Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/2147(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0209/2017

Pateikti tekstai :

A8-0209/2017

Debatai :

PV 12/06/2017 - 14
CRE 12/06/2017 - 14

Balsavimas :

PV 13/06/2017 - 5.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0253

Priimti tekstai
PDF 399kWORD 61k
Antradienis, 2017 m. birželio 13 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo vertinimas
P8_TA(2017)0253A8-0209/2017

2017 m. birželio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo vertinimo atsižvelgiant į jos tarpinį įvertinimą ir pasiūlymą dėl Devintosios bendrosios programos (2016/2147(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.)(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentą (Euratomas) Nr. 1314/2013 dėl Europos atominės energijos bendrijos mokslinių tyrimų ir mokymo programos (2014–2018 m.), kuria papildoma bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1290/2013, kuriuo nustatomos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 3 d. Tarybos sprendimą 2013/743/ES dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.), sukūrimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1292/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 294/2008 dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto įsteigimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1312/2013/ES dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) strateginės inovacijų darbotvarkės: EIT indėlis kuriant inovacinę Europą(6),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentus (ES) Nr. 557/2014, 558/2014, 559/2014, 560/2014 ir 561/2014(7) ir 2014 m. birželio 16 d. Tarybos reglamentus (ES) Nr. 642/2014(8) ir 721/2014(9) dėl programos „Horizontas 2020“ lėšomis finansuojamų bendrų įmonių įsteigimo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimus Nr. 553/2014/ES, 554/2014/ES, 555/2014/ES ir 556/2014/ES(10), kuriais pagal 185 straipsnį sudaromos viešojo sektoriaus subjektų partnerystės, finansuojamos programos „Horizontas 2020“ lėšomis,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 3 d. paskelbtus aukšto lygio darbo grupės dokumentus dėl kuo didesnio ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programų poveikio užtikrinimo(11),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pateiktas 2014 ir 2015 m. programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo stebėjimo ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Tarybai ir Europos Parlamentui „Europos mokslinių tyrimų erdvė: laikas ją įgyvendinti ir stebėti pažangą“ (COM(2017)0035),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos gynybos veiksmų planas“ (COM(2016)0950),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Tarptautinio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje strategijos įgyvendinimas“ (COM(2016)0657),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos debesijos iniciatyva. Konkurencingos duomenų ir žinių ekonomikos kūrimas Europoje“ (COM(2016)0178) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2016)0106),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Atsakymas į aukšto lygio ekspertų grupės ataskaitą dėl Septintosios bendrosios programos ex post vertinimo“ (COM(2016)0005),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „2014 m. mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklos Europos Sąjungoje metinė ataskaita“ (COM(2015)0401),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. ir 2015 m. Europos Komisijos ataskaitas „Socialinių ir humanitarinių mokslų integraciją į programą „Horizontas 2020“: dalyviai, biudžetas ir drausmė“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Geresnis reglamentavimas skatinant inovacijomis grindžiamas investicijas ES lygmeniu“ (SWD(2015)0298),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Europos mokslinių tyrimų erdvė. 2014 m. pažangos ataskaita“ (COM(2014)0575),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Moksliniai tyrimai ir inovacijos – atsinaujinusio augimo varomosios jėgos“ (COM(2014)0339),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Antroji Europos Sąjungos branduolinės energetikos švietimo ir mokymo padėties ataskaita“ (SWD(2014)0299),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „ABT pavyzdinės iniciatyvos. Naujoviškas partneryste grindžiamas požiūris siekiant spręsti didžiuosius mokslinius iššūkius ir skatinti inovacijas Europoje“ (SWD(2014)0283),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Antrasis tarpinis jungtinių technologijų iniciatyvų bendrosios įmonės „Švarus dangus“, Kuro elementų ir vandenilio bendrosios įmonės ir Naujoviškų vaistų iniciatyvos bendrosios įmonės vertinimas“ COM(2014)0252),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Jungtinių technologijų iniciatyvų ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių vaidmuo ir poveikis įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ siekiant tvarių pramonės permainų“(12),

–   atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Europos debesijos iniciatyvos(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybei skirtų ES lėšų(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją „Sąveikos skatinant inovacijas: Europos struktūriniai ir investicijų fondai, programa „Horizontas 2020“ ir kiti Europos inovacijų fondai ir ES programos“(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos ir mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijų, skirtų pažangiosios specializacijos (RIS3) iniciatyvai(16),

–  atsižvelgdamas į darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti savo iniciatyva teikiamą pranešimą 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir jo 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto, Regioninės plėtros komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0209/2017),

A.  kadangi „Horizontas 2020“ yra didžiausia ES centralizuotai valdoma mokslinių tyrimų ir inovacijų programa ir didžiausia pasaulyje viešai finansuojama mokslinių tyrimų ir inovacijų programa;

B.  kadangi per derybas dėl programos „Horizontas 2020“ ir dabartinės daugiametės finansinės programos (DFP) Parlamentas ragino skirti 100 mlrd. eurų, o ne pradžioje sutartus 77 mlrd.; kadangi, jeigu norima, kad vykdant programą „Horizontas 2020“ būtų visapusiškai panaudotas kompetencijos potencialas ir tinkamai sprendžiamos socialinės problemos, kurias šiuo metu patiria Europos visuomenė, biudžetas yra labai nedidelis;

C.  kadangi aukšto lygio darbo grupės ataskaita dėl kuo didesnio ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programų poveikio užtikrinimo ir 2017 m. trečiajam ketvirčiui numatytas tarpinis vertinimas padės Devintosios bendrosios programos, pasiūlymas dėl kurios bus paskelbtas per pirmą 2018 m. pusmetį, struktūros ir turinio pagrindą;

D.  kadangi rengiant programą „Horizontas 2020“ ekonomikos ir finansų krizė buvo lemiamas veiksnys; kadangi nauji iššūkiai, naujos politinė, socialinės ir ekonominės paradigmos bei besitęsiančios visuotinės tendencijos tikriausiai formuos kitą bendrąją programą (BP);

E.  kadangi bendroji programa turi būti grindžiama Europos vertybėmis, mokslo nepriklausomybe, atvirumu, įvairove, aukštais europietiškais etikos standartais, socialine sanglauda ir vienodomis galimybėmis piliečiams naudotis programos teikiamais sprendimais ir atsakymais;

