Rodyklė 
Priimti tekstai
Trečiadienis, 2016 m. spalio 26 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Neprieštaravimas deleguotajam aktui: kai kurių ne biržos išvestinių finansinių priemonių rizikos mažinimo būdų techniniai reguliavimo standartai
 Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrasis biudžetas. Visi skirsniai
 DFP laikotarpio vidurio peržiūra
 Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas: paraiška „EGF/2016/003 EE/naftos ir chemijos produktai“
 Viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumas ***II
 Apsaugos priemonės nuo augalų kenkėjų ***II
 Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2016 m. prioritetų įgyvendinimas
 Transriebalai

Neprieštaravimas deleguotajam aktui: kai kurių ne biržos išvestinių finansinių priemonių rizikos mažinimo būdų techniniai reguliavimo standartai
PDF 253kWORD 40k
Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2016 m. spalio 4 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų papildomas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, rizikos mažinimo būdų techniniais reguliavimo standartais (C(2016)06329 – 2016/2930(DEA))
P8_TA(2016)0410B8-1124/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2016)06329),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2016 m. spalio 4 d. laišką, kuriame ji prašo Parlamento pareikšti, kad jis neprieštaraus deleguotajam reglamentui,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos 2016 m. spalio 13 d. laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų(1) (Europos rinkos infrastruktūros reglamentas (ERIR)), ypač į jo 11 straipsnio 15 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB(2), 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB(3), taip pat 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB(4), 13 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į techninių reguliavimo standartų projektą, kurį pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 15 dalį 2016 m. kovo 8 d. pateikė Europos priežiūros institucijos – Europos bankininkystės institucija, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto rekomendaciją dėl sprendimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad per Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalies trečioje ir ketvirtoje įtraukose nustatytą terminą, kuris pasibaigė 2016 m. spalio 25 d., nebuvo pareikšta prieštaravimų,

A.  kadangi ERIR nustatomi ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitos ir dvišalio rizikos valdymo reikalavimai, reikalavimai teikti ataskaitas, taikomi išvestinių finansinių priemonių sutartims, ir vienodi pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų veiklos reikalavimai;

B.  kadangi ERIR 11 straipsnio 15 dalyje numatyta, jog Europos priežiūros institucijos parengia bendrų techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodoma: rizikos valdymo procedūros, įskaitant įkaito dydį ir rūšį ir atskyrimo tvarką, kurių reikia, kad būtų laikomasi ERIR 11 straipsnio 3 dalies, procedūros, kurių turi laikytis sandorio šalys ir atitinkamos kompetentingos institucijos, netaikydamos reikalavimo pagal ERIR 11 straipsnio 6–10 dalis, taikytini kriterijai, nurodyti ERIR 11 straipsnio 5–10 dalyse, įskaitant visų pirma tai, kas būtų laikoma praktinėmis ar teisinėmis kliūtimis sandorio šalims tarpusavyje greitai pervesti nuosavas lėšas arba padengti įsipareigojimus;

C.  kadangi ERIR 11 straipsnio 15 dalimi Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti tuos techninius reguliavimo standartus, atsižvelgiant į sandorio šalies teisinį pobūdį, pagal atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (EBA reglamento), Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 (EIOPA reglamento) arba Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (ESMA reglamento) 10–14 straipsnius;

D.  kadangi Bazelio bankų priežiūros komitetas (angl. BCBS) ir Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija (angl. IOSCO) 2013 m. rugsėjo mėn. paskelbė bendrą visuotinę tvarką, kuria nustatomi garantinių įmokų reikalavimai išvestinėms finansinėms priemonėms, kurioms netaikoma pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita, ir 2015 m. kovo mėn. peržiūrėjo tą tvarką;

E.  kadangi Europos priežiūros institucijos 2016 m. kovo 8 d. pateikė Komisijai techninių reguliavimo standartų projektus;

F.  kadangi Komisija 2016 m. liepos 28 d. pranešė Europos priežiūros institucijoms savo ketinimą priimti techninių reguliavimo standartų projektus su įvairiais pakeitimais pagal EBA, EIOPA ir ESMA reglamentų 10 straipsnio 1 dalį;

G.  kadangi Europos priežiūros institucijos 2016 m. rugsėjo 8 d. Komisijai pagal EBA, EIOPA ir ESMA reglamentų 10 straipsnio 1 dalį pateikė oficialią nuomonę ir peržiūrėtus techninių reguliavimo standartų projektus;

H.  kadangi Komisija 2016 m. spalio 4 d. priėmė deleguotąjį reglamentą;

I.  kadangi šis deleguotasis reglamentas gali įsigalioti tik pasibaigus Parlamento ir Tarybos tikrinimo laikotarpiui ir tik tuo atveju, jeigu nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneš Komisijai, kad prieštaravimų nereikš;

J.  kadangi pagal EBA, EIOPA ir ESMA reglamentų 13 straipsnio 1 dalį numatytas tikrinimo laikotarpis yra trys mėnesiai nuo pranešimo apie techninius reguliavimo standartus datos; kadangi tokiu būdu šis konkretus tikrinimo laikotarpis baigiasi 2017 m. sausio 4 d.;

K.  kadangi dėl garantinės įmokos reikalavimų, taikomų finansinėms priemonėms, kurioms netaikoma pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita, įgyvendinimo kalendoriaus buvo susitarta tarptautiniu lygmeniu (BCBS ir IOSCO); kadangi Sąjunga praleido sutartą 2016 m. rugsėjo 1 d. pirmojo etapo įgyvendinimo terminą, tačiau vis dar gali nustatyti savo taisykles iki antrojo – 2017 m. kovo 1 d. – termino, kai daug finansų sandorio šalių ir ne finansų įmonių grupių turėtų pradėti keistis garantinėmis įmokomis;

L.  kadangi dėl šios priežasties išankstinis neprieštaravimas turėtų būti pareikštas kuo greičiau siekiant, kad Sąjunga galėtų įvykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus ir kad sandorių šalys galėtų pasirengti naujiems reikalavimams apie juos pranešus pakankamai iš anksto; kadangi toks požiūris padės kuo greičiau užtikrinti teisinį tikrumą rinkos dalyviams Sąjungoje ir trečiosiose valstybėse;

1.  pareiškia, kad neprieštarauja deleguotajam reglamentui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 201, 2012 7 27, p. 1.
(2) OL L 331, 2010 12 15, p. 12.
(3) OL L 331, 2010 12 15, p. 48.
(4) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.


Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrasis biudžetas. Visi skirsniai
PDF 510kWORD 67k
2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto (11900/2016 – C8-0373/2016 – 2016/2047(BUD))
P8_TA(2016)0411A8-0287/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą 2014/335/ES, Euratomas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(3) (toliau – DFP reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(4) (Tarpinstitucinis susitarimas),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūros (tikslinimo) (COM(2016)0603),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl 2017 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių, III skirsnis – Komisija(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2017 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją „Pasirengimas porinkiminiam 2014–2020 m. DFP tikslinimui: Parlamento indėlis prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą“(7),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto projektą, kurį Komisija priėmė 2016 m. liepos 18 d. (COM(2016)0300),

–  atsižvelgdamas į poziciją dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto, kurią Taryba patvirtino 2016 m. rugsėjo 12 d. ir perdavė Parlamentui 2016 m. rugsėjo 14 d. (11900/2016 – C8-0373/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 88 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir į kitų atitinkamų komitetų nuomones (A8-0287/2016),

A.  kadangi trūkstant išteklių didesnį dėmesį reikėtų skirti būtinybei laikytis biudžetinės drausmės ir lėšas naudoti efektyviai bei veiksmingai;

B.  kadangi SESV 318 straipsnyje numatytas Parlamento ir Komisijos dialogas turėtų skatinti į rezultatus orientuotą kultūrą Komisijoje, įskaitant didesnį skaidrumą ir didesnę atskaitomybę;

III skirsnis

Bendra apžvalga

1.  pažymi, kad 2017 m. biudžetas turi būti apsvarstytas platesniame – daugiametės finansinės programos (toliau – DFP) laikotarpio vidurio tikslinimo – kontekste; pabrėžia, kad reikia užtikrinti ilgalaikių prioritetų ir naujų iššūkių pusiausvyrą, ir todėl pabrėžia, kad 2017 m. biudžetas turi atitikti strategijos „Europa 2020“ tikslus, kurie yra jo pagrindinis orientyras ir svarbiausias prioritetas;

2.  pakartoja, kad yra tvirtai įsitikinęs, jog ypatingomis dabartinėmis aplinkybėmis tokios iniciatyvos, kaip ESI fondų paramos sustabdymas, vykdomas Komisijos, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 23 straipsnio 15 dalyje (Bendrųjų nuostatų reglamentas, BNR)(8), yra ne tik neteisingos ir neproporcingos, bet ir netvarios politiniu požiūriu;

3.  pabrėžia, kad Parlamentui svarstant 2017 m. biudžetą visapusiškai atsižvelgta į minėtoje 2016 m. kovo 9 d. rezoliucijoje dėl biudžeto sudarymo bendrųjų gairių ir pirmiau minėtoje 2016 m. liepos 6 d. rezoliucijoje „Pasirengimas porinkiminiam 2014–2020 m. DFP tikslinimui: Parlamento indėlis prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą“ nurodytus ir didžiosios daugumos narių patvirtintus politinius prioritetus;

4.  pabrėžia, kad taika ir stabilumas – pagrindinės vertybės, kurias Sąjunga turi išsaugoti; laikosi nuomonės, kad turi būti apsaugotas Didžiojo penktadienio susitarimas, kuris pasirodė esantis nepaprastai svarbus siekiant taikos ir susitaikymo Šiaurės Airijoje; pabrėžia poreikį nustatyti konkrečias priemones, kuriomis būtų užtikrinta parama regionams, kuriuose bus daromas ypač didelis poveikis suderėto išstojimo iš Sąjungos atveju po to, kai Jungtinė Karalystė pasirems ES sutarties 50 straipsniu pagal savo piliečių pareikštą valią;

5.  pabrėžia, kad Sąjunga šiuo metu susiduria su keliomis rimtomis ekstremaliosiomis situacijomis ir naujais iššūkiais, kurie negalėjo būti numatyti tuomet, kai buvo rengiama 2014–2020 m. DFP; yra įsitikinęs, kad reikia iš Sąjungos biudžeto skirti daugiau finansinių išteklių siekiant atremti politinius iššūkius ir sudaryti sąlygas Sąjungai kuo skubiau prioriteto tvarka pateikti atsakymus ir veiksmingai reaguoti į šias krizes; mano, kad šiuo tikslu reikia tvirto politinio įsipareigojimo norint, kad nauji asignavimai būtų numatyti 2017 m. ir iki programavimo laikotarpio pabaigos;

6.  pabrėžia, jog reikia, kad 2017 m. biudžete būtų patenkinti su migracijos sunkumais ir lėtu ekonomikos augimu po ekonomikos krizės susiję poreikiai; pažymi, kad reikia skirti daugiau lėšų tyrimams ir infrastruktūros projektams, taip pat kovai su jaunimo nedarbu;

7.  primena, kad, nors Parlamentas nedelsiant patvirtino papildomą finansavimą, kurio reikia siekiant spręsti dabartinius su pabėgėliais ir migracija susijusius uždavinius, tuo pačiu metu teikiant paramą siekiant tvaraus vystymosi tikslų, jis nuolat primygtinai tvirtino, kad tie uždaviniai neturėtų būti viršesni nei kitos svarbios Sąjungos politikos sritys, visų pirma, deramų ir kokybiškų darbo vietų kūrimas ir įmonių bei verslumo plėtra siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo; pažymi, kad 3 išlaidų kategorijos viršutinė riba yra visiškai nepakankama norint teikti pakankamą finansavimą su dabartiniais pabėgėlių ir migracijos uždaviniais susijusiems veiksmams, kurių imamasi Sąjungos viduje, ir pabrėžia poreikį patvirtinti visa apimantį ir žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį, pagal kurį migracija būtų susieta su vystymusi ir būtų užtikrinta darbuotojų migrantų, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių integracija, taip pat prioritetinės programos, pvz., kultūros programos; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti būtiną papildomą šios srities finansavimą, Komisija 2017 m. biudžeto projekte (toliau –BP) pasiūlė, o Taryba pritarė tam, kad būtų be precedento dažnai naudojamos DFP specialiosios priemonės, be kita ko, visapusiškai panaudojama lankstumo priemonė ir iš esmės mobilizuojamas nenumatytų atvejų rezervas, kurio lėšos naudojamos tik kraštutiniu atveju;

8.  pakartoja savo poziciją, kad dabartiniams pabėgėlių ir migracijos uždaviniams spręsti reikiamų papildomų lėšų prašymų tenkinimas neturėtų trukdyti vykdyti esamą Sąjungos išorės veiklą, įskaitant jos vystymosi politiką; pakartoja, kad Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės, patikos fondų ir bet kokių kitų ad hoc priemonių kūrimas negali būti finansuojamas sumažinant kitų esamų priemonių lėšas; reiškia susirūpinimą dėl to, kad sukurtos į Sąjungos biudžetą nepatenkančios ad hoc priemonės galėtų kelti grėsmę biudžeto vieningumui ir jas kuriant galėtų būti apeita biudžeto procedūra, kurioje turi dalyvauti ir kurią turi tikrinti Europos Parlamentas; labai abejoja dėl to, ar 4 išlaidų kategorijos (Europos vaidmuo pasaulyje) viršutinė riba yra pakankama, kad būtų tvariai ir veiksmingai reaguojama į esamas išorės problemas, įskaitant pabėgėlių ir migracijos iššūkius;

9.  pakartoja esąs įsitikinęs, kad Sąjungos biudžete turėtų būti rasti naujų iniciatyvų finansavimo būdai, kuriais nebūtų kenkiama esamoms Sąjungos programoms ir politikos priemonėms, ir ragina nustatyti tvarius naujų iniciatyvų finansavimo būdus; reiškia susirūpinimą dėl to, kad finansavimas mokslinių tyrimų gynybos srityje parengiamiesiems veiksmams, kuris per kitus trejus metus sudarys 80 mln. EUR, bus sumažintas dabartiniame DFP biudžete; yra įsitikinęs, kad, kadangi Sąjungos biudžete jau ir taip yra per mažai lėšų, papildomoms pastangoms, susijusioms su veikla, administracinėmis išlaidomis, parengiamaisiais veiksmais ir bandomaisiais projektais bendros saugumo ir gynybos politikos srityje, reikia ir papildomo finansinio indėlio iš valstybių narių; mano, kad valstybės narės turėtų naudoti dabartinę DFP laikotarpio vidurio peržiūrą / tikslinimą į tai atsižvelgdamos; pabrėžia, kad reikia pateikti paaiškinimą, kaip bus finansuojami bendri moksliniai tyrimai gynybos srityje ilguoju laikotarpiu;

10.  primena, kad Sąjunga ratifikavo 21-osios Klimato kaitos konferencijos (COP 21) susitarimą ir turi skirti dalį savo finansinių išteklių tam, kad būtų laikomasi Sąjungos prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų; pažymi, kad, atsižvelgiant į 2017 finansinių metų sąmatą, tikimasi, kad šiuo tikslu biudžete bus numatyta 19,2 proc. išlaidų; tvirtai skatina Komisiją laikytis šios krypties, kad būtų taikomas 20 proc. tikslas, atsižvelgiant į Komisijos įsipareigojimą integruoti klimato veiksmus į dabartinę DFP;

11.  ragina Komisiją 2017 m. biudžete pateikti iniciatyvą, pagal kurią jauniems europiečiams, atrinktiems konkurso tvarka, būtų suteikti viešojo transporto kuponai, ir skirti šiai iniciatyvai pakankamai asignavimų; pagrindinis tokios iniciatyvos tikslas būtų įvertinti bendresnės sistemos, kuria visų pirma būtų siekiama jaunimo judumo, ES jaunimo informavimo ir lygių galimybių propagavimo, įgyvendinamumą ir galimą poveikį;

12.  atmeta Tarybos pasiūlytus BP sumažinimus; negali suprasti, dėl kokių priežasčių siūloma sumažinti lėšas, ir ginčija Tarybos pareikštą ketinimą atkurti dirbtines maržas kai kuriose išlaidų kategorijose, pvz., 1a išlaidų pakategorėje (Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti) ir 4 išlaidų kategorijoje (Europos vaidmuo pasaulyje), ypač atsižvelgiant į tai, kad maržos bet kokiu atveju bus per mažos, jei bus norima reaguoti į nenumatytas aplinkybes ar krizes;

13.  pažymi, kad per pastaruosius penkerius metus Tarybos svarstymo metu nepavyko numatyti faktinio Sąjungos biudžeto vykdymo ir kad, atsižvelgiant į visus taisomuosius biudžetus, kiekviename galutiniame biudžete reikėjo numatyti žymiai daugiau lėšų; todėl ragina Tarybą pakoreguoti savo poziciją Taikinimo komitete, kad 2017 m. biudžete nuo pat pradžių būtų numatyta pakankamai lėšų;

14.  skelbia, kad, siekdamas tinkamai finansuoti šiuos skubius poreikius ir turėdamas mintyje labai mažas DFP maržas 2017 m., Parlamentas finansuos BP numatytų asignavimų padidinimą išnaudodamas visas turimas maržas ir dar labiau panaudodamas nenumatytų atvejų rezervą;

15.  visiškai atlygina visus sumažintus asignavimus, susijusius su Europos strateginių investicijų fondu (toliau – ESIF), Europos infrastruktūros tinklų priemonės (toliau – EITP) ir programos „Horizontas 2020“ eilutėse, – iš viso 1 240 mln. EUR įsipareigojimų 2017 m., panaudodamas naujus asignavimus, kurie turėtų būti gauti atliekant DFP laikotarpio vidurio tikslinimą; primygtinai tvirtina, kad visoje Sąjungoje reikia veiksmingai reaguoti į jaunimo nedarbą; todėl padidina Jaunimo užimtumo iniciatyvai (toliau – JUI) skiriamas lėšas papildoma 1 500 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų suma, kad iniciatyva galėtų būti tęsiama; mano, kad dėl šioms svarbioms Sąjungos programoms skiriamo tinkamo papildomo finansavimo turėtų būti nuspręsta atliekant DFP laikotarpio vidurio tikslinimą;

16.  tikisi, kad Taryba pritars šiam požiūriui ir kad per taikinimo procedūrą bus lengvai pasiektas susitarimas ir sudarytos galimybės Sąjungai tinkamai atsižvelgti į susidariusias aplinkybes ir veiksmingai spręsti būsimus uždavinius;

17.  nustato bendrą 2017 m. įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų lygį – atitinkamai 160,7 mlrd. EUR ir 136,8 mlrd. EUR;

1a išlaidų pakategorė – Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti

18.  pažymi, kad vėl po Tarybos svarstymo labai ženkliai sumažinta 1a išlaidų pakategorė – 52 proc. visų Tarybos įsipareigojimų sumažinimų įvykdyta šioje kategorijoje; todėl stebisi, kaip šiame svarstyme yra atspindėtas Tarybos politinis prioritetas dėl darbo vietų ir augimo;

19.  visiškai nepritaria tokiam lėšų sumažinimui išlaidų kategorijoje, kuri simbolizuoja Europos pridėtinę vertę ir pagal kurią užtikrinamas didesnis augimas ir kuriama daugiau darbo vietų piliečiams; taigi nusprendžia atmesti Tarybos sumažinimus;

