Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/2306(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0039/2017

Pateikti tekstai :

A8-0039/2017

Debatai :

CRE 14/02/2017 - 18

Balsavimas :

PV 15/02/2017 - 7.11
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0038

Priimti tekstai
PDF 444kWORD 52k
Trečiadienis, 2017 m. vasario 15 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2017 m. metinė augimo apžvalga
P8_TA(2017)0038A8-0039/2017

2017 m. vasario 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro: 2017 m. metinė augimo apžvalga (2016/2306(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į 121 straipsnio 2 dalį, 126 ir 136 straipsnius ir Protokolą Nr. 12 dėl perviršinio deficito procedūros,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

–   atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1175/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyvą 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms(2),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1174/2011 dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniams makroekonominiams disbalansams naikinti euro zonoje(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1177/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1173/2011 dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 473/2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų(7),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 472/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo(8),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 15 d. Tarybos išvadas dėl 2016 m. metinės augimo apžvalgos,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 8 d. Tarybos išvadas dėl 2015 m. fiskalinio tvarumo ataskaitos,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 17–18 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 9 d. Euro grupės pareiškimą dėl išlaidų paskirstymo gerinimo bendrųjų principų,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Europos Centrinio Banko (ECB) metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 9 d. Komisijos 2016 m. rudens Europos ekonominę prognozę,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 13 d. Komisijos komunikatą „Geriausias pasinaudojimas lankstumu, kurį suteikia galiojančios Stabilumo ir augimo pakto taisyklės“ (COM(2015)0012),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 16 d. Komisijos komunikatą „2017 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2016)0725),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 16 d. Komisijos rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos (COM(2016)0726),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 16 d. Komisijos komunikatą „Palanki euro zonos fiskalinės politikos kryptis“ (COM(2016)0727),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 16 d. Komisijos pranešimą „2017 m. įspėjimo mechanizmo ataskaita“ (COM(2016)0728),

–  atsižvelgdamas į diskusijas su nacionaliniais parlamentais per 2017 m. Europos parlamentų savaitės renginį,

–  atsižvelgdamas į pranešimą dėl Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo (penkių pirmininkų pranešimas),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 21 d. Komisijos komunikatą „Tolesni ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo žingsniai“ (COM(2015)0600),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 24 d. rezoliuciją „Ekonomikos valdymo sistemos peržiūra: įvertinimas ir uždaviniai“(9),

–  atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo Europos restruktūrizacijos stebėjimo centro 2015 m. metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 4–5 d. Hangdžou aukščiausiojo lygio susitikime pateiktą Didžiojo dvidešimtuko (G 20) valstybių vadovų komunikatą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 7 d. 34-ajame Tarptautinio pinigų ir finansų komiteto posėdyje ECB pirmininko padarytą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiaus klimato konferencijoje priimtą COP 21 susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Regionų komiteto rezoliuciją dėl 2016 m. Europos semestro ir būsimos 2017 m. metinės augimo apžvalgos (2016 m. spalio 12 d.),

–  atsižvelgdamas į metinį pranešimą dėl Europos MVĮ 2015–2016 m.,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius, įgyvendinimo (COM(2016)0534),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A8–0039/2017),

A.  kadangi Europos Sąjungos ekonomika pamažu atsigauna ir auga, nors augimas valstybėse narėse ir nėra tolygus;

B.  kadangi Komisija numatė, kad 2016 m. Europos Sąjungoje BVP realiai augs 1,8 proc., euro zonoje – 1,7 proc., o 2017 m. atitinkamai 1,6 proc. ir 1,7 proc., valdžios sektoriaus skola 2016 m. ES sudarys 86,0 proc., o euro zonoje – 91,6 proc.; kadangi nustatyta, kad euro zonos deficitas 2016 m. sudarė 1,7 proc. BVP, o 2017 ir 2018 m. – 1,5 proc.;

C.  kadangi vartotojų išlaidos šiuo metu yra pagrindinis ekonomikos augimą skatinantis veiksnys ir manoma, kad tokia padėtis išliks ir 2017 m.; kadangi Europa vis dar patiria didelį investicijų atotrūkį, kai investicijų lygis vis dar gerokai žemesnis nei buvo prieš krizę;

D.  kadangi užimtumo lygis ES auga, nors netolygiai ir nepakankamai, o 2016 m. nedarbo lygis euro zonoje sumažėjo iki 10,1 proc., tačiau to nepakanka, kad būtų tinkamai sumažintas jaunimo ir ilgalaikis nedarbas;

E.  kadangi šis darbo rinkų ir augimo atsigavimas valstybėse narėse skiriasi ir vis dar yra nestabilus, ir kadangi būtina skatinti konvergenciją Europos Sąjungoje;

F.  kadangi augimą didžia dalimi skatino vykdoma netradicinė pinigų politika, kuri negali tęstis amžinai; kadangi tuo paremtas reikalavimas vykdyti trijų krypčių politiką, kurią sudaro augimui palankios investicijos, tvarios struktūrinės reformos ir atsakingai tvarkomi viešieji finansai, visose valstybėse narėse nuosekliai įgyvendinant Stabilumo ir augimo paktą (SAP) ir kartu visapusiškai naudojantis esamomis lankstumo sąlygomis;

