Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 39, 42 ir 43 straipsnius dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir bendros žuvininkystės politikos (BŽP) veikimo,

–  atsižvelgdamas į SESV 114 straipsnį dėl bendrosios rinkos sukūrimo ir veikimo,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į SESV 168 straipsnio 4 dalies b punktą dėl priemonių veterinarijos ir fitosanitarijos srityse, kuriomis tiesiogiai siekiama apsaugoti visuomenės sveikatą,

–  atsižvelgdamas į SESV 13 straipsnį, kuriame nustatyta, kad, rengdamos ir įgyvendindamos Sąjungos žemės ūkio, žuvininkystės politiką, transporto politiką, vidaus rinkos, mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir kosmoso politiką, Sąjunga ir valstybės narės turi visokeriopai atsižvelgti į gyvūnų, kaip juslių gyvių, gerovės reikalavimus, taip pat gerbti valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus, papročius, ypač susijusius su religinėmis apeigomis, kultūros tradicijomis ir vietos paveldu,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai (Gyvūnų sveikatos teisės aktas)(1),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas ir iš dalies keičiantį Direktyvas 64/432/EEB ir 93/119/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1255/97(2),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1099/2009 dėl žudomų gyvūnų apsaugos(3),

–  atsižvelgdamas į 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos(4),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/262, kuriuo pagal Tarybos direktyvas 90/427/EEB ir 2009/156/EB nustatomos arklinių šeimos gyvūnų tapatybės nustatymo metodų taisyklės (Arklinių paso reglamentas)(5),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1012 dėl zootechninių ir genealoginių reikalavimų, taikomų grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimui, prekybai jais bei jų genetinės medžiagos produktais ir jų įvežimui į Sąjungą, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) Nr. 652/2014, Tarybos direktyvos 89/608/EEB ir 90/425/EEB bei panaikinami tam tikri gyvūnų veisimo srities aktai (Gyvūnų veisimo reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008(7),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 23 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą Zuchtvieh-Export GmbH / Stadt Kempten, C-424/13,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1337/2013, kuriuo nustatomos Reglamento (ES) Nr. 1169/2011(8) taikymo taisyklės, susijusios su mėsos kilmės šalies arba kilmės vietos nuorodomis,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“ (COM(2010)0352),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tyrimo švietimo ir informavimo apie gyvūnų gerovę klausimu (angl. EDUCAWEL) išvadas(9),

–  atsižvelgdamas į subsidiarumo ir proporcingumo principus,

–  atsižvelgdamas į Europos konvenciją dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A8-0014/2017),

A.  kadangi ES arklinių šeimos gyvūnų sektoriaus vertė viršija 100 mlrd. EUR per metus(10) ir vien 2013 m. papildoma bendra apyvarta iš lažybų sudarė 27,3 mlrd. EUR, o 1,1 mlrd. EUR gavo valstybių narių vyriausybės(11);

B.  kadangi vien žirginio sporto sektoriuje sukuriama apie 900 000 darbo vietų, 5–7 arklinių šeimos gyvūnai užtikrina vieną darbo vietą visą darbo dieną dirbančiam asmeniui, o neperkeltinas darbas dirbamas kaimo vietovėse, kurios šiuo metu ekonomiškai pažeidžiamos;

C.  kadangi arklinių šeimos gyvūnų sektorius atitinka ES kaimo plėtros politikos, kuri grindžiama žemės ūkio rentabilumu, tausiu gamtos išteklių valdymu ir socialinės įtraukties skatinimu kaimo vietovėse, tikslus; kadangi arklinių šeimos gyvūnai iki šiol labai naudojami žemės ūkyje ir randama naujų būdų juos panaudoti, pvz., asilių pienui gaminti, be to, įžvelgiamos naujos tolesnio šios produkcijos vystymo galimybės ir nauda gamintojams ir vartotojams;

D.  kadangi arklinių šeimos gyvūnų sektorius aktyviai prisideda prie strategijos „Europa 2020“ siekio užtikrinti tvarų augimą, pagrįstą tiek žalesne ekonomika, tiek įtraukiu augimu, ir kadangi arklinių šeimos gyvūnų sektorius svarbus dėl didžiulio savo indėlio į aplinkosauginį, ekonominį ir socialinį vystymąsi kaimo vietovėse;