20.  laikydamasis 2015 m. birželio mėn. prisiimto įsipareigojimo vykdant metinę biudžeto procedūrą kuo labiau sumažinti su ESIF įsteigimu susijusį biudžeto poveikį programai „Horizontas 2020“ ir EITP, nusprendžia vėl įrašyti visas prieš ESIF įsteigimą buvusias pradines programos „Horizontas 2020“ ir EITP biudžeto eilučių, sumažintų siekiant suteikti lėšų ESIF garantijų fondui, sumas; pabrėžia Sąjungos didžiausios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ svarbą, nes įgyvendinant šią programą puikios idėjos paverčiamos produktais ir paslaugomis ir taip skatinamas augimas ir darbo vietų kūrimas; prašo BP sumas papildyti atitinkama 1,24 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų suma; tikisi, kad atliekant DFP laikotarpio vidurio tikslinimą bus pasiektas bendras susitarimas šiuo skubiu klausimu; pabrėžia, kad ESIF turėtų būti patobulintas tam, kad būtų visapusiškai efektyvus ir veiksmingas, užtikrinant, kad būtų laikomasi papildomumo principo, pagerinant geografinę ir sektorių pusiausvyrą ir padidinant skaidrumą sprendimų priėmimo procese;

21.  laikydamasis nuolatinių darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo prioritetų ir atidžiai įvertinęs ligšiolinį gebėjimą įsisavinti lėšas, nusprendžia siūlyti selektyviai ir viršijant BP lygį padidinti asignavimus programoms COSME, PROGRESS, „Marie Curie“, Europos mokslinių tyrimų tarybai, EURES ir programai „Erasmus +“; pažymi, kad toks lėšų didinimas gali būti finansuojamas panaudojant turimą šios pakategorės maržą;

22.  atsižvelgdamas į tai, 1a išlaidų pakategorės įsipareigojimų asignavimų lygį padidina 45 mln. EUR suma, palyginti su BP lygiu (išskyrus ESIF, bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus);

1b išlaidų pakategorė – Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

23.  pabrėžia, kad maždaug trečdalis metinio Sąjungos biudžeto yra skirtas ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai; pabrėžia, kad sanglaudos politika yra pagrindinė Sąjungos investicijų politika ir priemonė, skirta skirtumams tarp visų Sąjungos regionų sumažinti, ir kad ji atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“;

24.  nepritaria Tarybos siūlymui pagal 1b pakategorę numatytus įsipareigojimus sumažinti 3 mln. EUR ir mokėjimus – o tai dar svarbiau – 199 mln. EUR (taip pat ir paramos eilutėse); ragina Tarybą paaiškinti, kaip tas sumažinimas atitinka jos tikslą skirti reikiamus asignavimus, kuriais būtų sudarytos sąlygos sklandžiai įgyvendinti naujas programas ketvirtaisiais 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos metais; primena, kad Komisijos pasiūlytas mokėjimų lygis pagal šią išlaidų kategoriją jau yra 23,5 proc. mažesnis nei 2016 m. biudžete; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad joks papildomas mokėjimų sumažinimas negali būti pagrįstas ir jam negali būti pritarta;

25.  ragina atlikti Sąjungos politikos priemonių poveikio vertinimą, grindžiamą poveikio vertinimo ataskaitomis, siekiant nustatyti, kokiu mastu taikant šias priemones buvo, inter alia, sumažinti ekonominiai skirtumai, vystoma konkurencinga ir diversifikuota regioninė ekonomika ir skatinamas tvarus augimas bei darbo vietų kūrimas;

26.  yra labai susirūpinęs dėl didelių vėlavimų įgyvendinant Europos struktūrinių ir investicijų fondų ciklą, nes tai gali turėti didelių neigiamų pasekmių siekiant laiku gauti rezultatus vietoje, o taip pat antroje dabartinės DFP laikotarpio pusėje gali vėl iš naujo susikaupti neapmokėtų sąskaitų; primygtinai ragina atitinkamas valstybes nares skubiai paskirti valdančiąsias, mokėjimo ir tvirtinančiąsias institucijas ir šalinti visas kitas priežastis, dėl kurių vėluojama įgyvendinti programas; atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymus dėl didesnio supaprastinimo šioje srityje ir mano, kad valstybės narės turėtų nedelsdamos dėti visas pastangas siekdamos užtikrinti, kad programos būtų sklandžiai visapusiškai įgyvendinamos; todėl ragina užtikrinti didesnę viešųjų investicijų politikos vykdant valstybių narių biudžetus ir Sąjungos biudžetą ir politikos, kuria siekiama skatinti augimą ir tvaraus užimtumo kūrimą – tai yra kertinis Sąjungos elementas – sąveiką ir papildomumą;

27.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl Struktūrinių reformų rėmimo programos parengimo, šiai programai skiriant 142 800 000 EUR finansinį paketą, ir pabrėžia, kad šios lėšos turėtų būti skiriamos siekiant stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą;

28.  apgailestauja dėl to, kad dėl asignavimų sutelkimo 2014–2015 m. laikotarpio pradžioje Komisija nepasiūlė jokių įsipareigojimų asignavimų JUI 2017 m.; pakartoja, kad labai remia tolesnį Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimą; vadovaudamasis Europos socialinio fondo reglamentu(9), pagal kurį numatoma tokio tęstinumo galimybė, nusprendžia visų pirma numatyti Jaunimo užimtumo iniciatyvai papildomai 1 500 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 500 mln. EUR mokėjimų asignavimų, kad būtų galima veiksmingai reaguoti į jaunimo nedarbą, pasinaudojant patirtimi, gauta atsižvelgus į Komisijos JUI įgyvendinimo vertinimo rezultatus; pažymi, kad, atsižvelgiant į Parlamento reikalavimus, atliekant būsimą DFP laikotarpio vidurio tikslinimą turi būti pasiektas bendras susitarimas dėl tinkamo papildomo JUI finansavimo likusią šio programavimo laikotarpio dalį; primygtinai ragina valstybes nares dėti visas pastangas siekiant greičiau įgyvendinti iniciatyvą vietoje, kad ja galėtų tiesiogiai pasinaudoti jaunieji europiečiai;

29.  nusprendžia vėl įrašyti į BP įsipareigojimus ir mokėjimus eilutėse, kuriose Taryba juos sumažino; pagal 1b išlaidų pakategorę JUI skiria 1 500 mln. EUR daugiau įsipareigojimų asignavimų ir 500 mln. EUR daugiau mokėjimų asignavimų nei numatyta BP ir padidina Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui skiriamus įsipareigojimus 4 mln. EUR ir mokėjimus – 2 mln. EUR, taip viršijant dabartinę įsipareigojimų viršutinę ribą 1,57 mlrd. EUR;

30.  pabrėžia, kad 1b išlaidų pakategorėje susidariusi didžiausia dalis dabartinių neįvykdytų įsipareigojimų, kurie 2016 m. rugsėjo mėn. pradžioje siekė 151 119 mln. EUR ir kurie gali kelti pavojų naujų programų įgyvendinimui;

31.  pabrėžia svarbų sanglaudos politikos indėlį, susijusį su veiksmingu biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą įgyvendinimu; ragina Komisiją remti veiksmus, kuriais būtų sukurtos tinkamos priemonės lyčių lygybei pasiekti, pvz., paskatų struktūros panaudojant struktūrinius fondus ir siekiant skatinti nacionalinio lygmens biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą;

2 išlaidų kategorija — Tvarus augimas: gamtos ištekliai

32.  pažymi, kad Taryba sumažino 2 išlaidų kategorijos asignavimų dydį, numatydama 179,5 mln. EUR mažiau įsipareigojimų asignavimų ir 198 mln. EUR mažiau mokėjimų asignavimų administracinės paramos eilutėse, techninės pagalbos veiklos eilutėse (pvz., Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir programos LIFE), Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF), kuris yra nepaprastai svarbus siekiant toliau vykdyti žemės ūkio veiklą apgyvendintose teritorijose, veiklos eilutėse ir decentralizuotų agentūrų eilutėse; pažymi, kad labiausiai mokėjimai sumažinti kaimo plėtros srityje; mano, kad taisomasis raštas turėtų likti pagrindu norint atlikti bet kokį patikimą EŽŪGF asignavimų tikslinimą; vėl įrašo atitinkamas BP numatytas sumas;

33.  mano, kad Sąjungos biudžetas turi teikti pirmenybę iniciatyvoms, kurios iš tiesų padės didinti ekonomikos ekologiškumą;

34.  laukia, kol bus pateiktas taisomasis raštas dėl skubios paramos priemonių, ypač pieno sektoriuje, paketo, ir nusprendžia pareikšti savo tvirtą paramą Sąjungos žemės ūkio sektoriui; todėl padidina asignavimų lygį 600 mln. EUR suma, palyginti su BP, kad būtų šalinami pieno sektoriaus krizės padariniai ir Rusijos embargo poveikis pieno sektoriuje;

35.  palankiai vertina asignavimus, skiriamus su žemės ūkiu susijusiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms pagal programą „Horizontas 2020“, siekiant užtikrinti pakankamą aprūpinimą saugiais ir aukštos kokybės maisto ir kitais biologiniais produktais; pabrėžia, kad reikia teikti pirmenybę projektams, kuriuose dalyvauja pirminiai gamintojai;

36.  pakartoja, kad BŽŪP asignavimai neturėtų būti skiriami bulių, naudojamų mirtinoms bulių kovoms, veisimui ar auginimui remti; ragina Komisiją ilgiau nedelsiant pateikti būtinus teisės aktų pakeitimus siekiant įgyvendinti šį reikalavimą, nes jis jau buvo nurodytas rengiant bendrąjį Europos Sąjungos 2016 finansinių metų biudžetą;

37.  pabrėžia, kad įgyvendinant naująją bendrą žuvininkystės politiką iš esmės keičiasi tiek valstybių narių, tiek žvejų žuvininkystės valdymas, ir šiuo požiūriu primena sunkumus, patirtus ankstesniais finansiniais metais, kai asignavimai buvo sumažinti;

38.  atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir teigiamai vertindamas tai, kad biudžeto projekte programos LIFE biudžetas padidintas 30,9 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų suma, vis dėlto apgailestauja, kad šiais metais programai LIFE iš viso skirtas 493,7 mln. EUR dydžio finansavimas vėl sudaro tik 0,3 proc. viso BP lėšų;

39.  atkreipia dėmesį į ankstesnes problemas, kurios kilo dėl nepakankamų programai LIFE skirtų mokėjimų asignavimų, nes taip buvo apsunkintas ir vilkinamas tinkamas šios programos įgyvendinimas;

40.  laikydamasis savo strategijos „Europa 2020“ tikslų ir tarptautinių įsipareigojimų kovoti su klimato kaita, nusprendžia pasiūlyti padidinti BP numatytą lėšų, skiriamų programai LIFE+, lygį;

41.  todėl padidina įsipareigojimų asignavimus 619,8 mln. EUR, o mokėjimų asignavimus – 611,3 mln. EUR (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), palikdamas 19,4 mln. EUR maržą, nesiekiančią 2 išlaidų kategorijos įsipareigojimų viršutinės ribos;

3 išlaidų kategorija – Saugumas ir pilietybė

42.  pabrėžia, kad Parlamentas ir toliau dabartinę migracijos problemą laiko svarbiausiu savo darbotvarkės punktu; teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą skirti papildomus 1,8 mlrd. EUR, kurie papildytų pradžioje 2017 m. numatytus asignavimus, kad būtų galima išspręsti migracijos problemą Sąjungoje; pažymi, kad didelis nukrypimas nuo pradinio programavimo rodo, jog reikia padidinti 3 išlaidų kategorijos viršutines ribas; pabrėžia, kad Komisija siūlo finansuoti šiuos padidinimus visų pirma mobilizuojant lankstumo priemonę (530 mln. EUR suma, taip visiškai išnaudojant šiais metais turimas lėšas) ir nenumatytų atvejų rezervą (1 160 mln. EUR suma); atsižvelgdamas į precedento neturintį su migracija susijusių išlaidų finansavimo lygį (2017 m. – iš viso 5,2 mlrd. EUR pagal 3 ir 4 išlaidų kategorijas ir Europos plėtros fondo mobilizavimas) ir pateiktus pasiūlymus taikyti lankstumo priemones, nereikalauja dar labiau padidinti su migracija susijusios politikos finansavimo; tuo pačiu metu atrems bet kokius bandymus sumažinti šios srities Sąjungos veiksmų finansavimą;

43.  dar kartą pakartoja, kad biudžeto lankstumas turi ribas ir gali būti tik trumpalaikis sprendimas; yra tvirtai įsitikinęs, kad 3 išlaidų kategorijos viršutinės ribos padidinimas būtų įžvalgus ir drąsus atsakas susidūrus su šiais ilgalaikiais pabėgėlių ir migracijos iššūkiais, kurie apima visą žemyną ir nerodo jokių nusiraminimo ženklų; mano, kad visi neseniai priimti biudžeto sprendimai siekiant užtikrinti naujus asignavimus šioje srityje iš tikrųjų parodė, kad reikia tikslinti šią viršutinę ribą;

44.  dabartinių saugumo ir migracijos iššūkių kontekste teigiamai vertina tai, kad buvo padidintas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) ir Vidaus saugumo fondo (VSF) finansavimas – atitinkamai 1,6 mlrd. EUR ir 0,7 mlrd. EUR; mano, kad dėl PMIF lėšų padidinimo išauga poreikis užtikrinti sąžiningą ir skaidrų metinių lėšų paskirstymą skirtingoms fondo programoms ir tikslams ir didesnį aiškumą, kaip šie finansiniai ištekliai bus panaudojami;

45.  pažymi, kad 2016 m. kovo 15 d. patvirtinta nauja Skubios paramos teikimo Sąjungoje priemonė, trejiems metams (2016–2018 m.) numatant 700 mln. EUR orientacinį paketą, ir pagal ją jau gauti greiti rezultatai vietoje reaguojant į didelio skaičiaus pabėgėlių ir migrantų, atvykstančių į valstybes nares, humanitarinius poreikius ir tuo tikslu teikiant skubios paramos priemones; vis dėlto pakartoja savo poziciją, kad ateityje reikėtų numatyti tvaresnį teisinį ir biudžetinį pagrindą, kad būtų sudarytos sąlygos mobilizuoti humanitarinę pagalbą Sąjungoje; primygtinai reikalauja, kad būtų vykdomas nuolatinis dialogas su Komisija dėl šios priemonės veikimo ir finansavimo dabar ir ateityje, teikiant visiškai skaidrią informaciją ir poveikio vertinimo ataskaitas;

46.  atsižvelgdamas į kai kuriose valstybėse narėse padidėjusį pavojaus lygį ir tuo pačiu metu kylančias migracijos valdymo, kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu problemas bei koordinuoto Europos atsako būtinybę, prašo numatyti lėšų papildomiems Europolo darbuotojams, kad būtų įsteigtas 24 val. per parą ir 7 dienas per savaitę veikiantis kovos su terorizmu padalinys, teikiantis valstybių narių kompetentingoms institucijoms žvalgybinę atsakomąją informaciją; mano, kad tokios didesnės lėšos taip pat padėtų sustiprinti kovą su prekyba žmonėmis (ypač daug dėmesio skiriant nelydimiems nepilnamečiams), kovą su kibernetiniais nusikaltimais (nauji Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centro (EC 3) darbuotojai) ir padidinti žmogiškuosius išteklius Italijos ir Graikijos migrantų antplūdžio valdymo centruose; primena, kad šiuo metu Europolas turi tik 3 darbuotojus, kuriuos gali išsiųsti į vien tik Italijos 8 nuolatinius ir papildomus nenuolatinius migrantų antplūdžio centrus; laikosi nuomonės, kad šis skaičius yra per mažas norint, kad Europolas galėtų vykdyti savo užduotis kovojant su prekyba žmonėmis, terorizmu ir kitais sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais;

47.  teigiamai vertina tai, kad sukurta nauja biudžeto eilutė, pagal kurią skiriamas finansavimas nukentėjusiesiems nuo terorizmo; pritaria tam, kad būtų skiriama išteklių siekiant apimti plačias nukentėjusiųjų poreikių sritis, įskaitant fizinį gydymą, psichologines ir socialines paslaugas ir finansinę paramą; mano, kad siūlant priemones, kuriomis būtų kovojama su teroristų keliama grėsme, pernelyg dažnai užmirštami arba laikomi antraeiliais nekaltų nukentėjusiųjų nuo terorizmo poreikiai;

48.  smerkia tai, kad Taryba sumažino iš viso 24,3 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų, skirtų daugeliui kultūros, žiniasklaidos, pilietiškumo, pagrindinių teisių ir visuomenės sveikatos sričių programoms; mano, kad mažindama kultūros programų asignavimus ir taip siekdama rasti lėšų dabartiniams pabėgėlių ir migracijos problemoms spręsti Taryba siunčia neigiamą žinią; apgailestauja dėl to, kad daugeliu atveju atrodo, jog tas sumažinimas taikomas nepagrįstai ir nekreipiant dėmesio į puikius panaudojimo rodiklius; mano, kad net dėl nedidelio lėšų sumažinimo kyla pavojus, jog programos rezultatai nebus pasiekti ir bus kliudoma sklandžiai vykdyti Sąjungos veiksmus; todėl vėl įrašo visas eilutes pagal BP numatytą lygį;

49.  primygtinai tvirtina, kad reikia padidinti programų „Kūrybiška Europa“ ir „Europa piliečiams“ kai kurių veiksmų, kuriems ilgą laiką skirta nepakankamai lėšų, finansavimą; yra tvirtai įsitikinęs, kad šios programos yra daug svarbesnės nei kada nors anksčiau, tiek atsižvelgiant į siekį didinti kultūros ir kūrybos pramonės indėlį darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo srityse, tiek skatinant piliečius aktyviai dalyvauti formuojant ir įgyvendinant Sąjungos politiką; niekaip negali suprasti, kaip Taryba gali pagrįsti finansavimo, numatyto kultūros ir kūrybos sektorių MVĮ, mažinimą, kai tik 2016 m. birželio mėn. pradėta taikyti Kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonė, kurios finansavimas jau atidėtas, nors tai puikus novatoriško sprendimo siekiant įveikti didelį rinkos nepakankamumą pavyzdys, ją naudojant stiprinami pajėgumai ir suteikiama kredito rizikos apsauga finansiniams tarpininkams, suteikiantiems paskolas kultūros ir kūrybos sektoriuose;

50.  pabrėžia, kad Sąjungos kultūros, švietimo, jaunimo ir pilietybės sričių programos suteikia aiškią Europos pridėtinę vertę, papildomumo ir sąveiką su migrantų ir pabėgėlių integracijos politika; todėl ragina Sąjungos institucijas reaguoti atitinkamai padidinant lėšas, skiriamas tiesiogiai valdomoms programoms, kaip antai „Kūrybiška Europa“, taip pat struktūriniams ir investicijų fondams pagal tikslines biudžeto eilutes;

51.  atkreipia dėmesį į tai, kad būtina užtikrinti biudžetines garantijas parengiamiesiems veiksmams, susijusiems su 2018 m. Europos kultūros paveldo metų programos įgyvendinimu;

52.  primena, kad Sąjungos civilinės saugos mechanizmas yra Sąjungos solidarumo kertinis akmuo; pabrėžia, kad Sąjunga atlieka galių suteikimo funkciją remdama, koordinuodama arba papildydama valstybių narių veiksmus nelaimių prevencijos, pasirengimo joms ir reagavimo į jas srityje; pažymi, kad šiek tiek padidinta šiai programai skiriamų įsipareigojimų suma;

53.  palankiai vertina tai, kad sukurta biudžeto eilutė ES paieškos ir gelbėjimo fondui, kurios asignavimais siekiama finansuoti valstybių narių vykdomą ir Sąjungos lygmeniu koordinuojamą paieškos ir gelbėjimo veiklą, visų pirma Viduržemio jūroje; mano, kad įsteigti specialų fondą yra tinkamesnis sprendimas nei nuolat didinti FRONTEX ar naujai sukurtų Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų biudžetus;

54.  teigiamai vertina tai, kad sukurta biudžeto eilutė, kurios lėšomis remiama Europos piliečių iniciatyva – naujai įsteigta priemonė, kuria siekiama įtraukti piliečius į Sąjungos sprendimų priėmimo procesą ir stiprinti Europos demokratiją; laikosi nuomonės, kad BP pasiūlytas įsipareigojimų asignavimų lygis yra per mažas; priima sprendimą padidinti šią biudžeto eilutę;

