Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/2016(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0138/2017

Pateikti tekstai :

A8-0138/2017

Debatai :

PV 26/04/2017 - 20
CRE 26/04/2017 - 20

Balsavimas :

PV 27/04/2017 - 5.64
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0195

Priimti tekstai
PDF 364kWORD 54k
Ketvirtadienis, 2017 m. balandžio 27 d. - Briuselis Galutinė teksto versija
Žvejybos laivyno atokiausiuose regionuose valdymas
P8_TA(2017)0195A8-0138/2017

2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl atokiausių regionų žvejybos laivynų valdymo (2016/2016(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 straipsnį, kuriame pripažįstamas išskirtinis atokiausių regionų statusas ir numatyta priimti konkrečias priemones, kuriomis naudojantis būtų galima visapusiškai įgyvendinti Sutartis ir bendrą politiką,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą sujungtose bylose C-132/14–C-136/14 dėl SESV 349 straipsnio aiškinimo, kuriame pabrėžiama, kad pagal 349 straipsnį leidžiama nukrypti ne tik nuo Sutarčių, bet ir nuo antrinės teisės,

–  atsižvelgdamas į SESV 174 straipsnį ir paskesnius straipsnius, kuriuose nurodomas ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslas ir nustatomos struktūrinės finansinės priemonės šiam tikslui įgyvendinti,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 43 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, visų pirma į jo 8, 11, 13, 41, o ypač 70–73 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 16 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1388/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba įmonėms, kurios verčiasi žvejybos ir akvakultūros produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba, skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1046/2014, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo papildomas nuostatomis dėl papildomų išlaidų, kurias patiria tam tikrų žvejybos ir akvakultūros produktų žvejyba, auginimu, perdirbimu ir prekyba užsiimantys atokiausių regionų veiklos vykdytojai, apskaičiavimo kriterijų,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 24 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2015/531, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 papildomas nuostatomis dėl finansuoti iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšų tinkamų išlaidų žvejų higienai, sveikatai, saugai ir darbo sąlygoms gerinti, jūrų biologinei įvairovei ir ekosistemoms apsaugoti ir atkurti, klimato kaitai švelninti ir žvejybos laivų energijos vartojimo efektyvumui didinti,

–  atsižvelgdamas į visus Komisijos komunikatus dėl atokiausių regionų, ypač į 2012 m. birželio 20 d. komunikatą „Partnerystė su atokiausiais Europos Sąjungos regionais siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo“ (COM(2012)0287),

–  atsižvelgdamas į visas savo rezoliucijas dėl atokiausių regionų, ypač į 2014 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl atokiausių regionų galimybių gerinimo kuriant ES struktūrinių fondų ir kitų Europos Sąjungos programų sąveiką(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1385/2013, kuriuo dėl Majoto statuso dalinio pakeitimo Europos Sąjungos atžvilgiu iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 850/98 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1069/2009, (ES) Nr. 1379/2013 ir (ES) Nr. 1380/2013,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 10 d. Tarybos sprendimą (ES) 2015/238 dėl Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos susitarimo dėl žvejybos laivų, plaukiojančių su Seišelių vėliava, veiklos galimybių ir jūrų biologinių išteklių naudojimo Europos Sąjungos jurisdikcijai priklausančiuose Majoto vandenyse, sudarymo Europos Sąjungos vardu,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 24 d. pirmąją Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „Pirmoji 2006 m. POSEI sistemos reformos poveikio ataskaita“ (COM(2010)0501),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 2 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008(2),

