Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Jungtinių Tautų žmogaus teisių konvencijas ir jų fakultatyvius protokolus,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 60/251, kuria įsteigiama Žmogaus teisių taryba (UNHRC),

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, Europos socialinę chartiją ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos sesijų,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 7 d. rekomendaciją Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 71-osios sesijos(1),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant 2016 m. Europos Parlamento skubias rezoliucijas dėl Etiopijos, Šiaurės Korėjos, Indijos, Krymo, Honkongo, Kazachstano, Egipto, Kongo Demokratinės Respublikos, Pakistano, Hondūro, Nigerijos, Gambijos, Džibučio, Kambodžos, Tadžikistano, Vietnamo, Malavio, Bahreino, Mianmaro, Filipinų, Somalio, Zimbabvės, Ruandos, Sudano, Tailando, Kinijos, Brazilijos, Rusijos, Tibeto, Irako, Indonezijos, Centrinės Afrikos Respublikos, Burundžio, Nikaragvos, Kuveito ir Gvatemalos,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2015 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(2),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 5 dalį, 18, 21, 27 ir 47 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos metinę ataskaitą JT Generalinei Asamblėjai,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi žmogaus teisių visuotinumo skatinimas ir apsauga yra Europos Sąjungos etinio ir teisinio acquis dalis ir vienas iš Europos vienybės ir nedalumo pamatinių principų; kadangi pagarba žmogaus teisėms turėtų būti integruota į visas ES politikos sritis;

B.  kadangi ES yra tvirtai įsipareigojusi žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos srityje laikytis daugiašališkumo principo ir bendradarbiauti su JT institucijomis;

C.  kadangi reguliarios Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos sesijos, specialiųjų pranešėjų skyrimas, visuotinio periodinio vertinimo mechanizmas ir specialiosios procedūros su padėtimi konkrečioje šalyje susijusiems arba teminiams klausimams spręsti padeda propaguoti ir gerbti žmogaus teises, demokratiją ir teisinės valstybės principą;

JT žmogaus teisių taryba

1.  palankiai vertina JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro Zeido Ra’ad Al Husseino ir jo biuro (OHCHR) nuveiktą darbą; primena ES įsipareigojimą toliau remti ir ginti biuro vientisumą, nepriklausomumą ir funkcijas; teigiamai vertina OHCHR vaidmenį skatinant tarptautinių ir regioninių žmogaus teisių mechanizmų bendradarbiavimą ir nustatant būdus, kaip padidinti regioninių susitarimų svarbą užtikrinant visuotinius žmogaus teisių standartus;

2.  laikosi nuomonės, kad JT žmogaus teisių tarybos veiksmingumas ir patikimumas priklauso nuo jos narių tikro įsipareigojimo visose šalyse visus asmenis ginti nuo žmogaus teisių pažeidimų, laikantis tarptautinių žmogaus teisių konvencijų, kuriomis propaguojamas visuotinumas, nešališkumas, objektyvumas, neatrankumas, konstruktyvus dialogas ir bendradarbiavimas; primygtinai pabrėžia, kad reikia vengti JT žmogaus teisių taryboje vykstančių diskusijų poliarizacijos, ir skatina konstruktyvų dialogą;

3.  ragina valstybes suteikti JT žmogaus teisių tarybos nepriklausomiems ekspertams, specialiesiems pranešėjams ir Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ekspertams galimybę tirti įtariamus žmogaus teisių pažeidimus ir vykdyti konstruktyvų dialogą, kad būtų atitaisyta padėtis, laikomasi įsipareigojimų paisyti žmogaus teisių konvencijų ir visapusiškai bendradarbiaujama su pagal JT žmogaus teisių tarybos specialiąsias procedūras paskirtais asmenimis;

4.  ragina visas valstybes nares imtis konkrečių veiksmų, kad būtų įgyvendintos visuotinio periodinio vertinimo rekomendacijos ir pašalinti trūkumai, t. y. įdiegti įgyvendinimo ir tolesnių veiksmų mechanizmą, be kita ko, parengti nacionalinius veiksmų planus ir nustatyti nacionalinius koordinavimo mechanizmus;

5.  primena JT Generalinės Asamblėjos pareigą renkant JT žmogaus teisių tarybos nares atsižvelgti į tai, ar kandidatės laikosi žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos, teisinės valstybės ir demokratijos principų; teigiamai vertina JT žmogaus teisių tarybos sprendimą prašyti, kad JT žmogaus teisių tarybos patariamasis komitetas parengtų pažangos regioninių ir subregioninių susitarimų dėl žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos sudarymo klausimu vertinimo ataskaitą; ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad jų balsavimo modeliuose atsispindėtų vienodų teisių svarba, ir šiuo klausimu geriau suderinti ES pozicijas; primygtinai reikalauja, kad ES kalbėtų vienu balsu ir laikytųsi bendros ES pozicijos balsuodama JT žmogaus teisių taryboje;

6.  pakartoja, jog svarbu užtikrinti, kad ES, siekdama didinti savo patikimumą, aktyviai ir nuosekliai bendradarbiautų su JT žmogaus teisių mechanizmais, visų pirma su Trečiuoju komitetu, Generaline Asamblėja ir JT žmogaus teisių taryba; remia Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT), ES delegacijų Niujorke ir Ženevoje ir valstybių narių pastangas toliau didinti ES pozicijos žmogaus teisių klausimais Jungtinėse Tautose nuoseklumą;

