Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/2075(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0162/2017

Pateikti tekstai :

A8-0162/2017

Debatai :

PV 15/05/2017 - 18
CRE 15/05/2017 - 18

Balsavimas :

PV 16/05/2017 - 6.8
CRE 16/05/2017 - 6.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0208

Priimti tekstai
PDF 292kWORD 54k
Antradienis, 2017 m. gegužės 16 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Muitinių veiklos ir valdymo, kaip priemonės sudaryti palankesnes sąlygas prekybai ir kovoti su neteisėta prekyba, išorės aspektų vertinimas
P8_TA(2017)0208A8-0162/2017

2017 m. gegužės 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl muitinių veiklos ir valdymo, kaip priemonės sudaryti palankesnes sąlygas prekybai ir kovoti su neteisėta prekyba, išorės aspektų vertinimo (2016/2075(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 14 d. Mokesčių ir muitų sąjungos GD 2016–2020 m. strateginį planą ir į Mokesčių ir muitų sąjungos GD 2016 m. valdymo planą (Ares(2016)1266241),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 21 d. Komisijos komunikatą „ES muitinės rizikos valdymo strategijos ir veiksmų planas. Rizikos problemų sprendimas, tiekimo grandinės saugumo stiprinimas ir palankių sąlygų prekybai sudarymas“ (COM(2014)0527),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 19 d. Komisijos pranešimą „ES muitinės rizikos valdymo strategijos ir veiksmų plano įgyvendinimo pažangos ataskaita“ (COM(2016)0476),

–  atsižvelgdamas į įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų gaires (TAXUD/B2/047/2011),

–  atsižvelgdamas į ES ir Kinijos aiškių ir saugių prekybos kelių bandomąjį projektą,

–  atsižvelgdamas į Tarybos rezoliuciją dėl 2013–2017 m. ES kovos su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais muitinės veiksmų plano(1),

–  atsižvelgdamas į Mokesčių ir muitų sąjungos GD ataskaitą dėl ES muitinių atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo 2015 m.,

–  atsižvelgdamas į ES ir Kinijos strateginį muitinių bendradarbiavimo planą,

–  atsižvelgdamas į veiksmų planą dėl ES ir Kinijos muitinių bendradarbiavimo intelektinės nuosavybės teisių srityje (2014/2017),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Komisijos komunikatą „Lengvatinės prekybos susitarimų vykdymo stebėsenos veiksmų planas“ (COM(2014)0105),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 2 d. Komisijos komunikatą „Kovos su teroristų finansavimu stiprinimo veiksmų planas“ (COM(2016)0050),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 21 d. Komisijos komunikatą „ES muitų sąjungos ir jos valdymo tobulinimas“ (COM(2016)0813),

–   atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 9 d. pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir gynimo trečiosiose šalyse strategijos(2),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 23/2016: „Jūrų transportas Europos Sąjungoje: neramūs vandenys – daug neveiksmingų ir netvarių investicijų“,

–  atsižvelgdamas į Marakešo susitarimą, kuriuo įsteigiama Pasaulio prekybos organizacija,

–  atsižvelgdamas į EBPO 2016 m. balandžio 18 d. ataskaitą „Neteisėta prekyba. Nusikaltėlių tinklų konvergencija“,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 21 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207, 208 ir 218 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 9 d. Reglamentą (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas(3), ir su juo susijusį deleguotąjį aktą (Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446(4)), įgyvendinimo aktą (Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447(5)), pereinamojo laikotarpio deleguotąjį aktą (Deleguotasis reglamentas (ES) 2016/341(6)) ir darbo programą (Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/578(7)),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1383/2003(8),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl 2013 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Sąjungos muitų teisės pažeidimų ir sankcijų teisinės sistemos (COM(2013)0884) ir į Tarptautinės prekybos komiteto Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui pateiktą nuomonę dėl šio pasiūlymo(9),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/478 dėl bendrų importo taisyklių 24 straipsnio 2 dalį(10),

–  atsižvelgdamas į politikos suderinamumo vystymosi labui principą, įtvirtintą SESV,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją su ES muitinės kodekso įgyvendinimu susijusių problemų sprendimo(11),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Biudžeto kontrolės komiteto nuomonę (A8-0162/2017),

A.  kadangi muitų sąjunga – pagrindinis Europos Sąjungos ramstis, dėl kurios ji tampa vienu didžiausių prekybos blokų pasaulyje, ir kadangi visapusiškai veikianti muitų sąjunga būtina užtikrinant ES patikimumą, dėl kurio ji turi tvirtą poziciją derybose dėl prekybos susitarimų;

