Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/2140(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0080/2017

Pateikti tekstai :

A8-0080/2017

Debatai :

PV 26/04/2017 - 21
CRE 26/04/2017 - 21

Balsavimas :

PV 27/04/2017 - 5.65
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0196

Priimti tekstai
PDF 391kWORD 60k
Ketvirtadienis, 2017 m. balandžio 27 d. - Briuselis Galutinė teksto versija
ES pavyzdinė iniciatyva drabužių sektoriuje
P8_TA(2017)0196A8-0080/2017

2017 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES pavyzdinės iniciatyvos drabužių sektoriuje (2016/2140(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2, 3, 6 ir 21 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 153, 191, 207, 208 ir 218 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 12, 21, 28, 29, 31 ir 32 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir į Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į JT Vaiko teisių konvenciją ir į JT Vaiko teisių komiteto Bendrąją pastabą Nr. 16,

–  atsižvelgdamas į pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas dėl vaikų darbo, priverstinio darbo, diskriminacijos ir asociacijų laisvės bei kolektyvinių derybų,

–  atsižvelgdamas į JT pagrindinius verslo ir žmogaus teisių principus(1),

–  atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją 26/9(2), kurioje ji nusprendė „įsteigti neribotos sudėties tarpvyriausybinę tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių darbo grupę žmogaus teisių klausimams spręsti, kurios užduotis – parengti tarptautinį teisiškai privalomą dokumentą, kuriuo tarptautinėje žmogaus teisių teisėje būtų reglamentuojama tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių veikla“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/70/1 „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“(3),

–  atsižvelgdamas į programas, finansuojamas iš JT patikos fondo, skirto kovai su smurtu prieš moteris, siekiant kovoti su priekabiavimu ir smurtu prieš moteris drabužių sektoriuje(4),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) investicijų siekiant darnaus vystymosi politikos principus (2015)(5),

–  atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas daugiašalėms įmonėms(6),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/95/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo(7),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. „Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Komisijos parengtas Poveikio žmogaus teisėms analizės atliekant su prekyba susijusių politikos iniciatyvų poveikio vertinimus gaires(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautinės prekybos susitarimuose(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl pastato „Rana Plaza“ griūties antrųjų metinių ir pažangos įgyvendinant Bangladešo tvarumo susitarimą(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl privačiojo sektoriaus ir vystymosi(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl 2010 m. Parlamento rekomendacijų dėl socialinių ir aplinkosaugos standartų, žmogaus teisių ir įmonių socialinės atsakomybės įgyvendinimo(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl Bendrųjų nuostatų reglamento 9 straipsnio 3 dalyje nurodyto teminio tikslo didinti MVĮ konkurencingumą įgyvendinimo(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2015 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(15),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Europos Sąjungos išorės politikos generalinio direktorato teminio skyriaus 2005 m. paskelbtą tyrimą „Žmogaus teisės ir demokratijos nuostatos ES tarptautiniuose susitarimuose“(16),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Europos Sąjungos išorės politikos generalinio direktorato teminio skyriaus tyrimą „ES prekybos politika. Nuo lyčių aspekto ignoravimo link lyčių aspekto paisymo“(17),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 14 d. ne teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo, susijusio su Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Uzbekistano Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo protokolo, pagal kurį iš dalies pakeičiamas susitarimas ir jo nuostatos pradedamos taikyti dvišalei prekybai tekstilės gaminiais atsižvelgiant į dvišalio prekybos tekstilės gaminiais susitarimo galiojimo pabaigą, sudarymu, projekto(18),

–  atsižvelgdamas į tvarumo susitarimą dėl nuolatinio darbo teisių bei gamyklų saugos gerinimo Bangladešo gatavų drabužių ir trikotažo gaminių pramonėje,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos Darbo sąlygų gerinimo gatavų drabužių sektoriuje Bangladeše programą(19),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. Bangladešo priešgaisrinės ir pastatų saugos susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 25 d. pasirašytą bendradarbiavimo susitarimą dėl drabužių sektoriaus tiekimo grandinės atsakingo valdymo, kurį pasirašė „Inditex“ prezidentas Pablo Isla ir „IndustriALL Global Union“ generalinis sekretorius Jyrki Raina,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 25 d. Briuselyje vykusią aukšto lygio konferenciją dėl drabužių sektoriaus tiekimo grandinės atsakingo valdymo,

–  atsižvelgdamas į ES specialią darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamoji priemonę (BLS+)(20),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB(21),

–  atsižvelgdamas į „Vision Zero Fund“, inicijuotą 2015 m. G7 bendradarbiaujant su TDO, siekiant skatinti saugos ir sveikatos užtikrinimą šalyse gamintojose,

–  atsižvelgdamas į „Tvarios tekstilės partnerystę“ (angl. Partnership for sustainable textiles)(22) ir į Nyderlandų susitarimą dėl tvarių drabužių ir tekstilės(23),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomones (A8-0080/2017),

A.  kadangi ekonomikos vystymasis turėtų būti neatsiejamas nuo socialinio teisingumo ir gero valdymo politikos; kadangi dėl pasaulinių vertės grandinių (PVG) sudėtingumo ir susiskaidymo reikalinga papildoma politika siekiant įtvirtinti nuolatinio tobulinimo procesą, kad PVG ir gamybos grandinės taptų tvarios ir siekiant tiekimo grandinėse sukurti vertę, taip pat reikia atlikti organizacinių struktūrų poveikį šiame sektoriuje, koordinavimo sistemą ir tinklo narių derybinę galią šių procesų plėtros srityje; kadangi siekiant apsisaugoti nuo galimo neigiamo šių grandinių poveikio reikia papildomų paramos priemonių; kadangi žmogaus teisių pažeidimų aukoms turėtų būti suteikta veiksminga teisinės gynybos priemonė;

B.  kadangi 60 mln. žmonių visame pasaulyje dirba tekstilės ir drabužių sektoriuje, kuriame sukuriama daug darbo vietų, ypač besivystančiose šalyse;

C.  kadangi tekstilės gamintojai besivystančiose šalyse nuolat susiduria su agresyvia didmenininkų ir mažmenininkų pirkimo praktika, kurią taip pat lemia didžiulė pasaulinė konkurencija;

D.  kadangi trijų daugiausiai žūčių sukėlusių incidentų drabužių sektoriuje („Rana Plaza“, „Tazreen“ ir „Ali Enterprises“) aukoms buvo suteikta kompensacija už pajamų praradimą arba pradėtas jos suteikimo procesas; kadangi šiuo atveju kompensacijos atitinka TDO konvenciją Nr. 121 ir yra precedento neturinčio prekių ženklų, profesinių sąjungų, pilietinės visuomenės, vyriausybių ir TDO bendradarbiavimo rezultatas; kadangi, nepaisant paplitusių žmogaus teisių pažeidimų, tikros teisių gynimo priemonės taikomos vis dar retai;

