Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/0231(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0208/2017

Pateikti tekstai :

A8-0208/2017

Debatai :

PV 13/06/2017 - 3
CRE 13/06/2017 - 3
PV 16/04/2018 - 20
CRE 16/04/2018 - 20

Balsavimas :

PV 14/06/2017 - 8.1
CRE 14/06/2017 - 8.1
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
PV 17/04/2018 - 6.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0256
P8_TA(2018)0097

Priimti tekstai
PDF 732kWORD 64k
Trečiadienis, 2017 m. birželio 14 d. - Strasbūras
Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinio kiekio sumažinimas siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą ***I
P8_TA(2017)0256A8-0208/2017

2017 m. birželio 14 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo, kuriant atsparią energetikos sąjungą ir siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo (COM(2016)0482 – C8-0331/2016 – 2016/0231(COD))(1)

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
Pavadinimas
Pasiūlymas
 Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
 EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo, kuriant atsparią energetikos sąjungą ir siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo
 kuriuo nustatoma klimato politika siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo („Klimato politikos reglamentas, kuriuo įgyvendinamas Paryžiaus susitarimas“)
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
1 a nurodomoji dalis (nauja)
atsižvelgdami į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
1 b nurodomoji dalis (nauja)
atsižvelgdami į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3)  2016 m. birželio 10 d. Komisija pateikė pasiūlymą ES ratifikuoti Paryžiaus susitarimą. Šis pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto yra ES įsipareigojimo pagal Paryžiaus susitarimą įgyvendinimo dalis. Sąjungos įsipareigojimas visos ES mastu sumažinti išmetamą ŠESD kiekį patvirtintas Sąjungos ir jos valstybių narių numatomuose nacionaliniu lygmeniu nustatytuose įpareigojančiuose veiksmuose, kurie 2015 m. gegužės 6 d. pateikti JTBKKK sekretoriatui;
 (3)  Taryba ratifikavo Paryžiaus susitarimą 2016 m. spalio 5 d., po to, kai 2016 m. spalio 4 d. buvo gautas Europos Parlamento pritarimas. Paryžiaus susitarimas įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d. ir, remiantis šio susitarimo 2 straipsniu, juo siekiama sustiprinti pasaulinį atsaką į klimato kaitos keliamą grėsmę, atsižvelgiant į darnų vystymąsi ir pastangas panaikinti skurdą, be kita ko: a) užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad jis neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, suvokiant, kad tai gerokai sumažintų klimato kaitos pavojų ir poveikį; b) didinti gebėjimą prisitaikyti prie neigiamo klimato kaitos poveikio ir skatinti atsparumą klimato kaitai ir mažu išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu pasižyminčią plėtrą tokiu būdu, kad nekiltų grėsmė maisto gamybai; c) užtikrinti, kad finansavimo srautai būtų suderinami su siekiu mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir klimato kaitai atspariu vystymusi.
Paryžiaus susitarimu taip pat reikalaujama, kad jo šalys imtųsi veiksmų siekdamos išsaugoti ir prireikus pagerinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbentus ir kaupiklius, įskaitant miškus.
Šis pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto yra ES įsipareigojimo pagal Paryžiaus susitarimą įgyvendinimo dalis. Sąjungos įsipareigojimas visos ES mastu sumažinti išmetamą ŠESD kiekį patvirtintas Sąjungos ir jos valstybių narių numatomuose nacionaliniu lygmeniu nustatytuose įpareigojančiuose veiksmuose, kurie 2015 m. kovo 6 d. pateikti JTBKKK sekretoriatui;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)  Paryžiaus susitarimu pakeičiamas 1997 m. Kioto protokolu, kuris po 2020 m. nebebus taikomas, numatytas principas;
 (4)  Paryžiaus susitarimu pakeičiamas 1997 m. Kioto protokolu, kuris po 2020 m. nebebus taikomas, numatytas principas. Todėl nebus tęsiamos su Kioto protokolu susijusios žaliųjų investicijų sistemos, pagal kurias teikiama finansinė pagalba išmetamųjų teršalų mažinimo projektams mažiau pajamų gaunančiose valstybėse narėse;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4a)  2009 m. spalio 21 d. Aplinkos tarybos posėdyje pritarta Sąjungos tikslui, numatytam atsižvelgiant į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) rekomendacijas dėl būtino bendro išsivysčiusių šalių išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo 80–95 % iki 2050 m., palyginti su 1990 m. lygiu;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
5 konstatuojamoji dalis
(5)  tokiam perėjimui prie švarios energetikos reikės, kad keistųsi investicijų kryptys ir kad visose politikos srityse būtų kuriamos atitinkamos paskatos. Vienas iš pagrindinių Sąjungos prioritetų – sukurti atsparią energetikos sąjungą, kad būtų galima piliečiams tiekti patikimą, tvarią, konkurencingą ir įperkamą energiją. Norint to pasiekti, šiuo reglamentu reikia tęsti plataus užmojo klimato politiką ir daryti pažangą kitose energetinės sąjungos srityse, kaip nustatyta Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategijoje16;
 (5)  tokiam perėjimui prie švarios energetikos ir bioekonomikos reikės, kad keistųsi investicijų kryptys visose politikos srityse ir paskatos MVĮ, turinčioms mažesnį kapitalą, bei mažiems ūkiams, kad jie pritaikytų savo verslo modelius. Vienas iš pagrindinių Sąjungos prioritetų – sukurti atsparią energetikos sąjungą, kurioje pirmenybė būtų teikiama energijos vartojimo efektyvumui ir kuria būtų siekiama piliečiams tiekti patikimą, tvarią ir įperkamą energiją, taip pat taikyti griežtą tvarumo ir išmetamo teršalų kiekio mažinimo politiką biologinių išteklių naudojimui siekiant pakeisti iškastinius išteklius. Norint to pasiekti, šiuo reglamentu reikia tęsti plataus užmojo klimato politiką ir daryti pažangą kitose energetinės sąjungos srityse, kaip nustatyta Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategijoje16;
__________________
 __________________
16 COM(2015)0080.
 16 COM(2015)0080.
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
9 konstatuojamoji dalis
(9)  2021–2030 m. reikėtų tęsti Europos Parlamento ir Tarybos Sprendime Nr. 406/2009/EB19 nustatytą privalomų nacionalinių ribinių verčių metodą, trajektorijos pradžią 2020 m. apskaičiuojant pagal pagal 2016–2018 m. vidutiniškai išmestą ŠESD kiekį, o trajektorijos pabaiga laikant 2030 m. kiekvienai valstybei narei nustatytą ribinę vertę. Valstybėms narėms suteikiama galimybė koreguoti 2021 m. kvotą suteikiant teigiamą limitą pagal Sprendimą 406/2009/EB ir padidinant pagal sprendimus 2013/162/ES ir 2013/634/ES nustatytas metines išmetamo dujų kiekio kvotas 2017–2020 m., kad būtų atsižvelgta į tų metų padidintą išmetamo ŠESD kiekio pajėgumą. Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad norint iki 2030 m. užtikrinti bendrų visos Sąjungos pastangų išlaidų efektyvumą ir vienam gyventojui tenkančio išmetamo ŠESD kiekio suvienodinimą, reikia gerokai daugiau lankstumo priemonių ir galimybių jomis pasinaudoti sektoriuose, kuriems netaikoma ATLPS;
 (9)  2021–2030 m. reikėtų tęsti Europos Parlamento ir Tarybos Sprendime Nr. 406/2009/EB19 nustatytą privalomų nacionalinių ribinių verčių metodą, trajektorijos pradžią 2018 m. apskaičiuojant pagal 2016–2018 m. vidutiniškai išmestą ŠESD kiekį arba 2020 m. metinės išmetamo dujų kiekio kvotos vertę, priklausomai nuo to, kuri vertė mažesnė, o trajektorijos pabaiga laikant 2030 m. kiekvienai valstybei narei nustatytą ribinę vertę. Siekiant kompensuoti išankstinius veiksmus ir padėti mažiau pajėgumų turinčioms valstybėms narėms investuoti, valstybės narės, kurių BVP vienam gyventojui mažesnis nei ES vidurkis ir kurių išmetamųjų teršalų kiekis yra mažesnis nei jų metinės išmetamo dujų kiekio kvotos 2013–2020 m. laikotarpiu, nustatytos pagal Sprendimą 406/2009/EB, tam tikromis sąlygomis gali prašyti papildomų kvotų iš rezervo. Valstybėms narėms suteikiama galimybė papildomai koreguoti 2021 m. kvotą suteikiant teigiamą limitą pagal Sprendimą 406/2009/EB ir padidinant pagal sprendimus 2013/162/ES ir 2013/634/ES nustatytas metines išmetamo dujų kiekio kvotas 2017–2020 m., kad būtų atsižvelgta į tų metų padidintą išmetamo ŠESD kiekio pajėgumą. Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad norint iki 2030 m. užtikrinti bendrų visos Sąjungos pastangų išlaidų efektyvumą ir vienam gyventojui tenkančio išmetamo ŠESD kiekio suvienodinimą, reikia gerokai daugiau lankstumo priemonių ir galimybių jomis pasinaudoti sektoriuose, kuriems netaikoma ATLPS;
_________________
 _________________
19 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (OL L 140, 2009 6 5, p. 136).