E.  kadangi Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulyje žirginio sporto rinka(12);

F.  kadangi arklinių šeimos gyvūnai, kuriuos ir žmones nuo senovės sieja gilus ryšys ir kurių ES yra maždaug 7 mln., naudojami įvairiausiais tikslais – nuo varžybų ir pramogų iki darbo transporto, turizmo, elgsenos, reabilitacijos ir mokomosios terapijos, sporto, švietimo, miškininkystės ir žemės ūkio srityse, jie yra pieno ir mėsos produktų šaltiniai, naudojami moksliniams tyrimams ir gali būti laukiniai bei pusiau sulaukėję; kadangi šie arklinių šeimos gyvūnai taip pat padeda išsaugoti biologinę įvairovę ir kaimo tvarumą bei gali atlikti keletą šių vaidmenų per savo gyvenimą;

G.  kadangi atsakingas arklinių šeimos gyvūnų laikymas ir priežiūra prasideda nuo deramo dėmesio gyvūnų sveikatai ir gerovės sąlygoms ir kadangi vykdant visą su arklinių šeimos gyvūnais susijusią veiklą pagrindinis dėmesys, savo ruožtu, turi būti skiriamas gerovės klausimams; kadangi ES lygmens reglamentavimo aplinka skirtingose valstybėse narėse skiriasi ir kadangi teisės aktai ES įgyvendinami nevienodai, o dėl to iškraipoma konkurencija ir nukenčia gyvūnų gerovė;

H.  kadangi arklinių šeimos gyvūnai – turint galvoje jų populiacijos dydį – yra daugiausia vežami gyvūnai Europoje(13) ir kadangi gyvūnų vežimo laikas kelia didelį susirūpinimą ES piliečiams, kurie reikalauja jį trumpinti, nes kai kada arklinių šeimos gyvūnai į ES ir iš jos vežami transporto priemonėmis, kurios nėra tinkamos jiems vežti ilgais atstumais sausuma, jūra ir oru, kol pasiekiama galutinė jų paskirties vieta;

I.  kadangi duomenys apie arklinių šeimos gyvūnų judėjimą komerciniais tikslais fiksuojami taikant Prekybos kontrolės ir ekspertizių sistemą (TRACES), tačiau jie paskelbiami tik kartą per metus ir dvejais metais vėliau;

J.  kadangi kompetentingos institucijos ir kitos organizacijos, galėdamos lengvai gauti duomenis, galėtų atlikti geresnę poveikio gyvūnų sveikatai stebėseną ir tirti vėlesnes menko biologinio saugumo indikacijas;

K.  kadangi turimų duomenų nepakanka, kad būtų galima tiesiogiai kiekybiškai įvertinti, kiek arklinių šeimos gyvūnų naudojama smulkiuosiuose ir pusiau natūriniuose ūkiuose, kurių nemažai randama naujesnėse valstybėse narėse, bei turizmo sektoriuje;

L.  kadangi Pasaulinė gyvūnų sveikatos organizacija (OIE) 2016 m. gegužės mėn. priėmė gaires dėl darbui naudojamų arklinių šeimos gyvūnų(14), susijusias su penkių pagrindinių gyvūnų laisvių – laisvės nepatirti bado, troškulio ir būti deramai šeriamiems, laisvės nepatirti baimės ir kančių, laisvės nepatirti fizinio ir šilumos diskomforto, laisvės nepatirti skausmo, taip pat įprastos (kuo įprastesnės) elgsenos laisvės – užtikrinimu;

M.  kadangi arklinių šeimos gyvūnai vietovėse ir kaimo regionuose užtikrina vertingą darbą ir pajamas iš žemės ūkio, su arklinių šeimos gyvūnais susijusios veiklos ir turizmo, kurių neįmanoma perkelti, tačiau kai kurių arklinių šeimos gyvūnų gerovei gresia pavojus, o turistai pernelyg dažnai neturi pakankamų žinių, kad pastebėtų gerovės problemas ir imtųsi veiksmų joms spręsti(15);

N.  kadangi tai, jog sektoriuje pradėtas taikyti gerovės ženklas, gali padėti užtikrinti, kad veikla būtų vykdoma tinkamai, o visuomenė gautų būtiną informaciją;

O.  kadangi, arklinių šeimos gyvūnus veisiant neribotai, be atrankos ir neatsakingai, kai kurie gyvūnai gali netekti ekonominės vertės, o neretai ir patirti dideles gerovės problemas, ypač ekonomikos nuosmukio metu; kadangi Parlamentas ir Taryba neseniai priėmė teisės aktus dėl zootechninių ir genealoginių sąlygų, taikomų veisiant grynaveislius veislinius, įskaitant arklinių šeimos, gyvūnus: taip siekiama užtikrinti, kad ES veisimo sektorius taptų konkurencingesnis ir geriau organizuotas, bei gerinti prieinamą informaciją apie grynaveislių veislinių gyvūnų veisimą ir grynaveislius veislinius – ypač arklinių šeimos – gyvūnus;