E.  kadangi nukentėję nuo žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su Europos įmonėmis, asmenys, siekdami pasinaudoti teisminėmis teisių gynimo priemonėmis, patiria įvairių kliūčių, įskaitant procedūrines kliūtis, susijusias su priimtinumu ir įrodymų atskleidimu, dažnai atgrasančias bylinėjimosi išlaidas, aiškių atsakomybės standartų dėl įmonių dalyvavimo vykdant žmogaus teisių pažeidimus nebuvimą ir neaiškumą dėl ES tarptautinės privatinės teisės taisyklių taikymo tarpvalstybinėse civilinėse bylose;

F.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207straipsnyje griežtai reikalaujama, kad ES prekybos politika būtų grindžiama ES išorės veiksmų principais ir tikslais, konkrečiai vystomojo bendradarbiavimo principais ir tikslais, nurodytais SESV 208 straipsnyje; kadangi Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 21 straipsnyje patvirtinama, kad ES išorės veiksmai grindžiami demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais ir JT Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymusi;

G.  kadangi ES yra antra pagal dydį pasaulyje tekstilės ir aprangos gaminių eksportuotoja (po Kinijos), nes ji turi maždaug 174 000 įmonių, iš kurių 99 % yra mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), kuriose dirba apie 1,7 mln. žmonių; kadangi, be to, daugiau nei trečdalis (34,3 %, t. y. 42,29 mlrd. EUR) drabužių, skirtų naudoti Europoje, yra pagaminami ES įmonėse;

H.  kadangi TDO pagrindinių darbo principų ir teisių deklaracijoje valstybės narės įpareigojamos paisyti keturių kategorijų principų ir teisių ir juos skleisti, nesvarbu, ar jos yra pasirašiusios susijusias konvencijas, t. y.: laisvę burtis į asociacijas ir veiksmingą kolektyvinių derybų teisės pripažinimą; diskriminavimo užimtumo ir darbo srityje panaikinimą; priverstinio ar privalomo darbo panaikinimą; vaikų darbo panaikinimą;

I.  kadangi kolektyvinės derybos yra vienas iš būdų užtikrinti, kad darbo užmokesčio ir produktyvumo augimas būtų neatsiejami; kadangi vis dėlto dėl nestandartinių darbo formų, įskaitant subrangą ir neoficialų darbą, naudojimo pasaulinėje tiekimo grandinėje kolektyvinės sutartys susilpnėjo; kadangi daug drabužių sektoriaus darbuotojų negauna pragyvenimą užtikrinančio darbo užmokesčio;

J.  kadangi daugelis valstybių narių, kaip antai Vokietija, Nyderlandai, Danija ir Prancūzija, skatino nacionalinių programų kūrimą;

K.  kadangi vadovaujantis JT atsakingo investavimo ir JT pasaulinio susitarimo principais įgyvendinamas projektas, kuriuo siekiama duoti ilgalaikės naudos bendrovėms ir investuotojams, rodo, kad ekonomika yra suderinama su socialinio teisingumo, aplinkos tvarumo ir pagarbos žmogaus teisėms principais ir šie principai bei ekonomika abipusiai vieni kitus sustiprina;

L.  kadangi JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai taikomi visoms valstybėms ir visoms tarptautinėms ar kitokio pobūdžio verslo įmonėms, neatsižvelgiant į jų dydį, vietą, valdymą ir struktūrą;

M.  kadangi drabužių pramonėje ir prekyboje ES atlieka vieną iš svarbiausių vaidmenų investuojant, perkant, vykdant mažmeninę prekybą ir vartojant, todėl ES geriausiai tinka imtis sujungti daugialypes pasaulines iniciatyvas į vieną tam, kad iš esmės būtų pagerinta šiame sektoriuje dirbančių dešimčių milijonų darbuotojų nežmoniška padėtis ir būtų sukurtos vienodos sąlygos visiems dirbantiesiems;

N.  kadangi atsakingas pasaulinių vertės grandinių valdymas yra ypač svarbus vystymosi požiūriu, nes paprastai labai rimti žmogaus ir darbo teisių pažeidimai padaromi ir aplinkos taršos atvejai įvyksta šalyse gamintojose, kurios dažnai susiduria su rimtais sunkumais, kai siekiama užtikrinti darnų vystymąsi ir augimą, ir tai daro poveikį labiausiai pažeidžiamiems asmenims;

O.  kadangi drabužių sektoriaus eksportų veiklos rezultatai, ypač Kinijoje, Vietname ir Kambodžoje, ir toliau turėtų būti geri;

P.  kadangi dauguma žmogaus teisių pažeidimų drabužių sektoriuje yra susiję su įvairiais darbo teisių aspektais, kaip antai galimybės nesuteikimas darbuotojams pasinaudoti pagrindine teise savo nuožiūra prisijungti prie profesinės sąjungos arba tokią sąjungą sudaryti ir gera valia vesti kolektyvines derybas, ir todėl sunku užtikrinti, kad darbuotojai darbo vietoje galėtų naudotis savo pagrindinėmis teisėmis; kadangi tokia padėtis sukėlė plačiu mastu daromus darbo teisių pažeidimus, įskaitant: skursti verčiančius darbo užmokesčius, darbo užmokesčių vagystes, priverstinį darbą ir vaikų darbą, nepagrįstus atleidimus, nesaugias darbo vietas ir sveikatai kenksmingas darbo sąlygas, smurtą prieš moteris, fizinį ir seksualinį priekabiavimą ir mažų garantijų darbą ir darbo sąlygas; kadangi, nepaisant paplitusių žmogaus teisių pažeidimų, tikros teisių gynimo priemonės taikomos vis dar retai; kadangi šie deramo darbo trūkumai itin juntami su pasaulinėmis tiekimo grandinėmis susijusiose eksporto perdirbimo zonose (EPZ), kurioms dažnai taikomos išimtys dėl darbo įstatymų ir mokesčių ir profesinių sąjungų bei kolektyvinių derybų apribojimai;

Q.  kadangi paaiškėjo, kad pastaruosius 20 metų vykdytos privačiojo sektoriaus iniciatyvos, pavyzdžiui, elgesio kodeksai, ženklinimas, savikontrolė ir socialiniai auditai, nors ir suteikė bendradarbiavimo tokiais klausimais kaip sveikata ir sauga darbe sistemas, buvo nepakankamai veiksmingos kalbant apie realų darbuotojų teisių padėties pagerėjimą drabužių tiekimo grandinėje, ypač kalbant apie žmogaus teisių ir lyčių lygybės paisymą, darbuotojų teisių skaičiaus didinimą, vartotojų informuotumą, taip pat aplinkos apsaugos standartus ir saugą bei tvarumą drabužių tiekimo grandinėje;