 19 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (OL L 140, 2009 6 5, p. 136).
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(9a)  siekiant nustatyti, kad Sąjunga pereitų prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, šiuo reglamentu numatoma ilgalaikė išmetamųjų teršalų mažinimo perspektyva siekiant nuo 2031 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurias apima šis reglamentas, kiekį. Reglamentas taip pat padeda siekti Paryžiaus susitarimo tikslo antroje šio amžiaus pusėje užtikrinti dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamo ir absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio pusiausvyrą;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
10 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(10a)  siekiant išsaugoti visišką rinkos stabilumo rezervo, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2015/18141a, veiksmingumą, neturėtų būti atsižvelgiama į leidimų atšaukimą dėl lankstumo priemonių, nustatytų šiame reglamente sumažinus ES ATLPS leidimus, taikymo, kaip į leidimus, kurie buvo atšaukti pagal Direktyvą 2003/87/EB, pagal Sprendimą (ES) 2015/1814 nustatant bendrą apyvartoje esančių leidimų skaičių tam tikrais metais atsižvelgiant į tą sprendimą;
____________________________
1a 2015 m. spalio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2015/1814 dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervo sukūrimo ir veikimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB (OL L 264, 2015 10 9, p. 1).
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11)  yra įvairių priemonių, kurios padidina valstybių narių galimybes įvykdyti su klimatu susijusius įsipareigojimus ir yra būtinos norint sumažinti išmetamą ŠESD kiekį iki būtino lygio sektoriuose, kuriems taikomas šis reglamentas. Tai teisės aktai dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, dėl kelių transporto išmetamo CO2 kiekio mažinimo, dėl pastatų energinio naudingumo, dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių, dėl energijos naudojimo efektyvumo ir dėl žiedinės ekonomikos, taip pat ir Sąjungos finansavimo priemonės, skirtos su klimato kaita susijusioms investicijoms finansuoti;
 (11)  yra įvairių priemonių, kurios padidina valstybių narių galimybes įvykdyti su klimatu susijusius įsipareigojimus ir yra būtinos norint sumažinti išmetamą ŠESD kiekį iki būtino lygio sektoriuose, kuriems taikomas šis reglamentas. Tai teisės aktai dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, dėl kelių transporto išmetamo CO2 kiekio mažinimo, dėl pastatų energinio naudingumo didinimo, dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių didinimo, dėl energijos naudojimo efektyvumo didinimo ir dėl žiedinės ekonomikos skatinimo, taip pat ir Sąjungos finansavimo priemonės, skirtos su klimato kaita susijusioms investicijoms finansuoti;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
11 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(11a)  kad pasiektų išmetamų teršalų kiekio sumažinimo tikslą ir maksimaliai padidintų žemės ūkio sektoriaus vaidmenį, svarbu, kad valstybės narės skatintų didžiausią potencialą turinčius novatoriškus švelninimo veiksmus, įskaitant: ariamosios žemės pavertimą daugiamečiais žolynais; žemės ūkio paskirties žemėje esančių gyvatvorių, apsauginių juostų ir medžių tvarkymą; naujas agrarinės miškininkystės ir miškų sodinimo sistemas; medžių šalinimo ir miškų naikinimo prevenciją; negilų įdirbimą arba visišką neįdirbimą ir tarpinių augalų (antsėlių) bei augalų atliekų naudojimą; anglies junginių išlakų auditą ir dirvožemio (maistinių medžiagų) valdymo planus; azoto naudojimo efektyvumo didinimą ir nitrifikacijos slopinimą; šlapynių (durpynų) atkūrimą ir išsaugojimą; patobulintus gyvulių auginimo, šėrimo ir valdymo metodus siekiant sumažinti išmetamą teršalų kiekį;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
11 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(11b)  šiuo reglamentu, įskaitant siūlomas lankstumo priemones, teikiamos išmetamųjų teršalų mažinimo paskatos, suderinamos su kitais Sąjungos klimato ir energetikos teisės aktais, skirtais sektoriams, kurie patenka į šio reglamento taikymo sritį, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo sritį. Atsižvelgiant į tai, kad daugiau kaip 75 % išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio susiję su energija, didesnis energijos vartojimo efektyvumas ir energijos taupymas atliks svarbų vaidmenį siekiant šių išmetamo dujų kiekio mažinimo tikslų. Todėl plataus užmojo energijos vartojimo efektyvumo politika yra ypač svarbi ne tik siekiant taupyti iškastinio kuro importo srityje ir taip užtikrinti energetinį saugumą bei mažesnes vartotojų sąskaitas, bet ir tam, kad statybos, pramonės ir transporto srityse būtų naudojama daugiau energiją taupančių technologijų, didinamas ekonomikos konkurencingumas, vietoje kuriamos darbo vietos ir gerinamos su sveikata susijusios sąlygos bei sprendžiamas energijos nepritekliaus klausimas. Priemonės, vykdomos sektoriuose, kuriems taikomas šis reglamentas, ilgainiui atsiperka, todėl yra ekonomiškai efektyvus būdas padėti valstybėms narėms pasiekti savo tikslus pagal šį reglamentą. Todėl svarbu, kad valstybės narės, perkeldamos šį reglamentą į nacionalinę sektorių politiką, skirtų didelį dėmesį konkrečioms ir skirtingoms galimybėms pagerinti visų sektorių energijos vartojimo efektyvumą;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
11 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(11c)   transporto sektorius yra ne tik didžiausias teršėjas, išmetantis šiltnamio efektą sukeliančias dujas, bet ir nuo 1990 m. sparčiausiai augantis energijos vartojimo srities sektorius. Todėl svarbu, kad Komisija ir valstybės narės toliau dėtų pastangas, siekdamos didinti energijos vartojimo efektyvumą, skatinti perėjimą prie tvarių transporto rūšių ir mažinti didelę šio sektoriaus priklausomybę nuo anglies dioksidą išskiriančio kuro. Mažinant energijos rūšių derinio anglies dioksido kiekį skatinant mažataršės energijos, pavyzdžiui, tausių biodegalų ir elektra varomų transporto priemonių, naudojimą transporto srityje, bus prisidedama siekiant išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslo, atitinkančio Paryžiaus susitarimo tikslus. Tai būtų galima lengviau padaryti užtikrinant, kad šis sektorius turėtų aiškią ir ilgalaikę programą, kuri būtų skirta tikrumui užtikrinti ir kuria būtų galima pagrįsti investicijas;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
