2017 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES strategijos dėl Sirijos (2017/2654(RSP))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sirijos,
– atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 14 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „ES strategijos dėl Sirijos elementai“ (JOIN(2017)0011) ir 2017 m. balandžio 3 d. Tarybos išvadas dėl Sirijos – jie kartu sudaro naują ES strategiją dėl Sirijos,
– atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 5 d. konferencijos „Parama Sirijos ir viso regiono ateičiai“ pirmininkų pareiškimą,
– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2016 m. gruodžio 30 d. pareiškimą dėl karo veiksmų nutraukimo paskelbimo Sirijoje, 2017 m. kovo 23 d. pareiškimą dėl Sirijos ir 2016 m. gruodžio 9 d. pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės deklaraciją ES vardu dėl padėties Alepe,
– atsižvelgdamas į pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės 2017 m. balandžio 6 d. deklaraciją dėl įtariamo cheminio ginklo panaudojimo Idlibe (Sirija) ir 2017 m. balandžio 7 d. deklaraciją dėl JAV aviacijos smūgio Sirijoje,
– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimus dėl ES ribojamųjų priemonių, taikomų už smurtines represijas Sirijoje atsakingiems asmenims, įskaitant 2016 m. lapkričio 14 d. ir 2017 m. kovo 20 d. nustatytas priemones,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT) įsteigtos Nepriklausomos tarptautinės tyrimų Sirijos Arabų Respublikoje komisijos ataskaitas ir JT ŽTT rezoliucijas dėl Sirijos Arabų Respublikos,
– atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl grupuočių ISIL („Da’esh“) ir „Jabhat Fateh al-Sham“ ir atitinkamas JT Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl konflikto Sirijos Arabų Respublikoje, ypač į rezoliucijas 2218 (2013), 2139 (2014), 2165 (2014), 2191 (2014), 2199 (2015), 2254 (2015), 2258 (2015), 2268 (2016), 2328 (2016), 2332 (2016) ir 2336 (2016),
– atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 31 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325 (2000) dėl moterų, taikos ir saugumo,
– atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 19 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. A/71/L.48, kuria įsteigiamas „Tarptautinis, nešališkas ir nepriklausomas pagalbos pagal tarptautinę teisę tiriant Sirijos Arabų Respublikoje nuo 2011 m. kovo mėn. įvykdytus pačius sunkiausius nusikaltimus ir vykdant už juos atsakingų asmenų baudžiamąjį persekiojimą mechanizmas“,
– atsižvelgdamas į 2012 m. Ženevos komunikatą,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją ir visas JT konvencijas, kurias pasirašė Sirija,
– atsižvelgdamas į Romos statutą ir Tarptautinio Teisingumo Teismo steigiamuosius dokumentus,
– atsižvelgdamas į ad hoc tribunolus, įskaitant Tarptautinį baudžiamąjį tribunolą buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ), Tarptautinį baudžiamąjį tribunolą Ruandai (TBTR), Specialųjį tribunolą Libanui (STL),
– atsižvelgdamas į 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,