R.  kadangi įvairių suinteresuotųjų subjektų iniciatyvos, kaip antai Vokietijos iniciatyva „Tvarios tekstilės partnerystė“ ar Nyderlandų susitarimas dėl tvarių drabužių ir tekstilės, suburia tokius suinteresuotuosius subjektus kaip pramonė, profesinės sąjungos, vyriausybė ir nevyriausybinės organizacijos (NVO); kadangi šių iniciatyvų įtvirtinti standartai taip pat apima aplinkos klausimus; kadangi dar nepradėtas šių iniciatyvų įgyvendinimo etapas ir todėl jų rezultatai bus aiškūs negreitai; kadangi nesant ES teisėkūros iniciatyvos, tokios nacionalinės iniciatyvos yra būtinos; kadangi vis dėlto daugelis šalių tokių iniciatyvų nesiėmė;

S.  kadangi įmonių pastangos skatinti darbo vietų atitiktį reikalavimams gali remti viešojo valdymo sistemų veiksmingumą ir efektyvumą, tačiau negali jų pakeisti, ypač kalbant apie kiekvienos valstybės pareigą skatinti atitiktį ir užtikrinti nacionalinių teisės aktų ir reglamentų vykdymą, įskaitant darbo administravimo ir darbo patikros funkcijas, ginčų sprendimą ir pažeidėjų persekiojimą, ir tarptautinių darbo standartų ratifikavimą ir įgyvendinimą;

T.  kadangi drabužių pramonės tendencijos vis dar juda greitai kintančios mados linkme ir tai kelia milžinišką grėsmę ir daro didelį spaudimą drabužių sektoriaus darbuotojams šalyse gamintojose;

U.  kadangi Vokietijos vystomojo bendradarbiavimo ministerija nustatė tikslą iki 2020 m. pasiekti, kad 50 % Vokietijos importų atitiktų ekologinius ir socialinius kriterijus;

V.  kadangi siekiant pagerinti pasaulinių vertės grandinių valdymą reikia pasinaudoti įvairių politikos sričių, pvz., prekybos ir investicijų, priemonėmis ir iniciatyvomis, privačiojo sektoriaus parama ir vystomuoju bendradarbiavimu, kad būtų galima prisidėti prie pasaulinių vertės grandinių tvarumo ir atsakingo valdymo užtikrinimo įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., kurioje pripažįstamas lemiamas prekybos politikos poveikis įgyvendinant šios darbotvarkės tikslus apimant įvairias politikos sritis, kaip antai kilmės taisyklės, prekių rinkos, darbuotojų teisės ir lyčių lygybė;

W.  kadangi dėl drabužių sektoriaus vertės grandinių ypatumų, pvz., geografiniu požiūriu išsklaidytų gamybos proceso etapų, drabužių sektoriaus darbuotojų įvairių tipų, pirkimo politikos, mažų kainų, didelių kiekių, trumpo gamybos laiko, subrangos sutarčių ir trumpalaikių pirkėjų ir tiekėjų santykių, sumažėja matomumas ir skaidrumas visoje įmonės tiekimo grandinėje ir didėja pavojus, kad jau žaliavų gamybos etapu bus padaryti žmogaus teisių ir darbo teisių pažeidimai, žala aplinkai ir nebus užtikrinta tinkama gyvūnų gerovė; kadangi skaidrumas ir atsekamumas yra būtinos sąlygos siekiant užtikrinti įmonės atskaitomybę ir atsakingą vartojimą; kadangi vartotojas turi teisę žinoti, kur ir kokiomis socialinėmis ir aplinkos sąlygomis buvo pagamintas drabužis; kadangi užtikrinant vartotojų teisę į patikimą, skaidrią ir svarbią informaciją apie gamybos tvarumą bus padedama pasiekti ilgalaikių pokyčių drabužių sektoriaus tiekimo grandinės atsekamumo ir skaidrumo srityje;

X.  kadangi moterų teisės yra sudėtinė žmogaus teisių dalis; kadangi lyčių lygybė patenka į prekybos susitarimų prekybos ir darnaus vystymosi skyrių taikymo sritį; kadangi dėl struktūrinės lyčių nelygybės konkretus prekybos ir investicijų susitarimų poveikis moterims ir vyrams yra skirtingas; kadangi dėl šios priežasties siekiant stiprinti lyčių lygybę ir moterų teises lyčių aspektas turėtų būti įtraukiamas į visus prekybos susitarimus;

Y.  kadangi besivystančiose šalyse moterų įdarbinimas drabužių sektoriuje labai padeda namų ūkiams gauti daugiau pajamų ir mažinti skurdą;

Z.  kadangi vaiko teisės yra neatsiejama žmogaus teisių dalis ir toliau turėtų būti būtina sąlyga; kadangi vaikų darbo srityje reikia konkrečių reglamentų, reglamentuojančių amžių, darbo laiką ir darbo rūšis;

AA.  kadangi 2016 m. gruodžio mėn. Bangladeše daug profesinių sąjungų aktyvistų buvo areštuoti ir šis įvykis sukėlė protestą dėl pragyvenimą užtikrinančio darbo užmokesčio ir geresnių darbo sąlygų; kadangi po protestų; iš darbo buvo atleisti šimtai drabužių sektoriaus darbuotojų; kadangi šalyse gamintojose vis dar nepaisoma asociacijų laisvės;

AB.  kadangi apytiksliai 70–80 %(24) gatavų drabužių sektoriaus darbuotojų šalyse gamintojose yra žemos kvalifikacijos darbuotojos ir dažnai paaugliai; kadangi dėl mažų atlyginimų ir silpnos socialinės apsaugos, jei ji apskritai užtikrinama, šioms moterims ir vaikams kyla didelis išnaudojimo pavojus; kadangi į šiuo metu vykdomas su tvarumu susijusias iniciatyvas daugelių atvejų nėra įtrauktas lyčių aspektas ir konkrečios moterų įgalinimo priemonės;

AC.  kadangi privatusis sektorius atlieka svarbų vaidmenį skatinant tvarų ir integracinį ekonomikos augimą besivystančiose šalyse; kadangi kai kurių besivystančių šalių ekonomika priklauso nuo drabužių pramonės; kadangi šios pramonės plėtra daugeliui darbuotojų padėjo pereiti nuo neoficialios ekonomikos į oficialų sektorių;

AD.  kadangi drabužių sektoriuje vykdoma daugiausia su tvarumu susijusių iniciatyvų; kadangi kai kurios dabartinės iniciatyvos padėjo pagerinti padėtį drabužių sektoriuje ir todėl taip pat reikėtų toliau dėti pastangas Europos lygiu;

AE.  kadangi prekybos susitarimai yra svarbi priemonė skatinant deramą darbą pasaulinėse tiekimo grandinėse, kartu su socialiniu dialogu ir įmonės lygmens stebėsena;

AF.  kadangi 2015 m. spalio mėn. Komisija paskelbė naują prekybos strategiją „Prekyba visiems“, kurioje ji nusistatė tikslą naudotis prekybos susitarimais ir lengvatų programomis kaip priemonėmis visame pasaulyje stiprinant darnų vystymąsi, žmogaus teises ir sąžiningą bei etišką prekybą ir gerinti tiekimo grandinių atsakomybę taip siekiant trečiosiose šalyse stiprinti darnų vystymąsi, žmogaus teises, kovą su korupcija ir gerą valdymą;

