Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2016 m. gruodžio 1 d. - BriuselisGalutinė teksto versija
Sąjungos muitinės kodeksas, kiek tai susiję su prekėmis, kurios buvo laikinai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos jūra ar oru ***I
 Taikymo data: mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų pagrindinės informacijos dokumentai ***I
 ES ir Kiribačio Respublikos susitarimas dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju ***
 ES ir Saliamono Salų susitarimas dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju ***
 ES ir Mikronezijos Federacinių Valstijų susitarimas dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju ***
 ES ir Tuvalu susitarimas dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju ***
 ES ir Maršalo Salų Respublikos susitarimas dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju ***
 Europos Sąjungos solidarumo fondas. Vertinimas
 JAV ir ES susitarimas dėl asmeninio pobūdžio informacijos apsaugos tiriant nusikalstamas veikas ***
 Tarpinis ES ir Ganos ekonominės partnerystės susitarimas ***
 Nenumatytų atvejų rezervo lėšų mobilizavimas 2016 m.
 Taisomojo biudžeto Nr. 4 projektas. Asignavimų patikslinimas, atsižvelgiant į naujausius pokyčius migracijos ir saugumo srityse, mokėjimų ir įsipareigojimų asignavimų sumažinimas
 2016 m. bendrojo biudžeto Taisomojo biudžeto Nr. 5 projektas. Nuosavų išteklių įgyvendinimas
 ES solidarumo fondo lėšų panaudojimas siekiant suteikti pagalbą Vokietijai
 Taisomojo biudžeto Nr. 6 projektas, pridedamas prie pasiūlymo dėl ES solidarumo fondo lėšų panaudojimo siekiant suteikti pagalbą Vokietijai
 Nenumatytų atvejų rezervo lėšų mobilizavimas 2017 m.
 Lankstumo priemonės lėšų mobilizavimas skubioms biudžeto priemonėms, skirtoms dabartinei migracijos, pabėgėlių ir saugumo krizei spręsti, finansuoti
 ES solidarumo fondo lėšų mobilizavimas siekiant iš 2017 m. biudžeto skirti lėšų avansams mokėti
 2017 m. biudžeto procedūra: bendras projektas
 Padėtis Italijoje po žemės drebėjimų
 Komisijos narių interesų deklaracijų gairės
 Atsakomybė ir kompensacijos už naftos ir dujų operacijas jūroje bei jų finansinis užtikrinimas
 Padėtis Kongo Demokratinėje Respublikoje
 Prieiga prie energijos išteklių besivystančiose šalyse
 Europos mokėjimo įsakymo procedūros taikymas

Sąjungos muitinės kodeksas, kiek tai susiję su prekėmis, kurios buvo laikinai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos jūra ar oru ***I
PDF 318kWORD 41k
Rezoliucija
Tekstas
2016 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl prekių, kurios buvo jūra ar oru laikinai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (COM(2016)0477 – C8-0328/2016 – 2016/0229(COD))
P8_TA(2016)0457A8-0329/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0477),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0328/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A8–0329/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2016 m. gruodžio 1 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, kiek tai susiję su prekėmis, kurios buvo laikinai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos jūra ar oru

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2016/2339.)


Taikymo data: mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų pagrindinės informacijos dokumentai ***I
PDF 380kWORD 43k
Rezoliucija
Tekstas
2016 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl taikymo datos iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų pagrindinės informacijos dokumentų (COM(2016)0709 – C8-0457/2016 – 2016/0355(COD))
P8_TA(2016)0458A8-0356/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0709),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0457/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl 2016 m. birželio 30 d. Komisijos deleguotojo reglamento, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų papildomas techniniais reguliavimo standartais, susijusiais su pagrindinės informacijos dokumentų pateikimu, turiniu, peržiūra ir patikslinimu ir reikalavimo pateikti tokius dokumentus įvykdymo sąlygomis (C(2016)03999 – 2016/2816(DEA)) ir ypač į jos 4 dalį(1),

–  pasikonsultavęs su Europos Centriniu Banku,

–  pasikonsultavęs su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 23 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Europos Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0356/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2016 m. gruodžio 1 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/... , kuriuo dėl taikymo datos iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų pagrindinės informacijos dokumentų

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2016/2340.)

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0347.


ES ir Kiribačio Respublikos susitarimas dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju ***
PDF 234kWORD 41k
2016 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Kiribačio Respublikos susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (12092/2015 – C8-0253/2016 – 2015/0200(NLE))
P8_TA(2016)0459A8-0334/2016

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12092/2015),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Kiribačio Respublikos susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju projektą (12091/2015),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsnio 2 dalies a punktą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0253/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0334/2016),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Kiribačio Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.


ES ir Saliamono Salų susitarimas dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju ***
PDF 232kWORD 41k
2016 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Saliamono Salų susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju sudarymo Sąjungos vardu projekto (09785/2016 – C8-0422/2016 – 2016/0096(NLE))
P8_TA(2016)0460A8-0336/2016

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (09785/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Saliamono Salų susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju projektą (09783/2016),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsnio 2 dalies a punktą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0422/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0336/2016),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių bei Saliamono Salų vyriausybėms ir parlamentams.


ES ir Mikronezijos Federacinių Valstijų susitarimas dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju ***
PDF 234kWORD 41k
2016 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Mikronezijos Federacinių Valstijų susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju sudarymo Sąjungos vardu projekto (09780/2016 – C8-0388/2016 – 2016/0098(NLE))
P8_TA(2016)0461A8-0337/2016

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (09780/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Mikronezijos Federacinių Valstijų susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju projektą (09779/2016),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsnio 2 dalies a punktą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8‑0388/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0337/2016),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Mikronezijos Federacinių Valstijų parlamentams ir vyriausybėms.


ES ir Tuvalu susitarimas dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju ***
PDF 231kWORD 41k
2016 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Sąjungos ir Tuvalu susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju sudarymo Sąjungos vardu projekto (09764/2016 – C8-0268/2016 – 2016/0100(NLE))
P8_TA(2016)0462A8-0333/2016

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (09764/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Tuvalu susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju projektą (09760/2016),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsnio 2 dalies a punktą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0268/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0333/2016),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Tuvalu parlamentams ir vyriausybėms.


ES ir Maršalo Salų Respublikos susitarimas dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju ***
PDF 234kWORD 41k
2016 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Maršalo Salų Respublikos susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (09775/2016 – C8-0252/2016 – 2016/0103(NLE))
P8_TA(2016)0463A8-0335/2016

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (09775/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Maršalo Salų Respublikos susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju projektą (09774/2016),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsnio 2 dalies a punktą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0252/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0335/2016),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Maršalo Salų Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.


Europos Sąjungos solidarumo fondas. Vertinimas
PDF 265kWORD 48k
2016 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija „Europos Sąjungos solidarumo fondas. Vertinimas“ (2016/2045(INI))
P8_TA(2016)0464A8-0341/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 175 straipsnį ir 212 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo: įgyvendinimas ir taikymas(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 661/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantis Europos Sąjungos solidarumo fondą(3),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantis Europos Sąjungos solidarumo fondą (COM(2013)0522)(4),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Europos Sąjungos solidarumo fondo 2014 m. metinė ataskaita“ (COM(2015)0502),

–  atsižvelgdamas į savo 2002 m. rugsėjo 5 d. rezoliuciją dėl potvynių Europoje(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl vasarą Europoje įvykusių stichinių nelaimių (gaisrų ir potvynių)(6),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos Sąjungos solidarumo fondo ateitis“ (COM(2011)0613),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 28 d. Regionų komiteto nuomonę dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo(7),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(8),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto bei Biudžeto kontrolės komiteto nuomones (A8–0341/2016),

A.  kadangi Europos Sąjungos solidarumo fondas (ESSF) įsteigtas pagal Reglamentą (EB) Nr. 2012/2002 reaguojant į 2002 m. vasarą Vidurio Europoje įvykusius katastrofiškus potvynius, kaip vertinga priemonė, sudaranti galimybę ES reaguoti į dideles gaivalines nelaimes ir ypatingas regionines nelaimes Sąjungoje ir šalyse, kurios derasi dėl narystės Sąjungoje, ir išreikšti solidarumą su reikalavimus atitinkančiais regionais ir valstybėmis; kadangi jo lėšomis remiamos tik valdžios institucijų vykdomos skubios pagalbos ir gelbėjimo operacijos, įvykus gaivalinėms nelaimėms, kurios daro tiesioginį poveikį nukentėjusio regiono žmonių gyvenimui, gamtinei aplinkai ar ekonomikai (tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad 2005 m. Komisija pateikė pasiūlymą dar labiau išplėsti pradžioje numatytą taikymo sritį);

B.  kadangi nuo ESSF įsteigimo jo lėšos panaudotos labai naudingam tikslui, įvykus daugiau kaip 70 nelaimių 24 valstybėse paramos gavėjose ir narystės siekiančiose šalyse iš viso buvo mobilizuota 3,8 mlrd. EUR ir jie buvo panaudoti reaguojant į įvairiausius gaivalines nelaimes sukėlusius reiškinius, t. y. žemės drebėjimus, potvynius, miško gaisrus, audras ir, neseniai, sausrą; kadangi ESSF tebėra vienas stipriausių ES solidarumo simbolių, kai to prireikia;

C.  kadangi 2014 m. atlikta išsami šios priemonės reforma, kuria siekta: pagerinti ir supaprastinti procedūras, taip pat užtikrinti, kad sprendimas būtų priimamas sparčiau – per šešias savaites nuo paraiškos pateikimo; iš naujo nustatyti jos taikymo sritį; nustatyti aiškius kriterijus, taikytinus ištikus regioninei nelaimei ir pagerinti gaivalinių nelaimių prevenciją ir rizikos valdymo strategijas, taip gerinant pagalbos finansavimo veiksmingumą, kaip to jau keletą metų daug kartų prašė Parlamentas ir vietos bei regionų institucijos; kadangi Komisijos 2016 m. rugsėjo 14 d. pasiūlytame bendrajame reglamente (COM(2016)06052016/0282(COD)) numatyta atlikti naują fondo peržiūrą, siekiant gerinti pasirengimą finansuoti skubią pagalbą ir tokios pagalbos finansavimo veiksmingumą;

D.  kadangi Parlamentas tvirtai remia siūlomus pakeitimus, kurių daugumą atlikti jis ragino jau ankstesnėse rezoliucijose;

E.  kadangi iki 2014 m. birželio mėn. (tą dieną įsigaliojo persvarstytas reglamentas) gautos paraiškos buvo įvertintos pagal pradinį reglamentą, o vėliau gautos paraiškos vertintos remiantis persvarstytu reglamentu;

F.  kadangi investicijos į gaivalinių nelaimių prevenciją yra itin svarbios reaguojant į klimato kaitą; kadangi nemažai ES lėšų skirta investicijoms į gaivalinių nelaimių prevenciją ir rizikos valdymo strategijas, visų pirma pagal Europos struktūrinius ir investicijų fondus (ESIF);

G.  kadangi išimtiniais atvejais, kai atitinkamais metais nepakanka lėšų, galima naudoti kitų metų lėšas, atsižvelgiant į tų metų, kai įvyko nelaimė, ir kitų metų fondo metines biudžeto ribas;

1.  primena, kad nuo ESSF įsteigimo 2002 m. fondas buvo svarbus paramos šaltinis vietos ir regionų vyriausybėms palengvinant visoje Europoje vykusių gaivalinių nelaimių – potvynių, žemės drebėjimų, miškų gaisrų – pasekmes ir padėjo ES išreikšti solidarumą su nukentėjusiais Europos regionais; pažymi, kad, visuomenės požiūriu, ESSF yra viena iš konkrečiausių ir apčiuopiamiausių paramos, kurią ES gali teikti vietos bendruomenėms, formų;

2.  pabrėžia, kad nuo ESSF įsteigimo dėl klimato kaitos pasekmių gaivalinių nelaimių skaičius Sąjungoje gerokai išaugo, jos tapo rimtesnės ir intensyvesnės; taigi pabrėžia patikimos ir lanksčios priemonės, sudarančios galimybes išreikšti solidarumą ir suteikti tinkamą skubią pagalbą nuo didelių gaivalinių nelaimių nukentėjusiems gyventojams, pridėtinę vertę;

3.  nurodo, kad ESSF yra finansuojamas ne iš Europos Sąjungos biudžeto, iš jo galima skirti ne daugiau kaip 500 mln. EUR (2011 m. kainomis) ir, nepaisant įtvirtinto lankstumo (asignavimų perkėlimas į kitą laikotarpį (N+1)), kasmet daug lėšų gali likti nepanaudota; pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, pasiūlytame bendrajame reglamente numatytas metinių finansinių asignavimų dalinis įtraukimas į biudžetą, siekiant pagreitinti lėšų mobilizavimo procedūrą ir skubiau bei veiksmingiau reaguoti siekiant padėti nuo nelaimės nukentėjusiems piliečiams;

4.  pažymi, jog metinių asignavimų ribų išnaudojimas įrodo, kad metinis asignavimų lygis prasidėjus naujam DFP programavimo laikotarpiui yra pakankamas;

5.  pabrėžia 2014 m. atliktos peržiūros svarbą, kadangi ją atlikus pavyko įveikti blokavimą Taryboje ir galiausiai atsižvelgta į ne kartą Parlamento pareikštus raginimus gerinti reagavimą ir didinti pagalbos veiksmingumą, siekiant užtikrinti, kad būtų greitai ir skaidriai reaguojama ir padedama nuo gaivalinių nelaimių nukentėjusiems gyventojams; be to, palankiai vertina neseniai pateiktą vadinamąjį bendrąjį pasiūlymą, į kurį įtrauktos ir naujos nuostatos, susijusios su supaprastinimu ir lengvesniu lėšų mobilizavimu;

6.  atkreipia dėmesį į pagrindines reformos sudėtines dalis, tai yra: nustatyti išankstiniai mokėjimai, kurie sudaro iki 10 proc. iš anksto numatyto finansinio įnašo, kurie gali būti skiriami pateikus prašymą iš karto po paraiškos dėl fondo finansinės paramos pateikimo Komisijai (ne daugiau kaip 30 mln. EUR); išlaidų, susijusių su skubios pagalbos ir gelbėjimo operacijų rengimu ir įgyvendinimu, tinkamumas kompensuoti (pagrindinis Europos Parlamento reikalavimas); pratęstas terminas, per kurį reikalavimus atitinkančios valstybės privalo pateikti paraiškas (12 savaičių po pirmosios žalos užfiksavimo) ir įgyvendinti projektą (18 mėnesių); nustatytas 6 savaičių terminas Komisijai pateikti atsakymą dėl prašymų; numatytos naujos nuostatos dėl gaivalinių nelaimių prevencijos ir pagerintos patikimo finansų valdymo procedūros;

7.  vis dėlto pabrėžia, kad nors ir nustatytas mechanizmas, pagal kurį išankstinius mokėjimus galima gauti greičiau nei taikant įprastą procedūrą, naudos gavėjai vis dar susiduria su problemomis dėl viso proceso – nuo paraiškos pateikimo iki galutinės paramos sumos išmokėjimo – ilgumo; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į tai, reikia pateikti paraišką kiek galima greičiau po nelaimės, taip pat toliau gerinti vertinimo etapą ir vėlesnius etapus siekiant lengviau atlikti mokėjimus; mano, kad naujai pasiūlytos bendrosios nuostatos dėl ESSF gali padėti greičiau mobilizuoti lėšas, kad būtų reaguojama į realius poreikius vietoje; taip pat pabrėžia, kad valstybės narės turi apsvarstyti savo administracines procedūras tam, kad pagreitintų pagalbos nukentėjusiems regionams ir valstybėms mobilizavimą; be to, tikėdamasis, kad atliekant būsimą reformą bus pasiūlyti galimi patobulinimai, siūlo nustatyti reikalavimą privalomai atnaujinti nacionalinius nelaimių valdymo planus, taip pat reikalavimą teikti informaciją apie susitarimų dėl skubios pagalbos sutarčių parengimą;

8.  ragina valstybes nares pačias gerinti savo ryšių su vietos ir regionų valdžios institucijomis priemones ir bendradarbiavimą su jomis, tiek vertinant ESSF finansinės pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančią žalą, tiek rengiant paraiškas, taip pat įgyvendinant projektus, kuriais siekiama šalinti gaivalinių nelaimių padarinius ir taip užtikrinti, kad Sąjungos parama būtų veiksmingai naudojama vietoje ir skatinami tvarūs sprendimai; be to, mano, kad apie ESSF paramą turėtų būti informuojama plačioji visuomenė; ragina atitinkamas valdžios institucijas gerinti komunikaciją ir teikti informaciją apie ESSF paramą, nesukuriant papildomos administracinės naštos;

9.  pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad valstybės narės, reaguodamos į gaivalines nelaimes, laikytųsi viešųjų pirkimų procedūrų, siekiant nustatyti ir skleisti geriausią su sutartimis nepaprastosios padėties atveju susijusią praktiką ir patirtį;

10.  palankiai vertina Komisijos regioninių gaivalinių nelaimių tinkamumo finansuoti taisyklių išaiškinimą, tačiau primena, kad galutiniame Parlamento ir Tarybos susitarime palikta galioti 1,5 proc. regiono BVP atitinkanti tinkamumo finansuoti riba, kaip numatyta Komisijos pasiūlyme, nepaisant Parlamento pastangų ją sumažinti iki 1 proc.; pažymi, kad atsižvelgta į atokiausių regionų pažeidžiamumą ir jų atveju riba sumažinta iki 1 proc.;

11.  pripažįsta, kad fondo pagalba skiriama nedraudžiamai žalai atlyginti ir ja nedengiami asmeniniai nuostoliai; pabrėžia, kad ilgalaikiams veiksmams, pavyzdžiui, tvariam atstatymui arba ekonominės plėtros ir prevencijos veiklai gali būti skirtas finansavimas pagal kitas Sąjungos priemones, visų pirma iš ESI fondų;

12.  ragina valstybes nares kuo tinkamiau naudoti turimas ES lėšas, visų pirma penkių ESI fondų lėšas, investuojant į gaivalinių nelaimių prevenciją ir nurodo, kad svarbu plėtoti įvairių Sąjungos fondų ir politikos krypčių sąveiką, kad būtų išvengta gaivalinių nelaimių padarinių ir tais atvejais, kai inicijuojamas ESSF naudojimas, užtikrintas atstatymo projektų konsolidavimas ir ilgalaikė tvari jų plėtra; todėl tvirtina, kad, prireikus naudoti ESSF lėšas, atitinkama valstybė narė turėtų oficialiai įsipareigoti įgyvendinti visas priemones, kurios būtinos nelaimių prevencijai ir tvariam nukentėjusių teritorijų atkūrimui; tais atvejais, kai užtikrinama ši sąveika, ragina kuo labiau supaprastinti bendrų lėšų naudojimo administracines procedūras;

13.  todėl pabrėžia, kad, kai ESSF lėšomis remiamas atstatymas ir miškų atkūrimas, reikia labiau stengtis investuoti į klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos, nepamirštant prevencinių priemonių; mano, kad prevenciją reikėtų laikyti horizontaliąja užduotimi, ir siūlo imtis prevencinių priemonių laikantis ekosistema grindžiamo požiūrio, siekiant ESSF lėšomis švelninti nelaimės padarinius; be to, ragina valstybes nares parengti rizikos prevencijos ir rizikos valdymo strategijas, turint mintyje ir tai, kad daug šiandieninių gaivalinių nelaimių tiesiogiai sukelia žmogaus veikla;

14.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, kad ESSF lėšų skyrimo, valdymo ir vykdymo procesai būtų kuo skaidresni; primena, kad svarbu nustatyti, ar ESSF subsidijos buvo naudojamos laikantis patikimo finansų valdymo principo, siekiant nustatyti ir plėtoti geriausią praktiką ir įgytą patirtį ir jomis dalytis; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares didinti skaidrumą ir užtikrinti informacijos prieinamumą visuomenei per visą pagalbos telkimo procesą, t. y. nuo paraiškos pateikimo iki projekto pabaigos; taip pat reikalauja, kad būtų parengta specialioji Europos Audito Rūmų ataskaita dėl ESSF veikimo, turint mintyje, be kita ko, tai, kad paskutinė ataskaita buvo parengta prieš 2014 m. ESSF reglamento peržiūrą;

15.  pažymi, kad 2014 m. gauta trylika naujų paraiškų, ir atkreipia dėmesį į ypatingas šių metų aplinkybes, kai šešios iš pateiktų paraiškų buvo vertinamos pagal senąjį reglamentą, o likusios septynios – pagal persvarstytą reglamentą;

16.  primena, kad 2014 m., remiantis ankstesniu ESSF reglamentu, dvi paraiškos buvo atmestos, nes šios nelaimės nebuvo laikomos „ypatingomis“, nors ir padarė didelės žalos ir tiesioginį poveikį atitinkamų regionų ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, todėl teigiamai vertina persvarstytame ESSF reglamente šiuo atžvilgiu padarytus patikslinimus; vis dėlto, turėdamas mintyje būsimas reformas ir galimybę iš naujo apibrėžti regioninės gaivalinės nelaimės sąvoką, siūlo, kad būtų leidžiama kelioms reikalavimus atitinkančioms ir nuo gaivalinės nelaimės tarpvalstybiniu mastu nukentėjusioms valstybėms bendrai pateikti atskiras paraiškas, jei jos nukentėjo nuo tos pačios kilmės ir tuo pačiu metu vykusios gaivalinės nelaimės, ir kad vertinant paraiškas būtų atsižvelgiama į patirtą netiesioginę žalą;

17.  ragina Komisiją, turint mintyje būsimas reformas, apsvarstyti galimybę padidinti išankstinių mokėjimų ribą nuo 10 iki 15 proc., taip pat sutrumpinti paraiškų nagrinėjimo laiką nuo šešių iki keturių savaičių; taip pat ragina Komisiją apsvarstyti galimybę nustatyti regioninių gaivalinių nelaimių atveju taikytiną 1 proc. regiono BVP dydžio tinkamumo finansuoti ribą ir, vertinant prašymus, atsižvelgti į nukentėjusių regionų socialinį ekonominį išsivystymo lygį;

18.  nurodo, kad reikia apsvarstyti, ar galima būtų naudoti naujus rodiklius, atitinkančius ne vien BVP, bet ir, pvz., žmogaus socialinės raidos indeksą ir regioninį socialinės pažangos indeksą;

19.  palankiai vertina tai, kad Komisija patvirtino septynias paraiškas skirti pagalbą, gautas pagal persvarstytas taisykles, įskaitant keturias, kurios buvo patvirtintos 2014 m. pabaigoje, tačiau pagal jas skirti asignavimai turėjo būti perkelti į 2015 m., kaip teigiama ESSF 2015 m. metinėje ataskaitoje; atsižvelgdamas į tai, primena, kad 2015 m. buvo pirmieji metai, kai persvarstytos taisyklės buvo taikomos visus metus, ir kad pagal analizę matoma, jog atliekant reformą numatyti teisiniai patikslinimai užtikrina sėkmingą taikymą, ko nebuvo taikant senąsias nuostatas, pagal kurias apie du trečdalius regioninių paraiškų dėl pagalbos nelaimės atveju buvo įvertintos kaip neatitinkančios reikalavimų;

20.  apgailestauja, kad pagal senąjį reglamentą numatytos įgyvendinimo ir baigiamųjų ataskaitų vertinimo procedūros truko taip ilgai, ir tikisi, kad pagal iš dalies pakeistą reglamentą užbaigimo procedūros bus vykdomos veiksmingiau ir skaidriau, taip užtikrinant Sąjungos finansinių interesų apsaugą;

21.  be to, pabrėžia, kad pagal iš dalies pakeisto reglamento 11 straipsnį Komisijai ir Audito Rūmams suteikiami audito įgaliojimai ir, prireikus, Kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) leidžiama atlikti tyrimus;

22.  ragina Komisiją ir Audito Rūmus iki dabartinės daugiametės finansinės programos laikotarpio pabaigos įvertinti ESSF veikimą;

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms ir regioninėms valdžios institucijoms.

(1) OL L 311, 2002 11 14, p. 3.
(2) OL C 440, 2015 12 30, p. 13.
(3) OL L 189, 2014 6 27, p. 143.
(4) OL C 170, 2014 6 5, p. 45.
(5) OL C 272 E, 2003 11 13, p. 471.
(6) OL C 193 E, 2006 8 17, p. 322.
(7) OL C 114, 2014 4 15, p. 48.
(8) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.


JAV ir ES susitarimas dėl asmeninio pobūdžio informacijos apsaugos tiriant nusikalstamas veikas ***
PDF 240kWORD 41k
2016 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos susitarimo dėl asmens duomenų, susijusių su nusikalstamų veikų prevencija, tyrimu, nustatymu ar traukimu baudžiamojon atsakomybėn už jas, apsaugos sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (08523/2016 – C8-0329/2016 – 2016/0126(NLE))
P8_TA(2016)0465A8-0354/2016

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (08523/2016),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos susitarimo dėl su nusikalstamų veikų prevencija, tyrimu, atskleidimu ir baudžiamuoju persekiojimu susijusios asmeninio pobūdžio informacijos apsaugos projektą (08557/2016),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0329/2016),

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A8-0354/2016),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybėms ir parlamentams.


Tarpinis ES ir Ganos ekonominės partnerystės susitarimas ***
PDF 234kWORD 38k
2016 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl tarpinio Ganos ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių ekonominės partnerystės susitarimo sudarymo projekto (12396/2016 – C8-0406/2016 – 2008/0137(NLE))
P8_TA(2016)0466A8-0328/2016

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12396/2016),

–  atsižvelgdamas į tarpinio Ganos ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių ekonominės partnerystės susitarimo projektą (12130/2008),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 3 dalį ir 4 dalies pirmą pastraipą, 209 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0406/2016),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl Ganos, vienos šalies, ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių, kitos šalies, tarpinio ekonominės partnerystės susitarimo(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A8-0328/2016),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių bei Ganos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 117 E, 2010 5 6, p. 112.