B.  kadangi Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimas yra būtinas siekiant apsaugoti ES nuosavus išteklius, visų pirma muitų mokesčius ir nacionalinius mokesčių interesus;

C.  kadangi visavertiškai veikianti muitų sąjunga yra pagrindas siekiant veiksmingai kovoti su neteisėtu kapitalo judėjimu ir pinigų plovimu per prekybą;

D.  kadangi kyla pavojus, jog Sąjungos muitinės kodekso, paskelbto 2016 m. gegužės 1 d., įgyvendinimas dėl nepakankamo deramo bendrų ir veikiančių IT sistemų finansavimo bus atidėtas iki 2020 m. gruodžio 31 d.;

E.  kadangi pažangos ataskaitoje dėl ES muitinės rizikos valdymo strategijos ir veiksmų plano įgyvendinimo pabrėžiama, kad nepakankamas finansavimas esamoms IT sistemoms atnaujinti ir būtinoms naujoms sistemoms kurti yra didelė pažangą stabdanti problema, visų pirma atsižvelgiant į naują Importo kontrolės sistemą; kadangi, neturint papildomų išteklių, iki 2020 m. pabaigos nepavyks įgyvendinti tam tikrų strategijoje ir veiksmų plane numatytų veiksmų; kadangi toks vėlavimas taip pat turėtų įtakos su muitinėmis susijusių įsipareigojimų įgyvendinimui pagal ES saugumo darbotvarkę;

F.  kadangi dėl dabartinio ES valstybių narių politikos susiskaidymo jokiu būdu neturi susidaryti padėtis, kai atsirastų papildoma administracinė našta ir vėlavimas arba būtų iškraipomi vidaus prekybos srautai;

G.  kadangi siūlomoje direktyvoje dėl Sąjungos muitų teisės pažeidimų ir sankcijų teisinės sistemos nėra aiškiai atskiriamos valstybių narių baudžiamosios ir administracinės sankcijos, visapusiškai laikantis subsidiarumo principo; kadangi tai gali paskatinti ekonominės veiklos vykdytojus priimti strateginius sprendimus importuojant iš trečiųjų šalių, taip iškreipiant mokesčių surinkimą ir darant neigiamą poveikį aplinkai, taigi tai tikrai būtų neveiksmingas atgrasymas nuo neteisėtos prekybos veiklos;

H.  kadangi valdžios institucijų taikomos sudėtingos taisyklės ir procedūros bei skirtingi kriterijai ir sankcijos gali būti per didelė našta mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), tai darytų didelį spaudimą jų ribotiems ištekliams ir paveiktų jų prekybos maršrutus;

I.  kadangi, atsižvelgiant į didelį prekybos mastą, veiksmingas valstybių narių muitinių administracijų, įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų, policijos ir teismų bei kitų atitinkamų subjektų bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir daugiašaliu lygmeniu atlieka labai svarbų vaidmenį ir tai yra kertinis akmuo kovojant su neteisėta prekyba, terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, pinigų plovimu, neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais, mokestiniu sukčiavimu, prekyba narkotikais ir tabaku ir vaistų klastojimu, taip pat saugant intelektinės nuosavybės teises Europos Sąjungoje, įgyvendinant pasaulinės vertės grandinės produktų išsamaus patikrinimo procedūras ir jų laikantis, kaip nurodyta Komisijos strategijoje „Prekyba visiems“, ir atsekant į neteisėtos prekybos veiklą tarptautinio tiekimo grandinėje įsitraukusių veikėjų sąveikas ir galbūt jas panaikinant;

J.  kadangi ES sudarė muitinių bendradarbiavimo ir savitarpio administracinės pagalbos susitarimus su Pietų Korėja, Kanada, JAV, Indija, Kinija ir Japonija;

K.  kadangi kai kurie prekybos partneriai ir toliau gabena didžiausią į ES patenkančių neteisėtų arba suklastotų gaminių dalį; kadangi Malaizija atsakinga tik už maždaug 2,5 mln. EUR vertės tokį eksportą, Kinija ir Honkongas atitinkamai atsakingi už daugiau kaip 300 mln. EUR ir 100 mln. EUR vertės tokį eksportą; kadangi vien 2015 m. Baltarusija, eksportuodama gaminius, kuriais visiškai apeitos PVM ir sveikatos taisyklės, padarė ES 1 mlrd. EUR finansinį nuostolį;

