Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9, 145, 148, 152, 153 ir 174 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnį dėl atskiro statuto, skirto atokiausiems regionams,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos IV antraštinę dalį (Solidarumas),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 102 dėl minimalių socialinės apsaugos standartų ir TDO rekomendaciją Nr. 202 dėl minimalios socialinės apsaugos,

–  atsižvelgdamas į pataisytą Europos socialinę chartiją,

–  atsižvelgdamas į pirmąjį darnaus vystymosi tikslą (panaikinti visų formų skurdą visose šalyse) ir ypač į trečiąjį tikslą (įgyvendinti nacionaliniu lygiu tinkamas visiems skirtas socialinės apsaugos sistemas ir priemones, įskaitant minimalią apsaugą, ir iki 2030 m. apimti daugumą skurdžiausių ir pažeidžiamiausių žmonių),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos rekomendaciją 2013/112/ES „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 16 d. Komisijos komunikatą „2017 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2016)0725),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 16 d. Komisijos rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos (COM(2016)0726),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 16 d. Komisijos komunikatą „Palanki euro zonos fiskalinės politikos kryptis“ (COM(2016)0727);

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 16 d. Komisijos ataskaitą „2017 m. įspėjimo mechanizmo ataskaita“ (COM(2016)0728),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 16 d. Komisijos ir Tarybos parengtą bendros užimtumo ataskaitos projektą, pridedamą prie Komisijos komunikato „2017 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2016)0729),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 16 d. Komisijos komunikatą „Bendras 2017 m. biudžeto planų projektų vertinimas“ (COM(2016)0730),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 1 d. Komisijos komunikatą „Europa vėl investuoja. Investicijų plano Europai rezultatų apžvalga ir tolesni veiksmai“ (COM(2016)0359),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „Europos ateities lyderiai: pradedančiųjų ir veiklą plečiančių įmonių iniciatyva“ (COM(2016)0733),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikatą „Europos investicijų, skirtų darbo vietoms kurti ir ekonomikos augimui užtikrinti, didinimas. Antrasis Europos strateginių investicijų fondo etapas ir naujasis Europos išorės investicijų planas“ (COM(2016)0581),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 4 d. Komisijos komunikatą „Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva – padėtis po trejų metų“ (COM(2016)0646),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (COM(2016)0604),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikatą „2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūra (tikslinimas). Į rezultatus orientuotas ES biudžetas“ (COM(2016)0603),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė. Drauge dirbant didinti žmogiškąjį kapitalą, įsidarbinimo galimybes ir konkurencingumą“ (COM(2016)0381),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 2 d. Komisijos komunikatą „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkė“ (COM(2016)0356),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „Pradedamos konsultacijos dėl Europos socialinių teisių ramsčio“ (COM(2016)0127) ir jo priedus,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 26 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl 2017–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programos sudarymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 1305/2013 (COM(2015)0701),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 21 d. Komisijos komunikatą „Tolesni ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo žingsniai“ (COM(2015)0600),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 15 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (COM(2016)0071) ir į 2016 m. rugsėjo 15 d. Parlamento poziciją dėl šio pasiūlymo(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 13 d. Komisijos komunikatą „Geriausias pasinaudojimas lankstumu, kurį suteikia galiojančios Stabilumo ir augimo pakto taisyklės“ (COM(2015)0012),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014)0903),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 2 d. Komisijos komunikatą „Ekonominės ir pinigų sąjungos socialinio matmens stiprinimas“ (COM(2013)0690),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos komunikatą „Socialinės investicijos į augimą ir socialinę sanglaudą, visų pirma naudojant 2014–2020 m. Europos socialinio fondo lėšas“ (COM(2013)0083),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos komunikatą „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“ (COM(2012)0173),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos komunikatą „Jaunimo galimybių iniciatyva“ (COM(2011)0933),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos bendroji programa“ (COM(2010)0758) ir į 2011 m. lapkričio 15 d. Parlamento rezoliuciją šiuo klausimu(2),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 3 d. Komisijos rekomendaciją 2008/867/EB dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. penkių pirmininkų pranešimą „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“,

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl socialinės ekonomikos, kaip vieno iš pagrindinių ekonominio ir socialinio vystymosi veiksnių Europoje, skatinimo (13414/2015),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 26 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2016 m. prioritetų įgyvendinimas“(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją „Pabėgėliai: socialinė įtrauktis ir integracija į darbo rinką“(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2016 m. metinėje augimo apžvalgoje“(6),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 24 d. Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2015 m. prioritetų įgyvendinimas“,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 11 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje“(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 2 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos platformos, skirtos bendradarbiavimui sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą gerinti, sukūrimo(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl nelygybės mažinimo ypatingą dėmesį skiriant vaikų skurdui(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 28 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos ir strategijos „Europa 2020“ peržiūros(10),

–  atsižvelgdamas į klausimą Tarybai O-000121/2015–B8-1102/2015, į kurį atsakoma žodžiu, ir su juo susijusią 2015 m. spalio 29 d. rezoliuciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją „Konkurencingos ES darbo rinkos kūrimas XXI amžiuje: įgūdžių ir kvalifikacijos pritaikymas prie paklausos ir darbo galimybių siekiant atsigauti po krizės“(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl socialinio verslumo ir socialinių inovacijų kovojant su nedarbu(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl strategijos „Europa 2020“ užimtumo ir socialinių aspektų(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. liepos 17 d. rezoliuciją dėl jaunimo užimtumo(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 15 d. rezoliuciją dėl to, kaip Europos Sąjunga gali prisidėti sudarant darbo vietų kūrimui įmonėse, bendrovėse ir naujai įsteigtose įmonėse palankias sąlygas(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl socialinės ekonomikos(17),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto baigiamąsias pastabas dėl pradinės Europos Sąjungos ataskaitos (2015 m. rugsėjo mėn.),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 3/2015 „ES Jaunimo garantijų iniciatyva: žengti pirmieji žingsniai, bet iškyla rizika jos įgyvendinimui“(18),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 11 d. dokumentą „Užimtumo ir socialinės raidos Europoje ketvirčio apžvalga. 2016 m. ruduo“,

–  atsižvelgdamas į Eurofound 2010 m. penktąjį ir 2015 m. šeštąjį Europos darbo sąlygų tyrimus(19),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 7 d. EBPO dokumentą „2016 m. užimtumo perspektyva“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 9 d. EBPO darbo dokumentą „Pajamų nelygybės tendencijos ir jos poveikis ekonomikos augimui“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 10 d. Socialinės apsaugos komiteto pranešimą „Tinkama socialinė apsauga ilgalaikės priežiūros poreikių atžvilgiu visuomenės senėjimo kontekste“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos parengtą veiksmų planą ir konsultacijas dėl problemų, su kuriomis susiduria dirbančios šeimos derindamos profesinį ir asmeninį gyvenimą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 3 d. ir lapkričio 8 d. susitikimus, surengtus plėtojant struktūrinį dialogą dėl lėšų skyrimo Portugalijai ir Ispanijai sustabdymo,

–  atsižvelgdamas į diskusijas su nacionalinių parlamentų atstovais dėl 2017 m. Europos semestro prioritetų,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A8-0037/2017),

A.  kadangi nedarbo lygis ES nuo 2013 m. antrojo pusmečio lėtai mažėja, nuo 2013 m. sukurta 8 milijonai naujų darbo vietų, o 2016 m. rugsėjo mėn. nedarbo lygis buvo 8,6 proc. ir pasiekė žemiausią lygį nuo 2009 m.; kadangi nesimokančio ir nedirbančio (NEET) jaunimo dalis vis dėlto tebėra didelė ir sudaro 14,8 proc. 15–29 m. jaunimo(20)(21); kadangi nepaisant to, kad bendrai imant nedarbo lygis mažėja, kai kuriose valstybėse narėse nedarbas, deja, vis dar labai didelis; kadangi, Komisijos duomenimis, dirbančiųjų skurdo lygis tebėra aukštas;

B.  kadangi moterų užimtumo lygis bendrai imant yra žemesnis ir 20–64 m. vyrų užimtumo lygis 28 ES valstybėse narėse 2015 m. buvo 75,9 proc., palyginti su moterų užimtumo lygiu, kuris buvo 64,3 proc.; kadangi lyčių nelygybė užimtumo galimybių srityje tebėra viena pagrindinių kliūčių užtikrinti lyčių lygybę ir būtina nedelsiant imtis veiksmų siekiant sumažinti vyrų ir moterų užimtumo rodiklių skirtumą;