G.  kadangi kai kurių valstybių narių privačiojo ir viešojo sektorių skola vis dar labai didelė, ji viršija 60 proc. BVP ribą, numatytą Stabilumo ir augimo pakte;

H.  kadangi Komisijos atliktuose 2017 m. euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų (BPP) vertinimuose nustatyta, kad nerasta nė vieno 2017 m. BPP, kuris iš esmės jų neatitiktų SAP reikalavimų, tačiau kai kuriais atvejais planuojamas fiskalinis koregavimas nepakankamas, turint mintyje Stabilumo ir augimo pakte numatytus reikalavimus, arba kyla pavojus, kad jis toks pasidarys;

I.  kadangi Komisijos atliktuose euro zonos valstybių narių 2017 m. biudžeto plano projekto vertinimuose nustatyta, kad tik devynios valstybės narės atitinka Stabilumo ir augimo pakte nustatytus reikalavimus;

J.  kadangi ilgalaikis ES valstybių narių viešųjų finansų tvarumas yra nerimą keliantis kartų tarpusavio teisingumo klausimas;

K.  kadangi valdžios sektoriaus skolos dydžiui įtakos gali turėti tiek neapibrėžtieji, tiek netiesioginiai įsipareigojimai;

L.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse užregistruotas labai didelis einamosios sąskaitos perteklius, o Europos makroekonomikos disbalansas vis dar labai didelis;

M.  kadangi Europos Sąjungoje reikia dėti daug papildomų privačiųjų ir viešųjų investicijų pastangų, visų pirma švietimo, mokslinių tyrimų, IRT ir inovacijų, taip pat naujų darbo vietų, verslo ir įmonių kūrimo srityse, siekiant išnaudoti jos ekonomikos augimo potencialą ir panaikinti dabartinį investicijų atotrūkį, kai investicijos vis dar nesiekia prieš krizę buvusio lygio; kadangi to siekiant visų pirma reikia gerinti reglamentavimo aplinką;

N.  kadangi aukštas neveiksnių paskolų lygis tebėra rimta problema daugelyje valstybių narių; kadangi kredito augimas pamažu atsigauna, tačiau jis dar nepasiekė prieš krizę buvusio lygio;

O.  kadangi siekiant padidinti nepakankamą ES konkurencingumo pasaulyje lygį ir paskatinti jos ekonomikos augimą, reikia valstybėse narėse geriau įgyvendinti naują politikos priemonių derinį, pažangias struktūrines reformas ir užbaigti kurti vieną bendrą rinką;

P.  kadangi šalys, kuriose taikomas griežtesnis baudžiamasis bankroto režimas, užkerta kelią potencialiam pridėtinės vertės ir užimtumo augimui, ragina visas valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Smulkiojo verslo aktą ir antrosios galimybės suteikimo principą;

Q.  be to, kadangi Europos konkurencingumas labai priklauso nuo netarifinių elementų, susijusių su inovacijomis, technologijomis ir organizaciniais pajėgumais, o ne vien nuo kainų, sąnaudų ir darbo užmokesčio;

R.  kadangi Pavėluotų mokėjimų direktyva 2011/7/ES parengta siekiant padėti įmonėms, patiriančioms didelių išlaidų arba net bankrotą dėl pavėluotų privačių ir valstybinių įmonių mokėjimų; kadangi atliekant išorinį ex post vertinimą paaiškėjo, kad viešieji subjektai daugiau nei pusėje visų valstybių narių vis dar nesilaiko teisės aktuose nustatytos 30 dienų mokėjimo termino ribos; kadangi ataskaitoje nurodyta, kad valstybėms narėms, kuriose vykdomos koregavimo programos, kyla sunkumų taikant direktyvą tais atvejais, kai skubus einamųjų sąskaitų faktūrų apmokėjimas turi būti gretinamas su susikaupusios skolos grąžinimu;

1.  teigiamai vertina Komisijos 2017 m. metinę augimo apžvalgą, kurioje dar kartą patvirtinama vertybių trikampio, kurį sudaro privačiosios ir viešosios investicijos, socialiai proporcingos struktūrinės reformos ir atsakingai tvarkomi viešieji finansai, strategija, ir ragina geriau įgyvendinti šį politikos priemonių derinį; sutinka, kad siekiant užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, reikia sparčiau patvirtinti reformas pagal konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, kad būtų remiamas ekonomikos atsigavimas; todėl apgailestauja dėl to, kad buvo prastai įgyvendinamos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos, kurių įgyvendinimo lygis sumažėjo nuo 11 proc. 2012 m. iki tik 4 proc. 2015 m.; pabrėžia, jog valstybės narės turės dėti daugiau pastangų reformai, jei jos nori grįžti prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo; pritaria Komisijos prioritetui skatinti darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą ir investicijas Sąjungoje;

