Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2017 m. vasario 16 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Žmogaus teisių ir demokratijos padėtis Nikaragvoje. Franciscos Ramirez atvejis
 Mirties bausmė Kuveite ir Bahreine
 Gvatemala, ypač žmogaus teisių gynėjų padėtis
 Kova su terorizmu ***I
 Tikrinimo prie išorės sienų sugriežtinimas naudojant atitinkamas duomenų bazes ***I
 Galimi dabartinės Europos Sąjungos institucinės sąrangos pakeitimai ir korekcijos
 Europos Sąjungos veikimo gerinimas remiantis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis
 Euro zonos biudžeto pajėgumai
 Robotikai taikomos civilinės teisės nuostatos
 Europos debesijos iniciatyva
 Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas
 Europos aviacijos strategija
 Vėlavimas įgyvendinant ESI fondų veiksmų programas. Poveikis sanglaudos politikai ir tolesni veiksmai

Žmogaus teisių ir demokratijos padėtis Nikaragvoje. Franciscos Ramirez atvejis
PDF 255kWORD 45k
2017 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija „Žmogaus teisių ir demokratijos padėtis Nikaragvoje. Franciscos Ramirez atvejis“ (2017/2563(RSP))
P8_TA(2017)0043RC-B8-0156/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Nikaragvos, ypač į 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl išpuolių prieš žmogaus teisių gynėjus, piliečių laisves ir demokratiją Nikaragvoje(1) ir į 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini atstovo spaudai 2016 m. rugpjūčio 16 d. pareiškimą dėl Nikaragvoje neseniai priimto teismo sprendimo nušalinti Parlamento narius ir į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės 2016 m. lapkričio 19 d. pareiškimą dėl rinkimų Nikaragvoje galutinių rezultatų,

–  atsižvelgdamas į ES rinkimų stebėjimo misijos, stebėjusios 2011 m. lapkričio 6 d. Nikaragvoje vykusius parlamento ir prezidento rinkimus, ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Amerikos valstybių organizacijos generalinio sekretoriato 2016 m. spalio 16 d. pareiškimą dėl rinkimų proceso Nikaragvoje,

–  atsižvelgdamas į Amerikos valstybių organizacijos generalinio sekretoriato 2017 m. sausio 20 d. ataskaitą dėl Nikaragvos,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Centrinės Amerikos šalių 2012 m. asociacijos susitarimą, įsigaliojusį 2013 m. rugpjūčio mėn., įskaitant į jį įtrauktas nuostatas dėl žmogaus teisių,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. birželio mėn. ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. ES žemės politikos gaires, kuriose pateikiami žemės politikos formavimo ir programavimo besivystančiose šalyse orientyrai,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. Jungtinių Tautų žmogaus teisių gynėjų deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl čiabuvių gyventojų ir genčių (Konvencija Nr. 169), kurią yra ratifikavusi Nikaragva,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi siekis kurti ir stiprinti demokratiją ir teisinę valstybę bei pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms turi būti neatskiriama ES išorės politikos dalis, įskaitant ir Europos Sąjungos ir Centrinės Amerikos šalių 2012 m. asociacijos susitarimą;

B.  kadangi demokratijos ir teisinės valstybės padėtis Nikaragvoje per pastaruosius metus pablogėjo;

C.  kadangi 2013 m. Nikaragvoje buvo priimtas Įstatymas Nr. 840, kuriuo privačiai Kinijos bendrovei „HK Nicaragua Canal Development Investment Company Ltd“ (HKND bendrovė) buvo suteikta 100 metų koncesija, kad per Nikaragvos teritoriją būtų nutiestas jūrų laivybos kanalas;

D.  kadangi šiuo įstatymu HKND bendrovei buvo suteikti įgaliojimai nusavinti žemės sklypus, ši bendrovė atleista nuo vietos mokesčių ir jai netaikomos komercinę veiklą reglamentuojančios taisyklės; kadangi šiuo įstatymu taip pat užtikrinama, kad HKND bendrovei nebus taikomos baudžiamosios sankcijos už sutarties pažeidimą;

E.  kadangi laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 27 d. iki gruodžio 1 d. demonstrantai iš visos Nikaragvos buvo susirinkę šalies sostinėje ir reikalavo atsisakyti jūrų laivybos kanalo statybos, nes gali būti, kad dėl šio didžiulio masto projekto iš planuojamo kanalo apylinkių bus perkelta tūkstančiai smulkiųjų ūkininkų ir čiabuvių gyventojų, be to, buvo protestuojama dėl to, kad trūko skaidrumo per 2016 m. lapkričio 6 d. prezidento rinkimus; kadangi žmogaus teisių gynėjai pranešė apie tai, kad policija prieš protestuotojus panaudojo ašarines dujas, guminius ir švininius šovinius;

F.  kadangi neatliktas poveikio aplinkai tyrimas ir nevykdytos išankstinės konsultacijos su čiabuvių tautomis, taip pažeidžiant Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr. 169; kadangi siūlomas kanalo maršrutas kirs čiabuvių žemes ir dėl to bus perkelta 30 000–120 000 čiabuvių gyventojų;

G.  kadangi mokslo organizacijos išreiškė susirūpinimą, kad kanalas kirs Nikaragvos ežerą ir dėl to kils pavojus didžiausiam Centrinės Amerikos gėlo vandens šaltiniui; kadangi mokslo organizacijos prašė Nikaragvos vyriausybės laikinai sustabdyti projektą, kol bus baigti nepriklausomi tyrimai ir viešai aptarti jų rezultatai;

H.  kadangi Nacionalinės žemės, ežero ir suvereniteto apsaugos tarybos koordinatorė Francisca Ramirez 2016 m. gruodžio mėn. pateikė oficialų skundą dėl Nueva Gvinėjoje patirtų represinių veiksmų ir agresijos; kadangi Francisca Ramirez dėl savo aktyvios veiklos buvo bauginama ir savavališkai sulaikyta, o prieš jos šeimos narius buvo panaudotas smurtas;

I.  kadangi Nikaragvos žurnalistai susiduria su priekabiavimu ir bauginimu, jie sulaikomi ir jiems grasinama mirtimi;

J.  kadangi dėl Nikaragvos vyriausybės sudarytų kliūčių buvo atšauktas JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių gynėjų padėties klausimais Michelio Forsto 2016 m. rugpjūčio mėn. numatytas vizitas Nikaragvoje;

K.  kadangi opozicijos kandidatų patiriama didžiulė atskirtis rodo, kad akivaizdžiai netenkinamos laisvų ir sąžiningų rinkimų sąlygos ir kad rimtai pažeidžiama asociacijų laisvė, politinė konkurencija ir pliuralizmas;

L.  kadangi 2014 m. atliekant visuotinio periodinio vertinimo procedūrą specialioji pranešėja teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimais atkreipė dėmesį į tai, kad skiriant Aukščiausiojo Teismo teisėjus labai didelio poveikio turėjo politika; kadangi 2013 m. konstituciniai pakeitimai dėl prezidento išrinkimo pakartotinei kadencijai buvo priimti apeinant teisės aktus ir neskaidriai; kadangi pagal Nikaragvos konstitucijos 147 straipsnį draudžiama kelti savo kandidatūrą į prezidento ar viceprezidento pareigas asmenims, susijusiems su prezidentu kraujo ar svainystės ryšiais;

M.  kadangi viešajame sektoriuje paplitusi korupcija, į kurią įsitraukę ir prezidento šeimos nariai, tebėra viena didžiausių problemų; kadangi valstybės pareigūnų papirkinėjimas bei muitinės ir mokesčių institucijų vykdomo neteisėto konfiskavimo ir savavališko vertinimo atvejai yra labai paplitę reiškiniai;

1.  reiškia susirūpinimą dėl nuolat blogėjančios žmogaus teisių padėties Nikaragvoje ir apgailestauja dėl išpuolių ir priekabiavimo atvejų, kuriuos prieš žmogaus teisių organizacijas ir jų narius bei nepriklausomus žurnalistus vykdo pavieniai asmenys, politinės jėgos bei valstybės įstaigos;

2.  primygtinai ragina vyriausybę susilaikyti nuo persekiojimo ir represinių veiksmų prieš Franciscą Ramirez ir kitus žmogaus teisių gynėjus dėl jų vykdomos teisėtos veiklos; ragina Nikaragvos valdžios institucijas nutraukti nusikaltimus prieš žmogaus teisių gynėjus įvykdžiusių asmenų nebaudžiamumo praktiką; remia aplinkos ir žmogaus teisių gynėjų teisę išreikšti savo protestą nebijant atsakomųjų veiksmų; ragina Nikaragvą prieš imantis tolesnių veiksmų veiksmingai pradėti nepriklausomą poveikio aplinkai vertinimą ir užtikrinti, kad visas procesas būtų viešas;

3.  ragina Nikaragvos vyriausybę laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje, visų pirma 2008 m. pasirašytos JT deklaracijos dėl čiabuvių tautų teisių ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 169;

4.  ragina Nikaragvos vyriausybę apsaugoti čiabuvių tautų žemes nuo didžiulio masto projektų poveikio, nes dėl jų daroma neigiama įtaka čiabuvių teritorijų gyvavimą palaikančioms savybėms, todėl čiabuvių bendruomenės įtraukiamos į konfliktą ir susiduria su smurto praktika;

5.  yra itin susirūpinęs dėl to, kad opozicijos nariai buvo pašalinti iš Nikaragvos Nacionalinės Asamblėjos, ir dėl teismo sprendimo, kuriuo buvo pakeista vadovavimo struktūra opozicijos partijoje;

6.  ragina Nikaragvą visapusiškai gerbti demokratines vertybes, be kita ko, valdžių padalijimo principą, ir atkurti visų politinių opozicijos partijų poziciją leidžiant reikšti kritiškas nuomones tiek politinėje sistemoje, tiek ir plačiojoje visuomenėje; primena, kad visateisis opozicijos dalyvavimas, teismų sistemos nešališkumas, nebaudžiamumo panaikinimas ir nepriklausoma pilietinė visuomenė yra labai svarbūs veiksniai užtikrinant sėkmingą demokratinę valstybę;

7.  primena apie tai, jog pažeidžiant teismų sistemą buvo imtasi neteisėtų priemonių ir priimti konstituciniai pakeitimai, kuriais pašalinami prezidento kadencijos trukmės apribojimai, kad Daniel Ortega galėtų likti valdžioje dar daug metų;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2011 m. ir 2016 m. rinkimus dėl pažeidimų labai kritikavo tiek ES institucijos, tiek Amerikos valstybių organizacija; atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu vyksta dialogas su Amerikos valstybių organizacija ir kad susitarimo memorandumas turėtų būti pasirašytas iki 2017 m. vasario 28 d., o tai galėtų padėti pagerinti padėtį;

9.  dar kartą patvirtina, kad spaudos ir žiniasklaidos laisvės yra gyvybiškai svarbūs demokratijos ir atviros visuomenės elementai; ragina Nikaragvos valdžios institucijas vėl užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą;

10.  pažymi, kad, atsižvelgiant į Europos Sąjungos ir Centrinės Amerikos šalių asociacijos susitarimą, Nikaragvai turi būti priminta apie būtinybę laikytis teisinės valstybės, demokratijos ir žmogaus teisių principų, kurių laikosi ir kuriuos propaguoja ES; primygtinai ragina ES stebėti padėtį ir, jei reikia, įvertinti priemones, kurių gali būti imamasi;

11.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Amerikos valstybių organizacijos generaliniam sekretoriui, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai, Centrinės Amerikos Parlamentui ir Nikaragvos Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 45 E, 2010 2 23, p. 89.
(2) OL C 285 E, 2010 10 21, p. 74.


Mirties bausmė Kuveite ir Bahreine
PDF 260kWORD 43k
2017 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl egzekucijų Kuveite ir Bahreine (2017/2564(RSP))
P8_TA(2017)0044RC-B8-0150/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Bahreino, ypač į 2016 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl Mohammedo Ramadano atvejo(1), 2016 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl Bahreino(2) ir 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl mirties bausmės(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini atstovo spaudai 2017 m. sausio 15 d. pareiškimą dėl Bahreine įvykdytų egzekucijų ir 2017 m. sausio 25 d. pareiškimą dėl neseniai įvykdytų egzekucijų Kuveito Valstybėje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 10 d. bendrą Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės Federicos Mogherini ES vardu ir Europos Tarybos generalinio sekretoriaus Thorbjørno Jaglando pareiškimą dėl Europos ir pasaulinės kovos su mirties bausme dienos,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 25 d. Jungtinių Tautų specialiosios pranešėjos neteisminio, neatidėliotino ir savavališko mirties bausmės vykdymo klausimais Agnes Callamard ir Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo klausimais Nilso Melzerio pareiškimą, kuriame Bahreino vyriausybė raginama skubiai sustabdyti naujas egzekucijas, ir į 2017 m. sausio 17 d. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro atstovo spaudai Ruperto Colville pareiškimą dėl Bahreino,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl mirties bausmės, kovos su kankinimu, saviraiškos laisvės ir žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į naują ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių srityje, kuriais siekiama žmogaus teisių apsaugą ir stebėseną padaryti visų ES politikos sričių pagrindiniu aspektu,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvencijos 2 straipsnį ir jos protokolus Nr. 6 ir Nr. 13,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1 ir 2 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 1988 m. Europos Sąjungos, jos valstybių narių ir Persijos įlankos arabų valstybių bendradarbiavimo tarybos šalių sudarytą bendradarbiavimo susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 18 d. įvykusio 25-ojo ES ir Persijos įlankos arabų valstybių bendradarbiavimo jungtinės tarybos ir ministrų susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijas dėl mirties bausmės taikymo moratoriumo, ypač į 2014 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją ir naujausią 2016 m. gruodžio 19 d. rezoliuciją,

–  atsižvelgdamas į Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, Vaiko teisių konvenciją ir Arabų lygos žmogaus teisių chartiją – prie visų jų Kuveitas ir Bahreinas yra prisijungę,

–  atsižvelgdamas į 1984 m. gegužės 25 d. Ekonominės ir Socialinės Tarybos rezoliucija 1984/50 patvirtintas apsaugos priemones, kuriomis užtikrinama asmenų, kuriems gresia mirties bausmė, teisių apsauga,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugpjūčio 11 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių komiteto baigiamąsias pastabas dėl trečiosios periodinės Kuveito ataskaitos,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač į jos 15 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, ypač į jo 18 straipsnį ir jo Antrąjį neprivalomą protokolą dėl mirties bausmės, ir į Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 1954 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl asmenų be pilietybės statuso ir į 1961 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi, kaip teigia Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR), daugiau kaip 160 Jungtinių Tautų šalių narių, kurių teisinės sistemos, tradicijos, kultūra ir religiniai ypatumai labai skiriasi, yra panaikinusios mirties bausmę arba jos netaiko;

B.  kadangi 2017 m. sausio 25 d. Kuveito valdžios institucijos įvykdė egzekucijas septyniems žmonėms, įskaitant karališkosios šeimos narį: nužudyti Mohammad Shahed Mohammad Sanwar Hussain, Jakatia Midon Pawa, Amakeel Ooko Mikunin, Nasra Youseff Mohammad al-Anzi, Sayed Radhi Jumaa, Sameer Taha Abdulmajed Abduljaleel ir Faisal Abdullah Jaber Al Sabah – dauguma jų buvo nuteisti už žmogžudystę; kadangi iš šių kalinių penki buvo užsienio valstybių piliečiai: du Egipto, vienas Bangladešo, vienas Filipinų ir vienas Etiopijos, ir trys iš jų yra moterys; kadangi šios egzekucijos įvykdytos šalyje pirmą kartą nuo 2013 m., kai Kuveito valdžios institucijos po šešerius metus trukusio moratoriumo įvykdė egzekucijas penkiems žmonėms;

C.  kadangi Persijos įlankos žmogaus teisių centras ir kitos žmogaus teisių organizacijos dokumentuose užfiksavo Kuveito baudžiamojo teisingumo sistemos tinkamo proceso pažeidimų, kurie sudarė sunkumų ginamiesiems užtikrinti teisingą bylos nagrinėjimą; kadangi užsieniečiai namų ūkių darbuotojai yra ypač pažeidžiami, nes jiems nesuteikiama socialinė ir teisinė apsauga;

D.  kadangi po šešerius metus trukusio moratoriumo 2017 m. sausio 15 d. Bahreine sušaudyti Ali Al-Singace, Abbas Al-Samea ir Sami Mushaima;

E.  kadangi, pasak Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro, egzekucijos įvykdytos sunkiai pažeidus teisingo bylos nagrinėjimo standartus; kadangi tie trys vyrai buvo kaltinami 2014 m. Manamoje įvykdžius sprogdinimą, dėl kurio žuvo keletas žmonių, įskaitant tris policijos pareigūnus; kadangi visi trys, turimomis žiniomis, buvo kankinami, kad prisipažintų, ir jų prisipažinimai buvo panaudoti kaip pagrindinis jiems iškeltų kaltinimų įrodymas; kadangi jiems buvo atimta pilietybė, neleista naudotis advokato paslaugomis ir egzekucijos įvykdytos po nuosprendžio praėjus mažiau nei savaitei, jų šeimoms iš anksto nieko nepranešus ir nesuteikus jokios galimybės prašyti malonės;

F.  kadangi Jungtinių Tautų specialioji pranešėja neteisminio, neatidėliotino ir savavališko mirties bausmės vykdymo klausimais paskelbė šias egzekucijas neteisminėmis, remdamasi tuo, kad visiems trims vyrams nebuvo užtikrintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintos Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnyje;

G.  kadangi Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras nurodė, kad šios egzekucijos jį pribloškė ir kad kyla didelių abejonių, ar tų vyrų bylos buvo teisingai nagrinėjamos;

H.  kadangi Bahreine kitiems dviem vyrams, Mohammadui Ramadanui ir Husseinui Moussa, taip pat gresia mirties bausmė; kadangi abu vyrai tvirtina, jog buvo kankinami, kad tariamai prisipažintų padarę nusikaltimus, už kuriuos baudžiama mirties bausme, ir jiems bet kuriuo metu gali būti įvykdyta mirties bausmė;

I.  kadangi Persijos įlankos žmogaus teisių centro įkūrėjas ir direktorius Bahreino ir Danijos pilietis Abdulhadi al-Khawaja ir anksčiau Švedijoje gyvenęs matematikos mokytojas Khalil Al Halwachi vis dar laikomi kalėjime už tai, kad taikiai reiškė savo nuomonę;

1.  labai apgailestauja dėl Kuveito ir Bahreino sprendimo vėl pradėti vykdyti mirties bausmę; dar kartą smerkia mirties bausmės taikymą ir tvirtai remia mirties bausmės moratoriumo paskelbimą kaip žingsnį pirmyn siekiant jos panaikinimo;

2.  ragina Bahreino valdytoją Jo Didenybę šeichą Hamadą bin Isa al-Khalifa sustabdyti mirties bausmių vykdymą Mohamedui Ramadanui ir Husseinui Moosa ir ragina Bahreino valdžios institucijas užtikrinti, kad bylos būtų išnagrinėtos iš naujo, laikantis tarptautinių standartų; primena, kad visi įtarimai dėl žmogaus teisių pažeidimų, padarytų per teismo procesą, turi būti tinkamai ištirti;

3.  pabrėžia, kad Vaiko teisių konvencijoje ir Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte aiškiai uždrausta taikyti mirties bausmę už nusikalstamas veikas, kurias įvykdė jaunesni nei 18 metų asmenys;

4.  ragina Bahreino ir Kuveito valdžios institucijas nedelsiant nusiųsti atvirą kvietimą Jungtinių Tautų specialiajam pranešėjui kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo klausimais atvykti į šalį ir leisti nevaržomai susitikti su sulaikytaisiais ir patekti į visas kalinimo vietas;

5.  primena, kad ES nepritaria mirties bausmei, ir mano, kad tokia bausmė yra žiauri ir nehumaniška, neatgraso nuo nusikalstamo elgesio ir yra neatitaisoma įvykus klaidai;

6.  ragina Kuveitą ir Bahreiną pasirašyti ir ratifikuoti Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto Antrąjį neprivalomą protokolą, kuriuo siekiama panaikinti mirties bausmę;

7.  primygtinai ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir valstybes nares ir toliau kovoti, kad mirties bausmė nebebūtų taikoma; griežtai ragina Bahreiną ir Kuveitą laikytis tarptautinių minimaliųjų standartų ir sumažinti veikų, už kurias skiriama mirties bausmė, ir taikomų mirties bausmių skaičių; primygtinai ragina EIVT budriai stebėti pokyčius šiose dviejose šalyse ir visame Persijos įlankos regione ir pasinaudoti visomis turimomis poveikio priemonėmis;

8.  dar kartą tvirtina, kad Europos įmonės, vykdančios veiklą trečiosiose šalyse, privalo griežtai laikytis tarptautinių žmogaus teisių standartų; griežtai smerkia susitarimus dėl prekybos ginklais ir technologijomis, kuriais naudojamasi žmogaus teisių pažeidimams padaryti;

9.  primygtinai ragina EIVT ir valstybes nares kreiptis į Bahreino vyriausybę, paraginti ją paleisti Nabeelį Rajabą ir visus asmenis, kalinamus vien už taikų naudojimąsi savo saviraiškos ir susirinkimų laisve, ir primygtinai raginti Bahreino vyriausybę nebenaudoti pernelyg didelės jėgos prieš demonstrantus ir nebesiimti savavališko pilietybės atėmimo veiksmų;

10.  ragina, kad būtų paleisti Abdulhadi al-Khawaja ir Khalil Al Halwachi;

11.  ragina Bahreino vyriausybę visapusiškai įgyvendinti Bahreino nepriklausomos tyrimų komisijos (BICI) ataskaitoje, per visuotinį periodinį vertinimą ir Nacionalinio žmogaus teisių instituto pateiktas rekomendacijas; ragina toliau dėti pastangas vykdyti reformas Kuveite;

12.  ragina Bahreino valdžios institucijas tęsti nacionalinį dialogą dėl konsensuso, siekiant ilgalaikio ir įtraukaus nacionalinio susitaikymo ir tvarių politinių krizės sprendimų; pažymi, kad tvariame politiniame procese turėtų būti galima laisvai išreikšti teisėtą ir taikią kritiką;

13.  atkreipia dėmesį į Bahreine vykstančius protestus, minint 2011 m. protestų šeštąsias metines; ragina Bahreino valdžios institucijas užtikrinti, kad saugumo pajėgtos visapusiškai paisytų taikių protestuotojų teisių ir nenaudotų pernelyg didelės jėgos, nesulaikytų asmenų savavališkai, jų nekankintų ir nesiimtų kitų veiksmų, kuriais pažeidžiamos žmogaus teisės;

14.  skatina Europos Sąjungos, jos valstybių narių ir Persijos įlankos šalių, įskaitant Kuveitą ir Bahreiną, dialogą, dvišales ir daugiašales iniciatyvas žmogaus teisių klausimais ir kitose abipusio intereso srityse; ragina EIVT ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę Federicą Mogherini atkakliai siekti, kad su Kuveito ir Bahreino valdžios institucijomis būtų užmegztas oficialus dialogas žmogaus teisių klausimais, laikantis ES gairių dėl dialogų žmogaus teisių klausimais;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Bahreino Karalystės vyriausybei ir parlamentui, Kuveito Valstybės vyriausybei ir parlamentui ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalims.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0044.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0315.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0348.


Gvatemala, ypač žmogaus teisių gynėjų padėtis
PDF 342kWORD 46k
2017 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Gvatemalos, ypač dėl žmogaus teisių gynėjų padėties (2017/2565(RSP))
P8_TA(2017)0045RC-B8-0152/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir JT žmogaus teisių konvencijas bei jų fakultatyvinius protokolus,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, Europos socialinę chartiją ir ES pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio mėn. Europos konsensusą dėl vystymosi,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant savo rezoliucijas dėl diskusijų apie žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principo pažeidimo atvejus,

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl Gvatemalos(1) ir 2012 m. gruodžio 11 d.(2) rezoliuciją dėl ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimo,

–  atsižvelgdamas į savo Žmogaus teisių pakomitečio 2016 m. vasario mėn. vizitą į Meksiką ir Gvatemalą bei jo galutinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Delegacijos ryšiams su Centrinės Amerikos šalimis ataskaitą, parengtą ryšium su jos vizitu į Gvatemalą ir Hondūrą, kuris vyko 2015 m. vasario 16–20 d.,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl ES prioritetų 2016 m. JT ŽTT sesijose(3),

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo ataskaitą dėl grėsmių, su kuriomis visame pasaulyje susiduria žmogaus teisių gynėjai, ir dėl žmogaus teises ginančių moterų padėties,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro 2016 m. metinę jo biuro veiklos Gvatemaloje ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į neseniai įvykusį ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais vizitą į Gvatemalą,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. JT pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 2015–2019 m. ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

–  atsižvelgdamas į 2014–2017 m. ES bendradarbiavimo su pilietine visuomene šalyse partnerėse veiksmų gaires,

–  atsižvelgdamas į ES žmogaus teisių gynėjų apsaugos gaires ir Strateginę programą žmogaus teisių srityje, kurioje įsipareigojama bendradarbiauti su žmogaus teisių gynėjais,

–  atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių tarybos 2014 m. birželio 26 d. rezoliuciją 26/9, kurioje pažymima, kad JT Žmogaus teisių taryba nusprendė sukurti atvirą tarpvyriausybinę darbo grupę, sieksiančią parengti tarptautinį teisiškai privalomą dokumentą dėl tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių veiklos žmogaus teisių aspektu,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl čiabuvių gyventojų ir genčių nepriklausomose šalyse (TDO konvencija Nr. 169),

–  atsižvelgdamas į ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimo bei ES ir Centrinės Amerikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, kurie galioja nuo 2013 m., žmogaus teisių sąlygas,

–  atsižvelgdamas į 2014–2020 m. orientacinę daugiametę programą Gvatemalai ir jos įsipareigojimą padėti spręsti konfliktus, siekti taikos ir saugumo,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos paramos Gvatemalos teisingumo sektoriui programas, ypač SEJUST,

–  atsižvelgdamas į Amerikos šalių žmogaus teisių teismo 2014 m. sprendimą byloje Žmogaus teisių gynėjai ir kiti prieš Gvatemalą, taip pat į Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos 2015 m. gruodžio 31 d. ataskaitą dėl žmogaus teisių padėties Gvatemaloje (OEA/Ser.L/V/II. Doc. 43/15),

–  atsižvelgdamas į Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos darbo tvarkos taisyklių 25 straipsnį dėl atsargumo priemonių mechanizmo,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. Tarybos išvadas dėl paramos demokratijai ES išorės santykių srityje,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. Tarybos gaires dėl žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 9 d. vyriausiosios įgaliotinės Federicos Mogherini pareiškimą Europos Sąjungos vardu Žmogaus teisių dienos, minimos 2016 m. gruodžio 10 d., proga,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugpjūčio 17 d. Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai pareiškimą dėl žmogaus teisių gynėjų Gvatemaloje,

–  atsižvelgdamas į Santo Domingo pareiškimą, parengtą per 2016 m. spalio 25–26 d. vykusį ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos (CELAC) ministrų susitikimą,

–  atsižvelgdamas į vadinamosios tryliktuko grupės 2017 m. vasario 1 d. pareiškimą dėl teisinės valstybės principo stiprinimo ir kovos su korupcija ir nebaudžiamumu,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 5 dalį, 18, 21, 27 ir 47 straipsnius bei į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnį,

A.  kadangi pagal gaunamos ES dvišalės paramos vystymuisi dydį Gvatemala yra trečia Centrinėje Amerikoje: 2014–2020 m. laikotarpiu ši parama siekia 187 mln. EUR ir ypatingas dėmesys ją teikiant skiriamas aprūpinimui maistu, konfliktų sprendimui, taikai, saugumui ir konkurencingumui;

B.  kadangi Gvatemala yra strateginėje narkotikų tiekimo ir neteisėtos migracijos kelio tarp Centrinės Amerikos ir JAV vietoje; kadangi gvatemaliečiai tebėra antra pagal dydį iš JAV deportuojamų asmenų grupė; kadangi dėl dešimtmečius trunkančių vidaus konfliktų, didelio skurdo ir įsišaknijusios nebaudžiamumo kultūros Gvatemaloje įsigalėjęs skurdas ir grėsmės saugumui nemažėja; kadangi dėl didelio nusikalstamumo kenčia visa visuomenė, tačiau žmogaus teisių gynėjai, NVO ir vietos valdžios institucijos – ypač;

C.  kadangi 2017 m. minimos 20-osios Gvatemalos taikos susitarimų metinės; kadangi nepaprastai svarbu kovoti su nebaudžiamumu – taip pat ir už sunkius nusikaltimus, įvykdytus valdant ankstesniems nedemokratiniams režimams; kadangi Gvatemalos valdžios institucijos turi aiškiai pasakyti tiems, kurie fiziškai smurtauja prieš žmogaus teisių gynėjus, ir tiems, kurie yra šių nusikaltimų sumanytojai, kad už šiuos veiksmus neliks nenubausta;

D.  kadangi nuo 2016 m. sausio iki lapkričio mėn. Gvatemalos žmogaus teisių gynėjų apsaugos padalinys Gvatemaloje užregistravo keturiolika žmogaus teisių gynėjų žmogžudysčių ir septynis pasikėsinimus juos nužudyti; kadangi, pasak tų pačių šaltinių, 2016 m. iš viso įvykdyti 223 išpuoliai prieš žmogaus teisių gynėjus, įskaitant 68 naujas teisines žmogaus teisių gynėjams iškeltas bylas; kadangi žmogaus teisių gynėjai, į kuriuos taikomasi dažniausiai, yra aplinkos ir teisių į žemę gynėjai bei asmenys, kurių darbas susijęs su teisingumu ir nebaudžiamumu;

E.  kadangi be žurnalistų Victoro Valdéso Cardonos, Diego Estebano Gasparo, Roberto Salazaro Barahonos ir Winstono Leonardo Túnchezo Cano, kurie, kaip pranešama, buvo nužudyti 2016 m., 2017 m. jau įvykdytos žmogaus teisių gynėjų Lauros Leonor Vásquez Pinedos ir Sebastiáno Alonzo Juano žmogžudystės;

F.  kadangi žmogaus teisių padėtis tebėra labai rimta; kadangi moterų ir čiabuvių – ypač ginančių žmogaus ir migrantų teises – padėties klausimas kelia didelį susirūpinimą, tačiau ne mažiau svarbūs ir kiti, pvz., teisė kreiptis į teismą, sąlygos kalėjimuose, policijos elgesys ir įtarimai kankinimu kartu su įsigalėjusia korupcija, sąmokslavimu ir nebaudžiamumu;

G.  kadangi Gvatemala yra ratifikavusi TDO konvenciją Nr. 169 dėl čiabuvių gyventojų ir genčių nepriklausomose šalyse ir Konvenciją Nr. 87 dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo; kadangi esama kai kurių pozityvių ženklų, pvz., Mesa Sindical del Ministerio Público sukūrimas; kadangi Gvatemalos teisės aktuose nenustatyta pareiga rengti išankstines laisvas informatyvias konsultacijas su čiabuvių bendruomenėmis, kaip numatyta TDO konvencijoje Nr. 69;

H.  kadangi Amerikos šalių žmogaus teisių teismas 2014 m. priėmė įpareigojantį sprendimą, kuriame raginama parengti viešąją žmogaus teisių gynėjų apsaugos politiką; kadangi šiuo metu vyksta ES finansuojamas konsultacijų procesas minėtajai politikai sukurti;

I.  kadangi JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai taikomi visoms valstybėms ir visoms verslo įmonėms – nesvarbu, ar jos tarptautinės, ar kitokios, neatsižvelgiant į jų dydį, sektorių, vietą, valdymą ir struktūrą, nors veiksmingi kontrolės ir sankcijų mechanizmai tebėra iššūkis šiuos principus įgyvendinant visame pasaulyje; kadangi 2017 m. lapkričio mėn. žmogaus teisių padėtis Gvatemaloje bus įvertinta taikant Žmogaus teisių tarybos visuotinio periodinio vertinimo mechanizmą;

J.  kadangi Gvatemalos žmogaus teisių ombudsmenas, prokuratūra ir teismai ėmėsi svarbių veiksmų, siekdami kovoti su nebaudžiamumu ir pripažinti žmogaus teises;

K.  kadangi Gvatemala ėmėsi kai kurių sveikintinų veiksmų, pvz., iki 2019 m. pratęsė Tarptautinės kovos su nebaudžiamumu Gvatemaloje komisijos (CICIG) įgaliojimus; kadangi 2016 m. spalio mėn. Gvatemalos vyriausybės, Kongreso ir teisingumo sistemos vadovai pateikė pasiūlymą Kongresui dėl konstitucinės teisingumo sektoriaus reformos, pagrįstą, inter alia, apskritojo stalo diskusijomis su pilietinės visuomenės atstovais, kuria siekiama stiprinti teisingumo sistemą remiantis tokiais principais, kaip karjera teisminėse įstaigose, teisinis pliuralizmas ir teisminių įstaigų nepriklausomumas;

L.  kadangi tikslinė persekiojimo kampanija sutrukdė nagrinėti rezonansines korupcijos ir pereinamojo laikotarpio teisingumo bylas ir kadangi šioje srityje dirbantys žmogaus teisių gynėjai, įskaitant teisėjus ir teisininkus, patyrė bauginimų ir jiems pateikta sufabrikuotų teisinių skundų; kadangi tarptautiniu lygiu pripažįstamos Tarptautinės kovos su nebaudžiamumu Gvatemaloje komisijos (CICIG) direktoriui Ivánui Velasquezui taip pat pateikti kaltinimai ir jo atžvilgiu vykdoma šmeižto kampanija; kadangi rezonansinėse pereinamojo laikotarpio teisingumo srities bylose judama į priekį, pvz., su Molina Theissen ir CREOMPAZ susijusioje byloje arba korupcijos „La Linea y Coparacha“ byloje;

M.  kadangi kai kurios valstybės narės vis dar nėra ratifikavusios ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimo, todėl dar neįsigaliojo politinio dialogo ramsčio nuostatos; kadangi, be tvarios ekonomikos ir socialinės plėtros, žmogaus teisės ir teisinės valstybės principas sudaro ES išorės veiksmų politikos pagrindą;

1.  griežčiausiai smerkia neseniai įvykdytas Lauros Leonor Vásquez Pinedos, Sebastiáno Alonzo Juano ir žurnalistų Victoro Valdéso Cardonos, Diego Estebano Gasparo, Roberto Salazaro Barahonos ir Winstono Leonardo Túnchezo Cano žmogžudystes, taip pat tai, kad 2016 m. Gvatemaloje buvo nužudyta dar 14 žmogaus teisių gynėjų; reiškia nuoširdžią užuojautą visų šių žmogaus teisių gynėjų šeimoms ir draugams;

2.  reiškia didžiulį susirūpinimą tuo, kad dėl nuolat vykdomų smurto aktų ir saugumo trūkumo žmogaus teisių gynėjai negali visapusiškai ir laisvai vykdyti savo veiklos; reiškia pagarbą visiems Gvatemalos žmogaus teisių gynėjams ir ragina nedelsiant atlikti nepriklausomą, objektyvų ir išsamų pirmiau minėtų žmogžudysčių tyrimą; pabrėžia, kad norint valstybę visais lygmenimis padaryti atskaitingą, atsakingą, įtraukią, veiksmingą ir atitinkamai labiau teisėtą, būtina veržli pilietinė visuomenė;

3.  palankiai vertina Gvatemalos pastangas kovojant su organizuotu nusikalstamumu, ragina jas padidinti, bet kartu pripažįsta, kad ji susiduria su didžiuliais sunkumais siekdama užtikrinti visų su struktūriniu smurtu (pvz., narkotikų sukeliamu smurtu) susiduriančių piliečių saugumą ir laisvę; ragina ES institucijas ir ES valstybes nares skirti Gvatemalai techninių ir biudžetinių priemonių siekiant padėti jai kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, ir teikti pirmenybę tokioms pastangoms dvišalėse bendradarbiavimo programose;

4.  primena, kad reikia parengti viešąją žmogaus teisių gynėjų apsaugos politiką vadovaujantis Amerikos šalių žmogaus teisių teismo 2014 m. priimtu sprendimu; atkreipia dėmesį į neseniai pradėtą nacionalinį dialogą; ragina Gvatemalos valdžios institucijas užtikrinti, kad viešoji politika būtų formuojama pasitelkus platų dalyvaujamąjį procesą ir skirta struktūrinėms problemoms, kurios didina žmogaus teisių gynėjų pažeidžiamumą, spręsti; ragina verslo bendruomenę remti šias pastangas;

5.  palankiai vertina ES delegacijos Gvatemaloje sprendimą prisidėti finansiškai prie diskusijų ir konsultacijų proceso rengiant tokią programą ir ragina ES delegaciją toliau remti žmogaus teisių gynėjus; ragina kompetentingas institucijas parengti ir įgyvendinti viešąją žmogaus teisių gynėjų apsaugos politiką glaudžiai bendradarbiaujant su įvairių sričių suinteresuotaisiais subjektais ir toliau eiti reformų keliu, siekiant sukurti nepriklausomas teismines institucijas, kovoti su nebaudžiamumu ir stiprinti teisinę valstybę;

6.  ragina nedelsiant ir privaloma tvarka imtis Amerikos šalių žmogaus teisių teismo rekomenduotų atsargumo priemonių ir ragina valdžios institucijas atšaukti sprendimą, kuriuo vienašališkai panaikinamos žmogaus teisių gynėjams naudingos atsargumo priemonės;

7.  primena 2014 ir 2015 m. įvykusių geranoriškų 93 bendruomeninių konsultacijų rezultatus; primena, kad dabar vyksta dalyvaujamasis procesas, ir ragina Gvatemalos valdžios institucijas paspartinti procedūras, užtikrinančias, kad bus sukurtas nacionalinis laisvų, informacija pagrįstų išankstinių konsultacijų mechanizmas, kaip numatyta TDO Nr. 169 konvencijoje; ragina Gvatemalos vyriausybę pradėti platesnes socialines konsultacijas dėl hidroelektrinių jėgainių, kasybos projektų ir naftos bendrovių, ir ragina ES institucijas užtikrinti, kad Europos Sąjungos pagalba ar parama nebūtų skiriama remti projektams ar leisti juos plėtoti nesurengus išankstinių laisvų informatyvių konsultacijų su čiabuvių bendruomenėmis;

8.  palankiai vertina iniciatyvą reformuoti teismų sistemą, kurią Kongresui pateikė vykdomosios, teisminės ir įstatymų leidžiamosios valdžios atstovai, kuria siekiama toliau plėtoti profesionalią demokratinę teisingumo sistemą, pagrįstą veiksmingu teisminių įstaigų nepriklausomumu; ragina Gvatemalos kongresą dėti bendras pastangas siekiant 2017 m. iki galo užbaigti visą teismų reformą; dėl šios priežasties ragina Gvatemalos valdžios institucijas skirti pakankamai lėšų ir žmogiškųjų išteklių teismams, o ypač Generalinei prokuratūrai; remia svarbų Tarptautinės kovos su nebaudžiamumu Gvatemaloje komisijos (CICIG) darbą;

9.  palankia vertina pirmųjų apeliacinio teismo rūmų sprendimą buvusio diktatoriaus Rioso Montto byloje, kuriame patvirtinama, kad genocido nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui netaikomas senaties apribojimas – tai svarbus žingsnis kovoje su nebaudžiamumu;

10.  ragina Gvatemalos valstybę bendradarbiauti su visuotinio periodinio vertinimo mechanizmu ir imtis visų reikiamų veiksmų jo rekomendacijoms įgyvendinti;

11.  prašo Europos Sąjungą remti Generalinę prokuratūrą; kategoriškai nepritaria bet kokiam spaudimui, bauginimui ar įtakai, kurie kelia pavojų nepriklausomumui, teisiniam pliuralizmui ir objektyvumui; ragina Gvatemalos valdžios institucijas toliau stiprinti bendradarbiavimą su Vidaus reikalų ministerijos išpuolių prieš žmogaus teisių gynėjus tyrimo skyriumi ir Generalinės prokuratūros žmogaus teisių skyriumi;

12.  ragina ES institucijas dėti pastangas siekiant sudaryti tarptautiniu mastu privalomus susitarimus, kurie sustiprintų žmogaus teisių laikymąsi, visų pirma ES įmonėms vykdant veiklą trečiosiose šalyse;

13.  ragina ES valstybes nares, kurios dar neratifikavo ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimo, nedelsiant tai padaryti; prašo Europos Sąjungą ir jos valstybes nares pasinaudoti mechanizmais, numatytais asociacijos ir politinio dialogo susitarime, ir tvirtai paraginti Gvatemalą įgyvendinti plataus užmojo žmogaus teisių darbotvarkę ir kovoti su nebaudžiamumu; ragina ES institucijas ir valstybes nares šiai užduočiai numatyti pakankamai lėšų ir techninės pagalbos;

14.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, Amerikos valstybių organizacijai, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Gvatemalos Respublikos vyriausybei ir parlamentui, SIECA ir Parlacen.

(1) OL C 301 E, 2007 12 13, p. 257.
(2) OL C 434, 2015 12 23, p. 181.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0020.


Kova su terorizmu ***I
PDF 329kWORD 49k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2017 m. vasario 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kovos su terorizmu, pakeičiančios Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu (COM(2015)0625 – C8-0386/2015 – 2015/0281(COD))
P8_TA(2017)0046A8-0228/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0625),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 83 straipsnio 1 dalį ir 82 straipsnio 2 dalies c punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0386/2015),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir 83 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos 2001 m. rugsėjo 28 d. rezoliuciją 1373(2001), 2014 m. rugsėjo 24 d. rezoliuciją 2178(2014), 2014 m. gruodžio 19 d. rezoliuciją 2195(2014), 2015 m. vasario 12 d. rezoliuciją 2199(2015), 2015 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją 2249(2015) ir 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją 2253(2015),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos 2005 m. gegužės 16 d. konvenciją dėl terorizmo prevencijos ir jos 2015 m. gegužės 19 d. papildomą protokolą,

–  atsižvelgdamas į Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 1 d. Vašingtone vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo komunikatą branduolinio saugumo klausimais,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 30 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0228/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  patvirtina bendrą Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. vasario 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/... dėl kovos su terorizmu, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 2005/671/TVR

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2017/541.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Bendras Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimas priimant Direktyvą dėl kovos su terorizmu

Pastarojo meto teroristiniai išpuoliai Europoje išryškino būtinybę stiprinti pastangas siekiant užtikrinti saugumą, kartu skatinant pagarbą mūsų bendroms vertybėms, įskaitant teisinės valstybės principą ir žmogaus teises. Siekiant visapusiškai reaguoti į augančią terorizmo grėsmę, sustiprintą kovai su terorizmu skirtą kriminalizavimo sistemą reikia papildyti veiksmingomis radikalizacijos, vedančios prie terorizmo, prevencijos priemonėmis, taip pat veiksmingu keitimusi informacija apie teroristinius nusikaltimus.

Vadovaudamosi šiais principais ES institucijos ir valstybės narės bendrai pareiškia pasiryžimą savo atitinkamose kompetencijos srityse toliau plėtoti veiksmingas prevencijos priemones ir į jas investuoti, laikydamosi visapusiško tarpsektorinio požiūrio, apimančio visas aktualias politikos sritis, visų pirma švietimo, socialinės įtraukties ir integracijos srityse, ir visus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas, vietos bendruomenes ar pramonės partnerius.

Komisija rems valstybių narių pastangas visų pirma teikdama finansinę paramą projektams, kuriais siekiama plėtoti kovos su radikalizacija priemones, taip pat remdama ES masto iniciatyvas ir tinklus, pavyzdžiui, Informacijos apie radikalizaciją tinklą.

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pabrėžia, kad Sąjungoje būtinas kompetentingų institucijų veiksmingas ir laiku atliekamas keitimasis visa aktualia informacija teroristinių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo dėl jų tikslais. Todėl labai svarbu keičiantis informacija visapusiškai naudotis visomis esamomis Sąjungos priemonėmis, kanalais ir agentūromis, taip pat sparčiai įgyvendinti visus šioje srityje priimtus Sąjungos teisės aktus.

Visos trys institucijos patvirtina, kad reikia įvertinti bendros ES keitimosi informacija sistemos veikimą ir imantis realių veiksmų pašalinti galimus trūkumus, be kita ko, atsižvelgiant į Veiksmų gaires, skirtas keitimuisi informacija ir informacijos valdymui, įskaitant sąveikumo sprendimus, stiprinti TVR srityje.

(1) OL C 177, 2016 5 18, p. 51.


Tikrinimo prie išorės sienų sugriežtinimas naudojant atitinkamas duomenų bazes ***I
PDF 318kWORD 42k
Rezoliucija
Tekstas
2017 m. vasario 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl atitinkamų duomenų bazių tikrinimo prie išorės sienų sugriežtinimo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 562/2006 (COM(2015)0670 – C8-0407/2015 – 2015/0307(COD))
P8_TA(2017)0047A8-0218/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0670),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 77 straipsnio 2 dalies b punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0407/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 7 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A8-0218/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. vasario 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/..., kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) 2016/399 nuostatos, susijusios su atitinkamų duomenų bazių tikrinimo prie išorės sienų sugriežtinimu

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2017/458.)


Galimi dabartinės Europos Sąjungos institucinės sąrangos pakeitimai ir korekcijos
PDF 481kWORD 63k
2017 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl galimų dabartinės Europos Sąjungos institucinės sąrangos pakeitimų ir korekcijų (2014/2248(INI))
P8_TA(2017)0048A8-0390/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 1, 2, 3, 6, 9, 10, 14, 15, 16, 17, 48, 50 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 119, 120–126, 127–133, 136-138, 139–144, 194 bei 352 straipsnius bei į jos protokolus,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. Europos Komisijos pirmininko glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Vadovų Tarybos, Europos Parlamento, Europos Centrinio Banko ir Euro grupės pirmininkais parengtą pranešimą „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“ („Penkių pirmininkų pranešimas“)(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 19 d. teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos reglamento projekto, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ir į savo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą dėl Tarpinstitucinio Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo sudarymo(3),

–  atsižvelgdamas į daugiametę finansinę programą (DFP)(4) ir tarpinstitucinį susitarimą(5), priimtus 2013 m. gruodžio 2 d.,

–  atsižvelgdamas į Aukšto lygio darbo grupės nuosavų išteklių klausimais 2016 m. gruodžio mėn. galutinę ataskaitą ir rekomendacijas(6),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 18–19 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas dėl naujo susitarimo dėl Jungtinės Karalystės Europos Sąjungoje, kuris neteko galios dėl JK sprendimo išstoti iš Sąjungos,

–  atsižvelgdamas į JK įvykusio referendumo dėl narystės ES priimtą sprendimą išstoti iš ES,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rudenį parengtą standartinę „Eurobarometro Nr. 84“ apklausą „Viešoji nuomonė Europos Sąjungoje“ ir į 2016 m. birželio mėn. Europos Parlamento užsakymu parengtą specialią „Eurobarometro“ apklausą „Europos gyventojai 2016 m. Požiūriai ir lūkesčiai, kova su terorizmu ir radikalizacija“,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomonę 2/13 dėl susitarimo dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Europos žmogaus teisių konvencija, EŽTK) projekto(7),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą, kuriuo nustatoma Europos Parlamento sudėtis(8),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl daugiapakopio valdymo Europos Sąjungoje konstitucinių problemų(9),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 15 d. rezoliuciją „Derybos dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP): įgyta patirtis ir tolesni veiksmai“(10),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl 2014 m. Europos Parlamento rinkimų(11) ir 2013 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl geresnio 2014 m. Europos Parlamento rinkimų organizavimo(12),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos institucijų būstinių vietos(13),

–   atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 28 d. rezoliuciją dėl Europos piliečių iniciatyvos(14),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos rinkimų teisės reformos(15) ir į pasiūlymą dėl Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise dalinio pakeitimo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. rezoliuciją dėl sprendimo išstoti iš ES, kuris yra JK įvykusio referendumo pasekmė(16),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos veikimo gerinimo remiantis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis(17),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl euro zonos biudžeto pajėgumų(18),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai „ES mechanizmo, kuriuo skatinama demokratija, teisinės valstybės principai ir pagrindinės teisės, kūrimas“(19),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2016/1624 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų(20),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(21) ir 2015 m. liepos 8 d. Regionų komiteto nuomonę(22),

–  atsižvelgdamas į Italijos Respublikos Deputatų Rūmų, Prancūzijos Respublikos Nacionalinės Asamblėjos, Vokietijos Federacinės Respublikos Bundestago ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės Deputatų Rūmų pirmininkų 2015 m. rugsėjo 14 d. pasirašytą deklaraciją „Gilesnė Europos integracija: tolesni veiksmai“ (angl. Greater European Integration: The Way Forward), kuriai pritarė keletas nacionalinių parlamentų rūmų ES,

–   atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 31 d. Regionų komiteto nuomonę „ES pilietybės stiprinimas: Sąjungos piliečių supažindinimas su jų rinkimų teisėmis“(23),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto bei Biudžeto kontrolės komiteto nuomones (A8–0390/2016),

A.  kadangi šioje rezoliucijoje siekiama pateikti sprendimus, kurių negalima pasiekti taikant šiuo metu Sutartyse numatytas priemones ir kurie dėl to iš esmės yra įmanomi tik ateityje padarius Sutarties pakeitimus, kai bus įvykdytos atitinkamos būtinos sąlygos;

B.  kadangi ES institucijos nesugeba įveikti didelės ir daugialypės krizės, apimančios finansinių, ekonominių, socialinių ir migracijos pasekmes, su kuria susiduria Sąjunga, populiarėjančios populistinės partijos ir nacionalistiniai judėjimai dar padidino vis didesnės gyventojų dalies nepasitenkinimą dabartinės Europos Sąjungos veikimu;

C.  kadangi šiems svarbiems Europos iššūkiams atskiros valstybės narės negali duoti atsako, reikalingas bendras Europos Sąjungos atsakas;

D.  kadangi pažangai kuriant Sąjungą, kuri galėtų iš tiesų įgyvendinti savo tikslus ir jų pasiekti, kliudo netinkamas vadovavimas, susijęs su nuolatiniu ir sistemingu siekiu užtikrinti vieningus sprendimus Taryboje (vis dar vadovaujantis vadinamuoju Liuksemburgo kompromisu) ir tai, kad nėra vienos pakankamai patikimos vykdomosios valdžios institucijos, turinčios visišką demokratinį teisėtumą ir kompetenciją imtis efektyvių veiksmų įvairiose politikos srityse; kadangi atsižvelgiant į nesenus įvykius, pavyzdžiui, netinkamai valdomą pabėgėlių srautą, lėtą bankų balanso tvarkymą prasidėjus finansinei krizei ir nepakankamai greitą bendrą atkirtį vidaus ir išorinio terorizmo grėsmei, aiškiai įrodyta, kad Sąjunga nepajėgi veiksmingai ir greitai reaguoti;

E.  kadangi ES negali patenkinti ES piliečių lūkesčių, nes galiojančiose Sutartyse neišnaudotos visos galimybės ir nenumatytos visos būtinos priemonės, kompetencijos ir sprendimų priėmimo procedūros norint sėkmingai siekti šių bendrų tikslų;

F.  kadangi dėl šios problemos ir dėl to, kad valstybės narės neturi bendros mūsų žemyno vizijos, kaip niekada išaugo euroskepticizmo lygis, todėl grįžtama prie nacionalizmo ir kyla Europos silpnėjimo ar net jos subyrėjimo pavojus;

G.  kadangi vietoje to, kad Lisabonos sutartyje būtų paremta Sąjunga kaip sistema, ji sudarė daugiau galimybių valstybėms narėms rinktis sprendimus pagal pageidavimus, Sąjunga tapo dar sudėtingesnė, skirtumai joje dar didesni; kadangi nepaisant Sutartyse numatyto lankstumo, valstybėms narėms suteikta nemažai galimybių rinktis pirminės teisės nuostatas, todėl buvo sukurta neskaidri susisiekiančių bendradarbiavimo grupių sistema, buvo trukdoma vykdyti demokratinę kontrolę ir užtikrinti atsiskaitomumą;

H.  kadangi pagal Sutartis galimi kiti lanksčios ir diferencijuotos integracijos būdai antrinės teisės lygmeniu, naudojantis tvirtesnio ir struktūrinio bendradarbiavimo nuostatomis, kurias turėtų būti galima taikyti tik ribotam politikos sričių skaičiui ir kurios turi būti integracinės, kad valstybėms narėms būtų sudaryta galimybė dalyvauti; kadangi praėjus dvidešimčiai metų tvirtesnio bendradarbiavimo poveikis tebėra ribotas; kadangi tvirtesnis bendradarbiavimas buvo pritaikytas tris kartus – kalbant apie bendras taisykles dėl tarptautinių porų skyryboms taikytinos teisės, Europos patento, kuris turėtų bendrą poveikį, ir nustatant finansinių sandorių mokestį; kadangi tvirtesnis bendradarbiavimas turi būti pirmas žingsnis siekiant tolesnės politinės integracijos, pavyzdžiui bendros saugumo ir gynybos politikos (BUSP) srityje, o ne būdas sudaryti daugiau galimybių rinktis;

I.  kadangi būtina išsaugoti Bendrijos metodą ir jam negali kenkti tarpvyriausybiniai sprendimai, netgi ir tose srityse, kuriose ne visos valstybės narės atitinka dalyvavimo sąlygas;

J.  tačiau kadangi Sąjungos valiuta yra euro (ES sutarties 3 straipsnio 4 dalis), Jungtinei Karalystei buvo taikoma nukrypti leidžianti nuostata (Protokolas Nr. 15), Danijai – konstitucinė išimtis (Protokolas Nr. 16), Švedija nebesilaikė euro konvergencijos kriterijų ir galimybė, kad Graikija nustos vartoti bendrą valiutą, buvo atvirai aptariama Europos Vadovų Taryboje; kadangi visos valstybės narės, atitinkančios reikalavimus, turi pareigą įvesti šią valiutą, nors valstybėms narėms, prisijungsiančioms prie euro zonos po jos sukūrimo, ir nenumatytas grafikas;

K.  kadangi Jungtinei Karalystei ir Airijai buvo leista pasirinkti neprisijungti prie Šengeno erdvės, kurioje laisvas asmenų judėjimas kyla dėl vidinių sienų kontrolės panaikinimo, oficialiai numatyto Sutartyse; kadangi kitos keturios valstybės narės taip pat neprisijungusios prie šios erdvės, tačiau turi pareigą prisijungti, o trys šalys, nepriklausančios Europos Sąjungai yra pasirinkusios prie šios erdvės prisijungti; kadangi dėl šio susiskaidymo ne tik negalima panaikinti kai kurių vidinių sienų, bet jis kelia sunkumų norint sukurti tikrą vidaus rinką ir visiškai integruoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę; primena, kad Šengeno erdvės integracija turi išlikti visų ES valstybių narių tikslu;

L.  pagaliau, kadangi dėl to, kad atskiros valstybės narės gali pasirinkti nedalyvauti, kyla pavojus vienodam ES teisės taikymui, valdymas tampa itin sudėtingas, apsunkinama Sąjungos sanglauda ir kenkiama jos piliečių solidarumui;

M.  kadangi nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo ir dėl ekonominės, finansinės, migracijos ir saugumo krizių, Europos Vadovų Tarybos vaidmuo dar labiau išsiplėtė ir apima kasdienį valdymą priimant tarpvyriausybines priemones, nepatenkančias į ES sistemą, nepaisant to, kad ji turi vykdyti ne teisėkūros funkciją, o suteikti reikiamą impulsą Sąjungos vystymuisi ir nustatyti bendrąsias politikos gaires ir prioritetus (ES sutarties 15 straipsnio 1 dalis);