Nenumatytų atvejų rezervo lėšų mobilizavimas 2016 m.
PDF 324kWORD 42k
Rezoliucija
Priedas
2016 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl nenumatytų atvejų rezervo lėšų mobilizavimo 2016 m. (COM(2016)0624 – C8-0399/2016 – 2016/2256(BUD))
P8_TA(2016)0467A8-0347/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0624 – C8-0399/2016),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(1), ypač į jo 13 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(2), ypač į jo 14 punktą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrąjį biudžetą, galutinai priimtą 2015 m. lapkričio 25 d.(3),

–  atsižvelgdamas į Taisomojo biudžeto Nr. 4/2016 projektą, kurį Komisija pasiūlė 2016 m. rugsėjo 30 d. (COM(2016)0623),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 8 d. priimtą Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 4/2016 projekto (13583/2016 – C8-0459/2016),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 4/2016 projekto, priimtą 2016 m. gruodžio 1 d.(4),

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0347/2016),

A.  kadangi kartu su Taisomojo biudžeto Nr. 4/2016 projektu Komisija pasiūlė 2016 m. mobilizuoti 240,1 mln. EUR nenumatytų atvejų rezervo lėšų, kad būtų papildyti su 2016 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto 3 išlaidų kategorijos (Saugumas ir pilietybė) išlaidomis susiję įsipareigojimų asignavimai;

1.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

2.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl nenumatytų atvejų rezervo lėšų mobilizavimo 2016 m.

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2017/339.)

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(2) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(3) OL L 48, 2016 2 24, p. 1.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0468.


Taisomojo biudžeto Nr. 4 projektas. Asignavimų patikslinimas, atsižvelgiant į naujausius pokyčius migracijos ir saugumo srityse, mokėjimų ir įsipareigojimų asignavimų sumažinimas
PDF 332kWORD 45k
2016 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų Taisomojo biudžeto Nr. 4/2016 projekto. Asignavimų atnaujinimas siekiant atsižvelgti į naujausius pokyčius, susijusius su migracijos ir saugumo klausimais, mokėjimų ir įsipareigojimų asignavimų sumažinimą dėl bendrojo perkėlimo, ESIF veiklos pratęsimą, FRONTEX etatų plano pakeitimą ir įplaukų asignavimų (nuosavų išteklių) atnaujinimą (13583/2016 – C8-0459/2016 – 2016/2257(BUD))
P8_TA(2016)0468A8-0350/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(1), ypač į jo 41 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 m. finansinių metų bendrąjį biudžetą, galutinai priimtą 2015 m. lapkričio 25 d.(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą Nr. 2014/335/ES, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos(5),

–  atsižvelgdamas į Taisomojo biudžeto Nr. 4/2016 m. projektą, kurį Komisija priėmė 2016 m. rugsėjo 30 d. (COM(2016)0623),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 8 d. priimtą ir tą pačią dieną Europos Parlamentui perduotą Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 4/2016 projekto (13583/2016 – C8-0459/2016),

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 88 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0350/2016),

A.  kadangi pagal Taisomojo biudžeto Nr. 4/2016 projektą (toliau – TB Nr. 4/2016 projektas) mokėjimų asignavimai sumažinami 7 284,3 mln. EUR, daugiausia į 1b išlaidų pakategorę „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“ įrašytose biudžeto eilutėse, ir todėl atitinkamai sumažinami nacionaliniai įnašai;

B.  kadangi pagal TB Nr. 4/2016 projektą padidinami įsipareigojimų asignavimai pagal 3 išlaidų kategoriją „Saugumas ir pilietybė“, skubios paramos teikimo Sąjungoje priemonei jų sumą padidinant 50 mln. EUR, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui (toliau – PMIF) – 130 mln. EUR, o Vidaus saugumo fondui (VSF) – 70 mln. EUR, taigi todėl iš nenumatytų atvejų rezervo iš viso reikia mobilizuoti 240,1 mln. EUR sumą, prieš tai atsižvelgus į tai, kad perkelta 9,9 mln. EUR;

C.  kadangi pagal TB Nr. 4/2016 projektą paankstinamas Europos strateginių investicijų fondo (toliau – ESIF) finansavimas, perkeliant 73,9 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų sumą iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės energetikos krypties (EITP – Energetika) biudžeto, kuri turi būti kompensuota 2018 m.;

D.  kadangi pagal TB Nr. 4/2016 projektą iš dalies keičiamas FRONTEX etatų planas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/1624 įsigaliojimą(6);

E.  kadangi, sumažinus lėšas 14,7 mln. EUR suma pagal kelias biudžeto eilutes, įrašytas į 2 išlaidų kategoriją „Tvarus augimas. Gamtos ištekliai“, TB Nr. 4/2016 projekto grynasis poveikis 2016 m. biudžeto išlaidoms pasireiškia tuo, kad įsipareigojimų asignavimų suma padidėja 225,4 mln. EUR;

F.  kadangi, kalbant apie įplaukas, į TB Nr. 4/2016 projektą tai pat įtraukti patikslinimai, susiję su tradicinių nuosavų išteklių (t. y. muitų ir cukraus mokesčių), pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) bazių prognozių ir į biudžetą įtraukiamos bei finansuojamos atitinkamos Jungtinei Karalystei taikomos korekcijos peržiūra;

1.  išreiškia didelį susirūpinimą dėl 7 284,3 mln. EUR sudarančio mokėjimų pertekliaus, atsiradusio dėl to, jog labai vėluojama įgyvendinti pasidalijamojo valdymo principu valdomas ES programas, ir sudarančio sąlygas iki dabartinės DFP galiojimo pabaigos rastis didelei mokėjimų prašymų sankaupai; primena Komisijos išvadą, kad, atsižvelgiant į dabartines prognozes, atnaujinti mokėjimų poreikiai iki 2020 m. gali būti suderinami su dabartinėmis viršutinėmis ribomis tik jei bus visiškai panaudota bendroji mokėjimų marža (ir, kaip atsargumo priemonė, bus panaikintos jos metinės viršutinės ribos) ir jei mokėjimai specialioms priemonėms bus skaičiuojami virš viršutinių ribų; todėl ragina atliekant DFP peržiūrą galutinai ir aiškiai išspręsti pastarąjį klausimą;

2.  pritaria tam, kad būtų padidinti asignavimai pagal 3 išlaidų kategoriją mobilizuojant nenumatytų atvejų rezervo lėšas, taip pat paankstinant padidintos lėšų sumos skyrimą FRONTEX etatų planui; ypač palankiai vertina tai, kad iš dalies papildytas PMIF, tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad, nepaisant didelio biudžeto įvykdymo lygio, grindžiamo valstybių narių nacionalinėmis programomis, iki šiol faktiškai perkelta labai nedaug pabėgėlių;

3.  pritaria tam, kad būtų paankstintas ESIF finansavimas, su sąlyga, kad perkėlimas iš EITP bus tinkamai kompensuotas 2018 m.; išaiškina, kad šis paankstinimas neužkerta kelio naujo pasiūlymo pratęsti ESIF galutiniam finansavimo planui, dėl kurio turi būti nuspręsta laikantis įprastos teisėkūros procedūros;

4.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tikėtiną įplaukų deficitą, sudarysiantį apytikriai 1,8 mlrd. EUR, kurį lems Didžiosios Britanijos svaro sterlingo vertės sumažėjimas euro atžvilgiu; pažymi Komisijos ketinimą panaudoti įplaukas, gautas iš papildomų baudų, kad būtų padengtas šis deficitas;

5.  patvirtina Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 4/2016 projekto;

6.  paveda Pirmininkui paskelbti, kad Taisomasis biudžetas Nr. 4/2016 yra galutinai priimtas, ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

7.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(2) OL L 48, 2016 2 24.
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(4) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(5) OL L 168, 2014 6 7, p. 105.
(6) 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 2016/1624 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 863/2007, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004 ir Tarybos sprendimas 2005/267/EB (OL L 251, 2016 9 16, p. 1).


2016 m. bendrojo biudžeto Taisomojo biudžeto Nr. 5 projektas. Nuosavų išteklių įgyvendinimas
PDF 319kWORD 42k
2016 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų Taisomojo biudžeto Nr. 5/2016 projekto. Sprendimo dėl nuosavų išteklių 2014/335/ES, Euratomas įgyvendinimas pasibaigus ratifikavimo procesui ir 2016 m. spalio 1 d. įsigaliojus sprendimui (13584/2016 – C8-0462/2016 – 2016/2258(BUD))
P8_TA(2016)0469A8-0348/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(1), ypač į jo 41 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrąjį biudžetą, galutinai priimtą 2015 m. lapkričio 25 d.(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą 2014/335/ES, Euratomas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos(5),

–  atsižvelgdamas į Taisomojo biudžeto Nr. 5/2016 projektą, kurį Komisija priėmė 2016 m. spalio 7 d. (COM(2016)0660),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 8 d. priimtą ir tą pačią dieną Europos Parlamentui perduotą Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 5/2016 projekto (13584/2016 – C8-0462/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 88 ir 91 straipsnius

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0348/2016),

A.  kadangi Taisomojo biudžeto Nr. 5/2016 projektas parengtas pasibaigus ratifikavimo procesui ir įsigaliojus Sprendimui  2014/335/ES, Euratomas, kuriame nustatyti tam tikri pakeitimai, pvz., tradicinių nuosavų išteklių rinkimo išlaidų sumažinimas, kai kurioms valstybėms narėms taikomas naujas sumažintas PVM pagrįsto ištekliaus pareikalavimo tarifas ir kai kurioms valstybėms narėms taikomas bendras BNP pagrįstų įnašų sumažinimas;

B.  kadangi Taisomojo biudžeto Nr. 5/2016 projekto tikslas – į 2016 m. Sąjungos biudžeto pajamas įtraukti poveikiui nuosavų išteklių koregavimo, susijusio su Sprendimo  2014/335/ES, Euratomas, kuris atgaline data taikomas 2014, 2015 ir 2016 finansiniams metams, įgyvendinimu;

C.  kadangi todėl dėl Taisomojo biudžeto Nr. 5/2016 projekto reikia pakoreguoti individualius visų valstybių narių įnašus, tačiau jis nedaro poveikio bendroms Sąjungos biudžeto įplaukoms ir išlaidoms;

1.  patvirtina Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 5/2016 projekto;

2.  paveda Pirmininkui paskelbti, kad Taisomasis biudžetas Nr. 5/2016 yra galutinai priimtas ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(2) OL L 48, 2016 2 24.
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(4) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(5) OL L 168, 2014 6 7, p. 105.


ES solidarumo fondo lėšų panaudojimas siekiant suteikti pagalbą Vokietijai
PDF 323kWORD 42k
Rezoliucija
Priedas
2016 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų panaudojimo siekiant suteikti pagalbą Vokietijai (COM(2016)0681 – C8-0423/2016 – 2016/2267(BUD))
P8_TA(2016)0470A8-0352/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0681 – C8-0423/2016),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 10 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3), ypač į jo 11 punktą,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0352/2016),

1.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

2.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų panaudojimo siekiant suteikti pagalbą Vokietijai

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2017/340.)

(1) OL L 311, 2002 11 14, p. 3.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.


Taisomojo biudžeto Nr. 6 projektas, pridedamas prie pasiūlymo dėl ES solidarumo fondo lėšų panaudojimo siekiant suteikti pagalbą Vokietijai
PDF 320kWORD 42k
2016 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų Taisomojo biudžeto Nr. 6/2016 projekto, pridedamo prie pasiūlymo panaudoti Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšas siekiant suteikti pagalbą Vokietijai (13852/2016 – C8-0473/2016 – 2016/2268(BUD))
P8_TA(2016)0471A8-0349/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(1), ypač į jo 41 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrąjį biudžetą, galutinai priimtą 2015 m. lapkričio 25 d.(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(3) (DFP reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą Nr. 2014/335/ES, Euratomas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos(5),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 19 d. Komisijos priimtą pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų panaudojimo siekiant suteikti pagalbą Vokietijai (COM(2016)0681),

–  atsižvelgdamas į Taisomojo biudžeto Nr. 6/2016 projektą, kurį Komisija priėmė 2016 m. spalio 19 d. (COM(2016)0680),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 15 d. priimtą ir tą pačią dieną Europos Parlamentui perduotą Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 6/2016 projekto (13852/2016 – C8-0473/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 88 ir 91 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0349/2016),

A.  kadangi Taisomojo biudžeto Nr. 6/2016 projektas apima siūlomą Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų panaudojimą, susijusį su 2016 m. gegužės ir birželio mėn. įvykusiais potvyniais Vokietijoje;

B.  kadangi todėl Komisija siūlo iš dalies pakeisti 2016 m. biudžetą ir padidinti biudžeto straipsnio Nr. 13 06 01 „Pagalba valstybėms narėms didelės gaivalinės nelaimės atveju, kai itin nukenčia gyvenimo sąlygos, gamtinė aplinka ar ekonomika“ lėšas 31 475 125 EUR suma – tiek įsipareigojimų, tiek mokėjimų asignavimų;

C.  kadangi kaip apibrėžta DFP reglamente Europos Sąjungos solidarumo fondas yra speciali priemonė ir atitinkami įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai turi būti įtraukti į biudžetą viršijant DFP viršutines ribas;

1.  patvirtina Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 6/2016 projekto;

2.  paveda Pirmininkui paskelbti, kad Taisomasis biudžetas Nr. 6/2016 yra galutinai priimtas ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(2) OL L 48, 2016 2 24.
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(4) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(5) OL L 168, 2014 6 7, p. 105.


Nenumatytų atvejų rezervo lėšų mobilizavimas 2017 m.
PDF 326kWORD 43k
Rezoliucija
Priedas
2016 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl nenumatytų atvejų rezervo lėšų mobilizavimo 2017 m. (COM(2016)0678 – C8-0420/2016 – 2016/2118(BUD))
P8_TA(2016)0472A8-0346/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0678 – C8-0420/2016),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(1), ypač į jo 13 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(2), ypač į jo 14 punktą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto projektą, kurį Komisija priėmė 2016 m. liepos 18 d. (COM(2016)0300), iš dalies pakeistą Taisomuoju raštu Nr. 1/2017 (COM(2016)0679),

–  atsižvelgdamas į poziciją dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto, kurią Taryba patvirtino 2016 m. rugsėjo 12 d. ir perdavė Parlamentui 2016 m. rugsėjo 14 d. (11900/2016 – C8-0373/2016),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 26 d. poziciją dėl 2017 m. bendrojo biudžeto projekto(3),

–  atsižvelgdamas į bendrą tekstą, kurį 2016 m. lapkričio 17 d. patvirtino Taikinimo komitetas (14635/2016 – C8-0470/2016),

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0346/2016),

A.  kadangi, išnagrinėjusi visas galimybes finansuoti papildomus ir nenumatytus įsipareigojimų asignavimų poreikius, Komisija savo biudžeto projekte pasiūlė mobilizuoti 1 164,4 mln. EUR nenumatytų atvejų rezervo lėšų, kad su 2017 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto 3 išlaidų kategorijos išlaidomis susiję įsipareigojimų asignavimai būtų papildyti viršijant įsipareigojimų asignavimų viršutinę ribą 2 578 mln. EUR dabartinėmis kainomis;

B.  kadangi 2017 m. turbūt atsiras papildomų finansinių poreikių, susijusių su vidaus saugumo krizėmis ir dabartinėmis humanitarinėmis, migracijos ir pabėgėlių problemomis; pripažįsta, kad šie poreikiai galėtų būti žymiai didesni nei pagal 3 išlaidų kategoriją numatytos lėšos; primena, kad nebeliko maržos pagal 3 išlaidų kategorijos viršutinę ribą; todėl prašo Komisijos paaiškinti, ar ir kokiu būdu būtų galima mobilizuoti papildomas lėšas panaudojant nenumatytų atvejų rezervą, siekiant patenkinti galimus papildomus finansinius poreikius pagal 3 išlaidų kategoriją 2017 m. laikotarpiu;

C.  kadangi Komisija, rengdama Taisomąjį raštą Nr. 1/2017, persvarstė šį lėšų mobilizavimo pasiūlymą, įtraukdama ir 4 išlaidų kategorijos išlaidas;

D.  kadangi Taikinimo komitetas, sušauktas svarstyti 2016 m. biudžeto klausimų, susitarė mobilizuoti 1 906,2 mln. EUR nenumatytų atvejų rezervo lėšų, skiriant jas 3 ir 4 išlaidų kategorijoms, ir kompensuoti iš 2 išlaidų kategorijos (Tvarus augimas. Gamtos ištekliai) nepaskirstytos maržos 575,0 mln. EUR 2016 m., iš 5 išlaidų kategorijos (Administravimas) nepaskirstytos maržos 507,3 mln. EUR 2017 m., 570,0 mln. EUR 2018 m. ir 253,9 mln. EUR 2019 m.;

1.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

2.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl nenumatytų atvejų rezervo lėšų mobilizavimo 2017 m.

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2017/344.)

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(2) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0411.


Lankstumo priemonės lėšų mobilizavimas skubioms biudžeto priemonėms, skirtoms dabartinei migracijos, pabėgėlių ir saugumo krizei spręsti, finansuoti
PDF 330kWORD 45k
Rezoliucija
Priedas
2016 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl lankstumo priemonės lėšų mobilizavimo skubioms biudžeto priemonėms, skirtoms dabartinei migracijos, pabėgėlių ir saugumo krizei spręsti, finansuoti (COM(2016)0313 – C8-0246/2016 – 2016/2120(BUD))
P8_TA(2016)0473A8-0351/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0313 – C8-0246/2016),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(1), ypač į jo 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2015/623, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3), ypač į jo 12 punktą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto projektą, kurį Komisija priėmė 2016 m. liepos 18 d. (COM(2016)0300), iš dalies pakeistą Taisomuoju raštu Nr. 1/2017 (COM(2016)0679),

–  atsižvelgdamas į poziciją dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto, kurią Taryba patvirtino 2016 m. rugsėjo 12 d. ir perdavė Parlamentui 2016 m. rugsėjo 14 d. (11900/2016 – C8-0373/2016),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 26 d. poziciją dėl 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto(4),

–  atsižvelgdamas į bendrą tekstą, kurį 2016 m. lapkričio 17 d. patvirtino Taikinimo komitetas (14635/2016 – C8-0470/2016),

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0351/2016),

A.  kadangi, išnagrinėjus visas galimybes perskirstyti įsipareigojimų asignavimus pagal 3 išlaidų kategoriją, paaiškėjo, kad įsipareigojimų asignavimams būtina mobilizuoti lankstumo priemonės lėšas;

B.  kadangi Komisija buvo pasiūliusi mobilizuoti lankstumo priemonės lėšas viršijant 3 išlaidų kategorijos viršutinę ribą ir finansavimą iš Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto papildyti 530 mln. EUR dydžio suma priemonėms migracijos, pabėgėlių ir saugumo srityse finansuoti;

C.  kadangi dėl šios priežasties visiškai išnaudota visa 2017 finansiniams metams skirta lankstumo priemonės lėšų suma;

1.  pažymi, kad 2017 m. 3 išlaidų kategorijos viršutinės ribos neleidžia tinkamai finansuoti neatidėliotinų priemonių migracijos, pabėgėlių ir saugumo srityse;

2.  todėl sutinka, kad būtų mobilizuota 530 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų suma pagal lankstumo priemonę;

3.  be to, pritaria siūlymui skirti atitinkamus mokėjimų asignavimus, 2017 m. sudarysiančius 238,3 mln. EUR, 2018 m. – 91 mln. EUR, 2019 m. – 141,9 mln. EUR ir 2020 m. – 58,8 mln. EUR;

4.  pakartoja, kad šios priemonės mobilizavimas, kaip numatyta DFP reglamento 11 straipsnyje, dar kartą rodo lemiamos svarbos poreikį, kad Sąjungos biudžetas būtų lankstesnis, ir pakartoja savo poziciją, išreikštą DFP laikotarpio vidurio peržiūros ir (arba) tikslinimo klausimu, kad metinę lankstumo priemonės lėšų sumą reikia padidinti iki 2 mlrd.;

5.  pakartoja požiūrį, kuriuo vadovaujasi jau ilgą laiką, t. y. kad, nedarant poveikio galimybei mobilizuoti mokėjimų asignavimus konkrečioms biudžeto eilutėms pagal lankstumo priemonę iš pradžių nemobilizavus įsipareigojimų, mokėjimai, susiję su įsipareigojimais, anksčiau mobilizuotais pagal lankstumo priemonę, gali būti skaičiuojami tik virš viršutinių ribų;

6.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

7.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

8.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl lankstumo priemonės lėšų mobilizavimo skubioms biudžeto priemonėms, skirtoms dabartinei migracijos, pabėgėlių ir saugumo krizei spręsti, finansuoti

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2017/342.)

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(2) OL L 103, 2015 4 22, p. 1.
(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0411.


ES solidarumo fondo lėšų mobilizavimas siekiant iš 2017 m. biudžeto skirti lėšų avansams mokėti
PDF 326kWORD 44k
Rezoliucija
Priedas
2016 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant iš 2017 m. Sąjungos bendrojo biudžeto skirti lėšų avansams mokėti (COM(2016)0312 – C8-0245/2016 – 2016/2119(BUD))
P8_TA(2016)0474A8-0323/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0312 – C8-0245/2016),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 10 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3), ypač į jo 11 punktą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 17 d. trišalio dialogo rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8–0323/2016),

A.  kadangi, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 661/2014(4), avansams mokėti galima naudoti Sąjungos bendrojo biudžeto 50 000 000 EUR asignavimų sumą;

1.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

2.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant iš 2017 m. Sąjungos bendrojo biudžeto skirti lėšų avansams mokėti

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2017/343.)

(1) OL L 311, 2002 11 14, p. 3.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(4) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 661/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantis Europos Sąjungos solidarumo fondą (OL L 189, 2014 6 27, p. 143).


2017 m. biudžeto procedūra: bendras projektas
PDF 571kWORD 64k
Rezoliucija
Priedas
2016 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto bendro projekto, kurį Taikinimo komitetas patvirtino vykdant biudžeto procedūrą (14635/2016 – C8-0470/2016 – 2016/2047(BUD))
P8_TA(2016)0475A8-0353/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į bendrą projektą, kurį patvirtino Taikinimo komitetas, ir su juo susijusius Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimus (14635/2016 – C8-0470/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto projektą, kurį Komisija priėmė 2016 m. liepos 18 d. (COM(2016)0300),

–  atsižvelgdamas į poziciją dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto, kurią Taryba priėmė 2016 m. rugsėjo 12 d. ir perdavė Europos Parlamentui 2016 m. rugsėjo 14 d. (11900/2016 – C8-0373/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto taisomąjį raštą Nr. 1/2017, kurį Komisija pateikė 2016 m. spalio 17 d.,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto(1) ir joje pateiktus biudžeto pakeitimus,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą 2014/335/ES, Euratomas, dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 90 ir 91 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Parlamento delegacijos Taikinimo komitete pranešimą (A8-0353/2016),

1.  pritaria bendram projektui, dėl kurio susitarė Taikinimo komitetas ir kurį sudaro visi toliau nurodyti dokumentai:

   biudžeto eilučių, kurios nebuvo pakeistos, palyginti su biudžeto projektu arba Tarybos pozicija, sąrašas;
   suvestinės sumos pagal finansinės programos išlaidų kategorijas;
   pagal kiekvieną eilutę nurodomos visų biudžeto punktų sumos;
   konsoliduotas dokumentas, kuriame nurodomos visų eilučių, pakeistų per taikinimą, sumos ir galutinis tekstas;

2.  patvirtina prie šios rezoliucijos pridėtus Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrus pareiškimus;

3.  pažymi, kad šios taikinimo procedūros metu vienas iš sunkiausių klausimų buvo Parlamento darbuotojų skaičius; primena, kad remiantis neoficialiu susitarimu, kiekviena iš biudžeto valdymo institucijų turi išimtinę kompetenciją dėl savo biudžeto skirsnio; taip pat primena savo politinį sprendimą frakcijoms netaikyti 5 proc. darbuotojų mažinimo tikslo, kaip buvo pabrėžta jo rezoliucijose dėl 2014 m., 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. biudžeto; planuoja įvertinti su biudžetu susijusių sprendimų poveikį institucijos veikimui;

4.  paveda Pirmininkui paskelbti, kad Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrasis biudžetas yra galutinai priimtas, ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti šią teisėkūros rezoliuciją Tarybai, Komisijai, kitoms atitinkamoms institucijoms ir organams bei nacionaliniams parlamentams.

PRIEDAS

2016 11 17

GALUTINIS

2017 m. biudžetas. Bendrų išvadų elementai

Šios bendros išvados apima šiuos skirsnius:

1.  2017 m. biudžetas;

2.  2016 m. biudžetas. Taisomųjų biudžetų Nr. 4, 5 ir 6/2016 projektai;

3.  Bendri pareiškimai.

Apibendrinamoji apžvalga

A.   2017 m. biudžetas

Atsižvelgiant į bendrų išvadų elementus:

–  2017 m. biudžete numatyta bendra įsipareigojimų asignavimų suma – 157 857,8 mln. EUR. Taigi 2017 m. lieka DFP viršutinės ribos nesiekianti 1 100,1 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų marža.

–  2017 m. biudžete numatyta bendra mokėjimų asignavimų suma – 134 490,4 mln. EUR.

–  2017 m. pagal lankstumo priemonę mobilizuojama 530 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų suma 3 išlaidų kategorijai „Saugumas ir pilietybė“ .