2.  atkreipia dėmesį į dabartinį pernelyg didelį pasikliovimą Europos Centrinio Banko pinigų politika ir pažymi, kad vien pinigų politikos nepakanka, kad būtų skatinamas ekonomikos augimas, kai trūksta investicijų ir tvarių struktūrinių reformų;

3.  pritaria Komisijai, kad euro zonai reikėtų vis labiau pasikliauti vidaus paklausa; mano, kad didesnė vidaus paklausa būtų palankesnis veiksnys euro zonos ekonomikos tvariam augimui;

4.  pažymi, kad 2016 m. augimas tęsiasi teigiamu vidutiniu tempu ir viršija prieš krizę buvusį lygį, tačiau kad augimą vidutiniu tempu būtina vertinti išskirtinės pinigų politikos aspektu ir kad šis augimas ir toliau yra silpnas ir nevienodas valstybėse narėse; susirūpinęs pažymi, kad BVP ir produktyvumo augimo greitis išlieka žemesnis, palyginti su visu potencialu, kad dar ne laikas būti patenkintiems ir kad šiam nuosaikiam atsigavimui užtikrinti reikia nuolatinių pastangų, kad būtų pasiektas didesnis atsparumas didesnio ekonomikos augimo ir užimtumo priemonėmis;

5.  pažymi, kad dėl Jungtinės Karalystės referendumo kilo abejonių dėl Europos ekonomikos ir finansų rinkų; pažymi, kad pastarųjų prezidento rinkimų Jungtinėse Amerikos Valstijose rezultatai lėmė politinį netikrumą, kuris, tikimasi, darys poveikį Europos ekonomikai, ypač susijusį su tarptautinės prekybos santykiais;

6.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į priešiškumą globalizacijai ir protekcionizmo didėjimą;

7.  teigia, kad nors nedarbas ir vidutiniškai tolygiai mažėja, o darbo jėgos aktyvumo lygis didėja, daugelyje valstybių narių vis dar esama struktūrinių problemų; pažymi, kad ilgalaikis ir jaunimo nedarbas tebėra labai didelis; pabrėžia, kad susijusiose valstybėse narėse būtinos įtraukios darbo rinkos reformos, visapusiškai gerbiant socialinį dialogą, jei norima išspręsti šių struktūrinių trūkumų problemas;

8.  pabrėžia, kad investicijų lygis ES ir euro zonoje vis dar yra mažesnis negu prieš krizę; mano, kad šią investicijų trūkumo problemą reikia spręsti privačiomis ir viešosiomis investicijomis, ir pabrėžia, kad tik tikslinėmis investicijomis galima pasiekti apčiuopiamų rezultatų per trumpą laikotarpį ir tinkamu mastu; pritaria Komisijai, kad maža finansavimo kaina padeda iš anksto sutelkti investicijas, ypač investicijas į infrastruktūrą;

Investicijos

9.  sutinka su Komisija, kad įmonių inovacijoms ir augimui esmingai svarbios galimybės gauti finansavimą ir bendrosios rinkos stiprinimas; pabrėžia, kad nauji kapitalo ir likvidumo reikalavimai, nors būtini siekiant didinti bankų sektoriaus atsparumą, neturėtų kenkti bankų gebėjimui skolinti realiajai ekonomikai; mano, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant padidinti MVĮ galimybes gauti finansavimą; todėl ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti finansavimo sąlygas;

10.  pabrėžia, kad itin svarbios yra privačiosios ir viešosios investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir infrastruktūrą; mano, kad būtina sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms į tokias sritis, kaip švietimas, inovacijos, moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, kurios yra esmingai svarbūs veiksniai siekiant konkurencingesnės Europos ekonomikos;

11.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą pratęsti Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) veiklos laikotarpį ir skirti jam dvigubai didesnę sumą; pabrėžia, kad būtina gerokai padidinti geografinę ir sektorių aprėptį, jei norima pasiekti šiame reglamente nustatytų tikslų; pabrėžia, kad ESIF taip pat turėtų pritraukti finansavimą projektams, turintiems tarpvalstybinį matmenį, proporcingai išdėstytiems visoje Sąjungoje; pabrėžia, kaip svarbu koordinuoti valstybių narių, Komisijos ir Europos investavimo konsultacijų centro veiklą;

12.  ragina valstybes nares ir Komisiją paspartinti ir kuo labiau padidinti Europos struktūrinių ir investicijų fondų naudojimą siekiant pasinaudoti visais vidaus augimo veiksniais ir skatinti didėjančią konvergenciją;

13.  pažymi, kad patikima finansų sistema ir jos institucijos yra itin svarbios siekiant pritraukti investicijas ir Europos ekonomikos augimui; pabrėžia, kad dabartinės finansų sistemos saugumas ir stabilumas padidėjo, palyginti su prieš krizę buvusiu lygmeniu; pažymi, kad, nepaisant to, kai kurie neatidėliotini uždaviniai lieka nesprendžiami, pavyzdžiui, neveiksnių paskolų kiekis, susikaupęs finansų krizės laikotarpiu;

