2017 m. vasario 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl nedidelės rizikos biologinės kilmės pesticidų (2016/2903(RSP))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB(1), ypač į jo 22 ir 47 straipsnius, 66 straipsnio 2 dalį ir II priedo 5 punktą,
– atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/128/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo(2), ypač į jos 12 ir 14 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Komisijos reglamento, kuriuo dėl nedidelės rizikos veikliųjų medžiagų patvirtinimo kriterijų iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką, projektą (D046260/01),
– atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl technologinių sprendimų tvariam žemės ūkiui ES(3),
– atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl inovacijų skatinimo ir ekonomikos plėtros būsimo Europos ūkių valdymo srityje(4),
– atsižvelgdamas į Tvarios augalų apsaugos ekspertų grupės parengtą įgyvendinimo planą siekiant padidinti nedidelės rizikos augalų apsaugos produktų prieinamumą ir paspartinti integruotosios kenkėjų kontrolės įgyvendinimą, kuriam Taryba pritarė 2016 m. birželio 28 d.,
– atsižvelgdamas į Komisijos parengtą Kovos su atsparumo antimikrobinėms medžiagoms keliamomis grėsmėmis veiksmų planą (COM(2011)0748) ir būsimą Atsparumo antimikrobinėms medžiagoms (AAM) veiksmų planą, kurį Komisija turi paskelbti 2017 m.;
– atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl biologinės kilmės didelio pavojaus nekeliančių pesticidų (O-000147/2016 – B8-1821/2016),
– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi dėl pavojaus, kurį įprastų augalų apsaugos produktų naudojimas kelia žmogaus sveikatai, gyvūnams ir aplinkai, minėtieji produktai vis dažniau tampa viešųjų diskusijų tema;
B. kadangi mažėja veikliųjų medžiagų, prieinamų ES rinkoje ir naudojamų augalų apsaugai, skaičius; kadangi ES ūkininkams ir toliau reikalingos įvairios augalų apsaugos priemonės;
C. kadangi svarbu skatinti alternatyvių procedūrų ar metodų kūrimą, siekiant sumažinti priklausomybę nuo įprastų pesticidų;
D. kadangi maisto išmetimo prevencija yra ES prioritetas, ir galimybė taikyti tinkamus augalų apsaugos sprendimus yra labai svarbi siekiant užkirsti kelią žalai, kurią daro kenkėjai ir ligos, dėl kurių susidaro maisto atliekos; kadangi, remiantis FAO duomenimis, 20 proc. vaisių ir daržovių produkcijos Europoje prarandama laukuose(5);
E. kadangi vis dar galima rasti nepageidaujamų pesticidų likučių dirvožemyje, vandenyje ir apskritai aplinkoje, ir net tam tikras augalinės ar gyvūninės kilmės žemės ūkio produktų procentas gali turėti pesticidų likučių, viršijančių didžiausią pesticidų likučių koncentraciją;
F. kadangi Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 apibrėžiami kriterijai, pagal kuriuos nustatomos nedidelės rizikos medžiagos, taikomos nepriklausomai nuo medžiagos kilmės, ir kadangi nedidelės rizikos pesticidai galėtų būti ir biologinės, ir sintetinės kilmės;
G. kadangi biologinės kilmės pesticidais paprastai laikomi augalų apsaugos produktai, kurių pagrindą sudaro mikroorganizmai, augalinės medžiagos, iš biologinių procesų gaunamos cheminės medžiagos ar cheminiai mediatoriai (pvz., feromonai ir įvairūs eteriniai aliejai) bei jų gamybos šalutiniai produktai; kadangi dabartinė augalų apsaugos produktų(6) reglamentavimo sistema vienodai teisiškai traktuoja biologinius ir sintetinius cheminius augalų apsaugos produktus;
H. kadangi naujausi moksliniai tyrimai parodė, kad nemirtinas tam tikrų herbicidų poveikis gali sukelti neigiamų bakterijų jautrumo antibiotikams pokyčių(7) ir kad platus herbicidų ir antibiotikų naudojimas šalia ūkinių gyvūnų ir vabzdžių galėtų paskatinti daugiau naudoti antibiotikus, ir taip galėtų būti pakenkta gydomajam jų poveikiui;