N.  kadangi dėl priklausomybės nuo vieningų sprendimų Europos Vadovų Taryboje ir jos nepajėgumo šių vieningų sprendimų pasiekti buvo priimtos tarpvyriausybinės priemonės, nepatenkančios į ES teisės sistemą, pavyzdžiui, Europos stabilumo mechanizmas (ESM), Sutartis dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo ekonominėje ir pinigų sąjungoje (SSKV, vadinamasis fiskalinis susitarimas); kadangi tą patį galima pasakyti apie susitarimą su Turkija Sirijos pabėgėlių krizės klausimu;

O.  kadangi SSKV 16 straipsnyje nustatyta, kad praėjus penkeriems metams nuo jos įsigaliojimo (iki 2018 m. sausio 1 d.) turi būti imtasi būtinų veiksmų norint fiskalinį susitarimą įtraukti į Sąjungos teisės sistemą ir nors panašios nuostatos įtrauktos į tarpvalstybinį susitarimą dėl įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą pervedimo ir sujungimo, akivaizdu, kad nebus galima užtikrinti euro zonos atsparumo, taip pat sukurti bankų sąjungos, nesiėmus tolesnių fiskalinio susitarimo veiksmų ir neužtikrinus labiau patikimos, veiksmingos ir demokratinės valdymo formos;

P.  kadangi pagal šią naują valdymo sistemą numatyta, kad Komisija taps tikra Parlamentui atskaitinga vyriausybe, galinčia formuluoti ir įgyvendinti bendrą fiskalinę ir makroekonominę politiką, būtiną euro zonai, ir jai turi būti skirtas iždas ir biudžetas, kurie atitiktų numatytų užduočių mastą; kadangi nepaisant priemonių, nustatytų pirminėje teisėje, reikia reformuoti Lisabonos sutartį;

Q.  kadangi taip pat reikia reformuoti ir atnaujinti visos Europos Sąjungos finansinius išteklius; kadangi susitarimas dėl dabartinės DFP pasiektas tik po ilgų ir įtemptų derybų ir prie jo pridėtas sprendimas įsteigti aukšto lygio grupę, kuri persvarstytų Sąjungos pajamas pagal nuosavų išteklių sistemą ir 2016 m. pateikti pranešimą; kadangi dabartinė DPF labai varžo Sąjungos finansinę ir politinę autonomiją, nes daugumą pajamų sudaro valstybių narių nacionaliniai įnašai ir didelė dalis išlaidų iš anksto numatyta grąžinti toms pačioms valstybėms narėms; kadangi BVP/BNP pagrįsti nacionaliniai įnašai tapo pačiu didžiausiu pajamų šaltiniu;

R.  kadangi dabartinė DFP nominali išraiška yra mažesnė palyginti su ankstesniosios, nors aplinkybės reikalauja didelių biudžeto pastangų norint padėti pabėgėliams ir skatinti ekonomikos augimą, socialinę sanglaudą ir finansinį stabilumą;

S.  kadangi vieningo sprendimo reikalavimas mokesčių politikos klausimais trukdo kovoti su mokesčių rojaus Europos Sąjungoje egzistavimu ir kenksminga valstybių narių mokesčių politika; kadangi dėl daugelio šių praktikų iškreipiamas vidaus rinkos veikimas, kyla pavojus valstybių narių pajamoms, pagaliau našta perkeliama piliečiams ir MVĮ;

T.  kadangi Europos Sąjunga yra konstitucinė sistema, pagrįsta teisinės valstybės principu; kadangi norint pagal valdžių padalijimo principą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT) suteikti jurisdikciją visais ES teisės aspektais reikia pakeisti Sutartis;

U.  kadangi ES taip pat grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises; kadangi įrodyta, jog galiojančių ES priemonių vertinant, kaip valstybės narės laikosi šių principų, ir sankcijų už jų pažeidimus nepakanka; kadangi pažeidimo procedūros, pradėtos dėl konkrečių valstybių narių teisės aktų arba veiksmų, pažeidžiančių ES teisę, nepakankamos norint reaguoti į ES pagrindinių teisių pažeidimus; kadangi pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį nustatyta, kad Taryba, spręsdama keturių penktadalių savo narių balsų dauguma gali nutarti, jog iškilo aiškus pavojus, kad šiurkščiai pažeistos pagrindinės vertybės, o pagal ES sutarties 7 straipsnio 2 dalį reikalaujama, kad Europos Vadovų Taryba vieningai nuspręstų dėl šiurkštaus ir nuolatinio pažeidimo; kadangi dėl šių priežasčių nei ES sutarties 7 straipsnio 1 dalyje nustatytos prevencinės priemonės, nei 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos sankcijos nebuvo įgyvendintos;

V.  kadangi panašu, jog ES turi daugiau galimybių daryti įtaką politikos dėl pagrindinių teisių, teisinės valstybės ir kovos su korupcija srityse kol šalys yra kandidatės tapti Sąjungos narėmis; kadangi teisinės valstybės priemonė turėtų būti lygiai taip pat taikoma ir valstybėms narėms;

W.  kadangi šis persvarstymas taip pat būtinas norint ir naujai suderinti bei iš esmės atnaujinti Sąjungos veiklą, kad būtų mažiau biurokratinio reguliavimo ir daugiau veiksmingo politikos formavimo labiau atitinkančio piliečių poreikius; kadangi Sąjungai būtina kompetencija norint siekti pažangos kai kurių iš jos deklaruojamų tikslų srityse, pavyzdžiui, sukurti bendrą rinką, įskaitant energetikos sąjungą, užtikrinti socialinę sanglaudą ir siekti visiško užimtumo, teisingo ir bendro migracijos ir prieglobsčio valdymo, taip pat vidaus ir išorės saugumo politikos;

X.  kadangi sistemingas dialogas su pilietinės visuomenės organizacijomis ir stipresnis socialinis dialogas visais lygmenimis, laikantis principo, numatyto SESV 11 straipsnyje, itin svarbūs norint duoti atkirtį euroskepticizmui ir dar kartą patvirtinti Europos solidarumu pagrįstus aspektus, socialinę sanglaudą ir dalyvaujamosios bei įtraukios demokratijos, kuri papildytų atstovaujamąją demokratiją, kūrimą;

Y.  kadangi per pastarąjį dešimtmetį saugumo padėtis Europoje, visų pirma mūsų kaimynystėje, labai suprastėjo; viena valstybė narė nebegali pati užtikrinti savo vidaus ir išorės saugumo;

Z.  kadangi dėl sumažėjusių Europos gynybos pajėgumų apribotos jos galimybės užtikrinti stabilumą užsienyje; kadangi šis klausimas susijęs su sąjungininkų JAV nenoru kištis, jeigu Europa nepasiruošusi prisiimti sąžiningos dalies atsakomybės; kadangi turėtų būti sutvirtinta ES gynybos politika ir sukurta išsami ES ir NATO partnerystė tuo pačiu užtikrinant Sąjungos galimybes nepriklausomai vykdyti operacijas užsienyje, visų pirma siekiant stabilizuoti padėtį kaimyninėse šalyse; kadangi dėl to neišvengiamai reikia įgyvendinti abu su Europos saugumo strategija suderintus tikslus – valstybės narės turi intensyviau bendradarbiauti ir jų gynybos pajėgų dalis turi būti integruota į Europos gynybos bendriją;

AA.  kadangi nebuvo pasinaudota nei viena iš Lisabonos sutartyje numatytų nuostatų dėl pereigos, taip siekiant palengvinti Sąjungos valdymo reformas, ir, atrodo, kad dabartinėmis aplinkybėmis jomis nebus pasinaudota; kadangi, priešingai, pagal Europos Vadovų Tarybos 2009 m. birželio 18–19 d. sprendimą dėl Lisabonos sutartyje numatyto Europos Komisijos narių sumažinimo nedelsiant buvo pasinaudota nuostata dėl išimties;

AB.  kadangi 2014 m. vykusių rinkimų į Europos Parlamentą rezultatai pirmą kartą tiesiogiai nulėmė Komisijos pirmininko kandidatūrą; tačiau kadangi, deja, piliečiai negalėjo tiesiogiai balsuoti už kandidatus; kadangi viršnacionalinis rinkimų į Europos Parlamentą pobūdis turėtų būti dar labiau sustiprintas nustatant aiškų teisinį pagrindą, kad ši nauja sistema būtų išsaugota ir plėtojama; be to, kadangi piliečiai vis dar negali suvokti, Komisijos pirmininko ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko tarpusavio santykio;

AC.  kadangi dėl Jungtinės Karalystės referendume priimto sprendimo išstoti iš Europos Sąjungos reforma tapo dar labiau skubi; kadangi vykdant derybas dėl JK išstojimo sąlygų reikia atsižvelgti į jos būsimus santykius su Sąjunga; kadangi dėl šio susitarimo reikia derėtis pagal SESV 218 straipsnio 3 dalį ir Sąjungos vardu jį sudarys Taryba, kuri gavusi Europos Parlamento pritarimą priims sprendimą kvalifikuota balsų dauguma; kadangi todėl Europos Parlamentas turėtų visapusiškai dalyvauti derybų procese;

AD.  kadangi Jungtinės Karalystės pasitraukimas yra galimybė sumažinti Sąjungos sudėtingumą ir išsiaiškinti, ką iš tiesų reiškia narystė Sąjungoje; kadangi ateityje reikia aiškios sistemos, apibrėžiančios ES santykius su kaimyninėmis valstybėmis (Jungtine Karalyste, Norvegija, Šveicarija, Turkija, Ukraina ir kt.); kadangi Sąjungos steigėjai jau numatė asocijuotos narės statusą;

AE.  kadangi atliekant šį svarbų darbą Sutartys suteikia Europos Parlamentui šešias svarbias prerogatyvas: teisę teikti Tarybai projektus dėl Sutarčių keitimo (ES sutarties 48 straipsnio 2 dalis), teisę, kad Europos Vadovų Taryba su juo konsultuotųsi dėl Sutarčių keitimo (ES sutarties 48 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa), teisę reikalauti sušaukti konventą, net jeigu Europos Vadovų Taryba to nenori (ES sutarties 48 straipsnio 3 dalies antra pastraipa), teisę, kad Europos Vadovų Taryba su juo konsultuotųsi dėl sprendimo iš dalies keisti visas SESV III dalies nuostatas arba jų dalį (ES sutarties 48 straipsnio 6 dalies antra pastraipa), teisę prieš įvykstant rinkimams inicijuoti Europos Parlamento sudėties keitimą (ES sutarties 14 straipsnio 2 dalis) ir teisę siūlyti taikomą vienodą rinkimų tvarką (SESV 223 straipsnio 1 dalis);

AF.  kadangi Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ir Regionų komitetas (RK) turi išlikti kaip pilietinės visuomenės organizacijų ir regionų bei vietos veikėjų instituciniai atstovai, nes jų nuomonės padeda didinti politikos formavimo ir teisėkūros procesų demokratinį teisėtumą;

AG.  kadangi didžioji dauguma Sąjungos regioninės ir vietos valdžios institucijų ne kartą Regionų komitete išsakė savo nuomonę, remdamos veiksmingai valdomą labiau integruotą ES;

1.  mano, kad metas, kai krizės buvo valdomos smulkiais ir ad hoc sprendimais praėjo, nes jais per vėlai priimtos priemonės, kurių buvo per mažai; yra įsitikinęs, kad dabar metas susikaupus apsvarstyti, kaip reaguoti į Europos Sąjungos valdymo trūkumus ir imtis išsamiai ir nuosekliai persvarstyti Lisabonos sutartį; mano, kad visiškai išnaudojant galiojančių Sutarčių teikiamas galimybes dabar galima užtikrinti trumpalaikius ir vidutinio laikotarpio sprendimus;

2.  pabrėžia, kad Sąjungos reformos kryptis turėtų užtikrinti jos modernizavimą nustatant naujas priemones, naujus veiksmingus Europos gebėjimus ir užtikrinant demokratiškesnį sprendimų priėmimo procesą, o ne grįžti prie nacionalinio valdymo labiau taikant tarpvyriausybines priemones;

3.  pabrėžia, jog iš neseniai atliktos Eurobarometro apklausos galima spręsti, kad skirtingai nei paprastai manoma, ES piliečiai vis dar puikiai supranta tikrai europinių sprendimų, taip pat saugumo, gynybos ir migracijos srityse, svarbą ir juos remia(24);

4.  su dideliu susirūpinimu pastebi, kad valstybėse narėse labai daugėja grupių, kurios kenkia Sąjungos vienybei sukeldamos vis didesnį skaidrumo trūkumą, taip pat mažindamos žmonių pasitikėjimą; mano, kad tinkamas būdas būtų vykdyti diskusijas dėl Sąjungos ateities visose 27 valstybėse narėse; pabrėžia, kad diskusijų suskaidymas įvairiais formatais arba valstybių narių grupėmis būtų neveiksmingas;

5.  pabrėžia, kad išsamios demokratinės Sutarčių reformos turi būti siekiama svarstant apie ES ateitį ir susitarus dėl ES piliečių dabartinės ir ateities kartų vizijos sušaukus konventą, kurio visų savo valstybių narių nacionalinių parlamentų, vyriausybių, Komisijos ir Europos Parlamento atstovų ir konsultacinių organų, pavyzdžiui, Regionų komiteto bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, atstovų sudėtis užtikrintų įtrauktį ir suteiktų tinkamą platformą tokiems svarstymams ir Europos Sąjungos piliečių bei pilietinės visuomenės dalyvavimui;

Europos pagal pageidavimus pabaiga

6.  apgailestauja dėl to, kad kiekvieną kartą kai Europos Vadovų Taryba nusprendžia taikyti tarpvyriausybinį metodą ir išvengti Sutartyse nustatyto bendrijos ar Sąjungos metodo ne tik politikos formavimas būna mažiau veiksmingas, bet ir prisidedama prie skaidrumo, demokratinės atskaitomybės ir kontrolės mažinimo; mano, kad diferencijuotas būdas galimas tik kaip laikina priemonė siekiant veiksmingo ir integruoto ES politikos formavimo;

7.  mano, kad Sąjungos metodas yra vienintelis demokratinis teisėkūros metodas, užtikrinantis, kad būtų atsižvelgta į visus interesus, visų pirma į bendrą Europos interesą; Sąjungos metodu laiko teisėkūros procedūrą, kai Komisija, įgyvendindama savo vykdomosios valdžios kompetenciją inicijuoja teisės aktą, Parlamentas ir Taryba, atitinkamai atstovaujantys piliečiams ir valstybėms narėms, bendrai balsų dauguma priima sprendimą (vieningas sprendimas Taryboje tampa absoliučia išimtimi) ir Teisingumo Teismas prižiūri bei vykdo galutinę teisminę kontrolę; primygtinai reikalauja, kad net skubos atveju būtų laikomasi Sąjungos metodo;

8.  mano, kad šiomis aplinkybėmis būtina patvirtinti „glaudesnės Europos tautų sąjungos kūrimo“ (ES sutarties 1 straipsnis) misiją siekiant sušvelninti bet kokį susiskaldymo polinkį ir dar kartą paaiškinti ES moralinį, politinį ir istorinį tikslą ir konstitucinį pobūdį;

9.  siūlo nustatyti ne tokius griežtus tvirtesnio ir struktūrinio bendradarbiavimo reikalavimus, taip pat sumažinant minimalų dalyvaujančių valstybių narių skaičių;

10.  siūlo kitą kartą persvarstant Sutartis racionalizuoti dabar painią diferenciaciją nustojant taikyti arba bent jau labai sumažinant galimybes ES pirminės teisės lygmeniu taikyti pasirinkimo dalyvauti arba nedalyvauti nuostatas ir išimtis individualioms valstybėms narėms;

11.  rekomenduoja apibrėžti ir plėtoti partnerystę siekiant aplink ES sukurti valstybių partnerių, kurios negali arba nenori įstoti į ES, tačiau nori glaudesnių santykių su ES, erdvę; mano, kad šie santykiai turėtų būti susiję su pareigomis atitinkančiomis konkrečias teises, pavyzdžiui, finansiniu indėliu arba – o tai dar svarbiau – pagarba Sąjungos pagrindinėms vertybėms bei teisinės valstybės principui;

12.  mano, kad turi būti išsaugota bendra institucinė sistema siekiant bendrų Sąjungos tikslų ir užtikrinti visų piliečių ir valstybių narių lygybės principą;

Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad šis naujas partnerystės statusas galėtų būti viena iš galimybių patenkinti daugumos Jungtinės Karalystės piliečių išreikštą valią išstoti iš ES; pabrėžia, kad JK kaip vienos didesnių valstybių narių ir didžiausios euro zonai nepriklausančios valstybės narės išstojimas daro poveikį Sąjungos stiprybei ir institucinei darnai;

14.  dar kartą patvirtina, kad Sąjungos konstitucinės nuostatos, visų pirma bendrosios rinkos vientisumas ir tai, kad ji negali būti atskirta nuo keturių pagrindinių laisvių (laisvo kapitalo, asmenų, prekių ir paslaugų judėjimo), yra labai svarbūs neatsiejami Sąjungos ramsčiai, kaip ir taisinės valstybės principas, kurį užtikrina Europos Teisingumo Teismas; dar kartą patvirtina, kad Sąjungos konstitucinė vienovė negali būti išardyta derybose dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos;

15.  ragina reaguojant į Jungtinės Karalystės piliečių sprendimą išstoti iš ES Europos bankininkystės institucijos ir Europos vaistų agentūros buveines, šiuo metu įsikūrusias Londone, perkelti į kitą valstybę narę;

Naujas ekonomikos valdymas siekiant ekonomikos augimo, socialinės sanglaudos ir finansinio stabilumo

16.  yra labai susirūpinęs dėl vis didėjančių ekonominių ir socialinių skirtumų, nepakankamų ekonominių reformų ir nepakankamos Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) finansinio stabilumo, taip pat dėl sumažėjusio daugelio valstybių narių ekonomikos konkurencingumo; šios problemos ypač kilo dėl bendros fiskalinės ir ekonominės politikos trūkumo; todėl mano, kad bendra fiskalinė ir ekonomikos politika turėtų tapti pasidalijamąja Sąjungos ir valstybių narių kompetencija;

17.  apgailestaudamas mano, kad nei galiojančiu Stabilumo ir augimo paktu, nei finansinės pagalbos neteikimo nuostatomis (SESV 125 straipsnis) negalima pasiekti numatytų tikslų; mano, kad ES privalo atmesti mėginimus grįžti prie protekcionistinės nacionalinės politikos ir turėtų ir ateityje išlikti atvira ekonomika; perspėja, kad to negalima pasiekti išardant socialinį modelį;

18.  be to pažymi, kad dabartinė sistema nepakankamai užtikrina nacionalinę atsakomybę už konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas; šiuo klausimu domisi patariamosios Europos fiskalinės valdybos siūlomomis galimybėmis ir jos būsimu tikslu – konsultuoti Komisiją dėl fiskalinės politikos krypčių, kurios būtų taikomos visai euro zonai;

19.  suvokia, kad reikia persvarstyti daugelio ES neseniai priimtų krizių valdymo priemonių veiksmingumą ir pirminėje teisėje nustatyti tam tikras sprendimų priėmimo procedūras, taip pat reikia įtvirtinti naujos finansinio sektoriaus reguliavimo sistemos teisinius pagrindus; pritaria Penkių pirmininkų pranešime išdėstytam teiginiui, kad atvirasis koordinavimo metodas kaip Europos ekonominės strategijos pagrindas neveikia;

20.  todėl siūlo papildomai prie stabilumo ir augimo pakto sanglaudos kodeksą priimti kaip teisės aktą pagal įprastą teisėkūros procedūrą, nustatyti suderintus tikslus (pavyzdžiui, mokesčių, darbo rinkos, investicijų, našumo, socialinės sanglaudos, viešojo administravimo ir gero valdymo pajėgumų); primygtinai reikalauja, kad, laikantis ekonomikos valdymo sistemos, suderinamumas su sanglaudos kodeksu turėtų būti visapusiško dalyvavimo fiskaliniame euro zonos pajėgume sąlyga, ir reikalauja, kad kiekviena valstybė narė galėtų pateikti pasiūlymus, kaip įgyvendinti konvergencijos kodekso kriterijus; pabrėžia, kad standartai ir fiskalinės paskatos yra nustatyti rezoliucijoje dėl euro zonos biudžeto pajėgumų;

21.  mano, kad stiprus socialinis aspektas yra būtinas visapusiškai ekonominei ir pinigų sąjungai ir kad dabartinė SESV 9 straipsnio formuluotė nėra pakankama, kad būtų galima užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp socialinių teisių ir ekonominių laisvių; todėl ragina šioms teisėms suteikti vienodą svarbą, taip pat užtikrinti socialinių partnerių dialogą;

22.  ragina į ES teisės sistemą integruoti Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo ekonominėje ir pinigų sąjungoje (fiskalinis susitarimas), taip pat į ES tesės aktus įtraukti ESM ir Bendrą pertvarkymo fondą remiantis išsamiu jų įgyvendinimo įvertinimu ir užtikrinant tinkamą demokratinę Parlamento priežiūrą, taip garantuojant, kad kontrolė ir atsiskaitomybė būtų dalyvaujančių subjektų atsakomybė; taip pat ragina toliau vystyti tarpparlamentinę konferenciją, numatytą fiskalinio susitarimo 13 straipsnyje, siekiant prireikus laiku užtikrinti esmines EP ir nacionalinių parlamentų diskusijas;

23.  laikosi nuomonės, kad siekiant padidinti finansinį stabilumą, sušvelninti tarpvalstybinius asimetrinius sukrėtimus, sumažinti recesijos poveikį ir užtikrinti tinkamą investicijų lygmenį, euro zonai būtinas fiskalinis pajėgumas, pagrįstas nuosavais ištekliais ir nuosavu Europos iždu, kuriam būtų suteikti įgaliojimai skolintis; pabrėžia, kad šis iždas turi būti Komisijoje, jam turi būti taikoma demokratinė priežiūra ir jis turi būti atskaitingas Parlamentui ir Tarybai;

24.  atkreipia dėmesį, kad užtikrinant Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą itin svarbu laikytis jos nuostatų, taigi Komisijai ir (arba) Euro grupei riekia suteikti platesnes vyriausybės funkcijas nei suteiktos dabar, taip pat įtraukiant Europos Parlamentą būtina užtikrinti demokratinę stabdžių ir atsvarų sistemą visais EPS aspektais; mano, kad siekiant atsakomybės tuo pačiu turi būti užtikrinama atsiskaitomybė tuo lygmeniu, kuriuo priimami ar įgyvendinami sprendimai, ir kad nacionaliniai parlamentai turi vykdyti nacionalinių vyriausybių kontrolę, o Europos Parlamentas prižiūrėti Europos vykdomąją valdžią;

25.  todėl ragina vykdomosios valdžios instituciją sutelkti Komisijoje, kuri atliktų ES finansų ministro vaidmenį, suteikiant Komisijai gebėjimus formuluoti ir įgyvendinti bendrą ES ekonominę politiką, susiejant ją su makroekonominėmis, fiskalinėmis ir pinigų priemonėmis, kurios būtų paremtos euro zonos biudžeto lėšomis; finansų ministras būtų atsakingas už ESM ir kitų bendrų lėšų, įskaitant biudžeto lėšas, valdymą ir būtų vienintelis euro zonos išorės atstovas tarptautinėse organizacijose, visų pirma finansinio sektoriaus organizacijose;

26.  mano, kad būtina finansų ministrui suteikti proporcingus įgaliojimus dalyvauti stebint sanglaudos kodekso laikymąsi ir kompetenciją naudoti minėtas finansines paskatas;

27.  mano, kad būtina, nepažeidžiant Europos centrinių bankų sistemos, sudaryti galimybę Europos stabilumo mechanizmui veikti kaip pagrindiniam paskutiniam skolintojui finansų įstaigoms užtikrinus tiesioginę Europos Centrinio Banko priežiūrą arba kontrolę; taip pat mano, kad būtina Europos Centriniam Bankui suteikti visus federalinio rezervo įgaliojimus tuo pačiu išsaugant jo nepriklausomumą;

28.  pagaliau ragina palaipsniui, bet kuo greičiau pagal supaprastintą tvarkaraštį įgyvendinti bankų sąjungą ir kapitalo rinkas;

29.  mano, kad būtina panaikinti vieningo sprendimo reikalavimą tam tikrai mokesčių tvarkai, kad būtų galima ES užtikrinti teisingą ir sklandų vidaus rinkos veikimą ir užkirsti kelią žalingai mokesčių politikai valstybėse narėse; ragina kovą su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir mokesčių rojais paversti vienu iš pagrindinių Europos Sąjungos tikslų;

Naujos problemos

30.  pripažįsta, kad geopolitiniu, ekonominiu ir ekologiniu požiūriu reikia sukurti tikrą Europos energetikos sąjungą; pabrėžia, kad klimato kaita – viena iš rimčiausių problemų, su kuriomis susiduria ES; taip pat pabrėžia, kad reikia ne tik ratifikuoti ir visiškai įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, pritaikyti privalomus ES klimato tikslus ir veiksmus, kad būtų pakeisti apribojimai, kuriais siekiama, kad ES politika nedarytų poveikio valstybių narių teisei apibrėžti savo energijos išteklių naudojimo sąlygas, pasirinkti tarp skirtingų energijos šaltinių ir nustatyti bendrą energijos tiekimo struktūrą (SESV 194 straipsnio 2 dalis), ir užtikrinti sėkmingą bendros švarios ir atsinaujinančių išteklių energetikos įgyvendinimą;

31.  pabrėžia, kad naujų bei atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrą turėtų būti nustatyta Sutartyse kaip pagrindinis Sąjungos ir valstybių narių tikslas;

32.  pažymi, kad Sutartyse numatyta pakankamai galimybių norint sukurti humanišką gerai veikiančią migracijos ir prieglobsčio valdymo sistemą, įskaitant Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgas, ir palankiai vertina pažangą šiuo klausimu; tačiau mano, kad Sutartys, visų pirma SESV 79 straipsnio 5 dalis, yra per griežtos kalbant apie kitus migracijos aspektus, ypač apie tikrai europietiškos legalios migracijos sistemos sukūrimą; pabrėžia, kad būsima ES migracijos sistema turi būti susieta su pagalba užsienio šalims ir užsienio politika, taip pat reikia suvienodinti nacionalinius prieglobsčio teikimo ir prieigos prie darbo rinkos kriterijus; primygtinai teigia, kad Parlamento demokratinė priežiūra būtina įgyvendinant sienų kontrolę, susitarimus su trečiosiomis šalimis, įskaitant bendradarbiavimo dėl readmisijos ir grąžinimo, prieglobsčio ir migracijos politiką ir kad nacionalinio saugumo užtikrinimas negali būti pretekstu norint sutrukdyti imtis veiksmų Europos lygmeniu;

33.  mano, kad atsižvelgiant į teroristų grėsmės intensyvumą būtina tobulinti ES gebėjimus kovoti su terorizmu ir tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu; pabrėžia, kad valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos ir agentūros, Europolas ir Eurojustas turėtų ne tik sutvirtinti tarpusavio bendradarbiavimą, bet ir patys turėti realias tyrimo ir baudžiamojo kaltinimo palaikymo kompetencijas ir gebėjimus; viena iš galimybių būtų su tinkama Parlamento priežiūra juos pertvarkyti į tikrą Europos tyrimų ir kovos su terorizmu biurą;

34.  daro išvadą, kad dėl įvairių Europos teritorijoje įvykdytų teroristinių išpuolių galima manyti, jog saugumas būtų labiau užtikrintas, jeigu jis nepriklausytų išskirtinei valstybių narių kompetencijai; todėl siūlo užtikrinti, kad jam būtų taikoma pasidalijamoji kompetencija taip siekiant sudaryti palankesnes sąlygas teismų kontrolei priklausančių Europos tyrimo ir žvalgybos pajėgų Europole steigimui; teigia, kad šiuo metu pagal SESV 73 straipsnį nėra kliūčių valstybėms narėms, norinčioms užtikrinti tokį savo tarnybų bendradarbiavimą;

Užsienio politikos sutvirtinimas

35.  kaip teigiama 2017 m. vasario 16 d. rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos veikimo gerinimo remiantis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis apgailestauja, kad ES nepadarė daugiau pažangos gerindama savo gebėjimus susitarti dėl bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) ir ją įgyvendinti; pažymi, kad jos pastangos inicijuoti bendrą saugumo ir gynybos politiką nebuvo labai sėkmingos, visų pirma kalbant apie išlaidų ir atsakomybės pasidalijimą;

36.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES tik sustiprindama bendrą užsienio ir saugumo politiką gali patikimai reaguoti į naujas saugumo grėsmes ir iššūkius, taigi kovoti su terorizmu ir užtikrinti taiką, stabilumą ir tvarką kaimyninėse šalyse;

37.  pakartoja, kad būtų galima ir reikėtų siekti didesnės pažangos pagal Lisabonos sutarties nuostatas, ir laikosi nuomonės, kad taip pat reikėtų balsuojant kvalifikuota balsų dauguma priimti sprendimą Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį vadinti ES užsienio reikalų ministru ir remti jo pastangas tapti pagrindiniu Europos Sąjungos išorės atstovu tarptautiniuose forumuose, visų pirma Jungtinių Tautų lygmeniu; mano, kad užsienio reikalų ministrui turėtų būti leista skirti politinius pavaduotojus; siūlo persvarstyti dabartinės Europos išorės veiksmų tarnybos veiksmingumą, įskaitant poreikį skirti tinkamai biudžeto išteklių;

38.  pabrėžia, kad reikia skubiai įsteigti Europos gynybos sąjungą siekiant sutvirtinti ES teritorijos gynybą, kad Sąjunga kaip strateginė NATO partnerė galėtų nepriklausomai vykdyti operacijas užsienyje, visų pirma stabilizuodama padėtį kaimynystės šalyse, taigi sudarytų daugiau galimybių ES atlikti savo kaip savo pačios gynybos ir saugumo garanto vaidmenį pagal Jungtinių Tautų chartijoje išdėstytus principus; atkreipia dėmesį į 2016 m. Prancūzijos ir Vokietijos iniciatyvą ir į 2016 m. rugpjūčio mėn. Italijos iniciatyvą, kurios veiksmingai prisideda siekiant šio tikslo; pabrėžia, kad Europos Parlamentas turi aktyviai dalyvauti visais Europos gynybos sąjungos kūrimo etapais ir turėti sutikimo teisę, jeigu norima vykdyti operacijas užsienyje; Sutartyse turėtų būti konkrečiai numatyta galimybė įsteigti Europos gynybos sąjungą, atsižvelgiant į tai, kad ji labai reikalinga; taip pat kartu su Europos išorės veiksmų tarnyba turėtų būti įsteigtas už bendros saugumo ir gynybos politikos vidaus aspektus atsakingas Gynybos generalinis direktoratas (Gynybos GD);

39.  pabrėžia, kad būtina daugiau išteklių skirti bendrai užsienio ir saugumo politikai norint užtikrinti, kad pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką arba Europos gynybos sąjungos sistemoje vykdomų karinių operacijų išlaidos būtų padalytos sąžiningiau;

40.  siūlo remiant BUSP įsteigti Europos žvalgybos tarnybą;

Pagrindinių teisių apsauga

41.  pakartoja, kad Komisija yra Sutarčių ir Sąjungos vertybių sergėtoja, kaip nurodyta ES sutarties 2 straipsnyje; atsižvelgdamas į įvairius galimus Sąjungos vertybių pažeidimus keliose valstybėse narėse daro išvadą, kad dabartinė procedūra pagal ES sutarties 7 straipsnį netinkama ir sudėtinga;

42.  pabrėžia, kad pagarba ES pagrindinėms vertybėms yra kertinis Europos Sąjungos, kuri yra vertybėmis pagrįsta bendrija, akmuo ir kad šios vertybės sieja valstybes nares;

43.  siūlo iš dalies pakeisti SESV 258 straipsnį siekiant aiškiai suteikti Komisijai galimybę imtis veiksmų prieš valstybes nares dėl sistemingo pagrindinių teisių pažeidinėjimo; sistemingą pažeidinėjimą supranta kaip atskirų susijusių pažeidimo epizodų daugetą, dėl kurio galima manyti, kad valstybė narė šiurkščiai ir nuolat pažeidžia ES sutarties 2 straipsnyje nurodytas vertybes;

44.  siūlo sudaryti galimybę fiziniams ir juridiniams asmenims kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl jiems skirtų ir tiesiogiai su juo susijusių aktų, kuriais, jų teigimu, ES institucijos arba bet kuri valstybė narė pažeidžia Pagrindinių teisių chartiją, iš dalies pakeičiant SESV 258 ir 259 straipsnius;

45.  rekomenduoja panaikinti Pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnį ir Chartiją pakeisti Sąjungos teisių aktu;

46.  be to, mano, kad piliečiams turėtų būti suteikta daugiau dalyvaujamosios demokratijos priemonių Sąjungos lygmeniu; todėl siūlo įvertinti galimybę į Sutartis įtraukti nuostatą dėl ES lygmens referendumo klausimais, susijusiais su Sąjungos veiksmais ir politikos sritimis;

Daugiau demokratijos, skaidrumo ir atsiskaitomybės

47.  siūlo Komisiją paversti pagrindine vykdomosios valdžios institucija arba Sąjungos vyriausybe, kurios tikslas būtų sutvirtinti Sąjungos metodą, padidinti skaidrumą ir pagerinti veiksmų, kurių buvo imtasi Europos Sąjungos lygmeniu, efektyvumą bei veiksmingumą;

48.  pakartoja raginimą labai sumažinti atnaujintos Komisijos dydį ir palikti tik du jos pirmininko pavaduotojus: finansų ministrą ir užsienio reikalų ministrą; siūlo taip pat sumažinti Audito Rūmus;

49.  palankiai vertina sėkmingą naują procedūrą, pagal kurią Europos politinės partijos savo pagrindinius kandidatus remia kaip Europos Sąjungos vykdomosios valdžios pirmininkus, kurie Europos Vadovų Tarybos pasiūlymu bus išrinkti Europos Parlamente, tačiau mano, kad per kitus rinkimus jie turėtų būti oficialiais kandidatais visose valstybėse narėse;

50.  pabrėžia, kad piliečių dalyvavimas šalies, kurioje jie gyvena, politiniuose procesuose padeda stiprinti Europos demokratiją ir ragina užtikrinti, kad rinkimų teisės piliečiams, gyvenantiems ne savo kilmės valstybėse narėse, kaip išdėstyta SESV 22 straipsnyje būtų išplėtotos kalbant apie visus likusius rinkimus;

51.  remia Europos Vadovų Tarybos 2013 m. birželio 28 d. sprendimą sukurti sistemą, pagal kurią prieš kiekvienus rinkimus į Europos Parlamentą būtų galima objektyviai, teisingai, tvariai ir skaidriai valstybėms narėms perskirstyti Parlamento narių postus atsižvelgiant į proporcingo narių skaičiaus mažinimo principą ir į valstybių narių skaičiaus bei demografinius pokyčius;

52.  primena įvairius pareiškimus už vieną Europos Parlamento darbo vietą, atsižvelgiant į simbolinę tokio veiksmo reikšmę ir dėl jo iš tikrųjų sutaupytas lėšas;

53.  pakartoja raginimą numatyti vieną Europos Parlamento darbo vietą ir įsipareigojimą pradėti įprastą Sutarties persvarstymo procedūrą pagal ES sutarties 48 straipsnį siekiant pasiūlyti SESV 341 straipsnio ir Protokolo Nr. 6 pakeitimus, kurie būtini norint sudaryti galimybę Parlamentui priimti sprendimą dėl savo darbo vietos ir savo vidaus tvarkos organizavimo;

54.  siūlo visas Tarybos sudėtis ir Vadovų Tarybą pakeisti valstybių taryba, taip Europos Vadovų Tarybos pagrindinis vaidmuo būtų teikti gaires kitų sudėčių Tarybai ir užtikrinti jos sąsajas;

55.  mano, kad Taryba ir jos specializuotos sudėtys kaip antrieji ES teisėkūros rūmai, siekdami specializacijos, profesionalumo ir tęstinumo, turėtų kas 6 mėnesiai rotacine tvarka besikeičiantį pirmininkavimą pakeisti iš jų tarpo išrinktų nuolatinių pirmininkų sistema; siūlo, kad Tarybos sprendimus priimtų viena teisėkūros Taryba, o dabartinės specializuotos Tarybos teisėkūros sudėtys turėtų tapti parengiamaisiais organais, panašiais į Parlamento komitetus;

56.  siūlo suteikti galimybę valstybėms narėms pačioms nuspręsti dėl nacionalinių atstovų specializuotose Tarybos sudėtyse, nepriklausomai nuo to, ar jie būtų nacionalinių parlamentų, vyriausybių, ar abiejų institucijų atstovai;

57.  pabrėžia, kad sukūrus ES finansų ministro postą reikėtų apsvarstyti galimybę Euro grupę laikyti specializuota Tarybos sudėtimi, kuri turėtų teisėkūros ir kontrolės funkcijas;

58.  siūlo dar labiau supaprastinti balsavimo procedūras Taryboje ir pereiti nuo vieningo sprendimo, srityse, kuriose jis dar taikomas, pavyzdžiui, užsienio ir gynybos, fiskalinės ir socialinės politikos klausimais, prie kvalifikuotosios balsų daugumos, specialias teisėkūros procedūras pakeisti įprasta teisėkūros procedūra ir vietoj konsultavimosi procedūros visais atvejais taikyti bendro Parlamento ir Tarybos sprendimo procedūrą;

59.  mano, kad sustiprinant euro zonos valdymą reikėtų tinkamai atsižvelgti į ją dar neįstojusių (kandidačių) valstybių narių interesus;

60.  pripažįsta svarbų nacionalinių parlamentų vaidmenį dabartinėje Europos Sąjungos institucinėje sąrangoje, visų pirma jų vaidmenį perkeliant ES teisės aktus į nacionalinę teisę ir vaidmenį, kurį jie atliktų vykdydami Tarybos, įskaitant jos specializuotas sudėtis, narių priimtų teisėkūros sprendimų ir padarytų politinių pasirinkimų ex-ante ir ex-post kontrolę; todėl siūlo papildyti ir išplėsti nacionalinių parlamentų galias numatant vadinamąją žalios kortelės procedūrą, pagal kurią nacionaliniai parlamentai projektus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų galėtų pateikti Tarybai svarstyti;

61.  gerbdamas nacionalinių parlamentų vaidmenį ir subsidiarumo principą pripažįsta ES išimtinę kompetenciją bendros prekybos politikos srityje; ragina aiškiai atskirti Sąjungos ir valstybių narių kompetencijas šioje srityje; pažymi, kad taip jas atskyrus būtų daromas teigiamas poveikis darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui tiek ES, tiek jos prekybos partnerėse;

62.  be to siūlo, kad vadovaujantis daugelio valstybių narių bendra praktika abejiems ES teisėkūros rūmams, t. y. Tarybai ir visų pirma Parlamentui, vienintelei piliečių tiesiogiai išrinktai institucijai, suteikti teisėkūros iniciatyvos teisę nedarant poveikio Komisijos teisėkūros prerogatyvoms;

63.  Laikosi nuomonės, kad pagal SESV 245 ir 247 straipsnius ne tik Taryba ir Komisija, bet ir Europos Parlamentas turėtų turėti teisę kreiptis į Europos Teisingumo Teismą, jeigu Europos Komisijos narys arba buvęs narys pažeidžia Sutartyse nustatytas pareigas, yra kaltas padaręs sunkų nusižengimą arba nebeatitinka šioms pareigoms keliamų reikalavimų;

64.  primygtinai ragina sustiprinti Parlamento teisę daryti tyrimus ir užtikrinti konkrečius, tikrus ir aiškiai apibrėžtus jo įgaliojimus suderintus su jo politiniu statusu ir kompetencijomis, įskaitant teisę kviesti liudytojus, turėti visišką prieigą prie dokumentų, vykdyti tyrimus vietoje ir skirti sankcijas dėl pažeidimų;

65.  yra įsitikinęs, kad ES biudžetui turi būti suteikta tikra nuosavų išteklių sistema, laikantis pagrindinių principų – paprastumo, sąžiningumo ir skaidrumo; pritaria Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais rekomendacijoms dėl ES biudžeto įplaukų įvairinimo, įskaitant naujus nuosavus išteklius, kad būtų sumažinta BNP įnašų dalis ES biudžete, siekiant panaikinti valstybių narių tinkamos grąžos (pranc. juste retour) požiūrį; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina laipsniškai panaikinti visų formų nuolaidas;

66.  atsižvelgdamas į tai siūlo sprendimų priėmimo procedūras tiek dėl nuosavų išteklių, tiek dėl DFP priimti ne vienbalsiai, bet kvalifikuota balsų dauguma, taip užtikrinant tikrą Tarybos ir Parlamento bendro sprendimo procedūrą visais biudžeto klausimais; be to pakartoja savo raginimą, kad DFP laikotarpis sutaptų su Parlamento ir ES vykdomosios valdžios kadencija, ir primygtinai reikalauja, kad visų Sąjungos agentūrų lėšos taptų neatskiriama ES biudžeto dalimi;

67.  pabrėžia, kad priimant DFP reglamentą reikia taikyti įprastą teisėkūros procedūrą siekiant jį suderinti su sprendimų dėl beveik visų ES daugiamečių programų, įskaitant jų atitinkamus finansinius asignavimus, priėmimo procedūra ir ES biudžetu; mano, kad pritarimo procedūra Parlamentui nesuteikia sprendimų priėmimo galios, kuria jis naudojasi priimant metinius biudžetus, o vieningo sprendimo taisyklė Taryboje reiškia, kad susitarimas yra mažiausias bendras vardiklis, pagrįstas poreikiu išvengti pavienės valstybės narės veto;

68.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES sutarties13 straipsnyje apibrėžtas institucijų sąrašas skiriasi nuo pateiktojo Finansinio reglamento 2 straipsnyje; mano, kad Finansinis reglamentas jau atspindi dabartinę praktiką;

69.  mano, kad SESV raidė ne vienu atveju nukrypsta nuo Sutarties praktikos ir dvasios; mano, kad šie nenuoseklumai turi būti ištaisyti, laikantis demokratijos ir skaidrumo principų;

70.  primena, kad kiekviena Finansinio reglamento 2 straipsnio b punkte apibrėžta institucija savarankiškai įgyvendina savo biudžeto skyrių pagal Finansinio reglamento 55 straipsnį; atkreipia dėmesį į tai, kad tokia autonomija taip pat reiškia labai didelę atsakomybę už skirtų lėšų panaudojimą;

71.  pažymi, kad, norint veiksmingai prižiūrėti, kaip institucijos ir įstaigos įgyvendina ES biudžetą, reikia geros valios bei efektyvesnio bendradarbiavimo su Parlamentu ir visiško lėšų panaudojimo skaidrumo, taip pat reikia, kad visos institucijos kasmet parengtų dokumentą, kuriame nurodytų tolesnius veiksmus, kurių jos ėmėsi atsižvelgdamos į Parlamento rekomendacijas, susijusias su biudžeto įvykdymo patvirtinimu; apgailestauja, kad Taryba nesilaiko šios procedūros, ir mano, kad tokia eilę metų trunkanti padėtis yra nepateisinama ir kenkia visos Sąjungos reputacijai;

72.  pažymi, kad atskira kiekvienos ES institucijos ir įstaigos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra yra ilgalaikė praktika, sukurta siekiant užtikrinti skaidrumą ir demokratinę atskaitomybę ES mokesčių mokėtojams, ir būdas ES lėšų panaudojimo tikslingumui ir skaidrumui kontroliuoti; pabrėžia, kad taip veiksmingai užtikrinama Parlamento teisė ir pareiga tikrinti visą ES biudžetą; primena Komisijos nuomonę, pareikštą 2014 m. sausio mėn., kad visos be išimties institucijos privalo imtis tolesnių veiksmų, atsižvelgdamos į pastabas, kurias Parlamentas pateikia per biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, ir kad jos turėtų visada bendradarbiauti siekdamos užtikrinti sklandžią biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros eigą;

73.  siekiant, kad Parlamentas galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimo, institucijos privalo tiesiogiai Parlamentui pateikti savo metinės veiklos ataskaitas ir išsamiai atsakyti į Parlamento klausimus vykstant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procesui;

74.  mano, kad pagal SESV Parlamentui turi būti užtikrinta teisė tikrinti visą ES biudžetą, o ne tik Komisijos administruojamą biudžeto dalį; todėl ragina atitinkamai atnaujinti SESV II antraštinės dalies „Finansinės nuostatos“ 4 skyrių, kad visoms institucijoms ir įstaigoms būtų taikomos tame skyriuje numatytos teisės ir pareigos laikantis Finansinio reglamento;

75.  pabrėžia, kad visos valstybės narės turėtų būti įpareigotos pateikti metinę deklaraciją, kurioje atsiskaitytų už ES lėšų panaudojimą;

76.  pripažįsta nepaprastai svarbų Audito Rūmų vaidmenį užtikrinant geresnį ir išmanesnį ES biudžeto lėšų panaudojimą, nustatant galimus sukčiavimo, korupcijos ar neteisėto ES lėšų panaudojimo atvejus ir teikiant profesionalią nuomonę apie geresnį ES lėšų tvarkymą; primena Audito Rūmų, kaip Europos viešosios audito institucijos, vaidmens svarbą;

77.  mano, jog, atsižvelgiant į svarbų Europos Audito Rūmų vaidmenį užtikrinant efektyvų ES lėšų surinkimą ir panaudojimą, būtina, kad institucijos visapusiškai atsižvelgtų į Europos Audito Rūmų rekomendacijas;

78.  atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmų sudėtis ir narių skyrimo procedūra yra nustatytos SESV 285 ir 286 straipsniuose; mano, kad, siekiant užtikrinti demokratinį teisėtumą, skaidrumą ir visišką Audito Rūmų narių nepriklausomumą, skiriant Audito Rūmų narius Parlamento ir Tarybos nuomonė turėtų būti vienodai svarbi; ragina Tarybą visiškai pripažinti sprendimus, kuriuos Parlamentas priima pasibaigus kandidatų į Audito Rūmų narius klausymams;

79.  apgailestauja, kad kai kurios skyrimo procedūros baigėsi Parlamento ir Tarybos konfliktais dėl kandidatų; pabrėžia, kad, kaip nurodyta Sutartyje, vertinti kandidatus – Parlamento pareiga; pabrėžia, kad šie konfliktai galėtų pakenkti geriems Audito Rūmų darbo santykiams su minėtosiomis institucijomis ir galbūt padaryti labai neigiamą poveikį Audito Rūmų patikimumui, taigi ir veiksmingumui; mano, kad gero ES institucijų bendradarbiavimo vardan Taryba turėtų pripažinti sprendimus, kuriuos Parlamentas priima pasibaigus klausymams;

80.  ragina nustatyti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis būtų galima steigti Sąjungos agentūras, galinčias atlikti konkrečias Europos Parlamento ir Tarybos pagal įprastą teisėkūros procedūrą joms pavestas vykdomąsias ir įgyvendinimo funkcijas;

81.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Sutartis Parlamentas patvirtina Komisijai, kad biudžetas įvykdytas; laikosi nuomonės, kad visos ES institucijos ir organai nepriklausomai valdo savo biudžetus, Parlamentui turėtų būti aiškia suteikta kompetencija patvirtinti visoms ES institucijoms ir organams, kad biudžetas įvykdytas; o institucijos ir organai turėtų visiškai bendradarbiauti su Parlamentu;

82.  pagaliau mano, jog dabartinė Sutarčių ratifikavimo procedūra per griežta, kad tiktų tokiam viršvalstybiniam dariniui, kaip Europos Sąjunga; siūlo sudaryti galimybę Sutartis iš dalies keisti jeigu ne visos Sąjungos referendumu, tai kvalifikuotąja dauguma ratifikavus keturiems penktadaliams valstybių narių ir gavus Parlamento pritarimą;

83.  ragina Europos Sąjungos Teisingumo Teismui suteikti visišką jurisdikciją visose ES politikos srityse, susijusiose su teisinio pobūdžio klausimais, kaip ir turėtų būti demokratinėje sistemoje, pagrįstoje teisinės valstybės ir valdžių padalijimo principais;

Konstitucinis procesas

84.  įsipareigoja būti lyderiu vykdant šiuos svarbius konstitucinius pokyčius ir yra pasiryžęs laiku pateikti pasiūlymus dėl Sutarties keitimo iš dalies;

85.  laikosi nuomonės, kad Romos sutarties 60 metinės turėtų būti tinkamas momentas norint pradėti svarstyti apie Europos Sąjungos ateitį, susitarti dėl dabartinės ir ateities kartų ES piliečių vizijos ir sušaukti konventą siekiant, kad Europos Sąjunga pasiruoštų būsimiems dešimtmečiams;

o
o   o

86.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Europos Centriniam Bankui Audito Rūmams, Regionų komitetui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

(1) https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/5-presidents-report_lt.pdf
(2) OL C 436, 2016 11 24, p. 49.
(3) OL C 436, 2016 11 24, p. 47.
(4) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(5) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(6) http://ec.europa.eu/budget/mff/hlgor/library/reports-communication/hlgor-report_20170104.pdf
(7) 2014 m. gruodžio 18 d. ETT nuomonė 2/13.
(8) OL L 181, 2013 6 29, p. 57.
(9) OL C 468, 2016 12 15, p. 176.
(10) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0378.
(11) OL C 419, 2015 12 16, p.185.
(12) OL C 75, 2016 2 26, p. 109.
(13) OL C 436, 2016 11 24, p. 2.
(14) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0382.
(15) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0395.
(16) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0294.
(17) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0049.
(18) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0050.
(19) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0409.
(20) OL L 251, 2016 9 16, p. 1.
(21) OL C 13, 2016 1 15, p. 183.
(22) OL C 313, 2015 9 22, p. 9.
(23) OL C 62, 2013 3 2, p. 26.
(24) 2015 m. rudenį atlikta standartinė „Eurobarometro Nr. 84“ apklausa ir 2016 m. birželio mėn. atlikta speciali „Eurobarometro EP“ apklausa.