A. kadangi karas Sirijoje tapo viena iš didžiausių humanitarinių krizių, įvykusių pasaulyje nuo Antrojo pasaulinio karo, ir jos gyventojai ir toliau junta pražūtingus ir tragiškus šio karo padarinius; kadangi išpuolių taikiniai buvo daugybė civilių, įskaitant vaikus, kurie toliau kenčia šiame žiauriame pilietiniame kare, ir kadangi nuo konflikto Sirijoje pradžios 2011 m. žuvo daugiau kaip 400 000 gyventojų; kadangi daugiau kaip 13,5 mln. žmonių Sirijoje, beveik trims ketvirtadaliams visų likusių gyventojų, reikalinga skubi pagalba ekstremaliosios situacijos atveju, kaip antai medicinos pagalba, pagalba maisto srityje, vanduo ir būstas; kadangi 6,3 mln. žmonių yra perkelti šalies viduje, 4,7 mln. gyvena sunkiai pasiekiamose ir apsiaustose vietovėse, o 5 mln. gyvena kaip pabėgėliai kaimyninėse ir kitose regiono šalyse; kadangi krizė Sirijoje turi vis labiau destabilizuojantį poveikį platesniam regionui;
B. kadangi nuo pat karo pradžios 2011 m. ES kartu su savo valstybėmis narėmis, reaguodama į Sirijos krizę, Sirijoje ir regione 2017 m. sausio mėn. buvo panaudojusi daugiau kaip 9,4 mlrd. EUR ir yra didžiausia paramos teikėja; kadangi ES taip pat smarkiai rėmė pabėgėlius priimančias kaimynines šalis;
C. kadangi per Sirijos konfliktą padaryti pažeidimai apima tikslinius ir nesirinktinai vykdomus išpuolius prieš civilius, neatidėliotiną mirties bausmės vykdymą, kankinimą ir netinkamą elgesį, priverstinį dingimą, masinius ir savavališkus areštus, kolektyvines bausmes, išpuolius prieš medicinos darbuotojus ir maisto bei vandens tiekimo nutraukimą; kadangi pranešama, kad B. Assado režimas yra atsakingas už korimus, kankinimus ir neatidėliotiną mirties bausmės vykdymą stambiu mastu jo sulaikymo centruose; kadangi Sirijos vyriausybė sąmoningai užblokavo civilių gyventojų prieigą prie pagrindinių prekių ir paslaugų, įskaitant maisto ir vandens tiekimą ir medicininę pagalbą; kadangi išpuoliai prieš civilius gyventojus ir karo taktika, kurios tikslas – apsupti civilių gyventojų vietoves siekiant juos marinti badu, yra akivaizdūs tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai; kadangi už šiuos nusikaltimus atsakingi asmenys iki šiol nenubausti;
D. kadangi grupuotė ISIS / „Da’esh“ ir kitos džihadistų grupuotės vykdė žiaurumus, įskaitant brutalias egzekucijas ir neišsakytą seksualinį smurtą, grobimus, kankinimus, priverstinį atvertimą į islamą ir moterų bei mergaičių vergovę; kadangi vaikai verbuojami ir naudojami teroristiniams išpuoliams vykdyti; kadangi didelį susirūpinimą kelia grupuotės ISIS / „Da’esh“ kontroliuojamų teritorijų gyventojų gerovė ir tai, kad per išlaisvinimo kampaniją jie gali būti naudojami kaip gyvieji skydai; kadangi šie nusikaltimai gali būti prilyginti karo nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir genocidui;
E. kadangi nepaisoma 2016 m. gruodžio 30 d. įsigaliojusio ugnies nutraukimo ir Sirijoje įvykdyta keletas pažeidimų bei būta didelių incidentų, pvz., greičiausiai režimo įvykdytas išpuolis naudojant chemines medžiagas Chan Šaichūne ir autobusų, gabenusių evakuojamus asmenis iš apsiaustų miestelių, esančių prie Alepo miesto, sprogdinimai; kadangi dešimtys žmonių, įskaitant vaikus, žuvo ir daug kitų buvo sužeista;
F. kadangi ne vienas tyrimas parodė, kad B. Assado pajėgos naudojo chemines medžiagas, siekdamos sužeisti ir nužudyti civilius gyventojus ir taip pažeidė 2013 m. sutarimą dėl jų pašalinimo; kadangi pastarąjį kartą masinio naikinimo ginklai prieš civilius gyventojus panaudoti 2017 m. balandžio 4 d. Idlibo provincijoje esančiame Chan Šaichūno mieste, kai žuvo mažiausiai 70 civilių gyventojų, daug iš jų vaikų, o dar šimtai buvo sužeisti; kadangi 2017 m. balandžio 12 d. Rusija vetavo JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuria būtų pasmerktas uždraustų cheminių ginklų Sirijoje naudojimas, apie kurį pranešta, ir Sirijos vyriausybė būtų paraginta bendradarbiauti vykdant incidento tyrimą; kadangi JAV informavo ES, kad, remdamosi savo įvertinimu, jog Sirijos režimas panaudojo cheminį ginklą, jos surengė oro ataką prieš Al Šairato karinių oro pajėgų bazę Homso provincijoje Sirijoje siekdamos užkirsti kelią cheminių ginklų platinimui ir naudojimui ir nuo to atgrasinti;
