Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8, 151, 153 ir 157 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos nuostatas dėl socialinių teisių ir vyrų bei moterų lygybės,

–  atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 22 ir 25 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į JT Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto bendrąją pastabą Nr. 16 „Lygios moterų ir vyrų teisės naudotis visomis ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis teisėmis“ (Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 3 straipsnis)(1), ir į JT Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto bendrąją pastabą Nr. 19 „Teisė į socialinę apsaugą“ (Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 9 straipsnis)(2),

—  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į Europos socialinės chartijos 4 straipsnio 2 ir 3 dalis, 12, 20 ir 23 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 5 d. Europos socialinių teisių komiteto išvadas(3),

–  atsižvelgdamas į 1978 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvą 79/7/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo nuoseklaus įgyvendinimo socialinės apsaugos srityje(4),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(5),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo(6),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo(7),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugpjūčio mėn. parengtą Komisijos veiksmų planą dėl iniciatyvos „Nauja pradžia sprendžiant problemas, su kuriomis susiduria dirbančios šeimos derindamos profesinį ir asmeninį gyvenimą“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 3 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ (SWD(2015)0278), ypač į šiame dokumente nurodytą tikslą Nr. 3.2,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl prie pensinio amžiaus artėjančių moterų padėties(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl vienišų motinų padėties(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 24 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl principo už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį taikymo(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl ekonomikos krizės poveikio lyčių lygybei ir moterų teisėms(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl 2013 m. pažangos lyčių lygybės Europos Sąjungoje srityje(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl ES moterų ir vyrų lygybės strategijos po 2015 m.(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją „2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo taikymas“(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai palankių darbo rinkos sąlygų kūrimo(15),

—  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 18 d. Tarybos išvadas „Lygios moterų ir vyrų galimybės pajamų srityje. Vyrų ir moterų pensijų skirtumo panaikinimas“,

—  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 7 d. trijų (ES pirmininkavusios, pirmininkaujančios ir pirmininkausiančios) valstybių narių grupės deklaraciją dėl lyčių lygybės, kurią pateikė Nyderlandai, Slovakija ir Malta,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 7 d. Tarybos priimtą Europos lyčių lygybės paktą (2011–2020 m.),

–  atsižvelgdamas į savo Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminio skyriaus užsakymu atliktą tyrimą „Vyrų ir moterų pensijų skirtumas. Motinų ir vaikų neturinčių moterų skirtumai“ (2016 m.) ir į Komisijos tyrimą „Vyrų ir moterų pensijų skirtumas ES“ (2013 m.),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0197/2017),

A.  kadangi Europos Sąjungoje 2015 m. vyrų ir moterų pensijų skirtumas, kurį galima apibrėžti kaip vidutinės moterų gaunamos pensijos (iki išskaičiuojant mokesčius) skirtumą, palyginti su vyrų gaunama pensija, siekė 38,3 proc. 65 metų amžiaus ir vyresnių asmenų grupėje ir per pastaruosius penkerius metus padidėjo pusėje valstybių narių; kadangi finansų krizė per pastaruosius keletą metų padarė neigiamą poveikį daugelio moterų pajamoms; kadangi kai kuriose valstybėse narėse 11–36 proc. moterų apskritai negauna jokios pensijos;

B.  kadangi lyčių lygybė yra vienas iš bendrų ir pagrindinių principų, įtvirtintų Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje ir 3 straipsnio 3 dalyje, SESV 8 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnyje; be to, kadangi lyčių lygybė turėtų būti integruota į visų sričių Sąjungos politiką, visas jos iniciatyvas, programas ir veiksmus;

C.  kadangi daugumoje ES valstybių narių moterys gauna mažesnes pensijas nei vyrai ir jų yra žymiai daugiau skurdžiausiai gyvenančių pensininkų grupėje ir žymiai mažiau turtingiausiai gyvenančių pensininkų grupėje;

D.  kadangi Europos Sąjungoje, kurioje lyčių lygybė yra vienas iš pagrindinių principų, o visų žmonių teisė gyventi oriai – viena iš pagrindinių teisių, įtvirtintų ES pagrindinių teisių chartijoje, šie skirtumai yra nepriimtini, jie turėtų būti sumažinti ir visos pensijų įmokos turėtų būti apskaičiuojamos ir mokamos neatsižvelgiant į lytį;

E.  kadangi 28 valstybes nares turinčioje Europos Sąjungoje kas ketvirtam asmeniui jo gaunama pensija yra pagrindinis pajamų šaltinis ir kadangi dėl smarkiai augančio pensinį amžių pasiekusių asmenų skaičiaus (tai vyksta dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės ir dėl bendro visuomenės senėjimo), šiai kategorijai priklausančių asmenų skaičius iki 2060 m. išaugs dvigubai;

F.  kadangi dėl demografinių pokyčių ateityje vis mažiau dirbančiųjų turės išlaikyti vis daugiau pensininkų, todėl didės privačių ir profesinių senatvės pensijų sistemų reikšmė;

G.  kadangi pensijų politikos tikslas yra užtikrinti ekonominį nepriklausomumą, o tai yra itin svarbu siekiant moterų ir vyrų lygybės, ir kadangi valstybių narių socialinės apsaugos sistemos visiems ES piliečiams turėtų užtikrinti tinkamas ir pakankamas pajamas išėjus į pensiją ir tinkamą gyvenimo lygį, taip pat apsaugoti juos nuo skurdo pavojaus, kurį lemia įvairūs veiksniai, arba nuo socialinės atskirties, siekiant užtikrinti aktyvų socialinį, kultūrinį ir politinį jų dalyvavimą ir orų gyvenimą senatvėje, kad jie galėtų toliau dalyvauti visuomenės gyvenime;