1.  palankiai vertina tai, kad sugriuvus „Rana Plaza“ gamyklai, didėja dėmesys gerų darbo sąlygų skatinimui pasaulio tiekimo grandinėse, ir Prancūzijoje pateiktas teisės akto projektas dėl privalomo išsamaus patikrinimo, Jungtinėje Karalystėje pateiktas įstatymo dėl kovos su vergove projektas, sudarytas Nyderlandų susitarimas dėl tvarių drabužių ir tekstilės, sudaryta Vokietijos „Tvarios tekstilės partnerystė“, o Komisijos Pirmininkas J.-C. Juncker Didžiojo septyneto aukščiausiojo lygio susitikime perskaitė pranešimą ir paragino skubiai imtis veiksmų, siekiant pagerinti atsakomybę pasaulinėse tiekimo grandinėse, kuriose būtų skiriama daugiau dėmesio vertės ir tiekimo grandinių tvarumo, skaidrumo ir atsekamumo; atkreipia dėmesį į Komisijos įsipareigojimą užtikrinti atsakingą tiekimo grandinių valdymą, be kita ko, ir drabužių sektoriuje, kaip nurodyta komunikate „Prekyba visiems“; palankiai vertina žaliosios kortelės iniciatyvą, kurią vykdydamos aštuonios valstybės narės ragina, kad ES įsisteigusioms bendrovėms būtų numatyta pareiga pasirūpinti asmenimis ir vietos bendruomenėmis, kurių žmogaus teisėms ir aplinkai daro poveikį tų bendrovių veikla; palankiai vertina holistinį metodą, taikomą naudojantis Higgo indeksu, kai vertinamas įmonių poveikis aplinkos, socialinėje ir darbo srityse; pabrėžia, kad reikia toliau tobulinti Higgo indeksą ir padidinti jo skaidrumą;

2.  palankiai vertina profesinių sąjungų ir prekių ženklų atstovų sudaromus visuotinius pagrindų susitarimus dėl tiekimo grandinės valdymo gerinimo drabužių sektoriuje; pabrėžia, kad drabužių sektoriaus ateitis priklausys nuo tvaraus našumo ir atsekamumo gerėjimo siekiant užtikrinti veiksmingą visoje vertės grandinėje vykstančių procesų atpažinimą, kuris sudarys sąlygas nustatyti reikalingus patobulinimus ir juos atlikti;

3.  palankiai vertina teisiškai įpareigojančio Bangladešo susitarimo dėl priešgaisrinės ir pastatų saugos ir Bangladešo tvarumo susitarimo, Komisijos po 2013 m. įvykusios „Rana Plaza“ nelaimės pradėtus kartu su Bangladešu ir TDO, požiūrį, nes jis apima nuostatas dėl profesinių sąjungų ir patikrintų fabrikų atkūrimo, ir prašo pratęsti jo trukmę; pabrėžia, kad svarbu toliau stebėti susitarimo tikslus siekiant pagerinti darbuotojų teises, taip pat reikia visame pasaulyje atsakingiau valdyti tiekimo grandines; prašo Komisijos atlikti išsamų susitarimo vertinimą, kuriame atsižvelgiama į bet kokią pažangą arba jos nebuvimą, įskaitant galimus prekybos režimo pakeitimus, jei reikia, ypač atsižvelgiant į TDO priežiūros mechanizmų ataskaitas; ragina Komisiją toliau įgyvendinti panašias programas ir priemones kartu su kitomis drabužius gaminančiomis ES partnerėmis, kaip antai Šri Lanka, Indija ar Pakistanas;

4.  pritaria tam, kad Komisija svarstytų galimybę parengti ES masto iniciatyvą dėl drabužių sektoriaus; be to, pažymi, kad susikaupusios šiuo metu įgyvendinamos iniciatyvos gali lemti neprognozuojamą aplinką bendrovėms; mano, kad nauju pasiūlymu turi būti sprendžiamos su žmogaus teisėmis susijusios problemos, skatinamas vertės grandinių tvarumas, atsekamumas ir skaidrumas, skatinamas sąmoningas vartojimas ir ypač sprendžiamos darbuotojų teisių ir lyčių lygybės problemos; mano, kad ES vartotojai turi teisę gauti informacijos apie drabužių pramonės produktų tvarumą ir atitiktį žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos reikalavimams; taigi mano, kad ES teisėkūros pastangos ir iniciatyvos drabužių sektoriuje turėtų būti matomos galutiniame produkte;

5.  su susirūpinimu pažymi, kad pagal esamas savanoriškas iniciatyvas, skirtas drabužių sektoriaus pasaulinės tiekimo grandinės tvarumui užtikrinti, nepavyksta veiksmingai spręsti sektoriuje kylančių žmogaus teisių ir su darbuotojų teisėmis susijusių klausimų; todėl ragina Komisiją padaryti daugiau nei tarnybų darbo dokumento pristatymas ir pasiūlyti privalomus teisės aktus dėl išsamaus patikrinimo prievolių, taikytinų drabužių sektoriaus tiekimo grandinėms; pabrėžia, kad šis teisėkūros pasiūlymas turi būti suderintas su naujomis EBPO gaires atitinkančiomis EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijomis dėl gatavų drabužių ir avalynės sektorių atsakingo tiekimo grandinių, EBPO rekomendacijomis daugiašalėms įmonėms, importuojančioms į Europos Sąjungą, su TDO rezoliucija dėl deramo darbo tiekimo grandinėse ir su tarptautiniu mastu susitartomis žmogaus teisėmis, socialiniais ir aplinkos apsaugos standartais;

6.  pabrėžia, kad naujos EBPO gaires atitinkančios EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijos dėl gatavų drabužių ir avalynės sektorių atsakingo tiekimo grandinių turėtų būti pagrindinis Komisijos pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto principas; pabrėžia, kad į šį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto turėtų būti įtraukiami pagrindiniai standartai, kaip antai darbuotojų sveikatos ir saugos, sveikatos standartai, pragyvenimą užtikrinantis darbo užmokestis, asociacijų ir kolektyvinių derybų laisvė, seksualinio priekabiavimo darbo vietoje prevencija ir priverstinio vaikų darbo panaikinimas; ragina Komisiją toliau spręsti šiuos klausimus: dėl pagrindinių tvarios gamybos kriterijų, skaidrumo ir atsekamumo, įskaitant skaidrų duomenų ir priemonių rinkimą siekiant informuoti vartotojus, išsamių patikrinimų ir audito, galimybių pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis, lyčių lygybės, vaiko teisių, tiekimo grandinių išsamaus patikrinimo ataskaitos, bendrovių atsakomybės žmogaus sukeltų nelaimių atveju ir informuotumo didinimo Europos Sąjungoje; ragina Komisiją pripažinti kitus nacionalinius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ir iniciatyvas, kuriomis siekiama tokio pat tikslo kaip teisės aktais, kai tik bus atliktas tų pasiūlymų ir iniciatyvų auditas ir įrodyta, kad jie atitinka Europos Sąjungos teisės aktams keliamus reikalavimus;

