Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimui Salonikuose pirmininkavusios valstybės narės išvadas dėl Vakarų Balkanų šalių stojimo į Europos Sąjungą perspektyvos,

–  atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (SAS)(1),

–  atsižvelgdamas į pagrindų susitarimą, sudarytą Ochride ir pasirašytą Skopjėje 2001 m. rugpjūčio 13 d. (Ochrido pagrindų susitarimas, OPS),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 16 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą suteikti šaliai ES narystės siekiančios šalies kandidatės statusą, į 2008 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas, į 2008 m. gruodžio mėn., 2012 m. gruodžio mėn., 2014 m. gruodžio mėn. ir 2015 m. gruodžio mėn. Tarybos išvadas ir į 2016 m. gruodžio 13 d. pirmininkavusios valstybės narės išvadas, kurioms pritarė didžioji dauguma delegacijų ir kuriose pakartotas nedviprasmiškas ir tvirtas įsipareigojimas dėl šios šalies stojimo į ES proceso,

–  atsižvelgdamas į šalies ir ES stabilizacijos ir asociacijos komiteto 13-ąjį susitikimą, vykusį 2016 m. birželio 15 d. Skopjėje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 9 d. Komisijos komunikatą „ES plėtros politika“ (COM(2016)0715) ir prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos 2016 m. ataskaita“ (SWD(2016)0362),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą dėl buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio mėn. Komisijos paskelbtus buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos neatidėliotinų reformų prioritetus,

–  atsižvelgdamas į Vyresniųjų ekspertų grupės sisteminiais teisinės valstybės principo klausimais rekomendacijas dėl susižinojimo duomenų perėmimo, kuris išaiškėjo 2015 m. pavasarį,

–  atsižvelgdamas į politinį susitarimą (vadinamąjį Pržino susitarimą), kurį 2015 m. birželio 2 d. ir liepos 15 d. Skopjėje pasiekė keturios pagrindinės politinės partijos, ir į 2016 m. liepos 20 d. ir rugpjūčio 31 d. keturšalį susitarimą dėl jo įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 4 d. Paryžiuje vykusio Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimo pirmininko baigiamąją deklaraciją, taip pat į pilietinės visuomenės organizacijų rekomendacijas rengiantis 2016 m. Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikimui,

–  atsižvelgdamas į ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (angl. ODHIR) preliminarius rezultatus, išvadas ir galutinę ataskaitą dėl išankstinių 2016 m. gruodžio 11 d. parlamento rinkimų,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas 817(1993) ir 845(1993), taip pat į JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 47/225 ir į 1995 m. rugsėjo 13 d. laikinąjį susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimą dėl 1995 m. rugsėjo 13 d. laikinojo susitarimo taikymo,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes EP rezoliucijas dėl šios šalies,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0055/2017),

A.  kadangi du kartus buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje atidėti pirmalaikiai parlamento rinkimai buvo įprastai ir ramiai surengti 2016 m. gruodžio 11 d., laikantis tarptautinių standartų ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijų; kadangi rinkimai vyko be didelių incidentų, iš esmės jie buvo gerai organizuoti ir rinkėjų aktyvumas buvo didelis;

B.  kadangi reformoms ir pasirengimui stojimui labai trukdo politinis susipriešinimas, gilus tarpusavio nepasitikėjimas ir nuoširdaus dialogo tarp šalių nebuvimas; kadangi kai kuriose svarbiose srityse nuolat pastebima blogėjanti padėtis; kadangi demokratija ir teisinės valstybės principai nuolat pažeidinėjami, visų pirma dėl korupcinio valstybės užvaldymo, turinčio įtakos demokratinių institucijų veikimui ir pagrindinėms visuomenės sritims;

C.  kadangi 2017 m. balandžio 27 d. išrinktas naujas Makedonijos parlamento pirmininkas Talat Xhaferi; kadangi 2017 m. gegužės 17 d. Makedonijos Respublikos prezidentas pavedė SDSM partijos vadovui Zoranui Zaevui sudaryti naują vyriausybę; kadangi 2017 m. gegužės 31 d. naująją vyriausybę, vadovaujamą Ministro Pirmininko Zorano Zaevo, balsavimu patvirtino Makedonijos parlamentas;

D.  kadangi kai kurie svarbūs reformų proceso klausimai apima, be kita ko, teisminių institucijų, viešojo administravimo ir žiniasklaidos reformą, jaunimo nedarbą ir Ochrido pagrindų susitarimo (OPS) įgyvendinimo peržiūrą;