–  atsižvelgdamas į 2016m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl mažos apimties priekrantės žvejybos inovacijų ir įvairinimo nuo žuvininkystės priklausomuose regionuose(3) ir 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl bendrų taisyklių siekiant taikyti BŽP išorės aspektą, įskaitant žvejybos susitarimus(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl ypatingos salų padėties(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl nedidelio masto pakrantės žvejybos, smulkiosios žvejybos ir bendros žuvininkystės politikos reformos(6),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 21 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 639/2004 dėl atokiausiuose Bendrijos regionuose registruoto žvejybos laivyno valdymo(7), kurioje siūloma trejiems metams iki 2011 m. pratęsti atokiausiems regionams taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimą,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1207/2008, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 639/2004 dėl atokiausiuose Bendrijos regionuose registruoto žvejybos laivyno valdymo ir trejiems metams iki 2011 m. pratęsiamas atokiausiems regionams taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimas,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 791/2007, nustatantį papildomų išlaidų, patirtų prekiaujant tam tikrais žuvininkystės produktais iš atokiausių Azorų, Madeiros, Kanarų salų, Prancūzijos Gvianos bei Reuniono regionų, kompensavimo schemą, ypač į jo 8 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „iki 2011 m. gruodžio 31 d. Komisija [...] pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui kompensavimo schemos įgyvendinimo ataskaitą, prireikus kartu pateikdama pasiūlymus dėl teisės aktų“,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 639/2004 dėl atokiausiuose Bendrijos regionuose registruoto žvejybos laivyno valdymo,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2008, nustatantį Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 10 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“ (JOIN(2016)0049),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 20 d. Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 11/2015 „Ar Komisija tinkamai valdo žvejybos partnerystės susitarimus?“,

–  atsižvelgdamas į Sąjungos biudžeto 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui skirtus atokiausių regionų veiksmų planus,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos atokiausių regionų pirmininkų konferencijos bendrą indėlį, techninius ir politinius dokumentus, ypač į 2016 m. rugsėjo 22 ir 23 d. vykusios Europos Sąjungos atokiausių regionų pirmininkų XXI konferencijos baigiamąją deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A8-0138/2017),

A.  kadangi atokiausių regionų geografinė padėtis Karibų jūroje, Indijos vandenyne ir Atlanto vandenyne rodo, kad Europos Sąjungos teritorijos išsidėsčiusios keliuose jūrų baseinuose ir žemynuose ir kad atokiausi regionai ribojasi su keliomis trečiosiomis valstybėmis;

B.  kadangi pastaraisiais metais labai suintensyvėjo žvejyba kai kurių atokiausių regionų išskirtinėse ekonominėse zonose (IEZ) tarp 100 ir 200 mylių ir kadangi tą žvejybą daugiausia vykdo atitinkamam atokiausiam regionui nepriklausantys laivynai,

C.  kadangi ES turi prisiimti atsakomybę už atokiausių regionų jūrų reikalus ir kadangi atokiausių regionų IEZ sudaro didelę visų ES IEZ dalį;

D.  kadangi atokiausių regionų žuvininkystės sektoriaus klausimas turi būti svarstomas žvelgiant į jų savitą struktūrinę, socialinę ir ekonominę padėtį (SESV 349 straipsnis), todėl reikia konkrečiai ir adekvačiai atsižvelgti į bendras Europos politikos sritis;

E.  kadangi žuvininkystės sektorius turi privalumų ir didelio vystymosi potencialo;

F.  kadangi Antiluose jūra teršiama chlordekonu ir tai daro didelį poveikį žvejybos zonoms, kuriose leidžiama žvejoti, ir invazinių rūšių buvimui;

G.  kadangi atokiausių regionų atokumas pripažintas ir į jį atsižvelgta laikantis bendrojo ES teisės principo, taip pagrindžiant su žuvininkystės ir akvakultūros produktais susijusių papildomų išlaidų kompensavimo sistemos diegimą atokiausiuose regionuose ir sąlygų tam sudarymą;

H.  kadangi vykdant bendrą žuvininkystės politiką (BŽP) ir naudojantis Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu (EJRŽF), kurie buvo numatyti problemoms ir iššūkiams žemyninėje Europoje atremti galima taikyti diferencijuotą požiūrį, tačiau nedaug atsižvelgiama į žuvininkystės ypatumus atokiausiuose regionuose;

I.  kadangi atokiausi regionai mano, kad požiūris į juos yra neteisingas, ir laiko, kad pagal BŽP dvigubai nukenčia (negalėjo gauti ankstesnės pagalbos laivyno atnaujinimui ir šiuo metu jiems draudžiama teikti pagalbą laivyno atnaujinimui);

J.  kadangi svarbūs atokiausių regionų žvejybos laivyno sektoriai neseniai pradėti reguliuoti arba nebuvo įtraukti į laivyno registrą, todėl jie negalėjo gauti EJRŽF paramos modernizavimui;