F.  kadangi investicijos į MTTP yra labai svarbios Europos ekonominiam ir socialiniam vystymuisi bei pasauliniam konkurencingumui; kadangi aukštos kokybės mokslo svarba skatinant inovacijas ir ilgalaikius konkurencinius pranašumus turi atsispindėti 9-osios bendrosios programos finansavime;

Programos „Horizontas 2020“ struktūra, filosofija ir įgyvendinimas

1.  mano, kad, praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo programos „Horizontas 2020“ pradžios, atėjo laikas Parlamentui parengti savo poziciją dėl tarpinio programos vertinimo ir būsimos Devintosios bendrosios programos vizijos;

2.  primena, kad programos „Horizontas 2020“ tikslas – padėti kurti žiniomis ir inovacijomis grindžiamą visuomenę ir ekonomiką, stiprinti mokslinę ir technologinę bazę ir galiausiai Europos konkurencingumą pritraukiant papildomą nacionalinį viešojo ir privačiojo sektorių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) finansavimą ir padėti iki 2020 m. pasiekti tikslą 3 proc. BVP skirti MTTP; apgailestauja, kad ES 2015 m. investavo tik 2,03 proc. BVP, o konkretūs skaičiai įvairiose šalyse įvairuoja nuo 0,46 iki 3,26 proc.(17), ir pagrindiniai pasauliniai konkurentai lenkia ES MTTP skiriamų išlaidų atžvilgiu;

3.  primena, kad Europos mokslinių tyrimų erdvė (EMTE) tiesiogiai susiduria su konkurencija veiksmingiausiai pasaulyje mokslinius tyrimus atliekančiuose regionuose ir kad dėl to EMTE stiprinimas yra bendra Europos pareiga; ragina atitinkamas valstybes nares atitinkamai prisidėti siekiant nustatyto tikslo investuoti 3 proc. BVP į MTTP; pažymi, kad bendrai padidinus šį skaičių iki 3 proc. moksliniams tyrimams ir inovacijoms Europoje būtų papildomai skiriama daugiau kaip 100 mlrd. EUR per metus;

4.  pabrėžia, kad 7-osios bendrosios programos vertinimo ir programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo stebėjimo rezultatai rodo, kad ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos yra labai sėkmingos ir suteikia aiškią pridėtinę vertę ES(18); pripažįsta, kad vis dar yra galimybių patobulinti bendrąją programą ir programas ateityje;

5.  mano, kad tokios sėkmės priežastys yra tarpdisciplininės ir bendradarbiavimo sąlygos bei kompetencijos ir poveikio reikalavimai;

6.  supranta, kad bendrąja programa ketinama skatinti pramonės sektoriaus dalyvavimą, siekiant padidinti pramonės išlaidas MTTP(19); pažymi, kad pramonės dalyvavimas, įskaitant MVĮ, yra gerokai didesnis negu 7-ojoje bendrojoje programoje; tačiau primena, kad vidutiniškai pramonės dalis MTTP finansuojant išlaidas ženkliai nepadidėjo, kaip buvo sutarta Barselonoje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime(20); prašo Komisiją įvertinti pramonės vykdomų priemonių, tokių kaip jungtinės technologijų iniciatyvos (JTI)(21), finansavimo Europos pridėtinę vertę ir svarbą visuomenei bei įvertinti visų jungtinių iniciatyvų darną, atvirumą ir skaidrumą(22);

7.  pažymi, kad programos biudžetą, valdymą ir įgyvendinimą vykdo 20 skirtingų ES institucijų; kelia klausimą, ar tai nenulemia pernelyg didelių koordinavimo pastangų, administracinio sudėtingumo ir dubliavimosi; ragina Komisiją dėti pastangas siekiant supaprastinti šią veiklą;

8.  pažymi, kad 2 ir 3 ramsčių nuostatose ypatingai daug dėmesio skiriama aukštesniems technologinės parengties lygiams, o tai galėtų trukdyti ateityje įsisavinti radikalias inovacijas, kurios vis dar plėtojamos mokslinių tyrimų projektuose, turinčiuose žemesnius technologinės parengties lygius; prašo kruopščiai subalansuoti technologinės parengties lygius siekiant stiprinti visą vertės kūrimo grandinę; mano, kad technologinės parengties lygių koncepcija gali neapimti netechnologinių inovacijų, kylančių iš fundamentinių ar taikomųjų mokslinių tyrimų, visų pirma socialinių ir humanitarinių mokslų srityse;

9.  ragina Komisiją pasiūlyti subalansuotą mažų, vidutinių ir didelių projektų derinį; pažymi, kad pagal programą „Horizontas 2020“ vykdomų projektų vidutinis biudžetas padidėjo ir kad didesniems projektams reikia daugiau išteklių rengiant paraišką ir vykdant projekto valdymą, taigi ji palankesnė dalyvių, kurie turi daugiau patirties bendrųjų programų projektuose, atžvilgiu ir sukuria kliūčių naujiems dalyviams, o finansavimas sutelkiamas riboto institucijų skaičiaus rankose;

Biudžetas

10.  pabrėžia, kad dabartinis nerimą keliantis žemas sėkmės rodiklis, kuris yra mažiau nei 14 proc.(23), yra neigiama tendencija, palyginti su 7-ąja bendrąja programa; pabrėžia, kad dėl paraiškų pertekliaus negali būti paremta daugybė labai kokybiškų projektų, ir apgailestauja, kad ši problema dar paaštrėjo sumažinus Europos strateginių investicijų fondui skiriamas lėšas; ragina Komisiją vengti tolesnių programos „Horizontas 2020“ biudžeto mažinimų;

