilumo ir konfliktų kai kuriuose regionuose kilo humanitarinė krizė, kuri palietė daugiau kaip 65 milijonų pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų, ypač besivystančiose šalyse;

P.  kadangi Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaro biuras užregistravo, kad yra mažiausiai 10 milijonų asmenų be pilietybės;

Q.  kadangi Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 13 straipsnyje teigiama, kad kiekvienas žmogus turi teisę laisvai judėti ir pasirinkti savo gyvenamą vietą bet kurioje valstybėje, taip pat išvykti iš bet kurios šalies, įskaitant savąją, ir sugrįžti į savo šalį;

R.  kadangi kilmės, tranzito ir atvykimo šalių tarpusavio bendradarbiavimas ir keitimasis informacija ir gerąja patirtimi yra būtini siekiant užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir prekybai žmonėmis ir su šiais reiškiniais kovoti, nes tai sudaro galimybes nustatyti toms šalims rūpimus klausimus ir bendrus jų interesus;

S.  kadangi, sprendžiant pasaulinius vystymosi, taikos pasaulyje, žmogaus teisių ir klimato kaitos klausimus, reikia laikytis holistinio požiūrio į migraciją, ypač didelį dėmesį skiriant humanitarinių sąlygų gerinimui kilmės šalyse, kad vietos gyventojai galėtų gyventi saugesnėse teritorijose;

T.  kadangi Ženevos konvencijoje ir jos papildomuose protokoluose apibrėžtos pabėgėlių teisės;

U.  kadangi daugelyje Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje esančių pabėgėlių stovyklų blogėja gyvenimo sąlygos, įskaitant sanitarines, ir kadangi jose dažnai neužtikrinamas pabėgėlių, ypač pažeidžiamų asmenų, o visų pirma moterų ir vaikų, saugumas;

V.  kadangi, Pasaulio banko teigimu, migrantų tarptautinių perlaidų suma 2013 m. sudarė daugiau kaip 550 mlrd. USD, iš kurių 414 mlrd. buvo siunčiama į besivystančias šalis;

W.  kadangi Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėse smarkiai išaugo ksenofobija, diskriminacija, smurtas ir nepalankumas migrantams bei padaugėjo neapykantą kurstančių kalbų ir neapykantos nusikaltimų;

X.  kadangi konkretus, gerai organizuotas ir tinkamas migracijos klausimų sprendimas suteikia galimybių atskiriems asmenims ir šalims; kadangi sprendžiant šiuos klausimus turi būti remiamasi kovos su skurdu, darnaus vystymosi skatinimo, migrantų ir pabėgėlių teisių laikymosi ir jų orumo paisymo principų; kadangi sprendžiant minėtus klausimus turi glaudžiai bendradarbiauti kilmės, tranzito ir kelionės tikslo šalys;

Y.  kadangi migracija yra svarbus dinamiškas elementas, galintis sušvelninti demografinę krizę ir sustabdyti darbingo amžiaus gyventojų procentinės dalies mažėjimą kai kuriose šalyse;

Z.  kadangi sunku nustatyti nelegalių migrantų skaičių, todėl sunku parengti jų gyvenimo ir darbo sąlygų rodiklius, nors būtent nelegaliems migrantams labiausiai reikia apsaugos, turint mintyje, kad teisinio statuso ir teisinio pripažinimo neturinčius migrantus lengviausia išnaudoti, su jais netinkamai elgtis ir nesilaikyti pačių pagrindinių jų žmogaus teisių;

AA.  kadangi tarptautinė migracija gali būti priemonė specifinėms darbo jėgos trūkumo darbo rinkoje problemoms spręsti;

AB.  kadangi migrantai prisideda prie priimančiųjų šalių įvairovės didinimo ir praturtina jų kultūrą; kadangi toks procesas gali vykti tik tuomet, kai jie visapusiškai integruojami į priimančiųjų šalių visuomenes, siekiant, kad jos naudotųsi jų teikiamu ekonominiu, socialiniu ir kultūriniu potencialu; kadangi politinius sprendimus priimantys asmenys turi skubiai informuoti plačiąją visuomenę apie ekonominiu, kultūriniu ir socialiniu požiūriu naudingą migrantų įtaką, taip užkirsdami kelią ksenofobiniam ir diskriminaciniam požiūriui;

AC.  kadangi tinkamomis priėmimo ir integracijos politikos priemonėmis gali būti užtikrinama, kad nesustiprėtų ar neužsitęstų daugelio migrantų patirtų traumų poveikis;

AD.  kadangi socialinė ir kultūrinė raida priklauso nuo integracijos ir kadangi tam reikia rimto abiejų šalių įsipareigojimo – migrantai turi norėti prisitaikyti prie priimančiosios šalies visuomenės, neatsisakydami ir savo gimtojo kultūrinio tapatumo, o priimančiųjų šalių institucijos ir bendruomenės turi būti pasirengusios priimti migrantus ir patenkinti jų reikmes;

Migrantų teisių laikymosi sunkumai ir pavojai

1.  reiškia solidarumą su žmonėmis, priverstais palikti savo šalį, be kita ko, dėl konfliktų, persekiojimų, žmogaus teisių pažeidimų ir ypač didelio skurdo; reiškia gilų susirūpinimą dėl sunkių žmogaus teisių pažeidimų, kuriuos daug migrantų patiria daugelyje tranzito ar kelionės tikslo šalių; pabrėžia, kad turi būti gerbiamas migrantų orumas ir jų žmogaus teisės;

2.  pabrėžia, kad Sąjunga ir jos valstybės narės turi rodyti pavyzdį propaguodamos ir apsaugodamos migrantų žmogaus teises, visų pirma savo teritorijoje, kad jomis būtų galima pasitikėti, kai bus svarstomi migracijos ir žmogaus teisių klausimai trečiosiose šalyse;

3.  primena, kad besivystančios šalys priėmė didžiąją dalį pasaulio pabėgėlių ir migrantų; pripažįsta trečiųjų šalių pastangas priimant migrantus ir pabėgėlius; pabrėžia, kad šių šalių paramos sistemos susiduria su pavojingomis problemomis, galinčiomis labai trukdyti apsaugoti vis didesnį skaičių perkeltųjų gyventojų;

4.  primena, kad „kiekvienas žmogus turi teisę [...] išvykti iš bet kurios šalies, įskaitant savąją“ ir „sugrįžti į savo šalį“(11); pabrėžia, kad atitinkamo asmens socialinė padėtis ir pilietybė jokiu būdu neturėtų trukdyti jam naudotis šia teise ir kad kiekvienas individas turi teisę oriai migruoti savo pasirinkta kryptimi; ragina visas vyriausybes spręsti nepakankamos žmogaus teisių apsaugos, su kuriuo susiduria migrantai, klausimą; primygtinai ragina nacionalines vyriausybes ir parlamentus panaikinti baudžiamąjį teisinį pagrindą, pagal kurį migracija apibūdinama kaip nusikalstama veika, ir ieškoti trumpalaikių, vidutinės trukmės ir ilgalaikių sprendimų migrantų saugumui užtikrinti; smerkia kai kuriose valstybėse taikomus išvykimo iš valstybės teritorijos ir grįžimo į ją apribojimus ar draudimus ir bepilietybės pasekmes, norint naudotis teisėmis;

5.  pažymi, kad vis didesnį pabėgėlių skaičių visame pasaulyje nustelbia dar didesnis šalies viduje perkeltų asmenų skaičius; pabrėžia, kad pastarieji neturėtų būti diskriminuojami vien dėl to, kad bandė užsitikrinti saugumą nekirsdami tarptautinių sienų, todėl pabrėžia, kad turėtų būti užtikrinamos šalies viduje perkeltų asmenų teisės, įskaitant galimybes naudotis sveikatos apsauga ir švietimu;

6.  primena, kaip svarbu nustatyti asmenis be pilietybės, kad jiems būtų galima suteikti tarptautinės teisės aktuose nustatytą apsaugą; todėl primygtinai ragina valstybes parengti bepilietybės nustatymo procedūras ir keistis tarpusavyje gerąja patirtimi, įskaitant gerąją teisės aktų bei praktikos, susijusių su naujai atsirandančių vaikų bepilietybės atvejų prevencija, taikymo patirtį;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjunga turi nuolat spręsti bepilietybės problemą – tai turi būti jos išorės santykių politikos dalis, ypač atsižvelgiant į tai, kad bepilietybė yra viena iš pagrindinių priverstinės migracijos priežasčių; primena, kad Taryba 2012 m. paskelbtoje ES strateginėje programoje žmogaus teisių ir demokratijos srityje prisiėmė įsipareigojimą „sukurti bendrą Komisijos ir EIVT sistemą, kuria naudojantis būtų galima trečiosioms šalims kelti asmenų be pilietybės ir savavališko migrantų sulaikymo klausimus“;

8.  yra susirūpinęs dėl to, kad migrantai ir pabėgėliai savavališkai sulaikomi ir su jais blogai elgiamasi, ir primena, kad sulaikymas turi būti taikomas tik visiško būtinumo atveju ir visais atvejais turi būti užtikrinamos atitinkamos apsaugos priemonės, įskaitant galimybę dalyvauti tinkamame teismo procese;

9.  ragina valstybes pripažinti tarptautinėje teisėje nustatytas jų prievoles prieglobsčio ir migracijos srityje ir priimti reikiamus nacionalinius teisės aktus, kad tos prievolės būtų veiksmingai vykdomos, numatant juose, be kita ko, galimybę prašyti tarptautinės apsaugos; ragina šiuose teisės aktuose atsižvelgti į migrantų patirto persekiojimo ir diskriminacijos mastą ir pobūdį;

10.  primena, kad migrantai turi teisę nebūti grąžinami į šalį, kurioje su jais gali būti netinkamai elgiamasi ir jie gali būti kankinami; pabrėžia, kad kolektyvinis asmenų išsiuntimas ir grąžinimas yra draudžiami pagal tarptautinę teisę; reiškia susirūpinimą dėl to, kaip elgiamasi su migrantais, kurie priverstinai grąžinami į savo šalį arba į trečiąją šalį, toliau deramai nestebint jų padėties, ir prašo bet kokiu atveju nepamiršti sunkumų, su kuriais jie susiduria sugrįžę į šias šalis;

11.  siūlo parengti į savo kilmės šalį grįžtančių migrantų reintegracijos programas;

12.  pabrėžia, kad svarbu gerbti migrantų, kad ir koks būtų jų statusas, teisę kreiptis į teismą ir teisę į veiksmingą teisinę gynybą, nebijant būti išduotiems imigracijos priemonių vykdymo užtikrinimo institucijoms, sulaikomiems ir deportuojamiems; yra susirūpinęs dėl to, kad daugelyje šalių nėra su migrantų teisių pažeidimais susijusių procedūrų, kontrolės ir stebėsenos mechanizmų, taip pat neužtikrinama migrantams ir prieglobsčio prašytojams teikiamos informacijos ir teisinės pagalbos kokybė; rekomenduoja tinkamai apmokyti už prieglobsčio klausimus atsakingų valdžios institucijų ir priėmimo centrų darbuotojus, taip pat su tarptautinės apsaugos prašančiais asmenimis bendraujančius darbuotojus ir socialinius darbuotojus, kad jie galėtų deramai atsižvelgti į bendrąsias ir asmenines aplinkybes ir į kitus panašius su apsaugos prašymais susijusius klausimus;

13.  be to, ragina Komisiją ir EIVT geriau keistis gerosios praktikos pavyzdžiais su trečiosiomis šalimis, ypač suteikiant mokymus pagalbos teikėjams, kaip veiksmingiau nustatyti įvairias migrantų, ypač pažeidžiamiausių migrantų, savybes, kilmę ir patirtį, kad būtų galima juos geriau apsaugoti ir padėti jiems, atsižvelgiant į jų poreikius;

14.  pabrėžia, kad saugios šalies ir saugios kilmės šalies apibrėžtis neturėtų užkirsti kelio individualiam prieglobsčio prašymų nagrinėjimui; reikalauja, kad visais atvejais būtų nustatomi migrantai, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, ir nagrinėjami jų prašymai; primygtinai reikalauja, kad jiems būtų suteikiamos tinkamos negrąžinimo garantijos ir kad jie galėtų naudotis skundų nagrinėjimo mechanizmu;

15.  atkreipia dėmesį į fizinį ir psichologinį smurtą ir būtinybę pripažinti ypatingų formų smurtą ir persekiojimą, kurį patiria migrantės moterys ir migrantai vaikai, pvz., prekybą žmonėmis, priverstinius dingimus, seksualinę prievartą, lyties organų žalojimą, ankstyvas ir priverstines santuokas, smurtą šeimoje, vergovę, nusikaltimus dėl garbės ir diskriminaciją dėl lyties; primena, kad yra kaip niekada daug smurto dėl lyties ir prievartavimo, įskaitant prievartavimą kaip karo ginklą, aukų, ir jų skaičius vis auga;

16.  yra susirūpinęs dėl to, kad vaikus verbuoja ginkluotos grupuotės; pabrėžia, jog būtina remti jų nuginklavimo, reabilitacijos ir reintegracijos politiką;

17.  pabrėžia, kad atskyrus šeimos narius, taip pat ir sulaikymo atveju, moterims ir vaikams kyla didesnis pavojus;

18.  primena, kad ypač pažeidžiamos yra nelydimos moterys ir mergaitės, šeimos galvos vaidmenį atliekančios moterys ir nėščios moterys, taip pat neįgalieji ir pagyvenę asmenys; pabrėžia, kad nuo konfliktų ir persekiojimo bėgančios merginos patiria didesnę priverstinių ir ankstyvų vedybų, ankstyvo gimdymo, išprievartavimo, seksualinės ir fizinės prievartos ir prostitucijos grėsmę netgi po to, kai pasiekia vadinamąsias saugias vietas; todėl ragina suteikti joms specializuotą apsaugą ir pagalbą, ypač sanitarijos srityje, kol jos gyvena priėmimo stovyklose;

19.  rekomenduoja tokius klausimus įtraukti į migracijos politiką, be kita ko, siekiant užkirsti kelią prekybai žmonėmis ir visų kitų formų smurtui prieš moteris ir jų diskriminacijai, ir už tai bausti; ragina visapusiškai – de jure ir de facto – įgyvendinti lygybę, kaip svarbiausią smurto prevencijos veiksnį, siekiant paskatinti moterų autonomiją ir savarankiškumą;

20.  yra susirūpinęs dėl to, kad vis daugiau ataskaitų ir liudijimų atskleidžiama, jog daugėja smurto prieš vaikus migrantus, įskaitant jų kankinimus ir įkalinimą, taip pat jų dingimo atvejų; pabrėžia, kad, remiantis JT Vaiko teisių komiteto nuomone, vaikų sulaikymas vien dėl jų pačių arba jų tėvų migracijos statuso yra vaiko teisių pažeidimas ir niekada negali būti vykdomas siekiant vaiko interesų;

21.  primena, kad vaikai migrantai yra ypatingai pažeidžiami, ypač tais atvejais, kai nėra lydimi, ir kad jie turi teisę į ypatingą apsaugą, teikiamą atsižvelgiant į vaiko interesą pagal tarptautinės teisės taisykles; pabrėžia, kad labai svarbu į vystomąjį bendradarbiavimą integruoti nelydimų nepilnamečių klausimą, palengvinant jų integraciją šalyje, kurioje jie apsigyvenę, visų pirma suteikiant jiems galimybes mokytis ir gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir užkertant kelią smurtui, prievartai, išnaudojimui ir vaikų apleidimo pavojui;

22.  reiškia savo susirūpinimą dėl pasitaikančių sunkumų užregistruoti ne savo kilmės šalyje gimusius vaikus, nes tokie sunkumai gali sukurti dar didesnį bepilietybės pavojų; atsižvelgdamas į tai, reikalauja užtikrinti galimybę registruoti jų gimimą, kad ir koks būtų jų tėvų migracijos statusas;

23.  primygtinai prašo Sąjungos glaudžiai bendradarbiauti su UNICEF, UNHCR ir visomis kitomis tarptautinėmis organizacijomis ir institucijomis, kompetentingomis imtis visų priemonių, kad būtų padidinti vaikų migrantų ir jų šeimų, kad ir koks būtų jų migracijos statusas, apsaugos viso jų maršruto metu pajėgumai, finansuojant apsaugos programas, visų pirma švietimo įstaigų ir sveikatos priežiūros srityje, leidžiant naudotis specialiomis vaikams skirtomis patalpomis ir teikiant psichologinę pagalbą, užtikrinant šeimos ryšių nustatymą ir nelydimų ar nuo savo šeimos atskirtų vaikų susijungimą su šeima, taikant nediskriminavimo, nekriminalizavimo, nesulaikymo ir neteisingų sankcijų netaikymo, šeimos susijungimo, fizinės ir teisinės apsaugos ir teisės į tapatybę principus;

24.  primena, kad nusikaltėlių tinklai naudojasi legalios migracijos galimybių trūkumu, regioniniu nestabilumu ir konfliktais, taip pat bandančių pabėgti moterų, merginų ir vaikų pažeidžiamumu, ir juos naudoja prekybos žmonėmis ir seksualinio išnaudojimo tikslais;

25.  atkreipia dėmesį į ypatingas smurto rūšis ir ypatingas persekiojimo formas, kurių aukos yra migruojantys LGBTI asmenys; prašo paremti ypatingos socialinės ir teisinės LGBTI asmenų migrantų ir prieglobsčio prašytojų apsaugos mechanizmo įgyvendinimą, siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į jų pažeidžiamumą, ir atidžiai stebėti, ar jų apsaugos prašymai išsamiai nagrinėjami, net ir apeliacinių organų;

26.  primena, kad ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės, ypač teisės į sveikatos apsaugą, švietimą ir būstą, yra pagrindinės žmogaus teisės ir visi migrantai, o ypač vaikai, kad ir koks būtų jų migracijos statusas, turi turėti galimybę jomis naudotis;

27.  yra susirūpinęs dėl darbo teisės pažeidimų ir migrantų išnaudojimo; pripažįsta, kad švietimas, darbo galimybės ir šeimos susijungimas yra svarbūs integracijos proceso elementai; primygtinai tvirtina, kad būtina naikinti bet kokį priverstinį migrantų darbą, ir ypač smerkia bet kokį vaikų išnaudojimą;

28.  yra susirūpinęs dėl to, kad per dažnai diskriminuojamos tam tikros socialinės ir kultūrinės, kalbinės ir religinės mažumos, taigi didėja nelygybė migrantų naudojimosi savo teisėmis srityje;

29.  ragina priimančiąsias šalis migrantėms moterims užtikrinti teisę gauti lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas;

30.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia vengti kurti atskirus rajonus migrantams, skatinti įtrauktį ir sudaryti sąlygas naudotis visomis socialinio gyvenimo teikiamomis galimybėmis;

31.  mano, kad teisė į mokslą ir teisė dirbti, taip pat teisė gyventi šeimoje ir šeimos susijungimas sudaro palankias sąlygas migrantų autonomijai ir integracijai; primygtinai teigia, kad svarbu užtikrinti darbuotojų migrantų ir jų šeimų socialinę apsaugą; pažymi, kad veiksminga migrantų integracija turi būti paremta atidžiu darbo rinkos ir būsimų jos galimybių vertinimu, geresne darbuotojų migrantų žmogaus teisių ir darbuotojų teisių apsauga ir nuolatiniu dialogu su suinteresuotaisiais darbo rinkos subjektais;

32.  pažymi, kad, migrantams išmokus priimančiosios šalies kalbą, gali gerokai pagerėti jų gyvenimo kokybė ir ekonominis bei kultūrinis nepriklausomumas ir jiems pasidaro lengviau sužinoti informaciją apie savo teises priimančiosios šalies visuomenėje; mano, kad priimančiosios šalies institucijos turi užtikrinti galimybes mokytis kalbų; rekomenduoja įtraukti migrantus į politinių ir socialinių sprendimų priėmimo procesus;

33.  mano, kad galimybės įsidarbinti, mokytis ir įgyti nepriklausomą statusą yra svarbiausi migrantų įtraukties ir autonomijos įgijimo veiksniai; prašo sustiprinti tokias pastangas, skirtas dažniausiai nepakankamai atstovaujamoms migrantėms moterims, siekiant įveikti didesnes migrančių moterų įtraukčiai ir jų autonomijai trukdančias kliūtis;

34.  primena, kad priimančiosios šalys turi skatinti migrantų, ypač migrančių moterų, autonomiją – suteikti jiems reikiamų žinių ir socialinių gebėjimų, visų pirma profesinio ir kalbų mokymosi žinių ir gebėjimų, kad būtų siekiama įgyvendinti socialinę ir kultūrinę jų įtrauktį;

35.  mano, kad visi darbuotojai turėtų gauti sutartį jiems suprantama kalba ir būti apsaugoti nuo sutarties pakeitimo; pabrėžia, kad žmogaus teisių apsauga turėtų būti stiprinama kilmės ir kelionės tikslo šalių dvišaliais susitarimais;

36.  mano, jog svarbu parengti darnias ir visapusiškas lyčių aspektams jautrias nacionalines migracijos politikos priemones, kuriomis būtų sprendžiami visų migracijos proceso etapų klausimai, kurios būtų koordinuojamos vyriausybių ir rengiamos plačiai konsultuojantis su nacionalinėmis žmogaus teisių institucijomis, privačiuoju sektoriumi, darbdavių ir darbuotojų organizacijomis, pilietine visuomene ir pačiais migrantais, taip pat remiant tarptautinėms organizacijoms;

37.  primena, kad visos moterys ir visi vyrai turi teisę į saugias ir teisingas darbo sąlygas bei visapusišką darbuotojų teisių įgyvendinimą pagal tarptautinės žmogaus teisių apsaugos teisės nuostatas ir priemones bei pagrindines TDO konvencijas;

38.  atkreipia dėmesį į tai, kad mažų garantijų darbas, kurį priimančiosiose šalyse dažniausiai dirba migrantai, ypač migrantės moterys, didina jų pažeidžiamumą; primena, kad išnaudojimas darbe dažnai būna prekybos žmonėmis arba neteisėto jų įvežimo padarinys, bet yra galimas ir be šių dviejų nusikaltimų; todėl yra susirūpinęs, kad daugelis priimančiųjų šalių darbdavių nebaudžiami už jų daromus tarptautinių darbo teisės normų pažeidimus darbuotojų migrantų atžvilgiu; yra susirūpinęs dėl to, kad kai kuriose šalyse darbo teisės aktais leidžiama tarptautinės teisės normas pažeidžianti praktika; mano, kad imantis bet kokių veiksmų, kuriais siekiama panaikinti migrantų išnaudojimą darbe, turi būti vykdomas veiksmingas išnaudojančių darbdavių baudžiamasis persekiojimas ir sykiu taikoma nukentėjusiųjų nuo tokio išnaudojimo apsauga;

39.  atkreipia dėmesį į tai, kad būtina pripažinti kvalifikaciją, kurią migrantai įgijo savo kilmės šalyse, – taip būtų didinamas jų nepriklausomumas ir gerinama socialinė įtrauktis į įvairias visuomenės gyvenimo sritis, visų pirma į darbo rinką; pabrėžia, jog reikia pripažinti visų migrantų, net ir neturinčių teisėto statuso, teisę sudaryti savo, kaip darbuotojų, teisių gynimo organizacijas, įskaitant profesines sąjungas, ir prie jų prisijungti ir šiuos darinius pripažinti;

40.  ragina verslo įmones įgyvendinti JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, kad jų veikla nedarytų neigiamo poveikio žmogaus teisėms, o jei toks poveikis daromas – jį šalinti, taip pat siekti išvengti bet kokio su jų veikla tiesiogiai susijusio neigiamo poveikio žmogaus teisėms arba jį švelninti;

41.  ragina Sąjungą kartu su JAV ir kitais tarptautiniais partneriais toliau dėti darnias diplomatines pastangas aktyviai bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, kad būtų skubiai parengta bendra strategija, kaip spręsti dabartines pasaulines migracijos problemas;

42.  primygtinai ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai imtis visų būtinų konkrečių veiksmų, siekiant veiksmingo ir efektyvaus atitinkamų trečiųjų šalių dalyvavimo;

43.  pabrėžia, kad ES turi aktyviau įgyvendinti savo užsienio politiką, siekiant užtikrinti taiką ir stabilumą tuose regionuose, kuriuose karas ir konfliktas lemia didžiulius migracijos srautus į Europos Sąjungą;

44.  primena, kad Europos Sąjunga ir valstybės narės privalo imtis realių veiksmų, siekdamos pašalinti pagrindines krizių priežastis, sukeliančias tokius masinės migracijos reiškinius;

45.  ragina kilmės ir tranzito šalyse pagerinti humanitarines sąlygas, kad vietos gyventojai ir pabėgėliai galėtų gyventi saugesnėse teritorijose;

46.  primygtinai ragina konflikto šalis nutraukti išpuolius prieš civilius gyventojus, juos apsaugoti ir sudaryti jiems galimybes saugiai išvykti iš vietovių, kuriose vykdomas smurtas, arba gauti humanitarinių organizacijų pagalbą;

47.  atkreipia dėmesį į grupuotės „Islamo valstybė“ ir jos raidos poveikį masiniam teisėtų prieglobsčio prašytojų ir neteisėtų migrantų antplūdžiui; pripažįsta itin svarbų saugumo ir kovos su terorizmu politikos vaidmenį kovojant su pagrindinėmis migracijos priežastimis;

48.  primena naujausią JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro pareiškimą, kad labai daug migrantų yra terorizmo ir sunkių žmogaus teisių pažeidimų aukos, todėl su šiais pabėgėliais turėtų būti elgiamasi atitinkamai;

49.  primena, kad perkėlimo programos, vykdomos prižiūrint UNHCR, yra naudinga priemonė, siekiant tvarkingai valdyti į daugelį pasaulio šalių atvykstančių asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, srautus; pabrėžia, kad, nesant galimybės vykdyti perkėlimo, visos valstybės turėtų būti skatinamos kurti ir įgyvendinti priėmimo dėl humanitarinių priežasčių programas arba bent jau sudaryti sąlygas pabėgėliams likti arčiau savo kilmės šalies;

50.  atkreipia dėmesį į tai, kad vis didėja humanitarinės pagalbos, siunčiamos į šalia Sirijos esančias šalis, poreikiai ir nuolat trūksta jos finansavimo ir dėl to yra sumažinti pagal Pasaulio maisto programą pabėgėliams teikiami maisto daviniai; prašo Jungtinėms Tautoms priklausančių šalių, Europos Sąjungos ir jos valstybių narių laikytis nors savo finansinių įsipareigojimų; pabrėžia, jog svarbu, kad, teikdamos pagalbą šiose šalyse esantiems pabėgėliams, didžiausią dėmesį jos skirtų pragyvenimo šaltinių užtikrinimui, pabėgėlių saugumui, jų galimybėms naudotis pagrindinėmis teisėmis, ypač galimybėms naudotis sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugomis, glaudžiai bendradarbiaujant su UNHCR, Pasaulio maisto programa ir kompetentingomis įstaigomis;

51.  primena, kad migracija ir vystymasis yra tarpusavyje susiję ir kad vystomasis bendradarbiavimas švietimo, sveikatos, darbo teisės, skurdo mažinimo, žmogaus teisių, demokratizacijos ir atstatymo po konflikto srityse, taip pat kova su nelygybe, klimato kaitos padariniais ir korupcija yra svarbiausi veiksniai, siekiant išvengti priverstinės migracijos; pažymi, kad žemės ir išteklių grobimas gali turėti svarbų poveikį humanitarinėms krizėms, ir pažymi, kad socialinės, politinės ir humanitarinės krizės gali priversti žmones migruoti; mano, kad migracija visame pasaulyje pripažįstama kaip galinga tvaraus ir įtraukaus vystymosi priemonė;

52.  ragina ES ir tarptautinę bendruomenę nustatyti konkrečius veiksmus, kurių gali imtis vyriausybės, siekdamos padidinti teisėtos migracijos, kaip vystymąsi skatinančio veiksnio, potencialą; pabrėžia, kad reikia užtikrinti politinę lyderystę ir aktyvią propagavimo veiklą, ypač kelionės tikslo šalyse, kad būtų kovojama su ksenofobija ir sudaromos geresnės sąlygos socialinei migrantų integracijai;

53.  laikosi nuomonės, kad migracijos priežastys yra gilios (visų pirma ekonominės, politinės, socialinės ir aplinkosauginės); mano, kad, teikiant paramą vystymuisi, šios priežastys turėtų būti veiksmingai šalinamos, geriau stiprinant gebėjimus, pirmenybę teikiant konfliktų sureguliavimui ir propaguojant pagarbą žmogaus teisėms; pabrėžia, kad šios priežastys susijusios su išaugusiu konfliktų ir karų skaičiumi, žmogaus teisių pažeidimais ir gero valdymo trūkumu;

54.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti migracijos valdymą, bendradarbiaujant regioniniu ir vietos lygmenimis ir įtraukiant pilietinę visuomenę;

Pagarba žmogaus teisėms grindžiamas požiūris

55.  primygtinai ragina visus prieglobsčio ir migracijos politiką rengiančius ir šios srities sprendimus priimančius subjektus neleisti sulieti migrantų ir pabėgėlių apibrėžčių; primena, kad ypatingą dėmesį reikia skirti pabėgėliams, kurie bėga nuo konfliktų ar persekiojimų, todėl jie turi teisę į prieglobstį tol, kol negali grįžti į savo kilmės šalį; primena, kad dauguma pabėgėlių ieško prieglobsčio jų kilmės šalies kaimynystėje esančiose šalyse ir regionuose; todėl mano, kad jiems turėtų būti taikomas kompleksinis požiūris pagal Sąjungos išorės politiką;

56.  prašo valstybių ratifikuoti visas tarptautines žmogaus teisių srities sutartis ir konvencijas ir laikytis su migrantų teisėmis susijusių normų, nustatytų įvairiuose teisiniuose dokumentuose, įskaitant pagrindinius tarptautinius žmogaus teisių srities dokumentus, ir kituose dokumentuose, kuriuose reglamentuojami migracijos klausimai, pavyzdžiui, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijoje dėl pabėgėlių statuso ir jos protokoluose ir Tarptautinėje konvencijoje dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos; atsižvelgdamas į tai, mano, kad pastarosios konvencijos neratifikavimas Sąjungos valstybėse narėse menkina Sąjungos žmogaus teisių politikos patikimumą ir jos deklaruojamą įsipareigojimą siekti tokių teisių nedalomumo;

57.  primena, jog patikimų ir teisėtų migracijos kelių atvėrimas yra geriausia neteisėto žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis prevencijos priemonė ir kad vystymosi strategijose turėtų būti pripažinta, jog migracija ir judumas yra tiek priimančiosios, tiek kilmės šalies vystymosi varomosios jėgos, nes siunčiamos perlaidos ir investuojama; atsižvelgdamas į tai, ragina Sąjungą ir labiausiai išsivysčiusias trečiąsias šalis bendradarbiauti, siekiant parengti teisėtus migracijos kelius, pavyzdžiu laikant tam tikrų valstybių gerąją praktiką, ypač siekiant palengvinti šeimų susijungimą ir judumą, net ir dėl ekonominių priežasčių, ir tai daryti visais kompetencijos lygmenimis, taip pat ir mažesnės kvalifikacijos migrantų atžvilgiu, siekiant kovoti su nelegaliu darbu;

58.  palankiai vertina Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonėje (EDŽTRP) 2014–2020 m. numatytas konkrečias nuostatas dėl migrantų, prieglobsčio prašytojų, perkeltų asmenų ir asmenų be pilietybės; prašo Komisijos, atliekant Žmogaus teisių rėmimo priemonės laikotarpio vidurio vertinimą, 2017–2018 m. laikotarpiu ir toliau laikyti prioritetu migrantų teisių apsaugą ir rėmimą; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir valstybes nares vykdyti įsipareigojimus, prisiimtus 2015 m. liepos mėn. patvirtinant ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, ir pagerinti žmogaus teisių garantijas ir jas įtraukti į visus su migracija susijusius su trečiosiomis šalimis sudaromus susitarimus, procesus ir programas; be to, mano, kad, kai tai įmanoma, prie bet kokio susitarimo ar programos turėtų būti taip pat pridedamas nepriklausomas žmogaus teisių padėties vertinimas, o patys susitarimai ir programos turėtų būti periodiškai vertinami; rekomenduoja rengti ir vykdyti komunikacijos ir informuotumo didinimo kampanijas, per kurias būtų informuojama apie galimybes, kurių migracija ir migrantai gali teikti tiek kilmės šalių, tiek priimančiųjų šalių visuomenei; taigi primena, kad EDŽTRP lėšomis turėtų būti toliau finansuojami projektai, kuriais siekiama stiprinti kovą su rasizmu, diskriminacija, ksenofobija ir kitų formų netolerancija, įskaitant religinę netoleranciją;

