Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/2097(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0159/2017

Pateikti tekstai :

A8-0159/2017

Debatai :

PV 15/05/2017 - 15
CRE 15/05/2017 - 15

Balsavimas :

PV 16/05/2017 - 6.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0206

Priimti tekstai
PDF 549kWORD 61k
Antradienis, 2017 m. gegužės 16 d. - Strasbūras
2015 m. metinė ataskaita „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“
P8_TA(2017)0206A8-0159/2017

2017 m. gegužės 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2015 m. metinės ataskaitos „ES finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“ (2016/2097(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 325 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl ankstesnių Komisijos ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) metinių ataskaitų,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 14 d. Komisijos ataskaitą „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu. 2015 m. metinė ataskaita“ (COM(2016)0472) ir papildomus tarnybų darbinius dokumentus (SWD(2016)0234, SWD(2016)0235, SWD(2016)0236, SWD(2016)0237, SWD(2016)0238, SWD(2016)0239),

–  atsižvelgdamas į OLAF 2015 m. metinę ataskaitą ir OLAF priežiūros komiteto 2015 m. veiklos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2015 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 18 d. Komisijos komunikatą „ES biudžeto apsauga iki 2015 m. pabaigos“ (COM(2016)0486),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 250/2014, kuriuo nustatoma programa, skirta Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos srities veiklai skatinti (programa „Hercule III“), ir panaikinamas Sprendimas Nr. 804/2004/EB(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 17 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo (COM(2013)0534),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 11 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (COM(2012)0363),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 25 d. savo rezoliuciją dėl kovos su korupcija ir tolesnių veiksmų, susijusių su CRIM komiteto rezoliucija(4),

–  atsižvelgdamas į 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos(5),

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos užsakytą 2015 m. ataskaitą dėl PVM nepriemokos ir į 2016 m. balandžio 7 d. Komisijos komunikatą dėl PVM veiksmų plano (COM(2016)0148),

–  atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-105/14 (Taricco ir kiti)(6),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 3 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 24/2015 „Kova su sukčiavimu PVM Bendrijos viduje: reikia imtis daugiau veiksmų“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 14 d. pranešimą savo iniciatyva dėl informatorių vaidmens saugant ES finansinius interesus(7),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB(8),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0159/2017),

A.  kadangi valstybės narės ir Komisija de jure yra bendrai atsakingos už maždaug 80 proc. Sąjungos biudžeto įvykdymo; tačiau kadangi de facto valstybės narės ir Komisija panaudodamos šiuos išteklius yra atsakingos už šių projektų priežiūrą, kad būtų užtikrinta tam tikro lygio kontrolė; kadangi valstybės narės pirmiausia yra atsakingos už nuosavų išteklių surinkimą, be kita ko, PVM ir muitų pavidalu;

B.  kadangi ES finansinių interesų apsauga turėtų būti pagrindinis ES politikos aspektas siekiant didinti piliečių pasitikėjimą ir užtikrinti, kad jų pinigai būtų naudojami tinkamai ir laikantis požiūrio „geriausias kiekvieno euro panaudojimas“;

C.  kadangi panaudojant supaprastinimo procesus, gerų veiklos rezultatų užtikrinimas apima indėlius, išdirbius, išdavas / rezultatus ir poveikį, kurie reguliariai vertinami vykdant veiklos auditus;

D.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybės narės prieš Sąjungos finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą imasi tų pačių priemonių, kurių jos imasi prieš savo pačių finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą;

E.  kadangi SESV 325 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybės narės, Komisijos padedamos, organizuoja glaudų ir reguliarų kompetentingų institucijų bendradarbiavimą;

F.  kadangi dėl valstybių narių teisinių ir administracinių sistemų įvairovės susidaro sudėtingos sąlygos pažeidimų šalinimui ir kovai su sukčiavimu; ir kadangi todėl Komisija turėtų padidinti pastangas ir užtikrinti, kad kova su sukčiavimu būtų vykdoma veiksmingai ir būtų pasiekta apčiuopiamesnių ir labiau patenkinamų rezultatų;

G.  kadangi tampa vis labiau aišku, kad naudojimasis neskelbtinais duomenimis yra prie sukčiavimo prisidedantis veiksnys;

H.  kadangi PVM – svarbus ir didėjantis valstybių narių, 2014 m. gavusių beveik 1 trln. EUR, pajamų šaltinis, kuriuo prisidedama prie ES nuosavų išteklių ir kuris sudarė 17,667 mln. EUR arba 12,27 proc. visų ES pajamų 2014 m.;

I.  kadangi dabartinė PVM sistema, ypač taikoma tarpvalstybiniams sandoriams, yra neapsaugota nuo sukčiavimo ir mokesčių vengimo strategijų, iš kurių vien dėl dingusio prekiautojo sukčiavimo Bendrijoje (paprastai vadinamo karuseliniu sukčiavimu) 2014 m. prarasta maždaug 50 mlrd. EUR PVM pajamų;

J.  kadangi PVM nepriemoka 2014 m. sudarė maždaug 159,5 mlrd. EUR ir skirtingose šalyse skiriasi nuo mažiau kaip 5 proc. iki daugiau kaip 40 proc.;

K.  kadangi korupcijos atvejų, ypač organizuoto nusikalstamumo forma, yra visose valstybėse narėse ir sukuriama našta ne tik ES ekonomikai, bet ir daroma žala demokratijai ir teisinei valstybei visoje Europoje; tačiau kadangi tikslūs skaičiai yra nežinomi, nes Komisija nusprendė ataskaitoje dėl ES kovos su korupcija politikos neskelbti duomenų;

L.  kadangi sukčiavimas – tai tyčinio neteisėto veiksmo pavyzdys ir todėl vertinamas kaip baudžiamoji veika ir kadangi pažeidimas – tai taisyklių nesilaikymas;

M.  kadangi pažeidimų skaičiaus svyravimas gali būti susietas su daugiamečio programavimo ciklų raida (kai daugiau pažeidimų aptinkama ciklų pabaigoje dėl to, kad programos užbaigiamos), taip pat su kai kurių valstybių narių, kurios linkusios pranešti apie didžiąją dalį ankstesnių daugiamečių programų pažeidimų vienu metu, vėluojančiomis ataskaitomis;

Pažeidimų nustatymas ir pranešimas apie juos

1.  su susirūpinimu pažymi, kad 2015 m. pranešimų apie visus sukčiavimu laikomus ir nelaikomus pažeidimus skaičius gerokai padidėjo – 36 proc. (t. y. 5 876 įregistruotų pažeidimų atvejai, palyginus su 2014 m.) ir pasiekė 22 349 atvejų skaičių, susijusį su tam tikromis konkrečiomis situacijomis dviejų valstybių narių sanglaudos politikos srityje; pažymi, kad nors pažeidimų skaičius 2015 m. išaugo, su jais susijusi suma (3,21 mlrd. EUR) šiek tiek (1 proc.) sumažėjo, palyginti su 2014 m. (3,24 mlrd. EUR);

2.  yra susirūpinęs, kad nepaisant 11 proc. sumažėjusių sukčiavimui priskiriamų pažeidimų, apie kuriuos pranešta, – nuo 1 649 2014 m. iki 1 461 2015 m. – su jais susijusios sumos padidėjo 18 proc. t. y., nuo 538 mln. 2014 m. iki 637,6 mln. 2015 metais; pažymi, kad netikri ar suklastoti dokumentai bei deklaracijos sudarė dažniausiai pasitaikančio sukčiavimo atvejus – iš viso 34 proc., o didžiausia sukčiavimui priskiriamų pažeidimų, apie kuriuos pranešta, dalis (52 proc.) nustatyta žemės ūkio sektoriuje, taip pat didžiausia visų sukčiavimu laikomų pažeidimų procentinė dalis (75 proc.) nustatyta taikant administracinės kontrolės sistemas, kurios numatytos konkretiems sektoriams skirtuose reglamentuose;

