2016 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Larung Garo tibetiečių budistų akademijos ir Ilhamo Tohti atvejų (2016/3026(RSP))

P8_TA(2016)0505 RC-B8-1346/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Tibeto, ypač į 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl Tibeto. Planai, kad kinų kalba būtų pagrindinė švietimo kalba(1), 2011 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl Tibeto, ypač vienuolių vyrų ir moterų susideginimo atvejų(2), ir 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Tibete(3),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas: 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją „Kinija. Mažumų teisės ir mirties bausmės taikymas“(4) ir 2011 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl padėties Kašgaro mieste ir kultūros paveldo (Sindziango uigūrų autonominis regionas, Kinija)(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos santykių(6),

–  atsižvelgdamas į 2002–2010 m. aukšto rango Kinijos vyriausybės atstovų ir Dalai Lamos devynis derybų raundus, atsižvelgdamas į Kinijos baltąją knygą dėl Tibeto „Tibeto vystymasis priklauso nuo neįveikiamų istorinių aplinkybių“, kurią 2015 m. balandžio 15 d. paskelbė Kinijos valstybinių reikalų tarybos informacijos biuras, atsižvelgdamas į 2008 m. memorandumą ir 2009 m. pranešimą dėl tikrosios autonomijos, kuriuos pateikė 14-ojo Dalai Lamos atstovai,

–  atsižvelgdamas į Kinijos Liaudies Respublikos konstituciją, kurioje visiems piliečiams užtikrinama teisė į religinio tikėjimo laisvę, ir į 4 straipsnį, kuriame įtvirtinamos „tautinių mažumų“ teisės,

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos pirmininko D. Tusko 2015 m. birželio 29 d. bendroje su Kinijos ministru pirmininku Li Keqiangu spaudos konferencijoje po 17-ojo ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimo išsakytas pastabas, kuriose jis išreiškė ES susirūpinimą dėl žodžio ir asociacijų laisvės Kinijoje, taip pat dėl asmenų, priklausančių mažumoms, pvz., tibetiečių ir uigūrų, padėties, ir paragino Kiniją atnaujinti prasmingą dialogą su Dalai Lamos atstovais,

–  atsižvelgdamas į Kinijos komunistų partijos centrinio komiteto 2015 m. rugpjūčio mėn. surengtą Šeštąjį Tibeto darbo forumą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 23 d. Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai pareiškimą, kuriame smerkiama tai, kad uigūrų ekonomikos profesoriui Ilhamui Tohti skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, ir raginama jį nedelsiant ir be sąlygų paleisti;

–  atsižvelgdamas į 1995 m. pradėtą ES ir Kinijos dialogą dėl žmogaus teisių ir į jo 34-ąjį raundą, surengtą 2015 m. lapkričio 30 d. ir gruodžio 1 d. Pekine,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. spalio 11 d. Ilhamui Tohti už žmogaus teisių gynimą buvo skirtas Martino Ennalso apdovanojimas ir kad 2016 m. rugsėjo mėn. jis buvo nominuotas Sacharovo premijai už minties laisvę,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. pradėtą ES ir Kinijos strateginę partnerystę ir į 2016 m. birželio 22 d. Europos Komisijos ir EIVT bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Naujos ES strategijos dėl Kinijos elementai“,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės skatinimas ir paisymas turėtų likti ilgalaikės ES ir Kinijos partnerystės centre, laikantis ES įsipareigojimo remti šias vertybes vykdant savo išorinę veiklą ir atsižvelgiant į Kinijos išreikštą ketinimą vadovautis tomis pačiomis vertybėmis savo pačios vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo srityse;

B.  kadangi savo vystymosi tiksluose Kinijos vyriausybė nurodė, kad ji siekia atlikti svarbesnį vaidmenį sprendžiant pasaulines problemas, tokias kaip tarptautinė taika, saugumas ir klimato kaita, ir padidinti įtaką tiek politiniam, tiek ekonominiam pasaulio valdymui, taip pat įsipareigojo sustiprinti teisinę valstybę;

C.  kadangi 2015 m. birželio 29 d. įvykusiame 17-ajame ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime dvišaliai santykiai pasiekė naują lygį ir kadangi savo strateginėje programoje žmogaus teisių ir demokratijos klausimais ES įsipareigoja užtikrinti, kad žmogaus teisės būtų jos santykių su visomis trečiosiomis šalimis, įskaitant jos strategines partneres, pagrindinis klausimas; kadangi 2016 m. liepos 12–13 d. įvykusiame 18-ajame ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime nutarta, kad 2016 m. vis dar įvyks dar vienas ES ir Kinijos dialogo žmogaus teisių klausimais raundas;

D.  kadangi Kinija per pastaruosius dešimtmečius padarė pažangą ekonominių ir socialinių teisių įgyvendinimo srityje, atspindėdama savo nusistatytus prioritetus dėl žmonių teisės į pragyvenimą ir vystymąsi, tačiau jos pasiekimai yra riboti politinių ir pilietinių teisių, taip pat žmogaus teisių skatinimo srityje;

E.  kadangi per 2015 m. gruodžio 2 d. Pekine vykusį 34-ąjį ES ir Kinijos dialogą dėl žmogaus teisių ES išreiškė susirūpinimą dėl mažumoms priklausančių asmenų žmogaus teisių paisymo, ypač Tibete ir Sindziange, taip pat dėl religijos ar tikėjimo laisvės paisymo; kadangi per 34-ąjį ES ir Kinijos dialogą buvo aptartas Ilgamo Tohti atvejis;

F.  kadangi 1980 m. įsteigtas didžiausias pasaulyje tibetiečių budistų centras Larung Garo institutas šiuo metu patiria didelį Kinijos vyriausybės vykdomą griovimą siekiant šią akademiją sumažinti penkiasdešimčia procentų, jėga iškraustant apie 4 600 gyventojų ir nugriaunant 1 500 būstų; kadangi, anot Kinijos valdžios institucijų, šis griovimas būtinas siekiant atlikti „koregavimą ir ištaisymą“;

G.  kadangi iškraustyti asmenys jėga įtraukiami į vadinamąsias patriotinio ugdymo pratybas; kadangi trys šios akademijos vienuolės nusižudė protestuodamos prieš tebesitęsiantį Larung Garo didelio masto griovimą;

H.  kadangi pranešama, kad protestuodami prieš varžančią Kinijos politiką Tibete ir ragindami sugrąžinti Dalai Lamą ir teisę į religijos laisvę Sičuano provincijos Ngabos prefektūros Abos apygardoje ir kitose Tibeto plokščiakalnio dalyse nuo 2009 m. susidegino itin daug  tibetiečių, daugiausia tai buvo vienuoliai ir vienuolės;

I.  kadangi Jo Šventenybės Dalai Lamos pasiuntiniai kreipėsi į Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybę, siekdami rasti abiem pusėms naudingą Tibeto klausimo sprendimą; kadangi per pastaruosius metus siekiant išspręsti Tibeto krizę nepadaryta jokios pažangos, nes paskutiniai derybų raundai įvyko 2010 m. ir dabar derybos yra sustojusios;

J.  kadangi 2014 m. rugsėjo 23 d. uigūrų ekonomikos profesoriui Ilhamui Tohti dėl tariamo separatizmo, skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė (jis buvo suimtas tų pačių metų sausio mėn.); kadangi už tariamą bendradarbiavimą su I. Tohti septyni jo buvę studentai taip pat buvo suimti ir nubausti kalėti nuo trejų iki aštuonerių metų;

K.  kadangi esama įtarimų, kad nebuvo užtikrintas tinkamas teisinis procesas, ypač kalbant apie deramą gynybą;

L.  kadangi Sindziango regione, kuriame daugiausia gyvena musulmonų uigūrų etninė mažuma, vis pasikartoja etninių neramumų ir smurto proveržiai; kadangi Ilham Tohti visada atmetė separatizmą ir smurtą ir siekė pagarba uigūrų kultūrai grindžiamo susitaikymo;

1.  ragina Kinijos valdžios institucijas sustabdyti Larung Garo griovimą ir jo gyventojų iškraustymą ir taip paisyti religijos laisvės, laikantis savo tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje;

2.  ragina Kinijos valdžios institucijas pradėti dialogą ir kartu su vietine bendruomene ir jos religiniais lyderiais konstruktyviai dalyvauti įvykiuose Larung Gare ir spręsti problemas dėl perpildytų religinių institutų sudarant tibetiečiams sąlygas steigti daugiau institutų ir statyti daugiau patalpų; ragina per Larung Garo griovimą iškraustytiems tibetiečiams teikti deramą kompensaciją ir apgyvendinimą jų pasirinktoje vietoje, kad jie galėtų tęsti religinę veiklą;

3.  apgailestauja, kad Barkhamo vidurinės grandies liaudies teismas įvairiomis kalėjimo bausmėmis (nuo 5 iki 14 metų) nuteisė dešimt tibetiečių už dalyvavimą Ngabos provincijoje vykusioje Jo Šventenybės Dalai Lamos 80-ojo gimtadienio šventėje;

4.  yra labai susirūpinęs dėl žmogaus teisių padėties Tibete blogėjimo, dėl kurio padaugėjo susideginimų atvejų; kritikuoja tai, kad Tibeto plokščiakalnyje dislokuojama daugiau karinių pajėgų, nes dėl to regione įtampa tik didės; smerkia tai, kad naudojama vis daugiau Tibeto privačių namų ūkių sekimo sistemų;

5.  yra susirūpinęs dėl vis represyvesnio režimo, kurį tenka kęsti įvairioms mažumoms, ypač tibetiečiams ir uigūrams, nes jų teisės į kultūrinės saviraiškos ir religinio tikėjimo laisvę ir į žodžio ir saviraiškos, taikaus susirinkimo ir asociacijų laisvę konstitucinėms garantijoms taikomi papildomi suvaržymai, ir šitaip keliamos abejonės dėl Kinijos įsipareigojimų teisinės valstybės srityje ir dėl tarptautinių įpareigojimų laikymosi; reikalauja, kad valdžios institucijos paisytų šių laisvių;

6.  yra susirūpinęs dėl saugumo įstatymų paketo priėmimo ir jo poveikio Kinijoje gyvenančioms mažumoms, ypač dėl įstatymo dėl kovos su terorizmu, dėl kurio gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už tibetiečių kultūros ir religijos raišką, ir dėl 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio įstatymo dėl tarptautinių NVO valdymo, pagal kurį žmogaus teisių gynėjų grupės pateks į vyriausybės griežtos kontrolės sritį, nes taip yra taikomas tik metodas „iš viršaus į apačią“, užuot skatinus vietos bei centrinės valdžios ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimą;

7.  ragina Kinijos vyriausybę pakeisti saugumo įstatymų nuostatą, pagal kurią susiaurinama pilietinės visuomenės organizacijų veiklos erdvė ir sugriežtinama vyriausybės vykdoma religinės praktikos kontrolė; ragina Kinijos vyriausybę suteikti ir užtikrinti saugią aplinką visoms NVO ir žmogaus teisių gynėjams, kad jie šalyje galėtų veikti laisvai – tai galėtų puikiai papildyti valstybės teikiamas socialines paslaugas metodu „iš apačios į viršų“ ir padėti daryti pažangą socialinių, ekonominių, politinių ir pilietinių teisių srityje;

8.  ragina Kinijos vyriausybę, siekiant rasti įtraukų politinį Tibeto krizės sprendimą, atnaujinti 2010 m. Kinijos nutrauktą dialogą su Tibeto atstovais; ragina paisyti Konstitucijoje įtvirtintų tibetiečių saviraiškos, asociacijų ir religijos laisvių; mano, kad mažumų teisių paisymas yra vienas iš pagrindinių demokratijos ir teisinės valstybės elementų, kuris yra būtinas politiniam stabilumui;

9.  griežtai smerkia laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, paskirtą dėl tariamų kaltinimų separatizmu, atliekančio Ilhamo Tohti įkalinimą; apgailestauja, kad nebuvo užtikrintas tinkamas teisinis procesas ir I. Tohti negalėjo pasinaudoti teise į deramą gynybą; ragina Kinijos valdžios institucijas laikytis vieno šeimoms nariams skiriamo vizito per mėnesį normos;

10.  ragina nedelsiant ir be sąlygų paleisti I. Tohti ir jo rėmėjus, kurie taip pat kalinami ryšium su jo byla; taip pat ragina I. Tohti grąžinti jo leidimą mokyti ir užtikrinti jo laisvą judėjimą tiek Kinijoje, tiek už jos ribų;

11.  primena, jog svarbu, kad ES visuose politiniuose ir žmogaus teisių dialoguose su Kinijos valdžios institucijomis keltų klausimą dėl žmogaus teisių pažeidinėjimo Kinijoje, ypač Tibeto ir Sindziango mažumų atveju, laikydamosi ES įsipareigojimo tvirtai, aiškiai ir vieningai reikšti savo požiūrį į šią šalį, įskaitant kasmetinius dialogus žmogaus teisių klausimais; be to, pažymi, kad Kinija, vykdydama savo tebesitęsiantį reformos procesą ir didindama pasaulinius įsipareigojimus, pasirinko tarptautinę žmogaus teisių sistemą pasirašydama daug tarptautinių žmogaus teisių sutarčių, ir todėl ragina tęsti dialogą su Kinija, siekiant, kad šie įsipareigojimai būtų įgyvendinti;

12.  apgailestauja, kad 35-asis ES ir Kinijos dialogas žmogaus teisių klausimais tikriausiai neįvyks iki 2016 m. pabaigos, kaip buvo susitarta; ragina Kinijos vyriausybę pritarti, kad aukštojo lygio dialogas įvyktų pirmosiomis 2017 m. savaitėmis;

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 118. (2) OL C 131 E, 2013 5 8, p. 121. (3) OL C 332 E, 2013 11 15, p. 69. (4) OL C 285 E, 2010 10 21, p. 80. (5) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 185. (6) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0458.

2016 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl rohinjų mažumos padėties Mianmare (2016/3027(RSP))

P8_TA(2016)0506 RC-B8-1345/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Mianmaro ir dėl musulmonų rohinjų padėties, ypač į 2016 m. liepos 7 d. rezoliuciją(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 20 d. Tarybos išvadas dėl ES strategijos dėl Mianmaro (Birmos),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „ES strategijos dėl Mianmaro / Birmos aspektai. Specialioji partnerystė siekiant demokratijos, taikos ir klestėjimo“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini pareiškimą dėl naujos Birmos Sąjungos vyriausybės darbo pradžios,

–  atsižvelgdama į 2016 m. gruodžio 2 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai atstovo spaudai pareiškimą dėl pastaruoju meto sustiprėjusio smurto Mianmare,

–  atsižvelgdama į 2016 m. lapkričio 25 d. bendrą pranešimą spaudai apie trečiąjį ES ir Mianmaro dialogą žmogaus teisių klausimais,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 4 d. Tarybos išvadas dėl bepilietybės reiškinio,

–  atsižvelgdamas į naujausius Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) (2016 m. lapkričio 29 d.) ir Jungtinių Tautų specialiosios pranešėjos žmogaus teisių padėties Mianmare klausimais (2016 m. lapkričio 18 d.) pranešimus dėl blogėjančios žmogaus teisių padėties Rachinų valstijos šiaurėje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 20 d. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro ataskaitą „Musulmonų rohinjų ir kitų mažumų žmogaus teisių padėtis Mianmare“,

–  atsižvelgdama į 2016 m. kovo 24 d. priimtą Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją Nr. 31/24 „Žmogaus teisių padėtis Mianmare“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 18 d. Jungtinių Tautų specialiosios pranešėjos žmogaus teisių padėties Mianmare klausimais pranešimą,

–  atsižvelgdamas į 1951 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir į jos 1967 m. protokolą,

–  atsižvelgdamas į 1951 m. Konvenciją dėl asmenų be pilietybės statuso ir į 1961 m. Konvenciją dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (JTVPK) visuotinį 2014–2024 m. veiksmų planą panaikinti bepilietybės reiškinį,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos (angl. UDHR) 18–21 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą bei į 1966 m. Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) Chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio mėn. organizacijos „Pietryčių Azijos valstybių asociacijos parlamentų nariai už žmogaus teises“ (APHR) pranešimą „Rohinjų krizė ir žiaurumų grėsmė Mianmare. Iššūkis ASEAN ir raginimas imtis veiksmų“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Jungtinių Tautų vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Zeid Ra’ad Al Hussein 2016 m. birželio 20 d. ataskaitoje aprašė tebedaromus sunkius rohinjų žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant neteisėtą pilietybės atėmimą, dėl kurio jie tampa asmenimis be pilietybės, griežtus judėjimo laisvės apribojimus, grėsmę gyvybei ir saugumui, teisių į sveikatos priežiūrą ir švietimą nesuteikimą, priverstinį darbą, seksualinę prievartą ir jų politinių teisių ribojimą, kurie, anot ataskaitos, gali būti prilyginti nusikaltimams žmoniškumui; kadangi Zeid Ra’ad Al Hussein nurodė, kad rohinjams neleidžiama vykdyti įvairios profesinės veiklos ir kad jiems reikia gauti specialius dokumentus, kad galėtų patekti į ligoninę, o dėl to gimdyvės priimamos pavėluotai ir yra gimdymo metu mirusių kūdikių ir motinų; kadangi Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros (UNHCR) biuro Koks Bazare (Bangladešas) vadovas John McKissick neseniai, kaip teigiama, pareiškė, kad Mianmaras bando atlikti etninį valymą, pašalindamas musulmonų rohinjų mažumą iš savo teritorijos; kadangi prieš rohinjų mažumą vykdomi žmogaus teisių pažeidimai prilygsta kolektyvinei bausmei;