Teminiai prioritetai

7.  pabrėžia žmogaus teisių srities NVO ir žmogaus teisių gynėjų svarbą skatinant ir ginant žmogaus teises; atkreipia dėmesį į tai, kad žmogaus teises ir pagrindines laisves reikia apsaugoti kiekvienu jų išraiškos aspektu, taip pat ir naujų technologijų sąlygomis; kartu su JT žmogaus teisių taryba reiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie grasinimus pilietinės visuomenės organizacijų ir NVO, kurios bendradarbiavo su JT žmogaus teisių taryba atliekant visuotinį periodinį vertinimą, nariams ir represijas prieš juos;

8.  išreiškia didelį susirūpinimą dėl dažnų ir vis dažnesnių bandymų mažinti pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių gynėjų galimybes veikti, be kita ko, priimamais kovos su terorizmu įstatymais; smerkia bet kokį smurtinį, priekabiavimo, bauginimo ar persekiojimo veiksmą, nukreiptą prieš žmogaus teisių gynėjus, pranešėjus apie pažeidimus, žurnalistus ar tinklaraštininkus, tiek internetinėje, tiek neinternetinėje erdvėje; ragina visas valstybes, be kita ko, ypač atsižvelgiant į visas pažeidžiamas grupes, skatinti ir užtikrinti saugią ir palankią aplinką, kurioje NVO, pilietinė visuomenė, žurnalistai ir žmogaus teisių gynėjai galėtų veikti nepriklausomai ir be trukdžių; dar kartą ragina tas valstybes, kurios priėmė nepriklausomų žmogaus teisių organizacijų veiklą ribojančius įstatymus, juos panaikinti;

9.  mano, kad laisva, nepriklausoma ir nešališka žiniasklaida yra vienas svarbiausių demokratinės visuomenės pagrindų, nes tokioje visuomenėje atviroms diskusijoms tenka esminis vaidmuo; pritaria tam, kad būtų paskirtas JT generalinio sekretoriaus specialusis įgaliotinis žurnalistų saugumo klausimu; ragina visuose tarptautiniuose forumuose kelti žodžio laisvės internete, skaitmeninės laisvės ir laisvo bei atviro interneto svarbos klausimus; ragina mažinti skaitmeninę atskirtį ir užtikrinti neribojamą prieigą prie informacijos ir komunikacijos, taip pat užtikrinti necenzūruojamą prieigą prie interneto;

10.  primena, kad teisė į asociacijų ir susirinkimų laisvę tebėra didžiulė problema; labai palankiai vertina specialiojo pranešėjo teisių į taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę klausimais Mainos Kiai darbą; ragina visas valstybes deramai atsižvelgti į ataskaitas;

11.  primygtinai ragina visas valstybes sparčiai ratifikuoti Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ir Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto fakultatyvius protokolus, pagal kuriuos nustatomi skundų ir tyrimų mechanizmai;

12.  prieštarauja bet kokios rūšies diskriminacijai ir persekiojimui dėl bet kokios priežasties ar statuso, tokios kaip rasė, odos spalva, kalba, religija ar tikėjimas, lytinė tapatybė ir seksualinė orientacija, socialinė kilmė, kasta, kilmė, amžius arba negalia; remia ES bendradarbiavimą su pagal specialiąsias procedūras paskirtais asmenimis, įskaitant naują nepriklausomą ekspertą apsaugos nuo smurto ir diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės klausimais; ragina ES toliau aktyviai skatinti lygybę ir nediskriminavimą, kovoti su smurtu prieš bet kokį asmenį ir su bet kokio asmens diskriminacija;

13.  išreiškia susirūpinimą tuo, kad daug asmenų individualiai ar kolektyviai kenčia nuo valstybių ir nevalstybinių subjektų daromų teisės į religijos ar tikėjimo laisvę pažeidimų – tokie pažeidimai lemia diskriminaciją, nelygybę ir stigmatizavimą; primena, kad reikia kovoti su netolerancija ir diskriminacija dėl religijos ar tikėjimo, siekiant užtikrinti pagarbą ir kitoms susijusioms žmogaus teisėms, pavyzdžiui, žodžio laisvei;

14.  ragina ES dėti pastangas užtikrinti didesnę religinių ir etninių mažumų apsaugą nuo persekiojimo ir smurto ir panaikinti įstatymus, pagal kuriuos kriminalizuojama šventvagystė ir apostazė – tuo naudojamasi kaip religinių ir etninių mažumų ir netikinčių asmenų persekiojimo pretekstu; ragina remti specialiojo pranešėjo religijos ar tikėjimo laisvės klausimais veiklą;