E.  kadangi siekiant, kad šalis tęstų integracijos į ES ir euroatlantinės integracijos procesą, visos politinės jėgos turi rimtai įsipareigoti; kadangi nauja vyriausybė turi priimti ir visapusiškai įgyvendinti pastangų reikalaujančias reformas, kuriuos duotų apčiuopiamų rezultatų, ypač teisinės valstybės, teisingumo, korupcijos, pagrindinių teisių, vidaus reikalų ir gerų kaimyninių santykių srityje;

F.  kadangi Komisija, Taryba ir Parlamentas bendrai sutaria, kad teigiamos rekomendacijos pradėti stojimo derybas su šalimi palaikymas ir toliau priklauso nuo to, ar bus daroma pažanga įgyvendinant Pržino susitarimą ir ar bus daroma esminė pažanga įgyvendinant neatidėliotinus reformų prioritetus;

G.  kadangi Taryba stabdė pažangą dėl neišspręsto pavadinimo klausimo su Graikija; kadangi dvišaliai klausimai neturėtų būti naudojami kaip pretekstas sparčiai derybų su ES pradžiai sutrukdyti;

H.  kadangi dvišaliai ginčai neturėtų būti naudojami sukliudyti stojimo į ES procesui ar stojimo deryboms pradėti, bet turėtų būti tinkamai ir konstruktyviai sprendžiami, laikantis ES ir JT standartų; kadangi reikėtų dėti visas pastangas siekiant palaikyti gerus kaimyninius ir įvairių etninių grupių santykius;

I.  kadangi (potencialios) šalys kandidatės vertinamos pagal jų nuopelnus ir stojimo tvarkaraštis nustatomas atsižvelgiant į būtinų reformų įgyvendinimo spartą bei kokybę; kadangi, įvykdžius reikalaujamas sąlygas, stojimo derybų pradžia turėtų būti garantuota; kadangi daug metų ši šalis pagal savo įstatymų suderinimą su acquis buvo laikoma viena iš labiausiai pažengusių stojimo į ES šalių kandidačių;

J.  kadangi ES plėtros procesas yra pagrindinė paskata tolesnėms reformoms, visų pirma teisinės valstybės, teismų nepriklausomumo, kovos su korupcija ir žiniasklaidos laisvės srityse, įgyvendinti; kadangi regioninis bendradarbiavimas ir geri kaimyniniai santykiai yra pagrindiniai plėtros proceso, stabilizacijos ir asociacijos proceso ir šalies stojimo proceso elementai;

K.  kadangi 2016 m. liepos 20 d. ir rugpjūčio 31 d. keturių pagrindinių politinių partijų lyderiai pasiekė susitarimą dėl Pržino susitarimo įgyvendinimo, kuriame taip pat nustatė 2016 m. gruodžio 11 d. kaip išankstinių parlamentinių rinkimų datą ir išreiškė savo pritarimą specialiosios prokurorės darbui; kadangi jie taip pat pakartojo savo įsipareigojimą įgyvendinti prioritetines neatidėliotinas reformas;

L.  kadangi pastaroji politinė krizė parodė, kad Makedonijos institucijos neturi veiksmingos stabdžių ir atsvarų sistemos ir kad reikia didinti skaidrumą ir viešą atskaitomybę;

M.  kova su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija išlieka itin svarbi užkertant kelią nusikaltėlių skverbimuisi į politikos, teisės ir ekonomikos sistemas;

1.  palankiai vertina tai, kad 2017 m. gegužės 31 d. suformuota nauja vyriausybė. primygtinai ragina visas politines partijas veikti siekiant susitaikymo ir visų piliečių bendro labo bei bendradarbiauti su vyriausybe ir atkuriant pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis, be kita ko, visapusiškai įgyvendinant Pržino susitarimą ir neatidėliotinų reformų prioritetus;