11 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(11d)   siekiant, kad energetikos ir sektorių politikos poveikis Sąjungos ir nacionaliniams klimato srities įsipareigojimams būtų skaidrus ir patikrinamas, jis turėtų būti vertinamas taikant bendrus kiekybinius metodus;
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
12 konstatuojamoji dalis
(12)  Reglamente [ ] [dėl vykdant žemės naudojimo, naudojimo keitimo ir miškininkystės veiklą išmetamo ir pašalinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją] nustatomos naudojant žemę, keičiant žemės naudojimą ir vykdant miškininkystės veiklą (LULUCF) išmetamo ir pašalinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos taisyklės. Kadangi, kai yra atsižvelgiama į kiekį, neviršijantį grynojo pašalinto ir išmesto teršalų kiekio, susijusio su iškirstų miškų žeme, mišku apželdinta žeme, kultivuojamais pasėliais ir tvarkomomis pievomis, kaip apibrėžta Reglamente [ ], sumos, yra įtakojamas šiuo reglamentu siekiamas ŠESD mažinimo lygio aplinkosauginis rezultatas, kaip papildomą galimybę valstybėms narėms vykdyti savo įsipareigojimus reikėtų įtraukti lankstumo priemonę, pagal kurią ne daugiau kaip 280 milijonų CO2 ekvivalento tonų šio pašalinto kiekio būtų padalyta valstybėms narėms pagal III priede pateiktus skaičius. Jei priimamas deleguotasis aktas, skirtas miškų atskaitos lygiams atnaujinti remiantis nacionaliniais miškininkystės apskaitos planais pagal Reglamento [LULUCF] 8 straipsnio 6 dalį, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl 7 straipsnio, kad būtų atsižvelgta į tvarkomos miško žemės apskaitos kategorijos indėlį taikant tame straipsnyje numatytą lankstumo priemonę. Prieš priimdama tokį deleguotąjį aktą Komisija, remdamasi turimais duomenimis, turėtų įvertinti tvarkomos miško žemės apskaitos patikimumą, ypač prognozuojamų nukirsti ir faktinių nukirstų kiekių nuoseklumą. Be to, pagal šį reglamentą turėtų būti leidžiama savanoriškai išbraukti metinių išmetamo ŠESD kiekio kvotų vienetus siekiant leisti atsižvelgti į tokius kiekius vertinant valstybės narės atitiktį Reglamento [ ] reikalavimams;
 (12)  Reglamente [ ] [dėl vykdant žemės naudojimo, naudojimo keitimo ir miškininkystės veiklą išmetamo ir pašalinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją] nustatomos naudojant žemę, keičiant žemės naudojimą ir vykdant miškininkystės veiklą (LULUCF) išmetamo ir pašalinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos taisyklės. Kadangi, kai yra atsižvelgiama į kiekį, neviršijantį grynojo pašalinto ir išmesto teršalų kiekio, susijusio su iškirstų miškų žeme, mišku apželdinta žeme, kultivuojamais pasėliais ir tvarkomomis pievomis bei, kai tinkama, tvarkomomis šlapžemėmis, kaip apibrėžta Reglamente [ ], sumos, yra įtakojamas šiuo reglamentu siekiamas ŠESD mažinimo lygio aplinkosauginis rezultatas, kaip papildomą galimybę valstybėms narėms vykdyti savo įsipareigojimus reikėtų įtraukti lankstumo priemonę, pagal kurią ne daugiau kaip 280 milijonų CO2 ekvivalento tonų šio pašalinto kiekio būtų padalyta valstybėms narėms pagal III priede pateiktus skaičius. Jei priimamas deleguotasis aktas, skirtas miškų atskaitos lygiams atnaujinti remiantis nacionaliniais miškininkystės apskaitos planais pagal Reglamento [LULUCF] 8 straipsnio 6 dalį, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl 7 straipsnio, kad būtų atsižvelgta į subalansuotą tvarkomos miško žemės apskaitos kategorijos indėlį taikant tame straipsnyje numatytą 280 mln. lankstumo priemonę. Prieš priimdama tokį deleguotąjį aktą Komisija, remdamasi turimais duomenimis, turėtų įvertinti tvarkomos miško žemės apskaitos patikimumą, ypač prognozuojamų nukirsti ir faktinių nukirstų kiekių nuoseklumą. Be to, pagal šį reglamentą turėtų būti leidžiama savanoriškai išbraukti metinių išmetamo ŠESD kiekio kvotų vienetus siekiant leisti atsižvelgti į tokius kiekius vertinant valstybės narės atitiktį Reglamento [ ] reikalavimams;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
12 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(12a)  abipusiai nuosekliu būdu įgyvendinant įvairius su žemės ūkiu susijusius Sąjungos tikslus, įskaitant klimato kaitos padarinių švelninimą ir prisitaikymą prie jų, oro kokybę, biologinės įvairovės ir ekosistemos funkcijų išsaugojimą ir kaimo vietovių ekonomikos rėmimą, reikės keisti investicijas ir paskatas, kurios remiamos Sąjungos priemonėmis, pavyzdžiui, BŽŪP. Labai svarbu, kad šiame reglamente būtų atsižvelgiama į tikslą prisidėti prie Sąjungos miškų strategijos tikslų skatinti konkurencingą ir tvarų medienos tiekimą Sąjungos bioekonomikai, valstybių narių nacionalinei miškų politikai ir Sąjungos biologinės įvairovės strategijoms bei Sąjungos žiedinės ekonomikos strategijai;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
13 konstatuojamoji dalis
(13)  siekiant užtikrinti, kad išmetamo ŠESD kiekio ir kitos informacijos, kurios reikia vertinant valstybės narės pažangą siekiant paskirto metinio išmetamo ŠESD kiekio, ataskaitų teikimas ir tikrinimas vyktų veiksmingai, skaidriai ir ekonomiškai efektyviai, metinių ataskaitų teikimo ir vertinimo reikalavimai pagal šį reglamentą integruojami į atitinkamus Reglamento (ES) Nr. 525/2013 straipsnius, todėl tą reglamentą reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti. To reglamento keitimu taip pat turėtų būti užtikrinta, kad valstybių narių pažanga mažinant išmetamą ŠESD kiekį ir toliau būtų vertinama kasmet, atsižvelgiant į Sąjungos politikos ir priemonių įgyvendinimo pažangą ir į valstybių narių pateiktą informaciją. Kas dvejus metus į vertinimą reikėtų įtraukti prognozuojamą Sąjungos pažangą vykdant jos ŠESD mažinimo įsipareigojimus, taip pat prognozuojamą valstybių narių pažangą vykdant jų įpareigojimus. Tačiau, ar taikyti atskaitymus, turėtų būti svarstoma tik kas penkerius metus, kad būtų galima atsižvelgti į galimą veiklos, susijusios su mišku apželdinta žeme, kultivuojamais pasėliais ir tvarkomomis pievomis, vykdomos pagal Reglamentą [ ], indėlį. Tai nedaro poveikio Komisijos pareigai užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi savo įpareigojimų pagal šį reglamentą, nei Komisijos įgaliojimams šiuo tikslu pradėti pažeidimų tyrimo procedūras;