15.  griežtai ragina ES toliau laikytis visiško mirties bausmės netoleravimo požiūrio ir ragina ES toliau siekti stiprinti tarpregioninę paramą kitai JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijai dėl mirties bausmės moratoriumo; teigiamai vertina 2015 m. Kongo Respublikos, Fidžio ir Madagaskaro priimtą sprendimą panaikinti mirties bausmę už bet kokius nusikaltimus; smerkia tai, kad kai kuriose šalyse, įskaitant Bangladešą, Bahreiną, Baltarusiją, Čadą, Indiją, Indoneziją, Kuveitą, Omaną ir Pietų Sudaną, vėl pradėtos vykdyti mirties bausmės; taip pat smerkia tai, kad, kaip pranešama, daugėja mirties nuosprendžių – ypač jų padaugėjo Kinijoje, Egipte, Irane, Nigerijoje, Pakistane ir Saudo Arabijoje; primena šių valstybių valdžios institucijoms, kad šios valstybės yra Vaiko teisių konvencijos šalys, o pagal šią konvenciją griežtai draudžiama skirti mirties bausmę už nusikaltimus, kuriuos padarė jaunesni nei 18 metų asmenys;

16.  primygtinai ragina ES atvirai remti JT veiklą, kuria siekiama panaikinti kankinimą ir kitą žiaurų, nežmonišką ir žeminantį elgesį arba baudimą, masines egzekucijas ir kitas mirties bausmes, be kita ko už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotikais, ir prašo EIVT visų lygių dialoguose ir forumuose padidinti ES pastangas, siekiant kovoti su neatidėliotinai vykdomomis mirties bausmėmis, kankinimu ir kitu netinkamu elgesiu, kaip nustatyta ES kovos su kankinimu ir kitokiu žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu ir baudimu trečiosiose šalyse politikos gairėse; ragina visuotinai ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti JT konvenciją prieš kankinimą ir jos fakultatyvų protokolą; pažymi, kad itin svarbu remti kankinimo prevenciją, be kita ko, stiprinti pagal fakultatyvų protokolą sukurtus nacionalinius prevencinius mechanizmus, ir užtikrinti nuolatinę paramą kankinimo aukų reabilitacijai;

17.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad visame pasaulyje toliau nuolat vykdomi sunkūs žmogaus teisių pažeidimai; tvirtai remia Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT), kuris yra svarbiausia institucija siekiant užtikrinti nusikaltimus padariusių asmenų atsakomybę ir padėti genocido, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų aukoms siekti teisingumo remiantis papildomumo principu; ragina visas šalis teikti politinę, diplomatinę, finansinę ir logistinę paramą kasdienei TBT veiklai;

18.  ragina ES toliau stiprinti TBT veiklą; ragina Teismą, JT ir jos įstaigas ir JT Saugumo Tarybą palaikyti tvirtą dialogą ir bendradarbiauti; ragina visas JT valstybes nares prisijungti prie Teismo, t. y. ratifikuoti Romos statutą, ir ragina ratifikuoti Kampalos pakeitimus;

19.  kuo griežčiausiai smerkia tebevykdomus sunkius žmogaus teisių pažeidimus, ypač tuos, kuriuos daro grupuotė „Islamo valstybė“ / „Da’esh“ , ir grupuotės „Boko Haram“ išpuolius prieš vaikus, taip pat kitų teroristinių ar sukarintų organizacijų vykdomus kitus išpuolius prieš civilius, visų pirma moteris ir vaikus; smerkia, tai, kad dažnai ir plačiai naikinamas kultūros paveldas, ir ragina remti atitinkamas pastangas, dedamas įvairiuose JT forumuose;

20.  smerkia tai, kad nesilaikoma tarptautinės humanitarinės teisės, ir reiškia didelį susirūpinamą dėl visame pasaulyje didėjančio civilių aukų per ginkluotus konfliktus skaičiaus ir dėl mirtinų išpuolių prieš ligonines, mokyklas, humanitarinius konvojus ir kitus civilinius taikinius; primygtinai prašo, kad JT žmogaus teisių tarybos posėdžiuose dėl padėties konkrečiose šalyse ir atitinkamose pagal visuotinio periodinio vertinimo mechanizmą rengiamose ataskaitose būtų tinkamai atsižvelgiama į tokius pažeidimus;

21.  ragina ES aktyviai dirbti siekiant įgyvendinti iniciatyvą, pagal kurią JT pripažintų genocidą, vadinamosios ISIL / „Da'esh“ vykdomą prieš etnines ir religines mažumas, o TBT būtų perduotos bylos dėl įtariamų nusikaltimais žmoniškumui, karo nusikaltimais ir genocidu; ragina Teismą, JT bei jų agentūras ir JT Saugumo Tarybą palaikyti tvirtą dialogą ir bendradarbiauti;

22.  ragina ES paraginti visas valstybes savo atitinkamose vystymosi politikos srityse daugiausia dėmesio skirti žmogaus teisėms ir įgyvendinti 1986 m. JT Deklaraciją dėl teisės į vystymąsi; palankiai vertina tai, kad UNHRC neseniai paskyrė specialųjį pranešėją teisės į vystymąsi klausimais, o jo įgaliojimai apima pastangas įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir kitus vystomojo bendradarbiavimo tarptautinius susitarimus padėti skatinti, saugoti ir įgyvendinti teisę į vystymąsi; atkreipia dėmesį į tai, kad visų asmenų žmogaus teisės privalo būti įtrauktos į visus Darbotvarkės iki 2030 m. tikslus ir uždavinius;