55.  pritaria tam, kad numatyta daugiau lėšų Komisijos atstovybių komunikacijai, piliečių dialogams ir partnerysčių veiksmams, 2017 m. skiriant asignavimų, kurie sudaro 17,036 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 14,6 mln. EUR mokėjimų asignavimų, nes minėti veiksmai susiję su iniciatyvomis, kuriomis siekiama palaikyti ryšius su ES piliečiais, įgyti jų pasitikėjimą ir skatinti jų supratimą apie Sąjungos politiką ir politikos priemones;

56.  pabrėžia, jog, priėmus naują Tarpinstitucinį susitarimą dėl skaidrumo registro, reikia skirti pakankamai tinkamų administracinių ir finansinių priemonių Skaidrumo registro jungtiniam sekretoriatui, kad jis galėtų vykdyti savo užduotis;

57.  pažymi, kad jo pasiūlyti įsipareigojimų asignavimai (išskyrus įsipareigojimų asignavimus bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams) 3 išlaidų kategorijos viršutinę ribą viršija 71,28 mln. EUR, o mokėjimų asignavimai padidinti 1 857,7 mln. EUR; turint mintyje tai, kad maržos neliko net biudžeto projekte, siūlo šį asignavimų padidinimą finansuoti iki viršutinės ribos ir kartu mobilizuoti nenumatytų atvejų rezervą kai kuriems svarbiausiems su migracija susijusiems išlaidų punktams padengti;

4 išlaidų kategorija – Europos vaidmuo pasaulyje

58.  pažymi, kad, turint mintyje toliau kylančius pabėgėlių ir migracijos iššūkius, Sąjungos išorės veiksmams reikia vis didesnio finansavimo, kuris ženkliai viršija dabartinį 4 išlaidų kategorijos lygį; todėl labai abejoja dėl to, ar 4 išlaidų kategorijos viršutinės ribos yra pakankamos norint teikti pakankamą finansavimą su migracijos ir pabėgėlių iššūkiais susijusiems išorės veiksmams; labai apgailestauja dėl to, kad, siekdama finansuoti naujas iniciatyvas, pvz., Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę, Komisija pasirinko savo biudžeto projekte sumažinti kitų programų, pvz., vystomojo bendradarbiavimo priemonės (VBP) ir priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, (IcSP), finansavimą; pabrėžia, kad dėl to neturi nukentėti kitų sričių politika; todėl priima sprendimą didžia dalimi apriboti svarbių finansinių išteklių perkėlimą iš šių dviejų priemonių, kurias taikant, be kita ko, šalinamos pagrindinės migracijos srautų priežastys; primena, kad pagrindinis Sąjungos vystymosi politikos tikslas ir toliau turėtų būti skurdo mažinimas; taip pat apgailestauja dėl to, kad humanitarinei pagalbai ir Europos kaimynystės priemonės (EKP) Viduržemio jūros regionui numatyti asignavimai yra mažesni nei 2016 m. biudžete patvirtinti asignavimai, nepaisant akivaizdžios jų svarbos sprendžiant daug išorės problemų; labai apgailestauja dėl atvejų, kai Taryba nepagrįstai sumažino lėšas;

59.  taigi, nusprendžia atmesti visus Tarybos sumažinimus 4 išlaidų kategorijoje; taip pat nusprendžia atkurti 2016 m. finansavimo lygį eilutėse, skirtose EKP Viduržemio jūros regionui ir humanitarinei pagalbai; be to, nusprendžia apriboti Komisijos atliktą lėšų sumažinimą VBP ir IcSP eilutėse; mano, jog būtina, kad Sąjunga ir toliau vykdytų pagrindinį vaidmenį ir teiktų tokią pat finansinę paramą remiant Artimųjų Rytų taikos , Palestinos Administraciją ir JTPDO, taip pat EKP Rytų partnerystės veiksmus; pabrėžia Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės (EDŽTRP) svarbą;

60.  nusprendžia padidinti makrofinansinę paramą, kuri buvo labai sumažinta palygini su 2016 m.; mano, kad reikės daugiau lėšų negu pasiūlyta, siekiant užtikrinti, kad ateityje būtų galima atsižvelgti į visus prašymus dėl paskolų;

61.  visapusiškai pritaria Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonei ir siūlo jau 2016 m. iš anksto sutelkti jai dalį Sąjungos biudžeto įnašo, kuris planuotas 2017 m., nes jos įgyvendinimo rodiklis geras, o 2016 m. biudžete dar nepanaudotos didelės maržos; todėl ragina 2016 m. taisomuoju biudžetu padidinti Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP II) asignavimus 400 mln. EUR ir atitinkamai mobilizuoti nenumatytų atvejų rezervą; tokią pat sumą įrašo į 2017 m. biudžeto rezervą, laukiant, kol bus priimtas visapusiškas susitarimas dėl alternatyvaus Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės finansavimo, kuris sumažintų kitoms išorės finansavimo priemonėms daromą precedento neturintį spaudimą;

62.  susirūpinęs pažymi, kad, nepaisant jų aktualumo ir nemažo dydžio, ES patikos fondai ir Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė yra beveik nepastebimi Sąjungos biudžete; ragina juos į biudžetą įtraukti skaidriau ir labiau gerbiant Sąjungos biudžeto vieningumą ir biudžeto valdymo institucijų prerogatyvas, taigi šiuo tikslu sukuria naujas biudžeto eilutes; taip pat ragina Komisiją pateikti įrodymų, kad naudojant finansines priemones pagal patikos fondus asignavimai nenukreipiami nuo jų pradiniuose teisiniuose pagrinduose nustatytų tikslų; pažymi, kad tikslo kartu su Sąjungos biudžetu naudoti papildomus nacionalinius įnašus kol kas, kaip gerai žinoma, pasiekti nepavyko; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad ateityje, raginant iš Sąjungos biudžeto skirti įnašus į patikos fondus, Parlamentas tokiems raginimams pritars tik tuomet, kai valstybės narės skirs panašią įnašų sumą; todėl ragina valstybes nares kuo greičiau vykdyti savo įsipareigojimus;

63.  pažymi, kad Išorės veiksmų garantijų fondui, iš kurio atlyginami neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai, susiję su paskolomis ir paskolų garantijomis, suteiktomis ne valstybėms narėms arba ne valstybėse narėse vykdomiems projektams, reikia numatyti papildomų finansinių išteklių, kad būtų pasiekta tikslinė suma, kaip nurodoma Komisijos ataskaitoje dėl bendrajame biudžete numatytų garantijų (COM(2016)0576), ir dėl to į BP buvo įrašytas 228,04 mln. EUR atidėjinys; reiškia susirūpinimą dėl to, kad dėl šių reikalavimų daromas papildomas spaudimas jau ir taip labai griežtoms 4 išlaidų kategorijos viršutinėms riboms;

64.  teigiamai vertina Komisijos biudžeto pasiūlymus, susijusius su nauju partnerystės migracijos srityje modeliu ir išorės investicijų planu; tačiau reiškia susirūpinimą dėl galimų naujų „palydovų“ sukūrimo už Sąjungos biudžeto ribų; pakartoja, kad reikia ir toliau vykdyti visapusišką parlamentinį Sąjungos biudžeto tikrinimą; primygtinai ragina laikytis biudžeto vieningumo principo; yra įsitikinęs, kad naujas prioritetas neturėtų būti finansuojamas darant žalą įgyvendinamiems Sąjungos projektams; mano, kad turi būti mobilizuota daugiau lankstumo, kad būtų sukurta plataus užmojo sistema, kurią taikant būtų skatinamos investicijos Afrikoje ir ES kaimynystėje ir kuriai būtų suteikta pakankamai naujų asignavimų;

65.  pakartoja savo prašymą, kad ES specialiesiems įgaliotiniams skirta biudžeto eilutė būtų perkelta iš BUSP biudžeto į EIVT administracinių išlaidų biudžetą, nedarant poveikio biudžetui, siekiant toliau stiprinti Sąjungos diplomatinę veiklą;

66.  atsižvelgdamas į tai, 4 išlaidų kategorijoje numato 499,67 mln. EUR daugiau įsipareigojimų asignavimų ir 493,2 mln. EUR daugiau mokėjimų asignavimų nei BP (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus ir įskaitant ES specialiesiems įgaliotiniams skirtų asignavimų perkėlimą į EIVT biudžetą);

67.  mano, kad būtina padidinti Kipro turkų bendruomenės biudžeto eilutės asignavimus (+ 3 mln. EUR), kad būtų ryžtingai prisidėta prie Kipro be žinios dingusių asmenų paieškos komiteto misijos tęsimo ir intensyvesnės veiklos ir paremtas iš dviejų bendruomenių atstovų sudarytas Kultūros paveldo techninis komitetas, taip skatinant šių dviejų bendruomenių pasitikėjimą ir susitaikymą;

5 išlaidų kategorija – Administravimas. Kitos išlaidų kategorijos – Administracinės ir mokslinių tyrimų paramos išlaidos

68.  mano, kad Tarybos siūlymas sumažinti asignavimus yra nepagrįstas ir žalingas, ir vėl įrašo visas BP numatytas Komisijos administracines išlaidas, įskaitant 1–4 išlaidų kategorijų administracines ir mokslinių tyrimų paramos išlaidas;

69.  atsižvelgdamas į neseniai paaiškėjusius faktus ir siekdamas atgauti Sąjungos piliečių pasitikėjimą ir atkurti Sąjungos institucijų patikimumą, nusprendžia atidėti į rezervą 20 proc. asignavimų, skirtų buvusiųjų narių laikinosioms išmokoms, iki to laiko, kol Komisija patvirtins griežtesnį Komisijos narių elgesio kodeksą, siekdama užkirsti kelią interesų konfliktams ir „sukamųjų durų“ reiškiniui;

70.  mano, kad tarpinstitucinis administracinis bendradarbiavimas – tai veiksmingumo šaltinis, nes sudaroma galimybė naudotis vienos institucijos sukaupta praktine patirtimi, gebėjimais ir ištekliais kitoms institucijoms; todėl prašo sukurti sistemą, kurią taikant administracinė našta būtų sumažinama iki būtino minimumo, būtų užtikrinta tinkama paslaugų kokybė, pagrindinei atsakingai institucijai būtų suteikiamos būtinos biudžeto lėšos, būtų skatinamas kitų institucijų bendradarbiavimas apribojant jų dalis iki ribinių sąnaudų, patiriamų dėl bendradarbiavimo, ir taip sprendimai dėl patikimo finansų valdymo institucijų lygmeniu būtų suderinti su biudžeto patikimo finansų valdymo principais apskritai;

Agentūros

71.  iš esmės pritaria Komisijos agentūrų biudžeto poreikių sąmatoms; pažymi, kad Komisija jau gerokai sumažino daugumos agentūrų prašytus pradinius asignavimus; taigi mano, kad dar labiau sumažinus asignavimus, kaip siūlo Taryba, kiltų grėsmė tinkamam agentūrų veikimui ir jos negalėtų atlikti joms pavestų užduočių;

72.  palankiai vertina tai, kad didinamos biudžeto lėšos veiksmingai dirbančioms teisingumo ir vidaus reikalų agentūroms, visų pirma vykdančioms veiklą migracijos ir saugumo srityse; pabrėžia, kad atitinkamoms agentūroms suteikus didesnius įgaliojimus joms reikia numatyti pakankamai išteklių (be kita ko, ir investicijoms į naujas technologijas) ir darbuotojų;

73.  turėdamas mintyje dabartines saugumo problemas ir atsižvelgdamas į būtinybę koordinuoti atsakomuosius Europos veiksmus, mano, kad kai kurios sumos padidintos nepakankamai, ir nusprendžia padidinti Europos policijos biurui (Europolas), Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo padaliniui, Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūrai (EU-LISA) ir Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrai (ENISA) skirtus asignavimus;

74.  konkrečiau tariant, pabrėžia būtinybę skirti pakankamai žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių naujai įsteigtam Europolo Europos kovos su terorizmu centrui, Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centrui (EC3) ir ES internetinės informacijos žymėjimo padaliniui (IRU), be kita ko, bendros veiklos planavimui ir grėsmės vertinimams, siekiant sustiprinti koordinuotą valstybių narių požiūrį kovojant su organizuotu nusikalstamumu, elektroniniais nusikaltimais ir interneto nusikaltimais, terorizmu ir kitais sunkiais nusikaltimais; prašo skirti papildomų lėšų jungtinėms tyrimų grupėms;

75.  primena, kad planuota gerinti įvairias TVR informacines sistemas ir užtikrinti jų sąveikumą, kaip nurodė Komisija savo 2016 m. balandžio 6 d. komunikate dėl būsimo patikimesnių ir pažangesnių sienų ir saugumo informacinių sistemų pagrindo; primygtinai ragina numatyti būtinus ir pakankamus išteklius, kad šiuos techninius sprendimus būtų galima įgyvendinti greitai ir veiksmingai;

76.  palankiai vertina tai, kad 2017 m. biudžete numatyta pakankamai išteklių, siekiant paremti tvarų agentūros FRONTEX pertvarkymą į Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą ir Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) pertvarkymą į tikrą prieglobsčio agentūrą; pabrėžia, kad, nors Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgoms numatyti ištekliai šiuo metu atrodo pakankami, reikia atidžiai stebėti būsimus agentūros poreikius, susijusius su veiklos ištekliais ir darbuotojais, kad agentūros veikla atitiktų tikrąją padėtį;

77.  atsižvelgdamas į blogėjančią humanitarinę padėtį Europos pietinėse kaimyninėse šalyse, didėjantį prieglobsčio prašytojų skaičių ir visų pirma ketinimą daugiau, nei siūlo Komisija, išplėsti įgaliojimus, taip pat nusprendžia padidinti 2016 m. biudžete Europos prieglobsčio paramos biurui skirtus asignavimus;

78.  dar kartą pakartoja, kad nepritaria Komisijos ir Tarybos pozicijai dėl agentūrų personalo, todėl keičia daugelį etatų planų; dar kartą pabrėžia, kad kiekviena agentūra per penkerių metų laikotarpį turėtų sumažinti savo etatų skaičių 5 proc., kaip numatyta tarpinstituciniame susitarime, tačiau turi būti kuriami nauji etatai, būtini siekiant vykdyti papildomas užduotis, susijusias su laikotarpiu po 2013 m. įvykusiais naujais politikos pokyčiais ir priimtais naujais teisės aktais, šiuo tikslu skiriant papildomus išteklius, ir į tokius etatus neturi būti atsižvelgiama įgyvendinant tarpinstituciniame susitarime numatytą personalo mažinimo tikslą; taigi dar kartą pabrėžia, kad nesutinka su agentūrų etatų perskirstymo tarpusavyje koncepcija, tačiau pakartoja, jog pritaria tam, kad etatai būtų atlaisvinami veiksmingiau naudojant agentūrų išteklius, t. y. vykdant glaudesnį administracinį bendradarbiavimą arba net prireikus sujungiant tam tikras funkcijas ir dalijantis tam tikromis funkcijomis su Komisija arba viena iš agentūrų;

79.  pabrėžia, kad galima būtų sutaupyti nemažai veiklai ir personalui skirtų lėšų, jei keliose vietose veikiančios agentūros (ENISA, „eu-LISA“, ERA) turėtų tik vieną būstinę; mano, kad, turint mintyje dabartinius tų agentūrų veiklos poreikius, tokie pokyčiai yra įmanomi; pabrėžia, kad, Europos bankininkystės instituciją (EBI) perkėlus iš Londono ir sujungus su bent viena iš dviejų priežiūros institucijų, būtų galima sutaupyti tikrai nemažai abiejų agentūrų išlaidų; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą šiuo klausimu;

Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

80.  atlikęs išsamią pateiktų bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų analizę ir įvertinęs, kaip sekasi juos (išskyrus iniciatyvas, kurioms gali būti taikomas jau esamas teisinis pagrindas) įgyvendinti, taip pat visapusiškai atsižvelgdamas į Komisijos atliktą projektų įgyvendinamumo vertinimą, taip pat į turimas nedideles maržas ir ribas, numatytas bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams, nusprendžia priimti kompromisinį paketą, kurį sudaro ribotas bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų skaičius;

Specialios priemonės

81.  primena, koks svarbus yra neatidėliotinos pagalbos rezervas, kai reikia skubiai reaguoti į konkrečius pagalbos poreikius trečiosiose šalyse įvykus nenumatytiems įvykiams, taip pat primena savo ankstesnį raginimą ženkliai padidinti jo finansinį paketą atliekant DFP tikslinimą; pažymi, kad 2016 m. buvo labai greitai naudojamos jo lėšos, taigi atrodo, kad visos perkėlimo į kitą laikotarpį galimybės bus išnaudotos, o tai rodo, kad šios specialios priemonės neužteks norint patenkinti visus papildomus poreikius 2017 m.; todėl padidina jo asignavimus, kad jie per metus siektų 1 mlrd. EUR, kol, atliekant DFP laikotarpio vidurio tikslinimą, nebus priimtas sprendimas dėl metinės neatidėliotinos pagalbos rezervo asignavimų sumos;

82.  vėl įrašo biudžeto projekte numatytus Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo ir Europos Sąjungos solidarumo fondo rezervams skirtus asignavimus, kad būtų lengviau mobilizuoti šių specialių priemonių lėšas;

Mokėjimai

83.  išreiškia susirūpinimą dėl didelio mokėjimų asignavimų sumažinimo biudžeto projekte, palyginti su 2016 m. biudžetu; pažymi, kad tai rodo, jog įgyvendinimas vėluoja, ir tai ne tik kelia susirūpinimą dėl Sąjungos politikos vykdymo, bet taip pat kyla pavojus, kad dabartinio programavimo laikotarpio pabaigoje vėl susikaups daug neapmokėtų sąskaitų; mano, kad šis klausimas turėtų būti sprendžiamas vykdant DFP tikslinimą; be to, apgailestauja, kad Taryba sumažino mokėjimus, nepaisant to, kad numatytos už viršutines ribas daug mažesnės maržos;

84.  pabrėžia, kad, prašant Parlamentui, susitarta dėl mokėjimo plano, kuriuo siekiama su sanglaudos politika susijusių 2007–2013 m. neatliktų mokėjimų prašymų sumas iki 2016 m. pabaigos sumažinti iki „įprasto“ 2 mlrd. EUR lygio; pažymi, jog 2015 m. pabaigoje nustatyta, kad 2007–2013 m. laikotarpiu sanglaudos politikos srityje nesumokėta bent 8,2 mlrd. EUR vertės sąskaitų, ir tikimasi, kad šis skaičius iki 2016 m. pabaigos sumažės ir sieks ne daugiau nei 2 mlrd. EUR; mano, kad visos trys institucijos turėtų susitarti dėl bendro privalomo 2016–2020 m. mokėjimų plano ir jį parengti; primygtinai reikalauja užtikrinti, kad toks naujas mokėjimų planas būtų grindžiamas patikimo finansų valdymo principais, kad jame būtų nustatyta aiški strategija, kaip patenkinti visus mokėjimų pagal visas išlaidų kategorijas poreikius iki dabartinės DFP pabaigos ir išvengti „paslėptų“ neatliktų mokėjimų, atsirandančių dėl dirbtinio tam tikrų daugiamečių programų įgyvendinimo sulėtėjimo ir kitų tokių švelninimo priemonių, kaip antai, išankstinio finansavimo normos mažinimas;

85.  nusprendžia visose eilutėse, kuriose Taryba sumažino lėšas, vėl įrašyti biudžeto projekte numatytus mokėjimus ir padidina mokėjimų asignavimus visose tose eilutėse, kuriose pakoreguoti įsipareigojimų asignavimai;