G. kadangi, laikydamasi ES kovos su cheminio ginklo platinimu ir naudojimu politikos, 2017 m. kovo mėn. ES įtraukė keturis aukšto rango Sirijos karininkus į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą dėl jų vaidmens panaudojant cheminį ginklą prieš civilius gyventojus;
H. kadangi savo 2016 m. rugsėjo mėn. pranešime apie Sąjungos padėtį Komisijos pirmininkas Jean-Claude Juncker paminėjo, kad reikia parengti ES strategiją dėl Sirijos; kadangi spalio mėn. Parlamentas paragino Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicą Mogherini užtikrinti, kad pagal naują strategiją dėl Sirijos būtų siekiama sudaryti palankesnes sąlygas politiniam susitarimui Sirijoje, įskaitant stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo priemones, kad būtų geriau laikomasi įsipareigojimų, prisiimtų Tarptautinėje paramos Sirijai grupėje (TPSG);
I. kadangi ES strategijos dėl Sirijos tikslas – nustatyti, kaip ES gali atlikti labiau pastebimą ir veiksmingesnį vaidmenį padedant užtikrinti ilgalaikį politinį sprendimą Sirijoje pagal galiojančią JT susitartą sistemą ir remti atkūrimą laikotarpiu po susitarimo sudarymo, kai prasidės patikimas pereinamasis procesas; kadangi šioje strategijoje apibrėžiamos šešios pagrindinės prioritetinės sritys, t. y.: karo nutraukimas vykdant tikrą politinį pereinamąjį procesą; prasmingo ir įtraukaus pereinamojo proceso skatinimas; pažeidžiamiausių Sirijos gyventojų humanitarinių poreikių tenkinimas; demokratijos ir žmogaus teisių skatinimas; atsakomybės už karo nusikaltimus skatinimas ir parama siekiant didinti Sirijos gyventojų ir visuomenės atsparumą.
J. kadangi 2017 m. balandžio 5 d. ES bendrai pirmininkavo konferencijai „Parama Sirijos ir viso regiono ateičiai“, kurioje dalyvavo daugiau nei 70 šalių ir tarptautinių organizacijų atstovai, taip pat tarptautinės bei Sirijos pilietinės visuomenės atstovai; kadangi Briuselyje vykusioje konferencijoje sutarta dėl holistinio požiūrio sprendžiant Sirijos krizę ir dėl papildomos finansinės paramos siekiant reaguoti į humanitarinę padėtį, kurią sudarys 2018–2020 m. skirti 3,47 mlrd. EUR, iš kurių 1,3 mlrd. EUR skirs ES – didžiausia šioje krizėje paramos teikėja; kadangi, be to, kai kurios tarptautinės finansų įstaigos ir paramos teikėjai paskelbė, jog suteiks 27,9 mlrd. EUR paskolų; kadangi Sirijos atkūrimo sąnaudos įvertintos maždaug 200 mlrd. JAV dolerių;
K. kadangi ES pripažįsta Sirijos kaimyninių šalių, suteikusių prieglobstį didžiausiam pabėgėlių skaičiui, Turkijos, Libano ir Jordanijos pastangas ir remia šias šalis;
L. kadangi 2017 m. gegužės 4 d. Rusija, Iranas ir Turkija Astanoje (Kazachstanas) sudarė susitarimą, kuriuo sukūrė keturias deeskalacijos zonas; kadangi trys pasirašiusios šalys veiks kaip šešių mėnesių paliaubų, kurios gali būti pratęstos, laiduotojai, be kita ko, pasitelkiant ginkluotus stebėtojus vietoje; kadangi šiame susitarime raginama nutraukti visus B. Assado režimo vykdomus skrydžius virš šių zonų ir sudaryti sąlygas nekliudomai teikti humanitarinę pagalbą sukilėlių kontroliuojamose teritorijose; kadangi kitas JT vadovaujamų derybų raundas vėl pradedamas šią savaitę Ženevoje ir kitas Rusijos vadovaujamų derybų raundas planuojamas liepos mėn. viduryje Kazachstane;