2.  palankiai vertina per pirmalaikius rinkimus 2016 m. gruodžio 11 d., kurie buvo gerai organizuoti, surengti skaidriai ir įtraukiai ir vyko be didelių incidentų, parodytą pagarbą pagrindinėms laisvėms; pažymi, kad, ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro nuomone, rinkimai buvo konkurenciniai; palankiai vertina tai, kad visos politinės partijos stabilumo šalyje labui pripažino šių rinkimų rezultatus, ir pabrėžia jų atsakomybę užtikrinti, kad nebūtų grįžta į politinę krizę; ragina visas partijas nekliudyti veiksmingam parlamento veikimui; primygtinai ragina naująją vyriausybę skubiai vykdyti būtinas reformas siekiant užtikrinti šalies euroatlantinę integraciją ir piliečių labui stiprinti šalies europinę perspektyvą; mano, kad partijų ir įvairių etninių grupių tarpusavio bendradarbiavimas yra būtinas siekiant spręsti neatidėliotinus šalies vidaus ir su ES susijusius uždavinius, taip pat siekiant išlaikyti teigiamą rekomendaciją pradėti derybas dėl narystės ES;

3.  palankiai vertina rinkimų proceso patobulinimus, įskaitant teisinę sistemą, rinkėjų sąrašus ir žiniasklaidos pranešimus; taip pat palankiai vertina faktą, kad pilietinės visuomenės atstovai stebėjo rinkimus daugumoje balsavimo punktų; ragina kompetentingas institucijas veiksmingai imtis veiksmų dėl įtariamų pažeidimų ir trūkumų, įskaitant rinkėjų bauginimą, balsų pirkimą, netinkamą administracinių išteklių naudojimą, politinį spaudimą žiniasklaidai, supriešinančias kalbas ir žodinius išpuolius prieš žurnalistus, taip pat turint mintyje 2017 m. gegužės mėn. vyksiančius vietos rinkimus; primygtinai ragina kompetentingas institucijas įgyvendinti ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro bei Venecijos komisijos pateiktas rekomendacijas ir nustatyti patikimą politinių partijų ir rinkimų kampanijų finansavimo veiksmingo tikrinimo patirtį; pabrėžia, kad, siekiant padidinti visuomenės pasitikėjimą būsimais rinkimais, reikia užtikrinti didesnį skaidrumą ir depolitizuoti rinkimų administracijos darbą;

4.  mano, kad svarbu atlikti gyventojų surašymą (ankstesnis surašymas vyko 2002 m.), jei bus pasiektas susitarimas dėl taikomos metodologijos šalies lygmeniu tam, kad būtų galima susidaryti atnaujintą ir realų Makedonijos gyventojų demografinės padėties vaizdą siekiant geriau patenkinti Makedonijos piliečių poreikius ir pasiūlyti paslaugas, taip pat svarbu toliau atnaujinti rinkėjų sąrašą ir ateityje sumažinti pažeidimų ir trūkumų;

5.  tikisi, kad naujoji vyriausybė, bendradarbiaudama su kitomis suinteresuotosiomis šalimis, kaip prioritetą, paspartins su ES susijusias reformas; pakartoja, jog pritaria tam, kad būtų pradėtos stojimo derybos, jei bus pasiekta pažanga įgyvendinant Pržino susitarimą siekiant užtikrinti jo visišką, apčiuopiamą ir tvarų įgyvendinimą ir esminę pažangą įgyvendinant neatidėliotinų reformų prioritetus, susijusius su sisteminėmis reformomis; ragina Tarybą kuo greičiau svarstyti stojimo derybų klausimą; toliau yra įsitikinęs, kad derybos gali paskatinti labai reikalingas reformas, sukurti naują dinamiką, atgaivinti Europos perspektyvą ir daryti teigiamą poveikį sprendžiant dvišalius ginčus, kad jie nekliudytų stojimo į ES procesui;

6.  pabrėžia, kad strategiškai svarbi tolesnė stojimo į ES proceso pažanga, ir dar kartą ragina visas šalis parodyti politinę valią ir atsakomybę visapusiškai įgyvendinant neatidėliotinų reformų prioritetus ir Pržino susitarimą; pabrėžia, kad Pržino susitarimo įgyvendinimas bus labai svarbus ir po rinkimų, siekiant ateityje užtikrinti politinį stabilumą ir tvarumą; ragina Komisiją, kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. pabaigos, įvertinti šalies reformų įgyvendinimo pažangą ir pateikti ataskaitą Parlamentui ir Tarybai; nors primena, kad reikia pradėti vykdyti ir įgyvendinti ilgai vėluojamas reformas, pritaria tam, kad būtų tęsiamas aukšto lygio dialogas stojimo klausimais; apgailestauja, kad nebuvo surengtas aukšto lygio dialogas stojimo klausimais ir kad buvo pasiekta labai menka pažanga įgyvendinant anksčiau iškeltus tikslus; atkreipia dėmesį į galimas tolesnių šalies euroatlantinės integracijos proceso vėlavimo neigiamas politines, saugumo, socialines ir ekonomines pasekmes; toliau ragina Komisiją ir EIVT padidinti šioje šalyje ES finansuojamų projektų matomumą, siekiant priartinti ES prie šalies piliečių;