59.  ragina Sąjungą patvirtinti konkrečias migrantų teisių srities gaires, kurios papildytų žmogaus teisių gaires, ir sykiu atlikti poveikio analizę bei parengti vystymosi ir migracijos politikos stebėsenos mechanizmus, kad būtų užtikrintas viešosios politikos migrantų klausimu veiksmingumas; pabrėžia, kad svarbu pagarbą žmogaus teisėms integruoti į visas su migracijos klausimais susijusias Sąjungos išorės santykių politikos priemones, ypač į tas, kurios susijusios su užsienio reikalais, vystymusi ir humanitarine pagalba; primena, kad būtina laikytis žmogaus teisių, vykdant bet kokią Sąjungos išorės politiką, ypač prekybos, vystymosi, aplinkos ir migracijos politiką, siekti Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje nustatytų tikslų ir įgyvendinti į visus Sąjungos susitarimus, įskaitant prekybos susitarimus, įtrauktas žmogaus teisių nuostatas; taigi prašo, kad, vykdant bet kokį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis migracijos srityje, būtų vertinamos šių šalių pagalbos migrantams ir prieglobsčio prašytojams sistemos, parama, kurią jos teikia pabėgėliams, ir jų gebėjimas bei pasiryžimas kovoti su neteisėtu žmonių gabenimu ir prekyba žmonėmis; ragina ES ir jos valstybes nares imti pavyzdį iš tokių šalių kaip Kanada, kurioje įgyvendinama veiksminga perkėlimo politika; pabrėžia, kad jokia šios srities politika neturėtų būti vykdoma paramos vystymuisi politikos sąskaita;

60.  ragina judėjimo laisvę ir teisę į švietimą, sveikatos priežiūrą ir darbą kaip teminius prioritetus įtraukti į Sąjungos išorės bendradarbiavimo finansavimo priemones, taip pat ragina remti besivystančias šalis, kad jos galėtų patvirtinti ilgalaikę tokias teises propaguojančią politiką; ragina Komisiją ir EIVT, rengiant konkrečiai šaliai skirtas žmogaus teisių srities strategijas, ypatingą dėmesį skirti migrantų teisėms;

61.  pageidauja, kad migrantų ir pabėgėlių žmogaus teisės būtų kaip atskiras punktas įtrauktos į Sąjungos dialogo su atitinkamomis trečiosiomis šalimis darbotvarkę ir kad ES prioritetine tvarka finansuotų projektus, skirtus pažeidžiamiems asmenims ir NVO, žmogaus teisių gynėjams, žurnalistams ir teisininkams, kurie gina migrantų teises, ginti;

62.  atsižvelgdamas į tai, ragina šalis užtikrinti galimybę nepriklausomiems stebėtojams, NVO ir nacionalinėms ar tarptautinėms institucijoms ir organizacijoms, taip pat žiniasklaidai, patekti į visas migrantų priėmimo ir sulaikymo vietas; ragina Sąjungos delegacijas ir valstybių narių ambasadas, taip pat atvykstančias Europos Parlamento delegacijas stebėti migrantų padėtį minėtose sulaikymo vietose ir kreiptis į šios srities nacionalines valdžios institucijas, siekiant užtikrinti pagarbą migrantų teisėms ir skaidrumą visuomenei;

63.  nurodo, kad prekiautojai žmonėmis daugeliui pabėgėlių pateikia tikrovės neatitinkantį vaizdą; dar kartą primena, kad svarbu kovoti su prekyba žmonėmis, sustabdyti pinigų srautus ir išardyti tinklus, nes tokiu būdu gali būti padarytas teigiamas poveikis trečiųjų šalių pabėgėlių, bandančių bėgti nuo karo ir teroro, žmogaus teisių padėčiai;

64.  skatina glaudžiai bendradarbiauti migrantų teisių apsaugos srityje su kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis ir kitomis institucijomis ir organizacijomis, aktyviai veikiančiomis migracijos valdymo srityje, ypač labiausiai migracijos paliestose šalyse, ir padėti joms priimti migrantus, gerbiant jų orumą ir laikantis jų teisių;

65.  pabrėžia, kad reikia stiprinti bendradarbiavimą su tokiomis organizacijomis, siekiant užkirsti kelią neteisėtam migrantų įvežimui ir prekybai žmonėmis, stiprinant mokymą, imantis gebėjimų stiprinimo veiksmų, diegiant informacijos mainų mechanizmus, apimančius imigracijos srities ryšių palaikymo pareigūnų tinklų poveikio vertinimus ir bendradarbiavimą, kurį jie užmezga su trečiosiomis šalimis, skatindami bendradarbiavimą baudžiamosios teisės klausimais, ir skatinant šios srities Palermo protokolų ratifikavimą, skatinant bendradarbiavimą baudžiamosios teisės klausimais ir nustatant įtariamuosius, taip pat padedant tirti nusikalstamas veikas kartu su nacionalinėmis institucijomis;

66.  prašo, kad Europos Parlamentas būtų labiau įtrauktas į kompleksinio požiūrio į žmogaus teises migracijos politikoje rengimą ir kad šie klausimai būtų įtraukti į Sąjungos metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje, taip pat į tą jos dalį, kurioje kiekviena šalis svarstoma atskirai; reikalauja vykdyti griežtesnę parlamentinę su trečiosiomis šalimis sudarytų darbo susitarimų ir atitinkamų Sąjungos agentūrų išorės bendradarbiavimo veiklos kontrolę; reikalauja daugiau atsižvelgti į ekspertų ataskaitas ir Europos prieglobsčio paramos biuro surinktus duomenis apie pabėgėlių kilmės šalis;

67.  pripažįsta pilietinės visuomenės vaidmenį dalyvaujant politiniame dialoge ir indėlį į jį; pabrėžia, kad svarbu konsultuotis su pilietine visuomene visais Sąjungos išorės politikos klausimais, ypatingą dėmesį skiriant visapusiškam dalyvavimui, skaidrumui ir tinkamai informacijos sklaidai visais su migracija susijusių politikos priemonių ir procesų klausimais; primena, jog būtina didinti moterų organizacijų dalyvavimą, priimant sprendimus dėl konfliktų sprendimo, ir tinkamiau įtraukti pabėgėles, perkeltąsias ir migrantes į su jomis susijusių sprendimų priėmimą; ragina Komisiją ir EIVT stiprinti trečiųjų šalių nacionalinių žmogaus teisių apsaugos institucijų pajėgumus, kad jos galėtų dėti daugiau pastangų migrantų teisių apsaugos srityje ir kovoti su nežmonišku ir žeminančiu elgesiu, neapykantą migrantams kurstančiomis kalbomis, kaip nurodyta 32-jų nacionalinių žmogaus teisių ombudsmenų ir institucijų priimtoje Belgrado deklaracijoje;

68.  primygtinai ragina priimančiąsias šalis daugiau dėmesio skirti migrantų asociacijoms, kurios turėtų būti tiesiogiai įtraukiamos į bendruomenių vykdomas vystymo programas;

69.  ragina valstybes nares vykdyti savo įsipareigojimą 0,7 proc. bendrų nacionalinių pajamų (BNP) skirti paramai vystymuisi; reikalauja, kad ši parama niekada nebūtų priklausoma nuo bendradarbiavimo migracijos srityje, ir prašo Sąjungos ir jos valstybių narių neįskaityti pabėgėlių priėmimui naudojamų lėšų į paramą vystymuisi;

70.  pabrėžia, kad paramos vystymuisi programos neturėtų būti naudojamos vien tik migracijos ir sienų valdymo tikslais; primygtinai ragina pagal ES vystymosi projektus, skirtus migrantams ir prieglobsčio prašytojams, įgyvendinti principą „nepamirškime nė vieno“ ir dėmesį sutelkti į galimybes naudotis pagrindinėmis socialinėmis paslaugomis, ypač sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugomis, taip pat daug dėmesio skirti pažeidžiamiems asmenims ir grupėms, pvz., moterims, vaikams, mažumoms ir čiabuviams, taip pat LGBT asmenims ir neįgaliesiems;

71.  atkreipia dėmesį į teigiamus migracijos poveikio migrantų kilmės šalies vystymuisi aspektus, pvz., migrantų siunčiamas perlaidas, kurie gali labai padėti šeimai ir svariai prisidėti prie bendruomenės raidos; todėl ragina valstybes kuo labiau sumažinti perlaidų siuntimo išlaidas;

72.  ragina Sąjungą ir jos valstybes nares užtikrinti efektyvų ir veiksmingą politikos suderinamumą vystymosi labui ir, įgyvendinant migracijos politiką trečiųjų šalių atžvilgiu, prioritetą teikti žmogaus teisių užtikrinimui;

73.  primygtinai ragina ES integruoti migracijos dimensiją į Kotonu susitarimą pakeisiančią sistemą, pagal kurią bus apibrėžti būsimi ES ir AKR valstybių santykiai; pažymi, kad, trečiosioms šalims aktyviau dalyvaujant ES visuotinio požiūrio į migraciją ir judumą (VPMJ) priemonių rengime ir derantis dėl jų, būtų stiprinamas šių priemonių partnerystės pobūdis ir padidinta atsakomybė už jas vietoje, taip pat jų efektyvumas;

74.  ragina sumažinti skurdžių šalių skolos naštą, siekiant joms padėti parengti viešąją politiką, pagal kurią būtų užtikrinama pagarba žmogaus teisėms; primygtinai pabrėžia, kad turi būti sudarytos palankesnės sąlygos priimti tvarius su skola susijusius sprendimus, įskaitant atsakingo skolinimo ir skolinimosi standartų patvirtinimą, pasinaudojant daugiašale teisine valstybės skolos restruktūrizavimo procesų sistema, siekiant sumažinti skolos naštą ir išvengti nepakeliamos skolos, kad būtų sukurtos sąlygos apsaugoti žmogaus teises ilguoju laikotarpiu;

75.  teigiamai vertina migracijos integravimą į darnaus vystymosi tikslus (DVT), visų pirma į 10-ąjį DVT, pagal kurį nustatoma pasaulinės vystymosi politikos programa iki 2030 m.; primena, kad valstybės įsipareigojo bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu, kad užtikrintų saugią, tvarkingą ir teisėtą migraciją, visapusiškai gerbiant žmogaus teises ir humaniškai elgiantis su migrantais, neatsižvelgiant į tai, ar jie turi migranto, pabėgėlio ar perkelto asmens statusą; pažymi, kad priverstinis gyventojų perkėlimas yra ne tik humanitarinis klausimas, bet ir vystymosi problema, todėl reikėtų užtikrinti geresnį koordinavimą tarp humanitarinių ir vystymosi veiksmų subjektų; laikosi nuomonės, kad, siekiant DVT, sudaroma galimybė sustiprinti teisėmis grindžiamą požiūrį, vykdant prieglobsčio ir migracijos politiką ir migracijos gaires integruoti į vystymosi strategijas; ragina tarptautinę bendruomenę patvirtinti išmatuojamus su migracija susijusių DVT rodiklius ir surinkti bei paskelbti suskirstytus duomenis apie migrantų galimybes gauti deramą darbą, sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugas, ypač besivystančiose kelionės tikslo šalyse, kad būtų pagerintas migracijos valdymas;

76.  pabrėžia, kad Sąjunga ir valstybės narės privalo remti mažiausiai išsivysčiusias šalis kovos su klimato kaita srityje, kad būtų išvengta skurdo didėjimo šiose šalyse ir dėl aplinkos veiksnių persikeliančių asmenų skaičiaus augimo;

77.  prašo Sąjungos aktyviai dalyvauti diskusijoje dėl „pabėgėlio dėl klimato kaitos“ sąvokos, taip pat galbūt suformuluoti šios sąvokos apibrėžtį tarptautinės teisės lygmeniu;

78.  pabrėžia, kad reikia efektyviau koordinuoti ir vertinti įvairių Europos Sąjungos lygmeniu prieinamų trečiosioms šalims skirtų migracijos srities finansinių priemonių įgyvendinimą, jų poveikį ir tęstinumą – šios priemonės dabar yra paskirstytos įvairiose srityse, pvz., migracijos politikos, tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo, išorės politikos, kaimynystės politikos ir humanitarinės pagalbos, o jas įgyvendinant 2004–2014 m. laikotarpiu daugiau negu 400 projektų įgyvendinimui sutelkta daugiau kaip 1 mlrd. EUR;

79.  atkreipia dėmesį į Sąjungos bendradarbiavimo priemonių poveikį imigracijos, prieglobsčio ir žmogaus teisių apsaugos srityje; pažymi, kad įsteigtas Skubiosios pagalbos patikos fondas stabilumui didinti ir pagrindinėms neteisėtos migracijos ir asmenų persikėlimo Afrikoje priežastims šalinti; reikalauja vertinti ir stebėti šį fondą ir panašaus pobūdžio susitarimus, pvz., ES ir Turkijos pareiškimą ir Chartumo ir Rabato procesus;

80.  pabrėžia, kad susitarimuose su trečiosiomis šalimis turi būti numatyta didelę dalį paramos skirti tam, kad būtų įveikta migraciją lemianti socialinė, ekonominė ir politinė krizė;

81.  pabrėžia, jog svarbu, kad Europos Sąjunga, įgyvendindama ES visuotinį požiūrį į migraciją ir judumą (VPMJ), aktyviau bendradarbiautų su trečiosiomis šalimis, kad būtų vis labiau stiprinamas tokių priemonių partnerystės pobūdis, gerinamas jų efektyvumas ir didinamas jų įnašas į migracijos problemų sprendimą;

82.  mano, kad reikia geriau suderinti ES visuotinį požiūrį į migraciją ir judumą, į visus išorės susitarimus įtraukti griežtus žmogaus teisių laikymosi kontrolės ir priežiūros mechanizmus ir teikti pirmenybę kilmės ir tranzito šalyse vykdomiems projektams, kuriais būtų gerinama migrantų žmogaus teisių padėtis;

83.  ragina Sąjungą pasirašyti partnerystės judumo srityje susitarimus su savo artimiausiomis partnerėmis;

84.  prašo Komisijos ir valstybių narių savo politikoje numatyti migrantų grąžinimą tiktai į tas kilmės šalis, kur jie gali būti priimami visiškai saugiai, visapusiškai gerbiant visas jų pagrindines ir procedūrines teises, ir tuo tikslu prašo pirmenybę teikti savanoriškam grįžimui, o ne priverstiniam grąžinimui; pabrėžia, kad su trečiosiomis šalimis sudaromuose šios politikos srities susitarimuose turi būti numatomos apsaugos sąlygos, kurios užtikrintų, kad nebūtų pažeidžiamos į savo šalį grąžintų migrantų teisės ir kad jie nebūtų persekiojami; pripažįsta, jog svarbu periodiškai vertinti tokius susitarimus, kad jie nebūtų sudaromi su šalimis, nesilaikančiomis tarptautinių žmogaus teisių standartų;

85.  reikalauja imtis kovos su kontrabandos tinklais veiksmų ir sustabdyti prekybą žmonėmis; prašo numatyti teisėtus ir saugius kelius, įskaitant humanitarinius koridorius, kuriais galėtų naudotis asmenys, prašantys tarptautinės apsaugos; prašo parengti nuolatinio ir privalomojo perkėlimo programas ir išduoti humanitarines vizas iš konflikto zonų bėgantiems asmenims, kad jie galėtų, be kita ko, įvažiuoti į trečiąją šalį ir joje prašyti prieglobsčio; reikalauja numatyti daugiau teisėtų būdų ir nustatyti bendrąsias atvykimą ir gyvenimą reglamentuojančias taisykles, kad migrantai galėtų dirbti ir ieškoti darbo;

86.  primygtinai teigia, kad reikia sukurti ir geriau įgyvendinti į nelaimę patekusių, tranzitu vykstančių ir prie ES sienų esančių migrantų apsaugos sistemas;

87.  teigiamai vertina kovos su kontrabandininkais ir prekiautojais žmonėmis operacijas ir pritaria tam, kad būtų stiprinamas Sąjungos išorės sienų valdymas; pabrėžia, kad reikia parengti ilgalaikį visapusišką ir konkretų skubių veiksmų planą, kuris apimtų trečiųjų šalių bendradarbiavimą kovojant su organizuotais nusikalstamais prekeivių tinklais;

88.  pabrėžia, kad neteisėtas migrantų įvežimas būna susijęs su prekyba žmonėmis ir yra didelis žmogaus teisių pažeidimas; primena, kad tokios misijos kaip EURONAVFOR MED yra konkreti kovos su neteisėtu migrantų įvežimu priemonė; ragina Sąjungą tęsti tokio tipo operacijas ir dar intensyviau jas vykdyti;

89.  mano, jog būtina svarstyti sienų politikos gerinimo ir saugumo stiprinimo klausimus, taip pat svarstyti, kaip ateityje pagerinti FRONTEX ir EASO vaidmenį; kviečia būti solidariems ir konkrečiai įsipareigoti įnešant pakankamus įnašus į šių agentūrų biudžetą ir remiant jų veiklą;

90.  pabrėžia, kad būtina gerinti migrantų antplūdžio valdymo centrų ir prie Sąjungos išorės sienų esančių atvykimo punktų veikimą;

91.  ragina Sąjungą nuostatas dėl duomenų apsaugos įtraukti į susitarimus dėl informacijos pranešimo ir keitimosi informacija pasienyje ir migracijos maršrutuose;

92.  ragina Europos Sąjungą ir priimančiąsias šalis parengti veiksmingas informacijos srautų koordinavimo ir derinimo, duomenų kaupimo, jų kryžminių nuorodų sudarymo ir analizės priemones;

o
o   o

93.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ES valstybių narių šalių vyriausybėms bei parlamentams, JTO, Europos Tarybai, Afrikos Sąjungai, Amerikos valstybių organizacijai ir Arabų Valstybių Lygai.

(1) OL C 294, 2016 8 12, p. 18.
(2) OL C 346, 2016 9 21, p. 47.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0102.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0312.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0073.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0300.
(7) http://apum.parlement.ma/Future_Meetings/Docs/IISummit-of-Speakers_Lisbon-11MAY2015/DeclaracaoCimeira_EN.pdf
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0470.
(9) OL C 179, 2016 5 18, p. 40.
(10) Rapport international 2015 de l'ONU sur les migrations, disponible sur http://www.un.org/en/development/desa/population/migration/publications/migrationreport/docs/MigrationReport2015_Highlights.pdf
(11) Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 13 straipsnio 2 dalis.


Bendrovių atsakomybė už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse
PDF 368kWORD 50k
2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse (2015/2315(INI))
P8_TA(2016)0405A8-0243/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitas Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių srities sutartis ir dokumentus, ypač į 1966 m. gruodžio 16 d. Niujorke priimtus Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2, 3, 8, 21, ir 23 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 81, 82, 83, 114, 208 ir 352 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. Užsienio reikalų tarybos priimtą ES strateginę žmogaus teisių ir demokratijos programą(1) ir 2015 m. liepos 20 d. Tarybos priimtą 2015–2019 m. veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje(2),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos žmogaus teisių gaires,

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2014 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2013 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 8 d. rezoliuciją „Korupcija viešajame ir privačiajame sektoriuose: poveikis žmogaus teisėms trečiosiose šalyse“(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 6 d. rezoliuciją „Įmonių socialinė atsakomybė. Atskaitingas, skaidrus ir atsakingas įmonių elgesys ir tvarus augimas“(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 6 d. rezoliuciją „Įmonių socialinė atsakomybė. Visuomenės interesų gynimas ir tvaraus bei įtraukaus atsigavimo siekis“(7),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 2014 m. birželio 26 d. rezoliuciją 26/9, kurioje Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba nusprendė suformuoti atvirą tarpvyriausybinę darbo grupę, kurios tikslas būtų parengti „tarptautinį teisiškai privalomą teisės aktą siekiant reglamentuoti tarpvalstybinių korporacijų ir kitų verslo įmonių veiklą pagal tarptautinės žmogaus teisių teisės nuostatas“,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus (JTPP), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) peržiūrėtas rekomendacijas daugiašalėms įmonėms, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Trišalę principų deklaraciją dėl tarptautinių bendrovių ir socialinės politikos, Tarptautinės integruotų ataskaitų teikimo tarybos programą, Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo dešimt principų ir Tarptautinės standartizacijos organizacijos ISO 26000 socialinės atsakomybės rekomendacijų standartą, taip pat į MVĮ skirtą Europos amatų, profesijų ir mažųjų bei vidutinių įmonių standartizacijos biuro vadovą dėl ISO 26000 socialinės atsakomybės rekomendacijų standarto,

–  atsižvelgdamas į projektą „Ilgalaikės vertės bendrovėms ir investuotojams užtikrinimas“, kuris šiuo metu įgyvendinamas pagal JT atsakingo investavimo principų iniciatyvą ir JT Pasaulinį susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos rekomendaciją valstybėms narėms dėl žmogaus teisių ir verslo, priimtą 2016 m. kovo 2 d.,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl atnaujintos 2011–2014 m. strategijos (COM(2011)0681) ir į Komisijos žaliąją knygą „Europos teisinė bazė įmonių socialinės atsakomybės srityje“ (COM(2001)0366) ir joje nurodytą įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) apibrėžtį, taip pat į Komisijos tolesnius komunikatus, paskelbtus 2006 m. ir 2011 m.,

–  atsižvelgdamas į dėl Mastrichto kriterijų laikymosi atsirandančius valstybinių narių eksteritorialius įsipareigojimus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0243/2016),

A.  kadangi ES grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises; ir kadangi jos veiksmai tarptautiniu lygmeniu (įskaitant jos prekybos politiką) „turi būti grindžiami [šiais] principais“;

B.  kadangi JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai taikomi visoms valstybėms ir visoms tarptautinėms ar kitokio pobūdžio verslo įmonėms, neatsižvelgiant į jų dydį, sektorių, vietą, valdymą ir struktūrą, nors veiksmingas kontrolės ir sankcijų mechanizmų veikimas vis dar yra iššūkis viso pasaulio mastu įgyvendinant JTPP; kadangi Europos Parlamentas savo 2013 m. vasario 6 d. rezoliucijoje atkreipė dėmesį į tam tikras MVĮ ypatybes, į kurias turėtų būti tinkamai atsižvelgta vykdant ĮSA politiką ir kad MVĮ reikia lankstaus ĮSA požiūrio, pritaikyto prie jų galimybių;

C.  kadangi JT Pasauliniame susitarime(8), apimančiame dešimt principų, akcinių bendrovių prašoma laikytis pagrindinių vertybių žmogaus teisių, darbo standartų, aplinkosaugos ir kovos su korupcija srityse, taip pat jas remti ir įgyvendinti savo įtakos sferoje, savanoriškai įsipareigoti jų paisyti ir integruoti jas į verslo veiklą;

D.  kadangi akcinės bendrovės yra vienos iš pagrindinių ekonomikos globalizacijos, finansinių paslaugų veikėjų ir tarptautinės prekybos dalyvių ir privalo laikytis visų taikomų ir galiojančių teisės aktų ir tarptautinių susitarimų ir gerbti žmogaus teises; kadangi prekyba ir žmogaus teisės galėtų vienos kitą sustiprinti ir kadangi verslo bendruomenė, kai yra priversta gerbti žmogaus teises, gali taip pat atlikti svarbų vaidmenį pasiūlydama teigiamų iniciatyvų, susijusių su žmogaus teisių, demokratijos, aplinkosaugos standartų ir įmonių socialinės atsakomybės skatinimu;

E.  kadangi vis dėlto šios verslo įmonės kartais gali padaryti žmogaus teisių pažeidimų arba prie jų prisidėti ir daryti įtaką pažeidžiamų grupių, pavyzdžiui, mažumų, čiabuvių žmonių, moterų ir vaikų, teisėms arba skatinti aplinkosaugos problemas;

F.  kadangi bendrovių vykdomi žmogaus teisių pažeidimai kelia susirūpinimą viso pasaulio mastu ir kadangi visos bendrovės pasaulyje privalo gerbti žmogaus teises, o tuo pačiu metu Europos institucijos turi pirminę pareigą reglamentuoti su ES susijusių bendrovių atsakomybę;

G.  kadangi daug tarptautinę veiklą vykdančių bendrovių, nesvarbu, ar jos iš Europos, ar ne, veikiančių trečiosiose šalyse esmines verslo operacijas vykdo Europoje ar yra įsikūrusios joje, priklauso arba gali priklausyti Europos akcinėms bendrovėms, turi turto ar prekių Europoje arba valdo kitas akcines bendroves Europoje, arba gauna investicijų ar naudojasi įstaigų finansinėmis paslaugomis Europoje; kadangi dėl globalizacijos ir technologijų vystymosi bendrovės perduoda veiklą vietos tiekėjams arba naudoja jų tiekimo ir gamybos grandinės prekes ar paslaugas, kurias pagamino arba suteikė kitos akcinės bendrovės, veikiančios įvairiose šalyse, taigi, ir įvairiose jurisdikcijose, kuriose galioja skirtingos teisės sistemos, skirtingų lygių žmogaus teisių apsauga ir standartai bei skirtingų lygių vykdymo užtikrinimas;

H.  kadangi žmogaus teisių apsauga turi būti valstybių narių ir visos Sąjungos prioritetas; kadangi ES atliko pagrindinį vaidmenį derantis dėl kelių pasaulinės atsakomybės iniciatyvų, susijusių su tarptautinių standartų skatinimu ir laikymusi, ir jas įgyvendinant; kadangi žmogaus teisių pažeidimų atvejais turi būti taikomos veiksmingos teisių gynimo priemonės; kadangi tiek pagal nacionalinę, tiek pagal tarptautinę teisę siekiant nagrinėti verslo įmonių padarytus žmogaus teisių pažeidimus reikalinga teisingesnė ir veiksmingesnė teisių gynimo priemonių sistema;

I.  kadangi vis dar trūksta kompleksinio požiūrio į bendrovių atsakomybę už žmogaus teisių pažeidimus; kadangi nukentėję nuo žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su tarptautinėmis įmonėmis, asmenys, siekdami pasinaudoti teisminėmis teisių gynimo priemonėmis, patiria įvairių kliūčių, įskaitant procedūrines kliūtis, susijusias su priimtinumu ir įrodymų atskleidimų, dažnai atgrasančias bylinėjimosi išlaidas, ir aiškių atsakomybės standartų dėl įmonių dalyvavimo vykdant žmogaus teisių pažeidimus nebuvimą;

Akcinės bendrovės ir žmogaus teisės

1.  pažymi, kad didėjanti verslo veiklos ir tiekimo grandinių globalizacija ir tarptautinimas prisidės prie to, kad vaidmuo, kurį akcinės bendrovės atlieka užtikrindamos, kad būtų laikomasi žmogaus teisių, taps vis svarbesnis ir sukurs situaciją, kurioje tarptautinės normos, taisyklės ir bendradarbiavimas yra esmingai svarbūs siekiant išvengti akcinių bendrovių ir verslo įmonių trečiosiose šalyse daromų žmogaus teisių pažeidimų; yra labai susirūpinęs, kai asmenys, akcinės bendrovės, nevalstybiniai subjektai ir valstybės trečiosiose šalyse vykdo žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant ir tuos, kurie padaromi dėl akcinių bendrovių ir verslo įmonių valdymo sprendimų; primena įmonių subjektams jų atsakomybę vykdant savo pasaulinio masto veiksmus paisyti žmogaus teisių, nepaisant jų naudotojų buvimo vietos ir nepriklausomai nuo to, ar priimančioji šalis laikosi savo įsipareigojimų, susijusių su žmogaus teisėmis;

2.  pažymi, kad dėl sparčios technologijos pažangos reikia nedelsiant skirti dėmesio ir tinkamai teisinei sistemai;

3.  dar kartą patvirtina, kad, siekiant veiksmingai nagrinėti tarptautinių bendrovių padarytus žmogaus teisių pažeidimus, kai apie juos sužinoma, spręsti teisines problemas, kylančias dėl ekstrateritorinio įmonių ir jų veiklos pobūdžio, ir susijusius neaiškumus dėl to, kas yra atsakingas už žmogaus teisių pažeidimus, reikia skubiai, nepertraukiamai, veiksmingai ir nuosekliai veikti visais lygmenimis, įskaitant nacionalinį, Europos ir tarptautinį lygmenis;

Tarptautinė padėtis

4.  palankiai vertina tai, kad priimti Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai (JTPP) ir tvirtai remia jų įgyvendinimą visame pasaulyje; pabrėžia, kad Jungtinės Tautos vieningai susitarė dėl JTPP, kuriems visiškai pritarė ES valstybės narės, TDO ir Tarptautiniai prekybos rūmai, įskaitant paramą sumanaus reguliavimo ir savanoriškos veiklos derinio sąvokai; ragina ES atstovus dialoguose žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis nuolat kelti su JTPP ir kitų tarptautinių įmonių socialinės atsakomybės standartų įgyvendinimu susijusius klausimus; be to, ragina įmones įgyvendinti JTPP, be kita ko, nustatant išsamaus patikrinimo politiką ir rizikos valdymo apsaugos priemones ir teikiant veiksmingas taisomąsias priemones, kai įmonių veikla sukėlė neigiamą poveikį žmogaus teisėms arba prie to prisidėjo;

5.  pripažįsta JT Pasaulinį susitarimą, ISO 26000 socialinės atsakomybės standartą, TDO Trišalę principų deklaraciją dėl tarptautinių bendrovių ir socialinės politikos ir EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms kaip priemones, kurios gali padėti įmonėms prisiimti visą atsakomybę už vykdomą verslo veiklą;

Raginimai valstybėms narėms ir jų pareiga paisyti žmogaus teisių

6.  ragina įmones, nesvarbu, ar jos iš Europos, ar ne, vykdyti išsamų patikrinimą, kaip paisoma žmogaus teisių, ir įtraukti jo rezultatus į politiką ir procedūras, tam skiriant išteklių ir paskiriant atitinkamas institucijas; pabrėžia, kad tam reikia skirti pakankamai išteklių; pabrėžia, kad skaidrumas ir komunikacija dėl priemonių, kurių imtasi siekiant išvengti žmogaus teisių pažeidimų trečiosiose šalyse, yra būtini, kad būtų sudarytos sąlygos vykdyti tinkamą demokratinę priežiūrą ir sudarytos sąlygos vartotojams rinktis remiantis faktais;

7.  pripažįsta didžiulę įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) svarbą ir teigiamai vertina tai, kad taikoma vis daugiau ĮSA pagrįstų priemonių ir akcinės bendrovės prisiima įsipareigojimus; tačiau ypač pabrėžia, kad pagarba žmogaus teisėms yra bendrovių ir jų valdybų moralinė pareiga ir teisinė prievolė ir turėtų būti integruota į ilgalaikę ekonominę perspektyvą, nesvarbu, kur tos bendrovės veikia, kokio jos dydžio ar koks jų pramonės sektorius; pripažįsta, kad specifinės teisinės prievolės bendrovėms turėtų būti konkrečiai pritaikytos atsižvelgiant į jų dydį ir galimybes, ir kad ES ir valstybės narės turėtų ir toliau siekti tikslo užtikrinti geriausią žmogaus teisių apsaugą, pasitelkdamos efektyviausias priemones, o ne tik perkraudamos jas administracinėmis ir biurokratinėmis formaliomis taisyklėmis;

8.  išreiškia savo įsitikinimą, kad įgyvendinant ĮSA gaires reikia pakankamai lanksčių galimybių, kad būtų tenkinami specifiniai kiekvienos valstybės narės ir regiono reikalavimai, ypač atsižvelgiant į MVĮ pajėgumus; pritaria aktyviam Komisijos bendradarbiavimui, dalyvaujant Parlamentui ir Tarybai, su kitomis tarptautinėmis organizacijomis siekiant per ilgesnį laikotarpį užtikrinti esminį įmonių socialinės atsakomybės srities iniciatyvų suderinimą, keistis gerąja įmonių socialinės atsakomybės patirtimi ir ją skatinti, taip pat skatinti priimti Tarptautinės standartizacijos organizacijos standarte ISO 26000 nustatytas gaires, kad būtų užtikrinta viena, visuotinė, nuosekli ir skaidri įmonių socialinės atsakomybės apibrėžtis; ragina Komisiją veiksmingai prisidėti prie valstybių narių strategijų gairių ir koordinavimo, taip sumažinant dėl skirtingų nuostatų patiriamų papildomų išlaidų riziką įmonėms, kurios veiklą vykdo daugiau nei vienoje valstybėje narėje;

9.  pakartoja, kad reikia atkreipti dėmesį į tam tikras MVĮ, kurios daugiausia veikia vietos ir regioniniu lygmenimis konkrečiuose sektoriuose, ypatybes; todėl mano, jog svarbiausia, kad Sąjungos politika ĮSA srityje, įskaitant nacionalinius veiksmų planus ĮSA srityje, atitiktų specifinius MVĮ poreikius ir principą „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ ir pripažintų neformalų ir intuityvų MVĮ požiūrį į ĮSA; dar kartą atmeta bet kokias iniciatyvas, dėl kurių galėtų padidėti MVĮ tenkanti administracinė, biurokratinė arba finansinė našta; tačiau remia priemones, kurios padėtų MVĮ įgyvendinti bendrus veiksmus;

10.  primena, jog paaiškėjus, kad įmonės padarė žalos arba prie jos prisidėjo, jos turėtų prisiimti ne tik moralinę, bet ir teisinę atsakomybę, ir taip pat privalo numatyti veiksmingą nukentėjusių asmenų ir bendruomenių teisinę gynybą arba dalyvauti ją užtikrinant; tai apima restituciją, kompensaciją, reabilitaciją ir garantiją, kad žala nepasikartos;