C.  kadangi, jeigu dabartinės tendencijos bus sustiprintos įgyvendinant tinkamą viešąją politiką, strategijos „Europa 2020“ tikslas – 75 proc. užimtumas – gali būti pasiektas;

D.  kadangi jaunimo nedarbo rodiklis ES yra 18,6 proc., o euro zonoje – 21 proc.; kadangi 4,2 mln. jaunuolių yra bedarbiai, iš jų – 2,9 mln. euro zonoje; kadangi jaunimo nedarbo lygis tebėra gerokai aukštesnis nei 2008 m., kai jis buvo žemiausias, o tai primena, kad Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimas ir visapusiškas pasinaudojimas ja turėtų būti valstybių narių prioritetas; kadangi jaunimo nedarbui, deja, tebėra būdingas mažas darbo užmokestis, kartais mažesnis nei skurdo riba, neapmokamos stažuotės ir kokybiško mokymo ir teisių darbe stoka;

E.  kadangi apskaičiuota, kad nedirbantis ir nesimokantis jaunimas ES kainuoja 153 mlrd. EUR (1,21 proc. BVP) per metus – šią sumą sudaro pašalpos ir negautos pajamos bei mokesčiai, o visos numatytosios Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo euro zonoje išlaidos sudarytų 21 mlrd. EUR per metus arba 0,22 proc. BVP;

F.  kadangi 2015 m. nustatytas nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių skaičius ir toliau mažės; kadangi tokioje padėtyje vis dar yra 6,6 milijono 15–24 m. jaunuolių, o tai sudaro 12 proc. šios amžiaus grupės gyventojų;

G.  kadangi pagrindinė atsakomybė už jaunimo nedarbo mažinimą tenka valstybėms narėms, nes jos turėtų kurti ir įgyvendinti darbo rinkos reglamentavimo sistemas, švietimo ir mokymo sistemas ir aktyvią darbo rinkos politiką;

H.  kadangi neįgalieji tebėra labai atskirti nuo darbo rinkos ir per pastaruosius dešimtmečius jų padėtis beveik nepagerėjo – tai iš dalies lėmė investicijų į tinkamas paramos priemones trūkumas; pabrėžia, kad tai dažnai lemia skurdą ir socialinę atskirtį ir todėl daro neigiamą poveikį strategijos „Europa 2020“ tikslui;

I.  kadangi struktūrinės problemos darbo rinkoje, pvz., mažas aktyvumas, įgūdžių ir kvalifikacijos pasiūlos ir paklausos neatitiktis, tebekelia susirūpinimą daugelyje valstybių narių;

J.  kadangi ilgalaikio nedarbo lygis (ilgiau nei vienus metus trunkantis nedarbas) iki 2016 m. pirmojo ketvirčio mažėjo 0,7 proc. per metus ir dabar ilgalaikiai bedarbiai sudaro 4,2 proc. darbo jėgos; kadangi itin ilgalaikio nedarbo lygis (ilgiau nei dvejus metus trunkantis nedarbas) sumažėjo iki 2,6 proc. darbo jėgos; kadangi ilgalaikio nedarbo lygis vis dėlto tebėra didelis – darbo neturi apie 10 mln. žmonių; kadangi ilgalaikis nedarbas pirmiausia yra jaunimo ir vyresnio amžiaus darbo ieškančių asmenų problema – ilgiau nei vienus metus darbo ieško 30 proc. 15–24 m. jaunuolių ir 64 proc. 55–64 m. asmenų; kadangi daugelis rinkoje neaktyvių vyresnio amžiaus darbuotojų yra neįtraukti į nedarbo statistiką; kadangi nedarbo lygis ir jo socialiniai padariniai Europos šalyse skiriasi ir kadangi būtina atsižvelgti į konkrečias mikroekonomines sąlygas;

K.  kadangi strategija „Europa 2020“ siekiama sumažinti skurdą, iki 2020 m. bent 20 milijonų žmonių panaikinant skurdo ar socialinės atskirties riziką; kadangi šis tikslas dar anaiptol nėra pasiektas ir todėl reikia daugiau pastangų; kadangi 2015 m. skurdo ar socialinės atskirties rizika grėsė 119 milijonų žmonių – apytikriai 3,5 milijonais mažiau nei 2014 m.; kadangi 2012 m. šioje padėtyje ES buvo 32,2 mln. neįgaliųjų; kadangi 2013 m. 28 ES valstybėse narėse 26,5 mln. vaikų grėsė skurdas ar socialinė atskirtis; kadangi didelė nelygybė mažina ekonomikos našumą ir tvaraus augimo potencialą;

L.  kadangi remti ilgalaikius bedarbius būtina, kitaip tokia padėtis pradės daryti neigiamą poveikį jų pasitikėjimui savimi, gerovei ir būsimam vystymuisi, keldama jiems skurdo ar socialinės atskirties riziką, taip pat grėsmę nacionalinių apsaugos sistemų ir Europos socialinio modelio tvarumui;

M.  kadangi silpnėjantis socialinis dialogas daro neigiamą poveikį darbuotojų teisėms, ES piliečių perkamajai galiai ir ekonomikos augimui;

N.  kadangi ES yra nemažai teigiamų pokyčių, rodančių Europos ekonomikos atsparumą ir atsigavimą;

O.  kadangi Sąjungos socialinė ekonomika, kurią sudaro 2 milijonai įmonių ir daugiau kaip 14,5 milijonų jose dirbančių žmonių, yra svarbus sektorius, prisidedantis prie Europos atsparumo ir jos ekonomikos atsigavimo;

P.  kadangi daugumoje valstybių narių ekonomikos augimo rodiklis tebėra žemas, o ES augimo rodiklis 2016 m. net sumažėjo ir stabilizavosi ties 2 proc. riba, nepaisant laikinų teigiamų aspektų, rodančių, kad ES gali daugiau padaryti siekdama paskatinti ekonominį ir socialinį atsigavimą ir užtikrinti didesnį jo tvarumą vidutiniuoju laikotarpiu;

Q.  kadangi, kaip pareiškė Europos Komisija(22), tarp valstybių narių ir jų viduje vis dar esama skirtumų užimtumo ir socialinėje srityje ir socialiniai pokyčiai vis dėlto rodo, kad skirtumai ES toliau didėja, darydami neigiamą poveikį augimui, užimtumui ir sanglaudai; kadangi visuomenės, kuriose yra daugiau lygybės ir daugiau investuojama į žmones, yra atsparesnės augimo ir užimtumo požiūriu;

R.  kadangi vis dar esama nedeklaruojamo darbo, dėl kurio daromas didelis poveikis biudžetui, prarandama mokestinių pajamų ir socialinio draudimo įmokų, taip pat daromas neigiamas poveikis užimtumui, našumui, darbo kokybei ir įgūdžių ugdymui;

S.  kadangi atokiausi regionai patiria didžiulių sunkumų, susijusių su jiems būdingais ypatumais, kurie riboja jų ekonomikos augimo ir vystymosi potencialą; kadangi nedarbo, jaunimo nedarbo ir ilgalaikio nedarbo lygis šiuose regionuose yra vienas iš didžiausių ES ir daugeliu atvejų viršija 30 proc.;

T.  kadangi Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) jau patvirtino 69 projektus 18 valstybių ir pasirašė 56 operacijas ir kadangi tikimasi, kad tai paskatins daugiau kaip 22 mlrd. EUR siekiančias investicijas ir apims daugiau nei 71 000 MVĮ;

U.  kadangi daugelyje valstybių narių toliau mažėja darbingo amžiaus gyventojų ir darbo jėgos; kadangi moterų dalyvavimas darbo rinkoje suteikia valstybėms narėms galimybę įveikti šią problemą ir sustiprinti darbo jėgą ES; kadangi darbo jėgą taip pat galėtų padėti sustiprinti atvykstantys pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai;

V.  kadangi ES susiduria su demografiniais iššūkiais, susijusiais ne tik su visuomenės senėjimu ir gimstamumo mažėjimu, bet ir su kitais elementais, pvz., gyventojų skaičiaus mažėjimu;

W.  kadangi vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumas šiuo metu sudaro atitinkamai 16 proc. ir 38 proc., o tai reiškia, kad moterims vyresniame amžiuje gresia didesnė skurdo ar socialinės atskirties rizika;

X.  kadangi socialinės apsaugos sistemų paslaugų teikimas ir valdymas yra valstybių narių kompetencija, kurią Sąjunga koordinuoja, bet nederina;

