Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/2305(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0184/2017

Pateikti tekstai :

A8-0184/2017

Debatai :

PV 31/05/2017 - 20
CRE 31/05/2017 - 20

Balsavimas :

PV 01/06/2017 - 7.3
CRE 01/06/2017 - 7.3
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0234

Priimti tekstai
PDF 373kWORD 56k
Ketvirtadienis, 2017 m. birželio 1 d. - Briuselis Galutinė teksto versija
Interneto ryšys siekiant augimo, konkurencingumo ir sanglaudos. Europos gigabitinė visuomenė ir 5G ryšys
P8_TA(2017)0234A8-0184/2017

2017 m. birželio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija „Interneto ryšys siekiant augimo, konkurencingumo ir sanglaudos: Europos gigabitinė visuomenė ir 5G ryšys“ (2016/2305(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikatą „Junglumas – bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. Kelias į Europos gigabitinę visuomenę“ (COM(2016)0587) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2016)0300),

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikatą „Europos 5G veiksmų planas“ (COM(2016)0588) ir pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2016)0306),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (COM(2016)0590),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014 nuostatos dėl interneto ryšio vietos bendruomenėse rėmimo (COM(2016)0589),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos diegimo (COM(2016)0591),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015)0192) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2015)0100),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą „Kuriame klestinčią, duomenimis grindžiamą ekonomiką“ (COM(2014)0442),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatą „Europos pramonės skaitmeninimas. Naudojimasis visais bendrosios skaitmeninės rinkos privalumais“ (COM(2016)0180),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 243/2012/ES, kuriuo nustatoma daugiametė radijo spektro politikos programa(1),

–  atsižvelgdamas į priedą prie 2013 m. spalio 2 d. Komisijos komunikato „Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa (REFIT). Rezultatai ir tolesni veiksmai“ (COM(2013)0685),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatą „Bendrajai skaitmeninei rinkai skirtos IRT standartizacijos prioritetai“ (COM(2016)0176),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kuriamo Bendrosios skaitmeninės rinkos akto(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 2 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl 470–790 MHz dažnių juostos naudojimo Sąjungoje (COM(2016)0043),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. priimtas Europos Vadovų Tarybos išvadas (EUCO 26/16),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 25 d. Komisijos komunikatą „Atviresnis švietimas: visiems prieinamas novatoriškas mokymas(is) naudojantis naujomis technologijomis ir atviraisiais švietimo ištekliais“ (COM(2013)0654),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 26 d. Komisijos komunikatą „Europos kosmoso strategija“ (COM(2016)0705),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/35/ES dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (elektromagnetinių laukų) keliama rizika darbuotojams (dvidešimtoji atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), ir kuria panaikinama Direktyva 2004/40/EB(3),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato „Junglumas – bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. Kelias į Europos gigabitinę visuomenę“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos, Transporto ir turizmo, Regioninės plėtros ir Kultūros ir švietimo komitetų nuomones (A8-0184/2017),

A.  kadangi 5G ryšys bus pagrindinis gigabitinės visuomenės modulis, ateities mobiliojo ryšio technologijų standartas ir naujovių varomoji jėga, sukelsianti veiklą trikdančių ekonominių pokyčių, kadangi jį įdiegus bus sukurti nauji naudojimo būdai, aukštos kokybės paslaugos, produktai, įplaukų srautai ir verslo modeliai bei galimybės, taip pat kadangi manoma, kad jis paskatins pramonės konkurencingumą ir turėtų patenkinti vartotojų poreikius;

B.  kadangi Europos pirmavimas 5G ryšio technologijos srityje yra itin svarbus ekonomikos augimui ir tam, kad būtų išlaikytas jos konkurencingumas pasaulyje, o tam savo ruožtu reikia, Europos lygmens koordinavimo ir planavimo, ir kadangi atsilikti reiškia kelti pavojų darbo vietoms, inovacijai ir žinioms;

C.  kadangi 5G ryšys ir 5G prietaikos sukurs naujus verslo modelius suteikiant labai didelės spartos ryšį, kuris paskatins inovaciją visuose sektoriuose, taip pat ir transporto, energetikos, finansų ir sveikatos sektoriuose; kadangi atsižvelgiant į tai Europa negali sau leisti atsilikti, nes 5G ryšys bus ateities augimo ir inovacijos variklis;

D.  kadangi 5G ryšio tinklų struktūra iš esmės skirsis nuo ankstesnės kartos struktūros, kad būtų galima patenkinti numatomus itin didelio pralaidumo tinklų verslo ir naudojimo reikalavimus, ypač susijusius su delsa, aprėptimi ir patikimumu;

E.  kadangi dėl 5G architektūros padidės mobiliojo ir fiksuotojo ryšio tinklų konvergencija; kadangi dėl to itin didelio pralaidumo fiksuotojo ryšio tinklų įrengimas padės patenkinti tankaus 5G belaidžio ryšio tranzitinio tinklo kaip galima arčiau galutinio naudotojo poreikius;

F.  kadangi ateityje Europos visuomenė ir Europos ekonomika tvirtai pasikliaus 5G ryšio infrastruktūra, kurios poveikis gerokai viršys dabartinius belaidžio ryšio prieigos tinklus, siekiant teikti kokybiškas ir spartesnes komunikacijos paslaugas, kurios būtų įperkamos visiems ir prieinamos bet kurioje vietoje ir bet kuriuo metu;

