Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sudano ir Pietų Sudano,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 8 d. trejeto (JAV, Jungtinės Karalystės ir Norvegijos) ir ES pareiškimą dėl saugumo padėties Pietų Sudane,

–  atsižvelgdamas 2017 m. balandžio 29 d. Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus atstovo spaudai pareiškimą dėl Pietų Sudano,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 13 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Pietų Sudano klausimų ekspertų grupės galutinę ataskaitą;

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 25 d. 30-ojo neeilinio Tarpvyriausybinės vystymosi institucijos (IGAD) aukščiausiojo lygio susitikimo komunikatą dėl Pietų Sudano,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 27 d. – kovo 24 d. 34-osios Žmogaus teisių tarybos sesijos Ženevoje išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 23 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pirmininko pareiškimą dėl Pietų Sudano,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 1 d. Komisijos pareiškimą Europos Parlamentui,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 16 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 2327 (2016),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Pietų Sudano,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 9 d. Jungtinių Tautų humanitarinių reikalų koordinavimo biuro ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugpjūčio 17 d. Tarpvyriausybinės vystymosi institucijos susitarimą dėl konflikto Pietų Sudano Respublikoje sprendimo,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. Sudano visuotinį taikos susitarimą,

–  atsižvelgdamas į persvarstytą Kotonu susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl prekybos ginklais,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Pietų Sudane daugiau kaip trejus metus vyksta pilietinis karas, prasidėjęs po to, kai šalies prezidentas Salva Kiir, priklausantis dinkų etninei grupei, apkaltino iš pareigų atleistą viceprezidentą Rieką Macharą, priklausantį nuerų etninei grupei, valstybės perversmo rengimu; kadangi Riek Machar paneigė mėginęs surengti valstybės perversmą;

B.  kadangi nepaisant 2015 m. rugpjūčio mėn. pasirašyto Tarpvyriausybinės vystymosi institucijos susitarimo dėl konflikto Pietų Sudano Respublikoje sprendimo nuolat visiškai nepaisoma tarptautinės žmogaus teisių ir humanitarinės teisės ir netaikoma atsakomybė už per konfliktą padarytus pažeidimus;

C.  kadangi dėl pilietinio karo šalį ištiko badas ir žlugo jos ekonomika, daugiau kaip 3,6 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus ir maždaug 4,9 mln. žmonių trūksta maisto; kadangi humanitariniai poreikiai išaugo tiek, kad kelia didžiulį nerimą – humanitarinės pagalbos reikia maždaug 7,5 mln. žmonių ir daugiau kaip milijonas žmonių šiuo metu glaudžiasi Jungtinių Tautų stovyklose; kadangi Jungtinių Tautų agentūros paprašė didesnės humanitarinės pagalbos – jos tvirtina, kad reikia ne mažiau kaip 1,4 mlrd. JAV dolerių, siekiant padėti sumažinti neįsivaizduojamas kančias; kadangi iki šiol skirta tik 14 proc. šių prašomų lėšų;

D.  kadangi, jeigu viskas ir toliau vyks taip sparčiai kaip dabar, 2017 m. pabaigoje pusė šalies gyventojų bus žuvę arba perkelti; kadangi nežinoma, kiek žmonių buvo nužudyta dėl smurto;

E.  kadangi, kaip teigiama naujausioje Jungtinių Tautų ekspertų grupės ataskaitoje, nustatyta, kad Pietų Sudano vyriausybė yra viena iš labiausiai atsakingų už smurtą ir žmogaus teisių pažeidimus šalyje – laikoma, kad badą sukėlė žmogus ir kad Pietų Sudano vyriausybės pinigų iššvaistymas ginklams yra viena iš pagrindinių bado priežasčių;

F.  kadangi pastarosiomis savaitėmis vyriausybės vykdytos stambios operacijos Yuai, Waat, Tonga ir Kodok vietovėse turėjo tragiškų humanitarinių padarinių, be kita ko, privertė persikelti 50 000 – 100 000 asmenų; kadangi prieš tai 2017 m. balandžio 8 d. Sudano vakarinėje dalyje, Vau mieste, nužudyta daug civilių, vykdant kolektyvinę bausmę dėl etninės kilmės ir politinių pažiūrų; kadangi vyriausybinės pajėgos ir toliau rengia išpuolius prieš civilius gyventojus, pažeisdamos teisės aktus dėl ginkluotų konfliktų, ir neleido Jungtinių Tautų misijai apsaugoti civilių gyventojų;