M. kadangi ES yra ne kartą pareiškusi, kad Sirijos konflikto negalima išspręsti karinėmis priemonėmis ir kad tik Sirijos vadovaujamas įtraukus pereinamasis procesas gali nutraukti nepriimtinas Sirijos gyventojų kančias; kadangi, nors aišku, kad atkūrimas gali prasidėti tik pasiekus politinį susitarimą, reikėtų pradėti susitaikymą kuo greičiau ir šias pastangas turėtų remti ES, kad būtų užtikrintas ilgalaikis stabilumas; kadangi šiomis aplinkybėmis būtina išsiaiškinti tiesą ir skatinti atskaitomybę ir pereinamojo laikotarpio teisingumą bei amnestiją;
1. teigiamai vertina ES strategiją dėl Sirijos, įskaitant ES strateginius tikslus dėl Sirijos ir ES tikslus dėl Sirijos, ir Briuselio konferencijos rezultatus, pagal kuriuos užtikrintas įsipareigojimas teikti daugiametę paramą; ragina visus dalyvius ir tarptautinius paramos teikėjus visiškai įvykdyti savo įsipareigojimus ir toliau teikti paramą ateityje;
2. dar kartą ir kuo griežčiausiai smerkia žiaurumus ir plačiai paplitusius žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, kuriuos įvykdė visos konflikto šalys, ypač B. Assado režimo pajėgos, padedant jo sąjungininkėms Rusijai ir Iranui, taip pat nevalstybinės ginkluotos grupuotės, visų pirma ISIS / „Da’esh“ ir „Jabhat Fateh al-Sham“; pabrėžia savo nuostatą, kad visi už tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teisių teisės pažeidimus atsakingi asmenys turi būti patraukti atsakomybėn; ragina visas valstybes kovojant su nebaudžiamumu taikyti universaliosios jurisdikcijos principą ir teigiamai vertina kai kurių ES valstybių narių veiksmus šiuo klausimu, be kita ko, neseniai Ispanijos nacionalinio teismo sprendimą nagrinėti prieš devynis Sirijos žvalgybos pareigūnus pateiktą baudžiamąjį skundą dėl kankinimo ir žmogaus teisių pažeidimų; dar kartą ragina ES ir jos valstybes nares, glaudžiai bendradarbiaujant su panašiai mąstančiomis šalimis, ištirti galimybę sukurti Sirijos karo nusikaltimų teismą, kol Sirijos klausimai galės sėkmingai būti perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui; pabrėžia, kad tie, kurie vykdo nusikaltimus prieš religines ir etnines mažumas bei kitas grupes taip pat turėtų būti teisiami; lieka įsitikinęs, kad šį konfliktą bus galima veiksmingai išspręsti ir tvarią taiką Sirijoje pasiekti, tik užtikrinus atsakomybę už padarytus nusikaltimus;
3. kuo griežčiausiai smerkia 2017 m. balandžio 4 d. įvykdytą šiurpią oro ataką panaudojant cheminį ginklą, kurios taikiniu tapo Idlibo provincijoje esantis Chan Šaichūno miestas ir per kurią žuvo ne mažiau kaip 70 civilių gyventojų, įskaitant vaikus ir pagalbą teikiančius darbuotojus, o daugeliui nukentėjusiųjų pasireiškė apsinuodijimo dujomis simptomai; pažymi, kad, remiantis Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (ChGUO) faktų nustatymo misijos atliktu preliminariu vertinimu, įtarimai dėl cheminių ginklų naudojimo yra patikimi; pabrėžia Sirijos pareigą laikytis ChGUO faktų nustatymo misijos bei ChGUO ir JT bendro tyrimo mechanizmo rekomendacijų, nedelsiant suteikiant nevaržomą prieigą prie visų be išimties teritorijų ir pripažįstant teisę jas tikrinti; pabrėžia, kad asmenys, įvykdę tokius išpuolius, turės būti patraukti atsakomybėn teisme; apgailestauja, kad Rusija pakartotinai naudojasi veto teise Saugumo Taryboje, taip pat vetavo JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuria smerkiama cheminė ataka ir raginama pradėti tarptautinį tyrimą;