Y.  kadangi tikėtina moterų sveiko gyvenimo trukmė 2013 m. sumažėjo iki 61,5 m. nuo 62,6 m. 2010 m. ir 2014 m. šiek tiek padidėjo, o vyrų liko nepakitusi – 61,4 m.;

1.  palankiai vertina tai, kad 2017 m. metinėje augimo apžvalgoje pabrėžiama, jog svarbu užtikrinti socialinį teisingumą ir taip skatinti labiau integracinį augimą, taip pat kurti kokybiškas ir įtraukias darbo vietas ir gerinti įgūdžius ir būtina stiprinti konkurencingumą, inovacijas ir našumą; ragina Komisiją užtikrinti, kad konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis, susijusiomis su darbo rinkos reformomis, taip pat būtų pabrėžiama aktyvios darbo rinkos politikos svarba ir skatinamos darbuotojų teisės ir darbuotojų apsauga;

2.  palankiai vertina pažangą, padarytą siekiant Europos semestro ekonominių ir socialinių aspektų pusiausvyros, nes Komisija patenkino kai kuriuos Parlamento prašymus; tačiau pabrėžia, kad reikia daugiau stengtis padidinti pagrindinių užimtumo ir socialinių rodiklių suvestinės politinį matomumą ir poveikį; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 99/2013 dėl 2013–2017 m. Europos statistikos programos ją pratęsiant 2018–2020 m. ir įtraukiant naujus socialinius rodiklius, kad būtų pateikiami su makroekonominių duomenų raida susieti užimtumo ir socialiniai duomenys siekiant analizėje pateikti išsamų vaizdą, kaip įvairūs politiniai sprendimai yra susiję tarpusavyje ir kokį poveikį jie daro; pabrėžia, kad užimtumo rodikliai turėtų turėti tokią pat vertę kaip ir ekonominiai rodikliai, kad būtų galima atlikti nuodugnią analizę ir imtis taisomųjų veiksmų atitinkamose valstybėse narėse;

3.  pabrėžia, kad Europos semestro ciklui vis dar stinga į vaiką orientuoto požiūrio, kuris apimtų įsipareigojimą užtikrinti vaikų teises ir kovos su vaikų skurdu ir jų gerovės užtikrinimo tikslų integravimą į visas susijusias politikos formavimo sritis; pabrėžia, kad reikia strateginio požiūrio ir aiškių tikslų, norint padėti jiems išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties;

4.  ragina parengti programas, pagal kurias, įgyvendinant integruotą Europos investavimo iki ikimokyklinį ugdymą ir kovos su skurdu planą, būtų teikiama parama ir sudaromos atitinkamos galimybės, be kita ko, sukurti Vaiko garantijų sistemą, kuria būtų siekiama visapusiškai įgyvendinti Komisijos rekomendaciją „Investicijos į vaikus“, nes taip būtų užtikrinta, kad kiekvienas vaikas Europoje, kuriam gresia skurdas (įskaitant pabėgėlius), turėtų prieigą prie nemokamos sveikatos priežiūros, nemokamo mokslo, nemokamos vaiko priežiūros, deramo būsto ir tinkamos mitybos;

5.  pabrėžia, kad investicijos į socialinę plėtrą prisideda prie ekonomikos augimo ir konvergencijos; atkreipia dėmesį į naujausius EBPO(23) ir TVF(24) tyrimus, kuriuose pabrėžiama, kad socialinė nelygybė Europoje trukdo ekonomikos atsigavimui; ragina labiau stengtis kovoti su skurdu ir didėjančia nelygybe ir prireikus daugiau investuoti į socialinę infrastruktūrą ir paramą tiems, kurie labiausiai nukentėjo nuo ekonomikos krizės; ragina Komisiją užtikrinti, kad į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas būtų įtrauktas konkretus tikslas kovoti su nelygybe;

6.  ragina Komisiją ir Tarybą patobulinti strategiją, kuria siekiama visa apimančio lyčių lygybės tikslo; pritaria tam, kad įgyvendinant Europos semestrą būtų naudojamasi Komisijos metinėmis lyčių lygybės ataskaitomis siekiant sustiprinti lyčių aspekto integravimą; ragina valstybes nares įtraukti lyčių aspektą ir vyrų ir moterų lygybės principą į savo nacionalines reformų programas, taip pat stabilumo ir konvergencijos programas nustatant tikslus ir apibrėžiant priemones, kuriomis kovojama su išlikusia lyčių nelygybe; ragina Komisiją toliau teikti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl geresnių vaikų priežiūros paslaugų ir ilgalaikės priežiūros, galinčių turėti teigiamą poveikį moterų dalyvavimui darbo rinkoje; dar kartą ragina Komisiją ir valstybes nares vykstant Europos semestro stebėjimo procesui atitinkamais atvejais naudoti pagal lytį suskirstytus duomenis; siūlo į Europos semestrą labiau įtraukti Europos lyčių lygybės institutą;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad viešojo ir privačiojo sektorių skola kai kuriose valstybėse yra per didelė ir trukdo investicijoms, ekonomikos augimui ir užimtumui;

8.  mano, kad į pagrindinių užimtumo ir socialinių rodiklių suvestinę įtraukti duomenys yra naudingi, bet jų nepakanka tam, kad būtų galima vertinti Europos Sąjungos padėties užimtumo ir socialinėje srityje raidą; ragina Komisiją ir valstybes nares papildyti suvestinę užimtumo kokybės ir skurdo rodiklių duomenimis, ypatingą dėmesį skiriant daug aspektų apimančiam vaikų skurdui;

9.  ragina Europos Komisiją apibrėžti ir kiekybiškai įvertinti savo socialinio teisingumo sąvoką, atsižvelgiant ir į užimtumo, ir į socialinę politiką, ir tai padaryti rengiant 2016 m. metinę augimo apžvalgą ir įgyvendinant Europos semestrą;

10.  ragina valstybes nares ir Komisiją greičiau įgyvendinti visas programas, galinčias paskatinti tinkamų, kokybiškų, ilgalaikių darbo vietų kūrimą visų kategorijų gyventojams ir ypač jaunimui; pabrėžia, kad nepaisant nežymiai sumažėjusio nedarbo ES, jaunimo nedarbo lygis išlieka 18,6 proc.; ragina valstybes nares užtikrinti, kad programą valdančios institucijos aktyviau imtųsi tolesnių veiksmų;

11.  pabrėžia, kad Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimas turėtų būti sustiprintas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis ir pratęstas bent iki 2020 m., aktyviai dalyvaujant socialiniams partneriams ir sustiprintoms viešosioms tarnyboms, ir pabrėžia, kokia ji svarbi pereinant iš švietimo sistemos į darbo rinką; primygtinai ragina Komisiją atlikti poveikio tyrimus siekiant tiksliai nustatyti, kokių rezultatų iki šiol buvo pasiekta, ir imtis papildomų priemonių, taip pat atsižvelgti į numatytą Audito Rūmų auditą ir dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais bei organizuoti praktinius seminarus, kurie suburtų visus susijusius subjektus ir kuriais būtų siekiama padaryti šią priemonę veiksmingesnę; pabrėžia, jog valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visi, įskaitant pažeidžiamus asmenis ir neįgaliuosius, turėtų galimybę visapusiškai dalyvauti Jaunimo garantijų iniciatyvoje; pabrėžia, kad taip yra ne visose valstybėse narėse, ir ragina valstybes nares kuo skubiau šią padėtį ištaisyti, nes ji prieštarauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijai; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad Jaunimo garantijų iniciatyva būtų prieinama jauniems asmenims, patiriantiems daugybinę atskirtį ir ypač didelį skurdą; pažymi, kad ypatingą dėmesį reikia skirti jaunoms moterims ir mergaitėms, kurioms galėtų kilti su lytimi susijusių kliūčių; ragina Komisiją ir valstybes nares teikti pakankamą Jaunimo garantijų iniciatyvos finansavimą, siekiant užtikrinti tinkamą jos įgyvendinimą visose valstybėse narėse ir padėti dar didesnei jaunimo daliai;

12.  pažymi, kad 2017 m. Jaunimo užimtumo iniciatyvai patvirtinta 500 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų; pabrėžia, kad šios sumos nepakanka ir kad ji turi būti padidinta ir užtikrinta dabartinėje DFP; tačiau taip pat pažymi, kad, atsižvelgiant į laikotarpio vidurio peržiūrą, būtina pasiekti susitarimą dėl atitinkamo papildomo Jaunimo užimtumo iniciatyvos finansavimo, skirto likusio dabartinės DFP laikotarpio išlaidoms padengti;