11.  teigiamai vertina tai, kad į privalomus sutartinius reikalavimus, taikytinus įmonėms ir jų verslo ir privatiems klientams bei tiekėjams, įtraukiama atsakomybė už tai, kad būtų gerbiamos žmogaus teisės; pažymi, kad daugeliu atvejų tokie reikalavimai gali būti vykdomi taikant teismines priemones;

Raginimai valstybėms narėms ir jų pareiga ginti žmogaus teises

12.  labai palankiai vertina tai, kad pradėtas darbas siekiant parengti privalomą JT sutartį dėl verslo ir žmogaus teisių; apgailestauja dėl vykdomo trukdymo, susijusio su šiuo procesu, ir ragina ES ir valstybes nares konstruktyviai įsitraukti į šias derybas;

13.  primena skirtingus, bet vienas kitą papildančius valstybių ir įmonių vaidmenis, susijusius su žmogaus teisių apsauga; primena, kad valstybių, veikiančių savo jurisdikcijos ribose, pareiga yra ginti žmogaus teises, taip pat ir nuo įmonių daromų pažeidimų, net jei jos veikia trečiosiose šalyse; ypač primena, kad tais atvejais, kai pažeidžiamos žmogaus teisės, valstybės nukentėjusiesiems turi suteikti galimybę pasinaudoti veiksminga teisine gynyba; šiuo atžvilgiu primena, kad pagarba žmogaus teisėms trečiosiose šalyse, įskaitant galimybės pasinaudoti veiksminga teisine gynyba užtikrinimą jų jurisdikcijoje esantiems asmenims, yra svarbiausias ES išorės santykių su šiomis šalimis elementas;

14.  ragina Komisiją ir valstybes nares visais lygmenimis užtikrinti politikos suderinamumą verslo ir žmogaus teisių atžvilgiu, t. y. įvairiose ES institucijose, tarp institucijų ir tarp ES ir jos valstybių narių, ypač atsižvelgiant į Sąjungos prekybos politiką; prašo Komisiją ir valstybes nares pirmiau minėtą principą įtraukti į visas jų pasirašytas sutartis, laikantis tarptautinių įsipareigojimų, prisiimtų žmogaus teisių srityse; pažymi, kad todėl reikalingas intensyvus įvairių generalinių direktoratų bendradarbiavimas Komisijoje ir Europos išorės veiksmų tarnyboje;

15.  ragina ES, valstybes nares, trečiąsias šalis ir visas nacionalines ir tarptautines institucijas kuo skubiau ir plačiau priimti privalomas priemones, skirtas veiksmingai žmogaus teisių apsaugai šioje srityje, ir užtikrinti, kad būtų visapusiškai vykdomi visi nacionaliniai ir tarptautiniai įsipareigojimai, susiję su pirmiau minėtomis tarptautinėmis taisyklėmis; reiškia viltį, kad Europos pastangos ĮSA srityje gali būti pavyzdys kitoms šalims; yra įsitikinęs, kad nacionaliniai plėtros bankai privalo būti pavyzdiniai, turint mintyje įrodomą žmogaus teisių paisymą;

16.  ragina visas valstybes, įskaitant ES ir valstybes nares, greitai ir ryžtingai įgyvendinti Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus visose atitinkamai jų kompetencijai priskiriamose srityse, taip pat ir rengiant veiksmų planus; smerkia tai, kad, nepaisant 2011 m. Komisijos komunikato dėl ĮSA, ne visos valstybės narės patvirtino oficialias ĮSA ataskaitas ar politikos kryptis, kuriose paminėtos žmogaus teisės, arba paskelbė planus dėl verslo ir žmogaus teisių, ir ragina ES tuos planus paskelbti; ragina valstybes nares parengti arba peržiūrėti nacionalinius veiksmų planus vadovaujantis gairėmis, kurias pateikė JT verslo ir žmogaus teisių darbo grupė; ragina, kad šie planai būtų rengiami remiantis pirminiais įvertinimais, pagal kuriuos nustatytos įstatymų, politikos ir praktikos spragos, kuriant mechanizmus, kuriais būtų stebimas tų planų įgyvendinimas ir veiksmingumas, taip pat taikant prasmingą suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą;

17.  ragina valstybes nares nuosekliai, visapusiškai, veiksmingai ir privalomai priimti teisės aktus, kad įvykdytų savo pareigą užkirsti kelią jų jurisdikcijoje veikiančių akcinių bendrovių vykdomiems žmogaus teisių pažeidimams, tuos pažeidimus tirti, už juos bausti ir atlyginti patirtą žalą, įskaitant minėtų bendrovių padarytus pažeidimus trečiosiose šalyse;

18.  ragina ES ir valstybes nares nustatyti aiškias taisykles, numatančias, kad jų teritorijoje arba jurisdikcijoje įsisteigusios įmonės, vykdydamos savo veiklą, visose šalyse ir visomis aplinkybėmis, ir palaikydamos savo verslo santykius, taip pat už ES ribų, gerbtų žmogaus teises; mano, kad įmonės, atsižvelgiant į jų dydį ir galimybes, taip pat įskaitant bankus ir kitus finansavimo ir skolinimo įstaigas, veikiančius trečiosiose šalyse, turėtų užtikrinti, kad būtų taikomos sistemos, skirtos rizikai įvertinti ir galimam neigiamam poveikiui, susijusiam su žmogaus teisėmis, darbu, aplinkos apsauga ir su nelaimėmis susijusiais jų veiklos ir vertės grandinių aspektais, sušvelninti; ragina valstybes nares periodiškai vertinti tokių teisės aktų tinkamumą ir šalinti bet kokius trūkumus;

19.  primena, jog naujausi įvykiai teisėkūros srityje nacionaliniu lygmeniu, kaip antai JK Modernios vergijos akto skaidrumo tiekimo grandinėse nuostata ir Prancūzijos įstatymo dėl rūpestingumo pareigos projektas, yra svarbūs žingsniai privalomo išsamaus patikrinimo, kaip paisoma žmogaus teisių, link, ir kad ES jau ėmėsi veiksmų šia kryptimi (ES medienos reglamentas, ES nefinansinių ataskaitų teikimo direktyva, Komisijos pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo nustatoma Sąjungos sistema, pagal kurią atsakingi alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų importuotojai atlieka pasitvirtinimą, susijusį su išsamiu tiekimo grandinės patikrinimu); ragina Komisiją ir valstybes nares, taip pat visas valstybes, atsižvelgti į šį modelį siekiant įdiegti privalomą išsamų patikrinimą, kaip paisoma žmogaus teisių;

20.  pabrėžia, kad vykdant išsamų patikrinimą, kaip paisoma žmogaus teisių, turi būti atliekami veiksmai, kurių reikalaujama pagal Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, ir vadovaujamasi tam tikrais svarbiausiais principais, susijusiais su iniciatyviu žmogaus teisėms iškilusių grėsmių įvertinimu, griežtų ir parodomųjų veiksmų planų, skirtų šioms grėsmėms užkirsti kelią ar joms sušvelninti, rengimu, tinkamu atsaku į žinomus piktnaudžiavimo atvejus ir skaidrumu; pabrėžia, kad nustatant politikos kryptis turėtų būti atsižvelgiama į įmonių dydį ir nuo to priklausančias pajėgumų galimybes, ypatingą dėmesį skiriant labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms; pabrėžia, jog visais etapais reikia užtikrinti konsultavimąsi su susijusiais veikėjais ir visos svarbios informacijos apie projektus ar investicijas atskleidimą veikiamiems suinteresuotiesiems asmenims;

21.  ragina visas valstybes ir ypač ES ir valstybes nares pirmenybę teikti neatidėliotiniems veiksmams, kuriais siekiama įdiegti privalomą išsamų patikrinimą, kuriuo nustatoma, kaip valstybei priklausančios ar jos kontroliuojamos ir (arba) esminę paramą ir paslaugas iš valstybinių įstaigų ar Europos institucijų gaunančios verslo įmonės arba įmonės, teikiančios prekes ar paslaugas pagal viešųjų pirkimų sutartis, laikosi žmogaus teisių;

22.  ragina ES ir jos valstybes nares vykdant dabartinę teisėkūros procedūrą priversti įmones, naudojančias žaliavas arba prekes, kurios gali būti tiekiamos iš nuo konfliktų nukentėjusių teritorijų, atskleisti, iš kur jos tiekiamos, ir nurodyti, kam jos naudojamos, produktų ženklinimo būdu, taip pat teikti išsamią informaciją apie produktų sudėtį ir kilmę, reikalaujant, kad tiekėjai, nesvarbu, ar jie iš Europos, ar ne, atskleisti šiuos duomenis; ragina remti vadinamųjų konflikto zonų naudingųjų iškasenų ir volframo, tantalo, alavo ir aukso (angl. 3TG) importuotojų išsamaus patikrinimo reikalavimus, remiantis EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijomis dėl atsakingo naudingųjų iškasenų tiekimo iš konfliktų zonų ir didelės rizikos regionų grandinių; ragina apsvarstyti galimybę į šį procesą įtraukti išsamų tiekimo grandinės patikrinimą;

23.  su pasitenkinimu pažymi, kad, peržiūrėjus taikomą apskaitos direktyvą 2014/95/ES dėl nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo, nuo 2017 m. bus reikalaujama, kad didelės įmonės ir grupės atskleistų informaciją apie vykdomą politiką, nustatytą riziką ir gautus rezultatus, susijusius su jų pagarba žmogaus teisėms ir kitais susijusiais klausimais; primygtinai ragina valstybes nares per nustatytą laikotarpį visiškai įgyvendinti persvarstytą Apskaitos direktyvą, taip pat sukurti tinkamus ir veiksmingus mechanizmus, kuriais būtų užtikrinta, kad įmonės laikytųsi atskaitomybės reikalavimų; primygtinai ragina Komisiją parengti įmonėms skirtas aiškias gaires dėl naujų nefinansinės atskaitomybės reikalavimų; rekomenduoja, kad šios gairės apimtų ir išplėtotų elementus būtiniausios esminės informacijos, kurią reikia atskleisti siekiant tiksliai ir išsamiai suvokti įmonės veiklos keliamas pagrindines grėsmes ir daromą poveikį žmogaus teisėms įmonės pasaulinėje vertės grandinėje;

Galimybė naudotis veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis

24.  ragina Komisiją konsultuojantis su visais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pilietinę visuomenę ir akcines bendroves, pradėti išsamų esamų kliūčių teisingumui valstybių narių teismuose pradėtose bylose dėl ES įsikūrusių įmonių užsienyje vykdomų tariamų žmogaus teisių pažeidimų, nagrinėjimą; primygtinai reikalauja, kad šiuo vertinimu būtų siekiama nustatyti, kokios priemonės yra veiksmingos norint šias kliūtis pašalinti ar sušvelninti, ir tokias priemones skatinti;

25.  ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais, imtis bet kokių atitinkamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad tais atvejais, kai padaromi tokie žmogaus teisių pažeidimai, taikant teismines, administracines, teisines ar kitas atitinkamas priemones, nukentėjusiesiems būtų suteikta galimybė pasinaudoti veiksminga teisine gynyba, kai atitinkamose valstybėse įsteigta akcinė bendrovė valdo už žmogaus teisių pažeidimus kitose šalyse atsakingas įmones, joms vadovauja arba jas kontroliuoja; ragina minėtas valstybes imtis atitinkamų veiksmų siekiant pašalinti teisines, praktines ir kitas atitinkamas kliūtis, dėl kurių gali būti atsisakyta suteikti galimybę pasinaudoti teisine gynyba, ir nustatyti atitinkamas procedūrines priemones, užtikrinančias teisę nukentėjusiesiems iš trečiųjų šalių kreiptis į teismus tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso tvarka; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes praskleisti teisinio subjektiškumo šydą, galintį slėpti, kas yra tikrieji tam tikrų akcinių bendrovių savininkai;

26.  ragina ES ir visas valstybes, ypač ES valstybes nares kovoti su finansine ir procedūrine našta civilinių bylų srityje; palankiai vertina 2013 m. birželio 11 d. priimtą Komisijos rekomendaciją 2013/396/ES(9) ir ragina valstybes nares jos laikytis; mano, kad toje pačioje rekomendacijoje siūloma priemonė galėtų padėti sumažinti nukentėjusiųjų nuo žmogaus teisių pažeidimų bylinėjimosi išlaidas; ragina taikyti šio pobūdžio teisių gynimo priemones visiems nukentėjusiems nuo žmogaus teisių pažeidimų, taip pat trečiosiose šalyse, ir ragina taikyti bendrus standartus siekiant sudaryti sąlygas asociacijoms teikti ieškinius tariamų nukentėjusiųjų vardu;

Komisijai skirti raginimai

27.  supranta, kad įmonių socialinė atsakomybė nėra atskiras klausimas, nes jis yra susijęs su įvairiomis teisinėmis ir politinėmis sritimis;

28.  palankiai vertina Komisijos tarnybų pasiūlytas neprivalomas privačiojo sektoriaus iniciatyvas dėl atsakingo tiekimo grandinės valdymo, tačiau pabrėžia, kad vien neprivalomų privačiojo sektoriaus iniciatyvų nepakanka; ragina skubiai nustatyti privalomas ir vykdytinas taisykles, susijusias sankcijas ir nepriklausomus stebėsenos mechanizmus;

29.  palankiai vertina naująjį 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Reglamentą dėl bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemos(10) kaip vieną pagrindinių ES prekybos politikos priemonių, kuriomis pažeidžiamose besivystančiose šalyse skatinamos žmogaus ir darbo teisės, aplinkos apsauga ir geras valdymas; visų pirma palankiai vertina griežtą ir sistemingai taikomą bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemos stebėsenos mechanizmą ir ragina daugiau dėmesio skirti veiksmingam konvencijoje išvardytų konvencijų įgyvendinimui nacionaliniu lygmeniu;

30.  pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turi apsaugoti žmogaus teises; pažymi, kad prekybos susitarimai apskritai gali būti naudingi stiprinant bendromis taisyklėmis grindžiamą prekybos sistemą ir kad prekyba turi atitikti vertybes, kaip neseniai Europos Komisija pareiškė savo naujoje prekybos strategijoje „Prekyba visiems“; primena, jog būtina įvertinti susitarimų dėl prekybos ir investicijų poveikį žmogaus teisėms ir tuo remiantis į juos įtraukti visas reikalingas nuostatas dėl žmogaus teisių bei garantijas, kuriomis įmanoma sušvelninti nustatytas poveikio žmogaus teisėms grėsmes ir su jomis kovoti; prašo Komisijos imtis visų būtinų ir įmanomų priemonių siekiant veikti kompleksiškai bei nuosekliai ir primygtinai ragina į prekybos ir investicijų susitarimus sistemingai įtraukti taisykles dėl bendrovių atsakomybės už žmogaus teisių pažeidimus ir įgyvendinti jas nacionaliniu lygmeniu, taip pat nuorodas į tarptautiniu mastu pripažįstamus principus ir rekomendacijas;

31.  ragina Komisiją kuo skubiau pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės, nes Europos įmonių gaminamos technologijos visame pasaulyje vis dar sukelia žmogaus teisių pažeidimų;

32.  primygtinai ragina kurti nuoseklų teisyną, įskaitant taisykles, kuriomis būtų reglamentuojama teisė kreiptis į teismą, jurisdikcija, teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimas ir vykdymas, taikytini teisės aktai ir teisminė pagalba nagrinėjant tarpvalstybinius atvejus, susijusius su trečiosiomis šalimis;

33.  ragina apmąstyti galimybę pagal Briuselio I reglamentą(11) numatytas jurisdikcijos taisykles pradėti taikyti ir trečiųjų šalių kaltinamiesiems bylose prieš įmones, turinčias akivaizdžių sąsajų su viena iš valstybių narių, nes jos įsteigtos toje valstybėje narėje arba joje vykdo esminę savo verslo dalį, arba pagrindinė jų verslo vieta yra ES, arba prieš įmones, kurioms ES yra svarbi pardavimo rinka;

34.  ragina pagerinti galimybes gauti įrodymų taikant sustiprintas procedūras, susijusias su įrodymų atskleidimu;

35.  primena, kad kai žmogaus teisių pažeidimus padaro akcinės bendrovės, už tai gali būti taikoma asmens baudžiamoji atsakomybė, ir ragina atitinkamu lygmeniu persekioti už tokius nusikaltimus atsakingus asmenis; ragina valstybes nares šalinti teisines, procedūrines ir praktines kliūtis, kurios trukdo baudžiamojo persekiojimo institucijoms vykdyti tyrimus ir į nusikaltimus, susijusius su žmogaus teisių pažeidimais, įsitraukusių įmonių ir (arba) jų atstovų baudžiamąjį persekiojimą;

36.  ragina Tarybą ir Komisiją vadovautis SESV 83 straipsniu siekiant nustatyti būtiniausias taisykles, susijusias su nusikalstamų veikų apibrėžtimi ir sankcijomis ypač sunkių tarptautinio masto nusikaltimų, susijusių su akcinių bendrovių padarytais rimtais žmogaus teisių pažeidimais trečiosiose šalyse, srityse, atsižvelgiant į tokių veikų pobūdį ir poveikį, taip pat į ypatingą būtinybę imtis bendrų veiksmų siekiant su jomis kovoti;

37.  pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti žmogaus teises gamybos grandinėje ir kad tai ne vartotojų pasirinkimo klausimas; ragina, kad, siekiant labiau paskatinti gamintojų ir vartotojų sąmoningumą, ES lygmeniu būtų pradėta savanorišku pagrindu ženklinti produktus sertifikuota „pagaminta neišnaudojant“ žyma, o šį procesą prižiūrėtų nepriklausoma įstaiga, kuriai būtų taikomos griežtos taisyklės, būtų suteikti patikros įgaliojimai ir kuri tikrintų, kad nė viename atitinkamos prekės gamybos grandinės etape nebūtų išnaudojama, ir tai tvirtintų; mano, kad ES ir valstybės narės turėtų propaguoti šią „pagaminta neišnaudojant“ žymą; rekomenduoja, kad produktams, gavusiems šią „pagaminta neišnaudojant“ žymą, būtų suteikiamos lengvatos;

38.  primygtinai ragina Komisiją visos ES mastu pradėti kampaniją, kuria būtų supažindinama su ženklu „pagaminta neišnaudojant“ ir šis ženklas būtų propaguojamas, o Europos vartotojai būtų raginami rinktis naudotis šį ženklą gavusiais produktais ir šį ženklą gavusiomis įmonėmis, taip pat raginama visas bendroves ir įmones taikyti geriausią praktiką pagarbos žmogaus teisėms ir susijusių klausimų atžvilgiu;

39.  ragina Komisiją ir valstybes nares reguliariai atsiskaityti už taikomas priemones siekiant užtikrinti veiksmingą žmogaus teisių apsaugą verslo veiklos aplinkybėmis, už pasiektus rezultatus, likusius apsaugos trūkumus ir rekomenduojamus būsimus šių trūkumų šalinimo veiksmus;

o
o   o

40.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais ir Europos išorės veiksmų tarnybai.

(1) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-11855-2012-INIT/lt/pdf
(2) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-10897-2015-INIT/lt/pdf
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0470.
(4) OL C 316, 2016 8 30, p. 141.
(5) OL C 181, 2016 5 19, p. 2.
(6) OL C 24, 2016 1 22, p. 28.
(7) OL C 24, 2016 1 22, p. 33.
(8) https://www.unglobalcompact.org/what-is-gc/mission/principles
(9) OL L 201, 2013 7 26, p. 60.
(10) http://ec.europa.eu/trade/policy/countries-and-regions/development/generalised-scheme-of-preferences/
(11) http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=URISERV%3Al33054


ES suskystintų gamtinių dujų naudojimo ir dujų laikymo strategija
PDF 454kWORD 53k
2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES suskystintų gamtinių dujų naudojimo ir dujų laikymo strategijos (2016/2059(INI))
P8_TA(2016)0406A8-0278/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 16 d. Komisijos komunikatą dėl ES suskystintų gamtinių dujų naudojimo ir dujų laikymo strategijos (COM(2016)0049),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 25 d. Komisijos komunikatą „Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija“ (COM(2015)0080) ir jo priedus,

–  atsižvelgdamas į 2030 m. energetikos strategiją, apibrėžtą 2014 m. sausio 22 d. Komisijos komunikate „2020–2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija“ (COM(2014)0015),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Komisijos komunikatą „Energijos vartojimo efektyvumas ir jo vaidmuo siekiant užtikrinti energetinį saugumą ir įgyvendinti 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją“ (COM(2014)0520),

—  atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos I darbo grupės penktąją vertinimo ataskaitą „Klimato kaita 2013 m. Pagrindimas fizikos argumentais“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio mėn. 21-oje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių konferencijoje (COP 21) sudarytą Paryžiaus susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 15 d. Komisijos komunikatą „Energetikos veiksmų planas iki 2050 m.“ (COM(2011)0885),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas“ (COM(2011)0112),

–  atsižvelgdamas į trečiąjį energetikos dokumentų rinkinį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 16 d. Komisijos komunikatą „ES šildymo ir vėsinimo strategija“ (COM(2016)0051),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 16/2015 „Energijos tiekimo saugumo didinimas sukuriant energijos vidaus rinką. Reikia sutelkti daugiau pastangų“,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl Europos energetikos sąjungos kūrimo(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A8-0278/2016),

A.  kadangi dujos ateinančius dešimtmečius ES energetikos sistemoje gali atlikti svarbų vaidmenį pramonės gamyboje kaip šilumos pastatuose šaltinis ir kaip pagalbinis šaltinis naudojant atsinaujinančiąją energiją, o ES pasieks tikslus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių srityse ir pereis prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos; kadangi dujų svarba laipsniškai mažės ir jos bus keičiamos švaria energija;

B.  kadangi gamtinės dujos yra iškastinis kuras, dėl kurio per visą jo gyvavimo ciklą (gaminant, vežant, naudojant) jo tinkamai nevaldant išmetama daug metano; kadangi, vertinant per 20 metų laikotarpį, metano poveikio visuotiniam atšilimui potencialas yra didesnis už CO2 ir todėl jo poveikis klimato kaitai yra didelis;

C.  kadangi Europos Sąjunga įsipareigojo iki 2050 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą sumažinti 80–95 proc., palyginti su 1990 m.;

D.  kadangi numatoma, kad Europos priklausomybė nuo dujų importo ateityje tik didės, o kai kurios valstybės narės jau dabar pasiekė 100 % priklausomybę tokiais atvejais, kai nėra arba yra labai ribotas tiekėjų ar tiekimo maršrutų alternatyvų skaičius;

E.  kadangi suskystintos gamtinės dujos (SGD) suteikia Europai galimybę mažinant gamtinių dujų kainą didinti konkurencingumą ir tiekimo saugumą; kadangi gamtinės dujos taip pat yra atsinaujinančiųjų energijos išteklių lanksčios atsargos elektros gamyboje;

F.  kadangi gamtines dujas (suslėgtąsias gamtines dujas ir suskystintąsias gamtines dujas) naudojant transportui, kaip nustatyta Direktyvoje 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, būtų daromas didelis teigiamas poveikis gamtai;

G.  kadangi ES turėtų aktyviai siekti plėtoti savo vidaus tradicinės gavybos dujų išteklius, pavyzdžiui, tokius, kokie rasti Kipre;

H.  kadangi ES, kaip antroji pagal dydį SGD importuotoja pasaulyje, turėtų imtis aktyvesnio vaidmens tarptautinėje energetikos diplomatijos arenoje;

I.  kadangi svarbu skatinti integruotą pasiūlymą dėl vidaus energijos šaltinių, tokių kaip gamtinių dujų telkiniai Kipro išskirtinėje ekonominėje zonoje, ir remti SGD skystinimo terminalo steigimą Kipre, kad būtų galima naudoti ir kaimyninių teritorijų telkinius;

J.  kadangi ES vis dar negali visapusiškai išnaudoti integruotos energijos vidaus rinkos teikiamų galimybių dėl to, kad nėra pakankamų tinklų jungčių ir jų sąsajų, ir dėl nevisiškai įgyvendinto trečiojo energetikos teisės aktų rinkinio;

K.  kadangi Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategijoje nustatyti vienas kitą stiprinantys ir glaudžiai susiję aspektai, būtent: energetinis saugumas, visiškai integruota Europos energijos rinka, energijos vartojimo efektyvumas, ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, moksliniai tyrimai, inovacijos ir konkurencingumas; kadangi įgyvendinant šią strategiją taip pat turėtų būti skatinamos visiems prieinamesnės energijos kainos;

Įžanga

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą „ES suskystintų gamtinių dujų naudojimo ir dujų laikymo strategija“; mano, kad visiškai SGD naudojimą ir dujų laikymą integruojanti energijos vidaus rinka atliks svarbų vaidmenį siekiant galutinio tikslo – atsparios energetikos sąjungos;

2.  primena, kad ES SGD naudojimo ir dujų laikymo strategija yra vienas iš energetikos sąjungos, kurios tikslas yra įgyvendinti ES užmojį greitai pereiti prie tvarios, saugios ir konkurencingos energetikos sistemos, elementų, ir kad vienas iš jos tikslų – nebebūti priklausomiems nuo išorės dujų tiekėjų; pabrėžia, jog vienas iš energetikos sąjungos tikslų yra pasiekti, kad ES taptų pasaulio lydere atsinaujinančiosios energijos srityje;

3.   kadangi, remiantis 21-osios JTBKKK Šalių konferencijos Paryžiaus susitarimu, ES dujų politika turi būti patikslinta taip, kad atitiktų suformuluotą tikslą pasaulio temperatūros kilimą išlaikyti ne didesnį kaip 1,5°C virš ikipramoninio lygio; kadangi numatoma, kad dujos bus svarbios ES energetikos sistemoje iki 2050 m., kai pagal Paryžiaus susitarimą ir ES Energetikos veiksmų planą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas bus sumažintas 80–95 proc., palyginti su 1990 m., ypač pramoninėje gamyboje ir kaip pastatų šildymo šaltinis; kadangi dujų svarba mažės ir ilguoju laikotarpiu jų turi būti laipsniškai atsisakoma, nes ES pasieks plačių užmojų tikslus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių srityse ir pereis prie tvarios ekonomikos;

4.  laikosi nuomonės, kad efektyviausiai energetinis saugumas gali būti užtikrintas geriau koordinuojant nacionalinę energetikos politiką, sukuriant tikrą energetikos sąjungą su bendra energijos rinka ir bendra energetikos politika bei valstybėms narėms tarpusavyje bendradarbiaujant šioje srityje laikantis solidarumo ir pasitikėjimo principų; taip pat mano, kad tolesnė energetikos politikos integracija turėtų būti naudinga valstybėms narėms, atitikti ES tikslus ir tarptautinius įsipareigojimus bei paskelbtus tikslus ir neturėtų prieštarauti valstybių narių ir jų piliečių interesams; remia pastangas nustatyti bendrą ES poziciją daugiašalėse energetikos institucijose ir sistemose;

5.  mano, kad ES piliečiai turi turėti prieigą prie saugaus įperkamos energijos tiekimo; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į pasaulinės SGD rinkos pokyčius, kai dėl per didelės pasiūlos sumažėjo kainos ir dėl to atsirado galimybė sumažinti energijos kainas ES vartotojams tiekiant santykinai pigesnes dujas; pabrėžia, kad saugi, įperkama ir tvari energija yra pagrindinė Europos ekonomikos varomoji jėga, ypač svarbi pramonės konkurencingumui; ragina ES ir jos valstybes nares įgyvendinant ES energetikos strategiją teikti pirmenybę energijos nepritekliaus naikinimui ir padidinti energijos tiekimą, ES lygmeniu dalijantis geriausia patirtimi;

6.  pabrėžia, kad ES SGD strategija turi nuosekliai atitikti Atsparios energetikos sąjungos pagrindų strategiją, kad būtų galima padėti didinti energijos tiekimo saugumą, mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, skatinti ilgalaikį ekonomikos tvarumą ir užtikrinti prieinamas ir konkurencingas energijos kainas;

7.  sutinka su Komisijos įvertinimu, kad – nepaisant didelių infrastruktūros tam tikrose valstybėse narėse vystymo pastangų – Baltijos jūros, Vidurio ir Pietryčių Europos regionų valstybės narės bei Airija vis dar yra labai priklausomos nuo vieno energijos tiekėjo ir gali patirti tiekimo svyravimus ir sutrikimus;

8.  pripažįsta, kad galimybė gauti SGD, įskaitant pagalbinės dujotiekio infrastruktūros nutiesimą, tose valstybėse narėse galėtų reikšmingai pagerinti dabartinę energijos tiekimo saugumo padėtį ne tik fizine, bet ir ekonomine prasme, ir taip prisidėti prie konkurencingesnių energijos kainų nustatymo;

9.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ir raginti efektyvesnį ir geresnį dabartinės infrastruktūros naudojimą, įskaitant dujų laikymą;

10.  atkreipia dėmesį į dujų gamybos naudojant elektros energiją technologijos potencialą atsinaujinančiosios energijos kaupimui ir jos kaip anglies dioksido požiūriu neutralių dujų naudojimui transporto, šilumos ir energijos gamybos srityse;

11.  pabrėžia, kad reikia įvairinti ES dujų sistemą, padaryti ją lankstesnę ir taip padėti siekti pagrindinio energetikos sąjungos tikslo užtikrinti dujų tiekimo saugumą, konkurencingumą ir tiekimo sistemos atsparumą; ragina Komisiją parengti strategiją, kuria būtų siekiama ilguoju laikotarpiu sumažinti ES dujų priklausomybę, ir atsižvelgti į savo įsipareigojimą iki 2050 m. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 80–95 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, todėl pabrėžia, kad energijos vartojimo efektyvumui skiriant didžiausią pirmenybę ir palaipsniui panaikinus subsidijas iškastiniam kurui sumažėtų ES priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro;

12.  primena, kad Parlamentas ne kartą ragino nustatyti privalomus kovos su klimato kaita ir energetikos tikslus – iki 2030 m. bent 40 proc. sumažinti ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, naudoti ne mažiau kaip 30 proc. atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir 40 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą, kurie turi būti įgyvendinami nustatant kiekvienos valstybės nacionalinius tikslus;

13.  pabrėžia, kad prieš remiant naujus pakartotinio dujinimo terminalus reikia skatinti veiksmingiausiai naudoti esamus SGD terminalus, naudojamus keliose valstybėse, kad būtų išvengta priklausomybės nuo konkrečių technologijų pavojaus ir iškastinio kuro infrastruktūros turto nuvertėjimo rizikos ir užtikrinta, kad vartotojams netektų padengti jokių naujų projektų sąnaudų; mano, kad Komisija turi nuodugniai peržiūrėti tai, kaip ji atlieka savo dujų paklausos analizę bei rizikos ir poreikių vertinimus;

Trūkstamos infrastruktūros sukūrimas

SGD infrastruktūra

14.  primena, kad visa ES yra pakankamai aprūpinta pakartotinio dujinimo SGD terminalais, ir pripažįsta, kad dėl ankstesnius kelerius metus buvusios mažos dujų vidaus paklausos ir gana didelių pasaulinių SGD kainų kelių ES SGD terminalų panaudojimo lygis yra žemas; pabrėžia, kad visos valstybės narės, ypač tos, kurios yra priklausomos nuo vieno tiekėjo, turėtų turėti galimybę tiesiogiai arba netiesiogiai per kitas valstybes nares gauti SGD;

15.  pabrėžia, kad beveik visais atvejais pirmenybė turėtų būti teikiama rinka pagrįstiems sprendimams ir esamos SGD infrastruktūros naudojimui regioniniu lygmeniu; tačiau atkreipia dėmesį, kad sprendimai gali būti skirtingi, atsižvelgiant į šaliai ir rinkai būdingas ypatybes, pavyzdžiui, jungiamųjų linijų, laikymo galimybių ir rinkos struktūros lygmeniu;

16.  pabrėžia, kad, norint išvengti turto nuvertėjimo, prieš priimant sprendimą dėl naujos infrastruktūros siekiant padidinti energetinį saugumą ir užtikrinti efektyviausią dabartinės infrastruktūros panaudojimą būtina nuodugniai išanalizuoti SGD tiekimo alternatyvas ir pasirinkimus regioniniu ir ekologiškai tvariu požiūriu, atsižvelgiant į Sąjungos klimato ir energetikos tikslus ir geografinės pusiausvyros principą;

17.  pabrėžia regioninio bendradarbiavimo svarbą statant naujus SGD terminalus bei tinklų jungtis ir tai, kad prie jūros prieigą turinčios valstybės narės turėtų glaudžiai bendradarbiauti su žemyninėmis šalimis, siekiant išvengti pernelyg didelio investavimo į nebūtinus ir neekonomiškus projektus; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu optimaliai naudojant vakarų-rytų ir pietų-šiaurės koridorius, padidinus srautų priešinga kryptimi pajėgumą, būtų padidintos SGD tiekimo galimybės; mano, kad galima būtų kartu kaupti žinias ir informaciją tokiais klausimais kaip energijos kaupimo įrenginiai ir rengti SGD bei jungiamųjų linijų konkursus; yra tvirtai įsitikinęs, jog ES strategija turi būti užtikrinta, kad regioniniu lygmeniu visoje Europoje būtų galimybė naudoti SGD;

18.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares parengti įrenginių, kuriuos ateityje būtų galima panaudoti valdant atsinaujinančiųjų gamtinių dujų perdavimą ir laikymą, rėmimo strategijas.