K.  kadangi vienas iš BŽP tikslų yra skatinti žvejybos veiklą, atsižvelgiant į socialinius ir ekonominius klausimus;

L.  kadangi galimybės naudotis ištekliais taisyklės turėtų skatinti vietos laivyną ir selektyvesnius žvejybos būdus, kuriuos taikant mažiau naikinami ištekliai;

M.  kadangi BŽP siekiama užtikrinti šios politikos vidaus ir išorės aspektų darną, remiantis gero valdymo principu;

N.  kadangi kai kurių atokiausių regionų kai kuriose IEZ(8), o aplink kitus esančiuose jūrų baseinuose vyksta gana didelio masto neteisėta, nedeklaruojama ir nereguliuojama (NNN) žvejyba;

O.  kadangi atokiausi regionai kenčia nuo vieno didžiausių nedarbo rodiklių ES (kai kuriuose atokiausiuose regionuose jaunimo nedarbas siekia 60 %);

P.  kadangi EJRŽF, be kita ko, laikantis tam tikrų sąlygų teikia paramą gamintojų organizacijoms, variklių atnaujinimui ir bendruomenės inicijuojamos vietos plėtros priemonei;

Q.  kadangi EJRŽF paramos reikalavimų neatitinkančiais laiko: laivo žvejybos pajėgumo didinimo veiksmus, laivo pajėgumą surasti žuvis didinančią įrangą ir naujų žvejybos laivų statybą arba žvejybos laivų importą;

R.  tačiau kadangi EJRŽF gali teikti finansinę paramą siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą, saugą, higieną laive, žvejybos produktų kokybę ir darbo sąlygas;

S.  kadangi EJRŽF remia inovacijų projektus tokius kaip valdymo ir organizacinių sistemų diegimas;

Nuostatos dėl atokiausių regionų ypatumų ir geografinių sąlygų

1.  mano, kad tausi žvejyba naudojant tradicinius žvejybos įrankius yra klestinčių pakrantės bendruomenių pagrindas ir kad ji prisideda prie apsirūpinimo maistu saugumo atokiausiuose regionuose; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad siekiant įgyvendinti tikslą aprūpinti maistu vietos gyventojus būtina pasitelkti vietos žvejybą, nes šiuo metu aprūpinimas maistu pernelyg priklauso nuo importo į atokiausius regionus;

2.  primena, kad vykdant BŽP ir naudojant EJRŽF, kurie buvo numatyti problemoms ir iššūkiams žemyninėje Europoje atremti, gali būti tik nedaug atsižvelgiama į žuvininkystės ypatumus atokiausiuose regionuose ir kad uždaviniai ir problemos negali būti vienodai sprendžiami atokiausiuose regionuose, kad turi būti užtikrinamas tam tikras lankstumas ir pragmatiškumas ar nukrypti leidžiančios nuostatos; todėl ragina kiekvienam regioniniam jūrų baseinui sukurti strategiją, pritaikytą prie ypatingos kiekvieno atokiausio regiono situacijos;

3.  pabrėžia, kad atokiausiuose regionuose gyvena daug įvairių bendruomenių, kurios yra labai priklausomos nuo tradicinės, pakrančių ir smulkios žvejybos ir kurioms žvejyba dažnai yra vienintelis pragyvenimo šaltinis;

4.  primena, kad prie atokiausių regionų esantys jūrų biologiniai ištekliai turėtų būti ypač saugomi ir kad žvejybai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys; todėl pabrėžia, kad žvejoti atokiausių regionų vandenyse turėtų būti leidžiama tik tiems žvejybos laivams, kurie yra registruoti atokiausių regionų uostuose;

5.  pažymi, kad atokiausių regionų jūros dugnas yra tikra gyvoji biologinės įvairovės laboratorija; pabrėžia mokslinių tyrimų ir duomenų rinkimo svarbą norint geriau pažinti vandenyną; pabrėžia atokiausių regionų potencialą būti tikrais mokslo centrais savo aplinkoje ir ragina atitinkamas valstybes nares ir Komisiją teikti daugiau paramos atitinkamiems mokslinių tyrimų projektams;