13.  atkreipia dėmesį į kultūros ir kūrybos sektorių (KKS) galimybes jaunimo užimtumo srityje; pabrėžia, kad toliau remiant kultūros ir kūrybos sektorių ir į jį investuojant gali būti labai padedama užtikrinti investicijas, augimą, inovacijas ir užimtumą; todėl ragina Komisiją išnagrinėti visų KKS subjektų, įskaitant NVO ir mažas asociacijas, teikiamas konkrečias galimybes, pvz., įgyvendinant Jaunimo užimtumo iniciatyvą;

14.  pabrėžia, kad nepakankamos investicijos į viešąją švietimo sistemą gali sumenkinti Europos konkurencinę padėtį ir Europos darbo jėgos įsidarbinimo galimybes; pabrėžia, kad reikia investuoti į žmones kuo anksčiau jų gyvenimo cikle, kad būtų mažinama nelygybė ir skatinama socialinė įtrauktis jauname amžiuje; taip pat pabrėžia, kad nuo ankstyvojo mokyklinio amžiaus reikia kovoti su stereotipais skatinant lyčių lygybę visais švietimo sistemos lygmenimis;

15.  ragina valstybes nares pradėti įgyvendinti politiką, kuri padėtų įgyvendinti ir kontroliuoti įtraukesnių formų socialinės apsaugos ir pajamų paramos sistemas, siekiant užtikrinti, kad šiomis sistemomis bedarbiams ir asmenims, kuriems gresia skurdo ar socialinės atskirties rizika, būtų užtikrintas deramas gyvenimo lygis ir suteiktos galimybės įgyti išsilavinimą, gauti mokymo paslaugas ir patekti į darbo rinką;

16.  teigiamai vertina padidėjusį užimtumo lygį; tačiau pažymi, kad valstybėse narėse didėjant užimtumo lygiui drauge, deja, daugėjo ir netipinį bei kitokį neformalų darbą, įskaitant darbą pagal nefiksuoto darbo laiko sutartis, dirbančių žmonių dalis; pabrėžia, kad pirmenybė turėtų būti teikiama sukurtų darbo vietų tvarumui ir kokybei; yra labai susirūpinęs dėl to, kad nedarbo lygis tebėra aukštas, ypač šalyse, kurios vis dar kenčia dėl krizės; pripažįsta, kad esama dirbančiųjų skurdo reiškinio, atsiradusio dėl mažėjančio darbo užmokesčio ir prastėjančių darbo sąlygų, į kurį būtina atsižvelgti įgyvendinant visus veiksmus užimtumo ir socialinės apsaugos srityje; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų ir toliau ieškoti naujų sprendimų ir būdų norint pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslą – 75 proc. užimtumo lygį, be kita ko, didžiausią dėmesį skiriant grupėms, kurių aktyvumo darbo rinkoje lygis žemiausias, pvz., moterims, vyresnio amžiaus darbuotojams, žemos kvalifikacijos darbuotojams ir neįgaliesiems; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų mokymosi visą gyvenimą ir veiksmingo įgūdžių tobulinimo srityse;

17.  mano, kad migracija galėtų atlikti svarbų vaidmenį, be kita ko, per švietimo sistemas, papildomai veiksmingai naudojant viešąsias išlaidas, kad būtų užtikrintos kokybiškos socialinės ir aplinkos apsaugos atžvilgiu tvarios investicijos siekiant integruoti darbuotojus į darbo rinką ir mažinti nedarbą;

18.  pripažįsta, kad moterys tebėra nepakankamai atstovaujamos darbo rinkoje; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti aktyvią politiką ir tinkamas investicijas, kuriomis numatyta ir siekiama skatinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje; pabrėžia, kad norint padidinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje būtina užtikrinti geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą; pabrėžia, kad, pasak Komisijos, šiuo požiūriu lanksti darbo tvarka, kaip antai nuotolinis darbas, lankstus darbo grafikas ir sutrumpintas darbo laikas, gali atlikti svarbų vaidmenį; pritaria Komisijos nuomonei, kad mokamų motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogų suteikimas valstybėse narėse paprastai skatina moterų dalyvavimą darbo rinkoje; taip pat ragina valstybes nares nustatyti atitinkamas politines priemones, padedančias moterims ir vyrams patekti, grįžti į darbo rinką, joje išlikti ir siekti karjeros grįžus po atostogų, susijusių su šeima ir priežiūra, tvaraus ir kokybiško užimtumo sąlygomis; apgailestauja dėl lyčių nelygybės užimtumo lygio, darbo užmokesčio ir pensijų požiūriais; ragina įgyvendinti politiką, kuria būtų skatinama ir remiama moterų karjera verslo srityje, palengvinamos jų galimybės gauti finansavimą ir plėtoti verslą ir suteikiama galimybė gauti jų poreikius atitinkančias mokymo paslaugas;

19.  vis dėlto pripažįsta, kad užimtumo rėmimas ir aktyvumo darbo rinkoje lygio didinimo priemonės turi tapti platesnio požiūrio į socialinės atskirties ir skurdo mažinimą, kuris būtų orientuotas į teises ir kurį įgyvendinant būtų atsižvelgiama į vaikus, šeimas ir jų konkrečius poreikius, dalimi;

20.  ragina valstybes nares keistis gerąja patirtimi ir apsvarstyti galimybę taikyti novatoriškus būdus kurti lengvai pritaikomą ir lanksčią darbo rinką, siekiant įveikti pasaulio ekonomikos iššūkius, kartu užtikrinant visiems darbuotojams aukštus darbo standartus;

21.  palankiai vertina priminimą valstybėms narėms, kad socialinės gerovės sistemos turi būti grindžiamos tvirtais socialiniais standartais ir kad skatinant derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą ir kovojant su diskriminacija prisidedama ne tik prie socialinio teisingumo, bet ir prie ekonomikos augimo; pabrėžia, kad tėvų reintegracija į darbo rinką turėtų būti remiama sudarant sąlygas kurti kokybišką ir įtraukią užimtumo ir darbo aplinką, suteikiančią tėvams galimybę derinti darbą ir tėvų pareigas;

22.  pripažįsta, kad kartu su darbo vietų kūrimu ilgalaikių bedarbių integracija į kokybišką darbo rinką pasitelkiant individualiai pritaikytas priemones, visų pirma taikant aktyvią užimtumo politiką, yra pagrindinis veiksnys kovojant su jų skurdu ir socialine atskirtimi, jei yra pakankamai galimybių suteikti jiems deramą darbą; pažymi, kad dėmesys turėtų būti skiriamas geresnėms priemonėms, kuriomis siekiama kurti deramas darbo vietas; pabrėžia, kad labiausiai nuo darbo rinkos atskirtų asmenų integracija turi dvejopą poveikį, nes yra naudinga asmeniui ir padeda stabilizuoti socialinės apsaugos sistemas bei remti ekonomiką; mano, kad būtina atsižvelgti į šių piliečių socialinę padėtį ir specialius jų poreikius, taip pat Europos lygmeniu geriau kontroliuoti nacionaliniu lygmeniu įgyvendinamą politiką;

23.  pabrėžia, kokie svarbūs neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu įgyti įgūdžiai bei gebėjimai ir šių įgūdžių patvirtinimas bei sertifikavimas, taip pat mokymosi visą gyvenimą galimybės ir pagal strateginę programą „Švietimas ir mokymasis 2020“ prisiimti įsipareigojimai ir joje nustatyti lyginamieji standartai; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu įgytų gebėjimų pripažinimo sistemas; taip pat ragina valstybes nares įgyvendinti politiką, kuria ne tik užtikrinamos galimybės prieinama kaina gauti kokybiškas ir įtraukias švietimo ir mokymo paslaugas, bet ir vadovaujamasi visą gyvenimą trunkančio mokymosi požiūriu kuriant lanksčias švietimo arba mokymo galimybes, kad būtų skatinama lygybė ir socialinė sanglauda ir kad kiekvienam piliečiui būtų suteiktos galimybės įsidarbinti;