19.  pabrėžia, kad į strategiją kaip dujų platinimo ir perdavimo infrastruktūros alternatyvą taip pat reikėtų įtraukti SGD naudojimą tose teritorijose, kur tai nėra ekonomiškai efektyvu; pabrėžia, kad ir nedideli SGD įrenginiai gali būti optimali infrastruktūra didinant gamtinių dujų naudojimą vietovėse, kuriose investicijos į dujų infrastruktūrą neneša pelno, įskaitant dujų naudojimo šilumos gamybai didinimą kartu apribojant nedidelį kiekį išmetamųjų teršalų;

20.  ragina Komisiją ir valstybes nares iki galo įgyvendinti pagrindinius bendro intereso projektus (BIP) ir didžiausią prioritetą skirti pirmiausiai ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriu efektyviausiems trijų regioninių aukšto lygio darbo grupių nurodytiems projektams; pabrėžia, kad tik SGD terminalų, būtinų ir atitinkančių dujų paklausą, statybų nepakaks ir kad būtina remti dujotiekio infrastruktūrą taikant tinkamus tarifus, kad nauda būtų pasiekta ir už priimančių šalių ribų;

21.  teigiamai vertina tai, kad svarbūs SGD projektai (pvz., Šiaurės–pietų dujų koridorius) apibrėžiami kaip bendro intereso projektai; ragina Komisiją, planuojant tolesnę dujotiekio ir TEN-E tinklo rekonstrukciją, užtikrinti visapusišką Balkanų šalių dalyvavimą siekiant užtikrinti, kad ES energetikos sektoriui tektų pagrindinis vaidmuo šiame regione;

22.  pritaria Komisijos siūlymui vykstant Tiekimo saugumo reglamento persvarstymui peržiūrėti esamas srautų priešinga kryptimi išimtis jungiamiesiems dujotiekiams ir palaiko proceso metu padidėjusį Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) vaidmenį; atkreipia dėmesį į tai, jog ACER trūksta darbuotojų ir išteklių; pabrėžia, kad ACER reikia aprūpinti reikiamais ištekliais, visų pirma, užtikrinti, kad ji turėtų pakankamai darbuotojų ir galėtų vykdyti pagal teisės aktus jai patikėtas užduotis;

Saugyklų infrastruktūra

23.  primena, kad geologinės sąlygos yra pagrindinis veiksnys įrengiant naujas dujų saugyklas, ir atkreipia dėmesį į dabartinius perteklinius pajėgumus Europos dujų saugyklose; pabrėžia, kad regioninis bendradarbiavimas ir tinkamo lygio jungiamieji dujotiekiai, taip pat vidaus kliūčių pašalinimas, galėtų smarkiai padidinti esamų dujų saugyklų naudojimą; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad planuojant, statant ir naudojant SGD saugyklų infrastruktūrą būtų laikomasi aukščiausių aplinkos apsaugos standartų;

24.  Primena, kad galimybė dujų saugyklomis naudotis ne vienai valstybei yra viena iš pagrindinių priemonių energetinio solidarumo principui įgyvendinti, kai pritrūksta dujų arba kyla nenumatyta krizė;

25.  pabrėžia, kad platesnis Ukrainos dujų saugyklų pajėgumo panaudojimas bus įmanomas, tik jei Ukrainoje bus užtikrinta tinkama ir stabili komercinė ir teisinė sistema ir tiekimo infrastruktūros vientisumas, taip pat jei bus reikiamo lygio jungiamieji dujotiekiai, kad energija galėtų laisvai tekėti iš vienos šalies į kitą ir tam nebūtų jokių fizinių kliūčių; be to, pabrėžia, kad nuo dujų priklausomam Ukrainos pramonės sektoriui trumpuoju laikotarpiu atsigaunant, reikės importuoti papildomai dujų; mano, kad ES turėtų padėti Ukrainai mažinti priklausomybę nuo Rusijos gamtinių dujų ir pereiti prie SGD;

SGD terminalų ir saugyklų sujungimas su rinkomis

26.  pabrėžia regioninių aukšto lygio darbo grupių, pvz., Vidurio ir Pietryčių Europos dujų tinklų sujungiamumo aukšto lygio grupės, Baltijos energijos rinkos jungčių plano ir Pietų ir Vakarų Europos grupės, veiklos svarbą; mano, kad tokio tipo savanorišku pagrindu vykdomas regioninis koordinavimas yra labai efektyvus, ir pritaria Komisijos kaip pagalbininkės vaidmeniui šiuose susitarimuose; pabrėžia, jog reikia praktiškai ir laiku vykdyti patvirtintus veiksmų planus, ir ragina atidžiai stebėti jų įgyvendinimą;

27.  pabrėžia, jog svarbu rasti ekonomiškai efektyvius ir aplinkosaugos požiūriu tvarius energijos tiekimo būdus, kad būtų padidintas energijos tiekimo saugumas Pirėnų pusiasalyje, Vidurio ir Pietryčių Europoje, Baltijos šalyse ir Airijoje, kurios yra nepakankamai gerai susietos su energijos vidaus rinka ir (arba) integruotos į ją ir, laikantis solidarumo principo, turėtų gauti visapusišką Sąjungos paramą; taip pat pabrėžia būtinybę paremti pažeidžiamiausias šalis, tebesančias energetinėmis salomis, pavyzdžiui, Kiprą ir Maltą, kad būtų paįvairinti jų energijos šaltiniai ir tiekimo maršrutai; taigi pabrėžia, kad SGD ir dujų saugyklos turi padėti nutraukti ES valstybių narių ir regionų bet kokio pobūdžio energetinę izoliaciją;

28.  ragina gaminti dujas Viduržemio, Juodosios ir Kaspijos jūrų regionuose, taip pat, atsiradus šiems naujiems pajėgumams, kurti tarpusavio jungtis Centrinės ir Pietryčių Europos žemyninėse šalyse, siekiant įvairinti energijos tiekimo šaltinius šiuose regionuose; pažymi, kad tai sudarys sąlygas dujų iš įvairių šaltinių tiekimo konkurencijai ir pakeis gamtinių dujų kiekio importą, vykdomą pagal sutartis, kuriose numatytas indeksavimas pagal naftos kainą, tokiu būdu sustiprės valstybių narių derybinė pozicija; pabrėžia, kad joks vienas energijos šaltinis niekada nepatenkins ES energijos poreikių ir kad įvairovė yra labai svarbi ir vidaus, ir užsienio rinkose; todėl mano, kad reikėtų aktyviai siekti plėtoti vidaus tradicinės gavybos dujų išteklius, pavyzdžiui, tokius, kokie rasti Kipre;

29.  palaiko Komisijos užmojus teikti daugiau informacijos ir pagalbos projekto rengėjams dėl įvairių projekto finansavimo galimybių, pvz., Europos strateginių investicijų fondo (ESIF), Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP), Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF), ir įvairių technologinių sprendimų;

30.  pažymi, kad ekonomiškai efektyvių ir ekologiškai tvarių sprendimų suradimas turėtų būti pagrindinis principas siekiant ES ir regioninio optimalumo, ir ragina Komisiją, valstybes nares ir nacionalines reguliavimo institucijas paskirti turimus ribotus išteklius itin svarbios infrastruktūros vystymui, kad būtų pritraukta privačių investicijų į SGD infrastruktūrą ir jungiamuosius dujotiekius;

31.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad 2015 m. dujų importas iš Rusijos buvo 7 proc. didesnis nei 2014 m., ir dėl to, kad 2015 m. 41 proc. dujų importo iš ES nepriklausančių šalių sudarė importas iš Rusijos; pabrėžia, kad SGD ir dujų laikymo vaidmuo kartu su didesniu vartojimo efektyvumu ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimu yra itin svarbus mažinant priklausomybę nuo Rusijos dujų;

32.  reiškia susirūpinimą dėl siūlomo dujotiekio „Nord Stream“ pajėgumo padvigubinimo ir galimų jo neigiamų padarinių energetiniam saugumui, energijos išteklių tiekimo įvairinimui ir valstybių narių solidarumo principui; atkreipia dėmesį į šio projekto geopolitinius padarinius ir į visiškai integruotos, saugios, konkurencingos ir tvarios energetikos sąjungos principus ir pabrėžia, kad jam neturėtų būti teikiama ES finansinės parama ar taikomos ES teisės išimtys; pabrėžia, kad padvigubinus dujotiekio „Nord Stream“ pajėgumą viena bendrovė įgytų dominuojančią padėtį Europos dujų rinkoje ir tam reikia užkirsti kelią;

33.  mano, kad, jei prieštaraujant Europos interesams turėtų būti nutiestas dujotiekis „Nord Stream 2“, būtinai reikėtų deramai įvertinti SGD terminalų prieinamumą ir išsamiai įvertinti Šiaurės-pietų dujų koridoriaus padėtį;

Dujų vidaus rinkos sukūrimas: komercinis, teisinis ir reguliavimo aspektai

Užtikrinimas, kad ES taps SGD prekybai patrauklia rinka

34.  ragina valstybes nares visiškai įgyvendinti trečiąjį energetikos teisės aktų rinkinį ir priimti dujų tinklo kodeksus;

35.  pabrėžia svarbų tinkamai sujungtų suskystintų dujų centrų – taip būtų užtikrinta bendroji integruota rinka, kurioje dujos pagal rinkos kainų signalus galėtų laisvai tekėti tarp valstybių – vaidmenį dujų rinkose;

36.  pabrėžia, kad didelės dujų atsargos Šiaurės Afrikos šalyse ir neseniai Rytų Viduržemio jūros regione atrastos atsargos regionui suteikia galimybę tapti aktyviu dujų gabenimo į Europą centru; mano, kad Viduržemio jūros regione plėtojant naują SGD pajėgumą, tai galėtų būti pagrindas infrastruktūros centrui steigti;

37.  primygtinai tvirtina, kad sukūrus vidaus dujų rinką ir pašalinus reglamentavimo kliūtis itin pagerėtų dujų rinkų likvidumas; ragina suinteresuotuosius subjektus kuo greičiau užbaigti tinklo kodeksą, nustatantį suderintų perdavimo tarifų struktūrų dujoms taisykles;

38.  primena, kad būtinas nuolatinis aktyvus vyriausybių, nacionalinių reguliavimo institucijų ir pagrindinių suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas tarpvalstybinio investavimo srityje, nuolat atsižvelgiant ne tik į nacionalinius interesus, bet ir į Europos perspektyvą;

Dujų laikymas vidaus rinkoje

39.  pabrėžia, kad būtina visoje ES plėtoti suderintas perdavimo tarifų struktūras ir didinti skaidrumą apibrėžiant tarifus, kad būtų užtikrintas didesnio masto esamų dujų saugyklų naudojimas, ir mano, kad tinklo kodekse, nustatančiame suderintų perdavimo tarifų struktūrų dujoms taisykles, turėtų būti atsižvelgta į suderinamumo būtinybę;

40.  pritaria Komisijos pasiūlymui sudaryti galimybę panaudoti biometaną ir kitas dujas iš atsinaujinančiųjų išteklių, kurios atitinka susijusius ES dujų perdavimo, paskirstymo ir laikymo kokybės standartus; todėl rekomenduoja atsižvelgti į techninius parametrus, dujų kokybę, išlaidų veiksmingumą, masto ekonomiją ir galimus vietinių ir regioninių tinklų sprendimus;

41.  ragina valstybes nares iki galo įgyvendinti trečiąjį energetikos dokumentų rinkinį, visų pirma tai, kas susiję su nuostatomis dėl galimybių biometaną naudoti energetikos tinkle ir laikyti saugyklose; todėl pabrėžia, kad pagal Direktyvą 2009/73/EB valstybės narės turėtų užtikrinti, kad, atsižvelgiant į būtinuosius kokybės reikalavimus, būtų sudarytos nediskriminacinės galimybės biodujas ir iš biomasės gaunamas dujas ar kitų tipų dujas naudoti dujų sistemoje, jeigu tik tai nuolat suderinama su atitinkamomis techninėmis taisyklėmis ir saugos standartais;

42.  ragina SGD ir saugyklų operatorius, bendradarbiaujant su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, kurti naujus lanksčius produktus ir paslaugas, atitinkančias dabartinius ES teisės aktus, kad pakartotinis dujinimas SGD ir dujų laikymas taptų patrauklesnis ir kad būtų maksimaliai išnaudojamos esamos SGD saugyklos;

Dujų laikymo vaidmens užtikrinant dujų tiekimo saugumą optimizavimas

43.  pabrėžia greitų ir ypač lanksčių dujų laikymo paslaugų tam tikrose valstybėse narėse svarbą ir atkreipia dėmesį į kitokį tokio laikymo galimą vaidmenį atsiradus tiekimo sutrikimams, lyginant su SGD laikymu, kai tiekimo grandinės logistika gali nebūti tiek pat lanksti;

44.  pabrėžia, kad svarbu pašalinti reguliavimo kliūtis, su kuriomis susiduriama plėtojant regioninio dujų laikymo koncepcijas; mano, kad tam tikros saugyklos galėtų siūlyti konkretiems poreikiams pritaikytas tarptautines paslaugas, t. y. su tarpvalstybiniu transportavimu susietas laikymo paslaugas; siūlo regioninėms aukšto lygio darbo grupėms aktyviau bendradarbiauti ieškant novatoriškų sprendimų, kaip panaudoti strategiškai vertingą turtą regionų ir Europos lygmenimis;

ES kaip tarptautinių SGD rinkų dalyvė

45.  atkreipia dėmesį į pasaulyje atsirandančią tendenciją didinti dujų skystinimo pajėgumus ir galimą to poveikį Europos dujų rinkoms;

46.  mano, jog dėl to, kad dujų rinka susiformavo kaip svarbi rinka, ES gali prisidėti prie prekybos dujomis taisyklių plėtojimo, kad būtų padidintas lankstumas ir pasaulio dujų rinkų konvergencija;

47.  remia Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą ir valstybes nares joms aktyviai vykdant diplomatiją energetikos srityje, kad būtų skatinama taisyklėmis grindžiama, skaidri ir sklandžiai veikianti pasaulinė dujų rinka;

48.  pabrėžia, kad svarbu, laikantis pamatinių ES vertybių ir užtikrinant ES išorės veiksmų veiksmingumą, sumažinti ar panaikinti ES priklausomybę nuo dujų ir naftos importo iš šalių, kuriose veikia autoritariniai režimai, pažeidžiantys žmogaus teises;

49.  ragina didinti institucinę konvergenciją ir sinergiją, ypač siekiant labiau integruoti išorinio energetinio saugumo prioritetus į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai vykdomos politikos sritis bei geriau koordinuoti jos ir atsakingų Komisijos narių veiklą; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę kartu su valstybėmis narėmis stiprinti esamas ir plėtoti naujas bendradarbiavimo energetikos srityje su dabartiniais ir potencialiais tiekėjais bei su tranzito valstybėmis ir kitais pagrindiniais veikėjais priemones; šiuo klausimu ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę reguliariai informuoti Parlamentą apie ES diplomatijos energetikos srityje veiksmų plano įgyvendinimą;

50.  pabrėžia būtinybę pašalinti visas kliūtis laisvai pasaulinei prekybai SGD, kurių gamyba turi būti tvari; šiomis aplinkybėmis primygtinai ragina JAV politikos formuotojus didinti investicijų užtikrintumą nustatant aiškius leidimų dujų eksportui į ne laisvosios prekybos šalis suteikimo kriterijus ir terminus;

51.   pabrėžia būtinybę pasauliniuose laisvosios prekybos forumuose geriau informuoti apie importuojamų SGD poveikį aplinkai, klimatui ir visuomenei; ypač pabrėžia, kad reikia užtikrinti kiek galima mažesnį nevaldomųjų metano išmetamųjų teršalų kiekį;

52.  pabrėžia, kad naudojant SGD taip pat galima prisidėti prie jūrų ir kelių transporto išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo su sąlyga, kad būtų imamasi visų veiksmingų priemonių siekiant per visą kuro gyvavimo ciklą, įskaitant gamybos, platinimo ir deginimo etapus, kuo labiau sumažinti metano nuostolius; todėl ragina imtis tinkamų priemonių, kad būtų kuo labiau sumažinti metano nuostoliai visoje SGD grandinėje naudojant geriausias turimas technologijas, ir tuo tikslu užtikrinti tinkamą MTTP finansavimą;

53.  pabrėžia, kad prekyba atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant energetinį saugumą ir kad tvirtos energetikos partnerystės, sustiprintos ES prekybos susitarimuose įtrauktais energetikai skirtais skyriais, yra svarbiausios priemonės; mano, jog labai svarbu, kad įgyvendinant ES prekybos politiką būtų didinamas ES ir valstybių narių energijos tiekimo įvairovė ir mažinama jų priklausomybė nuo energijos, importuojamos iš vos kelių tiekėjų; pabrėžia, kad Europos Sąjunga turėtų ieškoti naujų partnerystės galimybių, peržiūrėti esamas ir plėtoti konkrečias diskusijas dėl energijos su kitais partneriais tokiose vietovėse, kaip Centrinė Azija, Šiaurės Afrika Šiaurės ir Pietų Amerika, bet jomis neapsiribojant; pažymi, kad ES turėtų imtis aktyvesnio vaidmens tarptautinėje energetikos diplomatijos arenoje; ragina geriau suderinti ES prekybos ir energetikos politiką; pabrėžia, kad tarptautinėse derybose dėl SGD reikia padidinti skaidrumą; mano, kad dabartinėse ir būsimose derybose su tokiais partneriais, kaip JAV ir Australija, energetikos klausimams turėtų būti skiriama daug dėmesio; pabrėžia, kad ES turėtų glaudžiai bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais, siekdama sukurti konkurencingą ir skaidrią pasaulinę SGD rinką;

54.  primena, kad, siekdamos susidoroti su dabartiniais sunkumais ir įgyvendinti savo energetikos ir klimato kaitos tikslus pasaulinio masto suvaržymų šiose politikos srityse aplinkybėmis, ES ir jos valstybės narės, remdamosi galiojančiomis teisinėmis sistemomis ir daugiašalėmis konvencijomis, taip pat privalo imtis bendrų veiksmų tarptautiniu mastu keldamos energijos tiekimo patikimumo ir tvarumo klausimus tarptautiniuose prekybos forumuose ir bendradarbiaudamos su valstybėmis partnerėmis, priklausomomis nuo dujų importo; be to, pabrėžia, kad ES turėtų remti ir skatinti energijos vartojimo efektyvumą;

55.  mano, kad ypač svarbi yra prekybos politika, suteikianti didelių galimybių ES valstybių narių privačioms ir valstybinėms įmonėms, dirbančioms švarių, saugių ir efektyvaus energijos vartojimo technologijų srityje, visų pirma atsižvelgiant į didėjantį pasaulinį energijos poreikį; ragina įgyvendinant aplinkosaugos prekių iniciatyvą ir ES laisvosios prekybos susitarimus gerokai sumažinti švarių technologijų tarifus, nes susiduriama su prekybos energijos šaltiniais netarifinėmis kliūtimis;

56.  pabrėžia Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) susitarimo energijos ir žaliavų skyriaus svarbą ES energetiniam saugumui; palankiai vertina Komisijos darbą siekiant panaikinti JAV dujų eksporto į ES apribojimus;

57.  mano, kad 12,2 mlrd. kubinių metrų per metus dujų, kurios 2016 m. pateks į rinką per JAV rytinėje pakrantėje esantį „Sabine Pass LNG“, kartu su potencialiu 74 mlrd. kubinių metrų pajėgumu, kuris iki 2020 m. atsivers vykdant įvairius projektus, sudaro reikšmingą galimybę Europai išplėtoti prekybos energija ryšius su JAV; tikisi, kad darbo dėl TPIP susitarimo energijos ir žaliavų skyriaus užbaigimas gerokai padidins ES dujų pasiūlos galimybes;

58.  mano, kad Europos įmonėms neturėtų būti draudžiama vykdyti veiklos trečiųjų šalių energijos rinkose tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios taikomos vietos bendrovėms; pažymi, kad Europos energijos rinkoje veikiančios trečiųjų šalių įmonės privalo laikytis ES teisės aktų; pabrėžia, kad tokios įmonės turi turėti skaidrią struktūrą, suteikiančią galimybę atsekti jų akcininkus;

59.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti aukščiausio lygio aplinkos apsaugą planavimo, statybos ir SGD naudojimo bei vietos rezervų ir išteklių eksploatavimo etapais ir laikytis tarptautinių darbo standartų darbuotojų sveikatos ir saugumo srityse; Pabrėžia, kad reikia didinti informuotumą apie importuojamų SGD poveikį aplinkai ir klimatui ir socialinį poveikį; primena, kad reikia užtikrinti vietos bendruomenių dalyvavimą ir vadovautis realistiškais vartojimo vertinimais, o statybos atvejais tinkamai planuoti naują infrastruktūrą; atkreipia dėmesį į perėjimo prie SGD teikiamą galimybę nutraukti jūrų transporto priklausomybę nuo anglių; ragina ES teikti finansinę paramą šiuo tikslu vykdomiems Europos projektams;

60.  pažymi, kad, atsižvelgiant į SGD tiekimo augimo artimiausiais metais perspektyvas, ši strategija galėtų būti papildyta įvertinus poreikius, susijusius su SGD gabenančiais laivais ir priemonėmis, kurias taikant būtų sudarytos sąlygos ES laivų statybos pramonei pasinaudoti šia galimybe, tokiu būdu padedant įgyvendinti tikslą padidinti pramonės BVP dalį iki 20 proc. 2020 m.; ragina nustatyti saugos standartus, kuriais remiantis būtų galima stebėti SGD gabenimą ir kuriuos, prireikus, būtų galima sugriežtinti vykdant terorizmo prevencijos priemones;

Tvarumas ir SGD, kaip alternatyviųjų degalų, naudojimas transporto, šilumos ir elektros energijos srityse

61.  pripažįsta SGD kaip alternatyvių degalų galimybes tiek kelių, tiek jūrų transporto srityse; pabrėžia, kad platesnis SGD naudojimas krovinių vežimui galėtų prisidėti prie pasaulinio išmetamo CO2, SOx ir NOx kiekio sumažinimo, visų pirma didinant SGD variklių skaičių jūrų transporto priemonėse;

62.  pabrėžia, kad degalų papildymo infrastruktūra yra būtina sąlyga siekiant transporto sektoriuje kaip alternatyvius degalus tvariai naudoti SGD; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų visapusiškai įgyvendinta Direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų, be kita ko, kad TEN-T koridoriuose ir jūrų bei vidaus vandenų uostuose būtų įrengti SGD degalų papildymo punktai ir kad šie degalai pakeistų įprastus taršesnius degalus; vis dėlto šiuo klausimu pabrėžia, kad, laikantis tvarumo tikslų, SGD neturėtų pakeisti atsinaujinančiųjų energijos išteklių;

63.  ragina plėtoti jūrų kelius, visų pirma Azorų archipelage, nes jis, turint omenyje geografinę padėtį, galėtų būti naudojamas kaip pagrindinis degalų sandėlis, skirtas transatlantiniams SGD gabenimo keliams; ragina Komisiją skirti lėšų su šiuo tikslu susijusiems europiniams projektams remti;

64.  prašo Komisijos kartu su valstybėmis narėmis ir jų regionais sukurti bendrą vadinamųjų SGD mėlynųjų koridorių saloms projektą jūrų sektoriuje, įskaitant TEN-T visuotinio tinklo uostus, siekiant sukurti reikalingą SGD infrastruktūrą ir susieti šį tinklą su TEN-T pagrindiniu tinklu;

65.  ragina valstybes nares taip pat užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos Direktyvos 2014/94/ES nuostatos dėl suslėgtųjų gamtinių dujų papildymo punktų sukūrimo, siekiant užtikrinti, kad šiais degalais varomos motorinės transporto priemonės galėtų judėti miestų ir priemiesčių aglomeracijose bei kitose tankiai gyvenamose vietovėse ir bent esamame TEN-T pagrindiniame tinkle ir taip būtų užtikrinta, jog šios transporto priemonės galėtų judėti visoje Sąjungoje;

66.  pabrėžia, kad reikia nustatyti bendrąsias technines specifikacijas, taikomas jūrų laivų, vidaus vandenų laivų ir motorinių transporto priemonių SGD papildymo punktams, kaip numatyta Direktyvoje 2014/94/ES; ragina parengti griežtas suderintas SGD saugojimo, bunkeriavimo ir naudojimo laivuose saugos taisykles ir mokymus visoje Sąjungoje, kartu numatant galimybę vienu metu vykdyti bunkeriavimą ir krovos darbus; pažymi, kad tokie darbai turėtų būti atliekami glaudžiai bendradarbiaujant su Tarptautine jūrų organizacija (TJO) ir Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA);

67.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros finansavimą, siekiant kurti geresnes vidaus vandenų laivų, jūrų laivų ir motorinių transporto priemonių technologijas, kad būtų skubiai pereita prie mažai anglies dioksido išmetančio laivyno, taip pat siekiant plėtoti automatiškai valdomas SGD papildymo punktų įrengimo sistemas; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti kurti SGD varomus laivus ir motorines transporto priemones arba modifikuoti įprastiniais degalais varomas priemones, kad joms būtų galima naudoti SGD;

68.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti SGD pervežimą geležinkeliais, nes, viena vertus, taip būtų sumažinta kelių eismo apkrova ir, kita vertus, tai padėtų užtikrinti aplinkai nekenksmingą ir saugų netaršaus kuro pervežimą;

69.  ragina Komisiją, pasikonsultavus su suinteresuotaisiais subjektais, įvertinti galimybę pagal Reglamentą (EB) Nr. 443/2009, nustatantį naujų keleivinių automobilių išmetamų teršalų normas, nustatyti CO2 ekvivalentą išmetamam angliavandenilio kiekiui, pirmiausia siekiant informuoti vartotojus;

70.  pažymi, kad nedidelio masto SGD technologijų naudojimas tam tikrose srityse, pvz., ilgo nuotolio transporte arba itin našiuose pramoniniuose įrenginiuose, gali ne tik prisidėti prie klimato politikos tikslų įgyvendinimo, bet ir suteikti didelį pranašumą verslui;

71.  pažymi, kad SGD ir visų pirma suslėgtosios gamtinės dujos taip pat yra perspektyvus sprendimas viešajam transportui, kurį jau galima pritaikyti ir kuris gali padėti sumažinti oro ir triukšmo taršą ir tokiu būdu užtikrinti geresnes gyvenimo sąlygas, ypač miestų aglomeracijose;

72.  pažymi, kad, nors SGD ir suslėgtųjų gamtinių dujų naudojimas gali būti perspektyvus pereinamojo laikotarpio sprendimai transporto poveikio aplinkai sumažinimo sprendimas, šios dujos teiks ilgalaikės naudos tik tuo atveju, jei būtų sklandžiai pereinama prie suskystintų biodujų (SBD) naudojimo ir tuo pat metu būtų skatinama naudoti kitų rūšių atsinaujinančiųjų išteklių energiją, be kita ko, užtikrinant SGD ir SBD sistemų sąveikumą; pabrėžia, kad ES SGD strategija turi derėti su platesnio masto Europos klimato ir energetikos politikos tikslais ir prioritetais ir atitikti COP 21 susitarimą, dėmesį sutelkiant į paklausos mažinimą, efektyvaus energijos vartojimo didinimą ir laipsnišką iškastinio kuro atsisakymą;

73.  pabrėžia, kad efektyvus degalų papildymo infrastruktūros tinklas yra būtina plataus masto SGD kaip alternatyvių degalų naudojimo transporto sektoriuje sąlyga; ragina Komisiją ir valstybes nares kurti paskatas tokiai infrastruktūrai plėtoti, siekiant panaikinti esamas tiekimo spragas ir sukurti visą tiekimo tinklą;

74.  pabrėžia SGD infrastruktūros svarbą jūrų ir vidaus vandenų uostuose skatinant daugiarūšį transportą, nes tokia infrastruktūra gali naudotis jūrų ir vidaus vandenų laivai ir sunkvežimiai, vežantys degalus toliau sausumos keliais; primygtinai ragina nacionalinius ir regioninius veiklos vykdytojus glaudžiai bendradarbiauti, siekiant didinti šios infrastruktūros daugiafunkciškumą ir eksploatavimo galimybes;

75.  mano, kad svarbus visuotinis uždavinys – skatinti transporto priemonėms kaip alternatyvius degalus naudoti gamtines dujas, ir teigia, kad per Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją (ICAO) ir Tarptautinė jūrų organizaciją (TJO) turėtų būti reikalaujama įsipareigoti siekti mažinti išmetamų teršalų kiekį;

o
o   o

76.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms, Energijos bendrijos sekretoriatui ir Energijos bendrijos susitariančiosioms šalims.

(1) OL L 307, 2014 10 28, p. 1.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0444.