L.  kadangi, kaip teigiama naujausioje Komisijos ataskaitoje „ES muitinės veiklos saugant intelektinės nuosavybės teises ataskaita“, Sąjungos muitinės konfiskuotų suklastotų prekių skaičius 2014–2015 m. padidėjo 15 proc.; kadangi prie Sąjungos išorės sienų konfiskuota daugiau kaip 40 mln. prekių, įtariamų intelektinės nuosavybės teisės pažeidimu (bendra jų vertė – beveik 650 mln. EUR);

M.  kadangi tarptautinės laisvosios prekybos zonos ir tos trečiosios šalys, iš kurių dažniausiai vykdoma neteisėta prekyba, yra potencialios atraminės tolesnės prekybos neteisėtais produktais Europos Sąjungoje plėtojimo vietovės, dėl to reikia aktyvesnės sienų kontrolės ir gali reikėti atlikti papildomą ir specifinę jų analizę;

N.  kadangi prekyba suklastotomis prekėmis gali būti naudojama nusikalstamoms organizacijoms, užsiimančioms teroristine veikla, prekyba narkotikais, šaunamaisiais ginklais, pinigų plovimu ir prekyba žmonėmis, finansuoti;

O.  kadangi kovoti su klastojimu yra gyvybiškai svarbu siekiant Europoje apsaugoti intelektinės nuosavybės teises, išsaugoti praktinę patirtį ir skatinti inovacijas;

P.  kadangi muitinių vaidmuo saugumo srityje yra ypač svarbus neleidžiant teroristinėms organizacijoms perkelti savo lėšas ir trikdant jų pajamų šaltinius, kaip pripažįstama Komisijos kovos su teroristų finansavimu stiprinimo veiksmų plane;

Q.  kadangi muitinės atlieka svarbų vaidmenį pasaulinės prekybos aplinkoje, šalinant žalą, kurią oficialiai ekonomikai daro neteisėta prekyba, taip pat padedant geriau perprasti neteisėtą prekybą ir su ja kovoti;

R.  kadangi neteisėtos veiklos tinklai daro žalingą poveikį valstybių narių ekonomikai augimo, darbo vietų, užsienio investicijų, rinkų vientisumo, konkurencijos, prekybos ir muito pajamų praradimo srityse, o prarastas muito pajamas galų gale padengia Europos mokesčių mokėtojai;

S.  kadangi neteisėta prekyba yra viena iš pagrindinių verslo problemų ir kelia didelį pavojų skaidrumo, vientisumo ir finansinės vertės srityse ir vis didesnę pasaulinę grėsmę, kuri susijusi su pasaulinių prekybos sistemų ir tiekimo grandinių naudojimu;

T.  kadangi tarpvalstybiniai organizuoti nusikaltėliai, naudodami neteisėtus ekonominius ir verslo kanalus, iš klastojimo, neteisėtos prekybos ginklais ir prekybos narkotikais gauna dideles sumas;

U.  kadangi daugėjantys kontrabandos, neteisėtos prekybos ir kitokių formų nelegalios ir neteisėtos prekybos atvejai ne tik daro poveikį valstybių narių muito mokesčių surinkimui ir ES biudžetui, bet taip pat yra labai susiję su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, pavojais vartotojams ir neigiamomis pasekmėmis bendrosios rinkos veikimui, o tai trukdo sudaryti vienodas sąlygas visoms konkuruojančioms įmonėms, ypač MVĮ;

V.  kadangi intelektinės nuosavybės teisių apsauga itin svarbi apsaugant ir stiprinant tiek ES ekonomiką, tiek augimą ir darbo vietas;

1.  ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad būtų užtikrintas koordinuotas, vienodas ir veiksmingas Sąjungos muitinės kodeksu sukurtos naujos sistemos įgyvendinimas, nustatant visoms Europos muitinėms bendras pagrindines gaires ir taip atgrasant nuo skirtingos valstybių narių praktikos po pereinamojo laikotarpio; taigi ragina Komisiją parengti lyginamųjų kriterijų analizę ir informaciją apie valstybių narių vykdomas muitinių operacijas ir jų taikomas įgyvendinimo procedūras;

2.  pabrėžia, kad nėra muitinių elgesio su ekonominės veiklos vykdytojais skirtumų nustatymo ir stebėjimo sistemos; ragina Komisiją reikalauti, kad valstybės narės pateiktų konkrečią informaciją apie muitinių patikrinimų pobūdį ir skaičių atskirų pagrindinių uostų lygmeniu;