–  Iš bendrosios įsipareigojimų maržos mobilizuojama 1 439,1 mln. EUR suma, skiriama 1a išlaidų kategorijai „Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti“.

–  Iš nenumatytų atvejų rezervo mobilizuojama 1 906,2 mln. EUR suma, skiriama 3 ir 4 išlaidų kategorijoms. Ji 2017 m. kompensuojama 575,0 mln. EUR suma iš 2 išlaidų kategorijos „Tvarus augimas. Gamtos ištekliai“ nepaskirstytos maržos ir 2017 m. – 507,3 mln. EUR, 2018 m. – 570,0 mln. EUR ir 2019 m. – 253,9 mln. EUR sumomis iš 5 išlaidų kategorijos „Administravimas“ nepaskirstytų maržų.

–  Komisijos skaičiavimu, 2017 m. mokėjimų asignavimai, susiję su lankstumo priemonės lėšų mobilizavimu 2014, 2015 ir 2016 m., siekia 981,1 mln. EUR.

B.   2016 m. biudžetas

Atsižvelgiant į bendrų išvadų elementus:

–  priimtas Taisomojo biudžeto Nr. 4/2016 projektas ir su juo susijęs nenumatytų atvejų rezervo lėšų mobilizavimas, kaip pasiūlė Komisija.

–  priimtas Taisomojo biudžeto Nr. 5/2016 projektas, kaip pasiūlė Komisija.

–  priimtas Taisomojo biudžeto Nr. 6/2016 projektas ir su juo susijęs Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimas, kaip pasiūlė Komisija.

1.  2017 m. biudžetas

1.1.   Biudžeto eilutės, dėl kurių nebediskutuojama

Jei toliau šiose išvadose nenurodoma kitaip, visos biudžeto eilutės, kurių nei Taryba, nei Parlamentas nekeitė ir dėl kurių Parlamentas pritarė Tarybos pakeitimams per atitinkamą jų svarstymą, laikomos patvirtintomis.

Atsižvelgiant į kitas biudžeto eilutes, Taikinimo komitetas susitarė dėl išvadų, pateiktų toliau 1.2–1.8 skirsniuose.

1.2.   Horizontalieji klausimai

Decentralizuotos agentūros

ES įnašas (įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai) visoms decentralizuotoms agentūroms ir jų pareigybių skaičius nustatytas toks, kokį Komisija siūlė biudžeto projekte su pakeitimais, padarytais Taisomuoju raštu Nr. 1/2017, išskyrus:

—  Europos policijos biurą (Europolas, biudžeto straipsnis 18 02 04), kuriam numatyta 10 papildomų pareigybių ir papildoma 675 000 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų suma;

—  Europos teisminio bendradarbiavimo padalinį (Eurojustas, biudžeto straipsnis 33 03 04), kuriam numatyta 10 papildomų pareigybių ir papildoma 675 000 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų suma;

—  Europos bankininkystės instituciją (EBI, biudžeto straipsnis 12 02 04), kuriai skiriami įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai sumažinti 500 000 EUR suma;

—  Europos prieglobsčio paramos biurą (EASO, biudžeto straipsnis 18 03 02), kuriam skiriami įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai padidinti 3 000 000 EUR suma;

—  Europos vaistų agentūrą (EMA, biudžeto punktas 17 03 12 01), kuriai skiriami įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai sumažinti 8 350 000 EUR suma.

Vykdomosios įstaigos

ES įnašas (įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai) vykdomosioms įstaigoms ir jų etatų skaičius nustatytas toks, kokį Komisija siūlė 2017 m. biudžeto projekte.

Bandomieji projektai / parengiamieji veiksmai

Susitarta dėl išsamaus 78 bandomųjų projektų / parengiamųjų veiksmų (BP/PV) rinkinio – iš viso 76,9 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų sumos, kaip siūlė Parlamentas, papildant Komisijos 2017 m. biudžeto projekte pasiūlytus parengiamuosius veiksmus.

Kai bandomajam projektui ar parengiamajam veiksmui taikomas egzistuojantis teisinis pagrindas, Komisija gali pasiūlyti asignavimus perkelti atitinkamam teisiniam pagrindui, kad būtų palengvintas to veiksmo įgyvendinimas.

Pagal šį rinkinį visapusiškai atsižvelgiama į Finansiniame reglamente bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams nustatytas viršutines ribas.

1.3.   Finansinės programos išlaidų kategorijos. Įsipareigojimų asignavimai

Atsižvelgęs į anksčiau nurodytas išvadas dėl biudžeto eilučių, dėl kurių nebediskutuojama, dėl agentūrų, bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų, Taikinimo komitetas susitarė dėl šių klausimų:

1a išlaidų kategorija – Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti

Toliau nurodytų biudžeto eilučių įsipareigojimų asignavimai nustatyti tokio lygio, kokį Komisija pasiūlė 2017 m. biudžeto projekte su pakeitimais, padarytais pagal Taisomąjį raštą Nr. 1/2017:

 

 

 

 

EUR

Biudžeto eilutė

Pavadinimas

2017 m. BP

2017 m. biudžetas

Skirtumas

02 02 02

Mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) galimybių gauti finansavimą nuosavo kapitalo ir skolos forma didinimas

167 030 000

217 030 000

50 000 000

06 02 01 03

Transporto rūšių integracijos bei sujungimo optimizavimas ir sąveikumo padidinimas

360 321 493

410 321 493

50 000 000

08 02 01 01

Mažai tirtų mokslinių tyrimų stiprinimas pasitelkiant Europos mokslinių tyrimų tarybą

1 736 471 644

1 753 136 644

16 665 000

08 02 04

Pažangos skleidimas ir dalyvių skaičiaus didinimas

123 492 850

140 157 850

16 665 000

09 04 02 01

Pirmavimas informacinių ir ryšių technologijų srityje

779 380 777

796 050 777

16 670 000

15 02 01 01

Kompetencijos ir bendradarbiavimo Europos švietimo ir mokymo srityje skatinimas ir jų svarba darbo rinkai

1 701 963 700

1 725 463 700

23 500 000

15 02 01 02

Kompetencijos ir bendradarbiavimo Europos jaunimo reikalų srityje bei jaunimo dalyvavimo Europos demokratiniame gyvenime skatinimas

201 400 000

227 900 000

26 500 000

 

Iš viso

 

 

200 000 000(6)

Taryba ir Parlamentas patvirtina, kad sutartas padidinimas 2017 m. biudžeto 1a išlaidų kategorijoje atliktas visapusiškai laikantis ankstesnių susitarimų ir juo nepažeidžiamos vykstančios teisėkūros procedūros.

Visi kiti 1a išlaidų kategorijos įsipareigojimų asignavimai yra tokio lygio, kokį Komisija pasiūlė biudžeto projekte su pakeitimais, padarytais Taisomuoju raštu Nr. 1/2017, įtraukus patikslinimus, dėl kurių susitarta Taikinimo komitete ir kurie pateikti toliau nurodytoje lentelėje. Sukurtas konkretus biudžeto straipsnis, skirtas specialiems renginiams, kaip numatyta per Parlamento svarstymą.

 

 

 

 

EUR

Biudžeto eilutė

Pavadinimas

2017 m. BP (įsk. TR Nr. 1)

2017 m. biudžetas

Skirtumas

32 02 01 01

Tolesnės energijos vidaus rinkos integracijos ir elektros energijos bei dujų tinklų tarpvalstybinio sąveikumo didinimas

217 403 954

206 508 927

-10 895 027

32 02 01 02

Sąjungos energijos tiekimo saugumo didinimas

217 403 954

207 441 809

-9 962 145

32 02 01 03

Indėlis į tvarų vystymąsi ir aplinkos apsaugą

217 404 002

206 509 070

-10 894 932

32 02 01 04

Privačioms investicijoms į energetikos projektus palankesnės aplinkos sukūrimas

85 227 000

77 291 975

-7 935 025

15 02 10

Specialūs kasmetiniai renginiai

 

6 000 000

6 000 000

04 03 02 01

PROGRESS — parama Sąjungos užimtumo bei socialinei politikai ir darbo sąlygas reglamentuojantiems teisės aktams rengti, įgyvendinti, stebėti ir vertinti

60 000 000

65 000 000

5 000 000

04 03 02 02

EURES — Savanoriško darbuotojų geografinio judumo skatinimas ir galimybių įsidarbinti didinimas

22 578 000

23 578 000

1 000 000

 

Iš viso

 

 

-27 687 129

Dėl šių priežasčių, taip pat atsižvelgiant į agentūras, bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, sutartas įsipareigojimų lygis yra 21 312,2 mln. EUR ir lieka 51,9 mln. EUR marža, neviršijant 1a išlaidų kategorijos viršutinės ribos, taip pat panaudojama bendrosios įsipareigojimų maržos 1 439,1 mln. EUR suma.

1b išlaidų kategorija – Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

Nustatyti tokio lygio įsipareigojimų asignavimai, koks pasiūlytas 2017 m. biudžeto projekte.

Atsižvelgiant į bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, sutartas įsipareigojimų lygis yra 53 586,6 mln. EUR ir lieka 0,4 mln. EUR marža, neviršijant 1b išlaidų kategorijos viršutinės ribos.

2 išlaidų kategorija – Tvarus augimas. Gamtos ištekliai

Įsipareigojimų asignavimai nustatyti tokio lygio, kokį Komisija pasiūlė biudžeto projekte su pakeitimais, padarytais Taisomuoju raštu Nr. 1/2017, įskaitant papildomą lėšų sumažinimą 325,0 mln. EUR suma dėl išaugusių EŽŪGF asignuotųjų pajamų – Komisija apie tai pranešė 2016 m. lapkričio 7 d. Taigi Taikinimo komitetas susitarė dėl šių klausimų:

 

 

 

 

EUR

Biudžeto eilutė

Pavadinimas

2017 m. BP (įsk. TR Nr. 1)

2017 m. biudžetas

Skirtumas

05 03 01 10

Bazinės išmokos sistema (BIS)

15 621 000 000

15 296 000 000

-325 000 000

Atsižvelgiant į agentūras, bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, sutartas įsipareigojimų lygis yra 58 584,4 mln. EUR ir lieka 1 031,6 mln. EUR marža, neviršijant 2 išlaidų kategorijos viršutinės ribos, atsižvelgiant į tai, kad 575,0 mln. EUR suma panaudojama nenumatytų atvejų rezervo lėšų mobilizavimui kompensuoti.

3 išlaidų kategorija – Saugumas ir pilietybė

Įsipareigojimų asignavimai yra tokio lygio, kokį Komisija pasiūlė biudžeto projekte su pakeitimais, padarytais Taisomuoju raštu Nr. 1/2017, bet įtraukus patikslinimus, dėl kurių susitarta Taikinimo komitete ir kurie pateikti toliau nurodytoje lentelėje:

 

 

 

 

 

EUR

Biudžeto eilutė

Pavadinimas

2017 m. BP (įsk. TR Nr. 1)

2017 m. biudžetas

Skirtumas

09 05 05

Žiniasklaidos veiksmai

19 573 000

22 573 000

3 000 000

15 04 02

Paprogramė „Kultūra“ — Tarpvalstybinių veiksmų rėmimas ir tarptautinės sklaidos bei mobilumo skatinimas

54 350 000

55 350 000

1 000 000

 

 Iš viso

 

 

4 000 000

Straipsnio 09 05 05 biudžeto pastaba bus iš dalies pakeista, ją papildant šiuo sakiniu: „Prireikus viešųjų pirkimų ir dotacijų procedūros gali apimti pagrindų partnerystės susitarimų sudarymą, siekiant skatinti tvirtą finansinį pagrindą iš šio asignavimo finansuojamiems visos Europos tinklams.

Straipsnio 15 04 02 biudžeto pastaba bus iš dalies pakeista, ją papildant šiuo sakiniu: „Iš šio asignavimo taip pat galima finansuoti pasirengimą Europos kultūros paveldo metams.

Dėl šių priežasčių, taip pat atsižvelgiant į agentūras, bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, sutartas įsipareigojimų lygis yra 4 284,0 mln. EUR, nepaliekant maržos, neviršijančios 3 išlaidų kategorijos viršutinės ribos, mobilizuojama 530 mln. EUR suma pagal lankstumo priemonę ir panaudojama 1 176,0 mln. EUR suma iš nenumatytų atvejų rezervo.

4 išlaidų kategorija – Europos vaidmuo pasaulyje

Įsipareigojimų asignavimai yra tokio lygio, kokį Komisija pasiūlė biudžeto projekte su pakeitimais, padarytais Taisomuoju raštu Nr. 1/2017, bet įtraukus patikslinimus, dėl kurių susitarta Taikinimo komitete ir kurie pateikti toliau nurodytoje lentelėje:

 

 

 

 

 

EUR

Biudžeto eilutė

Pavadinimas

2017 m. BP (įsk. TR Nr. 1)

2017 m. biudžetas

Skirtumas

01 03 02

Makrofinansinė pagalba

30 828 000

45 828 000

15 000 000

01 03 08

EDVF garantijų fondo atidėjiniai

275 000 000

p.  m.

-275 000 000

13 07 01

Finansinė parama, skirta Kipro turkų bendruomenės ekonominei plėtrai skatinti

31 836 240

34 836 240

3 000 000

19 03 01 05

Priemonės neatidėliotinu atveju

69 480 000

62 850 000

-6 630 000

21 02 07 05

Migracija ir prieglobstis

448 273 912

404 973 912

-43 300 000

22 04 01 04

Taikos proceso rėmimas ir finansinė parama Palestinai ir Jungtinių Tautų Paramos ir darbo agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA)

282 219 939

310 100 000

27 880 061

22 04 01 03

Viduržemio jūros regiono šalys — Pasitikėjimo stiprinimas, saugumas ir konfliktų prevencija bei jų sprendimas

340 360 500

332 480 439

-7 880 061

22 04 02 02

Rytų partnerystė — Skurdo mažinimas ir tvarus vystymasis

313 825 583

322 125 583

8 300 000

 

 Iš viso

 

 

-278 630 000

Tačiau asignavimų lygis pagal biudžeto punktą 19 03 01 07 „Europos Sąjungos specialieji įgaliotiniai (ESSĮ)“ yra toks pats kaip ir 2017 m. biudžeto projekte.

Dėl šių priežasčių, taip pat atsižvelgiant į agentūras, bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, sutartas įsipareigojimų lygis yra 10 162,1 mln. EUR, nepaliekant maržos, neviršijančios 4 išlaidų kategorijos viršutinės ribos, ir panaudojama 730,1 mln. EUR suma iš nenumatytų atvejų rezervo.

5 išlaidų kategorija – Administravimas

Taikinimo komitetas pritarė biudžeto projekte su pakeitimais, padarytais Taisomuoju raštu Nr. 1/2017, nurodytam pareigybių skaičiui, numatytam institucijų etatų planuose, ir Komisijos pasiūlytiems asignavimams, taikant šias išimtis:

–  Parlamento svarstymas patvirtinamas su sąlyga, kad papildomos 76 pareigybės, skiriamos frakcijoms, yra visiškai kompensuojamos sumažinant Parlamento administracijos etatų plano pareigybių skaičių, nedarant poveikio biudžetui. Be to, Taikinimo komitetas sutinka į 2017 m. biudžetą įtraukti automatinio darbo užmokesčio atnaujinimo, kuris taikytinas nuo 2016 m. liepos 1 d., poveikį (8 717 000 EUR);

–  Tarybos svarstymas patvirtinamas į 2017 m. biudžetą įtraukiant automatinio darbo užmokesčio atnaujinimo, kuris taikytinas nuo 2016 m. liepos 1 d., poveikį (3 301 000 EUR);

–  patvirtinamas į Parlamento svarstymą įtrauktas Audito Rūmams skiriamų lėšų sumažinimas, palyginti su 2017 m. biudžeto projektu;

–  Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT) pagal sutartininkų biudžeto eilutę skiriama 560 250 EUR (biudžeto punktas 1200) tokia pačia suma sumažinant asignavimus pagal biudžeto punktą 3003 „Pastatai ir su jais susijusios išlaidos.“ 1200 punkto biudžeto pastaba bus pakeista, pridedant šį sakinį: „Šie asignavimai taip pat padengia strateginės komunikacijos veikloje dalyvaujančių sutartininkų sąnaudas.“ Be to, toliau nurodytos EIVT skirsnio biudžeto eilutės yra patikslinamos siekiant panaikinti dvigubas pareigas einančių ESSĮ perkėlimą, pasiūlytą Taisomajame rašte Nr. 1.

 

 

 

EUR

Biudžeto eilutė

Pavadinimas

Skirtumas

3001

Išorės darbuotojai ir išorės paslaugos

-3 645 000

3002

Kitos su darbuotojais susijusios išlaidos

-1 980 000

3003

Pastatai ir su jais susijusios išlaidos

-3 636 000

3004

Kitos administracinės išlaidos

-815 000

 

 Iš viso

-10 076 000

Dėl šių priežasčių, atsižvelgiant į bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, sutartas įsipareigojimų lygis yra 9 394,5 mln. EUR ir lieka 16,2 mln. EUR marža, neviršijant 5 išlaidų kategorijos viršutinės ribos, po to, kai panaudojama 507,3 mln. EUR maržos suma nenumatytų atvejų rezervo lėšų mobilizavimui kompensuoti.

Specialios priemonės

Specialioms priemonėms skirtų įsipareigojimų asignavimų lygis yra toks, kokį Komisija siūlė 2017 m. biudžeto projekte, išskyrus Europos Sąjungos solidarumo fondo rezervui (biudžeto straipsnis 40 02 44) skiriamus asignavimus, kurie išbraukiami.

Nenumatytų atvejų rezervo lėšų kompensavimas 2018 ir 2019 m.

2017 m. iš nenumatytų atvejų rezervo iš viso panaudojama 1 176,0 mln. EUR suma pagal 3 išlaidų kategoriją ir 730,1 mln. EUR suma pagal 4 išlaidų kategoriją, taigi iš viso panaudojama 1 906,2 mln. EUR suma. Ji 2017 m. kompensuojama 575,0 mln. EUR suma iš 2 išlaidų kategorijos nepaskirstytos maržos ir 2017 m. – 507,3 mln. EUR, 2018 m. – 570,0 mln. EUR ir 2019 m. – 253,9 mln. EUR sumomis iš 5 išlaidų kategorijos nepaskirstytų maržų. Sprendimas dėl nenumatytų atvejų rezervo lėšų mobilizavimo 2017 m., priimtas kartu su Taisomuoju raštu Nr. 1/2017, bus atitinkamai tikslinamas.

1.4.   Mokėjimų asignavimai

Bendras mokėjimų asignavimų lygis 2017 m. biudžete yra toks, koks nustatytas biudžeto projekte su pakeitimais, padarytais Taisomuoju raštu Nr. 1/2017, įtraukus šiuos patikslinimus, dėl kurių susitarta Taikinimo komitete:

1.  visų pirma, atsižvelgiama į sutartą nediferencijuotosioms išlaidoms skirtų įsipareigojimų asignavimų, kurių mokėjimų asignavimų lygis prilygsta įsipareigojimų asignavimų lygiui, sumą. Ši suma apima žemės ūkio išlaidų mažinimą 325 mln. EUR suma ir patikslinimus, susijusius su I, II, III, IV, V, VI, VII, IX ir X skirsnių administracinėmis išlaidomis (13,4 mln. EUR), taip pat decentralizuotas agentūras (kurioms skiriamas ES mokėjimų asignavimų įnašas yra tokio lygio, koks pasiūlytas anksčiau pateiktame 1.2 skirsnyje). Bendras poveikis – 332,3 mln. EUR sumažinimas;

2.  nustatoma, kad mokėjimų asignavimai visiems naujiems bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams, kuriuos pasiūlė Parlamentas, sudaro 50 proc. atitinkamų įsipareigojimų asignavimų arba Parlamento pasiūlytas lygis, jei jis mažesnis. Tuo atveju, kai vykdomi bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai pratęsiami, mokėjimų asignavimų lygis yra toks, koks apibrėžtas biudžeto projekte prie jo pridedant 50 proc. atitinkamų naujų įsipareigojimų asignavimų, arba Parlamento pasiūlytas lygis, jei jis mažesnis. Bendras poveikis – 35,2 mln. EUR padidinimas;

3.  specialiems renginiams skirti mokėjimų asignavimai (biudžeto straipsnis 15 02 10) – tai suma, nurodyta per Parlamento svarstymą (6 mln. EUR);

4.  mokėjimų asignavimų (biudžeto straipsnis 01 03 08 „EDVF garantijų fondo atidėjiniai“) lygis yra „p.m.“;

5.  dėl toliau nurodytų biudžeto eilučių patikslinimų susitarta atsižvelgiant į įsipareigojimų, susijusių su diferencijuotaisiais asignavimais, raidą.

 

 

 

 

EUR

Biudžeto eilutė

Pavadinimas

2017 m. BP (įsk. TR Nr. 1)

2017 m. biudžetas

Skirtumas

01 03 02

Makrofinansinė pagalba

30 828 000

45 828 000

15 000 000

04 03 02 01

PROGRESS — parama Sąjungos užimtumo bei socialinei politikai ir darbo sąlygas reglamentuojantiems teisės aktams rengti, įgyvendinti, stebėti ir vertinti

38 000 000

41 167 000

3 167 000

04 03 02 02

EURES — Savanoriško darbuotojų geografinio judumo skatinimas ir galimybių įsidarbinti didinimas

17 000 000

17 753 000

753 000

09 05 05

Žiniasklaidos veiksmai

23 997 455

26 997 455

3 000 000

13 07 01

Finansinė parama, skirta Kipro turkų bendruomenės ekonominei plėtrai skatinti

36 031 865

39 031 865

3 000 000

15 04 02

Paprogramė „Kultūra“ — Tarpvalstybinių veiksmų rėmimas ir tarptautinės sklaidos bei mobilumo skatinimas

43 430 071

44 229 071

799 000

22 04 01 04

Taikos proceso rėmimas ir finansinė parama Palestinai ir Jungtinių Tautų Paramos ir darbo agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA)

280 000 000

307 661 000

27 661 000

22 04 02 02

Rytų partnerystė — Skurdo mažinimas ir tvarus vystymasis

167 700 000

172 135 000

4 435 000

19 03 01 05

Priemonės neatidėliotinu atveju

33 212 812

30 043 812

-3 169 000

21 02 07 05

Migracija ir prieglobstis

155 000 000

115 722 000

-39 278 000

22 04 01 03

Viduržemio jūros regiono šalys — Pasitikėjimo stiprinimas, saugumas ir konfliktų prevencija bei jų sprendimas

138 000 000

134 805 000

-3 195 000

32 02 01 01

Tolesnės energijos vidaus rinkos integracijos ir elektros energijos bei dujų tinklų tarpvalstybinio sąveikumo didinimas

34 765 600

33 023 600

-1 742 000

32 02 01 02

Sąjungos energijos tiekimo saugumo didinimas

26 032 000

24 839 000

-1 193 000

32 02 01 03

Indėlis į tvarų vystymąsi ir aplinkos apsaugą

26 531 000

25 201 000

-1 330 000

32 02 01 04

Privačioms investicijoms į energetikos projektus palankesnės aplinkos sukūrimas

31 200 000

28 295 000

-2 905 000

 

Iš viso

 

 

5 003 000

6.  Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui (biudžeto straipsnis 40 02 43) numatytų mokėjimų asignavimų lygis yra nulinis (30 mln. EUR sumažinimas), nes apskaičiuota, kad iš asignuotųjų pajamų gautų mokėjimų asignavimų turėtų užtekti visus 2017 m.;

7.  Europos Sąjungos solidarumo fondo rezervas (biudžeto straipsnis 40 02 44) išbraukiamas;

8.  papildomai sumažinama mokėjimų šiose biudžeto eilutėse:

 

 

 

 

EUR

Biudžeto eilutė

Pavadinimas

2017 m. BP (įsk. TR Nr. 1)

2017 m. biudžetas

Skirtumas

04 02 62

Europos socialinis fondas (ESF) — Labiau išsivystę regionai — Investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslas

2 508 475 000

2 490 475 000

-18 000 000

13 03 61

Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) — Pereinamojo laikotarpio regionai — Investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslas

2 214 431 000

2 204 431 000

-10 000 000

13 03 62

Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) — Labiau išsivystę regionai — Investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslas

3 068 052 000

3 043 052 000

-25 000 000

13 03 64 01

Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) — Europos teritorinis bendradarbiavimas

884 299 000

783 299 000

-101 000 000

 

Iš viso

 

 

-154 000 000

Šiais veiksmais bus užtikrinta 134 490,4 EUR mokėjimų asignavimų suma, sumažinant lėšas 931,4 mln. EUR suma, palyginti su biudžeto projektu, iš dalies pakeistu Taisomuoju raštu Nr. 1/2017.

1.5.   Rezervas

Nenumatyta kitų papildomų rezervų nei tie, kurie numatyti biudžeto projekte su pakeitimais, padarytais Taisomuoju raštu Nr. 1/2017, išskyrus:

—  biudžeto punktą 13 01 04 04 „Struktūrinių reformų rėmimo programos (SRSP) rėmimo išlaidos“ ir biudžeto straipsnį 13 08 01 „Struktūrinių reformų rėmimo programa (SRSP) – Techninė pagalba veiklai, perkelta iš H1b (ESF, ERPF ir SF)“, pagal kuriuos visos įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų sumos perkeliamos į rezervą, laukiant, kol bus priimtas Struktūrinių reformų rėmimo programos teisinis pagrindas;

—  biudžeto straipsnį 13 08 02 „Struktūrinių reformų rėmimo programa (SRSP) – Techninė pagalba veiklai, perkelta iš H2 (EŽŪFKP)“, pagal kurį visos įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų sumos perkeliamos į rezervą laukiant, kol bus priimtas Struktūrinių reformų rėmimo programos teisinis pagrindas;

—  biudžeto punktą 18 02 01 03 „Naujų IT sistemų diegimas Sąjungos išorės sienas kertančių migrantų srautų valdymui remti“, pagal kurį 40 000 000 EUR įsipareigojimų ir 28 000 000 EUR mokėjimų asignavimų perkeliama į rezervą laukiant, kol bus užbaigta teisėkūros procedūra, pagal kurią steigiama atvykimo ir išvykimo sistema.