G.  kadangi skaitmeninimas spartėja dideliu greičiu viso pasaulio mastu ir tam reikia investicijų į visuotinės aprėpties aukštos kokybės ryšių tinklus; kadangi dėl to reikia laiku suteikti radijo spektrą, kuris galėtų patenkinti tuos poreikius;

H.  kadangi mobilusis ir belaidis ryšys visiems piliečiams tampa vis svarbesnis, kadangi nuolat naudojamasi naujoviškomis paslaugomis ir prietaikomis ir kadangi į tai būtina atsižvelgti į ateitį orientuotoje skaitmeninėje politikoje;

I.  kadangi 5G ryšio tinklo diegimas bus vykdomas daugiausia pasitelkiant privačias investicijas ir tam reikės, kad Europos elektroninių ryšių kodeksu būtų sukurta tikrumą, konkurenciją ir investicijas skatinanti reguliavimo aplinka; kadangi dėl to reikės supaprastinti administracines sąlygas, pvz., diegiant mažus elementus griežtam ir laiku vykdomam spektro suderinimui ir itin didelio pralaidumo tinklo plėtrai, kaip šiuo metu siūloma Europos elektroninių ryšių kodekse;

J.  kadangi viešąsias iniciatyvas, tokias kaip 2013 m. Komisijos viešojo ir privačiojo sektoriaus iniciatyva, kuriai skirta 700 mln. EUR viešųjų lėšų 5G ryšiui Europoje įdiegti iki 2020 m., turi papildyti konkurencinga rinka su į ateitį orientuotu prieigos reguliavimu ir radijo spektro koordinavimu, kuri paskatins inovacijas ir reikiamas investicijas į privačią infrastruktūrą;

K.  kadangi 5G ryšio diegimas turėtų papildyti, o ne žlugdyti kitus projektus, kuriais siekiama stiprinti ryšius mažiausiai urbanizuotose ir atokiausiose Europos teritorijose;

L.  kadangi, norint įgyvendinti 5G ryšį ir gigabitinę visuomenę, reikia nustatyti aiškų tvarkaraštį, taikyti paklausa grindžiamą, į ateitį orientuotą ir technologiškai neutralų požiūrį, paremtą atskirų regionų ir sektorių vertinimais, koordinuoti valstybių narių veiksmus, bendradarbiauti su visais suinteresuotaisiais subjektais ir užtikrinti deramas investicijas, kad per nustatytą laiką būtų įgyvendintos visos sąlygos, kad tai taptų tikrove visiems ES piliečiams;

I.5G ryšio vizija. Kartų poslinkio poreikis

1.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą parengti 5G veiksmų planą, kuriuo būtų siekiama, kad ES pirmautų pasaulyje 2020–2025 m. diegdama standartizuotus 5G ryšio tinklus, kaip dalį platesnės išplėtotos strategijos dėl Europos gigabitinės visuomenės, kuri būtų technologiškai konkurencingesnė ir įtrauki; mano, kad tam, kad tai būtų pasiekta, valstybių narių veiksmų koordinavimas yra lemiamas dalykas siekiant, jog nebūtų vėluojama diegti 5G ryšio, kaip atsitiko 4G atveju, dėl to dabartinė šios technologijos aprėptis yra 86 proc. ir tik 36 proc. kaimo vietovėse;

2.  pabrėžia tai, kad, anot Komisijos, pagal 5G technologijos diegimo veiksmų planą visoje ES „būtų galima sukurti du milijonus darbo vietų“, ir tai galėtų padėti stiprinti Europos ekonomiką ir kovoti su dideliu nedarbu, ypač jaunimo nedarbu;

3.  pabrėžia, kad 5G infrastruktūros viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė šiuo metu yra viena iš pasaulyje pažangiausių iniciatyvų 5G ryšio ir su juo susijusių naujų prietaikų srityje; mano, kad nors mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei pramonės plėtros sinergijos skatinimas yra teigiamas dalykas, atsižvelgiant į 5G ryšio diegimo poveikį visuomenei, būtų teisinga, kad dalyvauti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėje taip pat būtų galima ir vartotojų ir pilietinės visuomenės atstovams;

4.  pabrėžia, kad itin svarbu nustatyti ambicingą ir į ateitį orientuotą radijo spektro paskirstymo Sąjungoje tvarkaraštį, norint, kad Europa pirmautų plėtojant 5G technologiją; todėl palankiai vertina Komisijos veiksmus, pasiūlytus komunikate „Europos 5G veiksmų planas“ ir mano, kad šie veiksmai yra minimali sėkmingo 5G ryšio įdiegimo Sąjungoje sąlyga;

5.  pabrėžia, kad privačias investicijas reikėtų remti į infrastruktūrą orientuota politika ir reguliavimo aplinka, kurios būtų parengtos siekiant nuspėjamumo ir tikrumo ir kuriomis būtų siekiama skatinti konkurenciją, kuri būtų naudinga galutiniams vartotojams, ir jos neturėtų būti atidedamos dėl pernelyg didelio užmojo viešųjų sistemų, kurios gali pakenkti 5G ryšio diegimui;