3.  primena, kad ne visi pažeidimai yra sukčiavimas ir kad svarbu tinkamai atskirti klaidas nuo sukčiavimo;

4.  mano, kad Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimas sukčiavimo nustatymo srityje nėra pakankamai efektyvus;

5.  nepritaria Komisijai, kad kasmet ES biudžeto išteklius didinant 14 proc. būtų galima pateisinti 36 proc. padidėjusį pažeidimų skaičių;

6.  teigiamai vertina Komisijos keturių deleguotųjų ir keturių įgyvendinimo reglamentų dėl pranešimų apie pažeidimus nuostatų pasidalijamojo valdymo srityje rinkinį, kuriuo siekiama pagerinti informacijos apie pažeidimus ir sukčiavimą, kurią pranešė valstybės narės, kokybę ir nuoseklumą; apgailestauja, kad šiuose reglamentuose nereguliuojami terminai, per kuriuos valstybės narės privalėtų pranešti apie pažeidimus; apgailestauja dėl to, kad sukčiavimu nelaikomų pažeidimų atžvilgiu, 2015 m. 537 iš 538 pažeidimų, apie kuriuos pranešė Airija, buvo susiję su ankstesne 2000–2006 m. ataskaitų programa ir 5105 iš 5619 pažeidimų, apie kuriuos pranešė Ispanija, buvo susiję su sanglaudos politikos sektoriaus pažeidimais, nustatytais per visą 2007–2013 m. laikotarpį, apie kuriuos visus pranešta 2015 m.; ir dėl to, kad 2014 m. Nyderlandai buvo pranešę tik apie 1 pažeidimą žuvininkystės sektoriuje, o 2015 metais jų buvo 53; pabrėžia tai, kad situacija, kai valstybės narės laiku nepateikia duomenų arba jų pateikiami duomenys nėra tikslūs, kartojasi jau daugelį metų; pabrėžia, kad neįmanoma duomenų palyginti ir objektyviai įvertinti sukčiavimo Europos Sąjungos valstybėse narėse masto;

7.  pažymi, kad, remiantis Tarybos direktyvos 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis, 27 straipsnio 3 dalimi, Komisija kartą per penkerius metus Europos Parlamentui ir Tarybai teikia ataskaitą apie tai, kaip veikia šia direktyva nustatyta tvarka; apgailestauja, kad vis dar nepaskelbtas vertinimas, kuris buvo numatytas atlikti ne vėliau kaip 2017 m. sausio 1 d.; ragina Komisiją nedelsiant paskelbti vertinimą;

8.  ragina Komisiją toliau stengtis vystyti tokias programas, kaip REFIT, kad būtų supaprastinti ES teisės aktai; pabrėžia, kad taisyklių ir procedūrų supaprastinimas padeda sumažinti pažeidimus, kurie dažnai susiję su sudėtingomis taisyklėmis ir reikalavimais; pažymi, kad administracinės naštos sumažinimas – tai viešojo administravimo ir ES piliečių išlaidų mažinimas, ir taip pat skatina naudos gavėjus vykdyti naujas ES programas; pabrėžia, kad taisyklių supaprastinimas turėtų atitikti ES biudžeto, sutelkto į rezultatus, principą;

9.  primena, jog valstybės narės valdo apie 80 procentų ES biudžeto, todėl mano, jog Komisija privalo joms padėti kurti nacionalines kovos su sukčiavimu strategijas;

10.  apgailestauja, jog ne visos valstybės nares iki šiol yra patvirtinusios nacionalines kovos su sukčiavimu strategijas;

11.  pakartotinai ragina Komisiją nustatyti vienodą, palyginamų duomenų apie pažeidimus ir sukčiavimo atvejus surinkimo sistemą iš valstybių narių, kuri standartizuotų pranešimo procesą bei teikiamos informacijos kokybę ir duomenų palyginamumą;

12.  teigiamai vertina tai, kad 2015 m. rugsėjo 9 d. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/1525, kuriuo buvo patobulinta dabartinė sukčiavimo muitų srityje nustatymo ir tyrimo sistema ES ir nacionaliniu lygmenimis;

13.  vertina valstybių narių pastangas, kuriomis siekiama aptikti ir įvertinti pažeidimus ir apie juos pranešti ir įgyvendinti veiksmingas ir proporcingas kovos su sukčiavimu priemones; pabrėžia, kad kovos su sukčiavimu veiksmai padeda skatinti plėtrą; ragina Komisiją taip pat naudotis technine pagalba tam, kad padėtų stiprinti techninius ir administracinius valdymo institucijų pajėgumus veiksmingoms kontrolės sistemoms užtikrinti, be kita ko, taikant paprastesnes ir skaidresnes taikomąsias programas, kurias naudojant būtų sumažinta sukčiavimo rizika ir užtikrinama, kad būtų galima susigrąžinti bet kokius nuostolius; rekomenduoja visais lygmenimis didinti projektų valdymo skaidrumą; ragina Komisiją ir valstybes nares tęsti pradėtus veiksmus ir kontrolės sistemoms bei procedūroms palaipsniui sistemingai pradėti naudoti informacinių technologijų priemones, skirtas kovai su pažeidimais; primygtinai ragina Komisiją parengti ir patvirtinti specialias gaires, skirtas nacionalinės valdžios institucijoms padėti nustatyti pažeidimus;

Įplaukos – nuosavi ištekliai

14.  yra susirūpinęs, kad 2014 m. dėl PVM nepriemokos ir sukčiavimo PVM Bendrijos viduje atitinkamai patirti 159,5 mlrd. EUR ir 50 mlrd. EUR pajamų nuostoliai; pažymi, kad tik dvi valstybės narės – Jungtinė Karalystė ir Belgija – renka ir platina statistinius duomenis apie tarpvalstybinio sukčiavimo PVM sukeltus pajamų nuostolius;

15.  pažymi, kad Komisija negali gauti informacijos, kuria keičiasi valstybės narės, kad galėtų užkirsti kelią dingusio prekiautojo sukčiavimui Bendrijoje, kuris dažnai vadinamas karuseliniu sukčiavimu, ir su juo kovoti; laikosi nuomonės, kad Komisija turėtų galėti pasinaudoti tinklu „Eurofisc“, kad galėtų geriau kontroliuoti, vertinti ir tobulinti valstybių narių keitimąsi duomenimis; ragina visas valstybes nares dalyvauti visoje tinklo „Eurofisc“ vykdomoje veikloje, siekiant palengvinti ir paspartinti keitimąsi informacija su tokiomis teisminėmis ir teisėsaugos institucijomis, kaip Europolu ir OLAF, kaip rekomendavo Audito Rūmai; ragina valstybes nares ir Tarybą suteikti Europos Komisijai galimybę pasinaudoti šiais duomenimis, kad būtų skatinamas bendradarbiavimas, stiprinamas duomenų patikimumas ir kovojama su tarpvalstybiniu nusikalstamumu;

16.  pažymi, kad PVM informacijos mainų sistema (angl. VIES) – naudinga kovos su sukčiavimu priemonė, nes ja mokesčių institucijoms suteikiama galimybė suderinti duomenis apie prekiautojus skirtingose šalyse; ragina valstybes nares sutrumpinti informacijos teikimo, atsakymo į užklausas ir reagavimo į nurodytas klaidas laikotarpį, kaip rekomendavo Audito Rūmai;