11.  atkreipia dėmesį į biudžetinius sunkumus, kuriuos patiria Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos; apgailestauja dėl neigiamo poveikio šios programos įgyvendinimui per dabartinės DFP pirmuosius metus, kurį lėmė ES biudžeto mokėjimų krizė; be kita ko, atkreipia dėmesį į dirbtinį vėlavimą, susijusį su 1 mlrd. EUR vertės kvietimais teikti paraiškas 2014 m., ir ženkliai sumažintą išankstinio naujų programų finansavimo lygį; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad, pagal DFP reglamento 15 straipsnį, 2014–2015 m. programos „Horizontas 2020“ ištekliai buvo sutelkti laikotarpio pradžioje; pabrėžia, kad šie sutelkti asignavimai buvo iki galo išnaudoti, taip įrodant gerus šios programos rezultatus ir jos pajėgumą išnaudoti dar daugiau lėšų; pabrėžia, kad dėl šio asignavimų telkimo laikotarpio pradžioje bendras programų finansinis paketas nekinta, todėl antrajai DFP laikotarpio pusei lieka atitinkamai mažiau asignavimų; ragina abi biudžeto valdymo institucijas bei Komisiją ateinančiais metais užtikrinti tinkamą mokėjimų asignavimų lygį ir dėti visas pastangas, kad būtų išvengta naujos mokėjimų krizės paskutiniais dabartinės DFP metais;

12.  pažymi, kad programa „Horizontas 2020“ privalo būti pirmiausia grindžiama dotacijomis ir visų pirma skirta pagrindiniams ir bendrai atliekamiems moksliniams tyrimams finansuoti; pabrėžia, kad moksliniai tyrimai gali būti labai rizikingos investicijos investuotojams ir kad mokslinių tyrimų finansavimas skiriant subsidijas yra būtinas; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad viešosios įstaigos bet kuriuo atveju negali gauti paskolos pagal teisės nuostatas; apgailestauja dėl to, kad kai kuriais atvejais pastebima tendencija pereiti nuo subsidijų prie naudojimosi paskolomis; pripažįsta, kad finansines priemones turėtų būti galima gauti aukštų technologinės parengties lygių inovacijoms, priartėjusioms prie rinkos veiklos, kaip InnovFin finansinių priemonių dalį, o ne pagal bendrąją programą (pvz., pagal EIB ir EIF schemas);

13.  pabrėžia, kad kelios valstybės narės nevykdo savo įsipareigojimų nacionalinių investicijų į MTTP srityje; pabrėžia, kad turi būti pasiektas 3 proc. BVP tikslas, ir tikisi, kad šį procentą kiek įmanoma greičiau bus galima padidinti iki ES didžiausių pasaulinių konkurentų lygio; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti nacionalines strategijas tam tikslui pasiekti, taip pat ragina skirti struktūrinių fondų dalį MTTP veiklai ir programoms, ypač investicijoms į pajėgumų didinimą, mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir atlyginimus, taip pat pasiūlymų pagal bendrąją programą rengimo ir projektų valdymo veiklos rėmimui;

Vertinimas

14.  patvirtina, kad kompetencijos kriterijus turėtų ir toliau būti pagrindinis visų trijų BP ramsčių kriterijus, tačiau atkreipia dėmesį į „poveikio“ ir „įgyvendinimo kokybės ir veiksmingumo“ kriterijus, kurie gali būti naudingi nustatant projekto pridėtinę vertę ES; todėl prašo Komisiją apsvarstyti būdus, kaip vertinant kriterijus „poveikis“ ir „įgyvendinimo kokybė ir veiksmingumas“ atsižvelgti į šiuos veiksnius: nepakankamai atstovaujamų ES regionų dalyvavimo trūkumas, nepakankamai atstovaujamų mokslo sričių, pvz., socialinių ir humanitarinių mokslų, įtraukimas ir mokslinių tyrimų infrastruktūros, finansuotos iš Europos struktūriniai ir investicijų fondų (ESIF) lėšų, naudojimas, nes tai atrodo svarbūs veiksniai, užtikrinantys sėkmingą Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės (EMTE) įgyvendinimą ir bendrųjų programų sąveiką su ESI fondais;

15.  ragina vertintojus užtikrinti geresnį ir skaidresnį vertinimą bei jo kokybę; pabrėžia, kad būtina pagerinti atsiliepimus, teikiamus dalyviams per visą atrankos procesą, ir primygtinai reikalauja atsižvelgti į atmestų paraiškų teikėjų skundus, kad apibendrintos vertinimo ataskaitos neišsamios ir trūksta aiškumo, ką reikėtų padaryti kitaip, kad paraiška būtų patenkinta; taigi ragina Komisiją skelbiant konkursą kartu paskelbti ir išsamius projektų vertinimo kriterijus, pateikti dalyviams išsamesnes ir informatyvesnes apibendrintas vertinimo ataskaitas, o kvietimus teikti paraiškas taip sukonkretinti, kad būtų išvengta neproporcingai didelio paraiškų skaičiaus, nes tai kenkia mokslininkų motyvacijai ir programos reputacijai;

16.  ragina Komisiją pateikti platesnę poveikio apibrėžtį, kuri apimtų tiek ekonominius, tiek ir socialinius padarinius; pabrėžia, kad fundamentinių mokslinių tyrimų projektų poveikio vertinimas turėtų išlikti lankstus; ragina Komisiją palaikyti tinkamą principais „iš apačios į viršų“ ir „iš viršaus į apačią“ grindžiamų kvietimų teikti paraiškas proporciją ir išnagrinėti, kokia vertinimo procedūra (vieno ar dviejų etapų) būtų naudingesnė siekiant išvengti pernelyg didelio paraiškų skaičiaus ir vykdyti kokybiškus mokslinius tyrimus;

17.  ragina Komisiją įvertinti, ar atsižvelgiant į tvarumą būtų prasminga labiau susitelkti į tam tikras temas;

18.  ragina Komisiją užtikrinti, kad dalyvių portalas būtų patogesnis naudoti, ir skirti daugiau išteklių nacionaliniams informacijos centrams, kad visų pirma labai mažoms ir mažoms įmonėms būtų užtikrinta veiksminga pagalba projektų pasiūlymų teikimo ir vertinimo etape;

19.  mano, kad Europos mokslinių tyrimų taryba turėtų dalyvauti daugiau bendradarbiavimo projektų visoje Europoje ir ypač atsižvelgti į mažo pajėgumo regionus ir institucijas, siekiant skleisti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką ir praktinę patirtį visoje ES;