6.  pabrėžia, jog svarbu, kad akademinė bendruomenė, mokslinių tyrimų institucijos, privačiojo sektoriaus ir viešojo sektoriaus atstovai bendradarbiautų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, susijusios su 5G judriuoju ryšiu, srityje; atkreipia dėmesį į 5G viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę kaip į teigiamą pavyzdį šioje srityje ir ragina Komisiją toliau įtraukti visus susijusius sektorius į procesą;

7.  Mano, kad Europa gaus naudos iš tolesnio perėjimo prie skaitmeninės ekonomikos platesnės aprėpties, sujungiamumo ir didesnės spartos aspektais ir kad skaitmeninė ekonomika iki 2020 m. prisidės prie 40 proc. viso BVP augimo ir ji augs 13 kartų greičiau nei visas BVP;

8.  palankiai vertina ir palaiko gigabitinės visuomenės vidutinio laikotarpio tikslus, kad visiems Europos vartotojams būtų prieinamas bent 100 Mbps spartos tinklas, kurį galima atnaujinti iki 1 Gbps ir ilguoju laikotarpiu iki 100 Gbps pagrindinei socialinei ir ekonominei varomajai jėgai, pvz., viešųjų paslaugų teikėjams, intensyvią skaitmeninę veiklą vykdančioms įmonėms, pagrindiniams transporto mazgams, finansų įstaigoms, ligoninėms, švietimo įstaigoms ir mokslinių tyrimų įstaigoms; ragina pirmenybę teikti šviesolaidinio tranzitinio tinklo diegimui, konkurencijai, kuri skatintų investicijas, ir aukštos kokybės galutinių naudotojų patirčiai; primena, kad Sąjunga atsilieka įgyvendindama savo 2020 m. skaitmeninės darbotvarkės sujungiamumo tikslus, o vėlavimas kaimo ir atokiose vietovėse kelia ypač didelį susirūpinimą;

9.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti, kad kuo daugiau ES piliečių galėtų gauti naudos ir gigabitinės visuomenės sujungiamumo, įskaitant atokiose vietovėse gyvenančius ES piliečius;

10.  tvirtai palaiko pastangas iki 2025 m. užtikrinti galimybę naudotis 5G tinklu įvairiarūšio vežimo srityje, remiantis viešojo transporto tinklais, susietais su Europos infrastruktūros tinklų priemone (EITP) ir transeuropiniais transporto tinklais (TEN-T), ir tikisi, kad vėliau bus užtikrinta prieiga visoje ES, tiek miesto, tiek kaimo vietovėse ir pagrindiniuose turizmo centruose ir objektuose;

11.  pažymi, kad vis dar reikia gerinti ketvirtosios kartos mobiliųjų tinklų (LTE) aprėptį, kadangi šiuo aspektu Europos Sąjunga atsilieka nuo JAV, Pietų Korėjos ir Japonijos, ir kad 5G ryšio veiksmų planas turėtų būti laikomas galimybe pasimokyti iš 4G ryšio diegimo metu padarytų klaidų;

12.  pažymi, kad 5G radijo prieigos sistemos turės veikti labai plačiame dažnių intervale nuo mažiau kaip 1 GHz iki 100 GHz ir apimti 300 GHz tranzitinį tinklą; pažymi, kad 3-6 GHz ir daugiau kaip 6 GHz dažniai turėtų leisti pasiekti itin didelį duomenų kiekį ir pralaidumą tankiai apgyvendintose vietovėse; pripažįsta, kad didelio dažnio juostose 5G ryšio sistemoms reikia labai tankaus infrastruktūros tinklo, paremto mažų aprėpties zonų prieiga prie teritorijų, tam reiks priimti sprendimus dėl radijo spektro juostų, kurias reikės naudoti, arba dėl dalijimosi radijo spektro juostomis;

13.  pabrėžia, kad vien tik atsisiuntimo spartos nepakanka gigabitinės visuomenės ateities sujungiamumo poreikiams patenkinti, kuriems reikės nustatyti infrastruktūros tikslą dėl itin didelio pralaidimo tinklų diegimo, kadangi šie tinklai atitinka aukščiausius siuntimo ir atsisiuntimo spartos, delsos ir atsparumo standartus;

14.  pabrėžia, kad reikia priimti nuoseklią Europos spektro strategiją, įskaitant koordinuotas nacionalines veiksmų gaires ir tvarkaraščius, kad būtų tinkamai sprendžiamos su 5G ryšiu susijusios problemos ir su žmonių, įrenginių tarpusavio ir daiktų interneto ryšiais susijusios įvairių lygmenų (ryšio spartos, judumo, delsos, visuotinio prieinamumo, veikimo ciklo, patikimumo ir kt.) problemos, ir užtikrinamas sklandus perėjimo prie 5G ryšio laikotarpis visose valstybėse narėse;

15.  nurodo, kad norint įdiegti 5G belaidžius tinklus, reikia itin didelio pralaidumo tranzitinio tinklo ir lanksčiai ir veiksmingai panaudoti visas įmanomas negretimas spektro dalis, įskaitant 700 Mhz juostą, labai skirtingiems tinklo diegimo scenarijams, o tam reikės kurti inovatyvius spektro licencijavimo modelius ir aiškiai dėmesį skirti turimų dažnių juostų suderinimui regionų lygmeniu;