B.  kadangi 2016 m. spalio 9 d. šaunamaisiais ginklais ginkluoti asmenys užpuolė tris netoli Bangladešo sienos esančius policijos postus ir išpuolio metu devyni policijos pareigūnai žuvo ir daugybė ginklų dingo be žinios; kadangi Mianmaro vyriausybė pareiškė, kad šie asmenys priklausė ginkluotai rohinjų grupuotei ir dėl to paskelbė Maungdo rajoną „operacijos zona“, kurioje galioja komendanto valanda ir kiti griežti apribojimai, įskaitant taikomus žurnalistams ir išorės stebėtojams, kuriems neleidžiama patekti į šią zoną;

C.  kadangi, anot žmogaus teisių organizacijų, vietiniai šaltiniai praneša apie sunkius žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos vadinamojoje operacijos zonoje įvykdė vyriausybės pajėgos; kadangi Mianmaro vyriausybė pranešė, kad žuvo 69 įtariami kovotojai ir 17 saugumo pajėgų pareigūnų, nors šio teiginio dėl prieigos apribojimų negali patvirtinti nepriklausomi šaltiniai;

D.  kadangi 2016 m. lapkričio 3 d. antro išpuolio prieš pasienio apsaugos postą metu žuvo policijos pareigūnas;

E.  kadangi žmogaus teisių organizacijos (be kita ko, „Human Rights Watch“) naudodamos palydovinius vaizdus, pranešė, kad Rachinų valstijos šiaurinėse dalyse, šiuo metu neprieinamose nevyriausybinėms organizacijoms ir nepriklausomiems stebėtojams, buvo sugriauta daug gyvenamųjų namų ir kitokių pastatų;

F.  kadangi Mianmaro vyriausybė 2016 m. lapkričio 2 ir 3 d. organizavo vyriausybės kontroliuojamą vizitą kai kuriose nukentėjusiose Maungdo vietovėse, kuriame dalyvavo devynių užsienio diplomatų, įskaitant Jungtinių Tautų nuolatinį koordinatorių, delegacija, patvirtinusi, kad ne viename mieste matė sudegusių pastatų;

G.  kadangi per pastarąsias savaites mažiausiai 25 000 rohinjų pabėgo į kaimyninį Bangladešą ir, kaip manoma, 30 000 Rachinų valstijos gyventojų turėjo dėl smurto palikti savo gyvenamąsias vietas; kadangi šiuo metu daugiau kaip 56 000 rohinjų užregistruoti Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biure Malaizijoje;

H.  kadangi nuo 2011 m. Mianmaras ėmėsi priemonių reformuoti savo ekonomiką ir politinę sistemą; kadangi vis dėlto kariuomenė tebeturi neproporcingai didelę įtaką šalies politikai; kadangi 2015 m. lapkričio mėn. išrinktas naujas nacionalinis parlamentas, o 2016 m. kovo mėn. pareigas pradėjo eiti demokratiškai išrinkta nacionalinė vyriausybė;

I.  kadangi ES ir kiti tarptautinės politikos subjektai reaguodami į tai panaikino sankcijas Mianmarui ir leido jai reintegruotis į pasaulines politines ir ekonomines struktūras; kadangi ES ir jos valstybės narės atliko svarbų vaidmenį vykdant reformų ir suvaržymų panaikinimo procesą bei padėjo, be kita ko, skirdami didelę pagalbą vystymuisi, bendradarbiaudami mokymų ir techniniais klausimais, skatindami įtraukų nacionalinį susitarimą dėl ugnies nutraukimo ir vykdydami prekybą pagal iniciatyvą „Viskas, išskyrus ginklus“; kadangi ES ir Mianmaras rengia metinius dialogus žmogaus teisių klausimais;

J.  kadangi vis dėlto išlieka daug problemų, be kita ko, žmogaus teisių srityje, ypač dėl musulmonų rohinjų mažumos padėties; kadangi daugiau kaip milijonas musulmonų rohinjų jau daug metų gyvena Mianmare, tačiau šiuo metu tai viena iš labiausiai pasaulyje persekiojamų mažumų; kadangi 1982 m. priėmus Birmos pilietybės įstatymą jie oficialiai neturi jokios pilietybės; kadangi Mianmaro valdžios institucijos ir kaimyninės šalys rohinjų nepageidauja, nors kai kurios iš jų yra priėmusios didelį skaičių pabėgėlių; kadangi Mianmaro teisės sistemoje oficialiai įtvirtinta mažumų diskriminacija, be kita ko, paverčiant rohinjus asmenimis be pilietybės, nes buvo pranešta, kad jų laikinų tapatybės dokumentų (vadinamųjų baltųjų kortelių) galiojimo laikas baigėsi 2015 m. kovo mėn., ir rohinjai nuo 2012 m. negali gauti gimimo liudijimų savo vaikams;

K.  kadangi Mianmaro valdžios institucijos toliau rohinjams neleidžia įgyvendinti jų pagrindinių teisių; kadangi, remiantis 2015 m. balandžio mėn. organizacijos „Pietryčių Azijos valstybių asociacijos parlamentų nariai už žmogaus teises“ pranešimu, to pranešimo parengimo metu maždaug 120 000 rohinjų vis dar buvo laikomi 80 šalies viduje perkeltų asmenų stovyklose Rachinų valstijoje ir turėjo ribotas galimybes gauti humanitarinę pagalbą, o daugiau kaip 100 000 asmenų pastaraisiais metais pabėgo jūra ar sausuma į kita šalis, dažnai dalyvaujant prekiautojams žmonėmis, ir daugelis šių pavojingų kelionių metu žuvo;

L.  kadangi, kaip pranešama, Mianmare ginkluotosios pajėgos plačiai naudoja žaginimą kaip karo ginklą siekdamos įbauginti etnines mažumas ir tai turi žlugdančių pasekmių aukoms; kadangi Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus specialioji atstovė seksualinio smurto per konfliktus klausimais Zainab Hawa Bangura išreiškė didelį susirūpinimą šiuo klausimu; kadangi Tarptautinis baudžiamasis teismas žaginimą ir kitų formų seksualinę prievartą įtraukė į savo sudarytą karo nusikaltimų ir veiksmų, kurie laikomi nusikaltimais žmoniškumui, sąrašą; kadangi reikėtų ypač pabrėžti, kad rohinjų tautybės moterys patiria įvairių formų diskriminaciją, įskaitant seksualinį išnaudojimą ir priverstinį sterilizavimą;

M.  kadangi didelį nerimą kelia lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų, įskaitant rohinjų tautybės, padėtis Mianmare, nes jie vis dar persekiojami ir traukiami baudžiamojon atsakomybėn remiantis kolonijinio laikotarpio nuostata (Baudžiamojo kodekso 377 skirsniu) ir iki šiol patiria savavališkus sulaikymus ir įkalinimus, bauginimą, fizinius ir seksualinius išpuolius bei atsisakymą teikti sveikatos priežiūros paslaugas;

N.  kadangi Aung San Suu Kyi per susitikimą su Jungtinių Tautų specialiąja pranešėja žmogaus teisių padėties Mianmare klausimais Yanghee Lee paskelbė, kad vyriausybė nenaudos žodžio „rohinjai“ (tęsiant karinės diktatūros metu vykdytą politinę praktiką), nes jis laikomas užgauliu (kaip ir žodis „bengalai“), ir vietoj jo siūlo naują pavadinimą – „Rachinų valstijos musulmonų bendruomenė“;

O.  kadangi Mianmaras dėjo tam tikras pastangas siekdamas taikos proceso pažangos, neskaitant rengiamos nacionalinės taikos konferencijos; kadangi itin svarbu, kad būtų vykdomas nacionalinis susitarimas dėl ugnies nutraukimo ir kad jame dalyvautų visos etninės ginkluotos grupės, kad šalyje būtų užtikrinta taika, gerovė ir vienybė;

1.  yra labai susirūpinęs dėl pranešimų apie smurtinius susidūrimus šiaurinėje Rachinų valstijos dalyje ir apgailestauja dėl žuvusių žmonių, sunaikintų pragyvenimo šaltinių ir būstų, taip pat dėl, kaip pranešama, neproporcingo Mianmaro ginkluotųjų pajėgų jėgos naudojimo; patvirtina, kad Mianmaro valdžios institucijos privalo ištirti 2016 m. spalio 9 d. išpuolius ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn atsakingus asmenis, tačiau tai turi būti atliekama laikantis žmogaus teisių standartų ir prievolių;

2.  primygtinai ragina ginkluotąsias ir saugumo pajėgas nedelsiant nutraukti rohinjų tautybės žmonių žudymus, bauginimus ir žaginimus bei jų namų deginimą;

3.  palankiai vertina Mianmaro vyriausybės pranešimą, kad įsteigta pastarojo meto smurto Rachinų valstijoje tyrimo komisija; ragina Mianmaro vyriausybę leisti Jungtinių Tautų ir kitiems išorės stebėtojams padėti ištirti pastarojo meto įvykius Rachinų valstijos Maungdo rajone, įskaitant 2016 m. spalio 9 d. išpuolius ir vyriausybės veiksmus po jų; pabrėžia, kad būtina vykdyti tinkamą kaltininkų baudžiamąjį persekiojimą ir užtikrinti tinkamas nukentėjusių nuo pažeidimų asmenų galimybes ginti savo teises;

4.  pabrėžia, kad tai tik pirmas žingsnis link platesnio masto įsipareigojimo nutraukti nebaudžiamumą už nusikaltimus prieš rohinjų mažumą; yra itin sukrėstas pranešimų, kad seksualinė prievarta naudojama kaip bauginimo priemonė ir karo ginklas slopinant rohinjų mažumą, ir reikalauja patraukti atsakomybėn šių nusikaltimų vykdytojus;

5.  be to, prašo Mianmaro vyriausybės nedelsiant leisti teikti humanitarinę pagalbą visose konflikto zonose ir šalies viduje perkeltiems asmenims;

6.  reikalauja, kad Mianmaro vyriausybė ir civilinės valdžios institucijos nedelsiant nutrauktų siaubingą rohinjų mažumos diskriminavimą ir segregavimą;

7.  tuo tikslu ragina Mianmaro vyriausybę pakeisti 1982 m. pilietybės įstatymą ir grąžinti pilietybę rohinjų mažumos asmenims; primygtinai ragina Mianmaro vyriausybę ir Rachinų valstijos valdžios institucijas nedelsiant pradėti registruoti visus gimusius vaikus;

8.  ragina Mianmaro vyriausybę panaikinti visus nereikalingus, diskriminacinius ir neproporcingus suvaržymus Rachinų valstijoje;

9.  ragina Mianmaro vyriausybę kovoti su prekyba žmonėmis ir tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu;

10.  ragina Mianmaro vyriausybę gerinti bendradarbiavimą su Jungtinėms Tautomis, be kita ko, su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru ir specialiųjų procedūrų įgaliotiniais; ragina Mianmaro vyriausybę įgyvendinti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos rezoliucijos Nr. 31/24 „Žmogaus teisių padėtis Mianmare“ rekomendacijas; ragina Mianmaro vyriausybę pakviesti Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurą įsteigti Mianmare atstovybę, kuri turėtų visapusiškus įgaliojimus ir pakankamai darbuotojų;

11.  ragina Mianmaro vyriausybę vienareikšmiškai pasmerkti bet kokį rasinės ar religinės neapykantos kurstymą, imtis veiksmų, kad būtų nutrauktos neapykantą kurstančios kalbas (be kita ko, radikalių budistų grupių), ir kovoti su rohinjų mažumos socialine diskriminacija ir prieš ją nukreiptais priešiškais veiksmais; be to, ragina Mianmaro vyriausybę užtikrinti visuotinę teisę į religijos ar tikėjimo laisvę;

12.  ragina Sacharovo premijos laureatę Aung San Suu Kyi pasinaudoti savo svarbiomis Mianmaro vyriausybėje užimamomis pareigomis siekiant pagerinti rohinjų mažumos padėtį; primena 2015 m. gegužės 18 d. Aung San Suu Kyi partijos atstovo pareiškimą, kad Mianmaro vyriausybė turėtų grąžinti pilietybę rohinjų mažumos asmenims;

13.  rekomenduoja, kad valstybių, kurios patiria rohinjų tautybės pabėgėlių antplūdį, vyriausybės glaudžiai bendradarbiautų su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru, kuris turi techninių žinių, kad galėtų atlikti pirminį vertinimą, ar asmuo gali gauti pabėgėlio statusą, ir turi įgaliojimus apsaugoti pabėgėlius ir asmenis be pilietybės; primygtinai ragina tas valstybes laikytis negrąžinimo principo ir neleisti grąžinti atgal rohinjų tautybės pabėgėlių bent jau tol, kol bus rastas patenkinamas ir jų orumą užtikrinantis jų padėties sprendimas; visų pirma ragina Bangladešą leisti atvykti rohinjų pabėgėliams, kartu pripažindamas Bangladešo jau nuveiktą darbą priimant kelis šimtus tūkstančių pabėgėlių;

14.  palankiai vertina 2016 m. birželio 20 d. Tarybos išvadas dėl ES strategijos dėl Mianmaro; yra įsitikinęs, kad ES iš tiesų strategiškai suinteresuota stiprinti savo santykius su Mianmaru; mano, kad naujoji vyriausybė turi istorinę galimybę ir pareigą įtvirtinti demokratiją ir užtikrinti taiką, nacionalinį susitaikymą ir gerovę; laikosi nuomonės, kad tolesnis ES ir Mianmaro santykių stiprinimas turi priklausyti nuo realios žmogaus teisių pažangos toje šalyje;

15.  pakartoja Tarybos išvadose pateiktus raginimus kurti veiksmingas demokratines institucijas ir stiprią pilietinę visuomenę, paisyti pagrindinių teisių ir laisvių ir skatinti gerą valdymą;

16.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą tęsti reguliarų dvišalį dialogą žmogaus teisių klausimais ir išsamiai aptarti padėtį, susijusią su probleminiais teisės aktais ir mažumų (ypač rohinjų) diskriminacija, taip pat informuoti Europos Parlamentą apie šių diskusijų rezultatus;

17.  ragina ES ir jos valstybes nares toliau remti naująsias demokratines Mianmaro struktūras, visų pirma sutelkiant dėmesį į techninį bendradarbiavimą siekiant padėti tobulinti įvairias valstybės funkcijas;

18.  ragina ES ir jos valstybes nares toliau svarstyti Mianmaro padėtį Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje pagal ketvirtą darbotvarkės punktą;

19.  ragina ES ir toliau remti Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro pastangas padėti rohinjų pabėgėliams Pietų ir Pietryčių Azijos regione;

20.  ragina ES ir jos valstybes nares remti Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro visuotinį 2014–2024 m. veiksmų planą panaikinti bepilietybės reiškinį;

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Mianmaro vyriausybei ir parlamentui, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos generaliniam sekretoriui, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos Tarpvyriausybinei žmogaus teisių komisijai, Jungtinių Tautų specialiajai pranešėjai žmogaus teisių padėties Mianmare klausimais, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiajam komisarui ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0316.