P.  kadangi nuo 2008 m. vakarinėse valstybėse narėse padaugėjo atvejų, kai arklinių šeimos gyvūnai paliekami be globos, ypač juos laikyti tapus pernelyg didele prabanga ir veikiau didele finansine našta, o ne pajamų šaltiniu; kadangi Komisija ir valstybės narės nesiėmė tinkamų ir reikiamų veiksmų šiai problemai spręsti;

Q.  kadangi dauguma tokio elgesio atvejų siejami su privačiais savininkais ir didžiajai Europos profesionalios arklininkystės sektoriaus daliai jie nebūdingi;

R.  kadangi arklinių šeimos gyvūnai linkę bendrauti ir turi kognityvinių gebėjimų bei yra linkę stipriai prisirišti ir kadangi jie naudojami vykdant įvairias švietimo ir mokymo programas, taip pat terapijos ir reabilitacijos programas, įskaitant susijusias su autizmo spektro sutrikimais, cerebriniu vaikų paralyžiumi, cerebrovaskuliarinėmis komplikacijomis, mokymosi ar kalbos negalia ir sunkumais, nusikaltėlių reabilitacija, psichoterapija, potrauminio streso sukeltais sutrikimais ir priklausomybės programomis;

S.  kadangi savininkams, nebepajėgiantiems reikiamai pasirūpinti savo arklinių šeimos gyvūnais, tenka priimti nelengvą sprendimą – iš dalies dėl didelių veterinarinių išlaidų – ir kadangi kai kuriose valstybėse narėse savininkai, nebepakeliantys veterinarinės priežiūros išlaidų ir išlaidų, susijusių su arklinių šeimos gyvūno gerovės poreikių užtikrinimu, pernelyg dažnai iš karto griebiasi brangiai kainuojančios eutanazijos; kadangi kitose valstybėse narėse arklinių šeimos gyvūnui eutanazija gali būti atliekama tik kilus aiškiai neatidėliotinai veterinarinei būtinybei, neatsižvelgiant į ilgalaikę atitinkamo gyvūno gerovę;

T.  kadangi ne vienoje Sąjungai nepriklausančioje valstybėje arklinių šeimos gyvūnai nelaikomi maistiniais gyvūnais ir kadangi paprastai arkliena iš šių šalių importuojama siekiant ją parduoti ir pateikti ES rinkai; kadangi dėl šios padėties kyla klausimų dėl gerovės ir iškraipoma konkurencija, nes šiuo metu ES neleidžia į žmonių maisto grandinę įtraukti Europos arklių, kurių iš pradžių nebuvo ketinama naudoti mėsos produktų gamybai ir skersti, mėsos, nors importuojant mėsą iš trečiųjų šalių elgiamasi lanksčiau;

1.  pripažįsta didelį ekonominį, aplinkosauginį ir socialinį arklinių šeimos gyvūnų indėlį visoje ES, taip pat tokias svarbias su tuo tiesiogiai susijusias kultūrines ir mokomąsias vertybes, kaip pagarba gyvūnams ir aplinkai;

2.  pažymi, kad ūkininkai, siekiantys įvairinti savo veiklą ir plėsti savo pajamų bazę, arklinių šeimos gyvūnus žemės ūkio valdose vis dažniau naudoja švietimui, sportui, terapijai ir pramogoms, ir pabrėžia, kad turint arklinių šeimos gyvūnų lengviau užtikrinti ūkininkavimo veiklos daugiafunkciškumą, o tai padeda skatinti užimtumą kaimo vietovėse ir prisideda prie miesto ir kaimo ryšio, vietos tvarumo ir sanglaudos vystymo;

3.  ragina ES lygmeniu labiau pripažinti arklinių šeimos gyvūnų sektoriaus svarbą ir jo naudą kaimo ekonomikai, nes tai didžiulis indėlis siekiant ES bendrųjų ir strateginių tikslų, taip pat labiau jį įtraukti į įvairius BŽŪP komponentus, įskaitant tiesioginę paramą pagal pirmąjį arba antrąjį ramstį;

4.  pažymi, jog, esant gerai arklinių šeimos gyvūnų būklei ir gerovei, didėja tiek ūkių, tiek įmonių ekonominis našumas ir tai naudinga kaimo ekonomikai apskritai, be to, turi būti atsižvelgiama į tai, kad ES piliečiai vis labiau reikalauja laikytis aukštesnių gyvūnų sveikatos ir gerovės standartų;