1.6.   Biudžeto pastabos

Jeigu ankstesnėse dalyse konkrečiai nenurodyta kitaip, Europos Parlamento arba Tarybos pakeitimai, padaryti biudžeto pastabų tekste, patvirtinami, išskyrus tolesnėje lentelėje nurodytas biudžeto eilutes, kurių biudžeto pastabų tekstas, kaip pasiūlyta biudžeto projekte su pakeitimais, padarytais Taisomuoju raštu Nr. 1/2017 ir EŽŪGF atnaujinimu, yra patvirtintas.

Šiuo atveju reikia suprasti, kad Europos Parlamento arba Tarybos atliekamais pakeitimais negali būti iš dalies pakeistas galiojantis teisinis pagrindas arba išplėsta jo taikymo sritis ar pažeistas institucijų administracinis savarankiškumas ir kad veiksmas gali būti finansuojamas turimais ištekliais.

Biudžeto eilutė

Pavadinimas

04 03 02 03

Mikrofinansai ir socialinis verslumas — Galimybių juridiniams ir fiziniams asmenims, ypač labiausiai atskirtiems nuo darbo rinkos, ir socialinėms įmonėms gauti finansavimą didinimas

S 03 01 06 01

Europos aviacijos saugos agentūra (EASA)

05 02 11 99

Kitos priemonės (kiti augalų produktai ir (arba) priemonės)

05 04 60

Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai — EŽŪFKP (2014–2020 m.)

05 04 60 02

Techninė pagalba veiklai

18 04 01 01

Programa „Europa piliečiams“ — Atminimo stiprinimas ir pilietinio dalyvavimo Sąjungos lygmeniu gebėjimų didinimas

1.7.   Naujos biudžeto eilutės

Susitarta dėl biudžeto nomenklatūros, kurią pasiūlė Komisija biudžeto projekte su pakeitimais, padarytais Taisomuoju raštu Nr. 1/2017, įtraukiant bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, ir dėl naujo biudžeto straipsnio, skirto specialiems kasmetiniams renginiams (15 02 10).

1.8.   Įplaukos

Susitarta dėl Komisijos pasiūlymo, pateikto Taisomajame rašte Nr. 1/2017, dėl įplaukų iš baudų, kurių suma yra 1 mlrd. EUR, įtraukimo į biudžetą.

2.   2016 m. biudžetas

Patvirtintas Taisomojo biudžeto Nr. 4/2016 projektas ir su juo susijęs nenumatytų atvejų rezervo lėšų mobilizavimas, kaip pasiūlė Komisija.

Patvirtintas Taisomojo biudžeto Nr. 5/2016 projektas, kaip pasiūlė Komisija.

Patvirtintas Taisomojo biudžeto Nr. 6/2016 projektas ir su juo susijęs Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimas, kaip pasiūlė Komisija.

3.   Bendri pareiškimai

3.1.   Bendras Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimas dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija primena, kad jaunimo nedarbo mažinimas tebėra vienas iš svarbių bendrų politinių prioritetų, ir šiuo tikslu dar kartą patvirtina savo ryžtą kuo veiksmingiau panaudoti turimas biudžeto lėšas šiai problemai spręsti, visų pirma įgyvendinant Jaunimo užimtumo iniciatyvą.

Jie primena, kad 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (toliau – DFP reglamentas), 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Žemiau 2014–2017 m. DFP viršutinių įsipareigojimų asignavimų ribų likusios maržos sudaro bendrąją DFP įsipareigojimų maržą, kurią galima panaudoti viršijant DFP nurodytas 2016–2020 m. viršutines ribas, nustatytas politiniams tikslams, susijusiems su augimu ir užimtumu, visų pirma jaunimo užimtumu.“

Taryba ir Europos Parlamentas prašo Komisijos 2017 m. pasiūlyti taisomajame biudžete skirti 500 mln. EUR(7) 2017 m. Jaunimo užimtumo iniciatyvai finansuojant pagal bendrąją įsipareigojimų maržą, kai tik bus priimtas DFP reglamento 6 straipsnyje numatytas techninis patikslinimas.

Taryba ir Europos Parlamentas įsipareigoja skubiai išnagrinėti Komisijos pateiktą 2017 m. taisomojo biudžeto projektą.

3.2.   Bendras Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimas dėl mokėjimų asignavimų

Europos Parlamentas ir Taryba primena, kad, atsižvelgiant į vykdymą, reikia užtikrinti reguliarią pažangą vykdant mokėjimus lyginant su asignavimais įsipareigojimams, kad būtų išvengta neįprastai daug metų pabaigoje susikaupusių neapmokėtų sąskaitų.

Europos Parlamentas ir Taryba ragina Komisiją toliau atidžiai ir aktyviai stebėti 2014–2020 m. programų įgyvendinimą. Šiuo tikslu jie prašo Komisijos laiku pateikti naujausius duomenis apie įgyvendinimo padėtį ir mokėjimų asignavimų reikalavimų sąmatas 2017 m.

Taryba ir Europos Parlamentas laiku priims visus būtinus sprendimus tinkamai pagrįstiems poreikiams patenkinti, kad būtų išvengta pernelyg didelio neapmokėtų sąskaitų susikaupimo ir būtų užtikrinta, kad mokėjimo prašymai būtų tinkamai kompensuojami.

3.3.   Bendras Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimas dėl darbuotojų skaičiaus sumažinimo 5 %

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija primena susitarimą palaipsniui 5 % sumažinti 2013 m. sausio 1 d. etatų plane nurodytą darbuotojų skaičių, taikant šį sumažinimą visoms institucijoms, įstaigoms ir agentūroms, kaip nustatyta 2013 m. gruodžio 2 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 27 punkte.

Visos trys institucijos primena, kad nustatyto tikslo 5 % sumažinti darbuotojų skaičių galutinio įgyvendinimo metai yra 2017 m. Jos susitaria, jog bus imtasi tinkamų tolesnių priemonių siekiant įvertinti padėtį, kad būtų užtikrinta, jog dedamos visos pastangos siekiant išvengti bet kokių papildomų vėlavimų įgyvendinant tikslą 5 % sumažinti visų institucijų, įstaigų ir agentūrų darbuotojų skaičių.

Visos trys institucijos palankiai vertina Komisijos atliktą institucijų įdarbintų išorės darbuotojų suvestinių duomenų apžvalgą, pateiktą biudžeto projekte pagal Finansinio reglamento 38 straipsnio 3 dalies b punktą. Jie prašo Komisijos, teikiant būsimų metų biudžeto projektus, toliau teikti šią informaciją.

Taryba ir Parlamentas pabrėžia, kad pasiekus tikslą sumažinti darbuotojų skaičių 5 % būtų prisidėta prie institucijų administracinių išlaidų taupymo. Atsižvelgdami į tai, jie prašo Komisijos pradėti vertinti mažinimo veiksmų rezultatus, kad ateityje būtų pasinaudota sukaupta patirtimi.

3.4.   Bendras Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimas dėl Europos darnaus vystymosi fondo

Siekdama kovoti su pagrindinėmis migracijos priežastimis, Komisija pradėjo naudoti Europos darnaus vystymosi fondą (EDVF), grindžiamą EDVF garantijos ir EDVF garantijų fondo sukūrimu. Komisija siūlo 2017–2020 m. laikotarpiu EDVF garantijų fondui skirti 750 mln. EUR, iš kurių 400 mln. EUR iš Europos plėtros fondo (EPF) per ketverius metus, 100 mln. EUR iš Europos kaimynystės priemonės 2017–2020 m. (iš kurių 25 mln. EUR 2017 m.) ir 250 mln. EUR įsipareigojimų (ir mokėjimų) asignavimų 2017 m.

Taryba ir Europos Parlamentas prašo Komisijos 2017 m. taisomajame biudžete paprašyti reikiamų asignavimų, kad EDVF būtų suteiktas finansavimas iš ES biudžeto, kai tik bus patvirtintas teisinis pagrindas.

Taryba ir Europos Parlamentas įsipareigoja skubiai išnagrinėti Komisijos pateiktą 2017 m. taisomojo biudžeto projektą.

3.5.   Bendras pareiškimas dėl ES patikos fondų ir Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija sutaria, kad patikos fondų ir Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės steigimas turėtų būti skaidrus ir aiškus procesas, atitinkantis Sąjungos biudžeto vientisumo principą, biudžeto valdymo institucijos prerogatyvas ir galiojančių teisinių pagrindų tikslus.

Jie įsipareigoja prireikus spręsti šiuos klausimus vykdant Finansinio reglamento peržiūrą, kad būtų užtikrinta tinkama lankstumo ir atskaitomybės pusiausvyra.

Komisija įsipareigoja:

–  reguliariai informuoti biudžeto valdymo instituciją apie patikos fondų vykdomą ir planuojamą finansavimą (įskaitant valstybių narių įmokas) ir veiklą;

–  nuo 2017 m. pateikti darbinį dokumentą, pridedamą prie kitų finansinių metų biudžeto projekto;

–  pasiūlyti Europos Parlamento tinkamo dalyvavimo priemonių.

3.6.   Bendras Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimas dėl žemės ūkio

2017 m. biudžetas apima įvairias neatidėliotinas priemones, kuriomis siekiama padėti ūkininkams įveikti neseniai patirtus rinkos sunkumus. Komisija patvirtina, kad 2 išlaidų kategorijos marža yra pakankama siekiant patenkinti galimus nenumatytus poreikius. Ji įsipareigoja nuolat stebėti rinkos padėtį ir prireikus pateikti tinkamų priemonių poreikiams, kurių negalima patenkinti biudžete nustatytais asignavimais, patenkinti. Tokiu atveju Europos Parlamentas ir Taryba įsipareigoja kuo skubiau išnagrinėti atitinkamus biudžeto pasiūlymus.

(1) Tą dieną priimti tekstai, P8_TA(2016)0411.
(2) OL L 168, 2014 6 7, p. 105.
(3) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(4) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(5) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(6) Šios sumos yra bendro 1a išlaidų kategorijos lėšų padidinimo iki 2020 m., vykdant DFP laikotarpio vidurio peržiūrą / tikslinimą, dalis.
(7) Ši suma yra bendro Jaunimo užimtumo iniciatyvos finansavimo didinimo iki 2020 m. dalis, atliekant DFP laikotarpio vidurio peržiūrą / persvarstymą.


Padėtis Italijoje po žemės drebėjimų
PDF 263kWORD 44k
2016 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Italijoje po žemės drebėjimų (2016/2988(RSP))
P8_TA(2016)0476RC-B8-1285/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 3 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 174 straipsnį, 175 straipsnio trečią pastraipą ir 212 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentą (ES) 2016/369 dėl skubios paramos teikimo Sąjungoje(2),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą(3), ir į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 661/2014, kuriuo iš dalies keičiamas tas reglamentas(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 375/2014, kuriuo įsteigiamas Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas (ES pagalbos savanorių iniciatyva)(5),

–  atsižvelgdamas į 1996 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos(6),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 11 d. Tarybos išvadas dėl tolesnio rizikos vertinimo nelaimių valdymo srityje plėtojimo Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos išvadas, kuriomis raginama stiprinti civilinės saugos pajėgumus pasitelkiant Europos savitarpio pagalbos sistemą, grindžiamą civilinės saugos modulių metodu (16474/08),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „2014 m. Europos Sąjungos solidarumo fondo metinė ataskaita“ (COM(2015)0502),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl žemės drebėjimų poveikio regionams(7),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 19 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl ES pajėgumo reaguoti į nelaimes gerinimo(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. spalio 8 d. rezoliuciją(9) dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų panaudojimo: Italija, Abrucai, žemės drebėjimas,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 15 d. rezoliuciją „Europos solidarumo fondas, įgyvendinimas ir taikymas“(10),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 28 d. Regionų komiteto nuomonę dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo(11),

–  atsižvelgdamas į klausimus Komisijai dėl padėties Italijoje po žemės drebėjimų (O-000139/2016 – B8-1812/2016, O-000140/2016 – B8-1813/2016 ir O-000141/2016 – B8-1814/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 24/2012 „Europos Sąjungos solidarumo fondo veiksmai, reaguojant į 2009 m. žemės drebėjimą Abrucuose. Operacijų aktualumas ir išlaidos“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi po 2016 m. rugpjūčio 24 d. centrinę Italiją nuniokojusio žemės drebėjimo dar trys dideli žemės drebėjimai kartu su požeminių smūgių banga sukrėtė centrinės Italijos regionus – 5,5 ir 6,1 balų stiprumo žemės drebėjimai 2016 m. spalio 26 d. ir 6,5 balų – 2016 m. spalio 30 d.;

B.  kadangi žemės drebėjimai ir pakartotiniai požeminiai smūgiai pastaraisiais mėnesiais toliau niokoja centrinę Italiją; kadangi paskutinio 2016 m. spalio 30 d. žemės drebėjimo požeminiai smūgiai buvo stipriausi iš visų per daugiau kaip tris dešimtmečius šalį supurčiusių drebėjimų, dėl kurių visiškai sugriuvo ištisi kaimeliai, daug nukentėjusių vietovių gyventojų puolė į neviltį, o aplinkiniams rajonams padaryta įvairios netiesioginės žalos;

C.  kadangi per pastaruosius žemės drebėjimus buvo sužeista daugiau kaip 400 žmonių ir 290 žmonių žuvo;

D.  kadangi šie pražūtingi žemės drebėjimai sukelia vadinamąjį domino efektą ir dėl jų buvo perkelta 100 000 gyventojų;

E.  kadangi per pastaruosius žemės drebėjimus sunaikinti miestai, labai pažeista vietos ir regionų infrastruktūra, sugriauta istorinio ir kultūrinio paveldo dalis, pakenkta ekonominei veiklai, visų pirma MVĮ, žemės ūkiui ir kraštovaizdžiui ir sumažėjo galimybių tobulinti turizmo ir apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorius;

F.  kadangi atitinkamos teritorijos patyrė deformaciją, kuri išplito apie 130 kvadratinių kilometrų teritorijoje ir kurios didžiausias poslinkis – ne mažiau kaip 70 cm, ir kadangi neprognozuojami hidrogeologiniai padariniai, kurie dėl atšiaurių žiemos sąlygų gali sukelti papildomas gaivalines nelaimes, pvz., potvynius ir nuošliaužas, ir bendrus nuostolius;

G.  kadangi kai kurioms Europos Sąjungos teritorijoms kyla didelė seisminė rizika; kadangi šioms teritorijoms gali grėsti net pasikartojančių įvairių rūšių gaivalinių nelaimių pavojus, o kai kurios nelaimės gali įvykti keletą kartų per metus, kaip neseniai įvyko Italijoje, Portugalijoje, Graikijoje ir Kipre;

H.  kadangi, norint atlyginti ekonominius ir socialinius nuostolius, reikia tinkamai koordinuoti pastangas tvariai atkurti padėtį ir kadangi, skatinant įgyvendinti tarptautinius ir europinius projektus, kuriais siekiama apsaugoti istorinius pastatus ir vietoves, itin daug dėmesio reikėtų skirti neįkainojamam Italijos kultūros paveldui;

I.  kadangi, kaip atsakas į katastrofiškus potvynius, 2002 m. vasarą nuniokojusius Vidurio Europą, Reglamentu (EB) Nr. 2012/2002 įsteigtas Europos Sąjungos solidarumo fondas;

J.  kadangi gali būti naudojamos įvairios Sąjungos priemonės, pvz., Europos struktūriniai ir investicijų fondai ar civilinės saugos mechanizmas ir finansinė priemonė, siekiant sustiprinti žemės drebėjimų prevencijos ir atkūrimo po jų priemones;

K.  kadangi, 2014 m. atlikus Europos Sąjungos solidarumo fondo reformą, valstybėms narėms suteikta galimybė prašyti išankstinių mokėjimų, dėl kurių skyrimo, jeigu yra pakankamų išteklių, sprendžia Komisija; kadangi avanso suma negali būti didesnė kaip 10 proc. visos numatomos finansinės paramos iš Europos Sąjungos solidarumo fondo ir neturi viršyti 30 mln. EUR;

L.  kadangi nukentėjusioji valstybė ne vėliau kaip per dvylika savaičių po to, kai paaiškėja pirmieji nelaimės padariniai, turi pateikti Komisijai prašymą skirti Europos Sąjungos solidarumo fondo paramą; kadangi paramą gaunanti valstybė yra atsakinga už dotacijos naudojimą ir jos panaudojimo auditą, bet Komisija gali atlikti Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšomis finansuojamų veiksmų patikrinimus vietoje;

M.  kadangi vykdant atstatymo procesą turi būti atsižvelgiama į anksčiau įgytą patirtį ir kadangi tvarus atstatymas turi būti vykdomas itin sparčiai, jam skiriant reikiamų išteklių, supaprastinant biurokratines procedūras ir užtikrinant skaidrumą ir taip pat nukentėjusiems gyventojams turi būti suteikiamas saugumas ir stabilumas, siekiant užtikrinti, kad jie galėtų ir toliau gyventi šiuose regionuose;

N.  kadangi prevencija turėtų būti vis svarbesnis etapas valdant nelaimes ir jai turėtų būti suteikiama didesnė socialinė svarba, taip pat reikėtų apgalvotos veiksmų programos, skirtos informacijos sklaidai, visuomenės informavimui ir švietimui;

O.  kadangi dabar taikomas nelaimių prevencijos priemones būtina sustiprinti, vadovaujantis Parlamento ankstesniais pasiūlymais, siekiant konsoliduoti gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencijos strategiją ES lygmeniu;

1.  išreiškia didžiausią solidarumą su visais nuo žemės drebėjimų nukentėjusiais asmenimis ir jų šeimomis, taip pat Italijos nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijomis, kurios stengiasi suteikti paramą po įvykusios nelaimės, ir reiškia savo giliausią užuojautą;

2.  reiškia savo nerimą dėl didelio perkeltųjų asmenų, artėjant žiemos sezonui gyvenančių itin atšiauriomis oro sąlygomis, skaičiaus; todėl ragina Komisiją išsiaiškinti visus įmanomus būdus, kaip teikti pagalbą Italijos valdžios institucijoms, siekiant visiems savo namų netekusiems žmonėms užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas;

3.  vertina nenuilstamas gelbėjimo tarnybų, civilinės saugos pajėgų, savanorių, pilietinės visuomenės organizacijų ir vietos, regionų ir nacionalinės valdžios institucijų dedamas pastangas nuniokotose vietovėse siekiant gelbėti žmonių gyvybes, mažinti padarytą žalą ir sudaryti sąlygas vykdyti įprastą pagrindinę veiklą, kad būtų užtikrintas deramas gyvenimo lygis;

4.  atkreipia dėmesį į rimtus ekonominius ir socialinius padarinius, kuriuos sukėlė vienas po kito įvykę žemės drebėjimai, ir į jų niokojamąjį poveikį;

5.  pabrėžia, kad padėtis vietoje yra sunki, todėl Italijos nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijos patiria didelį ir intensyvų finansinį spaudimą;

6.  palankiai vertina pagal Sutartis Italijai suteiktą didesnį lankstumą skaičiuojant su žemės drebėjimais susijusių išlaidų deficitą, kad šalis galėtų veiksmingai ir greitai susidoroti su dabartinės ekstremaliosios situacijos padariniais ir imtis tolesnių intervencinių veiksmų saugumui paveiktose vietovėse užtikrinti; taip pat ragina Italijos vyriausybę užtikrinti, kad visi suteikiami papildomi ištekliai būtų iš tiesų naudojami šiuo konkrečiu tikslu;

7.  primygtinai ragina Komisiją, atsižvelgiant į šią išskirtinę ir labai rimtą padėtį, apsvarstyti galimybę skaičiuojant nacionalinį deficitą pagal Stabilumo ir augimo paktą neįtraukti investicijų į tvarų atkūrimą ir antiseisminę statybą, įskaitant ESI fondų lėšomis bendrai finansuojamas ir 5 teminiam tikslui („prevencija, prisitaikymo prie klimato kaitos, rizikos prevencijos ir valdymo skatinimas“) priskiriamas investicijas;

8.  palankiai vertina ES institucijų, kitų valstybių narių, Europos regionų ir tarptautinių subjektų išreikštą solidarumą, kurio pavyzdys yra savitarpio pagalba ekstremaliosiose situacijose;

9.  prašo Komisijos apsvarstyti galimybę praplėsti esamus solidarumo fondo skaičiavimo metodus, kurie šiuo metu yra pagrįsti vienos nelaimės sukeltais nuostoliais, kad jie apimtų apibendrintą kelių gaivalinių nelaimių sukeltų nuostolių tame pačiame regione per metus, apskaičiavimą;

10.  atkreipia dėmesį į su žemės drebėjimų sistemomis susijusias nuspėjamumo problemas ir į didelį seisminį aktyvumą Viduržemio jūros zonoje ir Pietryčių Europoje; ragina valstybes nares sparčiau atlikti mokslinius tyrimus, kad būtų galima, imantis veiksmų pagal programą „Horizontas 2020“, užkirsti kelią neigiamiems padariniams, suvaldyti krizes ir kuo labiau sumažinti nelaimių poveikio mastą; susirūpinęs pažymi, kad dėl pastaruosius 15 metų Europą krėtusių pragaištingų žemės drebėjimų tūkstančiai žmonių žuvo, o šimtai tūkstančių neteko namų;

11.  primena, kaip svarbu laikytis žemės drebėjimams atsparių pastatų ir infrastruktūros objektų, statybos reikalavimų; primygtinai ragina nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijas labiau stengtis užtikrinti, kad konstrukcijos atitiktų galiojančiais atsparumo žemės drebėjimams standartais, ir skirti tam deramą dėmesį išduodant statybos leidimus;

12.  atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmo svarbą skatinant Europos nacionalinių civilinės saugos institucijų bendradarbiavimą nepalankiose situacijose ir siekiant kuo labiau sumažinti ypatingų įvykių poveikį; ragina Komisiją ir valstybes nares dar labiau supaprastinti mechanizmo aktyvavimo procedūras, kad juo būtų galima greitai ir veiksmingai naudotis iškart po nelaimės;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad Italijos vyriausybė pateikė prašymą Europos solidarumo fondui ir ragina Komisiją imtis visų reikalingų priemonių, padedančių greitai išnagrinėti prašymus skirti Europos Sąjungos solidarumo fondo (ESSF) lėšas, ir taip užtikrinti operatyvų lėšų panaudojimą; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad labai svarbu kuo greičiau nacionalinėms valdžios institucijoms išmokėti išankstines išmokas, kad jos galėtų reaguoti į būtinus poreikius, susijusius su susidariusia situacija;

14.  mano, kad pasiūlytame reglamente „Omnibus“ nustatyta galimybė dalį metinių ESSF finansinių asignavimų įtraukti į biudžetą ateityje galėtų paspartinti lėšų panaudojimo procedūrą, siekiant anksčiau ir veiksmingiau sutekti pagalbą nuo nelaimės nukentėjusiems žmonėms; be to, atsižvelgdamas į tikėtinas reformas ateityje, ragina Komisiją išnagrinėti galimybę padidinti išankstinių išmokų dydį ir sutrumpinti prašymų nagrinėjimo terminus;

15.  pabrėžia, kaip svarbu sukurti visų turimų priemonių, įskaitant Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų, sąveiką, ir užtikrinti, kad ištekliai būtų veiksmingai panaudojami atstatymo veiklai ir visiems kitiems būtiniems veiksmams vykdyti, visapusiškai bendradarbiaujant su Italijos nacionalinės ir regioninės valdžios institucijomis; ragina Komisiją šiuo tikslu būti pasirengusiai kuo greičiau, gavus valstybės narės prašymą dėl pakeitimų, priimti atitinkamus programų ir veiksmų programų pakeitimus; taip pat pabrėžia galimybę Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP) naudoti kaimo vietovėms ir žemės ūkio veiklai, kurioms turėjo poveikį žemės drebėjimai, paremti;

16.  be to, pažymi, kad svarbu optimizuoti dabartinį ES lėšų panaudojimą investuojant į gaivalinių nelaimių prevenciją ir užtikrinti atstatymo projektų konsolidaciją ir ilgalaikę tvarią plėtrą, ir pakartoja, kad būtina supaprastinti fondų koordinavimui taikomas administracines procedūras; pažymi, kad atitinkamos valstybės narės, gavusios ESSF paramą, turėtų dar labiau stengtis parengti tinkamas rizikos valdymo strategijas ir sustiprinti savo nelaimių prevencijos mechanizmus;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant atlikti palydovinį nukentėjusioms vietovėms padarytos žalos vertinimą, Italijos vyriausybės prašymu aktyvuota ES ekstremaliųjų situacijų valdymo paslauga „Copernicus“; ragina tarptautinius mokslinių tyrimų centrus bendradarbiauti ir palankiai vertina tai, kad naudojamasi sintezuotosios apertūros radaru (angl. SAR), kuriuo pro debesis dieną ir naktį, taip pat prevencijos ir rizikos valdymo tikslais, galima nustatyti ir išmatuoti žemės plutos poslinkius centimetrų tikslumu;

18.  pabrėžia viešųjų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) svarbą vykdant gaivalinių nelaimių prevenciją ir valdymą ir prašo stiprinti valstybių narių MTTP institucijų koordinavimą ir bendradarbiavimą, ypač tų valstybių, kurios susiduria su panašiais pavojais; prašo stiprinti išankstinių pavojaus pranešimų sistemas valstybėse narėse ir sukurti įvairių išankstinio įspėjimo sistemų sąsajas ir jas stiprinti;

19.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Italijos vyriausybei ir regionų bei vietos valdžios institucijoms nuo nelaimių nukentėjusiose vietovėse.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 320.
(2) OL L 70, 2016 3 16, p. 1.
(3) OL L 311, 2002 11 14, p. 3.
(4) OL L 189, 2014 6 27, p. 143.
(5) OL L 122, 2014 4 24, p. 1.
(6) OL L 163, 1996 7 2, p. 1.
(7) OL C 282 E, 2008 11 6, p. 269.
(8) OL C 286 E, 2009 11 27, p. 15.
(9) OL C 230 E, 2010 8 26, p. 13.
(10) OL C 440, 2015 12 30, p. 13.
(11) OL C 114, 2014 4 15, p. 48.