Europos Sąjungos veikimo gerinimas remiantis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis
PDF 526kWORD 70k
2017 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos veikimo gerinimo remiantis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis (2014/2249(INI))
P8_TA(2017)0049A8-0386/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 13 d. pasirašytą Lisabonos sutartį, iš dalies keičiančią Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį,

–  atsižvelgdamas į 1950 m. gegužės 9 d. Deklaraciją, kurioje teigiama, kad Europos anglių ir plieno bendrijos steigimas – tai pirmasis Europos federacijos etapas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 20 d. rezoliuciją dėl Lisabonos sutarties(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 7 d. rezoliuciją dėl Lisabonos sutarties poveikio Europos Sąjungos institucijų tarpusavio pusiausvyros vystymuisi(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Lisabonos sutarties nuostatų dėl Europos Parlamento įgyvendinimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(4),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 8 d. Regionų komiteto rezoliuciją(5),

–  atsižvelgdamas į svarstymų grupės dėl Europos Sąjungos ateities iki 2030 m. ataskaitą Europos Vadovų Tarybai,

–  atsižvelgdamas į penkių pirmininkų (Komisijos, Tarybos, Euro grupės, Parlamento ir Europos centrinio banko (ECB)) pranešimą dėl Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl metinių 2012–2013 m. subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ataskaitų(6) ir į Konstitucinių reikalų komiteto nuomonę dėl tų ataskaitų,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio(7),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto bei Biudžeto kontrolės komiteto nuomones (A8–0386/2016),

A.  kadangi Europos Sąjunga ir valstybės narės susiduria su dideliais iššūkiais, su kuriais valstybės narės pavieniui susitvarkyti negali;

B.  kadangi, inter alia, dėl ekonomikos, finansų ir socialinės krizės ES susiduria ir su piliečių nusivylimu Europos projektu, kaip rodo ir pasikartojantis mažas rinkėjų aktyvumas rinkimuose į Europos Parlamentą, ir euroskeptikų arba Europai atvirai priešiškų politinių jėgų populiarumo didėjimas;

C.  kadangi kai kuriuos pasiūlymus, kuriais siekiama reaguoti į iššūkius, su kuriais susiduria Sąjunga, ir stiprinti Sąjungos integraciją norint pagerinti jos veikimą piliečių labui, galima visapusiškai įgyvendinti tik keičiant Sutartį; kadangi kalbant apie ES reformą reikėtų numatyti dviejų etapų metodą (pagal Sutartis ir ne pagal Sutartis); kadangi dar visiškai neišnaudotos Lisabonos sutarties ir jos protokolų nuostatų teikiamos galimybės, o šioje rezoliucijoje siekiama tik įvertinti Sutartyse įtvirtintas teisines galimybes, kuriomis naudojantis būtų galima pagerinti ES veikimą;

D.  kadangi dėl dominuojančio Europos Vadovų Tarybos vaidmens nuolat atsisakoma taikyti Bendrijos metodą ir susijusią dvigubo teisėtumo koncepciją;

E.  kadangi būtina išsaugoti Bendrijos metodą ir jo negalima silpninti pasitelkiant tarpvyriausybinius sprendimus, taip pat ir tose srityse, kuriose ne visos valstybės narės įvykdo dalyvavimo sąlygas; kadangi Komisijos vaidmuo turėtų būti sustiprintas, kad ji galėtų visapusiškai ir veiksmingai atlikti savo, kaip varomosios jėgos taikant Bendrijos metodą, vaidmenį;

F.  kadangi vidaus rinka, palengvinanti laisvą prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimą, yra ES kertinis akmuo;

G.  kadangi visuotiniuose rinkimuose tiesiogiai renkamas Europos Parlamentas – demokratijos Sąjungos lygmeniu branduolys ir visos Sąjungos parlamentas – atlieka esminį vaidmenį užtikrinant ES sprendimų teisėtumą, atskaitomybę priimant ES sprendimus ir demokratinę atskaitomybę už sprendimus ir veiksmus, susijusius su euro zona;

H.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 10 straipsnio 2 dalį Europos Parlamente atstovaujama Sąjungos piliečiams, neatsižvelgiant į jų nacionalinę pilietybę, o Taryboje valstybių narių piliečiams atstovaujama per nacionalines vyriausybes;

I.  kadangi reikėtų stiprinti nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento politinį dialogą ir gerinti praktines galimybes naudotis vadinamosiomis geltonosios ir oranžinės kortelės procedūromis;

J.  kadangi Europos Vadovų Tarybos darbo metodus reikia padaryti skaidresnius Parlamento atžvilgiu, o jos įgaliojimai turėtų būti vykdomi neviršijant Sutarties nuostatose apibrėžtų ribų;

K.  kadangi siekiant sukurti tikrą dvinarę teisėkūros sistemą, kurioje sprendimai būtų priimami demokratiškai ir skaidriai, Tarybos sprendimus turėtų priimti viena teisėkūros Taryba, o dabartinės specializuotos Tarybos teisėkūros sudėtys turėtų tapti parengiamaisiais organais, panašiais į Parlamento komitetus;

L.  kadangi atsakomybės ir kontrolės vieningumas visų pirma ekonomikos, fiskaliniais ir pinigų klausimais yra svarbiausia bet kokios institucinės sąrangos stabilumo sąlyga; kadangi ES ekonomikos politika grindžiama tvirta valstybių narių atsakomybe, įskaitant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 125 straipsnyje įtvirtintą finansinės pagalbos neteikimo principą; kadangi Europos lygmens įgaliojimų padidinimas reiškia susitarimą dėl valstybių narių suverenumo sumažinimo;

M.  kadangi ES turėtų skatinti didžiausią žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos lygį ir turi būti užtikrinta, kad ES, jos institucijos ir valstybės narės paisytų šių teisių ir laisvių bei jas puoselėtų;

N.  kadangi reikėtų ekonomikos ir fiskalinės politikos srityje sustiprinti Komisijos, kaip vykdomojo organo, vaidmenį;

O.  kadangi Protokolo Nr. 14 2 straipsnyje dėl Euro grupės nenurodoma, kad Euro grupės pirmininkas turi būti išrinktas iš jos narių;

P.  kadangi, siekiant padidinti Komisijos politinį teisėtumą ekonomikos valdymo ir fiskalinių taisyklių srityse, būtina, kad Komisijos pirmininkas būtų išrinktas taikant aiškią ir gerai suprantamą procedūrą, kai vykdomi Europos Parlamento rinkimai;

Q.  kadangi Lisabonos sutartimi dar kartą patvirtinta Audito Rūmams taikoma teisinė sistema, kad būtų skatinamas viešas atskaitingumas ir padedama Parlamentui ir Tarybai prižiūrėti, kaip įgyvendinamas ES biudžetas, ir taip prisidedama prie piliečių finansinių interesų apsaugos; kadangi SESV 318 straipsnyje numatytas papildomas Parlamento ir Komisijos dialogas ir šis straipsnis turėtų skatinti ES biudžeto vykdymo rezultatų siekimo kultūrą;

R.  kadangi Europos Sąjungos institucijos ir įstaigos, t. y. Regionų komitetas (RK), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ir ypač Europos Parlamentas, savo kasdienėje veikloje turėtų stebėti, kaip paisoma horizontaliojo ir vertikaliojo subsidiarumo principo Europos Sąjungoje; kadangi ES institucijos turėtų atsižvelgti į vaidmenį, kurį atlieka RK ir EESRK teisėkūros sistemoje, ir į tai, kad svarbu atsižvelgti į šių komitetų nuomones;

S.  kadangi SESV 137 straipsnyje ir Protokole Nr. 14 nustatyta, kad Euro grupė įsteigta kaip neoficialus organas;

T.  kadangi dėl naujų užduočių, patikėtų Euro grupei pagal šešių dokumentų rinkinio ir dviejų dokumentų rinkinio reglamentus, kartu su Euro grupės bei Europos stabilumo mechanizmo (ESM) valdytojų tarybos formuotojų tapatybėmis ir Euro grupės pirmininko tapatybe bei ESM valdytojų tarybos pirmininko tapatybe, Euro grupei faktiškai suteikiamas esminis vykdant ekonomikos valdymą euro zonoje;

U.  kadangi makroekonominio disbalanso procedūra šiuo metu nėra pakankamai panaudojama; kadangi, jei ji būtų panaudojama visa apimtimi, ji galėtų padėti ištaisyti ekonomikos disbalansą ankstyvuoju etapu, užtikrinti tikslią padėties kiekvienoje valstybėje narėje ir visoje Sąjungoje apžvalgą, užkirsti kelią krizėms bei prisidėti prie konkurencingumo didinimo; kadangi reikia didesnės valstybių narių struktūrinės konvergencijos, nes tai padėtų prisidėti prie tvaraus augimo ir socialinės sanglaudos; kadangi todėl nedelsiant reikia baigti kurti ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS) ir kartu stengtis didinti jos institucinės struktūros teisėtumą ir demokratinę atskaitomybę;

V.  kadangi reikėtų padidinti EPS institucinės struktūros veiksmingumą ir demokratiškumą, užtikrinant, kad Parlamentas ir Taryba veiktų kaip lygiateisiai teisės aktų leidėjai, Komisija vykdytų savo, kaip vykdomosios valdžios organo, vaidmenį, nacionaliniai parlamentai geriau vykdytų nacionalinių vyriausybių veiksmų Europos lygmeniu kontrolę, Europos Parlamentas vykdytų ES lygmens sprendimų priėmimo proceso kontrolę ir būtų svaresnis Teisingumo Teismo vaidmuo;

W.  kadangi Sąjungai reikia tinkamai taikyti ir įgyvendinti esamą ekonomikos politikos sistemą, taip pat naujas teisines nuostatas dėl ekonomikos politikos ir esminių struktūrinių reformų konkurencingumo, ekonomikos augimo ir socialinės sanglaudos srityse;

X.  kadangi Europos semestro procesą reikėtų supaprastinti, padaryti tikslingesnį ir demokratiškesnį, padidinant Parlamento vykdomos semestro kontrolės vaidmenį ir suteikiant Parlamentui svarbesnį vaidmenį įvairiais derybų etapais;

Y.  kadangi SESV vykdant metinę biudžeto procedūrą Parlamentui suteikiamas toks pats vaidmuo kaip Tarybai; kadangi neturint tikrų nuosavų išteklių Lisabonos sutartis biudžeto srityje įgyvendinta tik iš dalies;

Z.  kadangi reikėtų labiau derinti Sąjungos biudžeto naudojimą, jo įplaukos turėtų būti renkamos tik iš tikrų nuosavų išteklių, o ne daugiausia iš bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) įnašų, o daugiametės finansinės programos (DFP) priėmimo procedūra galėtų būti pagal Sutartis pakeista pereinant nuo vieningo balsavimo prie balsavimo kvalifikuota balsų dauguma;

AA.  kadangi, remiantis Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (toliau – Finansinis reglamentas) 21 straipsniu, pagal biudžeto universalumo principą valstybių narių grupei nedraudžiama skirti finansinį įnašą ES biudžetui arba konkrečias pajamas konkrečiam išlaidų punktui – tokia procedūra jau vykdoma, pvz., pagal Tarybos sprendimą 2012/709/Euratomas dėl didelio srauto reaktoriaus;

AB.  kadangi asignuotosios įplaukos, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 21 straipsnyje, pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, nustatančio daugiametę finansinę programą, 8 konstatuojamąją dalį nėra DFP dalis ir todėl joms netaikomos DFP viršutinės ribos;

AC.  kadangi pagal nuosavų išteklių sistemą nedraudžiama turėti nuosavų išteklių, kuriuos finansuoja tik valstybių narių pogrupis;

AD.  kadangi Sąjungai reikėtų suteikti didesnį investavimo pajėgumą užtikrinant optimalų dabartinių struktūrinių fondų lėšų naudojimą ir naudojantis Europos strateginių investicijų fondu, taip pat didinant Europos investicijų banko (EIB), Europos investicinio fondo (EIF) ir Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) pajėgumus;

AE.  kadangi fiskalinio pajėgumo euro zonoje užtikrinimas ir šio pajėgumo metmenys, finansavimas, naudojimo būdai ir įtraukimo į Sąjungos biudžetą sąlygos yra svarstomi;

AF.  kadangi vidaus rinkos augimo potencialu taip pat reikėtų naudotis ir kitose paslaugų srityse, bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, energetikos sąjungoje, bankų sąjungoje ir kapitalo rinkų sąjungoje;

AG.  kadangi pagal Sutartis Sąjunga kovoja su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatina socialinį teisingumą ir apsaugą, moterų ir vyrų lygybę ir kartų solidarumą;

AH.  kadangi bendrosios rinkos stiprinimas turėtų būti vykdomas kartu gerinant apmokestinimo koordinavimą;

AI.  kadangi reikėtų užtikrinti ir išsaugoti asmens teisę laisvai judėti ir darbuotojų teises, išnaudojant visas Lisabonos sutarties teikiamas galimybes;

AJ.  kadangi pagal SESV 48 straipsnį Sąjungos teisės aktų leidėjas gali priimti socialinės apsaugos srities priemones, kurios būtinos darbuotojams, besinaudojantiems asmens teise laisvai judėti; kadangi pagal SESV 153 straipsnį jis gali priimti darbuotojų socialinių teisių apsaugos priemones, nesvarbu, ar naudojamasi asmens teise laisvai judėti;

AK.  kadangi, remdamasis SESV 153 straipsnio 1 dalies a–i punktais, Sąjungos teisės aktų leidėjas gali priimti būtiniausio suderinimo priemones, taikomas socialinės politikos srityje; kadangi tokie teisės aktai negali daryti poveikio valstybių narių teisei nustatyti pagrindinius savo socialinės apsaugos sistemų principus; kadangi tokie teisės aktai negali daryti didelio poveikio nacionalinių socialinės apsaugos sistemų finansinei pusiausvyrai; kadangi pagal šias socialinės politikos suderinimo ribas vis dar esama tam tikros nepanaudotos Sąjungos teisės aktų leidėjo veikimo laisvės priimti priemones, taikomas socialinės politikos srityje;

AL.  kadangi vienodo užmokesčio mokėjimo abiejų lyčių darbuotojams už vienodą ar vienodos vertės darbą principas, nustatytas SESV 157 straipsnyje, vis dar nėra įgyvendintas;

AM.  kadangi esama trūkumų, susijusių su Europos piliečių iniciatyvos priemonės veikimu ir įgyvendinimu, ir todėl reikia patobulinimų, kad ji iš tikrųjų veiktų ir būtų tikra dalyvaujamosios demokratijos ir aktyvaus pilietiškumo priemonė;

AN.  kadangi judėjimo laivė, visų pirma darbuotojų judėjimo laisvė, yra teisė, įtvirtinta Sutartyse (SESV 45 straipsnis), ir yra pagrindinė bendrosios rinkos sukūrimo varomoji jėga;

AO.  kadangi Sąjunga turi padidinti bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) veiksmingumą, darną ir atskaitomybę, o tai galima padaryti naudojant dabartines Sutarties nuostatas ir vieningą sprendimo priėmimą pakeičiant kvalifikuota balsų dauguma, taikant tai vis didesniam skaičiui išorės politikos sričių, taip pat, prireikus, įgyvendinant lankstumo ir tvirtesnio bendradarbiavimo nuostatas;

AP.  kadangi dėl dabartinių problemų saugumo srityje (kai kurios jų iškilo visai prie ES išorės sienų) paaiškėjo poreikis palaipsniui siekti sukurti bendrą gynybos politiką ir, prireikus, pereiti prie bendros gynybos; kadangi Sutartyje, o būtent ES sutarties 41, 42, 44 ir 46 straipsniuose, jau yra aiškių nuostatų dėl to, kaip tai būtų galima įgyvendinti;

AQ.  kadangi reikia užtikrinti atstovavimą išorės lygmeniu dėl Sąjungos interesų, kai tai susiję su Sąjungai tenkančia išimtine kompetencija ir Sąjungos pasidalijamąja kompetencija, kuriomis Sąjunga jau naudojasi; kadangi srityse, kuriose Sąjunga dar nesinaudojo savo pasidalijamąja kompetencija, valstybės narės privalo nuoširdžiai bendradarbiauti su Sąjunga ir susilaikyti nuo bet kokių priemonių, galinčių pakenkti Sąjungos interesams;

AR.  kadangi reikalinga suderinta ir struktūriškai apibrėžta Sąjungos ir valstybių narių pozicija tarptautinėse organizacijose ir tarptautiniuose forumuose, kad būtų sustiprinta Sąjungos ir jos valstybių narių įtaka šiose organizacijose ir forumuose;

AS.  kadangi tai, jog Sąjunga arba valstybės narės prisiėmė tarptautinius įsipareigojimus, negali sumenkinti nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento vaidmens iki vien tik mechaniško susitarimų tvirtinimo;

AT.  kadangi atsižvelgiant į pabėgėlių krizę aiškiai matyti, kad reikia bendros prieglobsčio ir imigracijos politikos, pagal kurią turėtų būti numatytas ir sąžiningas prieglobsčio prašytojų paskirstymas visoje ES;

AU.  kadangi įvairių rūšių diskriminacija, kaip antai dėl lyties, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių ypatybių, kalbos, religijos arba įsitikinimų (politinių arba kitokių), priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, kilmės, negalios, amžiaus, lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos, vis dar yra problema kiekvienoje valstybėje narėje;

AV.  kadangi pastarojo meto krizės atskleidė, jog dėl suderintų teisės nuostatų įgyvendinimo skirtumų teisės nuostatų derinimo nepakanka, kad būtų užtikrintas vidaus rinkos arba laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės veikimas;

AW.  kadangi Sąjungos teisės aktų leidėjas gali nesuteikti Sąjungos agentūroms diskrecinės valdžios, pagal kurią reikia priimti politinius sprendimus;

AX.  kadangi Sąjungos teisės aktų leidėjas turi užtikrinti pakankamą Sąjungos agentūrų sprendimų ir veiklos politinę kontrolę;

AY.  kadangi tai, kad valstybės narės nesilaiko susitarimų, priimtų Europos lygmens aukščiausiojo lygio vadovų susitikimuose ir Europos Vadovų Tarybos susitikimuose, kenkia Europos institucijų patikimumui, todėl reikėtų aktyviau užtikrinti šių susitarimų įgyvendinimą;

1.  pažymi, kad Europos Sąjunga ir valstybės narės susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais, pvz., pabėgėlių krize, užsienio politikos problemomis artimiausios kaimynystės šalyse, kova su terorizmu, taip pat globalizacija, klimato kaita, demografiniais pokyčiais, nedarbu, finansų ir skolų krizių priežastimis ir padariniais, konkurencingumo stoka ir socialiniais padariniais kai kuriose valstybėse narėse, taip pat joms reikia sustiprinti ES vidaus rinką, ir visas šias problemas reikia spręsti tinkamiau;

2.  pabrėžia, kad šių problemų valstybės narės pačios vienos tinkamai išspręsti negali, o joms reikia kolektyvinių Sąjungos veiksmų, grindžiamų valdymo įvairiais lygmenimis principo paisymu;

3.  primena, kad vidaus rinka, palengvinanti laisvą prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimą, yra ES kertinis akmuo; taip pat primena, kad vidaus rinkos taisyklių išimtys lemia konkurencijos iškraipymą Sąjungoje ir panaikina vienodas veiklos sąlygas;

4.  pabrėžia, kad Sąjunga turi atkurti prarastą savo piliečių pasitikėjimą ir tikėjimą, didindama savo sprendimų priėmimo procesų skaidrumą ir savo institucijų, agentūrų ir neoficialių organų (kaip antai Euro grupė) atskaitomybę, stiprindama institucijų tarpusavio bendradarbiavimą ir gerindama jų gebėjimą veikti;

5.  pabrėžia, kad dar ne visos Lisabonos sutarties nuostatų teikiamos galimybės išnaudotos, netgi ir tuomet, kai jose numatyta tam tikrų reikalingų priemonių, kurias būtų galima taikyti siekiant išvengti tam tikrų krizių, kurios šiuo metu yra kilusios Sąjungoje, arba kurias būtų galima naudoti siekiant susidoroti su dabartiniais iššūkiais netrukus nepradedant Sutarties peržiūros procedūros;

6.  pabrėžia, kad Bendrijos metodas labiausiai tinkamas Sąjungos veikimui ir turi daug privalumų, palyginti su tarpvyriausybiniu metodu, nes tik jis gali užtikrinti didesnį skaidrumą, veiksmingumą, kvalifikuotą balsų daugumą Taryboje ir vienodas Europos Parlamento ir Tarybos teises į teisės aktų leidybą, taip pat tik jis gali užkirsti kelią institucinės atsakomybės skilimui ir konkuruojančių institucijų atsiradimui;

7.  mano, kad tarpvyriausybiniai sprendimai turėtų būti tik kraštutinė priemonė, kuriai taikomos griežtos sąlygos, o būtent paisyti Sąjungos teisės, Europos integracijos stiprinimo tikslo ir atvirumo nedalyvaujančių valstybių narių prisijungimui principo, taip pat mano, kad šiuos sprendimus kuo greičiau reikėtų pakeisti Sąjungos procedūromis, netgi tose srityse, kuriose ne visos valstybės narės tenkina dalyvavimo sąlygas, kad Sąjunga galėtų vykdyti savo užduotis bendroje institucijų sistemoje; šiuo atžvilgiu prieštarauja tam, kad būtų steigiamos naujos institucijos už Sąjungos sistemos ribų, ir toliau siekia įtraukti Europos stabilumo mechanizmą (ESM) į Sąjungos teisę, su sąlyga, kad bus užtikrinta derama demokratinė atskaitomybė, taip pat įtraukti atitinkamas fiskalinio susitarimo nuostatas, kaip numatyta pačioje Sutartyje dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo, remiantis patirties, sukauptos įgyvendinant šį susitarimą, vertinimo rezultatais; primygtinai reikalauja, kad faktinė sprendimų priėmimo tvarka negali būti atskirta nuo fiskalinių įsipareigojimų;

8.  pabrėžia, kad tiesiogiai renkamas Europos Parlamentas atlieka esminį vaidmenį užtikrinant Sąjungos teisėtumą ir Sąjungos sprendimų priėmimo sistemos atskaitomybę piliečiams, užtikrinant tinkamą Parlamento vykdomą vykdomosios valdžios kontrolę Sąjungos lygmeniu ir taikant bendro sprendimo teisėkūros procedūrą, kurios aprėptį reikėtų išplėsti;

9.  primena, kad Europos Parlamentas yra visos Sąjungos parlamentas, ir mano, kad reikėtų užtikrinti tinkamą demokratinę atskaitomybę ir tose srityse, kuriose dalyvauja ne visos valstybės narės, įskaitant veiksmus ir sprendimus, susijusius su euro zona;

10.  mano, kad reikėtų suintensyvinti politinį nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento dialogą ir suteikti jam daugiau prasmės ir esmės, neviršijant atitinkamų konstitucinių kompetencijos sričių ribos; šiuo atveju pabrėžia, kad nacionaliniai parlamentai turi geriausias galimybes nacionaliniu lygmeniu įgalioti jų atitinkamas vyriausybes imtis veiksmų sprendžiant Europos Sąjungos reikalus ir vykdyti atitinkamą šių vyriausybių kontrolę, o Europos Parlamentas turėtų užtikrinti Europos Sąjungos vykdomosios valdžios demokratinę atskaitomybę ir teisėtumą;

11.  mano, kad būtina sustiprinti institucijų skaidrumą ir atvirumą Europos Sąjungoje, taip pat informavimo apie politinių sprendimų priėmimą ES būdą; ragina dėti daugiau pastangų siekiant persvarstyti Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais ir Direktyvą 93/109/EB, nustatančią išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems šios valstybės piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus;

12.  primena, kad galima sustiprinti Parlamento tyrimo teisę ir Europos piliečių iniciatyvą taikant antrinę Sąjungos teisę, ir pakartoja raginimą Komisijai pateikti pasiūlymą dėl Europos piliečių iniciatyvos reglamento persvarstymo;

13.  mano, jog būtina, kad Komisija reformuotų Europos piliečių iniciatyvą, kaip veikiančią demokratinio įsipareigojimo priemonę, atsižvelgdama į jo 2015 m. spalio 28 d. rezoliuciją(8), ir ragina Komisiją, be kita ko: didinti visuomenės informuotumą ir skirti Europos piliečių iniciatyvai daug dėmesio; parašų rinkimo programinę įrangą padaryti labiau vartotojui palankią, kad prie jos galėtų prisijungti neįgalieji; teikti tinkamas ir išsamias teisines ir praktines konsultacijas; apsvarstyti galimybę savo atstovybėse kiekvienoje valstybėje narėje steigti specialius Europos piliečių iniciatyvai skirtus biurus; kuo detaliau paaiškinti priežastis, dėl kurių atmetama Europos piliečių iniciatyva, ir ištirti būdus, kuriais galima perduoti iniciatyvose pateiktus pasiūlymus, kurie gali būti nesusiję su Komisijos kompetencijos sritimis, tinkamesnėms institucijoms;

14.  mano, kad Europos savanorių tarnyba yra neatskiriama Europos pilietiškumo kūrimo dalis, ir todėl rekomenduoja Komisijai apsvarstyti, kaip būtų galima palengvinti jaunimo dalyvavimą šioje tarnyboje;

Institucinė struktūra, demokratija ir atskaitomybė

Parlamentai

15.  primygtinai prašo užtikrinti, įtvirtinti ir stiprinti Parlamento teisėkūros įgaliojimus ir kontrolės teises, be kita ko, priimant tarpinstitucinius susitarimus, ir Komisijai naudojantis atitinkamu teisiniu pagrindu;

16.  mano, kad Europos Parlamentas turi reformuoti savo darbo metodus, kad galėtų susidoroti su laukiančiais iššūkiais, tvirčiau vykdant savo politinės Komisijos kontrolės funkcijas, taip pat tuomet, kai valstybėse narėse įgyvendinamas ir taikomas acquis, susitarimus per pirmąjį svarstymą leidžiant naudoti tik išimtiniais skubos atvejais ir tik tada, kai turi būti priimamas gerai apsvarstytas ir aiškus sprendimas, be to, tokiais atvejais padidinti procedūros, lemiančios tokių susitarimų priėmimą, skaidrumą; atsižvelgdamas į tai, taip pat primena Parlamento pasiūlymą labiau suderinti savo paties rinkimų procedūrą, pateiktą savo 2015 m. lapkričio 11 d. rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos rinkimų teisės reformos(9);

17.  išreiškia savo ketinimą labiau pasinaudoti teisėkūros iniciatyvos pranešimais pagal SESV 225 straipsnį;

18.  mano, kad Parlamentas turėtų savo centrinėje būstinėje ir visose delegacijose valstybėse narėse įsteigti gavimo registrą, kuris sudarytų sąlygas piliečiams asmeniškai pateikti dokumentus pažymint jų turinį;

19.  mano, jog reikėtų pradėti leisti internetinį Europos Parlamento oficialųjį leidinį, kuriame būtų patvirtinamas visų EP aprobuotų rezoliucijų ir pranešimų tikrumas;

20.  skatina, jei reikia, su nacionaliniais parlamentais užmegzti politinį dialogą dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų turinio; vis dėlto pabrėžia, kad sprendimai turėtų būti priimami konstitucinių įgaliojimų lygmeniu ir kad esama aiškiai apibrėžtų atitinkamų nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento sprendimų priėmimo kompetencijos sričių, pagal kurias nustatyta, kad nacionaliniai parlamentai turi vykdyti savo europinį vaidmenį remdamiesi savo nacionalinėmis konstitucijomis, ypač kontroliuodami savo nacionalines vyriausybes kaip Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos nares, nes tai yra lygmuo, kai jie turi geriausias galimybes daryti tiesioginę įtaką Europos Sąjungos teisėkūros proceso turiniui ir jo kontrolei; todėl nesutinka, kad būtų kuriami nauji bendri parlamentiniai organai, turintys sprendimų priėmimo įgaliojimus;

21.  atkreipia dėmesį į Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų bendradarbiavimo svarbą tokiuose bendruose organuose, kaip Europos reikalų komitetų konferencija (COSAC), tarpparlamentinė konferencija bendros užsienio ir saugumo politikos klausimais (angl. CFSP-IPC), taip pat pagal SSKV Ekonominėje ir pinigų sąjungoje 13 straipsnį, remiantis bendro sutarimo, dalijimosi informacija ir konsultavimosi principais, siekiant kontroliuoti savo atitinkamus administravimo subjektus; ragina Komisiją ir Tarybą dalyvauti tarpparlamentiniuose susitikimuose aukštu politiniu lygmeniu; pabrėžia, jog reikia, kad Europos Parlamento komitetai ir atitinkami nacionalinių komitetų parlamentai glaudžiau bendradarbiautų šiuose jungtiniuose organuose, didinant nuoseklumą, skaidrumą ir tarpusavio keitimąsi informacija;

22.  ragina nacionalinius parlamentus keistis geriausia patirtimi parlamentinės kontrolės srityje, pvz., rengiant reguliarias atitinkamų ministrų ir specializuotų nacionalinių parlamentų komitetų diskusijas prieš Tarybos susitikimus ir po jų, taip pat deramu laiku dalyvaujant Europos Komisijos nariams, be to, nacionalinių parlamentų susitikimus su EP nariais siekiant keistis nuomonėmis; ragina organizuoti Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų institucijų administracijų ir politinių frakcijų pareigūnų mainus;

23.  mano, kad reikia pasirūpinti bet kokio valstybių narių vykdomo ES teisės aktų perteklinio įgyvendinimo prevencija ir šiuo klausimu nacionaliniai parlamentai turi atlikti svarbiausią vaidmenį;

Europos Vadovų Taryba

24.  apgailestauja, kad Taryba, nesinaudodama kvalifikuotos balsų daugumos procedūra, pernelyg dažnai perduoda teisėkūros klausimus Europos Vadovų Tarybai; mano, kad Europos Vadovų Tarybos praktika pavesti užduotis Tarybai peržengia pagal sutartis jai priskirtą strateginių direktyvų teikėjos vaidmenį, taigi prieštarauja Sutarčių raidei ir dvasiai, kaip apibrėžta ES sutarties 15 straipsnio 1 dalyje, kurioje iškelta sąlyga, kad Europos Vadovų Taryba nustato Sąjungos pagrindines politikos kryptis ir prioritetus, tačiau nevykdo teisėkūros funkcijų; mano, kad būtina pagerinti Europos Vadovų Tarybos ir Parlamento darbo santykius;

25.  primena, kad Komisijos pirmininką išrinks Europos Parlamentas, remdamasis Europos Vadovų Tarybos pasiūlymu, atsižvelgdamas į Europos Parlamento rinkimus ir po to, kai bus surengtos atitinkamos konsultacijos, todėl, kaip ir 2014 m. atveju, Europos politinės partijos turi pasiūlyti pagrindinius kandidatus, kad žmonės turėtų galimybę pasirinkti, ką išrinkti Komisijos pirmininku; palankiai vertina Komisijos pirmininko pasiūlymą iš dalies pakeisti Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių, susijusių su Komisijos narių kandidatavimu rinkimuose į Europos Parlamentą;

26.  taip pat primena, kad nors tai ir nėra Europos Parlamento interesas, yra galimybė sujungti Europos Vadovų Tarybos pirmininko funkcijas su Komisijos pirmininko funkcijomis;

27.  ragina Europos Vadovų Tarybą pasinaudoti nuostata dėl pareigos (ES sutarties 48 straipsnio 7 dalis), pagal kurią leidžiama vietoj vieningo balsavimo procedūros taikyti kvalifikuotos balsų daugumos procedūrą tais atvejais, kai tinkama, o šiuo metu pagal Sutartis reikalaujama balsuoti vieningai;

28.  ragina Europos Parlamento Pirmininką iš anksto informuoti Pirmininkų sueigą apie požiūrius, kurių jis ketina laikytis savo kalboje Europos Vadovų Taryboje;

Taryba

29.  siūlo Tarybą paversti tikru teisėkūros organu, Europos Vadovų Tarybos sprendimu sumažinant Tarybos sudėčių skaičių, taip sukuriant tikrą dvinarę teisėkūros sistemą, kurioje dalyvautų Taryba ir Parlamentas, o Komisija veiktų kaip vykdomosios valdžios organas; siūlo šiuo metu naudojamas specializuotas teisėkūros Tarybos sudėtis apibrėžti kaip viešai susitinkančius parengiamuosius vienos teisėkūros Tarybos organus, vadovaujantis Europos Parlamento komitetų veikimo pavyzdžiu;

30.  tvirtina, kad svarbu apskritai užtikrinti Tarybos teisėkūros sprendimų priėmimo skaidrumą ir kartu pagerinti Parlamento ir Tarybos keitimąsi dokumentais ir informacija, taip pat sudaryti galimybę Europos Parlamento atstovams stebėtojų teisėmis dalyvauti Tarybos ir jos organų posėdžiuose, visų pirma tais atvejais, kai užsiimama teisėkūros veikla;

31.  mano, kad galima sujungti Euro grupės pirmininko pareigas ir Komisijos nario, atsakingo už ekonomikos ir finansų reikalus, pareigas, ir tokiu atveju siūlytų, kad Komisijos pirmininkas paskirtų šį Komisijos narį Komisijos pirmininko pavaduotoju; mano, kad sukūrus fiskalinius pajėgumus ir įsteigus Europos valiutos fondą šiam Komisijos nariui galėtų būti suteiktos visos būtinos priemonės ir pajėgumai taikyti esamą ekonomikos valdymo sistemą ir užtikrinti jos laikymąsi, taip pat bendradarbiaujant su euro zonos valstybių narių finansų ministrais optimizuoti euro zonos vystymąsi, kaip išdėstyta 2017 m. vasario 16 d. rezoliucijoje dėl euro zonos biudžeto pajėgumo(10);

32.  reikalauja, kad pagal dabartinę Sutarties sistemą Euro grupės pirmininkui ir jos nariams būtų taikomi tinkami demokratinės atskaitomybės Europos Parlamentui mechanizmai, o būtent jos pirmininkas atsakytų į Parlamento klausimus; taip pat ragina patvirtinti vidaus darbo tvarkos taisykles ir viešai skelbti rezultatus;

33.  reikalauja, kad Taryba tais atvejais, kai galima pagal sutartis, naudotų tik kvalifikuotos balsų daugumos procedūrą ir kad atsisakytų praktikos ginčytinais teisėkūros atvejais perduoti klausimą spręsti Europos Vadovų Tarybai, nes tai pažeidžia Sutarties raidę ir dvasią, be to, Sutartyje nustatyta, kad Europos Vadovų Taryba sprendimus vieningai gali priimti tik dėl plačių politinių tikslų, o ne teisės aktų;

34.  yra ryžtingai nusiteikęs visapusiškai įgyvendinti tvirtesnį bendradarbiavimą reglamentuojančias Sutarties nuostatas, nesutinkant duoti savo sutikimo jokiems naujiems su tvirtesniu bendradarbiavimu susijusiems pasiūlymams, nebent dalyvaujančios valstybės narės savo ruožtu įsipareigotų taikyti specialiąją nuostatą dėl pereigos, įtvirtintą SESV 333 straipsnyje, ir priimant sprendimus taikyti ne vieningo balsavimo, bet kvalifikuotos balsų daugumos taisyklę, ir nuo specialios teisėkūros procedūros pereiti prie įprastos teisėkūros procedūros;

35.  pabrėžia, kad svarbu visapusiškai pasinaudoti tvirtesnio bendradarbiavimo procedūra, įtvirtinta ES sutarties 20 straipsnyje, ypač tarp euro zonai priklausančių valstybių narių, kad valstybės narės, norinčios nustatyti tvirtesnį bendradarbiavimą tarpusavyje kaip neišimtinės Sąjungos kompetencijos dalį, gali naudodamosi šiuo mechanizmu skatinti Sąjungos tikslų pasiekimą ir stiprinti savo integracijos procesą taikydamos SESV sutarties 326–334 straipsniuose nustatytas ribas ir laikydamosi juose išdėstytos tvarkos;

Komisija

36.  yra pasiryžęs stiprinti Parlamento vaidmenį renkant Komisijos pirmininką, pagerinant oficialias Parlamento frakcijų ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko konsultacijas, kaip numatyta Tarpvyriausybinės konferencijos, patvirtinusios Lisabonos sutartį, prie Baigiamojo akto pridėtoje deklaracijoje Nr. 11, siekiat užtikrinti, kad Europos Vadovų Taryba visapusiškai vadovautųsi rinkimų rezultatais, teikdama kandidatus Parlamentui rinkti, kaip buvo daroma 2014 m. Europos Parlamento rinkimų atveju;

37.  pakartoja, jog reikia, kad visi Komisijos pasiūlymai būtų visiškai pagrįsti ir pateikiami kartu su išsamiu poveikio vertinimu, įskaitant žmogaus teisių vertinimą;

38.  mano, kad Komisijos pirmininko nepriklausomumą būtų galima padidinti, jei kiekviena valstybė narė privalėtų paskirti bent tris abiejų lyčių kandidatus, kuriuos išrinktasis Komisijos pirmininkas galėtų apsvarstyti savo Komisijos sudarymo tikslais;

39.  reikalauja užtikrinti, kad tarptautinėse finansų institucijose būtų geriau koordinuojama ES ir (arba) euro zonos valstybių veikla ir, kiek įmanoma, užtikrinamas geresnis atstovavimas, taip pat pabrėžia, kad SESV 138 straipsnio 2 dalis yra teisinis pagrindas priimant priemones, kuriomis siekiama užtikrinti vieningą atstovavimą ES ir (arba) euro zonai tarptautinėse finansų institucijose ir konferencijose;

40.  ragina nustatyti oficialų ir reguliarų dialogą klausimais, susijusiais su atstovavimu Sąjungai išorės lygmeniu, šis dialogas turėtų būti organizuojamas Europos Parlamente;

41.  primena, kad Komisija, valstybės narės, Parlamentas ir Taryba, kiekvienas jų laikydamasis savo kompetencijos ribų, privalo padėti užtikrinti daug geresnį Europos Sąjungos teisės aktų ir Pagrindinių teisių chartijos taikymą ir įgyvendinimą;

Audito Rūmai

42.  pripažįsta svarbų Europos Audito Rūmų vaidmenį užtikrinant geresnį ir sumanesnį Europos lėšų panaudojimą; primena, kad Audito Rūmai ne tik vykdo svarbią pareigą teikti informaciją apie sąskaitų patikimumą ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą, jie taip pat turi puikias galimybes teikti Parlamentui informaciją, kurios reikia siekiant vykdyti jo užduotis ir demokratinės ES biudžeto priežiūros įgaliojimus, taip pat siūlyti informaciją apie Sąjungos finansuojama veikla ir politikos priemonėmis pasiektus rezultatus, kad būtų galima pagerinti jų ekonomiškumą, efektyvumą ir veiksmingumą; todėl rekomenduoja stiprinti Audito Rūmus; tikisi, kad Audito Rūmai ir toliau sieks nepriklausomumo, sąžiningumo, nešališkumo bei profesionalumo ir kurs stiprius darbinius ryšius su suinteresuotaisiais subjektais;

43.  mano, kad dėl to, jog Taryba nuolat vengia bendradarbiauti, Parlamentui neįmanoma priimti informacija pagrįsto sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo ir dėl to daroma nuolatinė neigiama įtaka piliečių suvokimui apie ES institucijų patikimumą ir ES lėšų naudojimo skaidrumą; mano, kad nepakankamas bendradarbiavimas taip pat daro neigiamą poveikį institucijų veiklai ir diskredituojama sutartyse nustatyta politinės biudžeto valdymo priežiūros procedūra;

44.  pabrėžia, kad Audito Rūmų sudėtis ir skyrimo procedūra numatytos SESV 285 ir 286 straipsniuose; mano, kad siekiant užtikrinti demokratinį teisėtumą, skaidrumą ir visišką Audito Rūmų narių nepriklausomumą Parlamentui ir Tarybai turėtų būti suteiktos vienodos teisės juos skiriant; ragina Tarybą gerbti Parlamento po kandidatų į Audito Rūmų narius klausymų priimtus sprendimus;

Regionų komitetas ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

45.  ragina Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją patobulinti RK ir EESRK bendradarbiavimo būdus, be kita ko, parengiamuoju teisėkūros etapu, kai atliekamas poveikio vertinimas, siekiant užtikrinti, kad būtų galima atsižvelgti į jų nuomones ir vertinimus teisėkūros proceso metu;

Agentūros

46.  pabrėžia, kad bet kokio įgyvendinimo įgaliojimų suteikimo Sąjungos agentūroms atveju reikia, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas vykdytų pakankamo masto Sąjungos agentūrų sprendimų ir veiksmų kontrolę; primena, kad veiksminga priežiūra apima, be kita ko, Sąjungos agentūros vadovaujančiųjų darbuotojų skyrimą ir atleidimą, dalyvavimą Sąjungos agentūros priežiūros valdyboje, veto teises tam tikrų Sąjungos agentūros sprendimų atžvilgiu, informacijos teikimo įpareigojimus ir skaidrumo taisykles bei biudžetines teises, susijusias su Sąjungos agentūros biudžetu;

47.  svarsto galimybę priimti Pagrindų reglamentą dėl Sąjungos agentūrų, kurios gali naudotis įgyvendinimo įgaliojimais, apimantį reikalaujamos Sąjungos teisės aktų leidėjo vykdomos kontrolės mechanizmą ir apimantį, be kita ko, Europos Parlamento teisę skirti ir atleisti Sąjungos agentūros vadovaujančiuosius darbuotojus, dalyvauti Sąjungos agentūros priežiūros valdyboje, Europos Parlamento veto teises tam tikrų Sąjungos agentūros sprendimų atžvilgiu, informacijos teikimo įpareigojimus ir skaidrumo taisykles bei Europos Parlamento biudžetines teises, susijusias su Sąjungos agentūros biudžetu;

Atitiktis subsidiarumo ir proporcingumo principams

48.  pabrėžia, kad subsidiarumo principas, kaip nustatyta ES sutarties 5 straipsnyje, yra svarbus, nes jis privalomas visoms Sąjungos institucijoms ir įstaigoms, ir kad yra svarbios Protokole Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo nurodytos priemonės; atsižvelgdamas į tai primena atitinkamus vaidmenis, pavestus nacionaliniams parlamentams ir regionų komitetui; siūlo taikyti lankstumą dėl minėtame protokole įtvirtintų teisės aktų projektų perkėlimo į nacionalinę teisę datos ir ragina Komisiją pagerinti savo atsakymų į pagrįstas nuomones kokybę;

49.  primena nacionaliniams parlamentams jų labai svarbų vaidmenį vykdant subsidiarumo principo taikymo stebėseną; pabrėžia, kad oficialios nacionalinių parlamentų galimybės užtikrinti subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymą teikia plačių galimybių šioje srityje, tačiau reikia stiprinti nacionalinių parlamentų bendradarbiavimą siekiant, be kita ko, sudaryti galimybes jiems glaudžiai tarpusavyje bendradarbiaujant pasiekti reikalingą kvorumą pagal Protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 7 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai įtariamas minėtų principų pažeidimas;

50.  pabrėžia, jog SESV 9 straipsnis svarbus siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į ES teisinių ir politikos priemonių socialines pasekmes;

Ekonominės ir pinigų sąjungos plėtra ir stiprinimas

51.  primena, kad bet koks tolesnis EPS vystymas turėtų būti grindžiamas galiojančiais teisės aktais ir jų įgyvendinimu, taip pat jis turi būti susietas su socialinio matmens stiprinimu;

52.  ragina vykdyti tolesnes institucines reformas, kad būtų galima padidinti EPS veiksmingumą ir demokratiškumą bei suteikiant EPS daugiau pajėgumų, integruotų į institucinę Sąjungos sistemą, kuriose Komisija veiktų kaip vykdomosios valdžios organas, o Parlamentas ir Taryba – kaip teisės aktų leidėjai;

Naujas ekonomikos politikos teisės aktas

53.  primena savo 2013 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl daugiapakopio valdymo Europos Sąjungoje konstitucinių problemų(11), kurioje pateikta idėja dėl konvergencijos kodekso, priimto taikant įprastą teisėkūros procedūrą, siekiant sukurti veiksmingesnę ekonomikos politikos koordinavimo sistemą (nustatant tam tikrą skaičių konvergencijos kriterijų, dėl kurių reikia nuspręsti), kuri būtų atvira visoms valstybėms narėms ir kuri būtų remiama taikant paskatomis grindžiamą mechanizmą;

54.  mano, kad reikėtų nustatyti ribotą esminių sričių, kuriose reikia imtis struktūrinių reformų, kuriomis siekiama didinti konkurencingumą, ekonomikos augimo galimybes, tikrą ekonomikos konvergenciją ir socialinę sanglaudą per penkerius metus, taip siekiant sustiprinti Europos socialinės rinkos ekonomiką (kaip pabrėžta ES sutarties 3 straipsnio 3 dalyje), skaičių;

55.  pabrėžia, kad svarbu aiškiai atskirti ES institucijų ir valstybių narių kompetencijos sritis, padidinant valstybių narių atsakomybę už programų įgyvendinimą ir nacionalinių parlamentų vaidmenį įgyvendinant programas;

56.  ragina geriau naudotis esamais instrumentais pagal SESV 136 straipsnį, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas naujų priemonių euro zonoje priėmimui ir įgyvendinimui;

Supaprastintas, labiau sutelktas ir demokratiškesnis Europos semestro procesas

57.  pabrėžia, kad būtina rengti mažiau, bet tikslingesnių konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, grindžiamų politikos sistema, nustatyta konvergencijos kodekse ir Metinėje augimo apžvalgoje, taip pat konkrečiais kiekvienos valstybės narės teikiamais pasiūlymais, vadovaujantis atitinkamais esminiais reformų tikslais, pradedant įvairiomis struktūrinėmis reformomis, įtvirtinančiomis konkurencingumą, tikrą ekonomikos konvergenciją ir socialinę sanglaudą;

58.  pabrėžia demografinių tendencijų svarbą Europos semestrui ir ragina skirti šiam rodikliui didesnę reikšmę;

59.  primena, kad jau esama ekonominio dialogo mechanizmų, pavyzdžiui, kuriamas „ekonominis dialogas“ pagal šešių dokumentų rinkinio ir dviejų dokumentų rinkinio teisės aktų sistemą; mano, kad tai – veiksminga priemonė, sudaranti galimybes Parlamentui suteikti svaresnį vaidmenį Europos semestro procese, siekiant glaudesnio Parlamento, Tarybos ir Komisijos bei Euro grupės dialogo, ir siūlo tarpinstituciniu susitarimu (TIS) oficialiai įtvirtinti Parlamento atliekamą kontrolės vaidmenį Europos semestre, kaip jau keletą kartų ragino Parlamentas; taip pat palankiai vertina ir skatina nacionalinių parlamentų dalyvavimą nacionaliniu lygmeniu ir bendradarbiavimą tarp nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento įgyvendinant Europos semestrą bei vykdant ekonomikos valdymą apskritai, pvz., rengiant Europos parlamentų savaitę ir 13-ojo straipsnio konferenciją; be to, mano, kad galima būtų sustiprinti socialinių partnerių dalyvavimą Europos semestre;

60.  ragina į ES teisės sistemą integruoti atitinkamas fiskalinio susitarimo nuostatas, remiantis išsamiu jo įgyvendinimo įvertinimu ir tokiu mastu, kokiu jis dar nėra integruotas pagal galiojančius antrinės teisės aktus;

ES biudžeto vaidmuo ekonominėje ir pinigų sąjungoje (EPS)

61.  pabrėžia, kad priimant DFP reglamentą galima pereiti nuo vieningo balsavimo taisyklės prie kvalifikuotos balsų daugumos taisyklės, priimant kitą DFP reglamentą naudojantis ES sutarties 312 straipsnio 2 dalies nuostatomis; pabrėžia, kad svarbu Parlamento kadencijos trukmę susieti su Komisijos įgaliojimais ir DFP trukme, kurią pagal SESV 312 straipsnio 1 dalies nuostatas galima sumažinti iki penkerių metų; reikalauja, kad būsimos DFP būtų suderintos su kita Parlamento kadencija; ragina Tarybą patvirtinti šį demokratinį reikalavimą;

62.  teigiamai vertina Aukšto lygio darbo grupės nuosavų išteklių klausimais ataskaitą; norėtų grąžinti Sutarčių raidę ir dvasią ir galiojančią įnašais pagal bendrąsias nacionalines pajamas (BNP) pagrįstą sistemą pakeisti sistema, kuri būtų grindžiama realiais ES nuosavais ištekliais, ir, ilgainiui, euro zonos biudžetu, dėl kurio esama daug įvairių idėjų;

63.  atkreipia dėmesį, kad, remiantis 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa, 24 straipsniu, visos Sąjungos ir Euratomo išlaidos ir pajamos įtraukiamos į bendrąjį Sąjungos biudžetą pagal Finansinio reglamento 7 straipsnį;

Didesni ES investiciniai pajėgumai

64.  ragina optimaliau naudoti turimų struktūrinių fondų lėšas siekiant didinti ES konkurencingumą ir sanglaudą, taip pat padidinti ES investicinius pajėgumus išnaudojant inovatyvius metodus, pvz., Europos strateginių investicijų fondą (ESIF), ir sukuriant specialias priemones, pagal kurias būtų finansuojami infrastruktūros projektai, atitinkantys Sąjungos interesus, ir jiems teikiamos garantijos;

65.  ragina visapusiškai įgyvendinti dabartinę šešių ir dviejų dokumentų rinkinių sistemą ir Europos semestrą, ir pakartoja, kad reikia šalinti makroekonominį disbalansą bei užtikrinti ilgalaikę deficito ir vis dar itin didelės skolos kontrolę, taikant augimui palankų fiskalinį konsolidavimą ir geriau leidžiant lėšas, prioritetą teikiant produktyvioms investicijoms, teikiant paskatas sąžiningoms ir tvarioms struktūrinėms reformoms ir atsižvelgiant į verslo ciklo sąlygas;

Fiskalinio pajėgumo euro zonoje užtikrinimas dalimi ES biudžeto

66.  primena, kad euro yra Sąjungos valiuta ir kad ES biudžetas skirtas Sąjungos tikslams, išdėstytiems ES sutarties 3 straipsnyje, pasiekti ir bendrai politikai finansuoti, padėti silpniems regionams taikant solidarumo principą, vidaus rinkai sukurti, Europos masto sinergijoms skatinti, reaguoti į esančias ir kylančias problemas, dėl kurių reikia visos ES masto požiūrio, o tuo pačiu padedama mažiau išsivysčiusioms valstybėms narėms pasivyti labiau išsivysčiusias ir tapti pajėgiomis prisijungti prie euro zonos;

67.  atkreipia dėmesį į skirtingus pasiūlymus dėl biudžeto pajėgumų sukūrimo euro zonoje; pabrėžia, kad šiais pasiūlymais tokiems pajėgumams priskiriamos skirtingos funkcijos ir juose gali būti pateikiami skirtingi planai; primena, jog Parlamentas reikalavo, kad tokie pajėgumai būtų sukurti ES sistemoje;

68.  pabrėžia, kad tai, ar tokie pajėgumai gali būti sukurti pagal dabartinę Sutarčių sistemą, priklausys nuo naujųjų biudžeto pajėgumų modelio, funkcijos ir dydžio, tačiau yra galimybė pagal Sutartis padidinti nuosavų išteklių viršutines ribas, sukurti naujas nuosavų išteklių kategorijas (net jei tokie nuosavi ištekliai būtų gaunami tik iš kai kurių valstybių narių) ir skirti tam tikras įplaukas konkretiems išlaidų punktams finansuoti; be to, pabrėžia, kad ES biudžete jau teikiamos garantijos tam tikroms skolinimo operacijoms ir kad taikomos kelios lankstumo priemonės, kurioms lėšos gali būti mobilizuojamos viršijant DFP viršutines išlaidų ribas;

69.  pakartoja, jog yra už tai, kad Europos stabilumo mechanizmas (ESM) būtų integruotas į Sąjungos teisės sistemą, su sąlyga, kad būtų užtikrinta derama demokratinė atskaitomybė;

70.  mano, kad Europos fiskalinių pajėgumų užtikrinimas ir Europos valiutos fondas gali būti veiksmai siekiant sukurti Europos iždą, kuris būtų atskaitingas Europos Parlamentui;

71.  ragina tinkamai atsižvelgti į pagrindines Komisijos įsteigtos ekspertų grupės išvadas siekiant įsteigti Skolos grąžinimo fondą;

Bendroji rinka ir finansinė integracija

72.  mano, kad bendroji rinka yra kertinis ES akmuo ir yra būtina klestėjimui, ekonomikos augimui ir užimtumui Sąjungoje; pažymi, kad bendroji rinka, teikianti apčiuopiamą naudą ir įmonėms, ir vartotojams, turi augimo galimybių, kurios dar nėra visiškai išnaudotos, visų pirma turint mintyje bendrąją skaitmeninę rinką, finansines paslaugas, energiją, bankų sąjungą ir kapitalo rinkų sąjungą; todėl ragina griežčiau kontroliuoti, ar šiose srityse tinkamai taikomas ir įgyvendinamas dabartinis acquis;

73.  ragina greičiau, tačiau palaipsniui baigti kurti bankų sąjungą, kuri būtų pagrįsta Bendru priežiūros mechanizmu (BPM), bendru pertvarkymo mechanizmu (BPeM) ir Europos indėlių garantijų sistema (EIGS) ir kuriai būtų taikoma tinkama ir fiskaliniu požiūriu neutrali stabilumo stiprinimo priemonė; palankiai vertina susitarimą dėl tarpinės finansinės priemonės, kol pradės veikti Bendras pertvarkymo fondas, ir ragina sukurti Europos bankroto procedūrą;

74.  primena, kad Europos priežiūros institucijos turėtų imtis veiksmų siekiant pagerinti vidaus rinkos veikimą, visų pirma užtikrindamos kokybišką, veiksmingą ir pastovaus lygmens reguliavimą ir priežiūrą, atsižvelgdamos į skirtingus visų valstybių interesus ir skirtingą finansų rinkų dalyvių pobūdį; mano, kad visos valstybės narės turėtų kelti klausimus, kurie daro poveikį visoms valstybės narėms, dėl jų diskutuoti ir priimti sprendimus ir kad siekiant sustiprinti vienodas veiklos sąlygas bendrojoje rinkoje būtinos vienos vidaus tvarkos taisyklės, taikomos visiems finansų rinkos dalyviams Europos Sąjungoje, kad būtų išvengta bendros finansinių paslaugų rinkos susiskaidymo ir nesąžiningos konkurencijos dėl to, kad nėra vienodų veiklos sąlygų;

75.  ragina sukurti tikrą kapitalo rinkų sąjungą;

76.  pritaria tam, kad būtų sukurta konkurencingumo institucijų, kurioms pavesta suburti nacionalines įstaigas, atsakingas už pažangos konkurencingumo srityje stebėjimą kiekvienoje valstybėje narėje, sistema, ir siūlo tokios sistemos pažangos stebėjimą pavesti Komisijai;

77.  mano, kad būtina gerinti automatinį keitimąsi informacija tarp nacionalinių mokesčių institucijų, siekiant išvengti mokestinio sukčiavimo ir mokesčių slėpimo, mokesčių planavimo, mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo, taip pat siekiant skatinti koordinuoti veiksmus kovojant su mokesčių rojais; ragina priimti direktyvą dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės, pagal kurią būtų nustatyta minimali riba ir bendri palaipsnės konvergencijos tikslai; mano, kad būtina pradėti visapusišką dabartinių PVM srities teisės aktų peržiūrą, be kita ko, sprendžiant klausimą dėl kilmės šalies principo taikymo;

Demokratiškesnė institucinė EPS sistema

78.  primena, kad reikia užtikrinti deramą demokratinį teisėtumą ir atskaitomybę sprendimų priėmimo lygmeniu, kai dalyvauja nacionalines vyriausybes kontroliuojantys nacionaliniai parlamentai, didesnį kontrolės vaidmenį ES lygmeniu patikint Europos Parlamentui, įskaitant ir pagrindinį vaidmenį, kartu su Taryba, priimant konvergencijos kodeksą pagal įprastą teisėkūros procedūrą;

79.  pritaria tam, kad būtų bendrai remiamasi ES sutarties 48 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta nuostata dėl pereigos; primena, kad Komisija, savo tvirtos ir tikros EPS projekte(12), siūlė sukurti konvergencijos ir konkurencingumo priemonę, remiantis SESV 136 straipsniu arba SESV 352 straipsniu, jei reikia, naudojantis tvirtesniu bendradarbiavimu; pabrėžia, kad tvirtesnio bendradarbiavimo atveju taikant SESV 333 straipsnio 2 dalį, pagal kurią numatytas įprastos teisėkūros procedūros naudojimas, būtų padidintas ES valdymo demokratinis teisėtumas ir veiksmingumas ir su tuo susijęs Parlamento vaidmuo;

80.  pakartoja, kad dėl parlamentų bendradarbiavimo neturėtų būti sukurtas naujas parlamentų organas ar nauja institucija, nes euro yra ES valiuta, o Europos Parlamentas yra ES parlamentas; primena, kad EPS sukūrė Sąjunga, kurios piliečiams Sąjungos lygmeniu tiesiogiai atstovauja Parlamentas, kuris turi rasti būdų užtikrinti parlamento demokratinę atskaitomybę už sprendimus, priimtus dėl euro zonos, ir šiuos būdus įgyvendinti;

81.  ragina Komisijai suteikti įgaliojimus įgyvendinti bet kokius būsimus ar dabartinius EPS srityje priimtus teisės aktus ir užtikrinti jų vykdymą;

82.  mano, kad būtina šalinti dabartinės EPS institucinės struktūros trūkumus, ypač jos demokratijos stoką, kartu atsižvelgiant į tai, kad Teisingumo Teismas gali nepamatyti tam tikrų Sutarties dalių, o kitos dalys būtų neįtraukiamos į tokią kontrolę; mano, kad siekiant išsamiai įgyvendinant SESV 121 straipsnio 3 ir 4 dalis, susijusias su glaudesniu ekonominės politikos koordinavimu, reikalinga griežtesnė parlamentinė kontrolė;

83.  mano, kad visos valstybės narės turėtų galėti pasirinkti diferencijuotą integraciją;

84.  primena, kad pirmenybė turėtų būti teikiama įprastai teisėkūros procedūrai ir biudžeto procedūroms ES lygmeniu, prireikus, pasinaudojant nukrypti leidžiančiomis nuostatomis ir tam skiriant specialias biudžeto eilutes; primena, kad visos kitos nuostatos, pvz., dėl euro zonos ar tvirtesnio bendradarbiavimo, turėtų būti taikomos tik tuomet, kai minėtų procedūrų negalima taikyti dėl politinių priežasčių ar jos yra neteisėtos;

Vidaus rinkos, kuri itin skatina ekonomikos augimą, sukūrimas

85.  yra įsitikinęs, kad glaudesnė EPS turėtų būti suderinta su vidaus rinkos sukūrimu, pašalinant visas likusias vidaus kliūtis, ypač kalbant apie energetikos sąjungą, bendrą skaitmeninę rinką ir paslaugų rinką;

86.  ragina visapusiškai vykdyti dabartinius energijos vidaus rinkos teisės aktus pagal SESV 194 straipsnį, siekiant sukurti energetikos sąjungą;

87.  pritaria tam, kad būtų stiprinamos Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros pareigos ir kompetencija siekiant, kad galiausiai pagal Euratomo sutarties 204 straipsnį būtų įsteigta Europos energetikos agentūra, taip pat pasiekta energijos rinkų integracija, įsteigtas Europos strateginis rezervas ir bendras derybų centras, kurio veikloje dalyvautų tiekėjai, siekiant užbaigti kurti institucinę energetikos sąjungos struktūrą;

88.  ragina, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos investicijų banku (EIB), naudotis projektų obligacijomis infrastruktūros ir energetikos projektams finansuoti;

89.  ragina Komisiją taikyti SESV 116 straipsnį, pagal kurį numatytas būtinas teisinis pagrindas Parlamentui ir Tarybai imtis veiksmų pagal įprastą teisėkūros procedūrą, siekiant panaikinti praktiką, lemiančią konkurencijos iškraipymą vidaus rinkoje dėl žalingos mokesčių politikos;

Socialinis aspektas

90.  pabrėžia, kad reikėtų užtikrinti darbuotojų teises, visų pirma jiems naudojantis savo teise į judumą, ir darbuotojų socialines teises, visapusiškai pasinaudojant atitinkamomis teisinėmis priemonėmis, numatytomis pagal IV, IX ir X antraštines dalis ir pagal ES pagrindinių teisių chartiją, siekiant užtikrinti stabilų socialinį Sąjungos pagrindą; atsižvelgdamas į tai visų pirma pabrėžia teises, kylančias iš Direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje bei iš Reglamento (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje;

91.  pabrėžia, kad svarbu sukurti socialinę Europą, kad darbuotojai ir toliau remtų Europos integracijos projektą;

92.  pabrėžia, kad svarbu populiarinti kiekvienos valstybės narės nustatomo minimalaus darbo užmokesčio idėją, pažymi, kad minimalių nedarbo išmokų programos galimybėms įvertinti reikėtų, kad galiotų bendros ES darbo rinkos taisyklės ir sąlygos, ir mano, jog, vadovaujantis dabartinėmis Sutarties nuostatomis, būtų galima priimti pasiūlymą dėl teisės akto, skirto sumažinti vis dar egzistuojančias kliūtis darbuotojams;

93.  atkreipia dėmesį į Sąjungos teikiamas priemones ir poreikį įtraukti į darbo rinką jaunus darbuotojus bei toliau skatinti jaunų darbuotojų mainus, vadovaujantis SESV 47 straipsniu;

94.  ragina Komisiją į valstybių narių makroekonominių rodiklių vertinimą įtraukti užimtumo kriterijų ir rekomenduoti bei remti struktūrines reformas taip pat siekiant užtikrinti geresnį regioninių ir socialinių fondų lėšų panaudojimą;