16.  pripažįsta licencijuoto radijo spektro juostų svarbą tam, kad būtų užtikrinamos ilgalaikės investicijos į tinklą ir geresnė paslaugų kokybė, suteikiant nuolatinę ir patikimą prieigą prie radijo spektro, taip pat pabrėžia, kad reikia geresnės nelicencijuoto radijo spektro juostų teisinės apsaugos ir įvairių dalijimosi radijo spektru spektro juostomis metodų;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad koordinavimo trūkumas kelia pavojų 5G ryšio diegimui, kadangi kritinės masės sukaupimas yra itin svarbus investicijoms pritraukti ir išgauti visą 5G ryšio technologijos teikiamą naudą;

18.  pažymi, kad visi sektoriaus dalyviai turėtų pasinaudoti vienodomis nuspėjamomis sąlygomis, kuriomis skatinama konkurencija, ir turėtų galėti laisvai kurti savo tinklus, pasirinkti savo investicijų modelius ir technologijų rinkinį, kuris turėtų užtikrinti visišką funkcionalumą, atitinkantį 5G ryšio diegimo tikslus, įskaitant šviesolaidinę ryšio liniją (FTTH), kabelinį ryšį, palydovinį ryšį, belaidį vietinį tinklą (Wi-Fi), WiGig, G.fast, 2G, Massive MIMO ar bet kokias kitas sparčiai besivystančias technologijas, su sąlyga, kad tai padės visiems europiečiams pagal savo realius poreikius prisijungti prie itin didelio pralaidumo tinklų; pažymi, kad 5G ryšio diegimui reikės gerokai daugiau šviesolaidinių tinklų tankesniame belaidžio ryšio tinkle;

19.  atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą „Junglumas – bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas“ ir jos „Europos 5G veiksmų planą“, kuriais valstybėms narėms suteikiama puiki proga įgalėti savo kultūros ir kūrybos sektorių novatorius, ypač MVĮ, toliau konkuruoti pasaulinėje arenoje ir rodyti savo talentą verslumo ir inovacijų srityje;

II.Pasinaudojimas gigabitinės visuomenės nauda

20.  mano, kad 5G ryšys yra daugiau nei belaidžio judriojo plačiajuosčio ryšio raida ir kad jis bus pagrindinis būsimo skaitmeninio pasaulio veiksnys, kaip kitos kartos visuresė itin spartaus plačiajuosčio ryšio infrastruktūra, kuria bus remiamas procesų transformavimas visuose ekonomikos sektoriuose (viešajame sektoriuje, švietimo, sutelktojo žiniasklaidos turinio teikimo, sveikatos priežiūros, mokslinių tyrimų, energetikos, viešųjų paslaugų, gamybos, transporto, automobilių pramonės, garso ir vaizdo, virtualios tikrovės, internetinių žaidimų ir kituose sektoriuose) ir teikiamos veiksmingos, interaktyvios, patikimos ir individualiems poreikiams itin pritaikytos paslaugos, kurios turėtų pagerinti kiekvieno piliečio gyvenimą;

21.  pažymi, kad dėl Europos susiskaidymo diegiant 4G ryšį, kuris vis dar pastebimas, kadangi esama didelių skirtumų skirtingose valstybėse narėse, kaip rodo 2015 m. Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas (DESI), trūksta konkurencingumo skaitmeninėje srityje palyginti su JAV, Kinija, Japonija, Pietų Korėja ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad nors Europa daro pažangą skaitmeninio plėtojimosi srityje, jo tempas mažėja, o tai kelia ilgalaikę riziką būtinoms investicijoms ir Europos verslo aplinkos patrauklumui;

22.  primena, kad galutiniai 5G ryšio įdiegimo gavėjai turėtų būti galutiniai vartotojai ir kad visi sprendimai dėl 5G technologijų diegimo visuomet turėtų būti orientuoti į šį galutinį tikslą teikti įperkamas, patikimas ir aukštos kokybės paslaugas;

23.  pažymi, kad viešojo ir privačiojo sektoriaus investicijos ekonomikai daro dauginamąjį poveikį ir gali būti, kad visiškai įdiegus 5G ryšį tiesiogiai ir netiesiogiai bus sukurta 2,3 mln. darbo vietų 28 valstybėse narėse;

24.  pažymi, kad tikimasi, kad 5G technologijos Europoje teiks naudos, apimančios gerokai daugiau nei tik mobiliojo ryšio pramonė, ir jų netiesioginis poveikis 2025 m. sieks 141,8 mlrd. EUR per metus;

25.  pabrėžia, kad greito 5G ryšio diegimo visoje ES sėkmė priklauso nuo paklausa grindžiamų naujų verslo modelių plėtojimo; pabrėžia, kad yra daugybė iniciatyvų, kuriomis prisidedama prie 5G ryšio reikalavimų išaiškinimo, ir dėl to vertikaliosioms pramonės šakoms sunku prisidėti prie šio proceso; todėl pabrėžia, kad vertikaliąsias pramonės šakas reikia aktyviai ir efektyviai įtraukti į reikalavimų nustatymo procesą;

26.  pabrėžia, kad sąžininga konkurencija ir vienodos sąlygos rinkos dalyviams yra svarbiausi būtini aspektai tam, kad rinkos dalyviai sukurtų gigabitinę visuomenę; mano, kad todėl turėtų būti taikomas principas „vienodos paslaugos, vienoda rizika, vienodos taisyklės“;