Komisijos narių interesų deklaracijų gairės
PDF 350kWORD 47k
2016 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos narių interesų deklaracijų gairių (2016/2080(INI))
P8_TA(2016)0477A8-0315/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 17 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 245 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių XVI priedą (Europos Komisijos tvirtinimo gairės), ypač į jo 1 dalies a punkto trečią pastraipą,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą dėl paskirtųjų Komisijos narių finansinių interesų deklaracijų nagrinėjimo (Darbo tvarkos taisyklių XVI priedo 1 dalies a punkto išaiškinimas)(1),

–  atsižvelgdamas į Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių(2), ypač į punktus, atitinkančius II skirsnį („Politinė atsakomybė“),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją „Komisijos narių klausymų procedūros ir praktika: 2014 m. proceso pamokos“(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 20 d. Europos Komisijos narių elgesio kodeksą(4), ypač jo 1.3, 1.4, 1.5 ir 1.6 punktus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto kontrolės komiteto nuomonę (A8-0315/2016),

A.  kadangi pagal savo Darbo tvarkos taisyklių XVI priedo (Europos Komisijos tvirtinimo gairės) 1 dalies a punktą Parlamentas gali pareikšti nuomonę dėl išrinktojo Komisijos pirmininko siūlomo pareigų padalijimo jos nariams ir paprašyti bet kokios informacijos, kurios reikia siekiant priimti sprendimą dėl paskirtųjų Komisijos narių tinkamumo; kadangi Parlamentas laukia, kad jam būtų pateikta visa informacija apie paskirtųjų Komisijos narių finansinius interesus, o jų finansinių interesų deklaracijos būtų pateiktos nagrinėti už teisės reikalus atsakingam komitetui;

B.  kadangi pagal Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių II skirsnio („Politinė atsakomybė“) 3 punktą paskirtieji Komisijos nariai, laikydamiesi Sutartyse numatyto nepriklausomumo įsipareigojimo, be išlygų atskleidžia visą esminę informaciją; kadangi ši informacija atskleidžiama laikantis procedūrų, kurių paskirtis – užtikrinti atvirą, sąžiningą ir nuoseklų visų paskirtųjų Komisijos narių įvertinimą;

C.  kadangi, laikantis prieš tai minėto 2015 m. balandžio 28 d. sprendimo už teisės reikalus atsakingam komitetui nagrinėjant paskirtojo Komisijos nario finansinių interesų deklaraciją ne tik patikrinama, ar deklaracija tinkamai užpildyta, bet ir įvertinama, ar deklaracijos turinys yra tikslus ir ar galima įžvelgti interesų konfliktą;

D.  kadangi pagal savo Darbo tvarkos taisyklių XVI priedo 1 dalies a punktą Parlamentas paskirtuosius Komisijos narius įvertina ir pagal jų asmeninį nepriklausomumą, ypač atsižvelgdamas į Europos Komisijai pagal Sutartis pavestą ypatingą Sąjungos interesų gynėjos vaidmenį;

E.  kadangi pirmiau minėtoje 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliucijoje Parlamentas nurodė, kad, prieš pradedant Komisijos narių klausymus, Teisės reikalų komitetas būtinai turi patvirtinti, kad nėra interesų konflikto, ypač atsižvelgiant į tai, kad Lisabonos sutartimi buvo sustiprinti Komisijos politiniai įgaliojimai;

F.  kadangi minėtoje 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliucijoje Parlamentas laikėsi nuomonės, kad svarbu, kad Teisės reikalų komitetas pateiktų rekomendacijų ar pranešimo savo iniciatyva formos gaires, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos atlikti procedūrų, susijusių su Komisijos narių interesų deklaracijomis, reformą, ir sykiu paragino Komisiją persvarstyti savo taisykles, susijusias su Komisijos narių interesų deklaracijomis;

G.  kadangi pagal Komisijos narių elgesio kodekso dėl nesavanaudiškumo, sąžiningumo, skaidrumo, dorumo, atsakingumo ir pagarbos Parlamento orumui 1.3 punktą Komisijos nariai turi deklaruoti visus finansinius interesus ar turtą, kurie galėtų sukelti interesų konfliktą einant pareigas, ir, kaip apibrėžta dabar galiojančiose taisyklėse(5), savo sutuoktinio ar partnerio turimas akcinio kapitalo dalis, kurios galėtų sukelti interesų konfliktą;

H.  kadangi privalomi deklaruoti finansiniai interesai apima bet kokios formos individualų finansinį dalyvavimą įmonės kapitale;

I.  kadangi pagal Komisijos narių elgesio kodekso 1.4 punktą, kad išvengtų bet kokios interesų konflikto rizikos, Komisijos nariai privalo deklaruoti savo sutuoktinio ar partnerio profesinę veiklą, ir deklaracijoje turi būti nurodomas veiklos pobūdis, einamų pareigų pavadinimas ir darbdavio (jei toks yra) vardas, pavardė ar pavadinimas;

J.  kadangi pagal Komisijos narių elgesio kodekso 1.5 punktą finansiniai interesai turi būti deklaruojami užpildant prie Elgesio kodekso pridėtą formą ir kadangi ši forma turi būti užpildoma ir pateikiama prieš paskirtojo Komisijos nario klausymą Europos Parlamente bei peržiūrima jo kadencijos metu, jei pasikeičia duomenys, ir bent vieną kartą per metus;

K.  kadangi šioje formoje pateikiama informacija yra ribota ir netinkama, joje nėra aiškiai apibrėžiama interesų konflikto sąvoka, ir dėl to Parlamentas negali tinkamai įvertinti, ar esama realaus ar potencialaus paskirtųjų Komisijos narių interesų konfliktų ir ar jie gebės eiti pareigas vadovaudamiesi Komisijos narių elgesio kodeksu;

L.  kadangi pagal Komisijos narių elgesio kodekso 1.6 punktą Komisijos narys negali kištis į jo atsakomybės sričiai priklausančius klausimus, kai jį sieja asmeniniai interesai, pavyzdžiui, šeimyniniai ar finansiniai, galintys pakenkti jo nepriklausomumui;

M.  kadangi Komisija yra galutinai atsakinga už jos narių interesų deklaracijose pateikiamos informacijos pobūdį ir aprėptį; kadangi dėl šios priežasties Komisija privalo kruopščiai užtikrinti tinkamam paskirtųjų Komisijos narių skyrimo procedūros vykdymui reikalingą skaidrumo lygį;

N.  kadangi pagal Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių 5 punktą Parlamentas gali paprašyti Komisijos pirmininko pareikšti nepasitikėjimą atskiru Komisijos nariu; kadangi pagal šio susitarimo 7 punktą, jei Komisijos pirmininkas ketina perskirstyti Komisijos narių pareigas, jis turi apie tai pranešti Parlamentui, kad Parlamente būtų galima surengti konsultacijas šiuo klausimu;

O.  kadangi, palyginti su 2008–2009 m. nagrinėtomis deklaracijomis, dabartines Komisijos narių finansinių interesų deklaracijas apskritai galima laikyti geresnėmis, tačiau kadangi netrūko atvejų, kai vėliau reikėjo patikslinti tam tikras interesų deklaracijas;

P.  kadangi apgailestautina, kad 2011 m. priimtame Komisijos narių elgesio kodekse nepakankamai atsižvelgta į keletą Parlamento rekomendacijų dėl patobulinimų, ypač susijusių su Komisijos narių finansinių interesų deklaracijomis, įsidarbinimo pasibaigus kadencijai apribojimais ir ad hoc etikos komiteto, atsakingo už interesų konfliktų vertinimą, stiprinimu; kadangi, atsižvelgiant į tai, taip pat reikėtų nepamiršti Parlamento priimtų pozicijų dėl paskirtųjų Komisijos narių klausymo procedūros pakeitimų ir patobulinimų;

Q.  kadangi vienas iš Europos valdymo ramsčių – tai etikos ir skaidrumo didinimas ES institucijose siekiant pagerinti Europos piliečių pasitikėjimą jomis, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad priėmus Lisabonos sutartį Komisijai suteikti platesni politiniai įgaliojimai;

Bendrosios pastabos

1.  pažymi, kad nagrinėjant Komisijos narių finansinių interesų deklaracijas siekiama užtikrinti, kad Komisijos nariai gebėtų vykdyti savo pareigas būdami visiškai nepriklausomi ir kad Komisija būtų kuo skaidresnė ir atskaitingesnė, kaip nurodyta ES sutarties 17 straipsnio 3 dalyje, SESV 245 straipsnyje ir Komisijos narių elgesio kodekse; todėl pažymi, kad tai turėtų būti daroma ne tik paskiriant naująją Komisiją, bet ir atsilaisvinus vietai dėl Komisijos nario atsistatydinimo, privalomo išėjimo į pensiją ar mirties, įstojus naujai valstybei narei arba iš esmės pasikeitus Komisijos nario atsakomybės sričiai ar finansiniams interesams;

2.  laikosi nuomonės, kad potencialaus interesų konflikto vertinimas turi būti grindžiamas įtikinamais, objektyviais ir aktualiais duomenimis ir jame turi būti atsižvelgiama į paskirtojo Komisijos nario atsakomybės sritį;

3.  pažymi, kad interesų konfliktas apibrėžiamas kaip bet kokia padėtis, kai viešasis interesas neatitinka viešųjų ir privačiųjų interesų, kuri gali – arba atrodo, kad gali –paveikti nepriklausomą, nešališką ir objektyvų pareigų vykdymą;

4.  patvirtina, kad Teisės reikalų komitetas yra kompetentingas ir atsakingas už tai, kad būtų atlikta esminė finansinių interesų deklaracijų analizė, taikant išsamų patikrinimą, kad būtų galima įvertinti, ar paskirtojo Komisijos nario finansinių interesų deklaracija yra tinkamai užpildyta, ar atitinka Sutartyse ir Elgesio kodekse nustatytus kriterijus ir principus, ar joje galima įžvelgti interesų konfliktą, ir kad jis privalo galėti pasiūlyti Komisijos pirmininkui pakeisti tą Komisijos narį; todėl ragina Komisiją suteikti Teisės komitetui visas faktines priemones ir informaciją, kad ji galėtų atlikti išsamią ir objektyvią analizę;

5.  mano, kad itin svarbu suteikti Teisės reikalų komitetui pakankamai laiko, kad jis galėtų veiksmingai atlikti šią išsamią analizę;

6.  pažymi, kad Teisės reikalų komitetas nagrinėja su paskirtųjų Komisijos narių finansinių interesų deklaracijomis susijusius klausimus griežtai laikydamasis konfidencialumo, tačiau, vadovaudamasis skaidrumo principu, taip pat užtikrina, kad kai tik parengia išvadas, jos iš karto būtų paskelbtos;

7.  mano, kad be laiko, skiriamo Teisės reikalų komitetui užduoti klausimų kandidatui į Komisijos narius, tuo atveju, kai jis nustato galimą interesų konfliktą, jam reikėtų suteikti teisę pratęsti klausymus ir gauti reikiamus paaiškinimus;

Finansinių interesų deklaracijų nagrinėjimo procedūra prieš paskirtųjų Komisijos narių klausymus

8.  mano, kad Teisės reikalų komiteto patvirtinimas, kad interesų konflikto nėra, grindžiamas išsamia finansinių interesų deklaracijos analize, yra būtina išankstinė sąlyga atsakingam komitetui rengti klausymą(6);

9.  todėl laikosi nuomonės, kad, jeigu tokio patvirtinimo nėra arba Teisės reikalų komitetas nustato interesų konfliktą, skiriamojo Komisijos nario skyrimo procesas sustabdomas;

10.  laikosi nuomonės, kad, Teisės reikalų komitetui nagrinėjant finansinių interesų deklaracijas, reikia vadovautis tokiomis gairėmis:

   a) jeigu, išnagrinėjęs finansinių interesų deklaraciją, Teisės reikalų komitetas laikosi nuomonės, kad, remiantis pateiktais dokumentais, ji užpildyta tinkamai, joje nieko netrūksta ir nėra informacijos, dėl kurios būtų galima įžvelgti su skiriamojo Komisijos nario atsakomybės sritimi susijusį esamą ar galimą interesų konfliktą, komiteto pirmininkas pateikia interesų konflikto nebuvimo patvirtinimo raštą už klausymą atsakingiems komitetams arba, jeigu procedūra vyksta Komisijos nario kadencijos metu, – atsakingiems komitetams;
   b) jeigu Teisės reikalų komitetas mano, kad skiriamojo Komisijos nario interesų deklaracijoje pateikta informacija yra neišsami ar prieštaringa arba kad ją reikia papildomai paaiškinti, remdamasis Darbo tvarkos taisyklėmis(7) ir Pagrindų susitarimu dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių(8), jis paprašo skiriamojo Komisijos nario nepagrįstai nedelsiant pateikti šią informaciją ir sprendimą priima tik ją gavęs ir deramai išanalizavęs; Teisės reikalų komitetas gali nuspręsti prireikus pakviesti skiriamąjį Komisijos narį į klausymą;
   c) jeigu Teisės reikalų komitetas nustato, kad, sprendžiant iš finansinių interesų deklaracijos arba skiriamojo Komisijos nario pateiktos papildomos informacijos, esama interesų konflikto, parengia rekomendacijas, kuriomis siekiama interesų konfliktą panaikinti; gali būti rekomenduojama atsisakyti tų finansinių interesų arba kad Komisijos pirmininkas pakeistų skiriamojo Komisijos nario atsakomybės sritį; sunkesniais atvejais, jei jokia kita rekomendacija nepadeda panaikinti interesų konflikto, kraštutiniu atveju už teisės reikalus atsakingas komitetas gali padaryti išvadą, kad, remiantis Sutartimi ir Elgesio kodeksu, skiriamasis Komisijos narys negali eiti jam numatytų pareigų; Parlamento pirmininkas klausia Komisijos pirmininko, kokių tolesnių veiksmų šis ketina imtis;

Finansinių interesų deklaracijų nagrinėjimo procedūra, taikoma Komisijos nario kadencijos metu

11.  pabrėžia, kad kiekvienas Komisijos narys privalo pasirūpinti, kad jo interesų deklaracija būtų nedelsiant atnaujinta kaskart, kai pasikeičia jo finansiniai interesai, ir ragina Komisiją nedelsiant informuoti Parlamentą apie bet kokius pokyčius ar aplinkybes, dėl kurių kyla arba gali kilti interesų konfliktas;

12.  todėl mano, kad finansinių interesų deklaracija turi apimti esamus ar buvusius su paveldu, profesiniais ir asmeniniais dalykais ar šeima susijusius praėjusių dvejų metų interesus ar veiklą, turinčius sąsajų su siūloma atsakomybės sritimi; joje taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, kad interesai gali būti susiję su privalumais sau ar kitiems ir kad jie taip pat gali būti moralinio, materialinio ar finansinio pobūdžio;

13.  mano, kad dėl bet kokio Komisijos nario finansinių interesų pasikeitimo kadencijos metu arba Komisijos narių atsakomybės sričių perskirstymo susidaro nauja padėtis galimo interesų konflikto atžvilgiu; todėl mano, kad esant tokiai padėčiai, atsižvelgiant į šios rezoliucijos 10 dalį ir Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių XVI priedo (Komisijos tvirtinimo gairės) 2 dalį, atliekamas Parlamento patikrinimas;

14.  primena, kad vadovaujantis SESV 246 straipsnio antra pastraipa, jeigu Komisijos narys keičiamas kadencijos metu, konsultuojamasi su Parlamentu; mano, kad tai, vadovaujantis šios rezoliucijos 10 dalies nuostatomis ir Darbo tvarkos taisyklių XVI priedo (Komisijos tvirtinimo gairės)(9) nuostatomis dėl Europos Parlamento kompetencijų tuo atveju, kai keičiasi Komisijos sudėtis arba iš esmės keičiamos Komisijos narių atsakomybės sritys kadencijos metu, būtinai apima ir patikrinimą, ar nėra interesų konflikto;

15.  mano, kad jeigu interesų konfliktas nustatomas Komisijos nario kadencijos metu ir jeigu Komisijos pirmininkas nesilaiko Parlamento rekomendacijų dėl interesų konflikto panaikinimo, kaip nustatyta šios rezoliucijos 10 dalyje, Teisės reikalų komitetas gali paprašyti Komisijos pirmininko pagal ES sutarties 17 straipsnio 6 dalį pareikšti nepasitikėjimą Komisijos nariu ir prireikus paprašyti Parlamento paraginti Komisijos pirmininką veikti pagal SESV 245 straipsnį, kad tas Komisijos narys netektų teisės į pensiją ar kitų panašių privilegijų;

Komisijos narių elgesio kodeksas

16.  pažymi, kad 2011 m. balandžio 20 d. priimtame Komisijos narių elgesio kodekse, kuriame kalbama apie nešališkumą, sąžiningumą, skaidrumą, stropumą, dorumą, atsakomybę ir apdairumą, lyginant su ankstesniu 2004 m. priimtu kodeksu, esama patobulinimų, susijusių su finansinių interesų deklaravimu, nes reikalavimas juos atskleisti dabar taikomas ir Komisijos narių partneriams, o interesų deklaracija turi būti peržiūrėta pasikeitus informacijai arba bent kartą per metus;

17.  pažymi, kad finansinių interesų deklaracijos patikimumas priklauso nuo paskirtajam Komisijos nariui teikiamos formos tikslumo; mano, kad dabartinė Komisijos narių interesų deklaracijų apimtis pernelyg ribota, o jose pateikiami paaiškinimai neaiškūs; todėl ragina Komisiją kuo greičiau peržiūrėti Elgesio kodeksą siekiant užtikrinti, kad interesų deklaracijos suteiktų Teisės reikalų komitetui tikslią informaciją, kuria jis galėtų nedvejodamas grįsti savo sprendimą;

18.  mano, kad, norint susidaryti išsamesnį vaizdą apie deklaraciją pateikusio Komisijos nario finansinę padėtį, Komisijos narių elgesio kodekso 1.3–1.5 punktuose minimos finansinių interesų deklaracijos turėtų apimti visus paskirtojo Komisijos nario ir jo sutuoktinio ar partnerio finansinius interesus ir veiklą, jokiu būdu ne tik tuos, „dėl kurių gali kilti interesų konfliktas“;

19.  mano, kad Komisijos narių elgesio kodekso 1.6 punkte nurodyti šeimos interesai turėtų būti įtraukti į finansinių interesų deklaracijas; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją nustatyti sąžiningas šeimos interesų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, nustatymo priemones;

20.  mano, kad, siekiant išplėsti ir patobulinti taisykles dėl interesų konfliktų, interesų deklaracijos taip pat turėtų apimti informaciją apie bet kokius paskirtojo Komisijos nario sutartinius santykius, dėl kurių jiems einant savo pareigas galėtų kilti interesų konfliktas;

21.  apgailestauja, kad Elgesio kodekse tinkamai nekodifikuotas SESV 245 straipsnyje nustatytas reikalavimas, kad per savo kadenciją ir jai pasibaigus Komisijos nariai gerbs „įsipareigojimus, ypač savo pareigą sąžiningai ir apdairiai elgtis nustoję eiti šias pareigas, sutikdami eiti tam tikras skiriamąsias pareigas ar gauti tam tikrą naudą“;

22.  apgailestauja, kad Elgesio kodekse nenustatyta jokių reikalavimų deklaruoti turto perleidimą, nors tokie reikalavimai turi būti bet kokios etinės tvarkos standartas; mano, jog šio aspekto reglamentavimas – skubus prioritetas;

23.  pažymi, kad Elgesio kodekse nenurodytas joks konkretus terminas deklaracijai pateikti iki Parlamento rengiamo paskirtųjų Komisijos narių klausymo; mano, kad šis reikalavimas yra pagrindinis aspektas persvarstant paskirtųjų Komisijos narių klausymo procedūrą;

24.  apgailestauja, kad Komisija reguliariai neteikia Komisijos narių elgesio kodekso įgyvendinimo – ypač kai tai susiję su jų interesų deklaracijomis – ataskaitos, ir mano, kad Elgesio kodeksas turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų numatyta galimybė pateikti skundą ar pritaikyti sankcijas padarius pažeidimą, ne tik sunkius nusižengimus, kaip nurodyta SESV 245 ir 247 straipsniuose;

25.  ypač apgailestauja dėl to, kad Komisijos pirmininkas pateikė neigiamą atsakymą į Europos ombudsmeno prašymą iniciatyviai skelbti sprendimus dėl leidimų dėl buvusių Komisijos narių veiklos vykdymo pasibaigus kadencijai, taip pat ad hoc etikos komiteto nuomones; pabrėžia, kad vien tik skelbti Komisijos posėdžių protokolus nepakanka siekiant Parlamentui ir pilietinei visuomenei suteikti galimybę sužinoti, kaip praktikoje aiškinami „galimi interesų konfliktai“, ir susipažinti su sąžiningumo užtikrinimo politikos priemonėmis, kurias šioje srityje parengė ad hoc etikos komitetas;

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad 18 mėnesių visiems buvusiems Komisijos nariams draudžiama daryti poveikį Komisijos nariams ir jų darbuotojams ir ginti savo įmonės, kliento ar darbdavio interesus, kai tai susiję su klausimais, kurie priklausė jų atsakomybės sričiai, bet po to, kai jie palieka Komisiją, trejus metus turi teisę į labai dosnią pereinamojo laikotarpio išmoką – 40–65 proc. paskutinio bazinio darbo užmokesčio;

27.  teigiamai vertina tai, kad į Elgesio kodeksą įtraukta nuostata dėl bylų perskyrimo kitam Komisijos nariui atsiradus interesų konflikto galimybei, tačiau apgailestauja, kad:

   a) išsamiai neapibrėžta, kas laikoma interesų konfliktu;
   b) nuostata apsiriboja su atitinkamo Komisijos nario atsakomybės sritimi susijusiais klausimais, taigi neatsižvelgiama į Komisijos nario, kaip kolegijai priklausančio pareigūno, pareigas;
   c) nėra nei kriterijų, kuriais vadovaudamasis Komisijos pirmininkas galėtų priimti sprendimą dėl perskyrimo, nei privalomos Parlamento informavimo tvarkos ar procedūros, kuri būtų taikoma, jei Komisijos narys nepraneša apie interesų konfliktą arba vykdo veiklą, nesuderinamą su jo pareigų pobūdžiu;

28.  ragina Komisiją kuo skubiau peržiūrėti 2011 m. Komisijos narių elgesio kodeksą ir atsižvelgti į Europos Parlamento rekomendacijas, pateiktas neseniai priimtose rezoliucijose, ir plėtojamus bendruosius etikos ir skaidrumo standartus, kurie taikomi visoms ES institucijoms; rekomenduoja Komisijai pataisyti savo Komisijos narių elgesio kodeksą, siekiant užtikrinti, kad:

   a) Komisijos nariai deklaruotų visus finansinius interesus, įskaitant turtą ir įsipareigojimus, viršijančius 10 000 EUR;
   b) Komisijos nariai deklaruotų visus savo interesus (kaip akcininkai, bendrovių valdybų nariai, patarėjai ir konsultantai, asocijuotųjų fondų nariai ir pan.), susijusius su visomis įmonėmis, kurių veikloje jie dalyvavo, įskaitant artimų šeimos narių interesus, taip pat pokyčius, kurie įvyko tuo metu, kai buvo paskelbta apie jų kandidatūras;
   c) Komisijos narių išlaikomi ir (arba) tiesioginiai šeimos nariai atskleistų tokią pat informaciją, kaip ir sutuoktiniai ar partneriai;
   d) Komisijos nariai visapusiškai paaiškintų organizacijų, kurių veikloje dalyvauja jie ir (arba) jų sutuoktiniai, ir (arba) jų išlaikomi vaikai, tikslus, siekiant nustatyti, ar esama interesų konflikto;
   e) Komisijos nariai atskleistų savo narystę bet kokioje nevyriausybinėje organizacijoje, slaptoje draugijoje ar asociacijoje, slepiančioje savo egzistavimą ir vykdančioje su viešųjų institucijų funkcijomis nesuderinamą veiklą;
   f) Komisijos nariai ir jų išlaikomi šeimos nariai atskleistų savo narystę bet kokioje nevyriausybinėje organizacijoje ir visas NVO dovanotas lėšas, kurių vertė viršija 500 EUR;
   g) Elgesio kodeksas būtų iš dalies pakeistas vadovaujantis SESV 245 straipsniu siekiant pratęsti Komisijos narių įsidarbinimo pasibaigus kadencijai apribojimus iki mažiausiai trejų metų laikotarpio, kuris būtų ne trumpesnis už laikotarpį, kuriuo buvę Komisijos nariai turi teisę į pereinamojo laikotarpio išmoką, kaip apibrėžta Reglamente Nr. 422/67/EEB;
   h) į Elgesio kodeksą būtų įtraukti konkretūs turto perleidimo reikalavimai;
   i) paskirtieji Komisijos nariai pateiktų savo deklaracijas per konkretų laiką ir pakankamai iš anksto, kad ad hoc etikos komitetas galėtų pateikti Parlamentui savo nuomonę dėl galimų interesų konfliktų likus pakankamai laiko iki klausymų Parlamente;
   j) Komisijos nariai susitiktų tik su tų lobistų grupių, kurios yra įtrauktos į Skaidrumo registrą, kuriame pateikiama informacija apie asmenis, siekiančius daryti įtaką politikos formavimui ES institucijose, atstovais;
   k) Komisijos nariai, kai yra paskiriami, pateiktų pasirašytą deklaraciją, kurioje patvirtintų, kad jie sutinka būti išklausyti bet kuriame Parlamento komitete veiklos, susijusios su jų įgaliojimais, klausimais;
   l) deklaracijos būtų skelbiamos atviriesiems duomenims tinkamu formatu, kad jas būtų paprasta tvarkyti naudojantis duomenų bazėmis;
   m) bylų perskyrimo procedūra kilus interesų konfliktui būtų patobulinta atsižvelgiant į Komisijos nario, kaip kolegijai priklausančio pareigūno, pareigas, nustatant sąžiningumo ir apdairumo kriterijus, kuriais vadovaudamasis Komisijos pirmininkas galėtų priimti sprendimą dėl bylų perskyrimo, įgyvendinant privalomą procedūrą ir skiriant sankcijas tais atvejais, kai Komisijos narys nepateikia informacijos apie galimą interesų konfliktą, ir pradedant taikyti privalomą Parlamento informavimo apie minėtuosius atvejus procedūrą;
   n) Komisija kasmet pateiktų ataskaitą apie tai, kaip įgyvendinamas Komisijos narių elgesio kodeksas, ir nustatytų skundų teikimo procedūras ir sankcijas ne tik sunkių nusižengimų, bet ir reikalavimų nesilaikymo – ypač kai tai susiję finansinių interesų deklaravimu – atveju;
   o) būtų nustatyti kriterijai pagal SESV 245 straipsnį, kuriame nustatyta, kad Komisijos nariai turi „pareigą sąžiningai ir apdairiai elgtis nustoję eiti šias pareigas, sutikdami eiti tam tikras skiriamąsias pareigas ar gauti tam tikrą naudą“;
   p) būtų iniciatyviai skelbiami sprendimai dėl leidimų dėl buvusių Komisijos narių veiklos vykdymo pasibaigus kadencijai, taip pat ad hoc etikos komiteto nuomonės;
   q) ad hoc etikos komitetas būtų sudarytas iš nepriklausomų ekspertų, kurie patys nėra ėję Komisijos nario pareigų;
   r) ad hoc etikos komitetas rengtų ir skelbtų metinę savo veiklos ataskaitą, kurioje galėtų būti teikiamos rekomendacijos, kaip, šio komiteto nuomone, būtų tinkama pagerinti Elgesio kodeksą arba jo įgyvendinimą.