17.  atkreipia dėmesį į 2016 m. balandžio 7 d. paskelbtą Komisijos veiksmų planą „PVM. Bendros ES PVM erdvės kūrimas“; labai apgailestauja dėl to, kad 2016 m. veiksmų plane numatytas paskelbti leidinys „Mokesčių administratorių ir muitinių bei teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo gerinimo ir mokesčių administratorių pajėgumų stiprinimo priemonės“ nukeltas vieniems metams; pabrėžia, kad problemoms, susijusioms su tarpvalstybiniu sukčiavimu PVM, spręsti reikalingos griežtos, koordinuotos ir skubios priemonės, todėl primygtinai ragina Komisiją paspartinti savo procedūras ir parengti sprendimus, kad būtų išvengta mokestinių pajamų praradimo ES ir valstybėse narėse;

18.  pabrėžia, kad dėl trumpalaikių kovos su PVM nuostoliais priemonių įgyvendinimo neturėtų būti atidėtas Komisijos pasiūlymas dėl galutinės PVM sistemos, kuri numatyta veiksmų plane;

19.  džiaugiasi, kad tradicinių nuosavų išteklių (angl. TOR) dydžio šuolis 2014 m., kuriam įtaką padarė sukčiavimas, kilo tik vienais metais ir kad 2015 m. lygis (427 mln. EUR) vėl pasiekė vidutinį 2011–2015 m. lygį; vis dėlto yra nepatenkintas, kad tam tikros valstybės narės nepraneša apie jokius su tradiciniais nuosavais ištekliais susijusius pažeidimų atvejus;

20.  primygtinai ragina valstybes nares greičiau susigrąžinti mokėtinas tradicinių nuosavų išteklių sumas, tai ypač taikytina valstybėms narėms, kurioms reikia susigrąžinti didžiausias sumas; primygtinai ragina Graikiją, Rumuniją, Latviją, Maltą ir Nyderlandus pagerinti tradicinių nuosavų lėšų rinkimą, nes jų mokėtinų tradicinių nuosavų lėšų lygis gerokai didesnis už ES vidurkį, kuris yra 1,71 proc., ir atitinkamai siekia 8,95 proc., 5,07 proc., 5,04 proc., 3,84 proc. ir 3,81 proc.;

21.  pažymi, kad savanoriškų pranešimų apie pažeidimus skaičius auga ir ragina valstybes nares atitinkamai pakoreguoti savo muitinio tikrinimo strategijas atsižvelgiant į savanoriškų pranešimų rezultatus;

22.  ypač atkreipia dėmesį į tai, kad 75 proc. visų nesąžiningų atvejų, apie kuriuos pranešama, susiję su tokiomis prekėmis, kaip tabakas, elektros prietaisai, avalynė, tekstilė, geležis ir plienas, ir kad tokių prekių kilmės šalys dažniausiai yra Kinija, Jungtiniai Arabų Emyratai, JAV, Baltarusija, Rusija ir Ukraina; pabrėžia, kad Kinija – pagrindinė (80 proc.) suklastotų prekių kilmės šalis, po jos eina Honkongas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Turkija ir Indija; prašo Komisijos iškelti šias problemas per prekybos derybas su šiomis šalimis;

23.  pabrėžia, kad dėl dideliais mokesčiais apmokestinamų prekių kontrabandos prarandama daug ES ir valstybių narių biudžetų pajamų ir kad apytikriai apskaičiuota, jog vien tik dėl cigarečių kontrabandos kasmet patiriamas tiesioginis daugiau kaip 10 mlrd. EUR muito mokesčių pajamų nuostolis;

24.  susirūpinęs pažymi, kad pastaraisiais metais išaugo tabako kontrabanda į ES ir apskaičiuota, kad dėl jos kasmet prarandama 10 mlrd. EUR ES biudžeto ir valstybių narių biudžetų viešųjų pajamų, tuo pačiu metu ji yra pagrindinis organizuoto nusikalstamumo, įskaitant terorizmą, šaltinis; pabrėžia, kad dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais padaroma didelė žala teisėtai prekybai ir nacionalinėms ekonomikoms; be to, pažymi, kad didelės kontrabandinio tabako dalies kilmės šalis – Baltarusija; ragina ES ir valstybes nares daryti spaudimą Baltarusijai, kad būtų kovojama su neteisėta prekyba tabako gaminiais ir organizuotu nusikalstamumu, taip pat prireikus taikyti sankcijas; ragina valstybes nares intensyviau bendradarbiauti šioje srityje;

25.  atkreipia dėmesį į sėkmingus rezultatus vykdant daugybę bendrų muitinių operacijų, susijusių su OLAF ir valstybių narių bendradarbiavimu su įvairiomis trečiųjų šalių tarnybomis, per kurias, be kita ko, konfiskuota 16 mln. cigarečių ir 2 tonos kanapių; pažymi, kad per operaciją „Baltica“, kurią vykdė Lenkijos muitinė, bendradarbiaudama su OLAF, Europolu ir penkiomis valstybėmis narėmis (Suomija, Estija, Latvija, Lietuva ir Švedija), buvo konfiskuota 13 mln. cigarečių, atvežtų iš tokių trečiųjų valstybių kaip Baltarusija ir Rusija;

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad pranešta apie 241 kontrabandinių cigarečių atvejį, susijusį su nustatytu 31 mln. EUR tradicinių nuosavų išteklių nuostoliu; abejoja dėl kai kurių valstybių narių muitinių, kurios 2015 m. nepranešė apie nė vieną cigarečių kontrabandos atvejį, budrumo;

27.  pažymi, kad muitinis tikrinimas, vykdytas prekių įforminimo metu, ir kovos su sukčiavimu tarnybų atliekami patikrinimai buvo sėkmingiausi metodai siekiant nustatyti sukčiavimo atvejus, susijusius su pajamomis ES biudžete 2015 metais;

28.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad muitinės darbuotojų mažinimas gali turėti neigiamą poveikį atliekamų patikrų skaičiui ir todėl būtų daromas neigiamas poveikis siekiant nustatyti sukčiavimo veiksmus ES biudžeto pajamų sektoriuje;

29.  pakartoja, kad veiksminga muitinės kontrolė yra pagrindinis veiksnys užtikrinant ES finansinių interesų apsaugą ir kad biudžetinės priemonės turėtų nekliudyti valstybių narių valdžios institucijoms atlikti savo užduotis;

30.  yra susirūpinęs dėl muitinio tikrinimo ir su juo susijusio muitų, kurie yra ES biudžeto nuosavų išteklių šaltinis, surinkimo; atkreipia dėmesį į tai, kad patikrinimus, ar importuotojai laikosi tarifų ir importo taisyklių, atlieka valstybių narių muitinės, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad patikrinimai ties ES sienomis būtų tinkami ir suderinti ir tokiu būdu garantuojantys ES saugumą, saugą ir ekonominius interesus, ir įsipareigoti ypač kovoti su prekyba neteisėtomis ir suklastotomis prekėmis;

31.  teigiamai vertina Komisijos rekomendaciją, kad valstybės narės turėtų užtikrinti tinkamą palankių sąlygų prekybai sudarymo ir ES finansinių interesų apsaugos pusiausvyrą; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į greitąsias muitinės procedūras, taikomas įmonėms, kurios laikomos mažos rizikos – tai savaime galėtų būti gera greito prekių įforminimo sistema, tačiau buvo parodyta, kad šios procedūros pažeidžiamos korupcinės muitinės pareigūnų praktikos požiūriu;

Išlaidos

32.  atkreipia dėmesį į žemą pranešamų tiesiogiai Komisijos valdomų fondų pažeidimų (laikomų arba nelaikomų sukčiavimų) lygį, kuris yra mažesnis kaip 0,7 proc.; prašo Komisijos suteikti išsamesnę informaciją apie iš teisėtų gyventojų, kilusių iš ES nepriklausančių šalių, susigrąžintas netinkamai valdytas ES lėšas, kurias tiesiogiai valdė Komisija;