27.  mano, kad Komisija ir valstybės narės, kartu su visomis susijusiomis suinteresuotaisiais subjektais, turėtų apsvarstyti priemones, kaip paskatinti pažangius bandymus ir bandymų platformas, kad būtų paspartinta inovacija 5G ryšio prietaikų srityje;

28.  pažymi, kad gigabitine visuomene turėtų būti kovojama su skaitmenine atskirtimi ir didinamas naudojimasis internetu; pažymi, kad vis dar reikia nuolatinių investicijų į esamų technologijų diegimą kaimo ir atokiose vietovėse; pabrėžia, kad siekiant panaikinti kaimo ir atokių vietovių skaitmeninę atskirtį būtina išmaniai derinti privačias ir viešąsias investicijas; pabrėžia, kad reikia pasinaudoti praeities patirtimi mažinant skirtumus tarp valstybių narių, regionų, tankiai apgyvendintų vietovių ir atokių vietovių, remiant suderintą geografinę plėtrą;

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad, nors tarp miesto ir kaimo vietovių esama skaitmeninės atskirties, ji ypač pastebima ir tarp valstybių narių; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia konkurencingos teisės aktų sistemos ir iniciatyvų, kuriomis skatinama investuoti į infrastruktūrą, didinama subjektų įvairovė ir stiprinamas koordinavimas Europos lygmeniu, svarbą;

30.  pažymi, kad 5G bus kertinis akmuo įgyvendinant tinklaveika grindžiamos visuomenės viziją ir suteiks daugiau galimybių gyventi, studijuoti ir dirbti Europos Sąjungoje, o tai yra būtina sąlyga siekiant, kad žmonės ir įmonės galėtų visapusiškai pasinaudoti skaitmeninės revoliucijos teikiamomis galimybėmis;

31.  mano, kad sudarant palankesnes sąlygas diegti 5G mažos aprėpties zonas, kurios atitinka WiFi4EU reglamentą, bus prisidedama prie skaitmeninės ir technologinės atskirties mažinimo ir 5G paslaugų prieinamumo visiems piliečiams didinimo;

32.  pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad Europa neatsiliktų nuo technologijų pažangos ir galimybių, kurias teikia gerokai veiksmingesnės IRT technologijos, siekiant remti socialinį ir ekonominį vystymąsi šiuo metu nepakankamai išsivysčiusiuose regionuose;

33.  pabrėžia, kad, norint išnaudoti visą technologinio 5G judriojo ryšio standarto paslaugų potencialą, tankus šviesolaidinis tinklas yra būtina tranzitinė infrastruktūra;

34.  palankiai vertina iniciatyvą „WiFi4EU“, kuria vietos bendruomenėse ES finansuojama sistema, kurią įgyvendina valstybės narės, skatinamas nemokama ir visuotinė prieiga prie interneto; pažymi, kad iniciatyva „WiFi4EU“ siekiama skatinti skaitmeninę įtrauktį regionuose, paskirstant lėšas išlaikant geografinę pusiausvyrą ir skiriant dėmesį naudotojų paslaugų patirties kokybei; pažymi, kad prieigos sparta didėja, ir kol didėja naudojimasis įvairiais belaidžiais prietaisais, belaidis vietinis tinklas turės patenkinti galutinių paslaugos gavėjų junglumo poreikius; mano, kad reikia parengti reguliavimo sistemą nustatant konkrečius prioritetus, kad būtų įveiktos kliūtys, kurių negalima įveikti vien rinkos priemonėmis;

35.  ragina Komisiją savo 5G veiksmų plane ypatingą dėmesį skirti aprėpčiai uždarose patalpose, atsižvelgiant į tai, kad daug 5G taikomųjų programų bus naudojamos gyvenamuosiuose namuose ir biuruose; primena prastą aukštesnio dažnio tinklų skvarbą pastatuose; rekomenduoja įvertinti papildomas technologijas, kad būtų užtikrinta gera aprėptis uždarose patalpose, pavyzdžiui, „Massive MIMO“, uždarų patalpų kartotuvai ir „WiGig“ didelės spartos belaidžio ryšio taikomosios programos;

36.  pabrėžia, kad 5G ryšio technologijų vystymas yra IRT tinklų infrastruktūros transformavimo svarbiausias aspektas siekiant visa apimančio pažangiojo ryšio: pažangių automobilių, pažangiųjų elektros energijos tinklų, pažangiųjų miestų, pažangių gamyklų, pažangių vyriausybių ir ne tik; mano, kad itin spartaus plačiajuosčio ryšio ir pažangaus, veiksmingo tinklo savybės, kuriomis pasiekiamas beveik momentinis žmonių tarpusavio, žmogaus ir mašinų ir susietų mašinų junglumas, pakeis galutinių vartotojų susietumą, kuriam galimybę sudarys tokios tinklo paradigmos, kaip tinklelio topologijos (angl. „mesh“) tinklai, dinamiškas tinklo padalijimas (angl. „slicing“) ir aparatinės įrangos pakeitimo programine (angl. „softwarisation“) technologijos;

37.  pabrėžia, kad esminis reikalavimas diegiant 5G ryšį yra į didelį energinį naudingumą orientuotas mažesnis tinklo suvartojamos energijos kiekis; pabrėžia, kad šis aspektas yra itin svarbus siekiant sumažinti veiklos sąnaudas, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas plėtoti tinklų junglumą kaimo ir atokiose vietovėse ir suteikti prieigą prie tinklo tvariai ir efektyviai naudojant išteklius;