23.  ragina ES toliau didinti moterų ir vyrų lygybę ir vykdant savo veiklą bei programas aktyviai remti JT Moterys darbą ir lyčių aspekto integravimo iniciatyvas; ragina nuolat remti priemones, kuriomis stiprinamas moterų ir mergaičių įgalėjimas ir siekiama panaikinti visų formų smurtą prieš moteris ir mergaites, įskaitant smurtą dėl lyties, ir visų formų moterų ir mergaičių diskriminaciją; primygtinai reikalauja ES ieškoti galimybių įgyvendinti tarpregionines iniciatyvas moterų teisėms propaguoti, saugoti ir užtikrinti, visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti tiek Pekino veiksmų platformą, tiek Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programą, ir primena, kad ji tebėra įsipareigojusi užtikrinti lytines ir reprodukcines teises šioje srityje;

24.  primena ES įsipareigojimą įtraukti žmogaus teisių ir lyties aspekto klausimus pagal šioje srityje svarbias JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325 (2000 m.) ir Nr. 1820 (2008 m.) dėl moterų, taikos ir saugumo; ragina ES tarptautiniu lygiu siekti, kad būtų pripažįstama pridėtinė vertė, kurią teikia moterų dalyvavimas užkertant kelią konfliktams ir juos sprendžiant, vykdant taikos kūrimo operacijas, teikiant humanitarinę pagalbą, vykdant atstatymo darbus po konfliktų ir užtikrinant ilgalaikį susitaikymą;

25.  gina ES toliau remti vaikų teises, visų pirma padedant užtikrinti vaikų prieigą prie vandens, sanitarinių sąlygų, sveikatos priežiūros ir švietimo, įskaitant tokios prieigos užtikrinimą konflikto zonose ir pabėgėlių stovyklose, ir panaikinant vaikų darbą, vaikų ėmimą į karo tarnybą, laisvės atėmimą, kankinimą, neteisėtą prekybą, vaikų, ankstyvas ir priverstines santuokas, seksualinį išnaudojimą ir žalingą praktiką, pvz., moterų lyties organų žalojimą; ragina remti ir stiprinti JT tarptautines pastangas siekiant nutraukti vaikų naudojimą ginkluotuose konfliktuose, taip pat veiksmingiau mažinti konflikto ir padėties po konflikto poveikį moterims ir merginoms; ragina JT valstybes nares laikytis jų sudarytose sutartyse nustatytų pareigų ir įsipareigojimų pagal 1989 m. priimtą Vaiko teisių konvenciją siekiant apsaugoti visų vaikų teises šių šalių jurisdikcijoje ir nepaisant vaikų teisinio statuso bei jų nediskriminuojant jokiu pagrindu;

26.  ragina valstybes skatinti neįgaliųjų teises, įskaitant jų dalyvavimą lygiomis teisėmis ir socialinę įtrauktį; ragina visas valstybes ratifikuoti ir įgyvendinti JT neįgaliųjų teisių konvenciją;

27.  ragina ES bendradarbiauti su partneriais įgyvendinant JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, taip pat imtis priemonių, kuriomis kuo daugiau valstybių būtų skatinama priimti nacionalinius veiksmų planus ir dalyvauti JT darbo grupių ir Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro veikloje; dar kartą ragina visas valstybes ir ES aktyviai ir konstruktyviai dalyvauti siekiant nedelsiant sukurti teisiškai privalomą priemonę, pagal kurią laikantis tarptautinės žmogaus teisių teisės aktų būtų reglamentuojama tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių veikla siekiant užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams, juos tirti, atlyginti jų sukeltą žalą ir sudaryti galimybes naudotis teisių gynimo priemonėmis;

28.  teigiamai vertina JT Niujorko deklaraciją dėl pabėgėlių ir migrantų, kurioje aptartas intensyvaus pabėgėlių ir migrantų judėjimo klausimas ir dėl kurios buvo sudarytas pasaulinis susitarimas dėl visapusiško atsako į pabėgėlius sistemos, ir duotą įsipareigojimą, taikomą migrantams ir pabėgėliams, kuriuo siekiama gelbėti gyvybes, patenkinti konkrečius poreikius, kovoti su rasizmu ir ksenofobija, taip pat prekyba žmonėmis, užtikrinti vienodą pripažinimą ir apsaugą prieš įstatymą, ir užtikrinti, kad su migrantais ir pabėgėliais susiję klausimai būtų įtraukti į nacionalinius vystymosi planus; ragina visas susijusias šalis užtikrinti politinį dalyvavimą, finansavimą ir konkrečius solidarius veiksmus paremiant Niujorko pabėgėlių ir migrantų deklaracija, ir primena, kad migracijos klausimas toliau turėtų būti nagrinėjamas ne tik Europos, bet ir pasauliniu lygmeniu; ragina ES ir jos valstybes nares imtis vadovauti šioms tarptautinėms pastangoms ir, atsižvelgiant į savo pareigas pagal tarptautinę teisę, laikytis įsipareigojimų saugoti prieglobsčio prašytojų, pabėgėlių, migrantų ir visų perkeltųjų asmenų, ypač moterų, vaikų ir pažeidžiamų grupių, įskaitant neįgaliuosius, žmogaus teises;

