2017 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimo įgyvendinimo (2015/2059(INI))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos 2010 m. spalio 6 d. laisvosios prekybos susitarimą(1),
– atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos 1996 m. spalio 28 d. pagrindų susitarimą dėl prekybos ir bendradarbiavimo(2) ir 2001 m. kovo 19 d. Tarybos sprendimą 2001/248/EB(3) dėl jo sudarymo,
– atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497),
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl ES prekybos ir investicijų politikos išorinio poveikio viešojo ir privačiojo sektorių iniciatyvoms ne ES šalyse(4),
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl naujos Europos prekybos politikos pagal strategiją „Europa 2020“(5),
– atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 511/2011, kuriuo įgyvendinama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimo dvišalė apsaugos sąlyga(6),
– atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 16 d. Tarybos sprendimą dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimo pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino taikymo(7),
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. vasario 17 d. rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos prekybos susitarimo sudarymo projekto(8),
– atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl tarptautinės prekybos politikos atsižvelgiant į klimato kaitos reikalavimus(9),
– atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių, socialinių ir aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose(10),
– atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautinės prekybos susitarimuose(11),
– atsižvelgdamas į Marakešo susitarimą, kuriuo įsteigiama Pasaulio prekybos organizacija,
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl naujos perspektyvios ir novatoriškos ateities strategijos dėl prekybos ir investicijų(12),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 21 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207, 208 ir 218 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0123/2017),
A. kadangi 2016 m. liepos 1 d. sukanka penkeri metai nuo Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos (toliau – Korėja) laisvosios prekybos susitarimo įsigaliojimo;
B. kadangi Komisijos naujojoje prekybos strategijoje „Prekyba visiems“ pabrėžiama, kad svarbu užtikrinti veiksmingą ES laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimą, taip pat naudojant jų ginčų sprendimo mechanizmą;
C. kadangi ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimas (toliau – Susitarimas) oficialiai įsigaliojo po to, kai 2015 m. gruodžio 13 d. jį ratifikavo ES valstybės narės;
D. kadangi Susitarimas yra pirmasis iš naujos kartos laisvosios prekybos susitarimų, kurį ES sudarė su Azijos partnere, į kurį be tarifų panaikinimo taip pat įtrauktos nuostatos dėl netarifinių kliūčių pašalinimo, sukuriant naujas patekimo į rinką galimybes paslaugų ir investicijų sektoriuose, taip pat tokiose srityse, kaip intelektinė nuosavybė, viešieji pirkimai ir konkurencijos politika, taigi jis taps pavyzdžiu sudarant laisvosios prekybos susitarimus ateityje;
E. kadangi Susitarimo galiojimo laikotarpiu:
–
Sąjungos prekybos su Korėja deficitas per 12 mėnesių laikotarpį iki Susitarimo įsigaliojimo dienos pasiekęs 7,6 mlrd. EUR penktaisiais Susitarimo galiojimo metais tapo 2,5 mlrd. EUR prekybos perviršiu;
–
ES eksportas į Korėją išaugo 47 proc., nuo 30,6 mlrd. EUR per 12 mėnesių laikotarpį iki Susitarimo įsigaliojimo dienos iki 44,9 mlrd. EUR penktaisiais Susitarimo galiojimo metais, įskaitant ES produktų, prekyba kuriais buvo visiškai arba iš dalies liberalizuota pagal Susitarimą, eksportą į Korėją, kuris atitinkamai išaugo 57 proc. ir 71 proc., ir ES produktų, kuriems taikomi nuliniai didžiausio palankumo režimo (DPR) tarifai, eksportą į Korėją, kuris išaugo 25 proc. (1,9 mlrd. EUR);
–
ES importas iš Korėjos penktaisiais Susitarimo galiojimo metais siekė 42,3 mlrd. EUR ir, palyginti su 12 mėnesių laikotarpiu iki Susitarimo įsigaliojimo dienos, padidėjo11 proc., įskaitant Korėjos produktų, kuriais prekyba buvo visiškai arba iš dalies liberalizuota pagal Susitarimą, eksportą į ES, kuris atitinkamai išaugo 35 proc. ir 64 proc. (atitinkamai 5 mlrd. ir 0,5 mlrd. Eurų), ir Korėjos produktų, kuriems taikomi nuliniai DPR tarifai, eksportas į ES padidėjo 29 proc. (5,8 mlrd. EUR);
–