38.  pabrėžia, kad norint diegti 5G ryšį reikia iš esmės atnaujinti fiksuotojo ryšio tinklus ir tankinti judriojo ryšio tinklus, atsižvelgiant į gigabitinės visuomenės tikslus, visų pirma su e. sveikatos sprendimų srityje;

39.  pabrėžia, kad audiovizualinis sektorius, užtikrinantis darbo vietas ir ekonomikos augimą, yra vienas svarbiausių 5G technologijos sėkmės Europoje variklių ir kad pažanga jame gali padaryti stiprų teigiamą poveikį audiovizualinės žiniasklaidos vertės grandinei, įskaitant turinio gamybą, inovacijas, platinimą ir vartotojų aplinką; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į šio sektoriaus reikmes ir specifiką, ypač susijusias su transliavimu;

40.  pažymi, kad į tinklą sujungtos transporto priemonės yra nuosekliai saugesnės (mažiau avarijų), ekologiškesnės (mažiau išmetamųjų dujų) ir jos prisideda prie nuspėjamesnių kelionės modelių; todėl pritaria idėjai nustatyti ES lygmens tikslą, kad visose ES rinkoje esančiose transporto priemonėse būtų įdiegtas 5G ryšys ir intelektinės transporto sistemos įranga; tvirtai remia tikslą įdiegti 5G ryšį bazinės stoties tinklo greitosios medicinos pagalbos automobiliuose ir kitose pagalbos tarnybų transporto priemonėse (policijos automobiliuose, ugniagesių automobiliuose), kad per intervencijas būtų užtikrinta nuolatinė ir nepertraukiama aprėptis;

41.  atkreipia dėmesį į patikimos ir nepertraukiamos 5G aprėpties naudą kelių eismo saugumui suteikiant galimybę naudoti susietas ir skaitmenines sunkiųjų krovininių transporto priemonių kontrolės priemones, pvz., pažangiuosius tachografus ir e. dokumentus.

42.  mano, kad 5G ryšys turėtų suteikti galimybę teikti naujas įperkamas ir kokybiškas paslaugas, sujungti naujas pramonės šakas bei iš esmės pagerinti vartojimo patirtį vis tobulėjantiems ir daugiau reikalavimų keliantiems skaitmeninių paslaugų vartotojams; atkreipia dėmesį į tai, kad 5G naudojimas gali padėti spręsti svarbias socialines problemas, nes jis gali žymiai sumažinti mobiliųjų prietaisų energijos naudojimą ir turi galimybių keisti tokius sektorius, kaip sveikata ir transportas;

43.  teigiamai vertina Europos plačiajuosčio ryšio tinklų fondą – plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai skirtą fondą, kuriame galės dalyvauti nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ir įstaigos bei privatūs investuotojai ir kurį naudojant bus toliau siekiama pritraukti infrastruktūros investicijų į pakankamai paramos negaunančius mažiau apgyvendintus regionus, kaimo vietoves ir atokius regionus;

44.  mano, kad skaitmeninių įgūdžių vystymas ir tobulinimas yra labai svarbus ir turėtų būti vykdomas daug investuojant į švietimą, įskaitant profesinį mokymą, verslumo ugdymą ir tęstinį mokymą, taip pat perkvalifikavimą, ir taip siekiant (be kita ko, visapusiškai dalyvaujant visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant socialinius partnerius) dviejų pagrindinių tikslų: išsaugoti ir kurti darbo vietas technologijų srityje parengiant aukštos kvalifikacijos darbuotojus, padėti piliečiams kontroliuoti savo gyvenimą skaitmeninėje aplinkoje jiems suteikiant reikiamas priemones ir panaikinti skaitmeninį neraštingumą, kuris lemia skaitmeninę ir socialinę atskirtį;

45.  mano, kad Sąjunga, bendradarbiaudama su organizacija „EIT Digital“, turėtų parengti ir pateikti 5G technologijos naudojimo įgūdžių ugdymo programas, pagrindinį dėmesį skiriant startuoliams ir MVĮ, kad jos galėtų pasinaudoti diegiamos 5G technologijos privalumais;

46.  pabrėžia, kad 5G tinklų plėtra skatins greitus technologinius pokyčius, leisiančius visapusiškai vystyti išmaniąją skaitmeninę pramonę, daiktų internetą ir pažangias gamybos sistemas;

47.  pabrėžia 5G svarbą sudarant sąlygas, kad Europa pirmautų pasauliniu mastu teikiant aukščiausios klasės mokslinių tyrimų infrastruktūrą, kuri galėtų paversti Europą pažangiausių mokslinių tyrimų centru;

III.Politikos principai

48.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą stiprinti finansavimo priemonių (ESIF, EITP), skirtų strateginiams gigabitinio ryšio tikslams finansuoti iki 2025 m., Investicijų planą Europai;

49.  pabrėžia, kad visi sprendimai, susiję su bendrąja skaitmenine rinka, įskaitant spektro paskirstymą, junglumo tikslus ir 5G ryšio diegimą, turi būti suformuluoti atsižvelgiant į būsimus poreikius ir į numatomus rinkos pokyčius per ateinančius 10–15 metų; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad sėkmingas 5G ryšio diegimas yra itin svarbus ekonomikos konkurencingumo atžvilgiu, o tai galima pasiekti tik priimant įžvalgius Europos teisės aktus ir užtikrinant politikos koordinavimą;