4. palankiai vertina tai, kad įsteigiamas „Tarptautinis, nešališkas ir nepriklausomas pagalbos pagal tarptautinę teisę tiriant Sirijos Arabų Respublikoje nuo 2011 m. kovo mėn. įvykdytus pačius sunkiausius nusikaltimus ir vykdant už juos atsakingų asmenų baudžiamąjį persekiojimą mechanizmas, apgailestauja, kad šis mechanizmas vis dar nėra visapusiškai finansuojamas; ragina valstybes nares įvykdyti savo pažadus šioje srityje;
5. toliau remia Sirijos valstybės vienybę, suverenitetą, teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę, taip pat remia tvirtą požiūrį „Visa Sirija“ ir demokratinės Sirijos gyventojų ateities siekį; primygtinai teigia, kad vienintelis būdas pasiekti taiką šalyje – Sirijos vadovaujamas politinis procesas, kuris sudarys sąlygas laisviems ir sąžiningiems rinkimams, kuriuos palengvintų ir stebėtų Jungtinės Tautos ir kurie būtų surengti pagal naują konstituciją; primena visoms šalims, kad visų karo veiksmų nutraukimą šalyje ir abipusiai priimtiną ir taikų Sirijos krizės sprendimą galima pasiekti vadovaujant JT ir, kaip nurodyta 2012 m. Ženevos komunikate ir JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje 2254 (2015), remiant JT Generalinio Sekretoriaus specialiajam pasiuntiniui Sirijai Staffanui de Misturai ir pagrindiniams tarptautiniams ir regioniniams subjektams;
6. atkreipia dėmesį į naujausią memorandumą dėl deeskalacijos zonų Sirijoje ir pritaria ketinimui stiprinti paliaubas, sustabdyti režimo oro pajėgų skrydžius virš deeskalacijos zonų ir sudaryti sąlygas humanitarinei ir medicininei pagalbai teikti, perkeltiems civiliams grįžti į savo namus ir pažeistai infrastruktūrai atkurti; vis dėlto pabrėžia opozicijos išreikštą susirūpinimą, kad šis susitarimas gali lemti įtakos zonų nustatymą ir Sirijos susiskaldymą; ragina visas šalis įgyvendinti Astanos susitarimus ir tris laiduotojus užtikrinti, kad būtų paisoma ugnies nutraukimo; pabrėžia, kad svarbu pašalinti bet kokią dviprasmybę dėl grupių, kurioms netaikomas susitarimas dėl ugnies nutraukimo, ir ragina visas šalis, įskaitant Turkiją, užtikrinti, kad pagal memorandumą nebūtų sudarytos palankesnės sąlygos pulti pajėgų, susijusių su nuosaikiąja opozicija, ar pajėgų, kovojančių tarptautinės koalicijos prieš grupuotę ISIS / „Da’esh“ pusėje; pabrėžia, kad būtina užtikrinti tarptautinę įgyvendinimo stebėseną, ir remia tvirtą JT dalyvavimą;
7. primygtinai ragina Rusijos Federaciją ir Irano Islamo Respubliką panaudoti savo įtaką Sirijos režimui, kad jis sutiktų su pagrįstu kompromisu, kuris nutrauks pilietinį karą ir sudarys sąlygas įtraukiam ir tikram perėjimo procesui, ir šio kompromiso aktyviai laikytųsi; ragina ES ir jos valstybes nares ir toliau remti nuosaikiąją opoziciją, nustatyti ir atskirti radikalizuotus elementus ir skatinti susitaikymą; ragina Vyriausiojo derybų komiteto narius ir toliau dalyvauti JT tarpininkaujamose derybose Ženevoje;