Kompleksiniai klausimai

20.  pažymi, kad suinteresuotieji subjektai plačiai pritaria programos „Horizontas 2020“ struktūrai ir ypač į visuomenės iššūkius orientuotam požiūriui; ragina Komisiją toliau plėtoti į visuomenės iššūkius orientuotą požiūrį ir pabrėžia universitetų, tyrimų organizacijų, pramonės (ypač MVĮ) ir kitų subjektų bendrai atliekamų mokslinių tyrimų svarbą; prašo Komisijos apsvarstyti galimybę remiantis dabartinėmis ekonominėmis, socialinėmis ir politinėmis aplinkybėmis ir glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Parlamentu įvertinti visuomenės iššūkių tinkamumą ir atskiriems visuomenės iššūkiams skiriamą biudžetą;

21.  pripažįsta Komisijos pastangas supaprastinti administravimą ir sumažinti laiką tarp kvietimo teikti paraiškas paskelbimo ir subsidijų skyrimo; ragina Komisiją tęsti savo pastangas siekiant sumažinti biurokratiją ir supaprastinti administravimą; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą pradėti taikyti vienkartinės išmokos mokėjimus, siekiant supaprastinti administravimą ir auditą;

22.  ragina Komisiją įvertinti, ar pradėjus taikyti programai „Horizontas 2020“ naują supaprastintą finansavimo modelį įsitraukė daugiau pramonės atstovų, kaip buvo tikėtasi; šiuo atžvilgiu ragina patikrinti finansavimo modelio veiksmingumą;

23.  ragina Komisiją patikrinti, ar vietoj nuostatose dėl dalyvavimo programoje nustatytos sistemos naudojant nacionalines arba specialias atsiskaitymo sistemas apskaitos procedūra būtų žymiai paprastesnė ir taip sumažėtų klaidų lygis kalbant apie ES lėšomis finansuojamų projektų auditą; šiuo atžvilgiu ragina artimiau bendradarbiauti su Europos Audito rūmais ir pradėti taikyti „vieno langelio audito“ sistemą;

24.  pažymi, kad fondų sąveika nepaprastai svarbi siekiant didesnio investicijų veiksmingumo; pabrėžia, kad pažangiosios specializacijos strategijos (RIS3) – tai svarbi priemonė siekiant pagreitinti sąveiką nustatant nacionalines ir regionines investicijų į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas sistemas, todėl jos pačios savaime turėtų būti skatinamos ir stiprinamos; apgailestauja dėl to, kad yra didelių kliūčių siekiant užtikrinti, kad sąveika visapusiškai veiktų(24); todėl siekia taisyklių ir procedūrų suderinimo MTTP ir inovacijų projektams pagal ESIF ir bendrąją programą ir pažymi, kad veiksmingas pažangumo ženklo sistemos naudojimas bus įmanomas tik tuomet, jei bus laikomasi pirmiau nurodytų sąlygų; ragina Komisiją skirti ESIF lėšų RIS3 sąveikai su programa „Horizontas 2020“; ragina Komisiją persvarstyti valstybės pagalbos taisykles ir sudaryti sąlygas tam, kad struktūrinių fondų projektus MTTP srityje būtų galima pagrįsti pagal bendrosios programos darbo tvarkos taisykles, kartu užtikrinant jų skaidrumą; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tinkamą papildomumo principo taikymą praktikoje, t. y. ES fondų įnašai neturėtų pakeisti nacionalinių ar lygiaverčių valstybių narių išlaidų regionuose, kuriuose jis taikomas;

25.  pažymi, kad norint sėkmingai įgyvendinti Europos mokslinių tyrimų erdvę, reikia visapusiškai išnaudoti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų teikiamas galimybes visose valstybėse narėse; atkreipia dėmesį į dalyvavimo programoje „Horizontas 2020“ skirtumus, šis klausimas turi būti sprendžiamas ir ES, ir nacionaliniu lygmeniu, įskaitant ESIF fondus; ragina Komisiją ir valstybes nares pritaikyti esamas priemones ar patvirtinti naujas priemones siekiant panaikinti šį skirtumą, pavyzdžiui, parengiant mokslo darbuotojams skirtas tinklų kūrimo priemones; palankiai vertina pažangos skleidimo ir dalyvių skaičiaus didinimo politiką; ragina Komisiją įvertinti, ar taikant tris dalyvių skaičiaus didinimo priemones buvo pasiekti jų konkretūs tikslai: parengti deramą biudžetą ir suderintą priemonių rinkinį, kuriuo būtų atsiliepiama į esamus ES skirtumus mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje; ragina Komisiją ir valstybes nares pateikti aiškias taisykles, kurios padėtų visapusiškai įgyvendinti pažangumo ženklo sistemą ir ištirti finansavimo sąveiką; prašo Komisijos sukurti mechanizmus, kuriais būtų galima Bendros strateginės programos fondų lėšomis finansuojamą mokslinių tyrimų infrastruktūrą integruoti į bendrosios programos projektus; ragina persvarstyti rodiklį, taikomą siekiant apibrėžti nepakankamai atstovaujamas šalis ir regionus, ir bendrosios programos gyvendinimo laikotarpiu reguliariai tikrinti tų šalių ir regionų sąrašą;

26.  pažymi, kad pagal Komisijos metines ataskaitas dėl programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo 2014 m. ir 2015 m., 15 ES valstybių narių buvo skirta iš viso 88,6 proc. lėšų, tuo tarpu bendras ES finansavimas 13 ES valstybių narių buvo 4,5 proc., t. y. net mažiau negu asociacijos šalims skirtas finansavimas, kuris siekė 6,4 proc.;

27.  palankiai vertina pastangas užtikrinti geresnį ryšį tarp Europos mokslinių tyrimų erdvės ir Europos aukštojo mokslo erdvės, siekiant palengvinti būdus, taikomus naujos kartos mokslininkams apmokyti; pripažįsta, kad svarbu įtraukti gamtos mokslus, technologijas, inžineriją ir matematiką, mokslinius tyrimus ir verslumo įgūdžius į valstybių narių švietimo sistemas nuo ankstyvojo etapo, kad jaunimas būtų paskatintas plėtoti šiuos gebėjimus, nes MTTP turėtų būti traktuojami kaip struktūrinis, o ne ciklinis ar laikinas veiksnys; ragina valstybes nares ir Komisiją didinti jaunų mokslo darbuotojų užimtumo stabilumą ir patrauklumą;

