Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Etiopijoje,

–  atsižvelgdamas į naujausią visuotinį periodinį Etiopijos vertinimą, atliktą prieš 2015 m. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos sesiją,

–  atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) pranešimą spaudai po 2017 m. kovo 17 d. Adis Abeboje įvykusio Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini susitikimo su Etiopijos Ministru Pirmininku Hailemariamu Desalegnu,

–  atsižvelgdamas į Etiopijos Federacinės Demokratinės Respublikos Konstituciją, kuri buvo priimta 1994 m. gruodžio 8 d., ir ypač į III skyriaus nuostatas dėl pagrindinių teisių ir laisvių, žmogaus teisių ir demokratinių teisių,

–  atsižvelgdamas į Etiopijos žmogaus teisių komisijos 2017 m. balandžio 18 d. žodinę ataskaitą Etiopijos parlamentui;

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais Stavroso Lambrinidžio 2017 m. balandžio 10 d. pranešimą apie jo vizitą į Etiopiją, kurio tikslas buvo pradėti strateginę veiklą žmogaus teisių ir valdymo srityse,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Etiopija ratifikavo 1993 m.,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 23 d. EIVT pareiškimą dėl neseniai įvykusių susirėmimų Etiopijoje,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės atstovo spaudai 2016 m. spalio 10 d. pareiškimą dėl nepaprastosios padėties Etiopijoje paskelbimo,

–  atsižvelgdamas į ES ir Etiopijos 2015 m. lapkričio 11 d. pasirašytą Bendrąją migracijos ir judumo darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 18 d. JAV valstybės departamento pareiškimą dėl susirėmimų Etiopijos regione Oromijoje,

–  atsižvelgdamas į ES ir Etiopijos strateginį bendradarbiavimą,

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą,

–  atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių komisaro Zeido Ra’ado Al Husseino vizitą į Etiopiją, kuris baigėsi 2017 m. gegužės 4 d.,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Etiopijai tenka svarbus vaidmuo regione ir ji gauna politinę paramą iš Vakarų pagalbos teikėjų ir daugumos savo kaimynių regione, daugiausia dėl to, kad joje įsikūrusi Afrikos Sąjunga (AS) ir kad ji prisideda prie JT taikos palaikymo veiksmų, saugumo užtikrinimo ir pagalbos partnerysčių su Vakarų šalimis įgyvendinimo, taip pat dėl to, kad ji remia tarptautines pastangas stabilizuoti padėtį Somalyje ir kovoti su teroristų grupėmis regione; kadangi Etiopija aktyviai dalyvauja plėtojant Sudano ir Pietų Sudano santykius ir organizavo taikos derybas, kurios vyko IGAD iniciatyva;

B.  kadangi vertinama, jog Etiopija su savo 100 mln. gyventojų yra viena iš greičiausiai augančių Afrikos ekonomikų, pritraukianti dideles investicijas, be kita ko, į žemės ūkį, statybų ir gamybos sektorius, plataus masto plėtros projektus, pvz., hidroelektrinės užtvankos statybą ir plantacijas, ir gerai išplėtojusi žemės nuomos (dažnai užsienio įmonėms) rinką, o jos augimas per pastarąjį dešimtmetį vidutiniškai siekė 10 proc. per metus; kadangi, nepaisant to, ji ir toliau yra viena iš skurdžiausių šalių, kurioje vienam gyventojui tenkantis BVP yra 632 JAV doleriai; kadangi 2014 m. Žmogaus socialinės raidos indekse iš 187 šalių Etiopijai tenka 173 vieta;

C.  kadangi dabartinė humanitarinė krizė Afrikos kyšulyje, kuri daro poveikį Ogadeno regionui ir kitiems Etiopijos regionams, lėmė choleros protrūkį ir maisto trūkumą, dėl kurių daug žmonių jau mirė, o dar daugiau atsidūrė rizikos zonoje, ypač nuo 2017 m. kovo pradžios; kadangi Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) paskelbė raginimą surinkti 96,4 mln. JAV dolerių, kad galėtų padėti 1,19 mln. pabėgėlių ir buvusių pabėgėlių Sudane, Somalyje, Etiopijoje ir Centrinėje Afrikos Respublikoje; kadangi 2017 m. sausio mėn. Etiopija rytinėse provincijose paskelbė nepaprastąją padėtį dėl sausros, nes 5,6 mln. žmonių skubiai reikalinga pagalba, ir kreipėsi dėl paramos į tarptautinę bendruomenę; kadangi 2016 m. dėl sausros su bado grėsme susidūrė 10 mln. žmonių, o šimtai tūkstančių gyvulių krito;