6.  pabrėžia, kad, laikantis atsargumo principo, būtina išlaikyti žvejybos pajėgumo ir žvejybos galimybių pusiausvyrą ir atsižvelgti į socialines ir ekonomines realijas; vis dėlto mano, kad tai neturi pateisinti investicijų į duomenų rinkimą ir mokslinį jūrų ekosistemų pažinimą mažinimo; ragina persvarstyti tam tikroms rūšims taikomų kvotų paskirstymą (pavyzdžiui, jų padidinimą paprastiesiems tunams Azoruose) ir suteikti galimybes žvejoti kitų rūšių žuvis (pavyzdžiui, šokoladinius dygliaryklius), remiantis moksliniais tyrimais ir didesniais techniniais bei materialiniais pajėgumais įvertinti ekosistemą;

7.  pažymi, kad kai kurių atokiausių regionų žvejybos laivynų pajėgumas nesiekia BŽP nustatyto leidžiamo pajėgumo, visų pirma dėl galimybių gauti finansavimą neturėjimo;

8.  primena, kad atsižvelgiant į atokiausių regionų klimato problemas, šių regionų žvejai susiduria su sunkumais, kylančiais dėl pirmalaikio laivų senėjimo, o tai kelia grėsmę jų saugumui bei veiksmingumui ir dėl to darbo sąlygos ne tokios patrauklios kaip dirbant naujuose laivuose;

9.  pabrėžia, kad 2016 m. Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) ataskaitoje(9) nurodyta, jog komitetas negalėjo įvertinti visų atokiausiuose regionuose veiklą vykdančių laivynų žvejybos pajėgumo ir žvejybos galimybių pusiausvyros, nes trūksta biologinių duomenų; ragina daugiau EJRŽF ir kitų fondų lėšų skirti tam, kad mokslo institutai ir universitetai įsigytų techninių išteklių ekosistemai vertinti; šiuo klausimu mano, kad labai svarbu naudotis patikimais duomenimis apie išteklių ir praktikos šiose užjūrio išskirtinėse ekonominėse zonose būklę ir padaryti juos prieinamus;

10.  nurodo, kad atokiausių regionų pakrantės žvejybos laivyną daugiausia sudaro senstantys laivai, todėl iškyla saugos laivuose problemų;

11.  apgailestauja, kad Komisija iki 2012 m. birželio 30 d. termino nepaskelbė įgyvendinimo ataskaitos dėl Reglamento (EB) Nr. 639/2004; reikalauja, kad Komisija suteiktų daugiau informacijos apie tai, kodėl buvo nuspręsta neskelbti šios ataskaitos;

12.  apgailestauja, kad pavėluotai priimtas EJRŽF reglamentas ir dėl to vėlavo EJRŽF veiksmų programų patvirtinimas, kuris lėmė ir vėlyvą EJRŽF paramos nuostatų įgyvendinimo, o dėl to atitinkamai kai kurios įmonės atokiausiuose regionuose patiria didelių finansinių sunkumų;

13.  palankiai vertina atokiausiems regionams skirtas specialias EJRŽF nuostatas, pavyzdžiui, dėl papildomų išlaidų (EJRŽF jų subsidijuoja 100 %) kompensavimo – kompensacijos yra didesnės nei per ankstesnį programavimo laikotarpį, tačiau kai kuriems atokiausiems regionams jų nepakanka, ir tai, kad viešoji parama kai kurioms priemonėms atokiausių regionų zonose padidinta 35 %;

14.  pastebi, kad kai kurie atokiausių regionų žvejai patiria sunkumų ar netgi išvis negali gauti paskolų ir (arba) apdrausti laivų, todėl šie žvejai susiduria su saugos problemomis ir ekonominiais suvaržymais;

15.  pažymi, kad atokiausiuose regionuose maži laivai sudaro didžiąją registruotų laivų dalį; pabrėžia, kad kai kuriuose atokiausiuose regionuose maži laivai senesni kaip 40 metų, – tai kelia realių saugos problemų;

16.  pabrėžia Europos investicijų banko ir ES lėšų didinamąjį ekonominį poveikį, ypač atokiausiuose regionuose;