ES sudaroma viso Korėjos importo dalis išaugo nuo 9 proc. prieš įsigaliojant Susitarimui iki 13 proc. ketvirtaisiais Susitarimo galiojimo metais; tuo pat metu ES sudaroma viso Korėjos eksporto dalis sumažėjo nuo 11 proc. iki šiek tiek mažiau nei 9 proc.;
–
ES lengvųjų automobilių eksportas į Korėją išaugo 246 proc., t. y. nuo 2,0 mlrd. EUR per 12 mėnesių laikotarpį iki Susitarimo įsigaliojimo dienos iki 6,9 mlrd. EUR penktaisiais Susitarimo galiojimo metais;
–
Sąjungos lengvųjų automobilių importas iš Korėjos išaugo 71 proc., t. y. nuo 2,6 mlrd. EUR per 12 mėnesių laikotarpį iki Susitarimo įsigaliojimo dienos iki 4,5 mlrd. EUR penktaisiais Susitarimo galiojimo metais;
–
Sąjungos paslaugų eksportas 2014 m. siekė 11,9 mlrd. EUR ir, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 11 proc., o tai lėmė ES prekybos su Korėja paslaugų sektoriuje perteklių, kuris 2014 m. sudarė 6,0 mlrd. EUR; tuo pat metu paslaugų importas iš Korėjos į ES sudarė 6,0 mlrd. EUR, taigi padidėjo 4 proc., palyginti su 2013 m.;
–
2014 m. ES tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Korėjoje pasiekė 43,7 mlrd. EUR lygį ir ES tapo didžiausia investuotoja Korėjoje; savo ruožtu Korėjos tiesioginės užsienio investicijos Europos Sąjungoje siekė 20,3 mlrd. EUR, t. y., padidėjo 35 proc., palyginti su ankstesniais metais;
–
ES naudojimasis lengvatomis Korėjos rinkoje išaugo iki 68,5 proc., o Korėjos naudojimosi lengvatomis lygis siekia apytikriai 85 proc.;
–
sukurti septyni specialieji komitetai, septynios darbo grupės ir pradėtas dialogas intelektinės nuosavybės klausimais;
–
veikia Prekybos ir darnaus vystymosi komitetas, kuris yra specializuotas organas, skiriantis daugiausia dėmesio ES ir Korėjos susitarimo prekybos ir darnaus vystymosi skyriaus įgyvendinimui;
1. primena, kad Susitarimas yra procesas, o ne vienkartinis sandoris, todėl, vadovaujantis Susitarimo nuostatomis, jo praktinis veikimas toliau turėtų būti periodiškai analizuojamas ir vertinamas prekybos poveikio konkretiems ES ir visų ES valstybių narių ekonomikos sektoriams; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad Susitarimas būtų įgyvendinamas veiksmingai ir kad būtų laikomasi jo nuostatų;
2. palankiai vertina tai, kad Susitarimas prisidėjo prie reikšmingo ES ir Korėjos tarpusavio prekybos mainų padidėjimo; skatina Komisiją ir valstybes nares geriau toliau tirti Susitarimo padarinius ir tiesioginį poveikį vartotojų gerovei, verslininkams ir Europos ekonomikai ir apie šį poveikį veiksmingiau informuoti visuomenę;
3. pabrėžia, kad sudarytas Susitarimas neturėjo precedento nei taikymo srities, nei greičio, kokiu turėjo būti pašalintos prekybos kliūtys, požiūriu (pvz., po penkerių Susitarimo galiojimo metų abi susitarimo šalys buvo praktiškai panaikinusios visus importo muitus);
4. atkreipia dėmesį į tai, kad Susitarimas, kaip ir kiti laisvosios prekybos, paslaugų ir investicijų susitarimai, daro teigiamą poveikį Susitarimo šalių socialiniam ir ekonominiam vystymuisi, ekonominei integracijai, tvariam vystymuisi ir šalių bei jų gyventojų tarpusavio suartėjimui;
5. atkreipia dėmesį į Pilietinės visuomenės forumo ir vidaus patariamųjų grupių, sukurtų vadovaujantis nuostatomis, išdėstytomis prekybos ir darnaus vystymosi skyriuje, kuris yra neatsiejama bendro dokumentų rinkinio dėl laisvosios prekybos susitarimo dalis, pastangas; primena, kad abi Susitarimo šalys pagal Susitarimo 13 straipsnio 4 dalį įsipareigojo savo įstatymuose ir praktikoje laikytis principų, susijusių su savo, kaip Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) narių, įsipareigojimais ir susijusių su Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deklaracija dėl pagrindinių darbo principų ir teisių, visų pirma asociacijų laisvės ir teisės į kolektyvines derybas principų, juos skatinti ir įgyvendinti; vis dėlto pabrėžia, kad Korėjos padaryta pažanga įgyvendinant prekybos ir darnaus vystymosi skyriuje nustatytus tikslus nepakankama ir vis dar pasitaiko asociacijų laisvės pažeidimo atvejų, įskaitant susirūpinimą keliančius profesinių sąjungų lyderių įkalinimo atvejus, taip pat kišimosi į derybas, kurias turėtų savarankiškai vesti derybų partneriai; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją pagal Susitarimo 13 straipsnio 14 dalį pradėti oficialias konsultacijas su Korėjos vyriausybe ir, jei tokios konsultacijos neduotų rezultatų, ragina Susitarimo 13 straipsnio 15 dalyje paminėtą ekspertų grupę imtis veiksmų ir tęsti dialogą, susijusį su tuo, kad Korėjos vyriausybė nesilaiko kai kurių savo įsipareigojimų, ir ypač dėti nuolatines ilgalaikes pastangas, laikantis Susitarime numatytų įpareigojimų, siekiant užtikrinti, kad Korėja ratifikuotų pagrindines TDO konvencijas, kurių ji iki šiol neratifikavo;