7.  dar kartą ragina Komisiją išplėsti įmonių socialinę atsakomybę priimant privalomus teisės aktus dėl išsamaus patikrinimo, taikomo drabužių sektoriui, siekiant užtikrinti, kad ES, jos prekybos partneriai ir veiklos vykdytojai vykdytų įsipareigojimą gerbti žmogaus teises ir laikytis aukščiausių socialinių ir aplinkos apsaugos standartų; pabrėžia, kad Europos Sąjungos drabužių sektorius taip pat turi atitikti TDO standartus, pavyzdžiui, dėl pragyvenimą užtikrinančių pajamų ir deramų darbo sąlygų; ragina Komisiją atkreipti dėmesį į darbo užmokesčio ir darbo sąlygas drabužių sektoriuje valstybėse narėse; ragina valstybes nares drabužių sektoriuje diegti TDO standartus;

8.  ragina Komisiją aktyviai skatinti naudoti ekologines ir tvariai tvarkomas žaliavas, kaip antai medvilnė, ir aktyviai propaguoti drabužių ir tekstilės gaminių pakartotinį naudojimą ir perdirbimą numatant konkrečias nuostatas pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl drabužių sektoriaus; ragina ES, valstybes nares ir įmones skirti daugiau lėšų moksliniams tyrimams ir plėtrai, be kita ko, drabužių perdirbimo srityje, siekiant užtikrinti tvarų, alternatyvų ES drabužių sektoriaus aprūpinimą žaliavomis; palankiai vertina iniciatyvas, kuriomis siekiama įgyvendinti aukščiausius ir griežčiausius egzistuojančius gyvūnų gerovės standartus (pvz., atsakingų pūkų standartą ir atsakingos vilnos standartą), ir primygtinai ragina Komisiją pasinaudoti jais kaip gairėmis siekiant į savo pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo teisės akto įtraukti konkrečias nuostatas; ragina Komisiją institucijose parūpinti papildomus išteklius, kad būtų galima stebėti pavyzdinę iniciatyvą;

9.  pabrėžia poreikį plėtoti elgesio kodeksus, ženklinimą ir sąžiningos prekybos sistemas ir užtikrinti suderinamumą su tarptautiniais standartais, pavyzdžiui, su JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais, JT pasauliniu susitarimu, TDO trišale deklaracija dėl tarptautinio verslo įmonių ir socialinės politikos principų (Tarptautinių įmonių deklaracija), EBPO rekomendacijomis daugiašalėms įmonėms ir būsimomis EBPO išsamaus tikrinimo gairėmis, skirtomis drabužių ir avalynės sektoriui, ir Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF), JT pasaulinio susitarimo ir Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ parengtu dokumentu „Vaikų teisės ir verslo principai“; taip pat pabrėžia, kad reikia išplėsti tarpvalstybinį socialinį dialogą sudarant tarptautinius bendruosius susitarimus siekiant stiprinti darbuotojų teises tarptautinių įmonių tiekimo grandinėse;

10.  pabrėžia, kad svarbu esamus teisės aktus įgyvendinti, vykdyti ar perkelti regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis;

11.  ragina Komisiją vykdyti savo tikslą – gerinti, be kita ko, daug dėmesio skiriant lyčių ir vaikų aspektui, padėtį gatavų drabužių sektoriuje; ragina Komisiją užtikrinti, kad jos pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto daugiausia dėmesio būtų skiriama lyčių lygybei, moterų įgalinimui ir vaiko teisėms; mano, kad ši iniciatyva turėtų skatinti nediskriminavimą ir spręsti priekabiavimo darbo vietoje problemą, kaip jau ketinama prisiimant Europos Sąjungos ir tarptautinius įsipareigojimus;

12.  pakartoja savo įsipareigojimą siekti lyčių lygybės ir moterų įgalinimo; pabrėžia poreikį skatinti moterų galimybes užimti vadovaujamąsias pareigas remiat moteriškos lyties darbuotojų mokymą apie jų teises, darbo teisės aktus ir saugos bei sveikatos klausimus, taip pat mokant vyriškosios lyties vadovus lyčių lygybės ir diskriminacijos klausimais;

13.  ragina Komisiją parengti išsamią strategiją, kaip būtų galima paremti sąžiningesnę ir tvaresnę drabužių sektoriaus tiekimo grandinę ir vietos labai mažas įmones pasinaudojant vystymusi, pagalba prekybai ir viešųjų pirkimų politika ir šiuo tikslu propaguojant geriausią praktiką bei teikiant paskatas privačiojo sektoriaus subjektams, kurie investuoja į savo tiekimo grandinių tvarumą ir sąžiningumą, pradedant nuo tekstilę gaminančių ūkininkų ir baigiant galutiniais vartotojais;

14.  mano, kad vartotojų informavimas yra labai svarbus užtikrinant tinkamas darbo sąlygas, kaip parodė „Rana Plaza“ pastato griūties atvejis; ragina vartotojams užtikrinti aiškią, patikimą informaciją apie tvarumą drabužių sektoriuje, produktų kilmę ir apie tai, kokiu mastu buvo laikomasi darbuotojų teisių; rekomenduoja informaciją, surinktą ES veiksmais, skelbti viešai ir prašo Komisijos ir valstybių narių apsvarstyti galimybę sukurti viešą internetinę atitinkamos informacijos apie visos tiekimo grandinės dalyvius duomenų bazę;

15.  ragina užtikrinti didesnį Europos vartotojų informuotumą apie Europos tekstilės produktų gamybą; šiuo tikslu siūlo plėtoti ES masto ženklinimo standartus „sąžiningai prekybai drabužiais“, kuriuos galėtų taikyti tarptautinės bendrovės ir MVĮ, siekdamos nurodyti, kad buvo užtikrintos teisingos darbo sąlygos, ir padėdamos vartotojams priimti išsamesne informacija pagrįstą sprendimą dėl pirkinio;

16.  pabrėžia, kad būtina rinkti ir skelbti išsamius duomenis apie įmonių rezultatus užtikrinant tvarumą; taigi ragina darniai parengti bendras sąvokų apibrėžtis ir standartus statistikos duomenims rinkti ir apibendrinti, ypač bendrų importų, bet taip pat ir atskirų gamybos vietų klausimu; prašo Komisijos pradėti iniciatyvą dėl privalomo gamybos vietų atskleidimo;

17.  ragina Komisiją naudojant pagrindinius veiklos rodiklius parengti įvairias ES drabužių sektoriaus stebėjimo sistemas, kurios apimtų duomenų rinkimo patikras, auditus ir duomenų analizės metodus ir kuriomis remiantis iš tikrųjų būtų galima įvertinti veiklos rezultatus ir spręsti drabužių sektoriaus poveikio darbuotojų teisėms ir žmogaus teisėms klausimą visoje drabužių sektoriaus tiekimo grandinėje;