95.  ragina Komisiją, vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniu susitarimu dėl geresnės teisėkūros, prieš siūlant naujas iniciatyvas (pvz., teikiant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, ne teisėkūros iniciatyvas ir įgyvendinimo bei deleguotųjų aktų) tinkamai įvertinti ES veiksmų poreikį ir galimą alternatyvių politikos galimybių ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį poveikį;

96.  ragina parengti naują socialinį paktą (kuris galėtų būti sudarytas socialinio protokolo forma), kuriuo būtų siekiama išsaugoti Europos socialinę rinkos ekonomiką ir mažinti nelygybę, užtikrinant, kad būtų paisoma piliečių pagrindinių teisų, įskaitant, be kita ko, kolektyvinių derybų teisės ir teisės laisvai judėti paisymą; pabrėžia, kad toks paktas galėtų pagerinti valstybių narių socialinės politikos koordinavimą;

97.  ragina Komisiją atnaujinti ES socialinį dialogą naudojantis įpareigojančiais socialinių partnerių susitarimais, vadovaujantis SESV 151–161 straipsniais;

Išorės veiksmai

Bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) veiksmingumo, suderinamumo ir atskaitomybės didinimas

98.  mano, kad Europos Sąjungos išsamus požiūris į išorės konfliktus ir krizes turėtų būti sutvirtintas artimiau susiejant įvairius visuose konfliktų ciklo etapuose dalyvaujančius veikėjus ir taikomas priemones;

99.  primygtinai prašo naudoti ES sutarties 22 straipsnio nuostatas siekiant sukurti bendrą strateginę sistemą ir priimti sprendimus dėl strateginių interesų ir tikslų, kurie gali būti susiję ne tik su BUSP, bet ir su kitomis išorės veiksmų sritimis, ir kurie turi būti suderinti su kitų sričių politika, pavyzdžiui, prekybos, žemės ūkio ir paramos vystymuisi; primena, kad šia strategija pagrįsti sprendimai gali būti priimami taikant kvalifikuotą balsų daugumą; pabrėžia, kad tokių sprendimų demokratinį teisėtumą būtų galima padidinti, jei Taryba ir Parlamentas priimtų bendrus strateginius dokumentus remdamiesi Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymu;

100.  ragina stiprinti Parlamento vykdomą ES išorės veiksmų priežiūrą, taip pat tęsiant nuolatines konsultacijas su Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotine, Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir Komisija, taip pat ragina baigti derybas dėl 2002 m. tarpinstitucinio susitarimo dėl galimybės susipažinti su įslaptinta Tarybos informacija BUSP srityje pakeitimo;

101.  mano, kad būtina į EIVT integruoti ES specialiuosius įgaliotinius, taip pat iš BUSP eilutės pervedant jų lėšas į EIVT eilutę, nes tai padidins ES veiksmų nuoseklumą;

102.  ragina naudotis ES sutarties 31 straipsnio 2 dalimi, kurioje leidžiama Tarybai tam tikrus sprendimus BUSP srityje priimti kvalifikuota balsų dauguma, ir ES sutarties 31 straipsnio 3 dalies nuostata dėl pereigos palaipsniui pereiti prie kvalifikuota balsų dauguma priimamų sprendimų BUSP srityje, jeigu tie sprendimai nesusiję su kariniu ar gynybos poveikiu; primena, kad ES sutarties 20 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatytos tvirtesnio bendradarbiavimo nuostatos, suteikiama valstybėms narėms papildomų galimybių siekti pažangos BUSP srityje, todėl šia nuostata reikėtų naudotis;

103.  mano, kad būtina padidinti išorės veiksmų finansinių taisyklių lankstumą siekiant išvengti atidėliojimų norint ES lėšas panaudoti operatyviniais tikslais, taip padidinat ES gebėjimus greitai ir veiksmingai reaguoti į krizes; mano, kad šiuo atveju būtina nustatyti skubią humanitarinės pagalbos teikimo procedūrą siekiant užtikrinti, kad pagalbos lėšos būtų sumokamos veiksmingiausiu ir efektyviausiu būdu;

104.  primygtinai ragina Tarybą, EIVT ir Komisiją vykdyti atitinkamus įsipareigojimus ir nedelsiant visais tarptautinių susitarimų derybų ir sudarymo etapais visapusiškai informuoti Parlamentą, kaip nustatyta SESV 218 straipsnio 10 dalyje ir išsamiai nurodyta su Komisija ir Taryba sudarytuose tarpinstituciniuose susitarimuose;

105.  atkreipia dėmesį į tai, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas patvirtino, kad pagal SESV 2018 straipsnio 10 dalį Parlamentas turi teisę būti nedelsiant ir išsamiai informuojamas visais derybų dėl tarptautinių susitarimų ir jų sudarymo procedūros etapais, įskaitant ir atvejus, kai tai susiję su BUSP, kad turėtų galimybę naudotis savo įgaliojimais viską žinodamas apie visus Europos Sąjungos išorės veiksmus; todėl tikisi, kad per numatytas tarpinstitucines derybas dėl patobulintos praktinės bendradarbiavimo ir dalijimosi informacija tvarkos atsižvelgiant į sudarytus tarptautinius susitarimus ir SESV 290 ir 291 straipsnių (atitinkamai dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų) taikymo kriterijus, bus tinkamai atsižvelgta į Teisingumo Teismo praktiką;

Siekiant bendros gynybos politikos

106.  ragina imtis progresyvių veiksmų siekiant bendros gynybos politikos (ES sutarties 42 straipsnio 2 dalis) ir, galbūt, bendros gynybos, o tai galima pasiekti priimant vieningą sprendimą Europos Vadovų Taryboje, taip pat kartu stiprinti civilius gyventojus ir pilietinę visuomenę taikant konfliktų prevencijos ir sprendimo strategijas, grindžiamas smurto nenaudojimu, o būtent didinant finansinius, administracinius ir žmogiškuosius išteklius siekiant spręsti tarpininkavimo, dialogo, susitaikymo ir pilietinės visuomenės organizacijų vykdomo skubaus reagavimo į krizes klausimus;

107.  ragina, siekiant žengti pirmą žingsnį šia kryptimi, įgyvendinti ES sutarties 46 straipsnio nuostatas dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo sukūrimo, Tarybai sprendžiant kvalifikuota balsų dauguma, nes ši priemonė leistų didesnių ambicijų turinčioms valstybėms narėms koordinuotai glaudžiau bendradarbiauti ES gynybos srityje ir suteiktų įgaliojimų joms pasitelkti ES institucijas, priemones ir biudžetą;

108.  rekomenduoja įsteigti nuolatinę Gynybos ministrų tarybą, kuriai pirmininkautų vyriausiasis įgaliotinis ir Komisijos pirmininko pavaduotojas, siekiant koordinuoti valstybių narių gynybos politiką, visų pirma susijusią su kibernetiniu saugumu bei kova su terorizmu, ir bendrai plėtoti ES gynybos strategiją ir prioritetus;

109.  primygtinai prašo sukurti ES baltąja knyga dėl saugumo ir gynybos, remiantis ES visuotine užsienio ir saugumo politikos strategija, kurią pristatė Sąjungos vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja, taip pat remiantis Bratislavos darbotvarke, nes toks dokumentas išsamiau apibrėžtų ES strateginius tikslus saugumo ir gynybos srityje ir nustatytų turimus ir reikiamus pajėgumus; ragina Komisiją grįsti savo vykdomą Europos gynybos veiksmų rengimo darbą būsimos ES baltosios knygos dėl saugumo ir gynybos, kurioje taip pat turėtų būti sprendžiamas klausimas, kaip ir kokiomis aplinkybėmis karinės jėgos panaudojimas yra tinkamas ir teisėtas, rezultatais;

110.  pabrėžia, kad reikia nustatyti bendrą Europos pajėgumų ir ginkluotės politiką (ES sutarties 42 straipsnio 3 dalis), kuri apimtų bendrą karinių pajėgumų planavimą, vystymą ir įsigijimą ir kuri taip pat apimtų pasiūlymus reaguoti į kibernetines, mišraus pobūdžio ir asimetriškas grėsmes; ragina Komisiją dirbti rengiant plataus užmojo Europos gynybos veiksmų planą, kaip paskelbta 2016 m. darbo programoje;

111.  pabrėžia didelį Europos gynybos agentūros (EGA) potencialą padedant kurti bendrąją gynybos rinką, kuri būtų konkurencinga, veiksminga, grindžiama intensyviais moksliniais tyrimais, technologine plėtra ir inovacijomis ir sutelkta kurti specializuotas darbo vietas, taip pat šiuo tikslu pasisako už tai, kad būtų ieškoma galimybių kurti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes; pakartoja, kad reikia skubiai stiprinti Europos gynybos agentūrą (EGA), suteikiant jai reikalingų išteklių ir politinę paramą, taip leidžiant jai vadovauti ir koordinuoti pajėgų rengimą, mokslinius tyrimus ir aprūpinimą; pakartoja savo nuomonę, kad tai būtų galima padaryti geriausiai finansuojant Agentūros personalo ir valdymo išlaidas iš Sąjungos biudžeto;

112.  primena, kad yra ES sutarties 44 straipsnis, kuriame numatytos papildomo lankstumo sąlygos ir nustatyta galimybė krizių valdymo užduotis patikėti valstybių narių grupei, kuri tokias užduotis vykdytų ES vardu, politiniu atžvilgiu kontroliuojant ir strateginiu požiūriu vadovaujant Politiniam ir saugumo komitetui ir EIVT;

113.  siūlo pasinaudoti ES sutarties 41 straipsnio 3 dalimi siekiant sukurti iš valstybių narių įnašų sudarytą fondą, kurio lėšomis būtų finansuojama parengiamoji veikla, susijusi su bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP), kuri nėra finansuojama iš Sąjungos biudžeto;

114.  pabrėžia, kad svarbu išplėsti bendro finansavimo karinės BSGP ribas, taip pat pasitelkiant mechanizmą ATHENA, nes tokiu būdu valstybės narės nebūtų finansiškai atgrasomos nuo galimybių prisidėti prie karinių BSGP misijų ir operacijų, taigi, padidėtų ES gebėjimas reaguoti į krizes;

115.  ragina įsteigti nuolatinį civilinį ir karinį štabą su Karinių operacijų planavimo ir vykdymo centru (angl. Military Planning and conduct capability, MPCC) ir Civilinių operacijų planavimo ir vykdymo centru (angl. Civilian Planning and Conduct Capability, CPCC); ragina įvairias Europos karines struktūras (tarp jų taip pat įvairias kovines grupes, Europos pajėgas, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės gynybos bendradarbiavimo sistemą, taip pat Beniliukso oro gynybos bendradarbiavimo sistemą) įtraukti į ES institucijų sistemą ir dažniau naudoti ES kovines grupes, be kita ko, didinant bendrą finansavimą ir būsimuose krizių valdymo planuose numatant standartinę galimybę jas dislokuoti pirmas;

116.  pažymi, kad šis nuolatinis štabas galėtų dalyvauti nuolatiniame nenumatytų atvejų planavime ir atlikti pagrindinį vaidmenį koordinuojant būsimus ES sutarties 42 straipsnio 7 dalies naudojimo atvejus; mano, kad tarpusavio gynybos sąlyga, kaip nustatyta minėtame straipsnyje ir kuria pasirėmė Prancūzija per 2015 m. lapkričio 17 d. vykusį Užsienio reikalų tarybos susitikimą, galėtų būti katalizatorius toliau plėtojant ES saugumo ir gynybos politiką, dėl kurios bus nustatomi didesnį įsipareigojimai visoms valstybėms narėms;

117.  mano, kad būtina plėsti ES ir NATO bendradarbiavimą visais lygmenimis tokiose srityse, kaip pajėgumų dislokavimas ir nenumatytų atvejų planavimas esant mišrioms grėsmėms, taip pat mano, kad būtina dėti daugiau pastangų siekiant panaikinant likusias politines kliūtis; ragina sukurti išsamią ES ir NATO politinę ir karinę partnerystę;

118.  ragina imtis ryžtingų veiksmų siekiant užtikrinti politikos suderinamumą vystymosi labui pagal SESV 208 straipsnį ir reikalauja patobulinti politikos suderinamumo vystymosi labui poveikio vertinimo sistemą bei nustatyti arbitražo mechanizmą, pagal kurį būtų ištaisomi įvairių sričių ES politikos neatitikimai, suteikiant Komisijos pirmininkui politinę atsakomybę už politikos suderinamumo vystymosi labui plačias gaires ir klausimų sprendimą vadovaujantis ES įsipareigojimais dėl politikos suderinamumo vystymosi labui;

Teisingumas ir vidaus reikalai (TVR)

119.  pabrėžia, kad paisant pagrindinių teisių ir laisvių bei primygtinai kartojant, kad reikalinga demokratinė ir teisminė kovos su terorizmu politikos priežiūra, atsižvelgiant į pastarojo meto išpuolius ir padidėjusią terorizmo grėsmę, neabejotinai būtinas ir kuo greičiau turi būti taikomas sistemingas, privalomas ir struktūriškai apibrėžtas keitimasis informacija ir duomenimis tarp nacionalinių teisėsaugos institucijų ir žvalgybos tarnybų bei su Europolu, FRONTEX ir Eurojustu;

120.  nurodo, kad, kaip ir ankstesnių išpuolių atveju, išpuolių Paryžiuje vykdytojai jau buvo žinomi saugumo tarnyboms ir buvo tyrimų bei priežiūros priemonių objektai; išreiškia susirūpinimą dėl to, kad valstybės narės nesikeitė turimais duomenimis apie tokius asmenis, nors to reikalaujama pagal SESV 88 straipsnį; ragina Tarybą remiantis SESV 352 straipsniu priimti reikalavimą dėl privalomo valstybių narių keitimosi duomenimis; mano, kad reikėtų pasinaudoti tvirtesnio bendradarbiavimo teikiamomis galimybėmis, jei nepavyktų pasiekti vieningumo;

121.  ragina Komisiją ir Tarybą, pasinaudojant SESV 70 straipsnyje numatyta procedūra, atlikti išsamų ES kovos su terorizmu ir susijusių priemonių vertinimą, visų pirma, susijusį su jų įgyvendinimu valstybių narių teisėje ir praktikoje, ir tuo, kokiu mastu valstybės narės šioje srityje bendradarbiauja su ES agentūromis, ypač Europolu ir Eurojustu, ir atitinkamai įvertinti likusias spragas ir šių priemonių atitiktį Sąjungos įsipareigojimams, susijusiems su pagrindinėmis teisėmis;

122.  šiuo atveju primena, kad SESV 222 straipsnyje nustatyta solidarumo sąlyga, kurią galima ir reikėtų naudoti tuomet, kai valstybė narė tampa teroristinio išpuolio objektu arba nukenčia nuo gamtos ar žmogaus sukeltos katastrofos;

123.  apgailestauja, kad, atsižvelgiant į pabėgėlių krizę, nebuvo suaktyvinta Laikinosios apsaugos direktyva, nors ji skirta masinio trečiųjų šalių piliečių antplūdžio problemai spręsti;

124.  pabrėžia, kad reikia nustatyti ES bendrą prieglobsčio ir imigracijos politiką, grindžiamą solidarumo, nediskriminavimo, negrąžinimo ir sąžiningo valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo principais, pagal kurią taip pat turėtų būti numatytas ir sąžiningas prieglobsčio prašytojų paskirstymas Europos Sąjungoje; mano, kad tokia politika turėtų apimti visas valstybes nares; primena valstybėms narėms jų įsipareigojimus šioje srityje ir pabrėžia, kad nauja prieglobsčio ir migracijos sistema turėtų būti grindžiama pagrindinėmis migrantų teisėmis;

125.  atkreipia dėmesį į tai, jog reikia imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti, kad bendra Europos prieglobsčio sistema taptų tikrai viena bendra sistema; ragina valstybes nares suderinti savo teisės aktus ir praktiką, susijusią su kriterijais, kam gali būti suteikta tarptautinė apsauga, ir su garantijomis, susijusiomis su tarptautinės apsaugos procedūromis ir priėmimo sąlygomis, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika ir nusistovėjusia geriausia ES valstybių narių praktika;

126.  džiaugiasi, kad priimtas Reglamentas (ES) Nr. 2016/1624, kuriuo išplečiamos FRONTEX užduotys ir įgaliojimai ir ji pervadinama Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra; mano, kad prireikus Agentūrai galėtų būti teikiama parama naudojant tokias karines priemones, kaip Europos jūrų pajėgos (Euromarfor) ir atnaujintas Eurokorpusas (EUROCORPS), ir naudojant vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą sutelktus išteklius; pabrėžia, jog pagal šį reglamentą primygtinai teigiama, kad valstybės narės turėtų, savo ir kitų valstybių narių labui, įvesti duomenis į Europos duomenų bazes; mano, kad reikėtų numatyti sienos apsaugos agentūrų duomenų bazių, tokių kaip EURODAC, sąveikumą ir jų sąveikumą su Europolo duomenų bazėmis;

127.  ragina skubiai peržiūrėti Dublino reglamentą ir nustatyti nuolatinę ES masto ir teisiškai privalomą prieglobsčio prašytojų paskirstymo tarp valstybių narių sistemą, grindžiamą sąžiningo ir privalomo paskirstymo principu;

128.  pažymi, kad, atsižvelgdama į precedento neturinčius migrantų, kuriems pavyko pasiekti Sąjungos išorės sienas ir kurie toliau prie jų plūsta, srautus ir nuolat didėjantį asmenų, prašančių tarptautinės apsaugos, skaičių, Sąjunga turi taikyti įpareigojantį ir privalomą teisinį požiūrį į perkėlimą į ES, kaip nustatyta Komisijos migracijos darbotvarkėje;

129.  ragina pasirašyti susitarimus su saugiomis trečiosiomis šalimis, siekiant kontroliuoti ir sumažinti migracijos srautus prieš migrantams atvykstant prie ES sienų; primygtinai siūlo kartu sukurti griežtas pareiškėjų, pateikusių nepagrįstus prašymus, grąžinimo procedūras;

130.  ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti išlaidas prieglobsčio specialistų mokymams ir padidinti prieglobsčio prašymo procedūrų veiksmingumą;

131.  mano, kad išorės aspektas daugiausia turėtų apimti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis kovojant su esminėmis neteisėtų migrantų srautų į Europą priežastimis ir sprendžiant šią problemą; mano, kad partnerystėms ir bendradarbiavimui su svarbiausiomis kilmės, tranzito ir paskirties šalimis turėtų ir toliau būti skiriamas labai didelis dėmesys; rekomenduoja, kad bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis būtų įvertinamos tų šalių prieglobsčio sistemos, jų parama pabėgėliams ir jų gebėjimas bei pasiryžimas spręsti prekybos žmonėmis ir žmonių gabenimo į tas šalis ir per jas problemą; pripažįsta, kad nereikia gerinti Sąjungos grąžinimo sistemos veiksmingumo, tačiau mano, kad migrantų grąžinimas turėtų būti vykdomas tik saugumo sąlygomis, visapusiškai laikantis atitinkamų migrantų pagrindinių ir procedūrinių teisių;

132.  palankiai vertina tai, kad pagal naują Reglamentą (ES) Nr. 2016/1624 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų numatyta, kad jei kontrolė prie išorės sienos tampa neveiksminga tokia apimtimi, kad gali sutrikti Šengeno erdvės veikimas dėl to, kad valstybė neprašė FRONTEX pakankamos paramos arba neįgyvendino tokios paramos, Komisija gali pasiūlyti Tarybai sprendimą, kuriame nurodytos priemonės, kurias turi įgyvendinti Agentūra, ir reikalaujama, kad susijusi valstybė narė bendradarbiautų su Agentūra įgyvendinant tas priemones; be to, pažymi, kad šiame reglamente taip pat esama sąlygų dėl komandos narių civilinės ir baudžiamosios atsakomybės ir skundų pateikimo mechanizmo, kad būtų stebimas ir užtikrinamas pagrindinių teisių paisymas vykdant visą Agentūros veiklą;

133.  mano, kad reikėtų atnaujinti žmogiškuosius ir finansinius Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) išteklius, jei EASO būtų įpareigotas koordinuoti visus ES prašymus dėl prieglobsčio, taip pat kad jo pareigūnai galėtų padėti valstybėms narėms, atsidūrusioms itin sudėtingoje padėtyje dėl migracijos nagrinėjant prieglobsčio prašymus, įskaitant šio biuro įgaliojimus vykdyti bendras operacijas, bandomuosius projektus ir greitas intervencijas, panašias į tas, kurios pagal Reglamentą (ES) Nr. 1168/2011 patenka į FRONTEX įgaliojimų taikymo sritį;

134.  pabrėžia, kad svarbu geriau koordinuoti EASO, FRONTEX ir Europos ombudsmeno tarnybos veiksmus siekiant sklandžiau priimti ankstyvo perspėjimo pranešimus, jeigu dėl ypač didelio migrantų antplūdžio gali kilti grėsmė prieglobsčio prašytojų pagrindinių laisvių užtikrinimui; mano, kad Komisija gali šiuos ankstyvo perspėjimo pranešimus naudoti kaip pagrindą siekiant pradėti taikyti nepaprastosios padėties atveju taikomas priemones, numatytas SESV 78 straipsnio 3 dalyje;

135.  mano, kad privaloma stiprinti Parlamento, kaip Tarybai lygaus teisės aktų leidėjo, vaidmenį, naudojant SESV 81 straipsnio 3 dalį, sudarant galimybę sprendimus šeimos teisės srityje, jeigu jie turi poveikį kitose valstybėse narėse, priimti pagal įprastą teisėkūros procedūrą, kai Taryba, pasikonsultavusi su Parlamentu, taip nusprendžia vieningai; ragina sprendimus visose kitose politikos srityse dėl teisingumo ir vidaus reikalų (TVR) priimti pagal įprastą teisėkūros procedūrą, naudojant nuostatą dėl pereigos, esančią ES sutarties 48 straipsnio 7 dalyje;

136.  ragina Komisiją remiantis SESV 83 straipsniu pasiūlyti būtinąsias taisykles dėl apibrėžties ir sankcijų, susijusių su kova su terorizmu, prekyba žmonėmis bei seksualiniu moterų ir vaikų išnaudojimu, neteisėta prekyba narkotikais, neteisėta prekyba ginklais, pinigų plovimu, korupcija, mokėjimo priemonių klastojimu, kompiuteriniais nusikaltimais ir organizuotu nusikalstamumu;

137.  primygtinai prašo praktiškai įgyvendinti Lisabonos sutartyje įtvirtintus principus, t. y. solidarumo ir atsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių principus, tarpusavio pripažinimo įgyvendinant TVR politiką principą (SESV 70 straipsnis) ir ES pagrindinių teisių chartijos nuostatas;

138.  mano, kad ES privalo užtikrinti žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugą ir toliau paisyti Kopenhagos kriterijų, taip pat užtikrinti, kad valstybės narės paisytų bendrų vertybių, įtvirtintų ES sutarties 2 straipsnyje;

139.  pabrėžia, kad svarbu baigti rengti procedūrinių garantijų dokumentų rinkinį, visų pirma parengiant teisės aktus dėl administracinio sulaikymo ir nepilnamečių sulaikymo – sričių, kuriose daugelio valstybių narių taisyklės nevisiškai atitinka žmogaus teisių ir kitus tarptautinius standartus;

140.  pabrėžia, kad svarbu siekti tolesnės pažangos rengiant Europos baudžiamąją teisę, visų pirma susijusią su baudžiamųjų bylų nuosprendžių savitarpio pripažinimu ir vykdymu;

141.  pabrėžia, kad svarbu ugdyti Europos teisminę kultūrą, nes tai yra viena iš svarbiausių būtinų sąlygų, kad laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė piliečiams taptų tikrove ir kad būtų geriau taikoma ES teisė;

142.  mano, kad, siekiant kovoti su organizuotu nusikalstamumu, sukčiavimu ir korupcija, apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir panaikinti Europos teisėsaugos srities susiskaidymą, reikia paskirti Europos prokurorą;

143.  pabrėžia, kad pagal SESV 86 straipsnį, siekiant kovoti su nusikalstamumu, kuris daro žalą Europos Sąjungos finansiniams interesams, Europos prokuratūra gali būti sukurta tik Europos Parlamentui pritarus; todėl pakartoja rekomendacijas, pateiktas savo 2014 m. kovo 12 d.(13) ir 2015 m. balandžio 29 d.(14) rezoliucijose, dėl konkretaus Europos prokuratūros veiklos organizavimo ir pabrėžia, kad reikėtų nedelsiant priimti Europos prokuratūros reglamentą, kad Europos prokuratūra turėtų įgaliojimus tirti visus žalą Europos Sąjungos finansiniams interesams darančius nusikaltimus, įskaitant sukčiavimą PVM, ir vykdyti visų įtariamų pažeidėjų persekiojimą baudžiamąja tvarka;

144.  primena įpareigojimą Sąjungai prisijungti prie Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pagal ES sutarties 6 straipsnio 2 dalį ir primygtinai ragina šiuo klausimu nedelsiant vėl pradėti derybas su Europos Taryba, atsižvelgiant į 2014 m. gruodžio 18 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomonę; primena Komisijai, atliekančiai vyriausiojo derybininko vaidmenį, kad toks prisijungimas pagerintų visų Europos piliečių žmogaus teisių apsaugą;

145.  pakartoja, kad šioje rezoliucijoje siekiama tik įvertinti Sutartyse įtvirtintas teisines galimybes ir ja turėtų būti remiamasi siekiant pagerinti Europos Sąjungos veikimą šiuo metu; primena, kad dėl tolesnės esminės reformos ateityje reikėtų persvarstyti Sutartis;

o
o   o

146.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams, Europos Centriniam Bankui, Regionų komitetui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

(1) OL C 184 E, 2009 8 6, p. 25.
(2) OL C 212 E, 2010 8 5, p. 82.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0249.
(4) OL C 13, 2016 1 15, p. 183.
(5) OL C 313, 2015 9 22, p. 9.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0103.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0010.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0382.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0395.
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0050.
(11) OL C 468, 2016 12 15, p. 176.
(12) COM(2012)0777, 2012 m. lapkričio 28 d.
(13) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0234.
(14) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0173.


Euro zonos biudžeto pajėgumai
PDF 402kWORD 46k
2017 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl euro zonos biudžeto pajėgumo (2015/2344(INI))
P8_TA(2017)0050A8-0038/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrus Biudžeto komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą, taip pat į Konstitucinių reikalų komiteto ir Biudžeto kontrolės komiteto nuomones (A8-0038/2017),

A.  kadangi dėl dabartinės politinės aplinkos ir esamų pasaulinio masto ekonominių ir politinių problemų reikia, kad ES priimtų nuoseklius ir apibrėžtus sprendimus ir imtųsi veiksmų tam tikrose srityse, pvz., vidaus ir išorės saugumo, sienų apsaugos ir migrantų politikos, stabilumo kaimyninėse šalyse, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, ypač kovojant su jaunimo nedarbu, ir kad įgyvendintų 2015 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje priimtus susitarimus;

B.  kadangi po sėkmingo euro įvedimo euro zonoje ėmė trūkti konvergencijos, politinio bendradarbiavimo ir atsakomybės;

C.  kadangi dėl įvairių krizių ir pasaulinio masto problemų reikia kuo greičiau padaryti kokybinį integracijos šuolį euro zonoje;

D.  kadangi narystė bendros valiutos zonoje reikalauja bendrų priemonių ir solidarumo Europos lygmeniu, taip pat kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės įsipareigojimų laikymosi ir atsakomybės;

E.  kadangi reikia atkurti pasitikėjimą euro zonoje;

F.  kadangi norint visapusiškai pasinaudoti bendros valiutos teikiama nauda ir kartu užtikrinti jos tvarumą ir stabilumo bei visiško užimtumo tikslų įgyvendinimą reikalingos aiškiai apibrėžtos gairės, atspindinčios visapusišką požiūrį;

G.  kadangi tai apima susitarimą užbaigti kurti bankų sąjungą, sukurti sustiprintą fiskalinę sistemą, galinčią atremti sukrėtimus, ir užbaigti vykdyti ekonominiam augimui palankias struktūrines reformas, kuriomis bus papildytos dabartinės pinigų politikos priemonės;

H.  kadangi fiskalinis pajėgumas ir su juo susijęs konvergencijos kodeksas yra gyvybiškai svarbūs šio tikslo, kuris gali būti sėkmingai pasiektas tik tuomet, jei atsakomybė ir solidarumas bus glaudžiai susiję, elementai;

I.  kadangi euro zonos fiskalinio pajėgumo nustatymas yra tik viena dėlionės detalė, kuri turi aiškiai atspindėti jos valstybių narių ir būsimų narių europinę atsinaujinimo dvasią;

1.  priima šias gaires:

i. Bendrieji principai

Norint perduoti suverenitetą per pinigų politiką, reikia įdiegti alternatyvius koregavimo mechanizmus, pvz., įgyvendinti ekonomikos augimą skatinančias struktūrines reformas, sukurti bendrąją rinką, bankų sąjungą, kapitalo rinkų sąjungą, sukurti saugesnį finansų sektorių ir fiskalinį pajėgumą, kad būtų galima atremti makroekonominius sukrėtimus bei padidinti konkurencingumą ir valstybių narių ekonomikos stabilumą siekiant padaryti euro zoną palankiausia valiutos zona.

Konvergencija, geras valdymas ir sąlygos, kuriuos užtikrina euro zonos ir (arba) nacionalinio lygmens demokratiškai atskaitingos institucijos, yra labai svarbūs, visų pirma siekiant išvengti nuolatinių perkėlimų, neatsakingo elgesio ir netvarios viešosios rizikos pasidalijimo.

Kai fiskalinio pajėgumo mastas ir patikimumas padidės, tai padės atkurti pasitikėjimą finansų rinkos viešųjų finansų tvarumu euro zonoje ir iš esmės padės geriau apsaugoti ES mokesčių mokėtojus ir sumažinti viešojo ir privačiojo sektorių riziką.

Fiskalinis pajėgumas apima Europos stabilumo mechanizmą (ESM) ir konkretų euro zonos biudžeto pajėgumą. Biudžeto pajėgumas formavimas papildo ESM ir nedaro jam poveikio.

Pirmiausia konkretus euro zonos biudžeto pajėgumas turėtų būti Sąjungos biudžeto dalis, viršijant esamas daugiametės finansinės programos viršutines ribas, taip pat turėtų būti finansuojamas euro zonos valstybių ir kitų dalyvaujančių narių iš pajamų šaltinių, dėl kurių turėtų susitarti dalyvaujančios valstybės narės ir kurie būtų laikomi asignuotosiomis įplaukomis ir garantijomis; esant stabiliai padėčiai, fiskalinis pajėgumas galėtų būti finansuojamas iš nuosavų išteklių, vadovaujantis M. Monti ataskaita dėl būsimo ES finansavimo.

ESM, vykdant jo užduotis, turėtų būti toliau vystomas ir virsti Europos valiutos fondu (EVF), turinčiu pakankamus skolinimo ir skolinimosi pajėgumus ir aiškiai apibrėžtus įgaliojimus, padėsiančius sušvelninti asimetrinių ir simetrinių sukrėtimų padarinius.

ii. Trys fiskalinio pajėgumo ramsčiai siekiant konvergencijos ir euro zonos stabilizavimo

Fiskalinis pajėgumas turėtų atlikti tris skirtingas funkcijas:

   pirma, ekonominė ir socialinė konvergencija euro zonoje turėtų būti skatinama remiant struktūrines reformas, modernizuojant ekonomiką ir didinant kiekvienos valstybės narės konkurencingumą bei visos euro zonos atsparumą, tokiu būdu prisidedant prie valstybių narių pajėgumo sušvelninti su asimetriniais ir simetriniais sukrėtimais susijusius padarinius;
   antra, euro zonos valstybių narių verslo ciklų skirtumai, atsiradę dėl struktūrinių skirtumų arba dėl bendro ekonominio pažeidžiamumo, kelia būtinybę spręsti su asimetriniais sukrėtimais susijusias problemas (tai yra tokios situacijos, kai ekonominis įvykis vienai ekonomikai daro didesnį poveikį nei kitai, pavyzdžiui, kai vienoje konkrečioje valstybėje narėje labai sumažėja paklausa, o kitose – ne, ir įvyksta išorinis sukrėtimas, nepriklausantis nuo valstybės narės);
   trečia, siekiant padidinti visos euro zonos atsparumą turėtų būti sprendžiamos su simetriniais sukrėtimais susijusios problemos (tai yra tokios situacijos, kai ekonominis įvykis turi tokią pačią įtaką visoms ekonomikoms, pavyzdžiui, naftos kainų svyravimai euro zonos šalims).

Siekiant šių tikslų reikės apsvarstyti, kurias funkcijas galima įgyvendinti vadovaujantis esama Sąjungos teisine sistema ir dėl kurių funkcijų reikės pakoreguoti arba pakeisti sutartį.

1 ramstis. Konvergencijos kodeksas

Esant dabartinei ekonominei padėčiai, greta fiskalinio konsolidavimo bei atsakomybės laikantis ekonomikos valdymo sistemos reikalinga ir investicijų strategija.

Kartu su Stabilumo ir augimo paktu turėtų būti taikomas konvergencijos kodeksas, priimtas taikant įprastą teisėkūros procedūrą ir atsižvelgiant į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas; jame pagrindinis dėmesys per penkerius metus turėtų būti skiriamas galiojančiose sutartyse numatytiems konvergencijos kriterijams, susijusiems su apmokestinimo, darbo rinkos, investicijų, našumo, socialinės sanglaudos, viešojo administravimo ir gero valdymo pajėgumais.

Vadovaujantis ekonomikos valdymo sistema, konvergencijos kodekso laikymasis turėtų būti visapusiško dalyvavimo kuriant fiskalinį pajėgumą sąlyga, todėl kiekviena valstybė narė turėtų pateikti pasiūlymų, kaip pasiekti konvergencijos kodekso kriterijus.

Euro zonos fiskalinis pajėgumas turėtų būti papildytas ilgalaike skolos tvarumo, skolos sumažinimo ir augimo bei investavimo stiprinimo euro zonos valstybėse strategija – tai turėtų sumažinti bendras refinansavimo išlaidas ir skolos bei BVP santykį.

2 ramstis. Asimetrinių sukrėtimų padarinių švelninimas

Dėl stiprios euro zonos valstybių narių integracijos neįmanoma visiškai išvengti asimetrinių sukrėtimų poveikio visai euro zonai, nepaisant visų priemonių, kurių imasi valstybės narės, norėdamos užtikrinti politikos koordinavimą, konvergenciją ir tvarias struktūrines reformas.

ESM ir EVF užtikrintos stabilizacijos priemonės turėtų būti papildytos automatiniais sukrėtimų padarinių švelninimo mechanizmais.

Taikant stabilizacijos priemones turėtų būti skatinama geroji patirtis ir vengiama neatsakingo elgesio.

Tokia sistema turi apimti aiškias taisykles dėl galimų mokesčių ir mokesčių grąžinimo laikotarpių, taip pat turi būti aiškiai apibrėžtos jos taikymo sritys ir finansavimo mechanizmai ir užtikrinta, kad sistema nedarys poveikio biudžetui per ilgesnį ciklą.

3 ramstis. Simetrinių sukrėtimų padarinių švelninimas

Būsimi simetriniai sukrėtimai gali destabilizuoti visą euro zoną, nes šioje valiutos zonoje dar nėra priemonių, kurios padėtų įveikti kitą tokio pat masto krizę kaip ankstesnioji.

Dėl simetrinių sukrėtimų, galinčių kilti dėl nepakankamos vidaus paklausos, vien tik pinigų politika negalėtų atgaivinti ekonomikos augimo, ypač kai taikomos žemesnės už nulį palūkanos. Euro zonos biudžetas turėtų būti pakankamo dydžio, kad būtų galima atremti šiuos simetrinius sukrėtimus finansuojant investicijas, kuriomis siekiama padidinti bendrą paklausą ir užtikrinti visišką užimtumą pagal ES sutarties 3 straipsnį.

iii. Valdymas, demokratinė atskaitomybė ir kontrolė

Vykdant euro zonos ekonomikos valdymas turėtų vyrauti Bendrijos metodas.

Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai turėtų sustiprinti savo vaidmenį atnaujintoje ekonomikos valdymo sistemoje, kad būtų sustiprinta demokratinė atskaitomybė. Tam reikėtų padidinti valstybių narių atsakomybę dėl Europos semestro, reformuoti tarpparlamentinę konferenciją, numatytą fiskalinio susitarimo 13 straipsnyje, ir suteikti jai daugiau įtakos, siekiant formuoti stipresnę parlamentinę ir viešąją nuomonę. Siekiant pagerinti atsakomybę nacionaliniai parlamentai turėtų kontroliuoti nacionalines vyriausybes, o Europos Parlamentas – Europos Sąjungos vykdomąją valdžią.

Euro grupės pirmininko ir Komisijos nario, atsakingo už ekonomikos ir finansų reikalus, pareigos galėtų būti sujungtos ir tokiu atveju Komisijos pirmininkas turėtų paskirti šį Komisijos narį Komisijos pirmininko pavaduotoju.

Komisijos finansų ministras ir iždininkas turėtų būti demokratiškai atskaitingi ir jiems turėtų būti suteiktos visos būtinos priemonės ir pajėgumai, padedantys taikyti dabartinę ekonomikos valdymo sistemą ir užtikrinti jos veikimą ir optimizuoti euro zonos plėtrą bendradarbiaujant su euro zonos valstybių narių finansų ministrais.

Europos Parlamentas turėtų persvarstyti savo taisykles ir tvarką, siekdamas užtikrinti visapusišką demokratinę atskaitomybę fiskalinio pajėgumo klausimais EP nariams iš euro zonos valstybių narių;

2.  ragina:

   Europos Vadovų Tarybą nustatyti gaires, kaip aprašyta pirmiau, ne vėliau kaip iki ES posėdžio Romoje (2017 m. kovo mėn.), įskaitant ilgalaikę ir tvarią euro zonos stabilizavimo sistemą;
   Komisiją pateikti plataus užmojo baltosios knygos pagrindinį skyrių apie euro zoną ir atitinkamus pasiūlymus dėl teisės aktų 2017-aisiais naudojant visas priemones pagal galiojančias sutartis, įskaitant konvergencijos kodeksą, euro zonos biudžetą ir automatines stabilizavimo priemones, ir nustatyti tikslų šių priemonių įgyvendinimo terminą;

3.  pareiškia, kad iki dabartinės Komisijos ir Europos Parlamento kadencijos pabaigos yra pasirengęs užbaigti visas teisėkūros priemones, dėl kurių nereikia keisti Sutarties, ir pasirengti būtiniems Sutarties pakeitimams, kurie reikalingi, kad vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu būtų įmanoma užtikrinti euro zonos tvarumą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Komisijai, Tarybai, Euro grupei, Europos centriniam bankui, Europos stabilumo mechanizmo valdančiajam direktoriui ir valstybių narių parlamentams.


Robotikai taikomos civilinės teisės nuostatos
PDF 580kWORD 69k
Rezoliucija
Priedas
2017 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų (2015/2103(INL))
P8_TA(2017)0051A8-0005/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarybos direktyvą 85/374/EEB(1),

–  atsižvelgdamas į kibernetinių fizinių sistemų etinių aspektų tyrimą, kuris buvo atliktas Parlamento Mokslinių ir technologinių sprendimų vertinimo (STOA) grupei ir kuriam vadovavo Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinio direktorato Mokslinio perspektyvų tyrimo skyrius;

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 46 ir 52 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Transporto ir turizmo komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A8-0005/2017),

Įžanga

A.  kadangi, pradedant Marry Shelley sukurtu monstru Frankenšteinu, toliau paminint antikinį Pigmalijono mitą, tęsiant Prahos Golemo legenda ir baigiant Karelo Čapeko robotu (šis autorius sukūrė šį terminą), žmonės svajojo apie galimybę kurti protingas mašinas, dažniausiai – androidus, turinčius žmogiškųjų savybių;

B.  kadangi dabar, kai žmonija stovi ant naujos eros slenksčio, kai dar labiau patobulinti robotai, botai, androidai ir kitos dirbtinio intelekto išraiškos gali sukelti naują pramonės revoliuciją, galinčią persmelkti visą visuomenę, itin svarbu teisės aktų leidėjams apsvarstyti visas šio reiškinio teisines ir etines pasekmes bei poveikį, netrukdant diegti inovacijų;

C.  kadangi reikia sukurti visuotinai priimtiną roboto ir dirbtinio intelekto apibrėžtį, kuri būtų lanksti ir nestabdytų inovacijų;

D.  kadangi 2010–2014 m. robotų pardavimas vidutiniškai augo 17 proc. per metus, 2014 m. pardavimų apimtys išaugo 29 proc. (pats didžiausias metinis apimties augimas), o savaeigių dalių tiekėjai ir elektrinių (elektroninių) prekių pramonė buvo pagrindiniai šio augimo veiksniai; kadangi per pastarąjį dešimtmetį metinių su robotikos technologija susijusių patentų paraiškų skaičius išaugo tris kartus;

E.  kadangi per pastaruosius 200 metų užimtumo lygis nuolat didėjo dėl technologinės plėtros; kadangi robotikos ir dirbtinio intelekto plėtra gali turėti potencialą keisti gyvenimą ir darbo metodiką, didinti veiksmingumą, taupymą ir saugą ir užtikrinti geresnes paslaugas; kadangi labai greitai ar netrukus robotika ir dirbtinis intelektas padės sutaupyti ar užtikrinti veiksmingumą ne tik gamybos ir komercijos srityse, bet ir tokiose srityse, kaip transportas, medicinos priežiūra, gelbėjimas, švietimas ir ūkininkavimas, nes bus sudarytos galimybės žmogui išvengti pavojingų sąlygų, pvz., tokių, kuriose atsiduriama valant toksiškomis medžiagomis užterštas vietas;

F.  kadangi visuomenės senėjimas yra dėl gyvenimo sąlygų ir šiuolaikinės medicinos pažangos išaugusios tikėtinos gyvenimo trukmės rezultatas ir vienas didžiausių XXI a. Europos visuomenių politinių, socialinių ir ekonominių iššūkių; kadangi iki 2025 m. per 20 proc. europiečių bus sulaukę 65 metų ar vyresnio amžiaus ir ypač sparčiai didės 80 metų amžiaus sulaukusių ir jį perkopusių asmenų skaičius – o tai iš esmės pakeis kartų pusiausvyrą mūsų visuomenėse – ir kadangi būtent visuomenei naudinga, kad vyresnio amžiaus asmenys kuo ilgiau liktų sveiki ir aktyvūs;

G.  kadangi atsižvelgiant į dabartines tendencijas galima manyti, kad ilguoju laikotarpiu bus sukurta pažangių autonominių mašinų, kurias galima mokyti ir kurios gali nepriklausomai priimti sprendimus, ir kad tai suteiks ne tik ekonominių privalumų, bet ir sukels daugybę problemų dėl tiesioginio ir netiesioginio poveikio visai visuomenei;

H.  kadangi mašininis mokymasis visuomenei teikia didžiulį ekonominį ir inovacinį pranašumą: jis ne tik labai pagerina gebėjimą analizuoti duomenis, bet ir kelia uždavinius užtikrinti nediskriminavimą, tinkamą procesą ir sprendimų priėmimo procesų skaidrumą ir suprantamumą;

I.  kadangi atitinkamai reikia įvertinti ekonominius poslinkius ir robotikos ir mašininio mokymosi poveikį užimtumui; kadangi, nepaisant nenuneigiamų pranašumų, kuriuos užtikrina robotika, įgyvendinant veiksmus šioje srityje gali pasikeisti darbo rinka ir kilti būtinybė atitinkamai svarstyti, kokie ateityje turėtų būti švietimas, užimtumas ir socialinė politika;

J.  kadangi platus robotų naudojimas nebūtinai turi lemti darbo vietų praradimą, bet žemesnės kvalifikacijos darbai darbo jėgai imliuose sektoriuose veikiausiai gali būti greičiau automatizuoti; kadangi dėl šios tendencijos gamybos procesai galėtų būti sugrąžinti į ES; kadangi moksliniais tyrimais nustatyta, jog darbo vietų greičiau daugėja tose veiklos srityse, kur plačiau naudojami kompiuteriai; kadangi darbo vietų automatizavimas turi potencialą išlaisvinti žmones nuo monotoniško rankų darbo, suteikti jiems galimybę pakeisti kryptį ir imtis kūrybiškesnių ir prasmingų užduočių; kadangi norint automatizuoti darbo vietas vyriausybės turi investuoti į švietimą ir kitas reformas, kad darbuotojai būtų skatinami įgyti įgūdžių, kurie bus reikalingi ateityje;

K.  kadangi atsižvelgiant į didėjantį visuomenės susiskaidymą, mažėjant vidurinei klasei, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad besivystanti robotika gali sudaryti sąlygas turto ir įtakos koncentravimuisi mažumos rankose;

L.  kadangi robotikos ir dirbtinio intelekto vystymasis neabejotinai paveiks darbo vietų pobūdį – dėl to gali atsirasti naujų atsakomybės aspektų, o kiti dėl to gali išnykti; kadangi reikia aiškiai apibrėžti, kokia teisinė atsakomybė ekstremaliųjų situacijų atveju ar kilus problemoms tektų ir verslo modelio, ir darbo organizavimo modelio aspektu;

M.  kadangi atsižvelgiant į automatizavimo tendencijas reikia užtikrinti, kad dirbtinio intelekto taikomųjų programų kūrėjai ir prekiautojai iš pat pradžių diegtų saugumo ir etines savybes, tokiu būdu pripažindami, kad turi būti pasirengę prisiimti teisinę atsakomybę už savo pagamintos technologijos kokybę;

N.  kadangi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679(2) (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) nustatoma asmens duomenų apsaugos teisinė sistema; kadangi vis dar gali prireikti aptarti kitus su prieiga prie duomenų, asmens duomenų apsauga ir privatumu susijusius aspektus, nes taikomosioms programoms ir įrenginiams komunikuojant vienam su kitu ir su duomenų bazėmis žmogui nesikišant gali iškilti su privatumu susijusių klausimų;

O.  kadangi robotikos ir dirbtinio intelekto plėtra gali ir turėtų būti vykdoma taip, kad žmogus galėtų išsaugoti orumą, autonomiškumą ir apsisprendimo teisę, visų pirma žmogaus teikiamos priežiūros ir buvimo kartu srityse, taip pat naudojant medicinos prietaisus ir žmogaus „taisymo“ ar tobulinimo atvejais;

P.  kadangi galiausiai gali atsitikti taip, kad per kelis dešimtmečius dirbtinis intelektas tam tikru požiūriu pranoks žmogaus intelektinį pajėgumą;

Q.  kadangi tolesnis automatizuotų ir algoritminių sprendimų priėmimų vystymasis ir naudojimas neabejotinai daro įtaką privačių asmenų (pvz., verslo įmonių arba interneto vartotojų) ir administracinių, teisminių ar kitų viešųjų institucijų pasirinkimams prieš jiems priimant galutinį sprendimą vartotojų, verslo ar valdžios klausimais; kadangi į automatinį ir algoritminį sprendimų priėmimo procesą turi būti integruotos apsaugos priemonės ir žmogaus vykdomos kontrolės ir tikrinimo galimybės;

R.  kadangi kai kuriose užsienio valstybėse, pvz., JAV, Japonijoje, Kinijoje ir Pietų Korėjoje, svarstomi reglamentavimo veiksmai robotikos ir dirbtinio intelekto srityse ir tam tikru mastu jų jau imtasi ir kadangi kai kurios valstybės narės taip pat jau pradėjo svarstymus, kad galbūt reikėtų parengti teisinius standartus arba pakeisti teisės aktus, taip siekdamos atsižvelgti į besirandančias tokių technologijų taikomąsias programas;

S.  kadangi Europos pramonė galėtų gauti naudos iš tinkamo, veiksmingo, nuoseklaus ir skaidraus požiūrio į reglamentavimą Sąjungos lygmeniu, nustatant nuspėjamas ir pakankamai aiškias sąlygas, kurių laikydamosi įmonės galėtų kurti taikomąsias programas ir planuoti savo verslo modelius ES mastu, sykiu užtikrinant, kad Sąjunga ir valstybės narės išlaikytų nustatytinų reglamentavimo standartų kontrolę ir nebūtų priverstos taikstytis su kitų subjektų, t. y. trečiųjų valstybių, taip pat esančių robotikos ir dirbtinio intelekto kūrimo priešakyje, nustatytais standartais ir gyventi pagal juos;

Bendrieji principai

T.  kadangi I. Asimovo dėsnius(3) reikia traktuoti kaip taikytinus robotų, įskaitant robotus, turinčius integruotą autonominio veikimo ir savarankiško mokymosi režimą, kūrėjams, gamintojams ir operatoriams, kadangi tų dėsnių negalima paversti mašininiu kodu;

U.  kadangi, naudos teikia įvairios taisyklės, reglamentuojančios visų pirma atsakomybę, skaidrumą ir atskaitomybę ir atspindinčios esmines Europos Sąjungos ir visuotines humanistines vertybes, apibrėžiančias Europos indėlį į visuomenę, ir jos yra būtinos; kadangi tos taisyklės neturi daryti įtakos mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologinės plėtros robotikos srityje procesui;

V.  kadangi Sąjunga galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį nustatant pagrindinius etinius principus, kurių turės būti laikomasi kuriant, programuojant ir naudojant robotus ir dirbtinį intelektą ir įtraukiant tokius principus į Sąjungos teisės aktus ir elgesio kodeksus, siekiant daryti įtaką technologinei revoliucijai, kad ji būtų naudinga žmonijai ir būtų plačiai dalijamasi pažangiosios robotikos ir dirbtinio intelekto teikiama nauda, kartu, jei galima, išvengiant galimų pavojų;

W.  kadangi prie rezoliucijos pridėta Robotikos chartija, parengta padedant Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinio direktorato Mokslinio perspektyvų tyrimo skyriui, kurioje siūlomas robotikos inžinierių etiško elgesio kodeksas, mokslinių tyrimų etikos komitetų kodeksas, licencijos projektuotojams ir licencijos naudotojams;

X.  kadangi Sąjungoje reikėtų laikytis laipsniško, pragmatiško ir atsargaus požiūrio, kokiam pritarė Jean Monnet(4), į bet kokias būsimas iniciatyvas robotikos ir dirbtinio intelekto srityje, siekiant užtikrinti, kad nebūtų slopinamos naujovės;

Y.  kadangi, atsižvelgiant į robotikos ir dirbtinio intelekto plėtojimo srityje pasiektą etapą, reikia pradėti kelti klausimus dėl civilinės atsakomybės;

Atsakomybė

Z.  kadangi dėl įspūdingos pastarojo dešimtmečio technologinės pažangos šiandienos robotai gali ne tik atlikti veiksmus, kuriuos paprastai ir išskirtinai atlikdavo žmogus, bet tam tikrų autonominių ir kognityvinių savybių (pvz., gebėjimas mokytis iš patirties ir beveik savarankiškai priimti sprendimus) plėtojimas vis labiau paverčia juos subjektais, sąveikaujančiais su aplinka ir galinčiais ją atitinkamai keisti; kadangi dėl tokios padėties teisinė, iš žalingų roboto veiksmų kylanti atsakomybė tampa esminiu klausimu;

AA.  kadangi roboto autonomiškumą galima apibrėžti kaip gebėjimą priimti sprendimus ir juos įgyvendinti išoriniame pasaulyje, nepriklausomai nuo išorės jėgų kontrolės ar įtakos; kadangi šis autonomiškumas yra tik technologinio pobūdžio ir jo mastas priklauso nuo to, kokio tobulumo roboto sąveika su jo aplinka buvo numatyta;

AB.  kadangi kuo robotai autonomiškesni, tuo mažiau juos galima laikyti paprastais įtaisais kitų subjektų (pvz., gamintojų, operatorių, savininkų, naudotojų ir pan.) rankose; kadangi dėl to, savo ruožtu, kyla abejonių, ar įprastų taisyklių dėl atsakomybės pakanka, ar reikia taikyti naujus principus ir taisykles, siekiant suteikti aiškumo dėl įvairių subjektų teisinės atsakomybės – atsakomybės už robotų veiksmus ir neveikimą, kai priežasties negalima atsekti iki tam tikro žmogiškojo subjekto, ir ar robotų veiksmų ar neveikimo, kurie sukėlė žalą, buvo galima išvengti;

AC.  kadangi robotų autonomiškumas tai pat kelia su jų pobūdžiu susijusį klausimą dėl dabartinių teisinio subjektiškumo kategorijų, ar galbūt reikėtų sukurti naują kategoriją, nustatant konkrečias jos ypatybes ir pasekmes;

AD.  kadangi pagal dabartinę teisinę sistemą robotų negalima laikyti atsakingais per se už veiksmus ar neveikimą, kuriais sukeliama žala trečioms šalims; kadangi dabartinėse atsakomybę reglamentuojančiose taisyklėse aptariami atvejai, kai roboto veiksmus ar neveikimą galima atsekti iki tam tikro žmogiškojo subjekto, pvz., gamintojo, operatoriaus, savininko ar naudotojo, ir kai tas subjektas galėjo numatyti žalingą roboto elgesį ir jam užkirsti kelią; kadangi, be to, gamintojai, operatoriai, savininkai ar naudotojai taip pat gali būti laikomi griežtai atsakingais už roboto veiksmus ar neveikimą;

AE.  kadangi pagal galiojančią teisinę sistemą žalai, kurią sukėlė robotai arba dirbtinis intelektas, taikoma atsakomybė už produktą, jeigu produkto gamintojas atsakingas už blogą veikimą, ir taisyklės, pagal kurias nustatoma atsakomybė už veiksmus, dėl kurių padaryta žala, jeigu produkto naudotojas atsako už elgesį, dėl kurio kilo žala;

AF.  kadangi robotui sugebant savarankiškai priimti sprendimus nepakaks tradicinių taisyklių, kad kiltų teisinė atsakomybė už robotų padarytą žalą, nes jomis remiantis nebus įmanoma nustatyti už kompensacijos mokėjimą atsakingos šalies ir jos pareikalauti atlyginti padarytą žalą;

AG.  kadangi sutartinės atsakomybės srityje taip pat išryškėja dabartinės teisinės sistemos trūkumai, nes dėl mašinų, sukurtų rinktis savo partnerius, derėtis dėl sutarčių sąlygų, sudaryti sandorius ir nuspręsti, ar ir kaip jas įgyvendinti, neįmanoma taikyti tradicinių taisyklių; kadangi tai atkreipia dėmesį į būtinybę kurti naujas, veiksmingas ir dabartinę padėtį atitinkančias taisykles, kurios turėtų būti suderintos su technologine pažanga ir neseniai atsiradusiomis bei rinkoje esančiomis inovacijomis;

AH.  kadangi, kalbant apie nesutartinę atsakomybę, Direktyvoje 85/374/EEB reglamentuojamas tik žalos, padarytos dėl robotų gamybinių trūkumų, kompensavimas ir tik su sąlyga, kad nukentėjęs asmuo gali įrodyti faktinę žalą, produkto trūkumą ir priežastinį žalos ir trūkumo santykį, todėl griežtos atsakomybės arba atsakomybės be kaltės sistemos gali neužtekti;

AI.  kadangi, nepaisant Direktyvos 85/374/EEB taikymo srities, dabartinės teisinės sistemos nepakaks siekiant atlyginti žalą, padarytą naujos kartos robotais, nes į juos galima įdiegti prisitaikomųjų ir mokymosi gebėjimų, sudarančių tam tikrą robotų elgesio nenuspėjamumo lygmenį, kadangi tie robotai savarankiškai mokytųsi iš savo skirtingos patirties ir sąveikautų su aplinka unikaliu ir nenuspėjamu būdu;

Bendrieji robotikos ir dirbtinio intelekto plėtojimo civiliniams tikslams principai