Geresnis Sutarties 349 straipsnio ir BŽP suteikiamų galimybių panaudojimas

17.  mano, kad atskira atokiausių regionų patariamoji taryba, kaip numatyta BŽP, būtų tinkamas esminio keitimosi žiniomis ir patirtimi forumas, ir todėl apgailestauja, kad iki šiol atokiausių regionų patariamoji taryba vis dar nėra įsteigta;

18.  kad būtų sprendžiamos su atokiausių ypatingais sunkumais susijusios problemos, ragina įgyvendinant Europos Sąjungos politiką, reglamentus, fondų veiklą ir programas žuvininkystės srityje, ypač susijusius su EJRŽF, visapusiškai taikyti SESV 349 straipsnį;

19.  mano, kad bendruomenės inicijuojamos vietos plėtros priemonė yra daug žadantis metodas ir kad atitinkama valstybė narė turėtų geriau panaudoti numatytas EJRŽF galimybes remti tokios rūšies vietos plėtrą atokiausiuose regionuose;

20.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu steigti žuvininkystės vietos veiklos grupes, – jos yra pripažintos kaip svarbi žvejybos veiklos paramos ir įvairinimo priemonė;

21.  ragina Komisiją, kad ji, teikdama pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl išlaidų higienai, su sveikata ir sauga susijusių investicijų ir su darbo sąlygomis susijusių investicijų, skatintų holistinį ir atitinkamai pritaikytą požiūrį;

22.  ragina Komisiją, kad ji, teikdama pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl papildomų išlaidų, patirtų dėl atokiausiems regionams būdingų sunkumų, apskaičiavimo kriterijų, taip pat atsižvelgtų į klimato ir geografinių sąlygų bei jų daromos žalos poveikį;

23.  apgailestauja dėl to, kad tam tikrų atokiausių regionų IEZ ir kitus regionus supančiuose jūros zonose tiek vidaus, tiek užsienio laivai vykdo gana didelio masto NNN žvejybą; pažymi, kad vietos laivai tokią praktiką vykdo dėl vietos apsirūpinimo maistu problemų; ragina nacionalines valdžios institucijas aktyviau kovoti su NNN žvejyba;

24.  todėl ragina nustatyti aktyvias (pvz., priežiūros) ir pasyvias priemones, kaip antai derybas su atokiausių regionų kaimyninėmis valstybėmis, su kuriomis dar nepasirašyti tausios žvejybos partnerystės susitarimai;

25.  siekiant sukurti naujas realizavimo rinkas, ragina visas susijusias šalis greičiau įgyvendinti EJRŽF ir pasinaudoti jo teikiamomis galimybėmis daug investuoti į laivyno modernizavimą – saugos, higienos laive, energijos vartojimo efektyvumo ir žvejybos produktų kokybės gerinimą, taip pat į žvejybos uostus, iškrovimo vietas ir akvakultūrą; taip pat ragina taikyti papildomų išlaidų kompensavimo sistemą, kad būtų padidintas sektoriaus perspektyvumas;

26.  ragina su trečiosiomis valstybėmis sudarant žvejybos susitarimus išties atsižvelgti į atokiausių regionų interesus, visų pirma nustatyti įpareigojimus laimikį iškrauti atokiausiuose regionuose, taip pat laivuose įdarbinti iš atokiausių regionų kilusius darbuotojus;

27.  pabrėžia, kad kaskart, kai ES ir trečiųjų šalių sudaryti žvejybos susitarimai būna susiję su atokiausiais regionais, būtina atlikti poveikio šiems regionams vertinimus pagal SESV 349 straipsnio nuostatas;

28.  pažymi, kad, siekiant užtikrinti tausų žuvies išteklių valdymą, gali prireikti restruktūrizuoti atokiausių regionų žvejybos sektorių ir, jei būtina, reikėtų svarstyti laivų skaičiaus mažinimo klausimą;

29.  mano, kad tais atvejais, kai pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnį reikia sumažinti pajėgumus, pirmumą reikėtų teikti laivams taikant to paties reglamento 17 straipsnyje nurodytus kriterijus;

30.  prašo valstybių narių, kad jos, įgyvendindamos BŽP nuostatas dėl žvejybos galimybių skyrimo, ypač atsižvelgtų į atokiausių regionų tradicinę ir smulkiąją žvejybą, kuri prisideda prie vietos ekonomikos ir daro nedidelį poveikį aplinkai;