5.  ragina Komisiją suteikti arklinių šeimos gyvūnams darbui naudojamo gyvūno statusą, nes jie yra svarbi žemės ūkio veiklos priemonė Europos kaimo – ypač kalnuotose ir sunkiai pasiekiamose – vietovėse;

6.  pažymi, kad arklinių šeimos gyvūnų savininkai turėtų būti įgiję minimalių žinių apie arklinių šeimos gyvūnų auginimą ir kad tampant savininku turi būti prisiimama asmeninė pareiga laikytis savo globojamų gyvūnų sveikatos ir gerovės standartų;

7.  pažymi, kad arklinių šeimos gyvūnų savininkų – o taip pat ir valstybių narių – žinių mainai turėtų būti svarbi priemonė šiems poreikiams užtikrinti, ir pažymi, kad, atsirandant naujoms mokslo žinioms, naujiems teisės aktams ir mokymosi metodams, arklių šeimos gyvūnų sektoriaus profesionalai tobulina savo darbo metodus, siekdami stiprinti arklinių šeimos gyvūnų gerovę;

8.  pažymi, kad dauguma arklinių šeimos gyvūnų savininkų ir prižiūrėtojų elgiasi atsakingai; ypač pabrėžia, kad, taikant ekonomiškai rentabilias gamybos sistemas, didesnė aktyvesnio gyvūnų gerovės propagavimo sėkmės tikimybė;

9.  pažymi, kad profesionalų veikla turi likti ekonomiškai rentabili veiksmingai reaguojant į naujus iššūkius, pvz., į ribotus gamtos išteklius, klimato kaitos poveikį arba naujų ligų atsiradimą ir plitimą;

10.  ragina valstybes nares kurti sąlygas, kuriomis ūkių veikla būtų rentabili;

11.  atsižvelgdamas į 10 OIE principų, atkreipia ypatingą dėmesį į būsimųjų gyvūnų gerovės informacijos centrų svarbą užtikrinant geresnį visapusišką teisės aktų laikymąsi ir nuoseklų taikymą, įskaitant informacijos ir geriausios praktikos gyvūnų gerovės klausimais sklaidą;

12.  ragina Komisiją pavesti Eurostatui atlikti tyrimą, siekiant analizuoti poveikį, visais arklinių šeimos gyvūnų sektoriaus aspektais daromą ekonomikai, aplinkos apaugai ir socialinei sričiai, bei reguliariai teikti statistikos duomenis apie naudojamas arklinių šeimos gyvūnų paslaugas, jų vežimą ir skerdimą;

13.  ragina Komisiją parengti įvairiems vartotojams ir specialistams skirtas Europos gerosios praktikos, susijusios su arklinių šeimos gyvūnų sektoriumi, gaires konsultuojantis su suinteresuotosiomis arklinių šeimos gyvūnų sektoriaus šalimis ir organizacijomis bei remiantis esamais vadovais, įskaitant ypatingą dėmesį gyvūnų gerovei pagal jų rūšį, elgesiu grindžiamai priežiūrai ir gyvūnų priežiūrai baigiantis jų gyvenimo ciklui;

14.  ragina Komisiją užtikrinti vienodą ES gairių taikymą ir skirti išteklių šio dokumento vertimui raštu;

15.  ragina Komisiją skatinti skirtingų valstybių narių geros praktikos ir švietimo programų gyvūnų gerovės srityje mainus bei rinkti su tuo susijusius duomenis, taip pat padėti rengti ir platinti informaciją apie tai, kaip užtikrinti arklinių šeimos gyvūnų poreikius – nesvarbu, koks yra jų vaidmuo – atsižvelgiant į vadinamąsias penkias laisves ir įtraukiant visą arklinių šeimos gyvūno gyvenimo ciklą;

16.  ragina Komisiją rengiant savo Europos gerosios praktikos, susijusios su arklinių šeimos gyvūnų sektoriumi, gaires atsižvelgti į daugiafunkcį arklinių šeimos gyvūnų vaidmenį, įtraukiant patarimus dėl atsakingo veisimo, gyvūnų sveikatos ir gerovės bei arklinių šeimos gyvūnų sterilizavimo naudos, dėl darbo turizmo, žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose, deramo atitinkamų rūšių gyvūnų vežimo ir skerdimo bei apsaugos nuo nesąžiningos praktikos, įskaitant apsvaiginimą, ir rekomenduoja platinti šiuos patarimus veisėjams, arklinių šeimos gyvūnų bendrijoms, ūkiams, arklidžių savininkams, prieglaudoms, vežėjams ir skerdykloms bendradarbiaujant su ES pripažintomis reprezentacinėmis profesionaliomis žemės ūkio organizacijomis ir užtikrinant, kad jie būtų skelbiami įvairiais formatais ir kalbomis;