3.  ragina Komisiją tęsti bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis ir susijusiais prekybos suinteresuotaisiais subjektais, siekiant panaikinti esamas kontrolės sistemos spragas, dar labiau supaprastinti muitinės procedūras ir sumažinti administracinę naštą teisėtiems prekiautojams, pagrindinį dėmesį skiriant paprastesnei ir saugesnei prekybai, kartu užtikrinant tinkamą, veiksmingą ir suderintą kontrolę prie ES sienų ir tinkamą paramą atitinkamoms institucijoms; nurodo, kad veiksminga muitinių vykdoma kontrolė privalo užtikrinti ES saugumą, vartotojų saugą, aplinkosaugos reikalavimų ir sveikatos taisyklių laikymąsi ir ginti ekonominius interesus, ypatingą dėmesį skiriant intelektinės nuosavybės teisių apsaugai ir kovai su neteisėta prekyba, terorizmu, pinigų plovimu, neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais, mokestiniu sukčiavimu, neteisėta prekyba narkotikais ir tabaku ir vaistų klastojimu, taip pat kovoti su bet kokios rūšies nesąžininga konkurencija, su kuria gali susidurti ES standartų besilaikančios Europos įmonės;

4.  pabrėžia, kad svarbu baigti visuose prekių įvežimo į muitų sąjungą punktuose vykdomos kontrolės derinimo darbą, visų pirma remiantis jau taikomomis Europos priemonėmis;

5.  ragina Komisiją siekti glaudesnio bendradarbiavimo su privačiuoju sektoriumi nustatant nesąžiningus veiklos vykdytojus; pabrėžia, kad į kovą su neteisėta prekyba, įskaitant neteisėtą prekybą laukiniais gyvūnais ir laukinės gyvūnijos produktais, svarbu įtraukti privačiuosius suinteresuotuosius subjektus;

6.  primena, kad galimybė, sudaryta pagal Sąjungos muitinės kodeksą ir jo taisykles dėl tarpusavyje sujungtų IT sistemų ir elektroninių mainų, turėtų būti naudojama duomenims apie patikimą ir teisėtą prekybą gauti ir juos teikti kitais būdais nei muitinės deklaracijos, pavyzdžiui, naudojant tarptautines abipusių mainų programas, tokias kaip Įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų (AEO) programa arba Aiškių ir saugių prekybos kelių (SSTL) projektas, siekiant palengvinti mainus;

7.  primena, kad reikia pakankamo finansavimo norint sukurti būtinas IT sistemas, ir ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų skirta išteklių būtinoms IT sistemoms, siekiant įgyvendinti ES muitinės rizikos valdymo strategijos ir veiksmų plano tikslus;

8.  ragina Komisiją reikalauti plačiau naudoti įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų programą; pabrėžia, kad svarbu didinti naudą, kurią ji teikia prekybai, kartu išsaugant griežtas atitikties taisykles, taip pat užtikrinant jos tvirtumą, patikimumą ir atitiktį trečiųjų šalių muitinės taisyklėms vykdant derybas dėl prekybos susitarimų;

9.  prašo Komisijos koordinuoti muitinių, kitų pasienio įstaigų ir suinteresuotųjų subjektų veiklą visoje ES ir bendradarbiauti su jomis, taip pat bendradarbiauti su savo prekybos partneriais dalijantis duomenimis, visų pirma duomenimis apie muitinės kontrolės pripažinimą, patikimus prekybos partneriais ir švelninimo strategijas, skirtas nelegalios prekybos tinklams išardyti; ragina Komisiją gerinti ir spartinti savo generalinių direktoratų bendradarbiavimą , muitinės klausimais ir prireikus skatinti geresnį muitinių ir teisėsaugos institucijų veiklos koordinavimą, ypač organizuoto nusikalstamumo, saugumo ir kovos su terorizmu srityje tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu;

10.  ragina Komisiją pereinamuoju laikotarpiu pateikti komunikatą dėl geresnės muitinės kontrolės praktikos ir prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimo, kad būtų suteiktas orientacinis pagrindas kompetentingoms kontrolės įstaigoms valstybėse narėse, atkreipiamas dėmesys į geriausią praktiką ir rezultatus, sukurtas svarbiausių veiklos rodiklių rinkinys ir analizuojami prekybos klastotėmis srautai sienos perėjimo punktuose;