Kaip suvienodinti žuvininkystės kontrolę Europoje?
PDF 357kWORD 51k
2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija „Kaip suvienodinti žuvininkystės kontrolę Europoje?“ (2015/2093(INI))
P8_TA(2016)0407A8-0234/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalį, kurioje numatoma būtinybė įsipareigoti siekti „tvaraus Europos vystymosi“, įskaitant „aukšto aplinkosaugos lygio ir aplinkos kokybės gerinimo“ nuostatą, ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 11, 43 ir 191 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (toliau – Kontrolės reglamentas),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendrosios žuvininkystės politikos, o ypač į jo 15 ir 36 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 768/2005, įsteigiantį Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1010/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008, nustatančio Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įgyvendinimo taisyklės,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/812 dėl įpareigojimo iškrauti visą laimikį, ypač į jo 7 ir 9 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 5 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 6 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 768/2005, įsteigiantis Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrą(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl žuvininkystės ir akvakultūros produktų atsekamumo restoranuose ir mažmeninėje prekyboje(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A8-0234/2016),

A.  kadangi Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, taikomas Europos Sąjungoje;

B.  kadangi taikant skirtingus inspektavimo ataskaitos modelius Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 404/2011 nustatytos inspektavimo formos nėra suderintos ir vartojami skirtingi tų pačių temų pavadinimai, todėl perduodant informaciją tarp institucijų susiduriama su veiklos vykdymo sunkumais;

C.  kadangi naujausi keitimosi duomenimis protokolai, būtini įgyvendinant elektroninių žurnalų nuostatas, užbaigti 2010 m. liepos mėn. ir kadangi elektroniniai žurnalai tapo privalomi nuo 2010 m. sausio mėn.;

D.  kadangi iš tiesų esama nelygybės arba, žvejų nuomone, taikomas nevienodas požiūris, kalbant apie žuvininkystės kontrolės Europoje reguliarumą, dažnumą, trukmę, griežtumą, nuodugnumą, veiksmingumą ir metodus, ir kadangi reikia užtikrinti vienodą ir nediskriminacinį požiūrį;

E.  kadangi, stengiantis kontroliuoti žuvininkystę, į šį procesą būtinai turi būti visapusiškai įtrauktas ir jame aktyviai dalyvauti žuvininkystės sektorius;

F.  kadangi taikant taškų sistemą baudžiami žvejybos laivai, o ne laivų savininkai, žvejai ar kiti asmenys visoje gamybos grandinėje;

G.  kadangi žuvininkystės sektorius yra vienas svarbiausių sektorių, suinteresuotų tvariu jūrų ir vandenynų valdymu;

H.  kadangi, net ir atsižvelgiant į galimus regioninius skirtumus, ES taisyklės valstybėse narėse taikomos iš esmės skirtingai, ypač Kontrolės reglamentu nustatytos taisyklės, ir kadangi kiekviena valstybė narė turi savo atskirą teisinę sistemą ir jų administracinės ir teisminės struktūros skiriasi, o šie skirtumai neišvengiamai atsispindi sistemose, pagal kurias už BŽP taisyklių nesilaikymą taikomos administracinės nuobaudos ir (arba) baudžiamosios sankcijos, be to, dėl šių sistemų valstybėse narėse atsiranda neatitikimų ir nesąžininga praktika kitų valstybių narių atžvilgiu;

I.  kadangi yra nustatyta rizika tais atvejais, kai nacionalinės inspektavimo institucijos ne visada turi galimybę susipažinti su atitinkamais duomenimis, kad galėtų veiksmingai inspektuoti užsienio laivus, ir kadangi, taikydamos skirtingą požiūrį į kontrolę ir sankcijas, valstybės narės susiduria su problemomis, kai nustačiusios pažeidimus imasi tolesnių veiksmų, susijusių su vėliavos valstybėmis;

J.  kadangi būtina griežtinti į ES įvežamų produktų, gautų vykdant neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą, kontrolę ir visose valstybėse narėse užtikrinti vienodą tokios žvejybos kontrolės lygį;

K.  kadangi už Reglamento (EB) Nr.°1224/2009 įgyvendinimą ir atitinkamų sankcijų skyrimą atsakingos valstybės narės;

L.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse nėra specializuotų žuvininkystės inspektorių padalinių;

M.  kadangi Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (EFCA), įsteigta siekiant skatinti laikytis aukščiausių bendrų kontrolės standartų pagal bendrą žuvininkystės politiką, veiksmingai dalyvauja siekiant darniai įgyvendinti kontrolės sistemą, nepaisant to, kad turi nedaug išteklių;

N.  kadangi Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF) gali padėti tobulinti ir modernizuoti žuvininkystės kontrolę, ypač naudodamasis savo biudžeto eilute 11 06 62 02 (bendros žuvininkystės politikos (BŽP) ir integruotos jūrų politikos (IJP) kontrolė ir taikymas) ir biudžeto eilute 11 06 64 (EFCA);

O.  kadangi įgyvendintas draudimas išmesti priegaudą į jūrą ir jis yra pernelyg žalingas žvejybos veiklos vykdytojams, nes, nepaisant to, kad veiklos vykdytojai naudojasi ES teisės aktais leidžiamomis priemonėmis ir įrankiais ir imasi visų įmanomų priemonių, kad išvengtų atsitiktinio laimikio, jiems gali būti taikomos sankcijos vien už tai, kad sugautų žuvų kiekiai viršija ES ir nacionalinės teisės aktuose nustatytus didžiausius leidžiamus kiekius;

P.  kadangi žvejyboje naudojama technika ir įranga pasikeitė ir patobulėjo, todėl stebėsenos sistemos ir metodai taip pat turi būti atnaujinti, kad būtų veiksmingi; primena, kad šiuo tikslu galėtų būti naudojamas Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas;

Q.  kadangi įpareigojimas iškrauti visą laimikį yra pagrindinis kontrolės uždavinys, todėl nusipelno ypatingo teisėkūros institucijų ir už kontrolę atsakingų institucijų dėmesio;

R.  kadangi naudojant pigias nuotolinio sekimo technologijas, pavyzdžiui, automatinio identifikavimo sistemą (AIS), galima vykdyti savanorišką kontrolę, be to, tampa lengviau stebėti žvejų veiklą ir padidinti jų saugumą;

S.  kadangi neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba ir prekyba tokios žvejybos laimikiu yra nusikalstama veika visame pasaulyje;

T.  kadangi žuvų aukcionai yra labai svarbūs organizuojant jūros produktų tiekimą ir vykdant iškrautos žuvies kontrolę;

U.  kadangi valstybėse narėse taikomos skirtingos teisinės sistemos ir kadangi surinkti įrodymai turi būti priimtini ir tinkami naudoti kiekvienos valstybės narės, vykdančios baudžiamąjį persekiojimą, konkrečioje sistemoje;

V.  kadangi geriausi sąjungininkai įgyvendinant Kontrolės reglamentą yra gerai parengti ir skatinami žvejai, kurie suvokia šių kontrolės priemonių naudą ir aktyviai jas vykdo;

I – Suvienodinimo kliūtys

1.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti veiksmingą žuvininkystės veiklos kontrolę, kad gyvieji jūrų ištekliai būtų tausiai naudojami ir būtų išlaikomos vienodos veiklos sąlygos ES laivynams; ragina valstybes nares užtikrinti veiksmingą Kontrolės reglamento įgyvendinimą;

2.  pabrėžia, kad ES plataus užmojo kova su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba visame pasaulyje turėtų derėti su veiksmingu Kontrolės reglamento taikymu savo vandenyse;

3.  pabrėžia, kad kontrolės taikymo sritys yra įvairios, o inspektavimo vietos – nevienodos, todėl žuvininkystės kontrolė pasidaro diskriminacinio pobūdžio, nes kai kurios valstybės narės organizuoja visos grandinės, nuo žvejybos įrankio iki vartotojams pateiktų maisto produktų, kontrolę, o kitos tikrina tik tam tikras grandinės grandis ir neįtraukia, pavyzdžiui, laimikio transportavimo ar maitinimo paslaugų;

4.  pripažįsta, kad priėmus dabartinį Kontrolės reglamentą sykiu su NNN žvejybos reglamentu kontrolės tvarka labai patobulėjo, nes sujungta daug taisyklių, kurios anksčiau buvo paskiros, numatyta galimybė naudoti naujas technologijas, imtasi parengiamųjų sankcijų suderinimo veiksmų, paaiškinti Komisijos ir valstybių narių vaidmenys, pagerėjo atsekamumas ir pasiekta kitų laimėjimų;

5.  primena, kad tai, kaip žvejai priima taisykles, lemia tai, ar įgyvendinimo poveikis laikomas sąžiningu, ar nustatomos taisyklės laikomos prasmingomis ir ar jos suderinamos su tradiciniais žvejybos būdais ir praktika;

6.  mano, kad būtina aiškiai apibrėžti, suklasifikuoti įvairiuose jūrų rajonuose vykdomą žvejybą ir nustatyti jos standartus;

7.  pažymi, kad kontrolė organizuojama nevienodai (kai kurios valstybės narės ją yra suskaidžiusios ir pavedusios vykdyti įvairioms institucijoms, o kitos – įpareigojusios ją vykdyti vieną organą) ir kad kontrolei vykdyti naudojamos priemonės ir žmogiškieji, logistikos ir finansiniai ištekliai skiriasi; taip pat pažymi, kad tokiomis aplinkybėmis sunku užtikrinti skaidrų informacijos valdymą ir skaidrias galimybes ją gauti;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad kontrolės veiksmingumas taip pat skiriasi priklausomai nuo labai įvairių žvejybos plotų ES, pradedant nuo nedidelių, ribotų zonų, kurių žuvininkystės ištekliais daugiausia dalijasi kaimyninės valstybės narės, baigiant labai tolimomis ir atokiomis zonomis; teigia, kad, atsižvelgiant į konkrečius atokiausių regionų, kuriems būdingos didelės ir daugiausia okeaninės išskirtinės ekonominės zonos, ypatumus, taip pat į naudojamų žuvų išteklių rūšį (daugiausia giliavandenės žuvys ir toli migruojančios pelaginės žuvys) ir alternatyvių išteklių stoką, akivaizdu, jog reikia taikyti griežtesnes kontrolės priemones tuose regionuose, kurie labai priklauso nuo žvejybos ir labai nukenčia nuo laivynų, pažeidžiančių BŽP taisykles, daromos didžiulės žalos;

9.  primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai ir tinkamai įgyvendinti Kontrolės reglamentą siekiant susidaryti aiškų vaizdą, kurias dalis per būsimą peržiūrą reikia patobulinti ir taip užtikrinti, kad ir ateityje Kontrolės reglamentas būtų naudingas ir lengvai taikomas;

10.  pažymi, kad rizikos vertinimu pagrįstos kontrolės metodas skiriasi nuo žvejybos veiklos ir laimikio pardavimo būdų atrankinės patikros;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad dabartines sudėtingas technines priemones, t. y. daugybę nuostatų, kurios gali būti net prieštaringos, taip pat daugybę įvairiuose teisiniuose dokumentuose plačiai taikomų nukrypti leidžiančių nuostatų ir išimčių, sunku ne tik suprasti, bet ir kontroliuoti ir įgyvendinti;

12.  primena, kad dauguma atrankinių patikrų atliekama iškraunant laimikį, nors inspektuojant jūroje nustatomų pažeidimų procentas akivaizdžiai didesnis už pažeidimų, nustatomų inspektuojant sausumoje, procentą, nes inspektavimas jūroje pagrįstas rizikos vertinimu;

13.  primena, kad, įpareigojimas iškrauti visą laimikį reiškia esminį pasikeitimą žuvininkystės srityje, todėl Bendrajame reglamente ((ES) 2015/812) nustatytas dvejų metų prisitaikymo terminas, kuriam pasibaigus įpareigojimo iškrauti žuvis nepaisymas bus laikomas sunkiu pažeidimu; ragina šį terminą prireikus pratęsti;

14.  pažymi, kad valstybės narės ir kartais regionai taisykles į nacionalinę ir regioninę teisę perkelia nevienodai, nes Tarybos reglamente (EB) Nr. 1224/2009 yra daug neprivalomų nuostatų; pabrėžia, kad kai kurių šio reglamento nuostatų iš tikrųjų negalima įgyvendinti, nes tam tikras taisykles labai sunku pritaikyti realybėje, pavyzdžiui, dėl svarbiausių žuvininkystės sektoriaus ypatumų (laivynų, žvejybos įrankių, žvejybos plotų ir tikslinių rūšių), kurie labai skiriasi jūrų baseinuose, valstybėse narėse ir konkrečių tipų žvejybos sektoriuose, arba jos yra prieštaringos, todėl inspektoriai jas gali aiškinti skirtingai;

15.  pažymi, kad įvairiose valstybėse narėse pažeidimų lygis nevienodas ir kad už tą patį pažeidimą gali būti skiriama administracinė nuobauda arba baudžiamoji sankcija; pažymi, kad žvejybos licencijos taškų sistema, pagal kurią už reikalavimų nesilaikymą taškai atimami, yra tinkama kaip ES priemonė, kurią taikant galima nustatyti sankcijų už sunkius pažeidimus sistemą, tačiau nesuderinus būtinų nuostatų padėtis, kuri jau yra neteisinga, dėl tokios sistemos taikymo taptų dar prastesnė, o veiklos vykdytojams valstybėse narėse būtų sudarytos nevienodos sąlygos; prašo, kad būtų vengiama tokių sankcijų skirtumų;

16.  pažymi, kad pasitikėjimo ir skaidrumo valstybėse narėse trūkumas yra viena iš pagrindinių problemų, dėl kurių nepakankamai keičiamasi duomenimis, susijusiais su reglamentavimu; ragina spręsti šią problemą, siekiant užtikrinti ir įvirtinti visiems žvejams vienodas sąlygas;

17.  primena, kad EFCA prižiūri, kaip taikomi bendri kontrolės, inspektavimo ir priežiūros standartai, ir padeda valstybėms narėms vykdyti operatyvinį bendradarbiavimą pagal jungtinės veiklos planus; primena, kad svarbu padidinti EFCA įgaliojimus, siekiant vykdyti bendrus žuvininkystės kontrolės veiksmus, kad būtų galima ES lygmeniu veiksmingai koordinuoti įvairių pakrančių apsaugos funkcijas atliekančių vietos, regioninių ir nacionalinių institucijų ir ES agentūrų veiklą; prašo, kad EFCA skirtų daugiau išteklių šiai užduočiai;

18.  mano, kad EFCA įgyvendinama pagrindinė žuvininkystės inspektorių mokymo programa yra labai svarbus žingsnis siekiant standartizuoti mokymą ir kontrolės procedūras, ir ragina visas valstybes nares ją naudoti; pažymi, kad valstybės narės netaiko vienodų mokymo standartų (nebent savanoriškai), o tai reiškia, kad kvalifikacijos, reikalavimai priimamiems darbuotojams ir uždaviniai yra skirtingi;

19.  pažymi, kad žvejai skirtingose valstybėse narėse mokomi ir informuojami skirtingai ir kad netaikoma jokia priemonė, kuri padėtų paprasčiau ar lengviau susipažinti su Kontrolės reglamento tikslais ir esminiu turiniu; mano, kad dėl tokios padėties atsiranda žinių trūkumas, o tai visiškai neskatina vienodai taikyti šio teisės akto, nors ir pageidautina, kad jis būtų vienodai taikomas; labai skatina kuo greičiau įgyvendinti šias priemones;

20.  pažymi, kad, nors per keletą metų dėl Komisijos vykdomos plataus masto informavimo kampanijos vartotojai tapo geriau informuoti apie perkamų produktų kilmę ir identifikavimą, vis dėlto tiems patiems vartotojams nesuteikiama tinkama informacija apie restoranuose patiekiamus žuvų produktus, kadangi tai nėra privaloma šioje paskutinėje komercinės veiklos grandinės grandyje;

21.  pabrėžia, kad siekiant pagerinti jūrų priežiūrą labai svarbu naudotis naujomis stebėsenos ir tikralaikio informacijos perdavimo ir komunikacijos technologijomis; prašo, kad valstybių narių taikomos priemonės būtų techniniu požiūriu suderinamos ir kad būtų neskatinama tik iš dalies dalytis su kontrole susijusių duomenų bazių informacija, nebūtų skatinami dėl to atsirandantys neatitikimai ir prarandamas veiksmingumas;

22.  pažymi, kad neįvertintas kai kurių taisyklių nepritaikomumas realybėje, kuris priklauso nuo skirtingo laivų technologinio lygio, antžeminės logistikos ir sektoriaus veiklos organizavimo įvairiuose uostuose;

23.  atkreipia dėmesį į EJRŽF vaidmenį, visų pirma naudojant šio fondo biudžetą, kuris skirtas BŽP tikslų kontrolei ir 2014–2020 m. siekia 580 mln. EUR;

24.  pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad bendroji rinka būtų vientisa ir kad kontrolės reikalavimai valstybėse narėse būtų vykdomi vienodai – vidaus ir išorės kontrolės kokybė valstybėse narėse nesiskirtų ir nepriklausytų nuo sienos, per kurią produktai įvežami į ES;

II – Pasiūlymai, kaip pataisyti padėtį

25.  pasisako už tai, kad Sąjungos teisės aktai būtų supaprastinti ir patobulinti, taip pat būtų sumažinta administracinė našta, siekiant užtikrinti geresnę teisėkūrą, visų pirma būtų atlikta tikslinga ir tikslinė Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 peržiūra, numatyta ir suplanuota ne vėliau kaip 2017 m., bet sykiu būtų išlaikytos veiksmingos taisyklės, kurias taikant būtų galima užkirsti kelią BŽP pažeidimams, juos nustatyti ir už juos taikyti sankcijas, ir daugiausia dėmesio būtų skirta tam, kad įvairios valstybės narės geriau įgyvendintų taisykles, visų pirma išnagrinėjant didesnio suderinimo galimybes, tačiau būtų užtikrinta, kad supaprastinimas būtų grindžiamas tvirta esamos kontrolės sistema ir dėl jo nebūtų mažinami aukščiausi darbo, aplinkos, profesinių sąjungų ar visuomenės apsaugos standartai;

26.  mano, kad vykdant naujojoje BŽP numatytą regionalizavimą reikia patikimos ir darnios kontrolės sistemos; griežtai prieštarauja Kontrolės reglamento sušvelninimui ir mano, kad valstybės narės jau dabar gali naudotis lankstumo galimybėmis pagal esamą sistemą;

27.  reikalauja, kad šią peržiūrą drauge atliktų ES institucijos ir žuvininkystės sektoriaus atstovai, ypač kalbant apie tradicinę smulkiąją priekrantės žvejybą, kurią bet kokiu nauju teisės aktu turėtų būti siekiama apsaugoti ir skatinti;

28.  pabrėžia, kad kuriant arba persvarstant teisines priemones reikia diskutuoti su įvairiomis nacionalinės valdžios, atokiausių regionų ir regioninės valdžios institucijomis;

29.  tvirtina, kad glaudesnis valstybių narių bendradarbiavimas padėtų toliau darninti kontrolę; todėl pabrėžia pagal Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistemą nustatytų įpareigojimų laikymosi ekspertų grupės svarbą;

30.  primena Komisijai, kad prieš įgyvendinant privalomas taisykles reikia sukurti teisines ir efektyvias sąlygas, taip išvengiant paradoksalios padėties;

31.  laikosi nuomonės, kad Komisija privalo siekti, kad teisės aktai būtų vienodai ir tiksliai perkeliami į nacionalinę teisę, ir tikrinti, kaip įgyvendinami esami teisės aktai, pavyzdžiui, nustatyti mažiausią krovinių, kuriuos turi patikrinti kiekviena valstybė narė, procentą; be to, mano, kad kontrolės procedūros turėtų būti skaidrios, nešališkos ir standartinės, kad valstybėms narėms būtų galima sudaryti vienodas sąlygas kontroliuoti savo žvejus, ir kad kontrolės taisyklės turėtų būti paprastesnės, išsamesnės ir nuoseklesnės;

32.  pasisako už tai, kad būtų griežtinama kontrolė siekiant išvengti žuvų, sužvejotų vykdant neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą, importo, be kita ko, iš specializuotų žvejybos inspektorių, geriausiai gebančių nustatyti riziką, būtų sudarytos nacionalinės žvalgybos grupės ir būtų nustatytas mažiausias krovinių, kuriuos privaloma patikrinti, procentas;

33.  mano, jog siekiant, kad būtų kontroliuojamas ir vertinamas veiksmingas įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimas ir kad duomenys būtų renkami laikantis reikalavimų pagal persvarstytą BŽP, reikia rinkti, tvarkyti ir naudoti kokybiškus duomenis, susijusius su įpareigojimu iškrauti laimikį;

34.  ragina valstybes nares ir atitinkamas jų jūrų žvejybos kontrolės institucijas suburti specializuotų žvejybos inspektorių grupes; remia ir skatina didesnį valstybių narių bendradarbiavimą keičiantis inspektoriais, kontrolės metodais ir duomenimis, dalijantis rizikos analize ir informacija apie su valstybės vėliava plaukiojantiems laivams skirtas kvotas;

35.  primena, kad už Kontrolės reglamento įgyvendinimą atsakingos valstybės narės; ragina valstybes nares vykdyti savo pareigas ir glaudžiai bendradarbiauti tarpusavyje, siekiant keistis gerąja patirtimi ir duomenimis ir užtikrinti kontrolės sistemų sąveikumą;

36.  mano, kad vienodas ir nuspėjamas įvairių rūšių galimų patikrų vykdymas, visapusiškai jas apibrėžus, suderinus ir paaiškinus, padėtų užtikrinti būtinas vienodas sąlygas visų tipų ES žvejybai;

37.  pažymi, kad tam tikruose regionuose baseinai yra valdomi kartu su ES nepriklausančiomis šalimis, ir ragina gerinti valstybių narių ir trečiųjų šalių bendradarbiavimą;

38.  mano, kad valstybės narės, Europos žuvininkystės kontrolės agentūra ir Komisija turi glaudžiau bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus;

39.  prašo EFCA ir valstybių narių mokymo įstaigas įgyvendinti vienodą ES inspektorių mokymo programą, kuri būtų pagrįsta bendru turiniu ir standartizuotomis taisyklėmis – tam dalį lėšų galėtų skirti EJRŽF;

40.  prašo išversti ir išplatinti EFCA parengtą pagrindinę mokymo programą, pavyzdžiui, apmokyti nacionalines institucijas, kaip taikyti programą, pasinaudojant EJRŽF parama; siūlo programos vadovą papildyti inspektorių gerosios patirties pavyzdžiais;

41.  pabrėžia, kad svarbu įvertinti ir patvirtinti trečiųjų asmenų siūlomas kontrolės mokymų iniciatyvas;

42.  siūlo tobulinti žvejų mokymą ir jų informavimą – tai būtų galima įtraukti į jų profesinių organizacijų ir pakrantės veiksmų grupių veiklą, kad taisyklių tikslas ir bendra svarba būtų geriau suprantami, taip skleidžiant taisyklių supratimo ir laikymosi kultūrą; rekomenduoja to siekiant veiksmingai konsultuotis su patariamosiomis tarybomis; siūlo sukurti internetines žvejybai aktualių dokumentų ir informacijos (įskaitant baudos taškų sistemą) duomenų bazes, kiek tai leidžiama pagal galiojančias duomenų apsaugos nuostatas, kad taisyklės visiems būtų prieinamos ir suprantamos; prašo Komisijos įvertinti esamas būsimų žvejų mokymo programas Europoje ir išvadas išdėstyti komunikate;

43.  siūlo išnagrinėti galimybes įdiegti EFCA elektroninį registrą (EFCA vieno langelio sistemą), turintį atspausdinti parengtų arba elektroninių inspektavimo formų ir inspektavimo ataskaitų centralizavimo funkcijas; pažymi, kad toks EFCA elektroninis registras taip pat galėtų būti naudojamas siekiant gauti ir centralizuoti informaciją apie valstybių narių ir trečiųjų šalių išduodamus žvejybos leidimus;

44.  siūlo tobulinti kontrolės agentūrų naudojamas viešosios komunikacijos sistemas ir pabrėžia, kad svarbu periodiškai skleisti informaciją apie vykdomą veiklą ir gautus rezultatus ir nuolat teikti informaciją apie žuvų ištekliams taikomas taisykles, pavyzdžiui, apie mažiausią leidžiamą iškrauti dydį ir žvejybos draudimo laikotarpius ar rajonus;

45.  pabrėžia, kad būtina didinti EFCA vaidmenį, ypač jos biudžetą, įgaliojimus ir žmogiškuosius išteklius; siūlo persvarstyti Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 94 ir 95 straipsniuose nustatytas veiksmų sąlygas ir visų pirma suteikti agentūrai teisę imtis veiksmų iniciatyvos dėl tų žuvininkystės išteklių, kurie yra pereikvojami, ir tų, kurių didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis nepasiektas;

46.  pabrėžia, kad, siekiant kovoti su neteisėta žvejyba, laikytis BŽP taisyklių ir gerinti gaunamų duomenų kokybę, svarbu sustiprinti ir sugriežtinti kontrolę, visų pirma valstybėse narėse, kuriose Kontrolės reglamentas kol kas menkai įgyvendintas;

47.  primena, kad svarbu užtikrinti pajėgumą keistis duomenimis tikruoju laiku, ypač per kontrolės operacijas, kurias drauge su valstybėmis narėmis atlieka ir koordinuoja agentūra, remdamasi jungtinės veiklos planais;

48.  pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad EFCA būtų arčiau valstybių narių, įskaitant atokiausius regionus;

49.  siūlo užtikrinti, kad į agentūros valdybą, kurią jau sudaro šeši Komisijos atstovai ir po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą, įeitų bent du Europos Parlamento atstovai, kad Parlamentui atstovautų tiek pat vyrų ir moterų, o atstovus iš savo narių skirtų Parlamento Žuvininkystės komitetas;

50.  rekomenduoja kontrolę išplėsti (pavyzdžiui, išplėsti stebėjimo sritį), kad ji apimtų visą gamybos grandinę, ir atsakomybę už inspektavimą jūroje paskirti vienam administraciniam organui, kad būtų išvengta pasikartojančios kontrolės, dėl kurios švaistomi žmogiškieji, logistikos ir finansiniai ištekliai, atsiranda sumaištis ir nereikalingas spaudimas žuvininkystės sektoriaus veiklos vykdytojams; be to, ragina valstybių narių institucijas oficialiai bendradarbiauti, kad būtų galima veiksmingai kontroliuoti visą žuvų gamybos grandinę;

51.  prašo Komisijos įvertinti, ar tikslinga baudos taškus susieti su žvejybos leidimais; pabrėžia, kad pagal šią sistemą laivo pardavimo atveju taškai perduodami kartu su leidimu, todėl tam tikri laivai gali būti nuvertinami ir gali būti užkirstas kelias juos perparduoti, pavyzdžiui, norintiems pradėti verslą jauniems žvejams;

52.  rekomenduoja imtis konkrečių priemonių, siekiant sąmoningesnio ir atsakingesnio vartojimo restoranuose, neatmetant galimybės nustatyti privalomą reikalavimą restoranų savininkams pateikti būtiną informaciją apie produktus, taip suteikiant vartotojui galimybę vykdyti netiesioginę kontrolę;

53.  siūlo, kad vidaus vandenyse kontrolę vykdytų autonominės srities arba regiono inspekcija, žvejybos jūroje iki dvylikos jūrmylių nuo kranto kontrolę – nacionalinės inspekcijos, o visuose kituose jūrų vandenyse – ES inspekcijos;

54.  mano, kad vykdant rizikos vertinimu pagrįstą kontrolę turėtų būti remiamasi ES lygmeniu nustatytais skaidriais, konkrečiais ir išmatuojamais minimaliaisiais kriterijais;

55.  ragina standartizuoti sankcijas ir sykiu užtikrinti, kad jos būtų proporcingo lygio, nediskriminacinės ir veiktų kaip atgrasomoji priemonė; pirmenybę teikia ekonominėms sankcijoms, įskaitant laikiną veiklos sustabdymą, o ne baudžiamojo pobūdžio sankcijoms, tačiau mano, kad, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnyje, siekiant išvengti pažeidimų, pirmenybę reiktų reikti paskatoms žvejams, kurie laikosi BŽP taisyklių;

56.  primena, kad sankcijos priskirtos valstybių narių kompetencijai ir Sąjunga neturi teisinių galimybių jų standartizuoti taikydama Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009; tačiau pabrėžia, kad taškų sistema yra svarbi siekiant nustatyti sankcijų sistemą, ir ragina valstybes nares imtis iniciatyvos plačiai standartizuoti sankcijas, ypač baudžiamąsias, siekiant panaikinti dabar esančią nelygybę;

57.  mano, kad dėl priegaudos sistemos objektyvi ir visapusiška atsakomybė iš tiesų tenka žvejybos veiklos vykdytojams, kurie patraukiami atsakomybėn, nors ir vykdė veiklą visapusiškai laikydamiesi teisės aktų ir ėmėsi visų priemonių, kad išvengtų atsitiktinio laimikio;

58.  teigia, kad bendrieji Europos Sąjungos teisės principai nesuderinami su sistema, pagal kurią subjektui taikoma objektyvi atsakomybė už tai, ko jis nepadarė nei tyčia, nei dėl neatsargumo;

59.  ragina Komisiją ir valstybes nares svarstyti galimybę nustatyti suderintą minimalią nuobaudą, taikytiną už sunkius pažeidimus ir (arba) pasikartojančius neteisėtus veiksmus;

60.  pritaria tam, kad būtų įvestos griežtesnės sankcijos už neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą;

61.  ragina kurti mechanizmus atsižvelgiant į gerus pavyzdžius, kad būtų geriau laikomasi teisės aktų;

62.  mano, kad kai kurių nuostatų, kuriomis nustatytos sankcijos už viršytą atsitiktinai sužvejotų žuvų kiekį, neatsižvelgiant net į tai, jog vykdant teisėtus veiksmus nepadaryta pažeidimų tyčia ar dėl neatsargumo, aiškinimas akivaizdžiai prieštarauja pagrindiniams Europos Sąjungos principams, įtvirtintiems pirminėje teisėje – ES sutarties 6 straipsnyje;

63.  ragina Komisiją nustatyti gaires dėl tiesioginio taikymo ir aiškinimo, kad būtų išvengta nevienodo požiūrio skirtingose valstybėse narėse, ypač kai žvejybos veiklos vykdytojai, savanoriškai pranešdami apie priegaudą, parodo, kad elgiasi sąžiningai ir kad laimikis buvo sugautas visiškai atsitiktinai;

64.  mano, kad kontrolė bus sąžiningesnė, geriau subalansuota ir veiksmingesnė, jeigu sektoriaus subjektams bus padedama investuoti į modernias technologijas ir įrangą, sąveikią skirtingose valstybėse narėse ir lengvai atnaujinamą;

65.  ragina nustatyti finansavimo mechanizmus siekiant, kad būtų labiau naudojamasi pigiomis technologijomis, kad būtų vykdoma savanoriška kontrolė, gerėtų žvejų veiklos stebėsena ir jų sauga, visų pirma smulkiosios nepramoninės žvejybos srityje;

66.  pabrėžia elektroninių technologijų (elektroninių ataskaitų teikimo ir elektroninių stebėsenos sistemų) svarbą, nes jos gali padėti ekonominiu požiūriu efektyviai išplėsti stebėjimo veiklą jūroje;

67.  patvirtina, kad nepritaria jokiai privalomai vaizdo stebėsenos sistemai laive;

68.  ragina Komisiją atkreipti dėmesį į tai, kad naujų Žemės stebėjimo technologijų, pavyzdžiui, kontrolinių palydovų, panaudojimas būtų naudingas žuvininkystės kontrolei;

69.  rekomenduoja tokią pat kontrolę taikyti importuojamiems žuvininkystės produktams, žvejybai nuo kranto ir mėgėjų žvejybai, taip pat ne ES vandenyse žvejojančiam ES laivynui ir ES vandenyse žvejojančiam trečiųjų šalių laivynui, siekiant užtikrinti, kad visoje Europos rinkoje būtų vienodos prieigos galimybės; siūlo užtikrinti, kad būtų privaloma keistis su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba susijusiais duomenimis;

70.  pažymi, kad biudžeto lėšos, kuriomis būtų galima pasinaudoti, visų pirma EJRŽF lėšos, turėtų būti realistiškos, pastovios ir pakankamos kontrolės tikslams pasiekti;

71.  rekomenduoja užtikrinti, konkrečiai skiriant EJRŽF finansavimą, kad toliau būtų rengiami teritorijoms svarbūs žuvų aukcionai, nes tokiais aukcionais prisidedama prie žuvininkystės skaidrumo, atsekamumo ir paprastesnės kontrolės;

72.  pritaria tam, kad mėgėjų žvejybos poveikis būtų įtrauktas į persvarstytą Kontrolės reglamentą;

73.  prašo sukurti stebėsenos, informacijos perdavimo ir duomenų analizės sistemą, kuri būtų sąveiki visoje Sąjungoje; be to, prašo įpareigoti Komisiją, laikantis galiojančių duomenų apsaugos nuostatų, nustatyti keitimosi duomenimis ir informacija sistemą; pabrėžia, kad skaidri keitimosi duomenimis ir informacija sistema yra labai svarbi siekiant nustatyti, ar sudaromos vienodos sąlygos;

74.  pabrėžia, kad įpareigojimas iškrauti laimikį turi būti įgyvendinamas pakankamai lanksčiai kontroliuojant, nes reikėtų atsižvelgti į esminius pokyčius dėl šio įpareigojimo žvejybos sektoriuje, ypač mišriosios žvejybos srityje; primena, kad sunkių įpareigojimo iškrauti visą laimikį pažeidimų atveju svarbu taikyti progresyvines sankcijas ir taškų sistemą, vadovaujantis Reglamentu (ES) 2015/812 dėl įpareigojimo iškrauti visą laimikį įgyvendinimo;

75.  pabrėžia, kad suinteresuotieji subjektai ir visuomenė turi galėti susipažinti, visapusiškai gerbiant susijusių asmenų privatumą, su informacija apie tai, ar ir kaip valstybės narės taiko sankcijas už įvairių rūšių pažeidimus ir ar sankcijos taikomos nuosekliai, neatsižvelgiant į laivo vėliavą;

o
o   o

76.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0083.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0307.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0222.