28.  pabrėžia, kad svarbus glaudesnis pramonės ir universitetų bei mokslo institutų bendradarbiavimas, siekiant paskatinti struktūrų, skirtų ryšių su gamybos sistemomis stiprinimui, kūrimą universitetuose ir mokslo centruose;

29.  pabrėžia, kad pasaulinis bendradarbiavimas yra svarbi priemonė, padedanti stiprinti Europos mokslinius tyrimus; patvirtina, kad tarptautinio dalyvavimo lygis krito nuo 5 proc. pagal 7-ąją bendrąją programą iki 2,8 proc. pagal programą „Horizontas 2020“; primena, kad įgyvendinant bendrąją programą turėtų būti prisidedama siekiant užtikrinti, kad Europa ir toliau būtų pagrindinė pasaulinė veikėja, tuo pačiu metu pabrėžiama mokslo diplomatijos svarba; ragina Komisiją persvarstyti tarptautinio bendradarbiavimo sąlygas bendrojoje programoje ir nustatyti konkrečias, neatidėliotinas priemones ir ilgalaikę strateginę viziją ir struktūrą, kuriomis būtų remiamas šis tikslas; šiuo atžvilgiu teigiamai vertina tokias iniciatyvas kaip Jungtinė Baltijos jūros mokslinių tyrimų ir plėtros programa (BONUS) ir Partnerystė mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA);

30.  pabrėžia, kad reikia stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą vykdant 9-ąją bendrąją programą ir skleisti mokslo diplomatiją;

31.  primena, kad socialinių ir humanitarinių mokslų integravimas reiškia socialinių ir humanitarinių mokslų tyrimus įgyvendinant tarpdisciplininius projektus, o ne ex post technologinių projektų papildymą, ir kad opiausiems klausimams, su kuriais susiduria ES, spręsti reikalingi metodologiniai tyrimai, kuriuos įgyvendinant daugiau dėmesio koncepciniu požiūriu būtų skiriama socialiniams ir humanitariniams mokslams; pažymi, kad dabartinėje bendroje programoje socialiniams ir humanitariniams mokslams atstovaujama nepakankamai; ragina Komisiją didinti galimybes socialinių ir humanitarinių mokslų tyrėjams dalyvauti tarpdisciplininiuose BP projektuose programoje “ ir numatyti pakankamai lėšų socialinių ir humanitarinių mokslų temoms;

32.  pažymi, kad programoje „Horizontas 2020“ buvo siekiama mokslinių tyrimų ir inovacijų pusiausvyros, ir ragina taikyti panašų požiūrį kitoje bendrojoje programoje; teigiamai vertina Europos inovacijų tarybos sukūrimą(25), tačiau primygtinai tvirtina, kad ji neturėtų lemti to, kad moksliniai tyrimai būtų atskirti nuo inovacijų arba būtų toliau skaidomas finansavimas; pabrėžia, kad pagal programą „Horizontas 2020“ dėmesys nesutelkiamas į vadinamąjį mirties slėnį, kuris yra pagrindinė kliūtis siekiant paversti prototipus masine gamyba;

33.  ragina Komisiją paaiškinti, kokios yra Europos inovacijų tarybos (angl. EIC) užduotys, priemonės ir veikimas, ir pabrėžia, kad reikia įvertinti bandomojo EIC projekto rezultatus; ragina Komisiją pasiūlyti subalansuotą EIC paketui skirtų priemonių derinį; pabrėžia, kad Europos inovacijų taryba jokiu būdu negali pakeisti antrojo ramsčio ir jis ir toliau turėtų būti vystomas dėmesį sutelkiant į bendrai vykdomus mokslinius tyrimus, o ne tapti individualios paramos priemone; pabrėžia, kad reikia išsaugoti ir sustiprinti MVĮ priemonę ir projektą „Spartus inovacijų diegimas“; ragina Komisiją parengti mechanizmus, kuriais būtų galima geriau integruoti MVĮ į tarpdisciplininius BP 9 projektus siekiant atskleisti visas jų galimybes; ragina Komisiją žinių ir inovacijos bendriją (ŽIB) palikti dabartinėje Europos inovacijos ir technologijos instituto struktūroje, pabrėždamas skaidrumo ir plataus masto suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo svarbą, taip pat ištirti, kaip Europos inovacijų ir technologijos institutas (EIT) ir Žinių ir inovacijų bendrijos (ŽIB) galėtų sąveikauti su Europos inovacijų taryba; prašo Komisijos bendradarbiaujant su Europos inovacijų taryba sukurti teisinę sistemą rizikos kapitalo investicijoms, siekiant paskatinti rizikos kapitalo investicijas Europoje;

34.  palankiai vertina iniciatyvas, kurias įgyvendinant suburiamos privačiojo ir viešojo sektoriaus įmonės, kad būtų paskatinti moksliniai tyrimai ir inovacijos; pabrėžia, kad reikia užtikrinti didesnį ES vadovaujamąjį vaidmenį pirmenybę skiriant viešojo mokslinių tyrimų sektoriaus poreikiams ir pakankamam skaidrumui, atsekamumui ir teisingai programos „Horizontas 2020“ investicijų grąžai visuomenei galutinių produktų įperkamumo, prieinamumo ir tinkamumo atžvilgiu, ir ypač tokiose opiose srityse, kaip pvz., sveikatos apsauga, siekti apsaugoti viešąjį interesą ir nešališką socialinį poveikį; ragina Komisiją toliau tirti pagrindinių projektų, finansuojamų bendrosios programos viešosiomis dotacijomis, ilgalaikio panaudojimo mechanizmus, pagal kuriuos būtų derinama sąžininga grąža visuomenei ir pramonės paskatos dalyvauti šiuose projektuose;

35.  teigiamai vertina tai, kad dabar programos „Horizontas 2020“ bendruoju principu yra atvira prieiga; atkreipia dėmesį į tai, kad, daugelyje leidinių, susijusių su „Horizontas 2020“ projektais iki 2016 m.(26) , matyti, jog reikia nustatyti naują politiką dėl keitimosi duomenimis ir žiniomis vykdymo siekiant, kad kuo daugiau mokslinių tyrimų rezultatų ir mokslinių duomenų būtų prieinami; ragina Komisiją įvertinti, ar lankstumo kriterijai gali tapti kliūtimi šiam tikslui pasiekti, ir kaupti žinias bei didinti plėtrą;