11.  primygtinai ragina Komisiją tęsti ES muitinės rizikos valdymo strategijos ir veiksmų plano įgyvendinimą, ypač duomenų prieinamumo, galimybių susipažinti su informacija ir ja keistis muitinių rizikos valdymo tikslais ir pajėgumų stiprinimo srityse;

12.  ragina Komisiją periodiškai teikti ataskaitas atsakingiems Europos Parlamento komitetams apie ES muitinės rizikos valdymo strategijos ir veiksmų plano įgyvendinimo stebėjimą ir vertinimą;

13.  primygtinai ragina Komisiją išnagrinėti skirtingą muitinės kontrolės praktiką ES ir jų poveikį prekybos srauto perorientavimui, ypatingą dėmesį skiriant ES muitinėms prie išorinių sienų;

14.  pažymi, kad dėl šiuo metu taikomų skirtingų muitinių procedūrų, visų pirma susijusių su muitiniu įforminimu, patikromis, sankcijomis ir kontrole, atsiranda susiskaidymas, papildoma administracinė našta, vėlavimai, mokesčių surinkimo įvairovė valstybėse narės, rinkos iškraipymas ir neigiamas poveikis aplinkai; pabrėžia, kad dėl tokių muitinių procedūrų skirtumų dažnai gali susidaryti palankesnės sąlygos atvykti į kai kuriuos uostus, darant žalą kitiems uostams, ir neteisėtiems veiklos vykdytojams importuoti suklastotas ar nepakankamai įvertintas prekes, todėl prekės į galutinę paskirties vietą patenka ne įprastu maršrutu, o ieškant būdų gauti leidimus kitoje valstybėje narėje, nei toje, į kurią importuojamos prekės, ir tai daroma arba siekiant sumažinti kontrolės tikimybę arba siekiant apsunkinti galimą susigrąžinimo procedūrą, todėl prašo Komisijos išanalizuoti šią palankesnio teisinio reglamentavimo ieškojimo problemą ir įvertinti jos poveikį prekybai, mokestinėms pajamoms, klimatui ir muito mokesčiams;

15.  primena valstybėms narėms ir Komisijai, jog svarbu užtikrinti, kad būtų laiku suteikta pakankamai išteklių būtinoms IT sistemoms valdyti, siekiant įgyvendinti ES muitinės rizikos valdymo strategijos ir veiksmų plano tikslus ir užtikrinti muitinėms, teisėtiems prekiautojams ir vartotojams, taip pat Europos Sąjungos užimtumui ir ekonomikos augimui naudingą sistemų sąveikumą;

16.  primygtinai reikalauja, kad būtų pereita nuo dabartinių mažiau popierinių dokumentų naudojančių prie visai jų nebereikalaujančių muitinių;

17.  prašo Komisijos glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, EBPO ir Pasaulio muitinių organizacija (PMO) mažinant esamas muitinės kontrolės sistemų spragas ir užtikrinant, kad kova su neteisėta prekyba, klastojimu ir sukčiavimu būtų vykdoma naudojant sistemingiau suderintas rizika grindžiamos kontrolės priemones, paremtas suderintais patikrinimų kriterijais, remiantis gerąja praktika ir bendromis procedūromis bei darbo metodais – tiek darbo valandų, tiek ekonominių bei žmogiškųjų išteklių požiūriu, ir sąveikiomis IT sistemomis bei kitų kompetentingų institucijų laiku teikiama tinkama pagalba; šiuo atžvilgiu primena, kad svarbu visoms ES muitinėms ir pasienio įstaigoms suteikti įgaliojimus atlikti tyrimus ir užtikrinti tinkamą jų veiklos vykdytojų rengimą;

18.  ragina valstybių narių muitines aktyviai naudotis elektronine duomenų bendrinimo infrastruktūra ir taip bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis nustatant anomalijas, susijusias su netinkamai nustatyta prekybos kaina, siekiant kovoti su neteisėtu kapitalo judėjimu ir pinigų plovimu per prekybą;

19.  ragina Komisiją užtikrinti, kad laipsniškas Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimas duotų papildomos naudos ekonominės veiklos vykdytojams, sudarant vienodas sąlygas visoje Sąjungoje ir sykiu užtikrinant, kad dar didesniu muitinės procedūrų supaprastinimu nebūtų kuriamos muitinės rizikos valdymo ir kontrolės sistemų spragos, kurios galėtų trukdyti veiksmingai kovoti su neteisėta prekyba; mano, kad labai svarbu suderinti ES muitinės teisės aktus, ir ragina Komisiją bei valstybes nares vykdyti nuolatinę ES taisyklių kontrolę ir tai, ar kompetentingos institucijos jas taiko vienodai, taip lengvinant tarptautinę prekybą ir pažabojant neteisėtą tarpvalstybinę veiklą;