H.  kadangi didėjanti asmeninė atsakomybė priimti taupymo sprendimus, susijusius su įvairaus pobūdžio rizika, taip pat reiškia, kad asmenys turi būti aiškiai informuoti apie turimas pasirinkimo galimybes ir susijusią riziką; kadangi ir moterims, ir vyrams (ypač moterims) reikia padėti didinti jų finansinio raštingumo lygį, kad jie galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus šiuo vis sudėtingesniu klausimu;

I.  kadangi dėl pensijų skirtumų paprastai dar labiau pablogėja moterų padėtis, kiek tai susiję su ekonominiu pažeidžiamumu, joms kyla socialinės atskirties, nuolatinio skurdo ir ekonominės priklausomybės, visų pirma nuo sutuoktinių arba kitų šeimos narių, pavojus; kadangi darbo užmokesčio ir pensijų skirtumas yra dar didesnis kalbant apie moteris, kurių padėtis nepalanki įvairiais aspektais ar kurios priklauso rasinėms, etninėms, religinėms ir kalbinėms mažumoms, nes dažnai jos dirba darbą, kuriam reikia mažiau gebėjimų ir kuriame mažesnė atsakomybė;

J.  kadangi su asmeninėmis, o ne su išvestinėmis teisėmis susijusios pensijos galėtų padėti užtikrinti visų asmenų ekonominį nepriklausomumą, mažinti paskatas nesiieškoti oficialaus darbo ir kuo labiau mažinti lyčių stereotipus;

K.  kadangi dėl ilgesnės tikėtinos gyvenimo trukmės moterims vidutiniškai reikia didesnių pajamų išėjus į pensiją negu vyrams siekiant aprėpti visą jų pensinio amžiaus laikotarpį; kadangi tokių papildomų pajamų galima gauti pasitelkiant maitintojo netekimo pensijų sistemą;

L.  kadangi dėl to, kad trūksta palyginamų, išsamių, patikimų ir reguliariai atnaujinamų duomenų, kurie padėtų įvertinti pensijų skirtumo mastą ir prie jo prisidedančių veiksnių reikšmę, neaišku, kokios priemonės būtų veiksmingiausios siekiant kovoti su šiuo skirtumu;

M.  kadangi šis skirtumas didesnis 65–74 metų amžiaus asmenų grupėje (didesnis kaip 40 proc.), palyginti su vyresnių kaip 65 metų amžiaus asmenų grupės vidurkiu, be kita ko, dėl galimybės kai kuriose valstybėse narėse perkelti teises, pavyzdžiui, susijusias su našlyste;

N.  kadangi mažinant ir įšaldant pensijas didėja skurdo rizika sulaukus senatvės, ypač kalbant apie moteris; kadangi skurdo ir socialinės atskirties riziką patiriančių pagyvenusių moterų dalis 2014 m. siekė 20,2 proc., palyginti su 14,6 proc. vyrų, ir kadangi 2050 m. vyresnių negu 75 m. asmenų, patiriančių skurdo riziką, dalis daugumoje valstybių narių gali siekti 30 proc.;

O.  kadangi vyresnių negu 65 m. asmenų pajamos sudaro beveik 94 proc. visų gyventojų vidurkio pajamų; tačiau kadangi maždaug 22 proc. vyresnių negu 65 m. moterų yra žemiau skurdo rizikos ribos;

P.  kadangi Europos Sąjungoje 2014 m. pensijų skirtumo vidurkis slėpė didelius valstybių narių skirtumus; kadangi mažiausias vyrų ir moterų pensijų skirtumas yra 3,7 proc., didžiausias – 48,8 proc., o 14-oje valstybių narių šis skirtumas viršija 30 proc.;

Q.  kadangi senatvės pensiją gaunančių gyventojų procentas valstybėse narėse labai skiriasi (2013 m. Kipre jų buvo 15,1 proc., o Lietuvoje – 31,8 proc.) ir kadangi 2013 m. daugumoje ES valstybių narių daugumą pensijos gavėjų sudarė moterys;

R.  kadangi pensijų skirtumas, pagrįstas daugybe veiksnių, rodo vyrų ir moterų padėties pusiausvyros trūkumą, susijusį su jų profesiniu ir šeimos gyvenimu, galimybėmis mokėti pensijų įmokas, atitinkama padėtimi šeimos struktūroje ir pajamų apskaičiavimu pensijų mokėjimo tikslais; kadangi šis skirtumas taip pat atspindi darbo rinkos segregaciją ir padėtį, kai daugiau moterų dirba ne visą darbo dieną, gauna mažesnį valandinį užmokestį, daro karjeros pertraukas ir įgyja mažesnį darbo stažą, nes dirba nemokamai rūpindamosi savo vaikais ir šeimos nariais; kadangi, turint tai omenyje, pensijų skirtumą reikėtų laikyti pagrindiniu lyčių nelygybės darbo rinkoje rodikliu, juo labiau, kad dabartinis vyrų ir moterų pensijų skirtumas beveik atitinka bendrą uždarbio skirtumą (39,7 proc. 2015 m.);

S.  kadangi pensijų skirtumo, kuris yra per visą karjerą patirtų lyčių skirtumų ir nelygybės, be kita ko, prieigos prie galių ir finansinių išteklių visą gyvenimą aspektu, sankaupa ir atsispindi pirmosios ir antrosios pakopų pensijų sistemoje, tikrasis mastas gali būti maskuojamas taikant korekcines priemones;