17.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti Europos žirgų tinklo ir Europos valstybinių žirgynų asociacijos darbą, nes jie atlieka svarbų vaidmenį vystant Europos arklininkystės sektorių kaip geriausios praktikos mainų platforma ir kaip tradicijų, įgūdžių, senųjų arklių veislių ir sektoriaus įtakos saugotojai;

18.  primygtinai ragina Komisiją plėsti savo švietimo apie ūkių gerovę išteklius, skirtus tiek tiesiogiai su arklinių šeimos gyvūnais susiduriantiems specialistams, pvz., veterinarijos gydytojams, gyvūnų veisėjams ir arklių savininkams, tiek platesniam vartotojų ratui, kad būtų įtraukti arklinių šeimos gyvūnų gerovės ir veisimo klausimai bei kartu akcentuojama mokymo ir informavimo svarba taikant ūkių konsultavimo sistemą;

19.  ragina Komisiją ir valstybes nares taip pat naudotis žinių perdavimo sistemomis, siekiant dalytis gerąja praktika ir verslo modeliais, skatinti informavimą visais klausimais bei puoselėti inovacijas ir naujas idėjas; pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse žinių perdavimo sistemos arklinių šeimos gyvūnų sektoriuje jau veikia;

20.  ragina Komisiją atnaujinti įsipareigojimą parengti Europos tvaraus ir atsakingo turizmo chartiją ir skleisti aiškią informaciją, siekiant padėti turistams ir suinteresuotosioms šalims pasirinkti tai, kas priimtina gerovės požiūriu, kai sprendžiama dėl to, ar naudotis darbui naudojamų arklinių šeimos gyvūnų paslaugomis; pabrėžia, kad ši chartija turėtų būti grindžiama galiojančiomis kokybiškomis chartijomis, kurias yra parengusios pripažintos reprezentacinės profesionalios žemės ūkio organizacijos, ir pažymi, kad vienose valstybėse narėse taikomos griežtos darbo sąlygų ir laiko gairės, o kitose tokios apsaugos pasigendama;

21.  ragina Komisiją parengti valstybėms narėms gaires dėl gerovės požiūriu priimtino turizmo modelių atsižvelgiant į darbui naudojamų arklinių šeimos gyvūnų poreikius;

22.  primygtinai ragina valstybes nares parengti savanoriškas darbo gaires, į kurias būtų įtrauktas kasdienis darbo laikas ir poilsio valandos, siekiant apsaugoti darbui naudojamus arklinių šeimos gyvūnus nuo pervargimo ir ekonominio išnaudojimo;

23.  ragina Komisiją pasirūpinti, kad TRACES sistemos duomenys visuomenei būti prieinami gerokai anksčiau negu dabar;

24.  pabrėžia, jog šiuo metu galiojantys ES teisės aktai dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir vykdant panašią veiklą buvo parengti siekiant apsaugoti gyvūnus nuo traumų ir kančių bei užtikrinti, kad jie būtų vežami tinkamomis sąlygomis ir laikotarpiais, ir reiškia susirūpinimą, kad nemažai valstybių narių valdžios institucijų nepakankamai gerai taiko ES teisės aktus dėl gyvūnų gerovės juos vežant;

25.  ragina Komisiją užtikrinti tinkamą šiuo metu galiojančių ES teisės aktų dėl gyvūnų vežimo taikymą, veiksmingą ir vienodą įgyvendinimą bei teisiškai privalomą atskaitomybę visose valstybėse narėse;

26.  ragina arklinių šeimos gyvūnus eksportuojančias valstybes nares rasti būdų skatinti gyvūnus skersti savo teritorijoje, kad, esant galimybių, būtų išvengta gyvų arklinių šeimos gyvūnų vežimo, taip pat ragina Komisiją sukurti mechanizmą, skirtą veiksmingai stebėti, kaip pagal būsimą ir esamą teisinę sistemą laikomasi teisėkūros ir reglamentavimo nuostatų;

