2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Rolando Pakso imunitetą (2016/2070(IMM))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. kovo 31 d. perduotą prašymą atšaukti Rolando Pakso imunitetą, kuris buvo paskelbtas 2016 m. balandžio 13 d. plenariniame posėdyje,
– išklausęs Rolando Pakso paaiškinimą, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 6 dalyje,
– surengęs keitimąsi nuomonėmis su Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiuoju prokuroru,
– atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(1),
– atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo 4 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Seimo statuto 22 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0219/2017),
A. kadangi Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras pateikė prašymą atšaukti Europos Parlamento nario Rolando Pakso imunitetą, nes vyksta nusikalstamų veikų tyrimas;
B. kadangi generalinio prokuroro prašymas susijęs su įtarimais, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d. Rolandas Paksas sutiko priimti kyšį pažadėdamas paveikti valstybės institucijas ir valstybės tarnautojus, šiems vykdant savo įgaliojimus, ir tai galėtų sudaryti nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą;
C. kadangi pagal Protokolo Nr. 7 9 straipsnį Europos Parlamento nariai Parlamento sesijų metu naudojasi savo valstybės teritorijoje imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams;
D. kadangi pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnį Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė;
E. kadangi Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad Europos Parlamento narys Lietuvos Respublikos teritorijoje turi tokią pačią asmens neliečiamybę kaip ir Lietuvos Respublikos Seimo narys, jeigu Europos Sąjungos teisės normos nenumato kitaip;
F. kadangi Seimo statuto 22 straipsnyje nurodyta, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis nusikaltimą (in flagranti); šiais atvejais generalinis prokuroras apie tai nedelsdamas praneša Seimui;
G. kadangi remiantis Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalimi Parlamento nario imunitetas nėra jo asmeninė privilegija, bet viso Parlamento ir jo narių nepriklausomybės garantija;
H. kadangi Parlamento nario imuniteto tikslas – apsaugoti Parlamentą ir jo narius nuo teisinio proceso, kai tai susiję su veikla, vykdoma einant parlamentines pareigas ir kuri negali būti atskirta nuo tų pareigų;
I. kadangi, kai toks procesas nesusijęs su Parlamento nario pareigų vykdymu, imunitetas turėtų būti atšaukiamas, nebent paaiškėja, kad ketinimas, sudarantis teisinio proceso pagrindą, gali pakenkti Parlamento nario politinei veiklai, taigi ir Parlamento nepriklausomumui (fumus persecutionis);
J. kadangi, remiantis šioje byloje pateikta plačia ir išsamia informacija, nėra pagrindo įtarti, kad su Rolandu Paksu susijęs procesas vykdomas remiantis ketinimu pakenkti jo kaip Europos Parlamento nario politinei veiklai;
K. kadangi Europos Parlamentas nėra įgaliotas pareikšti savo nuomonės dėl Parlamento nario kaltumo ar nekaltumo ir dėl to, ar veiksmai, kuriais jis yra kaltinamas, užtraukia jam baudžiamąją atsakomybę, jis taip pat nėra įgaliotas pareikšti savo nuomonės dėl atitinkamų nacionalinių teisinių ir teisminių sistemų privalumų;
1. nusprendžia atšaukti Rolando Pakso imunitetą;
2. paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą kompetentingai Lietuvos Respublikos institucijai ir Rolandui Paksui.
1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU:C:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.