29.  primena, kad migrantų grąžinimas turėtų būti vykdomas tik visapusiškai gerbiant jų teises ir tik tuo atveju, kai atitinkamose šalyse užtikrinama jų teisių apsauga; ragina vyriausybes nutraukti savavališką migrantų, įskaitant nepilnamečius, suėmimą ir sulaikymą; ragina visas valstybes, remiantis Vaiko teisių konvencija, imtis konkrečių priemonių, kurios atitiktų vaikų pabėgėlių ir migrantų interesus, ir nustatyti priemones, kuriomis būtų stiprinamos vaiko apsaugos sistemos, įskaitant socialinių darbuotojų ir kitų specialistų grupių mokymą ir darbą su NVO; ragina visas valstybes ratifikuoti ir įgyvendinti Tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos;

30.  pabrėžia, kad svarbu skatinti žmogaus teisių, įskaitant pilietines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises, visuotinumą ir nedalumą, kaip nustatyta Lisabonos sutarties 21 straipsnyje ir bendrosiose nuostatose dėl Sąjungos išorės veiksmų;

31.  pabrėžia, kad būtina laikytis teisėmis pagrįsto požiūrio ir pagarbą žmogaus teisėms integruoti į visą ES politiką, įskaitant prekybos, investicijų, viešųjų paslaugų, vystomojo bendradarbiavimo ir migracijos politiką, taip pat į bendrą saugumo ir gynybos politiką;

32.  primena, kad vidaus ir išorės veiksmų nuoseklumas žmogaus teisių srityje nepaprastai svarbus ES žmogaus teisių politikos patikimumui jai palaikant santykius su trečiosiomis šalimis, ir šiuo požiūriu ragina ES vykdyti savo įsipareigojimus;

Baltarusija

33.  reiškia didelį susirūpinimą dėl tebevaržomos saviraiškos laisvės ir taikių susirinkimų bei asociacijų laisvės; smerkia tai, kad persekiojami ir kalinami nepriklausomi ir opozicijos žurnalistai ir žmogaus teisių aktyvistai; smerkia, kad toliau vykdoma mirties bausmė; ragina per 35-ąją Žmogaus teisių tarybos sesiją atnaujinti JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Baltarusijoje klausimais įgaliojimus ir ragina vyriausybę visapusiškai bendradarbiauti su specialiuoju pranešėju ir įsipareigoti įgyvendinti ilgai lauktas reformas siekiant apsaugoti žmogaus teises, be kita ko, įgyvendinant specialiojo pranešėjo ir kitų žmogaus teisių organų pateiktas rekomendacijas;

Burundis

34.  reiškia savo gilų susirūpinimą dėl blogėjančios politinės ir saugumo padėties Burundyje ir didėjančio šalį paliekančių žmonių skaičiaus; smerkia nuo 2015 m. Burundyje vykdomus smurto veiksmus, dėl kurių pasitaikė mirčių, kankinimo atvejų ir tikslinio smurto prieš moteris, įskaitant grupinius žaginimus ir persekiojimą; smerkia tūkstančių žmonių kalinimo ir šimtų tūkstančių gyventojų priverstinio perkėlimo, spaudos ir žodžio laisvės pažeidimo atvejus, taip pat smerkia plačiai paplitusį nebaudžiamumą už tokius veiksmus; remia ES Tarybos sprendimą, žlugus pagal Kotonu susitarimo 96 straipsnį pradėtoms diskusijoms, sustabdyti tiesioginę finansinę paramą Burundžio administracijai, įskaitant biudžeto paramą, tačiau teikti visą finansinę paramą gyventojams ir humanitarinę pagalbą tiesioginiais kanalais; visiškai pritaria tam, kad būtų įsteigta Burundžio problemų tyrimo komisija siekiant nustatyti asmenis, įtariamus padarius žmogaus teisių pažeidimus ir piktnaudžiavusius padėtimi šioje šalyje, kad jiems tektų prisiimti visą atsakomybę; ragina ES ir jos valstybes nares pasinaudoti savo įtaka siekiant užtikrinti, kad Burundis pradėtų visapusiškai bendradarbiauti su tyrimo komisija (TK) ir Taryba bei jos mechanizmais, konstruktyviai bendrauti su TK ir spręsti rimtas žmogaus teisių problemas; ragina Burundžio valdžios institucijas iš naujo apsvarstyti savo sprendimą pasitraukti iš TBT;

Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (KLDR)