27.  prašo Komisijos pasiūlyti trumpesnę maksimalią kelionės ribą, kuri būtų taikoma visais atvejais, kai arkliai vežami skersti, remiantis Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) išvadomis ir sektoriaus specialistų parengtais arklinių šeimos gyvūnų vežimo vadovais bei atsižvelgiant į konkrečius skirtingų šalių arklininkystės sektorių ypatumus;

28.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti gaires, skatinti ir remti mokslinius tyrimus bei įgyvendinti turimas mokslinių tyrimų arklinių šeimos gyvūnų gerovės juos skerdžiant srityje išvadas, siekiant sukurti humaniškus skerdimo metodus, kurie būtų labiau pritaikyti arklinių šeimos gyvūnams, ir išplatinti šias gaires kompetentingoms valstybių narių institucijoms;

29.  ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai ir deramai įsipareigoti tikrinti jų teritorijoje veikiančias skerdyklas, kurios turi licenciją priimti arklinių šeimos gyvūnus, ir atlikti reguliarų auditą, siekiant įsitikinti, kad jos pajėgios pasirūpinti konkrečiais arklinių šeimos gyvūnų gerovės poreikiais, ypač susijusiais su įranga vietoje ir darbuotojų kvalifikacija;

30.  ragina Komisiją įsipareigoti parengti ir patvirtinti gyvūnų gerovės rodiklius, kurie turėtų būti taikomi vertinant arklinių šeimos gyvūnų gerovę, įvardyti esamas problemas ir padėti skatinti gerinti padėtį, kartu užtikrinant praktinį įgyvendinimą ir naudą sektoriui, ir mano, kad svarbu įtraukti suinteresuotąsias šalis, kurios panašias priemones yra įgyvendinusios visoje ES, ir, nustatant gyvūnų gerovės rodiklius, dirbti glaudžiai bendradarbiaujant su arklinių šeimos gyvūnų sektoriaus profesionalių organizacijų atstovais;

31.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti arklių savininkus jungtis į asociacijas;

32.  atkreipia dėmesį į humaniško elgesio su arklinių šeimos gyvūnais ir jų gerovės svarbą bei į principą, kad bet koks žiaurus, žalojantis savininko, dresuotojo, arklininko ar kito asmens elgesys netoleruotinas niekur ir jokiomis aplinkybėmis;

33.  ragina valstybes nares taikyti griežtesnius teisės aktus dėl netinkamo elgesio su gyvūnais ir jų palikimo be globos, įskaitant specialias priemones, kuriomis būtų užkertamas kelias gyvūnų palikimui be globos, taip pat visapusiškai ir deramai ištirti pranešimus apie nehumanišką elgesį su arklinių šeimos gyvūnais ir jų gerovės reikalavimų nepaisymo;

34.  pažymi, kad tarp skirtingų rūšių arklinių šeimos gyvūnų esama skirtumų, dėl kurių skiriasi ir jų gerovės poreikiai, įskaitant susijusius su gyvūnų priežiūra baigiantis jų gyvenimo ciklui ir skerdimo reikalavimais;

35.  ragina Komisiją atlikti tyrimą ir užfiksuoti šiuos skirtumus bei parengti gaires pagal gyvūno rūšį, siekiant užtikrinti gerovės standartų laikymąsi;

36.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti su atskiroms rūšims tinkamomis auginimo sistemomis susijusius mokslinius tyrimus ir plėtrą arklinių šeimos gyvūnų sektoriuje, atsižvelgiant į įprastą arklinių šeimos gyvūnų, kaip pabėgti linkusių bandos gyvūnų, elgesį;

37.  ragina Komisiją pirmenybę teikti bandomajam projektui, siekiant išnagrinėti, kaip būtų galima panaudoti naujas ir esamas finansavimo programas, kad būtų atlyginta už gerus darbui naudojamų arklinių šeimos gyvūnų, įskaitant smulkiuosiuose ir pusiau natūriniuose ūkiuose laikomus gyvūnus, gerovės rezultatus;

38.  ragina valstybes nares užtikrinti visapusišką ir tinkamą Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/262 (Arklinių paso reglamentas) įgyvendinimą;

39.  pažymi, kad veterinarinių vaistų kaina, išlaidos už skerdenos išmetimą ir eutanazija, kai ji leidžiama, gali savaime būti kliūtys arklinių šeimos gyvūno gyvybei nutraukti, o dėl to gyvūno kančios gali užsitęsti;

40.  ragina valstybes nares ištirti pranešimus apie nehumanišką elgesį vykdant eutanaziją ir gerovės reikalavimų pažeidimą, pvz., kai netinkamai naudojami vaistai, ir apie šiuos pažeidimus pranešti Komisijai;