29.  prašo Komisijos pradėti derybas su Parlamentu dėl galimų reikalingų Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių dalinių pakeitimų;

30.  prašo Konstitucinių reikalų komiteto pasiūlyti reikiamus Parlamento darbo tvarkos taisyklių, ypač jų XVI priedo, pakeitimus, kad būtų galima įgyvendinti šią rezoliuciją;

o
o   o

31.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 346, 2016 9 21, p. 110.
(2) OL L 304, 2010 11 20, p. 47.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0287.
(4) C(2011)2904.
(5) Pastovus nesantuokinis partneris, kaip apibrėžta Reglamente (Euratomas, EAPB, EEB) Nr. 2278/69 (OL L 289, 1969 11 17, p. 1) ir Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 1 straipsnio 2 dalies c punkte.
(6) Žr. 2015 m. rugsėjo 8 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Komisijos narių klausymų procedūros ir praktika: 2014 m. proceso pamokos“.
(7) Žr. Darbo tvarkos taisyklių XVI priedo 1 dalies a punktą.
(8) Žr. Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių II skirsnio 3 dalį.
(9) Žr. Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių XVI priedo 2 dalį.


Atsakomybė ir kompensacijos už naftos ir dujų operacijas jūroje bei jų finansinis užtikrinimas
PDF 277kWORD 47k
2016 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl atsakomybės ir kompensacijų už naftos ir dujų operacijas jūroje bei jų finansinio užtikrinimo (2015/2352(INI))
P8_TA(2016)0478A8-0308/2016

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl atsakomybės ir kompensacijų už naftos ir dujų operacijas jūroje bei jų finansinio užtikrinimo pagal Direktyvos 2013/30/ES 39 straipsnį (COM(2015)0422),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Atsakomybė ir kompensacijos už avarijas jūroje Europos ekonominėje erdvėje bei jų finansinis užtikrinimas“ ir į kartu pateiktą Komisijos ataskaitą šiuo klausimu (SWD(2015)0167),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/30/ES dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/35/EB(1) (Saugos jūroje direktyva),

–  atsižvelgdamas poveikio vertinimą, pridėtą prie dokumento „Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl jūroje vykdomos naftos ir dujų paieškos, žvalgymo ir gavybos saugos“ (SEC(2011)1293),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę(2),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyva)(3),

–  atsižvelgdamas į tarptautinį ir regioninį acquis, kuriuo vadovaujamasi reikalaujant atlyginti žalą už naftos ar dujų operacijų incidentus jūroje, pirmiausia į 1992 m. lapkričio 27 d. Tarptautinę konvenciją dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padarytą žalą (Civilinės atsakomybės konvencija), 1992 m. lapkričio 27 d. Tarptautinę konvenciją dėl Tarptautinio fondo įkūrimo taršos nafta padarytai žalai kompensuoti (Fondo konvencija), 2001 m. kovo 23 d. Tarptautinę konvenciją dėl civilinės atsakomybės už laivų bunkeriuose vežamos naftos padarytą žalą (Konvencija bunkeriuose vežamos naftos padarytos žalos klausimais), Šiaurės šalių aplinkos apsaugos konvenciją, kurią yra pasirašiusios Danija, Suomija, Norvegija ir Švedija, ir Barselonos konvencijos dėl Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonų apsaugos Protokolą dėl veiklos jūroje (Protokolas dėl veiklos jūroje),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 13 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą(4),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 83 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo(5) (nauja reglamento „Briuselis I“ redakcija),

–  atsižvelgdamas į Konvenciją dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo(6) (2007 m. Lugano konvencija),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės(7) („Roma II“),

–  atsižvelgdamas į galutinį pranešimą „Civilinė atsakomybė, finansinis užtikrinimas ir kompensavimas reikalaujant atlyginti žalą už naftos ir dujų gavybos veiklą jūroje Europos ekonominėje erdvėje“, kurį Komisijai parengė bendrovės „Deloitte“ konsultavimo tarnyba BIO(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl naftos ir dujų žvalgymo atviroje jūroje saugos problemų(9),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio mėn. katastrofą Meksikos įlankoje veikusioje naftos platformoje „Deepwater Horizon“,

–  atsižvelgdamas į nelaimingus atsitikimus, susijusius su platforma „Castor“ Ispanijos provincijų Taragonos ir Kasteljono pakrantėse, įskaitant daugiau kaip 500 registruotų žemės drebėjimų, kurie padarė tiesioginį poveikį tūkstančiams ES piliečių;

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8–0308/2016),

A.  kadangi SESV 194 straipsnyje aiškiai remiama valstybių narių teisė nustatyti savo energijos išteklių eksploatavimo sąlygas, kartu gerbiant solidarumą ir atsižvelgiant į būtinybę saugoti aplinką;

B.  kadangi vietos naftos ir dujų šaltiniai gali iš esmės prisidėti prie dabartinių Europos energijos poreikių užtikrinimo ir yra ypač svarbūs energetiniam saugumui ir energijos šaltinių įvairovei;

C.  kadangi naftos ir dujų operacijos jūroje pamažu vykdomos vis ekstremalesnėje aplinkoje ir jų pasekmės jūrų ir pakrančių rajonų aplinkai ir ekonomikai galėtų būti didžiulės ir pražūtingos;

D.  kadangi, nors Šiaurės jūros naftos ir dujų gavyba per pastaruosius metus sumažėjo, įrenginių jūroje ateityje Europoje, ypač Viduržemio ir Juodojoje jūrose tikriausiai padaugės;

E.  kadangi jūroje veikiančių naftos ir dujų platformų sukeltų avarijų padariniai yra itin sunkūs ir tarpvalstybinio masto ir todėl ES veiksmai siekiant užkirsti kelią tokioms avarijoms ir sušvelninti jų pasekmes, taip pat pabandyti su jomis kovoti yra reikalingi ir proporcingi;

F.  kadangi svarbu prisiminti tragišką 167 naftininkų žūtį per nelaimę naftos platformoje „Piper Alpha“, 1988 m. liepos 6 d. įvykusią jūroje prie Aberdyno (Škotija);

G.  kadangi pažymi, jog ne viename tyrime, įskaitant vieną tyrimą, atliktą Europos Parlamento tyrimų tarnybos, ir vieną tyrimą, atliktą Jungtinio tyrimų centro, apytiksliai nurodoma, kad incidentų skaičius ES naftos ir dujų sektoriuje siekia tūkstančius, tiksliau, 9 700 1990–2007 m. laikotarpiu; kadangi taip pat pažymi, kad bendras šių incidentų, įskaitant tuos, kurie yra tik nedidelio masto, poveikis jūrų aplinkai yra rimtas ir ilgalaikis, taigi į jį turėtų būti atsižvelgta direktyvoje;

H.  kadangi, remiantis SESV 191 straipsniu, visi ES veiksmai šioje srityje turi būti paremti aukšto lygio apsauga, inter alia, vadovaujantis atsargumo, žalos išvengimo, tvarumo principais ir principu „teršėjas moka“;

I.  kadangi pažymi, kad ES didelių avarijų jūroje nebūta nuo 1988 m. ir kadangi 73 proc. ES naftos ir dujų išgaunama Šiaurės jūros valstybėse narėse, kurios, kaip jau pripažinta, turi geriausiai pasaulyje veikiančias saugumo jūroje sistemas; kadangi svarbu pabrėžti, kad ES pakrančių linija siekia maždaug 68 000 km ir kad ateityje įrenginių jūroje – ypač Viduržemio ir Juodojoje jūrose – skaičius greičiausiai gerokai padidės, taigi būtina nedelsiant visapusiškai įgyvendinti ir vykdyti Direktyvą 2013/30/ES ir užtikrinti, kad tinkamas teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis būtų reglamentuojama bet kokia veikla jūroje, būtų pradėtas taikyti anksčiau negu įvyks rimta avarija; kadangi pagal SESV 191 straipsnį Sąjungos aplinkos politika turi būti grindžiama atsargumo ir prevencinių veiksmų principais;

J.  kadangi atsakomybės sistemos yra svarbiausia priemonė, kuria naudojantis taikomas principas „teršėjas moka“ ir užtikrinama, kad bendrovės atsakytų už bet kokią žalą, padarytą vykdant veiklą, ir būtų skatinamos imtis prevencinių priemonių, vystyti atitinkamą praktiką ir imtis veiksmų, kuriais būtų mažinama žalos rizika;

K.  kadangi, nors, remiantis Saugos jūroje direktyva, veiklos jūroje licencijų turėtojai griežtai atsako už bet kokios žalos aplinkai, padarytos joms vykdant savo operacijas, prevenciją ir atitaisymą (7 straipsnis, skaitomas kartu su 38 straipsniu, Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos taikymo sritį išplečia įtraukiant valstybių narių žemyninius šelfus), tačiau direktyva negalima sukurti visapusiškos ES atsakomybės sistemos;

L.  kadangi labai svarbu turėti veiksmingus ir tinkamus kompensavimo mechanizmus bei greito ir tinkamo reikalavimų atlyginti žalą nagrinėjimo mechanizmus, skirtus žalai, padarytai vykdant naftos ir dujų operacijas jūroje, patyrusiems žmonėms, gyvūnams ir aplinkai atlyginti, taip pat turėti pakankamai išteklių pagrindinėms ekosistemoms atstatyti;

M.  kadangi Saugos jūroje direktyvoje nenumatytas civilinės atsakomybės už avarijas jūroje suderinimas, o taikant esamą tarptautinę teisinę sistemą sunku užsitikrinti, kad būtų patenkintas tarpvalstybinio pobūdžio civilinis reikalavimas atlyginti žalą;

N.  kadangi Saugos jūroje direktyvoje nustatytos išankstinės licencijavimo sąlygos siekiant užtikrinti, kad licencijų turėtojai niekada nebūtų techniniu ar finansiniu požiūriu nepajėgūs spręsti savo jūroje vykdomų operacijų pasekmių klausimo, be to, reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų greito ir tinkamo reikalavimų kompensuoti žalą – taip pat ir tarpvalstybinių incidentų atvejais – nagrinėjimo tvarką bei palengvintų tvarių finansinių priemonių naudojimą (4 straipsnis);

1.  teigiamai vertina tai, kad priimta Saugos jūroje direktyva 2013/30/ES, papildanti Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvą 2004/35/EB ir Poveikio aplinkai vertinimo direktyvą 2011/92/ES, taip pat kad Taryba ratifikavo Barselonos konvencijos protokolą dėl atviroje jūroje vykdomos veiklos, nes tai yra pirmas žingsnis siekiant užtikrinti aplinkos apsaugą ir darbuotojų saugą; ragina valstybes nares, kurios jos dar nėra perkėlusios minėtų direktyvų į savo nacionalinę teisę, kuo greičiau tai padaryti; taip pat ragina valstybes nares užtikrinti kompetentingų institucijų nepriklausomumą, kaip numatyta Saugos jūroje direktyvos 8 straipsnyje, ir ragina Komisiją įvertinti, ar tinkama nustatyti tolesnes suderintas taisykles dėl atsakomybės, kompensavimo ir finansinio saugumo siekiant užkirsti kelią visoms būsimoms avarijoms, turinčioms tarpvalstybinį poveikį;

2.  apgailestauja dėl to, kad pagal Saugos jūroje direktyvą ir Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvą incidentas laikomas rimtu tik jo metu susidūrus su mirties arba sunkaus sužalojimo atveju, tačiau visiškai neužsimenama apie poveikį aplinkai; pabrėžia, kad net jei incidento metu nesusiduriama su mirties ar sunkaus sužalojimo atveju jis gali turėti rimtų pasekmių aplinkai dėl savo masto arba poveikio, pvz., saugomoms teritorijoms, saugomoms rūšims arba itin pažeidžiamoms buveinėms;

3.  pabrėžia, kad veiksmingas principo „teršėjas moka“ taikymas naftos ir dujų operacijoms jūroje turėtų apimti ne tik žalos aplinkai prevenciją ir atitaisymą, kaip šiuo metu tam tikru mastu daroma vadovaujantis Saugos jūroje ir Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvomis, bet ir išlaidas, susijusias su reikalavimų atlyginti tradicinę žalą patenkinimu, kaip numatyta pagal atsargumo ir tvaraus vystymosi principus; todėl ragina Komisiją apsvarstyti galimybę sukurti teisėkūros procedūra priimtą avarijų jūroje sukeltos žalos atlyginimo mechanizmą, panašų į numatytą Norvegijos akte dėl su nafta susijusios veiklos ir taikomą bent jau tiems sektoriams, kurie gali patirti didelį neigiamą poveikį, pavyzdžiui, žuvininkystei, pakrančių turizmui ir kitiems mėlynosios ekonomikos sektoriams; atsižvelgdamas į tai, rekomenduoja kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu įvertinti bendrovėms vykdant veiklą iškylančias problemas ar sukeliamas avarijas ir nustatyti visokį susijusių subjektų dėl to patiriamą antrinį poveikį; taip pat pabrėžia Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos nuostatų dėl atsakomybės už aplinkai padarytą žalą perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo skirtumus ir trūkumus, kaip nurodė ir Komisija savo antroje įgyvendinimo ataskaitoje; ragina Komisiją užtikrinti, kad Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyva būtų veiksmingai įgyvendinta ir kad atsakomybė už žalą aplinkai dėl avarijų jūroje būtų tinkamai taikoma visoje ES;

4.  atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad Saugos jūroje direktyva neapima civilinės atsakomybės už tiesiogiai ar netiesiogiai sukeltą žalą nei fizinių, nei juridinių asmenų atžvilgiu – nesvarbu, ar tai būtų kūno sužalojimas, ar sugadintas turtas, ar ekonominiai nuostoliai;

5.  taip pat apgailestauja dėl to, kad skirtingose valstybėse narėse civilinė atsakomybė traktuojama labai įvairiai; pabrėžia, kad daugelyje valstybių narių, kurios vykdo veiklą jūroje ir užsiima dujų gavyba, nenumatyta atsakomybė dėl trečiųjų šalių reikalavimų dėl kompensavimo už tradicinę avarijos sukeltą žalą ir didžiojoje dalyje valstybių narių nenumatytas kompensacijos mokėjimas; taip pat pabrėžia, kad dažnai neaišku, kaip įvairūs reikalavimai užtikrinti civilinę atsakomybę įvykus naftos ir dujų operacijų incidentui jūroje būtų nagrinėjami pagal valstybių narių teisines sistemas; todėl mano, kad reikalinga tokia Europos sistema, kuri būtų grindžiama pažangiausių valstybių narių teisės aktais, apimtų civilinę atsakomybę ne tik už kūno sužalojimą ir turto sugadinimą, bet ir vien ekonominius nuostolius, taip pat turėtų užtikrinti veiksmingus kompensavimo nukentėjusiems asmenims ir sektoriams, kuriems gali būti padarytas didžiulis poveikis (pvz., žuvininkystė ir pakrančių turizmas), mechanizmus; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją įvertinti, ar horizontali Europos kolektyvinio žalos atlyginimo sistema būtų galimas sprendimas, ir tam skirtų ypatingą dėmesį rengdama Saugos jūroje direktyvos įgyvendinimo ataskaitą;

6.  šiuo požiūriu pabrėžia, kad reikalavimų kompensuoti ir atitaisyti tradicinę žalą nagrinėjimą dar labiau trikdo civilinio proceso nuostatos dėl laiko apribojimų, finansinių išlaidų, galimybių pateikti ieškinį viešajam interesui apginti ir reikalauti atlyginti kolektyvinę žalą nebuvimas bei įrodymų pateikimo tvarka – visai tai valstybėse narėse labai skiriasi;

7.  pabrėžia, kad, taikant kompensavimo sistemas, turi būti įmanoma tarpvalstybinius ieškinius nagrinėti veiksmingai, greitai, per deramą laikotarpį ir nediskriminuojant skirtingų EEE šalių ieškovų; rekomenduoja nustatyti pirminę ir antrinę žalą visuose susijusiuose regionuose, atsižvelgiant į tai, kad įvykus tam tikroms avarijoms nukenčia didelės teritorijos, o vėliau dar ilgai jaučiami padariniai; pabrėžia, kad kaimyninės valstybės, kurios nėra EEE narės, privalo laikytis tarptautinės teisės;

8.  laikosi nuomonės, jog turėtų būti nustatytos griežtos civilinės atsakomybės už avarijas jūroje taisyklės, kad nukentėjusiesiems nuo avarijų jūroje (ir juridiniams, ir fiziniams asmenims) būtų lengviau kreiptis į teismą, nes tai gali paskatinti įrenginių jūroje operatorius tinkamai valdyti operacijų riziką; mano, kad nereikėtų nustatyti maksimalios finansinės atsakomybės ribos;

9.  ragina valstybes nares ir Komisiją atsižvelgti į ypatingą naftos ir dujų gavybos jūroje pramonės darbuotojų, visų pirma mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) darbuotojų, padėtį; pažymi, kad naftos ir dujų operacijų incidentų jūroje padariniai gali ypač skaudžiai paveikti žuvininkystės ir turizmo sektorius, taip pat kitus sektorius, kurių veiklai svarbi gera bendros jūrų aplinkos būklė, nes kilus dideliam incidentui jūroje šie sektoriai, kuriuose veikia daugybė MVĮ, gali patirti didžiulius ekonominius nuostolius;

10.  todėl pabrėžia, kad nepaprastai svarbu atnaujinti esamas valstybių narių atsakomybės sistemas, siekiant užtikrinti, kad jų vandenyse įvykęs incidentas neigiamai nepaveiktų nei atitinkamos valstybės, nei visos ES naftos ir dujų operacijų jūroje ateities, jei incidentas įvyktų teritorijoje, kuri daugiausia priklauso nuo turizmo generuojamų pajamų; todėl ragina Komisiją iš naujo apsvarstyti būtinybę įvesti bendrus ES standartus, kurie būtų taikomi reikalavimų atitaisyti ir kompensuoti žalą sistemoms;

11.  pabrėžia, kad visi nuo taršos šalutinio poveikio, susijusio su žvalgymu, tyrimais ar įrenginių jūroje vykdoma veikla, nukentėję asmenys turi būti laikomi asmenimis, kurie galėjo gauti naudos iš nustatyto žalos atlyginimo;

12.  pažymi, kad Komisija ketina sistemingai rinkti duomenis padedant Už jūroje vykdomą veiklą atsakingų institucijų ES grupei (angl. EU Offshore Authorities Group, EUOAG), siekdama atlikti išsamesnę nacionalinių nuostatų dėl atsakomybės veiksmingumo ir taikymo srities analizę;

13.  pabrėžia, kad Komisija turi reguliariai tikrinti, ar nacionalinės teisinės sistemos ir įmonės atitinka reikiamas Saugos jūroje direktyvos nuostatas dėl atsakomybės ir kompensavimo, įskaitant jūroje veiklą vykdančių bendrovių ataskaitų tikrinimą, ir imtis veiksmų atitikties pažeidimo atveju, siekiant užkirsti kelią rimtiems incidentams ir sumažinti jų poveikį asmenims ir aplinkai; rekomenduoja sukurti bendrą Europos Sąjungos lygmeniu veikiantį incidentų ir netinkamo naudojimo aptikimo mechanizmą;

14.  pabrėžia, kad būtina pusiausvyra tarp greito ir deramo kompensavimo nukentėjusiesiems ir išmokėjimo pagal neteisėtus reikalavimus prevencijos (vadinamoji nevaldomo srauto problema) užtikrinant didesnį aiškumą daugybės veiklą jūroje vykdančių bendrovių finansinės atsakomybės dydžio klausimu ir vengiant ilgų ir brangiai kainuojančių teismų procesų;

15.  apgailestauja, kad nė viena valstybė narė nėra aiškiai nustačiusi visapusiškų finansinio saugumo priemonių, kurios būtų taikomos reikalaujant kompensuoti tradicinę žalą jūroje kilus incidentui dėl naftos ir dujų operacijų; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad pernelyg didelis pasikliovimas draudimu gali lemti uždaros finansinio saugumo priemonių rinkos atsiradimą ir, savo ruožtu, galimai ribotą konkurenciją ir didesnes išlaidas;

16.  apgailestauja, kad ES menkai įsisavintos finansinio užtikrinimo priemonės nuostolingiausių avarijų jūroje žalai padengti; pažymi, jog viena iš priežasčių gali būti atsakomybės už žalą taikymo sritis, dėl kurios kai kuriose valstybėse narėse tokios priemonės nereikalingos;

17.  ragina valstybes nares pateikti išsamius duomenis apie finansinių priemonių įsisavinimą ir tinkamą avarijų jūroje, įskaitant nuostolingiausiąsias, žalos padengimą;

18.  mano, jog visi įrodytos atsakomybės atvejai ir išsami informacija apie paskirtas baudas turi būti skelbiami viešai, kad tikroji žalos aplinkai kaina būtų aiški visiems;

19.  ragina Komisiją paskatinti valstybes nares kurti finansinio saugumo priemones, susijusias su reikalavimais kompensuoti tradicinę žalą kilus incidentui dėl naftos ir dujų operacijų jūroje apskritai arba dėl su transportu susijusių incidentų – taip pat ir nemokumo atvejais; mano, kad tai galėtų riboti atvejus, kai operatorių atsakomybė už atsitiktinį užteršimą pereina valstybės biudžetui, nes, jei liktų galioti dabartinės taisyklės, išlaidas už kompensaciją tektų dengti valstybės biudžeto lėšomis; atsižvelgdamas į tai mano, kad taip pat reikėtų apsvarstyti fondo, pagrįsto jūrų pramonės įmonių mokamais mokesčiais, įsteigimą;

20.  mano, kad reikia išnagrinėti, kiek baudžiamosios atsakomybės nustatymas ES lygmeniu būtų dar viena atgrasomoji priemonė, kurios neapima civilinė atsakomybė ir kurią taikant būtų galima pagerinti aplinkos apsaugą bei saugos priemonių taikymą; todėl palankiai vertina tai, kad ES priėmė Direktyvą 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę, kuria suderintos baudžiamosios sankcijos už tam tikrus ES aplinkos teisės aktų pažeidimus; tačiau apgailestauja dėl to, kad šios direktyvos taikymo sritis neapima visos Saugos jūroje direktyvoje numatytos veiklos; taip pat apgailestauja, kad nusikalstamų veikų ir minimalių saugos jūroje pažeidimų sankcijų apibrėžtys nėra suderintos visoje ES; ragina Komisiją laiku ir ne vėliau negu 2019 m. liepos 19 d. į Direktyvos dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę sritį įtraukti dideles su nafta susijusias avarijas ir Parlamentui pateikti savo pirmąją Saugos jūroje direktyvos įgyvendinimo ataskaitą;

21.  ragina Komisiją parengti reikalingus tyrimus, kuriais būtų galima išsiaiškinti ekonominės rizikos grėsmę atskiroms valstybėms narėms ir jų pakrančių zonoms, įvertinant atskirų teritorijų ekonominį ir sektorinį pobūdį, naftos ir dujų operacijų jūroje intensyvumą atskirose teritorijose, sąlygas, kurioms esant vykdoma veikla, klimato veiksnius, pvz., jūrų sroves ir vėjus, taip pat taikomus aplinkosaugos standartus; todėl rekomenduoja sukurti bendrovių uždarymo atvejui skirtus apsaugos ir saugos mechanizmus ir palankiai vertina siūlymą kurti keturių naftos gręžinių uždengimo įrenginių pramonę, kad avarijos atveju išsilietų mažiau naftos;

22.  ragina atlikti specialų visų Arkties regione, kurio ekosistemos itin pažeidžiamos ir glaudžiai susijusios su pasaulio biosfera, vykdomų operacijų poveikio Arkties aplinkai vertinimą;

23.  prašo Komisijos ir valstybių narių svarstyti galimybę parengti papildomas priemones, pagal kurias naftos ir dujų operacijų jūroje sauga būtų veiksmingai užtikrinama prieš įvykstant didelei nelaimei;

24.  atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares toliau svarstyti tarptautinio sprendimo galimybę turint galvoje, kad nemažai ES veikiančių naftos ir dujų bendrovių vykdo veiklą visame pasaulyje ir kad pasaulinio masto sprendimas užtikrintų vienodas sąlygas visame pasaulyje globaliai, griežčiau kontroliuojant žvalgymo bendroves už ES ribų; ragina valstybes nares greitai ratifikuoti 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos;

25.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 178, 2013 6 28, p. 66.
(2) OL L 328, 2008 12 6, p. 28.
(3) OL L 143, 2004 4 30, p. 56.
(4) Sprendimas Komisija / Taryba, C-176/03, ECLI:EU:C:2005:542.
(5) OL L 351, 2012 12 20, p. 1.
(6) OL L 339, 2007 12 21, p. 3.
(7) OL L 199, 2007 7 31, p. 40.
(8) Bendrovės „Deloitte“ tarnybos BIO 2014 m. galutinis pranešimas „Civilinė atsakomybė, finansinis užtikrinimas ir kompensavimas reikalaujant atlyginti žalą už naftos ir dujų gavybos veiklą jūroje Europos ekonominėje erdvėje“ (angl. Civil liability, financial security and compensation claims for offshore oil and gas activities in the European Economic Area) parengtas Europos Komisijos Energetikos GD.
(9) OL C 51 E, 2013 2 22, p. 43.