I. kadangi biologinės kilmės nedidelės rizikos augalų apsaugos produktai gali tapti perspektyvia įprastų augalų apsaugos produktų alternatyva tiek tradiciniuose, tiek ekologiniuose ūkiuose ir prisidėti prie darnesnio žemės ūkio; kadangi kai kurie biologinės kilmės augalų apsaugos produktai veikia naujoviškai, o tai galėtų būti naudinga turint mintyje besivystantį atsparumą įprastiems augalų apsaugos produktams, taip pat galėtų būti apribojamas poveikis netiksliniams organizmams; kadangi biologinės kilmės nedidelės rizikos augalų apsaugos produktai turėtų būti viena iš pageidautinų galimybių neprofesionaliems vartotojams ir privačiuose soduose kartu su necheminiais kontrolės ir prevencijos metodais;
J. kadangi, siekiant pakankamai patenkinti maisto produktų ir pašarų poreikį, būtina naudoti augalų apsaugos produktus ir kadangi registruojant augalų apsaugos produktus bei jų veikliąsias medžiagas taikomas atsargumo principas(8);
K. kadangi ilgas patvirtinimo ir registravimo procesas prieš nedidelės rizikos biologinės kilmės pesticidų komercializaciją yra didelė ekonominė kliūtis gamintojams;
L. kadangi integruotosios kenkėjų kontrolės įgyvendinimas Sąjungoje privalomas pagal Direktyvą 2009/128/EB, kadangi valstybes nares ir vietos valdžios institucijos daugiau dėmesio turėtų skirti tvariam pesticidų, įskaitant alternatyvias nedidelės rizikos augalų apsaugos priemones, naudojimui;
M. kadangi pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 veikliosios medžiagos patvirtinamos Sąjungos lygmeniu, o autorizuoti augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra tų veikliųjų medžiagų, priklauso valstybių narių kompetencijai;
N. kadangi pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 22 straipsnį veikliąsias medžiagas leidžiama patvirtinti kaip nedidelės rizikos veikliąsias medžiagas, jei jos atitinka bendruosius patvirtinimo ir II priedo 5 punkte nustatytus nedidelės rizikos kriterijus; kadangi Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 47 straipsnyje nustatoma, kad augalų apsaugos produktai, kuriuose yra tik nedidelės rizikos veikliųjų medžiagų, kuriuose nėra susirūpinimą keliančių medžiagų, kuriems nereikia taikyti specifinių rizikos mažinimo priemonių ir kurie yra pakankamai veiksmingi, gali būti autorizuoti kaip nedidelės rizikos augalų apsaugos produktai;
O. kadangi šiuo metu Sąjungoje patvirtintos tik septynios veikliosios medžiagos (6 iš jų yra biologinės veikliosios medžiagos), klasifikuojamos kaip nedidelės rizikos medžiagos; kadangi Komisija savo atnaujinimo programoje pirmenybę teikia numanomai nedidelės rizikos veikliosioms medžiagoms;
P. kadangi kai kurios valstybės narės atsisakė autorizuoti produktus, kurių sudėtyje yra biologinės kilmės nedidelės rizikos medžiagų dėl mažesnio pastebėto veiksmingumo, palyginti su sintetiniais cheminiais pesticidais, visiškai neatsižvelgdamos į dabartines inovacijas biologinės kilmės nedidelės rizikos pesticidų sektoriuje, taip pat į išteklių naudojimo efektyvumo naudą ekologiniam ūkininkavimui ir tam tikrų kitų augalų apsaugos produktų sąnaudas žemės ūkiui, sveikatai ir aplinkos apsaugai;
Q. kadangi pagal dabartinę reglamentavimo sistemą numatomos tam tikros su nedidelės rizikos veikliosiomis medžiagomis ir nedidelės rizikos augalų apsaugos produktais susijusios paskatos, būtent ilgesnis – 15 metų – pirmojo patvirtinimo galiojimo laikotarpis pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 22 straipsnį ir trumpesnis – 120 dienų – nedidelės rizikos augalų apsaugos autorizacijos terminas pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 47 straipsnį; kadangi, vis dėlto, šios reglamentuojamosios paskatos taikomos tik patvirtinimo procedūros pabaigoje, kai veikliajai medžiagai suteikiama nedidelės rizikos kategorija;