2016 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl masinių kapaviečių Irake (2016/3028(RSP))

P8_TA(2016)0507 RC-B8-1344/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl padėties Šiaurės Irake (Mosule)(1), 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl padėties Irake(2), 2014 m. rugsėjo 18 d. rezoliuciją dėl padėties Irake bei Sirijoje ir IS agresijos, įskaitant mažumų persekiojimą(3), 2015 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl humanitarinės krizės Irake ir Sirijoje, ypač susijusios su grupuote „Islamo valstybė“(4), 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl pastarųjų grupuotės „ISIS/Da'esh“ išpuolių ir žmonių, ypač asirų, grobimų Artimuosiuose Rytuose(5) ir 2016 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl vadinamosios grupuotės ISIS („Da'esh“) vykdomų religinių mažumų sisteminių masinių žudynių(6),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2016 m. gegužės 23 d. išvadas dėl Sirijai ir Irakui, taip pat „Da'esh“ keliamos grėsmės klausimui skirtos ES regioninės strategijos, 2015 m. gruodžio 14 d. išvadas dėl Irako, 2015 m. kovo 16 d. išvadas dėl Sirijai ir Irakui, taip pat ISIL / „Da'esh“ keliamos grėsmės klausimui skirtos ES regioninės strategijos, 2014 m. spalio 20 d. išvadas dėl su ISIL / „Da'esh“ susijusios krizės Sirijoje ir Irake, 2014 m. balandžio 14 d. ir 2015 m. spalio 12 d. išvadas dėl Sirijos, 2014 m. rugpjūčio 15 d. išvadas dėl Irako ir Europos Vadovų Tarybos 2014 m. rugpjūčio 30 d. išvadas dėl Irako ir Sirijos,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus dėl Irako ir Sirijos,

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ir JT pagalbos misijos Irake (UNAMI) Žmogaus teisių biuro 2016 m. rugpjūčio mėn. ataskaitą „Raginimas užtikrinti atskaitomybę ir apsaugą. ISIL žiaurumus išgyvenę jazidai“,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą ir jo nuostatas dėl jurisdikcijos genocido nusikaltimų, nusikaltimų žmonijai, karo nusikaltimų ir agresijos nusikaltimų atvejais,

–  atsižvelgdamas į ES ir Irako Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2253 (2015),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą 2016 m. Sacharovo premiją už minties laisvę skirti Irako jazidų aktyvistėms ir buvusioms ISIS / „Da'esh“ belaisvėms Nadiai Murad ir Lamiyai Aji Bashar,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2014 m. ISIS / „Da'esh“ užpuolė jazidų bendruomenes netoli Sindžaro miesto Irako Ninevijos provincijoje ir nužudė tūkstančius žmonių; kadangi, 2014 m. gruodžio mėn. kurdų pajėgoms susigrąžinus į šiaurę nuo Sindžaro kalno esančią teritoriją, buvo rastos kelios masinės kapavietės; kadangi, 2015 m. lapkričio viduryje kurdų pajėgoms susigrąžinus Sindžaro miestą, buvo rasta dar žudynių vietų ir tariamų masinių kapaviečių;

B.  kadangi vykdydama sistemingus ir plataus masto žiaurumus grupuotė ISIS / „Da'esh“ siekė sunaikinti jazidus; kadangi pagal tarptautinę teisę, būtent 1948 m. JT konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį 2 straipsnį, tokie žiaurumai laikomi genocidu;

C.  kadangi Parlamentui, 2016 m. vasario 4 d. pripažinusiam, kad ISIS / „Da'esh“ vykdo krikščionių, jazidų ir kitų religinėms ir etninėms mažumoms priklausančių asmenų genocidą, pritarė Europos Taryba, JAV valstybės departamentas, JAV Kongresas, Jungtinės Karalystės parlamentas, Australijos parlamentas ir kitos nacionalinės ir tarptautinės institucijos pripažindamos, kad ISIS / „Da'esh“ Irake prieš religines ir etnines mažumas įvykdyti žiaurumai yra karo nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui ir genocidas;

D.  kadangi Ninevijos lygumos, Tal Afaras ir Sindžaras, taip pat platesnis regionas – tai senos krikščionių (chaldėjų, sirų ir asirų), jazidų, sunitų ir šiitų arabų, kurdų, šabakų, turkmėnų, kakajų, saabėjų mandėjų ir kitų grupių protėvių žemės, kuriose jie šimtmečius gyveno laikydamiesi bendros įvairovės, stabilumo ir bendruomeninio bendradarbiavimo principų, nepaisant išorės smurto ir persekiojimo laikotarpių, iki pat šio amžiaus pradžios, kai 2014 m. ISIS / „Da'esh“ okupavo didžiąją šio regiono dalį;

E.  kadangi nuo 2016 m. spalio 27 d. ISIS / „Da'esh“ pagrobtas moteris, įskaitant jazides, perkelia į Mosulo ir Tel Afaro miestus; kadangi pranešama, kad šios moterys „paskirstomos“ ISIS / „Da'esh“ kovotojams, tuo tarpu kitoms pasakyta, jog jos turės lydėti ISIS / „Da'esh“ konvojus;

F.  kadangi, siekiant išsaugoti ir surinkti ISIS / „Da'esh“ įvykdytų karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido įrodymus ir patraukti nusikaltėlius atsakomybėn, labai svarbu apsaugoti, išsaugoti ir ištirti visas masines kapavietes Irake ir Sirijoje; kadangi aukų artimiesiems reikėtų suteikti psichologinę ir logistinę pagalbą;

G.  kadangi keletas vietos organizacijų dokumentuoja ISIS / „Da'esh“ nusikaltimus prieš jazidų bendruomenę, tačiau jų pajėgumai riboti; kadangi, tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, pvz., organizacijos „Human Rights Watch“, duomenimis, šiose vietovėse nedirbo jokie kriminalistikos specialistai, nepaisant to, kad politinę paramą tokiai misijai pareiškė įvairios šalys, įskaitant JAV ir Vokietiją;

H.  kadangi JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras 2016 m. lapkričio 11 d. pareiškė, kad „Perdavusi padėties Irake klausimą Tarptautiniam baudžiamajam teismui, suteikusi Irako teismams jurisdikciją spręsti su tarptautiniais nusikaltimais susijusius klausimus, reformavusi baudžiamojo teisingumo sistemą ir užtikrinusi didesnius teismo pareigūnų pajėgumus dokumentuoti ir tirti pažeidimus ir už juos persekioti, Irako vyriausybė gali užtikrinti teisingumą ir padėti pagrindą ilgalaikei taikai šalyje. To nepadarius, gali kilti didelė grėsmė ilgalaikei taikai ir saugumui, kurių Irako žmonės yra nusipelnę.“;

I.  kadangi Irako kariuomenė, remiama pasaulinės kovos su ISIS / „Da'esh“ koalicijos ir Kurdistano regioninės vyriausybės pešmergų pajėgų, pradėjo Mosulo, antrojo pagal dydį Irako miesto, ir likusios ISIS / „Da'esh“ okupuotos Irako teritorijos išvadavimo operaciją;

1.  be išlygų smerkia ISIS / „Da'esh“ tebevykdomus žiaurumus ir baisius tarptautinės humanitarinės ir žmogaus teisių teisės pažeidimus; su didžiuliu nerimu atkreipia dėmesį į Irake ir Sirijoje vis atrandamas naujas masines kapavietes, kurios liudija ISIS / „Da'esh“ vykdytą terorą; reiškia užuojautą visiems, kurie ISIS / „Da'esh“ ir su ja susijusioms grupuotėms vykdant nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus Irake neteko savo artimųjų;

2.  aktyviai ragina tarptautinę bendruomenę, ypač JT Saugumo Tarybą, masines kapavietes Irake laikyti dar vienu genocido įrodymu ir perduoti ISIS / „Da'esh“ klausimą Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT);

3.  ragina Irako valdžios institucijas, įskaitant Kurdistano regioninę vyriausybę, skubiai imtis veiksmų siekiant apsaugoti prie Sindžaro kalno esančias kapavietes, kurios tapo prieinamos po to, kai teritorija buvo išvaduota nuo ISIS / „Da'esh“, ir imtis kitų būtinų priemonių siekiant išsaugoti ISIS / „Da'esh“ įvykdytų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui įrodymus, kad būtų užtikrinta atskaitomybė;

4.  ragina Irako valdžios institucijas pakviesti tarptautinius kriminalistikos specialistus, įskaitant tuos, kurie įgiję patirties dirbdami su baudžiamaisiais tribunolais, ištirti masines kapavietes ir padėti išsaugoti ir išanalizuoti neseniai prieinamais tapusiose masinėse kapavietėse rastus įrodymus, nes atliekant ekshumaciją be kriminalistikos specialistų galima sunaikinti labai svarbius įrodymus ir smarkiai apsunkinti kūnų atpažinimą;

5.  ragina ES, jos valstybes nares ir kitus galimus tarptautinius paramos teikėjus visapusiškai remti Irako vyriausybę ir padėti jai skirti žmogiškuosius išteklius ir infrastruktūrą, kurių reikia siekiant išsaugoti ir išanalizuoti įrodymus, kurie gali būti labai svarbūs būsimiems vietos ir tarptautiniams atskaitomybės užtikrinimo procesams, kuriais siekiama spręsti su karo nusikaltimais, nusikaltimais žmoniškumui ir genocidu susijusius klausimus;

6.  yra labai sunerimęs dėl moterų ir vaikų, ypač jazidų moterų ir vaikų, kurie tapo persekiojimo, egzekucijų, kankinimų, seksualinio išnaudojimo ir kitų žiaurumų aukomis, padėties šiame konflikte; reikalauja užtikrinti, kad jiems, ypač išprievartavimų aukoms, būtų teikiamos visokeriopos medicininės paslaugos; ragina skubiai užtikrinti ES ir jos valstybių narių glaudų bendradarbiavimą su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir šiuo tikslu teikti jai paramą; ragina nedelsiant paleisti ISIS / „Da'esh“ nelaisvėje tebelaikomas moteris ir vaikus;

7.  dar kartą išreiškia savo visapusišką paramą Irako kariuomenei, pasaulinės kovos su ISIS / „Da'esh“ koalicijos kariuomenėms, Kurdistano regioninės vyriausybės pešmergų pajėgoms ir jų sąjungininkams, siekiantiems išvaduoti Mosulą ir kitas šalies dalis nuo ISIS / „Da'esh“, ir savo paramą Irako nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui ir suverenumui;

8.  primena, kad Irako valdžios institucijos per šią kampaniją turi imtis konkrečių veiksmų civiliams gyventojams apsaugoti, be kita ko, per išpuolius imtis visų įmanomų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta civilių gyventojų aukų ir žmogaus teisių pažeidimų; pabrėžia, kad vykdydamos savo operacijas vietinės pajėgos turi laikytis tarptautinės humanitarinės ir žmogaus teisių teisės;

9.  reiškia paramą Irako Respublikai ir jos žmonėms, siekiant pripažinti politiniu, socialiniu ir ekonominiu požiūriu perspektyvią ir tvarią provinciją Ninevijos lygumų, Tal Afaro ir Sindžaro regionuose, atsižvelgiant į teisėtą regionų autonomiją, garantuojamą pagal Irako konstituciją;

10.  pabrėžia, kad perkeltų Ninevijos lygumų, Tal Afaro ir Sindžaro vietos gyventojų, kurių daugelis yra perkelti pačiame Irake, teisė grįžti į savo protėvių gimtinę turėtų būti ES, įskaitant jos valstybes nares, ir tarptautinės bendruomenės remiamas Irako vyriausybės politikos prioritetas; pabrėžia, kad, remiant Irako Respublikos vyriausybei ir Kurdistano regioninei vyriausybei, šiems vietos gyventojams turėtų būti visapusiškai užtikrintos pagrindinės žmogaus teisės, įskaitant politinę lygybę, ir nuosavybės teisės, kurios turėtų būti viršesnės už visus kitų asmenų pateiktus nuosavybės teisių reikalavimus;

11.  ragina Iraką tapti TBT nariu, kad būtų galima persekioti ISIS / „Da'esh“ už karo nusikaltimus, genocidą ir nusikaltimus žmoniškumui;

12.  ragina tarptautinę bendruomenę, įskaitant ES valstybes nares, patraukti ISIS / „Da'esh“ narius atsakomybėn naudojantis savo jurisdikcija ir, be kita ko, taikant visuotinės jurisdikcijos principą;

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Irako vyriausybei ir Atstovų tarybai ir Kurdistano regioninei vyriausybei.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0422. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0171. (3) OL C 234, 2016 6 28, p. 25. (4) OL C 310, 2016 8 25, p. 35. (5) OL C 316, 2016 8 30, p. 113. (6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0051.

2016 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (sustabdymo mechanizmo peržiūra) (COM(2016)0290 – C8-0176/2016 – 2016/0142(COD))

P8_TA(2016)0508 A8-0235/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0290),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 77 straipsnio 2 dalies a punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0176/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 7 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0235/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2016 m. gruodžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/..., kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (sustabdymo mechanizmo peržiūra)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2017/371.)

2016 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo direktyvos, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvos 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje I–V priedus, projekto (D047308/01 – 2016/3010(RSP))

P8_TA(2016)0509 B8-1334/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo direktyvos, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvos 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje I–V priedus, projektą (D047308/01),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyvą 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje(1), ypač į jos 14 straipsnio antros pastraipos c ir d punktus bei 18 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, 11 ir 13 straipsnius(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 11 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2016/715, kuriuo dėl tam tikrų vaisių iš tam tikrų trečiųjų šalių nustatomos priemonės, kuriomis siekiama neleisti patekti į Sąjungą ir joje išplisti kenksmingiesiems organizmams Phyllosticta citricarpa (McAlpine) Van der Aa(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 30 d. Europos maisto saugos tarnybos nuomonę(5),

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A.  kadangi Komisijos įgyvendinimo direktyvos projektu siekiama iš dalies pakeisti Direktyvos 2000/29/EB I–V priedus; kadangi Direktyva 2000/29/EB bus panaikinta ir pakeista Reglamentu (ES) Nr. 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų, kai tik tas reglamentas įsigalios;

B.  kadangi Komisijos įgyvendinimo direktyvos projektas prieštarauja Reglamento (ES) Nr. 2016/2031 tikslams, nes juo susilpninami reikalavimai, taikomi įvežant į Sąjungą tam tikrus vaisius, neatsparius kenksmingiesiems organizmams, visų pirma sukeliantiems citrusinių dėmėtligę ir citrusinių vėžį;

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo direktyvos projektas neatitinka Sąjungos teisės, nes nesuderinamas su Reglamento (ES) Nr. 2016/2031 tikslu – apibrėžti fitosanitarinę riziką, kurią kelia augalams ar augaliniams produktams žalingi bet kurios rūšies, padermės ar biotipo patogenai, gyvūnai arba parazitiniai augalai (reglamente vadinami kenkėjais), ir priemones tai rizikai sumažinti iki priimtino lygio; šiomis aplinkybėmis primena, kad, kai tik bus pradėtas taikyti (2019 m. gruodžio 14 d.) Reglamentas (ES) Nr. 2016/2031, juo bus panaikinta ir pakeista Direktyva 2000/29/EB;

2.  prašo Komisijos savo įgyvendinimo direktyvos projektą(6) pakeisti taip:

Įgyvendinimo direktyvos projektas   Pataisa Pataisa 1 Įgyvendinimo direktyvos projektas Priedo 4 dalies a punkto i papunkčio 6 punkto 16.2 punkto e papunktis or Išbraukta. (e)  in the case of fruits destined for processing, official inspections prior to export have shown that the fruits are free from symptoms of Xanthomonas citri pv. citri and Xanthomonas citri pv. aurantifolii, and transport and processing takes place under conditions, approved in accordance with the procedure referred to in Article 18(2). Pataisa 2 Įgyvendinimo direktyvos projektas Priedo 4 dalies a punkto i papunkčio 7 punkto 16.4 punkto d papunkčio 4a punktas (naujas) Nurodytųjų vaisių, kurių kilmės šalys yra trečiosios šalys, įvežimas į Sąjungą Prie nurodytųjų vaisių, kurių kilmės šalys yra trečiosios šalys, pridedamas fitosanitarinis sertifikatas, kaip nurodyta Direktyvos 2000/29/EB 13 straipsnio 1 dalies ii punkto pirmoje pastraipoje, kurio dalyje „Papildoma deklaracija“ įrašoma: i)  teiginys, kad nurodytieji vaisiai yra išauginti laukuose, kurie buvo tinkamu laiku po paskutinio vegetacijos ciklo pradžios apdoroti tinkamomis priemonėmis nuo Phyllosticta citricarpa ir jiems taikyti atitinkami auginimo būdai. Šis teiginys turi būti patvirtintas laikantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros; ii)  teiginys, kad auginimo laukas buvo tinkamai oficialiai patikrintas augimo sezonu ir nuo paskutinio vegetacijos ciklo pradžios nurodytuosiuose vaisiuose neaptikta jokių Phyllosticta citricarpa požymių; iii)  teiginys, kad nuo atvežimo iki supakavimo pakavimo patalpose paimtas bent 600 kiekvienos rūšies vaisių ėminys iš 30 tonų arba šio kiekio dalies, kad jis buvo atrinktas kuo labiau atsižvelgiant į bet kokius galimus Phyllosticta citricarpa požymius ir kad visi atrinkti vaisiai, kuriuose pastebėta požymių, buvo patikrinti ir tų kenksmingųjų organizmų nenustatyta; iv)  Citrus sinensis (L.) Osbeck „Valencia“ atveju be a, b ir c punktuose nurodytų teiginių įrašomas teiginys, kad buvo paimtas ėminys iš 30 tonų ar šio kiekio dalies ir ištirtas dėl latentinės infekcijos ir Phyllosticta citricarpa nenustatyta. Nurodytųjų vaisių, kurių kilmės šalys yra trečiosios šalys, tikrinimo reikalavimai Sąjungoje Įvežimo punkte arba paskirties vietoje, nustatytoje pagal Komisijos direktyvą 2004/103/EB, atliekama vizualinė nurodytųjų vaisių, kurių kilmės šalys yra trečiosios šalys, apžiūra. Patikrinamas bent 200 kiekvienos rūšies nurodytųjų vaisių ėminys iš 30 tonų partijos arba jos dalies, atrinktas atsižvelgiant į bet kokius galimus Phyllosticta citricarpa požymius. Jei atliekant 1 dalyje nurodytus patikrinimus aptinkama Phyllosticta citricarpa požymių, tų kenksmingųjų organizmų buvimas patvirtinamas arba paneigiamas atliekant požymių turinčių vaisių bandymus. Jei patvirtinama, kad Phyllosticta citricarpa aptikta, partiją, iš kurios buvo paimtas ėminys, atsisakoma leisti įvežti į Sąjungą. Atsekamumo reikalavimai Siekiant atsekamumo, nurodytieji vaisiai įvežami į Sąjungą tik tuo atveju, jei jie atitinka tokias sąlygas: i)  auginimo laukai, pakavimo įrenginiai, eksportuotojai ir kiti su nurodytųjų vaisių tvarkymu susiję veiklos vykdytojai yra oficialiai registruoti tuo tikslu; ii)  gabenant nurodytuosius vaisius iš auginimo lauko į įvežimo į Sąjungą punktą, prie jų buvo pridėti dokumentai, išduoti prižiūrint atitinkamai nacionalinės augalų apsaugos organizacijai; iii)  jei nurodytųjų vaisių kilmės šalys yra trečiosios šalys, taikomos a ir b punktų nuostatos, be to, saugoma išsami informacija apie apdorojimą prieš derliaus nuėmimą ir po jo. Pataisa 3 Įgyvendinimo direktyvos projektas Priedo 4 dalies a punkto i papunkčio 7 punkto 16.4 punkto e papunktis or Išbraukta. (e)  in the case of fruits destined for processing, official visual inspections prior to export have shown that the fruits are free from symptoms of Phyllosticta citricarpa (McAlpine) Van der Aa, and a statement that the specified fruits originate in a field of production subjected to appropriate treatments against Phyllosticta citricarpa carried out at the appropriate time is included in the certificates referred to in Article 13(1)(ii) under the rubric “Additional declaration”, and transport and processing takes place under conditions, approved in accordance with the procedure referred to in Article 18(2). Pataisa 4 Įgyvendinimo direktyvos projektas Priedo 4 dalies a punkto i papunkčio 8 punkto 16.6 punkto d papunktis (d)  have been subjected to an effective treatment to ensure freedom from Thaumatotibia leucotreta (Meyrick). The treatment data to be indicated on the certificates referred to in Article 13(1) (ii). d)  jie buvo veiksmingai apdoroti, siekiant, kad nebūtų užkrėsti Thaumatotibia leucotreta (Meyrick). Jei šie Citrus L. vaisiai nėra Citrus limon (L.) Osbeck. arba Citrus aurantifolia (Christm.) Swingle, pateikiamas oficialus teiginys, kad vaisiai buvo apdoroti šalčiu (0,55 °C 24 dienoms, taikant 3 dienų išankstinį vėsinimą), arba taikant tokį pat poveikį turintį alternatyvų, tvarų ir veiksmingą apdorojimo metodą, kuris patvirtintas laikantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos ir remiantis Europos maisto saugos tarnybos vertinimu, užtikrinant, kad šie vaisiai nebūtų užkrėsti Thaumatotibia leucotreta (Meyrick). Apdorojimo duomenys turi būti nurodyti 13 straipsnio 1 dalies ii punkte nurodytuose sertifikatuose.