35.  reiškia didelį susirūpinimą dėl nuolat blogėjančios žmogaus teisių padėties KLDR; ragina KLDR vyriausybę vykdyti savo įsipareigojimus, nustatytus žmogaus teisių teisės aktuose, prie kurių ji prisijungusi, ir užtikrinti, kad humanitarinėms organizacijoms, nepriklausomiems žmogaus teisių stebėtojams ir JT specialiajam pranešėjui žmogaus teisių padėties Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje klausimais būtų leidžiama patekti į šią šalį ir kad su jais būtų tinkamai bendradarbiaujama; ragina KLDR sudaryti sąlygas nacionalinės ir tarptautinės žiniasklaidos žodžio ir spaudos laisvei, taip pat suteikti savo piliečiams necenzūruojamą prieigą prie interneto; griežtai smerkia sistemingą ir plataus masto mirties bausmės taikymą KLDR; ragina KLDR vyriausybę paskelbti visišką mirties bausmės vykdymo moratoriumą, siekiant artimiausiu metu panaikinti mirties bausmę; reikalauja, kad asmenys, KLDR padarę nusikaltimus žmoniškumui, būtų patraukti atsakomybėn, teisiami TBT ir kad jiems būtų taikomos tikslinės sankcijos; griežtai smerkia branduolinius bandymus kaip nereikalingą ir pavojingą provokaciją, taip pat JT Saugumo Tarybos rezoliucijų pažeidimą ir rimtą grėsmę taikai ir stabilumui Korėjos pusiasalyje ir Šiaurės Rytų Azijos regione; prašo atnaujinti specialiojo pranešėjo įgaliojimus; prašo pateikti ekspertų grupės pranešimą Generalinei Asamblėjai ir Saugumo Tarybai; rekomenduoja į rezoliuciją įtraukti pagrindines ekspertų ataskaitos rekomendacijas dėl atskaitomybės, įskaitant rekomendacijas dėl Seulo biuro kompetencijų papildymo suteikiant jam tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo kompetencijas, taip pat paskirti baudžiamojo teisingumo ekspertą, kuris padėtų imtis atskaitomybės užtikrinimo priemonių;

Kongo Demokratinė Respublika (KDR)

36.  smerkia saugumo pajėgų vykdomus sunkius žmogaus teisių pažeidimus ir jų nebaudžiamumą, ir ragina kaltus asmenis patraukti atsakomybėn; ypač ragina nuodugniai išnagrinėti žiauraus smurto prieš civilius gyventojus, įskaitant moterų žaginimo ir vaikų pavergimo, atvejus Rytų Konge; ragina pratęsti JT taikos palaikymo pajėgų Rytų Konge; ragina Tarybą apsvarstyti galimybę pagal Kotonu susitarimą išplėsti ribojamąsias priemones, pvz., ES tikslines sankcijas, įskaitant draudimus keliauti ir turto įšaldymą, kurios taikomos už smurto proveržius ir demokratinių procesų žlugdymą KDR atsakingiems asmenims, jei smurtas nesiliaus; primygtinai ragina KDR institucijas įgyvendinti 2016 m. gruodžio mėn. sudarytą susitarimą ir iki 2017 m. gruodžio mėn. su tarptautinių subjektų pagalba surengti rinkimus; ragina UNHRC toliau atidžiai stebėti padėtį KDR, kol bus surengti rinkimai ir bus pereita prie demokratinės tvarkos, ir ragina Vyriausiojo komisaro biurą tam tikrais atvejais informuoti Tarybą apie padėtį KDR ir prireikus imtis griežtesnių veiksmų;

Gruzijos Abchazijos regionai ir Cchinvalio regionas / Pietų Osetija

37.  tebėra susirūpinęs dėl žodžio ir žiniasklaidos laisvės, taip pat dėl to, kad stebėtojai neturi galimybių patekti į Rusijos neteisėtai okupuotus Abchazijos regionus ir Cchinvalio regioną Pietų Osetijoje, kur žmogaus teisių pažeidimai tebėra plačiai paplitę; ragina stiprinti Tbilisio kontroliuojamoje teritorijoje ir abiejuose okupuotuose regionuose gyvenančių žmonių tarpusavio ryšius; ragina be išlygų gerbti Gruzijos suverenumą ir teritorinį vientisumą, taip pat jos tarptautiniu mastu pripažintų sienų neliečiamumą; pabrėžia, kad reikia užtikrinti saugų ir orų pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų grįžimą į jų nuolatines gyvenamąsias vietas; ragina Gruzijos vyriausybę imtis atitinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų toliau įgyvendinamos visuotinio periodinio vertinimo metu pateiktos rekomendacijos;

Mianmaras / Birma

38.  yra labai susirūpinęs dėl pranešimų apie smurtinius susidūrimus šiaurinėje Rachinų valstijos dalyje ir apgailestauja dėl žuvusių žmonių, sunaikintų pragyvenimo šaltinių ir būstų, taip pat dėl, kaip pranešama, neproporcingo Mianmaro ginkluotųjų pajėgų jėgos naudojimo; ragina karines ir saugumo pajėgas nedelsiant nutraukti rohinjų žudymą, persekiojimą ir jų žaginimus, taip pat jų namų deginimą; reikalauja, kad Mianmaro vyriausybė ir civilinės valdžios institucijos nedelsiant nutrauktų siaubingą rohinjų mažumos diskriminavimą ir atskyrimą; ragina apsaugoti rohinjų teises ir garantuoti visų Mianmaro / Birmos piliečių saugumą, apsaugą ir lygybę; palankiai vertina Mianmaro / Birmos vyriausybės sprendimą taiką ir nacionalinį susitaikymą laikyti svarbiausiu prioritetu; palankiai vertina Mianmaro / Birmos vyriausybės pranešimą, kad įsteigta pastarojo meto smurto Rachinų valstijoje tyrimo komisija; pabrėžia, kad būtina vykdyti tinkamą kaltininkų baudžiamąjį persekiojimą ir užtikrinti tinkamas nukentėjusių nuo pažeidimų asmenų galimybes ginti savo teises; ragina Mianmaro / Birmos vyriausybę tęsti demokratizacijos procesą ir gerbti teisinės valstybės principą, žodžio laisvę ir pagrindines žmogaus teises; ragina ES ir jos valstybes nares remti atnaujintus specialiojo pranešėjo Mianmaro / Birmos klausimais įgaliojimus;