R. kadangi Direktyvos 2009/128/EB 12 straipsnyje nurodoma, kad pesticidų naudojimas turėtų būti minimaliai sumažintas arba uždraustas tam tikrose konkrečiose vietovėse, pvz., vietovėse, kuriose lankosi plačioji visuomenė, ir saugomose teritorijose; kadangi tokiais atvejais turi būti taikomos tinkamos rizikos valdymo priemonės ir visų pirma naudojami nedidelės rizikos augalų apsaugos produktai ir biologinės kontrolės priemonės; kadangi kai kurios valstybės narės prieš kurį laiką uždraudė pesticidų naudojimą šiose konkrečiose vietovėse;
S. kadangi Komisija Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniam komitetui (PAFF komitetui) pateikė reglamento, kuriuo dėl nedidelės rizikos veikliųjų medžiagų patvirtinimo kriterijų iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009, projektą; kadangi šiame projekte daroma prielaida, kad veikliosioms medžiagoms, kurios yra mikroorganizmai, gali būti suteiktas nedidelės rizikos statusas;
Bendrosios aplinkybės
1. pabrėžia, kad reikia nedelsiant suteikti daugiau galimybių Sąjungoje gauti nedidelės rizikos pesticidų, įskaitant biologinės kilmės nedidelės rizikos augalų apsaugos produktus;
2. pabrėžia, jog ūkininkams reikia daugiau priemonių, kad jie apsaugotų savo pasėlius ir nuspręstų, kuria priemone tai galima padaryti geriausiai ir tvariausiai; todėl ragina plačiau naudoti skirtingomis priemonėmis, įskaitant nedidelės rizikos biologinės kilmės pesticidus, laikantis integruotosios kenkėjų kontrolės principų;
3. pabrėžia, kad būtina suteikti daugiau galimybių naudotis kenkėjų kontrolės priemonių rinkiniu, skirtu ekologiniam ūkininkavimui ir atitinkančiu tiek ekologinio ūkininkavimo, tiek išteklių naudojimo efektyvumo reikalavimus;
4. pabrėžia, kad turi būti patenkinti vartotojų reikalavimai dėl saugaus maisto, kuris yra prieinamas ir gaminamas tvariai;
5. pabrėžia, kad, siekiant skatinti kurti ir naudoti naujus nedidelės rizikos biologinės kilmės augalų apsaugos produktus, jų veiksmingumo ir keliamo pavojaus, taip pat jų pajėgumo patenkinti su aplinka, sveikata ir ekonomika susijusius žemės ūkio poreikius vertinimas turėtų būti parengtas taip, kad ūkininkams būtų užtikrintas tinkamas augalų apsaugos lygis;
6. pabrėžia, jog svarbu, kad visuomenėje vyktų diskusijos apie galimybes gauti alternatyvų įprastiems augalų apsaugos produktams ir apie platesnį ūkininkams ir augintojams siūlomų medžiagų pasirinkimą, be kita ko, apimantį nedidelės rizikos biologinės kilmės augalų apsaugos produktus ir kitas biologines kontrolės priemones, siekiant rasti sprendimų, kurie būtų perspektyviausi aplinkos, sveikatos ir ekonomikos požiūriu; pabrėžia, kad reikia šviesti apie tai, kad būtina užtikrinti augalų apsaugos tvarumą; skatina tęsti nedidelės rizikos biologinės kilmės augalų apsaugos produktų mokslinius tyrimus ir diegti naujoves šioje srityje;
7. palankiai vertina įgyvendinimo planą siekiant padidinti nedidelės rizikos augalų apsaugos produktų prieinamumą ir paspartinti integruotosios kenkėjų kontrolės įgyvendinimą, kuriam pritarė Taryba; ragina valstybes nares, Komisiją bei Europos ir Viduržemio jūros regiono augalų apsaugos organizaciją (EPPO) stebėti šio plano įgyvendinimą;
Neatidėliotini veiksmai
8. ragina skubiai priimti reglamento, kuriuo dėl nedidelės rizikos veikliųjų medžiagų patvirtinimo kriterijų iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009, projektą, kurį Komisija pateikė Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniam komitetui; ragina Komisiją nuolat atnaujinti kriterijus, atsižvelgiant į naujausias mokslo žinias;