Rezultatais grindžiamas biudžeto sudarymas

86.  primena, kad savo 2013 m. liepos 3 d. rezoliucijoje dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos(10) Parlamentas pritarė Audito Rūmų nuomonei, kad nėra prasmės mėginti vertinti veiklą nenumačius biudžeto, pagrįsto veiklos rodikliais(11), ir ragina nustatyti rezultatais grindžiamą viešojo biudžeto sudarymo modelį, pagal kurį kiekvienoje biudžeto eilutėje būtų nurodyti tikslai ir rezultatai, įvertinami pagal veiklos rodiklius;

87.  pritaria prie biudžeto projekto pridėtoms programų veiklos išlaidų ataskaitoms, nes jomis iš dalies reaguojama į Parlamento prašymą dėl tikslų, rezultatų ir rodiklių; pažymi, kad šios ataskaitos kai kuriais veiklos duomenimis papildo įprastą veikla grindžiamo biudžeto metodą;

88.  primygtinai pabrėžia, kad, siekiant supaprastinti Komisijos vidines valdymo priemones, generaliniai direktoriai, priimdami savo valdymo planus ir metinės veiklos ataskaitas, turėtų laikytis programų veiklos išlaidų ataskaitose nurodytų politinių tikslų ir rodiklių ir kad, tuo remdamasi, Komisija turėtų parengti savo įvertinimo pranešimą pagal SESV 318 straipsnį;

Kiti skirsniai

I skirsnis – Europos Parlamentas

89.  palieka nepakeistą bendrą savo 2017 m. biudžeto sumą, kaip patvirtinta 2016 m. balandžio 14 d. plenariniame posėdyje, kuri yra 1 900 873 000 EUR; įtraukia biudžetui poveikio nedarančius techninius patikslinimus, kad biudžetas atspindėtų naujausius Parlamento sprendimus, ir leidžia naudoti EP narių, kitų asmenų ir prekių vežimui skirtos biudžeto eilutės rezervą;

90.  pritaria savo etatų plano ir atitinkamų biudžeto asignavimų pakeitimams, siekdamas reaguoti į papildomus frakcijų poreikius; visiškai kompensuoja šį asignavimų padidinimą sumažindamas nenumatytų atvejų rezervo ir patalpų įrengimui skirtos biudžeto eilutės asignavimus;

91.  primena savo politinį sprendimą netaikyti frakcijoms tikslo 5 proc. sumažinti darbuotojų skaičių, kaip pabrėžta jo rezoliucijose dėl 2014 m.(12), 2015 m.(13) ir 2016 m.(14) biudžetų;

92.  sumažina savo generalinio sekretoriato(15) 2017 m. etatų planą 60 etatų (1 proc. darbuotojų skaičiaus mažinimo tikslas), laikantis 2015 m. lapkričio 14 d. su Taryba pasiekto susitarimo dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto; primena, kad į šios priemonės poveikį biudžetui jau buvo atsižvelgta sąmatoje;

93.  toliau sumažina savo etatų planą 20 etatų atsižvelgdamas į užbaigiamą etatų perkėlimo procesą, numatytą bendradarbiavimo susitarime su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu ir Regionų komitetu; pabrėžia, kad Parlamentas neturi sumažinti jokių asignavimų, nes šie etatai nebuvo įtraukti į biudžetą;

94.  ragina Europos Parlamento generalinį sekretorių, Regionų komitetą ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą kartu nustatyti išsamią tvarką, kaip trys institucijos galėtų dalytis administravimo padalinių funkcijomis ir paslaugomis; ragina generalinį sekretorių ištirti, ar taip pat galima užtikrinti Parlamento, Komisijos ir Tarybos sąveiką kalbant apie administracinių padalinių funkcijas ir paslaugas;

95.  palieka savo 2017 m. etatų plane 35 naujus etatus, kaip to prašyta TBP Nr. 3/2016 siekiant sustiprinti institucijos saugumą; šie etatams neturėtų būti taikomas 5 proc. darbuotojų mažinimo tikslas, nes jie susiję su nauja Parlamento veikla;

96.  dar kartą pabrėžia, kad siekiant įvykdyti darbuotojų skaičiaus sumažinimo tikslą neturėtų būti kenkiama tinkamam institucijos darbui ir pagrindinių Parlamento įgaliojimų vykdymui ar paveiktas kokybiškos teisėkūros rengimas ar EP narių bei darbuotojų darbo sąlygų kokybė;

97.  atsižvelgdamas į daugybę problemų, su kuriomis susidurta šiais metais vykdant vidaus biudžeto procedūrą, daro išvadą, kad būtinai reikės nuodugniai peržiūrėti Darbo tvarkos taisyklių 9 skyriaus ir atitinkamas kitų skyrių dalis, kad būtų įvykdytas Parlamento 2016 m. balandžio 14 d. rezoliucijoje dėl Europos Parlamento 2017 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos pateiktas reikalavimas, t. y., kad „visa aktuali, pakankamai išsami ir suskirstyta informacija turi būti laiku ir suprantamai pateikta Biuro nariams ir Biudžeto komitetui kiekvienu procedūros etapu, kad Biuras, Biudžeto komitetas ir frakcijos galėtų tinkamai apsvarstyti ir priimti sprendimus remdamiesi visapusiška informacija apie Parlamento biudžeto būklę ir poreikius“;

98.  remdamasis savo pirmiau minėtos 2016 m. balandžio 14 d. rezoliucijos dėl Europos Parlamento 2017 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos 15 dalimi, reikalauja, kad vykdant 2018 m. biudžeto procedūrą Parlamento biudžetas pirmą kartą būtų sudaromas remiantis realiais poreikiais, o ne koeficientų sistema;

99.  primena, kad administracija įsipareigojo pateikti vidutinės trukmės ir ilgalaikį biudžeto planą, be kita ko, aiškiai atskiriant investicijas ir veiklos išlaidas, susijusias su institucijos veikimu, įskaitant teisės aktais nustatytas jo pareigas; todėl tikisi, kad 2018 m. preliminarus sąmatos projektas bus pateiktas tokia pat forma;

100.  primena 2013 m. A. Foxo ir G. Häfnerio pranešimą(16), kuriame įvertinta, kad išlaidos, patiriamos dėl Parlamento geografinio „išsibarstymo“, siekia 156–204 mln. EUR, t. y. 10 proc. Parlamento metinio biudžeto; pažymi, kad 78 proc. visų teisės aktais numatytų Parlamento darbuotojų komandiruočių yra tiesioginis Parlamento geografinio išsibarstymo rezultatas; pabrėžia, jog pranešime taip pat nurodoma, jog apskaičiuota, kad dėl geografinio išsibarstymo daromas poveikis aplinkai: išmetamo CO2 kiekis siekia nuo 11 000 iki 19 000 tonų; primena apie neigiamą visuomenės nuomonę dėl šio išsibarstymo, todėl ragina parengti perėjimo prie vienos būstinės planą ir sumažinti atitinkamų biudžeto eilučių lėšas;

101.  apgailestauja, kad, nepaisant daugybės Biudžeto komiteto raginimų, vis dar nepateikta vidurio laikotarpio ir ilgalaikė Parlamento pastatų strategija, kad komitetas galėtų vykdyti informacija pagrįstus svarstymus;

IV skirsnis – Teisingumo Teismas

102.  apgailestauja, kad Taryba padidino standartinę sumažinimo normą nuo 2,5 proc. iki 3,8 proc. – tai atitinka lėšų sumažinimą 3,4 mln. EUR ir nedera su itin aukštu užpildytų Teismo etatų lygiu (98 proc. 2015 m. pabaigoje); taigi vėl įrašo BP numatytą standartinę sumažinimo normą, sudarydamas Teismui galimybę vykdyti savo prievoles, atsižvelgiant į vis didesnį teisminių bylų skaičių;

103.  taip pat nusprendžia dar šešiuose biudžeto punktuose, priskiriamuose Teismo biudžeto I ir II antraštinėms dalims, vėl įrašyti BP numatytas iki Tarybos sumažinimo buvusias sumas, nes toks sumažinimas turėtų ypač didelį poveikį Teismo prioritetams kalbinėje ir saugumo srityse;

104.  reiškia savo nepasitenkinimą dėl Tarybos pozicijoje dėl 2017 m. BP pateikto vienašališko Tarybos pareiškimo dėl 5 proc. darbuotojų sumažinimo tikslo ir su juo susijusio priedo, pagal kurį Teismas dar turi sumažinti savo etatų planą 19 etatų; pabrėžia, kad tie 19 etatų atitinka 12 ir 7etatus, kuriuos pagrįstai suteikė atitinkamai Parlamentas ir Taryba vykdant 2015 m. ir 2016 m. biudžeto procedūras, kad būtų patenkinti papildomi poreikiai, todėl primygtinai tvirtina, kad tų 19 etatų neturėtų būti atsisakyta, nes Teismas jau tinkamai įvykdė 5 proc. darbuotojų skaičiaus sumažinimo reikalavimą 2013–2017 m. laikotarpiu panaikindamas 98 etatus; 

V skirsnis – Audito Rūmai

105.  siekdamas užtikrinti, kad Audito Rūmai galėtų patenkinti savo poreikius, susijusius su etatų planu, vėl įrašo ankstesnę standartinę 2,6 proc. sumažinimo normą;

106.  vėl įrašo penkiuose Audito Rūmo biudžeto punktuose iki Tarybos sumažinimo buvusias sumas, kad jie galėtų įgyvendinti savo darbo programą ir pateikti planines audito ataskaitas;

107.  iš dalies vėl įrašo BP buvusias sumas trijuose biudžeto punktuose, atsižvelgdamas į pačių Audito Rūmų nurodytus taupymo pasiūlymus;

VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

108.  vėl įrašo pradinę standartinę 4,5 proc. sumažinimo normą, siekdamas užtikrinti, kad Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas galėtų patenkinti savo poreikius ir prisitaikyti prie nuolatinio darbuotojų skaičiaus mažinimo, vykdomo pagal 2014 m. vasario mėn. Parlamento, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto bendradarbiavimo susitarimą;

109.  vėl įrašo 12 etatų ir atitinkamus asignavimus, kuriuos Komisija sumažino biudžeto projekte pagal minėtą bendradarbiavimo susitarimą, atsižvelgdamas į realų iš Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto į Parlamentą perkeltų etatų skaičių;

110.  nusprendžia punktą, susijusį su papildomomis vertimo tarnybų paslaugomis, dar geriau suderinti su pačios institucijos numatytu lygiu ir taip iš dalies kompensuoti 36 etatų perkėlimo iš Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto į Parlamentą, vykdyto laikantis pirmiau minėto bendradarbiavimo susitarimo, pasekmes;

VII skirsnis – Regionų komitetas

111.  vėl įrašo aštuonis etatus ir atitinkamus asignavimus, kuriuos Komisija sumažino biudžeto projekte pagal minėtą bendradarbiavimo susitarimą, atsižvelgdamas į realų iš Regionų komiteto į Parlamentą perkeltų etatų skaičių;

112.  be to, vėl įrašo asignavimus, kuriuos Komisija sumažino biudžeto projekte ir kurie susiję su komiteto narių biuro išlaidomis ir IT išmokomis, t. y. įrašo tokio pačio dydžio sumą, kurią numatė pats komitetas, kad būtų užtikrintas pakankamas Regionų komiteto narių biuro išlaidų ir IT išmokų finansavimas;

113.  apgailestauja dėl to, kad Komisija savo biudžeto projekte sumažino biudžeto punkto „Patalpų įrengimas“ asignavimus, ir nusprendžia vėl įrašyti pačio komiteto numatytą sumą, kad būtų reaguojama į išaugusius saugumo užtikrinimo poreikius, išlaikoma gera pastatų būklė, laikomasi teisinių įsipareigojimų ir toliau didinamas energijos vartojimo efektyvumas;

114.  vėl įrašo ankstesnius asignavimus, susijusius su frakcijų komunikacijos veikla, kuriuos Komisijos sumažino biudžeto projekte, siekdamas, kad būtų užtikrintas pakankamas komiteto frakcijų komunikacijos veiklos finansavimas;

VIII skirsnis – Europos ombudsmenas

115.  pažymi, kad Taryba sumažino ombudsmeno biudžeto projekte įrašytą sumą 195 000 EUR; pabrėžia, kad šis sumažinimas būtų neproporcingai didelė našta labai ribotam ombudsmeno biudžetui ir turėtų didelį poveikį šios institucijos pajėgumui efektyviai tarnauti Europos piliečiams; taigi vėl įrašo sumas, buvusias iki Tarybos sumažinimo, į visas atitinkamas eilutes, kad ombudsmenas galėtų vykdyti savo įgaliojimus ir įsipareigojimus;

IX skirsnis – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas

116.  apgailestaudamas pažymi, kad Taryba sumažino Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno biudžeto projekte įrašytą sumą 395 000 EUR; nurodo, kad tai, atsižvelgiant į Parlamento ir Tarybos institucijai pavestas papildomas užduotis, yra visiškai neadekvatu, ir kad taip bus pakenkta institucijos pajėgumui veiksmingai tarnauti Europos institucijoms; todėl vėl įrašo sumas, buvusias iki Tarybos sumažinimo, į visas atitinkamas eilutes, kad Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas galėtų vykdyti savo pareigas ir įsipareigojimus;

X skirsnis – Europos išorės veiksmų tarnyba

117.  vėl įrašo buvusias sumas į visas eilutes, kuriose Taryba jas sumažino;

118.  be to, vadovaudamasis Europos Vadovų Tarybos 2015 m. kovo mėn. išvadomis, nusprendžia sukurti biudžeto punktą „Strateginės komunikacijos pajėgumai“ ir suteikti EIVT pakankamai darbuotojų ir priemonių, kad būtų galima reaguoti į trečiųjų šalių ir nevalstybinių subjektų skleidžiamą dezinformaciją;

119.  palankiai vertina Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai raštu prisiimtus įsipareigojimus šalinti esamą EIVT darbuotojų disbalansą, turint mintyje tam tikrus etatus užimančių valstybių narių diplomatų ir ES statutinių darbuotojų santykinį pasiskirstymą, ir per 2017 m. pateikti EIVT žmogiškųjų išteklių politikos apžvalgą; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai vėliausiai iki 2017 m. pavasario, prieš pradedant kitą biudžeto procedūrą, informuoti Parlamentą apie veiksmus, kurių buvo imtasi;

o
o   o

120.  yra įsitikinęs, kad Sąjungos biudžeto lėšos gali padėti veiksmingai spręsti ne tik su krizės, kurią šiuo metu patiria Sąjunga, padariniais susijusius klausimus, bet ir šalinti pagrindines krizės priežastis; visgi laikosi nuomonės, kad į nenumatytus Sąjungos masto įvykius turėtų būti reaguojama sutelkiant pastangas ir numatant papildomas priemones Sąjungos lygmeniu, o ne kvestionuojant ankstesnius įsipareigojimus ar pasiduodant iliuzijai, kad galima rasti išimtinai nacionalinio lygmens sprendimus; todėl pabrėžia, kad lankstumo nuostatos yra skirtos būtent tam, kad būtų galima užtikrinti bendrą ir greitą atsaką, ir jomis turėtų būti visapusiškai naudojamasi siekiant kompensuoti dėl DFP viršutinių ribų atsiradusius didelius apribojimus;

121.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją kartu su bendrojo biudžeto projekto pakeitimais Tarybai, Komisijai, kitoms atitinkamoms institucijoms ir organams bei nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 168, 2014 6 7, p. 105.
(2) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(4) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0080.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0132.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0309.
(8) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).
(9) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 470).
(10) OL C 75, 2016 2 26, p. 100.
(11) Kersti Kaljulaid pareikšta nuomonė 2013 m. balandžio 22 d. Biudžeto kontrolės komiteto surengtame klausyme dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos.
(12) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0437.
(13) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0036.
(14) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0376.
(15) Atsižvelgiant į tai, kad buvo priimtas politinis sprendimas į šiuos skaičiavimus neįtraukti frakcijų, šis sumažinimas taikomas generalinio sekretoriato etatų plano daliai.
(16) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0498.


DFP laikotarpio vidurio peržiūra
PDF 343kWORD 44k
2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio tikslinimo (2016/2931(RSP))
P8_TA(2016)0412B8-1173/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 311, 312 ir 323 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(1), ypač į jo 2 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2015/623, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3) (TIS),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Pasirengimas porinkiminiam 2014–2020 m. DFP tikslinimui: Parlamento indėlis prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą“(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (COM(2016)0604), ir į kartu su juo pateikiamus dokumentus SWD(2016)0299,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos pasiūlymą iš dalies keisti 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (COM(2016)0606),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2016 m. spalio 25 d. pareiškimą dėl DFP laikotarpio vidurio tikslinimo,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

1.  pabrėžia, kad Europos Parlamentas yra nuolat susirūpinęs dėl to, kad pagal dabartinę daugiametę finansinę programą (DFP) turimi ištekliai yra nepakankami; atkreipia dėmesį į tai, kad pastaraisiais metais iškilo daug naujų krizių ir atsirado naujų prioritetų, ypač prasidėjo migrantų ir pabėgėlių krizė, išorėje susidarė ekstremaliųjų situacijų, atsirado vidaus saugumo problemų, ištiko žemės ūkio krizė, iškilo klausimas dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) finansavimo, tebesilaiko didelis nedarbo, ypač jaunimo nedarbo, lygis; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ES neseniai ratifikavo susitarimą dėl klimato kaitos;

2.  pabrėžia, kad po to, kai buvo atlikta DFP veikimo jos pirmuoju programavimo laikotarpiu peržiūra, kaip pateikiama jo 2016 m. liepos 6 d. rezoliucijoje, siekiant į minėtąsias problemas reaguoti tinkamai, reikalingas didelis papildomas finansavimas iš ES biudžeto, kurio nebuvo įmanoma visapusiškai užtikrinti pirmaisiais šios programos metais dėl dabartinėje DFP numatytų nepakankamų finansinių išteklių; pabrėžia, kad ES biudžetas turi atitikti Europos Sąjungos politinius įsipareigojimus ir strateginius tikslus; taigi primena, jog Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 311 straipsnyje teigiama, kad „Sąjunga pasirūpina savo tikslams pasiekti ir savo politikai įgyvendinti reikalingomis priemonėmis“;

3.  mano, kad daugiametės finansinės programos tikslinimas yra unikali proga reaguoti į biudžetinius sunkumus, kurie dabar kenkia Europos Sąjungos patikimumui; taigi ragina Tarybą prisiimti atsakomybę žodžius suderinti su veiksmais ir užtikrinti realistinį, patikimą, nuoseklų ir tvarų ES biudžetą likusiems dabartinės programos metams; mano, kad atliekant tikslinimą turi būti siekiama užtikrinti ilgalaikių politinių Sąjungos prioritetų įgyvendinimo ir reagavimo į naujus iškylančius uždavinius pusiausvyrą; dar kartą pakartoja, jog laikosi principinės pozicijos, kad naujos politinės iniciatyvos neturėtų būti finansuojamos esamų programų ir politikos sąskaita; pabrėžia, kad, siekiant atkurti piliečių pasitikėjimą Europos projektu, reikalingas skaidresnis ir labiau Europos piliečiams prieinamas ES biudžetas;

Greitų derybų dėl DFP tikslinimo pagrindas

4.  primena, kad privalomas DFP tikslinimas po rinkimų buvo vienas iš pagrindinių Parlamento reikalavimų derybose dėl dabartinės finansinės programos nustatymo; todėl džiaugiasi, kad Komisija, atlikusi 2014–2020 m. DFP veikimo peržiūrą, kaip numatyta DFP reglamento 2 straipsnyje, nusprendė pasiūlyti DFP reglamento ir TIS tikslinimą; yra įsitikinęs, kad šis pasiūlymas yra tinkamas pradėti deryboms;