7.  pabrėžia šalies pasiektą svarbią pažangą ES integracijos procese ir neigiamus tolesnio integracijos proceso delsimo padarinius, įskaitant grėsmę ES plėtros politikos patikimumui ir nestabilumo regione pavojų;

8.  pažymi, kad iššūkiai, su kuriais šiuo metu susiduria Europos Sąjunga (Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES, migracija, radikalizmas ir pan.) neturėtų kliudyti plėtros procesui; priešingai, šie iššūkiai atkreipė dėmesį į būtinybę visiškai integruoti Vakarų Balkanų šalis į ES siekiant plėsti ir stiprinti partnerystę bei įveikti tarptautines krizes;

9.  palankiai vertina aukšto lygio teisės aktų derinimą su acquis communautaire ir pripažįsta, kad pirmenybė teikiama esamų teisinės ir politinės sistemų veiksmingam įgyvendinimui ir jų vykdymo užtikrinimui, kaip yra jau dalyvaujančių stojimo derybose šalių atveju;

10.  džiaugiasi, kad šalis toliau vykdo savo įsipareigojimus pagal Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą; ragina Tarybą patvirtinti Komisijos 2009 m. pasiūlymą pereiti į antrąjį SAS etapą, laikantis atitinkamų nuostatų;

11.  primygtinai ragina visas suinteresuotąsias šalis parodyti politinę valią ir atsakomybę, siekiant įveikti nesantaiką kurstančią politinę aplinką, susipriešinimą ir kompromiso kultūros trūkumą, ir vėl pradėti dialogą; dar kartą pabrėžia pagrindinį vaidmenį, kurį parlamentas atlieka šalies demokratinio vystymosi srityje, taip pat kaip politinio dialogo ir atstovavimo forumas; ragina sustiprinti parlamento priežiūros funkcijas ir nutraukti dažnų įstatymų pakeitimų praktiką, taip pat sutrumpintų jų priėmimo procedūrų, kai neatliekama pakankamų konsultacijų ar poveikio vertinimo, naudojimą; ragina, kad parlamento komitetai, nagrinėjantys pranešimų perėmimo ir saugumo bei kontržvalgybos klausimus, sklandžiai vykdytų veiklą ir jiems būtų suteikta netrukdoma prieiga prie reikalingų duomenų ir liudijimų, kad parlamentas galėtų užtikrinti patikimą parlamentinę atitinkamų tarnybų kontrolę; pritaria, kad pilietinė visuomenė, remdama ir tobulindama demokratinius procesus, atlieka konstruktyvų vaidmenį;

12.  atkreipia dėmesį į tam tikrą pažangą viešojo administravimo reformos srityje, be kita ko, į tam tikrus veiksmus, kuriais siekiama įgyvendinti naują teisinę žmogiškųjų išteklių valdymo sistemą; ragina toliau įsipareigoti ir įgyvendinti Komisijos rekomendacijas; vis dar yra susirūpinęs dėl viešojo administravimo politizavimo ir dėl to, kad valstybės tarnautojai patiria politinį spaudimą; primygtinai ragina naująją vyriausybę pademonstruoti tvirtą politinį ryžtą didinti profesionalumą, nuopelnų vertinimą, neutralumą ir nepriklausomumą visais lygmenimis, taikant nuopelnais pagrįstą įdarbinimo sistemą; pabrėžia, kad reikia baigti rengti 2017–2020 m. viešojo administravimo reformos strategiją, be kita ko, numatant pakankamus biudžeto asignavimus jai įgyvendinti, ir didinti atitinkamus administracinius pajėgumus; ragina būsimą vyriausybę sukurti skaidrias ir veiksmingas atskaitomybės linijas tarp institucijų ir jų viduje; rekomenduoja užtikrinti vienodą atstovavimą visoms bendruomenėms visais viešojo administravimo lygmenimis;