6. pabrėžia, kad tarp ES valstybių narių esama didelių skirtumų naudojimosi lengvatomis srityje, kuris kinta nuo 16 proc. iki 92 proc.; pažymi, kad didesnio masto naudojimasis galiojančiomis lengvatomis galėtų suteikti ES eksportuotojams papildomos naudos už daugiau nei 900 mln. EUR; ragina išanalizuoti naudojimąsi lengvatomis šiame ir kituose prekybos susitarimuose, kad prekybos lengvatomis būtų naudojamasi kuo geriau;
7. pripažįsta, kad, nors šis susitarimas atitinka jo šalių lūkesčius dėl didesnės apimties dvišalės prekybos ir glaudesnės prekybos partnerystės, reikėtų pagal šį susitarimą ir vedant dialogą su Korėja išanalizuoti toliau pateiktus klausimus, tinkamai prižiūrėti jų vykdymą ir įgyvendinimą pagal šio susitarimo nuostatas ir juos peržiūrėti siekiant išspręsti esamas problemas, kaip antai:
a)
techninės prekybos kliūtys (TPK), būtent: tiesioginio transportavimo sąlyga, kuri neleidžia įmonėms ekonomiškai optimizuoti savo konteinerių transportavimo veiklos, sutaisytų prekių grąžinimo nuostata, vilkikų įtraukimas į Susitarimo taikymo sritį, taip pat svarbus į Korėją eksportuojamų mašinų sertifikatams taikomų taisyklių ir procedūrų klausimas,
b)
kliūtys sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių srityje, be kita ko: kliūtys, ribojančios ES jautienos ir kiaulienos bei pieno gaminių eksportą,
c)
intelektinės nuosavybės teisės, būtent: geografinių nuorodų pripažinimas ir apsauga, komercinės viešo muzikos kūrinių atlikimo teisės, fonogramos ir atlikimas taikant apsaugą pagal autorių teises arba gretutines teises;
d)
skyrius, susijęs su prekyba ir tvariu vystymusi: Korėjos vykdomas pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų ratifikavimas ir įgyvendinimas;
e)
kilmės taisyklių kūrimas ir jų poveikis naudojimosi lengvatomis mastui;
f)
su muitine susiję klausimai, įskaitant kilmės patikrinimo procedūras;
8. pažymi, kad pastaruoju metu nustatyta naujų netarifinių kliūčių, kaip antai anksčiau neegzistavusios techninės normos mašinoms, įrangai ar transporto priemonėms, atvejų; pabrėžia, kad itin nepriimtinas reiškinys yra transporto priemonės tipo patvirtinimo panaikinimas įvairiems Europos automobilių gamintojams dėl nepagrįstų priežasčių; ragina Komisiją pradėti dvišales derybas siekiant pašalinti šį neigiamą reiškinį;
9. atkreipia dėmesį į tai, kad daug mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) nežino apie Susitarimo teikiamas galimybes; todėl ragina Komisiją ir ES valstybes nares ištirti ypač MVĮ naudojimąsi lengvatomis ir imtis veiksmingų priemonių siekiant padidinti MVĮ informuotumą apie galimybes, kurių suteikia šis Susitarimas;
10. pritaria tam, kad toliau būtų gilinami prekybos ir investicijų ryšiai tarp ES ir Korėjos, ypač pagal laisvosios prekybos susitarimo investicijų skyriaus nuostatas; tikisi, kad sunkumai, susiję su prekybos ir darnaus vystymosi skyriumi bus išspręsti prieš prasidedant deryboms dėl investicijų skyriaus; pritaria Susitarimo šalių dalyvavimui tolesniame ekonomikos augimo ir tvaraus vystymosi veikloje Sąjungos ir Korėjos piliečių naudai; ragina Komisiją ir Korėjos Respublikos vyriausybę derybų dėl investicijų skyriaus tarp Europos Komisijos ir Korėjos Respublikos atveju netaikyti seno investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo (angl. ISDS) metodo, bet sukurti Komisijos siūlomą naują investicinių teismų sistemą, ir ragina Komisiją ilgainiui sukurti daugiašalę investicinių teismų sistemą, kuri galėtų pakeisti visas investicinių ginčų sprendimo sistemas dabartiniuose ir būsimuose laisvosios prekybos susitarimuose;
11. pabrėžia, kad svarbu toliau stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą daugiašalėje, keliašalėje ir regioninėje tarptautinėje sistemoje, atsižvelgiant į PPO, kaip antai vykdant derybas dėl aplinkosaugos prekių susitarimų (EGA) ir prekybos paslaugomis susitarimo (TISA);
12. pabrėžia, kad strateginė Susitarimo vertė pasireiškia ne tik prekybos srityje, nes jis suteikia tvirtą pagrindą glaudesniems santykiams su ilgalaikiu įsipareigojimu ir prisideda prie strateginės partnerystės tarp ES ir Korėjos kūrimo;
13. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Korėjos Respublikos vyriausybei ir Nacionalinei Asamblėjai.