 (13)  siekiant užtikrinti, kad išmetamo ŠESD kiekio ir kitos informacijos, kurios reikia vertinant valstybės narės pažangą siekiant paskirto metinio išmetamo ŠESD kiekio, ataskaitų teikimas ir tikrinimas vyktų veiksmingai, skaidriai ir ekonomiškai efektyviai, metinių ataskaitų teikimo ir vertinimo reikalavimai pagal šį reglamentą integruojami į atitinkamus Reglamento (ES) Nr. 525/2013 straipsnius, todėl tą reglamentą reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti. To reglamento keitimu taip pat turėtų būti užtikrinta, kad valstybių narių pažanga mažinant išmetamą ŠESD kiekį ir toliau būtų vertinama kasmet, atsižvelgiant į Sąjungos politikos ir priemonių įgyvendinimo pažangą ir į valstybių narių pateiktą informaciją. Kas dvejus metus į vertinimą reikėtų įtraukti prognozuojamą Sąjungos pažangą vykdant jos ŠESD mažinimo įsipareigojimus, taip pat prognozuojamą valstybių narių pažangą vykdant jų įpareigojimus. Išsamus atitikties patikrinimas turėtų būti atliekamas kas dvejus metus. Vadovaujantis Reglamente [ ] nustatytais intervalais turėtų būti svarstoma, ar taikyti galimą įnašą iš veiklos, susijusios su mišku apželdinta žeme, kultivuojamais pasėliais ir tvarkomomis pievomis, vykdomos pagal minėtą reglamentą. Tai nedaro poveikio Komisijos pareigai užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi savo įpareigojimų pagal šį reglamentą, nei Komisijos įgaliojimams šiuo tikslu pradėti pažeidimų tyrimo procedūras;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(13a)   kadangi sektoriai, kuriems taikomas šis reglamentas, sudaro daugiau kaip pusę Sąjungos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, išmetamo teršalų kiekio mažinimo politika šiuose sektoriuose yra labai svarbi siekiant įvykdyti Sąjungos įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą. Todėl pagal šį reglamentą nustatytos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tolesnių veiksmų procedūros turėtų būti visiškai skaidrios. Valstybės narės ir Komisija turėtų viešai pateikti informaciją apie tai, kaip laikomasi šio reglamento, ir užtikrinti, kad šio reglamento peržiūros procese tinkamai dalyvautų suinteresuotieji subjektai ir visuomenė. Komisija taip pat primygtinai raginama sukurti veiksmingą ir skaidrią nustatytų lankstumo priemonių rezultatų stebėsenos sistemą;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
(14)  kaip priemonę padidinti bendrą išmetamo ŠESD kiekio mažinimo ekonominį efektyvumą, valstybės narės turėtų galėti dalį savo metinės išmetamo ŠESD kiekio kvotos perleisti kitoms valstybėms narėms. Reikėtų užtikrinti tokių perleidimų skaidrumą ir juos turėtų būti galima atlikti abipusiai patogiu būdu, taip pat ir organizuojant aukcioną, pasinaudojant rinkos tarpininkais, veikiančiais kaip agentūros, arba sudarant dvišalius susitarimus;
 (14)  kaip priemonę padidinti bendrą išmetamo ŠESD kiekio mažinimo ekonominį efektyvumą, valstybės narės turėtų galėti dalį savo metinės išmetamo ŠESD kiekio kvotos rezervuoti arba pasiskolinti. Valstybės narės taip pat turėtų galėti dalį savo metinės išmetamo ŠESD kiekio kvotos perleisti kitoms valstybėms narėms. Reikėtų užtikrinti tokių perleidimų skaidrumą ir juos turėtų būti galima atlikti abipusiai patogiu būdu, taip pat ir organizuojant aukcioną, pasinaudojant rinkos tarpininkais, veikiančiais kaip agentūros, arba sudarant dvišalius susitarimus;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
15 konstatuojamoji dalis
(15)  Europos aplinkos agentūra siekia remti tvarų vystymąsi ir padėti ženkliai ir pastebimai pagerinti Europos aplinką, politiką formuojantiems asmenims, viešosioms institucijoms ir visuomenei laiku teikdama tikslinę, aktualią ir patikimą informaciją. Europos aplinkos agentūra turėtų padėti Komisijai, kiek tai atitinka jos metinę darbo programą;
 (15)  Europos aplinkos agentūra siekia remti tvarų vystymąsi ir padėti ženkliai ir pastebimai pagerinti Europos aplinką, politiką formuojantiems asmenims, viešosioms institucijoms ir visuomenei laiku teikdama tikslinę, aktualią ir patikimą informaciją. Europos aplinkos agentūra turėtų padėti Komisijai, kiek tai atitinka jos metinę darbo programą, ir tiesiogiai bei veiksmingai padėti kovoti su klimato kaita;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
17 konstatuojamoji dalis
(17)  siekiant užtikrinti vienodas 4 straipsnio, pagal kurį valstybėms narėms nustatomos metinės ŠESD išmetimo ribinės vertės, įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/201121;
 (17)  pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šio reglamento papildymo, valstybėms narėms nustatant metines išmetamo ŠESD kiekio kvotas;
_________________
21 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
19 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(19a)   svarbu, kad Sąjunga, be pastangų sumažinti savo išmetamą teršalų kiekį, siekdama tikslo padidinti savo teigiamą poveikį pasauliniam anglies dioksido išmetimo rodikliui, drauge su trečiosiomis šalimis numatytų su klimatu susijusius sprendimus, įgyvendindama bendrus projektus su tomis šalimis pagal 2030 m. klimato politiką, atsižvelgiant į tai, kad Paryžiaus susitarime minimas naujas tarptautinis bendradarbiavimo kovojant su klimato kaita mechanizmas;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
20 konstatuojamoji dalis
(20)  šį reglamentą reikėtų peržiūrėti 2024 m. ir kas 5 metus po to, įvertinant bendrą jo veikimą. Toje peržiūroje reikėtų atsižvelgti į nacionalinių aplinkybių pokyčius ir pasinaudoti pagal Paryžiaus susitarimą atliekamo visuotinio padėties įvertinimo rezultatais;
 (20)  šį reglamentą reikėtų peržiūrėti 2024 m. ir kas 5 metus po to, įvertinant bendrą jo veikimą. Toje peržiūroje reikėtų atsižvelgti į nacionalinių aplinkybių pokyčius ir pasinaudoti pagal Paryžiaus susitarimą atliekamo visuotinio padėties įvertinimo rezultatais.
Siekiant laikytis Paryžiaus susitarimo, būtina, kad Sąjunga dėtų vis didesnes pastangas ir kas penkerius metus teiktų informaciją, kurioje atsispindėtų jos didžiausi siekiai.
Todėl atliekant peržiūrą turėtų būti atsižvelgiama į Sąjungos tikslą visos ES mastu sumažinti išmetamą ŠESD kiekį 80–95 % iki 2050 m., palyginti su 1990 m. lygiu ir į Paryžiaus susitarimo tikslą antroje šio amžiaus pusėje užtikrinti dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamo ir absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio pusiausvyrą. Ji turėtų būti grindžiama geriausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir turėtų būti pagrįsta parengiamąja Europos aplinkos agentūros ataskaita.
Valstybių narių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo laikotarpiu nuo 2031 m. peržiūroje turėtų būti atsižvelgiama į teisingumo ir ekonominio efektyvumo principus;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipa
Šiuo reglamentu nustatomi įpareigojimai dėl valstybių narių minimalių indėlių 2021–2030 m. laikotarpiu mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, taip pat metinių išmetamo dujų kiekio kvotų nustatymo bei valstybių narių pažangos užtikrinant minimalų indėlį vertinimo taisyklės.