G.  kadangi vyriausybė sugriovė ligonines ir klinikas, o tai yra karo nusikaltimas; kadangi ligoninių ir klinikų įranga pavogta, todėl jos uždarytos ir žmonės negali gauti gyvybiškai būtinos medicininės priežiūros;

H.  kadangi beveik trečdalis mokyklų Pietų Sudane sugriautos, apgriautos, užimtos arba uždarytos ir tai turi didelį poveikį ištisai vaikų kartai; kadangi manoma, kad daugiau kaip 600 000 jaunesnių nei penkerių metų amžiaus vaikų mityba yra labai prasta;

I.  kadangi iš šalies pabėgo maždaug du milijonai vaikų – jie sudaro 62 proc. iš Pietų Sudano išvykusių pabėgėlių – ir konfliktas jiems sukėlė nepakeliamą traumą, stresą ir emocinius sutrikimus; kadangi manoma, kad ginkluotos pajėgos arba grupuotės užverbavo arba panaudojo kaip kareivius apie 17 000 vaikų, daugiausia berniukų; kadangi tūkstančiai vaikų nužudyta, išprievartauta, perkelta kitur arba tapo našlaičiais;

J.  kadangi moterys ir mergaitės yra sistemingai prievartaujamos ir grobiamos – tai yra karo priemonė, ir Jungtinių Tautų tyrimas rodo, kad 70 proc. moterų, gyvenančių šalies viduje perkeltų asmenų stovyklose Džuboje, buvo išprievartautos – daugumą jų prievartavo policijos pareigūnai arba kariai;

K.  kadangi dėl nestabilumo kaimyninėse šalyse Pietų Sudane yra apie 270 000 pabėgėlių iš Sudano, Kongo Demokratinės Respublikos (KDR), Etiopijos ir Centrinės Afrikos Respublikos (CAR);

L.  kadangi 2016 m. birželio mėn. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė apie choleros protrūkį – cholera jau susirgo tūkstančiai žmonių ir pranešama, kad per pastarąsias savaites ji toliau plito; kadangi daug žmonių miršta nuo choleros, maliarijos, tymų, viduriavimo ir ūmių kvėpavimo takų ligų dėl itin didelio skurdo ir labai prastų gyvenimo sąlygų ir daug mirčių buvo galima išvengti, jei tik tie žmonės būtų galėję gauti sveikatos priežiūros paslaugų;

M.  kadangi Tarpvyriausybinės vystymosi institucijos susitarime dėl konflikto Pietų Sudano Respublikoje sprendimo nustatyta, kad Pereinamojo laikotarpio nacionalinės vienybės vyriausybės (TGNU) įgaliojimai turėtų baigti galioti po 2018 m. rugpjūčio mėn. vyksiančių rinkimų;

N.  kadangi, kaip teigiama Jungtinių Tautų ir kitose patikimose ataskaitose, ES valstybėse narėse ir daug trečiųjų šalių įsisteigę tarpininkai perdavė sraigtasparnius ir kulkosvaidžius ginkluotoms grupuotėms Pietų Sudane ir teikė karinę logistinę paramą; kadangi dėl besitęsiančio konflikto atsirado naujų ginkluotų grupuočių ir visuomenė militarizavosi;

O.  kadangi prieš humanitarinės pagalbos konvojus ir personalą įvykdyti išpuoliai kelia itin didelį susirūpinimą; kadangi nuo 2013 m. gruodžio mėn. nužudyti mažiausiai 79 humanitarinės pagalbos darbuotojai; kadangi visai neseniai, 2017 m. kovo mėn., nužudyti šeši humanitarinės pagalbos darbuotojai ir jų vairuotojai – tai iki šiol daugiausiai aukų pareikalavęs išpuolis prieš humanitarinės pagalbos darbuotojus;

P.  kadangi 2017 m. vasario 21 d. Komisija pranešė apie skubios pagalbos dėl bado protrūkio paketą, kurio vertė 82 mln. EUR; kadangi ES yra viena iš didžiausią paramą šaliai teikiančių šalių – ji skyrė daugiau nei 40 proc. visų humanitarinės pagalbos lėšų gyvybiškai svarbioms 2016 m. programoms ir maždaug 381 mln. eurų humanitarinei pagalbai nuo konflikto pradžios 2013 m.;

1.  reiškia didelį susirūpinimą dėl Pietų Sudane tebesitęsiančio konflikto; ragina nedelsiant nutraukti visas karines operacijas ir dar kartą primena prezidentui Salvai Kiirui ir buvusiam viceprezidentui Riekui Macharui jų įsipareigojimus pagal Tarpvyriausybinės vystymosi institucijos susitarimą dėl konflikto Pietų Sudano Respublikoje sprendimo; ragina prezidentą S. Kiirą nedelsiant įgyvendinti įsipareigojimą vienašališkai nutraukti ugnį, kaip susitarta 2017 m. kovo 25 d. IGAD valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime;