D.  kadangi 2016 m. birželio 14 d. pasirašytas ES ir Etiopijos strateginio bendradarbiavimo susitarimas; kadangi jame pripažįstamas esminis vaidmuo, kurį Etiopija atlieka Afrikoje ir tarptautinėje bendruomenėje, taip pat jos spartus ekonomikos augimas ir pažanga siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų; kadangi ES remia Etiopijos konstruktyvų vaidmenį užtikrinant taiką ir saugumą Afrikos kyšulyje;

E.  kadangi į Etiopiją nuolat atvyksta ir iš jos išvyksta daugybė migrantų, dabar ji yra priglaudusi maždaug 800 000 pabėgėlių, daugiausia iš Pietų Sudano ir Eritrėjos, bet taip pat ir iš Somalio; kadangi 2015 m. lapkričio 11 d. ES ir Etiopija, siekdamos sustiprinti abiejų šalių bendradarbiavimą ir dialogą migracijos srityje, pasirašė Bendrąją migracijos ir judumo darbotvarkę (BMJD);

F.  kadangi Etiopija yra pasirašiusi Kotonu susitarimą, kurio 96 straipsnyje numatyta, kad pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms yra esminis AKR ir ES bendradarbiavimo elementas,

G.  kadangi Etiopijos valdžios institucijos dažnai naudoja neproporcingą jėgą prieš taikias demonstracijas ir pažeidžia Oromo bendruomenės narių žmogaus teises, be kita ko, vykdo persekiojimą, savavališkus suėmimus ir žudymus, nes laikoma, kad šie gyventojai yra vyriausybės oponentai; kadangi Etiopijos vyriausybė nuolat kaltina ryšiais su terorizmu tuos, kurie kritikuoja jos politiką; kadangi nuo 2009 m., valstybei paskelbus griežtą kovą su terorizmu, baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukta daug žurnalistų, tinklaraštininkų, protestuotojų ir aktyvistų;

H.  kadangi 2014 m. balandžio viduryje padėtis pablogėjo vyriausybei paskelbus apie Adis Abebos integruoto regioninio vystymo plano įgyvendinimą, nes šiame plane siūloma plėsti įrenginius į už miesto esančias teritorijas, priklausančias Nacionalinei regioninei Oromijos valstybei, didžiausiam Etiopijos regionui Adis Abebos apylinkėse;

I.  kadangi 2016 m. sausio 14 d. vyriausybė nusprendė atšaukti ginčytiną plataus masto miesto plėtros planą; kadangi vykdant Adis Abebos plėtros projektą jau buvo perkelta daugybė Oromijos ūkininkų, kurie atsidūrė už skurdo ribos;

J.  kadangi 2015 ir 2016 m. Oromijoje vyko masiniai protestai prieš miesto ribos perkėlimą užimant Oromijos ūkininkų žemes, kuriose gyvena du milijonai žmonių, nes į ekspropriaciją buvo žiūrima kaip į žemės grobimą; kadangi Etiopijos žmogaus teisių komisija, kuriai buvo pavesta ištirti šiuos neramumus, 2017 m. balandžio 19 d. pranešė, kad nuo 2016 m. birželio iki spalio mėn. žuvo 462 civiliai gyventojai ir 33 saugumo pajėgų atstovai, o 338 civiliai ir 126 saugumo pajėgų atstovai buvo sužeisti;

K.  kadangi Etiopijos Ministras Pirmininkas Hailemariam Desalegn, remdamasis Etiopijos konstitucija, 2016 m. spalio 9 d. paskelbė nepaprastąją padėtį; kadangi esant nepaprastajai padėčiai kariuomenė gali užtikrinti saugumą visoje šalyje ir galima taikyti kitus žodžio laisvės ir prieigos prie informacijos apribojimus; kadangi 2017 m. kovo 15 d. vyriausybė paskelbė, jog daugelis nepaprastosios padėties apribojimų panaikinta, ir nurodė, kad kariuomenės vadovai nebegalės savavališkai sulaikyti žmonių ar be perspėjimo vykdyti turto paieškų, o komendanto valanda ir tam tikri informavimui žiniasklaidoje taikomi apribojimai bus panaikinti; kadangi 2017 m. kovo 29 d. Etiopijos parlamentas vienbalsiai nusprendė pratęsti nepaprastąją padėtį dar keturiais mėnesiais;

L.  kadangi 2016 m. lapkričio 30 d. Etiopijos saugumo pajėgos sulaikė Dr. Mererą Gudiną, Oromų federalistų kongreso opozicinės partijos Adis Abeboje pirmininką, kuris 2016 m. lapkričio 9 d. lankėsi Europos Parlamente ir dalyvavo diskusijose su kitais opozicijos lyderiais ir tariamai pažeidė nepaprastosios padėties įstatymą, nes „darė spaudimą vyriausybei“, „sukėlė grėsmę visuomenei smurto priemonėmis“ ir mėgino „sutrikdyti konstitucinę tvarką“; kadangi prašymas paleisti jį už užstatą buvo atmestas, ir jis vis dar sulaikytas ir laukia nuosprendžio; kadangi 2017 m. vasario 24 d. Dr. M. Gudinai ir dviem kartu su juo teisiamiems asmenims, Berhanu Negai ir Jawarui Mohammedui, buvo pateikti kaltinimai pagal keturis atskirus punktus už Etiopijos baudžiamojo kodekso pažeidimus;