8. yra tvirtai įsitikinęs, kad ES turi aktyviau bendradarbiauti ir panaudoti savo didelę finansinę paramą po konflikto kaip svertą siekiant atlikti svarbų vaidmenį derybose pagal galiojančią JT susitartą sistemą ir užtikrinti politinį pereinamąjį procesą, kuriant savitą politiką, kuria siekiama suburti šalis glaudžiau, taip pat intensyviau dedant pastangas srityse, kuriose Europos Sąjunga gali turėti pridėtinės vertės; palaiko toliau dedamas Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pastangas užmegzti ryšius su svarbiausiais subjektais regione siekiant užtikrinti politinį pereinamąjį procesą, susitaikymą po konflikto ir atkūrimą; mano, kad Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai turėtų pradėti rengti konkretų savo dalyvavimo atkuriant Siriją planą ir siekti įtraukių, bendrų pastangų su pagrindinėmis tarptautinėmis organizacijomis ir finansų įstaigomis, taip pat regiono ir vietos subjektais; vis dėlto pabrėžia, jog svarbu, kad patys Sirijos gyventojai jaustų atsakomybę už atkūrimo po konflikto procesą;
9. pabrėžia itin didelę vietos ir tarptautinių pilietinės visuomenės organizacijų ir NVO darbo svarbą renkant padarytų karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir kitų pažeidimų, įskaitant kultūros paveldo naikinimą, įrodymus; ragina ES ir jos valstybes nares toliau teikti visapusišką paramą šiems subjektams; ragina ES ir jos valstybes nares tinkamai finansuoti viešųjų šaltinių tyrimų ir karo nusikaltimų bei nusikaltimų žmoniškumui įrodymų skaitmeninio rinkimo srityje dirbančias organizacijas siekiant užtikrinti atsakomybę ir kaltuosius patraukti baudžiamojon atsakomybėn;
10. teigiamai vertina tai, kad ES strategijoje dėl Sirijos akcentuojama parama Sirijos gyventojų ir visuomenės atsparumui; ragina ES ir jos valstybes nares padvigubinti savo pastangas, kuriomis siekiama kur tik įmanoma Sirijoje stiprinti Sirijos gyventojų ir pilietinės visuomenės gebėjimus, be kita ko, veikiant išvien su žmogaus teises, lygybę (įskaitant lyčių lygybę ir mažumų teises), demokratiją ir įgalėjimą skatinančiais subjektais ir juos pasitelkiant, ir, kai įmanoma, į šį procesą įtraukti regione ar Europoje tremtyje gyvenančius Sirijos pabėgėlius; pabrėžia, kad toks gebėjimų stiprinimas turėtų padėti sirams imtis iniciatyvos pereinamuoju laikotarpiu (tokiose srityse kaip žiniasklaidos reguliavimas, decentralizacija, savivaldybių administravimas ir konstitucijos projekto rengimas) ir tinkamai atsižvelgti į moterų poreikius ir vaidmenį;
11. yra patenkintas, kad pilietinės visuomenės, įskaitant moterų organizacijas, vaidmuo buvo pripažintas kaip svarbiausia ilgalaikio sprendimo dalis; primena, kad ES privalo skatinti ir lengvinti tinkamą pilietinės visuomenės ir moterų dalyvavimą arba konsultacijas su šiomis organizacijomis ir moterimis vykdant taikos procesą, vadovaudamasi visapusišku požiūriu į tai, kaip ES įgyvendina Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325 (2000) ir Nr. 1820 (2008) dėl moterų, taikos ir saugumo; pakartoja, jog reikia, kad moterų žmogaus teisės būtų įtrauktos į naują Sirijos konstituciją;
12. dar kartą patvirtindamas savo paramą Tarptautinės kovos su ISIS / „Da’esh“ koalicijos veiksmams, mano, kad reikėtų taip pat persvarstyti ES strategijos aspektus, susijusius su kova su grupuote ISIS / „Da’esh“ ir kitomis į JT sąrašą įtrauktomis teroristinėmis organizacijomis, išryškinant svarbiausias politines bei socialines ir ekonomines priežastis, sudariusias sąlygas plisti terorizmui, ir skiriant joms didžiausią dėmesį, taip pat nustatant konkrečius veiksmus šioms priežastims panaikinti; be to, mano, kad būtina parengti būdus, kuriais būtų padedama išsaugoti Sirijos visuomenės etninę, religijų bei konfesijų įvairovę;