Padėtis Kongo Demokratinėje Respublikoje
PDF 259kWORD 46k
2016 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Kongo Demokratinėje Respublikoje (2016/3001(RSP))
P8_TA(2016)0479RC-B8-1310/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kongo Demokratinės Respublikos (KDR), ypač į 2016 m. kovo 10 d. rezoliuciją(1) ir 2016 m. birželio 23 d. rezoliuciją(2),

–  atsižvelgdamas į ES delegacijos Kongo Demokratinei Respublikai pareiškimus dėl žmogaus teisių padėties šalyje, ypač į paskelbtus 2016 m. lapkričio 23 d. ir 2016 m. rugpjūčio 24 d.,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 15 d. AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos rezoliuciją dėl padėties prieš rinkimus ir saugumo padėties Kongo Demokratinėje Respublikoje,

–  atsižvelgdamas į ES pareiškimus vietos lygiu dėl žmogaus teisių padėties Kongo Demokratinėje Respublikoje (2016 m. birželio 25 d.) ir dėl rinkimų proceso Kongo Demokratinėje Respublikoje po to, kai Kongo Demokratinėje Respublikoje buvo pradėtas nacionalinis dialogas (2016 m. rugpjūčio 2 d. ir 2016 m. rugpjūčio 24 d.),

–  atsižvelgdama į 2015 m. liepos 27 d. paskelbtą JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių padėties ir Jungtinių Tautų Jungtinio žmogaus teisių biuro veiklos Kongo Demokratinėje Respublikoje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 16 d. ir 2016 m. birželio 5 d. paskelbtus Afrikos Sąjungos, Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos ir Tarptautinės Frankofonijos organizacijos bendrą pranešimą spaudai dėl to, kad Kongo Demokratinei Respublikai būtinas įtraukus politinis dialogas, ir į jų įsipareigojimą remti Kongo subjektus, kurie siekia šalyje įtvirtinti demokratiją,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai atstovo spaudai 2016 m. rugpjūčio 15 d. pareiškimus dėl smurto Kongo Demokratinėje Respublikoje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 23 d. ir 2016 m. spalio 17 d. ES Tarybos išvadas dėl Kongo Demokratinės Respublikos,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl Kongo Demokratinės Respublikos, visų pirma į Rezoliuciją Nr. 2293 (2016) dėl Kongo Demokratinei Respublikai taikomų sankcijų režimo atnaujinimo ir Ekspertų grupės įgaliojimų ir Rezoliuciją Nr. 2277 (2016), kuria buvo atnaujinti Jungtinių Tautų Organizacijos stabilizavimo misijos Kongo Demokratinėje Respublikoje (MONUSCO) įgaliojimai,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 15 d. ir 2016 m. rugsėjo 21 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pareiškimus spaudai dėl padėties Kongo Demokratinėje Respublikoje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 20 d. AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkų pareiškimą, kuriame raginama laikytis rimties siekiant išspręsti krizę dialogo būdu ir laikantis Konstitucijos,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. pasirašytą ir 2005 m. birželio 25 d. bei 2010 m. birželio 22 d. pakeistą Kotonu partnerystės susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 1981 m. birželio mėn. Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 18 d. priimtą Kongo Demokratinės Respublikos Konstituciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi nuo 2001 m. Kongo Demokratinės Respublikos prezidentas yra Joseph Kabila; kadangi Prezidento J. Kabilos kadencija baigiasi 2016 m. gruodžio 20 d. ir kadangi Kongo Demokratinės Respublikos prezidento įgaliojimai konstituciškai apriboti dviem kadencijomis ir kitus prezidento ir parlamento rinkimus iš pradžių buvo numatyta surengti iki 2016 m. pabaigos;

B.  kadangi per pastaruosius dvejus metus Prezidentas J. Kabila naudoja administracines ir technines priemones, siekdami atidėti rinkimus ir likti valdžioje pasibaigus Konstitucijoje nustatytam įgaliojimų laikotarpiui;

C.  kadangi pirmasis bandymas iš dalies pakeisti Kongo Demokratinės Respublikos Konstituciją siekiant leisti Prezidentui J. Kabilai kandidatuoti trečiai kadencijai buvo nutrauktas 2015 m. dėl tvirto pilietinės visuomenės pasipriešinimo ir mobilizacijos; kadangi dėl tokių bandymų visoje šalyje auga politinė įtampa, daugėja neramumų ir smurto, be to, atrodo, kad šalis jau atsidūrė su rinkimais susijusioje aklavietėje;

D.  kadangi 2015 m. lapkričio mėn. Prezidentas J. Kabila paskelbė pradedantis nacionalinį dialogą; kadangi vėliau Afrikos Sąjunga paskyrė buvusį Togo Ministrą Pirmininką Edemą Kodjo nacionalinio politinio dialogo tarpininku; kadangi dvi pagrindinės opozicinės grupės atsisakė dalyvauti, jų nuomone, neįtraukiame ir nedemokratiškame dialoge, taip pat laikydamosi vilkinimo taktikos;

E.  kadangi Afrikos Sąjunga, Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga ir Tarptautinė Frankofonijos organizacija drauge pabrėžė, kaip svarbu palaikyti dialogą ir siekti politinių veikėjų susitarimo, kuriuo būtų laikomasi demokratijos ir teisės viršenybės principų, ir primygtinai paragino visus Kongo politinius subjektus visapusiškai bendradarbiauti su Edemu Kodjo;

F.  kadangi 2016 m. spalio 18 d. prezidentas J. Kabila ir dalis opozicijos pasirašė susitarimą dėl prezidento rinkimų nukėlimo į 2018 m. balandžio mėn.; kadangi pagal šiame susitarime numatytas sąlygas prezidentas J. Kabila, kuriam leista pasilikti valdžioje po 2016 m., nauju laikinuoju ministru pirmininku paskyrė opozicijos narį Samy Badibangą ir pavedė jam sudaryti naują vyriausybę;

G.  kadangi nuo 2015 m. sausio mėn. Kongo saugumo ir žvalgybos pareigūnai varžo taikius aktyvistus ir opozicijos bei pilietinės visuomenės narius, kurie priešinasi pastangoms leisti prezidentui J. Kabilai likti valdžioje ilgiau, nei jam leidžiama pagal Konstitucijoje numatytą dviejų kadencijų terminą;

H.  kadangi žmogaus teisių gynėjų grupės ne kartą pranešė apie tai, kad rengiantis rinkimams šalyje blogėja žmogaus teisių, žodžio, susirinkimų ir demonstracijų laisvės padėtis, įskaitant neproporcingos jėgos naudojimą prieš taikius protestuotojus, žurnalistus, politinius lyderius ir kitus asmenis;

I.  kadangi vis didėjantis smurtas ir daugėjantys žmogaus teisių ir tarptautinės teisės pažeidimai, ypač tikslinės akcijos ir savavališki suėmimai, daro neigiamą poveikį pastangoms reguliuoti ir stabilizuoti padėtį KDR;

J.  kadangi, visų pirma, pranešta, kad per 2016 m. rugsėjo 19–20 d. Kinšasoje vykusias demonstracijas žuvo daugiau nei 50 žmonių ir daug kitų dingo; kadangi judėjimų LUCHA ir „Filimbi“ nariai vis dar yra neteisėtai kalinami; kadangi žiniasklaidos priemonės, kaip antai „Radio France Internationale“ (RFI) ar „Radio Okapi“, uždarytos arba jų transliacijos slopinamos; kadangi, remiantis JT Jungtinio žmogaus teisių biuro pranešimu, pranešta apie 422 žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos per 2016 m. rugsėjo 19–21 d. demonstracijas įvykdė policijos pareigūnai ir saugumo pajėgos;

K.  kadangi humanitarinės pagalbos organizacijos mano, jog dėl politinio nestabilumo šalyje įsivyrauja chaosas, o jos gyventojai, jau nusilpę per įvairias ankstesnes ir dabartines krizes, grimzta į ypač didelį skurdą ir nesaugumą – šiuo metu pagalba maisto srityje reikalinga 5 mln. asmenų;

L.  kadangi Europos Sąjunga pabrėžė, kad bet koks sprendimas atidėti rinkimus privalo būti priimtas iki prezidento J. Kabilos kadencijos pabaigos 2016 m. gruodžio mėn., vykdant įtraukų, nešališką ir skaidrų politinį Kongo suinteresuotųjų subjektų dialogą;

M.  kadangi 2014–2020 m. KDR nacionalinėje orientacinėje programoje, kuriai finansuoti pagal 11-ąjį Europos plėtros fondą skirta 620 mln. EUR, pirmenybė teikiama valdymo ir teisinės valstybės principų stiprinimui, be kita ko, teisminių institucijų, policijos ir kariuomenės reformoms;

1.  laiko smerktina tai, kad per pastarąsias kelias savaites vykusias demonstracijas žuvo žmonės, ir reiškia giliausią užuojautą aukų šeimoms ir KDR gyventojams;

2.  yra labai susirūpinęs, kad KDR dėl įtemptos priešrinkiminės padėties vis didėja nestabilumas; primena KDR valdžios institucijoms ir, visų pirma, jos prezidentui, kad jie atsakingi už visoje šalies teritorijoje gyvenančių piliečių apsaugą, ypač už jų apsaugą nuo piktnaudžiavimo ir nusikaltimų, ir už užduotį valdyti kuo griežčiausiai laikantis teisinės valstybės principo;

3.  apgailestauja dėl to, kad vyriausybei ir Nepriklausomai nacionalinei rinkimų komisijai (NNRK) nepavyko surengti prezidento rinkimų per Konstitucijoje nustatytą terminą; dar kartą ragina sėkmingai ir laiku surengti rinkimus, visapusiškai laikantis Kongo konstitucijos ir Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartijos, ir primygtinai primena Kongo vyriausybės atsakomybę kiek įmanoma greičiau užtikrinti skaidriems, patikimiems ir įtraukiems rinkimams palankią aplinką;

4.  primena KDR pagal Kotonu susitarimą prisiimtus įsipareigojimus laikytis demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių principų, kurie apima saviraiškos ir žiniasklaidos laisvę, gerą valdymą ir politinių pareigų vykdymo skaidrumą; pažymi, kad nevyksta dialogas su KDR valdžios institucijomis vadovaujantis Kotonu susitarimo 8 straipsniu, siekiant, kad būtų galutinai išaiškintas rinkimų procesas;

5.  ragina ES skubiau imtis konkrečių veiksmų ir nedelsiant pradėti procedūrą pagal Kotonu susitarimo 96 straipsnį, patvirtinti tikslines sankcijas, įskaitant draudimą išduoti vizas ir turto įšaldymą, kurios būtų taikomos vyresniesiems pareigūnams ir ginkluotųjų pajėgų atstovams, atsakingiems už smurtinį demonstracijų malšinimą ir politinę aklavietę, kuri trukdo taikiam ir konstituciniam valdžios perdavimui, visų pirma Kalevui Mutondui, generolui majorui Johnui Numbi, generolui Ilungai Kampete, generolui majorui Gabrieliui Amisi Kumbai ir generolui Célestinui Kanyamai;

6.  ragina visus politinius veikėjus pradėti taikų ir konstruktyvų dialogą, kad būtų užkirstas kelias dabartinei politinei krizei gilėti ir ragina susilaikyti nuo tolesnio smurto ir provokacijų; palankiai vertina Kongo nacionalinės vyskupų konferencijos (CENCO) pastangas parengti platesnio masto bendrą sutarimą dėl politinio pereinamojo proceso; ragina valdžios institucijas ir opoziciją susilaikyti nuo bet kokių veiksmų ar pareiškimų, kurie galėtų dar labiau prisidėti prie neramumų plitimo; tuo pat metu pripažįsta, kad reikalingas pereinamasis laikotarpis, per kurį prezidento pareigos gali būti vykdomos tik prižiūrint pereinamojo laikotarpio tarybai, kurioje opozicija vaidins svarbų vaidmenį;

7.  reiškia didelį susirūpinimą dėl blogėjančios žmogaus teisių padėties ir vis didėjančių politinės erdvės apribojimų KDR, visų pirma dėl siekio naudotis teismų sistema ir smurto bei bauginimo, kurį patiria žmogaus teisių gynėjai, politiniai oponentai ir žurnalistai; ragina nedelsiant ir be jokių sąlygų paleisti visus politinius kalinius; ragina valdžios institucijas nedelsiant panaikinti žiniasklaidai taikomus apribojimus;

8.  ir toliau yra labai susirūpinęs dėl Nepriklausomos nacionalinės rinkimų komisijos (NNRK) vaidmens veiksmingumo, nuo kurio dideliu mastu priklausys rinkimų proceso teisėtumas; primena, kad NNRK turėtų būti nešališka ir įtrauki institucija, turinti pakankamai išteklių išsamiam ir skaidriam procesui įgyvendinti;

9.  ragina atlikti visapusišką, išsamų ir skaidrų tyrimą dėl įtariamų žmogaus teisių pažeidimų per protestus, siekiant nustatyti kaltus asmenis ir patraukti juos atsakomybėn;

10.  ragina ES delegaciją toliau atidžiai stebėti įvykius KDR ir imtis visų tinkamų veiksmų ir priemonių siekiant paremti žmogaus teisių gynėjus ir demokratinius judėjimus; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę išnagrinėti galimybę padidinti ES delegacijos tarpininkavimo pajėgumus siekiant bendradarbiauti su Afrikos Sąjunga, kad būtų remiamas įtraukesnis politinis dialogas ir užkirstas kelias vis labiau gilėjančiai politinei krizei ir tolesniam smurtui;

11.  ragina labiau įtraukti Afrikos Sąjungą, užtikrinant visapusišką pagarbą Kongo konstitucijai; ragina palaikyti nuolatinį dialogą tarp Didžiųjų ežerų regiono šalių siekiant užkirsti kelią bet kokiam tolesniam destabilizavimui; šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad 2016 m. spalio mėn. Luandoje buvo surengta tarptautinė Didžiųjų ežerų regiono konferencija dėl padėties KDR vertinimo;

12.  primena, kad taika ir saugumas yra būtinos sėkmingų rinkimų ir stabilios politinės aplinkos sąlygos; šiuo atžvilgiu palankiai vertina atnaujintus MONUSCO įgaliojimus ir stipresnes jo galias saugant piliečius ir užtikrinant žmogaus teisių laikymąsi per rinkimus;

13.  pakartoja savo gilų susirūpinimą dėl nerimą keliančios humanitarinės padėties KDR; ragina ES ir jos valstybes nares toliau padėti KDR gyventojams, kad būtų pagerintos labiausiai pažeidžiamų asmenų grupių gyvenimo sąlygos ir būtų sprendžiamos problemos, susijusios su perkėlimo, aprūpinimo maistu problemų ir gaivalinių nelaimių padariniais;

14.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, KDR vyriausybei ir parlamentui, Afrikos Sąjungai, AKR ir ES ministrų tarybai, JT generaliniam sekretoriui ir JT Žmogaus teisių tarybai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0085.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0290.


Prieiga prie energijos išteklių besivystančiose šalyse
PDF 279kWORD 47k
2016 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl prieigos prie energijos išteklių besivystančiose šalyse (2016/2885(RSP))
P8_TA(2016)0480B8-1227/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į darnaus vystymosi tikslus (DVT), ypač į DVT Nr. 7 dėl prieigos prie energijos išteklių ir DVT Nr. 12 ir 13, atitinkamai, dėl tvaraus vartojimo ir gamybos ir dėl klimato kaitos,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. JT pradėtą įgyvendinti iniciatyvą „Tvari energija visiems“ (SE4ALL),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2012 m. pradėtą įgyvendinti iniciatyvą „Energetinis vystymasis“, kuria siekiama iki 2030 m. besivystančiose šalyse suteikti prieigą prie tvarios energijos išteklių dar 500 mln. žmonių,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnį, kuriame nustatoma, kad pagrindinis ES vystymosi politikos pagrindinis tikslas yra sumažinti, o ilgainiui ir panaikinti skurdą,

–  atsižvelgdamas į SESV 191 straipsnį ir ES klimato politiką,

–  atsižvelgdamas 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė(1) (VBP) ir ypač į jo I priedą, į kurį įtrauktos nuostatos dėl tvarios energijos įgyvendinant geografines programas, ir jo II priedą, kurį įtrauktos nuostatos dėl VBP visuotinių viešųjų gėrybių ir uždavinių teminės programos tvarios energijos aspekto,

–  atsižvelgdamas į atitinkamus VBP ir Europos plėtros fondo (EPF) programavimo dokumentus, įskaitant nacionalines orientacines programas, kurios apima pagrindinį energetikos sektorių, ir metines veiksmų programas, kuriomis įgyvendinamos šios nacionalinės orientacinės programos,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Afrikos švarios energijos koridoriaus iniciatyvą, kuria siekiama skatinti sparčiau diegti atsinaujinančiąją energiją Afrikoje ir sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį bei priklausomybę nuo importuoto iškastinio kuro;

–  atsižvelgdamas į savo atitinkamų VBP ir EPF programavimo dokumentų projektų tikrinimą prieš tai, kai juos patvirtina VBP ir EPF komitetai,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiuje vykusią 21-ąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių konferenciją (COP 21) ir į tai, kad buvo priimtas Paryžiaus susitarimas – pirmasis visuotinis teisiškai privalomas pasaulinis susitarimas dėl klimato,

–  atsižvelgdamas į JT bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) 22-ąją šalių konferenciją (COP 22), įvykusią 2016 m. lapkričio 7–18 d. Marakeše,

–  atsižvelgdamas į vykstant Jungtinių Tautų Asamblėjai Niujorke 2016 m. rugsėjo 21 d. įvykusį aukšto lygio susitikimą atsinaujinančiosios energijos iniciatyvos bei ES ir AS partnerystės klausimais, kuriam pirmininkavo Afrikos Sąjungos pirmininkas Idriss Déby, Gvinėjos Respublikos prezidentas Alpha Condé, Afrikos Sąjungos komisijos pirmininkė Nkosazana Dlamini-Zuma, Afrikos plėtros banko pirmininkas Akinwumi Adesina ir kuriame dalyvavo Europos Sąjungos atstovai – Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD generalinis direktorius Stefano Manservisi bei Energetikos ir klimato kaitos C6 skyriaus vadovo pavaduotojas Felice Zaccheo, taip pat Prancūzijos ekologijos, darnaus vystymosi ir energetikos ministrė Ségolène Royal,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 16 d. Pasaulinės užtvankų komisijos ataskaitą „Nauja sprendimų priėmimo struktūra“ (angl. „A new framework for decision-making“),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl besivystančių šalių užtvankų infrastruktūros gerinimo finansavimo(2), 2012 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl ES vystomojo bendradarbiavimo remiant siekį iki 2030 m. visiems sudaryti galimybes naudotis energijos ištekliais(3) ir 2012 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl bendradarbiavimo su užsienio partneriais energetikos politikos klausimais „Strateginis požiūris siekiant saugaus, tvaraus ir konkurencingo energijos tiekimo“(4),

–  2015 m. spalio 6 d. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 15/2015 „Pagal AKR-ES energetikos priemonę Rytų Afrikai teikiama parama atsinaujinančiosios energijos srityje“,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl prieigos prie energijos išteklių besivystančiose šalyse (O-000134/2016 – B8-1809/2016),

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi tvari prieiga prie įperkamų, patikimų ir saugių energijos išteklių yra nepaprastai svarbi siekiant patenkinti pagrindinius žmonių poreikius ir paisyti jų teisių, įskaitant prieigą prie švaraus vandens, sanitarijos įrenginių, saugios ir patikimos aplinkos, sveikatos priežiūros, šildymo ir švietimo paslaugų, ir būtina siekiant vykdyti iš esmės visų rūšių ekonomikos veiklą, ji taip pat yra pagrindinė varomoji vystymosi jėga; kadangi taip pat esama geopolitinių prieigos prie energijos išteklių aspektų ir kadangi energetikos problemos gali tapti konfliktus skatinančiais veiksniais;

B.  kadangi 1,2 mlrd. žmonių neturi prieigos prie elektros, o dar didesniam skaičiui žmonių ši prieiga yra nepatikima; kadangi pusė žmonių, neturinčių prieigos prie elektros, gyvena Afrikoje; kadangi šis skaičius auga, nes šiame žemyne gyventojų skaičius didėja greičiau nei plečiama prieiga prie energijos išteklių;

C.  kadangi prieigos prie elektros požiūriu Užsachario Afrikos padėtis yra blogiausia pasaulyje, tačiau dėl to, kad šio regiono elektros energijos sektorius vystosi, tikėtina, kad 2040 m. Užsachario Afrika vartos tiek pat energijos, kiek jos 2010 m. suvartojo Indija ir Lotynų Amerika kartu paėmus;

D.  kadangi daugiau kaip 70 proc. visos Afrikos suvartojamos energijos yra atsinaujinančioji energija, tačiau beveik visa ji gaunama tradiciniais biomasės naudojimo būdais; kadangi ir toliau išlieka didžiulės galimybės įtraukti kitus išteklius, visų pirma saulės ir vėjo energijos srityje;

E.  kadangi demografinės tendencijos Afrikoje turės didelį poveikį žemės naudojimo augalų auginimui reikalavimams, taip pat malkinei medienai;

F.  kadangi beveik 20 proc. viso išmetamo CO2 kiekio susidaro dėl pasaulinio miškų naikinimo; kadangi dėl didelės priklausomybės nuo tradicinės biomasės ir neefektyvių viryklių keliamas pavojus daugelio Afrikos žemyno regionų miškams ir krūmynais apaugusioms žemėms;

G.  kadangi 2,3 mlrd. žmonių gamindami maistą naudoja tradicinę biomasę, pvz., medžio anglis, ir tai dažnai turi didelių neigiamų padarinių sveikatai ir aplinkai; kadangi neproporcinga tokių medžiagų naudojimo naštos dalis tenka moterims, įskaitant medienos rinkimą kurui, ir tai gali pareikalauti daug laiko ir kelti grėsmę jų saugumui; kadangi naudojant patobulintas virykles reikia mažiau laiko ir pastangų maistui paruošti;

H.  kadangi Afrika yra ir didžiausią atsinaujinančiosios energijos potencialą planetoje turintis žemynas, ir labiausiai atsiliekantis žemynas elektrifikavimo požiūriu;

I.  kadangi energijos nepriteklius labiausiai paplitęs kaimo vietovėse, tačiau prieiga prie energijos išteklių besiplečiančiose sparčiai augančių miestų teritorijose taip pat yra didžiulis iššūkis, turint mintyje geografines sąlygas, ryšį ir infrastruktūros trūkumą, ir kadangi skurdžiausiose Afrikos šalyse sąskaitos už elektros energiją didžiausios;

J.  kadangi gyvybiškai svarbu užtikrinti, kad dar jaunos kaimo elektrifikavimo rinkos būtų toliau plėtojamos, kol taps brandžios ir autonomiškos, ir toliau remti programas, pagal kurias dėmesys skiriamas atsinaujinančiosios energijos, energijos vartojimo efektyvumo, mažos galios ir decentralizuotos energijos gamybos sprendimams;

K.  kadangi energijos nepritekliui būdingas ir lyčių aspektas; kadangi energijos nepritekliaus pasekmės sunkesnės moterims;

L.  kadangi prieigos prie įperkamų, patikimų, tvarių ir modernių energijos išteklių užtikrinimas visiems iki 2030 m. yra visuotinis darnaus vystymosi tikslas Nr. 7; kadangi norint vykdyti klimato politikos įsipareigojimus taip reikia energingų ir apgalvotų pastangų energetikos srityje ir kadangi dėl to Afrikai kyla dvigubas iššūkis – jai reikia iš esmės padidinti piliečių prieigą prie pagrindinių elektros energijos paslaugų ir tuo pačiu metu laikytis savo įsipareigojimų pagal klimato susitarimą;