24.  ragina steigti ir plėtoti darbdavių, socialinių partnerių, viešojo ir privačiojo sektorių įdarbinimo tarnybų, valdžios institucijų, socialinių tarnybų bei švietimo ir mokymo įstaigų partnerystes, siekiant pateikti priemones, kurių reikia tam, kad būtų tinkamiau reaguojama į darbo rinkos poreikius ir užkertamas kelias ilgalaikiam nedarbui; primena, kad būtinos papildomos individualiosios priemonės, galinčios padėti veiksmingai reaguoti į ilgalaikių bedarbių poreikius;

25.  apgailestauja, kad viešųjų investicijų lygis tebėra žemas, nes tokios investicijos gali būti svarbus darbo vietų kūrimo skatinimo veiksnys; pabrėžia, ESIF nesukūrė pakankamo potencialo investicijoms į socialinę infrastruktūrą ir tai yra prarasta galimybė, kuriai reikia nedelsiant rasti alternatyvų;

26.  ragina įgyvendinti politiką, kuria gerbiamos ir skatinamos kolektyvinės derybos bei pastangos užtikrinti, kad jose dalyvautų kuo daugiau darbuotojų, ir kartu siekiama nustatyti deramo lygio minimalų darbo užmokestį dalyvaujant socialiniams partneriams – viso to reikia siekiant užbaigti konkurencines lenktynes dėl žemesnių standartų darbo užmokesčio srityje, remti bendrą paklausą ir ekonomikos atsigavimą, mažinti darbo užmokesčio skirtumus ir kovoti su dirbančiųjų skurdo reiškiniu;

27.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad pagal laikino darbo ar darbo ne visą darbo dieną sutartis arba savarankiškai dirbantys asmenys turėtų tokias pačias sąlygas kaip ir kiti darbuotojai, įskaitant atleidimo iš darbo ir darbo užmokesčio sąlygas, kad jiems būtų teikiama tinkama socialinė apsauga, užtikrinamos galimybės dalyvauti mokymuose ir sudarytos pagrindinės sąlygos siekti karjeros; ragina valstybes nares įgyvendinti bendruosius susitarimus dėl darbo ne visą darbo dieną ar terminuoto darbo ir veiksmingai vykdyti direktyvą, kuria nustatomi vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendrieji pagrindai;

28.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tinkamų priemonių siekiant padėti pabėgėliams įsikurti ir integruotis, taip pat užtikrinti, kad viešosioms tarnyboms būtų skiriama pakankamai išteklių ir būtų anksti numatomi reikalavimai, kad pabėgėliai galėtų sklandžiau integruotis;

29.  apgailestauja, kad žmonių, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skaičius tebėra didelis; pabrėžia, kad didelė nelygybė ir skurdas kelia grėsmę socialinei sanglaudai ir socialiniam ir politiniam stabilumui; apgailestauja, kad politikai, kuria siekiama veiksmingai spręsti šias problemas, stinga reikiamo užmojo, kad ji galėtų daryti pakankamą ekonominį poveikį; prašo valstybių narių greičiau įgyvendinti savo veiksmus, kuriais siekiama strategijoje „Europa 2020“ užsibrėžto tikslo – 20 milijonų sumažinti žmonių, kuriems gresia skurdo rizika, skaičių; ragina Komisiją ir valstybes nares teikti prioritetą nelygybės mažinimui; ragina tinkamiau remti ir pripažinti NVO, kovos su skurdu organizacijų ir skurdą patiriančių žmonių organizacijų darbą, skatinant jas dalyvauti keitimosi gerosios patirties pavyzdžiais veikloje;

30.  reiškia susirūpinimą dėl žemo etninėms mažumoms, ypač romų bendruomenei, priklausančių asmenų aktyvumo darbo rinkoje lygio; ragina tinkamai įgyvendinti Direktyvą 2000/78/EB; pabrėžia, kad reikia sustiprinti specializuotų NVO vaidmenį skatinant mažumoms priklausančių asmenų dalyvavimą darbo rinkoje ir remiant ne tik jų vaikų mokyklos lankymą, bet ir užkertant kelią mokyklos nebaigimo reiškiniui, siekiant padėti ištrūkti iš užburto skurdo rato;

31.  mano, kad svarbu panaikinti investicijų trūkumą siekiant tvaraus augimo kartu nekeliant pavojaus valstybių narių ekonominiam ir socialiniam tvarumui; šiomis aplinkybėmis pabrėžia kraštutinę būtinybę užtikrinti viešųjų finansų konsolidavimą, nes tai labai svarbu siekiant užtikrinti tolesnį ES apibūdinančio Europos socialinio modelio taikymą;

32.  apgailestauja, kad Komisija savo vėliausioje rekomendacijoje neatsižvelgė į Parlamento prašymą sustiprinti SESV 349 straipsnio taikymą, t. y. patvirtinti diferencijuotas priemones ir programas, kuriomis būtų siekiama sumažinti asimetriją, taip pat padidinti socialinę sanglaudą ES; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina valstybes nares parengti konkrečias investicines programas, skirtas jų subregionams, kuriuose nedarbo lygis viršija 30 proc.; dar kartą ragina Komisiją padėti valstybėms narėms ir Europos regionams, ypač atokiausiems regionams, parengti ir finansuoti investicines programas pagal DFP;

33.  pripažįsta, kad padėtis Europos darbo rinkoje tebėra trapi, nes, viena, vertus, nedarbo lygis tebėra aukštas, tačiau, kita vertus, įmonės reikalauja kvalifikuotos ir tinkamos darbo jėgos; ragina Komisiją valstybių narių lygmeniu skatinti bendradarbiavimą keičiantis gerosios patirties pavyzdžiais, į kurį būtų įtrauktos vyriausybės, įmonės, įskaitant socialinės ekonomikos įmones, švietimo įstaigos, individualizuotos paramos tarnybos, pilietinės visuomenės organizacijos ir socialiniai partneriai, siekiant pritaikyti valstybių narių švietimo ir mokymo sistemas, kad būtų pasiektas tikslas panaikinti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktį ir taip patenkinti darbo rinkos poreikius;

34.  pabrėžia, kad teisė įgyti išsilavinimą yra viena iš pagrindinių teisių, kuri turėtų būti užtikrinta visiems vaikams, ir kad turėtų būti mažinami skirtumai, susiję su kokybiško švietimo prieinamumu, siekiant sustiprinti švietimą visiems ir sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių; pabrėžia, kad įgūdžių ir kvalifikacijos pritaikymas prie paklausos ir darbo vietų galimybių yra naudingas norint sukurti įtraukią ES darbo rinką; yra įsitikinęs, kad orientavimas ir konsultacijos, kuriais siekiama patenkinti individualius poreikius ir susitelkti į individualių įgūdžių vertinimą ir stiprinimą, turi būti pagrindinis švietimo ir įgūdžių politikos veiksnys nuo kiekvieno asmens ugdymo pradžios; ragina valstybes nares geriau derinti švietimą ir mokymą su darbo rinkos poreikiais visoje ES ir pabrėžia, kaip svarbu įvertinti skirtingą užimtumo situaciją valstybėse narėse, kad būtų galima užtikrinti jų specifiką ir ypatumus;

35.  pripažįsta, kad pažanga naujų technologijų srityje ir Europos pramonės skaitmeninimas yra dideli iššūkiai, su kuriais susiduria ES; pabrėžia, kad ES ir valstybių narių gamybiniai modeliai, paremti jų švietimo modeliais, turi būti nukreipti į didelio našumo sektorius, ypač su IRT ir skaitmeninimu susijusius sektorius, siekiant padidinti ES konkurencingumą pasauliniu lygmeniu;

36.  pabrėžia, kad nepakankamos ir netinkamai nukreiptos investicijos į skaitmeninių įgūdžių ugdymą, programavimą ir MTIM (mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos) gebėjimus, menkina Europos konkurencinę padėtį, aukštos kvalifikacijos darbuotojų pasiūlą ir darbo jėgos įsidarbinimo galimybes; mano, kad tinkamesnis įgūdžių pasiūlos ir paklausos derinimas ir geresnis abipusis kvalifikacijų pripažinimas bus naudingi mažinant atotrūkį tarp įgūdžių trūkumo ir jų pasiūlos ir paklausos neatitikimus Europos darbo rinkoje ir tarp darbo ieškančių asmenų, ypač jaunimo; ragina valstybes nares teikti pirmenybę visų asmenų išsamiam skaitmeninių įgūdžių ugdymui, programavimo mokymui ir tarp darbdavių didelę paklausą turinčių įgūdžių ugdymui, kartu išlaikant aukštus tradicinio švietimo standartus ir atsižvelgiant į perėjimą prie skaitmeninės ekonomikos tobulinant įgūdžius ir perkvalifikuojant darbuotojus, tačiau tai neturėtų apsiriboti žiniomis vartotojo požiūriu;