M.  kadangi kiti aktyvistai, žurnalistai ir žmogaus teisių gynėjai, kaip antai Getachew Shiferaw (leidinio „Negere Ethiopia“ vyriausiasis redaktorius), Fikadu Mirkana (Oromijos radijo ir televizijos darbuotojas), Eskinder Nega (žinomas žurnalistas), Bekele Gerba (Oromijos taikos gynėjas) ir Andargachew Tsige (opozicijos lyderis) taip pat buvo sulaikyti arba laikomi laisvės atėmimo vietose; kadangi interneto aktyvistas Yonathan Tesfaye buvo teisiamas pagal kovos su terorizmu teisės aktus dėl savo komentarų Facebook‘e ir jam gresia 10 – 20 metų įkalinimo;

N.  kadangi Švedijos ir Etiopijos pilietybes turintis kardiologas Dr. Fikru Maru buvo atsakingas už pirmosios kardiologijos ligoninės Adis Abeboje darbą; kadangi nuo 2013 m. jis kalinamas Etiopijoje, pateikus jam labai abejotinus kaltinimus; kadangi jis ne vienus metus praleido kalėjime be teismo proceso; kadangi prieš pat baigiantis laisvės atėmimo bausmei jam buvo pareikšti nauji kaltinimai dėl „terorizmo“;

O.  kadangi Etiopijoje neseniai lankėsi žmogaus teisių srities vyresnieji pareigūnai, įskaitant JT vyriausiąjį žmogaus teisių komisarą ir ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais Stavrosą Lambrinidį siekiant atkreipti dėmesį į pradėtą dialogą tarp sektorių žmogaus teisių ir valdymo srityje, įgyvendinant ES ir Etiopijos strateginio bendradarbiavimo susitarimą; kadangi Etiopijoje pažanga žmogaus teisių srityje yra labai lėta, taip pat turint mintyje politinių veikėjų sulaikymus, toliau taikomą kovos su terorizmu įstatymą ir pilietinės visuomenės organizacijų įstatymą bei nepaprastosios padėties pratęsimą;

P.  kadangi 2017 m. gegužės 5 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaras Zeid Ra’ad Al Hussein pareiškė, jog neatrodo, kad Labdaros organizacijų ir bendrijų įstatymas, kovos su terorizmu ir žiniasklaidos įstatymai „būtų suderinti su atitinkamomis tarptautinėmis teisės normomis, ir turėtų būti pakeisti“;

1.  ragina Etiopijos vyriausybę nedelsiant už užstatą paleisti Dr. M. Gudiną, Dr. Fikru Maru ir kitus politinius kalinius, ir panaikinti visus jiems pareikštus kaltinimus ir nutraukti bylas prieš Berhanu Negą ir Jawarą Mohammedą, kurie buvo teisiami už akių ir šiuo metu yra tremtyje; pabrėžia, jog norint, kad bet koks dialogas su opozicija būtų laikomas patikimu, būtina paleisti visus vadovaujančius opozicijos politikus, pvz., Dr. Mererą Gudiną; ragina ES Komisijos pirmininko pavaduotoją sutelkti ES valstybes nares skubiai atlikti tarptautinį tyrimą vadovaujant JT, kad būtų atliktas patikimas, skaidrus ir nepriklausomas protestuotojų nužudymų tyrimas, ir spausti Etiopijos vyriausybę, kad ji tokiam tyrimui pritartų;

2.  primygtinai ragina Etiopijos vyriausybę panaikinti ir kitus apribojimus ir atšaukti nepaprastąją padėtį, nes ji kliudo naudotis žodžio laisve ir labai apriboja įvairias teisėtas nuomones apie Etiopijos visuomenę, o jų labai reikia norint įveikti Etiopijos krizę; pabrėžia, kad dialogo nebuvimas kelia grėsmę Etiopijos stabilumui;

3.  reikalauja, kad Etiopijos valdžios institucijos nustotų taikyti kovos su terorizmu teisės aktus (Kovos su terorizmu įstatymas Nr. 652/2009) teisėtiems taikiems protestams tramdyti ar nutildyti; taip pat ragina Etiopijos vyriausybę persvarstyti kovos su terorizmu įstatymą;