3.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 169, 2000 7 10, p. 1. (2) OL L 55, 2011 2 28, p. 13. (3) OL L 317, 2016 11 23, p. 4. (4) OL L 125, 2016 5 13, p. 16. (5) Europos Komisijos prašymu (Klausimas Nr. EFSA-Q-2013–00334) pateikta mokslinė nuomonė dėl Phyllosticta citricarpa (Guignardia citricarpa) keliamos rizikos ES teritorijoje, nurodant ir įvertinant rizikos mažinimo galimybes. EFSA Journal, 2014, 12(2):3557. (6) Komisija perdavė Parlamentui įgyvendinimo direktyvos projekto tekstą tik anglų kalba, kadangi projektas nebuvo išverstas į kitas oficialiąsias kalbas.

2016 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl paramos nuo talidomido nukentėjusiems asmenims (2016/3029(RSP))

P8_TA(2016)0510 B8-1341/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į būsimą teisės akto dėl talidomido fondo dalinį pakeitimą, kuriuo Vokietijos Vyriausybė galėtų pasinaudoti siekdama tiems nuo talidomido nukentėjusiems asmenims, kurie tokiais pripažinti pagal teismo paskirtas patikos schemas, arba paramos pagal nacionalines vyriausybės schemas gavėjams suteikti galimybę bendrai naudotis specialiu Vokietijos sveikatos fondu Conterganstiftung (talidomido fondu),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugpjūčio 5 d. Ispanijos karaliaus dekretą Nr. 1006/2010, kuriuo nustatoma pagalbos teikimo 1960–1965 m. Ispanijoje nuo talidomido nukentėjusiems asmenims tvarka,

–  atsižvelgdamas į apytikslį nuo talidomido nukentėjusių asmenų skaičių ES (apie 2 700 asmenų Vokietijoje (šaltinis: Vokietijos Vyriausybė), apie 500 – Italijoje (šaltinis: V.I.TA., Associazione Vittime Italiane Thalidomide), 500 – Jungtinėje Karalystėje, 100 – Švedijoje (šaltinis: DLA Piper study) ir 200 – Ispanijoje (šaltinis: Avite Spain),

–  atsižvelgdamas į Heidelbergo universiteto parengtą ataskaitą Wiederholt durchzuführende Befragungen zu Problemen, speziellen Bedarfen und Versorgungsdefiziten von contergangeschädigten Menschen (2010–2013) („Tam tikrais intervalais kartotinos apklausos, susijusios su talidomido aukų patiriamomis problemomis, jų specialiaisiais poreikiais ir priežiūros trūkumu“), kurioje pateikiama išsami informacija apie didėjančias nuo talidomido nukentėjusių asmenų sveikatos problemas, konkrečius jų poreikius ir trūkumus teikiant jiems paramą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio mėn. tyrimų bendrovės Firefly parengtą ataskaitą, kurioje atkreipiamas dėmesys į blogėjančią nuo talidomido nukentėjusių asmenų fizinę ir emocinę sveikatą ir jų būsimus poreikius(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės mėn. pranešimą, kurį įgaliojo parengti Vokietijos valstybės Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės Sveikatos departamentas ir kuriame tiriama nuo talidomido nukentėjusių asmenų gyvenimo kokybė ir numatomi jų būsimi poreikiai (Kiolno universiteto pranešimas)(2),

–  atsižvelgdamas į atvirus Europos Parlamento frakcijų pirmininkų laiškus, kuriuose pabrėžiama, kad nuo talidomido nukentėję asmenys patiria lėtinį sekinantį skausmą ir kenčia dėl nepatenkintų poreikių,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 27 d. Europos Parlamente Briuselyje vykusią spaudos konferenciją, kurioje visų frakcijų nariai pabrėžė, kad nuo talidomido nukentėję asmenys turi gauti paramą, kad galėtų spręsti su sveikata susijusius rūpimus klausimus(3),

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. rugsėjo mėn. ES šventė 50-ąsias pirmųjų farmacijos srities reglamentų, kuriais siekta apsaugoti ES piliečius, priėmimo Europoje metines, ir pripažindamas, kad veiksmingi farmacijos srities teisės aktai turi išliekamąją vertę, kalbant apie tūkstančius mirusių vaikų ir rimtus apsigimimus, kuriuos nulėmė talidomido vartojimas nėštumo metu,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai (O-000035/2016 – B8-0120/2016), į kurį atsakoma žodžiu, ir diskusijas dėl talidomido 2016 m. kovo 9 d. plenariname posėdyje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 5 d. tarptautinės teisės įmonės Ince and Co. laišką, kuriame apibūdinama, kokią įtaką nukentėjusių vaisto vartotojų sveikatai turėjo nepakankama vaistų stebėsena ir įrodymų dėl talidomido poveikio slėpimas(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. Vokietijos Federacinės Vyriausybės pareiškimą dėl būtinybės prisiimti atsakomybę ir suteikti nebiurokratinę paramą nuo talidomido nukentėjusiems asmenims(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi šeštojo dešimtmečio pabaigoje ir septintojo dešimtmečio pradžioje įmonė Chemie Grünenthal GmbH talidomidą teikė rinkai kaip saugų vaistą nuo rytinio pykinimo, galvos skausmo, kosulio, nemigos ir peršalimo; kadangi dėl to, kad daugelyje Europos šalių jį vartojo nėščios moterys, mirė ir išsigimė tūkstančiai kūdikių;

B.  kadangi to meto, kai kilo talidomido skandalas, dokumentuose, kuriuos nepriklausomai patvirtino teisės įmonė Ince and Co., atskleidžiama, kad Vokietijos Federacinėje Respublikoje, priešingai nei tokiose šalyse kaip JAV, Prancūzija, Portugalija ir Turkija, itin trūko veiksmingos farmacijos srities stebėsenos;

C.  kadangi nepriklausomai patvirtintais moksliniais tyrimais(6) atkreipiamas dėmesys į neišvengiamą išvadą, kad 1970 m. Vokietijos Federacinė Respublika kišosi į baudžiamuosius procesus prieš įmonę Chemie Grünenthal GmbH, talidomido gamintoją Vokietijoje, todėl nebuvo galima tinkamai nustatyti gamintojo kaltės; be to, kadangi imtasi veiksmų siekiant užkirsti kelią pradėti civilinį procesą prieš šią įmonę, aukoms nebuvo galima užtikrinti teisingumo ar atitinkamos finansinės paramos jų dabartiniams ar būsimiems su sveikata susijusiems klausimams spręsti;

D.  kadangi neseniai Vokietijoje (Heidelbergo universiteto ataskaita ir Kiolno universiteto ataskaita) ir Jungtinėje Karalystėje (tyrimų bendrovės Firefly ataskaita) paskelbtose nepriklausomose ataskaitose daroma išvada, kad nuo talidomido nukentėjusiems asmenims reikia teikti didesnę paramą, kad jie galėtų patenkinti savo sveikatos poreikius, jiems būtų užtikrintos judumo galimybės ir sudarytos sąlygos gyventi savarankiškai, nes dėl negalios pobūdžio jų kūnai sparčiai nyksta, o nuo gimimo jiems buvo teikiama nepakankama parama;

E.  pripažindamas, kad, nors Vokietijai tenka tam tikra atsakomybė, kitos nacionalinės vyriausybės taip pat atsakingos už tai, kad būtų tinkamai elgiamasi su nuo talidomido nukentėjusiais asmenimis jų šalyse;

F.  pripažindamas, kad Europos Parlamento frakcijų pirmininkai savo atviruose laiškuose pareiškė remiantys pastangas padėti patenkinti nuo talidomido nukentėjusių asmenų sveikatos poreikius;

G.  primindamas 2015 m. gegužės mėn. Briuselyje vykusią spaudos konferenciją, kurią parėmė visos Europos Parlamento frakcijos ir kurioje buvo atkreiptas dėmesys į nepatenkintus nuo talidomido nukentėjusių asmenų sveikatos poreikius;

H.  primindamas, kad 2015 m. rugsėjo mėn. Briuselyje Europos Komisija šventė 50-ąsias pirmojo ES farmacijos srities teisės akto, kuris vėliau turėjo didelės įtakos talidomido skandalui, priėmimo metines; pabrėždamas, kad, nors vėliau sukurta reguliavimo struktūra pastaruosius 50 metų taikyta kaip priemonė siekiant apsaugoti milijonus ES piliečių nuo panašių nelaimių, nuo talidomido nukentėję asmenys patyrė skausmingų ir alinančių vaisto vartojimo padarinių;

I.  primindamas, kad 2016 m. kovo mėn. Strasbūre vykusio plenarinio posėdžio diskusijose visų frakcijų nariai pabrėžė, kad reikia kuo skubiau suteikti paramą nuo talidomido nukentėjusių asmenų poreikiams tenkinti, o už sveikatą ir maisto saugą atsakingas Europos Komisijos narys Vytenis Andriukaitis pareiškė ketinantis rasti tinkamą sprendimą visų nuo talidomido nukentėjusių asmenų atžvilgiu, kad būtų pagerinta jų gyvenimo kokybė;

J.  atkreipdamas dėmesį į tai, kad Europos Parlamentas ir Europos Komisija šiuo metu ir gali, ir nori, atsižvelgiant į etines ir humanitarines normas, ištaisyti nesėkmingos farmacijos srities kontrolės ir vėliau nuslėptų įrodymų padarytą žalą, dėl kurios ir kilo talidomido tragedija;

K.  dar kartą patvirtindamas 2016 m. birželio mėn. Vokietijos Federacinės Vyriausybės padarytą pareiškimą(7), kad ji privalo prisiimti atsakomybę ir suteikti finansinę paramą netaikydama naštą sukeliančių administracinių procedūrų ir nevykdydama ilgų atskirų tyrimų;

L.  pažymėdamas, kad 2016 m. birželio mėn. Vokietijos Federacinė Vyriausybė taip pat pripažino, kad iki 2017 m. sausio mėn. būtina ir įmanoma pakeisti Vokietijos teisės aktą dėl talidomido fondo;

M.  atkreipdamas dėmesį į tai, kad daugelis nukentėjusių asmenų visoje ES daugeliu atvejų negali kreiptis dėl finansavimo, kad būtų padengtos jų socialinių paslaugų išlaidos, ir tai šiuo metu yra didžiausias nuo talidomido nukentėjusių asmenų, kuriems šiuo metu yra 50–60 metų, rūpestis; šiems asmenims artimiausiu metu šių paslaugų reikės vis labiau, nes juos prižiūrintys asmenys, dažniausiai jų partneriai arba giminaičiai, patys gali susirgti arba mirti;

1.  primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją imtis koordinuotų veiksmų ir priemonių, kad būtų galima oficialiai pripažinti nuo talidomido nukentėjusius asmenis ir suteikti jiems kompensaciją;

2.  primygtinai ragina Vokietijos Federacinę Vyriausybę pasinaudoti būsimo teisės akto dėl talidomido fondo dalinio pakeitimo teikiama galimybe leisti nuo talidomido nukentėjusiems asmenims, kurie tokiais pripažinti pagal teismo paskirtas patikos schemas, arba paramos pagal nacionalines vyriausybės schemas gavėjams naudotis specialiu Vokietijos sveikatos fondu Conterganstiftung für behinderte Menschen (neįgaliesiems skirtu talidomido fondu);

3.  prašo, kad nuo talidomido nukentėję asmenys iš Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Italijos, Švedijos ir kitų valstybių narių būtų bendrai įtraukti į šios schemos taikymo sritį, pagal kurią jų, kaip talidomido paveiktų asmenų, statusas būtų pripažintas bona fide jų pačių šalyse;

4.  prašo Ispanijos valdžios institucijų peržiūrėti procesą, kurį 2010 m. pradėjo įgyvendinti vyriausybė, ir sudaryti palankesnes sąlygas tinkamai nustatyti ir atlyginti žalą nuo talidomido nukentėjusiems asmenims Ispanijoje pagal jų nacionalinę schemą, kaip nurodyta ne teisėkūros pasiūlyme dėl talidomido paveiktų žmonių apsaugos (161/000331), kurį 2016 m. lapkričio 24 d. vienbalsiai patvirtino Ispanijos Kongresas;

5.  primygtinai ragina Komisiją sukurti Europos lygmens pagrindų protokolą, pagal kurį visiems talidomido paveiktiems Europos piliečiams būtų suteikta vienoda kompensacija, neatsižvelgiant į tai, iš kokios valstybės narės jie yra kilę, ir parengti ES pagalbos ir paramos (įskaitant nuostatas dėl finansinės ir socialinės paramos) talidomido aukoms ir jų šeimoms programą;

6.  prašo įmonės Grünenthal prisiimti atsakomybę, suteikiant tinkamas kompensacijas ir priežiūrą dar nepripažintoms aukoms, persvarstant aukų statuso pripažinimo procesą ir pradedant dialogą su aukomis siekiant atlyginti padarytą žalą;

7.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir valstybėms narėms.

(1) http://www.thalidomidetrust.org/wp-content/uploads/2014/01/Firefly-report-March-2015.pdf (2) http://www.thalidomidetrust.org/wp-content/uploads/2016/04/The-Cologne-Report.pdf (3) http://www.fiftyyearfight.org/latest/europe-speaks-loudly-with-one-voice:-press-conference (4) http://www.fiftyyearfight.org/images/Appendix_1._Ince_letter.pdf (5) http://www.bmfsfj.de/BMFSFJ/kinder-und-jugend,did=225796.html (6) http://www.fiftyyearfight.org/images/Appendix_1._Ince_letter.pdf (7) https://www.bmfsfj.de/bmfsfj/aktuelles/alle-meldungen/leistungen-sollen-gerechter-verteilt-werden/90418?view=DEFAULT

2016 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Reglamento dėl pediatrijoje naudojamų vaistų (2016/2902(RSP))

P8_TA(2016)0511 B8-1340/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1902/2006, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1901/2006 dėl pediatrijoje naudojamų vaistinių preparatų(1) (toliau– Reglamentas dėl pediatrijoje naudojamų vaistų)

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „Geresni vaistai vaikams. Nuo koncepcijos prie tikrovės. Bendroji ataskaita apie duomenis, gautus taikant Reglamentą (EB) Nr. 1901/2006 dėl pediatrijoje vartojamų vaistinių preparatų“ (COM(2013)0443),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 17 d. Tarybos išvadas dėl farmacijos sistemų pusiausvyros stiprinimo ES ir jos valstybėse narėse,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo mėn. paskelbtą Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus aukšto lygio darbo grupės dėl prieigos prie vaistų ataskaitą „Naujovių ir galimybių naudotis sveikatos technologijomis skatinimas“ (angl. „Promoting innovation and access to health technologies“),

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl Reglamento dėl pediatrijoje naudojamų vaistų peržiūros (O-000135/2016 – B8-1818/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Reglamentas dėl pediatrijoje naudojamų vaistų turėjo didelį poveikį pediatrijoje naudojamų vaistų kūrimui, nes dauguma farmacijos bendrovių pediatrijoje naudojamų vaistų kūrimą laiko viso produkto kūrimo dalimi; kadangi smarkiai padaugėjo pediatrijos srities mokslinių tyrimų projektų ir kadangi dabar turima daugiau kokybiškos informacijos apie patvirtintų vaistų naudojimą pediatrijoje; kadangi pediatrinių klinikinių tyrimų taip pat padaugėjo;

B.  kadangi Reglamentas dėl pediatrijoje naudojamų vaistų padėjo pagerinti bendrą padėtį, gauta apčiuopiamos naudos gydant daugybę vaikų ligų; kadangi, vis dėlto, kai kuriose srityse, visų pirma, pediatrinės onkologijos ir neonatologijos, pasiekta nepakankamai pažangos;

C.  kadangi vaikų vėžys tebėra dažniausia vienų metų ir vyresnių vaikų mirties nuo ligos priežastis ir kadangi kasmet Europoje nuo vėžio miršta daugiau kaip 6 000 vaikų; kadangi du trečdaliai išgyvenusių vaikų kenčia nuo su esamu gydymu susijusio šalutinio poveikio (nurodoma, kad iki 50 proc. itin sunkiai) ir kadangi reikia toliau gerinti vėžį išgyvenusių vaikų gyvenimo kokybę;