T.  kadangi šis pensijų skirtumas atitinkamu momentu atspindi visuomenėje ir darbo rinkoje kelis dešimtmečius vyraujančias sąlygas; kadangi šios sąlygos priklauso nuo kartais svarbių pokyčių, kurie darys poveikį įvairių moterų pensininkių kartų poreikiams;

U.  kadangi pensijų skirtumas priklauso nuo asmeninės padėties, socialinio, vedybinio ir (arba) šeiminio atitinkamų moterų pensininkių statuso; kadangi dėl šių aplinkybių vienodo požiūrio visiems metodas nebūtinai padės pasiekti geriausių rezultatų;

V.  kadangi nepilnos šeimos yra ypač pažeidžiamos, nes jos sudaro 10 proc. visų šeimų, kuriose yra išlaikomų vaikų, ir kadangi 50 proc. šių vaikų patiria skurdo ir socialinės atskirties riziką, t. y. du kartus daugiau negu visi gyventojai; kadangi pensijų skirtumas tiesiogiai priklauso nuo per gyvenimą išaugintų vaikų skaičiaus ir kad lyginant vyrų ir ištekėjusių moterų bei motinų padėtį pensijų skirtumas yra gerokai didesnis negu lyginant vyrų ir vienišų moterų, neturinčių vaikų, padėtį; kadangi šiuo aspektu motinų (ypač vienišų motinų) patiriama nelygybė, tikėtina, padidės joms išėjus į pensiją;

W.  kadangi dėl nėštumo ir vaiko priežiūros atostogų motinos (iš visų asmenų, sutrumpinusių darbo laiką tam, kad galėtų pasirūpinti jaunesniais kaip aštuonerių metų vaikais, 79,76 proc. yra motinos) dažnai priverstos dirbti menkai apmokamus darbus ar ne visą darbo dieną arba daryti nepageidaujamas profesinės karjeros pertraukas, kad galėtų rūpintis vaikais; kadangi motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogos yra būtinos ir itin svarbios priemonės siekiant geriau dalytis su priežiūra susijusias užduotis, kuo labiau pagerinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir kuo labiau sumažinti moterų karjeros pertraukas;

X.  kadangi vaikų skaičius neturi poveikio arba netgi turi teigiamą poveikį vyrų darbo užmokesčiui, o kartu – jų teisėms į pensiją;

Y.  kadangi nustatomas žemesnis už tikrąjį moterų nedarbo lygis, nes daug moterų, visų pirma gyvenančių kaimo arba atokiose vietovėse, iš kurių nemažai taip pat tik šeimininkauja namuose ir rūpinasi vaikais, neužregistruojamos kaip bedarbės; kadangi dėl to atsiranda jų pensijų skirtumų;

Z.  kadangi dėl įprastų darbo organizavimo sąlygų poroms, kuriose tiek tėvas, tiek motina nori dirbti visą darbo dieną, sunku tinkamai suderinti šeimos ir profesinį gyvenimą;

AA.  kadangi pensijų kreditai moterims ir vyrams kaip tam tikra išmokos rūšis už vaikų arba šeimos narių priežiūrą galėtų padėti užtikrinti, kad karjeros pertraukos dėl priežiūros neturėtų neigiamos įtakos pensijai, ir tokių sistemų taikymą būtų pageidautina išplėsti arba paspartinti visose valstybėse narėse;

AB.  kadangi įvairių rūšių darbui taikomi pensijų kreditai gali padėti visiems darbuotojams gauti pensijos pajamas;

AC.  kadangi, nors dedamos tam tikros pastangos šiai padėčiai ištaisyti, moterų užimtumo lygis vis dar mažesnis, nei numatyta strategijos „Europa 2020“ tiksluose, ir taip pat yra mažesnis už vyrų užimtumo lygį; kadangi pastangos siekti aktyvesnio moterų dalyvavimo darbo rinkoje padeda mažinti ES vyrų ir moterų pensijų skirtumą, nes dalyvavimą darbo rinkoje ir pensijos dydį sieja tiesioginis ryšys; kadangi užimtumo lygis neparodo informacijos apie darbo trukmę ar pobūdį, taigi jo reikšmingumas kalbant apie darbo užmokesčio ir pensijų lygį yra tik sąlyginis;

AD.  kadangi karjeros trukmė daro tiesioginį poveikį pensijų skirtumui; kadangi moterų, palyginti su vyrais, karjera būna vidutiniškai daugiau kaip 10 metų trumpesnė, taip pat kadangi moterų, kurių karjera trunka trumpiau kaip 14 metų, pensijų skirtumas dukart didesnis (64 proc.) nei moterų, kurių karjera trunka ilgiau (32 proc.);

AE.  kadangi moterys dažniau negu vyrai daro pasikartojančias karjeros pertraukas, dirba nestandartinių formų darbą, dirba ne visą darbo dieną (32 proc., o vyrų – 8,2 proc.) arba nemokamai, ypač rūpindamosi vaikais ir giminaičiais, ir joms tenka beveik visa atsakomybė už priežiūrą ir namų ūkio darbus dėl vis dar išlikusios lyčių nelygybės, ir visa tai turi neigiamo poveikio jų pensijoms;