1.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl bendros Sąjungos apibrėžties, taikomos kibernetinėms fizinėms sistemoms, autonominėms sistemoms, išmaniesiems autonominiams robotams ir jų pakategorėms, atsižvelgiant į šias išmaniojo roboto savybes:

   autonominis veikimas naudojantis jutikliais ir (arba) keičiantis duomenimis su aplinka (intersąveikumas), tų duomenų perdavimas ir analizė;
   savarankiškas mokymasis iš patirties ir sąveikaujant (nebūtinas kriterijus);
   bent nedidelė fizinė parama;
   elgesio ir veiksmų derinimas prie aplinkos;
   gyvybės biologiniu požiūriu neturėjimas;

2.  mano, kad atitinkamais atvejais esant reikalui reikėtų Sąjungos vidaus rinkoje sukurti išsamią tam tikrų pažangiųjų robotų kategorijų Sąjungos registracijos sistemą, ir ragina Komisiją nustatyti robotų, kuriuos reikėtų registruoti, klasifikavimo kriterijus; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją ištirti, ar būtų pageidautina, kad registracijos sistemą ir registrą valdytų paskirta ES robotikos ir dirbtinio intelekto agentūra;

3.  pabrėžia, kad vystant robotikos technologijas dėmesys turėtų būti skiriamas siekiui papildyti žmogaus gebėjimus, o ne juos pakeisti; mano, kad plėtojant robotikos ir dirbtinio intelekto sritis būtina užtikrinti, kad žmonės visuomet kontroliuotų pažangius prietaisus; pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti galimam žmogaus ir roboto emocinio ryšio atsiradimui, ypač pažeidžiamose grupėse (tarp vaikų, pagyvenusių žmonių ir neįgaliųjų), ir atkreipia dėmesį į problemas, kurias nulemia tai, kad šis emocinis ryšys gali turėti reikšmingą psichinį ar fizinį poveikį prietaisą naudojančiam žmogui;

4.  pabrėžia, kad vadovavimasis Sąjungos lygmens požiūriu gali paskatinti pokyčius išvengiant vidaus rinkos susiskaidymo, ir kartu atkreipia ypatingą dėmesį į tarpusavio pripažinimo principo svarbą tarpvalstybiniam robotų ir robotikos sistemų naudojimui; primena, kad atlikti testavimo, sertifikavimo procedūras ir gauti leidimą pateikti produktą rinkai turėtų būti reikalaujama tik vienoje valstybėje narėje; pabrėžia, kad šį požiūrį turėtų lydėti veiksminga rinkos priežiūra;

5.  atkreipia dėmesį į pagalbos robotikos sektoriaus MVĮ ir pradedančiosioms įmonėms, kurios kuria naujus šio sektoriaus rinkos segmentus arba naudoja robotus, svarbą;

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

6.  pabrėžia, kad daugelis robotinių taikomųjų programų vis dar yra eksperimentinėje stadijoje; džiaugiasi tuo, kad vis daugiau mokslinių tyrimų projektų finansuojami valstybių narių ir Sąjungos lėšomis; mano, kad būtina, kad Sąjunga kartu su valstybėmis narėmis pasitelkdama viešąjį finansavimą išlaikytų pirmaujančią poziciją robotikos ir dirbtinio intelekto tyrimų srityje; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti robotikos ir informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srities mokslinių tyrimų projektų finansines priemones, įskaitant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, ir savo mokslinių tyrimų politikoje įgyvendinti atviro mokslo ir atsakingų etikos požiūriu nepriekaištingų inovacijų principus; pabrėžia, kad reikia skirti pakankamai išteklių ieškant socialinių, etinių, teisinių ir ekonominių problemų, keliamų technologinės plėtros ir jos taikomųjų programų, sprendimo būdų;

7.  ragina Sąjungą ir valstybes nares tobulinti mokslinių tyrimų programas, skatinti tyrimus apie galimus ilgalaikius robotikos ir dirbtinio intelekto technologijų rizikos veiksnius ir galimybes bei skatinti kuo greičiau pradėti struktūrinį viešąjį dialogą tų technologijų plėtojimo pasekmių tema; ragina Komisiją atliekant DFP laikotarpio vidurio peržiūrą padidinti paramą programai SPARC, kuri finansuojama pagal programą „Horizontas 2020“; ragina Komisiją ir valstybes nares bendrai dėti pastangas siekiant glaudžiai stebėti ir užtikrinti sklandesnį šių technologijų perkėlimą iš mokslinių tyrimų srities į komercializaciją ir panaudojimą rinkoje atlikus tinkamus saugos vertinimus laikantis atsargumo principo;

8.  pabrėžia, kad robotikos ir dirbtinio intelekto inovacijos bei robotikos ir dirbtinio intelekto technologijų integravimas ekonomikoje ir visuomenėje reikalauja skaitmeninės infrastruktūros, kuri užtikrintų universalųjį ryšį; ragina Komisiją sukurti sistemą, kuri atitiktų Sąjungos skaitmeninei ateičiai keliamus sujungiamumo reikalavimus ir kurią taikant būtų užtikrinta, kad prieiga prie plačiajuosčio ryšio ir 5G tinklų būtų visapusiškai suderinama su tinklo neutralumo principu;

9.  yra tvirtai įsitikinęs, kad sistemų, prietaisų ir debesijos paslaugų sąveika, pagrįsta saugumu ir projektuojant numatyta privatumo apsauga, nepaprastai svarbi duomenų srautams realiuoju laiku – taip robotai ir dirbtinio intelekto sistemos taptų lankstesni ir savarankiškesni; prašo Komisijos skatinti atvirą aplinką – pradedant atviraisiais standartais ir naujoviškais licencijavimo modeliais ir baigiant atvirosiomis platformomis ir skaidrumu – siekiant išvengti užsidarymo sąveiką ribojančiose privačiose sistemose;

Etikos principai

10.  pažymi, kad galios suteikimo potencialui pasitelkiant robotiką tam tikrą atspalvį suteikia įvairūs įtampą keliantys aspektai ar rizika, o tai reikėtų rimtai įvertinti atsižvelgiant į žmonių saugą, sveikatą ir saugumą, laisvę, privatumą, sąžiningumą, orumą, apsisprendimą, nediskriminavimą ir asmens duomenų apsaugą;

11.  mano, kad esama Sąjungos teisinė sistema turėtų būti atnaujinta ir papildyta, kai tinkama, orientaciniais etikos principais, atitinkančiais robotikos srities ir daugybės jos socialinių, medicininių ir bioetikos aspektų sudėtingumą; mano, kad, siekiant papildyti teisines šio pranešimo rekomendacijas ir dabartinę nacionalinę teisę ir Sąjungos acquis, robotų kūrimo, gamybos, naudojimo ir modifikavimo srityse reikalinga aiški, griežta ir veiksminga orientacinė etikos normų sistema; priede prie šios rezoliucijos siūlo sistemą – chartiją, kurią sudarytų robotų inžinierių elgesio kodeksas, etikos komisijų tyrimų kodeksas (reikalingas peržiūrint robotikos protokolus) ir kūrėjų ir naudotojų licencijų modelis;

12.  atkreipia dėmesį į skaidrumo principą, pagal kurį turėtų būti visuomet įmanoma pateikti bet kokio sprendimo, priimto naudojantis dirbtinio intelekto pagalba, kuris gali daryti svarbų poveikį vieno ar daugiau žmonių gyvybei, pagrindimą; mano, kad dirbtinio intelekto sistemų skaičiavimus visada turi būti įmanoma paversti žmonėms suprantama forma; mano, kad pažangiuosiuose robotuose turėtų būti įrengta „juodoji dėžė“, kuri fiksuotų duomenis apie visas prietaiso įvykdytas operacijas, įskaitant loginį šių sprendimų pagrindimą;

13.  pabrėžia, kad šią pagrindinę etinę sistemą reikėtų grįsti kilnumo, nekenkimo, savarankiškumo ir teisingumo principais, taip pat Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje ir Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintais principais ir vertybėmis, pvz., žmogaus orumu, lygybe, teisingumu ir nešališkumu, nediskriminavimu, informacija pagrįstu sutikimu, asmeniniu ir šeimos gyvenimu bei duomenų apsauga, taip pat kitais pamatiniais Sąjungos teisės principais, pvz., nestigmatizavimu, skaidrumu, savarankiškumu, individo atsakomybe ir socialine atsakomybe, be to, esama praktika ir kodeksais etikos srityje;

14.  ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į robotus, kurie kelia didelį pavojų privatumui dėl to, kad jie patalpinami į tradiciškai apsaugotą privačią erdvę, taip pat dėl to, kad jie sugeba atrinkti ir perduoti asmeninius ir konfidencialius duomenis;

Europos agentūra

15.  mano, kad tvirtesnis valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimas būtinas siekiant užtikrinti nuoseklias tarpvalstybines taisykles Sąjungoje, kuriomis būtų skatinamas Europos pramonės šakų tarpusavio bendradarbiavimas ir būtų sudarytos sąlygos visoje Sąjungoje diegti ir naudoti robotus, atitinkančius reikiamus saugos ir saugumo lygius bei Sąjungos teisėje įtvirtintus etikos principus;

16.  prašo Komisijos apsvarstyti galimybę paskirti Europos robotikos ir dirbtinio intelekto agentūrą, siekiant suteikti techninių, etinių ir reglamentavimo srities ekspertinių žinių, kurių reikia norint paremti atitinkamų viešųjų veikėjų Sąjungos ir valstybių narių lygmeniu pastangas siekiant užtikrinti savalaikį, etišką ir gerai informacija pagrįstą atsaką į naujas galimybes ir iššūkius, visų pirma tarpvalstybinio pobūdžio, kurie iškyla dėl robotikos technologijų plėtros, pvz., transporto sektoriuje;

17.  mano, kad robotikos naudojimo potencialas, su robotikos naudojimu susijusios problemos ir dabartinė investicijų dinamika pateisina tai, kad Europos agentūrai reikia suteikti deramą biudžetą ir įdarbinti personalą – reglamentavimo srities ekspertus, išorės technikos ir etikos ekspertus, kurie vykdytų tarpsektorinę ir daugiadisciplininę robotika grįstų taikomųjų programų stebėseną, nustatytų geriausios patirties standartus ir, jei reikės, rekomenduotų reglamentavimo priemones, apibrėžiančias naujus principus ir sprendžiančias galimus su vartotojų apsauga susijusius klausimus ir sistemines problemas; prašo Komisijos (ir, jei būtų sukurta, Europos agentūros) Europos Parlamentui kasmet teikti ataskaitą apie naujausius robotikos reiškinius ir visus veiksmus, kurių reikia imtis;

Intelektinės nuosavybės teisės ir duomenų srautas

18.  pažymi, kad nėra jokių teisinių nuostatų, konkrečiai taikomų robotikai, bet esamus teisinius režimus ir doktrinas jau galima taikyti robotikai, tačiau reikia atskirai apsvarstyti kai kuriuos aspektus; ragina Komisiją remti horizontalų technologiškai neutralų požiūrį į robotiką ir intelektinę nuosavybę, taikytiną įvairiems sektoriams, kuriuose būtų galima naudoti robotiką;

19.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad civilinės teisės nuostatos robotikos sektoriuje būtų suderintos su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu ir atitiktų reikalingumo ir proporcingumo principus; ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į sparčią robotikos srities technologijų raidą, įskaitant kibernetinių fizinių sistemų pažangą, ir užtikrinti, kad Sąjungos teisės aktai neatsiliktų nuo technologijų plėtros ir diegimo;

20.  pakartoja, kad teisė į privatumo apsaugą ir teisė į asmens duomenų apsaugą, įtvirtintos ES pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose bei SESV 16 straipsnyje, taikomos visose robotikos ir dirbtinio intelekto srityse ir kad turi būti visapusiškai laikomasi Sąjungos teisinės sistemos duomenų apsaugos srityje nuostatų; šiuo atžvilgiu prašo paaiškinti kamerų ir jutiklių naudojimo robotuose kriterijus ir taisykles atsižvelgiant į įgyvendinamą Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų laikomasi duomenų apsaugos principų, pvz., projektuojant numatytos privatumo apsaugos ir standartizuotosios privatumo apsaugos principų, duomenų kiekio mažinimo ir tikslų apribojimo principų, taip pat skaidrių kontrolės mechanizmų duomenų subjektams ir tinkamų teisių gynimo priemonių laikantis Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktų, taip pat užtikrinti, kad būtų paisoma atitinkamų rekomendacijų ir standartų ir kad jie būtų įtraukti į Sąjungos politikos sritis;

21.  pabrėžia, kad laisvas duomenų judėjimas labai svarbus skaitmeninei ekonomikai ir pažangai robotikos ir dirbtinio intelekto sektoriuje; pabrėžia, kad aukštas robotikos sistemų, įskaitant jų vidaus duomenų sistemas ir duomenų srautus, saugumo lygis nepaprastai svarbus, norint deramai naudoti robotus ir dirbtinį intelektą; pabrėžia, kad siekiant užkirsti kelią galimiems saugumo pažeidimams turi būti užtikrinta tarpusavyje susietų robotų ir dirbtinio intelekto tinklų apsauga; pabrėžia, kad aukštas saugumo lygis, asmens duomenų apsauga ir deramas privatumo užtikrinimas žmonių, robotų ir dirbtinio intelekto komunikacijoje yra esminiai dalykai; pabrėžia, kad robotų ir dirbtinio intelekto sistemų projektuotojai atsakingi už tai, kad produktai būtų saugūs, patikimi ir atitiktų paskirtį; ragina Komisiją ir valstybes nares paremti ir skatinti būtinųjų technologijų, įskaitant pritaikytąjį saugumą, vystymą;

Standartizavimas, sauga ir saugumas

22.  pabrėžia, kad standartų nustatymo ir sąveikumo užtikrinimo klausimas yra itin svarbus siekiant ateityje užtikrinti konkurenciją dirbtinio intelekto ir robotikos technologijų srityje; ragina Komisiją toliau dirbti tarptautiniu mastu derinant techninius standartus, ypač su Europos standartizacijos organizacijomis ir Tarptautine standartizacijos organizacija, siekiant skatinti inovacijas, išvengti vidaus rinkos susiskaidymo ir užtikrinti aukšto lygio produktų saugą vartotojų apsaugą, įskaitant, kad prireikus būtų užtikrinami minimalūs saugos standartai darbo aplinkoje; atkreipia dėmesį į apgrąžos inžinerijos ir atvirų standartų svarbą siekiant kuo didesnės inovacijų vertės ir užtikrinant, kad robotai galėtų bendrauti tarpusavyje; šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad steigiami specialūs techniniai komitetai, pvz., ISO/TC 299 „Robotics“, kuris atlieka išimtinai su robotikos standartų vystymu susijusį darbą;

23.  pabrėžia, kad, siekiant nustatyti ir įvertinti galimą robotų riziką, taip pat jų technologinę plėtrą, peržengiančią vien eksperimentinio laboratorinio darbo lygmenį, itin svarbu realiomis sąlygomis atlikti bandymus su robotais; pabrėžia, kad šiuo atveju bandymų su robotais atlikimas realiomis sąlygomis, ypač miestuose ir keliuose, kelia daug sunkumų, įskaitant kliūtis, kurios lėtina tų bandymų etapų vystymą, todėl tam reikia veiksmingos strategijos ir stebėjimo mechanizmo; ragina Komisiją sukurti vienodus visose valstybėse narėse taikomus kriterijus, kuriuos kiekviena valstybė narė turėtų naudoti siekdama nustatyti sritis, kuriose leidžiama atlikti eksperimentus su robotais, laikantis atsargumo principo;

Autonominės transporto rūšys

a)Autonominės transporto priemonės

24.  pabrėžia, kad autonominis transportas apima visų rūšių nuotoliniu būdu pilotuojamas, automatizuotas, susietąsias ir autonomines kelių, geležinkelių, vandens ir oro transporto priemones, įskaitant automobilius, traukinius, laivus, keltus, orlaivius, bepiločius orlaivius, taip pat visų rūšių būsimas šio sektoriaus naujoves ir inovacijas;

25.  mano, kad automobilių sektoriuje šiuo metu labiausiai reikia veiksmingos Sąjungos ir visuotinių taisyklių siekiant užtikrinti tarpvalstybinį automatizuotų ir autonominių transporto priemonių plėtojimą, kad būtų išnaudotas visas jų ekonominis potencialas ir pasinaudota technologinių tendencijų teikiama nauda; pabrėžia, kad nederantys reglamentavimo principai trukdytų įgyvendinti autonominių transporto priemonių sistemas ir kenktų ES konkurencingumui;

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad itin svarbus vaidmuo tenka vairuotojo reagavimo laikui tuo atveju, kai neplanuotai perimama transporto priemonės kontrolė, todėl ragina suinteresuotuosius subjektus nustatyti realias vertes, kurios bus lemiamos sprendžiant saugumo ir atsakomybės klausimus;

27.  mano, kad perėjus prie autonominių transporto priemonių bus daromas poveikis šiems aspektams: civilinei atsakomybei (atsakomybei ir draudimui), visiems su aplinka susijusiems klausimams (pvz., energijos vartojimo efektyvumui, atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos šaltinių naudojimo technologijoms) ir su duomenimis susijusiems klausimams (prieigai prie duomenų, asmens duomenų apsaugai, privatumui ir dalijimuisi duomenimis), su IRT infrastruktūra susijusiems klausimams (pvz., itin tankaus veiksmingo ir patikimo ryšio tinklui) ir užimtumui (pvz., darbo vietų kūrimui ir praradimui, krovininių transporto priemonių vairuotojų mokymui naudojimosi automatizuotomis transporto priemonėmis tikslais); pabrėžia, kad reikės nemenkų investicijų į kelių, energijos ir IRT infrastruktūrą; ragina Komisiją vykdant savo su autonominėmis transporto priemonėmis susijusį darbą atsižvelgti į pirmiau minėtus aspektus;

28.  atkreipia dėmesį į tai, kad autonominių transporto priemonių diegimui itin svarbi yra patikima vietos ir laiko nustatymo informacija, kurią teikia Europos palydovinės navigacijos pavyzdinė programa „Galileo“ ir Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema EGNOS, šiuo atžvilgiu ragina baigti kurti ir paleisti palydovus, kurių reikia siekiant užbaigti kurti Europos padėties nustatymo sistemą „Galileo“;

29.  atkreipia dėmesį į didelę pridėtinę autonominių transporto priemonių teikiamą vertę riboto judumo asmenims, kadangi taip jiems sudaromos veiksmingiau būti individualiais kelių eismo dalyviais ir palengvinama jų kasdienybė;

b) Dronai (nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemos)

30.  pripažįsta bepiločių orlaivių technologijų teigiamą raidą, visų pirma paieškos ir gelbėjimo srityje; pabrėžia Sąjungos nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų reglamentavimo sistemos svarbą, siekiant apsaugoti Sąjungos piliečių saugą, saugumą ir privatumą, ir ragina Komisiją įgyvendinti 2015 m. spalio 29 d. Parlamento rezoliucijos dėl nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų, paprastai vadinamų bepiločiais orlaiviais, saugaus naudojimo civilinės aviacijos srityje(5), rekomendacijas; ragina Komisiją pateikti saugos problemų, susijusių su masiniu bepiločių orlaivių naudojimu, įvertinimą; ragina Komisiją ištirti, ar nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemose būtina įdiegti atsekamumo ir identifikavimo sistemą, kuri leistų realiuoju laiku nustatyti naudojamo nuotoliniu būdu pilotuojamo orlaivio poziciją; primena, kad reikėtų užtikrinti nepilotuojamų orlaivių vienodumą ir saugumą taikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 216/2008(6) nustatytas priemones;

Priežiūros robotai

31.  pabrėžia, kad, bėgant laikui moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra vyresnio amžiaus asmenų priežiūrai skirtų robotų srityje tapo įprastesni ir pigesni, taigi pagaminami funkcionalesni ir vartotojams priimtinesni produktai; atkreipia dėmesį į didelę tokių technologijų taikomųjų programų, teikiančių prevencijos, pagalbos, stebėsenos, stimuliavimo ir draugijos paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms ir neįgaliesiems, taip pat dėl silpnaprotystės, kognityvinių sutrikimų ir atminties praradimo kenčiantiems asmenims, įvairovę;

32.  pabrėžia, kad žmogiškasis ryšys yra vienas iš esminių žmogiškosios priežiūros aspektų; mano, kad žmones pakeičiant robotais iš priežiūros būtų atimtas žmoniškumo aspektas, kita vertus, pripažįsta, kad robotai galėtų padėti vykdyti automatizuotas priežiūros funkcijas ir palengvinti priežiūros darbuotojų darbą, sykiu papildyti žmonių teikiamas priežiūros paslaugas ir užtikrinti tikslingesnį reabilitacijos procesą, tokiu būdu medikai ir slaugytojai daugiau kokybiško laiko galėtų skirti diagnostikai ir geriau suplanuotoms gydymo galimybėms; pabrėžia, kad, nors kibernetinės fizinės sistemos turi potencialo stiprinti neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus asmenų judumą ir integraciją, teikiant slaugos paslaugas vis tiek reikės žmonių ir jie toliau bus svarbus socialinės sąveikos šaltinis, kurio neįmanoma visiškai pakeisti;

Medicininiai robotai

33.  pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti aukščiausią įmanomos profesinės kompetencijos laipsnį ir apsaugoti pacientų sveikatą, svarbu užtikrinti deramą sveikatos srities specialistų, pvz., gydytojų ir slaugytojų padėjėjų, švietimą, mokymą ir rengimą; pabrėžia, kad būtina nustatyti būtinuosius profesinius reikalavimus, kuriuos chirurgas turi atitikti, kad jam būtų leista operuoti ir naudoti chirurginius robotus; mano, kad gyvybiškai svarbu vadovautis savarankiškos robotų veiklos priežiūros principu, pagal kurį rengti pradinio gydymo planą ir tarti galutinį žodį dėl jo įgyvendinimo visada būtų paliekama žmogaus, t. y. chirurgo, kompetencijai; pabrėžia, kad itin svarbu mokyti naudotojus, jog jie galėtų susipažinti su šios srities technologiniais reikalavimais; atkreipia dėmesį į populiarėjančią tendenciją, kai žmonės, naudodamiesi judriaisiais robotais, patys sau nustato diagnozę, taigi ir į būtinybę užtikrinti, kad gydytojai būtų mokomi dirbti su tokiais savidiagnozės atvejais; mano, kad naudojant tokias technologijas neturėtų silpnėti ar nukentėti gydytojo ir paciento santykiai, o jomis gydytojams turėtų būti padedama nustatyti diagnozę ir (arba) gydyti pacientus, siekiant sumažinti žmogiškosios klaidos riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę bei prailginti gyvenimo trukmę;

34.  mano, kad medicininiai robotai toliau veržiasi į ypač didelio tikslumo reikalaujančių chirurginių operacijų ir kartojamųjų procedūrų sritį; jie gali pagerinti reabilitacijos rezultatus ir teikti labai veiksmingą logistinę pagalbą ligoninėse; pažymi, kad medicininiai robotai turi potencialo mažinti ir sveikatos priežiūros išlaidas, nes medicinos specialistai gydymui skirtą dėmesį galės nukreipti į prevenciją ir daugiau biudžeto lėšų bus skiriama tam, kad būtų labiau atsižvelgta į įvairius pacientų poreikius, rengiami nuolatiniai mokymai sveikatos priežiūros specialistams ir vykdomi moksliniai tyrimai;

35.  ragina Komisiją iki dienos, nuo kurios Reglamentas (ES) 2017/745 turės būti taikomas, užtikrinti, kad naujų robotinių medicinos prietaisų bandymų procedūros būtų saugios – ypač į žmogaus kūną implantuojamų prietaisų atveju;

Žmogaus „taisymas“ ir tobulinimas

36.  atkreipia dėmesį į didelę robotikos teikiamą pažangą ir tolesnį jos potencialą, kurį robotika turi atkuriant ir kompensuojant pakenktus organus ir sutrikusias žmogiškąsias funkcijas, tačiau taip pat atkreipia dėmesį į sudėtingus klausimus, keliamus ypač dėl galimybių tobulinti žmogų, nes medicininiai robotai ir visų pirma kibernetinės fizinės sistemos gali pakeisti mūsų sveiko žmogaus kūno suvokimą, nes jie gali būti dėvimi tiesiai ant žmogaus kūno arba į jį implantuojami; pabrėžia, kad svarbu nedelsiant ligoninėse ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose sukurti pakankamu personalu aprūpintas robotų etikos komisijas, kurioms būtų pavesta svarstyti ir padėti sprendžiant neįprastas, sudėtingas etines problemas, susijusias su aspektais, darančiais įtaką pacientų priežiūrai ir gydymui; ragina Komisiją ir valstybes nares, siekiant padėti įsteigti tokias komisijas ir padėti joms veikti, parengti gaires;

37.  pažymi, kad gyvybiškai svarbios medicinos įrangos, pvz., robotinių protezų, srityje būtina užtikrinti nenutrūkstamą ilgalaikę prieigą prie priežiūros paslaugų, patobulinimų ir pirmiausia programinės įrangos atnaujinimų, kuriais naudojantis šalinami gedimai ir trūkumai;

38.  rekomenduoja įsteigti nepriklausomus patikimus subjektus, kurie išsaugotų priemones, būtinas tam, kad asmenims, kurie nešioja gyvybiškai svarbius ir pažangius medicinos prietaisus, būtų teikiamos tokios paslaugos, kaip techninė priežiūra, taisymas ir patobulinimai, įskaitant programinės įrangos naujinius, ypač tais atvejais, kai tokių paslaugų nebeteikia pirminis tiekėjas; siūlo nustatyti gamintojams pareigą pateikti šiems nepriklausomiems patikimiems subjektams išsamias projektavimo instrukcijas, įskaitant šaltinio kodą, panašų į leidinių privalomąjį egzempliorių nacionalinėje bibliotekoje;

39.  atkreipia dėmesį į riziką, susijusią su įsilaužimo į kibernetines fizines sistemas, integruotas į žmogaus kūną, jų išjungimo arba jų atminties ištrynimo galimybe, nes dėl to gali kilti pavojus žmogaus sveikatai, o kraštutiniais atvejais – net ir žmogaus gyvybei, todėl pabrėžia, kad prioritetas turi būti teikiamas tokių sistemų apsaugai;

40.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti visų žmonių lygias galimybes naudotis tokiomis technologinėmis naujovėmis, priemonėmis bei intervencijomis; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti pagalbinių technologijų vystymą, kad šias technologijas būtų lengviau kurti ir taikyti tiems, kuriems jos reikalingos, kaip numatyta JT neįgaliųjų teisių konvencijos 4 straipsnyje, kurios šalis yra Sąjunga;

Švietimas ir užimtumas

41.  atkreipia dėmesį į Komisijos prognozes, kad iki 2020 m. Europoje gali trūkti iki 825 000 IRT specialistų ir kad 90 proc. darbo vietų reikės bent jau pagrindinių skaitmeninių įgūdžių; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą pateikti pasiūlymą dėl veiksmų gairių, taikomų galimam visų lygmenų besimokantiems asmenims skirtos skaitmeninių gebėjimų programos, skaitmeninių gebėjimų deskriptorių naudojimui ir peržiūrai, taip pat ragina Komisiją teikti didelę paramą visų amžiaus grupių, nepaisant užimtumo statuso, skaitmeniniams gebėjimams vystyti, kaip pirmam žingsniui siekiant geriau suderinti trūkumus ir pasiūlą darbo rinkoje; pabrėžia, kad dėl augimo robotikos srityje valstybės narės turi sukurti lankstesnes mokymų ir švietimo sistemas, kad galėtų užtikrinti, kad įgūdžių strategijos atitiktų robotikos ekonomikos poreikius;

42.  mano, kad daugiau jaunų moterų sudominus skaitmenine karjera ir daugiau moterų užtikrinant skaitmenines darbo vietas laimėtų skaitmeninė pramonė, pačios moterys ir Europos Sąjungos ekonomika; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis įgyvendinti iniciatyvas, kuriomis būtų remiamos moterys IRT srityje ir gerinami jų e. įgūdžiai;

43.  ragina Komisiją pradėti daug atidžiau analizuoti ir stebėti laikotarpio vidurio ir ilgalaikes tendencijas užimtumo srityje, ypatingą dėmesį skiriant darbo vietų kūrimui, perkėlimui ir praradimui skirtingose kvalifikacijos srityse, siekiant sužinoti, kuriose srityse šiuo metu kuriamos darbo vietos ir kuriose jos prarandamos dėl didesnio robotų naudojimo masto;

44.  pabrėžia, kad svarbu numatyti pokyčius visuomenėje, atsižvelgiant į poveikį, kurį gali turėti robotikos ir dirbtinio intelekto plėtojimas ir diegimas; prašo Komisijos išanalizuoti įvairius galimus variantus ir jų padarinius valstybių narių socialinės apsaugos sistemų gyvybingumui;

45.  atkreipia dėmesį į įgūdžių lankstumo ir socialinių, kūrybinių ir skaitmeninių įgūdžių svarbą švietime; yra įsitikinęs, kad, be mokyklose įgyjamų akademinių žinių, mokytis reikia visą gyvenimą;

46.  atkreipia dėmesį į didelį robotikos potencialą gerinant darbo saugą, perkeliant tam tikras pavojingas ir žalingas žmonių užduotis robotams, tačiau tuo pat metu atkreipia dėmesį į tai, kad dėl daugėjančių žmonių ir robotų tarpusavio sąveikos darbo vietoje atvejų jie gali kelti naujų grėsmių; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti sveikatos apsaugą, saugumą ir pagrindinių teisių laikymąsi darbo vietoje, svarbu žmonių ir robotų tarpusavio sąveikai taikyti griežtas ir perspektyvias taisykles;

Poveikis aplinkai

47.  pažymi, kad robotikos ir dirbtinio intelekto plėtojimas turėtų vykti tokiu būdu, kad poveikis aplinkai būtų ribotas efektyviai vartojant energiją, didinant energijos vartojimo efektyvumą, skatinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir retų žaliavų naudojimą, taip pat mažinant atliekų, pvz., elektros ir elektroninės įrangos atliekų, kiekį ir pasinaudojant galimybe įrangą pataisyti; todėl ragina Komisiją į bet kurią Sąjungos politiką, susijusią su robotika, įtraukti žiedinės ekonomikos principus; pažymi, kad robotikos naudojimas taip pat darys teigiamą poveikį aplinkai, ypač žemės ūkio, maisto tiekimo ir transporto srityse, visų pirma sumažėjus mechanizmų dydžiui ir naudojamų trąšų, energijos ir vandens kiekiui, taip pat renkantis tikslųjį ūkininkavimą ir optimizuojant maršrutus;

48.  pabrėžia, kad kibernetinės fizinės sistemos lems energijos ir infrastruktūros sistemų, kurios bus pajėgios kontroliuoti elektros energijos srautą nuo gamintojo iki vartotojo, sukūrimą, taip pat energiją gaminančių vartotojų, kurie ją ir gamins ir vartos, atsiradimą, taip bus užtikrinta didelė nauda aplinkai;

Atsakomybė

49.  mano, kad civilinė atsakomybė už robotų padarytą žalą yra itin svarbus klausimas, kurį taip pat reikia nagrinėti ir spręsti Sąjungos lygmeniu, siekiant piliečiams, vartotojams ir įmonėms užtikrinti vienodą veiksmingumą, skaidrumą, nuoseklumą įgyvendinant teisinį tikrumą visoje Europos Sąjungoje;

50.  pažymi, kad plėtojant robotikos technologijas reikės geriau suprasti bendrą kontekstą, kuris būtinas bendrai žmonių ir robotų veiklai, kuri turėtų būti grindžiama dviem pagrindiniais tarpusavio priklausomybės santykių veiksniais, būtent nuspėjamumu ir valdomumu; nurodo, kad šie du tarpusavio priklausomybės santykių veiksniai yra itin svarbūs siekiant nustatyti, kokia informacija turi keistis žmonės ir robotai ir kaip galima užtikrinti bendrą pagrindą tarp žmonių ir robotų, kad būtų užtikrintas sklandus bendras žmonių ir robotų funkcionavimas;

51.  prašo Komisijos, remiantis SESV 114 straipsniu, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, reglamentuojančios teisinius su robotikos ir dirbtinio intelekto plėtojimu ir naudojimu, numatomu artimiausiais 10–15 metų, susijusius klausimus, kurį papildytų ne teisėkūros priemonės, pvz., gairės ir elgesio kodeksai, kaip nurodyta priede pateiktose rekomendacijose;

52.  mano, kad nepriklausomai nuo to, koks teisinis sprendimas būtų taikomas bylose dėl civilinės atsakomybės už robotų padarytą žalą (išskyrus bylas dėl žalos nuosavybei), būsima teisėkūros priemonė jokiu būdu neturėtų apriboti atlyginti galimos žalos pobūdžio ar masto ir kompensacijos nukentėjusiai šaliai formų, vadovaujantis vien tik tuo, kad žalą sukėlė nežmogiškasis subjektas;

53.  mano, kad būsima teisėkūros priemonė turėtų būti grindžiama išsamiu Komisijos vertinimu, kuriame būtų nustatyta, ar turėtų būti taikomas griežtos atsakomybės ar rizikos valdymo metodas;

54.  tuo pat metu pažymi, kad norint nustatyti griežtą atsakomybę reikia tik įrodymo, kad buvo padaryta žala, ir nustatyti priežastinį ryšį tarp žalingo roboto elgesio ir nukentėjusios šalies patirtos žalos;

55.  pažymi, kad taikant rizikos valdymo metodą individualiai atsakingas laikomas ne asmuo, kuris aplaidžiai pasielgė, bet asmuo, kuris gali tam tikromis aplinkybėmis kuo labiau sumažinti riziką ir susidoroti su neigiamomis pasekmėmis;

56.  mano, kad iš esmės, nustačius šalis, kurios prisiima galutinę atsakomybę, reikėtų laikyti, kad jų atsakomybė turėtų būti proporcinga faktiniam robotui duotų nurodymų ir jo autonomiškumo lygmeniui, taigi, kuo tobulesnis roboto gebėjimas mokytis ar kuo didesnis jo autonomiškumas ir kuo ilgesnė roboto mokymo trukmė, tuo didesnė turėtų būti jo mokytojo atsakomybė; ypač pažymi, kad, siekiant nustatyti asmenį, kuriam faktiškai reikėtų priskirti žalingą roboto elgesį, „mokant“ robotą jo įgytų įgūdžių nereikėtų maišyti su vien tik jam pačiam „mokantis“ įsisavintų gebėjimų; pažymi, kad bent jau šiuo etapu atsakomybė už tai turi tekti žmogui, o ne robotui;

57.  pabrėžia, kad galimas sprendimas ieškant atsakymo į klausimą dėl atsakomybės už autonominių robotų padarytą žalą priskyrimo sudėtingumo galėtų būti privaloma draudimo sistema, kaip jau yra, pvz., automobilių atveju; vis dėlto, pažymi, kad skirtingai nuo to, kaip yra kelių eismo draudimo sistemos atveju, kai draudimas padengia žalą už žmogiškuosius veiksmus ir trikdžius, robotikai taikoma draudimo sistema turėtų atsižvelgti į visą galimą atsakomybę grandinėje;

58.  mano, kad taip pat, kaip yra motorinių transporto priemonių draudimo atveju, tokią draudimo sistemą galėtų papildyti fondas, siekiant užtikrinti žalos kompensavimą tuomet, kai nėra draudimo; ragina draudimo sektorių sukurti naujų produktų ir pasiūlymų tipų, atitinkančių pažangą robotikos srityje;

59.  ragina Komisiją, atliekant būsimos teisėkūros priemonės poveikio vertinimą, išsiaiškinti ir išnagrinėti visų įmanomų teisinių sprendimų poveikį ir atsižvelgti į jį, pvz.:

   a) kai taikoma ir būtina, sukurti konkrečioms robotų kategorijoms taikomą privalomojo draudimo sistemą, panašią į automobiliams taikomą sistemą, robotų gamintojų ar savininkų reikalaujant apsidrausti nuo jų robotų galimai sukeltos žalos;
   b) užtikrinti, kad kompensacijų fondas būtų naudojamas ne tik kaip neapdrausto roboto sukeltos žalos kompensavimo garantas;
   c) leisti gamintojui, programuotojui, savininkui arba naudotojui taikyti ribotą atsakomybę, jei jie prisideda prie kompensacijų fondo, taip pat jeigu jie bendrai apsidraudžia, kad būtų užtikrinama kompensacija tais atvejais, kai žalą padarė robotas;
   d) nuspręsti, ar kurti bendrą visiems išmaniesiems autonominiams robotams skirtą fondą, ar atskirą fondą kiekvienai robotų kategorijai, taip pat, ar įmokos turėtų būti mokamos vieną kartą, pateikus robotą rinkai, ar roboto naudojimo laikotarpiu turėtų būti mokamos periodinės įmokos;
   e) užtikrinti, kad roboto ir jo fondo sąsaja būtų matoma iš individualaus registracijos numerio, talpinamo specialiame Sąjungos registre, nes tai leistų visiems su robotu sąveikaujantiems subjektams gauti informacijos apie fondo pobūdį, jo atsakomybės žalos nuosavybei atveju apribojimą, įmokų mokėtojų vardus, pavardes (pavadinimus) ir funkcijas bei visą kitą svarbią informaciją;
   f) ilgainiui sukurti specialų robotams skirtą teisinį statusą, kad bent jau pačius tobuliausius autonominius robotus būtų galima laikyti turinčiais elektroninių asmenų statusą – taip būtų atlyginama bet kokia jų padaryta žala, ir galimai taikyti elektroninės asmenybės principus atvejams, kai robotai autonomiškai priima sprendimus ar kitaip savarankiškai sąveikauja su trečiosiomis šalimis;

Tarptautiniai aspektai

60.  pažymi, kad dabartinių bendrųjų privatinės tarptautinės kelių eismo įvykiams taikytinos teisės taisyklių Sąjungoje nereikia skubiai iš esmės keisti siekiant prisiderinti prie autonominių transporto priemonių plėtojimo, tačiau dabartinės dualinės sistemos, taikomos nustatant taikomą teisę (remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 864/2007(7) ir 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvencija dėl eismo įvykiams taikytinos teisės), supaprastinimas padidintų teisinį tikrumą ir apribotų galimybes ieškoti palankesnio teisinio reglamentavimo;

61.  pažymi, kad reikia apsvarstyti galimybę iš dalies pakeisti tarptautinius susitarimus, pvz., 1968 m. lapkričio 8 d. Vienos kelių eismo konvenciją ir Hagos konvenciją dėl eismo įvykiams taikytinos teisės;

62.  tikisi, jog Komisija užtikrins, kad valstybės narės vienodai įgyvendintų tarptautinę teisę, pvz., Vienos konvenciją dėl kelių eismo, kurią reikia iš dalies pakeisti, siekiant sudaryti sąlygas naudoti automobilius be vairuotojų, be to, ragina Komisiją, valstybes nares ir pramonės atstovus kuo skubiau įgyvendinti Amsterdamo deklaracijos tikslus;

63.  primygtinai ragina, tiriant socialinius, etinius ir teisinius iššūkius ir vėliau nustatant reglamentavimo standartus, bendradarbiauti tarptautiniu mastu, prižiūrint Jungtinėms Tautoms;

64.  pabrėžia, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 428/2009 prekybai dvejopo naudojimo prekėmis(8) (prekėmis, programine įranga ir technologijomis, kurias galima gauti civilinėse ir karinėse taikomosiose programose ir (arba) kurios gali padėti platinti masinio naikinimo ginklus) nustatyti apribojimai ir sąlygos turėtų taip pat būti taikomi ir robotikos taikomosioms programoms;

Baigiamieji aspektai

65.  prašo Komisijos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį pateikti pasiūlymą dėl direktyvos dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų atsižvelgiant į SESV 114 straipsnį, remiantis priede pateikiamomis rekomendacijomis;

66.  konstatuoja, kad rekomendacijose laikomasi pagrindinių teisių ir subsidiarumo principo;

67.  mano, kad prašomas pateikti pasiūlymas turėtų finansinių padarinių, jei bus įsteigta nauja Europos agentūra;

o
o   o

68.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas rekomendacijas Komisijai ir Tarybai.

REZOLIUCIJOS PRIEDAS

REKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TURINIO

Išmaniųjų robotų sąvokos apibrėžtis ir klasifikacija

Reikėtų sukurti bendrą Europos Sąjungos apibrėžtį, taikomą išmaniesiems autonominiams robotams, prireikus – ir jų pakategorių apibrėžtis, atsižvelgiant į šias savybes:

–  gebėjimą naudojantis jutikliais ir (arba) keičiantis duomenimis su aplinka veikti savarankiškai ir analizuoti duomenis (intersąveikumas);

–  gebėjimą mokytis iš patirties ir sąveikos;

–  roboto fizinio palaikymo formą;

–  gebėjimą savo elgesį ir veiksmus derinti prie aplinkos.

Išmaniųjų robotų registracija

Atsekamumo tikslais ir siekiant sudaryti paprastesnes sąlygas įgyvendinti kitas rekomendacijas, reikėtų, vadovaujantis robotų klasifikacijos kriterijais, sukurti pažangiųjų robotų registracijos sistemą. Registravimo sistema ir registras turėtų veikti visoje Sąjungoje ir visoje vidaus rinkoje ir juos galėtų valdyti paskirtoji ES robotikos ir dirbtinio intelekto agentūra tuo atveju, kai tokia agentūra yra įsteigta.

Civilinė atsakomybė

Joks teisinis sprendimas bylose dėl robotų ir dirbtinio intelekto atsakomybės (išskyrus bylas dėl žalos nuosavybei) jokiu būdu neturėtų apriboti atlyginti galimos žalos pobūdžio ar masto ir kompensacijos nukentėjusiai šaliai formų, vadovaujantis vien tik tuo, kad žalą sukėlė nežmogiškasis subjektas.

Būsima teisėkūros priemonė turėtų būti grindžiama išsamiu Komisijos vertinimu, kuriame būtų apibrėžta, ar turėtų būti taikomas griežtos atsakomybės ar rizikos valdymo metodas.

Reikėtų sukurti privalomojo draudimo sistemą, ją pagrindžiant gamintojo prievole apdrausti savo gaminamus autonominius robotus.

Tokią draudimo sistemą turėtų papildyti fondas, skirtas užtikrinti žalos kompensavimą tuomet, kai nėra draudimo.

Visi politiniai sprendimai dėl robotams ir dirbtiniam intelektui taikytinų civilinės atsakomybės taisyklių turėtų būti priimami deramai susipažinus su Europos masto robotikai ir neurologijai skirtu mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektu, kuriame dalyvaujantys mokslininkai ir ekspertai gali įvertinti visą susijusią riziką ir pasekmes.

Sąveikumas, prieiga prie kodo ir intelektinės nuosavybės teisės

Reikėtų užtikrinti tarpusavyje sąveikaujančių tinklu susietų autonominių robotų sąveikumą. Turėtų būti sudarytos galimybės prisijungti prie šaltinio kodo, įvesties duomenų ir konstrukcijos detalių, jei to reikia, kad būtų galima tirti incidentus ir žalą, sukeltą išmaniųjų robotų, taip pat kad būtų galima užtikrinti nuolatinį jų veikimą, prieinamumą, patikimumą, saugą ir saugumą.

Robotikos chartija

Komisija, teikdama robotiką reglamentuojančius teisės aktus, turėtų atsižvelgti į toliau pateiktoje Robotikos chartijoje įtvirtintus principus.

ROBOTIKOS CHARTIJA

Pasiūlytame etiško elgesio robotikos srityje kodekse nustatytas pagrindinių etinių principų identifikavimo, priežiūros ir laikymosi pagrindas, pradedant kūrimu ir plėtojimu.

Sistemą reikia kurti atsižvelgiant į Europos masto robotikai ir neurologijai skirtą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektą ir apgalvotai, taip, kad būtų galima konkrečiu atveju jas pritaikyti atskirai, siekiant įvertinti, ar tam tikras elgesys tam tikroje situacijoje yra teisingas ar blogas, ir priimti sprendimus pagal iš anksto nustatytą vertybių struktūrą.

Kodeksas neturėtų pakeisti būtinybės spręsti visus svarbiausius teisinius iššūkius šioje srityje, bet būtų papildoma priemonė. Kodeksas sudarys palankesnes sąlygas robotų skirstymui į etines kategorijas, skatins šioje srityje imtis atsakingų su inovacijomis susijusių veiksmų ir aptars visuomenei susirūpinimą keliančius klausimus.

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti atitinkamos technologinės krypties (kūrimo proceso, peržiūros pagal etinius principus, audito kontrolės ir pan.) mokslinių tyrimų ir kūrimo (plėtojimo) etapams. Kodeksu turėtų būti siekiama aptarti būtinybę, kad etinių standartų laikytųsi mokslininkai, specialistai, naudotojai ir kūrėjai, tačiau taip pat nustatyti procedūrą, taikomą ieškant atitinkamų etinių dilemų sprendimo būdų, ir sudaryti sąlygas šioms sistemoms veikti etiniu požiūriu atsakingu būdu.

ROBOTIKOS INŽINIERIŲ ETIŠKO ELGESIO KODEKSAS

PREAMBULĖ

Elgesio kodeksu visi mokslininkai ir kūrėjai kviečiami veikti atsakingai, paisant absoliutaus principo gerbti žmonių orumą, privatumą ir saugą (saugumą).

Kodekse raginama glaudžiai bendradarbiauti visas disciplinas, siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjungoje atliekami robotikos srities moksliniai tyrimai būtų vykdomi saugiai, etiškai ir veiksmingai.

Elgesio kodekse aptariama visa robotikos srities mokslinių tyrimų ir kūrimo (plėtojimo) veikla.

Elgesio kodeksas yra savanoriškas, jame pateikti bendrieji principai ir gairės veiksmams, kurių turi imtis visi suinteresuotieji subjektai.

Robotikos mokslinių tyrimų finansavimo organai, mokslinių tyrimų organizacijos, mokslininkai ir etikos komitetai raginami kuo anksčiau svarstyti būsimą technologijų ar objektų, kurie tiriami moksliniuose tyrimuose, poveikį ir sukurti atsakomybės kultūrą, atsižvelgiant į ateityje galbūt iškilsiančius iššūkius ir pasitaikysiančias galimybes.

Viešosios ir privačios robotikos mokslinius tyrimus finansuojančios institucijos turėtų reikalauti, kad teikiant robotikos mokslinių tyrimų finansavimo paraišką kaskart būtų atliekamas ir pateikiamas rizikos įvertinimas. Tokiame kodekse žmonės, o ne robotai turėtų būti laikomi atsakingais veikėjais.

Robotikos srities mokslinius tyrimus vykdantys asmenys turėtų įsipareigoti elgtis paisant aukščiausių etinių ir profesinių standartų ir tvirtai laikytis šių principų:

kilnumas – robotai turėtų veikti žmogaus labui;

nekenkimas – doktrina „pirmiausia – nepakenkti“, pagal šį principą robotai neturėtų kenkti žmogui;

autonomiškumas – gebėjimas priimti informaciją pagrįstą sprendimą be spaudimo dėl sąveikos su robotais;

teisingumas – sąžiningas su robotika siejamos naudos paskirstymas ir ypač priežiūros namuose ir sveikatos priežiūros robotų prieinamumas.

Pagrindinės teisės

Kuriant, įgyvendinant, platinant ir naudojant robotus, robotikos mokslinių tyrimų veikla turėtų būti vykdoma gerbiant pagrindines teises ir paisant asmenų ir visos visuomenės gerovės interesų bei laisvo apsisprendimo. Visuomet reikėtų paisyti žmogaus orumo ir savarankiškumo, tiek fizinio, tiek psichologinio.

Atsargumas

Robotikos mokslinė tiriamoji veikla turėtų būti vykdoma laikantis atsargumo principo, numatant galimą rezultatų poveikį saugai ir imantis reikiamų atsargumo priemonių, proporcingų apsaugos lygiui, tuo pat metu skatinant pažangą, naudingą visuomenei ir aplinkai.

Įtrauktis

Robotikos inžinieriai užtikrina skaidrumą ir paiso teisėtos visų suinteresuotųjų subjektų teisės gauti informaciją. Įtrauktis sudaro galimybes visiems mokslinėje tiriamojoje robotikos veikloje dalyvaujantiems ar su ja susijusiems suinteresuotiesiems subjektams dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose.

Atskaitomybė

Reikėtų išlaikyti robotų inžinierių atskaitomybę už galimą robotikos socialinį, aplinkosauginį ir su žmogaus sveikata susijusį poveikį dabartinei ir ateities kartoms.

Sauga

Robotų kūrėjai turėtų atsižvelgti į žmonių fizinės gerovės, saugos, sveikatos principus ir teises bei jų paisyti. Robotų inžinieriai turi saugoti žmogaus gerovę ir paisyti žmogaus teisių, taip pat nedelsdami nurodyti veiksnius, kurie galėtų kenkti visuomenei ar aplinkai.

Atšaukiamumo principas

Atšaukiamumo principas – būtina galimybės kontroliuoti padėtį sąlyga – yra pagrindinė robotų saugaus ir patikimo elgesio programavimo koncepcija. Atšaukiamumo modelis nurodo robotui, kurie veiksmai yra atšaukiami ir, juos padarius, kaip juos atšaukti. Galimybė panaikinti paskutinį veiksmą ar jų seką leidžia naudotojui atšaukti nepageidaujamus veiksmus ir grįžti į „gerą“ jų darbo etapą.

Privatumas

Visuomet reikia paisyti teisės į privatumą. Robotų inžinierius turėtų užtikrinti, jog privati informacija būtų saugoma saugiai ir naudojama tik deramai. Be to, robotų inžinierius turėtų užtikrinti, kad nebūtų galimybės asmeniškai nustatyti asmenų, išskyrus išskirtinius atvejus ir tik turint aiškų, vienareikšmį ir informacija pagrįstą sutikimą. Prieš bet kokį žmogaus ir mašinos sąveikos veiksmą turėtų būti siekiama iš žmogaus gauti ir gaunamas informacija pagrįstas sutikimas. Robotų kūrėjai, kaip tokie, yra atsakingi už galiojančio sutikimo, konfidencialumo, anonimiškumo, sąžiningo elgesio ir tinkamo proceso procedūrų kūrimą ir laikymąsi. Kūrėjai paiso visų prašymų sunaikinti ir iš duomenų rinkinių pašalinti visus susijusius duomenis.

Naudos maksimizavimas ir žalos mažinimas

Mokslininkai visais etapais, pradedant pradiniu etapu ir baigiant platinimu, turėtų siekti kuo didesnės naudos iš savo darbo. Reikia vengti žalos mokslinių tyrimų dalyviams, žmogiškajam subjektui, eksperimento, bandymo ar tyrimo dalyviui ar subjektui. Tais atvejais, kai rizika yra neišvengiamas sudėtinis mokslinio tyrimo elementas, reikia parengti ir laikytis patikimų rizikos įvertinimo ir valdymo protokolų. Įprastai, žalos rizika neturėtų būti didesnė už tą, kuri patiriama kasdieniame gyvenime, t. y. žmonės neturėtų patirti didesnės ar papildomos rizikos už tą, kurią jie patiria kasdien gyvendami. Robotikos sistemų veikimas visuomet turėtų būti grindžiamas kruopščiu rizikos įvertinimo procesu, kurį turėtų formuoti atsargumo ir proporcingumo principai.

MOKSLINIŲ TYRIMŲ ETIKOS KOMITETŲ (MTEK) KODEKSAS

Principai

Nepriklausomumas

Etikos peržiūros procesas turėtų būti nepriklausomas nuo paties mokslinio tyrimo. Šis principas atkreipia dėmesį į būtinybę vengti mokslininkų ir etikos protokolą peržiūrinčių asmenų, taip pat šių asmenų ir organizacinių valdymo struktūrų interesų konfliktų.

Kompetencija

Etikos peržiūros procesą turėtų vykdyti atitinkamą ekspertinę patirtį sukaupę peržiūrintys asmenys, atsižvelgdami į būtinybę atidžiai apsvarstyti narių kategorijas ir etinį MTEK mokymą.

Skaidrumas ir atskaitomybė

Turėtų būti sudarytos galimybės taikyti atskaitomybę už peržiūros procesą ir jį kontroliuoti. MTEK turi pripažinti savo atsakomybę, būti deramoje organizacinės struktūros vietoje, siekiant užtikrinti visų MTEK veiksmų ir procedūrų skaidrumą išlaikyti ir peržiūrėti standartus.

Mokslinių tyrimų etikos komiteto vaidmuo

MTEK – įprastai atsakingas už visų mokslinių tyrimų, kuriuos vykdant dalyvauja žmonės ir kuriuos vykdo atitinkamos institucijos įdarbinti ar joje dirbantys asmenys, peržiūrą, nepriklausomos, kokybiškos ir laiku atliekamos etikos peržiūros užtikrinimą, mokslinių tyrimų dalyvių orumo, teisių ir gerovės apsaugą, mokslininko (-ų) saugos užtikrinimą, kitų suinteresuotųjų subjektų teisėtų interesų užtikrinimą, informacija pagrįstų sprendimų apie pasiūlymų mokslinę naudą priėmimą ir informacija pagrįstų rekomendacijų teikimą mokslininkams, jei nustatoma, kad atitinkamas pasiūlymas tam tikrais aspektais yra nepakankamas.

Mokslinių tyrimų etikos komiteto sandara

MTEK įprastai turėtų būti daugiadisciplinio pobūdžio; jo nariai – tiek vyrai, tiek moterys; komitetą sudaro didelę patirtį ir ekspertinių žinių robotikos mokslinių tyrimų srityje turintys nariai. Skyrimo mechanizmu reikėtų užtikrinti, kad komiteto nariai turėtų deramos mokslinės patirties, filosofinių, teisinių ir etinių žinių, taip pat atstovautų nespecialistams, be to, kad tarp jų būtų bent vienas narys, turintis specialių etikos žinių, specialios sveikatos, švietimo ir socialinių paslaugų naudojimo patirties, jei mokslinių tyrimų veikloje tam skiriamas didžiausias dėmesys, bei asmenų, turinčių specialių ekspertinių žinių, svarbių jų peržiūrimam moksliniam tyrimui. Šie komitetai taip pat turi būti sudaryti taip, jog būtų išvengta interesų konfliktų.

Stebėjimas

Visos mokslinių tyrimų organizacijos turėtų nustatyti deramas procedūras, taikomas stebint elgesį mokslinio tyrimo, kuriam suteiktas etikos patvirtinimas, metu, kol tyrimas yra baigiamas, ir užtikrinti nuolatinę peržiūrą tais atvejais, kai mokslinio tyrimo struktūroje numatyti galimi pokyčiai ilgainiui, į kuriuos gali prireikti atsižvelgti. Stebėjimas turėtų proporcingai atitikti su moksliniu tyrimu siejamos rizikos pobūdį ir laipsnį. Tais atvejais, kai MTEK mano, jog stebėjimo ataskaitoje nurodyti esminiai susirūpinimą keliantys aspektai, susiję su etiniu elgesio tyrimo metu, jis turėtų paprašyti pateikti visapusišką ir išsamią mokslinio tyrimo ataskaitą, kad būtų galima atlikti visapusišką etikos peržiūrą. Tais atvejais, kai nusprendžiama, jog tyrimas atliekamas neetišku būdu, reikėtų svarstyti galimybę nesuteikti patvirtinimo ir reikalauti sustabdyti ar nebetęsti mokslinio tyrimo.

KŪRĖJŲ LICENCIJOS

–  Prieš kurdami, plėtodami ir sukūrę technologijas turėtumėte paisyti Europos orumo, savarankiškumo ir laisvo apsisprendimo, laisvės ir teisingumo vertybių, įskaitant būtinybės nekenkti, nesužeisti, neklaidinti ar neišnaudoti (pažeidžiamų) naudotojų.

–  Saugumo tikslais turėtumėte įdiegti patikimos sistemos kūrimo principus visiems roboto veikimo aspektams (tiek aparatinės, tiek programinės įrangos struktūroms) ir visiems duomenims, apdorojamiems platformoje ar už jos ribų.

–  Turėtumėte įdiegti privatumo apsaugos visą ciklą savybes, taip siekdami užtikrinti, jog privati informacija būtų saugoma saugiai ir naudojama tik deramai.