37.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugelyje valstybių narių būtinos didesnės pastangos lavinant darbo jėgą, įskaitant suaugusiųjų švietimo ir profesinio mokymo galimybes; atkreipia dėmesį į mokymosi visą gyvenimą svarbą. taip pat vyresniems darbuotojams, siekiant pritaikyti jų gebėjimus prie darbo rinkos poreikių; ragina labiau skatinti moteris ir mergaites rinktis studijas MTIM srityje, kad nebeliktų esamų stereotipų švietimo srityje ir būtų kovojama su ilgalaikiais vyrų ir moterų užimtumo, darbo užmokesčio ir pensijos skirtumais;

38.  pripažįsta naujų technologijų vertę ir skaitmeninio raštingumo svarbą žmonių asmeniniam gyvenimui ir sėkmingai integracijai į darbo rinką; todėl siūlo valstybėms narėms didinti investicijas į geresnę IRT infrastruktūrą ir junglumą švietimo institucijose ir kurti veiksmingas strategijas, siekiant išnaudoti IRT potencialą remiant suaugusiųjų neformalųjį mokymąsi ir gerinti formaliojo ir neformaliojo švietimo galimybes;

39.  palankiai vertina programos „Erasmus+“ indėlį skatinant judumą ir kultūrinius mainus visoje ES ir su trečiosiomis šalimis; ragina labiau skatinti ES skaidrumo, judumo ir įgūdžių bei kvalifikacijų pripažinimo priemones ir jas daugiau naudoti siekiant palengvinti su mokymusi ir darbu susijusį judumą; dar kartą pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad palankių sąlygų neturintis jaunimas ir įvairių formų diskriminaciją patiriantys asmenys turėtų judumo profesinio mokymo srityje galimybių;

40.  teigiamai vertina pagal Paryžiaus susitarimą numatytą naują politiką ir investicijų programą, kurios prisidės kuriant naujas galimybes įsidarbinti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir mažataršiuose sektoriuose;

41.  ragina Komisiją pabrėžti, kaip svarbu mažinti ir fizines, ir skaitmenines kliūtis bei trukdžius, su kuriais valstybėse narėse vis dar susiduria negalią turintys asmenys;

42.  palankiai vertina tai, kad kalbant apie galimybių gauti kokybiškas paslaugas gerinimą aiškiai minima vaiko priežiūra, aprūpinimas būstu, sveikatos priežiūra ir švietimas;

43.  primena, kad laisvas darbuotojų judėjimas yra esminis Sutarties principas; palankiai vertina tai, kad 2017 m. metinėje augimo apžvalgoje pabrėžiama, jog svarbu užtikrinti socialinį teisingumą sąžiningai bendradarbiaujant įvairioms valstybių narių institucijoms; todėl ragina valstybes nares aprūpinti darbo inspekcijas ar kitas atitinkamas institucijas pakankamais ištekliais, taip pat pagerinti tarpvalstybinį inspekcijų tarnybų bendradarbiavimą ir elektroninį keitimąsi informacija ir duomenimis, siekiant padidinti kontrolės priemonių, kuriomis siekiama kovoti su socialiniu sukčiavimu ir nedeklaruojamu darbu bei užkirsti jiems kelią, veiksmingumą;

44.  pabrėžia, kad reikia didinti vidaus paklausą skatinant viešąsias ir privačiąsias investicijas, socialiniu ir ekonominiu požiūriais suderintas struktūrines reformas, kuriomis siekiama sumažinti nelygybę ir paskatinti kokybišką ir tvarų užimtumą, tvarų ekonomikos augimą, socialines investicijas ir atsakingą fiskalinį konsolidavimą, ir taip stiprinti tinkamą būdą siekti sukurti didesnės sanglaudos ir socialinės konvergencijos aplinką verslo įmonėms ir viešosioms tarnyboms; pabrėžia, kokį svarbų vaidmenį investicijos į žmogiškąjį kapitalą atlieka kaip bendra strategija; taip pat pabrėžia, kad reikia perorientuoti Sąjungos ekonominę politiką į socialinę rinkos ekonomiką;

45.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tinkamų priemonių, siekiant skaitmeninės srities darbuotojams užtikrinti tokias pat teises ir tokio paties lygio socialinę apsaugą, kokios atitinkamame sektoriuje taikomos panašios kategorijos darbuotojams;

46.  pažymi, kad labai mažos ir mažosios bei vidutinės įmonės (LMMVĮ), sudarančios daugiau kaip 90 proc. visų Europos įmonių, taip pat sveikatos bei socialinių paslaugų įmonės ir socialinės bei solidarios atsakomybės įmonės yra Europos ekonomikos varomoji jėga, veiksmingai padedanti siekti tvaraus ir integracinio vystymosi bei kurti kokybiškas darbo vietas; ragina Komisiją ir valstybes nares labiau atsižvelgti į MLMVĮ interesus politikos formavimo procese, visame teisėkūros procese atliekant poveikio MVĮ tyrimą pagal principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“, ir skatinti taikyti esamas finansinės paramos priemones, pvz., užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI), labai mažoms įmonėms; mano, kad nepaprastai svarbu mažinti šioms įmonėms tenkančią administracinę naštą ir panaikinti nereikalingus teisės aktus nedarant neigiamo poveikio darbo ir socialinėms teisėms; pabrėžia, kad reikia suteikti daugiau galimybių iš naujo pradėti verslą verslininkams, kuriems pirmas bandymas nepavyko, tačiau jo metu nenustatyta sukčiavimo atvejų ir buvo gerbiamos darbuotojų teisės;

47.  pabrėžia, kad socialinis verslumas yra auganti sritis, galinti paskatinti ekonomiką ir kartu mažinti nepriteklių, socialinę atskirtį ir kitas socialines problemas; todėl mano, kad, siekiant sukurti labiau socialinę, integracinę ir tvarią ekonomiką, verslumo ugdymas turėtų apimti socialinį aspektą ir tokius dalykus, kaip sąžininga prekyba, socialinės įmonės ir alternatyvūs verslo modeliai, įskaitant kooperatyvus;

48.  primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą išnagrinėti, kaip būtų galima padidinti našumą investuojant į žmogiškąjį kapitalą, atsižvelgiant į tai, kad būtent kompetentingiausi, tinkamai integravęsi bei sėkmingai savo potencialą realizavę darbuotojai gali geriausiai tenkinti įmonių ir tarnybų poreikius ir spręsti jų problemas;

49.  ragina valstybes nares sutelkti dėmesį į savarankiškai dirbančių verslininkų statusą, siekiant užtikrinti jiems tinkamą socialinę apsaugą ligos, nelaimingų atsitikimų ir nedarbo atvejais ir teisę į pensiją;

50.  primena, kaip svarbu diegti tikrą verslumo kultūrą, kuria jaunimas skatinamas nuo pat mažens; todėl ragina valstybes nares priderinti prie šio principo savo švietimo ir mokymo programas; atkreipia valstybių narių dėmesį į tai, kad svarbu sukurti paskatas verslumui, ypač įgyvendinant fiskalines taisykles ir mažinant administracinę naštą; ragina Komisiją imtis priemonių glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, siekiant geriau informuoti apie visus ES fondus ir programas, pvz., programą „Erasmus“ jauniems verslininkams, kuriomis gali būti skatinamas verslumas, investicijos ir galimybės gauti finansavimą;

51.  pabrėžia ES biudžeto sverto poveikį nacionaliniams biudžetams; pabrėžia papildomą vaidmenį, kurį atlieka ES biudžetas siekiant Europos Sąjungos tikslų pagal 2017 m. metinėje augimo apžvalgoje numatytų krypčių socialinę politiką, kurios tikslas yra sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų Europoje;

52.  reiškia susirūpinimą dėl vėlavimo įgyvendinti veiklos programas dabartiniu programavimo laikotarpiu; pažymi, kad iki 2016 m. rugsėjo mėn. buvo paskirta tik 65 proc. kompetentingų nacionalinių institucijų, ir ragina valstybes nares aktyviau naudotis Europos struktūriniais ir investicijų fondais (ESIF) ir Jaunimo užimtumo iniciatyva siekiant įgyvendinti prioritetus užimtumo ir socialinėje srityje ir remti konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų, kuriomis ypač visapusiškai atsižvelgiama į socialinius ir užimtumo klausimus, įgyvendinimą; tačiau kartu pabrėžia, kad šiais fondais turėtų būti naudojamasi ne tik konkrečiai šaliai skirtoms rekomendacijoms įgyvendinti, nes tokiu būdu kitos svarbios investicijų sritys galėtų būti paliktos nuošalyje; pabrėžia, kad reikėtų toliau stengtis supaprastinti procedūras, visų pirma horizontaliųjų ir sektorių finansinių taisyklių atveju, ir pašalinti kliūtis, trukdančias pilietinei visuomenei gauti lėšų;