18.  mano, kad labai svarbu užtikrinti daugiau galimybių gauti informacijos apie įmonių elgesį; mano, jog itin svarbu įdiegti veiksmingą ir privalomą pranešimų sistemą ir išsamų į ES rinką patenkančių drabužių sektoriaus produktų patikrinimą; mano, kad atsakomybė turėtų apimti visus tiekimo grandinės dalyvius, įskaitant visus oficialios ir neoficialios ekonomikos subrangovus (taip pat ir eksporto perdirbimo zonose), ir palankiai vertina dabartines šiuo tikslu dedamas pastangas; mano, kad ES būtų geriausia plėtoti bendrą sistemą pasinaudojant teisės aktais dėl išsamaus tarpvalstybinio patikrinimo prievolių, aukoms skiriamo kompensavimo ir tiekimo grandinės skaidrumo ir atsekamumo, taip pat skiriant dėmesį pranešėjų apie pažeidimus apsaugai; rekomenduoja vartotojams suteikti patikimą, aiškią ir reikšmingą informaciją apie tvarumą;

19.  pabrėžia, kad koordinavimas, dalijimasis informacija ir keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais gali padėti privačias ir viešąsias vertės grandinės iniciatyvas padaryti veiksmingesnes ir pasiekti teigiamus rezultatus darnaus vystymosi srityje;

20.  ragina nacionalinėmis ir Europos iniciatyvomis skatinti vartotojus pirkti vietoje pagamintus produktus;

21.  pažymi, kad kaina išlieka lemiamu veiksniu įsigyjant prekinių ženklų ir mažmenininkų produktų, dažnai darbuotojų gerovės ir deramo darbo užmokesčio sąskaita; ragina ES bendradarbiauti su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais siekiant skatinti sėkmingą socialinę partnerystę ir padėti suinteresuotiesiems subjektams rengiant ir įgyvendinant darbo užmokesčio nustatymo mechanizmus pagal atitinkamas TDO konvencijas, ypač šalyse, kuriose nėra tinkamų teisės aktų; pabrėžia, kad darbuotojams būtina užtikrinti reguliariai mokamą tinkamą darbo užmokestį, kad jie galėtų patenkinti savo ir savo šeimų pagrindinius poreikius, neprivalėdami nuolat dirbti viršvalandžių; pabrėžia, kad reikia sudaryti kolektyvines sutartis siekiant išvengti neigiamos darbo užmokesčio sąnaudų konkurencijos ir reikia didinti vartotojų informuotumą apie galimas vis mažėjančių kainų paklausos pasekmes;

22.  pabrėžia, kad šalių gamintojų vyriausybės turi sugebėti įgyvendinti tarptautinius standartus ir normas, įskaitant tinkamų teisės aktų rengimą, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, ypač susijusių su teisinės valstybės užtikrinimu ir kova su korupcija; ragina Komisiją šioje srityje remti šalis gamintojas pagal ES vystymosi politiką;

23.  pripažįsta, kad, nors kiekviena valstybė narė yra atsakinga už savo darbo teisės aktų vykdymo užtikrinimą, besivystančios šalys gali turėti ribotus pajėgumus ir išteklius, kad veiksmingai stebėtų ir užtikrintų įstatymų ir reglamentų laikymąsi; ragina ES, vykdant savo vystomojo bendradarbiavimo programas ir siekiant panaikinti valdymo trūkumą, stiprinti pajėgumų kūrimą ir besivystančių šalių vyriausybėms teikti techninę pagalbą, susijusią su darbo administravimo ir darbo patikros sistemomis, įskaitant subrangos sutartis su fabrikais ir geresnių sąlygų naudotis tinkamomis ir veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis ir skundų teikimo sistemomis sudarymą, taip pat ir EPZ, kuriose ilgos darbo valandos, priverstinis darbas ir diskriminacija darbo užmokesčio srityje yra labai paplitę;

24.  pabrėžia darbo patikrų ir socialinių auditų svarbą drabužių ir avalynės tiekimo grandinėje; laikosi nuomonės, kad pernelyg dažnai atliekant darbo patikras tik atspindima tuo metu esanti padėtis; rekomenduoja imtis papildomų veiksmų siekiant pagerinti patikras ir auditus, įskaitant tikrintojams skirtą mokymą ir patikrų standartų bei metodų suderinimą bendradarbiaujant su drabužių pramone ir šalimis gamintojomis;

25.  pabrėžia nepriklausomų darbo inspekcijų svarbą teikiant išankstinius perspėjimus ir vykdant prevenciją, taip pat įgyvendinant nacionalines taisykles ir reglamentus dėl darbuotojų sveikatos ir darbo saugos, tačiau pažymi, kad tokie veiksniai, kaip vadinamasis audito nuovargis, gali pakenkti jų veiksmingumui ir kad auditai atspindi tik padėtį tuo metu, kai jie buvo atlikti; mano, kad siekiant nustatyti pažeidimus, svarbu ratifikuoti ir įgyvendinti TDO konvenciją Nr. 81; rekomenduoja toliau ieškoti auditų ir inspekcijų tobulinimo būdų, pvz., suderinti standartus ir metodus ir kiekvieną kartą siųsti vis kitus darbo inspektorius, nes tai galėtų užtikrinti griežtesnius standartus, ypač korupcijos problemų turinčiose šalyse; pabrėžia, kad svarbu įdarbinti pakankamai darbo inspektorių ir nuolatos plėsti naujų ir jau dirbančių darbo inspektorių profesines žinias apie tarptautines konvencijas ir standartus, vietos darbo įstatymus ir tinkamą tikrinimo metodiką; ragina ES finansiniu ir techniniu atžvilgiais remti atitinkamus TDO standartus atitinkančių darbo inspekcijų kūrimą besivystančiose šalyse, ypač panaudojant savo vystymosi lėšas;

26.  pažymi, kad drabužių pramonėje kuriamos įvairiausių kvalifikacijų darbo vietos – nuo skirtų žemos kvalifikacijos darbuotojams iki itin kvalifikuotų pareigų;

27.  mano, kad visų darbuotojų sveikatos apsauga ir sauga turi būti užtikrinta visais lygmenimis (gamyklos, vietos, nacionaliniu ir tarptautiniu) taikant tarptautinius standartus, įgyvendinant nacionalinės teisės aktus ir vykdant kolektyvines derybas ir įgyvendinant gamyklos lygmeniu profesinės sveikatos ir darbo saugos politiką, kaip antai veiksmų planus, parengtus raštu, įgyvendinamus ir tikrinamus dalyvaujant darbuotojams ir jų atstovams;

28.  pabrėžia, kad ES prekybos ir investicijų politika yra susijusi su socialinės apsaugos, lyčių lygybės, teisingumo mokesčių srityje, vystymosi, žmogaus teisių, aplinkos apsaugos ir MVĮ rėmimo politika; pakartoja savo raginimą Komisijai ir valstybėms narėms užtikrinti politikos suderinamumą verslo ir žmogaus teisių srityje visais lygmenimis, ypač atsižvelgiant į Sąjungos prekybos ir investicijų ir užsienio politiką, o tai reiškia, jog reikia pasiekti, kad socialinių sąlygų nustatymas dvišaliuose ir regioniniuose susitarimuose būtų efektyvesnis, to tikslu reikia labiau į derybas įtraukti socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę ir labiau su jais konsultuotis, įgyvendinti darbo nuostatas ir sistemingai naudoti išsamius ex ante ir ex post prekybos tvarumo poveikio vertinimus;