 Šiuo reglamentu nustatomi įpareigojimai dėl valstybių narių minimalių indėlių 2021–2030 m. laikotarpiu mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, taip pat metinių išmetamo dujų kiekio kvotų nustatymo bei valstybių narių pažangos užtikrinant minimalų indėlį vertinimo taisyklės. Juo reikalaujama, kad valstybės narės sumažintų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nurodytą 2 straipsnyje, kad būtų pasiektas Sąjungos tikslas sąžiningai ir mažiausiomis sąnaudomis sumažinti šį kiekį bent 30 % iki 2030 m., palyginti su 2005 m.
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)
Bendrasis šio reglamento tikslas – nustatyti, kad Sąjunga pereitų prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, sukuriant nuspėjamą ilgalaikį tikslą iki 2050 m. sumažinti Sąjungos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 80–95 proc., palyginti su 1990 m. lygiu.
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 3 dalis
3.  Šiame reglamente CO2 kiekis, išmetamas IPCC šaltinio kategorijoje „1.A.3.A. Civilinė aviacija“ bus apskaitomas kaip lygus nuliui.
 3.  Šiame reglamente CO2 kiekis, išmetamas IPCC šaltinio kategorijoje „1.A.3.A. Civilinė aviacija“ ir nurodytas Direktyvoje 2003/87/EB, bus apskaitomas kaip lygus nuliui.
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.   Šis reglamentas taikomas CO2 kiekiui, kuris išmetamas IPCC šaltinio kategorijoje „1.A.3.D. Navigacija“ ir kuris nėra nurodytas Direktyvoje 2003/87/EB.
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnis
4 straipsnis
 4 straipsnis
Per metus išmetamas ŠESD kiekis 2021–2030 m. laikotarpiu
 Per metus išmetamas ŠESD kiekis 2021–2030 m. laikotarpiu
1.  Iki 2030 m. kiekviena valstybė narė apribos savo išmetamą ŠESD kiekį bent iki tai valstybei šio reglamento I priede nustatyto procentinio dydžio, palyginti su jos 2005 m. išmestu kiekiu, nustatytu pagal 3 dalį.
 1.  Iki 2030 m. kiekviena valstybė narė sumažins savo išmetamą ŠESD kiekį bent iki tai valstybei šio reglamento I priede nustatyto procentinio dydžio, palyginti su jos 2005 m. išmestu kiekiu, nustatytu pagal 3 dalį.
2.  Taikant galimybę pasinaudoti 5, 6 ir 7 straipsniuose numatytomis lankstumo priemonėmis ir korekcijomis pagal 10 straipsnio 2 dalį ir atsižvelgiant į visus atskaitymus, susidarančius taikant Sprendimo Nr. 406/2009/EB 7 straipsnį, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos per kiekvienus 2021–2029 m. laikotarpio metus išmetamas ŠESD kiekis neviršytų linijine trajektorija, kuri pradedama 2020 m. pagal 2016, 2017 ir 2018 m. vidutiniškai išmestą ŠESD kiekį, nustatytą pagal 3 dalį, ir baigiama 2030 m. tai valstybei narei šio reglamento I priede nustatyta riba, apibrėžto lygio.
 2.  Taikant galimybę pasinaudoti 5, 6 ir 7 straipsniuose numatytomis lankstumo priemonėmis ir korekcijomis pagal 10 straipsnio 2 dalį ir atsižvelgiant į visus atskaitymus, susidarančius taikant Sprendimo Nr. 406/2009/EB 7 straipsnį, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos per kiekvienus 2021–2029 m. laikotarpio metus išmetamas ŠESD kiekis neviršytų linijine trajektorija, kuri pradedama 2018 m. arba pagal 2016, 2017 ir 2018 m. vidutiniškai išmestą ŠESD kiekį, nustatytą pagal 3 dalį, arba pagal 2020 m. metinę išmetamo ŠESD kiekio kvotą, nustatytą pagal Sprendimo 406/2009/EB 3 straipsnio 2 dalį ir 10 straipsnį, iš minėtų verčių naudojant mažesniąją, ir baigiama 2030 m. tai valstybei narei šio reglamento I priede nustatyta riba, apibrėžto lygio.
3.  Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriame nustatomos metinės išmetamo dujų kiekio kvotos 2021–2030 m. laikotarpiui, kurios išreiškiamos CO2 ekvivalento tonomis, kaip nurodyta 1 ir 2 dalyse. To įgyvendinimo akto tikslais Komisija atliks išsamią naujausių nacionalinių apskaitos duomenų už 2005 m. ir 2016–2018 m., kuriuos valstybės narės pateikia pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 7 straipsnį, peržiūrą.
 3.  Komisija pagal 12 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas nustatant metines išmetamo dujų kiekio kvotas 2021–2030 m. laikotarpiui, kurios išreiškiamos CO2 ekvivalento tonomis, kaip nurodyta 1 ir 2 dalyse. Tų deleguotųjų aktų tikslais Komisija atliks išsamią naujausių nacionalinių apskaitos duomenų už 2005 m. ir 2016–2018 m., kuriuos valstybės narės pateikia pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 7 straipsnį, peržiūrą.
4.  Taip pat tame įgyvendinimo akte, remiantis procentiniais dydžiais, apie kuriuos pagal 6 straipsnio 2 dalį praneša valstybės narės, nurodomi kiekiai, į kuriuos galima atsižvelgti 2021–2030 m. vertinant jų atitiktį pagal 9 straipsnį. Visų valstybių narių kiekių sumai viršijant bendrą 100 milijonų kiekį, kiekvienos valstybės narės kiekiai proporcingai sumažinami, kad bendra suma nebūtų viršijama.
 4.  Taip pat šiame deleguotajame akte, remiantis procentiniais dydžiais, apie kuriuos pagal 6 straipsnio 2 dalį praneša valstybės narės, nurodomi kiekiai, į kuriuos galima atsižvelgti 2021–2030 m. vertinant jų atitiktį pagal 9 straipsnį. Visų valstybių narių kiekių sumai viršijant bendrą 100 milijonų kiekį, kiekvienos valstybės narės kiekiai proporcingai sumažinami, kad bendra suma nebūtų viršijama.
5.  Šis įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 13 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
4 a straipsnis (naujas)
4 a straipsnis
Ilgalaikė išmetamųjų teršalų mažinimo perspektyva nuo 2031 m.
Jei nėra nuspręsta kitaip pirmojoje arba vienoje iš vėlesnių peržiūrų, nurodytų 14 straipsnio 2 dalyje, kiekviena valstybė narė kasmet nuo 2031 m. iki 2050 m. toliau mažina išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurias apima šis reglamentas, kiekį. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos per kiekvienus 2031–2050 m. laikotarpio metus išmetamas ŠESD kiekis neviršytų lygio, apibrėžto linijine trajektorija, kuri prasideda nuo metinių išmetamo dujų kiekio kvotų 2030 m. ir baigiasi 2050 m. nustatytu išmetamųjų teršalų lygiu, kuris yra 80 % mažesnis, palyginti su tos valstybės narės 2005 m. lygiu.
Komisija pagal 12 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas nustatant 2031–2050 m. laikotarpiu metines išmetamo dujų kiekio kvotas, kurios išreiškiamos CO2 ekvivalento tonomis.
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnis
5 straipsnis
 5 straipsnis
Lankstumo priemonės metinėms riboms pasiekti
 Lankstumo priemonės metinėms riboms pasiekti
1.  Valstybės narės gali pasinaudoti šio straipsnio 2–6 dalyse ir 6 bei 7 straipsniuose nustatytomis lankstumo priemonėmis.
 1.  Valstybės narės gali pasinaudoti šio straipsnio 2–6 dalyse ir 6 bei 7 straipsniuose nustatytomis lankstumo priemonėmis.
2.  2021–2029 m. valstybė narė gali iš kitų metų pasiskolinti iki 5 % metinės išmetamo dujų kiekio kvotos dalies kiekį.