M.  kadangi Jungtinių Tautų aplinkos programos ataskaitoje „Pasaulinės investavimo į atsinaujinančiąją energiją tendencijos 2016 m.“ (angl. „Global Trends in Renewable Energy Investment 2016“) nurodoma, kad 2015-aisiais metinės investicijos į naujus atsinaujinančiosios energijos pajėgumus daugiau kaip dvigubai viršijo investicijas į anglimis ir dujomis kūrenamas elektrines; kadangi 2015 m. atsinaujinančiosios energijos rinkoje dominavo fotovoltinių technologijų saulės energija ir vėjo energija; ir kadangi 2015 m. pirmą kartą investicijų į atsinaujinančiuosius energijos išteklius dalis besivystančiose šalyse buvo didesnė nei išsivysčiusiose šalyse;

N.  kadangi 2000 m. lapkričio 16 d. Pasaulinės užtvankų komisijos ataskaitos išvadose nurodoma, kad, nors ir buvo naudojamos didelės užtvankos, nebuvo pagaminta tiek elektros energijos, patiekta tiek vandens, nebuvo taip valdoma potvynio žala, kaip tikėtasi, šios užtvankos turėjo didelį socialinį ir aplinkosauginį poveikį, o pastangos šį poveikį sušvelninti dažniausiai buvo nesėkmingos;

O.  kadangi tikslas užtikrinti visuotinę prieigą prie energijos išteklių yra susijęs su tikslu užtikrinti teisingumą klimato srityje;

P.  kadangi teisingumas klimato srityje susieja žmogaus teises ir vystymąsi, kad būtų laikomasi požiūrio, kurio pagrindas – žmogus, išsaugotos labiausiai pažeidžiamų asmenų teisės ir lygiai bei sąžiningai dalijamasi klimato kaitos našta ir nauda, taip pat jos poveikiu;

Q.  kadangi nepastovūs klimato srities finansavimo srautai ir su klimato kaita susijusių technologijų perdavimas gali kelti pavojų Afrikos lyderių pasiryžimui plėtoti atsinaujinančiąją energiją, kad būtų įvykdyta žemyno industrializacijos darbotvarkė;

R.  kadangi Paryžiaus susitarime pabrėžiama, kad reikia užtikrinti galimybę visiems naudotis tvaria energija besivystančiose šalyse, ypač Afrikoje, skatinant plėtoti atsinaujinančiąją energiją;

S.  kadangi yra gausių įrodymų ir plačiu mastu sutariama dėl to, kad mažo masto decentralizuota atsinaujinančiosios energijos gamyba ir vietos tinklai bei nuo tinklų nepriklausomi sprendimai dažnai yra patys veiksmingiausi ir kad jais paprastai labiausiai prisidedama prie bendros vystymosi pažangos ir labiausiai sumažinamas neigiamas poveikis aplinkai ar jo išvengiama;

T.  kadangi VBP reglamente kreipiamas didelis dėmesys į atsinaujinančiosios energijos vietos gamybą ir VBP ir EPF programos bei projektai energijos srityje turėtų būti parengti taip, kad būtų atspindimas decentralizuotos atsinaujinančiosios energijos gamybos naudos suvokimas;

U.  kadangi ES parama vystymuisi energijos srityje nepaprastai išaugo ir planuojama, kad šios išlaidos 2014–2020 m. laikotarpiu pasieks 3,5 mlrd. EUR; kadangi 30 nacionalinių orientacinių programų, kurių pusę sudaro Afrikos šalių programos, apima pagrindinį energetikos sektorių;

V.  kadangi 2005 m. birželio mėn. sukurta AKR ir ES energetikos priemone siekiama skatinti skurdžiai gyvenančių kaimo ir priemiesčių vietovių gyventojų prieigą prie modernių energetikos paslaugų ir skiriama daug dėmesio Užsachario Afrikai ir atsinaujinančiajai energijai; kadangi susijusioje ES Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 15/2015 Komisijai pateikiama nemažai rekomendacijų dėl griežtesnio projektų atrinkimo, jų stebėjimo gerinimo ir jų tvarumo perspektyvų didinimo;

W.  kadangi neseniai pradėta įgyvendinti ES elektrifikavimo finansavimo iniciatyva (angl. ElectriFI) ir kadangi kiti finansavimo susitarimai apima priemones, kurias taikant galima derinti ES dotacijas ir viešųjų bei privačiųjų finansuotojų paskolas ar nuosavą kapitalą (dotacijų ir paskolų derinimo priemonės) įvairiose pasaulio dalyse, taip pat vykdoma Europos investicijų banko veikla energijos srityje pagal jo išorės skolinimo įgaliojimą ir ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondo operacijos energijos sektoriuje;

X.  kadangi norint pasiekti DVT Nr. 7 būtina užtikrinti didesnį privačiųjų investicijų įnašą; kadangi bet koks sprendimas skatinti besivystančiose šalyse naudoti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę taikant derinimą turėtų būti priimamas remiantis išsamiu šių mechanizmų vertinimu ir praeityje įgyta patirtimi; kadangi bet kuriomis aplinkybėmis reikėtų vengti dotacijų įnašų jau komerciniu požiūriu perspektyviems projektams;

Y.  kadangi prioritetas turi būti teikiamas specializuotų ir itin specializuotų vietos darbuotojų mokymui siekiant užtikrinti prieigą prie energijos išteklių besivystančiose šalyse ir kadangi tam turi būti skiriama esminė finansavimo dalis;

Z.  kadangi pasaulinės iškastiniam kurui skiriamos subsidijos sudaro 500 mlrd. JAV dolerių per metus, lemia didesnį, o ne mažesnį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir paprastai neša daugiau naudos gana pasiturintiems, o ne skurstantiems asmenims; kadangi šios subsidijos turėtų būti laipsniškai panaikintos, o tai darydamos vyriausybės galėtų atlaisvinti dideles lėšų sumas, kurios būtų naudojamos daug efektyvesnei socialinei politikai įgyvendinti ir prieigai prie įperkamų, patikimų, tvarių ir modernių energijos išteklių išplėsti, taip pat nelygybei mažinti ir gyvenimo kokybei gerinti;

1.  primena, kad prieiga prie energijos išteklių spartina vystymąsi; atkreipia dėmesį į energijos nepritekliaus besivystančiose šalyse mastą ir padarinius ir į ES aktyvų dalyvavimą dedant pastangas sumažinti šį nepriteklių; pabrėžia, kad paveiktų šalių vyriausybės, pilietinė visuomenė ir kiti suinteresuotosios šalys bei tarptautiniai partneriai turi imtis tvirtų ir suderintų veiksmų siekiant sumažinti energijos nepriteklių ir pasiekti DVT Nr. 7, o tam reikia ypatingų pastangų atokiose kaimo vietovėse, ypač regionuose, kuriuose nėra elektros energijos tinklų; primena, kad klimato kaitos ir prekybos politika turėtų remti viena kitą siekiant darnaus vystymosi ir skurdo panaikinimo tikslų pagal Darbotvarkę iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimą;

2.  pabrėžia, kad energetika ir galimos saugumo problemos yra labai susijusios, ir mano, kad energetikos valdymas, nors jį ir sunku įgyvendinti, yra itin svarbus ekonominiam ir žmogiškajam besivystančių šalių vystymuisi;

3.  pažymi, kad elektrifikavimas priklauso nuo valdžios institucijų paramos, o ji, savo ruožtu, priklauso nuo patikimo energijos skirstymo paslaugų valdymo ir nuo to, kaip valstybės geba atlikti savo valstybines funkcijas;

4.  ragina ES į visas energetikos politikos priemones įtraukti lyčių aspektą dėmesį skiriant specialiųjų poreikių turinčioms moterims;

5.  remia Komisijos iniciatyvą „Energetinis vystymasis“, kuria siekiama iki 2030 m. suteikti prieigą prie tvarios energijos išteklių dar 500 mln. žmonių besivystančiose šalyse pasitelkiant tokius programų elementus kaip techninės pagalbos priemonės sukūrimas, ES ekspertų subūrimas siekiant plėsti technines žinias besivystančiose šalyse ir skatinti gebėjimų stiprinimą ir technologijų perdavimą; pabrėžia energijos kaip daugelio kitų sričių, tokių kaip sveikatos, švietimo, švaraus vandens, žemės ūkio, taip pat telekomunikacijų ir interneto ryšio, varomosios jėgos vaidmenį; pabrėžia, kad iniciatyva „Energetinis vystymasis“ turi būti visapusiškai suderinta su Lisabonos sutartyje išdėstytais ES vystymosi politikos tikslais;

6.  mano, kad VBP reglamente numatytos atitinkamos nuostatos, kurias bendru sprendimu priėmė Parlamentas ir Taryba, nors ir glaustos, yra tvirtas pagrindas siekiant teikti ES paramą vystymuisi energijos srityje; primena, kad šiomis nuostatomis dėmesys sutelkiamas į prieigą prie energijos išteklių ir pabrėžiama vietos ir regioninės atsinaujinančiosios energijos svarba, taip pat tai, kad reikia užtikrinti prieigą atokiuose regionuose gyvenantiems skurstantiems žmonėms;

7.  palankiai vertina ElectriFI, pagal kurią numatoma lanksti ir integracinė struktūra, leidžianti dalyvauti įvairiems partneriams, kaip antai privačiajam sektoriui, viešojo sektoriaus institucijoms ir vietos valdžios institucijoms, kurios gali gauti vienodo masto naudos tomis pačiomis rinka grindžiamomis sąlygomis tinkamai atsižvelgiant į kiekvienos tikslinės šalies (regiono) poreikius ir galimybes; primena, kad partnerių iš vietos privačiojo sektoriaus ir pilietinės visuomenės dalyvavimas padės didinti vykdomų veiksmų efektyvumą ir atsakomybę už juos;

8.  ragina Komisiją savo interneto svetainėje reguliariai pranešti, kokia pažanga padaryta siekiant jos iniciatyvos „Energetinis vystymasis“ tikslo, ir patikslinti, kokia viso energijos finansavimo besivystančiose šalyse dalis skirta atsinaujinančiajai energijai, atokiems regionams, darbuotojų mokymui, vietos praktinei patirčiai ir įgūdžiams įgyti, vietos ir nuo tinklų nepriklausantiems sprendimams, taip pat glaustai, bet kuo tiksliau apibrėžti įvairių suinteresuotųjų šalių dalyvavimą baigtoje ir vykdomoje veikloje;

9.  atkreipia dėmesį į didelį atsinaujinančiųjų energijos išteklių potencialą Afrikoje saulės ir vėjo energijos gamybos srityje siekiant visiems užtikrinti prieigą prie energijos išteklių, ypač kaimo vietovėse; pažymi, kad fotovoltinės įrangos kaina daro esminę įtaką faktiniam saulės potencialo išnaudojimui Afrikoje, todėl primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares palengvinti technologijų perdavimą siekiant jas diegti besivystančiose šalyse;

10.  pažymi, kad Afrika turi apie 10 proc. teorinio pasaulio vandens energijos potencialo; primena, kad visuotinis atšilimas turės įtakos krituliams ir todėl kels vis didesnes problemas, susijusias su prieiga prie vandens ir apsirūpinimo maistu saugumu; taip pat primena, kad Pasaulinė užtvankų komisija pažymėjo, jog labai tikėtina, kad skurdo kamuojamoms, kitoms pažeidžiamoms grupėms ir ateities kartoms gali tekti neproporcingai didelė didelių užtvankų projektų socialinė ir aplinkosauginė našta, už tai negaunant atitinkamos ekonominės naudos dalies; kartoja, kad mažos hidroenergijos užtvankos tausesnės ir ekonomiškesnės negu stambios hidroenergijos užtvankos;

11.  rekomenduoja, kad finansavimo agentūros (dvišalės paramos agentūros, daugiašaliai plėtros bankai, eksporto kreditų agentūros ir EIB) užtikrintų, jog visi užtvankų projektai, kuriems patvirtintas finansavimas, atitiktų Pasaulinės užtvankų komisijos gaires dėl užtvankų; visų pirma pažymi, kad planuojant užtvankas turėtų būti atliktas vertinimas atsižvelgiant į penkis kriterijus: teisingumą, veiksmingumą, dalyvaujamąjį sprendimų priėmimą, tvarumą ir atskaitomybę; ypač primena, kad ten, kur projektai turi poveikio čiabuviams ir gentims, tokie procesai turi būti vykdomi gavus jų laisvą išankstinį pritarimą, joms suteikus reikiamą informaciją;

12.  primena, kad bioenergija yra kompleksinis energijos išteklius, susijęs su žemės ūkiu, miškininkyste, pramone ir veikiantis ekosistemas ir biologinę įvairovę; visų pirma pažymi, kad biomasės plėtojimas energijos gamybos tikslais kelia naujų grėsmių, pvz., susijusių su apsirūpinimo maistu saugumu, žemės valdymo saugumu, miškų naikinimu ir žemės blogėjimu; primena, kad taip pat reikėtų atsižvelgti į bioenergijos vandens naudojimo rodiklį, nes daugelyje Afrikos dalių jau trūksta vandens, o apie trečdalis Afrikos auginimui tinkamos teritorijos jau priskiriama sausringajai zonai; todėl pabrėžia, kad ES ir besivystančiose šalyse būtina parengti griežtus ir privalomus biomasės gamybai taikomus aplinkos ir socialinio tvarumo kriterijus, kad energetika pasiektų DVT Nr. 7;

13.  pabrėžia būtinybę remti itin veiksmingas virykles ir pereiti prie modernaus maisto ruošimo kuro siekiant imtis veiksmų, nukreiptų prieš spartų medienos išteklių eikvojimą;

14.  atsižvelgdamas į įvairias tarptautiniu lygmeniu įgyvendinamas iniciatyvas, yra paskatintas skatinti tvarią prieigą prie energijos išteklių besivystančiose šalyse, ypač Afrikoje, tačiau primygtinai teigia, kad jas būtina geriau koordinuoti siekiant didesnio veiksmingumo; ragina ES ir jos valstybes nares teikti paramą ir techninę pagalbą įgyvendinant Afrikos švarios energijos koridoriaus iniciatyvos veiksmų planą, šia iniciatyva siekiama iki 2030 m. pusę viso elektros energijos poreikio patenkinti naudojant švarius vietinius ekonomiškai efektyvius atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir taip sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį; ragina finansavimo organus, privatųjį sektorių ir besivystančių šalių vyriausybes glaudžiai bendradarbiauti, kad tikslai būtų greičiau pasiekti; pabrėžia, kad būtina turėti paramą priežiūrai ir pakankamai galimybių pasinaudoti atsarginių dalių tiekimu bei vietoje mokymus išėjusių techninių ekspertų;

15.  pritaria tam, kad būtų naudojamas dotacijų ir paskolų derinimas tais atvejais, kai tai yra veiksmingiausias paramos vystymuisi lėšų panaudojimas siekiant DVT Nr. 7, kai dėmesys skiriamas mažo masto projektams ir kai iš dalyvaujančių įmonių reikalaujama prisiimti įmonių socialinę atsakomybę; ragina Komisiją atidžiai atsižvelgti ir neskirti lėšų tiems projektams, kurie būtų perspektyvūs ir be šių lėšų, net jeigu privatusis investuotojas prašo jas suteikti; laikosi nuomonės, kad vystymosi veiksmingumo principų turi būti laikomasi ir vykdant dotacijų ir paskolų derinimo operacijas, ir pažymi, kad suderinimas su šalių paramos gavėjų vystymosi planais, plataus masto suinteresuotųjų šalių dalyvavimas, skaidrumas ir atskaitomybė, koordinavimas ir veiksmingumas, taip pat išmatuojami ir apčiuopiami rezultatai yra svarbūs aspektai;

16.  ragina laipsniškai panaikinti subsidijas iškastiniam kurui ir skatina skirti tokiu būdu atlaisvintas lėšas efektyviai socialinei politikai ir veiksmams, skirtiems energijos nepritekliui šalinti besivystančiose šalyse;

17.  pabrėžia, kad vienintelis pagrindinis ES veiksmų sėkmės įvertinimas yra tai, kiek jais prisidedama siekiant tikslo užtikrinti visuotinę prieigą prie energijos išteklių išmetant kuo mažesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, atsižvelgiant į bendrą, bet diferencijuotą įsipareigojimą;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės Generaliniam Sekretoriui.

(1) OL L 77, 2014 3 15, p. 44.
(2) OL C 56 E, 2013 2 26, p. 67.
(3) OL C 239 E, 2013 8 20, p. 83.
(4) OL C 332 E, 2013 11 15, p. 28.


Europos mokėjimo įsakymo procedūros taikymas
PDF 250kWORD 44k
2016 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos mokėjimo įsakymo procedūros taikymo (2016/2011(INI))
P8_TA(2016)0481A8-0299/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos Žaliąją knygą dėl Europos mokėjimo įsakymo procedūros ir priemonių, skirtų bylų dėl nedidelių sumų reikalavimų nagrinėjimui supaprastinti ir pagreitinti (COM(2002)0746),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1896/2006, nustatantį Europos mokėjimo įsakymo procedūrą(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 4 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 936/2012, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1896/2006, nustatančio Europos mokėjimo įsakymo procedūrą, priedai(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1896/2006, nustatančio Europos mokėjimo įsakymo procedūrą, taikymo (COM(2015)0495),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos atliktą įgyvendinimo ES lygmeniu vertinimą „Europos mokėjimo įsakymo procedūra“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0299/2016),

A.  kadangi Komisija pagal Reglamento (EB) Nr. 1896/2006 32 straipsnį pateikė savo ataskaitą, kurioje apžvelgiamas Europos mokėjimo įsakymo procedūros veikimas;

B.  kadangi ataskaita vėlavo beveik dviem metais ir joje nepateikiamas, kaip reikalaujama, išsamus ir atnaujintas poveikio kiekvienoje valstybėje narėje vertinimas, kuriame būtų apžvelgtos skirtingos teisės nuostatos visose valstybėse narėse ir jų sąveikumas, o tik neišsami statistinių duomenų lentelė su daugiausia 2012 m. informacija; kadangi Europos mokėjimo įsakymas yra neprivaloma procedūra, kurią tarpvalstybinėse bylose galima taikyti kaip vidaus mokėjimo įsakymų alternatyvą;

C.  kadangi ši procedūra buvo sukurta siekiant sudaryti sąlygas greitai, palengvintai ir nebrangiai atgauti aiškių fiksuoto dydžio skolų, kurių išmokėjimo terminas pasibaigęs ir kurių atsakovas neginčija, sumas; ir kadangi, remiantis statistiniais duomenimis, atrodo, kad procedūra veikia apskritai patenkinamai, tačiau anaiptol nėra išnaudojamos jos visos galimybės, nes dažniausiai ji naudojama šalyse, kuriose esama panašios nacionalinio lygmens procedūros;

D.  kadangi Europos mokėjimo įsakymo procedūra priklauso teisminio bendradarbiavimo tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse bylose srities priemonių, reikalingų siekiant užtikrinti vidaus rinkos veikimą, kategorijai;

E.  kadangi vėluojantys atsiskaitymai – viena iš pagrindinių bankrotų priežasčių, keliančių pavojų įmonių – ypač mažųjų ir vidutinių įmonių – išlikimui ir dėl jų prarandama daug darbo vietų;

F.  kadangi reikia imtis konkrečių priemonių, įskaitant tikslines informuotumo didinimo kampanijas, siekiant informuoti piliečius, įmones, teisės specialistus ir kitas susijusias šalis apie šios procedūros egzistavimą, veikimą, taikymą ir jos privalumus;

G.  kadangi tam tikrose valstybėse narėse, kuriose Europos mokėjimo įsakymo procedūra nėra taikoma laikantis dabartinio reglamento, įsakymai turėtų būti išduodami greičiau, bet kokiu atveju – laikantis reglamente nustatyto 30-ties dienų termino, atsižvelgiant į tai, kad įsakymai gali būti vykdomi tik kai reikalavimai yra neginčijami;

H.  kadangi reikėtų skatinti sukurti sistemą „e-Codex“, kad prašymus būtų galima pateikti internetu, imantis tolesnių priemonių, kad ši procedūra būtų taikoma veiksmingiau;

I.  kadangi daugiau valstybių narių turėtų sekti Prancūzijos, Čekijos Respublikos, Estijos, Kipro ir Švedijos pavyzdžiu ir leisti prašymų teikėjams pateikti prašymus ir kitomis kalbomis ir apskritai imtis paramos priemonių, kad būtų galima kuo labiau sumažinti klaidų, atsirandančių dėl užsienio kalbos vartojimo, pasitaikymo tikimybę;

J.  kadangi procedūros supaprastinimas nereiškia, kad ja galima netinkamai naudotis siekiant taikyti nesąžiningas sutartines sąlygas, nes Reglamento (EB) Nr. 1896/2006 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, remdamasis turima informacija, išnagrinėja, ar reikalavimas pagrįstas, taip užtikrindamas suderinamumą su atitinkama Teisingumo Teismo praktika šioje srityje; kadangi, be to, visos susijusios šalys turi būti informuojamos apie teises ir procedūras;

K.  kadangi reikia peržiūrėti ir ateityje reguliariai persvarstyti standartines formas siekiant atnaujinti ES valstybių narių ir valiutų sąrašą bei pateikti geresnes nuostatas dėl su reikalavimais susijusių palūkanų mokėjimo, įskaitant tinkamą atgautinų palūkanų apibūdinimą;

L.  kadangi Komisija turėtų apsvarstyti galimybę peržiūrėti nuostatas dėl procedūros apimties ir išskirtinės įsakymų peržiūros;

1.  palankiai vertina tai, kad Europos mokėjimo įsakymo procedūra – procedūra, taikoma civilinėse ir komercinėse bylose, susijusiose su neginčytinais reikalavimais, kurios pagrindinis tikslas yra supaprastinti ir paspartinti kreditorių teisių ES tarpvalstybinio pripažinimo ir taikymo procedūrą – veikia sėkmingai visose valstybėse narėse;

2.  apgailestauja, kad Komisija labai – beveik dviem metais – vėlavo pateikti savo Reglamento (EB) Nr. 1896/2006, nustatančio Europos mokėjimo įsakymo procedūrą, įgyvendinimo ataskaitą;

3.  apgailestauja, kad Komisijos ataskaitoje nepateiktas išsamus poveikio įvertinimas kiekvienoje valstybėje narėje, kaip reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1896/2006 32 straipsnį; apgailestauja, kad šioje ataskaitoje nepateikiama naujausių duomenų apie Europos mokėjimo įsakymo procedūros veikimo ir įgyvendinimo padėtį valstybėse narėse; todėl ragina Komisiją pateikti visa apimantį, atnaujintą ir išsamų vertinimą;

4.  taip pat apgailestauja, kad skirtingose valstybėse narėse Europos mokėjimo įsakymo procedūra taikoma skirtingai; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, jog nepaisant to, kad ES teisės aktuose numatyta supaprastinta ir moderni procedūra, dėl įgyvendinimo valstybėse narėse skirtumų ir pageidavimo taikyti nacionalinius teisės aktus, o ne mokėjimo įsakymo procedūrą, Reglamento (EB) Nr. 1896/2006 įgyvendinimo rezultatai nėra optimalūs, dėl to ES piliečiai negali naudotis savo teisėmis tarpvalstybiniu lygmeniu ir kyla pavojus, kad sumažės pasitikėjimas ES teisės aktais;

5.  pažymi, kad dažniausiai šia procedūra naudojasi ir geriausiai apie ją informuoti yra valstybių narių, kuriose esama panašių nacionalinio lygmens priemonių, piliečiai;

6.  mano, kad reikia imtis konkrečių veiksmų siekiant toliau informuoti piliečius, įmones, teisės specialistus ir kitus susijusius subjektus apie tai, jog tarpvalstybiniais atvejais yra numatyta tokia procedūra, apie tai, kaip ji veikia, ir jos privalumus; be to, pabrėžia, kad visuomenės nariams ir ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms reikalinga pagalba siekiant, kad jos geriau naudotųsi esamomis teisinėmis priemonėmis, geriau jas suprastų ir išmanytų, kad būtų galima tarptautiniu lygmeniu užtikrinti reikalavimų vykdymą remiantis susijusiais ES teisės aktais;

7.  pabrėžia, jog reikia, kad valstybės narės teiktų Komisijai tikslius, išsamius ir naujausius duomenis veiksmingos stebėsenos ir vertinimo tikslais;

8.  skatina valstybes nares stengtis išduoti įsakymus per 30 dienų ir, kai įmanoma, priimti prašymus užsienio kalbomis, atsižvelgiant į tai, kad vertimo reikalavimai didina procedūros sąnaudas ir ilgina prašymų nagrinėjimo laiką;

9.  visiškai pritaria vykdomam darbui siekiant ateityje leisti pateikti elektroninius prašymus išduoti Europos mokėjimų įsakymą; atsižvelgdamas į tai ir remdamasis Komisijos tyrimu, ar tikslinga leisti prašymus išduoti Europos mokėjimų įsakymą teikti elektroniniu būdu, ragina Komisiją skatinti naudotis bandomuoju projektu „e-Codex“ ir jį taikyti visose valstybėse narėse;

10.  ragina Komisiją, kaip reikalaujama, patvirtinti atnaujintas standartines formas, siekiant pateikti geresnes nuostatas, inter alia, dėl tinkamo sumokėtinų palūkanų apibūdinimo;

11.  mano, kad ateityje persvarstant reglamentą reikėtų išnagrinėti galimybę panaikinti tam tikras išimtis dėl procedūros apimties ir persvarstyti nuostatas dėl Europos mokėjimo įsakymų peržiūros;

12.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

(1) OL L 399, 2006 12 30, p. 1.
(2) OL L 283, 2012 10 16, p. 1.

Teisinis pranešimas - Privatumo politika