5.  dar kartą pavirtina, kad jo 2016 m. liepos 6 d. rezoliucija dėl DFP yra jo įgaliojimai būsimose derybose dėl DFP, įskaitant visus DFP laikotarpio vidurio tikslinimo aspektus ir svarbius elementus, susijusius su DFP po 2020 m.;

6.  pabrėžia, jog būtina, kad visi per šį tikslinimą susitarti pakeitimai būtų įgyvendinami nedelsiant ir įtraukiami jau į 2017 m. ES biudžetą; ragina Tarybą konstruktyviai ir greitai reaguoti į Komisijos pasiūlymą ir daugiau nedelsiant jai pirmininkaujančiai šaliai suteikti derybų įgaliojimus; yra pasirengęs taikinimo dėl 2017 m. biudžeto procedūros kontekste ir remiantis bendrai sutartu tvarkaraščiu ir konkrečiomis derybų sąlygomis greitai pradėti prasmingas derybas su Taryba dėl DFP laikotarpio vidurio tikslinimo; apgailestauja, kad nors taikinimas dėl biudžeto netrukus prasidės, Taryba dar nėra pasirengusi pradėti derybų dėl DFP; dar kartą patvirtina savo ketinimą susitarimą dėl abiejų paketų pasiekti iki 2016 m. pabaigos;

Parlamento atsakas į Komisijos pasiūlymą: siekiama plataus užmojo susitarimo dėl DFP tikslinimo

7.  laikosi teigiamo nusiteikimo dėl siūlomų DFP paketo pakeitimų, ypač dėl lankstumo; vis dėlto apgailestauja, kad Komisija nepasiūlė padidinti dabartinės DFP viršutinių ribų – tai būtų aiškus ir tvarus sprendimas, kaip finansuoti numatomus ES politikos poreikius iki šio laikotarpio pabaigos; pabrėžia Parlamento nusiteikimą, kad 1a išlaidų kategorijos (Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti), 1b išlaidų kategorijos (Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda), 3 išlaidų kategorijos (Saugumas ir pilietybė) ir 4 išlaidų kategorijos (Europos vaidmuo pasaulyje) viršutinės ribos yra nepakankamos ir turėtų būti padidintos, kad Sąjunga galėtų vykdyti jai tenkančius uždavinius ir įgyvendinti savo politinius tikslus;

8.  ypač primena Parlamento prašymus dėl visiško su ESIF susijusių asignavimų mažinimo, dėl kurio daromas poveikis programai „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonei (EITP), kompensavimo, dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos tęsimo jai skiriant tokio pat lygio metinius asignavimus kaip 2014 m. ir 2015 m. ir dėl geroko 3 ir 4 išlaidų kategorijose turimų išteklių padidinimo siekiant įveikti migrantų krizę; teigiamai vertina Komisijos pasiūlytą visą papildomų tikslinių padidinimų paketą, kurį galima finansuoti iš iki šio laikotarpio pabaigos turimų maržų, tačiau pabrėžia, kad šis pasiūlymas nepakankamai atitinka Parlamento lūkesčius atitinkamose srityse;

9.  pažymi, kad Komisijos pasiūlymas dėl sumų, vertinamas 12,8 mlrd. EUR, apima skirtingus elementus; ypač atkreipia dėmesį į papildomas lėšas, skiriamas programai „Horizontas 2020“ ir EITP transporto sričiai (po 0,4 mlrd. EUR), „Erasmus+“ ir COSME (po 0,2 mlrd.) ir Jaunimo užimtumo iniciatyvai (1 mlrd. EUR), kurios iš viso sudaro 2,2 mlrd. EUR naujų asignavimų; pažymi, kad daugelio pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuos Komisija pateikė lygiagrečiai su DFP laikotarpio vidurio tikslinimu (ESIF Išorės investicijų plano, įskaitant bendradarbiavimo su atskiromis kilmės ar tranzito valstybėmis partnerystės modelį, ir „Wifi4EU“), suma siekia papildomus 1,6 mlrd. EUR; primena, kad pristatant 2017 m. biudžeto projektą Komisija, atsižvelgdama į vykstančias teisėkūros procedūras, jau įtraukė migracijai skirtą 1,8 mlrd. EUR papildomų lėšų sumą ir atnaujino savo finansinį planavimą 3 išlaidų kategorijai paskirdama 2,55 mlrd. EUR; be to, pabrėžia, kad dalis siūlymų padidinti 1a ir 4 išlaidų kategorijų lėšas jau atspindimi Taisomajame rašte Nr. 1/2017; pagaliau pažymi, kad techninis sanglaudos politikai skiriamų lėšų paketų koregavimas, siekiantis 4,6 mlrd. EUR, yra Komisijos vykdomo techninio proceso rezultatas, ir yra jau atliktas kaip finansinės programos 2017 m. techninio koregavimo dalis;

10.  mano, kad jaunimo judumas yra itin svarbus didinant Europos savimonę ir identitetą, ypač populizmo ir klaidingos informacijos skleidimo grėsmės sąlygomis; mano, kad reikia toliau investuoti į Europos jaunimą naudojant ES biudžeto lėšas ir kad tai yra politinė būtinybė; pritaria naujų iniciatyvų, kaip antai neseniai pasiūlyta programa „Europos tinklo „Interrail“ bilietas 18-ojo gimtadienio proga“, pagal kurią kiekvienam Europos piliečiui, kai jam sukanka 18 m., būtų dovanojamas nemokamas „Interrail“ bilietas, įgyvendinimui; prašo, kad atliekant daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio tikslinimą šiam pasiūlymui būtų užtikrintas tinkamas finansavimas;

11.  yra ryžtingai nusiteikęs aiškiai išspręsti DFP specialiųjų priemonių mokėjimų įtraukimo į biudžetą klausimą; primena neišspręstą Komisijos ir Parlamento interpretacijos prieštaravimą Tarybos interpretacijai – šis prieštaravimas pastaruosius keletą metų per derybas dėl metinio biudžeto pagal dabartinę DFP nuolat būdavo dėmesio centre; primena savo įsitikinimą, kad įsipareigojimų asignavimams pasitelkus specialiąsias priemones gauti mokėjimų asignavimai taip pat turėtų būti skaičiuojami virš metinių DFP mokėjimų viršutinių ribų; mano, kad atsižvelgiant į Komisijos analizę ir prognozę, dabartinės DFP mokėjimų viršutinės ribos gali būti išlaikytos tik tuo atveju, jei klausimas bus išspręstas laikantis šių nuostatų;

12.  išreiškia savo didelį susirūpinimą dėl dabartinių vėlavimų įgyvendinti pagal pasidalijamąjį valdymą vykdomas ES programas, kaip tai rodo, be kita ko, Taisomojo biudžeto Nr. 4/2016 projektas, pagal kurį į 2016 m. biudžetą įtraukti mokėjimai sumažinami 7,3 mlrd. EUR; numato, kad dėl tokių vėlavimų iki dabartinės DFP pabaigos gali susidaryti didelė mokėjimų prašymų sankaupa; primena, kad 2015 biudžetiniais metais neįvykdytų įsipareigojimų lygis vėl tapo toks pats aukštas, kaip ir anksčiau, o iš būsimų biudžetų finansuotinos sumos išaugo iki 339 mln. EUR; yra tvirtai įsitikinęs, kad turėtų būti kuo labiau stengiamasi išvengti tokio nesumokėtų sąskaitų susikaupimo ir naujos mokėjimų krizės, kaip tai buvo matyti ankstesniu laikotarpiu; taigi tvirtai pasisako už naują privalomą 2016–2020 m. laikotarpio mokėjimų planą, kurį turi parengti ir dėl jo susitarti visos trys institucijos; be to, mano, kad visiškas bendrosios mokėjimų maržos išnaudojimas, nenustatant jokių metinių viršutinių ribų, yra būtina sąlyga siekiant išspręsti šią problemą;

13.  dar kartą pakartoja savo ilgalaikę poziciją, kad bet koks perteklius, susidaręs dėl nepakankamo ES biudžeto įgyvendinimo ar nuobaudų, turėtų būti įtraukiamas į ES biudžetą kaip papildomos pajamos neatliekant atitinkamo bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) įnašų koregavimo; apgailestauja, kad Komisija šios nuostatos neįtraukė į pasiūlymą dėl DFP laikotarpio vidurio tikslinimo;

14.  pabrėžia, kad patirtis rodo, jog lankstumo nuostatos turi esminę svarbą pirmaisiais DFP metais, siekiant finansuoti atsaką į migrantų ir pabėgėlių krizę bei naujas politines iniciatyvas, viršijančias griežtai nustatytas DFP ribas; taigi pritaria Komisijos pasiūlymui išplėsti šių nuostatų taikymą; ypač palaiko ketinimą panaikinti bendrosios įsipareigojimų maržos dydžio ir taikymo srities ribas, kaip to taip pat prašė Parlamentas; pažymi, kad siūlomos naujos lankstumo priemonei ir neatidėliotinos pagalbos rezervui skiriamos metinės sumos yra panašios į 2016 m. pasiektus lygius, susidariusius dėl perkėlimo į kitą laikotarpį, o Parlamento prašymas šias sumas viršijo dukart (atitinkamai 2 mlrd. EUR ir 1 mlrd. EUR);

15.  pabrėžia, kad veiksmingas ES biudžeto įvykdymas yra svarbiausias Parlamento prioritetas; ypač palankiai vertina Komisijos pasiūlymą vėl į ES biudžetą įrašyti įsipareigojimų asignavimus, panaikintus dėl neįgyvendintų veiksmų, kuriems jie iš pradžių buvo skirti, ir pabrėžia, kad tai buvo vienas pagrindinių Parlamento reikalavimų, išsakytų 2016 m. liepos 6 d. rezoliucijoje dėl DFP; pabrėžia, kad šie panaikinti asignavimai iš tikrųjų yra asignavimai, kuriems biudžeto valdymo institucija jau davė leidimą, turėdama ketinimą, kad jie bus visiškai panaudoti, ir todėl jų negalima laikyti nauja ar papildoma našta nacionaliniams biudžetams;

16.  palaiko Komisijos siūlymą įsteigti ES krizių rezervą, kuris būtų priemonė greitai reaguoti į krizes ir į rimtų humanitarinių ar saugumo padarinių turinčius įvykius; mano, kad šios specialios priemonės panaudojimas krizės atveju bus aiškus ir veiksmingas sprendimas, jei prireiks papildomo finansavimo; sutinka su Komisijos pasiūlymu panaudoti panaikintus asignavimus, tačiau tvirtina, kad jie negali būti vienintelis šios priemonės finansavimo šaltinis;

17.  primena pagrindinį ES biudžeto vieningumo principą, kuriam kelia grėsmę tarptautinių fondų daugėjimas; todėl prašo skubiai pradėti taikyti šį principą, o iki tol Europos Parlamentui suteikti galimybę dalyvauti vykdant būtiną šių lėšų parlamentinę kontrolę;

18.  mano, kad vykstantis TIS tikslinimas yra puiki proga užtikrinti, kad balsavimo reikalavimai siekiant panaudoti DFP specialiąsias priemones būtų suvienodinti ir suderinti su reikalavimais, taikomais tvirtinant Sąjungos bendrąjį biudžetą; prašo atitinkamai pakeisti susijusias nuostatas;

Tuo pat metu pateikti pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų

19.  visiškai pritaria Komisijos ketinimui supaprastinti finansines taisykles ir mano, kad tai yra svarbi DFP laikotarpio vidurio tikslinimo dalis; taigi atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą atlikti viso Finansinio reglamento tikslinimą ir iš dalies pakeisti 15 sektorinių reglamentų; pabrėžia, kad supaprastinimo tikslas – paramos gavėjams pagerinti ir racionalizuoti įgyvendinimo sąlygas; įsipareigoja per tinkamą laiką pasiekti šią nuostatą atitinkantį sėkmingą rezultatą;

20.  pažymi, kad dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl ESIF išplėtimo, Išorės investicijų plano (įskaitant bendradarbiavimo su atskiromis kilmės ar tranzito valstybėmis partnerystės modelį) ir „Wifi4EU“, kuriuos Komisija pateikė tuo pat metu kaip ir pasiūlymus dėl DFP laikotarpio vidurio tikslinimo, Parlamentas ir Taryba spręs pagal įprastą teisėkūros procedūrą;

Siekiant parengti po 2020 m. taikomą DFP

21.  pabrėžia, kad atliekant DFP laikotarpio vidurio tikslinimą reikia pradėti siekti susitarimo po 2020 m. taikomos DFP klausimu; pabrėžia, kad į tai atsižvelgiant turėtų būti prisiimti tvirti įsipareigojimai, ypač spręsti nuosavų išteklių sistemos reformos klausimą, įskaitant naujų nuosavų išteklių, kurie galėtų padėti gerokai sumažinti BNP įnašus į ES biudžetą, nustatymą ir laipsnišką visų rūšių korekcijų atsisakymą ir DFP trukmės priderinimą prie institucijų politinių ciklų;

o
o   o

22.  ragina Komisiją biudžeto valdymo institucijai suteikti visą susijusią informaciją apie Jungtinės Karalystės 2016 m. birželio 23 d. referendumo ir jos išstojimo iš Europos Sąjungos padarinius dabartinės DFP biudžetui, nedarant poveikio abiejų šalių būsimų derybų rezultatui;

23.  pabrėžia, kad taika ir stabilumas – pagrindinės vertybės, kurias Sąjunga turi išsaugoti; mano, kad turi būti apsaugotas Didžiojo penktadienio susitarimas, kuris buvo esminės svarbos siekiant taikos ir susitaikymo; pabrėžia poreikį nustatyti konkrečias priemones ir programas, kuriomis būtų užtikrinta parama regionams, kurie patirs ypač didelį poveikį susiderėjus dėl išstojimo iš Europos Sąjungos po to, kai bus pasiremta Lisabonos sutarties 50 straipsniu;

24.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, kitoms suinteresuotosioms institucijoms ir įstaigoms, taip pat valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(2) OL L 103, 2015 4 22, p. 1.
(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0309.


Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas: paraiška „EGF/2016/003 EE/naftos ir chemijos produktai“
PDF 347kWORD 43k
Rezoliucija
Priedas
2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (Estijos paraiška „EGF/2016/003 EE/naftos ir chemijos produktai“) (COM(2016)0622 – C8-0389/2016 – 2016/2235(BUD))
P8_TA(2016)0413A8-0314/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0622 – C8-0389/2016),

–  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006(1) (EGF reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 12 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3), ypač į jo 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į trišalio nagrinėjimo procedūrą, numatytą pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Tarpinstitucinio susitarimo 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0314/2016),

A.  kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių ar pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones;

B.  kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 2 d. tarpinstitucinio susitarimo nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė parama atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir kuo greičiau ir veiksmingiau prieinama;

C.  kadangi priimtasis EGF reglamentas atspindi Parlamento ir Tarybos pasiektą susitarimą vėl pradėti taikyti su krize susijusį mobilizavimo kriterijų, padidinti Sąjungos finansinį įnašą iki 60 proc. bendrų numatomų išlaidų pagal siūlomas priemones, padidinti EGF paraiškų nagrinėjimo Komisijoje, Parlamente ir Taryboje veiksmingumą sutrumpinant jų vertinimo ir tvirtinimo laiką, išplėsti reikalavimus atitinkančių veiksmų ir paramos gavėjų sąrašą įtraukiant į jį savarankiškai dirbančius asmenis ir jaunimą ir finansuoti paskatas nuosavam verslui steigti;

D.  kadangi Estija pateikė paraišką „EGF/2016/003 EE/naftos ir chemijos produktai“ dėl finansinės EGF paramos po to, kai buvo atleisti darbuotojai ekonomikos sektoriuje, kuris priskiriamas NACE 2 red. 19 skyriui (Kokso ir rafinuotų naftos produktų gamyba) ir 20 skyriui (Chemikalų ir chemijos produktų gamyba); kadangi Estija nėra suskirstyta į NUTS 2 lygio regionus ir kadangi tikimasi, kad priemonėmis pasinaudos 800 iš 1 550 atleistų darbuotojų, atitinkančių reikalavimus EGF paramai gauti;

E.  kadangi paraiška pateikta laikantis EGF reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų intervencijos kriterijų, nukrypstant nuo to reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytų kriterijų, pagal kuriuos reikalaujama, kad per devynių mėnesių ataskaitinį laikotarpį iš įmonių, kurios visos veikia tame pačiame NACE 2 red. skyriaus ekonomikos sektoriuje ir yra viename valstybės narės NUTS 2 lygio regione arba dviejuose gretimuose NUTS 2 lygio regionuose, būtų atleista ne mažiau kaip 500 darbuotojų;

F.  kadangi pastarųjų pasaulio naftos rinkos svyravimų, bendros Europos tarptautinės prekybos trąšomis padėties suprastėjimo (Kinijos gamintojų naudai) ir pigių dujų regionų už Europos ribų sumažėjimo sąlygomis įmonės „Eesti Energia AS“, „Nitrofert AS“ ir „Viru Keemia Grupp AS“ uždarė gamyklas arba sumažino gamybą, todėl buvo nutrauktos darbo sutartys su daugeliu darbuotojų;

G.  kadangi Estija nusprendė pateikti vieną regioninę paraišką dėl visų šių atleistų darbuotojų, nes toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laikotarpiu buvo atleisti labai panašios kvalifikacijos darbuotojai;

1.  pritaria Komisijai, kad įvykdytos EGF reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, todėl Estija turi teisę pagal šį reglamentą gauti finansinę 1 131 358 EUR paramą, kuri sudaro 60 proc. bendrų išlaidų, siekiančių 1 885 597 EUR, prie individualių poreikių pritaikytoms paslaugoms, apimančioms formaliųjų studijų išlaidų apmokėjimą, profesinio rengimo išlaidų kompensavimą darbdaviams, profesinį rengimą darbo rinkos sąlygomis, darbo praktiką ir konsultacijas įsiskolinimo klausimais, psichologines konsultacijas, studijų išmoką, susijusią su formaliosiomis studijomis, estų kalbos kursams skirtas stipendijas ir su transportu bei apgyvendinimu susijusias išmokas, teikti;

2.  teigiamai vertina pirmąją Estijos EGF paraišką; mano, kad EGF galėtų būti itin vertinga priemonė siekiant padėti darbuotojams iš tų Sąjungos šalių, kurių ekonomika yra maža ir labiau pažeidžiama;

3.  pažymi, kad Komisija laikėsi 12 savaičių laikotarpio termino nuo Estijos valdžios institucijų 2016 m. liepos 6 d. pateiktos paraiškos gavimo ir 2016 m. rugsėjo 28 d. baigė savo vertinimą, ar paraiška atitinka finansinės paramos suteikimo sąlygas, ir tą pačią dieną informavo Parlamentą;

4.  pažymi, kad ilgainiui Sąjunga prarado pirmaujančią poziciją pasaulyje cheminių medžiagų pardavimo srityje, kuri atiteko Kinijai, per tą patį laikotarpį padidinusiai pardavimo apimtį nuo 9 proc. iki beveik 35 proc.; primena, kad mineralinių trąšų gamybai reikia labai daug energijos (dujų kainos sudaro iki 80 proc. visų gamybos sąnaudų); pažymi, kad per pirmuosius du 2016 m. mėnesius dėl mažėjančių naftos kainų Estijos mineralinio kuro eksportas sumažėjo 25 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus; pabrėžia, kad Estijoje daug pramonės sektorių priklauso nuo naftos ir dujų kainų;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regiono ekonomikai ir užimtumui šie atleidimai iš darbo veikiausiai padarys didelį poveikį;

6.  palankiai vertina Estijos sprendimą į vieną regioninę paraišką įtraukti du ekonomikos sektorius, nes darbuotojai buvo atleisti tame pačiame regione, taigi taip sumažės administracinė našta ir bus įmanoma organizuoti bendras priemones atleistiems abiejų sektorių darbuotojams;