33.  pažymi, kad 2015 m. sukčiavimui priskiriamų pažeidimų, susijusių su išlaidomis, apie kuriuos pranešta, skaičius sumažėjo 10 proc.;

34.  pažymi, kad atskleisti sukčiavimu laikomi ir juo nelaikomi pažeidimai, susiję su išlaidomis, 2015 m. sudaro 1,98 proc. ES biudžeto mokėjimų;

35.  pažymi, kad 2015 m. sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičius pagal nacionalinių išteklių biudžeto sektorių sumažėjo 14 proc., palyginti su 2014 m., ir kad susijusi suma padidėjo 8 proc.; reiškia susirūpinimą dėl to, kad šiame sektoriuje sukčiavimu nelaikomų pažeidimų skaičius 2015 m. išaugo 28 proc., o susijusi suma – 44 proc.;

36.  apgailestauja dėl to, kad bent 5 metus iš eilės kasmet daugėjo Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) sukčiavimu laikomų ir juo nelaikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešama, skaičius: 2011 m. pranešta apie 1 970 atvejų, 2015 m. – apie 4 612; tačiau pažymi, kad su EŽŪGF susiję pažeidimai metai po metų išliko stabilūs (+6 proc., palyginti su 2014 m., ir 10 proc., palyginti su 2011 m.), o su EŽŪFKP susijusių pažeidimų nuolat daugėjo; atkreipia dėmesį į tai, kad susijusi finansinė suma 2011 m. sumažėjo nuo 211 mln. EUR iki 119 mln. EUR 2012 m., tačiau 2015 m. nuolat didėjo iki 394 mln. EUR, o EŽŪFKP pažeidimų, apie kuriuos pranešama, lygis sudaro beveik 2 proc. viso fondo; primygtinai ragina valstybes nares, kuriose pranešta apie daugiausia sukčiavimu nelaikomų pažeidimų, – Rumuniją, Italiją, Ispaniją, Lenkiją, Vengriją, Portugaliją ir Lietuvą – nedelsiant ir veiksmingai sureguliuoti šią padėtį, kad būtų sustabdyta ši tendencija;

37.  apgailestauja, kad daugiau kaip du trečdaliai nustatytų 2015 m. ERPF išlaidų klaidų atsirado dėl to, kad nebuvo patvirtinamųjų dokumentų, kuriais būtų pagrįstos išlaidos ir viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymas; atkreipia dėmesį į tai, kad, norint užtikrinti veiksmingą kontrolę, būtinas visiškas skaidrumas, įskaitant susijusį su subrangovais; ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant išspręsti šiuos trūkumus; ragina Komisiją nedelsiant stebėti ir įvertinti Direktyvų 2014/24/ES ir 2014/25/ES dėl viešųjų pirkimų perkėlimą į nacionalinę teisę;

38.  yra susirūpinęs, kad pažeidimų, apie kuriuos pranešė įvairios valstybės narės, skaičius labai skiriasi; atkreipia dėmesį į tai, kad daugiau pranešimų apie pažeidimus taip pat gali būti dėl to, kad nacionalinė kontrolės sistema turi didesnius pajėgumus užkirsti kelią pažeidimams ar jiems aptikti; ragina Komisiją toliau dėti visas pastangas, skirtas valstybėms narėms remti gerinant patikrinimų lygį ir kokybę, be kita ko, pasitelkiant ES kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybas (angl. AFCOS), ir visose valstybėse narėse baigiant įdiegti nacionalinę kovos su sukčiavimu strategiją (NAF);

39.  palankiai vertina tai, kad iki 2015 m. pabaigos šešios valstybės narės patvirtino nacionalines kovos su sukčiavimu strategijas ir ragina likusias valstybes nares skubiai užbaigti besitęsiančius priėmimo procesus ir parengti savo nacionalines kovos su sukčiavimu strategijas;

40.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad 2015 m., palyginti su 2014 m., padvigubėjo su bendra žuvininkystės politika susijusių sukčiavimu laikomų ir juo nelaikomų pažeidimų skaičius, kuris yra didžiausias per visą laiką: 202 atvejai (19 sukčiavimu laikomų ir 183 juo nelaikomų atvejų), susiję su 22,7 mln. EUR suma (3,2 mln. EUR suma susijusi su sukčiavimu laikomais atvejais);

41.  pabrėžia, kad supaprastinus administracines taisykles sumažės su sukčiavimu nesusijusių pažeidimų, bus lengviau nustatyti sukčiavimo atvejus, o ES lėšos taps prieinamesnės naudos gavėjams;

42.  labai apgailestauja, kad sanglaudos politikos srityje pranešta apie labai padidėjusį sukčiavimu nelaikomų pažeidimų skaičių, kuris 2014–2015 m. pakilo 104 proc. už programavimo laikotarpius prieš 2007–2013 m. ir 108 proc. už 2007–2013 m. programavimo laikotarpį; tačiau pažymi, kad finansinės sumos, susijusios su sukčiavimu nelaikomais pažeidimais, 2015 m., palyginti su 2014 m., padidėjo ne daugiau kaip 9 proc.; be to, apgailestauja dėl to, kad sukčiavimu laikomų pažeidimų skaičius 2015 m. išaugo 21 proc., o susijusi suma – 74 proc.;

43.  mano, kad metinėje ataskaitoje pateiktų duomenų ir palyginamų duomenų apie nacionalines išlaidų sistemas, įskaitant duomenis apie pažeidimus ir sukčiavimą, lyginamoji analizė galėtų padėti padaryti tikslines išvadas apie sanglaudos politikos išlaidas, įskaitant išlaidas pajėgumų stiprinimo reikmėms;

44.  šiuo požiūriu nurodo Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 10/2015, kurioje, be kita ko, rekomenduojama, kad Komisija ir valstybės narės investuotų į sistemingą viešųjų pirkimų klaidų analizę, ir prašo Komisijos pateikti Parlamentui tokią išsamią analizę; ypač ragina Komisiją reikšti savo nuomonę dėl pasikartojančių klaidų ir paaiškinti, kodėl tokios klaidos nebūtų traktuojamos kaip galimai sukčiavimu laikomos veiklos signalai; ragina Komisiją nedelsiant baigti rengti viešųjų pirkimų gaires, suderintas su neseniai priimta Direktyva dėl viešųjų pirkimų;

45.  atkreipia dėmesį į tai, kad būtinas visiškas išlaidų apskaitos, ypač infrastruktūros darbų, kurie finansuojami tiesiogiai naudojant ES lėšas ar finansines priemones, skaidrumas; ragina Komisiją užtikrinti, kad ES piliečiai galėtų visapusiškai susipažinti su informacija apie bendrai finansuojamus projektus;

46.  prašo, kad Komisija pateiktų išsamius paaiškinimus dėl didelio sukčiavimo atvejų skaičiaus mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP), inovacijų ir verslumo srityje priežasčių; šis skaičius 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu padidėjo nuo 6 iki 91 atvejo, apie kurį pranešta, ir tai sudaro 263 mln. EUR sumą ir daugiau kaip 20 proc. visų praneštų sukčiavimo atvejų sanglaudos politikos srityje;