9. ragina Komisiją ir valstybes nares paspartinti nedidelės rizikos biologinės kilmės augalų apsaugos produktų naudojimo vertinimą, autorizavimą, registravimą ir stebėseną, išlaikant rizikos vertinimą aukštam lygyje;
10. ragina valstybes nares nedidelės rizikos biologinės kilmės pesticidų naudojimą įtraukti į savo nacionalinius aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugos veiksmų planus;
11. skatina valstybes nares keistis informacija apie mokslinių tyrimų kovos su kenkėjais srityje rezultatus, dėl kurių galima įgyvendinti perspektyvias alternatyvas, susijusias su aplinka, sveikatos priežiūra ir ekonomika, taip pat keistis su tuo susijusia gerąja patirtimi;
12. ragina Komisiją sudaryti nedidelės rizikos medžiagų, kurios jau yra rinkoje, sąrašą;
Augalų apsaugos produktų teisės aktų peržiūra
13. palankiai vertina 2016 m. Komisijos iniciatyvą REFIT siekiant atlikti Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 vertinimą; pabrėžia, kad dėl iniciatyvos REFIT neturėtų būti mažinami atitinkami sveikatos, maisto saugos ir aplinkos apsaugos standartai; yra susirūpinęs dėl to, kad vykstanti bendra Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 peržiūra, susijusi su šia REFIT iniciatyva, galėtų užtrukti keletą metų;
14. pabrėžia būtinybę atlikti Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 peržiūrą siekiant skatinti nedidelės rizikos biologinės kilmės pesticidų kūrimą, autorizaciją ir teikimą ES rinkai; yra susirūpinęs dėl to, kad dabartinis autorizacijos procesas siekiant teikti rinkai augalų apsaugos produktus yra neoptimalus nedidelės rizikos biologinės kilmės pesticidų požiūriu; pažymi, kad dabartinis nedidelės rizikos bazinių medžiagų registravimo procesas iš tikrųjų prilygsta patento suteikimo procesui, dėl kurio sunku panaudoti produktą, kurio pagrindą sudaro ta pati medžiaga, neregistruota kitoje valstybėje narėje;
15. ragina Komisiją iki 2018 m. pabaigos nepriklausomai nuo bendros peržiūros, susijusios su REFIT iniciatyva, pateikti konkretų pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo būtų keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009, siekiant nustatyti skubią nedidelės rizikos biologinės kilmės pesticidų vertinimo, autorizavimo ir registravimo procedūrą;
16. pabrėžia būtinybę nustatyti Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 biologinės kilmės augalų apsaugos produkto apibrėžtį, apimančią augalų apsaugos produktus, kurių veiklioji medžiaga yra mikroorganizmas arba gamtoje egzistuojanti molekulė, kuri gaunama arba vykstant natūraliam procesui, arba sintetinama taip pat, kaip tai daro natūrali molekulė, skirtingai nuo augalų apsaugos produktų, kurių veiklioji medžiaga yra sintetinė gamtoje neegzistuojanti molekulė, neatsižvelgiant į gamybos metodą;
17. ragina Komisiją savo ataskaitoje dėl nacionalinių veiksmų planų vertinimo, kaip reikalaujama Direktyvos 2009/128/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo, 4 straipsnyje, nustatyti spragas, susijusias su valstybių narių direktyvos įgyvendinimu, ir pateikti išsamias rekomendacijas valstybėms narėms nedelsiant imtis veiksmų siekiant sumažinti pesticidų naudojimo riziką ir poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, taip pat parengti ir pradėti taikyti alternatyvius metodus arba būdus, siekiant sumažinti priklausomybę nuo pesticidų naudojimo;
o o o
18. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
Pvz., Kurenbach, B., Marjoshi, D., Amábile-Cuevas, C.F., Ferguson, G.C., Godsoe, W., Gibson, P. ir Heinemann, J.A., 2015, ‘Sublethal exposure to commercial formulations of the herbicides dicamba, 2,4-dichlorophenoxyacetic acid, and glyphosate cause changes in antibiotic susceptibility in Escherichia coli and Salmonella enterica serovar Typhimurium’, mBio 6(2):e00009-15. doi:10.1128/mBio.00009-15.