7.  palankiai vertina tai, kad parengta regioninės plėtros strategija, išdėstyta 2015–2020 m. Rytų Virumos veiksmų plane(4), kurioje logistika ir turizmas įvardyti kaip turintys galimybę augti sektoriai; pripažįsta, kad siekiant skatinti augimą ir įvairinti ekonominę struktūrą pradėti infrastruktūros projektų įgyvendinimo darbai;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad priemonėmis pasinaudos palyginti nedidelis skaičius atleistų darbuotojų (800 iš 1 550), ką galima būtų paaiškinti tuo, jog siekta, kad priemonės būtų skirtos ypač darbo rinkos atžvilgiu pažeidžiamiems darbuotojams, taip pat tuo, kad kai kurie darbuotojai nurodė negalėsiantys pasinaudoti Estijos numatytomis priemonėmis; atkreipia dėmesį į palyginti didelę tikslinių naudos gavėjų, kurie nėra ES piliečiai, procentinę dalį (63,3 proc.);

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad EGF bendrai finansuojamos prie individualių poreikių pritaikytos paslaugos atleistiems darbuotojams apima formaliųjų studijų išlaidų apmokėjimą, profesinio rengimo išlaidų kompensavimą darbdaviams, profesinį rengimą darbo rinkos srityje, estų kalbos kursus, darbo praktiką ir konsultacijas; pažymi, kad Estija pateikė reikiamos informacijos apie veiksmus, kurie atitinkamai įmonei privalomi pagal nacionalinės teisės aktus arba kolektyvines sutartis, ir patvirtino, kad finansinė parama iš EGF nepakeis tokių veiksmų;

10.  pažymi, jog Estija taip pat pareiškia, kad suderintų priemonių paketas atitinka tikslą pereiti prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos ir turi didelį potencialą padėti pasiekti šį tikslą, o tai atitinka EGF reglamento 7 straipsnio nuostatas;

11.  palankiai vertina tai, kad, siekiant parengti suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu buvo vykdytos konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant profesines sąjungas, darbdavių asociacijas, įmones ir valstybines užimtumo tarnybas;

12.  pažymi, kad išlaidos veiksmams pagal EGF reglamento 7 straipsnio 4 dalį, būtent parengiamajai, valdymo, informavimo, viešinimo, kontrolės ir ataskaitų teikimo veiklai, sudaro pakankamai didelę visų išlaidų dalį (7,7 proc.);

13.  primena, kad svarbu didinti visų darbuotojų įsidarbinimo galimybes rengiant pritaikytus mokymus ir pripažįstant įgūdžius ir gebėjimus, įgytus per darbuotojo profesinę karjerą; tikisi, kad pagal suderintą paketą siūlomi mokymai bus pritaikyti ne tik prie atleistų darbuotojų poreikių, bet ir prie dabartinės verslo aplinkos;

14.  pažymi, kad pajamų rėmimo priemonių suma sudarys 27,25 proc. visos prie individualių poreikių pritaikytų priemonių paketo sumos, taigi ji bus mažesnė už EGF reglamente nustatytą maksimalią 35 proc. dalį, taip pat pažymi, kad tos priemonės taikomi su sąlyga, kad tiksliniai paramos gavėjai patys aktyviai dalyvaus darbo paieškos ar mokymosi veikloje;

15.  atkreipia dėmesį į tai, kad techninės pagalbos išlaidoms tenka palyginti didelė visų išlaidų procentinė dalis; mano, kad tai yra pagrįsta, atsižvelgiant į tai, kad tai pirmoji Estijos paraiška dėl EGF paramos;

16.  pažymi, kad Estija patvirtino, jog tinkami finansuoti veiksmai neremiami taikant kitas Sąjungos finansines priemones; dar kartą ragina Komisiją į savo metines ataskaitas įtraukti lyginamąjį tų duomenų vertinimą siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi esamų reglamentų ir kad Sąjungos finansuojamos paslaugos nesidubliuotų;

17.  pažymi, kad šie veiksmai parengti atsižvelgiant į Estijos regioninės plėtros strategijoje nustatytus poreikius ir suderinti su perėjimu prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos;

18.  prašo Komisijos užtikrinti galimybę visuomenei susipažinti su visais su EGF paramos teikimo atvejais susijusiais dokumentais;

19.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

20.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal Estijos paraišką „EGF/2016/003 EE/naftos ir chemijos produktai“

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2016/2099.)

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 855.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(4)https://www.siseministeerium.ee/sites/default/files/dokumendid/Arengukavad/ida-virumaa_tegevuskava_2015-2020_26.02.15.pdf


Viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumas ***II
PDF 310kWORD 42k
2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo (09389/1/2016 – C8-0360/2016 – 2012/0340(COD))
P8_TA(2016)0414A8-0269/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (09389/1/2016 – C8-0360/2016),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 22 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,(1)

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą savo poziciją(2) dėl Komisijos pasiūlymo Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0721),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A8-0269/2016),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

3.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

4.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar atitinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 271, 2013 9 19, p. 116.
(2) 2014 m. vasario 26 d. priimti tekstai, P7_TA(2014)0158.


Apsaugos priemonės nuo augalų kenkėjų ***II
PDF 313kWORD 38k
2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 652/2014 ir (ES) Nr. 1143/2014 ir panaikinamos Tarybos direktyvos 69/464/EEB, 74/647/EEB, 93/85/EEB, 98/57/EB, 2000/29/EB, 2006/91/EB ir 2007/33/EB (08795/2/2016 – C8-0364/2016 – 2013/0141(COD))
P8_TA(2016)0415A8-0293/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (08795/2/2016 – C8-0364/2016),

–  atsižvelgdamas į Austrijos Bundesrato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į savo poziciją(2) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0267) per pirmąjį svarstymą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A8-0293/2016),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

3.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

4.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 170, 2014 6 5, p. 104.
(2) 2014 4 15 priimti tekstai, P7_TA(2014)0382.


Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2016 m. prioritetų įgyvendinimas
PDF 433kWORD 51k
2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento rezoliucija „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2016 m. prioritetų įgyvendinimas“ (2016/2101(INI))
P8_TA(2016)0416A8-0309/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), visų pirma į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 136 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 18 d. Komisijos komunikatą „2016 m. Europos semestras. Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos“ (COM(2016)0321),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28–29 d. priimtas Europos Vadovų Tarybos išvadas (EUCO 26/16),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2016 m. metinė augimo apžvalga“(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 7 d. Komisijos komunikatą „2016 m. Europos semestras. Struktūrinių reformų pažangos vertinimas, makroekonominio disbalanso prevencija ir naikinimas ir pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 atliktų nuodugnių apžvalgų rezultatai“ (COM(2016)0095),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitas „2016 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2015)0690), „2016 m. Įspėjimo mechanizmo ataskaita“ (COM(2015)0691) ir „Bendros užimtumo ataskaitos projektas“ (COM(2015)0700), į Komisijos rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos (COM(2015)0692) ir į 2015 m. lapkričio 26 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl 2017–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programos sudarymo (COM(2015)0701),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. penkių pirmininkų ataskaitą „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 24 d. rezoliuciją „Ekonomikos valdymo sistemos peržiūra: įvertinimas ir uždaviniai“(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 13 d. Komisijos komunikatą „Geriausias pasinaudojimas lankstumu, kurį suteikia galiojančios Stabilumo ir augimo pakto taisyklės“ (COM(2015)0012),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014)0903),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 18 d. Komisijos žaliąją knygą „Kapitalo rinkų sąjungos kūrimas“ (COM(2015)0063),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 17 d. Komisijos komunikatą „Teisinga ir veiksminga pelno mokesčio sistema Europos Sąjungoje. 5 pagrindinės veiklos sritys“ (COM(2015)0302),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 5 d.(5) ir 2016 m. rugsėjo 15 d.(6) rezoliucijas dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą gerinimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Regioninės plėtros komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A8-0309/2016),

A.  kadangi Komisijos 2016 m. pavasario prognozėse nurodoma, kad tikėtinas 2016 m. euro zonos augimo tempas – 1,6 proc., o ES – 1,8 proc.;

B.  kadangi Europa iki šiol patiria didelį investicijų deficitą ir būtina padidinti vidaus paklausą ir panaikinti makroekonominį disbalansą toliau didinant investicijas ES;

C.  kadangi nedarbas (ir ypač struktūrinis nedarbas) ES išlieka viena iš didžiausių problemų, kurių kyla valstybėms narėms, nes šiuo metu jo lygis itin aukštas (10,5 mln. ilgalaikių bedarbių ES); Kadangi, nors, palyginti su ankstesniais metais, rodikliai nežymiai pagerėjo, jaunimo nedarbo ir bendras nedarbo lygis Europos periferijoje tebėra gerokai aukštesnis nei visos ES vidurkis;

D.  kadangi 2016 m. pradžioje sumažėjusios naftos kainos ir lėtas ekonomikos augimas, atrodo, yra papildomi veiksniai, dėl kurių infliacijos dydis pasiekė lygį, mažesnį už nulį;

E.  kadangi politiniai įvykiai, tokie kaip Jungtinės Karalystės referendumo rezultatai ir santykiai su Rusija, taip pat pasaulio ekonomikos raidos neaiškumai, dar labiau prisidėjo prie kliūčių investicijoms;

F.  kadangi pabėgėlių antplūdis į valstybes nares taip pat kliudo investicijoms valstybėse narėse;

G.  kadangi valstybių narių reagavimo į joms skirtas Europos semestro rekomendacijas lygis panašus į jų reagavimo į vienašales EBPO rekomendacijas lygį (29 proc. ir 30 proc. 2014 m.);

H.  kadangi Europos Parlamentas savo rezoliucijoje dėl 2016 m. metinės augimo apžvalgos teigiamai įvertino geresnį politikos derinį ir pabrėžė, jog reikia skirti ypatingą dėmesį euro zonai; be to, jis pabrėžė, jog svarbu padidinti investicijas, vykdyti tvarias reformas ir prisiimti fiskalinę atsakomybę siekiant toliau skatinti Europoje spartesnį ekonomikos augimą ir atsigavimą;

Iššūkis Europai visuotinio ekonomikos sulėtėjimo sąlygomis

1.  susirūpinęs pažymi, kad, remiantis Europos ekonomikos 2016 m. pavasario prognozėmis, ES ekonomika augs lėčiau nei tikėtasi, nes manoma, kad BVP euro zonoje išaugs tik 1,6 proc. ir 2017 m. pasieks 1,8 proc.;

2.  pabrėžia, kad ES iššūkiai susiję su blogėjančia tarptautine aplinka, neįgyvendintomis tvariomis reformomis ir ekonominės bei socialinės veiklos rezultatų, kurių pasiekta įvairiose Sąjungos dalyse, skirtumais; pabrėžia, kad reikia užtikrinti didesnį augimą, sanglaudą, našumą ir konkurencingumą; mano, kad dėl tvarių investicijų stygiaus ir trūkumų siekiant užbaigti kurti bendrąją rinką ES negali panaudoti viso savo augimo potencialo;

3.  palankiai vertina tai, kad Komisija savo 2016 m. konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose dėmesį skiria trims pagrindiniams prioritetams siekiant labiau didinti ekonomikos augimą: investicijų į inovacijas, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą rėmimui, struktūrinių reformų vykdymui ir atsakingo viešųjų finansų tvarkymo skatinimui; vis dėlto pabrėžia, kad Komisija turėtų labiau stengtis remti fiskalinį tvarumą vadovaujantis Stabilumo ir augimo paktu ir tuo pat metu visapusiškai taikyti jo lankstumo nuostatas vadovaujantis 2015 m. sausio 13 d. Komisijos komunikatu (COM(2015)0012);

4.  pripažįsta sanglaudos politikos priemonių suderinimo su platesne ekonomikos valdymo sistema svarbą, siekiant remti atgaivinimo pastangas, kurios reikalingos Europos semestro taisyklių laikymuisi užtikrinti; tačiau pabrėžia, kad sanglaudos politikos teisėtumas yra pagrįstas Sutartimis ir kad ši politika yra Europos solidarumo išraiška, kurios pagrindiniai tikslai – stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą Europos Sąjungoje mažinant išsivystymo lygio skirtumus tarp įvairių regionų, finansuojant investicijas, susijusias su strategijos „Europa 2020“ tikslais, ir priartinant ES prie jos piliečių; todėl laikosi nuomonės, kad priemonės, kuriomis ESI fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu, turėtų būti taikomos protingai ir proporcingai, bet tik kaip kraštutinė priemonė, ir kad apie jų poveikį turi būti pranešama; be to, primena, kad tokių priemonių taikymas visada turėtų būti pagrįstas, skaidrus, kartu turi būti atsižvelgiama į konkrečias ekonomines ir socialines atitinkamos valstybės narės aplinkybes, siekiant išvengti regioninio arba vietos lygmens investicijų ribojimo, nes jos absoliučiai būtinos valstybių narių ekonomikai, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kadangi šios investicijos labai paskatina ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą ir skatina konkurencingumą ir produktyvumą, ypač didelio viešųjų išlaidų suvaržymo laikotarpiais; turėdamas omenyje Tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendime nurodytus dviejų valstybių narių atvejus, kai buvo numatyta taikyti sankcijas pagal perviršinio deficito procedūrą, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 126 straipsnio 8 dalimi, atkreipia dėmesį į 2016 m. liepos 27 d. Komisijos pasiūlymą ir vėlesnį 2016 m. rugpjūčio 8 d. Tarybos sprendimą atšaukti baudas, kurias buvo galima skirti, atsižvelgiant į valstybių narių argumentuotus prašymus, sudėtingą ekonominę aplinką, abiejų valstybių pastangas vykdyti reformas ir jų įsipareigojimus laikytis Stabilumo ir augimo pakto taisyklių; atsižvelgdamas į tai mano, kad į jo nuomones, pareikštas vykdant struktūrinį dialogą, turėtų būti atsižvelgiama pasiūlyme sustabdyti dalį 2017 m. įsipareigojimų ESI fondams pagal priemones, kuriomis ESI fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu;

5.  palankiai vertina tai, kad Komisija nuolat siekia apriboti rekomendacijų skaičių, ir jos pastangas supaprastinti semestrą įtraukiant daugiausia pagrindines prioritetines makroekonominiu ir socialiniu požiūriu svarbias sritis, kai nustatomi politiniai tikslai ateinantiems 18 mėnesių; dar kartą tvirtina, kad taip lengviau įgyvendinti rekomendacijas taikant išsamius ir prasmingus esamus ekonominius ir socialinius lyginamuosius standartus; pabrėžia, kad sumažinus rekomendacijų skaičių taip pat būtų užtikrintas didesnis dėmesys teminiams klausimams; pabrėžia, kad reikia sumažinti valstybių narių ekonominius skirtumus ir užtikrinti didėjančią jų konvergenciją;

6.  visapusiškai remia pastangas, kurios buvo dedamos siekiant užtikrinti didesnę nacionalinę atsakomybę rengiant ir įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kaip nuolatinį reformų procesą; mano, kad, siekiant užtikrinti didesnę nacionalinę atsakomybę ir paskatinti veiksmingesnį konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimą ir atsižvelgiant į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi įgyvendinti daugiau nei pusę konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, tai turi būti grindžiama deramai apibrėžtais ir suformuotais Europos lygmens, įskaitant, jei reikia, nacionalinius parlamentus ir regionų ir vietos valdžios institucijas, prioritetais; pakartoja, kad, atsižvelgiant į valstybėse narėse galiojantį galių ir kompetencijos sričių pasiskirstymą, konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimas gali pagerėti aktyviai dalyvaujant vietos ir regionų valdžios institucijoms, todėl pritaria Regionų komiteto pasiūlymui parengti elgesio kodeksą, taikomą vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimui Europos semestre; ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų nacionaliniai parlamentai vykdytų deramą nacionalinių reformų programų demokratinę kontrolę;

7.  pabrėžia, kad ilgalaikė Europos ekonomikos krizė parodė, kad labai svarbu sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms tam tikrose srityse (pavyzdžiui, švietimo, inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros) ir kartu padidinti ES konkurencingumą vykdant tvarias struktūrines reformas, kuriomis skatinamas kokybiškų darbo vietų kūrimas, vykdant atsakingą fiskalinę politiką, kuria formuojama palankesnė aplinka darbo vietų kūrimui, įmonėms (ypač MVĮ) ir investicijoms; atkreipia dėmesį į Europos strateginių investicijų fondo veikimo vienerių metų poveikį; pabrėžia, kad svarbu stiprinti Europos strateginių investicijų fondo paklausą mažiau išsivysčiusiuose ir pereinamojo laikotarpio regionuose ir kad jo investicijos iš tiesų nedubliuotų kitų investicijų, taip pat didinti pastangas kurti investavimo platformas, be kita ko, regionų lygmeniu;

8.  pabrėžia, kad vis dar aukštas nedarbo, ypač jaunimo nedarbo, lygis rodo, jog kokybiškų darbo vietų kūrimo pajėgumai keletoje valstybių narių tebėra riboti, taip pat pažymi, kad, konsultuojantis su socialiniais partneriais ir laikantis nacionalinės praktikos, reikia imtis tolesnių veiksmų, siekiant padidinti investicijas į gebėjimus, padidinti darbo rinkų taptų įtraukumą ir sumažinti socialinę atskirtį bei augančią pajamų ir turtinę nelygybę, kartu išsaugant biudžeto valdymo patikimumą; konstatuoja, jog, siekiant efektyviai sumažinti vis dar aukštą nedarbo lygį daugelyje valstybių narių, itin svarbios paramos priemonės, kuriomis didinamos galimybės gauti finansavimą, ypač MVĮ;

9.  pabrėžia, kad dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis, kurioms būdingas likvidumo perteklius esant nulinės apatinės ribos palūkanų normoms, prastos paklausos perspektyvos bei ribotos namų ūkių ir įmonių investicijos ir išlaidos, reikia įgyvendinti atnaujintą politikos priemonių derinį, kurį skatindama ekonomikos augimą turėtų pasiūlyti Komisija; konstatuoja, kad, esant investicijų ir tvarių struktūrinių reformų stygiui, ekonomikos augimui skatinti nepakanka vien pinigų politikos;

2016 m. rekomendacijų prioritetai ir tikslai

10.  atkreipia dėmesį į Komisijos rekomendaciją trims valstybėms narėms nutraukti perviršinio deficito procedūrą; pritaria Komisijai, kad didelis ir nuolatinis einamųjų sąskaitų perteklius rodo poreikį skatinti paklausą ir investicijas (ypač ilgalaikes) siekiant atremti ateities iššūkius, susijusius su transportu ir komunikacijomis, skaitmenine ekonomika, švietimu, inovacijomis ir moksliniais tyrimais, klimato kaita, energetika, aplinkos apsauga ir senėjančia visuomene; ragina Komisiją toliau skatinti vykdyti atsakingą ir tvarią biudžeto politiką, kuria remiasi ekonomikos augimas ir atsigavimas visose valstybėse narėse, daugiau dėmesio skiriant investicijoms bei efektyvioms viešosioms išlaidoms ir remiant tvarias ir socialiniu atžvilgiu subalansuotas struktūrines reformas;

11.  pažymi, jog reikia papildomų priemonių siekiant didinti finansavimo galimybes, ypač MVĮ, ir laikantis ES teisės aktų mažinti neveiksnių paskolų apimtį euro zonoje, kad būtų pagerintas bankų balansų patikimumas ir taip padidintas bankų gebėjimas teikti paskolas realiosios ekonomikos veiklai; pabrėžia, kad svarbu palaipsniui baigti kurti ir įgyvendinti bankų sąjungą ir plėtoti kapitalo rinkų sąjungą, siekiant sukurti stabilias sąlygas investicijoms ir ekonomikos augimui ir išvengti euro zonos finansų rinkos susiskaidymo;