14.  pabrėžia, kad visapusiškai veikianti kapitalo rinkų sąjunga, atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, gali MVĮ suteikti alternatyvų finansavimą, kuriuo būtų papildytas bankų sektoriaus finansavimas, ir lemti finansavimo šaltinių įvairovę ekonomikai apskritai; ragina Komisiją paspartinti savo darbą kuriant kapitalo rinkų sąjungą, siekiant sukurti veiksmingesnį kapitalo paskirstymą visoje ES, didinti ES kapitalo rinkų gylį, didinti įvairovę investuotojams, skatinti ilgalaikes investicijas ir visapusiškai pasinaudoti novatoriškomis ES finansinėmis priemonėmis, skirtomis padėti MVĮ naudotis kapitalo rinkomis; pabrėžia, kad kapitalo rinkų sąjungos kūrimo užbaigimas neturėtų kenkti pasiekimams, pasiektiems iki šiol, o turėtų būti siekiama, kad kapitalo rinkų sąjunga teiktų didžiausią naudą Europos piliečiams;

15.  pabrėžia, kad reikalingas didesnis investicijų finansavimas; ragina sukurti gerai veikiančią finansų sistemą, kurioje padidintas stabilumas ir esamos tarpvalstybinės institucijos gali sudaryti palankesnes likvidumo ir rinkos formavimo sąlygas, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms; taip pat šiuo atžvilgiu pažymi, kad sparčiai augančios įmonės patiria problemų galimybės gauti finansavimą srityje; ragina Komisiją nustatyti ir įgyvendinti projektus, kuriais remiamos ir pritraukiamos rinka grindžiamos investicijos į tokias įmones; pabrėžia, kad reformos, susijusios su bankų struktūra, negali trukdyti likvidumo didinimui;

16.  ragina kruopščiai palaipsniui baigti kurti bankų sąjungą ir sukurti kapitalo rinkų sąjungą, siekiant didinti bankų sektoriaus atsparumą, prisidėti prie finansinio stabilumo ir kurti stabilią aplinką investicijoms ir ekonomikos augimui, taip pat išvengti euro zonos finansų rinkos susiskaidymo; atsižvelgdamas į tai pabrėžia atsakomybės principą ir pabrėžia, kad būtina vengti neatsakingo elgesio rizikos, visu pirma siekiant apsaugoti piliečius; primygtinai ragina laikytis galiojančių bendrų taisyklių;

17.  pabrėžia, kad viešosios ir privačiosios investicijos yra itin svarbios siekiant sudaryti galimybes pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir žiedinės ekonomikos; primena Europos Sąjungos įsipareigojimus, ypač prisiimtus pagal Paryžiaus susitarimą, finansuoti švarių technologijų diegimą, plėsti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą ir didinti energijos naudojimo efektyvumą, taip pat mažinti bendrą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

18.  pabrėžia, kad patikimoms investicijoms reikia stabilios reglamentavimo aplinkos, kurioje būtų galima gauti investicijų grąžą; mano, kad nuspėjamos taisyklės, veiksmingos ir skaidrios viešojo administravimo institucijos, veiksmingos teisinės sistemos, vienodos sąlygos ir mažesnė administracinė našta yra pagrindiniai investicijų pritraukimo veiksniai; pabrėžia, kad 2016 m. 40 proc. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų buvo skirtos pašalinti investicijų kliūtims, kurias gali padėti pašalinti vietos ir regioninės valdžios institucijos; be to, ragina Komisiją imtis būtinų veiksmų remiantis komunikatu „Kvietimas teikti informaciją apie ES finansinių paslaugų reglamentavimo sistemą“, kad būtų sumažinta biurokratizmo, supaprastintas reguliavimas ir pagerintos finansavimo sąlygos;

19.  pripažįsta neišnaudotą produktyvumo augimo ir investicijų potencialą, kurį būtų galima panaudoti, jei būtų visapusiškai įgyvendintos bendrosios rinkos taisykles ir produktų bei paslaugų rinkos būtų geriau integruotos; primena, kokios svarbios konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos nurodant svarbiausias sritis, kuriose reikia imtis veiksmų valstybėse narėse;

20.  sutinka su Komisija, kad prekybos nauda ne visada pripažįstama viešuose debatuose, ir pabrėžia, kad tarptautinė prekyba yra svarbus europiečių darbo vietų šaltinis ir būtina išankstinė ekonomikos augimo sąlyga; primena, kad daugiau nei 30 milijonų darbo vietų dabar yra susijusios su eksportu iš ES; pabrėžia, kad tarptautiniai prekybos susitarimai neturėtų kenkti Europos reguliavimui, socialiniams ir aplinkos apsaugos standartams, bet turėtų sustiprinti pasaulinius standartus;