13.  rekomenduoja būsimai vyriausybei parengti visapusišką e. valdymo strategiją ir kartu toliau plėtoti piliečiams ir įmonėms skirtas e. paslaugas, siekiant valstybei, piliečiams ir įmonėms sumažinti biurokratinę naštą; pabrėžia, kad e. valdymas ir e. paslaugos pagerintų šalies ekonominės veiklos rodiklius ir padidintų viešojo administravimo ir paslaugų skaidrumą ir veiksmingumą; pabrėžia piliečių teisę susipažinti su vieša informacija ir ragina toliau stengtis užtikrinti, kad ši teisė jokiu būdu nebūtų apribota; ragina ieškoti naujoviškų e. sprendimų siekiant užtikrinti lengvą prieigą prie viešos informacijos ir sumažinti susijusią biurokratiją;

14.  apgailestauja dėl nuolatinio teisminių institucijų, kurioms turėtų būti sudarytos sąlygos veikti nepriklausomai, reformos regreso; apgailestauja dėl vis pasikartojančio politinio kišimosi į jų darbą, įskaitant kišimąsi skiriant ir paaukštinant tarnyboje teisėjus ir prokurorus, taip pat dėl nepriklausomumo ir atskaitingumo stokos ir selektyvaus teisingumo atvejų; dar kartą primygtinai ragina atsakingas valdžios institucijas veiksmingai spręsti neišspręstus klausimus, kaip nustatyta neatidėliotinų reformų prioritetuose, ir parodyti politinę valią tęsti teisminių institucijų reformą, be kita ko, teisinėmis priemonėmis ir praktiškai, didinant skyrimo ir paaukštinimo procedūrų skaidrumą ir mažinant teismo proceso trukmę; pripažįsta, kad jau dedama tam tikrų pastangų skaidrumui padidinti; ragina valdžios institucijas užtikrinti teisėjų tarybos ir prokurorų tarybos profesionalumą ir funkcinį visos teisingumo sistemos nepriklausomumą;

15.  pakartoja, kad svarbu išsamiai, nepriklausomai ir nekliudomai tirti įtarimus dėl pažeidimų, paaiškėjusių iš pokalbių pasiklausymo medžiagos, taip pat susijusių su priežiūros trūkumu; primena specialiosios prokurorės ir Parlamentinio tyrimo komiteto įgaliojimų ir vykdomo darbo svarbą nagrinėjant atitinkamai teisinę atskaitomybę ir politinę atsakomybę; pažymi, kad specialioji prokurorė iškėlė pirmuosius baudžiamuosius kaltinimus dėl įstatymo pažeidimų, susijusių su pokalbių klausymusi;

16.  yra susirūpinęs dėl politinių išpuolių ir administracinių bei teisminių kliūčių Specialiosios prokuratūros darbui ir dėl to, kad kitos institucijos su ja nebendradarbiauja; ragina baudžiamiesiems teismams, kurie neatsako į oficialius Specialiosios prokuratūros prašymus, nustatyti teisinę pareigą padėti Specialiosios prokuratūros darbe; mano, kad siekiant užtikrinti demokratinį procesą itin svarbu, kad Specialioji prokuratūra galėtų visiškai nepriklausomai ir netrukdomai vykdyti išsamius tyrimus ir turėtų reikiamų priemonių; ragina Specialiajai prokuratūrai teikti visišką paramą, sudaryti sąlygas ir skirti reikiamo laiko svarbiam jos darbui atlikti; ragina liautis trukdyti teismams perduoti įrodymus specialiajai prokurorei ir ragina pritarti įstatymo pakeitimams, kuriais siekiama užtikrinti jos savarankiškus įgaliojimus apsaugoti liudytojus tiriant bylas, už kurias jos biuras atsakingas; yra įsitikinę, kad tyrimų rezultatai yra svarbus žingsnis į priekį atkuriant pasitikėjimą nacionalinėmis institucijomis; be to, pabrėžia, kad būtina priimti Liudytojų apsaugos įstatymo dalinius pakeitimus;