AF.  kadangi investicijos į mokyklas, ikimokyklinį ugdymą, universitetus ir vyresnio amžiaus žmonių priežiūrą gali padėti užtikrinti geresnę šeimos ir profesinio gyvenimo pusiausvyrą ir ilguoju laikotarpiu gali ne tik padėti kurti darbo vietas, bet ir suteikti moterims aukštos kokybės darbo vietų ir galimybę ilgiau likti darbo rinkoje, o ilgainiui tai turėtų teigiamo poveikio jų pensijoms;

AG.  kadangi dažniausiai moterys užsiima neformalia slauga, kuri yra pagrindinis mūsų visuomenės ramstis, ir šį disbalansą atspindi moterų ir vyrų pensijų skirtumas; kadangi tokio pobūdžio nematomas darbas nepakankamai pripažįstamas, ypač kalbant apie teises į pensijų išmokas;

AH.  kadangi Europos Sąjungoje vis dar esama didelio vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo; kadangi tokio skirtumo (2014 m. jis siekė 16,3 proc.) priežastis – visų pirma diskriminacijos ir segregacijos reiškiniai, dėl kurių žymiai daugiau moterų negu vyrų dirba sektoriuose, kuriuose darbo užmokestis mažesnis nei kituose sektoriuose, ypač tuose, kuriuose dominuoja vyrai; kadangi vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą lemia ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, karjeros pertraukos arba priverstinis darbas ne visą darbo dieną, siekiant suderinti darbą ir šeimos pareigas, stereotipai, nepakankamas moterų darbo vertinimas ir skirtingas išsimokslinimo ir profesinės patirties lygis;

AI.  kadangi SESV 151 straipsnyje pripažįstama, jog ES tikslas – siekti deramos socialinės apsaugos; kadangi ES turėtų atitinkamai remti valstybes nares, teikdama rekomendacijas, kaip gerinti vyresnio amžiaus asmenų, kurie dėl amžiaus arba asmeninės padėties turi teisę gauti pensiją, apsaugą;

AJ.  kadangi dėl stiprėjančio ryšio tarp įmokų ir pajamų, kartu su vis svarbesniu antrosios ir trečiosios pensijų sistemų pakopų vaidmeniu, rizika, kad su lytimi susiję veiksniai darys poveikį pensijų skirtumui, perkeliama privačiojo sektoriaus veikėjams;

AK.  kadangi vykdant pensijų sistemų reformas, nustatytas 2012 m. Europos Komisijos baltojoje knygoje dėl pensijų, neatliktas poveikio lytims ex ante ir ex post vertinimas;

AL.  kadangi už viešųjų socialinės apsaugos ir pensijų sistemų organizavimą atsakingos tik valstybės narės; kadangi Europos Sąjunga visų pirma turi papildomąją kompetenciją pensijų sistemų srityje, ypač pagal SESV 153 straipsnį;

Bendrosios pastabos

1.  prašo Komisijos glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis parengti strategiją, kuria būtų siekiama Europos Sąjungoje pašalinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą, ir padėti valstybėms narėms parengti atitinkamas gaires;

2.  remia Tarybos raginimą įgyvendinti naują Komisijos iniciatyvą, kurią vykdant būtų parengta 2016–2020 m. lyčių lygybės strategija, priimta kaip komunikatas, kaip ir ankstesnės strategijos, ir užtikrinti, kad Europos Sąjunga prisiimtų strateginį įsipareigojimą dėl lyčių lygybės, kuris turėtų būti glaudžiai susijęs su strategija „Europa 2020“, bei šiam raginimui pritaria;

3.  mano, kad šia strategija turėtų būti ne tik siekiama valstybių narių lygmeniu pašalinti pensijų skirtumo poveikį, visų pirma pažeidžiamiausiems asmenims, tačiau ja remiantis taip pat turėtų būti užkirstas kelias skirtumui ateityje ir naikinamos giliosios jo priežastys, pvz., nevienoda vyrų ir moterų padėtis darbo rinkoje kalbant apie darbo užmokestį, galimybę siekti karjeros ir galimybes dirbti visą darbo dieną, taip pat darbo rinkos segregacija; atsižvelgdamas į tai, ragina vykdyti tarpvyriausybinį dialogą ir keistis geriausios praktikos pavyzdžiais tarp valstybių narių;

4.  pabrėžia, kad norint sėkmingai įgyvendinti strategiją būtina taikyti daugialypio pobūdžio metodą ir derinti įvairių politikos sričių veiksmus, kuriais siekiama pagerinti lyčių lygybę, taigi turi būti vadovaujamasi viso gyvenimo perspektyva grindžiamu požiūriu į pensiją atsižvelgiant į visą asmens profesinės veiklos laikotarpį, naikinama vyrų ir moterų nelygybė kalbant apie užimtumo lygį, karjerą, galimybes mokėti pensijų įmokas ir nelygybė, atsirandanti dėl pensijų sistemų tvarkos; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tolesnių veiksmų atsižvelgiant į 2015 m. birželio 18 d. Tarybos išvadas „Lygios moterų ir vyrų galimybės pajamų srityje. Vyrų ir moterų pensijų skirtumo panaikinimo“;

5.  atkreipia dėmesį į svarbų socialinių partnerių vaidmenį aptariant klausimus, susijusius su minimaliu darbo užmokesčiu, laikantis subsidiarumo principo; atkreipia dėmesį į svarbų profesinių sąjungų ir kolektyvinių derybų susitarimų vaidmenį užtikrinant, kad vyresnio amžiaus asmenys galėtų gauti valstybinę pensiją, laikantis kartų solidarumo ir lyčių lygybės principų; pabrėžia, kad priimant politinius sprendimus, kuriais keičiami svarbūs teisiniai tinkamumo sąlygų, susijusių su teise gauti pensiją, aspektai, svarbu deramai atsižvelgti į socialinius partnerius; ragina ES ir valstybes nares bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir lyčių lygybės organizacijomis parengti ir įgyvendinti politiką, skirtą vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumui panaikinti; rekomenduoja valstybėms narėms svarstyti galimybę reguliariai rengti darbo užmokesčio apžvalgas šiam darbui papildyti;