Transporto infrastruktūros Vidurio ir Rytų Europoje jungties ir prieigos pagerinimas
PDF 380kWORD 55k
2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl transporto infrastruktūros jungčių ir prieinamumo Vidurio ir Rytų Europoje gerinimo (2015/2347(INI))
P8_TA(2016)0408A8-0282/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 9 d. savo rezoliuciją dėl 2011 m. Baltosios knygos dėl transporto politikos įgyvendinimo. Rezultatų apžvalga ir tolesni veiksmai tvaraus judumo link(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 2 d. savo rezoliuciją dėl tvaraus judumo mieste(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 10 d. savo rezoliuciją dėl regioninių oro uostų ir oro susisiekimo paslaugų ateities Europos Sąjungoje(3),

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 170 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Reglamentą (ES) Nr. 1315/2013(4),

–  atsižvelgdamas į Reglamentą (ES) Nr. 1316/2013(5),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo mėn. Komisijos paskelbtą ataskaitą „Kelių eismo saugumas Europos Sąjungoje“(6),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 3 d. vykusio Dunojaus regiono ministrų susitikimo metu padarytas išvadas dėl efektyvaus vandens kelių Dunojaus upe ir laivybai tinkamais jos intakais infrastruktūros atnaujinimo ir priežiūros(7),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 3 d. Lankuto (Łańcut) deklaraciją dėl bendradarbiavimo transporto srityje gerinimo Karpatuose ir kelio „Via Carpatia“ tolesnės plėtros(8),

–   atsižvelgdamas į „Berlyno procesą“ ir 2014 m. Vakarų Balkanų valstybių konferenciją, 2015 m. Vienos aukščiausiojo lygio susitikimą ir 2016 m. Paryžiaus konferenciją;

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos strategijos dėl Dunojaus regiono veiksmų planą (SEC(2010)1489),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos veiksmų planą (SWD(2015)0177),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto nuomonę (A8-0282/2016),

A.  kadangi transporto infrastruktūros jungtys ir prieinamumas turi didelį poveikį ekonomikos augimui, jos konkurencingumui, užimtumui ir ES bei jos regionų teritorinei sanglaudai; kadangi Vidurio ir Rytų Europa yra svarbi Europos bendrosios rinkos dalis, turinti galimybių pritraukti investicijų ir prisidėti prie visos ES ekonomikos augimo ir visos transporto rūšys, be išimčių, turi būti visų pirma skirtos konkurencingumui, intermodalumui ir perėjimui prie ekologijos skatinti, kad geriau pasitarnautų bendrosios rinkos plėtrai;

B.  kadangi transporto infrastruktūros sujungimo ir prieinamumo gerinimas Vidurio ir Rytų Europoje yra priemonė, skirta sanglaudos politikos tikslams, ypač susijusiems su norima pasienio regionų ekonomine plėtra, siekti;

C.  kadangi transporto infrastruktūra daugelyje ES vidurio ir rytinių dalių regionų nebuvo pakankamai išvystyta palyginti su kitų Europos regionų transporto infrastruktūra ir kadangi menkai išplėtota Vidurio ir Rytų Europos transporto infrastruktūra yra šalia vieno labiausiai išplėtotų ir tankiausių pasaulio tinklų Europos viduryje; kadangi piliečiai tikisi, kad padedant ES, valstybės narės kartu gerins šią infrastruktūrą;

D.  kadangi Vidurio ir Rytų Europoje Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI) fondai buvo pagrindinis viešųjų transporto investicijų šaltinis ir kadangi Europos infrastruktūros tinklų priemonė yra svarbi finansavimo priemonė toliau šiame regione plėtojant transporto infrastruktūrą kaip transeuropinio transporto tinklo pagrindinių tinklo koridorių dalį; kadangi dėl per mažų administravimo pajėgumų nacionaliniu, regioniniu ir vietos administracijų lygmeniu gali būti įsisavinama mažai ES lėšų ir todėl Vidurio ir Rytų Europos valstybės, kitaip ir kitos ES dalys, dėl įvairių priežasčių, įskaitant nepakankamą pasirengimą ir efektyvumą, ne visada maksimaliai išnaudojo ES finansavimą; kadangi siekiant paskatinti, kad būtų daugiau gerų projektų ir padėti viešojo administravimo institucijoms valdyti ES finansavimą, reikėtų sutelkti gebėjimų stiprinimą ir techninę paramą;

E.  kadangi aktyvesnis tokių svarbių projektų kaip „Via Carpatia“, „Rail Baltica“ ir taip pat „Orient/East-Med“ ir Baltijos-Adrijos pagrindinių tinklų koridorių plėtojimas, Adrijos ir Jonijos koridoriaus ir transporto koridorius Europa–Kaukazas–Azija plėtojimas turėtų itin paskatinti transporto infrastruktūros jungčių ir prieinamumo šioje ES dalyje gerinimą; kadangi trečiųjų šalių, besiribojančių su ES priklausančiomis Vidurio ir Rytų Europos šalimis, susisiekimo paslaugų, be kita ko, geležinkelių transporto ir geležinkelių infrastruktūros srityse, prieinamumo skatinimas pagerintų susisiekimą geležinkeliais su Europos Sąjunga, su ja besiribojančiomis šalis ir regionais ir Azija;

F.  kadangi siekiant skatinti regioninį konkurencingumą ir MVĮ plėtrą pasienio ruožuose ir remti ekonominiu požiūriu pažeidžiamų gyventojų grupių socialinę įtrauktį, ypač siekiant, kad jos galėtų naudotis viešuoju transportu, itin svarbu gerai išplėtoti tarpvalstybines transporto jungtis; kadangi daugumoje Vidurio ir Rytų Europos valstybių narių vis dar trūkta nacionalines sienas kertančių gerų transporto jungčių, visų pirma geležinkelio jungčių; kadangi dėl neefektyvių jungčių tarp skirtingų transporto rūšių ir tarp pagrindinio ir bendrojo transporto tinklo elementų trūkumo neužtikrinama pakankama skirtingų transporto rūšių sąveika, kuri ne tik mažina keleivių ir krovinių vežimo sąnaudas ir didina transporto paslaugų lankstumą, bet ir padeda spręsti ekologines ir socialines problemas;

G.  kadangi koordinuotai atliekami transporto infrastruktūros pagerinimai gali turėti teigiamą poveikį aplinkai ir transporto infrastruktūros energijos vartojimo efektyvumui;

Horizontalieji aspektai

1.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į ekonomikos reikmes ir darnaus vystymosi principus, reikia gerinti transporto į ES vidurio ir rytines dalis, iš jų ir jose infrastruktūros jungtis bei jo prieinamumą; pakartoja transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) tikslus nutiesti trūkstamas jungtis, pašalinti kliūtis ir užtikrinti sklandžias keleivių ir krovinių tolimojo ir regioninio susisiekimo transporto jungtis, ypač pasienio regionuose; mano, kad ES finansavimo panaudojimas turi atspindėti realius investicijų poreikius, siekiant iki 2030 m. užbaigti šiame regione transeuropinį transporto tinklą; pažymi, kad prieš kurdama naują infrastruktūrą, ES turi investuoti į esamos transporto infrastruktūros modernizavimą ir jos užbaigimą;

2.  pabrėžia, kad svarbu, jog valstybės narės kartu ir atskirai koordinuotai planuotų projektus, kiek įmanoma atsižvelgdamos į nacionalinius pagrindinius planus ir į koordinavimą su šalimis kandidatėmis, vykdydamos transporto reikmių realų vertinimą pagal ES baltąją knygą dėl transporto ir įskaitant sąnaudų ir naudos analizę ir konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais; pažymi, kad pagrindinių transporto planų rengimo ex ante sąlygos padėjo valstybėms narėms teikti pirmenybę investicijoms į transportą; mano, kad atsakingos Komisijos tarnybos privalo įvertinti tuos pagrindinius planus ir numatyti tolesnę su jais susijusią veiklą, siekdamos užtikrinti, kad tie planai taip pat atitiktų ES tikslus ir prioritetus;

3.  ypač rekomenduoja geriau naudoti esamas regionų bendradarbiavimo priemones ir mechanizmus, kaip antai Europos teritorinį bendradarbiavimą, Bendrijos iniciatyvą dėl pasienio regionų (INTERREG) ir ypač Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes (ETBG), siekiant plėtoti tarpvalstybinį transportą tarp regionų ir pašalinti kliūtis;

4.  mano, kad makroregioninėse ES strategijose, pvz., Baltijos jūros, Dunojaus bei Adrijos ir Jonijos jūrų regionams parengtose strategijose, taip pat galimoje būsimoje Karpatų regiono ir Juodosios jūros regiono strategijoje siūloma naujoviška valdymo sistema, skirta su transporto politika susijusiems iššūkiams, kurių valstybės narės vienos išspręsti negali, įveikti ir geresnėms transporto sąlygoms užtikrinti;

5.  palankiai vertina tai, kad užbaigti pagrindinio transeuropinio transporto tinklo koridoriaus pradiniai 2015 m. darbo planai ir priimti nauji žemėlapiai, kuriuose transeuropinis transporto tinklas išplečiamas į Vakarų Balkanų šalis; pabrėžia, kad pagrindinio tinklo sukūrimas taip pat paskatintų visa apimančio susisiekimo tinklo plėtrą, ypač tiesiant jungtis, kurios yra svarbios tarpvalstybiniu požiūriu ir turi įtakos koridorių konsolidavimui; pabrėžia miestų mazgų svarbą ir jų vaidmenį gerinant tiek keleivių, tiek ir krovinių transporto srautus;

6.  pabrėžia, kad Vidurio ir Rytų Europos regiono ir likusios Europos skirtumus infrastruktūros išvystymo ir jos kokybės atžvilgiu galima panaikinti turint aiškią, konkrečią ir integruotą visos ES strategiją;

7.  atkreipia Komisijos dėmesį į jos įsipareigojimą pagal 2011 m. Baltąją knygą dėl transporto iki 2020 m., kurioje buvo priimtas 40 konkrečių priemonių įgyvendinimo planas, kaip sukurti konkurencingą ir efektyviai išteklius naudojančią Europos transporto sistemą; primena, kad vienas iš ilgalaikių tikslų – iki 2030 m. 30 proc. kelių transportu didesniu nei 300 km atstumu vežamų krovinių perleisti geležinkelių ar vandens transportui, o iki 2050 m. – daugiau kaip 50 proc., taip gerokai sumažinant Vidurio ir Rytų Europos kelių transporto eismą;

8.  mano, kad siekiant sujungti tolimojo susisiekimo, regioninį ir miesto transportą, itin svarbu plėtoti transporto mazgus, tokiu būdu skatinant veiksmingumą, intermodalumą ir regioninio verslo plėtrą, taip pat atsižvelgiant į dideles skaitmeninimo galimybes pagerinti visos logistikos grandinės našumą, įskaitant galimybę suteikti prieigą prie duomenų visiems suinteresuotiesiems subjektams (duomenų bendrinimas), kad būtų plėtojamos naujos paslaugos ir praktika;

9.  pabrėžia, kad vykdant kelių infrastruktūros statybą ir modernizavimą Vidurio ir Rytų Europos šalyse, prireikus, būtina atsižvelgti į dviratininkų poreikius, pabrėžia, kad svarbu plėsti dviračių transporto infrastruktūrą Vidurio ir Rytų Europos šalyse – taip bus didinamas saugumo lygis, mažinamas kelių eismo įvykių aukų skaičius, gerinama ES visuomenės gyvenimo ir sveikatos kokybė; pabrėžia, kad dviračių tinklas „EuroVelo“ ir ypač 13-asis maršrutas („Geležinės uždangos kelias“), Rytų Europos kelias bei Atlanto vandenyno–Juodosios jūros kelias kartu su geležinkelio jungtimis, suteikia įdomių galimybių turizmo MVĮ Rytų ir Vidurio Europos makroregionuose, todėl turėtų būti skatinamas;

10.  pažymi, kad norint gerinti ES vakarinėje, vidurio ir rytinėje dalyse esančių valstybių narių ekonominės plėtros suderinamumą, reikia didelių investicijų; pabrėžia, kad būtina geriau koordinuoti Europos ir nacionalinių valdžios institucijų veiksmus, visų pirma dėl pagrindinės transeuropinio transporto tinklo įgyvendinimo dalies; tačiau primena, kad vykdant reikiamą Europos lygmens koordinavimo veiklą būtina atsižvelgti į konkrečius valstybių narių sunkumus ir valstybių skirtumus ekonomikos, socialinio draudimo sistemų ir infrastruktūros kokybės srityse bei į jų demografinius pokyčius; pabrėžia darbo vietų kūrimo galimybes geriau veikiančiame geležinkelių sektoriuje; ragina pašalinti neteisėtas kliūtis laisvam prekių ir paslaugų judėjimui ir primygtinai ragina, kad šalys susilaikytų nuo tokių kliūčių kūrimo;

11.  ragina valstybes nares ir Komisiją, įgyvendinant transporto infrastruktūros projektus ES vidurio ir rytinėse dalyse, užtikrinti finansavimo pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę, Pasirengimo narystei pagalbos priemonę ir pagal EIB bei ERPB taikomas priemones sąveiką ir abipusį papildomumą, kad būtų reikšmingai pagerintas jų panaudojimas ir diversifikacija; pabrėžia būtinybę dalytis projektų, kurie finansuojami taikant skirtingas priemones (vadinamasis finansavimo derinimas), rengimo ir panaudojimo patirtimi ir žiniomis ir jas platinti; primena, kad svarbu Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) lėšas naudoti laiku siekiant paankstinti komerciniu požiūriu perspektyvius rinka pagrįstus projektus; primygtinai ragina Komisiją, Europos investicijų banką ir Europos investavimo konsultacijų centrą aktyviau dirbti su projektų rengėjais Vidurio ir Rytų Europoje, kad būtų užtikrintas ESIF panaudojimas kokybiškos infrastruktūros projektams su naujoviškomis ir tvarioms transporto rūšimis; pabrėžia, ESIF svarbą plėtojant visų tipų transporto infrastruktūros projektus; pažymi, kad iki dabar didžioji iš ESIF finansuojamų suplanuotų projektų dalis yra Vakarų Europoje; todėl ragina Komisiją ESIF atžvilgiu paraginti investuotojus remti projektų platformas, kurių pagrindinis dėmesys yra skiriamas Vidurio ir Rytų Europos transporto infrastruktūros projektams; pabrėžia sanglaudos politikos fondų svarbą plečiant Vidurio ir Rytų Europos šalių transporto infrastruktūrą, kurios kokybė dažnai nesiekia Vakarų Europos transporto tinklų lygio, todėl ragina užtikrinti būtinas priemones ir finansavimo lygį pagal būsimą daugiametę finansinę programą;

12.  primena, kad iš Sanglaudos fondo EITP buvo pervesta 11 305 500 000 EUR, kurie turi būti panaudoti paramą iš Sanglaudos fondo gaunančių valstybių narių transporto sektoriuje; pabrėžia, kad pirmenybė turėtų būti teikiama viso šio lengvai prieinamo finansavimo naudojimui, ypač atsižvelgiant į dabartinį panaudojimo lygį, o ne trečiųjų šalių dalyvavimui investicijose tais atvejais, kai darant tokias investicijas vadovaujamasi veikiau politiniais tikslais, o ne verslo interesais;

13.  ragina Vidurio ir Rytų Europos valstybes nares užtikrinti aukštą ES fondų naudojimo kontrolės ir skaidrumo lygį ir kuo greičiau viešai paskelbti informaciją apie šių išteklių paskirstymą;

14.  atkreipia dėmesį į galimybes, kurias teikia kompleksiniai viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektai, sujungiant investicijų į infrastruktūrą finansavimo šaltinius, Europos Sąjungos suteikiamus dotacijų forma (iki 85 proc. reikalavimus atitinkančių išlaidų vertės), reikalaujamą nuosavą gavėjo įnašą sudarančias viešąsias lėšas ir privačių įmonių pinigus; kartu pabrėžia, kad Europos fondų lėšų ir biudžeto asignavimų skirstymas yra veiksnys, padidinantis investavimo atsiradimo tikėtinumą, taigi mažinantis riziką privačiajam sektoriui; privačiajame sektoriuje kartu naudojamasi pastoviomis ir ilgalaikėmis sutartimis, suteikiančiomis nepriklausomybę nuo valstybės ekonomikos, politikos ir biudžeto pokyčių; todėl ragina valstybes nares, kai reikia, pasitelkti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę kaip veiksmingą investicijų į infrastruktūrą vykdymo formą, ypač kaip sudėtingų infrastruktūros darbų, kuriems reikia skirti didesnį finansavimą ir kurie generuoja, viena vertus, mažą turto grąžą, kita vertus, skatina užtikrinti veiksmingą aukštos kokybės viešųjų paslaugų teikimą, įgyvendinimą; todėl ragina Komisiją teikti Vidurio ir Rytų Europos regiono valstybėms narėms techninę pagalbą, atsižvelgiant į tai, kad dalis šių šalių turi mažai darbo su finansinėmis priemonėmis ir privačiojo sektoriaus dalyvavimo didelio masto projektuose patirties; taip pat prašo Komisijos, bendradarbiaujant su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos administracijomis, pateikti nuolatinę bendrą transporto projektų apžvalgą su atitinkamomis sumomis, bendrai finansuotomis iš įvairių ES fondų;

15.  ragina Komisiją ir valstybes nares racionalizuoti ir supaprastinti pirkimų procedūras, išleisti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės gaires, užtikrinti tinkamą valstybės pagalbos sistemą ir supaprastinti leidimų procedūras, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos įgyvendinti transporto, ypač tarpvalstybinius, projektus;

16.  pabrėžia, kad ESI fondai gali būti naudojami plėtojant trūkstamas jungtis Vidurio ir Rytų Europos pasienio zonose ir konsoliduojant esamą infrastruktūrą, kad būtų užtikrinta visapusiška galimybė patekti į bendrąją rinką ir būtų toliau skatinamas ekonominis augimas; šiuo klausimu pabrėžia, kad, kadangi transportas yra labai svarbus regionų vystymuisi, tinkama ir tinkamai finansuojama vietos infrastruktūra yra pagrindinis ir neišvengiamas reikalavimas norint užtikrinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą;

17.  primena, kad ESI fondai taip pat galėtų būti naudojami siekiant didinti tarpinių institucijų ir paramos gavėjų administracinius gebėjimus, nes kitaip galėtų būti pakenkta ES paramai transporto investicijoms regione; pažymi, kad šiuo aspektu bendros paramos Europos regionų projektams (JASPERS) mechanizmas iki šiol pasirodė esąs itin naudingas ir todėl, užuot jį paprasčiausiai tęsus, galėtų būti išnagrinėta labiau ilgalaikio, institucinio jo įtvirtinimo galimybė; pažymi, kad per Europos investavimo konsultacijų centrą teikiama pagalba turėtų būti padedama viešiesiems ir privatiesiems projektų rengėjams sukurti stabilią brandžių, tinkamos struktūros projektų sistemą, kad finansinėmis priemonėmis būtų galima naudotis ilgą laiką; primena, kad nors pagrindinio tinklo koridorių Europos koordinatoriai ir turi politinius įgaliojimus, tačiau neturi pakankamai administracinių pajėgumų; ragina valstybes nares ir Komisiją imtis priemonių siekiant supaprastinti šių išteklių viešąjį valdymą, kad būtų išvengta nereikalingo biurokratizmo;

18.  ragina Komisiją ir EIB geriau bendradarbiauti ir koordinuoti savo pastangas stengiantis užtikrinti plačias konsultacijas su visais suinteresuotaisiais subjektais transporto infrastruktūros finansavimo, keitimosi geriausia patirtimi, finansinių priemonių skatinimo ir ankstyvojo galimų projektų planavimo klausimais ir reguliariai teikti informaciją Parlamentui; pabrėžia, kad visi žingsniai, susiję su projektais, skirtais transporto infrastruktūros sujungimo ir prieinamumo gerinimui, turėtų būti atlikti kuo skubiau;

19.  ragina regionus ir valstybes nares priimti arba toliau taikyti priemones, kuriomis siekiama pereiti prie labiau aplinką tausojančių transporto sprendimų; ragina naudotis ESI fondais įgyvendinant projektus, kuriais siekiama sukurti viešų ir tvaresnių transporto sprendimų paklausą, pvz., supaprastinant tarpvalstybinį bilietų pardavimą ir investuojant į elektrinio įkrovimo vietų sistemas;

20.  pabrėžia, kad būtina skirti vienodą dėmesį rytų-vakarų ir šiaurės-pietų transporto koridoriams Europos transeuropiniame transporto tinkle, kurie gali padėti dalyvaujančiųjų šalių ekonominiam vystymuisi, nes būtų suteikta naujų galimybių įsidarbinti mažosiose ir vidutinėse, taip pat pradedančiosiose įmonėse, sudarytos palankios sąlygos prekybos mainams, remiamas mokslas, moksliniai tyrimai ir technologijos, taip pat būtų sustiprintas kelių eismo saugumas ir sumažintos transporto išlaidos; pabrėžia daugiarūšiškumo ir transporto inovacijų svarbą turizmo ir prekybos vystymuisi ir aplinkosaugai ir remia vidaus vandenų kelių integraciją į daugiarūšę logistikos grandinę, atsižvelgiant į tai, kad visų transporto rūšių jungtys užtikrintų atitinkamos srities ekonominę plėtrą ir sumažintų kliūtis transporto sistemoje;

21.  palankiai vertina transeuropinio transporto tinklo išplėtimą į Vakarų Balkanų šalis; ragina Komisiją užtikrinti narystės siekiančių Vakarų Balkanų šalių integraciją į transeuropinį transporto tinklą ir bendradarbiavimo su Ukraina, Moldova ir kitomis kaimyninėmis šalimis, įskaitant šalis, kurios priklauso TRACECA koridoriui, transporto magistralių srityje klausimus; pabrėžia, kad svarbu pritaikyti finansinius kriterijus, kad narystės siekiančias šalys ir šalys kandidatės galėtų platesniu mastu pasinaudoti ES finansinėmis priemonėmis, visų pirma tarpvalstybiniams projektams; pabrėžia, kad investicijos, visų pirma taikant pasirengimo narystei pagalbos priemonę ir Vakarų Balkanų investicijų programą bei eismo optimizavimo priemones, turėtų būti koordinuojamos regioniniu lygmeniu, kad padėtų regione plėsti pagrindinį tinklą;

22.  mano, kad transporto infrastruktūros ir jungčių gerinimas ES vidurio ir rytinėse dalyse yra svarbi priemonė stiprinant stabilumą, ekonominį vystymąsi, regioninį bendradarbiavimą ir Sąjungos rytinės sienos ir Vakarų Balkanų saugumą ir siekiant didinti transporto sąlygų vidaus rinkoje konvergenciją; šiuo atžvilgiu pabrėžia „Orient/East-Med“ koridoriaus svarbą;

23.  pabrėžia, kad yra absoliučiai būtina išsaugoti Šengeno erdvę siekiant, kad ES veiktų veiksminga, ekonomiškai efektyvi transporto sistema, pagrįsta laisvu prekių, paslaugų ir žmonių judėjimu per atviras vidaus sienas; primena, kad jau 2011 m. birželio mėn. Komisija jau primygtinai ragino visas valstybes nares priimti sprendimą dėl Šengeno erdvės padidinimo, kad ji apimtų Bulgariją ir Rumuniją;

24.  pabrėžia būtinybę pagerinti transporto infrastruktūros jungtis ir prieinamumą, kad būtų skatinamas ES turizmo sektoriaus plėtojimas; pabrėžia, kad išplėstas ir veiksmingas Europos transporto tinklas yra svarbus turizmo privalumas, didinantis atitinkamo regiono patrauklumą; pažymi, kad Vidurio ir Rytų Europos šalys turi didelį turizmo sektoriaus plėtros potencialą, kurį galėtų geriau išnaudoti, jei būtų tinkama susisiekimo infrastruktūra;

25.  atkreipia dėmesį į skirtingų transporto rūšių sujungimo, siekiant geriau išnaudoti kiekvienos rūšies pranašumus, sinergijos palankius aplinkosauginius ir ekonominius aspektus;

26.  pabrėžia, kad siekiant plėtoti Vidurio ir Rytų Europos mišrųjį vežimą, būtina gerinti krovininių geležinkelių koridorių parametrus ir palaikyti viešai prieinamų įvairiarūšio transporto terminalų statybą;

27.  pastebi didelį tarptautinių infrastruktūros projektų, tokių kaip Naujasis šilko kelias, potencialą, suteikiantį Vidurio ir Rytų Europos šalims galimybę geriau išnaudoti pasaulinės ekonomikos potencialą; pažymi, kad dėl palankios geografinės padėties Vidurio ir Rytų Europa gali tapti svarbiu logistikos centru ir susisiekimo mazgu tarp Europos ir Azijos;

28.  pabrėžia, kad Vidurio ir Rytų Europos transporto prieinamumo ir su tuo susijusių investicijų didinimas turėtų tapti paskata plėstis vietinėms įmonėms ir bendrovėms; pažymi, kad konkurso procedūrų ir projektų vykdymas turi būti palankus mažosioms ir vidutinėms įmonėms; ragina Komisiją skirti daugiau dėmesio problemai, susijusiai su nepatikimu projektus vykdančių rangovų ir subrangovų bendradarbiavimu, dėl kurio dažnai nukenčia žemiausią kvalifikaciją turintys darbuotojai;

29.  primena, kad projektuojant infrastruktūros sprendimus Vidurio ir Rytų Europos šalyse būtina atsižvelgti į retai apgyvendintų ir sunkiai pasiekiamų regionų, įskaitant kalnų regionus, gyventojų poreikius; primena, kad susisiekimo nebuvimas gali būti socialinės atskirties priežastis ir ragina Komisiją atsižvelgti į vietiniais transporto keliais besinaudojančių asmenų poreikius; pabrėžia, kad susisiekimo jungties pelningumas negali būti vienintelis jos naudingumo kriterijus;

Kelių transportas

30.  primena, kad norint palengvinti pasienio regionuose įsikūrusių gyventojų grupių ir įmonių bendradarbiavimą, itin svarbu plėsti tarpvalstybinių kelių tinklą; ragina valstybes nares toliau modernizuoti kelius, tęsti trūkstamų jungčių plėtrą, įrengti saugias ir prieinamas automobilių stovėjimo aikšteles ir gerinti regioninių ir vietos kelių sujungimą su transeuropiniu transporto tinklu, kadangi jungtys su TEN-T yra svarbus regionų centrų ekonomikos augimo pagrindas;

31.  pabrėžia, kad ES reikia užtikrinti sąžiningas kelių apmokestinimo sistemas; pažymi, kad, kuriant tokias sistemas, valstybėms narėms reikėtų suteikti tam tikro lankstumo, nes kiekvienai valstybei būdingos tam tikros konkrečios ypatybės, bet užtikrinant atitinkamo lygmens techninį sąveikumą; primena, kad šios sistemos turi būti projektuojamos bendradarbiaujant su ekonominės veiklos vykdytojais bei komerciniais kelių naudotojais, ir jos neturėtų sukelti šiems subjektams papildomos ir neproporcingos naštos, dėl kurios gali sumažėti jų vykdomos ekonominės veiklos pelningumas;

32.  ragina Komisiją ir valstybes nares atkreipti dėmesį į tai, kad reikia skubiai tobulinti kelių infrastruktūros tinklą, kuris driekiasi palei rytinę ES sieną, t. y. prasideda Estijos teritorijoje, eina per Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Slovakiją, Vengriją, Rumuniją ir Bulgariją ir baigiasi Graikijos teritorijoje; mano, kad gerinant minėtą tinklą turėtų būti remiamasi ilgalaikiu planu, jau parengtu pagal projektą „Via Carpatia“, dėl kurio šalių, per kurias driekiasi kelias, atstovai 2016 m. kovo 3 d. Varšuvoje pasirašė tolimesnio bendradarbiavimo deklaraciją dėl transporto koridorių plėtros ir jos vykdymo atnaujinimo; mano, kad kelio „Via Carpatia“ statyba suteiks periferiniams ES regionams galimybę greičiau vystytis ir pasivyti labiau išvystytus Sąjungos regionus; atkreipia dėmesį į tai, kad kelio statyba taip pat pritrauks investicijų srautą, skatins verslo augimą ir pagerins visos ES saugumą, ypač ginkluoto konflikto Ukrainoje kontekste; mano, kad turėtų būti išnaudota galimybė atidaryti Reino–Dunojaus koridorių į ES Šiaurę „Via Carpatia" keliu ir mano, kad „Via Carpatia“ kelias turėtų gauti tinkamą biudžetą; todėl ragina projektą „Via Carpatia" įtraukti į pagrindinį TEN-T tinklą ir užtikrinti tinkamą ES finansavimą; taip pat ragina valstybės nares parengti šio projekto finansavimo sistemą naudojant visas galimas finansines priemones, tokias kaip Europos infrastruktūros tinklų priemonė arba Europos strateginių investicijų fondas;

33.  dar kartą pakartoja, kad kelių infrastruktūros kokybė tiesiogiai susijusi su kelių eismo saugumu; todėl mano, kad kelių eismo saugumas turėtų būti įvertintas, statant kelių infrastruktūrą; reiškia susirūpinimą dėl to, kad daugelyje Vidurio ir Rytų Europos valstybių narių žuvusiųjų keliuose ir sunkių sužalojimų skaičius ir toliau išlieka palyginti didelis; pabrėžia, kad kiekvienoje valstybėje narėje ir ES lygmeniu ir toliau turėtų būti skatinamos kelių eismo saugumui pagerinti skirtos priemonės; mano, kad turėtų būti skirtas tinkamas finansavimas infrastruktūros atnaujinimo projektams Vidurio ir Rytų Europos valstybėse narėse;

34.  pabrėžia, kad transporto sektoriaus sauga ir tvarumas yra pagrindiniai prioritetai plėtojant infrastruktūrą; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares toliau skatinti visų transporto rūšių skaitmeninimą ir automatizavimą; investicijų į infrastruktūrą projektuose ragina atsižvelgti į sprendimus dėl susisiekimo, mažinančius mirties arba sunkių sveikatos sužalojimų riziką eismo įvykiuose, taip pat į žmonų, gyvenančių arti susisiekimo kelių, kuriais vyksta intensyvus eismas, poreikius;

Geležinkelių transportas

35.  pabrėžia, kad prioritetas turi būti skiriamas geležinkelių linijų statybai, priežiūrai ir modernizavimui siekiant nuoseklaus ir tvaraus geležinkelių transporto augimo bei sanglaudos vidurio ir rytinėje ES dalyse; pabrėžia, kad geležinkeliai turi atlikti svarbų vaidmenį mažinant įtaką klimatui, oro taršą ir nelaimingų atsitikimų skaičių, ir tikisi, kad tokios pastangos turės teigiamą poveikį pramonės plėtrai, krovinių vežimo logistikai, kokybiškoms viešosioms paslaugoms ir patikimam keleivių judumui; ragina valstybes nares pašalinti tarpvalstybines ir nacionalines kliūtis ir išplėsti veiklos pajėgumus, siekiant įgyvendinti 2030 ir 2050 m. perėjimo prie kitų transporto rūšių tikslus, kurie išdėstyti 2011 m. transporto baltojoje knygoje;

36.  pabrėži, kad kai kuriuose Vidurio ir Rytų Europos regionuose yra platus geležinkelių tinklas, tačiau jo infrastruktūrą skubiai reikia atnaujinti, kol ji nesugedo ir netapo netinkama naudoti; kritikuoja tai, kad nepakankamai investuojama į tarpvalstybines geležinkelio linijas ir žemą keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų lygį daugelyje pasienio zonų; ragina valstybes nares tiesti (atkurti) trūkstamas jungtis ir naikinti kliūtis; siūlo patikrinti geležinkelių tinklą, naudojant visuotiniam transeuropiniam transporto tinklui ir pagrindiniam tinklui taikomą planavimo metodiką, kad visų pirma nustatyti tarpvalstybines trūkstamas jungtis tiek tarp ES valstybių narių, tiek tarp jų ir kaimyninių ES nepriklausančių šalių; ragina valstybes nares glaudžiai ir konstruktyviai bendradarbiauti, kad būtų panaikintos tokios spragos, pagerinta teritorinė integracija ir sanglauda; prašo Komisijos teikti veiksmingą finansinę paramą visoms šioms minėtoms pastangoms;

37.  dar kartą pakartoja, kad pritaria Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) įvedimui visuose pagrindiniuose transeuropinio transporto tinklo koridoriuose; mano, kad visiškas ir greitas ERTMS įdiegimas turi būti absoliutus ES prioritetas, kad būtų sukurta visiškai sąveiki, veikianti, veiksminga ir patraukli Europos geležinkelių erdvė, galinti konkuruoti su kitomis transporto rūšimis;

38.  ragina valstybes nares priimti aiškias ir ilgalaikes geležinkelių transporto plėtros strategijas ir panaikinti kliūtis investicijoms į geležinkelius, įgyvendinamoms naudojant ES finansavimą;

39.  pabrėžia poreikį stiprinti investicijas į geležinkelių kokybės gerinimą, kad jie taptų prieinamesni ir patrauklesni keleivių ir krovinių transporto srityje ir kad būtų padidinta jų dalis transporto rūšių derinyje, vadovaujantis ES transporto baltosios knygos 3 tikslu dėl perėjimo prie kitų transporto rūšių;

40.  atkreipia dėmesį, kad trūksta į uostus ir iš jų vedančių kelių jungčių; pabrėžia, kad dauguma oro uostų Rytų Europoje yra arti geležinkelių infrastruktūros ir kad techniniu požiūriu jų integracija yra įmanoma; ragina Komisiją visiškai remti tolesnę daugiarūšių transporto jungčių (kelių-geležinkelių-oro uostų) integraciją Vidurio ir Rytų Europoje;

41.  ragina EK toliau skatinti investicijas į riedmenis Vidurio ir Rytų Europos šalyse, kad būtų galima atkurti geležinkelių potencialą šių valstybių keleivinio transporto sistemose;

42.  pabrėžia, kad tvarus Europos geležinkelių transporto infrastruktūros vystymas neturėtų pasibaigti vien tik tinklo sukūrimu, bet turėtų apimti priežiūros priemones, kad ilgainiui būtų ekonomiškai efektyvus; mano, kad reikšmingą finansinių priemonių dalį reikėtų skirti šioms priemonėms, atsižvelgiant į veiklos svarbą;

43.  pabrėžia bendrą „Rail Baltica“ linijos, kai vienos iš prioritetinių Šiaurės jūros–Baltijos jūros projektų, naudą ir jos reikšmingą strateginę svarbą visoms susijusioms valstybėms narėms ir visam regionui, pradedant nuo Suomijos (su galimu „Botnijos pratęsimu“) ir pratęsiant į Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją bei tęsiant toliau į Vokietiją, Nyderlandus ir Pietų Europą; pritaria pažangai, padarytai tiesiant ir rengiant geležinkelio projektą „Rail Baltica“, ir pabrėžia, kad geras suinteresuotų ir projekte dalyvaujančių šalių bendradarbiavimas yra būtinas tolesnei pažangai „Rail Baltica“ projekte, kad jis būtų negrąžinamas į ankstesnes stadijas ir nevėluotų, ir kad būtų išvengta rizikos nepanaudoti šiam projektui skirtų finansinių išteklių; pabrėžia, kad, jei bus nesilaikoma Europos Komisijos taisyklių, bus prarastas maždaug 85 proc. sudarantis bendras ES finansavimas ir būsimos finansavimo sąlygos niekada nebebus tokios geros, kokios yra dabar; primygtinai ragina projekte dalyvaujančias šalis pripažinti ir stiprinti bendrosios įmonės „RB Rail“ vaidmenį, kaip tinkamiausios įstaigos tokio masto tarpvalstybiniam projektui valdyti, teikti bendras paraiškas dėl ES finansavimo, vykdyti bendrus ir nacionalinius viešuosius pirkimus, koordinuoti projekto darbus ir galiausiai – įrodyti, kad susijusios valstybės narės geba bendradarbiauti;

44.  atsižvelgdamas į sąstingio apimtą geležinkelių dalį Europos krovinių ir keleivių transporto rinkoje, pabrėžia „Shift2Rail“ iniciatyvos svarbą, visų pirma krovinių transporto srityje, kad būtų padidintas konkurencingumas ir efektyvumas; mano, kad reikia investuoti į geležinkelių kokybės gerinimą kalbant apie krovininį transportą; palankiai vertina bendras tarptautines regiono valstybių narių iniciatyvas plėsti ir modernizuoti geležinkelių infrastruktūrą, taip pat naujo krovininio geležinkelio koridoriaus Nr. 11, vadinamojo Gintarinio koridoriaus, jungiančio pramonės ir prekybos centrus Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje ir Slovėnijoje, tiesimą pateikus bendrą pasiūlymą dėl tarptautinių krovininių traukinių pajėgumo paskirstymo; pažymi, kad tokie projektai didina geležinkelio kaip tarptautiniam krovinių vežimui skirtos transporto priemonės populiarumą, gerina geležinkelių transporto konkurencingumą ir suteikia galimybę geriau išnaudoti dabartinį tarptautinio krovinių vežimo pajėgumą;