D.  kadangi Reglamentas dėl pediatrijoje naudojamų vaistų paskatino aktyvesnį įvairių suinteresuotųjų subjektų dialogą ir bendradarbiavimą pediatrijoje naudojamų vaistų kūrimo klausimais;

E.  kadangi naujus eksperimentinius vaistus, kurie galėtų padėti vaikams, patyrusiems nepagydomos gyvybei pavojingos ligos atkrytį, bandomuosiuose tyrimuose gali vartoti mažiau kaip 10 proc. šių vaikų;

F.  kadangi užtikrinus gerokai didesnes galimybes gauti naujovišką gydymą galima išgelbėti gyvybei pavojingomis ligomis, pavyzdžiui, vėžiu, sergančių vaikų ir paauglių gyvybes ir kadangi dėl šios priežasties reikia nepagrįstai nedelsiant tirti tokio gydymo būdus – atlikti atitinkamus tyrimus su vaikais;

G.  kadangi kai kuriose vaikų gydymo srityse ES vis dar plačiai paplitęs vaisto naudojimas ne pagal aprašą; kadangi tyrimai, kokiu mastu vaikų populiacijai gydyti vaistai naudojami ne pagal aprašą, skiriasi tiek apimtimi, tiek pacientų populiacija, tačiau, priėmus Reglamentą dėl pediatrijoje naudojamų vaistų, vaistų skyrimas ne pagal aprašą nesumažėjo; kadangi Europos vaistų agentūra (EMA) jau paraginta parengti gaires dėl vaistų naudojimo ne pagal aprašą ir (arba) nelicencijuoto naudojimo atsižvelgiant į medicininius poreikius, taip pat sudaryti ne pagal aprašą naudojamų vaistų, nepaisant to, kad esama licencijuotų alternatyvų, sąrašą;

H.  kadangi Reglamente dėl pediatrijoje naudojamų vaistų nustatytos žmonėms skirtų vaistinių preparatų kūrimo taisyklės siekiant patenkinti konkrečius vaikų populiacijos gydymo poreikius;

I.  kadangi nuo Reglamento dėl pediatrijoje naudojamų vaistų įsigaliojimo dienos, remiantis suderintu pediatrinių tyrimų planu, piktybiniam vaikų augliui gydyti buvo patvirtinti tik du naujoviški tiksliniai vaistai nuo vėžio;

J.  kadangi pagal dabartinę reguliavimo sistemą netaikomas teisinis reikalavimas kurti pediatrinį vaistą, kai vaistai kuriami suaugusiesiems būdingomis sąlygomis, kurios nebūdingos vaikams; kadangi ši reguliavimo samprata yra nepakankama specifinių ligų, kuriomis serga tik vaikai, atveju; be to, kadangi kasmet didėja EMA pagal Reglamento dėl pediatrijoje naudojamų vaistų 34 straipsnio 4 dalį pateiktų metinių ataskaitų dėl atidėjimo priemonių skaičius;

K.  kadangi daugybė vaikų vėžio rūšių nebūdinga suaugusiesiems; kadangi, vis dėlto, vaisto, kuriuo veiksmingai gydomas suaugusiųjų vėžys, veikimo mechanizmai gali būti aktualūs ir vėžio, kuriuo suserga vaikai, atveju;

L.  kadangi rinka teikia nedaug paskatų kurti specialius pediatrijoje naudojamus vaistus toms ligoms (pavyzdžiui, vaikų vėžiui), kuriomis serga tik vaikai, gydyti;

M.  kadangi trečioji ES sveikatos programa (2014–2020 m.) apima įsipareigojimą gerinti išteklius ir žinias, susijusius su retomis ligomis sergančiais pacientais;

N.  kadangi labai vėluojama pradėti vykdyti pediatrinius klinikinius onkologinių vaistų tyrimus, nes vaistų kūrėjai laukia, kol vaistai duos gerų rezultatų pirmiausia gydant vėžiu sergančius suaugusius pacientus;

O.  kadangi nėra jokių priemonių neleisti tyrėjui ankstyvame etape nutraukti perspektyvų pediatrinį klinikinį tyrimą, jeigu vaistas neduoda gerų rezultatų gydant tikslinę suaugusiųjų populiaciją;

P.  kadangi finansinis atlygis ir paskatos vaikų populiacijos gydymui skirtiems vaistams kurti, pavyzdžiui, leidimas prekiauti pediatriniu vaistu (angl. „Paediatric Use Marketing Authorisation“, PUMA), yra pavėluoti ir turi ribotą poveikį; kadangi, nors būtina užtikrinti, kad farmacijos bendrovės netinkamai nesinaudotų ar nepiktnaudžiautų finansiniu atlygiu ir paskatomis, reikia įvertinti esamą finansinių atlygių sistemą siekiant nustatyti, kaip ją būtų galima patobulinti, kad ji labiau skatintų pediatrijoje, ypač pediatrinės onkologijos srityje, naudojamų vaistų mokslinius tyrimus ir šiuos vaistus kurti;

Q.  kadangi rinkodaros leidimo turėtojai, siekdami atsižvelgti į naujausią mokslo informaciją, privalo atnaujinti su produktu susijusią informaciją;

R.  kadangi pediatrinių tyrimų planai patvirtinami po sudėtingų reguliavimo institucijų ir farmacijos bendrovių derybų, pernelyg dažnai jie būna neįgyvendinami ir (arba) pradedami įgyvendinti per vėlai, nes juos vykdant dėmesys skiriamas retai vaikams pasireiškiančioms suaugusiųjų vėžinėms ligoms, o ne galimam platesniam naujų vaistų naudojimui gydant kitas susijusias vaikų vėžines ligas; kadangi ne visi patvirtinti pediatrinių tyrimų planai yra įgyvendinami, turint omenyje tai, kad aktyviųjų medžiagų moksliniai tyrimai dažnai nutraukiami vėlesniame etape, jei pirminiai vaisto saugos ir veiksmingumo lūkesčiai nepasiteisina; kadangi iki šiol įvykdyta tik 12 proc. patvirtintų pediatrinių tyrimų planų;

S.  kadangi Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 536/2014 dėl žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų numatyta įsteigti vieną bendrą paraiškų teikimo portalą, kuriuo pasinaudodami užsakovai gali pateikti vieną bendrą paraišką dėl tyrimų, atliekamų keliose valstybėse narėse; kadangi tokie tarpvalstybiniai tyrimai yra ypač svarbūs retų ligų, tokių kaip vaikų vėžys, atveju, nes vienoje valstybėje gali būti nepakankamai pacientų, kad būtų galima atlikti tyrimą;

T.  kadangi pediatrinių tyrimų planai labai dažnai keičiami; vis dėlto kadangi esminiai pediatrinių tyrimų planų pakeitimai aptariami Pediatrijos komitete, tačiau kai daromi mažesnį poveikį turintys pakeitimai, problemos nėra labai aiškiai apibrėžiamos;

U.  kadangi pagal Reglamento dėl pediatrijoje naudojamų vaistų 39 straipsnio 2 dalį valstybės narės privalo pateikti Komisijai išsamius įrodymus apie konkretų įsipareigojimą remti pediatrinių vaistų mokslinius tyrimus, kūrimą ir prieinamumą;

V.  kadangi, kaip nurodyta Reglamento dėl pediatrijoje naudojamų vaistų 40 straipsnio 1 dalyje, vaikų populiacijai skirtų vaistų mokslinių tyrimų finansavimas turi būti numatomas Bendrijos biudžete, siekiant remti su vaistais ar aktyviosiomis medžiagomis, kurie nėra apsaugoti patentu arba pagal papildomos apsaugos liudijimą, susijusius tyrimus;

W.  kadangi pagal Reglamento dėl pediatrijoje naudojamų vaistų 50 straipsnį Komisija turi iki 2017 m. sausio 26 d. pateikti Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl patirties, įgytos taikant 36, 37 ir 38 straipsnius, įskaitant finansinio atlygio ir paskatų ekonominio poveikio analizę kartu su nustatyto šio reglamento poveikio visuomenės sveikatai analize, siekiant pateikti pasiūlymų dėl būtinų pakeitimų;

1.  ragina Komisiją laiku pateikti Reglamento dėl pediatrijoje naudojamų vaistų 50 straipsnyje numatytą ataskaitą; pabrėžia, jog reikia, kad šioje ataskaitoje būtų išsamiai aprašytos ir nuodugniai išnagrinėtos kliūtys, kurios šiuo metu trukdo naujovėms vaikų populiacijai skirtų vaistų srityje; pabrėžia, kad siekiant formuoti veiksmingą politiką toks patikimas informacijos pagrindas yra labai svarbus;

2.  primygtinai ragina Komisiją, remiantis tomis išvadomis, apsvarstyti galimybę padaryti pakeitimus, be kita ko, atliekant Reglamento dėl pediatrijoje naudojamų vaistų teisėkūros peržiūrą; atliekant šiuos pakeitimus turi būti deramai atsižvelgta į a) pediatrijoje naudojamų vaistų kūrimo planus, kurie būtų grindžiami ne tik ligos rūšimis, bet ir vaisto veikimo mechanizmu, b) pirmenybės teikimo ligoms ir vaistams modelius, atsižvelgiant į netenkinamus medicininius poreikius pediatrijos srityje ir galimybes, c) ankstesnius ir perspektyvesnius pediatrinių tyrimų planus, d) paskatas, kurias taikant būtų labiau skatinama vykdyti mokslinius tyrimus ir kurios veiksmingiau tenkintų vaikų populiacijos poreikius, užtikrinant mokslinių tyrimų ir kūrimo sąnaudų vertinimą ir visišką klinikinių rezultatų skaidrumą, ir e) strategijas siekiant išvengti vaistų naudojimo pediatrijoje ne pagal aprašą tais atvejais, kai esama leistinų pediatrinių vaistų;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad privalomai kuriant pediatrijoje naudojamus vaistus remiantis vaisto veikimo mechanizmu, priderintu prie naviko biologinių ypatybių, o ne indikacija, apribojančia vaisto naudojimą konkrečia vėžio rūšimi, būtų galima išgelbėti daug vėžiu sergančių vaikų gyvybių;

4.  pabrėžia, kad remiantis moksliniais duomenimis pirmenybė turėtų būti teikiama pediatrijos poreikiams ir skirtingų bendrovių vaistams siekiant geriausią taikomą gydymą pritaikyti prie vaikų, ypač sergančių vėžiu, gydymo poreikių ir kad jį atliekant būtų galima geriausiai panaudoti moksliniams tyrimams skirtus išteklius;

5.  pabrėžia, kad daugelio pediatrinių ir retų ligų mokslinių tyrimų atveju labai svarbūs tarpvalstybiniai tyrimai; todėl palankiai vertina reglamentą (ES) Nr. 536/2014, nes bus lengviau atlikti tokius tyrimus, ir ragina EMA užtikrinti, kad tam reglamentui įgyvendinti reikalinga infrastruktūra būtų kuo greičiau įdiegta;

6.  pabrėžia, kad bendrovės, vykdydamos pediatrinių tyrimų planus ankstyvame etape ir anksti pradėdamos dialogą ir bendradarbiavimą moksliniais ir reguliavimo klausimais su EMA, gali optimizuoti bendrą pediatrinių vaistų kūrimą ir visų pirma parengti lengviau įgyvendinamus pediatrinių tyrimų planus;

7.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę iš dalies pakeisti Reglamentą dėl pediatrijoje naudojamų vaistų taip, kad nebūtų galima ankstyvame etape nutraukti perspektyvių vaikų populiacijos tyrimų dėl nepatenkinamų tikslinės suaugusiųjų populiacijos rezultatų;

8.  pabrėžia, kad reikia skubiai įvertinti, kaip skirtingų rūšių finansavimas ir finansinis atlygis, įskaitant ne vieną priemonę, pagrįstą atsiejimo mechanizmais, galėtų būti geriausiai panaudoti siekiant užtikrinti ir paskubinti pediatrinių vaistų, visų pirma skirtų naujagimių ir vaikų vėžinėms ligoms, o ypač toms vėžinėms ligoms, kuriomis serga tik vaikai, gydyti, kūrimą tose srityse, kuriose jų reikia; mano, kad finansinis atlygis turėtų paskatinti kurti šiuos vaistus iš karto, kai gaunamas patenkinamas vaistų naudojimo vaikų populiacijai mokslinis pagrindas ir duomenys apie jų saugumą suaugusiesiems, ir ji neturėtų priklausyti nuo įrodytos terapinės vertės esant suaugusių ligos indikacijai;

9.  ragina Komisiją skubiai imtis veiksmų ir parengti bet kokius galimus reglamentavimo pakeitimus, kurie jau dabar galėtų padėti pagerinti padėtį;

10.  ragina Komisiją, atlikus kritinę šiuo metu finansuojamų projektų peržiūrą, atnaujinti programos „Horizontas 2020“ finansavimo nuostatas, suformuluotas tam, kad būtų remiami kokybiški pediatriniai klinikiniai tyrimai;

11.  ragina Komisiją sustiprinti Europos pediatrinių klinikinių mokslinių tyrimų tinklo vaidmenį ir užtikrinti, kad valstybės narės taikytų priemones, kuriomis būtų remiami pediatrinių vaistų moksliniai tyrimai, kūrimas ir prieinamumas;

12.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai.

(1) OL L 378, 2006 12 27, p. 20.

2016 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2015 m. Peticijų komiteto veiklos (2016/2146(INI))

P8_TA(2016)0512 A8-0366/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Peticijų komiteto svarstymų rezultatų,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 10 ir 11 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į teisės pateikti peticiją reikšmingumą ir į tai, kad svarbu nedelsiant informuoti Parlamentą apie konkrečius Europos Sąjungos piliečiams ar gyventojams susirūpinimą keliančius reikalus, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 24 ir 227 straipsniuose,

–  atsižvelgdamas į SESV 228 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 44 straipsnį dėl teisės pateikti peticiją Europos Parlamentui,

–  atsižvelgdamas į SESV nuostatas, susijusias su pažeidimo nagrinėjimo procedūra, ypač į 258 ir 260 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 216 straipsnio 8 dalį,

–  atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A8-0366/2016),

A.  kadangi metinės ataskaitos apie Peticijų komiteto veiklą tikslas – pateikti 2015 m. gautų peticijų analizę, apžvelgti ryšius su kitomis institucijomis ir pateikti realų per 2015 m. pasiektų tikslų vaizdą;

B.  kadangi 2015 m. gauta 1 431 peticija, t. y. 47 proc. mažiau nei 2014 m., kai Parlamentui buvo pateikta 2 714 peticijų; kadangi 943 peticijos paskelbtos priimtinomis; iš jų 424 peticijos buvo greitai išnagrinėtos ir jų nagrinėjimas užbaigtas, suteikus peticijos pateikėjams tinkamą informaciją jiems rūpimu klausimu, ir 519 peticijų tebelaukia nagrinėjimo Peticijų komitete; kadangi 483 peticijos paskelbtos nepriimtinomis;

C.  kadangi peticijų gauta mažai, palyginti su bendru ES gyventojų skaičiumi, o tai rodo, kad didžioji dalis ES piliečių ir gyventojų, deja, vis dar nežino apie teisę pateikti peticiją arba apie peticijos, kaip priemonės atkreipti ES institucijų ir valstybių narių dėmesį į piliečiams poveikį darančius klausimus arba reikalus, kurie jiems kelia rūpestį ir kurie priklauso Sąjungos veiklos sritims, galimą naudą;

D.  kadangi 2015 m. nepriimtinomis paskelbtos 483 peticijos ir, kaip rodo didelis gautų nepriimtinų peticijų skaičius (33,8 proc.), visuomenei tebėra neaišku, kokios yra ES veiklos sritys; kadangi norint ištaisyti šią padėtį reikėtų skatinti ir gerinti komunikaciją su piliečiais ir aiškinti, kokios yra skirtingos ES, nacionalinės ir vietos kompetencijos sritys;

E.  kadangi kiekviena peticija svarstoma ir nagrinėjama nuodugniai, efektyviai ir skaidriai;

F.  kadangi peticijų pateikėjai dažniausiai būna piliečiai, siekiantys užtikrinti pagrindinių teisių paisymą ir tobulinti mūsų visuomenę bei užtikrinti jos gerovę ateityje; kadangi patirtis, kurią įgijo šie piliečiai, kai buvo nagrinėjamos jų peticijos, turi labai svarią įtaką, nulemiančią jų nuomonę apie ES institucijas ir teisę pateikti peticiją, įtvirtintą Europos Sąjungos teisės aktuose;

G.  kadangi Europos Parlamentas yra vienintelė ES piliečių tiesiogiai renkama ES institucija ir kadangi teisė pateikti peticiją suteikia jiems galimybę atkreipti savo išrinktų atstovų dėmesį į tam tikras temas, kurios jiems kelia rūpestį;

H.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15 straipsnyje nurodyta, jog, siekiant skatinti gerą valdymą ir užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą, Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai turi, kiek įmanoma, laikytis atvirumo principo;

I.  kadangi teisė pateikti peticiją turi būti svarbiu dalyvaujamosios demokratijos elementu, kai veiksmingai apsaugota kiekvieno piliečio teisė tiesiogiai dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime; kadangi iš tikrųjų demokratinis ir dalyvaujamasis valdymas turėtų užtikrinti visišką skaidrumą, veiksmingą pagrindinių teisių apsaugą ir praktinį visuomenės įsitraukimą į sprendimų priėmimo procesus; kadangi peticijos Europos Parlamentui suteikia galimybę išklausyti problemas, su kuriomis piliečiai susiduria, ir padėti jas spręsti, kartu kitos ES institucijos ir valstybių narių institucijos raginamos šiuo tikslu dėti visas įmanomas pastangas jų atitinkamose kompetencijos srityse; kadangi remiantis pirmiau minėtomis peticijomis reikėtų įvertinti ES teisės aktų poveikį ES gyventojų kasdieniam gyvenimui;