 2.  2021–2025 m. valstybė narė gali iš kitų metų pasiskolinti iki 10 % metinės išmetamo dujų kiekio kvotos dalies kiekį. 2026–2029 m. valstybė narė gali iš kitų metų pasiskolinti iki 5 % metinės išmetamo dujų kiekio kvotos dalies kiekį.
3.  Valstybė narė, kurios išmetamas ŠESD kiekis tam tikrais metais yra mažesnis nei jos tų metų metinė išmetamo ŠESD kiekio kvota, atsižvelgdama į lankstumo priemonių panaudojimą pagal šį straipsnį ir 6 straipsnį, gali rezervuoti tą perteklinę savo metinės išmetamo dujų kiekio kvotos dalį vėlesniems metams iki 2030 m.
 3.  Valstybė narė, kurios išmetamas ŠESD kiekis tam tikrais metais yra mažesnis nei jos tų metų metinė išmetamo ŠESD kiekio kvota, atsižvelgdama į lankstumo priemonių panaudojimą pagal šį straipsnį ir 6 straipsnį, gali 2021–2025 m. rezervuoti savo metinės išmetamo dujų kiekio kvotos perteklinę dalį iki 10 % savo metinės išmetamo dujų kiekio kvotos vėlesniems metams iki 2025 m. 2026–2029 m. valstybė narė gali rezervuoti savo metinės išmetamo dujų kiekio kvotos perteklinę dalį iki 5 % savo metinės išmetamo dujų kiekio kvotos vėlesniems metams iki 2030 m.
4.  Valstybė narė gali iki 5 % metinės išmetamo dujų kiekio kvotos perleisti kitoms valstybėms narėms. Priimančioji valstybė narė gali panaudoti šį kiekį atitikčiai pagal 9 straipsnį užtikrinti tais pačiais metais arba kitais metais iki 2030 m.
 4.  Valstybė narė gali iki 5 % metinės išmetamo dujų kiekio kvotos perleisti kitoms valstybėms narėms 2021–2025 m. ir iki 10 % 2026–2030 m. Priimančioji valstybė narė gali panaudoti šį kiekį atitikčiai pagal 9 straipsnį užtikrinti tais pačiais metais arba kitais metais iki 2030 m.
5.  Valstybė narė gali perleisti kitoms valstybėms narėms dalį savo tam tikrų metų metinės išmetamo dujų kiekio kvotos, kuri viršija tais metais jos išmestą ŠESD kiekį, atsižvelgiant į 2–4 dalyse ir 6 straipsnyje numatytų lankstumo priemonių panaudojimą. Priimančioji valstybė narė gali panaudoti šį kiekį atitikčiai pagal 9 straipsnį užtikrinti tais pačiais metais arba vėliau iki 2030 m.
 5.  Valstybė narė gali perleisti kitoms valstybėms narėms dalį savo tam tikrų metų metinės išmetamo dujų kiekio kvotos, kuri viršija tais metais jos išmestą ŠESD kiekį, atsižvelgiant į 2–4 dalyse ir 6 straipsnyje numatytų lankstumo priemonių panaudojimą. Priimančioji valstybė narė gali panaudoti šį kiekį atitikčiai pagal 9 straipsnį užtikrinti tais pačiais metais arba vėliau iki 2030 m.
5a.   Valstybė narė neperleidžia savo metinės išmetamo dujų kiekio kvotos dalies, jeigu perleidimo metu tos valstybės narės išmetamas ŠESD kiekis viršija jos metinę išmetamo dujų kiekio kvotą.
6.  Valstybės narės gali pasinaudoti kreditais iš projektų, suteiktais pagal Direktyvos 2003/87/EB 24a straipsnio 1 dalį atitikčiai pagal 9 straipsnį užtikrinti, netaikant jokių kiekybinių apribojimų ir vengiant dvigubo apskaitymo.
 6.  Valstybės narės gali pasinaudoti kreditais iš projektų, suteiktais pagal Direktyvos 2003/87/EB 24a straipsnio 1 dalį atitikčiai pagal 9 straipsnį užtikrinti, netaikant jokių kiekybinių apribojimų ir vengiant dvigubo apskaitymo. Valstybės narės gali skatinti kurti privačiojo ir privačiojo sektoriaus ir viešojo bei privačiojo sektorių partnerystes vystant tokius projektus.
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.   Galimybė naudotis šiame straipsnyje ir II priede nurodytomis lankstumo priemonėmis suteikiama remiantis sąlyga, kad suinteresuotosios valstybės narės įsipareigoja imtis priemonių kituose sektoriuose, kuriuose anksčiau buvo pasiekta nepakankamai rezultatų. Iki 2019 m. gruodžio 31 d. Komisija papildo šį reglamentą, pagal 12 straipsnį priimdama deleguotąjį aktą, kuriame nustatomas tokių priemonių ir sektorių sąrašas.
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio pavadinimas
Papildomas iki 280 mln. grynojo teršalų kiekio, pašalinto iš iškirstų miškų žemės, mišku apželdintos žemės, kultivuojamų pasėlių ir tvarkomų pievų, panaudojimas
 Papildomas iki 280 mln. grynojo teršalų kiekio, pašalinto dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, panaudojimas
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 1 dalis
1.  Tiek, kiek valstybės narės išmetamas ŠESD kiekis viršija jos tų meto išmetamo kiekio kvotą, vertinant jos tų metų atitiktį pagal šio reglamento 9 straipsnį, galima atsižvelgti į kiekį, neviršijantį bendro grynojo pašalinto ir išmesto teršalų kiekio, susijusio su iškirstų miškų žeme, mišku apželdinta žeme, kultivuojamais pasėliais ir tvarkomomis pievomis, nurodytais Reglamento [ ] [LULUCF] 2 straipsnyje, sumos, jei išpildomos šios sąlygos:
 1.  Tiek, kiek valstybės narės išmetamas ŠESD kiekis viršija jos tų metų išmetamo kiekio kvotą, įskaitant bet kokias išmetamo kiekio kvotas, rezervuotas pagal 5 straipsnio 3 dalį, vertinant jos tų metų atitiktį pagal šio reglamento 9 straipsnį, galima atsižvelgti į kiekį, neviršijantį bendro grynojo pašalinto ir išmesto teršalų kiekio, susijusio su iškirstų miškų žeme, mišku apželdinta žeme, kultivuojamais pasėliais, tvarkomomis pievomis, tvarkomomis šlapynėmis, kai taikoma, ir atsižvelgiant į pagal 2 dalį priimtą deleguotąjį aktą, tvarkoma miško žeme, nurodytais Reglamento [ ] [LULUCF] 2 straipsnyje, sumos, jei išpildomos šios sąlygos:
-a)  valstybės narės iki 2019 m. sausio 1 d. pateikia Komisijai veiksmų planą, kuriame išdėstomos priemonės, įskaitant, jei tinkama, Sąjungos lėšų naudojimą klimatui palankaus ūkininkavimo tikslais ir žemės naudojimo bei miškininkystės sektoriams, ir parodoma, kaip šios priemonės padės sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį laikantis šio reglamento nuostatų ir viršyti reikalavimus pagal Reglamento [ ] [LULUCF] 4 straipsnį 2021–2030 m. laikotarpiu;
a)  suminis kiekis, į kurį atsižvelgiama tos valstybės narės atveju, už visus 2021–2030 m. laikotarpio metus neviršija tai valstybei III priede nustatyto lygio;
 a)  suminis kiekis, į kurį atsižvelgiama tos valstybės narės atveju, už visus 2021–2030 m. laikotarpio metus neviršija tai valstybei III priede nustatyto lygio;
b)  toks kiekis viršija Reglamento [ ] [LULUCF] 4 straipsnyje tai valstybei narei nustatytus reikalavimus;
 b)  įrodyta, kad toks kiekis viršija Reglamento [ ] [LULUCF] 4 straipsnyje tai valstybei narei nustatytus reikalavimus Reglamento [ ] [LULUCF] 12 straipsnyje nustatytų penkerių metų laikotarpiais;
c)  valstybė narė pagal Reglamentą [ ] [LULUCF] iš kitų valstybių narių neįgijo daugiau grynojo pašalinto ŠESD kiekio nei perkėlė ir
 c)  valstybė narė pagal Reglamentą [ ] [LULUCF] iš kitų valstybių narių neįgijo daugiau grynojo pašalinto ŠESD kiekio nei perkėlė ir
d)  valstybė narė įvykdė Reglamento[ ] [LULUCF] reikalavimus.
 d)  valstybė narė įvykdė Reglamento[ ] [LULUCF] reikalavimus.