45.  pažymi, kad geležinkelių sektoriui galima naudoti daug finansavimo šaltinių iš įvairių ES programų; mano, kad šių finansavimo šaltinių įsisavinimas ir veiksmingas panaudojimas yra būtini, nes finansiniai suvaržymai lemia didelius viešųjų lėšų, kurias nacionalinės vyriausybės gali investuoti į geležinkelius, apribojimus;

46.  atkreipia dėmesį į dažnai naudojamas tarpvalstybinio regioninio keleivinio geležinkelio transporto priemokas Vidurio ir Rytų Europoje, paprastai nustatomas geležinkelio įmonių ir taikomas kaip dalis tarptautinių geležinkelių tarifų ir taip mažinančias tarpvalstybinių geležinkelio linijų patrauklumą;

47.  pabrėžia, kad svarbu, kad Vidurio ir Rytų Europos šalys būtų sujungtos su greitųjų geležinkelių sistema Vakarų Europoje, siekiant didinti geležinkelių transporto sektoriaus konkurencingumą ir skatinti ekonomikos augimą šiame regione; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti tarpvalstybinius greitųjų geležinkelių jungčių transeuropinio transporto tinklo koridoriuose projektus;

48.  pabrėžia, kad būtina remti ne ES valstybėse vykdomus bendrus projektus ir investicijas, kad būtų galima papildomai išnaudoti iš ES lėšų modernizuotų geležinkelių transporto koridorių potencialą, be kita ko, naudojantis ES jungtimis su Azijos šalimis;

Vidaus vandens keliai

49.  pabrėžia, kad vežimas vidaus vandens keliais yra svarbus kaip ekonomiškai efektyvi ir tvari priemonė daugiarūšiam vežimui ir logistikai visoje ES; todėl mano, kad būtina modernizuoti vidaus vandenų transporto keleiviams ir kroviniams vežti skirtą infrastruktūrą ir pagerinti sąveiką su kitomis transporto rūšimis;

50.  pažymi, kad Vidurio ir Rytų Europa turi didelį plėtros potencialą, susijusį su vidaus vandens keliais ir upių bei jūrų uostais; mano, kad šį potencialą galima išnaudoti tik visapusiškai laikantis Sąjungos acquis dėl aplinkos, biologinės įvairovės ir vandens apsaugos ir kad labiau pabrėžiant uostų ir geležinkelių naudojimo svarbą būtų galima padėti siekti daugiarūšio vežimo plėtros tikslo regione;

51.  palankiai vertina NAIADES programos sukūrimą ir jos pratęsimą iki 2020 m. programa NAIADES II ir pabrėžia, kad svarbu turėti Europos strategiją ir veiksmų planą dėl vidaus vandenų kelių;

52.  mano, kad daugiarūšiškumo vidaus vandenų kelių uostuose išnaudojimas yra itin svarbus siekiant skatinti šių uostų ekonominį potencialą; pabrėžia, kad siekiant pritraukti vartotojų, svarbi ir tinkama prieiga prie galutinės paskirties punktų bei geležinkelio jungčių, sujungiančių geležinkelių infrastruktūrą su vidaus vandenų kelių terminalais ir su transporto mazgais uosto pasiekiamumo zonose;

53.  pabrėžia, kad Dunojaus upė yra pagrindinis transportui skirtas vandens kelias Dunojaus makroregione; pažymi, kad reikėtų labiau išnaudoti šio regiono vidaus vandenų kelių transporto galimybes, todėl primena apie būtinybę valstybėms narėms išlaikyti jų atsakomybėje esančių vidaus vandenų kelių sąveikumą; ragina valstybes, per kurias teka Dunojus, užtikrinti, kad upė visada būtų tinkama laivybai ir įgyvendinti savo 2014 m. patvirtintą laivakelio atnaujinimo ir priežiūros pagrindinį planą, šiuo metu atsižvelgiant į aplinkosaugos klausimus ir ypač skiriant dėmesį natūralių buveinių, aplinkos, biologinės įvairovės ir vandens išsaugojimui, ir taip išsaugant ir remiant tvaraus žemės ūkio, žvejybos ir turizmo MVĮ; pabrėžia, kad jungtys tarp Oderio, Labos ir Dunojaus upių galėtų padidinti transporto pajėgumą ir susisiekimo galimybes visame regione šiaurės–pietų ašyje, o tai gali nulemti darbo vietų kūrimą ir MVĮ plėtrą;

54.  ragina valstybes nares labiau stengtis patobulinti ir pasiekti kitų vidaus vandens kelių infrastruktūros IV klasės tinkamumą laivybai, ypač pagrindiniame tinkle esančių upių atkarpų; pabrėžia, kad reikalingas svarbus Elbės upės patobulinimas, kad būtų užtikrintas visiškas jos tinkamumas laivybai, nes ji yra svarbi „Orient/East-Med“ koridoriui; pabrėžia būtinybė modernizuoti Oderio upės laivybą IV klasės tinkamumui; pabrėžia ypatingą tarptautinių vandens kelių E40 ir E70 svarbą geresnei Vidurio ir Rytų Europos valstybių integracijai į visos Europos vidaus vandenų susisiekimo kelius; pabrėžia, kad patogių įvairiarūšių transporto jungčių tarp šių vandens kelių ir pagrindinio transeuropinio transporto tinklo TEN-T koridoriaus, jungiančio Baltijos jūrą su Adrijos jūra, sukūrimas žymiai padidintų ES rytų regionų investicijų potencialą;

Jūrų uostai ir oro uostai

55.  pabrėžia galimybes toliau vystyti patrauklią laivybą į Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų uostus taikant jūrų greitkelių koncepciją; pabrėžia, kad svarbu energetikos sektoriuje plėsti tvarių degalų laivybai pajėgumus ir užtikrinti efektyvias geležinkelio jungtis su uostų aplinkinėmis teritorijomis;

56.  pažymi, kad kita povandeninė infrastruktūra neturi kliudyti uostų tvariai plėtrai Baltijos, Adrijos ir Juodojoje jūrose; yra susirūpinęs, kad tokių projektų kaip dujotiekis „Nord Stream“ plėtojimas gali kliudyti investavimui regione ir jį stabdyti, ypač Baltijos jūros regione; reikalauja, kad povandeniniai vamzdynai būtų tiesiami paisant laivo grimzlei nustatytų reikalavimų įplaukose į uostus;

57.  mano, kad jūrų uostai ir oro uostai daugiausiai prisideda prie ekonominės plėtros vidurio ir rytinėje ES dalyse, jei jie yra integruotos daugiarūšio transporto sistemos mazgai, sujungti su veiksminga geležinkelių infrastruktūra;

58.  pažymi, kad turi būti stiprinamas Šiaurės Adrijos uostų bendradarbiavimas, vykdant regioninį koordinavimą, kad būtų bendrai skatinami jūrų prekybos srautai Šiaurės Adrijos jūroje, ir kad Italijos uostai būtų visiškai integruoti su Slovėnijos (Koperio) ir Kroatijos (Rijekos) uostais; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją įtraukti Rijekos uostą į Baltijos-Adrijos koridorių, kad atsirastų visa transporto jungtis iš šiaurinių Adrijos jūros uostų į Vidurio Europos ir Baltijos jūros uostus;

59.  primena, kad neseniai parengtoje Europos aviacijos strategijoje Komisija nustatė problemą dėl spragų jungtyse; tačiau pažymi, kad pasiūlyti sprendimai yra ribotų galimybių, ragina Komisiją stebėti oro jungtis Europos Sąjungoje, visų pirma Vidurio ir Rytų Europos regione, ir rengti tolesnius pasiūlymus, kad būtų sumažintos oro transporto paslaugų prieinamumo spragos; mano, kad šioje ES dalyje ir toliau turi būti plėtojamos oro susisiekimo paslaugos, nes ES-13 šalys turi 7,5 kartų mažiau jungčių nei ES-15(9); yra susirūpinęs, kad nors oro uosto infrastruktūra regione nuolat modernizuojama, didžioji dalis naujų oro eismo paslaugų maršrutų yra nukreipti tik į vakarus; ragina Komisiją išanalizuoti, ar atitinkami teisės aktai atitinka jų paskirtį ir, jei reikia, pasiūlyti naujas iniciatyvas, kuriomis būtų užtikrintos pakankamos pakraščių teritorijų jungtys su Europos viduriu;

60.  pabrėžia, kad, palyginti su vakarine ES dalimi, Vidurio ir Rytų Europos regionas turi mažesnį oro jungčių skaičių ir jos yra prastesnės kokybės; atkreipia dėmesį į tai, kad šis jungčių trūkumas buvo nustatytas Komisijos prašymu vykdyto nepriklausomo tyrimo metu;

61.  ragina Komisiją ištirti oro jungtis valstybėse narėse ir tarp jų ir sukurti priemones oro transporto paslaugoms (klientų aptarnavimo kokybei) pagerinti;

62.  pastebi didžiulį mažų ir vidutinio dydžio oro uostų potencialą, kalbant apie Vidurio ir Rytų Europos prieinamumą transportu, ypač verslo ir turistiniais tikslais keliaujantiems asmenims; primena, kad pastaraisiais metais Vidurio ir Rytų Europos regione buvo pastatyta ir modernizuota daug regioninių oro uostų, kurių potencialas nėra tinkamai išnaudojamas dėl patogių jungčių tarp šių oro uostų ir pagrindinių susisiekimo kelių trūkumo; pabrėžia, kad būtina efektyviau naudoti šiuos oro uostus, tiesiant naujas kelių ir geležinkelių linijas;

63.  pripažįsta, kad regioniniai ir vietos oro uostai atlieka įvairius vaidmenis plečiant vidurio ir rytinėje ES dalyse esančių regionų ekonomikos plėtrą, augimą, prekybą, konkurencingumą, įskaitant judumą ir galimybes be kliūčių keliauti, taip pat ir neįgaliems asmenims bei riboto judumo asmenims; pabrėžia regioninių uostų indėlį didinant regionų patrauklumą; pabrėžia, kad prieš planuojant statyti bet kokius naujus įrenginius, reikia tinkamai įvertinti eismo poreikį ir potencialą, o ES fondų lėšos turi būti griežtai naudojamos tik ekonomiškai perspektyviems ir tvariems projektams; pabrėžia finansinės paramos būtinybę esamiems pajėgumams plėtoti; mano, kad regioninių oro uostų vaidmuo padidės, jei jie turės šiuolaikišką infrastruktūrą ir susisiekimo (visų pirma geležinkelio) jungčių tinklą, kurios būtų atitinkamai susietos su regionu ir šalimi ir suteiktų galimybę greitai patekti į oro uostą iš įvairių miesto vietų ar kaimyninių vietovių; pabrėžia, kad svarbu plėtoti esamus ir naujus regioninius ir vietos oro uostus, kurie nepakankamai išvystytuose ir izoliuotuose regionuose prisideda prie ekonomikos augimo, taip pat turizmo sektoriuje, nes pagerina jų prieinamumą ir jungtis, kad šie regionai taptų patrauklesni investicijoms ir konkurencijai ir paspartėtų jų socialinė ir ekonominė plėtra; siūlo, kad Komisija apsivartytų galimybę regioniniu lygmeniu plėtoti oro uostų tinklus, kad būtų užtikrintos geresnės jungtys valstybėse narėse ir tarp jų;

o
o   o

64.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Regionų komitetui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0310.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0423.
(3) OL C 261 E, 2013 9 10, p. 1.
(4) OL L 348, 2013 12 20, p. 1.
(5) OL L 348, 2013 12 20, p. 129.
(6) http://ec.europa.eu/transport/road_safety/pdf/vademecum_2015.pdf
(7) http://ec.europa.eu/transport/modes/inland/news/2014-12-04-danube-ministrial-meeting/conclusions.pdf
(8) http://mib.gov.pl/files/0/1796967/deklaracjalancucka.pdf
(9)Komisijos tarnybų darbinis dokumentas pridedamas prie Komisijos komunikato „Europos aviacijos strategija“ (SWD(2015)0261).


ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimas
PDF 420kWORD 65k
Rezoliucija
Priedas
2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo (2015/2254(INL))
P8_TA(2016)0409A8-0283/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) preambulę, ypač į jos antrą, ketvirtą, penktą ir septintą konstatuojamąsias dalis,

–  atsižvelgdamas ypač į ES sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą ir 6, 7 ir 11 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) straipsnius, susijusius su pagarba demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms, jų skatinimu ir apsauga Sąjungoje, įskaitant SESV 70, 258, 259, 260, 263 ir 265 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į ES sutarties 4 straipsnio 3 dalį ir 5 straipsnį, SESV 295 straipsnį ir prie ES sutarties ir SESV pridėtus Protokolus Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje ir Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija);

–  atsižvelgdamas į Europos socialinę chartiją, ypač į jos E straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kopenhagos kriterijus, taip pat į ES teisyną – acquis, kurio turi laikytis šalis kandidatė, pageidaujanti įstoti į ES – visų pirma į 23 ir 24 skyrius,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK), Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos, Ministrų Komiteto, žmogaus teisių komisaro ir Venecijos komisijos konvencijas, rekomendacijas, rezoliucijas ir pranešimus,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 25 d. Europos Tarybos rekomendaciją Nr. R(2000)21 ir 1990 m. Jungtinių Tautų patvirtintus „Pagrindinius advokatų vaidmens principus“, kuriuose valstybės raginamos užtikrinti laisvą ir nepriklausomą advokato profesiją,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 23 d. Europos Tarybos ir Europos Sąjungos susitarimo memorandumą,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos pagrindų konvenciją dėl tautinių mažumų teisių,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Europos regioninių arba mažumų kalbų chartiją;

–  atsižvelgdami į Venecijos komisijos 106-oje plenarinėje sesijoje 2016 m. kovo 18 d. priimtą Kontrolinį sąrašą dėl teisinės valstybės,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į JT sutartis dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos ir į JT sutartimis įsteigtų organų teisės praktiką,

–  atsižvelgdamas į JT konvenciją dėl visų rūšių moterų diskriminacijos panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio mėn. JT priimtą požiūrį į pagalbą kuriant teisinę valstybę,

–  atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi tikslus, ypač į 16 tikslą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 18 d. COSAC pateiktą dvidešimt penktąją du kartus per metus teikiamą ataskaitą „Pokyčiai Europos Sąjungoje: su parlamentine priežiūra susijusios procedūros ir praktika“,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) leidinius, įskaitant pasiūlymą dėl Europos pagrindinių teisių informavimo sistemos (angl. EFRIS), išdėstytą 2013 m. gruodžio 31 d. dokumente „Pagrindinės teisės ir Europos Sąjungos teisingumo ir vidaus reikalų ateitis“ (angl. Fundamental rights in the future of the European Union's Justice and Home Affairs),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 8 d. FRA nuomonę dėl integruotosios objektyvių pagrindinių teisių rodiklių priemonės, kuria galima nustatyti atitiktį bendrosioms vertybėms, išvardytoms ES sutarties 2 straipsnyje, remiantis esamais informacijos šaltiniais, sukūrimo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 6 d. Vokietijos, Danijos, Suomijos ir Nyderlandų užsienio reikalų ministrų laišką Komisijos pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į Tarybai pirmininkavusios Italijos 2014 m. lapkričio 15 d. pranešimą „Teisinės valstybės principo laikymosi Europos Sąjungoje užtikrinimas“,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Tarybos ir valstybių narių susitikimo Taryboje 2014 m. gruodžio 16 d. išvadas dėl teisinės valstybės principo laikymosi užtikrinimo,

–  atsižvelgdamas į pirmąjį ir antrąjį dialogą teisinės valstybės klausimais Liuksemburgo ir Nyderlandų pirmininkavimo ES Tarybai metu, vykusius 2015 m. lapkričio 17 d. ir 2016 m. gegužės 24 d.,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 19 d. dokumentą „Gairės dėl metodinių veiksmų, kurių turi būti imamasi siekiant Tarybos parengiamuosiuose organuose patikrinti suderinamumą su pagrindinėmis teisėmis“ (angl. Guidelines on methodological steps to be taken to check fundamental rights compatibility at the Council preparatory bodies),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatą Europos „Veiksmingo Sąjungos pagrindinių teisių chartijos veiksmingo įgyvendinimo strategija“,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 6 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Veiklos gairės, susijusios su tuo, kaip atsižvelgti į pagrindines teises Komisijos poveikio vertinimuose“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos naudojamą stebėjimo mechanizmą ir periodinio vertinimo įrankius, įskaitant bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą (BTM), Teisingumo rezultatų suvestinę, kovos su korupcija ataskaitas ir Europos žiniasklaidos naujienų stebėjimo programėlę „Europe Media Monitor“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos metinį kolokviumą pagrindinių teisių klausimais,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Naujos ES priemonės teisinei valstybei stiprinti“ (COM(2014)0158),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos 2009 m. spalio 1 d. piliečių dalyvavimo sprendimų priėmimo procese gerosios praktikos kodeksą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. ES teisingumo rezultatų suvestinę ir 2016 m. liepos 15 d. Komisijos ataskaitą „Sąjungos teisės taikymo stebėsena. 2015 m. metinė ataskaita“,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Europos pridėtinės vertės skyriaus 2016 m. balandžio mėn. atliktą ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo vertinimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 46 ir 52 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Konstitucinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0283/2016),

A.  kadangi Sąjunga grindžiama pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, vertybėmis, įtvirtintomis pagrindiniuose ES principuose ir tiksluose, išdėstytuose ES sutarties pirmuosiuose straipsniuose, taip pat narystės Sąjungoje kriterijuose;

B.  kadangi Sąjungos institucijos ir įstaigos bei valstybės narės turėtų skatinti ir rodyti pavyzdį nuoširdžiai vykdydamos savo pareigas, taip pat siekti bendros kultūros teisinės valstybės – visuotinės 28-ių valstybių narių ir Sąjungos institucijų vertybės – reikšmės, kuria nešališkai vadovautųsi visos susijusios šalys, klausimu; kadangi visapusiška pagarba tiems principams ir jų skatinimas yra esminė viso Europos projekto teisėtumo sąlyga ir pagrindinė sąlyga stiprinant piliečių pasitikėjimą ES;

C.  kadangi, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuomone 2/13(1) ir atitinkama jo praktika, ES pagrindinių teisių chartijoje pripažįstamos pagrindinės teisės sudaro Sąjungos teisinės struktūros pagrindą, ir pagarba toms teisėms yra ES teisės aktų teisėtumo sąlyga, todėl su tomis teisėmis nesuderinamos priemonės nėra priimtinos ES;

D.  kadangi, remiantis ES sutarties 2 straipsniu, 3 straipsnio 1 dalimi ir 7 straipsniu, Sąjunga naudojasi galimybe veikti, kad apsaugotų savo konstitucinį pagrindą ir bendras vertybes, kuriomis ji grįsta;

E.  kadangi teisinės valstybės principas yra Europos liberalios demokratijos ramstis ir vienas iš pagrindinių Sąjungos projekto principų, kylantis iš visų valstybių narių bendrų konstitucinių tradicijų;

F.  kadangi visos valstybės narės, Sąjungos institucijos, įstaigos, organai, agentūros ir šalys kandidatės privalo laikytis šių principų ir vertybių, juos saugoti ir remti, taip pat jos turi lojalaus bendradarbiavimo pareigą;

G.  kadangi, remiantis, be kita ko, ES Sutarties ir SESV protokolu Nr. 24 dėl Europos Sąjungos valstybių narių piliečių prieglobsčio, Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR(2) 10 konstatuojamąja dalimi, EŽTT teismų praktika (2011 m. sausio 21 d. sprendimas M.S.S. prieš Belgiją ir Graikiją) ir Teisingumo Teismo praktika (2011 m. gruodžio 21 d. sprendimas N.S. ir M.E.(3), 2016 m. balandžio 5 d. sprendimas Aranyosi ir Căldăraru(4)), valstybės narės, įskaitant nacionalinius teismus, privalo susilaikyti nuo ES teisės įgyvendinimo kitos valstybės narės atžvilgiu, jei yra aiškus pavojus, kad bus rimtai pažeisti arba šiurkščiai ir nuolat pažeidinėjami teisinės valstybės ir pagrindinių

H.  kadangi teisinės valstybės principų paisymas yra būtina pagrindinių teisių apsaugos sąlyga ir yra būtina visų Sutartyse bei tarptautinėje teisėje įtvirtintų teisių ir pareigų vykdymo sąlyga, taip pat išankstinė abipusio pripažinimo ir pasitikėjimo, esminių tokių politikos sričių, kaip vidaus rinka, augimo, užimtumo ir mokymo politika, kova su diskriminacija ir socialinės įtraukties strategijos, taip pat policijos ir teisingumo institucijų bendradarbiavimas, Šengeno erdvė, prieglobsčio ir migracijos politika, veiksnių sąlyga, todėl teisinės valstybės principo, demokratinio valdymo ir pagrindinių teisių nykimas kelia didelę grėsmę Sąjungos stabilumui, pinigų sąjungai, bendrai laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei ir Sąjungos gerovei;

I.  kadangi tai, kaip teisinės valstybės principai taikomi valstybėse narėse itin svarbu užtikrinant valstybių narių ir jų teisinių sistemų abipusį pasitikėjimą, taigi itin svarbu sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę be vidaus sienų;

J.  kadangi Sąjunga pagrįsta pagrindinėmis vertybėmis ir principais ir kadangi pagrindinių vertybių ir principų apibrėžtis užtikrinant demokratijos klestėjimą ir pagrindinių teisių apsaugą yra gyvas ir nuolatinis procesas ir nors šie vertybės ir principai laikui bėgant gali keistis, juos reikia saugoti, jais turi būti remiamasi priimant politinius sprendimus nepriklausomai nuo politinės daugumos, jie turi atlaikyti laikinus pokyčius, taigi nepriklausomos, nešališkos teisminės institucijos, įpareigotos juos aiškinti, atlieka labai svarbų vaidmenį;

K.  kadangi Sąjungos piliečiai ir gyventojai ne visada pakankamai gerai žino savo, kaip Europos gyventojų, teises; kadangi jiems turėtų būti suteikta galimybė kartu formuoti pagrindines Sąjungos vertybes ir principus ir ypač juos įsisąmoninti;

L.  kadangi pagal ES sutarties 4 straipsnio 2 dalį Sąjunga gerbia valstybių narių lygybę prieš Sutartis ir kadangi pagarba kultūros įvairovei ir nacionalinėms tradicijoms valstybėse narėse ir tarp jų netrukdo užtikrinti vienodo aukšto lygmens demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių apsaugos visoje Sąjungoje; kadangi lygybės ir nediskriminavimo principas yra universalus principas, kuris išreiškia visų ES politikos ir veiklos krypčių bendrumą;

M.  kadangi teisinės valstybės principo ir veiksmingos bei nepriklausomos teisingumo sistemos užtikrinimas atlieka pagrindinį vaidmenį kuriant tinkamą politinę aplinką, kurioje būtų atgautas piliečių pasitikėjimas institucijomis, kartu kuriant investicijoms palankią aplinką, užtikrinant didesnį reglamentavimo nuspėjamumą ir tvarų augimą;

N.  kadangi Komisija nustatė, kad struktūrinių reformų Europos semestre – ekonominės politikos koordinavimo Sąjungos lygmeniu metiniame cikle – pagrindinis komponentas yra teisingumo sistemų valstybėse narėse veiksmingumo pagerinimas, kuris yra pagrindinis teisinės valstybės principo aspektas siekiant užtikrinti vienodą elgesį, bausti už piktnaudžiavimą valdžia ir užkirsti kelią neteisėtumui; kadangi nepriklausoma advokato profesija yra laisvos ir demokratinės visuomenės pagrindas;

O.  kadangi JT generalinis sekretorius savo aiškinamojoje pastaboje „JT požiūris į pagalbą kuriant teisinę valstybę“ rekomenduoja, kad teisinė valstybė apimtų plačiąją ir pilietinę visuomenę, kuri padeda stiprinti teisinę valstybę ir valstybės pareigūnų bei institucijų atskaitingumą;

P.  kadangi Europos Parlamento tyrimų tarnybos tyrime „Sąnaudos, kurios būtų patiriamos dėl organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos, jei nebūtų imamasi veiksmų ES mastu“ (angl. The Cost of Non-Europe in the area of Organised crime and Corruption) teigiama, kad į platesnę teisinės valstybės stebėjimo sistemą integravus dabartinius ES stebėjimo mechanizmus, pvz., bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą, teisingumo rezultatų suvestinę ir kovos su korupcija ataskaitas, kasmet būtų išvengiama 70 mlrd. EUR sąnaudų;

Q.  kadangi Sąjungos demokratinio ir teisinio valdymo teisiniai pagrindai ne tokie tvirti kaip ekonominio valdymo pagrindai, nes įpareigodama laikytis savo vertybių Sąjunga nėra tokia pat principinga ir griežta kaip užtikrindama, kad būtų tinkamai įgyvendintos jos ekonominės ir mokesčių taisyklės;

R.  kadangi, jei kuriai nors šaliai kandidatei nepavyksta laikytis reikalaujamų standartų, vertybių ir demokratijos principų, atidedamas priėmimas į Sąjungą, kol ji minėtų standartų ir vertybių visiškai laikysis, tačiau tų pačių standartų nesilaikymas valstybėje narėje ar Sąjungos institucijoje praktiškai neturi pasekmių;

S.  kadangi šalių kandidačių pareigos pagal Kopenhagos kriterijus valstybėms narėms prisijungus prie Sąjungos taikomos ir toliau pagal ES sutarties 2 straipsnį ir ES sutarties 4 straipsnyje įtvirtintą lojalaus bendradarbiavimo principą, ir kadangi ne tik naujosios, bet seniau įstojusios valstybės narės turėtų būti nuolat vertinamos, kad būtų patikrinta, ar jos savo teisės aktuose ir praktikoje ir toliau atitinka kriterijus ir laikosi bendrų vertybių, kuriomis pagrįsta Sąjunga;

T.  kadangi apie 8 proc. Sąjungos piliečių priklauso nacionalinėms mažumoms ir apie 10 proc. kalba regioninėmis arba mažumų kalbomis; kadangi nėra Sąjungos teisinės sistemos, pagal kurią būtų garantuojamos jų, kaip mažumų, teisės; kadangi labai svarbu sukurti veiksmingą mechanizmą, skirtą jų teisėms Sąjungoje stebėti; kadangi mažumų apsauga ir kovos su diskriminacija politika nėra tas pats; kadangi vienodas požiūris yra visų piliečių pagrindinė teisė, o ne privilegija;

U.  kadangi vidinės ir išorinės demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių politikos suderinamumas ir nuoseklumas yra labai svarbūs Sąjungos patikimumui;

V.  kadangi yra mažai priemonių, kuriomis naudojantis būtų galima užtikrinti Sąjungos institucijų priimtų teisėkūros ir vykdomųjų politinių sprendimų atitiktį Sąjungos pagrindiniams principams ir vertybėms;

W.  kadangi Teisingumo Teismas neseniai priėmė įvairių sprendimų, kuriais pripažįstami negaliojantys tam tikri Sąjungos teisės aktai, Komisijos sprendimai ar teisėkūros praktika, nes jais pažeidžiama Pagrindinių teisių chartija ar jie prieštarauja Sutarties principams, susijusiems su skaidrumu ir galimybe susipažinti su dokumentais, tačiau keliais atvejais Sąjungos institucijos visiškai nesilaikė sprendimų nuostatų ir dvasios;

X.  kadangi pagal ES sutarties 6 straipsnio 2 dalį prisijungimas prie EŽTK yra pareiga pagal Sutartį;

Y.  kadangi pliuralistinės demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, teisinės valstybės, politinio ir teisinio bendradarbiavimo, socialinės sanglaudos ir kultūrinių mainų skatinimas ir apsauga sudaro Europos Tarybos ir Europos Sąjunga bendradarbiavimo pagrindą;

Z.  kadangi Taryba ir Komisija pripažino, kad reikia sukurti veiksmingesnius įpareigojančius mechanizmus, kuriais būtų užtikrinamas visapusiškas Sutarties principų ir vertybių taikymas, ir praktiškai tai įgyvendino parengdamos Tarybos dialogą teisinės valstybės klausimais ir Komisijos ES priemones teisinei valstybei stiprinti;

AA.  kadangi Sąjunga turi įvairių priemonių ir procesų visapusiškam ir tinkamam Sutarties principų ir vertybių taikymui užtikrinti, tačiau Sąjungos institucijos neužtikrina greito ir veiksmingo atsako; kadangi turėtų būti užtikrinamas esamų priemonių vykdymas ir, prireikus, jos būtų vertinamos bei papildomos įgyvendinant teisinės valstybės mechanizmą tam, kad jos būtų pakankamos ir veiksmingos, o ne suprantamos kaip pasirenkamas ir nesąžiningas tam tikrų šalių puolimas dėl politinių priežasčių;

AB.  kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bylų, kuriose remiamasi Chartija, skaičius nuo 43 (2011 m.) padidėjo iki 210 (2014 m.);

AC.  kadangi institucijoms ir valstybėms narėms vienodai užtikrinus demokratiją, teisinę valstybę ir pagrindines teises, bus gauta akivaizdžios naudos, pvz., bus mažiau brangių teismo bylų, Sąjungos piliečiams bus suteikta daugiau aiškumo ir aiškesnės jų teisės, o valstybės narės turės daugiau tikrumo įgyvendinimo klausimais;

AD.  kadangi kai kurių valstybių narių vyriausybės neigia, kad Sąjungos principų ir vertybių laikymasis yra Sutarties pareiga arba kad Sąjunga turi įgaliojimus užtikrinti laikymąsi;

AE.  kadangi susiklosčius padėčiai, kai kuri nors valstybė narė nebeužtikrina pagarbos demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms, arba teisinės valstybės principo pažeidimo atvejais Sąjunga ir valstybės narės turi pareigą apsaugoti Sutarčių vientisumą ir taikymą ir visų, jų jurisdikcijai priklausančių asmenų, teises;

AF.  kadangi pilietinė visuomenė atlieka svarbų vaidmenį kuriant ir stiprinant demokratiją, stebėseną, taip pat ribojant valstybės galią ir skatinant gerą valdymą, skaidrumą, veiksmingumą, atvirumą, reagavimą ir atskaitomybę;

AG.  kadangi negalima remtis subsidiarumo principu, siekiant atmesti bet kokio Sąjungos dalyvavimo, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi Sutarties principų ir vertybių, galimybę;

AH.  kadangi Sąjungos veiksmai siekiant užtikrinti, kad valstybės narės ir institucijos laikytųsi vertybių, kuriomis grindžiama ES ir su kuriomis susijusios Europos gyventojų teisės, yra pagrindinė valstybių narystės ES sąlyga;

AI.  kadangi vykstantis Europos integracijos procesas ir pastarieji įvykiai kai kuriose valstybėse parodė, kad kelias teisinės valstybės principo ir pagrindinių vertybių nepaisymui tinkamai neužkertamas ir kad būtina peržiūrėti ir integruoti esamus mechanizmus ir sukurti veiksmingą mechanizmą, kuriuo būtų panaikinami išlikę trūkumai ir užtikrinamas Sutarties principų ir vertybių laikymasis ir rėmimas visoje Sąjungoje;

AJ.  kadangi naujas ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių paktas turėtų būti sukurtas ar pagrįstas įrodymais, objektyvus, be išorės įtakos, ypač politinės valdžios, nediskriminacinis ir visus vienodai vertinantis, atitinkantis reikalingumo, subsidiarumo ir proporcingumo principams, taikomas tiek valstybėms narėms, tiek Sąjungos institucijoms, taip pat grindžiamas palaipsniui taikomu požiūriu, įskaitant prevencines ir korekcines nuostatas;

AK.  kadangi ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių paktu turėtų būti siekiama sukurti vienodą ir nuoseklią sistemą, pagrįstą dabartinėmis priemonėmis ir mechanizmais ir juos integruojant, taip pat panaikinant visas likusias spragas;

AL.  kadangi ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto sukūrimas neturėtų daryti poveikio tiesioginiam ES sutarties 7 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taikymui;

1.  rekomenduoja iki bus pakeista Sutartis sukurti visapusišką Sąjungos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmą, kuris apimtų visas reikiamas suinteresuotąsias šalis, todėl prašo Komisijos, remiantis SESV 295 straipsniu, iki 2016 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto sudarymo sudarant tarpinstitucinį susitarimą, kuriuo nustatoma Sąjungos institucijų ir valstybių narių bendradarbiavimo pagal ES sutarties 7 straipsnį palengvinimo tvarka, integruojanti, suderinanti ir papildanti dabartinius mechanizmus, laikantis išsamių rekomendacijų, išdėstytų šio dokumento priede, ir numatant galimybę visoms Sąjungos institucijoms ir įstaigoms, išreiškusioms pageidavimą, prisijungti prie ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto;