6.  ragina valstybes nares parengti dėmesingas priemones darbuotojams, dėl sveikatos nepajėgiantiems dirbti iki teisėto pensinio amžiaus, kuriomis būtų užkertamas kelias skurdui; mano, kad turėtų būti išsaugota darbuotojų, susiduriančių su sunkiomis arba pavojingomis darbo sąlygomis, ankstyvo išėjimo į pensiją sistema; mano, kad užimtumo rodiklių didinimas kuriant kokybiškas darbo vietas galėtų padėti gerokai sumažinti asmenų, nepajėgiančių dirbti iki teisėto pensinio amžiaus, skaičiaus augimą ateityje ir taip palengvinti finansinę senėjimo naštą;

7.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl griežta taupymo politika grindžiamų konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų poveikio pensijų sistemoms ir jų tvarumui, taip pat galimybei gauti įmokomis pagrįstą pensiją – su šia problema susiduria vis daugiau valstybių narių – taip pat dėl neigiamo poveikio, kurį šios rekomendacijos daro pajamų dydžiui ir socialiniams pervedimams, būtiniems norint panaikinti skurdą ir socialinę atskirtį;

8.  pabrėžia, kad subsidiarumo principas turi būti griežtai taikomas ir pensijų srityje;

Vertinimas ir sąmoningumo didinimas siekiant veiksmingiau spręsti pensijų skirtumų problemą

9.  ragina valstybes nares ir Komisiją toliau tirti vyrų ir moterų pensijų skirtumą ir bendradarbiauti su Eurostatu ir Europos lyčių lygybės institutu (EIGE) siekiant nustatyti oficialius ir patikimus vyrų ir moterų pensijų skirtumo rodiklius, taip pat įvairius veiksnius, dėl kurių atsiranda vyrų ir moterų pensijų skirtumas, siekiant jį stebėti, iškelti aiškius mažinimo tikslus ir pateikti ataskaitą Europos Parlamentui; ragina valstybes nares kasmet teikti Eurostatui statistinius duomenis apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumus, kad būtų galima įvertinti pokyčius visoje ES ir imtis priemonių šiai problemai spręsti;

10.  ragina Komisiją atlikti nuodugnų 2012 m. baltojoje knygoje dėl pensijų pateiktų rekomendacijų, kuriomis siekiama panaikinti vyrų ir moterų pensijų skirtumo priežastis, poveikio pažeidžiamiausiems asmenims, ypač moterims, įvertinimą, taip pat nustatyti oficialų vyrų ir moterų pensijų skirtumo rodiklį ir sistemingai jį stebėti; ragina tinkamai įvertinti iki šiol pateiktas rekomendacijas arba priemones, kurių imtasi, ir vykdyti jų poveikio lytims stebėseną; ragina Komisiją padėti rengti pagal lytis suskirstytus statistinius duomenis ir vykdyti tyrimus, siekiant gerinti pensijų reformų poveikio moterų klestėjimui ir gerovei stebėseną ir vertinimą;

11.  ragina valstybes nares vykdant savo socialinę politiką remti veiksmus, kuriais siekiama pašalinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą, didinti atsakingų sprendimus priimančių subjektų sąmoningumą šiuo klausimu ir rengti programas, kurių tikslas – didinti moterų informuotumą apie vyrų ir moterų pensijų skirtumo pasekmes joms, taip pat suteikti joms reikalingas priemones, kad būtų galima parengti tvarias moterų specifinius poreikius atitinkančias pensijų finansavimo strategijas, ir daugiau informuoti apie galimybes moterims gauti antrosios ir trečiosios pakopos pensijas, visų pirma sektoriuose, kuriuose daugiausiai dirba moterys ir kur susidomėjimas gali būti nedidelis; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau didinti visuomenės informuotumą vienodo darbo užmokesčio ir vyrų ir moterų pensijų skirtumo, taip pat tiesioginės ir netiesioginės moterų diskriminacijos darbo vietoje klausimais;

12.  pakartoja, kad, siekiant sudaryti geresnes sąlygas palyginti, ES lygmeniu būtina aiškiai ir suderintai apibrėžti tokius terminus, kaip vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas, vyrų ir moterų pensijų skirtumas;

13.  ragina valstybes nares ir Sąjungos institucijas skatinti tyrimus, susijusius su vyrų ir moterų pensijų skirtumo poveikiu ir finansine moterų nepriklausomybe, atsižvelgiant į tokius klausimus, kaip antai, senėjanti visuomenė, skirtingos vyrų ir moterų sveikatos priežiūros sąlygos ir tikėtina gyvenimo trukmė, šeimos struktūrų pokytis, vieno asmens namų ūkių skaičiaus didėjimas ir įvairios moterų asmeninės situacijos; taip pat jas ragina parengti galimas vyrų ir moterų pensijų skirtumo panaikinimo strategijas;