J.  kadangi pasitikėjimą sistema ir visu Europos projektu pakirto humanitarinė pabėgėlių krizė, labai rimtas socialinis ir ekonominis finansų krizės poveikis, ir visoje Europoje plintanti ksenofobija ir rasizmas; kadangi Peticijų komitetui tenka atsakomybė ir svarbus uždavinys palaikyti ir stiprinti konstruktyvų dialogą su ES piliečiais ir gyventojais europiniais klausimais;

K.  kadangi Peticijų komitetas turi geriausias galimybes parodyti piliečiams, ką Europos Sąjunga daro dėl jų ir kokie sprendimai gali būti priimami Europos, nacionaliniu ar vietos lygmeniu; kadangi Peticijų komitetas gali labai daug nuveikti, aiškindamas ir galbūt įrodydamas, kokie yra Europos projekto laimėjimai ir privalumai;

L.  kadangi teisė pateikti peticiją turėtų padidinti Europos Parlamento galimybes reaguoti ir padėti sprendžiant problemas, iš esmės susijusias su ES teisės aktų taikymu ir perkėlimu; kadangi peticijos – tai vertingas informacijos iš pirmų rankų šaltinis, kuris remiasi pačių žmonių patirtimi, padedančia nustatyti galimus pažeidimus ir trūkumus ES teisės aktus įgyvendinant nacionaliniu lygmeniu, ir, galiausiai, jį stebi Komisija, kaip sutarčių sergėtoja; kadangi peticijos, kurios pagrįstos ES veiklos sritimis ir atitinka priimtinumo kriterijus, yra bazinė priemonė, padedanti ankstyvuoju etapu nustatyti, kad valstybėse narėse atidedamas ES teisės aktų perkėlimas ir jų faktinis vykdymas; kadangi ES piliečiai, pateikdami peticijas, gali apskųsti, kad ES teisės aktai nevykdomi, ir padėti nustatyti ES teisės pažeidimus;

M.  kadangi teisėkūros procese peticijos yra labai svarbios – kitiems Parlamento komitetams jos dažnai suteikia naudingos tiesioginės informacijos, susijusios su jų atitinkamos srities teisėkūros darbu; kadangi už peticijas atsakingas ne vien Peticijų komitetas ir pastangas turėtų drauge dėti visi Parlamento komitetai;

N.  kadangi ES piliečiai ir gyventojai, pateikdami peticijas, gali pateikti skundą dėl netinkamo ES teisės aktų įgyvendinimo; kadangi tokiu būdu piliečiai yra naudingas informacijos šaltinis, siekiant nustatyti ES teisės aktų pažeidimus;

O.  kadangi peticijos ne tik suteikia svarbios grįžtamosios informacijos apie galiojančius teisės aktus, bet ir gal padėti nustatyti ES teisės aktų spragas ir įvertinti reglamentavimo trūkumą tam tikrose srityse, taigi jos tampa tolesnių teisėkūros pastangų katalizatoriumi;

P.  kadangi Peticijų komitetas plačiai naudojasi specialiomis komiteto turimomis priemonėmis, pvz., klausimais, į kuriuos atsakoma žodžiu, ir trumpomis rezoliucijomis, taip siekiant užtikrinti įvairių ES piliečiams susirūpinimą keliančių reikalų matomumą, pateikia klausimus ir rezoliucijas per Parlamento plenarinį posėdį, pavyzdžiui, rezoliucijas dėl Ispanijoje taikomų hipotekos teisės aktų ir rizikingų finansinių priemonių arba dėl pirmenybės vaiko interesams Europoje;

Q.  kadangi per 2015 m. piliečių pateiktos peticijos buvo išnagrinėtos sparčiau ir veiksmingiau, taip pat sutrumpėjo korespondencijos su peticijų pateikėjais laikas; kadangi reikėtų paminėti reikšmingas sekretoriato pastangas siekiant šių patobulinimų;

R.  kadangi peticijų pateikėjai aktyviai prisideda prie komiteto veiklos, pateikdami papildomą informaciją iš pirmų rankų komiteto nariams, Komisijai ir valstybių narių atstovams, kurie dalyvauja; kadangi peticijų pateikėjai, dalyvaudami diskusijose ir pristatydami savo peticiją ir išsamesnę informaciją, prisideda prie sklandaus ir konstruktyvaus dialogo su Parlamento ir Komisijos nariais užtikrinimo; kadangi 2015 m. į svarstymus Peticijų komitete atvyko ir juose dalyvavo 191 peticijos pateikėjas; kadangi šis skaičius atrodo palyginti nedidelis, tačiau nereikėtų pamiršti, kad Peticijų komiteto posėdžiai transliuojami ir peticijų pateikėjai gali tiesiogiai stebėti diskusijas realiuoju laiku arba vėliau prisijungti prie vaizdo ir garso įrašų internete;

S.  kadangi priimtas specialus peticijų, susijusių su vaiko gerove, nagrinėjimo metodas ir sudaryta speciali darbo grupė šiuo klausimu, kuri pirmą kartą susirinko 2015 m. rugsėjo 17 d.ir išsirinko pirmininke Eleonorą Evi; pabrėžia, kad bet kuri darbo grupė turi turėti aiškius įgaliojimus, kad galėtų pasiekti apčiuopiamų rezultatų ir padėtų išvengti nepagrįsto peticijų nagrinėjimo vilkinimo;

T.  kadangi peticija dažnai pateikiama tuo pačiu metu kaip ir skundas Komisijai, o dėl jo gali būti pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra; kadangi 2015 m. Europos Parlamentas, pateikęs peticija ir klausimus Komisijai, įspėjo apie tam tikrų ES teisės aktų taikymo ir įgyvendinimo trūkumus kai kuriose valstybėse narėse;

U.  kadangi dėl šių peticijų aplinkosaugos srityje pateikti ieškiniai; kadangi Komisija nusiuntė oficialų pranešimą Suomijai dėl direktyvos dėl galimybės visuomenei susipažinti su informacija apie aplinką perkėlimo į nacionalinę teisę; kadangi kitais penkiais aplinkosaugos srities atvejais Komisija pradėjo dvišalį dialogą su tam tikromis valstybėmis narėmis; kadangi šie atvejai susiję su skalūnų dujomis, vilkų populiacijos valdymu, neteisingu direktyvos dėl strateginio aplinkosauginio vertinimo taikymu ir nacionalinės teisės aktų derėjimu su direktyvos dėl galimybės visuomenei susipažinti su informacija apie aplinką reikalavimais;

V.  kadangi piliečių peticijos taip pat susijusios su teisingumo ir teisminio bendradarbiavimo klausimais, todėl, remdamasi viena peticija, Komisija pradėjo dvišalį dialogą su valstybe nare dėl pavardės keitimo susituokus apribojimų;

W.  kadangi Komisija taip pat pradėjo dvišalį dialogą su įvairiomis valstybėmis narėmis, remdamasi įvairiomis peticijomis, dėl nekilnojamojo turto mokesčių ir studentų mokamo gyvenamosios vietos mokesčio;

X.  kadangi Komisija ketina sustiprinti ES teisės aktų taikymą atlikdama perkėlimo į nacionalinę teisę tikrinimą ir sistemingas nacionalinės teisės aktų atitikties patikras; kadangi Komisija pareiškė, kad imsis atitinkamų priemonių, be kita ko, pradės naujas „EU Pilot“ bylas ir pažeidimo nagrinėjimo procedūras, jei nustatys galimus ES teisės aktų pažeidimus;

Y.  kadangi Parlamento dalyvavimas šiose procedūrose leidžia vykdyti papildomą kompetentingų ES institucijų tiriamojo darbo kontrolę; kadangi nė viena peticija neturėtų būti baigta nagrinėti, kol Komisija nebaigė tyrimo;

Z.  kadangi Komisija skelbia metinę Europos Sąjungos teisės taikymo ataskaitą ir veiksmus, susijusius su Sąjungos teisės aktų pažeidimais, ir atskleidžia informaciją apie pažeidimo nagrinėjimo procedūras pranešimų spaudai forma; kadangi su šiais sprendimais dėl pažeidimo nagrinėjimo procedūrų galima susipažinti Komisijos duomenų bazėje, prie kurios galima prieiti per Europos interneto svetainę; kadangi išsamesnė Komisijos informacija apie jos veiksmus Peticijų komitetui tais atvejais, kai bylos susijusios su peticijomis, prisidėtų prie didesnio skaidrumo ir sklandesnio abiejų institucijų bendradarbiavimo užtikrinimo;

AA.  kadangi esminiai peticijose nurodomi klausimai susiję su labai įvairiais aspektais, pvz., aplinkos apsauga (ypač kai tai susiję su nuotekų tvarkymu, atliekų tvarkymu, upių baseinų valdymu, dujų ir angliavandenilių žvalgymu ir išgavimu), vartotojų teisių pažeidimais, teisingumo vykdymu (ypač kai tai susiję su nepilnamečių globos teisėmis), pagrindinėmis teisėmis (ypač vaiko, neįgaliųjų ir mažumų teisėmis), laisvu asmenų judėjimu, diskriminacija, imigracija, užimtumu ir gyvūnų gerove;

AB.  kadangi 2014 m. pabaigoje pradėjęs veikti Peticijų komiteto internetinis portalas dar toliau tobulinamas; kadangi šio portalo tikslas – suteikti ES piliečiams ir gyventojams elektroninę priemonę, kuria pasinaudodami jie gali pateikti peticijas ir nuolat sekti, kaip jos nagrinėjamos, taip pat elektroniniu būdu pasirašyti savo peticijas ir kitas peticijas, kurių temos juos domina; kadangi buvo ištaisyti šios svetainės pagrindinių funkcijų trūkumai, pvz., per visus 2015 m. netinkamai veikusi naršyklė dar labai neseniai neleido portalui veikti kaip interaktyvi erdvė, kurioje piliečiai galėtų keistis nuomonėmis ir diskutuoti; kadangi pagaliau ši problema buvo išspręsta;

AC.  kadangi portalas buvo sukurtas siekiant padidinti peticijų procedūros skaidrumą ir interaktyvumą, jis taip pat užtikrina efektyvesnį administravimą, naudingą peticijų pateikėjams, Europos Parlamento nariams ir plačiajai visuomenei; kadangi antruoju projekto etapu yra numatyta visų pirma sustiprinti administracinį peticijų tvarkymą;

AD.  kadangi dėl vėluojančio kitų projekto etapų įgyvendinimo buvo sukurtas papildomas darbo krūvis Peticijų komiteto sekretoriatui, nes jo darbuotojai turėjo rankiniu būdu įkelti atitinkamus failus į skirtingas duomenų bazes; kadangi vis dar yra neįkeltų peticijų, nes iki šiol į portalą buvo įkeltos tik 2013, 2014 ir 2015 m. nebaigtos nagrinėti peticijos, ir kadangi šiuo metu į sistemą įkeliamos 2016 m. gautos peticijos;

AE.  kadangi buvo pašalinti tam tikri trūkumai, būtent susiję su paieškos funkcija ir peticijos pateikėjo anonimiškumu, ir kadangi nuo antro 2016 m. pusmečio vyksta darbas siekiant padidinti paslaugos naudingumą ir matomumą piliečiams;

AF.  kadangi peticijų priimtinumas grindžiamas kriterijais, nustatytais SESV 227 straipsnyje; kadangi Sąjungos veiklos srities sąvoka peržengia ilgo kompetencijos sričių sąrašo ribas; kadangi paskelbus peticiją nepriimtina gali būti atlikta teisminė peržiūra, jei toks sprendimas tinkamai nepagrįstas remiantis minėtais kriterijais;

AG.  kadangi atsakomybė užtikrinti, kad ES teisės aktai būtų tinkamai įgyvendinti valstybėse narėse, pirmiausia tenka nacionaliniams teismams; kadangi šiuo požiūriu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas yra naudinga priemonė, kuria pasinaudoti gali nacionalinės teismų sistemos; kadangi kai kuriose valstybėse narėse ši procedūra buvo retai naudojama arba visai nenaudojama; kadangi ši pirminė atsakomybė jokiais būdais neturėtų reikšti, kad Komisijai neturi tekti aktyvesnis vaidmuo kaip Sutarčių sergėtojai užtikrinti ES teisės laikymąsi; kadangi peticijos – tai alternatyvus ir nepriklausomas atitikties ES teisės aktams tyrimo ir patikrinimo būdas ir kadangi dėl to šios dvi alternatyvios procedūros neturėtų būti tarpusavyje nesuderinamos;

AH.  kadangi Europos piliečių iniciatyva (EPI) turėtų būti svarbi priemonė, sudaranti galimybes piliečiams aktyviai dalyvauti rengiant ES politiką, o jos potencialas neabejotinai turi būti visiškai išnaudotas, užtikrinant, kad piliečiai būtų visapusiškai informuojami apie ES kompetencijai ir nacionalinei kompetencijai priklausančius klausimus; kadangi piliečiams reikėtų geriau paaiškinti esminius EPI ir teisės pateikti peticijas skirtumus; kadangi Parlamentas ypač atsako už tai, kad ši priemonė iš tikrųjų būtų sėkminga; kadangi, kaip buvo pabrėžta 2015 m. vasario 22 d. viešojo klausymo kalbose, esama bendro organizacijų, kurios užregistravo EPI, jausmo, kad, siekiant gauti kuo geresnius rezultatus, susijusius su piliečių dalyvavimu, reikia šalinti administracines kliūtis;

AI.  kadangi Peticijų komitetas mano, kad praėjus daugiau nei trejiems metams po Reglamento (ES) Nr. 211/2011 taikymo pradžios datos 2012 m. balandžio 1 d. turėtų būti įvertinta, kaip jis įgyvendinamas, siekiant nustatyti trūkumus ir pasiūlyti konkrečių įgyvendinamų sprendimų dėl jo skubios peržiūros, kad būtų galima optimizuoti reglamento vykdymą;

AJ.  kadangi reikia pažymėti, kad dėl Peticijų komiteto darbo krūvio 2015 m. buvo surengtas tik vienas tiriamasis vizitas dėl peticijų, dėl kurių 2015 m. vykdyti tyrimai; kadangi 2015 m. lapkričio 5 ir 6 d. tiriamasis vizitas į Jungtinę Karalystę dėl įvaikinimo negavus tėvų sutikimo leido delegacijos nariams geriau suprasti padėtį, nes problemą buvo galima aptarti su įvairių Jungtinės Karalystės institucijų, susijusių su šiuo atveju, atstovais;

AK.  kadangi šie vizitai yra specialioji komiteto prerogatyva ir esminė jo darbo dalis, apimanti bendravimą su peticijų pateikėjais ir valdžios institucijomis atitinkamose valstybėse narėse; kadangi tokių delegacijų nariai vienodomis sąlygoms dalyvauja visoje veikloje, įskaitant galutinių pranešimų rengimą;

AL.  kadangi Peticijų komitetas turi pareigų, susijusių su Europos ombudsmeno tarnyba, kuri atsakinga už ES piliečių ir gyventojų skundų dėl galimų netinkamo administravimo atvejų ES institucijose ir įstaigose tyrimą ir dėl kurios veiklos komitetas, remdamasis paties Europos ombudsmeno parengta metine ataskaita, taip pat rengia metinį pranešimą;

AM.  kadangi 2015 m. gegužės 26 d. Europos ombudsmenė Emily O’Reilly Europos Parlamento pirmininkui Martinui Schulzui pristatė savo metinį pranešimą už 2014 m.; kadangi 2015 m. birželio 23 d. ombudsmenė pristatė savo pranešimą Parlamento Peticijų komiteto, kuris atsakingas už ryšių su ombudsmeno institucija palaikymą, posėdyje;

AN.  kadangi Peticijų komitetas yra Europos ombudsmenų tinklo, kuris vienija nacionalinius ir regionų ombudsmenus, peticijų komitetus ir panašias Europos Sąjungos valstybių narių ir šalių kandidačių, taip pat kitų Europos Ekonominės Erdvės ir (arba) Šengeno erdvės šalių, įstaigas, narys; kadangi Europos Parlamento Peticijų komitetas yra tikrasis tinklo, kuris šiuo metu aprėpia 94 įstaigas 36 šalyse, narys;

AO.  kadangi kiekviena peticija yra atidžiai išnagrinėjama ir tvarkoma, o kiekvienas peticijos pateikėjas turi gauti atsakymą per pagrįstą laikotarpį; kadangi kiekvienas peticijos pateikėjas turi būti informuotas apie peticijos nagrinėjimo baigimo priežastis;

AP.  kadangi visi peticijų pateikėjai turėtų turėti galimybę pristatyti savo atvejus tiesiogiai Peticijų komitetui;

1.  pabrėžia, kad teisė pateikti peticiją turi padidinti Europos Parlamento reagavimo galimybes, nes padeda spręsti problemas, visų pirma susijusias su ES teisės aktų perkėlimu ir įgyvendinimu, kadangi peticijos, kurios pagrįstos ES veiklos sritimis ir atitinka priimtinumo kriterijus, yra vertingas informacijos šaltinis, siekiant nustatyti galimus pažeidimus ir piktnaudžiavimus įgyvendinant ES teisės aktus; ragina Komisiją visapusiškai naudotis jai suteiktais įgaliojimais siekiant užtikrinti veiksmingą ES teisės aktų įgyvendinimą, pvz., nedelsiant pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą pagal SESV 258 ir 260 straipsnius;