17.  tebėra susirūpinęs, kad daugelyje sričių korupcija ir toliau yra rimta problema, o kovai su korupcija trukdo politinis kišimasis; pabrėžia, kad korupcijos problemai spręsti reikia tvirtos politinės valios; pabrėžia, kad reikia didinti policijos, baudžiamojo persekiojimo ir Valstybinės korupcijos prevencijos komisijos nepriklausomumą; ragina imtis veiksmų Valstybinės korupcijos prevencijos komisijos narių atrankos ir skyrimo skaidrumui padidinti ir nuopelnais paremtai atrankai ir skyrimui užtikrinti; ragina nedelsiant imtis veiksmų ir užtikrinti veiksmingą interesų konfliktų prevenciją ir baudimą už juos, taip pat pasiekti patikimų rezultatų kovos su aukšto lygio pareigūnų korupcija srityje, įskaitant asmenų, pranešusių apie pažeidimus, apsaugos teisinės sistemos įgyvendinimą pagal Europos standartus, neatidėliotinų reformų prioritetus ir Venecijos komisijos rekomendacijas; dar kartą skatina nepriklausomas pilietinės visuomenės organizacijas ir žiniasklaidą viešai skelbti informaciją apie korupcijos atvejus ir remti nepriklausomus ir nešališkus tyrimus; ragina valdžios institucijas remti ombudsmeno darbą tinkamai aprūpinant personalu ir biudžeto priemonėmis;

18.  yra susirūpinęs dėl žiniasklaidos, politikų ir vyriausybės veiklos suliejimo, ypač viešųjų išlaidų atžvilgiu; griežtai smerkia neteisėtų ekonominių, politinių ir giminystės ryšių buvimą viešųjų lėšų panaudojimo srityje; ragina vyriausybę patvirtinti teisės aktų sistemą, kurią taikant būtų reglamentuojami interesų konfliktai ir būtų numatytas reikalavimas, kaip papildoma kovos su korupcija priemonė, viešai skelbti informaciją apie aukštas valstybines pareigas užimančių asmenų turtą;

19.  palankiai vertina tai, kad įdiegta kovos su organizuotu nusikalstamumu teisinė sistema ir strategijos; palankiai vertina tai, kad buvo išardyti kriminaliniai tinklai bei maršrutai, susiję su prekyba žmonėmis ir narkotikų gabenimu, ir ragina dėti dar daugiau pastangų kovojant su organizuotu nusikalstamumu; ragina toliau tobulinti teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą tiek šalyje, tiek su kaimyninėmis šalimis ir stiprinti teismų galias bei išteklius; mano, kad labai svarbu toliau didinti teisėsaugos kompetenciją tirti finansinius nusikaltimus ir konfiskuoti turtą;

20.  palankiai vertina nuolatines pastangas kovoti su islamo radikalėjimu ir užsienio teroristų kovotojais; palankiai vertina tai, kad priimta 2013–2020 m. kovos su terorizmu strategija, pagal kurią taip pat apibrėžiamos smurtinio ekstremizmo, radikalėjimo, prevencijos ir reintegracijos sąvokos; ragina šią strategiją įgyvendinti labiau bendradarbiaujant saugumo agentūroms ir pilietinės visuomenės organizacijoms (PVO), religiniams lyderiams, vietos bendruomenėms ir kitoms valstybės institucijomis švietimo, sveikatos ir socialinių paslaugų sektoriuose sprendžiant įvairių radikalėjimo etapų problemas ir rengiant reintegracijos ir reabilitacijos priemones; be to, ragina, kad saugumo tarnybos nuolat stebėtų užsienio teroristų kovotojų grįžimą, tinkamą jų reintegraciją į visuomenę ir nuolat keistųsi informacija su ES ir kaimyninių valstybių narių institucijomis;

21.  yra susirūpinęs dėl pilietinės visuomenės organizacijų pranešimų apie tai, kad blogėja jų veiklos aplinka; tebėra susirūpinęs dėl radikalių viešų politikų ir žiniasklaidos išpuolių prieš PVO ir užsienio atstovus; pripažįsta ir skatina svarbų PVO vaidmenį, kurį jos atlieka stebint, remiant ir gerinant demokratinius procesus, įskaitant rinkimų procesą ir užtikrinant patikrinimus ir pusiausvyrą; yra susirūpinęs dėl riboto vyriausybės įsipareigojimo ir nepakankamo bendradarbiavimo su PVO visais lygmenimis; pabrėžia reguliaraus ir konstruktyvaus dialogo ir bendradarbiavimo su pilietinės visuomenės organizacijomis svarbą ir ragina kompetentingas institucijas nuolat ir struktūriškai įtraukti PVO į politikos formavimą; ragina valdžios institucijas nediskriminuoti pilietinės visuomenės organizacijų jokiu pagrindu, pvz., dėl politinių pažiūrų, religinių pažiūrų ar etninės sudėties; mano, kad be svaraus pagrindo jokiai asmenų grupei neturėtų būti draudžiama naudotis susirinkimų ir asociacijų laisve;