20.  primygtinai ragina Komisiją toliau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis dalijantis gerąja muitinės procedūrų ir PVM praktika, bendradarbiaujant su įvairiomis kompetentingomis institucijoms ir, prireikus, suderinant muitų ir PVM politiką, kad būtų užtikrinta sąveika, be kita ko, ieškant teisinių ir praktinių problemų, susijusių su nedidelėmis siuntomis, elektronine prekyba ir supaprastinimu, sprendimų ir juos taikant, taip pat išnaudojant jų teikiamas galimybes;

21.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į PPO prekybos lengvinimo susitarimo 23 straipsnį, kuriame raginama sukurti prekybos lengvinimo įstaigą, apsvarstyti galimybę perkelti muitinių administracijų prievoles iš nacionalinio į ES lygmenį, kad įvežimo į ES punktuose būtų užtikrinta suderinta tvarka, stebima muitinės administracijų veikla ir jos efektyvumas ir renkami ir tvarkomi muitinių duomenys;

22.  be to, ragina Komisiją geriau parengti tikslią padarinių, susijusių su baudžiamųjų sankcijų įgyvendinimo užtikrinimo suderinimu valstybėse narėse, sąnaudų ir naudos analizę, siekiant kovoti su neteisėta prekyba ir, prireikus ir visuomet laikantis subsidiarumo principo, pateikti pasiūlymą, apimantį suderintas taisykles, kuriomis būtų apibrėžiamos tos sankcijos ir nusikalstamos veikos tarpvalstybinio nusikalstamumo srityje;

23.  ragina Komisiją ir valstybes nares labiau plėtoti ir remti galimybes vykdyti bendrą muitinės pareigūnų mokymą valstybėse narėse; pabrėžia, kad Europoje suderinus muitininkų mokymus bus lengviau veiksmingai įgyvendinti Sąjungos muitinės kodeksą;

24.  reikalauja, kad Komisija gerintų bendradarbiavimą su tarptautiniais prekybos suinteresuotaisiais subjektais ir prekybos atstovais, kad būtų sprendžiamos visos problemos, kylančios įgyvendinant Sąjungos muitinės kodeksą, įskaitant skirtingas ir dažnai nesutampančias nacionalines taisykles, ataskaitų teikimo metodus ir priemones, taip pat atsižvelgiama į su trečiosiomis šalimis prekiaujančioms MVĮ rūpimus klausimus;

25.  primena, kad tam tikros nesąžiningos trečiosiose šalyse įsisteigusios įmonės naudojasi elektronine prekyba tam, kad siūlytų suklastotas prekes Europos vartotojams, ir kad kai kurios prekės gali būti apmokestinamos mažesne nei minimali kaina, kad išvengtų valdžios institucijų tikrinimo, arba gali būti įvežamos naudojantis tuo, kad skiriasi sąskaitų išrašymo taisyklės, muitinės taisyklės ir sankcijos; ragina Komisiją toliau tirti šias problemas ir apsvarstyti tinkamiausius būdus sumažinti su elektronine prekyba susijusią riziką, taip pat glaudžiai bendradarbiauti su visais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant transporto ir kurjerių bendroves, kad padėtų valstybėms narėms pažaboti šią praktiką nesukuriant kliūčių elektroninės prekybos augimui ar netrukdant teisėtai prekybai;

26.  primygtinai ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis užtikrinti, kad ES kuo visapusiškiau įgyvendintų PPO prekybos lengvinimo susitarimą, ir toliau skatina kitus PPO narius jį įgyvendinti, nes tai naudinga ES eksportuotojams, ir, be kita ko, prisidedama prie besivystančių šalių pastangų, siekiant gerinti pasaulinės prekybos sąlygas;

27.  ragina Komisiją stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, kad būtų toliau plėtojamas tiekimo grandinės ES muitinės rizikos valdymo strategijos ir veiksmų plano įgyvendinimas;