Pagal -a punktą Komisija gali teikti nuomones dėl valstybių narių pateiktų veiksmų planų.
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 2 dalis
2.  Jei priimamas deleguotasis aktas, skirtas miškų atskaitos lygiams atnaujinti remiantis nacionaliniais miškininkystės apskaitos planais pagal Reglamento [LULUCF] 8 straipsnio 6 dalį, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus šio straipsnio 1 daliai keisti, kad būtų atsižvelgta į tvarkomos miško žemės apskaitos kategoriją pagal šio reglamento 12 straipsnį.
 2.  Jei priimamas deleguotasis aktas, skirtas miškų atskaitos lygiams atnaujinti remiantis nacionaliniais miškininkystės apskaitos planais pagal Reglamento [LULUCF] 8 straipsnio 6 dalį, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą šio straipsnio 1 daliai ir III priede pateiktoms apskaitos kategorijoms keisti, kad būtų atsižvelgta į subalansuotą tvarkomos miško žemės apskaitos kategorijos indėlį pagal šio reglamento 12 straipsnį, neviršijant bendros 280 mln. sumos, numatytos pagal šį straipsnį.
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 1 dalis
1.  2027 m. ir 2032 m., jei peržiūrėtas valstybės narės išmestas ŠESD kiekis viršys jos kurių nors konkrečių to laikotarpio metų metinę išmetamo dujų kiekio kvotą, pagal šio straipsnio 2 dalį ir lankstumo priemones, naudojamas pagal 5–7 straipsnius, bus taikomos šios priemonės:
 1.  Kas dvejus metus Komisija tikrina, ar valstybės narės laikosi šio reglamento nuostatų. Jei peržiūrėtas valstybės narės išmestas ŠESD kiekis viršys jos kurių nors konkrečių to laikotarpio metų metinę išmetamo dujų kiekio kvotą, pagal šio straipsnio 2 dalį ir lankstumo priemones, naudojamas pagal 5–7 straipsnius, bus taikomos šios priemonės:
a)  prie kitų metų valstybės narės išmetamo ŠESD kiekio skaičiaus bus pridedama CO2 ekvivalento tonomis išreikštas išmesto ŠESD kiekio perviršis, padaugintas iš 1,08 dydžio koeficiento, laikantis pagal 11 straipsnį priimtų priemonių, ir
 a)  prie kitų metų valstybės narės išmetamo ŠESD kiekio skaičiaus bus pridedama CO2 ekvivalento tonomis išreikštas išmesto ŠESD kiekio perviršis, padaugintas iš 1,08 dydžio koeficiento, laikantis pagal 11 straipsnį priimtų priemonių, ir
b)   valstybei narei laikinai uždraudžiama perleisti kokią nors savo metinės išmetamo dujų kiekio kvotos dalį kitai valstybei narei tol, kol ji neužtikrins atitikties pagal šį reglamentą. Vyriausiasis administratorius šį draudimą įgyvendins 11 straipsnyje nurodytame registre.
 b)  valstybei narei laikinai uždraudžiama perleisti kokią nors savo metinės išmetamo dujų kiekio kvotos dalį kitai valstybei narei tol, kol ji neužtikrins atitikties pagal šį reglamentą. Vyriausiasis administratorius šį draudimą įgyvendins 11 straipsnyje nurodytame registre.
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
9 a straipsnis (naujas)
9a straipsnis
Išankstinių veiksmų rezervas
1.  Siekiant atsižvelgti į išankstinius veiksmus iki 2020 m., valstybei narei pateikus prašymą, atsižvelgiama į kiekį, neviršijantį bendro 90 mln. tonų metinės išmetamo dujų kiekio kvotos 2026–2030 m. laikotarpiu kiekio, atliekant paskutinę tos valstybės narės atitikties patikrą pagal šio reglamento 9 straipsnį, jei:
a)  jos bendros metinės išmetamo dujų kiekio kvotos 2013–2020 m. laikotarpiui, nustatytos pagal Sprendimo Nr. 406/2009/EB 3 straipsnio 2 dalį ir 10 straipsnį, viršija jos bendrą metinį patikrintą ŠESD kiekį 2013–2020 m. laikotarpiui;
b)  jos BVP vienam gyventojui 2013 m. rinkos kainomis yra mažesnis už ES vidurkį;
c)  ji maksimaliai panaudojo 6 ir 7 straipsniuose nurodytas lankstumo priemones iki lygmens, nustatyto II ir III prieduose;
d)  ji maksimaliai panaudojo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas lankstumo priemones ir neperdavė išmetamo dujų kiekio kvotų kitai valstybei narei pagal 5 straipsnio 4 ir 5 dalis ir
e)  visa Sąjunga pasiekia savo tikslą, nurodytą 1 straipsnio 1 dalyje.
2.  Didžiausia valstybės narės viso kiekio, nurodyto 1 dalyje, dalis, į kurį galima atsižvelgti siekiant atitikties nustatoma pagal, viena vertus, skirtumo tarp jos bendrų metinių išmetamo dujų kiekio kvotų 2013–2020 m. laikotarpiu ir jos bendro patikrinto metinio išmetamo ŠESD kiekio tuo pačiu laikotarpiu santykį, ir, kita vertus, pagal skirtumo tarp visų valstybių narių, kurios atitinka 1 dalies b punkte nurodytus kriterijus, bendrų metinių išmetamo dujų kiekio kvotų 2013–2020 m. laikotarpiu ir šių valstybių narių bendro metinio išmetamo ŠESD kiekio tuo pačiu laikotarpiu santykį.
Metinės išmetamo dujų kiekio kvotos ir patikrintas metinis išmetamųjų teršalų kiekis nustatomi atsižvelgiant į 3 dalį.
3.  Komisija pagal 12 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas nustatant maksimalias kiekvienos valstybės narės dalis, kurios išreiškiamos CO2 ekvivalento tonomis, kaip nurodyta 1 ir 2 dalyse. Siekdama, kad tie deleguotieji aktai būtų įgyvendinti, Komisija taiko metines išmetamo dujų kiekio kvotas pagal Sprendimo Nr. 406/2009/EB 3 straipsnio 2 dalį ir 10 straipsnį ir 2013–2020 m. laikotarpio persvarstytus apskaitos duomenis pagal Reglamentą (ES) Nr. 525/2013.
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 2 dalis
2.  Šio reglamento IV priede nurodytas kiekis pridedamas prie tame priede nurodytos kiekvienai valstybei 2021 m. paskirtos kvotos.
 2.  Šio reglamento IV priede nurodytas kiekis, kuris iš viso sudaro 39,14 mln. CO2 ekvivalento tonų visose valstybėse narėse, pridedamas prie tame priede nurodytos kiekvienai valstybei 2021 m. paskirtos kvotos.