21.  susirūpinęs pažymi, kad prasidėjus krizei ES tenkanti pasaulinių tiesioginių užsienio investicijų srautų dalis labai sumažėjo; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad būtų gerinama verslo aplinka investicijoms, be kita ko, visapusiškai įgyvendinant ES bendrosios rinkos teisės aktus ir užtikrinant jų vykdymą; sutinka, kad spartesnis tvarių struktūrinių reformų patvirtinimas, laikantis konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų, yra būtinas siekiant didinti ES konkurencingumą, skatinti palankią verslui aplinką (visų pirma MVĮ) ir investicijas ir skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą, taip pat skatinti konvergenciją tarp valstybių narių;

22.  primygtinai ragina užtikrinti finansinių įstaigų ilgalaikių investicijų gebėjimus, mažos rizikos santaupų ir pensijų produktų pelningumą, kad nekiltų pavojus Europos piliečių santaupų ir pensijų tvarumui;

23.  pabrėžia, kad struktūrines reformas reikia papildyti labiau ilgalaikėmis investicijomis į švietimą, mokslinius tyrimus, inovacijas ir žmogiškąjį kapitalą, visų pirma švietimą ir mokymą, kuriuo siekiama įgyti naujų įgūdžių ir žinių; mano, kad politiką formuojančių asmenų, teisės aktų leidėjų, mokslo darbuotojų, gamintojų ir inovacijų kūrėjų partnerystės pat gali būti laikomos priemonėmis investicijoms ir pažangiam, tvariam augimui skatinti, ir investicijų programoms papildyti;

Struktūrinės reformos

24.  sutinka, kad tvarioms struktūrinėms reformoms produktų ir paslaugų rinkose, taip pat įtraukiose darbo, sveikatos, aprūpinimo būstu ir pensijų rinkose, ir toliau būtų teikiamas prioritetas valstybėse narėse siekiant veiksmingai remti ekonomikos atsigavimą, spręsti didelio nedarbo lygio problemą, padidinti konkurencingumą, prisidėti prie sąžiningos konkurencijos ir skatinti augimo potencialą, taip pat gerinti gerinti mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemų veiksmingumą, nesumenkinant darbuotojų teisių, vartotojų apsaugos arba aplinkos apsaugos standartų;

25.  mano, kad gerai veikiančios ir produktyvios darbo rinkos, kuriose buvo užtikrinta tinkama socialinė apsauga ir dialogas, greičiau atsigavo po ekonomikos nuosmukio; ragina valstybes nares mažinti darbo rinkos segmentaciją, didinti dalyvavimą darbo rinkoje ir gerinti įgūdžius, be kita ko, daugiau dėmesio skiriant mokymui ir mokymuisi visą gyvenimą siekiant didinti galimybes įsidarbinti ir našumą; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse vis dar labai reikalingos reformos, kad jos galėtų padidinti savo darbo rinkų atsparumą ir įtraukumą;

26.  pabrėžia, kad svarbu pradėti arba toliau įgyvendinti darnias ir tvarias struktūrines reformas siekiant stabilumo vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu; pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės negali konkuruoti tik bendrųjų ar darbo sąnaudų srityje – ji turi daugiau investuoti į mokslinius tyrimus, inovacijas ir technologinę plėtrą, švietimą, įgūdžių ugdymą ir efektyvų išteklių naudojimą tiek valstybių narių, tiek Europos Sąjungos lygmenimis;

27.  yra susirūpinęs dėl demografinių pokyčių, kuriuos lemia, be kita ko, žemas gimstamumo lygis, senėjanti visuomenė ir emigracija, poveikio viešiesiems finansams; visų pirma atkreipia dėmesį į senėjančios visuomenės poveikį ES pensijų ir sveikatos priežiūros sistemoms; pažymi, kad dėl skirtingų demografinių struktūrų šių pokyčių poveikis įvairiose valstybėse narėse bus skirtingas, tačiau perspėja, kad jau numatytos finansavimo išlaidos turės didelį poveikį viešiesiems finansams;

28.  primena, kad norint išsaugoti pensijų sistemų tvarumą svarbu pasiekti ir išlaikyti aukštą užimtumo lygį; taigi taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu geriau naudoti migrantų įgūdžius siekiant prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių;

29.  pažymi, kad valstybės narės šiuo metu išleidžia 5–11 % savo BVP dalį sveikatos priežiūrai, ir tikimasi, kad ši dalis per ateinančius dešimtmečius labai padidės dėl demografinių pokyčių; ragina Komisiją sutelkti pastangas į ekonomiškas išlaidas aukštos kokybės sveikatos priežiūrai ir visuotinėms galimybėms ja naudotis, bendradarbiaujant ir keičiantis geriausios praktikos pavyzdžiais ES lygiu, ir konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose sprendžiant sveikatos priežiūros sistemų tvarumo klausimą;