–  Turėtumėte įdiegti aiškius autonominius mechanizmus (vadinamuosius žudymo išjungiklius), kurie turėtų atitikti pagrįstus struktūros tikslus.

–  Turėtumėte užtikrinti, kad robotas veiktų laikydamasis vietos, nacionalinių ir tarptautinių etinių ir teisinių principų.

–  Turėtumėte užtikrinti, kad roboto sprendimų priėmimo proceso veiksmus būtų galima pakeisti rekonstravimo ir atsekamumo tikslais.

–  Turėtumėte užtikrinti, kad programuojant robotų sistemas būtų reikalaujama didžiausio skaidrumo, taip pat roboto elgesio nuspėjamumo.

–  Turėtumėte, apsvarstydami netikslumo aiškinant veiksmus, veiksmų netikslumo ir galimų robotų ar žmonių klaidų galimybę, išanalizuoti žmogaus ir roboto sąveikos sistemos nuspėjamumą.

–  Turėtumėte, kurdami robotą, sukurti sekimo įrankius. Šie įrankiai įvairiais ekspertams, operatoriams ir naudotojams skirtais lygmenimis (nors ir ribotai, bet vis tiek) palengvins roboto elgesio atskaitomybę ir paaiškinimą.

–  Turėtumėte parengti kūrimo ir vertinimo protokolus ir su galimais naudotojais ir suinteresuotaisiais subjektais prie jų prisijungti, vertindami robotų naudą ir riziką, taip pat kognityvinio mąstymo, psichologijos ir aplinkosaugos srityse.

–  Turėtumėte užtikrinti, kad robotus būtų galima identifikuoti kaip robotus, jiems sąveikaujant su žmonėmis.

–  Turėtumėte užtikrinti asmenų, veikiančių ir susijusių su robotais, saugą ir sveikatą, nes robotai, kaip gaminiai, turėtų būti kuriami naudojant procesus, kuriais užtikrinama šių asmenų sauga ir saugumas. Robotų inžinierius turi saugoti žmogaus gerovę ir gerbti žmogaus teises ir negali paleisti roboto neužtikrinęs šios sistemos veikimo saugos, veiksmingumo ir atšaukiamumo.

–  Prieš išbandydami robotą realiomis aplinkybėmis ar įtraukdami žmones į jo kūrimo ir plėtojimo procedūras, turėtumėte gauti palankią Mokslinių tyrimų etikos komiteto nuomonę.

NAUDOTOJŲ LICENCIJA

–  Jums leidžiama naudotis robotu be rizikos ar baimės patirti fizinę ar psichologinę žalą.

–  Turėtumėte turėti teisę tikėtis, jog robotas atliks visas užduotis, kurioms jis būtent ir buvo sukurtas.

–  Turėtumėte žinoti, kad visi robotai gali turėti suvokimo, kognityvinių ir paleidimo apribojimų.

–  Turėtumėte gerbti – fizinį ir psichologinį – žmogaus trapumą ir paisyti žmonių emocinių poreikių.

–  Turėtumėte atsižvelgti į kitų asmenų teises į privatumą, įskaitant vaizdo ekranų išjungimą intymių procedūrų metu.

–  Jums neleidžiama rinkti, naudoti ar atskleisti asmeninės informacijos be aiškaus atitinkamo duomenų subjekto sutikimo.

–  Jums neleidžiama roboto naudoti pažeidžiant etinius ir teisinius principus ir standartus.

–  Jums neleidžiama keisti roboto siekiant panaudoti jį kaip ginklą.

(1) 1985 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 85/374/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę už gaminius su trūkumais, derinimo (OL L 210, 1985 8 7, p. 29).
(2) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(3) 1) Robotui nevalia sužeisti žmogaus ar per savo neveiklumą leisti žmogui patirti skriaudą, 2) robotas turi klausyti žmogaus jam duotų nurodymų, nebent jie prieštarautų pirmajam dėsniui, 3) robotas turi saugoti savo paties egzistavimą, nebent toks saugojimas prieštarautų pirmajam ar antrajam dėsniui (žr. I. Asimovo apsakymą „Runaround“), 1943), ir 0) robotas negali pakenkti žmonijai ar savo neveiksnumu leisti, kad žmonijai būtų pakenkta.
(4) Žr. Šumano deklaraciją (1950 m.): „Europos negalima sukurti vienu mostu arba pagal vienintelį planą. Ji bus sukurta pasiekus konkrečių laimėjimų, kurie pirmiausia sudarys sąlygas atsirasti tikram solidarumui“.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0390.
(6) 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantis Europos aviacijos saugos agentūrą, panaikinantis Tarybos direktyvą 91/670/EEB, Reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 ir Direktyvą 2004/36/EB (OL L 79, 2008 3 19, p. 1)
(7) 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma II“) (OL L 199, 2007 7 31, p. 40).
(8) 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 428/2009, nustatantis Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą (OL L 134, 2009 5 29, p. 1).


Europos debesijos iniciatyva
PDF 392kWORD 64k
2017 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos debesijos iniciatyvos (2016/2145(INI))
P8_TA(2017)0052A8-0006/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatą „Europos debesijos iniciatyva. Konkurencingos duomenų ir žinių ekonomikos kūrimas Europoje“ (COM(2016)0178) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2016)0106),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015)0192) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2015)0100),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą „Kuriame klestinčią, duomenimis grindžiamą ekonomiką“ (COM(2014)0442),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti“ (COM(2012)0582),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 27 d. Komisijos komunikatą „Nuotolinės kompiuterijos galimybių naudojimas Europoje“ (COM(2012)0529),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 15 d. Komisijos komunikatą „Itin našus skaičiavimas. Europa pasaulinėse lenktynėse“ (COM(2012)0045),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 27 d. Tarybos išvadas dėl perėjimo prie atvirojo mokslo sistemos,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 29 d. Tarybos išvadas dėl atvirų, duomenims imlių ir tinkle sujungtų mokslinių tyrimų, kaip spartesnių ir didesnės apimties inovacijų skatinamojo veiksnio,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl naujos Europos skaitmeninės darbotvarkės „2015.eu“(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2015/2240, kuriuo nustatoma Europos viešojo administravimo institucijų, įmonių ir piliečių sąveikumo sprendimų ir bendrų struktūrų programa (programa ISA2), kaip viešojo sektoriaus modernizavimo priemonė(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/37/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo(3) (VSI direktyva),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl klestinčios, duomenimis grindžiamos ekonomikos kūrimo(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kuriamo Bendrosios skaitmeninės rinkos akto(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos reindustrializacijos siekiant skatinti konkurencingumą ir tvarumą(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 10 d. rezoliuciją dėl debesijos kompiuterijos galimybių naudojimo Europoje(7),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Nuotolinės kompiuterijos galimybių naudojimas Europoje“ (TEN/494),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Europos debesijos iniciatyva. Konkurencingos duomenų ir žinių ekonomikos kūrimas Europoje“ (2016 TEN/592 EESC-2016),

–  atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę dėl Europos debesijos iniciatyvos ir IRT standartizavimo bendrojoje skaitmeninėje rinkoje prioritetų 2016 (SEDEC-VI-012),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė. Drauge dirbant didinti žmogiškąjį kapitalą, įsidarbinimo galimybes ir konkurencingumą“ (COM(2016) 0381),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)(8),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti(9) (TIS direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (COM(2016)0590),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 25 d. Komisijos komunikatą „Interneto platformos ir bendroji skaitmeninė rinka. Europos galimybės ir uždaviniai“ (COM(2016)0288),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikatą „Šiuolaikiškos ir labiau visai Europai pritaikytos autorių teisių sistemos kūrimas“ (COM(2015)0626),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatą „Bendrajai skaitmeninei rinkai skirtos IRT standartizacijos prioritetai“ (COM(2016)0176),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės mėn. paskelbtą Europos Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato pranešimą „Atviros inovacijos, atviras mokslas, atvira pasauliui – Europos vizija“ ( angl. „Open Innovation, Open Science, Open to the World - a vision for Europe“),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0006/2017),

A.  kadangi šiuo metu ES turimi debesijos pajėgumai nėra pakankami, o dėl to ES mokslinių tyrimų ir pramonės srityse sukuriami duomenys dažnai apdorojami kitur, taigi ES mokslininkai ir novatoriai keliasi ten, kur galima nedelsiant naudotis dideliais duomenų perdavimo ir skaičiavimo pajėgumais;

B.  kadangi paskatoms dalytis duomenimis trūksta aiškios struktūros, trūksta mokslinių duomenų sistemų sąveikumo, o mokslinių duomenų infrastruktūros suskaidytos pagal dalykus, o sienos trukdo visapusiškam duomenimis pagrįsto mokslo potencialo panaudojimui;

C.  kadangi ES atsilieka itin našaus skaičiavimo sistemų srityje dėl to, kad nepakankamai investuojama į išsamios itin našaus skaičiavimo sistemos sukūrimą, tuo metu kitos šalys, pavyzdžiui, JAV, Kinija, Japonija ir Rusija rimtai investuoja į tokias sistemas, laikydamos jas strateginiu prioritetu, įsteigia nacionalines programas jų plėtros tikslais;

D.  kadangi debesijos kompiuterijos galimybės Europoje gali būti visiškai realizuotas tik tuomet, kai duomenys galės laisvai judėti visoje Sąjungoje pagal aiškias taisykles, tarptautiniai duomenų srautai vaidina vis svarbesnį vaidmenį Europos ir pasaulio ekonomikoje;

E.  kadangi gebėjimas analizuoti ir naudoti didžiuosius duomenų kiekius keičia mokslinių tyrimų atlikimo būdą;

F.  kadangi Komisijos komunikate „Europos debesijos iniciatyva – Konkurencingos duomenų ir žinių ekonomikos kūrimas Europoje“ pripažįstamas atvirojo mokslo potencialas lemti pokyčius ir debesijos kompiuterija kaip Europos skaitmeninės ekonomikos dalis;

G.  kadangi tinklų prieigos, duomenų saugojimo ir duomenų apdorojimo politika skiriasi įvairiose valstybėse narėse, dėl to sukuriamos kliūtys ir sulėtėja žinių judėjimas;

H.  kadangi Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, TIS direktyva ir bendrosios skaitmeninės rinkos strategija gali suteikti pagrindą konkurencingai ir klestinčiai Europos skaitmeninei ekonomikai, kurioje gali dalyvauti visi rinkos dalyviai, kurie laikosi taisyklių;

I.  kadangi duomenys – tai skaitmeninės ekonomikos žaliava ir kadangi naudoti duomenis būtina Europos mokslo ir pramonės skaitmeninimo tikslais, taip pat naujų technologijų plėtrai ir naujų darbo vietų kūrimui;

J.  kadangi neseniai priimtas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas suteikia tvirtas asmens duomenų apsaugos garantijas, reikėtų užtikrinti suderintą požiūrį į jo įgyvendinimą;

K.  kadangi Komisija 2015 m. bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje įsipareigojo įveikti apribojimus, taikomus laisvam duomenų judėjimu, ir nepagrįstus duomenų laikymo ir apdorojimo vietos apribojimus;

L.  kadangi būtina, kad Komisija pateiktų rimtų pasiūlymų siekiant panaikinti apribojimus, taikomus laisvam duomenų judėjimui, kad būtų sukurta geriausia įmanoma bendroji skaitmeninė rinka ir kad ji veiktų;

M.  kadangi debesijos paslaugų diegimas ir vystymas susiduria su sunkumais dėl to, kad Europoje nepakanka būtinos didelės spartos infrastruktūros ir tinklų;

N.  kadangi siekdama sudaryti palankesnes sąlygas mokslinių tyrimų ir duomenų infrastruktūros, įskaitant pasaulinės klasės itin našaus skaičiavimo centrų ir kitų mokslinių tyrimų infrastruktūros tinklus, plėtrai, remti jų veiklą ir ilgalaikį tvarumą, tai padės spręsti svarbiausius mokslo, pramonės ir visuomenės uždavinius intensyviau bendradarbiaujant ir keičiantis rezultatais;

O.  kadangi duomenų apimtis didėja greičiau nei bet kada anksčiau – iki 2020 m. tikimasi, kad bus 16 trln. gigabaitų duomenų, o tai atitinka 236 proc. metinio duomenų generavimo augimo lygį;

P.  kadangi duomenimis grindžiamos ekonomikos sėkmė priklauso nuo platesnės IRT ekosistemos, įskaitant daiktų internetą duomenims išgauti, duomenų perdavimo didelės spartos plačiajuosčio ryšio tinklai ir debesijos kompiuterijos, skirtos duomenims tvarkyti, taip pat nuo kvalifikuotų mokslininkų ir darbuotojų;

Q.  kadangi Europos mokslininkų bendradarbiavimas, duomenų naudojimas bei keitimasis duomenimis, visais atvejais laikantis duomenų apsaugos institucijų nurodymų, ir naujų technologinių sprendimų, įskaitant nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugas ir Europos mokslo skaitmeninimą, naudojimas yra pagrindiniai veiksniai kuriant bendrąją skaitmeninę rinką; kadangi Europos atvirojo mokslo debesija turės teigiamą poveikį mokslo plėtrai Europoje; kadangi Europos atvirojo mokslo debesija turi būti vystoma ir naudojama deramai atsižvelgiant į pagrindines teises, įtvirtintas ES pagrindinių teisių chartijoje;

Bendrosios išvados

1.  palankiai vertina Europos atvirojo mokslo debesijos, kaip pavyzdinio debesijos naudojimo privačiajame ir viešajame sektoriuose, modelį; palankiai vertina Komisijos ketinimą išplėsti naudotojų bazės naudojimą pramonei ir kuo greičiau – valdžios institucijoms;

2.  palankiai vertina Komisijos komunikatą „Europos debesijos iniciatyva – Konkurencingos duomenų ir žinių ekonomikos kūrimas Europoje“ ir mano, kad tai pirmasis žingsnis nustatant tinkamą pagrindą atviriems ir konkurencingiems Europos veiksmams debesijos kompiuterijos ir itin našių kompiuterinių programų srityje.

3.  teigiamai vertina Komisijos parengtą Europos debesijos iniciatyvą kaip bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos (BSR) ir teisės aktų rinkinio dėl Europos pramonės skaitmeninimo įgyvendinimo dalį, tokiu būdu skatinamas Europos skaitmeninės ekonomikos augimas ir prisidedama prie Europos verslo įmonių konkurencingumo ir pozicijų stiprinimo pasaulinėje rinkoje; ragina Komisiją aiškiai apibrėžtomis priemon4mis užtikrinti, kad ši iniciatyva atitiktų savo tikslus, būtų orientuota į išorę, veiksminga ateityje ir nesukurtų neproporcingų arba nepagrįstų kliūčių;

4.  pabrėžia, kad svarbu, jog Europos Sąjunga taptu pasauliniu mokslinių tyrimų centru, įgautų kritinę masę ir sudarytų kompetencijos grupes; pabrėžia, kad tam, kad Sąjunga pritrauktų pasaulyje pirmaujančius mokslinius tyrimus, būtina, kad ji turėtų išteklių ir sukurtų patrauklią aplinką; be to, pabrėžia, kad norint, kad ES taptų konkurencingiausia, žiniomis grįsta ekonomika pasaulyje, ypač svarbu, būti atvirai tarptautiniams mokslo darbuotojams, ir taip pritraukti tarptautines investicijas;

5.  pabrėžia, kad reikėtų paspartinti standartizavimo darbą debesijos kompiuterijos srityje; pabrėžia, kad geresni standartai ir sąveikumas leis pagerinti skirtingų debesijos sistemų bendravimą ir padės išvengti pardavėjų vykdomo debesijos kompiuterijos produktų ir paslaugų monopolizavimo; ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su komerciniais debesijos paslaugų teikėjais kuriant atviruosius šios srities standartus;

6.  pabrėžia, kad papildoma šios Europos iniciatyvos nauda yra grindžiamas atvirųjų duomenų dalijimusi ir sukuriant patikimą, atvirą aplinką, skirtą bendruomenei saugoti, dalytis ir pakartotinai naudotis moksliniais duomenimis ir rezultatais.

7.  pabrėžia, kad būtina labiau informuoti apie debesijos kompiuterijos naudą, nes debesijos kompiuterijos paslaugų paklausa Europoje vis dar yra per maža; pažymi, kad debesijos kompiuterija gali paskatinti ekonomikos augimą, ekonominį efektyvumą ir kintamumą; primena, kad MVĮ yra svarbiausias Europos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo variklis; pabrėžia, kad debesijos kompiuterijos nauda gali būti ypač palanki MVĮ, nes jos dažnai neturi pakankamai išteklių, kad galėtų investuoti į plataus masto vietos fizines IT sistemas;

8.  palankiai vertina atvirojo mokslo metodą ir vaidmenį, kurį jis atlieka kuriant Europos žinių ekonomiką, taip pat dar labiau pagerinant mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros kokybę Europos Sąjungoje; pabrėžia, kad šiuo metu pramonė, ypač MVĮ, neoptimaliai panaudoja surinktus mokslinių dyrimų duomenis dėl to, kad nėra laisvo tarpvalstybinio duomenų srauto ir prieigos prie vienos bendros platformos ar portalo, ir pažymi, kad Komisija siekia visus mokslinius duomenis, gautus pagal programą „Horizontas 2020“, savaime padaryti atvirus;

9.  pabrėžia, kad Europos atvirojo mokslo debesiją reikėtų derinti su išsamia kibernetinio saugumo strategija, nes mokslo bendruomenei būtini patikimų duomenų infrastruktūra, kuria būtų galima naudotis, nesukeliant mokslinių tyrimų duomenų praradimo, iškraipymo ar įsilaužimo; prašo Komisijos atsižvelgti į kibernetinio saugumo klausimus nuo pat pirmojo visų savo IT srities iniciatyvų etapo;

10.  primygtinai ragina Komisiją rodyti pavyzdį ir sudaryti sąlygas, kad visi mokslinių tyrimų duomenys ir rezultatai, gauti pagal finansuojamas Europos programas, pavyzdžiui, pagal programą „Horizontas 2020“, iš ESIF ir ESI fondų, būtų automatiškai prieinami, pagrįsti surandamumo, prieinamumo, sąveikumo ir pakartotinio panaudojimo (SPSPP) principais;

11.  yra susirūpinęs dėl to, kad Europos debesijos kompiuterijos iniciatyvos finansavimui trūksta 4,7 mlrd. EUR ; ragina Komisiją nustatyti atitinkamus finansavimo mechanizmus, skirtus Europos atvirojo mokslo debesijai ir Europos duomenų infrastruktūrai; be to, ragina Komisiją programoje „Horizontas 2020“ ir savo pasiūlyme dėl devintosios pagrindų programos numatyti pakankamai išteklių šiai politikos sričiai;

12.  rekomenduoja Komisijai užtikrinti, kad Europos atvirojo mokslo debesija galėtų naudotis visi Sąjungos regionai, išnagrinėjant, kaip panaudoti regioninės plėtros fondų lėšas iniciatyvai išplėsti;

13.  pabrėžia, kad šiuo metu tik 12 proc. finansavimo, sutelkto pagal ESIF, skiriami su skaitmeninimu susijusiems veiksmams; ragina Komisiją pateikti tikslinius veiksmus, kuriais būtų galima iš tikrųjų padidinti visų ES fondų, ypač ESIF, panaudojimą su bendrąja skaitmenine rinka susijusiuose projektuose, įskaitant duomenų keitimosi iniciatyvas, skaitmeninę prieigą, infrastruktūrą ir visos Sąjungos skaitmeninį ryšį, taip pat skirti daugiau išteklių, kad būtų skatinami Europos moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir naujovės, įskaitant, be kita ko, privatumą didinančių technologijų srityje ir atvirojo kodo saugumo srityje; mano, kad ši iniciatyva turėtų būti plėtojama sąveikoje su kitomis „Horizontas 2020“ programomis, taip pat susijusiomis su privačiomis debesijos kompiuterijos ir e. vyriausybės paslaugomis;

14.  mano, kad privatusis sektorius nuo pat pradžių turėtų būti įtrauktas į Europos atvirojo mokslo debesijos naudotojų bazę, pvz., pasiūlant programinę įrangą kaip paslaugą (angl. SaaS); atkreipia dėmesį į tai, kad tikimasi, kad Europos verslo įmonės turėtų padėti sumažinti 4,7 mlrd. EUR Europos debesijos iniciatyvos finansavimo trūkumą; atkreipia dėmesį į tai, kad mažai tikėtina, jog įmonės investuos į programą, jei jos negalės pasinaudoti jos teikiama nauda;

15.  pabrėžia, kad moderniausia itin spartaus skaičiavimo infrastruktūra yra labai svarbi ES konkurencingumui; ragina Komisiją ES iki 2022 m. įgyvendinti galimybes naudotis veikiančiais eksalygmens kompiuteriais;

16.  ragina Komisiją skatinti Europos MVĮ ir pramonę gaminti Europos duomenų infrastruktūros techninę ir programinę įrangą ir taip palaikyti ES ekonomiką ir skatinti tvarų augimą ir darbo vietų kūrimą;

17.  ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir su kitais mokslinių tyrimų finansuotojais kuriant ir įgyvendinant valdymo ir finansavimo planą, tuo pat metu užtikrinant, kad iniciatyvai būtų skirta pakankamai išteklių ir būtų sudarytos palankesnės sąlygos koordinuoti nacionalines pastangas, išvengti dubliavimosi ir nereikalingų išlaidų;

18.  pritaria, kad sąveikumas ir duomenų perkeliamumas yra pagrindiniai veiksniai siekiant spręsti didelius visuomenei kylančius iššūkius, kuriems spręsti reikia veiksmingai keistis duomenimis ir taikyti tarpdisciplininį ir įvairių subjektų požiūrį. atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos komunikate „Europos debesijos iniciatyva. Konkurencingos duomenų ir žinių ekonomikos kūrimas Europoje“ (COM(2016) 0178) numatytas veiksmų planas yra būtina priemonė susiskaidymui sumažinti ir užtikrinti, kad tyrėjų duomenys būtų naudojami pagal surandamumo, prieinamumo, sąveikumo ir pakartotinio panaudojimo (SPSPP) principus;

19.  ragina Komisiją pateikti veiksmų planą, grindžiamą visiško skaidrumo ir informacijos atskleidimo principais, aiškiais darbo dokumentų rinkiniais ir tvarkaraščiais, apibrėžiant siektinus rezultatus, finansavimo šaltinius ir suinteresuotuosius subjektus, įtrauktus į visą šį procesą;

20.  remia Europos atvirojo mokslo debesiją kaip Europos debesijos iniciatyvos dalį, pagal kurią bus sukurta virtuali aplinka, kurioje mokslininkai ir specialistai iš visų regionų gali saugoti savo mokslinių tyrimų duomenis, įskaitant viešai finansuojamų mokslinių tyrimų duomenis, jais dalytis, juos tvarkyti, analizuoti ir pakartotinai naudoti neapsiribojant dalykais ir sienomis, ir taip padedant panaikinti bendrosios rinkos susiskaidymą; ragina Komisiją laikytis visapusiško požiūrio į Atvirojo mokslo iniciatyvą, kuris apima atvirojo mokslo bendruomenę ir nepriklausomus mokslininkus, geriau išaiškinti komunikate naudojamas apibrėžtis ir visų pirmą aiškiai atskirti Europos debesijos iniciatyvą ir Europos atvirojo mokslo debesiją, taip pat atitinkamai atnaujinti teisės aktus siekiant sukurti palankesnes sąlygas mokslinių tyrimų rezultatų pakartotiniam naudojimui;

21.  mano, kad Europos debesijos iniciatyva užtikrinamos investicijos į mokslo ir mokslinių tyrimų sektorius, siekiant sukurti paskatas ir priemones, skirtas kuo plačiau dalintis ir naudoti duomenis, tai paremiant stiprios debesijos ir duomenų infrastruktūros Europoje sukūrimu;

22.  pabrėžia, kad MVĮ yra ES ekonomikos pagrindas ir kad būtina imtis daugiau veiksmų, kuriais būtų siekiama skatinti MVĮ ir naujai įsteigtų įmonių konkurencingumą pasauliniu mastu, sukuriant geriausią aplinką, skirtą kokybiškiems duomenims, duomenų analizei, saugioms paslaugoms ir numatomam išlaidų veiksmingumui, nes tai padės diegti perspektyvias technologines naujoves;

23.  ragina Komisiją nustatyti Europos debesijos ekonomiškai gyvybingą pagrindą ir imtis konkrečių veiksmų, skatinant MVĮ siūlyti konkurencingus duomenų apdorojimo ir saugojimo valstybėse narėse esančiuose įrenginiuose sprendimus;

24.  primena, kad naudojantis esančiomis visos Europos struktūromis ir atviraisiais duomenimis, laikomais nacionalinėse duomenų saugyklose, buvo pasiekta teigiamų rezultatų; pripažįsta, kad vis dar yra daug bendrosios rinkos apribojimų, kurie trukdo visiškai įgyvendinti šią iniciatyvą; ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti jau surinktų duomenų potencialą ir užtikrinti, kad būtų laikomasi nuoseklios strategijos dėl atvirųjų duomenų ir kad šiuos duomenis būtų galima pakartotinai panaudoti visose valstybėse narėse; pažymi, kad Komisija ir valstybės narės turi ištirti poreikį toliau investuoti į fizinę tarpvalstybinę infrastruktūrą, ypatingą dėmesį atkreipiant į itin našaus skaičiavimo, didelės spartos plačiajuosčio ryšio tinklų ir masinio duomenų saugojimo įrenginių derinimą, siekiant sukurti klestinčią Europos duomenų ekonomiką; ragina Komisiją išanalizuoti pasaulio mastu pramonės valdomas ir kitas tarptautines partnerystes, susijusias su šiuo klausimu;

25.  atkreipia dėmesį į tai, kad debesijos paslaugų naudojimas Europos MVĮ turi būti toliau skatinamas; pažymi, kad Europos debesijos paslaugų teikėjai turi toliau koordinuoti paramą sprendžiant dalyvavimo skaitmeniniame pasaulyje klausimą, didinant vartotojų pasitikėjimą ir informuojant apie debesijos kompiuterijos įsisavinimo naudą;

26.  pabrėžia, kad įmonių ir piliečių prieiga prie plačiajuosčio interneto ryšio yra neatsiejama konkurencingų duomenų ir žinių ekonomikos ES dalis; atsižvelgdamas į tai, mano, kad debesijos plėtra turėtų būti derinama kartu su iniciatyvomis, kuriomis gerinama įmonių ir piliečių prieiga prie plačiajuosčio interneto, ypač kaimo vietovėse;

27.  atkreipia dėmesį į tai, kad skaitmeninio švietimo veiksmai, įskaitant kibernetinių įgūdžių mokymą įvairių kartų žmonėms, yra labai svarbūs debesijos plėtrai; būtina nustatyti ir pašalinti svarbiausias veiksmingumo ir techninių įgūdžių spragas, kad būtų pasiekti skaitmeninės darbotvarkės tikslai; palankiai vertina pasiūlymus pagal Komisijos neseniai priimtą Europos naujų įgūdžių darbotvarkės sistemą ir pabrėžia, kad būtini tinkami finansiniai ištekliai;

28.  mano, kad debesijos srities pradedančios įmonės atsiranda, pateikdamos tam tikroms nišoms skirtus debesijos kompiuterijos sprendimus, siekiant, kad debesija taptų greitesne, paprastesne, patikimesne, lankstesne ir saugesne;

29.  pabrėžia, kad itin našaus skaičiavimo kompiuterinės sistemos, kurios yra svarbios debesijos kompiuterijos plėtrai, turėtų būti laikomos sudedamąja Europos duomenų infrastruktūros dalimi visoje ekosistemoje ir apie jų naudą turėtų būti plačiai skelbiama;

30.  atkreipia dėmesį į tai, kad būtina skatinti akademinių ir mokslinių institucijų ir visų suinteresuotųjų šalių dalyvavimą, siekiant palaikyti ir remti integruotas mokslinių duomenų infrastruktūras ir itin našų kompiuterinį skaičiavimą;

31.  pažymi, kad Europos atvirojo mokslo debesija su privataus sektoriaus ir šalių už ES ribų dabar ir ateityje teikiamomis paslaugomis turi teikti paskatas ir naujas paslaugas, siekiant atsikratyti per ilgą laiką susiformavusio įpročio pasikliauti esama mokslinių tyrimų praktika;

32.  ragina Komisiją ir valstybes nares, siekiant sukurti konkurencingą Europos debesijos pramonę Europos Sąjungoje, užtikrinti, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama į ateitį orientuotam Europos ekonomikos augimui; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad rinkos paklausa debesijos kompiuterijai nuolat didėtų, o debesijos naudojimas būtų skatinamas vertikaliosiose pramonės šakose, pvz., finansų sektoriuje, mokesčių ir socialinės apsaugos, gamybos, bankininkystės, sveikatos, žiniasklaidos ir pramogų, žemės ūkio sektoriuose;

33.  mano, kad Bendrajame duomenų apsaugos reglamente suteikiamas pagrindas asmens duomenų apsaugai; tačiau pažymi, kad reglamento įgyvendinimo valstybėse narėse skirtumai galėtų apsunkinti tyrėjų atliekamą darbą ir dalijimąsi savo išvadomis, o tai trukdys galimybėms sukurti tyrėjų bendradarbiavimą, naudojantis debesijos kompiuterija; todėl ragina tinkamai įgyvendinti ir vykdyti tą reglamentą;

34.  pabrėžia, kad sprendimai pagal Europos debesijos iniciatyvą turėtų būti plėtojami, atsižvelgiant į pagrindines teises, įtvirtintas pagrindinių teisių chartijoje, pirmiausia į duomenų apsaugos, privatumo, laisvės ir saugumo teises;

35.  atkreipia dėmesį į tai, kad duomenimis grindžiama ekonomika yra dar tik labai ankstyvoje vystymosi stadijoje, jos verslo modeliai yra vis dar kuriami ir tie, kurie jau naudojami, žlunga ir iš naujo formuojasi; ragina Komisiją užtikrinti, kad bet kokie šios srities teisės aktai bus suderinti su technologiniu požiūriu neutraliu inovacijų principu ir nesudarys didelių kliūčių naujovėms, pramonės skaitmeninimui ir naujų technologijų, pvz., daiktų interneto ir dirbtinio intelekto, plėtrai ES;

36.  ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir visais suinteresuotais subjektais, siekiant apibrėžti būtinus įgyvendinimo veiksmus, būtinus kuo labiau padidinti galimybes, kurias teikia Europos debesijos iniciatyva; mano, kad atvirasis mokslas ir atviros inovacijos apima kur kas daugiau inovacijų proceso dalyvių: tiek tyrėjų, verslininkų, vartotojų, kiek valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės;

Atvirojo mokslo debesija

37.  pažymi, kad pagrindiniams suinteresuotiesiems subjektams nepakankamai atstovaujama diskusijose ir plataus masto bandomuosiuose projektuose; mano, kad aktyvus viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotųjų subjektų ir pilietinės visuomenės atstovų dalyvavimas vietos, regiono, nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis, vengiant administracinės naštos, turėtų būti išankstinė veiksmingo keitimosi informacija sąlyga; pabrėžia, kad Europos debesijos iniciatyvoje turėtų būti atsižvelgta į poreikius ir gauti iš jos naudos turėtų ne tik mokslo bendruomenė, bet ir pramonė, įskaitant MVĮ ir pradedančiąsias įmones, viešąją administraciją ir vartotojus;

38.  pabrėžia, kad Europos atvirojo mokslo debesijos iniciatyva turi būti plėtojama deramai atsižvelgiant į pagrindines teises, įtvirtintas pagrindinių teisių chartijoje, pirmiausia į duomenų apsaugos, privatumo, laisvės ir saugumo, ir kad turi būti laikomasi pritaikomojo privatumo ir standartizuotojo privatumo principų, taip pat proporcingumo ir būtinumo, duomenų kiekio mažinimo ir tikslų apribojimo principų; pripažįsta, kad papildomi saugikliai, pvz., duomenų pavertimas pseudoniminiais, jų anoniminimas ar kriptografija, įskaitant kodavimą, gali sumažinti riziką ir padidinti atitinkamų duomenų subjektų apsaugą, kai asmens duomenys naudojami didžiųjų duomenų kiekių taikomosiose programose arba debesijos kompiuterijos srityje; primena, kad anoniminimas yra negrįžtamas procesas, ir ragina Komisiją parengti gaires, kuriose būtų nurodyta, kaip anoniminti duomenis; pakartoja, kad būtina užtikrinti specialią apsaugą, taikytiną neskelbtiniems duomenims, laikantis galiojančių teisės aktų; pabrėžia, kad minėtieji principai, kartu su aukštos kokybės, patikimumo ir konfidencialumo standartais, reikalingi vartotojų pasitikėjimui šia Europos debesijos iniciatyva užtikrinti;

39.  pabrėžia, kad Europos mokslinių tyrimų debesijos iniciatyva turėtų paskatinti patikimos debesijos, skirtos visiems: mokslininkams, verslui ir viešosioms paslaugoms, sukūrimą.

40.  pažymi, kad būtina skatinti atvirą, patikimą bendradarbiavimu grindžiamą platformą, skirtą mokslinių tyrimų duomenų analizei, sklaidai, dalijimuisi, pakartotiniam naudojimui ir išsaugojimui, nes ja remiantis gali būti sukurtos ir teikiamos novatoriškos paslaugos, laikantis tam tikrų sąlygų;

41.  ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti tinkamas valdymo ir finansavimo sistemas, deramai atsižvelgiant į esamas iniciatyvas ir jų darnumą bei į gebėjimą Europos mastu puoselėti vienodas sąlygas; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę sujungti jų nacionalines finansavimo programas su ES finansavimo programomis;

42.  ragina Komisiją išnagrinėti įvairius finansavimo šaltinius, skirtus Europos mokslo debesijos įsteigimui, ir stiprinti esamas priemones siekiant užtikrinti spartesnį vystymąsi, visų pirma sutelkiant dėmesį į gerąją praktiką;

43.  prašo Komisijos užtikrinti, kad visi pagal programą „Horizontas 2020“ vykdomi moksliniai tyrimai ir gauti duomenys savaime būtų atviri ir prašo valstybių narių atitinkamai pritaikyti savo nacionalines mokslinių tyrimų programas;

44.  supranta, kad Europos atvirojo mokslo debesija bus sudarytos galimybės plėtoti skaitmeninį mokslą, IT įtraukiant kaip paslaugą viešojo mokslinių tyrimų sektoriaus ES poreikiams; ragina taikyti „federalinį mokslo debesijos modelį“, kuriuo viešosios mokslinių tyrimų organizacijos, suinteresuotosios šalys, MVĮ, pradedančios įmonės ir e. infrastruktūra sutelkiamos kartu su komerciniais tiekėjais, siekiant sukurti bendrą platformą, teikiančią įvairias paslaugas Europos mokslinių tyrimų bendruomenėms;

45.  ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiaujant su suinteresuotosiomis šalimis parengti veiksmų gaires, kuriuose kuo skubiau būtų nustatyti aiškūs ir Europos atvirojo mokslo debesijos įgyvendinimo priemonės ir terminai;

46.  ragina Komisiją atidžiai įvertinti Europos viešųjų įstaigų tyrėjų poreikius, siekiant nustatyti galimas debesijos infrastruktūros pasiūlos ES spragas; mano, jei būtų nustatyta, kad esama spragų, Komisija turėtų paraginti Europos debesijos infrastruktūros tiekėjus pasidalyti savo plėtros veiksmų gairėmis, kad būtų įvertinta, ar privačių investicijų pakanka tokioms spragoms pašalinti ir ar tam nereikia papildomo viešojo finansavimo;

47.  prašo Komisijos užtikrinti, kad visi pagal programą „Horizontas 2020“ vykdyti moksliniai tyrimai ir gauti duomenys teiktų naudą Europos įmonėms ir visuomenei; ragina keisti paskatų struktūras akademinio pasaulio atstovams, pramonės subjektams ir viešųjų paslaugų teikėjams dalytis duomenimis ir gerinti duomenų tvarkymo, mokymų, duomenų valdymo ir raštingumo įgūdžius;

48.  palankiai vertina tai, kad debesijos iniciatyvoje didžiausias dėmesys skiriamas plačiajuosčių tinklų, didelių saugojimo įrenginių, itin našaus skaičiavimo ir Europos didžiųjų duomenų ekosistemos kūrimui;

49.  pabrėžia, kad 5G tinklų plėtojimas ir Europos elektroninių ryšių kodekso taisyklės Europos atvirojo mokslo debesiją turėtų padaryti patrauklesnę dėl aukštos kokybės interneto ir naujos geriausios kokybės infrastruktūros;

50.  pritaria Komisijos užmojams sudaryti sąlygas, kad Sąjunga galėtų tvarkyti didelį duomenų kiekį ir turėtų infrastruktūras, kurias valdytų tarnybos, naudojančios realiojo laiko duomenis, gaunamus iš sensorių ar taikomųjų programų, susiejančių duomenis iš skirtingų šaltinių; pažymi, kad Europos debesijos iniciatyva siekiama užtikrinti geresnę ir labiau suderintą infrastruktūros plėtros veiklą;

51.  pritaria tolesniam Europos akademinio kompiuterių tinklo (GEANT) plėtojimui, kad jis taptų pažangiausiu tarptautiniu tinklu ir išlaikytų ES pirmavimą mokslinių tyrimų srityje;

52.  ragina Komisiją ir valstybes nares koordinuoti veiksmus su suinteresuotosiomis šalimis, kad būtų sumažintas skaitmeninės infrastruktūros susiskaidymas, ir nustatyti veiksmų gaires ir tvirtą valdymo struktūrą, įtraukiant finansuotojus, perkančiąsias organizacijas ir naudotojus, ir pabrėžia, kad reikia skatinti taikyti atvirųjų duomenų principus duomenų valdymui ir dalijimuisi jais, netrukdant inovacijoms ir nepažeidžiant privatumo ir intelektinės nuosavybės skaitmeniniame amžiuje;

53.  pabrėžia, kad svarbu, kad Europos debesijos iniciatyva būtų grindžiama Europos infrastruktūros tinklų priemonės elementais, visų pirma elektroninės atpažinties technologijomis ir e. parašais, ypač siekiant padidinti naudotojų pasitikėjimą saugia, sąveikia ir sklandžiai veikiančia elektronine komunikacija visoje Sąjungoje;

54.  ragina Komisiją skirti daugiau išteklių, kad būtų skatinami Europos moksliniai tyrimai, plėtra, inovacijos ir mokymai debesijos kompiuterijos srityje, pabrėžiant infrastruktūros ir procesų, kuriais užtikrinami atvirieji duomenys ir naudotojų privatumas, poreikį;

55.  primygtinai teigia, kad tais standartais turėtų būti užtikrinamas paprastas ir visapusiškas debesijos kompiuterijos paslaugų perkeliamumas ir didelis sąveikumas;

56.  tvirtai tiki, kad Atvirojo mokslo debesijos iniciatyva turėtų būti paremta atviraisiais standartais siekiant užtikrinti sąveikumą, sklandų ryšį ir išvengti monopolizavimo;

57.  pabrėžia, kad naudojant atviruosius standartus ir nemokamą atvirojo kodo programinę įrangą ypač svarbu užtikrinti reikiamą skaidrumą, atsižvelgiant į tai, kaip iš tikrųjų yra apsaugojami asmens duomenys ir kitos neskelbtinų duomenų rūšys;

58.  pažymi, kad Europos ekonomika vis labiau yra paremta superkompiuterių galia išrandant inovacinius sprendimus ir mažinant produktų ir paslaugų sąnaudas ir patekimo į rinką laiką; remia Komisijos pastangas sukurti eksalygmens superkompiuterių sistemas, paremtas Europos kompiuterinės įrangos technologija;

59.  mano, kad Europai reikia visapusiškos didelio našumo skaičiavimo ekosistemos, kad galėtų įsigyti pirmaujančios klasės superkompiuterius, užtikrinti itin našaus skaičiavimo sistemos tiekimą ir teikti itin našaus skaičiavimo paslaugas pramonei ir MVĮ, teikiant modeliavimo, vizualizacijos ir prototipų kūrimo paslaugas; mano, kad itin svarbu, kad iki 2022 m. ES taptų viena iš galingiausių itin našaus skaičiavimo srities veikėjų pasaulyje;

60.  mano, kad Europos technologijų platforma ir sutartinė viešojo bei privačiojo sektorių partnerystė itin našaus skaičiavimo srityje yra itin svarbios nustatant Europos mokslinių tyrimų prioritetus plėtojant Europos technologijas visose našaus skaičiavimo sprendimų tiekimo grandinės grandyse;

61.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą pagal Kvantinį manifestą sukurti 1 mlrd. EUR vertės pavyzdinę iniciatyvą kvantinės technologijos srityje;

62.  primena Komisijai, kad debesijos paslaugų pramonė jau yra investavusi milijardus eurų į pažangiausios infrastruktūros kūrimą Europoje; atkreipia dėmesį į tai, kad ES mokslininkai ir tyrėjai šiuo metu gali naudotis debesijos infrastruktūra, kuri jiems suteikia galimybes eksperimentuoti ir sparčiai inovuoti pasinaudojant įvairiomis paslaugomis, tačiau mokant tik už tai, ką naudoja, taip greitai padidinant laiko, kurį galima skirti mokslui, kiekį; pažymi, kad ES kritiškai svarbi parama moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai neturi būti išleidžiama esamų išteklių dubliavimui, bet ja turi būti skatinama pažanga naujose mokslo srityse, kurios gali skatinti augimą ir konkurencingumą;

63.  pabrėžia, kad mokslo bendruomenei reikalinga užtikrinta saugi ir atvirojo kodo didelio pajėgumo infrastruktūra, kad būtų galima vykdyti pažangesnius mokslinius tyrimus ir užkirsti kelią galimiems saugumo pažeidimams, kibernetiniams išpuoliams ar netinkamam asmens duomenų naudojimui, ypač tais atvejais, kai didelės apimties duomenys yra renkami, saugomi ir tvarkomi; ragina Komisiją ir valstybes nares paremti ir skatinti būtinųjų technologijų, įskaitant kriptografines technologijas, vystymą, laikantis požiūrio, kai saugumas užtikrinamas projektuojant; remia Komisijos pastangas pagerinti bendradarbiavimą tarp viešosios valdžios institucijų, Europos pramonės, įskaitant MVĮ ir pradedančiąsias įmones, mokslo ir akademinės bendruomenės didžiųjų duomenų ir kibernetinio saugumo srityje ankstyvuoju mokslinių tyrimų ir inovacijų proceso etapu, kad būtų galima kurti novatoriškus ir patikimus Europos sprendimus ir rinkos galimybes, kartu užtikrinant tinkamą saugumo lygį;

64.  mano, kad plėtojant aiškius debesijos sąveikumo, duomenų perkeliamumo ir susitarimų dėl paslaugų lygio standartus, tiek debesijos paslaugų teikėjams, tiek ir galutiniams naudotojams bus užtikrintas tikrumas ir skaidrumas;

65.  pabrėžia, kad vartotojų pasitikėjimui pasiekti reikia patikimumo, saugumo ir asmens duomenų apsaugos, kadangi pasitikėjimas yra sveikos konkurencijos pagrindas;

66.  pažymi, kad pramonė turėtų vaidinti pagrindinį vaidmenį kuriant plačiai priimamus standartus, tinkamus skaitmeniniam amžiui; tokie standartai debesijos paslaugų teikėjams suteiks pasitikėjimą ir toliau kurti inovacijas, o vartotojus paskatins daugiau naudotis debesijos paslaugomis Sąjungos lygmeniu;

67.  ragina Komisiją imtis vadovaujančio vaidmens skatinant tarpsektorinį, daugiakalbį ir tarpvalstybinį sąveikumą ir debesijos standartus ir remti privatumą užtikrinančias, patikimas, saugias ir efektyviai energiją vartojančias debesijos paslaugas kaip neatskiriamą dalį bendros strategijos, kuria siekiama kuo labiau padidinti galimybes sukurti standartus, galinčius tapti pasauliniais standartais;

68.  pažymi, kad reikia parengti duomenų sąveikumo užtikrinimo veiksmų planą, kad būtų suvaldytas didelis Europos mokslininkų sukaupiamas duomenų kiekis ir pagerintas jų pakartotinis panaudojimas mokslo ir pramonės srityse; ragina Komisiją bendradarbiauti su pagrindinėmis mokslo srities suinteresuotosiomis šalimis ir sukurti efektyvias sistemas, kuriomis duomenys taptų surandamais, prieinamais, sąveikiais ir pakartotinai panaudotinais, įskaitant metaduomenis, bendras specifikacijas ir duomenų objektų identifikatorius;

69.  pažymi, kad, palyginti su kitais pasaulio regionais, ES nepakankamai investuoja į savo itin našaus skaičiavimo ekosistemą ir tai neatitinka jos ekonominio ir žinių potencialo;

70.  ragina Komisiją skatinti sąveikumą ir neleisti pardavėjo vykdomo monopolizavimo, skatinant daugelį Europos debesijos infrastruktūros paslaugų teikėjus pasiūlyti konkurencingų, sąveikių ir perkeliamų infrastruktūros paslaugų asortimentą;

71.  ragina imtis priemonių, kuriomis būtų išsaugojama aukštos kokybės standartizavimo sistema, galinti pritraukti geriausius technologinius sprendimus; prašo Komisijos taikyti politiką, pagal kurią būtų panaikinamos per didelės kliūtys inovatyviuose sektoriuose ir skatinti investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir standartizaciją visoje Sąjungoje;

72.  primygtinai ragina Komisiją dėti kuo daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią galimybėms, kad pardavėjai vykdys monopolizavimą skaitmeninėje rinkoje nuo pat pradžios, visų pirma sparčiai besiplėtojančiose srityse, tokiose kaip Europos debesijos iniciatyva;

73.  pripažįsta sąveikumo ir standartų svarbą skatinant IRT sektoriaus konkurencingumą ir prašo Komisijos nustatyti Europos atvirojo mokslo debesijos standartų trūkumus, įskaitant trūkumus, susijusius su MVĮ, pradedančiomis įmonėmis ir pagrindiniais Europos sektoriais; pritaria tam, kad būtų kuriami į rinką orientuoti, savanoriškai taikomi, technologijų požiūriu neutralūs, skaidrūs, pasauliniu lygmeniu suderinami ir rinkai aktualūs standartai;

74.  mano, kad ISA2 programa suteikia galimybę kurti didžiųjų duomenų valdymo sąveikos standartus viešojo administravimo įstaigų ir jų veiklos, susijusios su įmonėmis ir piliečiais, srityje;

75.  pripažįsta, kad nustatant standartus turėtų būti reaguojama į pramonės ir kitų suinteresuotųjų subjektų išreikštą poreikį; pabrėžia, kad labai svarbu kurti ir priimti bendrus aukštus standartus, kuriais užtikrinamas efektyvus duomenų naudojimas bei dalijimasis jais, peržengiant atskirų dalykų, institucijų ir valstybių sienų ribas; ragina Komisiją nustatyti, kur tinkama, geriausias sertifikavimo schemas valstybėse narėse, siekiant kartu su suinteresuotosiomis šalimis parengti visos Europos paklausa grindžiamų standartų rinkinį, kuris palengvintų keitimąsi duomenimis ir, jei tik tai pagrįsta, būtų paremtas atvirais pasauliniais standartais; pabrėžia, kad veiksmais, kurių imamasi Europos debesijos iniciatyvos atžvilgiu, turi būti užtikrinama, kad atsižvelgiama į bendrosios rinkos poreikius ir kad ji išliktų prieinama pasauliniu mastu ir reaguotų į technologijų pažangą;

76.  remia Komisijos ketinimą panaikinti kliūtis, visų pirma technines ir teisines, laisvam duomenų srautui ir duomenų paslaugoms ir taip pat pašalinti neproporcingus duomenų lokalizavimo reikalavimus ir skatinti duomenų sąveikumą susiejant Europos debesijos iniciatyvą su Laisvo duomenų srauto iniciatyva; mano, kad, norint pasiekti skaitmeninę visuomenę, laisvas duomenų srautas bendrojoje rinkoje turi būti laikomas penktąja laisve; pažymi, kad aiški teisinė sistema, pakankami įgūdžiai ir ištekliai, susiję su didelių duomenų kiekių valdymu ir atitinkamų profesinių kvalifikacijų pripažinimų, yra būtinos išankstinės sąlygos tam, kad būtų galima išnaudoti visą debesijos kompiuterijos potencialą; ragina Komisiją bendradarbiaujant su suinteresuotaisiais subjektais, visų prima pramonės atstovais, nustatyti didžiųjų duomenų ir programavimo mokymų galimybes, taip pat pagal Naują Europos įgūdžių darbotvarkę, ir suinteresuotosioms šalims, visų pirma MVĮ ir pradedančiosioms įmonėms, sukurti paskatas naudoti, atverti ir dalytis duomenimis bendrojoje rinkoje;

77.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą pagal Kvantinį manifestą sukurti 1 mlrd. EUR vertės pavyzdinę iniciatyvą kvantinės technologijos srityje; tačiau pabrėžia, kad siekiant paspartinti jos plėtojimą ir visuomenei ir privatiems asmenims pateikti komercinius produktus, labai svarbu vykdyti skaidrias ir atviras konsultacijas su suinteresuotomis šalimis;

Dalijimasis atviraisiais duomenimis, dalijimasis mokslinių tyrimų duomenimis

78.  palankiai vertina tai, kad sukūrus Europos atvirojo mokslo debesiją tyrėjams ir mokslo darbuotojams bus suteikta vieta saugoti duomenis, jais dalytis, juos naudoti ir pakartotinai panaudoti ir ji gali tapti pagrindu duomenimis pagrįstoms inovacijoms Europos Sąjungoje; pabrėžia, kad dalijimosi duomenis nauda yra plačiai pripažįstama;

79.  pažymi, kad duomenys tapo itin svarbūs sprendimų priėmimui vietos, nacionaliniu ir pasauliniu lygmenimis; pažymi, kad dalijimasis duomenimis labai naudingas vietos ir regionų valdžios institucijoms ir kad valdžios institucijų duomenų prieinamumas stiprina demokratiją ir suteikia naujų verslo galimybių;

80.  remia Komisijos pastangas kartu su Europos pramonės mokslinių tyrimų darbuotojais ir aukštojo mokslo įstaigomis plėtoti Didžiųjų duomenų vertės viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystę veikiant išvien su sutartine viešojo bei privačiojo sektorių partneryste itin našaus skaičiavimo srityje – šie veiksmai skatina kurti bendruomenę remiantis duomenimis ir itin našiu skaičiavimu ir sudaro pagrindą klestinčiai duomenimis grindžiamai ekonomikai Europos Sąjungoje; remia kibernetinio saugumo viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, kurią vykdant stiprinamas viešųjų ir privačių subjektų bendradarbiavimas ankstyvaisiais mokslinių tyrimų ir inovacijų etapais siekiant turėti galimybę naudotis pažangiais ir patikimais europiniais sprendimais;

81.  pabrėžia, kad Komisija turėtų kuo greičiau užmegzti glaudų ryšį su pramonės partneriais, ypač MVĮ ir pradedančiomis įmonėmis, siekiant užtikrinti, kad vėlesniu iniciatyvos etapu būtų deramai sprendžiami ir integruojami su verslo ir pramonės reikalavimais susiję klausimai;

82.  ragina viešojo administravimo institucijas svarstyti galimybes teikti saugias, patikimas ir užtikrintas debesijos paslaugas sukuriant aiškią teisinę sistemą ir toliau siekiant sukurti konkrečiai debesijai skirtas sertifikavimo schemas; pažymi, kad verslo subjektai ir vartotojai turi jausti pasitikėjimą priimant naująsias technologijas;

83.  mano, kad viešojo administravimo institucijos savaime turėtų turėti atvirtą prieigą prie valdžios duomenų; ragina siekti pažangos dėl informacijos kaip atvirųjų duomenų paskelbimo masto ir tempo, dėl pagrindinių duomenų rinkinių, prie kurių prieiga būtų suteikiama, nustatymo ir dėl pakartotinio viešo atvirųjų duomenų naudojimo skatinimo;

84.  pažymi, kad stulbinantis skaitmeninių technologijų vystymasis yra pagrindinis didžiulių neapdorotų duomenų srautų kūrimą debesijos aplinkoje skatinantis veiksnys ir, kad šis didžiulis neapdorotų duomenų srautų telkinys didžiųjų duomenų sistemose didina skaičiavimo sudėtingumą ir sunaudojamų išteklių kiekį debesija pagrįstose duomenų gavybos sistemose; pažymi, kad modelinio dalijimosi duomenimis koncepcija sudaro galimybę vietos duomenų apdorojimą atlikti šalia duomenų šaltinių ir neapdorotų duomenų srautus paverčia praktiškai panaudojamų žinių struktūromis; atkreipia dėmesį į tai, kad šios žinių struktūros užtikrina galimybę dvejopai panaudoti esamas vietos žinių struktūras tiesioginiams veiksmams ir bendrai atliekamam dalijimuisi duomenimis debesijoje;

85.  pritaria 2016 m. gegužės mėn. Tarybos išvadoms dėl perėjimo prie atvirojo mokslo sistemos, ypač tam, kad pagrindinis optimalaus pakartotino mokslinių tyrimų duomenų naudojimo principas turėtų būti „kiek įmanoma, atviras, bet ir kiek būtina, uždaras“;

Tekstų ir duomenų gavyba

86.  pabrėžia, kad visapusiško viešųjų duomenų prieinamumo Europos atvirojo mokslo debesijoje nepakaks siekiant pašalinti visas duomenimis pagrįstų mokslinių tyrimų kliūtis;

87.  pažymi, kad šią iniciatyvą reikia papildyti šiuolaikiška autorių teisių sistema, kuri turėtų sudaryti sąlygas iš Europos duomenų mokslinių tyrimų proceso pašalinti susiskaldymą ir sąveikumo trūkumą;

88.  mano, kad įgyvendinant šią iniciatyvą turėtų būti išsaugota tyrėjų, teisių turėtojų ir kitų mokslo srities veikėjų teisių konkrečioje srityje pusiausvyra visapusiškai užtikrinant autorių ir leidėjų teises ir tuo pat metu remiant inovatyvius mokslinius tyrimus Europoje;

89.  mano, kad, sukūrus, jei reikia, licencijavimo tvarką, mokslinių tyrimų duomenimis būtų galima dalytis Europos atvirojo mokslo debesijoje nepažeidžiant tyrėjų ar mokslinių tyrimų įstaigų turimų autorių teisių; mano, kad geriausia praktika šioje srityje yra kuriama pagal programą „Horizontas 2020“ vykdant atvirųjų mokslinių tyrimų duomenų bandomąjį projektą;

90.  mano, kad Duomenų bazių direktyva 96/9/EB, kurią reikia peržiūrėti, ribojamas duomenų naudojimas neturint kuriamos pridėtinės ekonominės arba mokslinės vertės įrodymų;

Duomenų apsauga, pagrindinės teisės ir duomenų saugumas

91.  ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant skatinti toliau derinti valstybių narių įstatymus, kad būtų išvengta painumo dėl jurisdikcijos ir suskaidymo, taip pat užtikrinti skaidrumą bendrojoje skaitmeninėje rinkoje;

92.  mano, kad Europos sąjunga pirmauja privatumo apsaugos srityje ir visame pasaulyje propaguoja aukšto lygio duomenų apsaugą;

93.  pabrėžia, kad duomenų apsaugos institucijos, politikos formuotojai ir pramonės subjektai turi laikytis koordinuoto požiūrio siekiant padėti organizacijoms šiame pereinamajame procese, teikti reikalavimų laikymosi užtikrinimo priemones ir užtikrinti vienodą įsipareigojimų aiškinimą ir įgyvendinimą, ir didinti piliečių ir įmonių informuotumą apie svarbiausius klausimus;