Okupuotoji Palestinos Teritorija

39.  reiškia didelį susirūpinimą dėl užsitęsusio Artimųjų Rytų taikos proceso ir ragina nedelsiant įtikinamai atnaujinti pastangas siekti taikos; yra susirūpinęs dėl humanitarinės padėties ir žmogaus teisių pažeidimų Okupuotojoje Palestinos Teritorijoje, kaip nurodyta jo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliucijoje dėl ES vaidmens Artimųjų Rytų taikos procese(3); pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turi nuolat dalyvauti stebint, kaip įgyvendinamos UNHRC rezoliucijos dėl pažeidimų ir smurto, pvz., 2015 m. liepos 3 d. rezoliucija „Atsakomybės už visus tarptautinės teisės pažeidimus Okupuotojoje Palestinos Teritorijoje, įskaitant Rytų Jeruzalę, ir teisingumo užtikrinimas“; atkreipia dėmesį į TBT vykdomą preliminarų tyrimą; dar kartą tvirtina, kad visapusiškai remia TBT ir tarptautinę baudžiamojo teisingumo sistemą; todėl primena JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus(4) ir ragina EIVT teikti Parlamentui ataskaitas apie ES finansuojamų objektų ir projektų sunaikinimą ir jiems padarytą žalą; pabrėžia, kad visos šalys turi toliau laikytis ugnies nutraukimo Gazos ruože susitarimo, ir ragina nutraukti blokadą; ragina ir izraeliečius, ir palestiniečius vengti veiksmų, kurie galėtų sukelti tolesnį konflikto eskalavimą, be kita ko, neapykantą kurstančių kalbų ir neapykantos skatinimo visuomeninėje sferoje, vienašalių priemonių, kurios galėtų nulemti derybų rezultatus ir kelia grėsmę dviejų valstybių sambūviu grindžiamo sprendimo įgyvendinamumui; pabrėžia, kad bet koks ilgalaikis konflikto sprendimas gali būti pasiektas tik regiono kontekste, dalyvaujant visoms susijusioms šalims regione ir remiant tarptautinei bendruomenei;

Pietų Sudanas

40.  ragina visas šalis nebevykdyti žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, įskaitant tarptautiniais nusikaltimais laikomus pažeidimus, tokius kaip neteisminės egzekucijos, prieš atskiras etnines grupes nukreiptas smurtas, su konfliktu susijęs seksualinis smurtas, įskaitant žaginimus, taip pat smurtas dėl lyties, vaikų verbavimas ir naudojimas, priverstinio dingimo atvejai, savavališki suėmimai ir kalinimas; pažymi, kad Sudano vyriausybė 2016 m. kovo 16 d. pasirašė Susitarimą dėl veiksmų plano ir vėliau patikslino savo įsipareigojimus įtraukti kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus į nacionalinį dialogą ir laikytis visų sprendimų, priimtų opozicijos šalių ir nacionalinio dialogo iniciatyvinio komiteto, vadinamojo 7 + 7 mechanizmo; primygtinai pabrėžia, kad visos šalys turi laikytis savo įsipareigojimų, ir ragina tęsti dialogą siekiant susitarti dėl galutinio ugnies nutraukimo; ragina ES ir jos valstybes nares toliau laikytis įsipareigojimo remti Afrikos Sąjungos pastangas užtikrinti taiką Sudane ir remti Sudano žmones jiems pereinant prie vidaus pastangomis reformuotos demokratijos; ragina ES ir jos valstybes nares atnaujinti Žmogaus teisių komisijos Pietų Sudane įgaliojimus ir stiprinti jos vaidmenį, kad ji galėtų atlikti piktnaudžiavimo žmogaus teisėmis atvejų tyrimus ir parengtų lytinio smurto padėties apžvalgą; pritaria, kad šios komisijos rekomendacijos būtų įtrauktos į ataskaitą, kuri turi būti perduodama JT Generalinei Asamblėjai ir Saugumo Tarybai;

Sirija

41.  kuo griežčiausiai smerkia žiaurumus ir plačiai paplitusius žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, kuriuos, padedant Rusijai ir Iranui, padarė B. al-Assado režimo pajėgos, taip pat žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, kuriuos padarė valstybiniai ir nevalstybiniai veikėjai, įskaitant ginkluotas teroristų grupuotes, visų pirma grupuotė ISIS („Da’esh“), kurios nusikaltimai gali būti prilyginami genocidui, ir „Jabhat Fateh al-Sham“ („Al Nusra“ frontas) bei kitos džihadistų grupuotės; pabrėžia, kad reikia toliau tirti, kaip visos šalys Sirijoje naudoja ir naikina cheminius ginklus, ir apgailestauja dėl Rusijos ir Kinijos sprendimo blokuoti naują JT Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl cheminių ginklų naudojimo; dar kartą ragina užtikrinti visapusiškas galimybes nekliudomai teikti humanitarinę pagalbą ir užtikrinti, kad asmenys, kurie Sirijoje padarė karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, atsakytų už pasekmes ir būtų patraukti atsakomybėn; remia ES iniciatyvą dėl padėties Sirijoje kreiptis į TBT ir ragina JT Saugumo Tarybą imtis veiksmų siekiant šio tikslo; remia TK įgaliojimus atlikti specialų padėties Alepe tyrimą, kurio išvados turėtų būti pateiktos ne vėliau kaip kovo mėn. vyksiančioje 34-ojoje UNHRC sesijoje, ir prašo, kad ataskaita būtų pateikta Generalinei Asamblėjai ir Saugumo Tarybai;