30.  ragina Komisiją skelbti reguliarius kiekvienos valstybės narės fiskalinio tvarumo vertinimus atsižvelgiant į visus kiekvienai šaliai būdingus veiksnius, pavyzdžiui, demografinius pokyčius, neapibrėžtuosius, numanomus ir kitus į biudžetą neįtrauktus įsipareigojimus, darančius poveikį viešiesiems finansams; rekomenduoja šias ataskaitas įtraukti į metines šalių ataskaitas; siūlo Komisijai parengti rodiklius, pagal kuriuos būtų vertinamas viešųjų finansų ir metinių biudžetų poveikis ateities kartoms, atsižvelgiant į ateities įsipareigojimus ir numanomus biudžeto įsipareigojimus; sutinka, kad reikia riboti šių vertinimų administracinę naštą;

31.  džiaugiasi, kad jaunimo nedarbas mažėja, nors vis dar yra per aukštas; pažymi, kad įvairiose valstybėse narėse tebėra akivaizdžių skirtumų, dėl kurių būtina tęsti reformas, siekiant sudaryti geresnes sąlygas jaunimui patekti į darbo rinką; taigi atkreipia dėmesį į Jaunimo garantijų iniciatyvos svarbą ir ragina toliau teikti ES finansavimą šiai lemiamos svarbos programai; sutinka su Komisija, kad valstybės narės turi imtis daugiau priemonių kovodamos su jaunimo nedarbu, visų pirma didinant Jaunimo garantijų iniciatyvos veiksmingumą;

32.  pabrėžia, kad svarbūs atsakingi ir augimui palankūs užmokesčio pokyčiai, kurie padėtų užtikrinti gerą gyvenimo lygį, atsižvelgiant į našumą, konkurencingumą, ir atsižvelgiant į veiksmingo socialinio dialogo svarbą gerai veikiančiai socialinės rinkos ekonomikai;

33.  sutinka, kad apmokestinimas turi remti investicijas ir darbo vietų kūrimą; ragina vykdyti reformas mokesčių srityje siekiant spręsti darbo jėgai tenkančios didelės mokesčių naštos problemą Europoje, pagerinti mokesčių surinkimą, kovoti su mokesčių vengimu ir mokesčių slėpimu, taip pat siekiant mokesčių sistemą padaryti paprastesnę, sąžiningesnę ir veiksmingesnę; pabrėžia poreikį geriau koordinuoti administracinę praktiką mokesčių srityje; ragina toliau tarp valstybių narių didinti skaidrumą įmonių apmokestinimo srityje;

Fiskalinė atsakomybė ir viešųjų finansų struktūra

34.  pažymi, kad, Komisijos nuomone, fiskalinis tvarumas tebėra prioritetas, ir problemų nuo krizės piko sumažėjo ir trumpalaikiu laikotarpiu jos negali kelti didelės rizikos visai euro zonai;

35.  taip pat pažymi, jog Komisija mano, kad vis dar yra problemų ir kad krizės padariniai ir struktūriniai trūkumai išlieka ir turi būti šalinami, jei norima išvengti ilgalaikės rizikos;

36.  pabrėžia, kad visos valstybės narės privalo laikytis Stabilumo ir augimo pakto visapusiškai laikantis jo lankstumo nuostatų; taigi atkreipia dėmesį į Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (SSKV) svarbą ir ragina Komisiją pateikti išsamią SSKV įgyvendinimo valstybėse narėse ataskaitą, kad ja būtų remiamasi pagal ES sutartį ir SESV siekiant minėtosios sutarties esmę įtraukti į ES teisinį pagrindą;

37.  atkreipia dėmesį į tai, kad nors šešiose valstybėse narėse ir toliau taikoma perviršinio deficito procedūra (PDP), sumažėjo vidutinis biudžeto deficitas, kuris turėtų išlikti mažesnis nei 2 % 2016 m. ir toliau mažėti ateinančiais metais, ir kad 2017 m. PDP turėtų būti toliau taikoma tik dviem valstybėms narėms; pažymi, kad keletu atvejų pastaruoju metu labai išaugusios skolos taip pat yra bankų rekapitalizavimo ir silpno ekonomikos augimo rezultatas; pabrėžia, kad tais atvejais, kai palūkanų normos vėl ima kilti, gali pagausėti sunkumų gerinant viešuosius finansus;

38.  pabrėžia Komisijos, kaip sutarčių sergėtojos, vaidmenį; pabrėžia, kad būtina užtikrinti objektyvų ir skaidrų vertinimą, kaip taikomi ir įgyvendinami bendrai sutarti teisės aktai;

39.  primygtinai reikalauja, kad valstybėms narėms nebūtų taikomos skirtingos sąlygos; pažymi, kad tik tokia mokesčių politika, kurią vykdant paisoma ir laikomasi Sąjungos teisės, padės užtikrinti valstybių narių tarpusavio patikimumą ir pasitikėjimą ir bus ekonominės ir pinigų sąjungos užbaigimo bei finansinių rinkų pasitikėjimo pagrindas;