47.  palankiai vertina, tai, kad apskritai sumažėjo pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičius Pasirengimo narystei pagalbos srityje; vis dėlto pažymi, kad stabiliai didėja Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP) pažeidimų skaičius, Turkijoje įvyksta 46 proc. atvejų, kurie sudaro 83 proc. pažeidimų, apie kurios pranešama, sumų; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę taikyti neigiamą principo „parama pagal pažangą“ variantą („mažesnė parama už mažesnę pažangą“), atsižvelgiant į dabartinę politinę padėtį Turkijoje, kuri kelia tiesioginį pavojų šalies galimybėms panaudoti paramą;

Nustatytos problemos ir būtinos priemonės

Geresnis pranešimų teikimas

48.  apgailestauja, kad, nepaisant daugelio Parlamento raginimų nustatyti visose valstybėse narėse vienodus pranešimų apie pažeidimus teikimo principus, padėtis ir toliau yra nepatenkinama ir vis dar smarkiai skiriasi kiekvienos valstybės narės nurodomas sukčiavimu laikomų ir juo nelaikomų pažeidimų skaičius; mano, kad dėl šios problemos sukuriamas iškreiptas pažeidimų skaičiaus ir ES finansinių interesų apsaugos tikrosios būklės vaizdas; pakartoja savo raginimą Komisijai rimtai stengtis suvienodinti valstybėse narėse taikomus skirtingus pažeidimų prevencijos, nustatymo ir pranešimo apie juos metodus ir nevienodą aiškinimą taikant ES teisinę sistemą; ragina sukurti vieningą pranešimų teikimo sistemą;

49.  dar kartą ragina Komisiją sukurti sistemą, kuria naudodamosi kompetentingos institucijos galėtų keistis informacija, ir taip būtų sudaryta galimybė tarp dviejų ar daugiau valstybių narių atlikti apskaitos įrašų kryžminę patikrą siekiant išvengti tarpvalstybinio sukčiavimo, susijusio su struktūriniais ir investicijų fondais, ir taip užtikrinti kompleksinį ir išsamų požiūrį į valstybių narių finansinių interesų apsaugą;

50.  atkreipia dėmesį į pagal programą „Hercule III“ kovos su sukčiavimu sektoriuje finansuojamo bendradarbiavimo projekto išvadas, kuriose Komisija raginama pateikti konkretų pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl tarpusavio administracinės pagalbos struktūrinių ir investicijų fondų srityje, nes tokia teisinė bendradarbiavimo priemonė yra reikalinga siekiant užkirsti kelią nusikaltėliškam grobstymui, pradžios tašku imant šiuo metu vykdomą Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų laikotarpio vidurio vertinimą;

51.  atkreipia dėmesį, kad nepaprastosios padėties atvejais, pvz., kai lėšos naudojamos pabėgėliams, dažnai nukrypstama nuo įprastinių viešųjų pirkimų procedūrų ir lėšomis galima naudotis tiesiogiai; ragina Komisiją veiksmingiau prižiūrėti tokių išimčių ir plačiai paplitusios praktikos skaidyti viešąsias sutartis tam, kad nebūtų viršijamos nustatytos ribos ir kad būtų galima išvengti įprastinių viešųjų pirkimų procedūrų, taikymą;

52.  remia Komisijos požiūrį rekomenduoti stiprinti valstybių narių, kurios vis praneša apie labai nedidelį sukčiavimu laikomų pažeidimų skaičių, darbą, susijusį su sukčiavimo nustatymu ir (arba) pranešimu apie jį;

53.  palankiai vertina didesnį Komisijos paskelbtų duomenų apie sukčiavimu laikomus ir nelaikomus pažeidimus ir apie pažeidimų, apie kuriuos pranešta, statistinio įvertinimo kokybę skaičių;

54.  ragina valstybes nares ratifikuoti visą ES direktyvą dėl pinigų plovimo ir pradėti naudotis viešu įmonių, taip pat patikos fondų, tikrųjų savininkų registru;

55.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis valstybių narių neturi konkrečių kovos su organizuotu nusikalstamumu teisės aktų, tačiau organizuotas nusikalstamumas nuolat plinta tarpvalstybinėje veikloje ir sektoriuose, kurie daro poveikį ES finansiniams interesams, kaip antai kontrabanda ar pinigų padirbinėjimas; mano, jog labai svarbu, kad valstybės narės priimtų priemones, išdėstytas jo rezoliucijose dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu(9);

56.  pabrėžia, kad prevencija turėtų apimti nuolatinius mokymus ir paramą kompetentingų institucijų darbuotojams, atsakingiems už lėšų valdymą ir kontrolę, taip pat keitimąsi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais tarp valstybių narių; primena lemiamą vietos ir regioninės valdžios institucijų bei suinteresuotųjų šalių vaidmenį kovojant su sukčiavimu; ragina Komisiją ir valstybes nares laikytis nuostatų, kuriomis nustatomos sanglaudos politikos ex ante sąlygos, visų pirma viešųjų pirkimų srityje; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų Komisijos metinėje ataskaitoje nurodytose srityse, ypač viešųjų pirkimų, finansinių nusikaltimų, interesų konfliktų, korupcijos, informavimo apie pažeidimą ir sukčiavimo sąvokos apibrėžimo srityse;

57.  rekomenduoja imtis veiksmų supaprastinimo priemonių įsisavinimui 2014–2020 m. laikotarpiu pagerinti atsižvelgiant į Europos struktūrinių ir investicijų fondų reglamentavimo sistemą po 2020 m. ir siekiant sumažinti dėl klaidų padarytų pažeidimų riziką; pabrėžia, kad svarbu taikyti bendro audito principą; mano, kad taisyklių ir procedūrų supaprastinimas padės sumažinti sukčiavimu nelaikomų pažeidimų skaičių; ragina valstybes nares ir jų vietos ir regioninės valdžios institucijas keistis šios srities geriausios praktikos pavyzdžiais kartu visada atsižvelgiant į tai, kad reikia išlaikyti tinkamą budrumo priemonių ir supaprastintų procedūrų pusiausvyrą;

Geresnė kontrolė

58.  palankiai vertina tai, kad ex ante ir ex post Bendrijos kontrolės priemonėmis nustatoma vis daugiau pažeidimų atvejų; vis dėlto mano, kad paprasčiau vykdyti prevenciją, o ne išieškoti nuostolius, ir kad visada reikėtų numatyti nuostatą dėl finansuotinų projektų nepriklausomo ex ante vertinimo; todėl primygtinai ragina valstybes nares su Komisijos pagalba geriau vykdyti ex ante kontrolę ir naudotis visa turima informacija siekiant išvengti su ES lėšomis susijusių klaidų ir nepagrįstai išmokėtų sumų; šiuo požiūriu primena, kad biudžeto ribojimo priemonės negali būti nurodomos kaip darbuotojų, vykdančių šią ex ante kontrolę, mažinimo priežastys, nes pažeidimų prevencija atsiperka;

59.  ragina Komisiją dar labiau išplėsti savo priežiūros vaidmenį, atliekant auditą, kontrolę ir patikras, naudojantis taisomųjų veiksmų planais ir išankstinio įspėjimo raštais siekiant sumažinti pažeidimų skaičių;

60.  primygtinai ragina Komisiją, vadovaujantis atitinkamu teisiniu pagrindu, toliau taikyti griežtą mokėjimų nutraukimo ir sustabdymo politiką – prevencinę priemonę siekiant išvengti poveikį ES biudžetui darančių pažeidimų;

61.  remia programą „Hercule III“, kuri yra tinkamas požiūrio „geriausias kiekvieno euro panaudojimas“ pavyzdys; pabrėžia šios programos svarbą ir indėlį stiprinant muitinių gebėjimus kontroliuoti tarpvalstybinius organizuotus nusikaltimus ir užkirsti kelią suklastotų ir kontrabandinių prekių pateikimui į valstybes nares; prašo Komisijos pateikti laikotarpio vidurio vertinimą, kokių rezultatų buvo pasiekta pagal programą „Hercule III“ atsižvelgiant į jos tikslus ir stebėti suteiktų dotacijų panaudojimą ir veiksmingumą;