36.  teigiamai vertina atvirųjų mokslinių tyrimų duomenų bandomojo projekto finansavimą, nes tai pirmasis žingsnis kuriant atvirojo mokslo debesiją; pripažįsta e. infrastruktūros ir itin spartaus skaičiavimo aktualumą ir galimybes, viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotųjų subjektų bei pilietinės visuomenės dalyvavimo poreikį ir piliečių mokslo svarbą siekiant užtikrinti, kad visuomenė atliktų aktyvesnį vaidmenį apibrėžiant ir suvokiant problemas bei bendrai ieškant spendimų; ragina Komisiją ir viešųjų ir privačiųjų mokslinių tyrimų bendruomenę tirti naujus modelius, pagal kuriuos integruojami privačios debesijos ir tinklo ištekliai ir viešoji e. infrastruktūra, ir pradėti įgyvendinti piliečių darbotvarkes mokslo ir inovacijų srityje;

37.  palankiai vertina Komisijos neseniai pradėtą taikyti inovacijų centrų koncepciją, nes šiais centrais įmonėms, visų pirma MVĮ, padedama gerinti verslo modelius ir gamybos procesus ir taip toliau stiprinama Europos inovacijų erdvė;

38.  ragina nacionalinius informacijos centrus aktyviau dalyvauti skatinant projektus, kuriems suteiktas pažangumo ženklas, ir padėti ieškoti kitų minėtų projektų nacionalinių ar tarptautinių viešojo arba privačiojo finansavimo išteklių, ir dėl to stiprinti šios srities bendradarbiavimą nacionalinių informacijos centrų tinkle;

9-osios bendrosios programos rekomendacijos

39.  mano, kad ES turi galimybę tapti pasaulyje pirmaujančiu pasauliniu mokslinių tyrimų ir mokslo centru; be to, mano, kad šiuo tikslu siekiant paskatinti augimą, darbo vietų kūrimą ir inovacijų diegimą, 9-oji bendroji programa turi tapti svarbiausiu Europos prioritetu;

40.  teigiamai vertina programos „Horizontas 2020“ sėkmę ir 1:11 sverto koeficientą; ragina Komisiją pasiūlyti padidinti 9-osios bendrosios programos biudžetą iki 120 mlrd. EUR; mano, kad ir padidinus biudžetą bus reikalinga sistema, integruojanti inovacijas, ir dėl to ragina Komisiją aiškiai apibrėžti inovacijas ir įvairius jų tipus;

41.  pažymi, kad ES susiduria su daugybe didelių ir dinamiškų problemų, ir ragina Komisiją kartu su Europos Parlamentu 3 ramstyje numatyti subalansuotą ir lankstų priemonių, kuriomis būtų reaguojama į dinamiško pobūdžio kylančias problemas, rinkinį; pabrėžia, kad reikia numatyti pakankamą biudžetą konkretiems 3 ramsčio uždaviniams spręsti, taip pat reguliariai peržiūrėti šių uždavinių tinkamumą;

42.  ragina Komisiją 9-ojoje bendrojoje programoje išlaikyti tinkamą fundamentalių mokslinių tyrimų ir inovacijų pusiausvyrą; pažymi, kad būtina stiprinti bendradarbiavimu grindžiamus mokslinius tyrimus; pabrėžia, kad svarbu, kad MVĮ aktyviau įsitrauktų į bendradarbiavimu grindžiamus projektus ir inovacijas;

43.  skatina Komisiją didinti kitų Europos fondų, skirtų moksliniams tyrimams ir inovacijoms, ir 9-osios bendrosios programos sąveiką ir šiems fondams sukurti suderintas priemones ir taikyti vienodas taisykles tieki Europos, tiek ir nacionaliniu lygmeniu ir dėl to glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis; ragina Komisiją ir būsimoje bendrojoje programoje didelį dėmesį skirti svarbiam standartizavimo inovacijų srityje vaidmeniui;

44.  pažymi, kad 9-ąja bendrąja programa turėtų būti išspręsta galima paraiškų pertekliaus ir mažo sėkmės procento problema, su kuria buvo susidurta programoje „Horizontas 2020“; siūlo apsvarstyti galimybę pakartotinai nustatyti dviejų etapų vertinimo procedūrą su vienodu pirmuoju etapu ir patikslintu antruoju etapu, skirtu atrinktiems pretendentams; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų parengtos pakankami išsamios trumpos vertinimo ataskaitos su nuorodomis, kaip pasiūlymą būtų galima pagerinti;

45.  pabrėžia, kad Europos pridėtinė vertė turi išlikti neginčijamas bendrosios mokslinių tyrimų programos pagrindas;

46.  ragina Komisiją kitoje DFP atskirti gynybos mokslinius tyrimus nuo civilinių mokslinių tyrimų, sukuriant dvi atskiras programos su dviem atskirais biudžetais, kurios nedarytų poveikio 9-osios bendrosios programos civilinių mokininių tyrimų biudžeto užmojams; todėl ragina Komisiją pateikti Parlamentui galimus būsimų gynybos srities mokslinių tyrimų programų finansavimo būdus, vadovaujantis Sutartis, su numatytu biudžetu, naujais ištekliais ir konkrečiomis taisyklėmis; pabrėžia parlamentinės priežiūros svarbą šiuo atžvilgiu;

47.  mano, kad ateities ir besiformuojančių technologijų programa turi didelių ateities galimybių ir yra gera priemonė skleisti inovatyvias idėjas ir praktines žinias nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu;

48.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimą ir ES klimato tikslus, reikia pirmenybę teikti klimato kaitos mokslinių tyrimų ir klimato duomenų rinkimo infrastruktūros finansavimui – ypač dėl to, kad Jungtinės Valstijos svarsto galimybę gerokai sumažinti JAV mokslinių aplinkos tyrimų institucijoms skiriamą biudžetą;