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio antraštinė dalis
Registras
 Europos registras
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 1 dalis
1.  Komisija užtikrina tikslią apskaitą pagal šį reglamentą naudodamasi Sąjungos registru, įsteigtu pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 10 straipsnį, įskaitant metinių išmetamo ŠESD kiekio kvotų, lankstumo priemonių pagal šio reglamento 4–7 straipsnius naudojimo, atitikties pagal 9 straipsnį ir aprėpties pasikeitimų pagal 10 straipsnį apskaitą. Vyriausiasis administratorius atlieka automatizuotas kiekvieno pagal šį reglamentą atlikto sandorio patikras ir, jei reikia, sandorius sustabdo, taip užtikrinant, kad nebūtų pažeidimų. Ši informacija turi būti prieinama visuomenei.
 1.  Komisija užtikrina tikslią apskaitą pagal šį reglamentą naudodamasi Sąjungos registru, įsteigtu pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 10 straipsnį. Šiuo tikslu Komisija pagal 12 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo papildomas šis reglamentas, visų pirma dėl metinių išmetamo ŠESD kiekio kvotų, lankstumo priemonių pagal šio reglamento 4–7 straipsnius naudojimo, atitikties pagal 9 straipsnį ir aprėpties pasikeitimų pagal 10 straipsnį apskaitos. Vyriausiasis administratorius atlieka automatizuotas kiekvieno pagal šį reglamentą atlikto sandorio patikras ir, jei reikia, sandorius sustabdo, taip užtikrinant, kad nebūtų pažeidimų. Europos registro sistema turi būti skaidri ir joje turi būti visa svarbi informacija apie vienos valstybės narės apyvartinių taršos leidimų perleidimą kitai. Ši informacija turi būti prieinama visuomenei tam skirtoje Komisijos tvarkomoje svetainėje.
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 2 dalis
2.  Komisijai pagal šio reglamento 12 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais įgyvendinama 1 dalis.
 Išbraukta.
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
11 a straipsnis (naujas)
11 a straipsnis
Sąjungos finansavimo poveikis klimatui
Komisija atlieka visapusišką tarpsektorinį iš Sąjungos biudžeto arba pagal Sąjungos teisės aktus dėl klimato kaitos švelninimo skiriamo finansavimo poveikio tyrimą.
Iki 2019 m. sausio 1 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie šio tyrimo rezultatus ir, jei tinkama, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kaip nutraukti Sąjungos skiriamą finansavimą, kuris yra nesuderinamas su Sąjungos CO2 mažinimo tikslais arba politikos priemonėmis. Tai apima pasiūlymą dėl privalomo ex-ante suderinamumo su klimato kaitos politika tikrinimo, kuris nuo 2020 m. sausio 1 d. taikomas visoms naujoms Sąjungos investicijoms, taip pat įsipareigojimą skaidriai ir prieinamu skelbti rezultatus visuomenei.
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 2 dalis
2.  Šio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo datos.
 2.  Šio reglamento 4 straipsnio 3 dalyje, 4a straipsnyje, 6 straipsnio 3a dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje, 9a straipsnyje ir 11 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo ... [šio reglamento įsigaliojimo data]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 3 dalis
3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
 3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnio 3 dalyje, 4a straipsnyje, 6 straipsnio 3a dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje, 9a straipsnyje ir 11 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 6 dalis
6.  Pagal 7 straipsnio 2 dalį arba 11 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
 6.  Pagal 4 straipsnio 3 dalį, 4a straipsnį, 6 straipsnio 3a dalį, 7 straipsnio 2 dalį, 9a straipsnį ir 11 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnis
13 straipsnis
 Išbraukta.
Komiteto procedūra
1.  Komisijai padeda Klimato kaitos komitetas, įsteigtas Reglamentu (ES) Nr. 525/2013. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 1 dalis
1.  Per šešis mėnesius nuo 2018 m. sutarimą skatinančio dialogo pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją Komisija skelbia komunikatą, kuriame įvertina Sąjungos klimato kaitos ir energetikos teisės aktų atitiktį Paryžiaus susitarimo tikslams. Komunikate visų pirma išnagrinėjamas šiame reglamente nustatytų įpareigojimų vaidmuo ir tinkamumas įgyvendinant šiuos tikslus, taip pat kovos su klimato kaita ir energetikos srities teisėkūros procedūra priimamų Sąjungos aktų, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos reikalavimus, taip pat žemės ūkio ir transporto srities teisėkūros procedūra priimtų aktų atitiktis ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo įsipareigojimui.
Iki 2024 m. vasario 28 d. ir kas penkerius metus po to Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie tai, kaip šis reglamentas veikia, kiek juo prisidedama prie bendro ES tikslo iki 2030 m. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir kiek juo prisidedama įgyvendinant Paryžiaus susitarimo tikslus, taip pat, prireikus, Komisija gali pateikti pasiūlymų.
 2.   Iki 2024 m. vasario 28 d. po pirmojo Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo visuotinio padėties įvertinimo 2023 m. ir per šešis mėnesius nuo tolesnių visuotinių padėties vertinimų Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie tai, kaip šis reglamentas veikia, kiek juo prisidedama prie bendro ES tikslo iki 2030 m. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir kiek juo prisidedama įgyvendinant Paryžiaus susitarimo tikslus. Jei tinkama, prie ataskaitos pridedami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama padidinti valstybių narių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo rodiklius.
Valstybių narių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo laikotarpiu nuo 2031 m. peržiūroje turi būti atsižvelgiama į teisingumo ir ekonominio efektyvumo principus paskirstymo tarp valstybių narių atžvilgiu.
Joje taip pat atsižvelgiama į Sąjungos ir trečiųjų šalių pažangą siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų, taip pat pažangą, pasiektą pritraukiant ir išlaikant privačiojo sektoriaus lėšas, remiant perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
15 a straipsnis (naujas)
Sprendimas (ES) 2015/1814
1 straipsnio 4 dalis
15a straipsnis
Sprendimo (ES) 2015/1814 dalinis pakeitimas
Sprendimo (ES) 2015/1814 1 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:
„4. Bendrą kiekvienais metais apyvartoje buvusių apyvartinių taršos leidimų skaičių Komisija paskelbia iki po to einančių metų gegužės 15 d. Bendras tam tikrais metais apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičius gaunamas iš sudėtinio apyvartinių taršos leidimų, išduotų laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki tam tikrų metų gruodžio 31 d. (įskaitant tuo laikotarpiu pagal Direktyvos 2003/87/EB 13 straipsnio 2 dalį išduotus apyvartinius taršos leidimus ir ES ATLPS įrenginių veiklos vykdytojų turimas teises naudoti tarptautinius kreditus), skaičiaus atėmus sudėtinį patvirtintų ES ATLPS laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki tų pačių metų gruodžio 31 d. išmestų teršalų tonų, visų pagal Direktyvos 2003/87/EB 12 straipsnio 4 dalį panaikintų, išskyrus apyvartinius taršos leidimus, panaikintus pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2017/...* 6 straipsnio 1 dalį, ir rezerve esančių apyvartinių taršos leidimų skaičių. Neatsižvelgiama į trejų metų laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2007 m. išmestus teršalus ir jų atžvilgiu išduotus apyvartinius taršos leidimus. Apyvartoje buvusių apyvartinių taršos leidimų skaičius pirmą kartą skelbiamas 2017 m. gegužės 15 d.
______________
* Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2017/... , kuriuo nustatoma klimato politika siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo („Klimato politikos reglamentas, kuriuo įgyvendinamas Paryžiaus susitarimas“) (OL L ..., ..., p. ...).“

(1)Klausimas buvo grąžintas nagrinėti atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0208/2017).

Teisinė informacija - Privatumo politika