12.  pabrėžia, kad investicijos iki šiol vyko lėtai ir nepaskatino nei tvaraus ir įtraukaus ES ekonomikos augimo, nei verslo aplinkos pagerėjimo; mano, kad pinigų politika turi būti papildyta tinkama fiskaline politika, kuria siekiama didinti ES ekonomikos augimą, laikantis Stabilumo ir augimo pakto taisyklių, įskaitant jo nuostatas dėl lankstumo; konstatuoja, kad pastaraisiais metais labai sumažėjo subnacionalinės valdžios lygmens investicijos, tačiau jos vis dar sudaro maždaug šešiasdešimt procentų viešųjų investicijų ES; pabrėžia, kad investicijų politikos priemones (pavyzdžiui, Europos strateginių investicijų fondą ir Europos struktūrinius ir investicijų fondus) reikia suderinti tarpusavyje, tinkamai nustatant jų sąveiką ir tarpusavio papildomumą, siekiant padidinti Sąjungos išlaidų pridėtinę vertę, pritraukiant papildomų išteklių iš privačių investuotojų; todėl pabrėžia, kad, pagal Struktūrinių reformų rėmimo programą rengiant atitinkamą struktūrinės reformos projektą, į programos veiklą derėtų įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas;

Politinis atsakas ir išvados

13.  pabrėžia, kad reikia gerinti bendrą ES ekonomikos augimo, kokybiškų darbo vietų kūrimo ir išsaugojimo pajėgumą ir tokiu būdu spręsti aukšto nedarbo lygio problemą sukuriant ekonomikos augimui palankią reglamentavimo sistemą; mano, kad migracija galėtų padėti kompensuoti neigiamą visuomenės senėjimo poveikį (priklausomai nuo valstybių narių galimybių geriau pasinaudoti migrantų gebėjimais ir darbo jėgos migracijos valdymo sistemas pritaikyti prie darbo rinkos poreikių);

14.  pabrėžia, jog svarbu, kad švietimo sistemos būtų įtraukios, skatintų inovacijas ir kūrybiškumą ir suteiktų darbo rinkai reikalingų gebėjimų, ypatingą dėmesį skiriant profesiniam mokymui; pažymi, kad derėtų vengti lenktyniavimo mažinant darbo užmokestį ir užimtumo standartus ir, vadovaujantis ES solidarumo ir subsidiarumo vertybėmis, užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp ekonominių, socialinių ir žmogiškųjų sąnaudų, drauge sutelkiant dėmesį į investicijas į žmogiškąjį kapitalą, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei švietimo sistemų ir profesinio mokymo (įskaitant mokymąsi visą gyvenimą) tobulinimą; mano, kad reikia gerai parengtų politikos priemonių, kuriomis skatinamos inovacijos, moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, taip didinant produktyvumą, užtikrinant nuolatinį tvarų ekonomikos augimą ir padedant įveikti dabartinius struktūrinius iššūkius, mažinant atsilikimą nuo kitų šalių ekonomikos inovacijų srityje;

15.  ragina Komisiją pirmenybę teikti priemonėms, kuriomis mažinamos kliūtys didesniems investicijų srautams ir prekybai, atsirandančios ES lygmeniu dėl to, kad trūksta aiškumo dėl vykdytinų strategijų, ypač energetikos, transporto, komunikacijų ir skaitmeninės ekonomikos srityse; atkreipia dėmesį į poveikį, kurį po teisės aktų dėl bankų sąjungos priėmimo ir nacionaliniu lygmeniu bankų skolinimui turi apsunkinančios teisės sistemos, korupcija, finansų sektoriaus neskaidrumas, pasenusi biurokratija, nepakankamas viešųjų paslaugų skaitmeninimas, netinkamas išteklių paskirstymas, kliūtys bendrajai rinkai bankininkystės ir draudimo sektoriuose bei švietimo sistemos, kurios ir toliau neatitinka darbo rinkos poreikių ir bendrosios rinkos sukūrimo reikalavimų;

16.  apgailestauja dėl to, kad įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, kurioje pirmą kartą kova su skurdu buvo įtraukta į ES programą, skurdo masto mažinimo Sąjungoje tikslas nebus pasiektas; mano, kad kovos su skurdu tikslas turėtų būti įtrauktas į ES politikos priemones dar jas rengiant;

17.  pabrėžia, kad svarbu vengti pernelyg didelės mokesčių dalies darbo sąnaudose, nes per didelis apmokestinimas mažina paskatas ekonomiškai neaktyviems asmenims, bedarbiams, antriesiems šeimoje uždirbantiems asmenims ir mažai uždirbantiems asmenims grįžti į darbo rinką;

18.  konstatuoja, kad šiuo metu vyksta Komisijos diskusijos su valstybėmis narėmis dėl gamybos apimties deficito apskaičiavimo metodikos;

19.  atkreipia dėmesį į tai, kad turėtų būti stengiamasi pašalinti valstybėse narėse išliekančias kliūtis investicijoms ir sudaryti galimybes tinkamesniam tvarų augimą skatinančių politinių priemonių deriniui, įskaitant realų dėmesį išlaidoms, susijusioms su moksliniais tyrimais ir technologine plėtra; mano, kad viešojo ir privačiojo sektorių parama mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo įstaigoms turi esminės įtakos Europos ekonomikos konkurencingumo didinimui ir kad dėl šios infrastruktūros silpnumo ar trūkumo kai kurios šalys atsiduria itin nepalankioje padėtyje; pabrėžia, kad nėra universalaus idealios ES inovacijų politikos recepto, tačiau inovacinio pajėgumo skirtumams ES pašalinti rekomenduotina valstybėse narėse vykdyti pakankamai diferencijuotą inovacijų politiką, paremtą jau pasiektų laimėjimų pavyzdžiais;

20.  palankiai vertina 2015 m. gruodžio mėn. 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje pasiektą Paryžiaus susitarimą ir ragina valstybes nares ir Komisiją jį įgyvendinti;

2016 m. Europos semestrui skirtas sektorių indėlis

Užimtumo ir socialinė politika

21.  mano, kad Taryba ir Komisija turėtų stengtis pasiekti, kad fiskalinio konsolidavimo procesus papildytų priemonės, kurios padėtų mažinti nelygybę, ir atkreipia dėmesį į tai, kad Europos semestro procesas turėtų padėti pasiūlyti dabartinių ir atsirandančių socialinių problemų sprendimus, tokiu būdu užtikrinant efektyvesnę ekonomiką; atkreipia dėmesį į tai, kad socialinės investicijos į žmogiškąjį kapitalą turi būti pagrindiniai papildomi veiksmai, nes žmogiškasis kapitalas yra vienas iš augimo veiksnių, taip pat konkurencingumo ir vystymosi varomoji jėga; prašo, kad įgyvendinant pagrindines struktūrines reformas, kurioms pritariama konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, būtų atliekamas socialinio poveikio vertinimas atsižvelgiant į jų trumpalaikį, vidutinės trukmės ir ilgalaikį poveikį, siekiant geriau suvokti socialines ir ekonomines pasekmes bei poveikį užimtumui, darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui;

22.  pabrėžia, kad nedarbas, visų pirma jaunimo nedarbas, tebėra svarbiausia Europos šalių visuomenių problema, ir kad, pasak Komisijos, nedarbo lygis toliau laipsniškai mažėja, tačiau tebėra didesnis nei 2008 m. – 2016 m. balandžio mėn. užregistruota 21,2 mln. bedarbių, o jų skaičius valstybėse narėse labai skiriasi; pabrėžia, kad reikalingas kokybinis ir kiekybinis sukurtų darbo vietų vertinimas, siekiant išvengti užimtumo rodiklių didėjimo vien dėl kuriamų mažų garantijų darbo vietų arba darbuotojų skaičiaus mažėjimo; pažymi, kad nors švietimo ir mokymo sistemos padeda įgyti įgūdžių ir žinių, kai kuriose valstybėse narėse jos nepasiekia gerų rezultatų tarptautiniu mastu, o kvalifikuotų darbuotojų vis labiau trūksta, todėl 39 proc. įmonių vis dar sunku surasti reikiamų įgūdžių turinčių darbuotojų; primygtinai reikalauja, kad konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose daugiau dėmesio būtų skiriama pastangoms užtikrinti, kad darbo rinkoje būtų išlaikoma struktūrinė pusiausvyra, taip pat kovai su ilgalaikiu nedarbu ir gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktimi; pabrėžia, kad būtina toliau investuoti į švietimo ir mokymo sistemas ir jas plėtoti, taip pat aprūpinti visuomenę priemonėmis ir gebėjimais, kad ji galėtų iš naujo prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių;

23.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2008–2014 m. Europos Sąjungoje žmonių, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skaičius padidėjo 4,2 mln., o bendras jų skaičius siekia daugiau kaip 22 mln. (22,3 proc.); pažymi, jog Komisija nurodė, kad „dauguma nuo krizės nukentėjusių valstybių narių vis dar patiria sunkius socialinius padarinius“; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant sumažinti skurdą, socialinę atskirtį ir didėjančią nelygybę, kad būtų galima panaikinti valstybių narių tarpusavio ir visuomenės vidaus ekonominius ir socialinius skirtumus; mano, kad kova su skurdu ir socialine atskirtimi ir nelygybės mažinimas konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose turėtų būti svarbiausias prioritetas, nes tai ypač svarbu siekiant ilgalaikio ekonomikos augimo ir socialiniu požiūriu tvaraus įgyvendinimo tempo;

24.  primena, kad, kaip teigė Parlamentas, socialiniu požiūriu patikimos reformos turi būti grindžiamos solidarumo, integracijos, socialinio teisingumo ir sąžiningo turto paskirstymo principais – tai modelis, kuriuo užtikrinama lygybė ir socialinė apsauga, pažeidžiamų grupių apsauga ir aukštesnis visų piliečių gyvenimo lygis;

25.  mano, kad ekonomikos augimas turi užtikrinti teigiamą socialinį poveikį; palankiai vertina tai, kad buvo nustatyti trys nauji pagrindiniai užimtumo rodikliai, taikomi nustatant makroekonominių rezultatų suvestines; dar kartą ragina teikti jiems tokią pačią reikšmę kaip ir esamiems ekonominiams rodikliams, užtikrinant, kad vidaus disbalansas būtų įvertintas geriau ir kad būtų didinamas struktūrinių reformų veiksmingumas; šiuo tikslu ragina, siekiant išvengti atrankinio taikymo, sudaryti sąlygas jais remiantis atlikti išsamią analizę ir geriau suprasti politikos krypčių ir veiksmų priežasties ir pasekmės ryšį; siūlo rengiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas pradėti taikyti socialinio disbalanso procedūrą, kad būtų užkertamas kelias socialinių standartų mažėjimui, skatinant veiksmingai taikyti socialinius ir užimtumo rodiklius vykdant makroekonominę priežiūrą; mano, kad užimtumo rodikliams suteikiant tokią pačią reikšmę kaip ekonominiams rodikliams kartu turėtų būti sustiprintas EPSCO tarybos vaidmuo Europos semestre;

26.  mano, kad nustačius tris užimtumo rodiklius paaiškėjo, kad ES ekonomikos valdymo procese Europos užimtumo strategijai, taip pat užimtumo gairėms tenka svarbus vaidmuo, tačiau reikia įdėti daugiau pastangų, visų pirma nustatant socialinius rodiklius;

27.  pripažįsta, kad Komisija pradėjo su Europos socialinių teisių ramsčio steigimu susijusį darbą, tačiau primena, kad būtina pateikti konsultacijų proceso rezultatus ir toliau imtis naujų veiksmingų priemonių, kuriomis siekiama kurti stipresnę ir teisingesnę ES ir kurioms turėtų tekti svarbus vaidmuo kovojant su nelygybe; šiuo atžvilgiu pabrėžia penkių pirmininkų pranešimą, kuriame raginama siekti didesnės ekonominės ir socialinės konvergencijos, tačiau pripažįstama, kad nėra vieno visiems tinkamo sprendimo; atsižvelgdamas į tai mano, kad bet kokia bendra politika turėtų būti pritaikyta kiekvienai valstybei narei; mano, kad Europos priemonėmis taip pat turėtų būti sprendžiami nelygybės ir nevienodų pajamų valstybėse narėse klausimai, ir kad turi būti daroma daugiau nei vien tik gerinama labiausiai nepasiturinčių asmenų padėtis;

28.  pripažįsta, kad įgyvendinant Europos semestrą dabar daugiau dėmesio skiriama užimtumui ir socialinės veiklos rezultatams; ragina valstybes nares, nepažeidžiant nacionalinių kompetencijų, imtis skubių veiksmų siekiant užtikrinti deramą darbą, už kurį būtų mokamas pragyvenimą užtikrinantis darbo užmokestis, ir galimybę gauti pakankamas minimalias pajamas ir socialinę apsaugą (kurios jau padėjo sumažinti skurdo lygį nuo 26,1 iki 17,2 proc.) bei aukštos kokybės viešąsias paslaugas, taip pat pritaria, kad būtų sukurta tinkama socialinės apsaugos sistema; ragina Komisiją, siekiant nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis padidinti administracinius gebėjimus, pasiūlyti pagalbą valstybėms narėms ir keistis su jomis geriausia patirtimi, nes tai yra vienas pagrindinių uždavinių siekiant atnaujinti ilgalaikes investicijas ir užtikrinti darbo vietų kūrimą ir tvarų augimą;

29.  pabrėžia, kad socialinės apsaugos užtikrinimas ir socialinės apsaugos sistemų valdymas yra valstybių narių kompetencija, kurią Sąjunga koordinuoja, tačiau jos nesuvienodina;

30.  pripažįsta, kad darbo užmokesčio nustatymas yra valstybių narių kompetencija, kurią reikia gerbti laikantis subsidiarumo principo;

31.  atkreipia dėmesį į tai, kad jaunimo nedarbas sumažėjo, tačiau pažymi, kad jis vis dar neįtikėtinai didelis, nes daugiau kaip 4 mln. asmenų iki 25 metų amžiaus Europos Sąjungoje yra bedarbiai, iš kurių 2,885 mln. yra euro zonoje; apgailestauja, kad praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo tada, kai buvo pradėta įgyvendinti Jaunimo užimtumo iniciatyva, Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo rezultatai yra labai nevienodi ir kartais neveiksmingi; ragina Komisiją 2016 m. spalio mėn. pateikti išsamią iniciatyvos įgyvendinimo rezultatų analizę, kad ja remiantis būtų galima tęsti programą;

32.  primena, kad daugelyje valstybių narių, be kitų priežasčių, dėl ilgalaikio nedarbo bedarbio pašalpos kasmet vis mažėja, todėl vis daugėja žemiau skurdo ir socialinės atskirties ribos gyvenančių žmonių; ragina užtikrinti tinkamas bedarbio pašalpas, kad žmonės galėtų gyventi oriai, ir imtis veiksmų siekiant tuos žmones sklandžiai integruoti į darbo rinką;

33.  pabrėžia, kad pensijų sistemų disbalansą iš esmės lėmė nedarbas, darbo užmokesčio nuvertėjimas ir darbo nesaugumas; todėl ragina vykdyti reformas, kuriomis užtikrinamas tinkamas tvirtos pirmosios pakopos pensijų sistemos, kuria užtikrinamos deramos, bent jau virš skurdo rizikos ribos pensijos, finansavimas;

34.  dar kartą primena, kad siekiant didinti konvergenciją ir Europos šalių integraciją labai svarbus laisvas asmenų judėjimas;

35.  atkreipia dėmesį į tai, kad padaugėjo rekomendacijų dėl minimalių pajamų nustatymo tvarkos (jos skirtos penkioms valstybėms narėms); vis dėlto, atsižvelgdamas į tai, kad dėl didelių pajamų skirtumų nukenčia ne tik socialinė sanglauda, bet ir tvarus ekonomikos augimas (kaip neseniai teigė TVF ir EBPO), ragina Komisiją įvykdyti pirmininko J.-C. Junckerio jo inauguracinėje kalboje duotą pažadą – taikant Europos minimalių pajamų sistemą ir laikantis nacionalinės praktikos ir subsidiarumo principo visiems europiečiams užtikrinti tinkamas pajamas, kad jie galėtų padengti pagrindines pragyvenimo išlaidas;

36.  yra susirūpinęs dėl didėjančios pajamų nelygybės, kuri iš dalies yra susijusi su neveiksmingomis darbo rinkos reformomis; ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti priemones, padedančias gerinti darbo kokybę, siekiant sumažinti darbo rinkos segmentaciją, drauge su priemonėmis, padedančiomis padidinti minimalų darbo užmokestį iki deramo lygio, taip pat stiprinti kolektyvines derybas ir darbuotojų padėtį darbo užmokesčio nustatymo sistemose, siekiant sumažinti darbo užmokesčio skirtumus; įspėja, kad pastaraisiais dešimtmečiais įmonių vadovams tenkanti pelno dalis didėja, o darbuotojų darbo užmokestis nekinta arba mažėja; mano, kad dėl šių didelių darbo užmokesčio skirtumų didėja nelygybė ir mažėja įmonių našumas ir konkurencingumas;

37.  yra susirūpinęs dėl to, kad ilgalaikis nedarbas yra vis dar didelis (Europos Sąjungoje yra 10,5 mln. ilgalaikių bedarbių), ir primena, kad ilgalaikių bedarbių integracija į darbo rinką yra labai svarbi, siekiant užtikrinti socialinės apsaugos sistemų tvarumą ir šių žmonių pasitikėjimą savimi; todėl apgailestauja, kad įgyvendinant Tarybos rekomendaciją dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką trūksta valstybių narių veiksmų; dar kartą ragina Komisiją remti pastangas suteikiant visų amžiaus grupių darbininkams ir darbo ieškantiems asmenims mokymosi visą gyvenimą galimybių ir kuo greičiau imtis priemonių siekiant pagerinti galimybes gauti ES finansavimą, taip pat, kai įmanoma, sutelkti papildomų išteklių;

38.  mano, kad, siekiant skatinti subalansuotą ir integracinį augimą, užtikrinti ilgesnį profesinės veiklos laikotarpį, kurti darbo vietas ir mažinti nelygybę, tebėra labai svarbu užtikrinti socialinę apsaugą, įskaitant pensijas ir tam tikras paslaugas, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, vaikų priežiūros ir ilgalaikės priežiūros; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti vykdyti politiką, kuria per visą asmens gyvenimo ciklą užtikrinamas socialinės apsaugos sistemų pakankamumas, tinkamumas, veiksmingumas, kokybiškumas ir galimybė oriai gyventi, taip pat kovojama su nelygybe ir skatinama integracija siekiant panaikinti skurdą, visų pirma iš darbo rinkos išstumtų asmenų ir pažeidžiamiausių grupių skurdą;

39.  atkreipia dėmesį į fizines ir skaitmenines kliūtis bei trukdžius, su kuriais vis dar susiduria neįgalūs asmenys; tikisi, kad Komisijos Neįgalumo aktas bus greitai įgyvendintas ir dėmesys bus veiksmingai sutelktas į konkrečias priemones, kurios skatintų įtrauktį ir prieigą;

Vidaus rinka

40.  palankiai vertina tai, kad daugeliu konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų remiama gerai veikianti ir integruota bendroji rinka, įskaitant finansines ir investicijų galimybes, kuriomis remiamos įmonės (ypač MVĮ) ir padedama kurti darbo vietas, e. vyriausybę, viešuosius pirkimus ir abipusį pripažinimą, be kita ko, abipusį kvalifikacijų pripažinimą; pabrėžia, kad vykdymo užtikrinimas yra svarbiausias aspektas, jei norima pajusti šių politikos sričių daromą poveikį; mano, jog šioje srityje itin svarbu, kad Komisija rengdama konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas skirtų kuo didesnį dėmesį ilgalaikių reformų, kurios daro didelį poveikį socialinėms investicijoms, užimtumui ir mokymui, vykdymui;