28.  ragina Komisiją gerinti bendradarbiavimą su pagrindiniais prekybos partneriais ir jų muitinių administracijomis muitinės reikalų srityje, taip pat užmegzti dialogą su pagrindinėmis suklastotų prekių kilmės šalimis, siekiant bendradarbiauti kovojant su neteisėtu kapitalo judėjimu, pinigų plovimu, prekyba pagrįsta korupcija, mokesčių vengimu ir slėpimu, organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu – visu tuo, kas kenkia vartotojų sveikatai ir saugumui ir kelia pavojų visuomenei ir rinkai, sykiu darant žalą šalių ekonomikai, ir toliau lengvinti dvišalę prekybą pranokstant griežtus prekybos lengvinimo susitarimo įsipareigojimus; nurodo, kad to galima pasiekti į visas derybas dėl laisvosios prekybos susitarimų (LPS) ar į konkrečius muitinių susitarimus įtraukiant prekybos lengvinimo klausimus, pvz., standartizuotas taisykles dėl muitinių procedūrų metodų, skaidrumo, sąžiningumo ir atskaitomybės, ir kovai su sukčiavimu ir klastojimu skirtus skyrius;

29.  ragina Komisiją tęsti ir stiprinti muitinių bendradarbiavimą intelektinės nuosavybės teisių srityje su trečiosiomis šalimis ir laisvosios prekybos zonomis, iš kurių dažniausiai vykdoma neteisėta prekyba; todėl mano, jog būtina stiprinti tiek administracinį muitinių bendradarbiavimą tarptautiniu lygiu, tiek plėtoti partnerystes su privačiu verslu, siekiant kovoti su muitų pažeidimais ir mokestinių įsipareigojimų vengimu;

30.  ragina Komisiją stiprinti bendradarbiavimą su Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO) ir ypač su Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centru, kad būtų remiamos iniciatyvos dėl intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo, pvz., supaprastinimo procedūros teisių turėtojams keičiantis elektroniniais duomenimis, kurie būtų taip pat naudingi MVĮ; be to, ragina Komisiją kovą su klastojimu ir sukčiavimu laikyti vienu iš savo prioritetų Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) ir į šioje srityje vykdomus darbus įtraukti Pasaulio muitinių organizaciją (PMO) ir EBPO; taigi pabrėžia, kad dabartinis Reglamentas dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo yra svarbus dokumentas kovojant su prekyba klastotėmis (prekės ženklų pažeidimai), piratavimu (autorystės teisių pažeidimai) ir jautrių produktų kontrabanda, taip pat kontrabanda geografinių nuorodų ir kilmės ženklinimo srityse ir neteisėta prekyba; mano, jog labai svarbu, kad minėtas reglamentas ir Direktyva dėl intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo būtų deramai įgyvendinami visoje Sąjungoje ir kad muitinės užtikrintų būtiną priverstinį vykdymą tokiu būdu, kad tai netrukdytų sąžiningai veikti teisėtiems prekiautojams;

31.  prašo Komisijos patikimiau koordinuoti žemės ūkio maisto produktų geografinės nuorodos apsaugą, kuri suteikia tikrą pridėtinę vertę išorės rinkose, vykdomą tiek pačios Komisijos, tiek kartu su Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba; primena Komisijai, kad svarbu vystyti tokio pat plataus užmojo politiką ne žemės ūkio maisto produktų geografinių nuorodų srityje; nurodo, kad sukūrus nuoseklią, paprastą ir skaidrią ne žemės ūkio produktų apsaugos naudojant geografines nuorodas sistemą, kuri nesukuria biurokratinės ir finansinės naštos, suteikiama galimybių MVĮ ir sustiprėja Europos Sąjungos pozicija vykdant tarptautines derybas dėl prekybos;

32.  pažymi, kad muitinės susiduria su naujo pobūdžio problemomis, susijusiomis tiek su naujais prekiavimo būdais, tiek su prekių saugumu ir apsauga vykdant importo procedūras ar tarptautinį tranzitą, kurio paskirties vieta yra Europa;

33.  pažymi, kad muitinės procedūrų efektyvumas turi lemiamą svarbą ne tik sudarant palankesnes sąlygas prekybai, bet ir įgyvendinant veiksmingą ir tikslingą teisėsaugą, susijusią su akcizu apmokestinamų prekių, patenkančių į ES, klastojimu ir kontrabanda; mano, kad muitinės veikia kelių sankirtoje – jos turi užtikrinti saugų prekių judėjimą, taigi Europos Sąjungoje ginti vartotojus, ir taikyti prekybos susitarimų nuostatas;