2.  ragina, kad visos ginkluoto konflikto šalys nedelsdamos ir visiškai nutrauktų visus seksualinio smurto prieš civilius gyventojus, ypač moteris ir mergaites, veiksmus; primena, kad prievartavimas, naudojamas kaip karo priemonė, yra karo nusikaltimas, už kurį baudžiama pagal tarptautinę teisę; ragina Pietų Sudano vyriausybę suteikti apsaugą visoms pažeidžiamoms grupėms, patraukti kaltininkus atsakomybėn ir panaikinti policijos ir kariuomenės nebaudžiamumą;

3.  smerkia visus išpuolius prieš civilius gyventojus ir humanitarinės pagalbos darbuotojus – išpuoliai prieš humanitarinės pagalbos darbuotojus nutraukia gyvybiškai svarbios pagalbos ir produktų tiekimą; pabrėžia, kad negali būti karinio šio konflikto sprendimo ir kad Pietų Sudano vyriausybė privalo užtikrinti, kad būtų tikros paliaubos, rodančios tikrą įsipareigojimą siekti taikos ir stabilumo; mano, kad įsipareigojimas siekti taikos turi reikšti daugiau nei paprastą karo veiksmų nutraukimą ir turi apimti karinių pajėgų atitraukimą, etninių karinių grupuočių išformavimą, sąlygų nekliudomai teikti humanitarinę pagalbą užtikrinimą ir politinių kalinių paleidimą;

4.  reiškia labai didelį susirūpinimą dėl sunkios humanitarinės padėties, kuri ir toliau blogėja, visoje šalyje; todėl dar kartą ragina ES ir jos valstybes nares padidinti humanitarinę pagalbą, kad būtų mažinamas badas, ir primygtinai reikalauti iš Pietų Sudano vyriausybės užtikrinti, kad humanitarinės pagalbos tiekimo maršrutai būtų neužkirsti;

5.  apgailestauja dėl to, kad visos konflikto Pietų Sudane šalys verbuoja vaikus į ginkluotame konflikte dalyvaujančias karines grupes; pabrėžia, kad konflikto šalių vykdomas vaikų verbavimas yra karo nusikaltimas, už kurį vadai turi būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn; įspėja, kad visai jaunimo kartai dabar gresia patirti didelę traumą, sunkius emocinius sutrikimus ir negauti išsilavinimo; ragina, kad vykdant ES humanitarinės pagalbos ir pagalbos vystymuisi programas būtų padedama teikti bazinį išsilavinimą, ilgalaikę reabilitaciją ir psichologinę paramą; griežtai smerkia švietimo įstaigų panaudojimą karinėms operacijoms;

6.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai pasinaudoti visais turimais ištekliais, kad būtų įtrauktos Jungtinės Tautos, Afrikos Sąjunga ir Tarpvyriausybinė vystymo institucija (IGAD), siekiant pradėti naują politinį procesą, kad būtų užtikrintos tvarios paliaubos ir visapusiškai įgyvendintos taikos susitarimo saugumo ir valdymo skyrių nuostatos;

7.  mano, kad Afrikos Sąjunga, remiama ES ir ES valstybių narių, turi imtis aktyvaus politinio sprendimo tarpininko vaidmens, kad Pietų Sudane būtų užtikrinta ilgalaikė taika, be kita ko, skirti daugiau išteklių Afrikos Sąjungos pasiuntiniui Pietų Sudane, Alphai Oumarui Konare; pritaria raginimams Afrikos Sąjungos Komisijai surengti tarptautinę konferenciją, kurioje dalyvautų Jungtinės Tautos ir IGAD, siekiant sutelkti ir suderinti tarptautines pastangas nutraukti karą Pietų Sudane;

8.  pakartoja, kad visapusiškai pritaria Jungtinių Tautų specialiojo įgaliotinio Pietų Sudanui veiklai ir Jungtinių Tautų misijos Pietų Sudane (UNMISS) ir jos regioninių apsaugos pajėgų įgaliojimams – joms pavesta užtikrinti civilių gyventojų apsaugą, užkirsti kelią smurtui prieš juos ir užtikrinti humanitarinei pagalbai teikti reikalingas sąlygas; ragina visas konflikto šalis sudaryti palankias sąlygas sparčiai dislokuoti aktyvias Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos įgaliotas regionines apsaugos pajėgas, nes taip siekiama sustiprinti aktyvią UNMISS veiklą, ir ragina valstybes nares ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę nedelsiant ir gerokai sustiprinti UNMISS Europos pajėgumais;