29.  ragina Komisiją, derantis dėl tarptautinių ir dvišalių susitarimų, įsipareigoti paisyti žmogaus teisių, įskaitant vaikų teises, taip pat propaguoti gerą valdymą ir teises, privalomas žmogaus teisių, socialines ir aplinkosaugos nuostatas; apgailestauja dėl to, kad susitarimus pasirašiusios šalys ne visada visapusiškai laikosi dabartinių nuostatų dėl žmogaus teisių, numatytų laisvosios prekybos susitarimuose ir kituose ekonominės partnerystės susitarimuose; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia stiprinti visas teisinio tikrumo užtikrinimo priemones;

30.  skatina ES ir valstybes nares, pasitelkiant iniciatyvą dėl drabužių ir kitas prekybos politikos priemones, skatinti veiksmingą TDO standartų dėl darbo užmokesčio ir darbo valandų įgyvendinimą, taip pat įtraukti drabužių sektoriuje veiklą vykdančias šalis partneres; be to, ragina ES teikti rekomendacijas ir paramą, kaip geriau laikytis šių standartų tuo pat metu padedant kurti tvarias įmones ir didinti tvarias galimybes įsidarbinti;

31.  ragina ES ir jos valstybes nares, palaikant politinį dialogą ir stiprinant gebėjimus, skatinti, kad šalyse partnerėse būtų taikomi tarptautiniai darbo standartai ir gerbiamos žmogaus teisės ir užtikrinamas veiksmingas jų paisymas, remiantis Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijomis, apimančiomis vaikų darbo teises ir standartus, kaip antai Konvencijos 138 ir 182, ir rekomendacijomis; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad teisės prisijungti prie profesinės sąjungos bei ją sudaryti ir dalyvauti kolektyvinėse derybose paisymas – tai pagrindinis įmonių atskaitomybės kriterijus; apgailestauja, kad daugelyje gamybos darbo vietų dažnai pažeidžiama asociacijų laisvė, ir skatina valstybes stiprinti darbo įstatymus; atsižvelgdamas į tai, ragina ES skatinti besivystančių šalių vyriausybes sustiprinti profesinių sąjungų vaidmenį ir aktyviai skatinti socialinį dialogą ir pagrindinius darbo principus ir teises, įskaitant asociacijų laisvę ir teisę į kolektyvines derybas, visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo jų įdarbinimo statuso;

32.  pabrėžia drabužių sektoriaus, kaip darbo požiūriu intensyvų vystymąsi skatinančios varomosios jėgos, svarbą besiformuojančios rinkos ekonomikos šalims, ypač Azijos besiformuojančioms rinkoms;

33.  ragina vystymosi finansavimo institucijas nustatant savo veiklos rezultatų standartus stiprinti sąlygas dėl darbo, kaip sutartinę finansavimo sąlygą;

34.  pažymi, kad pavyzdinės iniciatyvos aprėpiamos veiklos centrais laikomos šalys turi lengvatinę prieigą prie ES rinkos; ragina Europos Komisiją ir toliau į diskusijas dėl tolesnės lengvatinės prekybos su šalimis, kurios siejamos su drabužių sektoriaus pasauline tiekimo grandine, įtraukti pagrindinių TDO standartų ratifikavimo, sveikatos ir saugos patikros ir asociacijų laisvės klausimus ir pagal bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą stiprinti žmogaus teises, darbo ir aplinkos konvencijas;

35.  pakartoja savo tvirtą raginimą sistemingai įtraukti privalomas nuostatas dėl žmogaus teisių į visus tarptautinius susitarimus, įskaitant sudarytus ir būsimus ES ir trečiųjų šalių prekybos ir investicijų susitarimus; pabrėžia, kad, be to, prieš priimant bet kokį bendrąjį susitarimą, reikia parengti ex ante stebėjimo sistemas ir jas padaryti būtina susitarimo sudarymo sąlyga, nes jos taptų esmine susitarimo dalimi; pabrėžia poreikį diegti ex post stebėjimo sistemas, kurios sudarytų sąlygas imtis konkrečių veiksmų reaguojant į šių nuostatų pažeidimus, pvz., taikyti atitinkamas sankcijas, kaip nurodyta susitarimo žmogaus teisių nuostatose, įskaitant susitarimo galiojimo sustabdymą;

36.  mano, kad siekiant veiksmingai pagerinti žmonių gyvenimą ES prekybos susitarimų skyriai dėl darnaus vystymosi turėtų būti privalomi ir įgyvendinami, ir pabrėžia, kad nuostatą, kuria skatinama ratifikuoti ir įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas ir deramo darbo darbotvarkę, būtina įtraukti į dvišalius ir daugiašalius tarptautinius prekybos susitarimus; primena, kad prie darbuotojų teisių padėties gerinimo, vyrų ir moterų lygybės skatinimo ir vaikų bei priverstinio darbo panaikinimo būtų galima prisidėti įgyvendinant tokias sistemas, kaip ES speciali darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamoji priemonė (BLS+), taikant prievolę ratifikuoti ir įgyvendinti 27 konvencijas; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad būtina atidžiai stebėti, kaip atitinkamos valstybės įgyvendina BLS+ ir laikosi konvencijų; ragina ES užtikrinti, kad žmogaus teisių sąlygos, susijusios su vienašalės prekybos lengvatomis, pavyzdžiui, BLS ir BLS +, būtų veiksmingai įgyvendinamos ir prižiūrimos; ragina Komisiją atliekant būsimą Bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemos (BLS / BLS+) reformą nustatyti muitų lengvatas tekstilės gaminiams, kurie, kaip įrodyta, pagaminami tvariai; ragina Komisiją pripažinti nustatytus tvarumo kriterijus ir minimalius reikalavimus nustatymo ir sertifikavimo sistemoms remiantis tarptautinėmis konvencijomis, kaip antai TDO darbo standartai ar biologinės įvairovės apsaugos standartai; ragina Komisiją skatinti sąžiningos prekybos produktus taikant šią tarifų lengvatų priemonę ir vykdant savo stebėjimo ir vertinimo veiklą teikti daugiau reikšmės TDO ataskaitoms ir jos priežiūros organų išvadoms, taip pat geriau palaikyti ryšius su lengvatomis besinaudojančioje šalyje esančiomis vietinėmis TDO ir Jungtinių Tautų agentūromis siekiant atsižvelgti į jų nuomonę ir patirtį;

37.  pakartoja savo reikalavimą atlikti kiekvieno naujai derybose sudaryto susitarimo poveikio tvarumui vertinimą ir ragina rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis;