Galimybių mokėti pensijų įmokas skirtumų mažinimas

14.  prašo Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendinami ES teisės aktai, skirti kovai su netiesiogine ir tiesiogine diskriminacija dėl lyties, būtų sistemingai stebima jų taikymo pažanga ir nesilaikymo atveju būtų inicijuojamos pažeidimų nagrinėjimo procedūros, taip pat pagal galimybes peržiūrėti šiuos teisės aktus siekiant garantuoti vyrų ir moterų lygybę mokant pensijų įmokas;

15.  griežtai smerkia vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ir su juo susijusį „nepaaiškinamą“ veiksnį, kurį lemia diskriminacija darbo vietoje, ir pakartoja savo raginimą, kad Direktyva 2006/54/EB, kurią aiškiai ir tinkamai į nacionalinę teisę perkėlė tik dvi valstybės narės, turi būti peržiūrėta siekiant vyrams ir moterims geriau užtikrinti vienodas sąlygas kalbant apie užimtumą ir darbo užmokestį, vienodo užmokesčio už vienodą darbą principo taikymą, nes tai garantuojama Sutartimi nuo EEB sukūrimo;

16.  ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti nediskriminavimo, taip pat lygybės darbo rinkoje ir siekiant įsidarbinti principą ir pirmiausia priimti socialinės apsaugos priemones, skirtas užtikrinti, kad moterų darbo užmokestis ir teisės į socialines išmokas, įskaitant pensijas, atitiktų vienodo užmokesčio abiejų lyčių darbuotojams už vienodą arba vienodos vertės darbą principą; ragina valstybes nares parengti tinkamas priemones, siekiant riboti vienodo užmokesčio mokėjimo abiejų lyčių darbuotojams už vienodą arba vienodos vertės darbą principo pažeidinėjimą;

17.  primygtinai ragina valstybes nares, darbdavius ir profesines sąjungas parengti ir įgyvendinti praktines ir konkrečias darbo vietų vertinimo priemones, kurias taikant būtų padedama nustatyti lygiavertį darbą ir taip užtikrinti vienodą moterų ir vyrų darbo užmokestį, o galiausiai ir vienodas pensijas ateityje; skatina įmones kasmet atlikti vienodo darbo užmokesčio auditą, skelbti kuo skaidresnius duomenis ir mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą;

18.  ragina Komisiją ir valstybes nares kovoti su horizontaliąja ir vertikaliąja segregaciją darbo rinkoje šalinant lyčių nelygybę ir diskriminaciją užimtumo srityje ir raginant (visų pirma šviečiant ir didinant informuotumą) mergaites ir moteris rinktis studijas, profesijas ir karjerą inovacijų ir augimo srityse pirmaujančiuose sektoriuose, kuriuose šiandien dėl įsigalėjusių stereotipų dominuoja vyrai;

19.  ragina Komisiją ir valstybes nares teikti daugiau paskatų moterims ilgiau ir su trumpesnėmis pertraukomis dalyvauti darbo rinkoje, kad didėtų jų ekonominė nepriklausomybė šiuo metu ir senatvėje;

20.  primena, jog atsižvelgiant į tai, kad vis dažniau atsakomybė už pensijų sistemas perkeliama į asmeninio finansavimo sistemas, svarbu užtikrinti, kad būtų laikomasi nediskriminavimo principo ir abiem lytims taikomų aktuarinių kriterijų, kai suteikiamos galimybės naudotis finansinėmis paslaugomis, kurioms taikoma Direktyva 2004/113/EB; pažymi, kad vienodos taisyklės abiem lytims taikymas padės sumažinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą; ragina valstybes nares ir Komisiją, atsižvelgiant į ES nediskriminavimo ir lyčių lygybės principus, profesinių pensijų sistemų dalyviams ir jų išmokų gavėjams didinti skaidrumą, suteikti daugiau galimybių susipažinti su informacija ir užtikrinti didesnį tikrumą;

21.  pabrėžia, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas aiškiai nurodė, jog profesinių pensijų sistemos turi būti laikomos užmokesčiu, todėl joms taip pat turi būti taikomas vienodo požiūrio principas;

22.  ragina valstybes nares itin daug dėmesio skirti moterims, kurios neretai nėra įgijusios teisių į pensiją ir todėl stokoja ekonominės nepriklausomybės, visų pirma skyrybų atveju;

Vyrų ir moterų nelygybės mažinimas profesinės karjeros srityje

23.  teigiamai vertina tai, kad Komisija atsakė į jo raginimą gerinti galimybes suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą, teikdama ne teisėkūros pasiūlymus ir pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo sukuriamos kelios atostogų rūšys, kad būtų reaguojama į XXI a. problemas; pabrėžia, kad Komisijos pateikti pasiūlymai yra geras pagrindas siekiant patenkinti ES piliečių lūkesčius; ragina visas institucijas kuo greičiau imtis veiksmų šio dokumentų rinkinio atžvilgiu;

24.  primygtinai ragina valstybes nares laikytis motinystės teisių teisės aktų ir užtikrinti jų vykdymą, kad, kalbant apie pensijas, moterys nepatektų į nepalankią padėtį dėl to, kad, būdamos darbingo amžiaus, jos buvo motinos;

25.  ragina valstybes nares apsvarstyti, ar darbuotojai galėtų turėti galimybę derėtis dėl savanoriškos darbo lankstumo tvarkos, be kita ko, dėl pažangaus darbo modelio, atsižvelgiant į nacionalinę praktiką ir nepriklausomai nuo amžiaus vaikų ar šeimos padėties, nes taip moterims ir vyrams būtų suteikta geresnė profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros galimybė, kad jie nebūtų verčiami pasirinkti, kuriam iš jų teikti pirmenybę, kai reikia vykdyti priežiūros pareigas;