2.  atkreipia dėmesį į Peticijų komiteto darbą išklausant ir padedant spręsti piliečių problemas; tiki, kad peticijos gali padėti geriau įvertinti ES teisėkūros poveikį kasdieniam piliečių gyvenimui, nes jos veikia kaip tiltas tarp piliečių ir institucijų;

3.  pabrėžia, kad Peticijų komitetas turi galimybę ir jam tenka svarbus uždavinys palaikyti atvirą ir rezultatyvų dialogą su piliečiais, jis taip pat gali priartinti ES institucijas prie ES piliečių; pažymi, kad jis turėtų padėti skatinant dalyvaujamąją demokratiją; mano, kad siekiant vykdyti šią funkciją itin svarbu tinkamai atsakyti į peticijas, kalbant apie atsakymo gavimo laiką ir kokybę;

4.  primena, kad vykstant diskusijoms komitete turėtų būti užtikrintas proporcingas visų tautybių peticijų pateikėjų dalyvavimas ir lygybė; siekiant stiprinti komiteto Europos aspektą turėtų būti skatinamas tinkamas ir sąžiningas visų valstybių narių atstovų dalyvavimas viešuosiuose klausymuose; pažymi, kad Peticijų komitetas turi nagrinėti visas priimtinas peticijas vienodai objektyviai ir skiriant joms vienodą svarbą; pažymi, kad su valstybių narių rinkimų kampanijomis susijusios peticijos neturėtų būti nagrinėjamos skubos tvarka;

5.  pabrėžia, kad teisėkūros procese peticijos yra labai svarbios – jose nustatomos esamos Sąjungos teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę spragos ir trūkumai, o kitiems Parlamento komitetams jos dažnai suteikia naudingos tiesioginės informacijos, susijusios su jų atitinkamos srities teisėkūros darbu; Teigimai vertina tai, kad Peticijų komitetas glaudžiau bendradarbiauja su kitais Parlamento komitetais, taip pat per plenarinius posėdžius dažniau diskutuojama su peticijomis susijusiomis temomis; mano, kad už peticijas atsakingas ne vien Peticijų komitetas ir pastangas turėtų drauge dėti visi Parlamento komitetai; palankiai vertina ketinimą įsteigti Parlamente neoficialų peticijų tinklą, kuriame dalyvautų visų komitetų atstovai, taip siekiant užtikrinti sklandų ir veiksmingą su peticijomis susijusio darbo koordinavimą; tiki, kad šis tinklas turi padėti geriau suvokti peticijų vaidmenį parlamentinėje veikloje ir stiprinti komitetų tarpusavio bendradarbiavimą peticijose nurodytais klausimais; ragina kompetentingus Parlamento komitetus skirti deramą dėmesį jiems persiųstoms peticijoms ir dėti visas reikiamas pastangas siekiant suteikti informaciją, kurios reikia siekiant tinkamai tvarkyti peticijas;

6.  pripažįsta, kad Parlamentas taip pat atlieka itin svarbų politinį vaidmenį, susijusį su Komisijos vykdymo užtikrinimo veiksmais, tikrindamas metines ES teisės įgyvendinimo stebėjimo ataskaitas ir priimdamas atitinkamas Parlamento rezoliucijas; ragina Komisiją atsižvelgti į Peticijų komiteto Parlamentui pateiktas rezoliucijas, kuriose remiantis peticijomis nustatomos konkrečios ES teisės taikymo ir įgyvendinimo spragos, ir ragina Komisiją imtis tinkamų veiksmų ir apie pranešti Parlamentui apie tolesnę veiklą; be to, ragina Tarybą ir Parlamentą imtis konkrečių veiksmų priimant Reglamentą (ES) .../.... [procedūra 2013/0140(COD)] dėl veterinarinio patikrinimo prie ES išorės sienų reikalavimo netaikymo paprastajai vaisinei muselei (drosophila melanogaster), kaip siūlo Nobelio premijos laureatai (biochemijos profesoriai) Peticijoje Nr. 1358/2011;

7.  džiaugiasi, kad 2015 m. sutrumpėjo peticijų nagrinėjimo laikas, tačiau teigia, kad Peticijų komiteto sekretoriatui skubiai reikia skirti daugiau techninių išteklių ir personalo siekiant užtikrinti tinkamą peticijų nagrinėjimą ir dar trumpesnį peticijų tvarkymo laikotarpį, kartu užtikrinant tvarkymo kokybę; ragina skaitmeninti peticijų nagrinėjimą, visų pirma pradėti taikyti naujas informacijos ir komunikacijos technologijas, kad būtų galima užtikrinti, jog nagrinėjimas bus veiksmingas ir atliekamas laiku, optimaliai panaudojant turimus žmogiškuosius išteklius, tačiau kartu išlaikyti galimybę piliečiams pateikti peticijas įprastu paštu;

8.  toliau laikosi nuomonės, kad ypač tais atvejais, kai peticija paskelbiama nepriimtina arba baigiama nagrinėti dėl to, kad ji laikoma nepagrįsta, Komitetas turi pareigą tai tinkamai pagrįsti peticijos pateikėjams;

9.  teigiamai vertina tai, kad Komisija dalyvauja peticijos tvarkymo procese ir prisiima atitinkamus įsipareigojimus, taip pat per kuo trumpesnį laiką atsako į naujas Parlamento atsiųstas peticijas; pažymi, kad Komisijos atsakymai paprastai yra išsamūs ir apima peticijas, priklausančias jos kompetencijai; vis dėlto primena, kad daugeliu atvejų Komisija, atsakydama į peticijas, kurias prašoma peržiūrėti pasikeitus jų statusui ir kontekstui, nepateikia naujų detalių; apgailestauja dėl tų atvejų, kai Peticijų komitetas sutelkia dėmesį į procedūrinius aspektus ir nesigilina į klausimo esmę; primena Komisijai, kad peticijos, kuriose atkreipiamas dėmesys į galimus ES teisės aktų pažeidimus, gali būti baigtos nagrinėti tik atlikus išsamią analizę; teigiamai vertina tai, kad Komisija į Peticijų komiteto posėdžius stengiasi siųsti pareigūnus, kurie paprastai yra kompetentingi, nes apskritai peticijų nagrinėjimo kokybė pagerėja, kai Komisijai diskusijose atstovauja aukščiausio rango pareigūnai, kurie gali atvykti; apgailestauja, kad vykstant Peticijų komiteto posėdžiams Komisijos atstovų atsakymai paprastai apsiriboja komitetui pateikto oficialaus atsakymo turiniu, o Komisijos pareigūnai nepateikia jokios naujos ar svarbios informacijos, kuri padėtų išspręsti pateiktus klausimus; pažymi, kad rimtai atsižvelgiama į rašytinius atsakymus ir paaiškinimus, pateiktus vykstant Peticijos komiteto rengiamoms diskusijoms;

10.  mano, kad Komisija, kaip Sutarčių sergėtoja, ypač kalbant apie aplinkosaugos klausimus, neturėtų apsiriboti vien formaliuoju atitikties procedūroms tikrinimu, bet turėtų sutelkti dėmesį į faktinę klausimo esmę; primena atsargumo principą ir ES aplinkos teisės aktų dvasią, kuria galiausiai siekiama užkirsti kelią nepataisomai žalai aplinkos požiūriu pažeidžiamoms zonoms, ir ragina Komisiją laikytis požiūrio, kuris leidžia jai naudotis savo įgaliojimais ir prerogatyvomis ex-ante pagrindu;

11.  nepritaria vis dažniau Komisijos pateikiamam Parlamento 27-osios metinės Europos Sąjungos teisės taikymo stebėsenos ataskaitos (2009 m.) aiškinimui, pagal kurį jai būtų suteikta teisė baigti nagrinėti bylas, dėl kurių dar nesiimta jokių oficialių žingsnių siekiant pradėti pažeidimo procedūrą, arba sustabdyti vykdomas pažeidimo procedūras, jei bylos nagrinėjamos nacionaliniame teisme; dar kartą patvirtina pradinę minėtosios ataskaitos mintį, jog reikalaujama, kad Komisija imtųsi aktyvesnių veiksmų, kad, vykdydama savo funkcijas, užtikrintų nuoseklų ES teisės aktų įgyvendinimą taikydama pažeidimo procedūrą nepriklausomai nuo to, ar nacionaliniu lygmeniu vykdomas teismo procesas;

12.  ateityje dės daugiau pastangų, siekdamas užtikrinti, kad Komisija reguliariai informuotų Parlamentą apie prieš atskiras valstybes nares pradėtų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų eigą siekiant sudaryti sąlygas glaudesniam bendradarbiavimui ir suteikti galimybę ankstyvuoju etapu informuoti suinteresuotuosius peticijos pateikėjus apie pažangą nagrinėjant peticiją;

13.  mano, kad siekiant skaidrumo ir nusiteikus sąžiningai bendradarbiauti su įvairiomis ES institucijomis, taip pat laikantis Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių, Parlamentui paprašius Komisija turėtų pateikti Parlamentui pavienių atvejų, susijusių su procedūra „EU Pilot“, santrauką; primena apie ankstesnius Peticijų komiteto prašymus užtikrinti galimybę susipažinti su dokumentais, susijusiais su sistema „EU Pilot“ ir pažeidimo nagrinėjimo procedūromis, nes išnagrinėjus peticijas dažnai inicijuojamos tokios procedūros; pakartotinai ragina Komisiją informuoti Peticijų komitetą apie pažeidimų, tiesiogiai susijusių su peticijomis, nagrinėjimo procedūrų raidą; pripažįsta, kad reikia užtikrinti kuo didesnį skaidrumą atskleidžiant informaciją apie procedūras „EU Pilot“ ir apie užbaigtas pažeidimų nagrinėjimo procedūras;

14.  mano, kad Parlamentui, o ypač Peticijų komiteto prašymu, reikėtų laiku pateikti visą reikalingą informaciją apie pažeidimų nagrinėjimo procedūras, pradėtas dėl su peticijomis susijusių užklausų;

15.  mano, kad būtina gerinti bendradarbiavimą su nacionaliniais parlamentais ir jų atitinkamais komitetais, taip pat su valstybių narių vyriausybėmis, ypač siekiant padėti užtikrinti, kad peticiją nagrinėja už tai atsakinga kompetentinga institucija; dar kartą ragina pradėti struktūrinį dialogą su valstybėmis narėmis rengiant reguliarius posėdžius su atitinkamais nacionalinių parlamentų peticijų komitetais; džiaugiasi, kad 2015 m. gegužės 4 d. Peticijų komiteto posėdyje dalyvavo Vokietijos Bundestago Peticijų komiteto delegacija; tikisi, kad toks dialogas gali padėti lojaliai bendradarbiauti siekiant konstruktyviai išspręsti periodiškai gaunamas bylas, pvz., peticijas dėl Vokietijos vaikų ir jaunimo reikalų tarnybos (vok. Jugendamt); ragina valstybių narių bei suinteresuotų vietos ir (arba) regioninių institucijų valdžios institucijų atstovus dalyvauti Peticijų komiteto posėdžiuose; dar kartą pabrėžia, jog svarbu, kad Peticijų komiteto posėdžiuose ir klausymuose dalyvautų Tarybos ir Komisijos atstovai;

16.  pripažįsta veiksmingo ES teisės taikymo poveikį didinant pasitikėjimą ES institucijomis; primena, kad Lisabonos sutartyje įtvirtinta teisė pateikti peticiją – tai svarbus Europos pilietiškumo elementas ir tikras ES teisės aktų taikymo stebėsenos barometras, leidžiantis nustatyti galimas spragas; ragina Peticijų komitetą rengti reguliarius posėdžius su nacionalinių peticijų komitetų nariais siekiant didinti informuotumą apie ES piliečiams rūpimus klausimus ES ir valstybėse narėse, taip pat siekiant toliau stiprinti jų teises priimant ir įgyvendinant geresnius ES teisės aktus;

17.  dar kartą ragina, kaip jau ragino savo 2014 m. kovo 11 d. rezoliucijoje dėl 2013 m. Peticijų komiteto veiklos(1), patobulinti struktūrinį dialogą su valstybėmis narėmis, pavyzdžiui, rengiant reguliarius posėdžius su nacionalinių peticijų komitetų nariais ar kitomis kompetentingomis valdžios institucijomis; ragina valstybes nares atkreipti dėmesį į rekomendacijas, pateiktas faktų nustatymo misijos ataskaitose ir vykstant dialogui;

18.  džiaugiasi, kad 2015 m. 191 pilietis pateikė savo peticijas tiesiogiai Peticijų komitetui; primena ir pritaria tam, kad būtų dažniau pasitelkiamos vaizdo konferencijos ar kitos priemonės, kurias naudojant peticijų pateikėjai galėtų aktyviai dalyvauti Peticijų komiteto veikloje tuomet, kai jie negali dalyvauti fiziškai;

19.  pažymi, kad Komisija Pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio 1 dalį, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad Chartija valstybėms narėms aktuali tik „tuomet, kai jos įgyvendina Sąjungos teisę“, aiškina ribojamai ir griežtai; pažymi, kad Chartijos 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Chartija neišplečia Sąjungos teisės taikymo srities už Sąjungos kompetencijos ribų; primena, kad ES piliečių lūkesčiai dažnai yra didesni, palyginti su tuo, kad numatyta Chartijoje, ir ragina Komisiją apsvarstyti galimybę laikytis naujo požiūrio, kuris labiau atitiktų minėtus lūkesčius; ragina plačiau interpretuoti Chartijos taikymo sritį ir galiausiai persvarstyti šio straipsnio tinkamumą ateityje atliekant Chartijos ir Sutarčių peržiūrą; pabrėžia, kad nėra jokių kliūčių, neleidžiančių valstybėms narėms visapusiškai taikyti Chartijos nuostatas savo nacionalinės teisės aktuose siekiant užtikrinti aukštesnę jų piliečių pagrindinių teisių apsaugos lygį, nei numatyta įgyvendinamuose Sąjungos teisės aktuose, primena, kad jos taip pat privalo laikytis kitų tarptautinių įsipareigojimų;

20.  apgailestauja, kad peticijų pateikėjai vis dar negauna pakankamai informacijos apie priežastis, dėl kurių jų peticija paskelbiama nepriimtina;

21.  apgailestauja, kad Komisija griežtai aiškina Pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnį, pagal kurį „Chartijos nuostatos skirtos Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir organams, tinkamai atsižvelgiant į subsidiarumo principą, bei valstybėms narėms tais atvejais, kai šios įgyvendina Sąjungos teisę“; primena, jog dėl to, kad esama Chartijos 51 straipsnio, piliečių lūkesčiai yra gerokai didesni, palyginti su veiksmais, kurių galima imtis griežtai vadovaujantis Chartijos teisinėmis nuostatomis, taigi būtent dėl šio griežto ir ribojančio aiškinimo lūkesčiai dažnai nepateisinami; prašo Komisijos laikytis naujo požiūrio, kuris labiau atitiktų minėtus lūkesčius;

22.  apgailestauja, kad Lenkijos ir Jungtinės Karalystės piliečiai vis dar neapsaugoti pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją

23.  pabrėžia, kad 2015 m. sausio mėn. dvi EP narės buvo paskirtos Peticijų komiteto atstovėmis struktūrose, susijusiose su JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimu, ir 2015 m. rugpjūčio 28 d. ir 27 d. Ženevoje (Šveicarija) jos dalyvavo svarstant preliminarų JT neįgaliųjų teisių komiteto ir Europos Sąjungos pranešimą; pabrėžia, kad Peticijų komitetas nuolat atlieka svarbų darbą įgyvendinant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją; atitinkamai atkreipia dėmesį į tai, kad 2015-ieji buvo itin reikšmingi, nes pirmą kartą Jungtinių Tautų organas patikrino, kaip ES laikomasi su žmogaus teisėmis susijusių įsipareigojimų; džiaugiasi, kad Jungtinių Tautų komitetas turėjo progą išgirsti išsamią informaciją apie Peticijų komiteto apsaugos funkciją; pabrėžia, kad komitetas jau atsižvelgia į JT neįgaliųjų teisių komiteto baigiamąsias pastabas vykstant peticijų nagrinėjimo procesui(2); džiaugiasi, kad 2015 m. spalio 15 d. Peticijų komiteto organizuotas viešasis klausymas „Neįgaliųjų teisių apsauga vertinant iš gautų peticijų perspektyvos“ pasižymėjo dideliu prieinamumu; atkreipia dėmesį į C teminio skyriaus užsakyto tyrimo „Peticijų komiteto apsaugos funkcija įgyvendinant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją“ išvadų svarbą; mano, jog svarbu, kad Peticijų komitetas ir toliau rengtų renginius, skirtus su negalia susijusioms peticijoms; ragina pagerinti Peticijų komiteto ir jo sekretoriato pajėgumus, kad komitetas galėtų tinkamai atlikti savo apsaugos funkciją; ragina skirti pareigūną, kuris būtų atsakingas už problemų, susijusių su negalia, sprendimą; atkreipia dėmesį į reikšmingus tolesnius veiksmus, kurių Komitetas ėmėsi 2015 m. tam tikrais konkrečiais su negalia susijusiais klausimais, pvz., dėl Marakešo sutarties ratifikavimo, Kovos su diskriminacija direktyvos blokavimo nutraukimo, muitų netaikymo tam tikriems neįgaliųjų švietimui, jų mokslinei ir kultūrinei pažangai skirtiems daiktams ar dėl neįgalių šeimos narių globėjų;