13. pabrėžia, kad svarbu Sirijoje apsaugoti etnines ir religines mažumas, ir yra tvirtai įsitikinęs, kad visi politiniai procesai turėtų būti įtraukūs ir jais turi būti siekiama Siriją atkurti kaip daugiakonfesinę ir tolerantišką valstybę;
14. primena, kad itin svarbu kuo anksčiau nustatyti pasitikėjimo stiprinimo priemones, be kita ko, galimybes visiškai nekliudomai teikti humanitarinę pagalbą visoje Sirijoje ir pagrindines viešąsias paslaugas (elektrą, vandenį, sveikatos priežiūrą), nutraukti visas miestų apsiaustis, taip pat išlaisvinti kalinius ir įkaitus; palankiai vertina Sirijos vyriausybės ir sukilėlių grupuočių susitarimą leisti evakuoti keturis apsiaustus miestus; primygtinai ragina visas šalis remti ir padėti priimti išsamų susitarimą dėl pasitikėjimo stiprinimo priemonių;
15. apgailestaudamas pažymi, kad niokojamasis pilietinis konfliktas nubloškė šalį kelis dešimtmečius atgal socialinės ir ekonominės raidos aspektais, milijonai žmonių neteko darbo ir nuskurdo, dideliu mastu sunaikintos sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugos, konfliktas lėmė Sirijos gyventojų didelio masto perkėlimą ir protų nutekėjimą; todėl pabrėžia, kaip svarbu didinti nehumanitarinę pagalbą, kuria siekiama didinti žmonių atsparumą Sirijoje ir atgaivinti ekonomiką; be to, ragina ES valstybes nares parodyti didesnį įsipareigojimą dalijantis naštą ir leisti pabėgėliams, bėgantiems iš Sirijos karo zonų, rasti apsaugą ne tik artimiausiame kaimyniniame regione, taip pat vykdant perkėlimo ir humanitarinio priėmimo programas; vis dėlto mano, kad kai tik baigsis konfliktas, turėtų būti teikiamos paskatos kvalifikuotiems Sirijos pabėgėliams grįžti ir prisidėti prie atkūrimo;
16. palankiai vertina naujus partnerystės prioritetus, dėl kurių ES susitarė su Jordanija ir Libanu, ir ES kilmės taisyklių dėl eksporto iš Jordanijos supaprastinimą; apgailestauja dėl to, kad daug pabėgėlių, esančių Jordanijoje, Libane ir Turkijoje, vis dar gyvena prastomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis ir dažnai negali rasti (legalaus) darbo; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai raginti Jordanijos ir Libano valdžios institucijas imtis priemonių, kad būtų pašalintos likusios (neformalios) kliūtys, remti didesnes galimybes imtis savarankiško darbo ir įvykdyti įsipareigojimus dėl darbo vietų moterims ir jaunimui sukūrimo;
17. visiškai pritaria tikslui užtikrinti iniciatyvos „neprarasta vaikų karta“ įgyvendinimą Sirijoje ir regione ir ragina dėti papildomas pastangas pasiekti, kad visi vaikai pabėgėliai ir pažeidžiami vaikai priimančiosiose bendruomenėse gautų aukštos kokybės švietimo paslaugas, sudarant vienodas galimybės jomis naudotis ir mergaitėms, ir berniukams; pabrėžia poreikį pripažinti pabėgėlių stovyklose dažną savaiminį mokymąsi ir remti šių traumuotų vaikų psichologinę reabilitaciją;
18. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos Pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinėms Tautoms, Tarptautinės paramos Sirijai grupės nariams ir visoms su konfliktu Sirijoje susijusioms šalims ir pasirūpinti, kad šis tekstas būtų išverstas į arabų kalbą.