62.  ragina Komisiją išnagrinėti galimybę, ar visos valstybės narės privaloma tvarka turėtų naudoti rizikos vertinimo priemonę ARACHNE, kad būtų sustiprintos kovos su sukčiavimu priemonės;

63.  tikisi, kad 2018 m. Komisija atliks laikotarpio vidurio vertinimą siekdama nustatyti, ar taikant naują sanglaudos politikos reguliavimo sistemą labiau apsisaugoma nuo pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, rizikos ir ar ji sumažinama, ir tikisi gauti išsamią informaciją apie naujų taisyklių dėl valdymo ir kontrolės sistemų poveikį, atsižvelgiant į pažeidimų ir sukčiavimo riziką ir į bendrą politikos įgyvendinimą;

64.  laikosi nuomonės, kad prieš priimant naują daugiametę finansinę programą (DFP) reikia įvertinti Sanglaudos fondo finansų kontrolės sistemą, kad būtų pašalinti sistemos trūkumai;

65.  pabrėžia, kad Komisija, atlikdama 2018 m. numatytą sanglaudos politikos laikotarpio vidurio vertinimą, turėtų atsižvelgti į tai, jog būtina užkirsti kelią pažeidimų rizikai ir ją mažinti, įskaitant sukčiavimu laikomus pažeidimus; apgailestauja, kad dėl sudėtingų procedūrų finansavimas iš ES fondų tampa mažiau patrauklus; prašo Komisijos analizuoti, kokią naudą teikia paskatos norint didinti išlaidų veiksmingumą; ragina Komisiją sukurti mechanizmą, skirtą keitimuisi informacija tarp kompetentingų nacionalinių institucijų, kad būtų sudarytos sąlygos atlikti kryžminį apskaitos duomenų apie sandorius tarp valstybių narių palyginimą, siekiant padėti nustatyti tarpvalstybinio sukčiavimo atvejus, susijusius su 2014–2020 m. DFP;

66.  reiškia susirūpinimą dėl visų valstybių narių kontrolės struktūrų bendradarbiavimo lygio; ragina Komisiją ir valstybes nares remti iniciatyvas siekiant stiprinti kontrolės struktūrų, ypač tų, kurios vykdo paramos gavėjų pirmos linijos patikrinimus ir su jais bendrauja tiesiogiai, koordinavimo pajėgumus; primena, kad sukčiavimas ir korupcija vis labiau įgauna tarpvalstybinį mastą; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad, siekiant apsaugoti ES finansinius interesus, reikėtų įsteigti nepriklausomą Europos prokuratūrą ir užtikrinti, kad būtų geriau patikslinti šios prokuratūros ir kitų veikiančių ES įstaigų santykiai ir kad būtų aiškiai nustatytos jų atitinkamos kompetencijos ribos siekiant išvengti bet kokio nereikalingo dubliavimosi;

ES valiutos apsauga

67.  teigiamai vertina tai, kad 2014 m. įsigaliojo Direktyva 2014/62/ES, pagal kurią nustatoma, kad tyčiniai veiksmai, pvz. pinigų klastojimas ar pakeitimas, jų paleidimas į apyvartą, bet taip pat kurstymas ar bandymas tai daryti ir pagalba tokiai veiklai laikomi nusikaltimu; apgailestauja dėl to, kad Belgija, Prancūzija ir Airija vis dar neperkėlė šios direktyvos į nacionalinę teisę per nurodytą laikotarpį, t. y. iki 2016 m. gegužės 23 d.;

68.  pažymi, kad, anot Europos Centrinio Banko, nuo to laiko, kai 2002 m. buvo įvestas euras, dėl suklastotos valiutos iki 2016 m. patirti ES ekonomikos finansiniai nuostoliai siekia bent 500 mln. EUR;

Informatoriai

69.  pabrėžia informatorių vaidmenį sukčiavimo prevencijos, nustatymo ir pranešimo apie jį srityje ir poreikį informatorius apsaugoti; palankiai vertina tai, kad 2015 m. Komisija pradėjo „Dalijimosi patirtimi programą“, kad galėtų koordinuoti geriausią praktiką ir keistis jos pavyzdžiais, kad, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, būtų užkirstas kelias korupcijai;

70.  pabrėžia, kad korupcija ir sukčiavimas daro esminį neigiamą poveikį ES finansiniams interesams ir, nors ES numatė daugelio lygmenų kontrolės mechanizmą, asmens vaidmuo žemiausiame kontrolės sistemos lygmenyje yra tikrai nepakeičiamas; pabrėžia, kad dėl šios priežasties informatoriams reikia suteikti aiškią poziciją ES ir valstybių narių teisės aktų sistemose, aiškiai apibrėžiant jų teises ir prievoles; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti būtiniausią ES informatorių apsaugos lygį;

71.  palankiai vertina tai, kad Parlamentas, Komisija, Taryba, Teisingumo Teismas, Audito Rūmai, Europos išorės veiksmų tarnyba, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, Regionų komitetas, Europos ombudsmenas, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas ir daugelis ES agentūrų įgyvendino vidaus taisykles dėl informatorių apsaugos, kaip numatyta pagal Tarnybos nuostatų 22a, 22b ir 22c straipsnius, ir tikisi tolesnės pažangos, susijusios su informatorių apsaugos taisyklėmis;

72.  primena 2017 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl informatorių vaidmens saugant ES finansinius interesus(10), ir ragina valstybes nares ir Komisiją laiku įgyvendinti joje pateiktas rekomendacijas ir informuoti Parlamentą dėl tolesnių veiksmų atsižvelgiant į šią rezoliuciją; pakartoja savo raginamą Komisijai nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl informatorių apsaugos, siekiant veiksmingai užkirsti kelią Europos Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiam sukčiavimui ir su juo kovoti;

Korupcija

73.  pažymi, kad 2015 m. kova su korupcija tebebuvo Europos semestro ir susijusio ekonomikos valdymo proceso prioritetas; palankiai vertina šiai kovai pasitelktas priemones, pvz., susitikimo su valstybių narių nacionaliniais informaciniais centrais organizavimą, pradėtą valstybių narių „Dalijimosi patirtimi programą“ ir OLAF dalyvavimą Komisijos vardu Europos ir tarptautiniuose kovos su korupcija forumuose;

74.  apgailestauja dėl to, kad Komisija nebemano, kad reikia skelbti ES kovos su korupcija ataskaitą, o dėl to kliudoma įvertinti korupcijos 2015 m. mastą; ypač apgailestauja dėl to, kad šis sprendimas buvo priimtas visiškai nediskutuojant šiuo klausimu su Parlamentu; laikosi nuomonės, kad, nepaisant Komisijos ketinimų kovoti su korupcija, šis paskutinės minutės atsisakymas siunčia klaidingą žinią ne tik valstybėms narėms, bet ir piliečiams; pažymi, kad nuo 2008 m. lapkričio 12 d., kai Europos Sąjunga tapo Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją (UNCAC) šalimi, ji nei dalyvavo taikant konvencijoje numatytą vertinimo mechanizmą, nei ėmėsi pirmųjų veiksmų, kad įvertintų, kaip ji pati įgyvendina įsipareigojimus, prisiimtus pagal konvenciją; ragina Europos Sąjungą vykdyti pagal Konvenciją prieš korupciją prisiimtas pareigas, t. y. įvertinti, kaip ji įgyvendina įsipareigojimus, prisiimtus pagal konvenciją, ir dalyvauti taikant tarpusavio vertinimo mechanizmą; primygtinai ragina Komisiją persvarstyti savo nuomonę dėl ES kovos su korupcija ataskaitos; ragina Komisiją atlikti tolesnę sąlygų, kuriomis įgyvendinama politika, analizę tiek ES institucijų, tiek valstybių narių lygmeniu, siekiant įvardyti būdingus itin svarbius veiksnius, pažeidžiamas sritis ir korupcijai palankius rizikos veiksnius;