49.  pabrėžia, kad 9-oji bendroji programa, skirta moksliniams tyrimams ir investicijoms, turėtų stiprinti visuomenės pažangą ir ES konkurencingumą, skatindama augimą ir darbo vietų kūrimą, naujų žinių ir inovacijų pritaikymą siekiant išspręsti svarbiausias problemas, su kuriomis susiduria Europa, taip pat toliau siekti pažangos, plėtojant tvarią Europos mokslinių tyrimų erdvę; šiuo klausimui teigiamai vertina dabartinę bendrosios programos ramsčių struktūrą ir ragina Komisiją šią struktūrą išlaikyti siekiant tęstinumo ir nuspėjamumo; todėl prašo Komisijos toliau siekti programos nuoseklumo, supaprastinimo, skaidrumo ir aiškumo, taip pat tobulinti vertinimo procesą, mažinti susiskaldymą ir dubliavimą bei vengti nereikalingos administracinės naštos;

50.  pripažįsta, kad administracinės užduotys ir moksliniai tyrimai didele dalimi kompensuoja vienas kitą; dėl to pabrėžia, kad svarbu išlaikyti kuo mažesnes prievoles teikti ataskaitas, kad būtų išvengta biurokratizmo, trukdančio inovacijoms, ir užtikrinti veiksmingą 9-osios bendrosios programos finansavimą ir kartu išsaugoti mokslinių tyrimų nepriklausomumą; šiuo tikslu ragina Komisiją intensyvinti savo supaprastinimo pastangas;

51.  pažymi, kad Komisija vis dažniau kalba apie rezultatais grindžiamą paramą; ragina Komisiją pateikti tikslesnę rezultatų apibrėžtį;

52.  ragina Komisiją ir valstybes nares didinti bendrosios programos ir kitų fondų tarpusavio sąveiką ir pašalinti mokslinių tyrimų trūkumus, su kuriais susiduria kai kurių valstybių narių konvergencijos regionai, taikant papildomumo principą; apgailestauja dėl to, kad struktūrinių ir investicijų fondų finansiniai asignavimai gali lemti nacionalinių MTTP išlaidų mažėjimą regionuose, kuriems jie skiriami, tačiau primygtinai tvirtina, kad minėti asignavimai turėtų tik papildyti nacionalines viešąsias išlaidas; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad ateityje viešasis mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas būtų laikomas investicijomis, o ne išlaidomis;

53.  pažymi, kad struktūrinių fondų investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas veiksmingos gali būti tik tuomet, jei valstybėse narėse buvo tinkamai atliktas parengiamasis darbas; todėl ragina, kad turėtų būti glaudžiau susietos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos dėl struktūrinių reformų ir investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas;

54.  pabrėžia, kad reikia sukurti naujus aukštesnės kompetencijos centrus ir regionus ir tai, kad svarbu toliau plėtoti Europos mokslinių tyrimų erdvę; pabrėžia, kad siekiant šio tikslo, turėtų būti daugiau sąsajų tarp bendrosios programos, ESIF ir ESI fondų; ragina nustatyti politiką, pagal kurią būtų pašalintos tokios kliūtys, kaip mažesnis darbo užmokestis, kuris mokamas rytinėse ir pietinėse šalyse, kad būtų išvengta protų nutekėjimo; ragina teikti pirmenybę projekto kompetencijai, o ne vadinamųjų pirmaujančių elitinių institucijų kompetencijai;

55.  mano, kad būtina įtraukti aktyvesnių paskatų siekiant naudoti ESI fondų lėšas investicijoms į mokslinius tyrimus ir inovacijas, kai tai numatoma pagal konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas arba kai nustatoma trūkumų; pažymi, kad ESI fondų lėšos, skiriamos investicijoms į mokslinius tyrimus ir inovacijas, 2014–2020 m. laikotarpiu sieks 65 mlrd. EUR; todėl siūlo, kad sukurtas ESI fondų veiklos lėšų rezervas valstybėse narėse būtų naudojamas siekiant didelę įplaukų iš struktūrinių fondų dalį investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas;

56.  teigiamai vertina pažangumo ženklo, kaip ESI fondų ir programos „Horizontas 2020“ sinergijos sričiai taikytino kokybės ženklo, principą ir potencialą, tačiau pažymi, kad dėl valstybėse narėse skiriamo nepakankamo finansavimo jis nepakankamai taikomas praktikoje; mano, kad projektai, pateikti prašant skirti jiems finansavimą pagal programą „Horizontas 2020“ ir atitikę griežtus atrankos ir lėšų skyrimo kriterijus, tačiau negavę finansavimo dėl biudžeto suvaržymų, turėtų būti finansuojami ESI fondų lėšomis, jei esama tokiam tikslui skirtų lėšų; pažymi, kad panašus mechanizmas turėtų būti nustatytas taip pat ir bendradarbiavimu grindžiamiems mokslinių tyrimų projektams;

57.  ragina Komisiją 9-ojoje bendrojoje programoje suteikti daugiau paramos jauniems mokslininkams, pvz., numatyti tinklų kūrimo priemones visos Europos mastu ir sustiprinti pradedančiųjų mokslo darbuotojų, turinčių mažiau nei dvejų metų patirtį po mokslų daktaro diplomo, finansavimo schemą;

58.  atkreipia dėmesį, kad programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ yra mokslininkų gerai žinoma finansavimo forma, skatinanti mokslininkų judumą ir jaunų mokslininkų tobulėjimą; atkreipia dėmesį, kad dėl tęstinumo rekomenduojama 9-ojoje bendrojoje programoje toliau finansuoti programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ ;

59.  taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares ir toliau skatinti privačias investicijas į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, tačiau jos turėtų būti tik papildomu šaltiniu, o ne pakeistų viešojo sektoriaus investicijų; primena, kad du trečdalius iš MTTP skiriamų 3 proc. BVP turėtų teikti privatus sektorius(27); palankiai vertina pramonės indelį ir atsižvelgdamas į apskritai nedidelius viešosioms moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai skirtoms išlaidoms skiriamus išteklius, ragina privatųjį sektorių daugiau dalyvauti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidų bei atviros prieigos ir atvirojo mokslo srityje; ragina Komisiją nustatyti didelių pramonės subjektų dalyvavimo lygį (ar tai būtų paskolų, dotacijų ar dalyvavimo savo lėšomis formos), priklausomai nuo projekto Europos pridėtinės vertės ir jo galimybių skatinti MVĮ, taip pat atsižvelgiant į kiekvieno sektoriaus ypatumus ir poreikius; prašo Komisijos stebėti įnašus natūra, siekiant įsitikinti, kad šios investicijos yra tikros ir naujos investicijos;