31.  primygtinai ragina atokiausių regionų valstybes nares imtis visų atitinkamų priemonių ir tęsti specialias pagalbos programas, tokias kaip specialaus apmokestinimo modelio taikymas;

32.  mano, kad, siekiant sustiprinti žvejybos galimybių atokiausiuose regionuose mokslinį pagrindą, juose turi būti gerinamas duomenų rinkimas apie išteklius ir nedidelių laivų daromo poveikio vertinimas;

33.  primena, kad atokiausi regionai yra priklausomi nuo žuvų išteklių, randamų jų išskirtinėse ekonominėse zonose, kurios yra itin pažeidžiamos vertinant biologinio pobūdžio aspektu; mano, kad, visų pirma, šiomis aplinkybėmis duomenys apie žvejybą atokiausiuose regionuose turėtų būti vienas iš duomenų rinkimo prioritetų;

34.  pabrėžia, kad akvakultūra galėtų suteikti naujų gamybos galimybių ir auštos kokybės produktų, – jos potencialu reikėtų geriau pasinaudoti atokiausiuose regionuose tvirtai remiant Europos Sąjungai, nes regione yra labai didelė konkurencija, ir ragina Komisiją skatinti ir remti akvakultūros plėtojimo regione projektus;

35.  ragina valstybes nares ir atokiausius regionus kuo geriau pasinaudoti de minimis ir (arba) bendrosios išimties taisyklėmis, nustatytomis Komisijos reglamente (ES) Nr. 1388/2014;

36.  ragina valstybes nares skatinti naudoti Europos struktūrinius ir investicijų fondus ir akcentuoti įvairių fondų sinergiją atokiausiuose regionuose, siekiant plėtoti visų mėlynosios ekonomikos dalyvių ekonomines galimybes; ypač ragina užtikrinti, kad būtų investuojama į projektus, kuriais siekiama darbą žuvininkystės srityje padaryti patrauklesnį, į projektus, kuriais siekiama pritraukti jaunimo, taip pat į projektus, kurių tikslas – taikyti atrankiosios žvejybos būdus ir padėti vystyti žuvininkystės įmones;

37.  pritaria tam, kad kaip programos „Horizontas 2020“ dalis būtų numatomos žuvininkystės srities mokslinių tyrimų ir plėtros programos, kuriose drauge dalyvautų įvairūs ekonominės ir socialinės veiklos vykdytojai ir taip būtų padedama plėtoti naujas žuvininkystės technologijas ir metodus, kurie galėtų padidinti sektoriaus konkurencingumą ir stiprinti jo ekonominio augimo potencialą ir darbo vietų kūriną vietos gyventojams;

38.  rekomenduoja, kad nustatant būsimą BŽP būtų visapusiškai atsižvelgta į specifines atokiausių regionų ypatybes ir kad jiems būtų sudarytos sąlygos išvystyti stiprų ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį potencialą, kurį sukurtų tvari ir racionali atokiausių regionų žuvininkystės sektorių plėtra; šiuo atžvilgiu pažymi, kad būtina iš naujo apsvarstyti laivyno suskirstymo į grupes pagrindą­, siekiant užtikrinti, kad būtų objektyviai įvertinta atokiausių regionų smulkiosios žvejybos laivų, kuriuose naudojami itin selektyvūs žvejybos įrankiai, pajėgumo ir žvejybos galimybių pusiausvyra, – skatinti pagerinti menkos varomosios galios ir (arba) stabilumo laivų, galinčių prastomis oro sąlygomis kelti pavojų ekipažo saugumui, technines charakteristikas laikantis objektyvių mokslinių kriterijų, taikomų laivų statybai, kartu užtikrinant, kad nepadidėtų netausios žvejybos veikla;

39.  kadangi nutolę regionai turi išskirtinį potencialą, mano, kad svarbu skatinti investicijas į žuvininkystės sektorių, remti įvairinimą bei inovacijas, siekiant sustiprinti ekonominį vystymąsi;