53.  pažymi, kad ES ir euro zonoje išlieka kuklus ekonomikos augimas; pabrėžia, kad būtinos investicijos į mokslinius tyrimus, inovacijas ir švietimą; pažymi, kad 2017 m. ES biudžete per tokias programas kaip „Horizontas 2020“, COSME ir „Erasmus+“ skiriama 21 312,2 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų konkurencingumui, augimui ir darbo vietoms;

54.  pabrėžia, kad tokie Europos fondai ir programos, kaip „Erasmus“ verslininkams, Europos užimtumo tarnybos (EURES), Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COSME), Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programa (EaSI) ir Europos strateginių investicijų fondas (ESIF), gali padėti sudaryti palankesnes sąlygas gauti finansavimą ir paskatinti investicijas, o tokiu būdu ir verslumą; primena, koks svarbus partnerystės principas, papildomumo principas ir principas „iš apačios į viršų“, tinkamas išteklių skyrimas ir tinkamas pareigų teikti informaciją ir duomenų rinkimo iš subjektų, kurie gauna naudos iš fondų, derinimas; ragina Komisiją siekiant padidinti veiksmingumą užtikrinti griežtą ES lėšų naudojimo stebėseną; ragina Komisiją pateikti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl ES lėšų įgyvendinimo siekiant padidinti socialinės ir aktyvios darbo rinkos politikos aprėptį bei veiksmingumą nacionaliniu lygmeniu;

55.  teigiamai vertina tai, kad 2017 m., papildomai prie biudžeto projekto, buvo skirta 500 mln. EUR Jaunimo užimtumo iniciatyvai ir 200 mln. EUR pagrindinėms augimo ir darbo vietų kūrimo iniciatyvoms skatinti; primena, kad būtina geriau panaudoti turimus fondus ir iniciatyvas, susijusias su švietimu ir mokymu, kultūra, sportu ir jaunimu, ir, jei reikia, didinti investicijas šiuose sektoriuose, ypač tose teminėse srityse, kurios yra tiesiogiai susijusios su strategija „Europa 2020“, pavyzdžiui, mokyklos nebaigimo, aukštojo mokslo, jaunimo nedarbo, profesinio rengimo ir mokymo (PRM), mokymosi visą gyvenimą ir judumo, siekiant ugdyti atsparumą, mažinti nedarbą, ypač jaunimo ir pažeidžiamiausių grupių, išvengti radikalizacijos ir užtikrinti ilgalaikę socialinę įtrauktį;

56.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą išplėsti ESIF ir du kartus padidinti jo lėšų sumą, kad iki 2022 m. ji sudarytų 630 mlrd. EUR, kartu padidinat jo geografinę ir sektorinę aprėptį; pažymi, kad iki šiol ESIF nepavyko itin veiksmingai prisidėti gerinant socialinę ir ekonominę valstybių narių ir jų regionų konvergenciją Sąjungoje ar socialinę infrastruktūrą; primena, kad daugiausia projektų patvirtinama ekonomiškai stipresniuose Vakarų Europos regionuose, taigi didinami valstybių narių tarpusavio skirtumai investavimo srityje ir nelygybė Europoje; prašo Komisijos padėti silpnesniems regionams teikti paraiškas, bet nekeisti pagrindinės nuostatos, kad projektai turi būti atrenkami tik jų kokybės pagrindu; primygtinai ragina Komisiją padėti socialinėms įmonėms ir MVĮ gauti ESIF lėšų; ragina Komisiją ir Europos investicijų banką imtis papildomų iniciatyvių veiksmų, siekiant užtikrinti, kad tinkamos galimybės gauti ESIF lėšų būtų suteiktos visoms valstybėms narėms ir sektoriams, ypač tiems, kurie tiesiogiai prisideda prie skurdo ir socialinės atskirties mažinimo; pabrėžia, kad reikia stiprinti administracinius pajėgumus, pvz., Europos investavimo konsultacijų centrą; apgailestauja, kad nėra jokių duomenų apie darbo vietas, kurias tikimasi sukurti investuojant ESIF lėšas; ragina Komisiją stebėti ir kontroliuoti ESIF lėšomis vykdomas investicijas bei įvertinti jų ekonominį ir socialinį poveikį, taip pat užtikrinti, kad ESIF finansavimas nedubliuotų esamų finansinių programų arba nebūtų tiesioginių biudžeto išlaidų pakaitalas; pakartoja savo raginimą investuoti į žmogiškąjį ir socialinį kapitalą, pvz., sveikatos priežiūros, vaikų priežiūros ar aprūpinimo įperkamu būstu srityse;

57.  atkreipia dėmesį į tai, kad atokiausi regionai susiduria su struktūriniais apribojimais, kurių nuolatinis pobūdis ir derinys smarkiai varžo jų vystymąsi; ragina Komisiją aktyviau taikyti SESV 349 straipsnį;

58.  pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turi tvirčiau įsipareigoti taikyti SESV 174 straipsnį; pabrėžia, kad esant didesnei teritorinei sanglaudai užtikrinama didesnė ekonominė ir socialinė sanglauda, todėl ragina vykdyti strategines investicijas atitinkamuose regionuose, ypač į plačiajuostį ryšį, siekiant didinti jų konkurencingumą, gerinti jų pramonės struktūrą ir teritorinę struktūrą ir galiausiai stabilizuoti gyventojų skaičių;

59.  ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti visų lygmenų valdžią ir atitinkamus suinteresuotuosius subjektus nustatant kliūtis investicijoms, didžiausią dėmesį skiriant tiems regionams ir sektoriams, kuriems to labiausiai reikia, taip pat suteikiant tinkamas priemones, leidžiančias derinti viešųjų ir privačiųjų šaltinių finansavimą;

60.  ragina Komisiją nustatyti politiką, skirtą kovoti su gyventojų skaičiaus mažėjimu ir retu gyventojų pasiskirstymu; pabrėžia, kad vienas iš ES sanglaudos politikos prioritetų turėtų būti dėmesys regionams, kuriuose mažėja gyventojų skaičius;

61.  pabrėžia, kad visiems turi būti užtikrinta visuotinė galimybė gauti solidarumu pagrįstą ir pakankamą nedarbingumo ir senatvės pensiją; pripažįsta sunkumus, su kuriais susiduria valstybės narės, norėdamos sutvirtinti pensijų sistemų tvarumą, tačiau pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti pensijų sistemų solidarumą sutvirtinant pajamų dalį ir nebūtinai didinant pensinį amžių; pabrėžia, kad labai svarbios viešosios ir profesinės pensijų sistemos, kurios užtikrina pakankamas pensines pajamas, gerokai viršijančias skurdo ribas ir sudaro galimybę pensininkams išsaugoti gyvenimo standartus; mano, kad geriausias būdas norint užtikrinti tvarias, saugias ir pakankamas moterų ir vyrų pensijas reikia padidinti bendrą užimtumo lygį ir visų amžių darbų kokybę, pagerinti darbo ir užimtumo sąlygas ir paskirti reikiamas papildomas viešąsias lėšas; mano, kad pensijų sistemos reformos be kitų aspektų turėtų būti sutelktos į tikrąjį pensinį amžių ir atitikti darbo rinkos pokyčius, gimstamumo lygį, sveikatos ir gerovės padėtį, darbo sąlygas ir ekonominės priklausomybės lygį; mano, kad vykdant šias reformas taip pat reikia atsižvelgti į milijonų Europos darbuotojų, ypač moterų, jaunimo ir savarankiškai dirbančių asmenų, kurių darbas neužtikrintas ir netipinis, kurie patiria priverstinį nedarbą ir ne savo noru dirba ne pilną darbo dieną, padėtį;