60.  ragina Komisiją padidinti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo 9-osios bendrosios programos projektuose taisyklių skaidrumą ir aiškumą, remiantis atlikus vertinimą gautais rezultatais ir pateiktomis rekomendacijomis; prašo Komisijos patikrinti ir įvertinti esamas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms skirtas priemones;

61.  pabrėžia, kad, nepaisant MVĮ priemonės, toliau turi būti remiamas pramonės sektoriaus dalyvavimas, nes pramonės sektorius turi būtinų žinių daugelyje sričių ir teikia svarbų finansinį įnašą;

62.  apgailestauja dėl prieštaringų rezultatų programos „Horizontas 2020“ lyčių lygybės aspekto požiūriu, nes vienintelis pasiektas tikslas – moterų patariamosiose grupėse skaičius, o moterų skaičius projekto vertinimo grupėse ir tarp projekto koordinatorių, taip pat lyties aspektas mokslinių tyrimų ir inovacijų turinio požiūriu ir toliau neatitinka tikslinio lygio; pabrėžia, kaip svarbu 9-ojoje bendrojoje programoje pagerinti dalyvavimą ir lyčių aspekto integravimą ir pasiekti tikslinius lygius, nustatytus, programos „Horizontas 2020“ reglamente, ir ragina Komisiją atlikti tyrimą, kuriame būtų aptartos kliūtys ar sunkumai, dėl kurių moterys nėra pakankamai atstovaujamos šioje programoje; ragina valstybes nares, vadovaujantis Europos mokslinių tyrimų erdvės tikslais, sukurti lyčių požiūriu palankią teisinę ir politinę aplinką ir suteikti paskatų pokyčiams; palankiai vertina Komisijos parengtas programos „Horizontas 2020“ lyčių lygybės gaires(28); primena, kad pagal šias gaires, lyčių pusiausvyra yra vienas iš vertinimo kriterijų, pagal kuriuos pirmenybė skiriama paraiškoms, surinkusioms tą patį balų skaičių, ir viršijusioms nustatytą ribą;

63.  pažymi, kad kitoje bendrojoje programoje turės būti atsižvelgta į JK išstojimą iš ES ir jo reikšmę ; pažymi, kad moksliniams tyrimams ir inovacijoms naudingos yra stabilios ilgalaikės sistemos ir JK pirmauja mokslo srityje; išreiškia pageidavimą, kad mokslinių tyrimų srityje JK ir ES toliau bendradarbiautų ir vystytų tinklus mokslinių tyrimų srityje ir vadovaujantis tam tikromis sąlygomis nedelsiant rasti stabilų ir priimtiną sprendimą, kuriuo būtų siekiama užtikrinti, kad ES neprarastų mokslinių tyrimų rezultatų, gautų pagal programą „Horizontas 2020“ ir 9-ąją bendrąją programą;

o
o   o

64.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 104.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 948.
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 81.
(4) OL L 347, 2013 12 20, p. 965.
(5) OL L 347, 2013 12 20, p. 174.
(6) OL L 347, 2013 12 20, p. 892.
(7) OL L 169, 2014 6 7, p. 54-178.
(8) OL L 177, 2014 6 17, p. 9.
(9) OL L 192, 2014 7 1, p. 1.
(10) OL L 169, 2014 6 7, p. 1-53.
(11) http://ec.europa.eu/research/evaluations/pdf/hlg_issue_papers.pdf.
(12) OL C 34, 2017 2 2, p. 24.
(13) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0052.
(14) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0075.
(15) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0311.
(16) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0320.
(17) 2017 m. vasario mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) tyrimas „Horizontas 2020“ – ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa. Europos teisės akto įgyvendinimo vertinimas“.
(18) Gauta daugiau kaip 130 000 pasiūlymų, pasirašyta 9 000 dotacijų sutarčių, dalyvavo 50 000 dalyvių ir skirtas 15,9 mlrd. eurų ES finansavimas.
(19) Du trečdalius iš MTTP skiriamų 3 proc. BVP turėtų teikti pramonė. Žr. Eurostato pateikiamas privačias MTTP išlaidas: http://ec.europa.eu/eurostat/tgm/table.do?tab=table&init=1&language=en&pcode=tsc00031&plugin=1
(20) http://ec.europa.eu/invest-in-research/pdf/download_en/barcelona_european_council.pdf
(21) Iš viso septynioms jungtinėms technologijų iniciatyvoms skiriama daugiau kaip 7 mlrd. EUR programos „Horizontas 2020“ lėšų, t. y. apie 10 proc. viso programos „Horizontas 2020“ biudžeto ir daugiau kaip 13 proc. dabartinių numatytų programos „Horizontas 2020“ kvietimams lėšų (septyneriems metams – apie 8 mlrd. EUR per metus).
(22) Žr. 2015 m. gegužės 29 d. Tarybos išvadas.
(23) 2017 m. vasario mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) tyrimas „Horizontas 2020“ – ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa. Europos teisės akto įgyvendinimo vertinimas“.
(24) Didelė mokslinių tyrimų infrastruktūra atitinka ERPF taikymo sritį ir tikslus, tačiau nacionaliniu lygmeniu skiriamos ERPF lėšos negali būti naudojamos jai bendrai finansuoti; statybos išlaidos, susijusios su naujomis mokslinių tyrimų infrastruktūromis, pagal ERPF yra tinkamos finansuoti, tačiau veiklos ir darbuotojų išlaidos – netinkamos.
(25) Komisijos komunikatas „Europos ateities lyderiai: pradedančiųjų ir veiklą plečiančių įmonių iniciatyva“ (COM(2016)0733).
(26) „OpenAIRE“ ataskaita: pagal programą „Horizontas 2020“ iš viso 2017 projektų (19 proc.) buvo baigti, o 8667 – dar vykdomi. „OpenAIRE“ atskaitoje nustatyta, kad 6133 leidinių yra susiję su 1375 programos „Horizontas 2020“ projektais;
(27) Žr. 2015 m. gegužės 29 d. Tarybos išvadas.
(28) Žr. programos „Horizontas 2020“ lyčių lygybės gaires programoje „Horizontas 2020“ http://eige.europa.eu/sites/default/files/h2020-hi-guide-gender_en.pdf

Teisinė informacija - Privatumo politika