41.  pripažįsta, kad asilių ir kumelių pieno gamyba auga, ir ragina Komisiją parengti asilių ir kumelių pieno gamybos gaires;

42.  ragina valstybes nares bendradarbiauti su profesionaliomis reprezentacinėmis pripažintomis žemės ūkio organizacijomis ir įsipareigoti dažniau tikrinti asilių ir kumelių pieno gamybos ūkius;

43.  reiškia didelį susirūpinimą dėl veterinarinių vaistų, kurių sudėtyje yra kumelingų kumelių kraujo serumo gonadotropino (KKKSG), importo ir naudojimo;

44.  ragina Komisijos Sveikatos ir maisto audito bei analizės direktoratą atlikti auditą ir patikrinti, ar sertifikuoti KKKSG hormono gamintojai laikosi gyvūnų gerovės nuostatų gamybos metu, taip pat ištirti kumelių gerovę ir elgesį su jomis išgaunant vaistų pramonėje naudojamą hormoną ir parengti ataskaitą;

45.  pabrėžia, kad dar nesukurta teisinga skirtingus kiekvienos valstybės narės poreikius atitinkanti mokesčių sistema, kurią taikant profesionalūs arklinių šeimos gyvūnų augintojai galėtų gauti pajamas, būtinas ekonominei veiklai Europos arklinių šeimos gyvūnų ūkiuose palaikyti;

46.  pažymi, kad, taikant teisingesnę arklininkystės sektoriaus mokesčių sistemą, sektorius galėtų veikti vienodomis sąlygomis, padidėtų su arklinių šeimos gyvūnais susijusios veiklos skaidrumas ir, savo ruožtu, kova su sukčiavimu bei būtų sprendžiamos šešėlinės ekonomikos problemos, o profesionalūs arklių augintojai galėtų gauti pajamas, būtinas savo ekonominei veiklai palaikyti;

47.  mano, jog, atliekant planuojamą PVM direktyvos peržiūrą, turėtų būti išaiškintas teisės aktas dėl arklininkystės sektoriui taikomo PVM, kad būtų skatinamas į užimtumą ir darbo vietų kūrimą orientuoto arklininkystės sektoriaus augimas;

48.  ragina Komisiją imtis veiksmų, kad valstybės narės galėtų lanksčiau taikyti mažesnį PVM tarifą visai sektoriaus veiklai, ir mano, kad atlikus šį išaiškinimą turėtų būti sukurta suderinta, patikima ir tikslinė sumažintų PVM tarifų sistema, kurią taikant valstybės narės turėtų pakankamą veiksmų laisvę apibrėžti savo mokesčių politiką;

49.  pabrėžia, kad sveikatos reikalavimai, taikomi Europoje gaminamai ir iš trečiųjų šalių importuojamai arklienai, skiriasi;

50.  primena, jog būtina nustatyti veiksmingą sistemą arklienai atsekti, ir pabrėžia, jog pageidautina, kad lygiaverčiai sveikatos ir maisto saugos reikalavimai bei importuojamų prekių atitiktis Europos vartotojams būtų užtikrinami nepriklausomai nuo vartojamos arklienos kilmės;

51.  ragina Komisiją imtis veiksmų ir atkurti ES galiojančių reikalavimų ir reikalavimų, kuriais vadovaujamasi atliekant patikrą prie sienų, pusiausvyrą bei tuo pačiu apsaugoti vartotojų sveikatą;

52.  todėl ragina Komisiją reikalauti privaloma tvarka nurodyti visų perdirbtų arklienos produktų kilmės šalį;

53.  ragina Komisiją dažniau atlikti auditą už Sąjungos ribų veikiančiose skerdyklose, kurioms leidžiama arklieną eksportuoti į ES, ir sąlyginai stabdyti trečiosiose šalyse gaminamos arklienos, kuri neatitinka ES atsekamumo ir maisto saugos reikalavimų, importą;

54.  pabrėžia, kad būtina laužyti su arklinių šeimos gyvūnų gyvenimo ciklo pabaiga siejamą tabu; mano, jog tai, kad arkliui padedama baigti gyvenimą, nereiškia, kad jo negalima įtraukti į maisto grandinę;

55.  ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti arklinių šeimos gyvūnų priežiūrai baigiantis jų gyvenimo ciklui, įskaitant didžiausio leistino paprastai naudojamų veterinarinių vaistų, pvz., fenilbutazono, liekanų kiekio nustatymą, siekiant užtikrinti maisto grandinės saugumą;