2.  rekomenduoja Komisijai užmegzti prasmingą dialogą su pilietine visuomene ir užtikrinti, kad pasiūlyme dėl tarpinstitucinio susitarimo būtų aiškiai atsižvelgta į jos indėlį ir vaidmenį;

3.  ypač rekomenduoja į ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto mechanizmus įtraukti prevencinius ir korekcinius elementus ir mechanizmus taikyti visoms valstybėms narėms ir trims pagrindinėms Sąjungos institucijoms atsižvelgiant į subsidiarumo, būtinumo ir proporcingumo principus;

4.  mano, kad ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto pagrindinis tikslas turėtų būti išvengti Sąjungos vertybių pažeidimų ir juos pašalinti, pagal tokį mechanizmą taip pat turėtų būti numatytos sankcijos, kurios veiktų kaip veiksmingos atgrasančios priemonės;

5.  mano, kad FRA išvados ir nuomonės bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika yra deramas pagrindas ES sutarties 2 straipsniui ir Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų teisių taikymo sričiai aiškinti;

6.  primena, kad Komisija, kaip sutarčių sergėtoja, turi pareigą stebėti ir vertinti, ar tinkamai įgyvendinami Sąjungos teisės aktai ir laikomasi principų bei tikslų, kuriuos Sutartyse įtvirtino valstybės narės ir visos Sąjungos institucijos ir įstaigos; todėl rekomenduoja atsižvelgti į šią Komisijos užduotį vertinant jos atitiktį demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių politikos ciklo kontekste;

7.  ragina Komisiją nuo 2018 m. sujungti savo atitinkamas metines temines ataskaitas, taip pat esamų stebėsenos mechanizmų ir periodinių vertinimo priemonių rezultatus, ir viską pateikti tą pačią dieną, taip papildant demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių politikos ciklą;

8.  mano, jog svarbu skatinti nenutrūkstamą dialogą ir dirbti siekiant tvirtesnio Sąjungos ir jos valstybių narių konsensuso, kad būtų skatinama ir saugoma demokratija, teisinė valstybė ir pagrindinės teisės bei užtikrinama, jog bus skaidriai ir objektyviai laikomasi Sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų vertybių; yra įsitikinęs, kad Sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų teisių ir vertybių klausimu negali būti jokių kompromisų;

9.  pabrėžia, kad Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai turėtų atlikti esminį vaidmenį vertinant pažangą ES sutarties 2 straipsnyje nurodytų bendrų Sąjungos vertybių srityje ir stebint, kaip šių vertybių laikomasi; atkreipia dėmesį į esminį Parlamento vaidmenį palaikant būtiną nenutrūkstamą bendru Sąjungos konsensusu pagrįstą diskusiją demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių klausimais atsižvelgiant į pokyčius mūsų visuomenėje; mano, kad šių vertybių ir principų įgyvendinimas taip pat turi būti grindžiamas veiksminga pagal Chartiją užtikrinamų pagrindinių teisių laikymosi stebėsena;

10.  rekomenduoja į bet kokias tarpparlamentines diskusijas demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių klausimais įtraukti pilietinę visuomenę ir mano, kad į piliečių dalyvavimą ir pilietinės visuomenės galias turi būti atsižvelgta kaip į demokratijos rodiklį;

11.  siekiant vykdyti ES sutarties 6 straipsnyje nustatytą pareigą ragina Komisiją ne vėliau kaip 2017 m. birželio mėn. pateikti naują susitarimo dėl Sąjungos prisijungimo prie EŽTK projektą, kuriame būtų atsižvelgiama į Teisingumo teismo nuomonę Nr. 2/13; ragina Europos Tarybą leisti prie Europos socialinės chartijos jungtis tretiesiems asmenims, kad Komisiją galėtų inicijuoti Sąjungos prisijungimo prie šios chartijos derybas;

12.  ragina Europos ombudsmeną atsižvelgiant į visuomenės nuomonę savo metinėje ataskaitoje pabrėžti ir įtvirtinti tam skirtame skyriuje atvejus, rekomendacijas ir sprendimus, susijusius su piliečių pagrindinėmis teisėmis, taip pat demokratijos ir teisinės valstybės principais; ragina Komisiją išanalizuoti šias rekomendacijas;

13.  ragina Komisiją imtis priemonių, kad asmenims ir organizacijoms, besibylinėjantiems dėl demokratijos, teisinės valstybės principų ir pagrindinių teisių pažeidimų, kuriuos įvykdė Sąjungos institucijos, būtų sudaryta galimybė gauti teisinę pagalbą, kaip nustatyta Chartijos 47 straipsnyje, prireikus, papildant nacionalines sistemas ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl laikinosios teisinės pagalbos įtariamiesiems arba kaltinamiesiems baudžiamajame procese ir ieškomiems asmenims vykdant Europos arešto orderio procedūras;

14.  palankiai vertina Europos Sąjungos Teisingumo Teismo reformą, pagal kurią laipsniškai didinamas Teismo teisėjų skaičius siekiant įveikti darbo krūvį ir užtikrinti spartesnes procedūras;

15.  rekomenduoja ekspertų grupei demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių klausimais, pasitelkiant pasiūlytą tarpinstitucinį susitarimą, taip pat atlikti teisės kreiptis į teismą Europos Sąjungos lygmeniu vertinimą, įskaitant tokius aspektus, kaip teismų ir teisėjų nepriklausomumas ir nešališkumas, nepriklausoma advokato profesija, teisinės padėties taisyklės, bylinėjimosi trukmė ir išlaidos, teisinės pagalbos sistemos pakankamumas ir veiksmingumas, taip pat būtinų lėšų jai finansuoti buvimas, teismo sprendimų vykdymas, teisminės kontrolės taikymo sritis ir piliečių turimos teisių gynimo priemonės, taip pat galimybė pasinaudoti tarpvalstybinėmis kolektyvinėmis teisių gynimo priemonėmis; atsižvelgdamas į tai, mano, kad reikia atkreipti dėmesį į SESV 298 straipsnio 1 dalį ir į Europos piliečių teisę naudotis atvira, veiksminga ir nepriklausoma Europos administracija;

16.  ragina Komisiją kartu su pilietine visuomene parengti ir vykdyti žinomumo didinimo kampaniją, per kurią pirmiausia būtų teikiama informacija apie teises į teisines teisių gynimo priemones ir ginčų sprendimo būdus bylose, susijusiose su demokratijos, teisinės valstybės principų ir pagrindinių teisių pažeidimais, kuriuos padarė nacionalinės valdžios institucijos ar Sąjungos institucijos, siekiant sudaryti galimybę Sąjungos piliečiams ir gyventojams visiškai įsisąmoninti savo teises, nustatytas Sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje, pvz.: saviraiškos laisvė, susirinkimų laisvė ir teisė balsuoti;

17.  ragina įsteigti demokratijos fondą kaip dotacijų teikimo organizaciją, kuri remtų vietinius veikėjus, skatinančius demokratiją, teisinę valstybę ir pagrindines teises Sąjungoje;

18.  pažymi, kad, jei Sąjunga į savo tarptautinius susitarimus ketina įtraukti reikalavimus saugoti ir skatinti žmogaus teises, ji lygiai taip pat turi užtikrinti, kad institucijos ir visos valstybės narės laikytųsi teisinės valstybės principo ir gerbtų pagrindines teises;

19.  be to, rekomenduoja į ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto mechanizmus įtraukti reguliarią tarptautinių sutarčių, kurias ratifikuoja valstybės narės ir Sąjunga, suderinamumo su Sąjungos pirmine bei antrine teise, stebėseną;

20.  taip pat mano, kad ateityje svarstant tolesnius Sutarties pakeitimus, reikėtų atkreipti dėmesį į:

   Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnio ir Chartijos numatymą tapti teisėkūros priemonių, kurias reikia priimti laikantis įprastos teisėkūros procedūros teisės pagrindu;
   galimybę nacionaliniams teismams pagal ES sutarties 2 straipsnį ir Chartiją kreiptis į Teisingumo Teismą su ieškiniais dėl valstybių narių veiksmų teisėtumo;
   ES sutarties 7 straipsnio persvarstymą, kad s valstybės narėms būtų numatytos tinkamos ir taikytinos sankcijos, kartu nustatant teises (neskaitant balsavimo teisės Taryboje), kurios gali būti sustabdytos pažeidimą padariusioms valstybėms narėms, pavyzdžiui finansines sankcijas arba Sąjungos finansavimo sustabdymą;
   galimybę numatyti leidimą trečdaliui Europos Parlamento narių kreiptis į Teisingumo Teismą priėmus Sąjungos teisės aktą ir prieš jį įgyvendinant;
   galimybę fiziniams ir juridiniams asmenims kreiptis į Teisingumo Teismą dėl jam skirtų ir tiesiogiai su juo susijusių aktų, kuriais, jo teigimu, Sąjungos institucijos arba bet kuri valstybė narė pažeidžia Chartiją, iš dalies pakeičiant ES sutarties 258 ir 259 straipsnius;
   Chartijos 51 straipsnio panaikinimą ir Chartijos pakeitimą Sąjungos teisių aktu;
   vienbalsiškumo reikalavimo taikymo tose srityse, kurios susijusios su pagrindinių teisių laikymusi, jų apsauga ir skatinimu, pvz., lygybės ir nediskriminavimo atveju, persvarstymą;

21.  konstatuoja, kad rekomendacijose laikomasi pagrindinių teisių ir subsidiarumo principo;

22.  mano, kad bet kokie finansiniai padariniai, susiję su prašomais pateikti pasiūlymais dėl Sąjungos biudžeto, turi būti padengti panaudojant esamus biudžeto asignavimus; pabrėžia, kad priėmus ir įgyvendinus šiuos pasiūlymus ES, valstybės narės ir piliečiai galėtų išvengti daug sąnaudų ir sutaupyti laiko ir padidėtų jų pasitikėjimas valstybių narių ir Sąjungos sprendimais ir veiksmais, taip pat pagerėtų jų tarpusavio pripažinimas, o tai būtų naudinga ekonominiu ir socialiniu požiūriu;

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas išsamias rekomendacijas Komisijai ir Tarybai, bei valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, taip pat Regionų komitetui, kuris ją perduotų subnacionaliniams parlamentams ir taryboms.

PRIEDAS

Išsamios rekomendacijos dėl tarpinstitucinio susitarimo dėl demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių padėties valstybėse narėse ir ES institucijose stebėjimo ir tolesnių procedūrų tvarka projekto

TARPINSTITUCINIO SUSITARIMO PROJEKTAS

EUROPOS SĄJUNGOS DEMOKRATIJOS, TEISINĖS VALSTYBĖS IR PAGRINDINIŲ TEISIŲ PAKTAS

Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba ir Europos Komisija,

atsižvelgdami į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) preambulę, ypač į jos antrą, ketvirtą, penktą ir septintą konstatuojamąsias dalis,

atsižvelgdami ypač į ES sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą ir 6, 7 ir 11 straipsnius,

atsižvelgdami į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) straipsnius, susijusius su pagarba demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms, jų skatinimu ir apsauga Sąjungoje, įskaitant SESV 70, 258, 259, 260, 263 ir 265 straipsnius,

atsižvelgdami į ES sutarties 4 straipsnio 3 dalį ir 5 straipsnį, SESV 295 straipsnį ir prie ES sutarties ir SESV pridėtus Protokolus Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje ir Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

atsižvelgdami į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Pagrindinių teisių chartija);

atsižvelgdami į Europos Tarybos socialinę chartiją, ypač į jos E straipsnį dėl nediskriminavimo,

atsižvelgdami į Kopenhagos kriterijus, taip pat į ES teisyną – acquis, kurio turi laikytis šalis kandidatė, pageidaujanti įstoti į ES – visų pirma į 23 ir 24 skyrius,

atsižvelgdami į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK), Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos, Ministrų Komiteto, žmogaus teisių komisaro ir Venecijos komisijos konvencijas, rekomendacijas, rezoliucijas ir pranešimus,

atsižvelgdami į Venecijos komisijos 106-oje plenarinėje sesijoje 2016 m. kovo 18 d. priimtą Kontrolinį sąrašą dėl teisinės valstybės,

atsižvelgdami į 2007 m. gegužės 23 d. Europos Tarybos ir Europos Sąjungos susitarimo memorandumą,

atsižvelgdami į Europos Tarybos pagrindų konvenciją dėl tautinių mažumų teisių,

atsižvelgdami į Europos Tarybos Europos regioninių arba mažumų kalbų chartiją;

atsižvelgdami į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

atsižvelgdami į JT sutartis dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos ir į JT sutartimis įsteigtų organų teisės praktiką,

atsižvelgdami į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) leidinius, įskaitant pasiūlymą dėl Europos pagrindinių teisių informavimo sistemos (EFRIS), išdėstytą 2013 m. gruodžio 31 d. dokumente „Pagrindinės teisės ir Europos Sąjungos teisingumo ir vidaus reikalų ateitis“ (angl. Fundamental rights in the future of the European Union's Justice and Home Affairs),

atsižvelgdami į 2008 m. balandžio mėn. JT priimtą požiūrį į pagalbą kuriant teisinę valstybę,

atsižvelgdami į JT darnaus vystymosi tikslus, ypač į 16 tikslą,

atsižvelgdami į 2016 m. gegužės 18 d. COSAC pateiktą dvidešimt penktąją du kartus per metus teikiamą ataskaitą „Pokyčiai Europos Sąjungoje: su parlamentine priežiūra susijusios procedūros ir praktika“,

atsižvelgdami į 2013 m. kovo 6 d. Vokietijos, Danijos, Suomijos ir Nyderlandų užsienio reikalų ministrų laišką Komisijos pirmininkui,

atsižvelgdami į 2016 m. balandžio 8 d. FRA nuomonę dėl integruotosios objektyvių pagrindinių teisių rodiklių priemonės, kuria galima nustatyti atitiktį bendrosioms vertybėms, išvardytoms ES sutarties 2 straipsnyje, remiantis esamais informacijos šaltiniais, sukūrimo,

atsižvelgdami į Tarybai pirmininkavusios Italijos 2014 m. lapkričio 15 d. pranešimą „Teisinės valstybės principo laikymosi Europos Sąjungoje užtikrinimas“,

atsižvelgdami į Europos Sąjungos Tarybos ir valstybių narių susitikimo Taryboje 2014 m. gruodžio 16 d. išvadas dėl teisinės valstybės principo laikymosi užtikrinimo,

atsižvelgdami į 2014 m. gruodžio 19 d. dokumentą „Gairės dėl metodinių veiksmų, kurių turi būti imamasi siekiant Tarybos parengiamuosiuose organuose patikrinti suderinamumą su pagrindinėmis teisėmis“ (angl. Guidelines on methodological steps to be taken to check fundamental rights compatibility at the Council preparatory bodies),

atsižvelgdami į pirmąjį ir antrąjį dialogą teisinės valstybės klausimais Liuksemburgo ir Nyderlandų pirmininkavimo ES Tarybai metu 2015 m. lapkričio 17 d. ir 2016 m. gegužės 24 d.,

atsižvelgdami į Komisijos naudojamą stebėjimo mechanizmą ir periodinio vertinimo įrankius, įskaitant bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą (BTM), Teisingumo rezultatų suvestinę, kovos su korupcija ataskaitas ir Europos žiniasklaidos naujienų stebėjimo programėlę „Europe Media Monitor“,

atsižvelgdami į 2010 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatą Europos „Veiksmingo Sąjungos pagrindinių teisių chartijos veiksmingo įgyvendinimo strategija“,

atsižvelgdami į 2011 m. gegužės 6 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Veiklos gairės, susijusios su tuo, kaip atsižvelgti į pagrindines teises Komisijos poveikio vertinimuose“,

atsižvelgdami į 2014 m. kovo 19 d. Komisijos komunikatą „Naujos ES priemonės teisinei valstybei stiprinti“,

atsižvelgdami į Komisijos metinį kolokviumą pagrindinių teisių klausimais,

atsižvelgdami į 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros,

atsižvelgdami į 2014 m. vasario 27 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje (2012 m.)(5),

atsižvelgdami į 2015 m. rugsėjo 8 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties ES (2013–2014 m.)(6),

(1)  kadangi reikia demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo, kuris būtų objektyvus, nešališkas, pagrįstas faktiniais duomenimis ir vienodai bei sąžiningai taikomas visoms valstybėms narėms ir Sąjungos institucijoms, taip pat apimtų ir prevencinį, ir korekcinį aspektus;

(2)  kadangi pirminis tokio mechanizmo tikslas būtų užkirsti kelią demokratijos, teisinės valstybės principų ir pagrindinių teisių pažeidimams ir jų nesilaikymui, kartu suteikiant reikiamas priemones, kad būtų galima praktiškai įgyvendinti prevencines ir korekcines ES sutarties 7 straipsnio nuostatas, taip pat kitas Sutartyse numatytas priemones;

(3)  kadangi reikėtų vengti be reikalo kurti naujas ar besidubliuojančias struktūras ir pirmenybę reikia teikti dabartinių priemonių integravimui ir įtraukimui;

(4)  kadangi demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių apibrėžčių, standartų ir gairių rengimas nėra vienkartinis, bet nuolatinis interaktyvus procesas, grindžiamas plačiomis viešosiomis diskusijomis ir konsultacijomis su visuomene, reguliaria peržiūra ir dalijimusi geriausia patirtimi;

(5)  kadangi veiksmingas gali būti tik toks mechanizmas, kuriam plačiai pritaria Sąjungos piliečiai ir kuris leidžia jiems aktyviai dalyvauti procese;

(6)  kadangi valstybėms narėms visų pirma tenka atsakomybė už bendrų standartų laikymąsi, tačiau, joms to nepadarius, Sąjunga privalo įsikišti, apsaugoti savo konstitucinį pagrindą ir užtikrinti, jog visiems Sąjungos piliečiams ir gyventojams visoje Sąjungos teritorijoje būtų garantuotos ES sutarties 2 straipsnyje ir Pagrindinių teisių chartijoje nustatytos vertybės;

(7)  kadangi svarbu, jog būtų glaudžiai dirbama kartu visais valdžios lygmenimis, remiantis suteikta kompetencija ir pareigomis, siekiant nustatyti galimas sistemines grėsmes teisinei valstybei ankstyvuoju etapu ir pagerinti teisinės valstybės apsaugą;

(8)  kadangi yra keletas priemonių, taikomų šiurkštaus Sąjungos vertybių pažeidimo grėsmės atveju, tačiau šioms priemonėms reikia parengti aiškius ir objektyvius kriterijus, kad jos būtų pakankamai griežtos ir atgrasomos siekiant užkirsti kelią teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pažeidimams; kadangi Sąjungoje nėra teisiškai privalomo mechanizmo norint reguliariai stebėti, ar valstybės narės ir Sąjungos institucijos laikosi Sąjungos vertybių ir pagrindinių teisių;

(9)  kadangi laikantis SESV 295 straipsnio, šiuo tarpinstituciniu susitarimu tik palengvinamas Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendradarbiavimas, pagal ES sutarties 13 straipsnio 2 dalį šios institucijos veikia neviršydamos Sutartimis joms suteiktų įgaliojimų ir laikydamosi jose nustatytų procedūrų, sąlygų bei tikslų; kadangi tarpinstitucinis susitarimas nedaro poveikio Teisingumo Teismo prerogatyvoms savarankiškai aiškinti Sąjungos teisę,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Sąjungos pagrindinių vertybių ir pamatinių principų, t. y. demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių, laikomasi visoje Sąjungoje pagal Sąjungos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių paktą, kuriame nustatytos šių vertybių ir principų apibrėžtys, rengimas, stebėjimas ir taikymas ir kuris taikomas valstybėms narėms ir Sąjungos institucijoms;

2 straipsnis

ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto dalys:

–  metinė demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaita, kurioje pateikiamos konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos, prie kurių pridedamos FRA, Europos Tarybos ir kitų šios srities institucijų ataskaitos;

–  metinės tarpparlamentinės diskusijos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto ataskaitos pagrindu;

–  galimos rizikos išvengimo ir pažeidimų ištaisymo tvarka, kaip numatyta Sutartyse, įskaitant prevencinių ar korekcinių ES sutarties 7 straipsnio nuostatų taikymo tvarką;

–  Sąjungos institucijų demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių politikos ciklas.

3 straipsnis

Demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių paktas išplečiamas siekiant į vieną Sąjungos priemonę sujungti Komisijos teisinės valstybės sistemą ir Tarybos dialogą teisinės valstybės klausimais.

4 straipsnis

Europos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaitą apie padėtį šiais klausimais valstybėse narėse rengia Komisija, konsultuodamasi su nepriklausomų ekspertų grupe, nurodyta 8 straipsnyje. Komisija Europos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaitą perduoda Europos Parlamentui, Tarybai ir nacionaliniams parlamentams. Europos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaita skelbiama viešai.

Europos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaitą sudaro bendroji dalis ir konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos.

Jeigu Komisija laiku nepriima Europos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaitos, įskaitant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, atsakingas Europos Parlamento komitetas gali oficialiai paraginti Komisiją paaiškinti, kodėl ši vėluoja, ir paraginti nedelsiant jas priimti, kad procesas nebūtų ilgiau vilkinamas.

5 straipsnis

Europos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaita apima ir papildo dabartines priemones, įskaitant Teisingumo rezultatų suvestinę, Žiniasklaidos pliuralizmo observatoriją, kovos su korupcija ataskaitą ir tarpusavio vertinimo procedūras, grindžiamas SESV 70 straipsniu, ir pakeičia bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą Bulgarijai ir Rumunijai.

6 straipsnis

Europos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaita rengiama naudojantis įvairiais šaltiniais ir esamomis valstybių narių veiklos vertinimo, ataskaitų teikimo ir stebėsenos priemonėmis, įskaitant:

–  valstybių narių kompetentingų institucijų indėlį užtikrinant pagarbą demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms;

–  FRA, ypač jos EFRIS, priemones;

–  kitas specializuotas Sąjungos agentūras, ypač Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūną (EDAPP), Europos lyčių lygybės institutą (EIGE), Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondą (Eurofound) ir Europos Sąjungos statistikos tarnybą (Eurostatas);

–  ekspertus, akademinės visuomenės atstovus, pilietinės visuomenės organizacijas, pvz., teisėjų, teisininkų (advokatų) ir žurnalistų profesines ir sektorines asociacijas;

–  tarptautinių organizacijų ir NVO parengtus esamus sąrašus ir gaires;

–  Europos Tarybą, ypač Venecijos komisiją, Valstybių prieš korupciją grupę (GRECO), Europos Tarybos vietos ir regionų valdžios institucijų kongresą ir Europos veiksmingo teisingumo komisiją (CEPEJ);

–  tarptautines organizacijas, pvz., Jungtines Tautas, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO);

–  Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) ir kitų tarptautinių teismų, tribunolų ir pagal sutartis įsteigtų organų praktiką;

–  visas Europos Parlamento rezoliucijas arba kitą tinkamą indėlį, įskaitant jo metinį pranešimą dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje;

–  Sąjungos institucijų indėlį.

Visi šiame straipsnyje nurodyti šaltiniai, taip pat Europos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaita, kurią rengia demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ekspertų grupė, įskaitant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, skelbiami viešai Komisijos interneto svetainėje.

7 straipsnis

Europos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaita pateikiama suderintu formatu, prie jos pridedant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, ir ją rengiant ypač atsižvelgiama į šiuos aspektus:

–  valdžių padalijimą,

–  valstybės nešališkumą,

–  galimybę po rinkimų atšaukti politinius sprendimus,

–  institucinę stabdžių ir atsvarų sistemą, kuri užtikrina, kad nebūtų kvestionuojamas nešališkos valstybės principas,

–  valstybės ir institucijų pastovumą, remiantis konstitucijos nekintamumu,

–  žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą,

–  žodžio laisvę ir susirinkimų laisvę,

–  pilietinės erdvės skatinimą ir veiksmingų pilietinio dialogo mechanizmų rėmimą,

–  teisę į aktyvų ir pasyvų piliečių demokratinį dalyvavimą rinkimuose ir dalyvaujamąją demokratiją,

–  sąžiningumą ir korupcijos nebuvimą,

–  skaidrumą ir atskaitomybę,

–  teisėtumą,

–  teisinį tikrumą,

–  piktnaudžiavimo įgaliojimais ar netinkamo naudojimosi jais prevenciją,

–  lygybę prieš įstatymą ir nediskriminavimą,

–  teisę kreiptis į teismus: nepriklausomumą ir nešališkumą, teisingą bylos nagrinėjimą, konstitucinį teisingumą (kai taikoma), nepriklausomą advokato profesiją,

–  teisinės valstybės principo laikymosi ypatingas problemas: korupciją, interesų konfliktą, asmens duomenų rinkimą ir stebėjimą,

–  Chartijos I–IV antraštines dalis,

–  EŽTK ir susijusius protokolus.

8 straipsnis

Demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių laikymosi valstybėse narėse padėtį vertina ir konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų projektus rengia reprezentacinė nepriklausomų ekspertų grupė (toliau – DTVPT ekspertų grupė), remdamasi kiekybiniu ir kokybiniu turimų duomenų ir informacijos vertinimu.

8.1.  DTVPT ekspertų grupę sudaro šie nariai:

–  po vieną kiekvienos valstybės narės nacionalinio parlamento paskirtą nepriklausomą ekspertą, kuris turi reikiamą kvalifikaciją eiti konstitucinio teismo teisėjo arba aukščiausiojo teismo teisėjo pareigas ir šiuo metu neina šių pareigų;

–  dešimt Europos Parlamento paskirtų ekspertų, kurių du trečdalius sudaro ekspertai iš ekspertų sąrašo, į kurį kandidatus siūlė:

i)  Visos Europos akademijos (ALLEA) federacija;

ii)  Europos nacionalinių žmogaus teisių institucijų tinklas (ENNHRI);

iii)  Europos Taryba, įskaitant Venecijos komisiją, GRECO ir Europos Tarybos žmogaus teisių komisarą;

iv)  CEPEJ ir Europos Sąjungos advokatūrų ir teisininkų draugijų taryba (angl. CCBE);

v)  JT, ESBO ir EBPO.

8.2.  DTVPT ekspertų grupė renka pirmininką iš savo narių.

8.3.  Siekiant sudaryti geresnes sąlygas rengti Europos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaitos ir konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų projektus, Komisija DTVPT ekspertų grupei suteikia sekretoriatą ir taip jai sudaro sąlygas tinkamai veikti, ypač renkant duomenis ir informacijos šaltinius, kuriuos reikės peržiūrėti ir įvertinti, taip pat teikiant administracinę paramą rengimo proceso metu.

9 straipsnis

DTVPT ekspertų grupė įvertina kiekvieną valstybę narę 7 straipsnyje išdėstytais aspektais ir nustato galimus pavojus ir pažeidimus. Siekiant užtikrinti DTVPT ekspertų grupės nepriklausomumą ir Europos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaitų objektyvumą, kiekvienas grupės narys tą įvertinimą atlieka anonimiškai ir nepriklausomai. Tačiau DTVPT ekspertų grupės nariai gali konsultuotis tarpusavyje, kad galėtų aptarti metodus ir susitartus standartus.

DTVPT ekspertų grupė kasmet persvarsto įvertinimo metodiką ir, jei reikia, toliau ją tobulina, tikslina, papildo ir iš dalies keičia bendru Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sutarimu, pasikonsultavusi su nacionaliniais parlamentais, ekspertais ir pilietine visuomene.

10 straipsnis

Komisijai priėmus Europos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaitą prasideda tarpparlamentinės diskusijos ir diskusijos Taryboje, kuriose siekiama išnagrinėti Europos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaitos rezultatus ir konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, imantis šių veiksmų:

–  Europos Parlamentas surengia tarpparlamentines diskusijas Europos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaitos pagrindu ir priima rezoliuciją. Ta diskusija turėtų būti rengiama taip, kad būtų apibrėžti kriterijai ir pasiekti tikslai bei numatytos priemonės kasmetiniams pokyčiams įvertinti vadovaujantis esamu Sąjungos konsensusu demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių klausimu. Reikiamos procedūros taip pat turėtų būti pagreitintos, siekiant parengti tokias priemones, kurias taikant ne tik būtų galima iš karto veiksmingai stebėti metinius pokyčius, bet ir būtų užtikrintas visų susijusių šalių prisiimtų įsipareigojimų vykdymas;

–  metinė diskusija demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių klausimais – tai būtų dalis daugiamečio struktūrinio Europos Parlamento, Tarybos, Komisijos ir nacionalinių parlamentų dialogo, kuriame taip pat dalyvautų pilietinės visuomenės, FRA ir Europos Tarybos atstovai;

–  Taryba, vykdydama metinį dialogą teisinės valstybės klausimais ir remdamasi demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaita, rengia metines diskusijas ir priima Tarybos išvadas, ragindama nacionalinius parlamentus reaguoti į demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaitas, pasiūlymus ar reformas;

–  Komisija, remdamasi demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaita, gali nuspręsti pradėti pažeidimo procedūrą dėl sistemingo pažeidinėjimo pagal ES sutarties 2 straipsnį ir SESV 258 straipsnį, sujungdama keletą pažeidimų nagrinėjimo bylų;

–  Komisija, vadovaudamasi demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaita, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Taryba, gali nuspręsti pateikti pasiūlymą įvertinti, kaip valstybės narės įgyvendina Sąjungos politiką laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje pagal SESV 70 straipsnį.

10.1.  Nebus imtasi jokių tolesnių veiksmų dėl demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaitos, jei valstybė narė atitinka visus 7 straipsnyje išdėstytus aspektus.

10.2.  Jei valstybė narė nesilaiko vieno ar daugiau 7 straipsnyje išdėstytų aspektų, Komisija, remdamasi demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaita, nedelsdama pradeda dialogą su ta valstybe nare, atsižvelgdama į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas.

10.2.1.  Jei konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose ekspertų grupė nurodo, kad valstybėje narėje yra iškilęs aiškus šiurkštaus ES sutarties 2 straipsnyje nurodytų vertybių pažeidimo pavojus ir kad yra pakankamai priežasčių pasinaudoti ES sutarties 7 straipsnio 1 dalimi, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija nedelsdami aptaria klausimą ir priima pagrįstą sprendimą, kurį viešai paskelbia.

10.3.  Jei, remdamasi Europos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaita, konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose ekspertų grupė nurodo, kad valstybėje narėje yra nuolatinis ir šiurkštus ES sutarties 2 straipsnyje nurodytų vertybių pažeidimas, t. y., kad per pastaruosius dvejus metus jis pasunkėjo arba nepalengvėjo, ir kad yra pakankamai priežasčių pasinaudoti ES sutarties 7 straipsnio 2 dalimi, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija aptaria klausimą ir kiekviena institucija priima pagrįstą sprendimą, kurį viešai paskelbia.

11 straipsnis

Pagrindinės teisės įtraukiamos į visų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų poveikio vertinimą, kurį atlieka Komisija, atsižvelgdama į Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 25 straipsnį.

8 straipsnyje nurodyta DTVPT ekspertų grupė vertina, ar Europos Parlementas, Taryba ir Komisija laikosi demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių.

12 straipsnis

Siekiant pagerinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą poveikio vertinimo klausimais ir kurti pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principų laikymosi kultūrą įsteigiama Tarpinstitucinė poveikio vertinimo darbo grupė (toliau – Darbo grupė). Darbo grupė, siekdama geriau numatyti teisės aktų įgyvendinimo sunkumus valstybėse narėse, taip pat padėti išvengti skirtingų interpretacijų ir aiškinimo skirtingose Sąjungos institucijose dėl pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principo poveikio Sąjungos teisės aktams, ankstyvuoju etapu konsultuojasi su nacionaliniais ekspertais. Darbo grupė, siekdama užtikrinti, kad laikomasi demokratijos, teisinės valstybės principų ir pagrindinių teisių, ir skatinti šiuos principus bei teises, vadovaujasi Metodikos gairėmis, skirtomis suderinamumui su pagrindinėmis teisėmis Tarybos parengiamuosiuose organuose patikrinti (angl. Guidelines on methodological steps to be taken to check fundamental rights compatibility at the Council preparatory bodies), Komisijos Veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategija, praktinėmis gairėmis dėl atsižvelgimo į pagrindines teises Komisijos poveikio vertinimuose, Geresnio reglamentavimo priemonių rinkinio priemone Nr. 24 ir Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 38 straipsniu.

13 straipsnis

Šios su teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių įgyvendinimo užtikrinimu ir jų laikymusi Sąjungos institucijose susijusios metinės Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos ataskaitos įtraukiamos į metinį Europos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaitos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių politikos ciklą:

–  Chartijos taikymo metinė ataskaita;

–  ES teisės taikymo metinė ataskaita;

–  Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001(7) taikymo metinė ataskaita.

14 straipsnis

Šis susitarimas įsigalioja … .

Priimta ...

Europos Komisijos vardu

Pirmininkas

Europos Sąjungos Tarybos vardu

Pirmininkas

Europos Komisijos vardu

Pirmininkas

(1) ECLI:EU:C:2014:2454.
(2) 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (OL L 190, 2002 7 18, p. 1).
(3) ECLI:EU:C:2011:865.
(4) ECLI:EU:C:2016:198.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0173.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0286.
(7) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

Teisinis pranešimas - Privatumo politika