40.  ragina Komisiją ir Tarybą kuo konkrečiau įgyvendinti fiskalinės politikos rekomendacijas pagal prevencinę ir korekcinę SAP, siekiant padidinti šių rekomendacijų skaidrumą ir įgyvendinamumą; pabrėžia, kad reikia į prevencinės dalies rekomendacijas įtraukti tiek datą, iki kurios reikia pasiekti konkrečioms šalims nustatytą vidutinio laikotarpio tikslą, tiek fiskalinį koregavimą, kurio reikia norint jį pasiekti ar toliau jo laikytis;

41.  mano, kad makroekonominius disbalansus pačiose valstybėse narėse reikėtų šalinti pagal makroekonominio disbalanso procedūrą (MDP), dedant daugiau pastangų įtraukiant visas valstybes nares ir remiantis atitinkamomis reformomis ir investicijomis; pabrėžia, kad kiekviena valstybė narė turi šiuo klausimu imtis savo individualios atsakomybės; pažymi, kad didelis einamųjų sąskaitų perteklius lemia didesnę vidaus paklausą; pabrėžia, kad didelė valstybės ir privačiojo sektoriaus skola lemia didelį pažeidžiamumą ir kad, siekiant ją greičiau sumažinti, reikia imtis atsakingos fiskalinės politikos ir užtikrinti didesnį augimą;

42.  atkreipia dėmesį į tai, kad nors viešieji finansai per pastaruosius metus patobulėjo, įvertinus 2017 m. BPP, manoma, jog aštuonios valstybės narės rizikuoja nesilaikyti reikalavimų; mano, kad reikia laikytis sutartų fiskalinio koregavimo planų;

43.  teigiamai vertina vidutinio biudžeto deficito ir skolų sumažėjimą, tačiau sutinka, kad iš apibendrintų duomenų nematyti didelių skirtumų tarp valstybių narių; pabrėžia, kad nagrinėjant atskirus biudžetus visada turėtų būti atsižvelgiama į bendrą vaizdą, ir pabrėžia, kad reikia užtikrinti patikimą fiskalinę politiką, jei numatoma, kad palūkanų norma didės; mano, kad reikia siekti didesnės konvergencijos, visų pirma tarp euro zonos valstybių narių;

Euro zonos fiskalinė kryptis

44.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. Komisijos rudens ekonominės prognozės duomenimis, fiskalinė euro zonos kryptis 2015 m. iš ribojančios pasikeitė į neutralią ir, manoma, kad bus šiek tiek ekspansinė per prognozės laikotarpį; be to, atkreipia dėmesį į Komisijos vertinimą, kad visapusiškai įgyvendinti fiskaliniai reikalavimai, nurodyti konkrečioms šalims skirtose Tarybos rekomendacijose, leistų, apibendrinus duomenis, laikytis šiek tiek ribojamojo pobūdžio fiskalinės politikos krypties visoje euro zonoje 2017 m. ir 2018 m., ir į Komisijos raginimą laikytis teigiamos ekspansinės fiskalinės politikos krypties, taip pat pripažįstant ekonomines ir teisines kliūtis;

45.  mano, kad Komisijos komunikatas apie teigiamą fiskalinę kryptį yra svarbus pokytis; palankiai vertina tai, kad komunikatu ketinama prisidėti prie geresnio ekonominės politikos koordinavimo euro zonoje ir išryškinamos galimybės imtis fiskalinių skatinamųjų priemonių valstybėse narėse, kurios gali tai daryti; pabrėžia, kad fiskaliniai reikalavimai grindžiami bendrai sutartomis fiskalinėmis taisyklėmis; primena, kad valstybės narės privalo laikytis Stabilumo ir augimo pakto, kad ir kokios būtų bendrosios rekomendacijos; pažymi, kad esama skirtingų nuomonių dėl bendros fiskalinės politikos krypties potencialo ir lygio; palankiai vertina nepriklausomos Europos fiskalinės valdybos dabar šiuo klausimu atliekamą darbą;

46.  mano, kad valstybių biudžetų struktūros gerinimas yra vienas iš svarbiausių svertų siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi ES fiskalinių taisyklių ir būtų galima finansuoti būtinas išlaidas, kaupti rezervą nenumatytiems poreikiams ir augimą skatinančioms investicijoms, galiausiai, finansuoti ne tokias svarbias išlaidas, taip pat prisidėti prie veiksmingesnio ir atsakingesnio viešųjų lėšų naudojimo; primena, kad sudarant nacionalinius biudžetus sprendžiama nacionaliniu lygmeniu, atsižvelgiant į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

47.  atkreipia dėmesį į tai, kad diskusijos dėl pažangaus viešųjų išlaidų paskirstymo ir politikos prioritetų reguliariai vyksta svarstant ES biudžetą, ir į tai, kad taip pat būtina kritiškai įvertinti nacionalinius biudžetus siekiant patobulinti viešuosius biudžetus vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu ir išvengti linijinio biudžeto mažinimo;

48.  teigiamai vertina vykdomą viešųjų išlaidų peržiūrą ir ragina valstybes nares kritiškai įvertinti savo biudžetų kokybę ir sandarą; remia pastangas, dedamas siekiant gerinti viešųjų išlaidų veiksmingumą ir kokybę; įskaitant neproduktyvių išlaidų keitimą išlaidomis į augimą skatinančias investicijas;