62.  atsižvelgdamas į senėjančią ES visuomenę ir jos poveikį kalbant apie didėjantį neformaliosios ir formaliosios priežiūros poreikį, atkreipia valstybių narių dėmesį į tai, kad ateinančiais dešimtmečiais reikės investuoti į viešą sveikatos ugdymo ir ligų prevencijos sistemą, kartu užtikrinant ir gerinant socialinės apsaugos sistemų tvarumą, saugumą, tinkamumą ir rezultatyvumą ir kokybiškų ilgalaikių socialinių paslaugų teikimą; todėl ragina valstybes nares parengti strategijas, kuriomis būtų užtikrintas tinkamas minėtų sistemų ir paslaugų finansavimas, aprūpinimas personalu ir plėtojimas, ir išplėsti socialinės apsaugos sistemų aprėptį visuomenės ir asmens naudai; ypač primygtinai ragina Komisiją, valstybes nares ir socialinius partnerius:

63.  pabrėžia, kad Komisija turi stebėti ne tik būsto kainų, bet ir benamystės ir atskirties dėl būsto reiškinių raidą valstybėse narėse; ragina skubiai imtis veiksmų, siekiant sumažinti daugelyje valstybių narių didėjantį benamystės ir atskirties dėl būsto lygį; yra susirūpinęs dėl socialinių padarinių, kurių gali kilti dėl didelio bankų balanse esančių neveiksnių paskolų skaičiaus, ir ypač dėl Komisijos pareiškimo, kad reikėtų skatinti paskolų pardavimą ne bankų sektoriaus specializuotoms įstaigoms, nes tai galėtų sukelti iškeldinimo iš būsto bangą; ragina valstybes nares, Komisiją ir EIB pasinaudoti ESIF vykdant investicijas į socialinę infrastruktūrą, taip pat įgyvendinant visų piliečių teisę į tinkamą ir įperkamą būstą;

64.  susirūpinęs pažymi, kad darbo užmokestis kai kuriose valstybėse narėse yra nepakankamas, kad juo būtų užtikrintas deramas gyvenimas, todėl darbuotojai tampa vadinamaisiais dirbančiais skurdžiais, o bedarbiai neskatinami grįžti į darbo rinką; šiuo atžvilgiu pritaria tam, kad būtų stiprinamos kolektyvinės derybos;

65.  ragina valstybes nares įgyvendinti priemones, kurių reikia siekiant užtikrinti pabėgėlių, taip pat etninėms mažumoms priklausančių ar migrantų kilmės asmenų socialinę įtrauktį;

66.  palankiai vertina tai, kad 2017 m. metinėje augimo apžvalgoje pabrėžiama, jog reikia skatinti mokesčių ir socialinių išmokų reformas, siekiant pagerinti paskatas dirbti ir kad dirbti būtų finansiškai patrauklu, nes mokesčių sistemos taip pat gali prisidėti prie kovos su pajamų nelygybe ir skurdu, taip pat gali padėti didinti konkurencingumą pasauliniu lygmeniu; ragina valstybes nares laipsniškai perkelti mokesčių naštą nuo darbo jėgos apmokestinant kitus šaltinius;

67.  ragina įgyvendinant reformas sveikatos ir ilgalaikės priežiūros sistemų srityje didžiausią dėmesį skirti ligų prevencijai ir sveikatos skatinimui, kokybiškų visiems prieinamų sveikatos priežiūros paslaugų išlaikymui ir su galimybe gauti sveikatos priežiūros paslaugas susijusios nelygybės mažinimui;

68.  ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiaujant panaikinti kliūtis darbuotojų judumui, užtikrinant, kad su judumo programose dalyvaujančiais ES darbuotojais būtų elgiamasi taip pat kaip ir su darbo jėgos judumo programose nedalyvaujančiais darbuotojais;

69.  ragina valstybes nares padidinti aktyvios ir tvarios darbo rinkos politikos aprėptį, efektyvumą ir veiksmingumą glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais; palankiai vertina tai, kad 2017 m. MAA raginama dėti daugiau pastangų siekiant parenti priemones, kuriomis siekiama remti palankių sąlygų neturinčioms grupėms priskiriamų asmenų, ypač neįgaliųjų, integraciją į darbo rinką, atsižvelgiant į teigiamą ilgalaikį ekonominį ir socialinį poveikį;

70.  ragina valstybes nares pagal savo nacionalinę kompetenciją ir atsižvelgiant į savo finansinę ir fiskalinę padėtį nustatyti plataus užmojo socialinius standartus, grindžiamus konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis, ypač sukuriant tinkamų minimalių pajamų visą gyvenimo trukmę sistemas šalyse, kuriose jų nėra, ir panaikinant spragas tinkamų minimalių pajamų sistemose, atsiradusias dėl nepakankamos jų aprėpties ar nepakankamo naudojimosi jomis;

71.  teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą pradėti konsultacijas dėl Europos socialinių teisių ramsčio sukūrimo; mano, kad įgyvendinant šią iniciatyvą turėtų būti galima paskatinti plėtoti lankstesnius įgūdžius ir gebėjimus, mokymosi visą gyvenimą veiksmus ir aktyvią paramą kokybiškam užimtumui;

72.  pakartoja raginimą Komisijai paskutinėje Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonėje, skirtoje Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui, apsvarstyti galimybę rengiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas nustatyti socialinio disbalanso procedūrą, siekiant išvengti lenktynių dėl žemesnių standartų remiantis veiksmingu socialinių ir užimtumo rodiklių naudojimu vykdant makroekonominę priežiūrą;

73.  ragina valstybes nares daugiau dėmesio skirti tam, kad būtų panaikintas iš kartos į kartą perduodamas skurdas ir skatinama lygybė; ragina Komisiją pateikti valstybėms narėms griežtesnes rekomendacijas dėl socialinės įtraukties ir apsaugos, kuriose dėmesys būtų skiriamas ne vien tik darbo jėgai, ir ypač dėl investavimo į vaikus;

74.  palankiai vertina socialinių partnerių, nacionalinių parlamentų ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų pilietinės visuomenės subjektų dalyvavimą Europos semestro procese; pakartoja, kad socialinis dialogas ir dialogas su pilietine visuomene yra labai svarbūs siekiant ilgalaikių pokyčių, kurie bus naudingi visai visuomenei, ir būtini siekiant užtikrinti didesnį Europos ir nacionalinės politikos veiksmingumą ir tinkamumą; todėl turi vykti visais semestro etapais, pabrėžia, kad reikia padaryti dalyvavimą veiksmingesnį, užtikrinant tinkamo laiko pasirinkimą, galimybę susipažinti su dokumentais ir dialogą su dalyviais atitinkamu lygmeniu;

75.  primena įvairius prašymus parengti darbotvarkę, kurioje Parlamento pozicija būtų sustiprinta ir į ją būtų atsižvelgiama prieš priimant sprendimą Taryboje; taip pat ragina užtikrinti, kad Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas, atsižvelgiant į konkrečius jo įgaliojimus, ir Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas būtų vertinami vienodai visais atvejais, kai Parlamento prašoma pateikti savo nuomonę įvairiais Europos semestro proceso etapais;

76.  mano, kad turėtų būti sušauktas ES socialinis konventas, kuriame socialinių partnerių, nacionalinių vyriausybių ir parlamentų bei ES institucijų atstovai, įtraukdami visuomenę, diskutuotų apie Europos socialinio modelio ateitį ir struktūrą;

77.  dar kartą ragina sustiprinti Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų (EPSCO) tarybos vaidmenį Europos semestro procese;

78.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0355. (2) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 57. (3) OL L 307, 2008 11 18, p. 11. (4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0416. (5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0297. (6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0059. (7) OL C 316, 2016 8 30, p. 83. (8) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0033. (9) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0401. (10) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0384. (11) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0389. (12) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0321. (13) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0320. (14) OL C 289, 2016 8 9, p. 19. (15) OL C 224, 2016 6 21, p. 19. (16) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0394. (17) OL C 76 E, 2010 3 25, p. 16. (18) http://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/SR15_03/SR15_03_LT.pdf (19) http://www.eurofound.europa.eu/european-working-conditions-surveys-ewcs (20) https://www.eurofound.europa.eu/young-people-and-neets-1 (21) Žr. Eurofound ataskaitą dėl jaunimo nedarbo. (22) 2016 m. bendra užimtumo ataskaita, p. 2. (23) EBPO ataskaita „In it together: Why less inequality benefits all“ (liet. „Likime kartu. Kodėl mažesnė nelygybė naudinga visiems“), 2015 m. (24) TVF ataskaita „Causes and consequences of income inequality“ (liet. „Pajamų nelygybės priežastys ir padariniai“), 2015 m. birželio mėn.