26.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl slaugytojo atostogų, pateiktą direktyvoje dėl tėvų ir globėjų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, ir primena šios direktyvos raginimą šiems asmenims užtikrinti tinkamą atlyginimą ir socialinę apsaugą; ragina valstybes nares remiantis geriausia praktika nustatyti moterims ir vyrams taikomus „priežiūros kreditus“, kuriais pasinaudojant būtų galima kompensuoti karjeros pertraukas, kurios buvo daromos siekiant teikti neformaliąją priežiūrą šeimos nariams, arba formaliosios priežiūros laikotarpius, pvz., motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogas, ir juos panaudoti teisingai apskaičiuojant pensijos dydį; pabrėžia, kad šie kreditai turėtų būti skiriami už trumpą ir terminuotą laikotarpį, kad nebūtų dar labiau padidinti stereotipai ir skirtumai;

27.  ragina valstybes nares parengti strategijas, kaip pripažinti neformaliosios šeimos narių ir kitų priklausomų asmenų priežiūros svarbą ir šį darbą teisingai padalyti tarp moterų ir vyrų, nes kitaip moterims kyla potenciali karjeros pertraukų ir mažų garantijų darbo rizika, ir todėl atsiranda pavojus ir jų teisėms į pensiją; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia priemonių, skatinančių vyrus naudotis vaiko priežiūros ir tėvystės atostogomis, svarbą;

28.  ragina valstybes nares sudaryti sąlygas po motinystės arba vaiko priežiūros atostogų grįžusiam darbuotojui dirbti panašiomis darbo sąlygomis;

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad tinkamą moterų ir vyrų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą galima užtikrinti tik tuo atveju, kai galima naudotis vietoje teikiamomis kokybiškomis, įperkamomis ir prieinamomis vaikų, pagyvenusių žmonių ir kitų priklausomų asmenų priežiūros paslaugomis ir kai skatinama vienodai dalytis pareigas, išlaidas ir priežiūrą; ragina valstybes nares didinti investicijas į paslaugas vaikams, pabrėžia būtinybę kaimo regionuose užtikrinti vaikų priežiūros įstaigų prieinamumą ir primygtinai ragina Komisiją padėti valstybėms narėms, be kita ko, skiriant ES lėšų, kurti tokias įstaigas, kad jos būtų prieinamos visiems; ragina valstybes nares ne tik kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2020 m. įgyvendinti Barselonos tikslus, bet ir nustatyti ir panašius tikslus ilgalaikės priežiūros paslaugų atveju ir kartu užtikrinti pasirinkimo galimybes toms šeimoms, kurios pirmenybę teikia kitokiam vaiko priežiūros modeliui; sveikina valstybes nares, kurios jau įgyvendino abu tikslų rinkinius;

Pensijų sistemų poveikis pensijų skirtumui

30.  ragina valstybes nares remiantis patikimais ir palyginamais duomenimis įvertinti savo pensijų sistemos poveikį pensijų skirtumui ir jį lemiančius veiksnius, kad būtų galima kovoti su diskriminacija ir užtikrinti valstybių narių pensijų sistemų skaidrumą;

31.  pabrėžia, kad užtikrinant pensijų sistemų tvarumą reikia atsižvelgti į problemas, kylančias dėl demografinių pokyčių, senėjančios visuomenės, gimstamumo lygio, taip pat ekonomiškai aktyvių asmenų ir pensinio amžiaus sulaukusių asmenų santykio; primena, kad pensinio amžiaus sulaukusių asmenų situacija labai priklauso nuo to, kiek metų jie dirbo ir kiek įmokų sumokėta;

32.  atsižvelgdamas į ilgėjančią tikėtiną gyvenimo trukmę Europos Sąjungoje, ragina valstybes nares nedelsiant įgyvendinti būtinus struktūrinius pensijų sistemų pakeitimus, kad būtų užtikrinta tvari socialinė apsauga;

33.  ragina Komisiją ir valstybes išsamiau ištirti galimą poveikį, kurį pensijų skirtumui galėtų daryti perėjimas nuo valstybinių pensijų prie lankstesnių profesinių ir privačių pensijų įmokų sistemų priemonių, tiek kalbant apie pensijų įmokų mokėjimo trukmę, tiek apie pasitraukimo iš darbo rinkos laipsniškumą;

34.  įspėja apie grėsmes lyčių lygybei, kurias kelia perėjimas nuo socialinės apsaugos pensijų prie asmeninėmis lėšomis finansuojamų pensijų, nes pastarosios grindžiamos asmeniniais įnašais ir jomis neatlyginama už laiką, praleistą prižiūrint vaikus ir kitus priklausomus artimuosius, arba už nedarbo, nedarbingumo ar negalios laikotarpius; atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant pensijų sistemos reformas, kuriomis socialinės išmokos susiejamos su augimu, taip pat darbo ir finansų rinkų padėtimi, daugiausia dėmesio skiriama makroekonominiams aspektams ir neatsižvelgiama į socialinę pensijų paskirtį;

35.  ragina valstybes nares panaikinti savo pensijų sistemų ir įvykdytų reformų elementus, kuriais prisidedama prie nelygybės pensijų srityje (ypač su lytimi susijusios nelygybės, kaip dabartinis moterų ir vyrų pensijų skirtumas), atsižvelgiant į visų būsimų pensijų sistemų reformų poveikį lytims, taip pat įgyvendinti priemones, kuriomis būtų panaikinta ši diskriminacija; pabrėžia, kad bet kokie su pensijomis susiję politikos pakeitimai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į jų poveikį lyčių lygybei, atliekant konkrečią analizę, kurioje lyginamas siūlomų pakeitimų poveikis moterims ir vyrams, ir kad tai turėtų būti labai svarbus aspektas planuojant, kuriant, įgyvendinant ir vertinant viešąją politiką;