4.  mano, kad Etiopijai reikia aktyvesnio ir etniniu požiūriu įvairesnio demokratinio dalyvavimo, o įvairioms etninėms ir religinėms grupėms turėtų būti suteiktos vienodos galimybės dalyvauti politiniame, socialiniame ir kultūriniame gyvenime;

5.  primygtinai ragina Etiopijos vyriausybę visapusiškai gerbti saviraiškos, asociacijų ir spaudos laisves, kaip numatyta Etiopijos konstitucijoje, ir paleisti nepagrįstai sulaikytus žurnalistus ir tinklaraštininkus; yra tvirtai įsitikinęs, kad taikūs protestai yra demokratijos proceso dalis ir kad bet kokiomis aplinkybėmis reikia vengti naudoti neproporcingą jėgą; primygtina ragina vyriausybę tinkamai įgyvendinti Etiopijos žmogaus teisių komisijos rekomendacijas dėl neseniai vykusių smurtinių protestų, visų pirma patraukti atsakomybėn už smurtą atsakingus įvairių saugumo pajėgų atstovus, užkirsti kelią tiksliniams išpuoliams prieš tam tikrų tautybių gyventojus ir ginti piliečių teisę į teisingumą;

6.  primena Etiopijos vyriausybei jos įsipareigojimus užtikrinti pagrindines teises, įskaitant teisę kreiptis į teismą ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, kurios numatytos Afrikos chartijoje ir kitose tarptautinėse ir regioninėse žmogaus teisių priemonėse, įskaitant Kotonu susitarimą ir ypač jo 8 ir 96 straipsnius;

7.  ragina Etiopijos vyriausybę suteikti žmogaus teisių organizacijoms ir NVO galimybę netrukdomai patekti į visas šalies vietas, ypač į tas teritorijas, kuriose vyksta konfliktai ir protestai;

8.  reiškia susirūpinimą dėl įstatymų, kuriais smarkiai apribojamos saviraiškos, spaudos, informacijos, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvės ir žmogaus teisių stebėjimas;

9.  primena, kad Etiopija yra svarbi migrantų kelionės tikslo, tranzito ir kilmės šalis ir kad ji yra priglaudusi daugiausia pabėgėlių Afrikoje; atkreipia dėmesį į tai, kad ES ir Etiopija pasirašė Bendrąją migracijos ir judumo darbotvarkę, kuri apima pabėgėlių, sienų kontrolės ir kovos su prekyba žmonėmis klausimus; taip pat ragina Europos Komisiją atidžiai stebėti visus pagal ES ir Afrikos patikos fondą pastaruoju metu pradėtus projektus; primena, kad Etiopija yra antra pagal gyventojų skaičių Afrikos šalis, kurios ekonomika yra viena iš sparčiausiai augančių Afrikoje, vis dėlto tai kol kas viena iš skurdžiausių Afrikos šalių; primena, kad Etiopija turi 5 328 kilometrus sienų, todėl kenčia nuo nestabilios padėties kaimyninėse šalyse ir nuolatinių migrantų srautų – šiuo metu ji yra priėmusi apie 800 000 pabėgėlių;

10.  pažymi esminį Etiopijos vaidmenį regione, visų pirma jos paramą stabilizuojant padėtį Somalyje, kovą su terorizmu, Sudano ir Pietų Sudano taikos procesą (taip pat taikos procesą Pietų Sudano viduje); mano, kad Europos Sąjungai labai svarbu palaikyti politinį dialogą su šia strateginės svarbos valstybe;

11.  reiškia didelį susirūpinimą dėl Etiopijoje tebesitęsiančios sausros, dėl kurios šalyje pablogėjo humanitarinė padėtis; palankiai vertina tai, kad regionui skiriama parama padidinta 165 EUR siekiant padėti susidoroti su krize Pietų Sudane ir kaimyninėse valstybėse, taip pat su sausros pasekmėmis Etiopijoje, Somalyje ir Kenijoje;

12.  giria Etiopiją už padarytą pažangą gerinant sąlygas jos greitai augančiai populiacijai, įskaitant pabėgėlius iš konfliktus išgyvenančių kaimyninių šalių, ir yra dėkingas už tai, kad ji imasi vadovaujančio vaidmens regione ir Afrikos Sąjungoje;

13.  laikosi nuomonės, kad ES ateityje bendradarbiaujant su Etiopija turėtų būti siekiama reikšmingos pažangos žmogaus teisių srityje;

14.  ragina Etiopijos valdžios institucijas užkirsti kelią diskriminacijai dėl etninės priklausomybės ir imtis veiksmų plėtoti taikų ir konstruktyvų skirtingų bendruomenių dialogą;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei bendrai užsienio ir saugumo politikai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams, Afrikos Sąjungos komisijai, Panafrikos Parlamentui ir Etiopijos vyriausybei.