56.  ragina valstybes nares skatinti reintegravimą į maisto grandinę taikant vadinamąją išlaukos sistemą, pagrįstą moksliniais tyrimais: taip gyvūnas galės būti grąžintas į maisto grandinę po to, kai jam paskutinį kartą buvo skirti vaistai, ir kartu bus apsaugota vartotojų sveikata;

57.  pažymi, jog, kalbant apie arklinių šeimos gyvūnus, kurie nėra skirti skersti žmogui vartoti skirto maisto gamybos tikslu (jie registruojami kaip nenaudotini maisto produktų gamybai), kai kuriose valstybėse narėse neregistruojami jokie skirti vaistai, vadinasi, gali būti, kad jie paskerdžiami neteisėtai, taigi kyla didelis pavojus visuomenės sveikatai; todėl ragina Komisiją užpildyti šią reglamentavimo spragą;

58.  ragina Komisiją svarstyti galimybę kartu su Europos arklinių šeimos gyvūnų veterinarų asociacijų federacija (FEEVA) suderinti galimybės gauti gydymą ir vaistų visoje Europos teritorijoje sąlygas;

59.  mano, jog šių sąlygų suderinimo pranašumas būtų tai, kad būtų išvengta bet kokio konkurencijos iškraipymo ir būtų lengviau visapusiškai gydomos arklinių šeimos gyvūnų ligos bei veiksmingiau palengvinamos jų kančios;

60.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti gerosios praktikos mainus, kad būtų skatinama racionaliai naudoti arklinių šeimos gyvūnams skirtus vaistus;

61.  pažymi, jog kartais terapija ir veterinariniai vaistai būtini ir tinkami, tačiau reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų sprendžiami mažų investicijų ir vaistų, įskaitant vakcinas, arklinių šeimos gyvūnams gydyti stygiaus klausimus;

62.  be to, atkreipia dėmesį į būtinybę plėtoti vaistų mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusias su vaistų skyrimu arklinių šeimos gyvūnams, nes sektoriuje nepaprastai trūksta vaistų, kurie būtų pritaikyti arklinių šeimos gyvūnų metabolizmui;

63.  ragina Komisiją finansuoti papildomus mokslinius galimo skirtingų vaistų poveikio arklinių šeimos gyvūnams tyrimus;

64.  pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse veisiami vietinių veislių arkliai yra atitinkamų bendruomenių gyvenimo būdo ir kultūros dalis ir kad kai kurios valstybės narės į savo kaimo plėtros programas yra įtraukusios šių veislių apsaugos ir tolesnės sklaidos priemones;

65.  ragina Komisiją įsipareigoti įgyvendinti finansinės paramos programas, kuriomis būtų siekiama išsaugoti ir apsaugoti ES vietines laukinių arklinių šeimos gyvūnų rūšis arba rūšis, kurioms gresia išnykimas;

66.  pripažįsta didelę ekologinę ir gamtinę laukinių arklinių šeimos gyvūnų vertę, nes šie gyvūnai padeda išvalyti ir tręšti vietas, kuriose gyvena, taip pat laukinių arklių populiacijų vertę turizmui ir ragina labiau įsigilinti į problemas, su kuriomis susiduria šios populiacijos;

67.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 84, 2016 3 31, p. 1. (2) OL L 3, 2005 1 5, p. 1. (3) OL L 303, 2009 11 18, p. 1. (4) OL L 221, 1998 8 8, p. 23. (5) OL L 59, 2015 3 3, p. 1. (6) OL L 347, 2013 12 20, p. 487. (7) OL L 347, 2013 12 20, p. 549. (8) OL L 335, 2013 12 14, p. 19. (9) http://ec.europa.eu/food/animals/docs/aw_eu-strategy_study_edu-info-activ.pdf. (10) Tarptautinė žirginio sporto federacija (pranc. Fédération Equestre Internationale – FEI), D. U. K. dėl geros būklės puikių rezultatų pasiekiančio žirgo – sampratos, kuri buvo patvirtinta per Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) 2014 m. gegužės mėn. generalinę sesiją. (11) Metinė Tarptautinės žirgų lenktynių institucijų federacijos ataskaita. (12) FEI duomenų bazė; žiūrėta 2014 m. rugsėjo 22 d. (13) TRACES duomenų bazė, 2012 m. (14) OIE „Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso“ (2016) 7.12 skyrius. (15) Organizacijai „The Donkey Sanctuary“ parengta nepriklausoma gyvūnų gerovės ataskaita „Santorino saloje teikiamos vežimo asilais ir mulais paslaugos“, 2013 m.