Ukraina

42.  apgailestauja dėl to, kad dėl tebesitęsiančios Rusijos agresijos itin pablogėjo humanitarinė padėtis Donbaso regione ir kad Ukrainos ir tarptautinėms humanitarinėms organizacijoms neleidžiama patekti į okupuotus regionus; reiškia didelį susirūpinimą dėl humanitarinių su gyvenimo sąlygomis susijusių problemų, su kuriomis susiduria daugiau kaip 1,5 mln. šalies viduje perkeltų asmenų; reiškia savo gilų susirūpinimą dėl nuolatinio su konfliktu susijusio lytinio smurto; yra labai susirūpinęs dėl žmogaus teisių pažeidimų Kryme, visų pirma nukreiptų prieš Krymo totorius; pabrėžia, kad reikia padidinti ES finansinę paramą Ukrainai; pakartoja, kad yra tvirtai įsipareigojęs Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei ir jos vienybei bei teritoriniam vientisumui, tarptautiniu mastu pripažintoms sienų riboms ir jos laisvam bei suvereniam pasirinkimui eiti Europos keliu; ragina visas šalis nedelsiant įgyvendinti taikią okupuoto Krymo pusiasalio reintegraciją į Ukrainos teisės sistemą, palaikant politinį dialogą bei visapusiškai laikantis tarptautinės teisės nuostatų; ragina EIVT ir Tarybą didinti spaudimą Rusijos Federacijai, kad pastaroji leistų tarptautinėms organizacijoms patekti į Krymą, siekiant stebėti žmogaus teisių padėtį, atsižvelgiant į vykstančius rimtus pagrindinių laisvių ir žmogaus teisių pažeidimus pusiasalyje, ir įsteigti nuolatinę tarptautinę stebėjimo misiją bei taikyti konvencijomis pagrįstus mechanizmus; be to, ragina visapusiškai įgyvendinti Minsko susitarimą, todėl pritaria, kad būtų pratęstos sankcijos Rusijai, kol bus grąžintas Krymas; primena, kad visos konflikto šalys privalo imtis visų įvykdomų priemonių, kad apsaugotų savo kontroliuojamus civilius gyventojus nuo karo veiksmų poveikio; remia ir skatina interaktyvų dialogą, kuris bus surengtas 34-ojoje UNHRC sesijoje;

Jemenas

43.  yra labai susirūpinęs dėl katastrofiškos humanitarinės padėties Jemene; dar kartą pabrėžia savo įsipareigojimą toliau remti Jemeną ir Jemeno gyventojus; smerkia tai, kad nuo tarptautinę humanitarinę teisę ir tarptautinę žmogaus teisių teisę pažeidžiančių kariaujančių šalių veiksmų kenčia civiliai, kurie atsiduria netoleruotinoje padėtyje; pabrėžia, kad pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę ir tarptautinę humanitarinę teisę griežtai draudžiama verbuoti vaikus ir juos naudoti ginkluotame konflikte, o jaunesnių nei penkiolikos metų vaikų verbavimas gali būti pripažįstamas karo nusikaltimu; ragina visas šalis nedelsiant paleisti tokius vaikus ir susilaikyti nuo jų verbavimo; primygtinai ragina visas šalis sumažinti įtampą ir nedelsiant nutraukti ugnį ir užtikrinti stabilumą, kuris padės politiškai, integruotai ir derybomis išspręsti konfliktą; šiomis aplinkybėmis visapusiškai remia JT specialiojo pasiuntinio Jemene Ismaïlo Ouldo Cheikho Ahmedo pastangas, taip pat 2016 m. spalio mėn. Žmogaus teisių tarybos rezoliucijos 33/16 įgyvendinimą – joje reikalaujama, kad JT bendradarbiautų su nacionaline nepriklausoma tyrimo komisija, ir remiamos visos pastangos atlikti nepriklausomą tarptautinį tyrimą siekiant panaikinti nebaudžiamumo aplinką Jemene; ragina ES valstybes nares remti mėginimus parengti pareiškimą, kuriuo būtų išreikštas nerimas dėl Jemene daromų pažeidimų ir piktnaudžiavimo atvejų, ir ragina šiuos pažeidimus išsamiai ir nešališkai ištirti; ragina vyriausiąjį komisarą tarp sesijų teikti informacinius pranešimus, kad UNHRC būtų reguliariai informuojama apie jo vykdomų tyrimų rezultatus;

o
o   o

44.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Saugumo Tarybai, JT generaliniam sekretoriui, 71-osios JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui, JT Žmogaus teisių tarybos pirmininkui, JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos generaliniam sekretoriui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0317. (2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0502. (3) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0318. (4) http://www.ohchr.org/documents/issues/business/A.HRC.17.31.pdf