41.  teigia, jog bendroji rinka yra ES ekonomikos pagrindas, ir pabrėžia, kad įtrauki, geriau valdoma užtikrinant palankias geresnio reguliavimo ir konkurencijos sąlygas bendroji rinka yra itin svarbi priemonė siekiant skatinti ekonomikos augimą, sanglaudą, užimtumą ir konkurencingumą ir išsaugoti tiek verslo sektoriaus, tiek vartotojų pasitikėjimą; todėl ragina Komisiją stebėti valstybių narių daromą pažangą ir dar kartą pabrėžia, kad svarbu į Europos semestrą oficialiai įtraukti bendrosios rinkos ramstį, kad būtų galima nuolat stebėti bendrosios rinkos rodiklius, kurie leidžia sistemingai sekti ir vertinti valstybių narių pažangą įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

42.  palankiai vertina Komisijos pasiryžimą spręsti nesuderintos mokesčių politikos Europos Sąjungoje problemą ir visų pirma problemas, su kuriomis dėl skirtingų nacionalinių PVM taisyklių sudėtingumo susiduria MVĮ; ragina Komisiją įvertinti galimybes toliau stiprinti koordinavimą ir, visų pirma, įvertinti galimybę bendrojoje skaitmeninėje rinkoje taikyti supaprastintą PVM nustatymą;

43.  smerkia vis dar esamas arba kuriamas kliūtis, kurios trukdo sukurti gerai veikiančią ir integruotą bendrąją rinką; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis valstybių narių yra tik iš dalies perkėlusios į nacionalinę teisę ir įgyvendinusios Paslaugų direktyvą, ir ragina Komisiją veiksmingiau užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos nuostatos, kurių valstybės narės įsipareigojo laikytis pagal ES teisę; primena Komisijai jos įsipareigojimą prireikus naudoti pažeidimo nagrinėjimo procedūras, kad būtų užtikrintas prekių ir paslaugų bei skaitmeninio sektoriaus bendrosios rinkos teisės aktų visapusiškas įgyvendinimas;

44.  atkreipia dėmesį į tai, kad profesinių kvalifikacijų abipusio pripažinimo sistema yra pagrįsta abipusio pasitikėjimo tarp teisinių sistemų ir abipusio kvalifikacijų kokybės tikrinimo principais; pažymi, kad reikia imtis tolesnių veiksmų, kad būtų geriau įgyvendinamas abipusis profesinių kvalifikacijų pripažinimas; pabrėžia, kad dėl bendrosios rinkos susiskaidymo, varžančio ekonominę veiklą ir vartotojų pasirinkimą, tinkamas vykdymo užtikrinimas ir geresnis reglamentavimas yra itin svarbūs ir turėtų apimti visus verslo sektorius ir būti taikomi galiojantiems ir būsimiems teisės aktams; palankiai vertina reglamentuojamų kvalifikacijų ir profesijų apibendrinimo veiklą, kuria bus sukurta interaktyvi vieša duomenų bazė, kuri galės padėti plėtoti valstybių narių nacionalinius veiksmų planus;

45.  apgailestauja, kad konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose vis dar nurodomi trūkumai viešųjų pirkimų srityje, pvz., konkurencijos ir skaidrumo trūkumas, ir kad 21 valstybė narė teisėkūros aktų paketą nevisiškai perkėlė į nacionalinę teisę, o tai sukėlė rinkos iškraipymų; ragina Komisiją imtis skubių veiksmų ir pradėti būtinas pažeidimų nagrinėjimo procedūras, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės vykdytų savo teisines prievoles; ragina Komisiją vykdyti sistemingą, efektyvią ir skaidrią stebėseną siekiant užtikrinti, kad administracinės procedūros nesukeltų neproporcingos naštos įmonėms ir netrukdytų MVĮ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose;

46.  remia valstybių narių pastangas modernizuoti viešojo administravimo paslaugas, visų pirma pasitelkiant e. vyriausybę, ir ragina visų įmonių ir piliečių naudai užtikrinti geresnį viešojo administravimo institucijų tarpvalstybinį bendradarbiavimą, administracinių procedūrų supaprastinimą ir sąveikumą, taip pat ragina Komisiją tais atvejais, kai viešųjų paslaugų skaitmeninimas finansuojamas iš ES biudžeto, veiksmingiau stebėti, ar tinkamai naudojamos lėšos;

o
o   o

47.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybos, Komisijos, Euro grupės ir ECB pirmininkams ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0058.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0238.
(3) OL C 165 E, 2013 6 11, p. 24.
(4) OL L 169, 2015 7 1, p. 1.
(5) OL C 24, 2016 1 22, p. 2.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0358.


Transriebalai
PDF 355kWORD 44k
2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl riebalų rūgščių transizomerų (RRT) (2016/2637(RSP))
P8_TA(2016)0417B8-1115/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams(1), ypač į jo 30 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 3 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl riebalų rūgščių transizomerų maisto produktuose ir Europos Sąjungos gyventojų mityboje (COM(2015)0619),

–  atsižvelgdamas į Jungtinio tyrimų centro pranešimą pavadinimu „Riebalų rūgščių transizomerai Europoje – kokia mūsų padėtis? Įrodymų apibendrinimas 2003–2020 m.“ (angl. „Trans fatty acids in Europe: where do we stand? A synthesis of the evidence: 2003-2013“),

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos 2009 m. mokslinėje nuomonėje nurodytas rekomendacijas dėl su maistu suvartojamo RRT kiekio,

–  atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos publikacijas „Riebalų rūgščių transizomerų suvartojimo maiste politikos veiksmingumas: sisteminga faktinių duomenų apžvalga“(2), „Riebalų rūgščių transizomerų pašalinimas Europoje. Politikos informacinis dokumentas“(3)ir „Riebalų rūgščių transizomerų vartojimo poveikis kraujo lipidams ir lipoproteinams: sisteminė peržiūra ir regresinė metaanalizė“(4),

–  atsižvelgdamas į klausimus Tarybai ir Komisijai dėl riebalų rūgščių transizomerų (O-000105/2016 – B8-1801/2016 ir O-000106/2016 – B8-1802/2016),

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi riebalų rūgščių transizomerai (RRT) yra ypatinga nesočiųjų riebalų rūšis;

B.  kadangi RRT natūraliai aptinkami iš atrajotojų gaunamuose maisto produktuose, pavyzdžiui, pieno ir mėsos produktuose, taip pat kai kuriuose augaluose ir augalinės kilmės produktuose (poruose, žirniuose, sėjamosiose salotose ir rapsų aliejuje), tačiau dažniausiai aptinkami pramoniniu būdu pagamintuose iš dalies hidrintuose augaliniuose aliejuose (augalų aliejuose, kurie pakeičiami papildant vandenilio atomais ir vartojami skrudinant aliejuje ir kepant orkaitėje bei pagamintuose maisto produktuose siekiant pratęsti galiojimo laiką);

C.  kadangi dėl to suvartojamų RRT kiekis glaudžiai susijęs su pramoniniu būdu pagamintais iš dalies hidrintais aliejais, kurie plačiu mastu naudojami maisto produktų ir gėrimų gamyboje (tiek fasuotų, tiek nefasuotų produktų, pvz., parduodant maistą pagal svorį viešojo maitinimo vietose ir teikiant aprūpinimo maistu paslaugas);

D.  kadangi EFSA 2010 m. padarė išvadą, kad RRT iš atrajotojų poveikis panašus į pramoniniu būdu pagamintų produktų poveikį;

E.  kadangi atrajotojų riebaluose yra 3–6 proc. RRT;

F.  kadangi žmonės paprastai suvartoja mažai natūraliai aptinkamų RRT, gaunamų iš atrajotojų, ir kadangi PSO nurodo, kad dabartinėje realiojo pasaulio mityboje šie natūraliai aptinkami RRT greičiausiai nekelia rizikos sveikatai dėl to, kad jų vartojimo kiekis palyginti nedidelis;

G.  kadangi ši rezoliucija taikoma tik pramoniniu būdu pagamintoms riebalų rūgštims;

H.  kadangi daugelis restoranų ir greitojo maitinimo įstaigų naudoja RRT maisto produktams gruzdinti, nes RRT yra nebrangūs ir gali būti daug kartų pakartotinai panaudojami komercinėse gruzdintuvėse;

I.  kadangi dar daugiau RRT pridedama arba susidaro gaminant kai kuriuos maisto produktus (pvz., sausainius, pyragus, sūrius užkandžius ir gruzdintą maistą);

J.  kadangi nustatyta, jog dažnai vartojant pramoniniu būdu pagamintus iš dalies hidrintus augalinius aliejus didėja širdies ir kraujagyslių ligų (labiau nei dėl bet kurio kito ilgalaikio veiksnio), nevaisingumo, endometriozės, tulžies pūslės akmenligės, Alzheimerio ligos, diabeto ir kai kurių rūšių vėžio rizika;

K.  kadangi ES valdžios institucijos turėtų imtis visų būtinų priemonių, kad sumažėtų priežasčių, nulemiančių nutukimą;

L.  kadangi didelis RRT suvartojimas didina riziką (daugiau nei bet kokia kita maistinė medžiaga, skaičiuojant vienai kalorijai) susirgti koronarine širdies liga, kuri, atsargiausiais apskaičiavimais, sukelia apie 660 tūkst. mirties atvejų ES per metus (apie 14 proc. viso mirtingumo);

M.  kadangi EFSA rekomenduoja, kad „deramos mitybinės vertės mitybos atveju RRT turėtų būti suvartojama kuo mažiau“(5);

N.  kadangi Pasaulio sveikatos organizacija konkrečiau rekomenduoja, kad suvartojamų RRT dalis sudarytų mažiau kaip 1 proc. per parą suvartojamos energijos(6);

O.  kadangi JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) 2015 m. birželio mėn. padarė išvadą, kad iš dalies hidrinti aliejai negali būti apskritai „pripažinti saugiais“ naudojant juos žmonėms skirtuose maisto produktuose;

P.  kadangi, nepaisant riboto ES masto duomenų kiekio, neseniai atliktame tyrime, kuriame surinkti duomenys iš devynių ES šalių, pranešama, kad gyventojai vidutiniškai per parą iš RRT gauna mažiau nei 1 proc. per parą suvartojamos energijos, bet konkrečios kai kurių iš tų valstybių narių gyventojų grupės suvartoja daugiau(7);

Q.  kadangi išanalizavus naujausius viešai prieinamus duomenis patvirtinta, kad, nors pranešama apie sumažėjusį RRT kiekį tam tikruose maisto produktuose, kai kuriose ES maisto produktų rinkose dar esama maisto produktų, pasižyminčių dideliu RRT kiekiu, t. y. daugiau kaip 2 g RRT/ 100 g riebalų, pavyzdžiui, sausainiuose ir kukurūzų spragėsiuose (maždaug 40–50 g RRT/ 100 g riebalų) bei nefasuotuose maisto produktuose, pvz., kepiniuose ir grūdiniuose gaminiuose;

R.  kadangi tarptautiniai tyrimai rodo, kad politikos priemonės, kuriomis siekiama apriboti RRT kiekį maiste, RRT kiekis mažinamas nedidinant bendro riebalų kiekio; kadangi tokios politikos priemonės prasmingos, jas įmanom, įgyvendinti ir gali turėti teigiamą poveikį visuomenės sveikatai;

S.  kadangi tai, jog, deja, tik trečdalis ES vartotojų žino apie RRT, rodo, kad ženklinimo priemonės neveiksmingos ir kad reikia imtis informavimo veiksmų pasitelkiant švietimo sistemą ir žiniasklaidos kampanijas;

T.  kadangi ES teisės aktais nereglamentuojamas RRT kiekis maisto produktuose ir nereikalaujama jį ženklinti;

U.  kadangi Austrija, Danija, Latvija ir Vengrija priėmė teisės aktus, kuriais ribojamas RRT kiekis maisto produktuose, nors dauguma kitų valstybių narių pasirinko savanoriškas priemones, pavyzdžiui, savireguliaciją, mitybos rekomendacijas arba sudėties kriterijus, taikomus specifiniams tradiciniams produktams;

V.  kadangi esama įrodymų, kad Danijos nustatyti teisiniai pramoninių RRT kiekio apribojimai (2003 m. nustatyta nacionalinė ribinė vertė – 2 proc. RRT aliejuose ir riebaluose) buvo sėkmingi, nes ženkliai sumažino mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų skaičių(8);

W.  kadangi vartotojai maisto produktus, kuriuose gali būti RRT, tegali nustatyti vieninteliu būdu – tikrindami, ar fasuotų maisto produktų sudedamųjų dalių sąraše yra iš dalies hidrintų aliejų; kadangi pagal dabartines ES taisykles vartotojai gali būti klaidinami dėl skirtumo tarp iš dalies hidrintų aliejų (kuriuose, be kitų riebalų rūgščių, esama RRT) ir visiškai hidrintų aliejų (kuriuose yra tik sočiųjų riebalų rūgščių, bet ne RRT), nes Reglamente (ES) Nr. 1169/2011 reikalaujama, kad ši informacija būtų pateikiama fasuotų maisto produktų sudedamųjų dalių sąraše;

X.  kadangi neseniai atlikti tyrimai parodė, kad aukštesnės socialinės ir ekonominės padėties asmenų mityba sveikesnė nei žemesnės socialinės ir ekonominės padėties ir kad šis skirtumas didėja atitinkamai socialinės nelygybės didėjimui;

Y.  kadangi RRT paprastai naudojami pigesniuose maisto produktuose ir, atsižvelgiant į tai, kad nepasiturintys asmenys labiau linkę vartoti pigesnius maisto produktus, kuriuose yra daugiau RRT, auga nelygybės sveikatos srityje didėjimo potencialas;

Z.  kadangi ES lygmeniu turėtų būti priimti atitinkami sprendimai, skirti pramoninių RRT suvartojimui sumažinti;

AA.  kadangi sveikatos organizacijos, vartotojų grupės, sveikatos priežiūros srities darbuotojų asociacijos ir maisto pramonės bendrovės paragino(9) Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo pramoniniu būdu pagamintų RRT kiekis maisto produktuose būtų apribojamas panašiai, kaip tai padarė Danijos valdžios institucijos (t. y. 2 g RRT 100 g riebalų);

1.  primena, jog RRT klausimas yra Parlamento prioritetas, ir pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl RRT keliamos rizikos žmonių sveikatai;

2.  pabrėžia, kad JAV jau pranešė apie tai, jog, atsižvelgiant į 2015 m. išvadą, kad riebalų rūgščių transizomerai paprastai nepripažįstami saugiais, nuo 2018 m. vidurio maisto gamintojai turės pašalinti iš šalies rinkoje parduodamų produktų iš dalies hidrintus aliejus;

3.  primena įrodymus, jog RRT kiekio apribojimai gali greitai ir ženkliai pagerinti sveikatą; Šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į sėkmingą patirtį Danijoje, kurioje 2003 m. nustatyta nacionalinė ribinė vertė – 2 proc. RRT aliejuose ir riebaluose;

4.  pabrėžia, kad daugeliui ES gyventojų, ypač labiausiai pažeidžiamų, stinga informacijos apie RRT ir jų poveikį sveikatai, o tai gali trukdyti vartotojams informuotai pasirinkti produktus;

5.  yra susirūpinęs dėl to, jog pažeidžiamos grupės, įskaitant žemesnio išsilavinimo bei žemesnės socialinės ir ekonominės padėties piliečius ir vaikus, labiau linkusios valgyti maistą, kuriame daug RRT;

6.  pripažįsta, jog visos šiuo metu taikomos RRT kiekio mažinimo strategijos, regis, gerokai sumažino RRT kiekį maisto produktuose, ir apgailestauja, kad ES lygmeniu nėra suderinto požiūrio į RRT; pabrėžia, kad atskiri valstybių narių veiksmai sukels reglamentavimo nevientisumą, dėl kurio gali atsirasti poveikio sveikatai skirtumai tarp valstybių narių ir gali būti trukdoma sklandžiai veikti bendrajai rinkai ir inovacijų diegimui maisto pramonėje;

7.  todėl mano, kad siekiant žymiai sumažinti vidutiniškai suvartojamą RRT kiekį veiksmai neturėtų būti vykdomi vien tik nacionaliniu lygmeniu ir kad būtinos ES priemonės;

8.  pabrėžia, kad, PSO duomenimis(10), daugiausia lėšų turbūt prireiks riebalų rūgščių transizomerų ženklinimui įgyvendinti, o šalyse, kurios įgyvendino riebalų rūgščių transizomerų draudimą, finansinis draudimo poveikis buvo minimalus, turint mintyje mažas įgyvendinimo ir stebėjimo sąnaudas;

9.  mano, jog, atsižvelgiant į vartotojų informuotumo apie neigiamą RRT poveikį sveikatai trūkumą, privalomas RRT ženklinimas yra svarbi, tačiau mažiau veiksminga priemonė nei privalomos ribinės vertės siekiant sumažinti ES piliečių suvartojamą RRT kiekį;

10.  šiuo atžvilgiu taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad riebalų rūgščių transizomerų ženklinimo strategija taikoma tik tam tikriems maisto produktams ir neapima nefasuoto ar restoranų maisto;

11.  ragina Komisiją ES teisės aktais kuo greičiau nustatyti privalomas pramoninių RRT ribines vertes visuose maisto produktuose (kalbant apie RRT kaip sudedamąsias dalis ir kaip galutinį produktą), kad visos gyventojų grupės jų suvartotų mažiau;

12.  prašo per porą metų parengti ir pateikti tokį pasiūlymą;

13.  prašo prie tokio pasiūlymo pridėti poveikio vertinimą, kuriame būti įvertintos dėl privalomos ribinės vertės patiriamos pramonės pertvarkymo sąnaudos ir šių sąnaudų perkėlimo vartotojams galimybė;

14.  šiame kontekste pažymi Komisijos paskelbtą ketinimą atlikti kruopštų poveikio vertinimą siekiant įvertinti įvairių ribinių verčių išlaidas ir naudą ir prašo Komisijos konkrečiai atsižvelgti į poveikį MVĮ;

15.  ragina maisto produktų gamybos pramonę pirmenybę teikti alternatyviems sprendimams, kurie atitinka sveikatos ir aplinkos apsaugos standartus, pvz., naudoti patobulintus aliejus, naujus riebalų modifikavimo būdus arba RRT pakeičiančių sudedamųjų dalių derinius (skaidulas, ląstelieną, krakmolus, baltymų mišinius ir kt.);

16.  be to, prašo Komisijos bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant padidinti gyventojų informuotumą mitybos klausimais ir sudaryti vartotojams sveikesnio pasirinkimo sąlygas, taip pat bendradarbiauti su pramonės atstovais, siekiant skatinti jų produktų sudėties pakeitimo sveikesne;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 304, 2011 11 22, p. 18.
(2) Bulletin of the World Health Organization 2013; Dok. 91/262-269 H.
(3) http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0010/288442/Eliminating-trans-fats-in-Europe-A-policy-brief.pdf?ua=1
(4) http://apps.who.int/iris/bitstream/10665/246109/1/9789241510608-eng.pdf
(5) EFSA leidinys: 2010; 8(3):1461.
(6) http://apps.who.int/iris/bitstream/10665/42665/1/WHO_TRS_916.pdf?ua=1 pg89, PSO/FAO techninis pranešimas, serija 916.
(7) Mouratidou ir kiti „Riebalų rūgščių transizomerai Europoje – kokia mūsų padėtis?“ (angl. „Trans Fatty acids in Europe: where do we stand?“), Jungtinio tyrimų centro mokslo ir politikos ataskaitos 2014 doi:10.2788/1070.
(8) Brandon J. ir kiti. „Denmark’s policy on artificial trans fat and cardiovascular disease“, American Journal of Preventive Medicine 2015.
(9) http://www.beuc.eu/publications/open_letter_industrially_produced_tfas_freeeu.pdf
(10) „Riebalų rūgščių tranizomerų panaikinimas Europoje –politinis pareiškimas“, 6 p. (angl. „Eliminating trans fats in Europe: A policy brief“).

Teisinė informacija - Privatumo politika