75.  ragina ES kuo greičiau pateikti paraišką dėl narystės Europos Tarybos Valstybių prieš korupciją grupėje (GRECO) ir apie šios paraiškos nagrinėjimo pažangą nuolat informuoti Parlamentą;

76.  pakartoja savo nuomonę, kad korupcija yra labai didelis iššūkis ES ir valstybėms narėms ir kad, nepritaikius veiksmingų kovos su ja priemonių, korupcija kenkia ES ekonominės veiklos rezultatams, teisinei valstybei ir demokratinių institucijų Sąjungoje patikimumui;

77.  primygtinai ragina Komisiją paskelbti antrąją kovos su korupcija ataskaitą ir reguliariai pateikti šias ataskaitas siekiant informuoti visuomenę apie laimėjimus kovojant su korupcija, be kita ko, įgyvendinant kovos su korupcija „Dalijimosi patirtimi programą“;

78.  yra susirūpinęs dėl mokslinių tyrimų rezultatų, kurie parodo, kad sukčiavimo ir korupcijos rizika yra didesnė tuomet, kai valstybės narės naudoja Europos išteklius, ypač kai Europos finansavimo dalis yra žymiai didesnė nei 50 proc. visų išlaidų; taigi laikosi nuomonės, kad tokiais atvejais valstybės narės nevisapusiškai laikosi SESV 325 straipsnio 2 dalies, pagal kurią reikalaujama, kad valstybės narės prieš Sąjungos finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą imtųsi tų pačių priemonių, kurių jos imasi prieš savo pačių finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą; taigi ragina valstybes nares visapusiškai taikyti 325 straipsnio 2 dalies principą, o Komisiją – užtikrinti, kad valstybės narės iš tikrųjų tai darytų;

79.  pakartoja savo raginimą Komisijai sukurti griežtų rodiklių ir lengvai pritaikomų vienodų kriterijų sistemą, pagrįstą Stokholmo programoje nustatytais reikalavimais, kad būtų išmatuotas korupcijos lygis valstybėse narėse ir įvertinta jų kovos su korupcija politika; ragina Komisiją nustatyti korupcijos indeksą, pagal kurį valstybes nares būtų galima suskirstyti eiliškumo tvarka; laikosi nuomonės, kad korupcijos indeksas galėtų būti patikimas pagrindas, kuriuo remdamasi Komisija galėtų nustatyti savo konkrečių šalių kontrolės mechanizmą, kurį naudojant būtų kontroliuojamas ES išteklių panaudojimas;

Tiriamoji žurnalistika

80.  laikosi nuomonės, kad tiriamoji žurnalistika atlieka pagrindinį vaidmenį siekiant palaikyti būtiną skaidrumo lygį ES ir valstybėse narėse; mano, kad tiriamąją žurnalistiką valstybėse narėse ir ES reikia skatinti ir remti teisinėmis priemonėmis, ir remia parengiamuosius veiksmus, kuriais nustatoma dotacijų schema, skirta tarpvalstybinei tiriamajai žurnalistikai, kurią įgyvendins tarpinė organizacija – Europos žiniasklaidos ir spaudos laisvės centras Leipcige;

Direktyva dėl finansinių interesų apsaugos (FIA direktyva) ir Europos prokuratūros reglamentas

81.  palankiai vertina sėkmingai užbaigtas derybas dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (FIA direktyva), į kurio taikymo sritį įtrauktas sukčiavimas PVM; pažymi, kad direktyvoje apibrėžiamas nesąžiningas elgesys, už kurį turi būti numatyta baudžiamoji atsakomybė, ir pateikiama korupcijos apibrėžtis;

82.  primena savo 2016 m. spalio 5 d. rezoliuciją dėl Europos prokuratūros ir Eurojusto(11), kurioje dar kartą patvirtinama Parlamento ilgalaikė parama tam, kad būtų sukurta veiksminga ir nepriklausoma Europos prokuratūra, kad būtų sumažintas dabartinis nacionalinių teisėsaugos pastangų susiskaldymas ir apsaugotas ES biudžetas; mano, kad veiksminga Europos prokuratūra sustiprins kovą su sukčiavimu ES, jeigu jai bus suteiktos reikiamos teisinės priemonės ir jeigu ji galės veiksmingai bendradarbiauti su kitomis dabartinėmis ES įstaigomis ir valstybių narių valdžios institucijomis; pažymi, kad FIA direktyvos taikymo sritis iš karto apibrėžia Europos prokuratūros įgaliojimų sritį; susirūpinęs atkreipia dėmesį į Taryboje išsiskyrusias nuomones Europos prokuratūros, numatytos SESV sutarties 86 straipsnyje, klausimu; nemano, kad jos nuostatos bus įgyvendintos taikanti tvirtesnio bendradarbiavimo principą; laikosi nuomonės, kad Europos prokuratūra gali būti veiksminga tik tuomet, jeigu jos taikymo sritis apims visas valstybes nares; ragina valstybes nares persvarstyti savo poziciją ir dėti visas pastangas siekiant konsensuso Taryboje;

Tabakas

83.  atkreipia dėmesį į Komisijos sprendimą neatnaujinti susitarimo su „Philip Morris International“ (PMI), kuris baigė galioti 2016 m. liepos 9 d.; primena, kad 2016 m. kovo 9 d. Parlamentas paprašė Komisijos neatnaujinti, nepratęsti ir nepersvarstyti PMI susitarimo pasibaigus jo galiojimo laikui; mano, kad kiti trys susitarimai (BAT, JTI ir ITL) neturėtų būti atnaujinti;

84.  primygtinai ragina Komisiją ES lygmeniu sukurti visas priemones, būtinas siekiant stebėti ir sekti PMI tabako gaminius, ir imtis teisinių veiksmų dėl bet kokio neteisėto šio gamintojo gaminių konfiskavimo, kol bus visapusiškai taikomos visos Tabako gaminių direktyvos nuostatos, kad nebūtų jokių reglamentavimo spragų laikotarpiu nuo PMI susitarimo galiojimo pabaigos iki Tabako gaminių direktyvos ir Tabako kontrolės pagrindų konvencijos įsigaliojimo;

85.  pažymi, kad po Parlamento raginimo, išdėstyto jo 2016 m. kovo 9 d. rezoliucijoje dėl susitarimo su tabako bendrove (susitarimas su „Philip Morris International“)(12), Komisija turi parengti veiksmų planą dėl kovos su neteisėta prekyba tabako gaminiais, įskaitant didelę cigarečių be prekės ženklo (vadinamųjų pigių baltų cigarečių) dalį; primygtinai ragina Komisiją nedelsiant pateikti Parlamentui pasiūlymą dėl tokio veiksmų plano;

86.  palankiai vertina Komisijos paramą tam, kad būtų laiku ratifikuotas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) protokolas dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo – pirmoji daugiašalė teisinė priemonė, skirta visapusiškai kovai su cigarečių kontrabandos problema pasaulio mastu, ir ragina jį laiku ratifikuoti ir įgyvendinti;

87.  primena, kad Tabako kontrolės pagrindų konvenciją iki šiol ratifikavo tik 25 šalys, iš kurių tik 7 ES valstybės narės ir visa ES; primygtinai ragina ES valstybes nares ratifikuoti Protokolą dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo;