50.  pabrėžia, kad gigabitinės visuomenės ir 5G ryšio srities teisės aktai turėtų būti proporcingi, dažnai persvarstomi ir atitikti inovacijų principą – galimas poveikis inovacijoms turi būti įtrauktas į poveikio vertinimus;

51.  ragina Komisiją užtikrinti, išsaugoti ir plėtoti tinkamo lygmens ilgalaikį 5G ryšio veiksmų plano ir tinklo modernizavimo finansavimą, atsižvelgiant į kitą 2020–2027 m. daugiametę finansinę programą ir, visų pirma, kitą MTTPI programą; pabrėžia, jog svarbu, kad akademinė bendruomenė, mokslinių tyrimų institucijos, privačiojo sektoriaus ir viešojo sektoriaus atstovai bendradarbiautų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, susijusios su 5G judriuoju ryšiu, srityje; atkreipia dėmesį į 5G viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę kaip į teigiamą pavyzdį šioje srityje; primena, kad, Komisijos duomenimis, norint pasiekti junglumo tikslus per ateinantį dešimtmetį reikės investuoti 500 000 mln. EUR, nors ji taip pat skaičiuoja, kad trūks 155 000 mln. EUR investicijų; todėl mano, kad didžiausia pirmenybė turi būti skiriama dėl konkurencijos daromoms pakankamoms investicijoms į skaitmeninės infrastruktūros diegimą, nes tai esminė sąlyga siekiant, kad piliečiai ir įmonės galėtų pasinaudoti 5G technologijos plėtra;

52.  primygtinai ragina visas valstybes nares nedelsiant įgyvendinti 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti(4) nuostatas, kad veiksmingai ir tvariai vykdant šį planą būtų užtikrintas deramas saugumas;

53.  mano, kad geriausias būdas siekti gigabitinės visuomenės yra į ateitį orientuotas, konkurenciją skatinanti ir technologiškai neutralus požiūris, kuris remiamas įvairiais investicijų modeliais, pvz., viešojo ir privačiojo sektoriaus arba bendromis investicijomis; pažymi, kad bendros investicijos ir kitos bendradarbiavimu grindžiamų investicijų formos bei ilgalaikiai komerciniai prieigos susitarimai dėl itin didelio pralaidumo tinklų gali padėti sutelkti išteklius, naudoti įvairias lanksčias sistemas ir sumažinti diegimo išlaidas;

54.  ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti 5G veiksmų planą regionuose ir miestuose laiku imantis nuoseklių ir įtraukių veiksmų, siekiant skatinti tarpsektorines naujoves ir plėtoti ekonominę visos pramonės bendradarbiavimo sistemą;

55.  ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti skatinti tarpsektorinį, įvairių kalbų 5G ryšio ir tarpvalstybinį sąveikumą ir remti privatumui palankias, patikimas, saugias paslaugas, kadangi pramonė ir plačioji visuomenė tampa vis labiau priklausomos nuo skaitmeninių paslaugų infrastruktūros savo verslo ir paslaugų teikimo tikslais, ir atsižvelgti į ekonomines ir geografines nacionalines aplinkybes, kaip į sudedamąją bendros strategijos dalį;

56.  ragina dėti daugiau pastangų standartizavimo srityje, siekiant užtikrinti, kad Europa būtų lyderė nustatant technologinius standartus, pagal kuriuos turi būti sudaromos sąlygos diegti 5G tinklus ir paslaugas; mano, kad Europos standartizacijos institucijos šiame procese turėtų vaidinti ypatingą vaidmenį; pažymi, kad kiekvienas sektorius, tvirtai siekdamas nustatyti bendrus standartus, kurie galėtų tapti pasauliniais standartais, turėtų parengti savo standartizavimo veiksmų gaires, pagrįstas pramonės valdomais procesais; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei Europos standartizaciją;

57.  pabrėžia, kad 5G technologija turi potencialo iš pagrindų pakeisti prieigą prie turinio ir jo sklaidą bei gerokai sustiprinti vartotojo patirtį, kartu sudarydama sąlygas naujoms kultūrinio ir kūrybinio turinio formoms kurtis; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į būtinybę taikyti veiksmingas kovos su piratavimu priemones ir vadovautis visapusišku požiūriu siekiant stiprinti intelektinės nuosavybės teises, kad vartotojams būtų užtikrinti nesudėtingi būdai teisėtam turiniui gauti;

58.  primygtinai ragina aktyviau eksperimentuoti 5G technologijų srityje; remia integruotų sprendimų ir bandymų kūrimą bei skirtingose pramonės šakose vykdomus didelio masto bandomųjų projektų bandymus, kuriais siekiama patenkinti gigabitinės visuomenės paslaugų poreikius; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti pakankamas nelicencijuotas dažnių juostas, siekiant skatinti pramonės eksperimentus; prašo Komisijos apsvarstyti galimybę nustatyti konkretų ir patrauklų tikslą kaip pagrindą privačiojo sektoriaus eksperimentams 5G technologijų ir produktų srityje;

59.  pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos gaires, kurias oficialiai pripažino PSO, siekiant išvengti nesuderinamumo ir susiskaidymo ir užtikrinti nuoseklias belaidžio ryšio tinklo diegimo sąlygas Europos bendrojoje skaitmeninėje rinkoje;