40.  siekiant sudaryti sąlygas išlikti atokiausių regionų žuvininkystės sektoriui ir laikantis diferencijuoto požiūrio į mažas salas ir teritorijas, minimo 14 darnaus vystymosi tiksle (DVT), ragina Komisiją numatyti paramos priemones remiantis SESV 349 straipsniu, kad būtų galima finansuoti (ES ir nacionaliniu lygmeniu) atokiausių regionų smulkiosios ir tradicinės žvejybos laivus, kurie visą savo laimikį iškrauna atokiausių regionų uostuose ir prisideda prie vietos darnaus vystymosi, kad taip būtų padidinta žmonių sauga, laikomasi Europos higienos standartų, kovojama su NNN žvejyba ir pasiektas didesnis aplinkosaugos veiksmingumas; pažymi, kad atnaujinant žvejybos laivyną neturi būti viršijamos leidžiamos pajėgumo ribos, šis atnaujinimas turi apsiriboti senų laivų pakeitimu naujais ir turi būti sudaromos sąlygos vykdyti tausią žvejybą ir siekti didžiausias galimo tausios žvejybos laimikio tikslo;

41.  siūlo, kad būtų teikiama daugiau pagalbos variklių pakeitimui atokiausiuose regionuose, kai moksliniai duomenys rodo, kad klimato sąlygos ir klimato kaita turi esminį neigiamą poveikį atokiausių regionų laivynams;

42.  ragina Komisiją pagal atokiausiuose regionuose įgyvendinamą žemės ūkio programą POSEI nedelsiant išnagrinėti galimybę nustatyti priemonę, kuri konkrečiai būtų skirta žuvininkystei atokiausiuose regionuose remti ir leistų panaudoti žuvininkystės šiuose regionuose potencialą; mano, jog reikėtų apsvarstyti galimybę, kad ši konkreti priemonė apimtų, visų pirma, dabartinio EJRŽF reglamento 8 straipsnio (Valstybės pagalba), 13 straipsnio 5 dalies (Pasidalijamojo valdymo biudžeto ištekliai), 70 straipsnio (Kompensavimo režimas), 71 straipsnio (Kompensacijos skaičiavimas), 72 straipsnio (Kompensavimo planas) ir 73 straipsnio (Valstybės pagalba kompensavimo planams įgyvendinti) nuostatas;

43.  siūlo padidinti kai kurių atokiausių regionų laivyno segmentus, nes buvo moksliškai įrodyta, kad kai kurių žuvininkystės išteklių naudojimą galima padidinti nedarant neigiamo poveikio tausios žvejybos tikslams;

44.  pažymi, kad atnaujinus ir modernizavus atokiausių regionų smulkiosios žvejybos laivus, kuriuose naudojami itin selektyvūs žvejybos įrankiai, gali pagerėti įgulos saugumas prastomis oro sąlygomis, jei tai būtų atlikta laikantis objektyvių mokslinių laivų statybos kriterijų ir nelemtų žvejybos galimybių ir žvejybos pajėgumo pusiausvyros sutrikimo;

45.  rekomenduoja pagal būsimą EJRŽF sukurti geresnes paskatas, kurios paskatintų jaunimą dirbti jūrų ekonomikoje, – visų pirma rengti profesinį mokymą ir remti priemones, kurios padidina pajamas, užtikrina darbo vietas ir bendrai pagerina tvarų atokiausių regionų jūrų ekonomikos organizavimą;

o
o   o

46.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0133.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0015.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0109.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0110.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0049.
(6) OL C 419, 2015 12 16, p. 167.
(7) OL C 15 E, 2010 1 21, p. 135.
(8) PECH komiteto užsakymu atliktas tyrimas „Atokiausių regionų žvejybos laivynų valdymas“, Europos Parlamento Vidaus politikos generalinis direktoratas, B teminis skyrius (IP/B/PECH/IC/2016_100); su Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu (EJRŽF) susijusi Prancūzijos veiksmų programa.
(9) ŽMTEK ataskaita dėl pagrindinių laivyno segmentų pusiausvyros rodiklių ir nacionalinių ataskaitų dėl valstybių narių pastangų pasiekti laivyno pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyrą peržiūros (STECF-16-18).

Teisinis pranešimas - Privatumo politika