22.  ragina valdžios institucijas vėl tęsti nutrauktą gyventojų surašymą, kuris užtikrintų tikslius gyventojų skaičiaus statistinius duomenis, kurių pagrindu vyriausybė galėtų rengti programas ir tinkamai planuoti biudžetą;

23.  primena vyriausybei ir politinėms partijoms apie jų įsipareigojimus formuoti įtraukties ir tolerancijos kultūrą; palankiai vertina tai, kad priimta 2016–2020 m. nacionalinė lygybės ir nediskriminavimo strategija; yra susirūpinęs dėl Apsaugos nuo diskriminacijos komisijos nešališkumo ir nepriklausomumo ir ragina užtikrinti skaidrų jos narių atrankos procesą; pakartoja, kad smerkia neapykantą diskriminuojamų asmenų grupėms kurstančias kalbas; yra susirūpinęs dėl besitęsiančios netolerancijos lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų atžvilgiu; pakartoja savo raginimą suderinti kovos su diskriminacija įstatymą su acquis dėl diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos; dar kartą pabrėžia, kad reikia kovoti su išankstiniu nusistatymu prieš romus ir jų diskriminacija ir sudaryti geresnes galimybes jiems integruotis, įgyti išsilavinimą ir įsidarbinti; yra susirūpinęs dėl nežmoniškų fizinių sąlygų kalėjimuose ir perpildytų kalėjimų, nepaisant ženkliai padidinto kalėjimų biudžeto; ragina laikytis ombudsmeno rekomendacijų;

24.  ragina dėti tolesnes pastangas lyčių lygybei skatinti ir moterų dalyvavimui politiniame gyvenime ir darbo rinkoje didinti, jų socialinei ir ekonominei padėčiai pagerinti ir, apskritai, moterų teisėms stiprinti; ragina kompetentingas institucijas gerinti Lygių galimybių įstatymo įgyvendinimą, spręsti moterų nepakankamo atstovavimo užimant pagrindines sprendimus priimančias pareigas visais lygmenimis klausimą ir didinti lyčių lygybei skatinti skirtų institucinių mechanizmų veiksmingumą; primygtinai ragina kompetentingas institucijas skirti pakankamai biudžeto lėšų šiam planui įgyvendinti; yra susirūpinęs dėl to, kad moterys neturi prieigos prie kai kurių pagrindinių sveikatos priežiūros paslaugų, ir dėl nuolat didelio vaikų mirtingumo;

25.  primygtinai ragina vyriausybę imtis priemonių įstatymui dėl smurto šeimoje prevencijos ir apsaugos nuo jo ir kitiems atitinkamiems teisės aktams persvarstyti siekiant visoms smurto šeimoje ir smurto dėl lyties aukoms suteikti tinkamą apsaugą ir pagerinti smurto šeimoje aukoms teikiamas paramos paslaugas, be kita ko, užtikrinant reikiamą skaičių prieglaudų; taip pat ragina vyriausybę užtikrinti, kad smurto artimoje aplinkoje atvejai būtų nuodugniai ištirti, o kaltininkai patraukti baudžiamojon atsakomybėn, ir toliau didinti informuotumą apie smurtą šeimoje;

26.  pakartoja, kad padėtis etninių grupių santykių srityje išlieka trapi; primygtinai ragina visas politines partijas ir PVO aktyviai populiarinti įtraukią, tolerantišką, daugiakultūrę visuomenę, kurioje gyvena daug etninių grupių ir praktikuojama daug religijų; mano, kad reikia konkrečių priemonių siekiant užtikrinti socialinę įvairių etninių, tautinių ir religinių bendruomenių sanglaudą; primena vyriausybei ir partijų vadovams apie jų įsipareigojimą visapusiškai, įtraukiai ir skaidriai įgyvendinti Ochrido pagrindų susitarimą (OPS) ir neatidėliojant užbaigti jo uždelstą peržiūrą, įskaitant politikos rekomendacijas, ir užtikrinti pakankamai lėšų jam įgyvendinti; smerkia bet kokį iredentizmą ir bet kokias pastangas suskaidyti įvairias socialines grupes; pabrėžia, jog svarbu nedelsiant pradėti ilgai lauktą gyventojų surašymą;