OLAF tyrimai ir vaidmuo

88.  apgailestauja dėl to, kad, nepaisant OLAF patikinimų, jog ji deda visas pastangas, kad sutrumpintų savo tyrimų trukmę, jos atliekamo tyrimo etapo trukmė nuo 2012 m. nuolat ilgėjo ir užbaigtų bylų trukmė nuo 22,5 mėnesių pailgėjo iki 25,1 mėnesio, o visų bylų – nuo 17,3 iki 18,7 mėnesių;

89.  atkreipia dėmesį į OLAF vaidmenį vykdant įvairias bendras muitinių operacijas siekiant išvengti ES biudžeto nuostolių ir prašo OLAF į savo būsimas metines ataskaitas įtraukti daugiau informacijos ir konkrečių duomenų apie savo indėlį į ES biudžeto įplaukų dalies apsaugą;

90.  yra susirūpinęs dėl naujausioje OLAF metinėje ataskaitoje nurodyto tarpvalstybinio sukčiavimo atvejų skaičiaus padidėjimo; ragina Komisiją pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 1 straipsnio 2 dalį įvertinti bendrų operacijų naudojimą jau sėkmingai muitų srityje ir išlaidų srityje taikomų metodų ir procedūrų aspektu;

91.  remia OLAF dalyvavimą nacionaliniuose ir tarptautiniuose posėdžiuose dėl kovos su sukčiavimu, pvz., Europos kovos su korupcija kontaktinių punktų tinklo, kuris 2015 m. lapkričio mėn. priėmė Paryžiaus deklaraciją dėl kovos su korupcija stiprinimo, rengiamuose posėdžiuose;

92.  pabrėžia, kad kovos su sukčiavimu srityje padaryta didelė konstruktyvi pažanga; šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad OLAF neseniai įsteigtas naujas Europos struktūrinių ir investicijų fondų tyrimų skyrius;

93.  ragina OLAF savo metinėse veiklos ataskaitose palyginti OLAF rekomendacijas dėl lėšų susigrąžinimo su sumomis, kurios iš tikrųjų buvo susigrąžintos;

94.  primena, kad, atsižvelgdami į institucijų tarpusavio sąžiningo bendradarbiavimo principą, gero administravimo principą ir teisinio tikrumo reikalavimą, OLAF ir jos priežiūros komitetas savo bendradarbiavimą organizuoja vadovaudamiesi savo darbo aprašymais, pagal kuriuos visiškai laikomasi taikytinų teisinių nuostatų;

95.  teigiamai vertina OLAF atliktą analizę, kokių tolesnių veiksmų imasi valstybės narės dėl OLAF teisminių rekomendacijų, pateiktų laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., nes tai yra OLAF rekomendacijų nesilaikymo pagrindinių priežasčių apžvalga; tačiau pažymi, kad dokumente surinkti duomenys yra susiję tik su teisminėmis rekomendacijomis, neatsižvelgiant į administracines, drausmines ir finansines rekomendacijas, taigi jis neatspindi visų tolesnių veiksmų, susijusių su OLAF rekomendacijomis; ragina Komisiją pateikti išsamią reakciją į OLAF neseniai paskelbtą analizę dėl valstybių narių tolesnių veiksmų, susijusių su OLAF teisminėmis rekomendacijomis, ir prašo OLAF į savo metinę ataskaitą įtraukti skyrių dėl tolesnių veiksmų, susijusių su šiomis rekomendacijomis; prašo OLAF, bendradarbiaujant su Komisija, pateikti išsamią analizę, įskaitant skaičius apie ES lėšų susigrąžinimą;

96.  apgailestauja dėl to, kad dėl nepakankamų įrodymų buvo atmestas beveik trečdalis (94 iš 317) OLAF teisminių rekomendacijų, paskelbtų nuo 2008 iki 2015 m. ir pateiktų kompetentingoms institucijoms; ragina Komisiją įvertinti, kaip administraciniai tyrimai galėtų būti geriau panaudoti teisminėse bylose; ragina valstybių narių kompetentingas institucijas pateikti išsamią informaciją, susijusią su rekomendacijų atmetimo priežastimis, kad OLAF galėtų geriau pritaikyti savo rekomendacijas prie nacionalinių įstatymų;

97.  laikosi nuomonės, kad OLAF rekomendacijų, pateiktų nacionalinėms valdžios institucijoms, dėl kurių pateikti kaltinimai, dalis (apie 50 proc.) yra per maža; ragina valstybių narių valdžios institucijas padidinti savo bendradarbiavimo su OLAF mastą; ragina valstybes nares, Komisiją ir OLAF nustatyti sąlygas, pagal kurias būtų užtikrintas OLAF pateiktų įrodymų priimtinumas; ragina valstybių narių valdžios institucijas ir OLAF vykdyti bendrus tyrimus, kad būtų pasiekti geriausi rezultatai;

98.  primygtinai ragina Komisiją, atsižvelgiant į besibaigiančius OLAF generalinio direktoriaus įgaliojimus, nedelsiant pradėti kvietimo teikti paraiškas eiti naujo generalinio direktoriaus pareigas procedūrą ir pradėti konsultacijų procesą su Parlamentu;

99.  ragina Komisiją persvarstyti Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir pateikti pasiūlymą dėl OLAF tyrimo įgaliojimų stiprinimo; rekomenduoja OLAF skirti daugiau išteklių, kad ji galėtų tirti daug daugiau įtariamų atvejų, apie kuriuos pranešta;

100.  yra susirūpinęs dėl to, kad OLAF iš valstybių narių viešųjų ir privačiųjų šaltinių gauna skirtingą informaciją; ragina Komisiją remti iniciatyvas, kuriomis siekiama rinkti daugiau viešosios informacijos, ir ragina valstybes nares padidinti teikiamų duomenų kokybę.

101.  pažymi, jog iki šiol OLAF teisminės rekomendacijos valstybėse narėse įgyvendinamos labai ribotai; mano, kad tokia situacija yra netoleruotina ir ragina Komisiją užtikrinti visapusišką OLAF rekomendacijų įgyvendinimą valstybėse narėse;

102.  apgailestauja dėl to, kad kai kurių valstybių narių teisminės institucijos OLAF rekomendacijas, susijusias su netinkamu ES lėšų panaudojimu, laiko nesvarbiu prioritetu; primena, kad SESV 325 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog valstybės narės prieš Sąjungos finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą imasi tų pačių priemonių, kurių jos imasi prieš savo pačių finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą;

103.  mano, kad reikia prioritetine tvarka spręsti prasto valstybių narių ir OLAF komunikavimo problemą; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti iniciatyvas, kurios padėtų gerinti ne tik viešųjų struktūrų, bet ir valstybių narių pilietinės visuomenės ir OLAF komunikavimą; pabrėžia, kad tai svarbu siekiant kovoti su korupcija valstybėse narėse;

o
o   o

104.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Europos Audito Rūmams, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir OLAF Priežiūros komitetui.

(1) OL L 84, 2014 3 20, p. 6.
(2) OL L 248, 2013 9 18, p. 1.
(3) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0403.
(5) OL L 312, 1995 12 23, p. 1.
(6) 2015 m. rugsėjo 8 d. Teisingumo Teismo sprendimas (Taricco ir kiti), C-105/14, ECLI:EU:C:2015:555.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0022.
(8) OL L 94, 2014 3 28, p. 65.
(9) 2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kovos su korupcija ir tolesnių veiksmų, susijusių su CRIM komiteto rezoliucija (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0403); 2013 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis“ (OL C 208, 2016 6 10, p. 89).
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0022.
(11) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0376.
(12) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0082.

Teisinė informacija - Privatumo politika