94.  pabrėžia, kad ES yra pasaulinio masto skaitmeninių paslaugų importuotoja ir eksportuotoja ir, siekiant užtikrinti jos konkurencingumą, jai reikia stiprios debesijos kompiuterijos ir duomenų ekonomikos; ragina Komisiją imtis vadovaujamo vaidmens siekiant sukurti vienodus pasaulio mastu priimtinus asmens duomenų apsaugos standartus;

95.  mano, kad pasauliniai duomenų srautai yra itin svarbūs tarptautinei prekybai ir ekonomikos augimui ir kad Komisijos iniciatyva dėl laisvo duomenų judėjimo turėtų sudaryti galimybes Europoje veikiančioms įmonėms, ypač augančiame debesijos kompiuterijos sektoriuje, pirmauti pasaulinėse inovacijų lenktynėse; pabrėžia, kad įgyvendinant šią iniciatyvą taip pat turėtų būti siekiama panaikinti visus savavališkus suvaržymus, susijusius su vietomis, kuriose įmonės turėtų išdėstyti infrastruktūrą arba saugoti duomenis, nes šie suvaržymai gali trukdyti Europos ekonomikos vystymuisi;

96.  mano, kad dabartiniai ES duomenų apsaugos teisės akai, visų pirma neseniai priimtas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas ir Teisėsaugos duomenų apsaugos direktyva (Direktyva (ES) 2016/680)(10) dėl teisės aktų vykdymo, yra tvirtos asmens duomenų apsaugos priemonės, įskaitant duomenis, kurie renkami, apibendrinami ir padaromi pseudoniminiais mokslinių tyrimų tikslais, ir neskelbtinus duomenis, susijusius su sveikata, kartu taikant konkrečias sąlygas, susijusias su jų paskelbimu ir atskleidimu, duomenų subjektų teise prieštarauti tolesniam duomenų tvarkymui, ir taisykles dėl teisėsaugos institucijų prieigos galimybės vykdant nusikalstamų veikų tyrimus; ragina Komisiją atsižvelgti į šias apsaugos priemones plėtojant Europos atvirojo mokslo debesiją ir įgyvendinant taisykles, reglamentuojančias galimybę susipažinti su joje saugomais duomenimis; pripažįsta, kad suderintas požiūris į Bendrojo duomenų apsaugos reglamento įgyvendinimą, įskaitant gaires, atitikties užtikrinimo priemones ir piliečiams, mokslininkams ir įmonėms skirtas informuotumo didinimo kampanijas, yra itin svarbus, ypač siekiant plėtoti Europos atvirojo mokslo debesiją ir sudaryti sąlygas bendradarbiavimui mokslinių tyrimų srityje, be kita ko, itin našių kompiuterinių sistemų srityje;

97.  tiki, kad laisvas duomenų srautas naudingas skaitmeninei ekonomikai ir mokslo bei mokslinių tyrimų plėtrai; pabrėžia, kad Komisijos iniciatyvą dėl laisvo duomenų srauto turėtų sudaryti sąlygas sparčiai augančiam Europos nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugų sektoriui būti vienam iš pirmaujančiųjų pasaulinėse inovacijų lenktynėse, įskaitant mokslo ir inovacijų tikslais; primena, kad vykdant bet kokį asmens duomenų perdavimą debesų kompiuterijos infrastruktūrai ar kitiems gavėjams už Sąjungos ribų turėtų būti laikomasi taisyklių dėl perkėlimų, numatytų Bendrajame duomenų apsaugos reglamente, ir kad Komisijos iniciatyva dėl laisvo duomenų judėjimo turėtų atitikti šias nuostatas; pabrėžia, kad įgyvendinant šią iniciatyvą reikėtų taip pat siekti sumažinti apribojimus dėl vietos, kurioje bendrovės turėtų patalpinti infrastruktūrą arba saugoti duomenis, kadangi tai trukdytų plėtoti Europos ekonomiką ir neleistų mokslininkams pasinaudoti visomis duomenimis pagrįsto mokslo teikiamomis galimybėmis, kartu išlaikant apribojimus, atitinkančius duomenų apsaugos teisės aktus, siekiant ateityje išvengti galimo piktnaudžiavimo, susijusio su Europos atvirojo mokslo debesija;

98.  yra tvirtai įsitikinęs, kad Sąjunga turėtų pirmauti kalbant apie gyventojų asmens duomenų saugumą ir apsaugą, įskaitant neskelbtinus duomenis, ir turėtų skatinti aukštą duomenų apsaugos ir duomenų saugumo visame pasaulyje lygį; mano, kad ES duomenų apsaugos sistema kartu su įtraukia kibernetinio saugumo strategija, kuri padėtų užtikrinti patikimus duomenų infrastruktūros objektus, kurie yra apsaugoti nuo duomenų praradimo, įsilaužimo ar išpuolių, privatumo srityje galėtų suteikti Europos bendrovėms konkurencinį pranašumą; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad vykdant Europos mokslo debesijos iniciatyvą būtų išlaikytas mokslinis nepriklausomumas ir tyrimų objektyvumas, taip pat būtų apsaugota mokslo bendruomenės veikla Sąjungoje;

99.  ragina Komisiją užtikrinti, kad susirūpinimą keliantys klausimai, susiję su pagrindinėmis teisėmis, privatumu, duomenų apsauga, intelektinės nuosavybės teisėmis ir neskelbtina informacija būtų sprendžiami griežtai laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ir Duomenų apsaugos direktyvos (95/46/EB) nuostatų; pabrėžia, kad saugumo pavojai, gresiantys debesijos infrastruktūrai, tapo labiau tarptautiniais, paplitusiais ir sudėtingais, tai stabdo intensyvesnį debesijos infrastruktūros naudojimą, taigi būtinas bendradarbiavimas Europos mastu; ragina Komisiją ir valstybių narių nacionalinės valdžios institucijas konsultuojantis su Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA) bendradarbiauti kuriant saugią ir patikimą skaitmeninę infrastuktūrą ir užtikrinti aukštą kibernetinio saugumo lygį pagal TIS direktyvą;

100.  ragina Komisiją užtikrinti, kad ši iniciatyva atitiktų tikslus, būtų orientuota į išorę, ateityje veiksminga ir technologijų atžvilgiu neutrali, ir atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija ir valstybės narės turi imtis iniciatyvos remdamosi rinka ir pačia debesijos kompiuterijos pramone siekiant kuo geriau patenkinti esamus ir būsimus šio sektoriaus poreikius ir skatinti inovacijas debesija pagrįstų technologijų srityje;

101.  atkreipia į didieji duomenys gali skatinti technologines inovacijas ir padėti kurti žiniomis pagrįstą ekonomiką; pažymi, kad dalijimosi žiniomis kliūčių pašalinimas užtikrins didesnį verslo konkurencingumą ir atneš naudos vietos ir regionų valdžios institucijoms; pabrėžia, kad svarbu sudaryti palankias sąlygas duomenų perkeliamumui;

102.  ragina Komisiją ir valstybes nares dirbti su pramonės subjektų vadovaujamomis standartų nustatymo iniciatyvomis siekiant užtikrinti, kad bendroji rinka liktų prieinama trečiosioms šalims ir reaguotų į technologijų raidą, vengiant kliūčių, kurios trukdytų plėtoti inovacijas ir konkurencingumą Europoje; atkreipia dėmesį į tai, kad su duomenų saugumu ir privatumu susijusių standartų nustatymas glaudžiai susijęs su jurisdikcijos klausimu ir kad nacionalinėms valdžios institucijoms tenka pagrindinis vaidmuo;

103.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia atsižvelgti į esamas iniciatyvas siekiant išvengti dubliavimosi, kuris gali trukdyti užtikrinti atvirumą, konkurenciją ir augimą, ir kad rinka grindžiami visos Europos dalijimosi duomenimis standartai turi atitikti tarptautinius standartus;

104.  pabrėžia, kad reikia suderinti teisėtą duomenų apsaugos poreikį ir būtinybę užtikrinti netrukdomą „laisvą duomenų srautą“; ragina patenkinti poreikį laikytis esamų duomenų apsaugos taisyklių atvirojoje didžiųjų duomenų rinkoje;

105.  pritaria pasiūlymui užtikrinti laisvą prieigą prie naujų pagal programą „Horizontas 2020“ vykdomų projektų atvirųjų mokslinių tyrimų duomenų, nes viešai finansuojamų mokslinių tyrimų duomenys yra viešoji gėrybė, sukurta viešojo intereso tikslais, ir jie turėtų būti laiku ir atsakingai atvirai pateikti taikant kiek galima mažiau suvaržymų;

106.  pažymi, kad Europos debesijos iniciatyvoje daug dėmesio skiriama potencialiai jautriems mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros ir valstybinių e. portalų sektoriams; pakartoja, kad debesijos paslaugų kibernetinio saugumo klausimus geriausia yra spręsti pagal TIS direktyvą;

107.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu sudaryti sąlygas skirtingos įrangos sąveikumui tinkluose, užtikrinti saugumą ir skatinti kurti sudedamųjų dalių tiekimo grandines, kurios visos yra svarbios siekiant komercializuoti technologijas;

o
o   o

108.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 81 E, 2011 3 15, p. 45.
(2) OL L 318, 2015 12 4, p. 1.
(3) OL L 175, 2013 6 27, p. 1.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0089.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0009.
(6) OL C 482, 2016 12 23, p. 89.
(7) OL C 468, 2016 12 15, p. 19.
(8) OL L 119, 2016 5 4, p. 1.
(9) OL L 194, 2016 7 19, p. 1.
(10) OL L 119, 2016 5 4, p. 89.


Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas
PDF 391kWORD 60k
2017 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas. Pagal Bendrųjų nuostatų reglamento 16 straipsnio 3 dalį pateiktos ataskaitos vertinimas“ (2016/2148(INI))
P8_TA(2017)0053A8-0385/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 174 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – BNR)(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų(5),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1302/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) atsižvelgiant į patikslintas, supaprastintas ir pagerintas tokių grupių steigimo ir jų veiksmų įgyvendinimo sąlygas(6),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1255/2011(7),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo(8),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas“ (COM(2015)0639),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 11 d. rezoliuciją dėl greitesnio sanglaudos politikos įgyvendinimo(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją „Sąveika inovacijoms: Europos struktūriniai ir investicijų fondai, programa „Horizontas 2020“ ir kiti Europos inovacijų fondai ir ES programos“(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl siekio supaprastinti 2014–2020 m. sanglaudos politiką ir orientuoti ją į rezultatus(11),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 26 d. Tarybos išvadas dėl komunikato „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas“(12),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 9 d. Regionų komiteto nuomonę dėl derybų dėl partnerystės susitarimų ir veiksmų programų rezultatų(13),

–  atsižvelgdamas į Šeštąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą (COM(2014)0473),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos mėn. Vidaus politikos generalinio direktorato (B skyrius „Struktūrinė ir sanglaudos politika“) tyrimą „Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir kitų ES priemonių sąveikos didinimas siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo mėn. Vidaus politikos generalinio direktorato (B skyrius „Struktūrinė ir sanglaudos politika“) tyrimą „Pagal BNR 16 straipsnio 3 dalį pateiktos ataskaitos vertinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo mėn. Vidaus politikos generalinio direktorato (B skyrius „Struktūrinė ir sanglaudos politika“) analizę „2014–2020 m. programavimo laikotarpio finansinės priemonės. Pirmoji valstybių narių patirtis“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Biudžeto komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A8-0385/2016),

A.  kadangi sanglaudos politika sudaro didelę ES biudžeto dalį, t. y. apytikriai trečdalį visų išlaidų;

B.  kadangi Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) 2014–2020 m. biudžetą sudaro 454 mlrd. EUR, taigi jie yra pagrindinė ES investicijų politikos priemonė ir daugelyje valstybių narių vienas iš svarbiausių viešųjų investicijų šaltinių; naudojant šių fondų lėšas visoje ES sukuriama daugiau darbo vietų, skatinamas ekonomikos augimas ir investicijos, taip pat, siekiant skatinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, mažinami regionų ir vietos lygmens skirtumai;

C.  kadangi partnerystės sutartys sudaro pagal 16 straipsnio 3 dalį Komisijos teikiamos ataskaitos pagrindą;

D.  kadangi derybos dėl 2014–2020 m. partnerystės sutarčių ir veiksmų programų buvo modernizuotas, itin pritaikytas ir intensyvus procesas taikant naują sistemą, grindžiamą rezultatais, ex ante sąlygomis ir paramos telkimo pagal temas principu; tačiau dėl to labai uždelsta iš tiesų pradėti įgyvendinti sanglaudos politiką, taip pat ir dėl kai kurių regionų ir valstybių narių administracinių pajėgumų trūkumo, be to, šis procesas dar labiau sulėtėjo dėl valdymo institucijų paskyrimo procedūros;

E.  kadangi neginčijama, kad dėl ilgų derybų ir vėlai pasiekto susitarimo dėl DFP ir todėl vėlai – 2013 m. pabaigoje – patvirtintos reglamentavimo sistemos nebuvo galima laiku patvirtinti veiksmų programų; kadangi todėl veiksmų programas pradėta įgyvendinti lėtai, o tai turėjo įtakos politikos įgyvendinimui vietos lygmeniu;

F.  kadangi visiems penkiems ESI fondams buvo nustatytos bendrosios nuostatos ir taip sustiprintas jų ryšys;

G.  kadangi sanglaudos politikos srityje šiuo metu kyla daug politinių ir ekonominių sunkumų, susijusių tiek su finansų krize (dėl šios krizės daugelyje valstybių narių skiriama mažiau viešųjų investicijų, o ESI fondai ir bendras valstybių narių finansavimas daugelyje valstybių narių lieka pagrindine viešųjų investicijų priemone), tiek su migracijos krize;

H.  kadangi 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu sanglaudos politika buvo vykdoma taikant tikslingesnį politikos metodą, pagal kurį parama telkiama pagal temas ir remiami Sąjungos prioritetai ir tikslai;

I.  kadangi dabartiniu finansavimo laikotarpiu ESI fondai yra labiau nukreipti į rezultatus ir grindžiami investavimo aplinka, kurioje sudaromos sąlygos užtikrinti didesnį veiksmingumą;

J.  kadangi investicijos pagal sanglaudos politiką turi būti labiau suderintos su pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ ir Europos semestro prioritetais;

K.  kadangi Geresnio įgyvendinimo darbo grupė padėjo sumažinti lėšų paskirstymo kliūtis ir vėlavimą;

Dalijimasis rezultatais, informacijos skleidimas ir matomumas

1.  pažymi, kad Europa išgyvena sudėtingą etapą tiek ekonominiu, tiek socialiniu ir politiniu atžvilgiais, todėl kaip niekada reikia veiksmingos, į ekonomikos augimą ir užimtumą orientuotos, su piliečiais glaudžiai susijusios ir konkrečioms teritorijų galimybėms labiau pritaikytos investicijų politikos, kuria turėtų būti siekiama kovoti su nedarbu ir socialine nelygybe Sąjungoje, kartu kuriant Europos pridėtinę vertę; pažymi, jog siekdama atgauti piliečių pasitikėjimą ES turi inicijuoti prisitaikymo procesus, kad būtų laikomasi SESV 9 straipsnyje nustatytų reikalavimų;

2.  pažymi, kad 2014–2020 m. laikotarpiu sanglaudos politika buvo nuodugniai pertvarkyta, dėl to reikia pakeisti mąstymą ir darbo metodus visais valdymo lygmenimis, įskaitant horizontalų veiksmų koordinavimą ir suinteresuotųjų subjektų bei, kiek tai įmanoma, bendruomenės inicijuotos vietos plėtros subjektų įtraukimą; atkreipia dėmesį į tai, kad dažnai neatsižvelgiama į naujausias ateities perspektyvomis grindžiamas ir pavyzdines reformas ir kad sanglaudos politika neretai vis dar suvokiama kaip įprastinė išlaidų politika, o ne apčiuopiamų rezultatų galinti duoti vystymosi ir investicijų politika;

3.  mano, kad, teikiant informaciją apie sanglaudos politikos projektus, daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama Europos pridėtinei vertei, solidarumui ir sėkmės istorijų matomumui, ir pabrėžia, kaip svarbu keistis geriausia patirtimi ir padaryti išvadas iš projektų, kuriuos įgyvendinant nepavyksta pasiekti užsibrėžtų tikslų; primygtinai ragina informaciją apie ESI fondus skleisti modernesnėmis priemonėmis ir intensyviau; pabrėžia būtinybę nustatyti ir taikyti naujas informacijos apie sanglaudos politikos rezultatus teikimo priemones; mano, kad būtina investuoti į žinių kaupimą ir duomenų rinkimą regionų lygmeniu, kaip proceso, kurio metu dedamos nuolatinės pastangos kurti ir atnaujinti duomenų bazes, atsižvelgiant į vietos ir regionų reikmes, ypatumus ir prioritetus, dalį, kaip tai daroma jau veikiančios pažangiosios specializacijos platformos (S3 platforma) atveju, nes tai padės suinteresuotiems visuomenės atstovams veiksmingai patikrinti, kokią Europos pridėtinę vertę kuria tam tikri projektai;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant geriau informuoti apie ESI fondus ir didinti jų matomumą, reikia skirti daugiau dėmesio suinteresuotųjų subjektų ir naudos gavėjų dalyvavimui ir tikslingam piliečių įtraukimui į sanglaudos politikos kūrimo ir įgyvendinimo procesus; be to, primygtinai ragina Komisiją, valstybes nares, regionus ir miestus teikti daugiau informacijos apie laimėjimus sanglaudos politikos srityje ir įgytą patirtį bei pasiūlyti suderintą tikslinį veiksmų planą;

Paramos telkimas pagal temas

5.  palankiai vertina tai, kad parama telkiama pagal temas, kadangi, kaip paaiškėjo, tai naudinga priemonė siekiant sukurti orientuotą politiką ir veiksmingiau įgyvendinti ES prioritetus ir strategiją „Europa 2020“, taip pat stiprinti žinių panaudojimo skatinant inovacijas, kuriant darbo vietas ir remiant ekonomikos augimą procesą; taigi ragina valstybes nares ir regionų bei vietos institucijas priimti aiškius sprendimus dėl investicijų prioritetų, parinkti projektus remiantis ESI fondams nustatytais prioritetais, ir taikyti nesudėtingus ir veiksmingus jų įgyvendinimo procesus;

6.  pažymi, kad, atliekant paramos telkimo pagal temas analizę, reikėtų nurodyti, kokiu mastu strateginiai valstybių narių sprendimai ir išteklių paskirstymas teminiams tikslams padeda patenkinti konkrečius teritorijų poreikius; apgailestauja, kad Komisijos pagal 16 straipsnį parengtoje ataskaitoje šiam aspektui skiriama mažiau dėmesio;

7.  mano, kad reikia veiksmingiau išaiškinti sanglaudos politikos rezultatus ir teikiamą naudą, ypač siekiant atkurti pasitikėjimą Europos projektu;

8.  primygtinai ragina toliau vykdyti sanglaudos politiką telkiant paramą pagal temas, tačiau sudarant sąlygas pakankamam lankstumui, kad būtų atsižvelgta į konkrečius kiekvieno regiono (ypač mažiau išsivysčiusių regionų) poreikius, kaip nustatyta reglamente; ragina į pereinamojo laikotarpio regionus toliau investuoti ESI fondų lėšas, kad būtų išsaugotas jau skirtų lėšų ir įdėtų pastangų poveikis;

9.  ypač akcentuoja tai, kad reikėtų atsižvelgti į miesto arba kaimo regionų, mažiau išsivysčiusių regionų, pereinamojo laikotarpio regionų ir tam tikrų nuolatinių gamtinių arba geografinių kliūčių turinčių regionų padėtį ir parengti atitinkamą paramos politiką, skirtą šioms teritorijoms, kurios be sanglaudos politikos vargu ar galėtų pasivyti geriau išsivysčiusius regionus; ragina Komisiją kartu su vietos valdžios institucijomis ir metropoliniais regionais, kurie yra ES augimo centrai, vykdyti ir plėtoti miestų darbotvarkės įgyvendinimo strategijas; šiuo atžvilgiu primena, jog svarbu suteikti valstybėms narėms ir regionams pakankamai lankstumo, kad būtų galima spręsti naujus politinius iššūkius, pvz., susijusius su imigracija, kartu nepamirštant pradinių ir vis dar aktualių sanglaudos politikos tikslų bei konkrečių regionų poreikių, taip pat skatinti plačiai suprantamą sanglaudos politikos skaitmeninį aspektą (įskaitant informacinių ir ryšių technologijų ir plačiajuostės prieigos klausimus, susijusius su bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimu); atkreipia dėmesį į energetikos sąjungos strategiją, žiedinės ekonomikos strategiją ir ES įsipareigojimus pagal Paryžiuje priimtą susitarimą dėl klimato kaitos, kadangi ESI fondai atlieka svarbų vaidmenį juos vykdant;

10.  mano, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti paregioniams, kurių skurdžiose vietovėse ir rajonuose bei atskirtose bendruomenėse neretai susitelkia daug problemų ir nepakankamai atstovaujama marginalizuotoms grupėms, pvz., romams;

11.  pritaria tam, kad dėmesys palaipsniui būtų perkeliamas nuo su stambia infrastruktūra susijusių projektų prie žinių ekonomikos, inovacijų ir socialinės įtraukties skatinimo ir kad būtų siekiama užtikrinti sanglaudos politikos subjektų, įskaitant pilietinės visuomenės suinteresuotuosius subjektus, gebėjimų stiprinimą ir įgalėjimą, atsižvelgiant į mažiau išsivysčiusių regionų, kuriems vis dar reikia paramos infrastruktūros plėtros srityje ir kuriuose ne visada galima įgyvendinti rinka grindžiamus sprendimus, ypatumus, kartu turint omenyje būtinybę suteikti tam tikro lankstumo, kad kiekviena valstybė narė, siekdama skatinti savo ekonominį, socialinį ir teritorinį vystymąsi, galėtų investuoti atsižvelgdama į savo prioritetus;

12.  laikosi nuomonės, kad ESI fondais, įskaitant visų pirma Europos teritorinio bendradarbiavimo programas, turėtų būti naudojamasi kokybiškoms darbo vietoms sukurti bei skatinti ir kokybiškam mokymuisi visą gyvenimą ir profesiniam mokymui (perkvalifikavimui) populiarinti, kad darbuotojai galėtų tinkamomis sąlygomis prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos realijų, taip pat tvariam augimui, konkurencingumui, plėtrai ir bendram klestėjimui skatinti, siekiant socialiai teisingos, tvarios ir įtraukios Europos ir ypatingą dėmesį skiriant mažiausiai išsivysčiusioms vietovėms ir struktūrinių problemų turintiems sektoriams, remiant pažeidžiamiausias ir didžiausią riziką patiriančias visuomenės grupes, ypač jaunimą (derinant su tokiomis programomis kaip „Erasmus+“) ir mažiausiai įgūdžių bei žemiausią kvalifikaciją turinčius asmenis, skatinant didesnį užimtumą pasitelkiant žiedinę ekonomiką ir atsinaujinančiąją energiją bei užkertant kelią mokyklos nebaigimo reiškiniui; atkreipia dėmesį į tai, kad ESF yra priemonė, padedanti įgyvendinti viešojo intereso politiką;

13.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad nepaisant visų pastangų daugelyje valstybių narių tebėra labai didelis nedarbas, visų pirma tarp jaunimo ir moterų, taip pat kaimo vietovėse, ir mano, kad vykdant sanglaudos politiką turi būti rastas atsakas ir į šią problemą; rekomenduoja Komisijai daugiau dėmesio skirti poveikiui, kurį sanglaudos politika daro skatinant užimtumą ir mažinant nedarbą; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva įtraukta į 34-ias ESF programas 20-yje reikalavimus atitinkančių valstybių narių ir kad tai leis darbo neturintiems jaunuoliams ja pasinaudoti įgyjant įgūdžių ir kvalifikaciją; vis dėlto nerimauja dėl to, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva pradėta įgyvendinti vėlai ir tokiu pat būdu, kaip tam tikruose regionuose įgyvendinama Jaunimo garantijų iniciatyva; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad investuotos lėšos greitai ir sėkmingai duotų realios ir apčiuopiamos naudos, ypač tais atvejais, kai lėšos buvo suteiktos kaip išankstiniai mokėjimai, ir kad Jaunimo užimtumo iniciatyva būtų įgyvendinama tinkamai, taip pat užtikrinti deramas darbo sąlygas jauniems darbuotojams; ypač ragina atsižvelgti į realius verslo bendruomenės poreikius, kad ESI fondų lėšos būtų panaudojamos tenkinant profesinio mokymo reikmes, kitaip tariant, kad būtų suteikiamos realios įsidarbinimo galimybės ir kad būtų pasiektas ilgalaikis užimtumas; mano, kad kova su jaunimo nedarbu, socialinė įtrauktis ir būsimi demografiniai iššūkiai, su kuriais Europa susiduria dabar ir susidurs netolimoje ateityje, turėtų būti pagrindinės sritys, kurioms įgyvendinant sanglaudos politiką reikėtų skirti daugiausia dėmesio; ragina tęsti Jaunimo užimtumo iniciatyvą ir po 2016 m., siekiant nenutrūkstamai dėti pastangas kovojant su jaunimo nedarbu, be to, ragina atlikti išsamią operatyvinę šios iniciatyvos analizę, kad būtų galima padaryti reikiamus pakeitimus siekiant didesnio jos veiksmingumo;

14.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad, kalbant apie Jaunimo garantijų iniciatyvą, kuriai 2014–2020 m. laikotarpiu iš viso bus skirta 12,7 mlrd. eurų iš ESF, ir specialią Jaunimo užimtumo iniciatyvą, kuri remiantis šiuo finansavimu jau yra laikoma varomąja jaunimo užimtumo didinimo jėga, Komisija neatliko sąnaudų ir naudos analizės, nors tai standartinė procedūra visais svarbių Komisijos iniciatyvų atvejais; dėl šios priežasties trūksta informacijos apie galimas bendras šios iniciatyvos įgyvendinimo visoje ES sąnaudas ir, kaip pabrėžė Europos Audito Rūmai, esama rizikos, kad bendra finansavimo suma bus nepakankama;

15.  pabrėžia informavimo veiklos svarbą, visų pirma skaitmeninėje erdvėje, per kurią informacija apie galimą paramą ieškant bendrai iš ES fondų finansuojamo mokymosi, stažuotės ar darbo gali pasiekti didžiausią skaičių jaunuolių; ragina daugiau informacijos teikti tokiuose portaluose, kaip DROP'IN ir EURES, ir padidinti jaunų žmonių judumo galimybes vidaus rinkoje, nes judumas laikomas didžiausia neišnaudota galimybe kovojant su nedarbu ES;

16.  ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės, įgyvendindamos ESI fondų remiamus projektus, laikytųsi Neįgaliųjų teisių konvencijos, įskaitant tikslą skatinti, kad neįgalūs asmenys nuo gyvenimo institucijose pereitų prie gyvenimo bendruomenėse;

17.  primena, kad pagrindinio TEN-T tinklo kūrimo užbaigimas yra Europos transporto politikos prioritetas, o ESI fondai yra labai svarbi priemonė siekiant padėti įgyvendinti šį projektą; pabrėžia, kad reikia išnaudoti ESI fondų galimybes, siekiant susieti pagrindinių ir visuotinių TEN-T tinklų potencialą su regionine ir vietos transporto infrastruktūra; pripažįsta Sanglaudos fondo svarbą gerinant infrastruktūrą ir sujungiamumą Europoje ir primygtinai ragina išlaikyti šį fondą naujoje finansinėje programoje laikotarpiu po 2020 metų;

18.  pabrėžia, kad transporto daugiarūšiškumas turėtų būti esminis veiksnys vertinant infrastruktūros projektus, finansuojamus ESI fondų lėšomis, tačiau tai neturėtų būti vienintelis kriterijus vertinant siūlomus projektus, ypač valstybių narių, kurios transporto infrastruktūros srityje turi didelių investicijų poreikių, atveju;

19.  pabrėžia būtinybę išsaugoti tradicinius amatus, įskaitant amatininkystės tradicijas bei su ja susijusius įgūdžius, ir parengti strategijas, kuriomis būtų remiama su tradiciniais amatais susijusio verslumo plėtra ir išlaikoma tradicinių amatų sektorių kultūrinė tapatybė; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu remti darbą, susijusį su profesiniu jaunų amatininkų mokymu ir judumu;

Ex ante sąlygos

20.  pabrėžia, kad, norint užfiksuoti pastangas ir laimėjimus, būtina užtikrinti veiksmingą ex ante sąlygų stebėseną; mano, kad ex ante sąlygos, ypač sąlyga dėl pažangiosios specializacijos mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijų, buvo naudingos ir siūlo jas toliau tobulinti; pabrėžia, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama tikslui stiprinti labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones;

21.  atkreipia dėmesį į tai, kad didelė dalis ex ante sąlygų dar nėra įgyvendinta; todėl ragina išnagrinėti dabartinę padėtį ir imtis tikslingų veiksmų šiuo klausimu, nedarant poveikio optimaliam fondų panaudojimui ir nemažinant sanglaudos politikos veiksmingumo;

Rezultatais grindžiamas biudžeto sudarymas

22.  akcentuoja, kad dėl 2014–2020 m. laikotarpio reglamentavimo sistemos ir partnerystės sutarčių sanglaudos programose didelis dėmesys skiriamas rezultatams ir kad šiuo požiūriu kaip pavyzdžiu galima vadovautis ir kitose ES biudžeto išlaidų srityse; palankiai vertina tai, kad nustatyti bendri rodikliai, kurie turėtų sudaryti sąlygas įvertinti ir palyginti rezultatus; mano, kad reikia toliau dirbti rodiklių nustatymo srityje, kad būtų galima surinkti daugiau duomenų apie ESI fondų išlaidas, taip pat padėti optimizuoti projektų atranką;

23.  pažymi, kad svarbi naujovė buvo tai, kad paramą pradėta telkti pagal temas, todėl investicijos sutelkiamos į konkrečius tikslus ir prioritetus, kurie atitinka konkrečiai visoms temoms patvirtintus veiklos rezultatų rodiklius ir tikslus;

24.  primena, kad kiekvienoje valstybėje narėje buvo įsteigtas veiklos lėšų rezervas, kurį sudaro 6 proc. ESI fondams skirtų išteklių; primena, kad, remiantis 2017 m. nacionalinėmis ataskaitomis ir 2019 m. veiklos rezultatų peržiūra, rezervas turi būti paskirstytas tik toms programoms ir tiems prioritetams, kuriuos įgyvendinant buvo pasiekti svarbūs etapai; ragina, kad tais atvejais, kai ateinančiais metais įgyvendinant programas bus pasiekti jų tikslai ir svarbūs etapai, pradedant vykdyti naujus įsipareigojimus iš šio veiklos lėšų rezervo būtų užtikrinamas lankstumas; prašo Komisijos išanalizuoti, ar veiklos lėšų rezervas iš tikrųjų teikia pridėtinę vertę ir ar dėl jo nepadidėjo biurokratija;

Europos semestras

25.  atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės per programavimo procesą nustatė, jog daugiau kaip du trečdaliai 2014 m. priimtų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų yra susijusios su investicijomis sanglaudos politikos srityje, ir palankiai vertina tai, kad valstybės narės atsižvelgė į šias rekomendacijas nustatydamos savo programavimo prioritetus; pripažįsta, kad artimiausioje ateityje dėl konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų gali tekti iš dalies keisti ESI fondų programas, taip užtikrinant paramą valstybėse narėse įgyvendinamoms struktūrinėms reformoms; atkreipia dėmesį į tai, kad konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos ir nacionalinės reformų programos atspindi aiškų ESI fondų ir Europos semestro procesų tarpusavio ryšį;

26.  pabrėžia, jog svarbu užtikrinti subalansuotą sanglaudos politikos ir Europos semestro sąsają, nes taikant tiek vieną, tiek kitą siekiama tų pačių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“, nedarant poveikio siekiui įgyvendinti Sutartyse nustatytus ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslus, kad būtų mažinami skirtumai; laikosi nuomonės, kad reikėtų iš naujo apsvarstyti ESI fondų lėšų įšaldymo tikslingumą tais atvejais, kai nukrypstama nuo Europos semestru siekiamų tikslų, nes tai galėtų trukdyti skatinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas;

Sąveika ir finansinės priemonės

27.  pažymi, kad pagal 2014–2020 m. ESI fondų reglamentavimo sistemą yra remiamos finansinės priemonės; vis dėlto pabrėžia, kad tebėra būtina skirti dotacijas; pažymi, kad, atrodo, siekiama palaipsniui pereiti nuo dotacijų prie paskolų ir garantijų; pabrėžia, kad šią tendenciją padėjo sustiprinti Investicijų planas Europai ir naujai įsteigtas Europos strateginių investicijų fondas (ESIF); taip pat pažymi, kad, kaip matyti, vis dar sudėtinga taikyti finansavimo iš keleto fondų metodą; atsižvelgdamas į šių priemonių sudėtingumą, pabrėžia, kad itin svarbu teikti tinkamą paramą vietos ir regioninėms institucijoms, vykdančioms už jų valdymą atsakingų pareigūnų mokymą; pažymi, kad finansinės priemonės galėtų suteikti galimybių veiksmingai naudoti ES biudžeto lėšas – greta dotacijų jos padeda skatinti investicijas, siekiant skatinti ekonomikos augimą ir kurti tvarias darbo vietas;

28.  pažymi, kad ESIF siekiama atskiro tikslo ir kad neatsižvelgiant į didelius ESIF trūkumus, pvz., papildomumo trūkumą, šis fondas pristatomas kaip sėkmingas greito įgyvendinimo ir pasiektų rezultatų (esamų operacijų forma) pavyzdys; todėl ragina Komisiją pateikti konkrečius duomenis apie ESIF poveikį augimui ir užimtumui ir atlikus vertinimą suformuluoti tai, ko reikėtų pasimokyti, kad naujuoju programavimo laikotarpiu po 2021 m. būtų galima sėkmingiau pasinaudoti ESI fondų lėšomis; ragina greta Europos Audito Rūmų nuomonės Nr. 2/2016(14) atlikti EFSI indėlio siekiant ESI fondų tikslų analizę ir pateikti ESIF pasiekimų įgyvendinant savo prioritetus apžvalgą;

29.  vis dėlto pažymi, kad stokojama finansinėmis priemonėmis pasiekto poveikio ir rezultatų įrodymų, taip pat kad tų finansinių priemonių ir pagrindinių ES tikslų bei prioritetų ryšys yra netvirtas;

30.  pažymi, kad į Komisijos ataskaitoje, parengtoje pagal 16 straipsnį, pateikiama nedaug informacijos apie įvairių programų ir kitų politikos sričių priemonių koordinavimą ir jų tarpusavio sąveiką, be to, ne visais atvejais pateikiami patikimi duomenys apie numatomus ESF ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos programų rezultatus; pabrėžia, kad bendras penkių ESI fondų reglamentas padėjo padidinti šių fondų sąveiką, įskaitant bendros žemės ūkio politikos antrojo ramsčio srityje; yra įsitikinęs, kad, siekiant maksimaliai padidinti investicijų poveikį, reikėtų didinti sąveiką su kitomis politikos kryptimis ir priemonėmis, įskaitant ESIF ir kitas finansines priemones; akcentuoja, kad valstybės pagalbos taisyklės taikomos ESI fondams, bet netaikomos ESIF ir programai „Horizontas 2020“, todėl kyla sunkumų siekiant didinti fondų, programų ir priemonių sąveiką; pabrėžia, jog, siekiant užtikrinti būtiną ESIF, finansinių priemonių ir ESI fondų papildomumą ir sąveiką, reikia atidžiau išnagrinėti valstybės pagalbos taisyklių klausimą, kad būtų galima šias taisykles patikslinti, supaprasti ir atitinkamai pritaikyti; ragina Komisiją parengti valdymo institucijoms išsamias ESIF ir pasidalijamojo bei tiesioginio valdymo priemonių, įskaitant ESI fondus, Europos infrastruktūros tinklų priemonę bei programą „Horizontas 2020“, derinimo gaires;

31.  tvirtina, kad finansinės priemonės turėtų būti toliau proporcingai naudojamos tais atvejais, kai jos duoda pridėtinės vertės ir kai dėl jų nesumažėja įprastinės pagal sanglaudos politiką teikiamos paramos mastas; vis dėlto pabrėžia, kad jas naudoti reikėtų tik prieš tai atidžiai įvertinus finansinių priemonių indėlį siekiant sanglaudos politikos tikslų; pabrėžia, kad būtina išlaikyti įvairaus pobūdžio finansavimą visiems regionams ir kad tam tikruose sektoriuose siekiant įgyvendinti augimo ir užimtumo tikslus tinkamiausia priemonė vis dar yra subsidijos; ragina Komisiją pateikti iniciatyvų siekiant užtikrinti, kad valdymo institucijos būtų visapusiškai informuojamos apie finansinių priemonių naudojimo galimybes ir taikymo sritis, ir išnagrinėti dotacijų bei grąžinamųjų subsidijų, suteiktų įgyvendinant bendras ir centralizuotai valdomas programas, administravimo išlaidas; pabrėžia, kad, norint veiksmingiau taikyti šias priemones, labai svarbu nustatyti aiškias, nuoseklias ir kryptingas finansinių priemonių taisykles, kurios padėtų fondų valdytojams ir lėšų gavėjams supaprastinti rengimo ir įgyvendinimo procesą; atkreipia dėmesį į būsimą Regioninės plėtros komiteto pranešimą savo iniciatyva „Tinkamas Europos regionų finansavimo priemonių derinys: finansinių priemonių ir subsidijų balansavimas ES sanglaudos politikoje“ (2016/2302(INI);

Supaprastinimas

32.  pažymi, kad vienas iš pagrindinių 2014–2020 m. programavimo laikotarpio tikslų – dar labiau supaprastinti paramos iš ESI fondų gavėjams taikomą tvarką, ir pripažįsta, kad supaprastinimas yra vienas svarbiausių veiksnių siekiant gerinti galimybes gauti finansavimą;

33.  palankiai vertina tai, kad taikant dabartinę modernizuotą ESI fondų reglamentavimo sistemą sudaromos naujos galimybės supaprastinti bendrąsias tinkamumo taisykles, išlaidų apmokėjimą ir e. valdymą; vis dėlto apgailestauja, kad į Komisijos ataskaitą pagal BNR 16 straipsnio 3 dalį neįtraukta jokios konkrečios informacijos apie galimybes supaprastintai apmokėti išlaidas; pabrėžia, kad reikia toliau stengtis išnaudoti visas supaprastinto išlaidų apmokėjimo teikiamas galimybes mažinti administracinę naštą; pažymi, kad tiek paramos gavėjams, tiek valdymo institucijoms vis dar reikia, kad būtų imamasi daug supaprastinimo priemonių, daugiausia dėmesio skiriant viešiesiems pirkimams, projektų valdymui ir atliekant operacijas bei jas užbaigus atliekamam auditui;

34.  ragina Komisiją vykdyti nuolatinį administracinės naštos, įskaitant visų pirma tokius aspektus kaip laikas, išlaidos ir dokumentų tvarkymas teikiant ES finansavimą tiek dotacijomis, tiek finansinėmis priemonėmis, vertinimą, remiantis 2007–2013 m. ir naujo laikotarpio nuo 2017 m. pradžios duomenimis;

35.  rekomenduoja, kad būsimu programavimo laikotarpiu nuo 2021 m. visais valdymo lygmenimis būtų kuriama bendro audito sistema ir panaikintas nereikalingas kontrolės dubliavimas įvairiais instituciniais lygmenimis; primygtinai ragina Komisiją išaiškinti esamų visiems ESI fondams taikomų gairių aprėptį ir teisinį statusą, taip pat, glaudžiai bendradarbiaujant su valdymo institucijomis ir visomis atitinkamų pakopų audito institucijomis, pateikti bendrą audito klausimų išaiškinimą; pakartoja, kad reikia imtis tolesnių veiksmų supaprastinimo srityje, visų pirma kalbant apie jaunimui skirtas programas, ir šio tikslo siekti, inter alia, vykdant proporcingesnę kontrolę; palankiai vertina Komisijos įsteigtos Supaprastinimo aukšto lygio darbo grupės preliminarius veiklos rezultatus;

36.  rekomenduoja nustatyti standartines veiksmų programų rengimo ir valdymo procedūras, ypač jeigu įgyvendinama daug teritorinio bendradarbiavimo programų;

Administraciniai gebėjimai

37.  pažymi, kad administravimo aplinka valstybėse narėse skiriasi ir jų politikos programose nustatyti skirtingi veiklos rezultatų lygiai, tačiau ex ante sąlygos turėtų padėti spręsti šią situaciją; pabrėžia, kad, įgyvendinant sanglaudos politiką ir Europos semestro iniciatyvą, pirmiausia būtina stiprinti administracinius gebėjimus, visų pirma tose valstybėse narėse, kuriose panaudojama nedaug lėšų; pažymi, kad teikiant paraiškas finansavimui svarbu suteikti techninę, profesinę ir praktinę pagalbą valstybėms narėms, regionams ir vietovėms; palankiai vertina JASPERS priemonės poveikį ir pakartoja, kad dėl prasto investicijų planavimo smarkiai vėluojama užbaigti projektus ir neveiksmingai panaudojamos lėšos;

38.  atkreipia dėmesį į tai, kad lėta kai kurių programų įgyvendinimo pradžia, nepakankami sudėtingų projektų valdymo pajėgumai, konstatuotas vėlavimas užbaigti projektus, administracinė našta valstybėse narėse, perteklinis reglamentavimas ir viešųjų pirkimų procedūrų klaidos yra didžiausios sanglaudos politikos įgyvendinimo kliūtys; mano, kad būtina nustatyti ir supaprastinti nepagrįstai sudėtingus pasidalijamojo valdymo procesus ir procedūras, dėl kurių susidaro papildoma našta institucijoms ir paramos gavėjams; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia nuolat gerinti, stebėti ir didinti administracinius gebėjimus; todėl laikosi nuomonės, kad šiuo požiūriu reikia išnaudoti funkcinius ir lanksčius e. valdžios sprendimus, taip pat pagerinti informavimo ir koordinavimo procesus tarp valstybių narių; be to, pabrėžia, kad daugiau dėmesio reikia skirti administracijos mokymui;

39.  pažymi, kad konkrečiai pritaikytos reglamentavimo sistemos, sąlygos ir sprendimai (pvz., įvairių regionų mainų mechanizmą „Taiex Regio Peer 2 Peer“), kuriais siekiama supaprastinimo, gali padėti veiksmingiau (kiek tai susiję su administraciniais gebėjimais) tenkinti skirtingų regionų poreikius ir spręsti jiems kylančius sunkumus;

Europos teritorinis bendradarbiavimas

40.  atkreipia dėmesį į Europos teritorinio bendradarbiavimo Europos pridėtinę vertę, ypač siekiant mažinti pasienio regionų skirtumus, ir mano, kad ši vertė turėtų būti atspindėta kuo greičiau skiriant daugiau asignavimų šiam sanglaudos politikos tikslui pasiekti; kartu ragina valstybes nares suteikti reikalingas bendro finansavimo lėšas; pabrėžia būtinybę išsaugoti šią priemonę kaip vieną iš pagrindinių sudedamųjų sanglaudos politikos po 2020 m. dalių;

41.  pabrėžia makroregioninių strategijų svarbą, kadangi šios priemonės svarbios teritorinio bendradarbiavimo plėtrai ir atitinkamų teritorijų ekonomikos plėtrai; primena lemiamą vietos ir regioninės valdžios institucijų vaidmenį, kad šiose strategijose numatytos priemonės būtų sėkmingos;

42.  rekomenduoja intensyviau naudoti pakeistą ir išplėstą Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės teisinę priemonę kaip teisinį teritorinio bendradarbiavimo pagrindą;

43.  siūlo nustatyti nuolatinį ryšį tarp pažangios specializacijos mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijų ir tarpregioninio bendradarbiavimo ES mastu, geriausia kaip nuolatinį programos INTERREG aspektą;

44.  pabrėžia, jog, vadovaujantis orientavimosi į rezultatus samprata, reikia, kad iniciatyvos INTERREG programomis būtų užtikrinamas aukštos kokybės bendradarbiavimas projektų lygmeniu ir būtų pritaikyti vertinimo metodai bei kriterijai, kad būtų galima atsižvelgti į specifinį kiekvienos programos pobūdį; ragina Komisiją, valstybes nares ir valdymo institucijas bendradarbiauti ir keistis informacija bei gerosios patirties pavyzdžiais, kad, atsižvelgiant į Europos teritorinio bendradarbiavimo ypatumus, orientavimosi į rezultatus metodas būtų kuo veiksmingiau įgyvendinamas ir kuo tikslingesnis;

45.  pabrėžia naudojimosi finansinėmis priemonėmis įgyvendinant iniciatyvos INTERREG programas teikiamas galimybes: jos, papildydamos dotacijas, padeda remti MVĮ ir plėtoti mokslinius tyrimus ir inovacijas didinant investicijas, kuriant naujas darbo vietas, sudarant sąlygas pasiekti geresnių rezultatų ir didinant projektų efektyvumą;

46.  apgailestauja dėl mažo visuomenės informuotumo apie Europos teritorinio bendradarbiavimo programas ir nepakankamo jų matomumo ir ragina efektyviau skleisti informaciją apie užbaigtų projektų laimėjimus; ragina Komisiją, valstybes nares ir valdymo institucijas kurti bendradarbiavimo mechanizmus ir didelės aprėpties oficialiai įtvirtintas platformas, kad būtų užtikrinamas geresnis matomumas ir didinamas informuotumas; ragina Komisiją aiškiai išdėstyti iki šiol Europos teritorinio bendradarbiavimo programomis ir projektais pasiektus laimėjimus;

Partnerystės principas ir daugiapakopis valdymas

47.  palankiai vertina vykdant derybas dėl dabartinio finansavimo laikotarpio patvirtintą elgesio kodeksą, kuriame nurodomi minimalūs veiksmingos partnerystės standartai; pažymi, kad taikant šį kodeksą daugelyje valstybių narių geriau įgyvendinamas partnerystės principas, tačiau apgailestauja, kad daugelis valstybių narių centralizavo dideles derybų ir partnerystės susitarimų bei veiksmų programų įgyvendinimo dalis; pabrėžia, kad būtina visais etapais užtikrinti aktyvų regionų ir vietos valdžios institucijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą, todėl ragina ateityje pasirūpinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos iš tikrųjų dalyvautų derybų dėl konkrečioms šalims skirtų struktūrų ir jų diegimo procese; mano, kad pernelyg didelė centralizacija ir pasitikėjimo stoka prisidėjo prie ESI fondų paramos įgyvendinimo proceso uždelsimo, nes kai kurios valstybės narės ir valdymo institucijos ne itin linkusios daugiau atsakomybės už ES lėšų valdymą perduoti vietos ir regionų valdžios institucijoms;

48.  akcentuoja, kad Komisija turi paaiškinti valstybių narių ir regionų veiklos rezultatus pagal BNR 5 straipsnio principus, didžiausią dėmesį skiriant klausimui, kaip galima paskatinti vyriausybę visapusiškai taikyti partnerystės principą; pabrėžia, jog bendra atsakomybė yra išankstinė sąlyga, kad ES sanglaudos politika būtų labiau pripažinta;

49.  palaiko naują Komisijos pasiūlymą sudaryti specialias darbo grupes, t. y. projektų komandas, kurių paskirtis būtų užtikrinti geresnį ESI fondų lėšų administravimą valstybėse narėse, ir ragina toliau plėtoti šį metodą;

50.  pabrėžia, kad būsima sanglaudos politika turi įtraukti paramos priemones, kurios padėtų pabėgėliams sėkmingai integruotis į ES darbo rinką, taip prisidedant prie ekonomikos ir apskritai saugumo Europos Sąjungoje užtikrinimo;

Būsima sanglaudos politika

51.  akcentuoja, kad ESI fondai prisideda prie valstybių narių BVP, darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo ir kad Septintojoje sanglaudos ataskaitoje, kurią ketinama parengti 2017 m., reikia atsižvelgti į šiuos svarbius aspektus; pažymi, kad skiriant dideles investicijas mažiau išsivysčiusiems regionams prisidedama taip pat ir prie labiau išsivysčiusių valstybių narių BVP; mano, kad JK vyriausybei oficialiai pasinaudojus ES sutarties 50 straipsniu Septintojoje sanglaudos ataskaitoje turėtų būti atsižvelgiama ir į galimas Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES pasekmes struktūrinei politikai;

52.  laikosi nuomonės, kad BVP negali būti vienintelis pagrįstas rodiklis siekiant užtikrinti, kad būtų sąžiningai paskirstomos lėšos, ir kad priimant sprendimus dėl būsimo lėšų paskirstymo reikėtų atsižvelgti ir į konkrečius teritorinius poreikius bei sutartų programos prioritetų svarbą vietovių, kuriose įgyvendinama programa, plėtrai; mano, jog svarbu, kad ateityje būtų galima apsvarstyti galimybę nustatyti naujus dinamiškus rodiklius ir susieti juos su BVP; pažymi, kad daugelyje Europos regionų yra didelis nedarbo lygis ir mažėja gyventojų; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę parengti ir pradėti taikyti vadinamąjį demografinį rodiklį;

53.   primena, kad vietos ir regionų lygmenimis skiriama daug viešųjų investicijų; pabrėžia, kad pagal Europos sąskaitų sistemą neturi būti ribojamos vietos ir regionų valdžios institucijų galimybės skirti būtinas investicijas, nes dėl to valstybės narės negalėtų bendrai finansuoti projektų, atitinkančių finansavimo iš struktūrinių fondų reikalavimus, taigi negalėtų ir panaudoti šio svarbaus finansavimo šaltinio siekiant įveikti ekonomikos krizę ir skatinti augimą bei užimtumą; primygtinai ragina Komisiją dar kartą įvertinti Europos sąskaitų sistemos konkretiems metams taikomą metodą, kad ESI fondų lėšomis finansuotos viešosios išlaidos būtų laikomos kapitalo investicija, o ne vien skola ar veiklos išlaidomis;

54.  pabrėžia, kad būtų galima stiprinti platesnį teritorinės sanglaudos principą atitinkantį Europos teritorinį bendradarbiavimą, kuris buvo numatytas Lisabonos sutartyje; todėl skatina visus derybose dėl būsimos politikos dalyvaujančius suinteresuotuosius subjektus stiprinti šį teritorinės sanglaudos aspektą; ragina Komisiją Septintojoje sanglaudos ataskaitoje tinkamą dėmesį skirti Europos teritoriniam bendradarbiavimui;

55.  mano, kad ateityje parama turėtų būti toliau telkiama pagal temas, nes paaiškėjo, kad toks metodas yra perspektyvus; tikisi, kad Komisija pateiks su paramos telkimu pagal temas susijusių pasiekimų sanglaudos politikos srityje apžvalgą;

56.  yra įsitikinęs, kad būsima į veiklos rezultatus nukreipta sanglaudos politika turi būti grindžiama tokiais duomenimis ir rodikliais, kurie būtų tinkami pastangoms, rezultatams ir padarytam poveikiui išmatuoti, ir vykdoma remiantis regionų ir vietos lygmenimis sukaupta patirtimi toje srityje (rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo, ex ante sąlygų ir paramos telkimo pagal temas srityse), kadangi taip vietos ir regioninėms institucijoms, įskaitant tas, kurios iki šiol nebandė taikyti šio metodo, teikiamos aiškios praktinės gairės, kaip taikyti šiuos principus;

57.  pabrėžia, kad ateityje bus būtina greičiau įsisavinti gaunamas fondų lėšas ir proporcingiau didinti išlaidas per programavimo ciklą, taip pat siekiant užkirsti kelią dažnam vadinamųjų retrospektyvių projektų vykdymui, nes tokiais projektais neretai siekiama programavimo laikotarpio pabaigoje išvengti automatinio įsipareigojimų panaikinimo; laikosi nuomonės, kad priėmus bendrąjį reglamentą ir konkrečių fondų reglamentus bus galima greičiau pradėti įgyvendinti veiksmų programas būsimu finansavimo laikotarpiu nuo 2021 m., kadangi valstybės narės, 2014–2020 m. laikotarpiu dėjusios pastangas vykdyti sanglaudos politiką, jau turės patirties į rezultatus nukreiptos politikos srityje; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad valstybės narės turėtų stengtis nevėluoti paskirti veiklos programų valdymo institucijas;

58.  primygtinai reikalauja teisėkūros procesą, susijusį su kitos DFP patvirtinimu, užbaigti iki 2018 m. pabaigos, kad greitai po to būtų galima patvirtinti ir nedelsiant nuo 2021 m. sausio 1 d. pradėti taikyti būsimos sanglaudos politikos reglamentavimo sistemą;

59.  laikosi nuomonės, kad sanglaudos politika ir toliau turi apimti visas valstybes nares ir visus Europos regionus ir kad galimybių gauti lėšų iš Europos fondų supaprastinimas yra esminė sąlyga, kad ateityje politika būtų įgyvendinama veiksmingai;

60.  mano, kad inovacijų ir pažangiosios specializacijos kryptis, taip pat darnus vystymasis, turi likti svarbiais sanglaudos politikos veiksniais; pabrėžia, kad pažangioji specializacija turėtų būti pagrindinis būsimos sanglaudos politikos mechanizmas;

61.  pabrėžia, kad yra didelis pavojus, jog antroje DFP laikotarpio pusėje susikaups mokėjimo prašymai pagal 1B išlaidų kategoriją, ir ragina iki dabartinės programos laikotarpio pabaigos kasmet užtikrinti pakankamą mokėjimų asignavimų lygį, kad iš naujo nesusikauptų neapmokėtos sąskaitos; taigi pabrėžia, kad visos trys ES institucijos turi parengti naują 2016–2020 m. mokėjimų planą, kuriame būtų numatyta aiški strategija, kaip patenkinti visus mokėjimų poreikius iki dabartinės DFP laikotarpio pabaigos, ir dėl tokio plano susitarti;

62.  rekomenduoja Komisijai išnagrinėti, kokį tikrąjį poveikį ESI fondų investicijos padarė ankstesniu programavimo laikotarpiu ir kokiu mastu investuotos lėšos padėjo pasiekti Europos tikslus, taip pat iš teigiamos ir neigiamos patirties padaryti išvadas, kuriomis būtų galima vadovautis kaip atspirties tašku, siekiant didinti investavimo proceso vertę;

o
o   o

63.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Regionų komitetui ir valstybių narių vyriausybėms bei nacionaliniams ir regioniniams parlamentams.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 320.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 289.
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 470.
(4) OL L 347, 2013 12 20, p. 487.
(5) OL L 347, 2013 12 20, p. 259.
(6) OL L 347, 2013 12 20, p. 303.
(7) OL L 149, 2014 5 20, p. 1.
(8) OL L 169, 2015 7 1, p. 1.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0217.
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0311.
(11) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0419.
(12) OL C 303, 2016 8 19, p. 94.
(13) OL C 313, 2015 9 22, p. 31.
(14) Europos Audito Rūmų nuomonė Nr. 2/2016 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio reglamentus (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) 2015/1017, pasiūlymo ir dėl kartu teikiamo Komisijos vertinimo, vadovaujantis Reglamento (ES) 2015/1017 18 straipsnio 2 dalimi.