34.  laikosi nuomonės, kad svarbiausia yra muitinių vykdomos prekių tranzito kontrolės rezultatyvumas ir kokybė, ypač atliekant išsiuntimo ir transporto operacijas uostuose ir pasienyje, ir kad šį rezultatyvumą ir kokybę reikia pagerinti; apgailestauja dėl to, kad Sąjungoje šiuo metu egzistuoja faktinės įvairių rūšių kontrolės spragos – palankesnės sąlygos sudaromos tikriems patekimo keliams, ypač uostams, kitų patekimo kelių, kur atliekami griežtesni patikrinimai, sąskaita; mano, jog būtina užtikrinti, kad valstybėse narėse būtų taikomos vienodos ir standartizuotos kontrolės technikos, naudojamos tikrinant uostuose ir pasienyje, ir kad tuo pat metu būtų propaguojamos modernios, pažangiomis technologijomis ir rizikos valdymu pagrįstos kontrolės strategijos;

35.  mano, kad valstybės narės turėtų muitinį tikrinimą ir, kiek įmanoma, kitą susijusį pasienio tikrinimą sutelkti į didelės rizikos siuntas, atrenkamas atsitiktinai, naudojant bendrus atrankos kriterijus, įskaitant tuos, kurie susiję su prekių pobūdžiu ir apibūdinimu, kilmės šalimi, šalimi, iš kurios prekės vežamos, prekių verte, prekiautojų teisinių reikalavimų atitikties įrašais ir transporto priemonėmis;

36.  pritaria visoms pastangoms puoselėti tarptautinės prekybos sąžiningumą siekiant iki 2020 m. pereiti prie visiškai elektroninių ES muitinių procedūrų, kaip numatyta naujame Sąjungos muitinės kodekse, kuris padidins prekių ir konteinerių kontrolinės atrankos skaidrumą;

37.  mano, kad būtina geriau koordinuoti Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF), muitinių ir rinkos priežiūros institucijų veiklą siekiant ne tik kovoti su kontrabanda, bet ir pažaboti prekybą nelegaliais produktais, kuria ES pažeidžiami intelektinės nuosavybės teisės aktai;

38.  pabrėžia OLAF vaidmenį tiriant visų rūšių produktų ir prekių importo muitų slėpimą (įskaitant tradicinius, antidempingo ir kompensacinius muitus), ypač apimantį suklastotą kilmės šalies deklaravimą (tiek lengvatinio, tiek nelengvatinio režimo atveju) ir nepakankamą prekių įvertinimą ar neteisingą jų apibūdinimą; ragina OLAF aktyviau dalyvauti koordinuojant susijusius ES valstybių narių nacionalinių muitinių tarnybų ir kitų partnerių tiek ES, tiek už ES ribų vykdomus tyrimus;

39.  nurodo, kad reguliarios bendros muitinių operacijos turi lemiamą svarbą siekiant apsaugoti ES viešuosius finansus nustatant, kur konkrečiuose prekybos keliuose tyko pavojai, taip pat siekiant apsaugoti piliečius ir teisėtas įmones neleidžiant nelegaliems produktams patekti į ES; ragina OLAF naudojantis savo technine infrastruktūra, IT ir komunikacijos priemonėmis, rengiant strateginę analizę ir teikiant administracinę ir finansinę paramą padidinti paramą ES valstybių narių ir kai kurių trečiųjų šalių muitinėms, kad jos vykdytų daugiau bendrų muitinių operacijų, siekiant pagerinti muitinių paslaugų veiksmingumą atliekant tikslines patikras ES lygiu;

40.  mano, kad Komisija, taikydama standartizuotą rizika pagrįstą požiūrį, turėtų geriau stebėti šalis, kurioms suteikiamos lengvatos, ypač siekiant patikrinti kilmės ir kumuliacijos taisyklių įgyvendinimą; taigi mano, kad importuojamų produktų kilmės statuso ir lengvatinį režimą suteikiančių dokumentų tinkamumo tikrinimas yra pagrindinis kontrolės strategijų ir atsekamumo elementas;

41.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 80, 2013 3 19, p. 1.
(2) OL C 407, 2016 11 4, p. 18.
(3) OL L 269, 2013 10 10, p. 1.
(4) OL L 343, 2015 12 29, p. 1.
(5) OL L 343, 2015 12 29, p. 558.
(6) OL L 69, 2016 3 15, p. 1.
(7) OL L 99, 2016 4 15, p. 6.
(8) OL L 181, 2013 6 29, p. 15.
(9) Žr. pranešimą A8-0239/2016.
(10) OL L 83, 2015 3 27, p. 16.
(11) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0011.

Teisinis pranešimas - Privatumo politika