38.  primena, kad apmokestinimas yra svarbi deramo darbo skatinimo priemonė; mano, jog siekiant užtikrinti, kad visos įmonės, įskaitant daugiašales įmones, mokėtų mokesčius vyriausybėms tų šalių, kuriose vykdoma ekonominė veikla ir kuriama vertė, kartu su išimtimis dėl nacionalinių teisės įstatymų ir reglamentų vėl turėtų būti svarstomos galimybės imtis mokestinių iniciatyvų, kaip antai atleidimas nuo mokesčių EPZ;

39.  labai palankiai vertina darbą, pradėtą rengiant privalomą JT sutartį dėl verslo ir žmogaus teisių, kuri, kaip manoma, padidins įmonių socialinę atsakomybę, be kita ko, ir drabužių sektoriuje; apgailestauja dėl trukdymo veiksmų, susijusių su šiuo procesu, ir ragina ES ir jos valstybes nares konstruktyviai įsitraukti į šias derybas;

40.  primena neigiamus socialinio dempingo padarinius Europos drabužių sektoriaus įmonėms, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus ir darbo standartų nesilaikymą; pasitiki ES gebėjimu, turėdamas mintyje jos ES kritinę masę, būti pasauline lydere ir valdyti pokyčius; todėl ragina Komisiją per kitą Pasaulio prekybos organizacijos ministrų susitikimą kartu su tarptautiniais partneriais įsipareigoti pradėti pasaulinę iniciatyvą; ragina Komisiją nustatyti privalomas priemones, siekiant užtikrinti, kad į Europos Sąjungą importuojančios bendrovės laikytųsi pageidaujamame pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto nustatytų vienodų sąlygų; atsižvelgdamas į tai pripažįsta specialius Europos MVĮ poreikius ir tai, kad išsamaus patikrinimo pobūdis ir mastas, pvz., konkretūs veiksmai, kurių įmonė turi imtis, priklauso nuo jos dydžio, jos operacijų pobūdžio ir jos galimai kenksmingo poveikio dydžio; todėl ragina tinkamai atsižvelgti į MVĮ, kurios vyrauja Europos drabužių gamybos pramonėje; mano, kad Europos MVĮ ir labai mažos įmonės, kurios dalyvauja kuriant iniciatyvą, taip pat turėtų gauti ES finansinę paramą pagal programą COSME;

41.  ragina Komisiją parengti specialias priemones siekiant užtikrinti, kad Europos MVĮ galėtų naudotis finansinėmis ir politikos priemonėmis, ypatingą dėmesį skiriant tų MVĮ pajėgumams, kurios užtikrina atsekamumą ir skaidrumą, siekiant, kad nustatant naujus reikalavimus joms nebūtų užkraunama neproporcinga našta, ir padėti joms susisiekti su atsakingais gamintojais;

42.  pabrėžia, kad tam tikrų ES valstybių narių drabužių pramonėje ne kartą nustatytos nesaugios sąlygos sveikatos, darbo saugos, darbo užmokesčio, socialinės apsaugos ir darbo laiko atžvilgiais; todėl ragina sukurti veiksmingas ir tinkamai suplanuotas ES vidaus iniciatyvas, kurios padėtų pagerinti padėtį drabužių sektoriuje ir paskatintų užimtumą valstybėse narėse;

43.  primena, kad socialinių nuostatų įtraukimas į viešųjų pirkimų procesą gali daryti didelį poveikį darbuotojų teisėms ir darbo sąlygoms pasaulinėse tiekimo grandinėse; vis dėlto apgailestauja, kad, kaip rodo TDO tyrimai(25), pagal daugelį nuostatų atsakomybė apima tik pirmosios pakopos rangovą, nors subrangos ir užsakomosios paslaugos yra įtrauktos į viešųjų pirkimų sutartis ad hoc pagrindu; ragina ES teikti paramą besivystančioms šalims, siekiant užtikrinti, kad jos viešųjų pirkimų politika būtų priemonė pagrindiniams darbo principams ir teisėms skleisti;

44.  yra įsitikinęs, kad viešieji pirkimai yra naudinga atsakingos drabužių pramonės skatinimo priemonė; primygtinai ragina Komisiją ir Europos institucijas rodyti gerą pavyzdį, kai kalbama apie institucijose naudojamų tekstilės gaminių viešuosius pirkimus; taigi ragina Europos Sąjungos institucijas, įskaitant Parlamentą, užtikrinti, kad visi jų viešieji pirkimai, įskaitant institucijų ir, Parlamento atveju, frakcijų, pirkimai skatintų perdirbimą ir sąžiningą bei tvarią drabužių tiekimo grandinę; be to, ragina Komisiją remiantis 2014 m. Viešųjų pirkimų direktyva parengti gaires vietos valdžios institucijoms dėl socialinių kriterijų taikymo perkant tekstilės gaminius ir jas atitinkamai skatinti; ragina Komisiją taikyti teisės aktus siekiant įgyvendinti ir propaguoti darnaus vystymosi tikslus (DVT), taip pat pasiūlyti planą siekiant, kad vykdant daugumą drabužių sektoriaus viešųjų pirkimų Europos Sąjungoje iki 2030 m. būtų perkami iš tvarių šaltinių pagaminti gaminiai;

45.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai.

(1) http://www.ohchr.org/Documents/Publications/GuidingPrinciplesBusinessHR_EN.pdf
(2) A/HRC/RES/26/9 (http://www.ihrb.org/pdf/G1408252.pdf).
(3) A/RES/70/1 (http://www.un.org/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/RES/70/1)
(4) http://www.unwomen.org/en/trust-funds/un-trust-fund-to-end-violence-against-women
(5) http://unctad.org/en/PublicationsLibrary/diaepcb2015d5_en.pdf
(6) http://www.oecd.org/daf/inv/mne/48004323.pdf
(7) OL L 330, 2014 11 15, p. 1.
(8) http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2015/july/tradoc_153591.pdf
(9) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 101.
(10) OL C 346, 2016 9 21, p. 39.
(11) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0137.
(12) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0298.
(13) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0335.
(14) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0405.
(15) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0502.
(16) http://www.europarl.europa.eu/meetdocs/2004_2009/documents/nt/584/584520/584520en.pdf
(17) http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/IDAN/2015/549058/EXPO_IDA(2015)549058_EN.pdf
(18) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0490.
(19) http://www.ilo.org/dhaka/Whatwedo/Projects/safer-garment-industry-in-bangladesh/lang--en/index.htm
(20) http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2015/august/tradoc_153732.pdf
(21) OL L 94, 2014 3 28, p. 65.
(22) https://www.textilbuendnis.com/en/
(23) https://www.ser.nl/en/publications/publications/2016/agreement-sustainable-garment-textile.aspx
(24) https://europa.eu/eyd2015/en/fashion-revolution/posts/exploitation-or-emancipation-women-workers-garment-industry
(25) TDO IV pranešimas, 105-oji sesija, 2016 m. (p. 45).

Teisinis pranešimas - Privatumo politika