60.  pabrėžia, kad siekiant gigabitinės visuomenės raidos, reikia nustatyti aiškias bendras ES taisykles, kurios turėtų būti orientuotos į ateitį ir kuriomis būtų skatinama konkurencija, siekiant skatinti investicijas ir inovacijas ir užtikrinti įperkamumą ir galutinių vartotojų pasirinkimo galimybes; pabrėžia, kad infrastruktūra pagrįsta konkurencija suteikia efektyvaus reguliavimo ir sąžiningos ilgalaikės investicijų grąžos galimybę; ragina valstybes nares supaprastinti administracinę procedūrą prieigai prie fizinės infrastruktūros gauti;

61.  pabrėžia, kad teikiant skaitmenines paslaugas reikia sukurti inovacijoms palankią aplinką, ypač didžiųjų duomenų ir daiktų interneto srityje, plečiant vartotojų pasirinkimą, tuo pačiu didinant pasitikėjimą ir skatinant skaitmeninių paslaugų diegimą, taikant veiksmingas ir supaprastintas taisykles ir sutelkiant dėmesį į naudotojų poreikius ir paslaugų savybes, neatsižvelgiant į paslaugų teikėjo pobūdį;

62.  pabrėžia, kad reikia atidžiai peržiūrėti ir prireikus patikslinti nacionalinius plačiajuosčio ryšio planus, kurie turi būti sutelkti į visas 5G ryšio sritis, kuriais turi būti taikomas įvairių technologijų ir konkurencija paremtas metodas, remiamas reguliavimo tikrumas ir kuo labiau didinama inovacijų ir naudojimo aprėptis, ir į jų tikslus įtraukti kovą su skaitmenine atskirtimi;

63.  ragina Komisiją įvertinti nacionalinius plačiajuosčio ryšio planus, kad būtų nustatytos spragos ir parengtos konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos dėl tolesnių veiksmų;

64.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą sukurti dalyvaujamąją plačiajuosčio ryšio platformą, kad būtų užtikrintas aktyvus viešųjų ir privačiųjų subjektų, taip pat vietos ir regioninės valdžios institucijų, dalyvavimas;

65.  pabrėžia, kad užtikrinta prieiga prie interneto ir garantuotas spartus, patikimas, mažos delsos ir virpėjimo interneto junglumas yra labai svarbūs skaitmeninimo procesams ir turizmo sektoriaus vertės grandinei, taip pat plėtojant ir diegiant transporto technologijas, pvz., sąveikiąsias intelektines transporto sistemas, upių informacijos paslaugas ir geležinkelių eismo valdymo sistemas (ERTMS);

66.  primena, kad konkurencinga prieiga prie 5G ryšio sprendimų būtų labai naudinga MVĮ; ragina Komisiją išsamiai išdėstyti savo veiksmų planus, kuriais būtų sudarytos palankesnės sąlygos MVĮ ir startuoliams dalyvauti vykdant eksperimentus 5G technologijų srityje ir užtikrinti jų prieigą prie 5G ryšio dalyvaujamosios plačiajuosčio ryšio platformos;

67.  remia ES lygmens iniciatyvas, pagal kurias būtų užtikrinamas geresnis spektro koordinavimas tarp valstybių narių ir ilga licencijų trukmė, ir taip padidinti investicijų stabilumą ir tikrumą; pažymi, kad visose valstybėse narėse sprendimą dėl šių klausimų reikėtų priimti tuo pačiu metu, kad būtų priimtos privalomos gairės dėl tam tikrų paskirstymo proceso sąlygų, kaip antai spektro paskirstymo, dalijimosi spektru ir bendrai organizuojamų aukcionų rengimo siekiant skatinti transeuropinius tinklus ir struktūras terminai; pažymi, kad kartoms pereinant prie 5G ryšio konkurencingas judriojo ryšio telekomunikacijų rinkų pobūdis Europos Sąjungoje yra itin svarbus;

68.  ragina ES suderinti veiksmus su Tarptautine telekomunikacijų sąjunga (ITU), kad būtų užtikrinta nuosekli ES politika; pabrėžia, kad iki 2019 m. vyksiančios Pasaulio radijo ryšio konferencijos reikėtų nustatyti su 5G ryšiu susijusius Europos spektro suderinimo poreikius po 2020 m., užtikrinant deramą esamų tarnybų, kuriomis iki šiol pasikliaujama, apsaugą ir laikantis WRC-15 priimtų sprendimų;

69.  pabrėžia, kad itin didelio pralaidumo tinklų apibrėžtis, nustatyta Europos elektroninių ryšių kodekse, turėtų atitikti technologinio neutralumo principą, jei tokios technologijos atitinka tinklo paslaugų kokybės reikalavimus, kurių ateityje reikės pramonės ir vartotojų taikomosioms programoms;

70.  prašo Komisijos nustatyti metinę pažangos apžvalgą ir parengti rekomendacijas dėl 5G veiksmų plano bei pranešti Parlamentui apie jų rezultatus;

o
o   o

71.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

(1) OL L 81, 2012 3 21, p. 7.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0009.
(3) OL L 179, 2013 6 29, p. 1.
(4) OL L 194, 2016 7 19, p. 1.

Teisinis pranešimas - Privatumo politika