36.  ragina Komisiją skatinti keitimąsi geriausia praktika siekiant nustatyti ir veiksmingiausias korekcines priemones, ir tas priemones, kurios galėtų padėti kovoti su pensijos skirtumą lemiančiais veiksniais;

37.  ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti pensijų sistemose, priežiūros kreditų ir susijusių išmokų srityse abiem lytims taikomus gyvenimo tarifus, kad moterys galėtų gauti vienodą metinę rentą už vienodus indėlius, net jei yra tikėtina, kad jos gyvens ilgiau nei vyrai, ir užtikrinti, kad tikėtina moterų gyvenimo trukmė nebūtų naudojama kaip priemonė diskriminacijai pateisinti, visų pirma apskaičiuojant pensijos dydį;

38.  ragina peržiūrėti visas mokesčių ir pensijų sistemų paskatas ir jų poveikį vyrų ir moterų pensijų skirtumui, ypatingą dėmesį skiriant vienišų motinų vadovaujamiems namų ūkiams; taip pat ragina panaikinti netinkamas paskatas ir individualizuoti įgyjamas teises;

39.  pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį atlieka maitintojo netekimo pensija apsaugant ir ginant daugelį pagyvenusių moterų nuo didesnės, palyginti su pagyvenusiais vyrais, skurdo ir socialinės atskirties rizikos; ragina valstybes nares prireikus reformuoti savo maitintojo netekimo pensijų ir našlių pensijų sistemas, kad neištekėjusios moterys neatsidurtų nepalankesnėje padėtyje; ragina valstybes nares, Komisijai remiant, tirti skirtingų sistemų, pagal kurias skiriamos maitintojo netekimo pensijos, poveikį, atsižvelgiant į aukštus skyrybų rodiklius, nesusituokusių porų skurdo atvejų dažnumą ir pagyvenusių moterų socialinę atskirtį, ir apsvarstyti galimybę nustatyti teisines priemones, siekiant užtikrinti pasidalijamąsias teises į pensiją skyrybų atveju;

40.  atkreipia dėmesį į tai, kad visi žmonės turi teisę į visiems prieinamą valstybinę pensiją, ir primena Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 25 straipsnį, kuriame įtvirtinama pagyvenusių žmonių teisė gyventi oriai ir nepriklausomai, ir kad 34 straipsnyje pripažįstama teisė gauti socialinio draudimo pašalpas ir naudotis socialinėmis paslaugomis, kuriomis užtikrinama apsauga motinystės atveju, susirgus, patyrus nelaimingą atsitikimą darbe, negalios, priklausomybės nuo ilgalaikės priežiūros atvejais ar sulaukus senatvės, taip pat netekus darbo; pabrėžia valstybinių socialinės apsaugos sistemų, finansuojamų įnašais, reikšmę, nes jos yra svarbus veiksnys užtikrinant tinkamą pensiją;

41.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad tiek vyrai, tiek moterys turėtų galimybę pasiekti viso dydžio įmokų mokėjimo laikotarpius, ir taip pat užtikrinti kiekvieno teisę į pensiją, siekiant panaikinti pensijų skirtumą kovos su darbuotojų diskriminacija dėl lyties, švietimo ir karjeros planavimo sistemos pritaikymo, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros gerinimo ir investicijų į vaikų ir pagyvenusių žmonių priežiūrą didinimo priemonėmis; mano, kad taip pat svarbu nustatyti patikimus reglamentus dėl darbuotojų sveikatos ir saugos, pagal kuriuos atsižvelgiama į su lytimi susijusią profesinę riziką ir psichosocialinę riziką, investuoti į valstybines užimtumo tarnybas, kurios galėtų padėti ieškoti darbo bet kokio amžiaus moterims, ir nustatyti lanksčias taisykles dėl perėjimo iš darbo į pensiją;

42.  pažymi, kad Jungtinių Tautų Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas savo 2005 m. Bendrojoje pastaboje Nr. 16 dėl lygių moterų ir vyrų teisių naudotis ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis teisėmis išdėstė Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 3 straipsnyje nurodytus reikalavimus, susijusius su 9 straipsniu, įskaitant reikalavimą, kad vyrų, ir moterų privalomasis pensinis amžius būtų toks pat ir kad būtų užtikrintos vienodos išmokos moterims tiek pagal viešąsias, tiek pagal privačiąsias pensijų sistemas;

o
o   o

43.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) 2005 m. rugpjūčio 11 d., E/C.12/2005/4. (2) 2008 m. vasario 4 d., E/C.12/GC/19. (3) XX-3/def/GRC/4/1/EN (4) OL L 6, 1979 1 10, p. 24. (5) OL L 303, 2000 12 2, p. 16. (6) OL L 373, 2004 12 21, p. 37. (7) OL L 204, 2006 7 26, p. 23. (8) OL C 51 E, 2013 2 22, p. 9. (9) OL C 131 E, 2013 5 8, p. 60. (10) OL C 264 E, 2013 9 13, p. 75. (11) OL C 36, 2016 1 29, p. 6. (12) OL C 316, 2016 8 30, p. 2. (13) OL C 407, 2016 11 4, p. 2. (14) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0351. (15) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0338.