49.  mano, kad ES biudžetas galėtų padėti sumažinti nacionaliniams biudžetams tenkančią naštą, nuosavus išteklius surenkant tiesiogiai, užuot ES biudžetą paremiant iš esmės tik nacionaliniais įnašais;

50.  palankiai vertina tai, kad Euro grupė surengė temines diskusijas ir patvirtino geriausios praktikos standartus, pvz., dėl išlaidų peržiūrų per 2016 m. semestro ciklą; ragina Komisiją ir Euro grupę, kad tos peržiūros būtų veiksmingesnės ir skaidresnės;

51.  ragina Komisiją ir Tarybą konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas parengti taip, kad būtų galima vertinti daromą pažangą, ypač tais atvejais, kai politikos rekomendacijos pakartotinai skiriamos tai pačiai politikos sričiai ir (arba) jeigu dėl reformos pobūdžio ją būtina įgyvendinti ne per vieno semestro ciklą;

Nacionalinės politikos krypčių koordinavimas ir demokratinė atskaitomybė

52.  pabrėžia nacionalinių parlamentų svarbą diskutuojant dėl šalių ataskaitų ir konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, nacionalinių reformų programų ir stabilumo programų, ir kad reikia jas įgyvendinti labiau nei iki šiol;

53.  mano, kad norint geriau įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas reikia aiškiai suformuluotų Europos lygmens prioritetų ir tikrų nacionalinio, regioninio ir vietos lygmenų viešųjų diskusijų, siekiant didesnio atsakomybės prisiėmimo; ragina valstybes nares struktūriškai įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas, atsižvelgiant į valstybių narių jaučiamą poveikį ir uždavinius, taip pat subnacionaliniu lygmeniu, siekiant geriau įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

54.  ragina Komisiją pradėti derybas dėl tarpinstitucinio susitarimo dėl ekonomikos valdymo; tvirtina, kad šis tarpinstitucinis susitarimas turėtų užtikrinti, kad pagal Sutartis Europos semestro struktūra būtų tokia, kad būtų galima prasmingai ir reguliariai vykdyti parlamentinę proceso, ypač susijusio su metinės augimo apžvalgos prioritetais ir euro zonai skirtomis rekomendacijomis, kontrolę;

Sektorių indėlis rengiant 2017 m. metinę augimo apžvalgą

Biudžetas

55.  mano, kad ES biudžetas galėtų suteikti pridėtinės vertės investicijoms ir struktūrinėms reformoms valstybėse narėse, jei būtų skatinama didesnė esamų priemonių sąveika ir jų sąsaja su valstybių narių biudžetais; todėl mano, kad metinė augimo apžvalga (MAA), kaip svarbus politinis dokumentas, kuriame pateikiamas esminis nacionalinių reformų programų turinys, konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos ir įgyvendinimo planai, turėtų būti valstybių narių ir nacionalinių biudžetų rengimo gairės siekiant taikyti bendrus sprendimus, kurie būtų matomi nacionaliniuose biudžetuose ir susieti su ES biudžetu;

56.  primena, kad PVM ir muitų surinkimo sistemų gerinimas turėtų būti didžiausias visų valstybių narių prioritetas; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą sudaryti ES mokesčių rojų juodąjį sąrašą, kuris būtų sustiprintas baudžiamosiomis sankcijomis, kad būtų galima duoti atkirtį mokesčius slepiančioms tarptautinėms bendrovėms;

Aplinka, visuomenės sveikata ir maisto sauga

57.  pabrėžia, kad patobulintas ir veiksmingesnis išteklių naudojimas, kuriuo sumažinama energetinė priklausomybė nuo užsienio šalių, remiantis geresnio produktų dizaino reikalavimais ir tvaresniais vartojimo modeliais, apima verslumo skatinimą ir darbo vietų kūrimą, veiksmingai įgyvendinant Sąjungos ir tarptautinius aplinkosaugos tikslus, taip pat įvairinant pajamų šaltinius finansinės atsakomybės ir ekonominio konkurencingumo kontekste; mano, kad į Europos semestrą taip pat turėtų būti įtrauktos energijos vartojimo efektyvumo ir tinklų jungčių ataskaitos, remiantis ES lygmeniu nustatytais tikslais;

o
o   o

58.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, nacionaliniams parlamentams ir Europos Centriniam Bankui.

(1) OL L 306, 2011 11 23, p. 12.
(2) OL L 306, 2011 11 23, p. 41.
(3) OL L 306, 2011 11 23, p. 8.
(4) OL L 306, 2011 11 23, p. 33.
(5) OL L 306, 2011 11 23, p. 25.
(6) OL L 306, 2011 11 23, p. 1.
(7) OL L 140, 2013 5 27, p. 11.
(8) OL L 140, 2013 5 27, p. 1.
(9) OL C 407, 2016 11 4, p. 86.

Teisinis pranešimas - Privatumo politika