Europos aviacijos strategija
PDF 449kWORD 60k
2017 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos aviacijos strategijos (2016/2062(INI))
P8_TA(2017)0054A8-0021/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 7 d. Komisijos komunikatą „Europos aviacijos strategija“ (COM(2015)0598),

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 4 straipsnio 2 dalies b ir g punktus, 16 straipsnį ir VI bei X antraštines dalis,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl „Europos aviacijos strategijos“(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimą 2012/21/ES dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai, kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms pavesta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Valstybės pagalbos oro uostams ir oro transporto bendrovėms gairės“(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje vartojamos valstybės pagalbos sąvokos(4),

–  atsižvelgdamas į Komisijos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, projektą(5),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 7 d. Komisijos pasiūlymą dėl bendrųjų civilinės aviacijos taisyklių, kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2008 (COM(2015)0613),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 4 d. Briuselyje vykusios aukšto lygio konferencijos „Transporto socialinė darbotvarkė“ išvadas(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl ypatingos salų padėties(7),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vykusios 39-osios Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) asamblėjos rezultatus,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 551/2004 dėl bendro Europos dangaus oro erdvės organizavimo ir naudojimo,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją dėl aviacijos(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 29 d. rezoliuciją dėl reikiamos radijo dažnių juostos skyrimo 2015 m. lapkričio 2–27 d. Ženevoje vyksiančioje Pasaulinėje radijo ryšio konferencijoje (WRC-15) palydovinės technologijos plėtojimo ateityje rėmimo tikslais, siekiant, kad veiktų pasaulinės skrydžių sekimo sistemos(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl tarptautinių oro susisiekimo susitarimų pagal Lisabonos sutartį(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. balandžio 25 d. rezoliuciją dėl Europos bendrosios aviacijos erdvės sukūrimo(11),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 12 d. per pirmąjį svarstymą priimtą savo poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Bendro Europos dangaus iniciatyvos įgyvendinimo (nauja redakcija)(12),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 12 d. per pirmąjį svarstymą priimtą savo poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 216/2008 nuostatos dėl aerodromų, oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugų(13),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 5 d. per pirmąjį svarstymą priimtą savo poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies pakeičiami Reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, ir Reglamentas (EB) Nr. 2027/97 dėl oro vežėjo atsakomybės už keleivių ir jų bagažo vežimą oru(14),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 12 d. per pirmąjį svarstymą priimtą savo poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl laiko tarpsnių paskirstymo Europos Sąjungos oro uostuose bendrųjų taisyklių (nauja redakcija)(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 29 d. rezoliuciją dėl nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų, paprastai vadinamų bepiločiais orlaiviais, saugaus naudojimo civilinės aviacijos srityje(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 2 d. rezoliuciją dėl pasirengimo spręsti būsimus ES išorės politikos aviacijos srityje uždavinius(17),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 20–21 d. Schipholio oro uoste (Nyderlandai) įvykusio Europos aukščiausiojo lygio susitikimo aviacijos klausimais išvadas(18),

–  atsižvelgdamas į 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagos konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A8-0021/2017),

A.  kadangi pagrindinis ES transporto politikos tikslas – tenkinti ES piliečių ir įmonių interesus, užtikrinant vis geresnes susisiekimo galimybes, aukščiausią saugos ir saugumo lygį ir rinkas be kliūčių;

B.  kadangi siekiant skatinti oro transporto sektoriaus konkurencingumą pagrindinis tikslas ir toliau turėtų būti griežtų saugos standartų išsaugojimas;

C.  kadangi ES bendroji aviacijos rinka yra sėkmingiausias oro transporto regioninio liberalizavimo, kuris – atsiradus daugiau galimybių keliauti Europoje ir už jos ribų bei sumažėjus kainoms – svariai prisidėjo prie precedento neturinčio masto oro susisiekimo, pavyzdys; kadangi aviacijos sektorius yra esminė Europos transporto tinklo dalis, būtina siekiant užtikrinti susisiekimą ir teritorinę sanglaudą ES viduje ir visame pasaulyje; kadangi dėl savo nutolusios ir izoliuotos padėties atokiausi regionai, kitaip nei labiau centre esantys ir gerai integruoti regionai, neturi kitų nei oro transportas susisiekimo galimybių; kadangi remiant oro jungčių plėtojimą turėtų būti siekiama ne tik plėsti maršrutų tinklą, bet ir užtikrinti tinkamą jungčių kokybę: skrydžių dažnumą, tinklo aprėptį ir tvarkaraščių patogumą;

D.  kadangi aviacijos sektorius yra dauginamąjį poveikį ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui turintis veiksnys ir svarbus ES ekonomikos ramstis, skatinantis inovacijas, prekybą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą, o tai turi didelį tiesioginį ir netiesioginį poveikį piliečiams; kadangi intensyvėjant oro eismui ir didėjant skrydžių maršrutų prieinamumui ir įvairovei yra skatinamas ekonomikos augimas – tai patvirtina, jog oro transportas veikia kaip ekonomikos vystymosi skatinamasis veiksnys; kadangi regioniniams ir vietos oro uostams taip pat tenka svarbus vaidmuo užtikrinant regionų vystymąsi didinant jų konkurencingumą ir sudarant sąlygas turizmui;

E.  kadangi oro transportas, oro uostai ir susijusi gamybos pramonė sukuria 4,7 mln. darbo vietų Europos Sąjungoje (1,9 mln. darbo vietų tiesiogiai ir 2,8 mln. – netiesiogiai); kadangi dar 917 000 darbo vietų kituose pasaulio ekonomikos sektoriuose yra remiamos Europos aviacijos pramonės; kadangi dėl mobilaus ir tarpvalstybinio aviacijos pobūdžio sunku nustatyti socialinius pažeidimus ir darbo standartų netaikymą ir tai reiškia, kad šių problemų neįmanoma spręsti tik nacionaliniu lygmeniu; kadangi pastarojo meto TDO tyrimai rodo, kad aviacijos sektoriuje prastėja darbo sąlygos; kadangi didesnė sutarčių įvairovė gali suteikti daugiau lankstumo, tačiau ja taip pat gali būti naudojamasi pasirenkant patogesnes taisykles siekiant išvengti socialinio draudimo įmokų;

F.  kadangi nepakankamas ES teisės aktų įgyvendinimas ir Tarybos politinės valios nebuvimas trukdo aviacijos sektoriui išnaudoti visą savo potencialą, taigi kenkia jo konkurencingumui ir dėl to padidėja išlaidos įmonėms, keleiviams ir ekonomikai;

G.  kadangi sektoriuje, grindžiamame technologijomis, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, kuriems reikalingos didelės investicijos ir išvystyta infrastruktūra, strategijos sėkmė priklauso nuo jos gebėjimo patvirtinti ilgalaikę viziją ir tinkamai suplanuoti investicijas bei visapusiškai atsižvelgti į visas transporto rūšis;

H.  kadangi dėl diegiamų priemonių šiltnaminio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti oro transportas atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant ES tikslus klimato srityje;

I.  kadangi nepaisant to, kad kuriant Bendrą Europos dangų numatyta sukurti funkcinius oro erdvės blokus, šiuo metu labai vėluojama juos įgyvendinti; kadangi dėl to, remiantis Komisijos apskaičiavimais, per metus patiriami apie 5 mlrd. eurų nuostoliai, nes nėra pažangos šioje srityje;

J.  kadangi saugumas yra vienas iš labiausiai tiesioginių iššūkių, su kuriais susiduria aviacijos sektorius;

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą „Europos aviacijos strategija“ ir jos pastangas nustatyti šio sektoriaus skatinimo šaltinius, surandant naujų rinkos galimybių ir šalinant kliūtis, ir jos pasiūlymus dėl to, kaip įveikti naujus iššūkius ir jiems pasirengti remiantis bendra Europos vizija, sukuriant šiuolaikines reglamentavimo sistemas; mano, kad, atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, reikėtų toliau laikytis holistinio ir plataus užmojo požiūrio, kad būtų galima suteikti reikiamą impulsą tvariai ir konkurencingai Europos aviacijos pramonei;

2.  mano, kad sauga yra pagrindinis Europos aviacijos strategijos principas ir kad ją būtina nuolat toliau gerinti; todėl palankiai vertina EASA (Europos aviacijos saugos agentūros) pagrindinio reglamento (Reglamentas (EB) Nr. 216/2008) persvarstymą siekiant užtikrinti aukščiausio lygio saugą aviacijos sektoriuje; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir Tarybą skirti EASA pakankamai išteklių ir darbuotojų, kad būtų užtikrinti aukšti saugos standartai ir sustiprintas jos vaidmuo tarptautinėje arenoje;

3.  primygtinai ragina Tarybą ir valstybes nares pagaliau padaryti skubią pažangą svarstant kitus svarbius dokumentų rinkinius, kurie šiuo metu yra atsidūrę aklavietėje, pavyzdžiui, Bendro Europos dangaus įgyvendinimo reglamento (BED2+) naują redakciją, taip pat persvarstant Laiko tarpsnių reglamentą ir Keleivių teisių reglamentus; ragina Komisiją persvarstyti šiuo metu vykdomas iniciatyvas ir pasiūlyti perspektyvias alternatyvas siekiant pašalinti aviacijos sektoriaus trūkumus, kuriuos nulėmė vėluojantis ir nepakankamas ES teisės aktų, pvz., Bendro Europos dangaus (BED) sistemos, įgyvendinimas; pabrėžia, kad, norint užtikrinti teisinį aiškumą ir tikrumą, gairių paskelbimas, nors ir yra naudingas, negali pakeisti tinkamos šiuo metu galiojančių reglamentų peržiūros;

4.  pabrėžia, kad aviacijos srities dokumentais, kuriuos Taryba blokuoja, siekiama suteikti ES didesnį teisinį tikrumą ir sukurti tvirtesnę oro transporto keleivių teisių apsaugos sistemą, užtikrinti veiksmingesnį ir racionalesnį ES oro erdvės naudojimą ir pagerinti nuostatas, įgyvendinančias Bendrą Europos dangų – tai esminiai Aviacijos strategijos įgyvendinimo elementai; ragina Tarybą imtis veiksmų, kad derantis dėl šių dokumentų būtų pasistūmėta pirmyn;

Tarptautinis Aviacijos strategijos aspektas

5.  teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą persvarstyti Reglamentą (EB) Nr. 868/2004 dėl apsaugos nuo nesąžiningos dabartinės praktikos, pvz., nepriimtinos valstybės pagalbos, kuri nėra nei tinkama, nei veiksminga, tokiu būdu atkreipiant dėmesį į didelį susirūpinimą keliančius klausimus dėl galimo konkurencijos iškraipymo pagal Europos taisykles; tačiau pabrėžia, kad nei protekcionizmo tendencija, kuri yra nepriimtina, nei priemonės sąžiningai konkurencijai užtikrinti pačios savaime negarantuos ES aviacijos sektoriaus konkurencingumo;

6.  mano, kad Europos aviacijos sektorius, nors ir patiria vis didesnį naujų konkurentų spaudimą – daugelis jų oro transportą pavertė strategine tarptautinės plėtros priemone, gali įsitvirtinti konkurencingoje pasaulinėje aplinkoje toliau naudodamas ir plėtodamas tokius savo pajėgumus, kaip aukšti saugos ir saugumo standartai, EASA vaidmuo, geografinės padėties nustatymas, novatoriška pramonė ir socialiniai bei aplinkosaugos tikslai; tvirtai mano, kad konkurencija iš trečiųjų šalių, jeigu ji sąžininga, turėtų būti vertinama kaip galimybė toliau plėtoti novatorišką Europos aviacijos modelį, kuris pajėgtų unikaliai ir konkurencingai reaguoti į konkurentų specifiką;

7.  mano, kad galimybė pritraukti užsienio investicijas yra svarbi ES oro transporto bendrovių konkurencingumui ir ji neturėtų būti varžoma; todėl palankiai vertina Komisijos ketinimą parengti gaires, kuriose būtų aiškiau išdėstytos nuosavybės ir kontrolės taisyklės, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1008/2008, ypač atkreipiant dėmesį į „faktiškos kontrolės“ kriterijus, kad būtų užtikrintas tų taisyklių veiksmingumas;

8.  teigiamai vertina iniciatyvą ES lygmeniu derėtis dėl oro transporto susitarimų ir dvišalių aviacijos saugos susitarimų su trečiosiomis šalimis, kurios atstovauja besiformuojančioms ir strateginėms rinkoms (su Kinija, Japonija, ASEAN, Turkija, Kataru, JAE, Armėnija, Meksika, Bahreinu, Kuveitu, Omanu ir Saudo Arabija), ir ragina užtikrinti, kad derybos vyktų greitai ir konstruktyviai; primena, kad naujus susitarimus turėtų tinkamai įgyvendinti ir vykdyti visos susitarimo šalys, į juos taip pat turėtų būti įtraukta sąžiningos konkurencijos nuostata remiantis tarptautiniais standartais (ICAO, TDO); ragina Komisiją ir Tarybą, remiantis SESV 218 straipsniu, visapusiškai įtraukti Parlamentą visais derybų etapais;

9.  ragina Komisiją padaryti, kad derybos dėl oro susisiekimo susitarimų su trečiosiomis šalimis taptų priklausomos nuo aukštų saugos standartų, tinkamų darbo ir socialinių standartų laikymosi bei dalyvavimo įgyvendinant rinka grindžiamą kovos su klimato kaita priemonę, susijusią su oro transporto išmetamais teršalais, ir ragina oro susisiekimo susitarimuose užtikrinti vienodas galimybes patekti į rinką, vienodas sąlygas nuosavybės srityje ir vienodas abipusiškumu grindžiamas veiklos sąlygas;

10.  ragina Komisiją sparčiai užbaigti vykstančias derybas ir ateityje inicijuoti naujus aviacijos srities dialogus su strateginiais aviacijos partneriais; pabrėžia, kad oro susisiekimo paslaugų susitarimai taip pat prisideda skatinant technologijų pažangą ir įgyvendinant bei stiprinant kitų sričių ES politiką, pvz., kaimynystės politiką;

ES bendros aviacijos rinkos konsolidavimas

11.  primena, kad oro erdvė taip pat yra ES bendrosios rinkos dalis ir kad bet koks susiskaidymas dėl neveiksmingo jos naudojimo ir skirtingos nacionalinės praktikos (susijusios, pvz., su veiklos procedūromis, mokesčiais, rinkliavomis ir kt.) ne tik neigiamai veikia likusią rinką ir kenkia ES konkurencingumui, bet ir lemia ilgesnį skrydžių laiką, vėlavimą, didesnes kuro sąnaudas ir didesnį išmetamą CO2 kiekį;

12.  pažymi, kad Reglamento (EB) Nr. 551/2004 3 straipsnyje numatyta, nepažeidžiant valstybių narių suverenios teisės į jų oro erdvę, įsteigti bendrą Europos viršutinį skrydžių informacijos regioną (EVIR), ir ragina Komisiją tai įgyvendinti, nes tai padės išspręsti regioninių susigrūdimų problemą ir užtikrinti oro susisiekimo paslaugų tęstinumą intensyviausiai naudojamose oro erdvės dalyse esant nenumatytoms sąlygoms ar oro eismo trikdžiams; mano, kad EVIR leis palaipsniui sukurti Transeuropinį dangaus greitkelį, o tai būtų dar vienas žingsnis užbaigiant kurti Bendrą Europos dangų ir užtikrinant ekonomiškai efektyvų ES oro erdvės valdymą; palankiai vertina jau padarytą pažangą oro eismo valdymo srityje siekiant padidinti efektyvumą ir sumažinti sąnaudas bei išmetamų teršalų kiekį, visų pirma tinklo valdytojo pastangomis, ir ragina valstybes nares daugiau nedelsiant baigti kurti funkcinius oro erdvės blokus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos tolesnei pažangai įgyvendinant Bendro Europos dangaus tikslus;

13.  tvirtai tiki, kad aviacijos sektorius turėtų visapusiškai naudotis Europos palydovinio ryšio technologijomis, pvz., Europos geostacionarine navigacine tinklo sistema (EGNOS) ir Europos palydovinės navigacijos sistema (GALILEO), nes jos sudaro sąlygas taikyti saugesnes ir veiksmingesnes navigacijos ir artėjimo tūpti procedūras bei kartu leidžia visapusiškai plėtoti Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programą (SESAR); todėl primygtinai teigia, kad šios technologijos turi būti plačiu mastu įgyvendinamos; atkreipia dėmesį į tai, jog siekiant užtikrinti tinkamą programos SESAR plėtojimą ir visuotinį sąveikumą, jai įgyvendinti turėtų būti skiriamas specialus ir plataus užmojo biudžetas, o ne naudojamas Europos infrastruktūros tinklų (EITP) priemonės biudžetas;

14.  atkreipia dėmesį į oro eismo intensyvumą, kuris šiuo metu yra didelis ir, kaip prognozuojama, ateinančiais metais dar padidės, ir į Europos oro uostų ribotus pajėgumus iki 2035 m. aptarnauti maždaug 2 mln. skrydžių; pabrėžia, kad tam bus reikalingas koordinuotas ir efektyvus oro uostų ir oro erdvės pajėgumų naudojimas, kad būtų sumažintos spūstys;

15.  pabrėžia, kad aviacijos sektorius yra nepaprastai svarbus ekonomikos augimui, darbo vietų kūrimui ir turizmo plėtrai; pabrėžia, kad mažiems ir regioniniams oro uostams tenka itin svarbus vaidmuo skatinant sujungiamumą, teritorinę sanglaudą, socialinę įtrauktį ir ekonomikos augimą, ypač atokiausiuose regionuose ir salose; todėl mano, kad būtinas strateginis Europos oro uostų sistemos planavimas, kurį vykdant būtų Europos lygmeniu nustatomi esami pajėgumai, numatomi poreikiai, esamos kliūtys ir būsimos infrastruktūros reikmės ir būtų išlaikyta ES piliečių galimybė naudotis aviacijos paslaugomis;

16.  pripažįsta, kad šiuo metu ES esama didelių susisiekimo spragų, kurios pasižymi mažesniu oro jungčių skaičiumi tam tikruose Sąjungose regionuose, ir kad svarbus regioninis susisiekimas (įskaitant TEN-T tinklams nepriklausančias vietoves); ragina Komisiją toliau stebėti oro jungtis Europos Sąjungoje ir imtis priemonių šioje srityje;

17.  mano, kad daugelį augimą itin stabdančių veiksnių, tiek ore, tiek ant žemės (pvz., susijusių su nepakankamu pajėgumu, nepakankamai arba pernelyg išnaudojama infrastruktūra, skirtingais oro navigacijos paslaugų teikėjais ar ribotomis investicijomis), taip pat oro susisiekimo įvairiuose ES regionuose spragų galima įveikti pasinaudojant susisiekimo visais lygmenimis (nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu) galimybėmis kaip vienu iš pagrindinių rodiklių vertinant ir planuojant veiksmus šiame sektoriuje;

18.  mano, kad susisiekimo galimybės neturėtų apsiriboti vien tik oro transporto paslaugų skaičiumi, dažniu ir kokybe, bet taip pat turėtų būti vertinamos atsižvelgiant į integruotą modernų transporto tinklą ir turėtų apimti kitus kriterijus, pavyzdžiui, laiką, teritorinį tęstinumą, didesnę tinklo integraciją, prieinamumą, alternatyvaus transporto galimybes, įperkamumą ir aplinkosaugos sąnaudas, kad būtų atspindėta tikroji maršruto pridėtinė vertė; todėl ragina Komisiją išnagrinėti galimybę parengti ES rodiklį, pagrįstą kitais turimais indeksais ir Eurokontrolės bei Oro uostų stebėjimo centro jau atliktu tiriamuoju darbu;

19.  mano, kad toks susisiekimo galimybių indeksas, kuris, be kita ko, apimtų teigiamą sąnaudų ir naudos analizę, oro jungtis turėtų vertinti laikantis plataus požiūrio, kartu nedarant poveikio ES teritorinės sanglaudos, kurią sustiprins būsimos aiškinamosios Viešųjų paslaugų įsipareigojimų taisyklių gairės, tikslui; pabrėžia, kad šis indeksas gali būti naudingas bendram strateginiam planavimui atskiriant ekonomiškai perspektyvias galimybes nuo nepelningų projektų, kad būtų išvengta mokesčių mokėtojų pinigų švaistymo, siekiant, be kita ko, prioritetą teikti pelningai oro uostų, įskaitant oro uostų grupes ar tinklus, specializacijai, vengti vadinamųjų oro uostų vaiduoklių atsiradimo ir užtikrinti efektyvų oro uostų pajėgumų ir oro erdvės naudojimą, taip pat nustatant įvairiarūšio vežimo, ekonomiškai efektyvius ir tvarius sprendimus;

20.  mano, kad reikėtų išnaudoti visų be išimties transporto rūšių papildomumo privalumus, kad būtų pagerintas judumas ir sukurtas atsparus transporto tinklas, atsižvelgiant į naudotojų – tiek keleivinio, tiek krovininio transporto – interesus; atkreipia dėmesį į tai, kad įvairiarūšis vežimas, sudarant sąlygas perėjimui prie kitų transporto rūšių, yra vienintelis būdas užtikrinti dinamišką ir tvarią konkurencingo ES aviacijos sektoriaus plėtrą; pabrėžia, kad įvairiarūšis vežimas suteikia galimybę efektyviau naudoti infrastruktūrą plečiant oro uostų aptarnaujamas teritorijas, į jas atsižvelgiant ir vengiant jų dubliavimosi, o tai taip pat atlaisvintų laiko tarpsnius ir prisidėtų kuriant palankią aplinką prekybai, turizmui ir krovinių vežimo operacijoms; pripažįsta sėkmingus rezultatus, pasiektus integruojant geležinkelių ir oro infrastruktūrą, ir ragina toliau siekti pažangos šioje srityje;

21.  dar kartą pakartoja, kad TEN-T koridoriai yra daugiarūšio vežimo galimybių plėtros pagrindas, o oro uostai yra pagrindiniai centrai; apgailestauja dėl to, kad daugiarūšio vežimo iniciatyvos visoje Europoje išlieka fragmentiškos ir jų skaičius ribotas; pabrėžia, kad reikia sukurti greitas, veiksmingas ir naudotojams patogias jungtis tarp viešojo transporto tinklų ir oro uosto infrastruktūros; ragina ir Komisiją, ir valstybes nares teikti didesnį prioritetą daugiarūšio vežimo tikslo įgyvendinimui TEN-T koridoriuose, kartu šalinant kliūtis; ragina Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl daugiarūšio ir sąveikaus vežimo koncepcijos, visapusiškai integruojant aviacijos sektorių, ir ragina valstybes nares geriau išnaudoti turimas finansines priemones įvairiarūšio transporto jungtims remti;

22.  mano, kad siekiant padidinti įvairiarūšio transporto patrauklumą visoje Europoje, reikėtų pasiūlyti visiems keleiviams (įskaitant riboto judumo asmenis) prieinamus sprendimus, informaciją realiuoju laiku ir integruotąsias paslaugas (pvz., integruotas bilietų pardavimo sistemas); atkreipia dėmesį į tai, kad ES finansuojami projektai patvirtino, jog techniškai įmanoma plėtoti daugiarūšio transporto informacijos ir bilietų pardavimo sistemas; todėl ragina Komisiją remti, kad tokios sistemos iš tikrųjų būtų pasiūlytos keleiviams visoje ES;

23.  mano, kad transporto operatoriai ir paslaugų teikėjai įsipareigos surasti su įvairiarūšiu ir daugiarūšiu vežimu susijusius sprendimus, jei, taikant ES reguliavimo sistemą, bus užtikrintas aiškumas ir teisinis tikrumas keleivių teisių, atsakomybės, vėlavimo ir atšaukimo, saugumo patikrinimo, atvirųjų duomenų ir keitimosi duomenimis standartų srityse; ragina Komisiją imtis veiksmų šioje srityje;

24.  pažymi, kad tiek viešojo, tiek privačiojo sektoriaus finansavimas aviacijos sektoriuje yra itin svarbūs siekiant užtikrinti teritorinę sanglaudą, skatinti inovacijas ir išlaikyti arba atkurti Europos pramonės pirmavimą; primena, kad bet koks finansavimas turi atitikti ES valstybės pagalbos gaires ir konkurencijos teisės aktus; pabrėžia, kad teikiant viešąją paramą reikia užtikrinti, kad investicijos būtų veiksmingos ir tikslingos;

25.  ragina Komisiją ir valstybes nares, remiantis Komisijos komunikatu „Valstybės pagalbos oro uostams ir oro transporto bendrovėms gairės“ ir Komisijos pranešimu dėl valstybės pagalbos pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, išlaikyti ilgalaikę strategiją, pagal kurią būtų sprendžiamas, viena vertus, nepelningų oro uostų pertekliaus regionuose, kuriuose yra kitų transporto rūšių, klausimas, ir, kita vertus, klausimas dėl antraeilių oro uostų indėlio skatinant ES regionų plėtrą, konkurencingumą ir integraciją;

26.  pažymi palankios reguliavimo sistemos svarbą oro uostams siekiant pritraukti ir sutelkti privačiąsias investicijas; mano, kad Komisijos atliktas Oro uostų mokesčių direktyvos vertinimas, taip pat veiksmingos konsultacijos su oro transporto bendrovėmis ir oro uostais, turėtų padėti išaiškinti, ar dabartinės nuostatos yra veiksminga priemonė siekiant skatinti konkurenciją, kad būtų panaikinta piktnaudžiavimo monopolio galia rizika, bei remti Europos vartotojų interesus ir skatinti konkurenciją, ar reikia reformos; pripažįsta su aviacija nesusijusių pajamų poveikį oro uostų komerciniam gyvybingumui;

27.  pažymi, kad savo 2015 m. gruodžio mėn. paskelbtoje Aviacijos strategijoje Komisija paskelbė Tarybos direktyvos 96/67/EB dėl antžeminių paslaugų ES oro uostuose vertinimą; pritaria tam, kad antžeminės paslaugos būtų įtrauktos į Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) aprėptį, siekiant apimti visą aviacijos saugos grandinę;

Aviacijos strategija: žvilgsnis į ateitį

28.  laikosi nuomonės, kad visa aviacijos vertės grandinė gali tapti strateginiu sektoriumi investicijoms, kurį reikėtų toliau išnaudoti nustatant ilgalaikius tikslus ir teikiant paskatas pažangioms iniciatyvoms, atitinkančioms šiuos tikslus, kaip antai ekologiškesniems oro uostams arba orlaiviams, triukšmo mažinimui, jungtims tarp oro uosto pastatų ir viešojo transporto; ragina Komisiją ir valstybes nares nagrinėti papildomas priemones tokioms iniciatyvoms skatinti, be kita ko, veiksmingai pasinaudojant Europos strateginių investicijų fondu (ESIF), taip pat toliau skatinti ir finansuoti tokias programas kaip „Švarus dangus“ ir SESAR; pabrėžia, kad aeronautikos pramonė smarkiai prisideda prie konkurencingumo ES aviacijos sektoriuje skatinimo, taip pat labai padeda propaguoti švaresnes technologijas ir remia programos SESAR plėtojimą;

29.  atkreipia dėmesį į aviacijos sektoriuje išmetamą CO2 kiekį; pabrėžia, kad jau imtasi ir dar bus imamasi įvairių veiksmų siekiant sumažinti išmetamą CO2 ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, tiek techninėmis priemonėmis – kuriant alternatyvius degalus ir efektyviau energiją vartojančius orlaivius, tiek politinėmis priemonėmis – laikantis tarptautinių susitarimų; palankiai vertina susitarimą, kurį 2016 m. spalio 6 d. pasiekė Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO), taikant pasauline rinka grindžiamą priemonę (angl. „Global Market-Based Measure, GMBM“) sumažinti tarptautinės aviacijos išmetamų teršalų kiekį, ir 65 valstybių prisiimtą įsipareigojimą dalyvauti įgyvendinant savanorišką etapą iki 2027 m., o tai reiškia, kad 80 proc. išmetamų teršalų, viršijančių 2020 m. lygį, pagal šią sistemą bus kompensuota iki 2035 m.; primena, kad svarbu po 2016 m. gruodžio 31 d. išlaikyti pagal apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS) suteiktą leidžiančią nukrypti nuostatą išmetamiesiems teršalams, kurie išmetami vykdant skrydžius į aerodromą, esantį viename iš atokiausių regionų, kaip apibrėžta SESV 349 straipsnyje, arba iš jo; palankiai vertina Komisijos ketinimą persvarstyti ES priemones, skirtas aviacijos išmetamam CO2 kiekiui sumažinti, atsižvelgiant į šį susitarimą;

30.  mano, kad, atsižvelgiant, be kita ko, į Komisijos žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį, turėtų būti skatinamos tolesnės iniciatyvos, kuriomis siekiama padidinti aplinkos apsaugos pajėgumus ir sumažinti su einamąja veikla susijusius teršalų išmetimą bei triukšmą, sklindančius iš oro uostų, į juos ar jų viduje, pavyzdžiui, užtikrinant, kad būtų naudojami iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminti degalai (pvz., biodegalai), sukuriant veiksmingas sertifikuoto aplinkai nekenksmingo orlaivių perdirbimo, ardymo ir pakartotinio naudojimo sistemas, propaguojant „žaliuosius oro uostus“ ir „žaliuosius kelius į oro uostus“, taip pat užtikrinant veiksmingiausią logistikos valdymą;

31.  ragina rinkti geriausios išmetamo teršalų kiekio mažinimo praktikos aviacijos sektoriuje pavyzdžius ir juos skleisti, turint omenyje tai, kad aukšti aplinkos apsaugos standartai turi būti išlaikyti ir palaipsniui stiprinami siekiant užtikrinti tvarų aviacijos vystymąsi;

32.  ragina Komisiją ir valstybes nares griežtai kontroliuoti naujas procedūras, galiojančias nuo 2016 m. birželio mėn., kuriomis siekiama sumažinti triukšmą ir itin smulkių dalelių išmetalus, susidarančius dujose, kurias orlaiviai išmeta pakildami iš oro uostų, esančių netoli miestų ir tankiai apgyventų centrų, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir ypač oro kokybę;

33.  pripažįsta, kad dėl saugumo priemonių patiriamos didelės išlaidos; pabrėžia, kad saugumo, įskaitant kibernetinį saugumą, problemų, su kuriomis susiduria aviacijos sektorius, ateityje daugės, todėl reikia nedelsiant pereiti prie labiau rizika ir žvalgybos informacija grindžiamo požiūrio ir reaktyvios saugumo sistemos, kuri pagerintų oro uostų įrenginių saugumą ir sudarytų sąlygas prisitaikyti prie kintančių grėsmių, kad nereikėtų nuolat reaguoti naujomis priemonėmis arba tik perkelti riziką jos nesumažinant;

34.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl ES aviacijos saugumo tikrinimo įrangos sertifikavimo sistemos; primygtinai pakartoja, kad reikia nuosekliai įgyvendinti esamas taisykles dėl darbuotojų įdarbinimo ir mokymo; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę toliau plėtoti vieno langelio saugumo koncepciją ir sukurti ES išankstinio patikrinimo sistemą, pagal kurią iš anksto užsiregistravusiems keliaujantiems ES piliečiams saugumo patikrinimas būtų atliekamas efektyvesniu būdu; primygtinai ragina valstybes nares įsipareigoti sistemingai keistis žvalgybos informacija ir dalytis geriausia praktika oro uosto saugumo sistemų srityje;

35.  atkreipia dėmesį į aukšto lygio darbo grupės ataskaitą dėl konfliktų zonų ir ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad šios ataskaitos rekomendacijos būtų įgyvendintos, įskaitant rekomendaciją dalytis informacija, kad būtų užtikrinta ES rizikos vertinimo plėtra ir plėtojama galimybė greitai keistis informacija; taip pat pabrėžia, kad būtina ir toliau spręsti klausimus, susijusius su saugumo problemomis, kylančiomis dėl nebendradarbiaujančių šalių karinių skrydžių su išjungtais atsakikliais;

36.  mano, kad inovacijos yra būtina konkurencingos Europos aviacijos pramonės sąlyga; pažymi, kad, palyginti su kitomis transporto rūšimis, aviacijos sektorius jau gerokai pirmauja pagal naudojimąsi skaitmeninimo, informacinių ir ryšių technologijų bei atvirųjų duomenų teikiama nauda, ir ragina šį sektorių toliau imtis iniciatyvos šiame procese, tuo pat metu užtikrinant sąžiningą konkurenciją, sistemų sąveikumą, neutralumą ir prieigos prie aiškios ir glaustos informacijos skaidrumą visiems vartotojams, pvz., vartotojams, kurie rezervuoja visą kelionę, arba krovinių vežimo bendrovėms, susijusioms su krovininio oro transporto veikla; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl aviacijos didžiųjų duomenų projekto ir prašo paaiškinti, kaip jis bus įgyvendinamas;

37.  primena 2013 m. visoje Sąjungoje Komisijos ir nacionalinių vykdymo užtikrinimo institucijų atliktą kelionių paslaugų svetainių patikrinimo akciją; pažymi, kad ši patikrinimo akcija atskleidė didelių problemų daugiau kaip dviejuose trečdaliuose patikrintų svetainių; ragina Komisiją išsamiau pranešti apie pasiektą pažangą užtikrinant kelionių svetainių atitiktį ES teisės aktams ir apie ateities planus dėl vykdymo užtikrinimo šioje srityje, nepriklausomai nuo to, ar lėktuvo bilietai parduodami internete ar įprastu būdu; primena, kad vartotojai visada turi turėti galimybę pateikti skundą prekiautojams ir reikalauti grąžinamosios išmokos; mano, kad galimybė turėtų būti tokia, kad neatgrasytų vartotojų naudotis savo teisėmis ir turėtų būti aiškiai nurodyta vartotojams; ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su nacionalinėmis vykdymo užtikrinimo institucijomis siekiant užtikrinti, kad prekiautojai laikytųsi šių reikalavimų;

38.  palankiai vertina inovacijas ir ekonominę plėtrą, kurias gali skatinti tolesnis nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų (RPAS) civilinio naudojimo plėtojimas; pažymi, kad nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų rinka sparčiai auga ir kad tokie orlaiviai vis plačiau naudojami privačioms reikmėms, komercinėje veikloje ir viešosios valdžios institucijoms vykdant savo užduotis; pabrėžia, kad būtina kuo greičiau priimti aiškią, proporcingą, suderintą ir rizika grindžiamą reglamentavimo sistemą dėl nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų, kad būtų skatinamos investicijos ir inovacijos šiame sektoriuje ir visapusiškai išnaudotas jo didžiulis potencialas, tuo pačiu išlaikant kuo aukštesnius saugos standartus;

39.  primena, kad reglamentuojant aviacijos sektorių reikėtų atsižvelgti į konkrečius bendrosios aviacijos, pagal kurią numatyti asmeninio oro transporto sprendimai ir aviacijos sporto veikla, poreikius;

Aviacijos strategijos socialinė darbotvarkė

40.  pripažįsta, jog būtina patikslinti „pagrindinės buvimo vietos“ kriterijų ir „pagrindinės verslo vietos“ apibrėžtį siekiant užtikrinti, kad šios sąvokos būtų taikomos vienodai, ir veiksmingai užkirsti kelią patogios valstybės vėliavos naudojimo ir palankesnių taisyklių ieškojimo praktikai; primena, kad viena iš pagrindinių EASA pareigų – išduoti oro vežėjo pažymėjimus ir leidimus trečiųjų šalių vežėjams, siekiant užtikrinti saugą ir prisidėti prie darbo sąlygų gerinimo;

41.  ragina EASA ir valstybes nares toliau tikrinti naujus verslo ir įdarbinimo modelius, siekiant užtikrinti aviacijos saugą, ir ragina Komisiją reglamentuoti tais atvejais, kai tai yra būtina; pažymi, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti, be kita ko, nefiksuoto darbo laiko sutartims, „mokėk ir skrisk“ schemoms, fiktyviam savarankiškam darbui ir įgulos narių iš trečiųjų šalių padėčiai ES registruotuose lėktuvuose; atkreipia dėmesį į reglamento dėl pranešimų apie aviacijos įvykius ir „teisingumo kultūros“ (angl. „just culture“) svarbą siekiant griežtinti ir gerinti saugos standartus, taip pat sveikatos ir darbo sąlygas;

42.  primena, kad kokybiškas mokymas padeda užtikrinti aviacijos saugą; pabrėžia itin svarbų EASA indėlį nustatant bendruosius mokymo ir saugos standartus pilotams, įgulos nariams ir skrydžių vadovams, be kita ko, pasitelkiant savo virtualiąją akademiją, ir ragina valstybes nares investuoti į švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą visoje aviacijos vertės grandinėje, kadangi Europos aviacijos sėkmė labai priklauso nuo kvalifikuotų darbuotojų ir inovacijų; pripažįsta poreikį spręsti atsirandančio gebėjimų trūkumo klausimą; pabrėžia švietimo institucijų, mokslinių tyrimų centrų ir socialinių partnerių partnerysčių svarbą siekiant atnaujinti mokymo programas ir užtikrinti, kad jos atspindėtų darbo rinkos poreikius;

43.  ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti dvilypius švietimo ir mokymo modelius aviacijos inžinerijos srityje ir išplėsti juos įtraukiant tarptautinio lygmens bendradarbiavimą;

44.  ragina Komisiją pateikti konkrečių iniciatyvų siekiant apsaugoti darbuotojų teises; ragina valstybes nares visiems aviacijos sektoriaus darbuotojams užtikrinti deramas darbo sąlygas, įskaitant sveikatos apsaugą ir saugumą darbo vietoje, nepaisant juos įdarbinusios įmonės dydžio, tipo, darbo vietos ar bazinės sutarties;

45.  pažymi, kad visos Europos Sąjungoje veiklą vykdančios oro transporto bendrovės privalo laikytis visų ES ir valstybių narių socialinių ir įdarbinimo reikalavimų; atkreipia dėmesį į tai, kad esama didelių valstybių narių darbo sąlygų ir socialinės apsaugos skirtumų ir kad įmonės naudojasi įsisteigimo laisve, siekdamos sumažinti sąnaudas; ragina valstybes nares nutraukti šią kenksmingą konkurenciją; ragina Komisiją ir valstybes nares pateikti pasiūlymų dėl to, kaip neleisti neleistinai naudotis netiesioginiu įdarbinimu siekiant išvengti ES ir nacionalinės teisės aktų dėl apmokestinimo ir socialinės apsaugos aviacijos sektoriuje taikymo; ragina Komisiją ir valstybes nares užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir socialinių ir darbo standartų nesilaikymui užtikrinant informaciją suteikiančių asmenų apsaugą, palengvinant atvirus pranešimus ir gerinant bendradarbiavimą su valstybių narių darbo inspekcijomis; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų taikoma ir tinkamai įgyvendinama darbo teisė, socialinės apsaugos teisės aktai ir kolektyvinės sutartys, taikomi atitinkamoje valstybėje narėje veikiančioms oro transporto bendrovėms;

46.  pabrėžia, kad teisė steigti profesinę sąjungą ir į ją įstoti bei imtis kolektyvinių veiksmų yra pagrindinė teisė ir ji turi būti užtikrinta, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 12 straipsnyje; nepritaria jokiems mėginimams apriboti teisę streikuoti aviacijos sektoriuje; pabrėžia, kad aviacijos sektoriuje svarbu turėti stiprius ir nepriklausomus socialinius partnerius, reguliarų oficialiai įteisintą socialinį dialogą visais lygmenimis, taip pat darbuotojų dalyvavimą ir atstovavimą jiems sprendžiant su įmone susijusius klausimus; primygtinai ragina surengti tinkamą konsultacijų procesą ir vesti sustiprintą socialinį dialogą prieš rengiant bet kokias ES iniciatyvas, susijusias su aviacijos sektoriumi; palankiai vertina socialinių partnerių pastangas sudaryti susitarimą dėl darbo sąlygų ir darbuotojų socialinių teisių Europos aviacijos sektoriuje; ragina juos derėtis dėl kolektyvinių sutarčių, apimančių visus aviacijos sektoriaus segmentus, remiantis nacionalinės teisės aktais ir praktika, nes jie yra veiksminga priemonė kovojant su konkurencija dėl žemiausių socialinių, darbo ir užimtumo standartų ir užtikrinant deramą atlygį visiems darbuotojams;

47.  mano, kad joks darbuotojas neturėtų abejoti dėl taikomos darbo teisės ir to, ar jis turi teisę į socialinę apsaugą; todėl atkreipia dėmesį į ypatingą itin mobilių aviacijos sektoriaus darbuotojų padėtį ir ragina geriau koordinuoti ES socialinės apsaugos sistemas; primygtinai prašo, kad poreikis išaiškinti, kurią teisę reikia taikyti mobilių aviacijos sektoriaus darbuotojų darbo sutartims ir kurie teismai yra kompetentingi, būtų įvertintas glaudžiai bendradarbiaujant su šių darbuotojų atstovais;

o
o   o

48.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) EESRK, AC TEN/581.
(2) OL L 7, 2012 1 11, p. 3.
(3) OL C 99, 2014 4 4, p. 3.
(4) OL C 262, 2016 7 19, p. 1.
(5) OL C 382, 2016 10 15, p. 1.
(6) https://ec.europa.eu/transport/media/events/event/high-level-conference-2015-social-agenda-transport_en
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0049.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0394.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0392.
(10) OL C 380 E, 2012 12 11, p. 5.
(11) OL C 74 E, 2008 3 20, p. 658.
(12) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0220.
(13) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0221.
(14) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0092.
(15) OL C 434, 2015 12 23, p. 217.
(16) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0390.
(17) OL C 75, 2016 2 26, p. 2.
(18) https://english.eu2016.nl/documents/reports/2016/01/20/report-aviation-summit-2016


Vėlavimas įgyvendinant ESI fondų veiksmų programas. Poveikis sanglaudos politikai ir tolesni veiksmai
PDF 265kWORD 48k
2017 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija „Vėlavimas įgyvendinant ESI fondų veiksmų programas. Poveikis sanglaudos politikai ir tolesni veiksmai“ (2016/3008(RSP))
P8_TA(2017)0055B8-0149/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 11 d. rezoliuciją dėl greitesnio sanglaudos politikos įgyvendinimo(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl vėlavimo pradėti įgyvendinti 2014–2020 m. sanglaudos politiką(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl ES valstybių narių pasirengimo veiksmingai ir laiku pradėti naująjį sanglaudos politikos programavimo laikotarpį(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio tikslinimo(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas. Ataskaitos vertinimas pagal Bendrųjų nuostatų reglamento 16 straipsnio 3 dalį“(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl siekio supaprastinti 2014–2020 m. sanglaudos politiką ir orientuoti ją į rezultatus(6),

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai „Vėlavimas įgyvendinant Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų veiksmų programas. Poveikis sanglaudos politikai ir tolesni veiksmai“ (O-000005/2017–B8-0202/2017),

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi, vėlai užbaigus derybas dėl 2014–2020 m. DFP ir vėlai priėmus ESI fondų reglamentus, vėluota priimti ir įgyvendinti partnerystės susitarimus ir veiksmų programas, paskirti vadovaujančiąsias, tvirtinančiąsias ir audito institucijas, apibrėžti ir įgyvendinti ex ante sąlygas bei vietos, regionų ir nacionaliniu lygmeniu įgyvendinti projektus; kadangi, nors dėl tokio vėlavimo nėra faktinės informacijos ir neatlikta analizė, šie dokumentai pirmajame programavimo laikotarpio etape turi poveikį ESI fondų galimybei didinti konkurencingumą ir stiprinti socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą;

B.  kadangi šiuo metu patvirtintos 564 ESI fondų veiksmų programos ir Komisija gavo pranešimus apie institucijų paskyrimą 374 veiksmų programoms; kadangi tarpiniai mokėjimai negali būti atlikti, jeigu nepaskirtos vadovaujančiosios institucijos; kadangi, remiantis 2016 m. lapkričio 30 d. turėtais duomenimis, įvykdytų tarpinių mokėjimų suma tik 14,750 mlrd. EUR, o tai reiškia, kad mokėjimų sumos yra mažesnės nei buvo numatyta iš pradžių;

C.  kadangi tuo pačiu ankstesnio programavimo laikotarpio etapu, nors būta panašaus vėlavimo ir techninių kliūčių, susijusių su valdymo ir kontrolės sistemų atžvilgiu nustatytu reikalavimu, kreipimosi dėl tarpinių mokėjimų atvejų užregistruota jau 2009 m. liepos mėn. ir, atsižvelgiant į 2010 m. biudžete numatytus mokėjimų asignavimus, sanglaudos politikos programos tais metais turėjo pradėti veikti visu pajėgumu;

D.  kadangi dabartinė tarpinių mokėjimų suma sudaro palyginti mažą bendrų asignavimų programai dalį, atsižvelgiant į programavimo laikotarpio etapą; kadangi Parlamentui kyla susirūpinimas, kad, remiantis 2016 m. rudens valstybių narių prognozėmis, programos nebus sparčiau vykdomos;

E.  kadangi dėl įgyvendinimo vėlavimo ir dėl to mažesnių mokėjimo poreikių jau 2016 m. 7,2 mlrd. EUR sumažėjo mokėjimo pagal 1b išlaidų kategoriją suma (pagal Taisomojo biudžeto projektą Nr. 4/2016); kadangi tame pačiame 2007–2013 m. programavimo laikotarpio etape panašaus taisomojo biudžeto projekto neprireikė; kadangi 2017 m. mokėjimų asignavimai sumažinti beveik 24 proc., palyginti su 2016 m.;

F.  kadangi primygtinai rekomenduojamas glaudesnis valstybių narių ir ES institucijų bendradarbiavimas, siekiant užtikrinti, kad 2018 m. ES biudžete būtų stabilizuoti mokėjimų asignavimai sanglaudos politikai, pasiektas pakankamas lygis ir laikomasi bendro 2014–2020 m. mokėjimų plano arba prireikus šis planas pritaikytas faktinėms aplinkybėms;

G.  kadangi administraciniai gebėjimai nacionaliniu ir regioniniu bei vietos lygmenimis yra pagrindinė išankstinė sąlyga siekiant sėkmingo sanglaudos politikos įgyvendinimo;

1.  primena, kad ESI fondų investicijų parama svarbi siekiant mažinti ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus Europos regionuose, taip pat skatinti pažangų, tvarų ir integracinį ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą; taigi reiškia susirūpinimą dėl to, kad tolesnis vėlavimas įgyvendinant sanglaudos politikos veiksmų programas darys neigiamą poveikį šių tikslų įgyvendinimui ir dėl to dar labiau didės regionų vystymosi skirtumai;

2.  pripažįsta, kad, nustatant keletą naujų reikalavimų, pavyzdžiui, dėl paramos telkimo pagal temas, ex ante sąlygų ir finansų valdymo, nors ir užtikrintas didesnis programų veiksmingumas, vėluojant priimti teisės aktų sistemą, vėluotas ir įgyvendinimas; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl dabartinio įgyvendinimo tempo kyla pavojus, kad artimiausiais metais bus panaikinta daug įsipareigojimų asignavimų, ir pabrėžia, kad reikia imtis visų galimų priemonių siekiant išvengti tokios galimybės; ragina Komisiją nurodyti numatomus su tuo susijusius veiksmus;

3.  pabrėžia, kad, vėluojant šiam įgyvendinimui, dėl finansinių priemonių pagal ESI fondų veiksmų programas taikymo gali didėti jau kylanti rizika, susijusi su žemu išmokėjimo lygiu, per dideliais kapitalo įnašais, negebėjimu pritraukti pakankamai privataus kapitalo, menku finansinio sverto poveikiu ir kapitalo atsinaujinimo problemomis; atkreipia dėmesį, jog reikia išsamesnio aiškinimo ir veiksmų, kad valstybėse narėse būtų pasiektas vienodas gebėjimų naudoti finansines priemones, kaip sverto priemones, lygis, ir ragina valstybes nares tas Komisijos ir EIB įdiegtas priemones naudoti proporcingai; taip pat primena, kad galima jungti ESI fondų ir Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) lėšas siekiant spręsti dėl investicijų mažėjimo kylančias problemas, visų pirma sektoriuose, kuriuose daugiausia galimybių didinti augimą ir užimtumą;

4.  atsižvelgdamas į tai, kad daugelyje valstybių narių dėl ekonomikos krizės atsirado problemų, susijusių su nepakankamu likvidumu ir viešųjų lėšų, kurias būtų galima panaudoti viešosioms investicijoms, trūkumu, ir kad sanglaudos politikos ištekliai tampa pagrindiniu viešųjų investicijų šaltiniu, ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai naudotis Stabilumo ir augimo pakte numatytu lankstumu;

5.  todėl ragina Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir remiantis objektyvia veiksnių, dėl kurių dabar vėluojamas įgyvendinimas, analize, 2017 m. pirmąjį ketvirtį pateikti sanglaudos spartinimo planą, kad būtų galima sparčiau įgyvendinti ESI fondų veiksmų programas; tačiau šiomis aplinkybėmis pabrėžia poreikį užtikrinti, kad klaidų būtų nedaug, kad būtų kovojama su sukčiavimu ir stiprinami administraciniai nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens gebėjimai, kaip būtina sąlyga siekiant laiku gaunamų ir gerų rezultatų; mano, kad specialiai parengtos priemonės turėtų atitikti Komisijos 2016 m. pabaigoje pateiktos 2014–2015 m. laikotarpio metinių programos įgyvendinimo ataskaitų suvestinės ataskaitos analizę, ir ragina valstybes nares nuolat stebėti projektų įgyvendinimo pažangą; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad pastangas reikia telkti pagal teminių tikslų prioritetus ir kad tai teikia pridėtinės vertės; be to, ragina Komisiją Geresnio įgyvendinimo darbo grupės veikla toliau teikti paramą ir Parlamentui pateikti savo veiklos veiksmų planą;

6.  yra susirūpinęs, kad vėluojama skirti vadovaujančiąsias, tvirtinančiąsias ir audito institucijas ir dėl to vėluojama teikti mokėjimo paraiškas; todėl ragina valstybes nares baigti įgyvendinti skyrimo procesą, o Komisiją – vadovaujančiosioms, tvirtinančiosioms ir audito institucijoms suteikti būtiną techninę pagalbą ir konsultavimo paslaugas, skirtas palengvinti ir paspartinti veiksmų programų įgyvendinimą vietoje, įskaitant projektų bazių rengimą, finansinio valdymo ir kontrolės sistemos paprastinimą ir spartinimą, taip pat sutarčių sudarymo ir stebėsenos procedūras;

7.  pripažįsta, kad greitesnis ir veiksmingesnis ESI fondų veiksmų programų įgyvendinimas yra tiesiogiai susijęs su didesniu supaprastinimu; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į su „Omnibus“ pasiūlymu susijusius prioritetus; vis dėlto pažymi, kad reikia dėti daugiau pastangų, ypač sprendžiant problemas, susijusias su projektų valdymo sąnaudomis, taisyklių nevienodumu ir dažnu keitimu, sudėtingomis svarbių projektų tvirtinimo procedūromis, viešaisiais pirkimais, neišspręstais turtinių ryšių klausimais, ilgai trunkančiomis leidimų ir sprendimų gavimo procedūromis, audito ir kontrolės taisyklių taikymo atgaline data klausimais, vėluojančiais mokėjimais paramos gavėjams, sunkumais suderinant ESI fondų lėšas su kitais finansavimo šaltiniais, valstybės pagalbos taisyklėmis ir lėtu ginčų sprendimu; ragina Komisiją užtikrinti tinkamą koordinavimą ir gerokai supaprastinti valstybės pagalbos taisykles, taip pat užtikrinti, kad jos derėtų su sanglaudos politika; primena, kad taip pat reikia stengtis geriau skelbti ESI fondų investicijų rezultatus;

8.  ragina Komisiją apsvarstyti ir plėtoti sprendimus, įskaitant kitas lankstumo priemones, pavyzdžiui, lankstumą renkantis prioritetus ir veiksmų programas, kai to pageidauja atitinkamos vadovaujančiosios institucijos, laikantis strategijos „Europa 2020“ tikslų ir kartu užtikrinant reikiamą stabilumą ir nuspėjamumą, ir jau siūlomą dėl visiško ar dalinio neįgyvendinimo panaikintų įsipareigojimų asignavimų, įskaitant pagal 1b išlaidų kategoriją, grąžinimą į ES biudžetą, be kita ko, būsimam programavimo laikotarpiui;

9.  ragina dėti didesnes pastangas, kad, pasitelkiant bendrą finansavimą, pvz., ESIF, ESI fondus ir programą „Horizontas 2020“, glaudų kompetentingų institucijų bendradarbiavimą ir paramą racionalios specializacijos veiksmams užtikrinti, taip pat artimiau bendradarbiaujant su nacionalinėmis institucijomis, teikiančiomis projektams, kurie padeda siekti veiklos programose nustatytų tikslų, lengvatinėmis sąlygomis teikiamų paskolų garantijas, būtų užtikrinta ir palengvinta didesnė ES finansavimo galimybių sinergija;

10.  ragina užtikrinti geresnę komunikaciją tarp Komisijos struktūrų (atitinkamų generalinių direktoratų), tarp Komisijos ir valstybių narių, taip pat nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų, nes tai būtina sąlyga siekiant padidinti lėšų panaudojimo lygį ir veiksmų pagal sanglaudos politiką kokybę;

11.  dar kartą primena pridėtinę rezultatais grindžiamo požiūrio laikymosi vertę ir palankiai vertina Komisijos pastangas praktiškai užtikrinti politinės veiklos rezultatus; atkreipia dėmesį į 2014–2015 m. laikotarpio metinių programos įgyvendinimo ataskaitų suvestinės ataskaitos išvadas ir laukia būsimos 2017 m. pabaigoje planuojamos parengti strateginės Komisijos ataskaitos, kurioje bus pateikta informacijos apie prioritetų įgyvendinimą – pateikiami finansiniai duomenys, bendri ir konkretūs programos rodikliai, kiekybiniai tiksliniai rodikliai, pažanga artėjant prie nustatytų orientyrų, taip pat nurodomas veiksmų, kurių imtasi siekiant įvykdyti ex ante sąlygas, įvykdymo lygis(7);

12.  atkreipia dėmesį į esamą 2014–2020 m. mokėjimų planą; atsižvelgdamas į įsipareigojimų panaikinimo taisykles, ragina Komisiją iki 2023 m. nustatyti tinkamą mokėjimų planą ir pasiūlyti padidinti mokėjimų asignavimų viršutines ribas pagal 1b išlaidų kategoriją (jei būtina, iki dabartinio programavimo laikotarpio pabaigos); ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų galima lengvai naudotis visomis e. sanglaudos galimybėmis ir mokėjimo planą koreguoti atsižvelgiant į konkrečią raidą, ir parengti sanglaudos spartinimo planą; todėl prašo, kad valstybės narės įvestų duomenis apie projektų bazes, viešųjų pirkimų planus ir planuojamas bei faktines pasiūlymų teikimo, sutarčių sudarymo ir įgyvendinimo datas, taip pat finansinius ir apskaitos duomenis, susijusius su sąskaitomis faktūromis, bendru finansavimu, išlaidų tinkamumu finansuoti ir kt.;

13.  tikisi, kad Komisija Sanglaudos forume tęs diskusijas šiais klausimais ir 7-ojoje sanglaudos ataskaitoje pasiūlys sprendimų, kad būtų užtikrintas visapusis sanglaudos politikos įgyvendinimas ir tenkinami ES investiciniai poreikiai; taip pat ragina imtis būtinų veiksmų, kad po 2020 m. būtų laiku pradėtas programavimo laikotarpis;

14.  prašo Komisijos atsižvelgti į tai, kas sužinota iš metinėse ataskaitose pateiktos informacijos, kad būtų galima diskutuoti apie sanglaudos politiką po 2020 m.

15.  primygtinai ragina Komisiją vėliausiai iki 2018 m. pradžios pateikti teisės aktų paketą dėl kito programavimo laikotarpio ir sudaryti sąlygas sklandžiai ir laiku derėtis dėl DFP po 2020 m., įskaitant poveikį švelninančias reguliavimo ir procedūrų priemones, siekiant išvengti sisteminių sukrėtimų sanglaudos politikos investicijoms ir jų įgyvendinimui; mano, kad reikia tinkamai atsižvelgti į Jungtinės Karalystės referendumo rezultatus ir būsimus „Brexit“ susitarimus;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, Regionų komitetui, valstybėms narėms ir jų nacionaliniams bei regioniniams parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0217.
(2) OL C 289, 2016 8 9, p. 50.
(3) OL C 482, 2016 12 23, p. 56.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0412.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0053.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0419.
(7) Būtinas atnaujinimas paskelbus 2014–2015 m. laikotarpio metinių programos įgyvendinimo ataskaitų suvestinę ataskaitą.

Teisinis pranešimas - Privatumo politika