9.  pabrėžia, kad reikia skubiai įsteigti Pietų Sudano mišrųjį teismą – tam, be kita ko, reikia, kad Afrikos Sąjunga priimtų teisinius statutus, o Jungtinės Tautos ir ES suteiktų pagalbą ištekliais; primena, kad tai yra 2016 m. taikos susitarimo dalis ir todėl neturėtų būti iš naujo dėl to deramasi;

10.  pabrėžia, kad, norint užtikrinti prasmingą ir įtraukų nacionalinio dialogo procesą, jis turėtų atitikti aiškius kriterijus, be kita ko, dialogui vadovaujančiųjų neutralumo, opozicinių grupių ir už šalies ribų gyvenančių Pietų Sudano piliečių įtraukimo principus, ir kad jame taip pat turi dalyvauti visų konflikto šalių ir kitų Pietų Sudano suinteresuotųjų subjektų atstovai, įskaitant moterų atstovus, siekiant užtikrinti jo teisėtumą ir veiksmingumą;

11.  smerkia visus mėginimus apriboti saviraiškos laisvę, nes ji yra pagrindinė žmogaus teisė ir tikrų politinių diskusijų ypatybė; apgailestauja dėl to, kad nužudyti humanitarinės pagalbos darbuotojai, pilietinės visuomenės atstovai ir žurnalistai, ir reikalauja, kad tokius nusikaltimus padarę asmenys būtų patraukti atsakomybėn; ragina nedelsiant paleisti visus politinius kalinius;

12.  smerkia visus išpuolius prieš švietimo ir visuomenines įstaigas ir mokyklų naudojimą kariniams tikslams; ragina šalis laikytis gairių dėl mokyklų ir universitetų apsaugos nuo karinio naudojimo ginkluoto konflikto metu;

13.  apgailestauja dėl to, kad 2016 m. gruodžio 23 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba nepriėmė rezoliucijos, kuria būtų nustatytas ginklų embargas Pietų Sudanui, draudimas keliauti trims aukščiausiems Pietų Sudano vadovams ir įšaldytas jų turtas; ragina ES siekti, kad Pietų Sudanui būtų taikomas tarptautinis ginklų embargas ir kad jo laikymasis būtų veiksmingai užtikrinamas; yra labai susirūpinęs dėl ES valstybėse narėse įsisteigusių tarpininkų vykdomo ginklų perdavimo, apie kurį pranešama, Pietų Sudanui, pažeidžiant Tarybos bendrąją poziciją 2008/944/CFSP; primygtinai ragina valstybes nares ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užtikrinti, kad būtų laikomasi ES ginklų kontrolės tvarkos, ir oficialiai kreiptis į visas trečiąsias šalis, kurios, patvirtintais duomenimis, tiekia ginklus ir teikia karinę logistinę paramą Pietų Sudanui;

14.  ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad visi šalies viduje perkeltųjų asmenų grąžinimo ar perkėlimo į kitą vietą veiksmai būtų atliekami užtikrinant žmonių saugumą ir nepažeidžiant jų orumo; ragina taikyti tikslines sankcijas visiems pagrindiniams politiniams ir kariniams vyriausybės ar opozicijos veikėjams, kurie skatina konfliktą arba daro žmogaus teisių pažeidimus – taip turėtų būti vykdoma ES strategija, kad būtų užtikrintas humanitarinės pagalbos teikimas, išlaikytos paliaubos ir atnaujintas politinis procesas, siekiant įgyvendinti taikos susitarimą;

15.  mano, kad dėl pasikartojančių konfliktų, nesaugumo ir masinio gyventojų perkėlimo dabartinėmis politinėmis sąlygomis neįmanoma surengti patikimų ir taikių rinkimų; primena, kad Pereinamojo laikotarpio nacionalinės vienybės vyriausybės įgaliojimai galioja iki 2018 m. birželio mėn.; pabrėžia, kad svarbu suteikti Pietų Sudano moterims visavertį vaidmenį derybose ir šalies valdyme; ragina ES remti tas moteris žemiausiame lygmenyje, kurios užtikrina išmatuojamą taikos derybų kokybės skirtumą – išsklaido nepasitikėjimą, stiprina pasitikėjimą ir skatina susitaikymą;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Pietų Sudano vyriausybei, Tarpvyriausybinei vystymosi institucijai, Pietų Sudano žmogaus teisių komisarui, Pietų Sudano nacionalinei teisėkūros asamblėjai, Afrikos Sąjungos institucijoms, AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.