24.  primygtinai ragina nedelsiant ES lygmeniu ratifikuoti Marakešo sutartį dėl geresnių sąlygų susipažinti su paskelbtais kūriniais sudarymo akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims, neatsižvelgiant į konfliktą dėl kompetencijos sričių Europos Sąjungos Teisingumo Teisme; primena, kad Neįgaliųjų teisių konvencijos komitetas 2015 m. rugsėjo mėn. baigiamosiose pastabose atkreipė dėmesį į tam tikrus trūkumus, dėl kurių ES neužtikrinama visiška atitiktis konvencijai; pažymi, kad ES turi nedelsiant priimti iš dalies pakeistą Europos prieinamumo aktą, apimantį veiksmingus ir prieinamus vykdymo užtikrinimo ir skundų nagrinėjimo mechanizmus; atkreipia dėmesį į reikalavimą atskirti Komisijos funkcijas pašalinant ją iš nepriklausomos stebėsenos sistemos, siekiant užtikrinti, kad sistemai skiriama pakankamai išteklių, kad ji galėtų vykdyti savo funkcijas;

25.  pabrėžia, kad piliečiai pateikia peticijų labai įvairiomis temomis, tokiomis kaip pagrindinės teisės, neįgaliųjų teisės, vaiko gerovė, neįgaliųjų teisės, mažumoms priklausančių asmenų teisės, vaikų teisės, vidaus rinka, aplinkos apsaugos teisė, darbo santykiai, migracijos politika, prekybos susitarimai, visuomenės sveikatos klausimai, transportas, gyvūnų teisės ir diskriminacija;

26.  apgailestauja dėl itin griežto požiūrio, kurio laikosi Komisija atsakydama į su įvairiais gyvūnų gerovės aspektais susijusias peticijas, kai tai susiję su pagal SESV 13 straipsnį jai tenkančių atsakomybės sričių aiškinimu; ragina Komisiją persvarstyti savo dabartinį požiūrį ir toliau išnagrinėti jo teisinį pagrindą, kad ji galėtų atlikti savo vaidmenį užtikrinant geresnę gyvūnų teisių apsaugą visoje ES;

27.  pabrėžia ypatingai jautrų peticijų, susijusių su vaikų teisėmis, pobūdį, nes tokiais atvejais reikia skubiai ir tinkamai atsakyti į peticijos pateikėjui rūpimus klausimus, kartu atsižvelgiant į vaiko interesus, kalbant apie Peticijų komiteto rengiamus tiriamuosius vizitus nagrinėjant peticijas;

28.  mano, kad viešųjų klausymų rengimas – tai svarbus būdas, leidžiantis giliau apsvarstyti peticijų pateikėjų iškeliamas problemas, priklausančias ES veiklos sritims, taip pat bendrus ES veikimo aspektus ir jam būdingus trūkumus; atkreipia dėmesį į viešuosius klausymus, 2015 m. vasario 26 d. surengtus drauge su Konstitucinių reikalų komitetu dėl Europos piliečių iniciatyvos (EPI), 2015 m. birželio 23 d. surengtus klausymus dėl teisės pateikti peticiją, 2015 m. spalio 15 d. surengtus klausymus dėl neįgaliųjų teisių apsaugos, 2015 m. gegužės 11 d. kartu su 3 kitais komitetais surengtus klausymus dėl EPI „Stabdykime vivisekciją“, taip pat į 2015 m. gruodžio 1 d. kartu su Teisės reikalų komitetu surengtą seminarą dėl tarpvalstybinių įvaikinimų;

29.  mano, kad EPI yra nauja politinė piliečių teisė ir tinkama Europos Sąjungos dalyvaujamosios demokratijos darbotvarkės nustatymo priemonė, suteikianti galimybę piliečiams tiesiogiai ir aktyviai įsitraukti į jiems poveikį darančius projektus ir procesus, ir tos galimybės neabejotinai turi būti visapusiškai išnaudotos ir labai padidintos, siekiant kuo geresnių rezultatų ir skatinant kuo daugiau ES piliečių dalyvauti plėtojant Europos integracijos procesą ateityje; taip pat mano, kad vienas iš prioritetinių ES tikslų turi būti siekis stiprinti pagrindinių teisių ir demokratinio teisėtumo apsaugą bei padidinti ES institucijų skaidrumą; primena Komisijai, kad reikia laikytis visų 2015 m. spalio 28 d. Parlamento rezoliucijoje pateiktų rekomendacijų dėl Europos piliečių iniciatyvos(3), siekiant užtikrinti galimybę veiksmingai naudotis teise pateikti EPI; dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą iniciatyviai rengti viešuosius klausymus, skirtus sėkmingos iniciatyvoms; įsipareigoja instituciniu lygmeniu teikti pirmenybę šio dalyvaujamojo proceso veiksmingumui ir atitinkamų tolesnių teisėkūros veiksmų užtikrinimui;

30.  apgailestauja, kad Komisija mano, jog dar per anksti pervarstyti Reglamentą (ES) Nr. 211/2011, pradėtą taikyti prieš trejus metus 2012 m. balandžio 1 d.; mano, kad būtina išsamiai įvertinti jo taikymą praktikoje, siekiant pašalinti galimus nustatytus trūkumus ir pasiūlyti perspektyvius sprendimus, atsižvelgiant į tai, kad jis bus netrukus persvarstomas, užtikrinant, kad EPI taikomos sąlygos ir procedūros būtų iš tikrųjų aiškios, paprastos, lengvai taikytinos ir proporcingos; teigiamai vertina 2015 m. kovo 31 d. Komisijos ataskaitą dėl Europos piliečių iniciatyvos ir Europos ombudsmenės sprendimą OI/9/2013/TN ir ragina Komisiją užtikrinti, kad atliekant šios priemonės peržiūrą EPI rezultatai iš tikrųjų būtų įtraukti į Sąjungos teisę pagal Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartiją ir būtų įgyvendintos visos reikiamos teisinės priemonės, kad būtų galima tinkamai toliau veikti, kai laikoma, kad Europos piliečių iniciatyva buvo sėkmingai užbaigta; ragina Komisiją, atsižvelgiant į įvairius nustatytus trūkumus, kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl Reglamento (ES) Nr. 211/2011 reformos;

31.  atkreipia dėmesį į savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl Ispanijoje taikomų hipotekos teisės aktų ir rizikingų finansinių priemonių(4), parengtą atsižvelgiant į gautas peticijas, kurioje Parlamentas pateikė rekomendacijų dėl teisingo ES teisės aktų dėl hipotekos taikymo ir kovos su piktnaudžiavimu bankininkystės srityje; ragina Komisiją nuodugniai išnagrinėti, kaip visose valstybėse narėse taikoma Direktyva 2014/17/ES dėl hipotekos kredito ir Direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais, ir pasidalyti gerąja patirtimi, siekiant gerinti finansinių sunkumų turinčių piliečių apsaugą;

32.  yra susirūpinęs dėl įrodymų, kad tam tikrose valstybėse narėse yra trūkumų kalbant apie tinkamas galimybes kreiptis į teismą, kurie paaiškėjo nagrinėjant peticijas; mano, kad tai esminis klausimas, kuris turi būti nedelsiant sprendžiamas, siekiant užtikrinti tinkamą demokratinį Sąjungos veikimą ir suteikti piliečiams ir gyventojams galimybes naudotis pagrindinėmis teisėmis; mano, kad Sąjunga turėtų rodyti pavyzdį, vykdydama Orhuso konvencijos dėl teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais ramstį;

33.  atkreipia dėmesį į savo 2016 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl 2014 m. Peticijų komiteto veiklos(5) ir į 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo apie Europos ombudsmeno 2014 m. veiklą(6);

34.  teigiamai vertina tai, kad veikla tiriamųjų vizitų srityje grįžo prie labiau įprasto lygio, ir tikisi, kad ateinančiais metais iki kadencijos pabaigos bus visapusiškai išnaudotos šios ypatingos Peticijų komiteto prerogatyvos galimybės; atkreipia dėmesį į po kiekvieno vizito parengiamų darbo dokumentų, įskaitant konkrečias rekomendacijas, svarbą ir ragina skirtingas suinteresuotas valdžios institucijas į juos tinkamai atsižvelgti; mano, kad reikėtų periodiškai vertinti, kaip laikomasi minėtų rekomendacijų;

35.  atkreipia dėmesį į Peticijų komiteto per 2015 m. nuveiktus darbus siekiant, kad peticijų pateikėjai galėtų naudotis internetiniu portalu, kuriame jie gali užsiregistruoti, pateikti peticiją, įkelti pagrindžiamuosius dokumentus ir pasirašyti jau priimtas nagrinėti kitas peticijas; atkreipia dėmesį į tai, kad portalas atnaujinamas, t. y. į jį keltos 2013, 2014 ir 2015 m. užregistruotos peticijos; džiaugiasi, kad atnaujintos ir patobulintos naujos funkcijos, susijusios su paieška, pasirašymu ir peticijos pateikėjo duomenų konfidencialumu;

36.  primena apie priemones, kurias dar reikia įgyvendinti siekiant užbaigti likusius peticijų interneto portalo kūrimo projekto etapus, kad peticijų pateikėjai galėtų gauti tikralaikę informaciją apie savo peticijų nagrinėjimo būklę ir būti automatiškai informuojami apie nagrinėjimo būklės pasikeitimą, pvz., priimtinumo paskelbimą, Komisijos atsakymo gavimą arba peticijos įtraukimą į komiteto posėdžių darbotvarkę ir tiesioginės transliacijos internetu nuorodą, ir tokiu būdu gautų aiškią tiesioginę informaciją iš Peticijų komiteto sekretoriato; pabrėžia, kad interneto portalas yra itin svarbus ES piliečių informavimo šaltinis ir kad dėl šios priežasties turėtų būti teikiama informacija apie visą peticijos nagrinėjimo ciklą;

37.  atkreipia dėmesį į Reglamento (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje priėmimą; reikalauja, kad Peticijų komitetas ir visos Europos Sąjungos institucijos pripažintų elektroniniu parašu patvirtintus pateiktus dokumentus iš visų 28 valstybių narių;

38.  pabrėžia, kad labai svarbus vaidmuo tenka tinklui SOLVIT, tarpvalstybinių problemų sprendimo tinklui, ir kad reikėtų jį visapusiškai plėtoti, siekiant panaudoti visas jo teikiamas galimybes, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir jų nacionaliniais SOLVIT centrais, kurie priklauso nuo nacionalinės administracijos, ir ragina padidinti jam skiriamus išteklius, atlikti sistemingesnę SOLVIT nustatytų problemų analizę, nes šis tinklas padeda susidaryti tikrovišką bendrosios rinkos veikimo trūkumų vaizdą;

39.  ragina Jungtinę Karalystę atkreipti dėmesį į rekomendacijas, pateiktas faktų nustatymo misijos į Londoną 2015 m. lapkričio 5 ir 6 d. ataskaitoje, kurią Peticijų komitetas patvirtino 2016 m. balandžio 19 d.;

40.  pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti su Europos ombudsmenu ir kad Parlamentas dalyvautų Europos ombudsmenų tinklo veikloje; džiaugiasi gerais Europos ombudsmenės ir Peticijų komiteto santykiais institucinėje sistemoje; teigiamai vertina ombudsmenės darbą tobulinant gerą valdymą ES ir ypač džiaugiasi nuolatine ombudsmenės parama Peticijų komiteto darbui per visus metus;

41.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenui, valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams ir jų peticijų komitetams bei nacionaliniams ombudsmenams arba atitinkamoms kompetentingoms institucijoms.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0204. (2) Priimta JT komiteto per keturioliktąją sesiją (2015 m. rugpjūčio 17 d. – rugsėjo 4 d.); žr.: http://tbinternet.ohchr.org/_layouts/treatybodyexternal/Download.aspx?symbolno=CRPD%2fC%2fEU%2fCO%2f1&Lang=en (3) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0382. (4) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0347. (5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0021. (6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0062.

2016 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tarptautinių aviacijos susitarimų (2016/2961(RSP))

P8_TA(2016)0513 B8-1337/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 8 d. Tarybos sprendimus leisti Komisijai pradėti derybas dėl aviacijos saugumo susitarimų su Japonija ir Kinija;

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimus leisti Komisijai pradėti derybas dėl Sąjungos lygmens oro susisiekimo paslaugų susitarimų su Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN), Turkija, Kataru ir Jungtiniais Arabų Emyratais,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 27 d. Komisijos komunikatą „Pasirengimas spręsti būsimus ES išorės politikos aviacijos srityje uždavinius“ (COM(2012)0556),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 7 d. Komisijos komunikatą „Europos aviacijos strategija“ (COM(2015)0598),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją dėl aviacijos(1),

–  atsižvelgdamas į Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių(2) (toliau – Pagrindų susitarimas), ypač į jo 23–29 punktus ir II bei III priedus,

–  atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo praktiką, ypač į jo 2014 m. birželio 24 d. sprendimą byloje dėl Mauricijaus (C-658/11) ir 2016 m. birželio 14 d. sprendimą byloje dėl Tanzanijos (C-263/14),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos tarpinstitucinį susitarimą dėl Tarybos turimos įslaptintos informacijos klausimais, nesusijusiais su bendra užsienio ir saugumo politika, perdavimo Europos Parlamentui ir tvarkymo Europos Parlamente(3),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento biuro 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą dėl konfidencialios informacijos tvarkymo Europos Parlamente taisyklių;

–  atsižvelgdamas į informacijos apie tarptautinius aviacijos susitarimus, teikimo, įskaitant prieigą prie konfidencialios informacijos, tvarką, dėl kurios 2016 m. sausio 19 d. ir 2016 m. kovo 18 d. raštais susitarė Transporto ir turizmo komiteto pirmininkas ir už Transportą atsakingas Komisijos narys;

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 218 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl tarptautinių aviacijos susitarimų (O-000128/2016 – B8-1807/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Komisija Europos aviacijos strategijoje pasiūlė pradėti derybas dėl ES lygmens aviacijos saugumo susitarimų su Japonija ir Kinija ir ES lygmens oro susisiekimo paslaugų susitarimų su Kinija, Turkija, šešiomis Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybėmis narėmis, Armėnija ir ASEAN;

B.  kadangi Taryba leido Komisijai pradėti derybas dėl aviacijos saugumo susitarimų su Japonija ir Kinija ir derybas dėl ES lygmens oro susisiekimo paslaugų susitarimų su ASEAN, Turkija, Kataru ir Jungtiniais Arabų Emyratais;

C.  kadangi tarptautiniams susitarimams, priskiriamiems sričiai, kuriai taikoma įprasta teisėkūros procedūra, sudaryti reikia Parlamento pritarimo;

D.  kadangi kai Komisija derasi dėl Sąjungos ir trečiųjų šalių arba tarptautinių organizacijų susitarimų Parlamentas turi būti nedelsiant ir išsamiai informuojamas visais derybų dėl tarptautinių susitarimų procedūros etapais (SESV 218 straipsnio 10 dalis),

E.  kadangi pagal Pagrindų susitarimą turėtų būti užtikrinama, kad institucijos galėtų naudotis savo galiomis ir privilegijomis kuo veiksmingiau ir skaidriau,

F.  kadangi Komisija šiame susitarime įsipareigojo taikyti vienodo požiūrio į Parlamentą ir Tarybą principą teisėkūros ir biudžeto srityse, ypač galimybės patekti į posėdžius ir dokumentų bei kitos informacijos perdavimo atžvilgiu,

1.  pabrėžia, kad siekdamas turėti galimybių nuspręsti ar derybų pabaigoje duoti pritarimą, ar jo neduoti, Parlamentas turi stebėti procesą nuo jo pradžios; mano, kad ir kitos institucijos turėtų būti suinteresuotos siekti, kad visos pakankamai svarbios abejonės dėl Parlamento pasirengimo duoti pritarimą būtų nustatytos ir atitinkami klausimai būtų sprendžiami ankstyvu etapu;

2.  primena, kad Pagrindų susitarime nurodyta, kad Parlamentas nuo pat pradžių turėtų nuolat ir prireikus laikantis konfidencialumo gauti visą informaciją apie proceso eigą visais derybų etapais;

3.  tikisi, kad Komisija atsakingam Parlamento komitetui suteiks informacijos apie ketinimus pasiūlyti derybas siekiant sudaryti ir keisti tarptautinius oro susisiekimo susitarimus; tikisi, kad Komisija su Taryba ir derybų partneriais pasieks susitarimus, pagal kuriuos Europos Parlamento nariams vienodomis teisėmis kartu su Taryba būtų suteikta prieiga prie visų susijusių dokumentų, įskaitant derybų nurodymus ir konsoliduotus tekstus;

4.  pažymi tai, kad minėta informacija pagal Pagrindų susitarimo 24 straipsnį turi būti pateikiama Parlamentui taip, kad prireikus jam užtektų laiko pateikti savo nuomonę; primygtinai ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie tai, kaip buvo atsižvelgta į Parlamento nuomonę;

5.  primena, kad pagal SESV 218 straipsnio 10 dalį Taryba ir Komisija privalo Parlamentą nedelsiant ir išsamiai informuoti visais procedūros etapais;

6.  pripažįsta, kad Parlamentas, gavęs slaptos informacijos apie vykstančias derybas, privalo užtikrinti, kad bus išlaikytas visiškas konfidencialumas;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Parlamento darbo tvarkos taisykles, remdamasis atsakingo komiteto pranešimu Parlamentas gali priimti rekomendacijas ir reikalauti, kad į jas būtų atsižvelgta prieš sudarant atitinkamą tarptautinį susitarimą (Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 4 dalis);

8.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0394. (2) OL L 304, 2010 11 20, p. 47. (3) OL C 95, 2014 4 1, p. 1.