27.  ragina Komisiją toliau dėti pastangas siekiant remti tikrą susitaikymo procesą regione, visų pirma remiant su nesenais praeities įvykiais susijusius kultūros projektus, kuriais skatinamas vienodas bendras istorijos suvokimas bei viešoji ir politinė tolerancijos, įtraukties bei susitaikymo kultūra;

28.  pakartoja, kad valdžios institucijos ir pilietinė visuomenė turėtų imtis tinkamų priemonių istoriniam susitaikymui pasiekti, kad būtų panaikinta skirtingų etninių ir nacionalinių grupių, įskaitant bulgarų tautybės piliečius, tarpusavio ir vidinė atskirtis;

29.  ragina vyriausybę pasiųsti aiškią žinią visuomenei ir žiniasklaidai, kad šalyje, įskaitant teisingumo sistemą, žiniasklaidą, užimtumo ir socialines galimybes, netoleruojama diskriminacija nacionalinės tapatybės pagrindu; pabrėžia šių veiksmų svarbą siekiant įvairių etninių bendruomenių integracijos, stabilumo ir šalies Europos integracijos;

30.  ragina valdžios institucijas susigrąžinti iš Serbijos atitinkamus Jugoslavijos slaptosios tarnybos archyvus; mano, kad skaidrus totalitarinės praeities vertinimas, įskaitant slaptųjų tarnybų archyvų atvėrimą, yra žingsnis tolesnės demokratizacijos, atskaitomybės ir stiprių institucijų link;

31.  pabrėžia žiniasklaidos laisvės ir nepriklausomumo svarbą, nes tai yra viena iš pagrindinių ES vertybių ir bet kokios demokratijos pagrindas; yra susirūpinęs dėl žodžio ir žiniasklaidos laisvės padėties, neapykantą kurstančių kalbų, bauginimo ir vidinės cenzūros atvejų, nuolatinio politinio kišimosi į redakcijų politiką ir joms daromo spaudimo, dėl to, kad nėra tiriamųjų, objektyvių ir tikslių reportažų ir subalansuotų reportažų apie vyriausybės veiklą; pakartoja savo raginimą, kad pagrindinė žiniasklaida, visų pirma valstybinis transliuotojas, reportažuose pateiktų nuomonių įvairovę;

32.  ragina naują vyriausybę užtikrinti, kad būtų užkirstas kelias žurnalistų bauginimo ir smurto prieš juos atvejams ir jie būtų tinkamai ištirti, o kaltieji būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti viešojo transliuotojo finansinę ir redaktorių nepriklausomumą, reikia užtikrinti jo tvarumą ir politinį bei finansinį savarankiškumą, taip pat teisę gauti nešališką informaciją; ragina įsteigti žiniasklaidos interesų visaapimančio atstovavimo institucijas; ragina parengti profesinio elgesio kodeksą, kuriam pritartų ir viešoji, ir privačioji žiniasklaida; skatina bendrą vyriausybės pareigūnų, pilietinės visuomenės organizacijų ir žurnalistų organizacijų darbą žiniasklaidos reformos srityje;

33.  tebėra susirūpinęs, kad politinė padėtis kelia didelį pavojų Makedonijos ekonomikai; toliau yra susirūpinęs dėl prasto sutarčių vykdymo užtikrinimo, neoficialiosios ekonomikos dydžio ir sunkumų, patiriamų bandant gauti finansavimą; pabrėžia, kad didelis šešėlinės ekonomikos mastas yra svarbi kliūtis verslui; pabrėžia, kad būtina imtis priemonių konkurencingumui ir darbo vietų kūrimo skatinimui privačiajame sektoriuje stiprinti, ir ragina kompetentingas institucijas taip pat spręsti teismų veiksmingumo klausimą;

34.  palankiai vertina makroekonominio stabilumo išlaikymą, nedarbo lygio sumažinimą ir nuolatinį vyriausybės įsipareigojimą skatinti ekonomikos augimą ir užimtumą taikant į rinką orientuotą ekonomikos politiką, tačiau yra susirūpinęs dėl valstybės skolos tvarumo ir fakto, kad nedarbo lygis vis dar didelis ir darbo rinkoje labai mažas dalyvavimas, ypač jaunimo, moterų ir negaliųjų; taip pat primygtinai ragina kompetentingas valdžios institucijas spręsti ilgalaikio ir struktūrinio nedarbo problemas, skatinti bendradarbiavimą ekonominės politikos srityje, geriau suderinti švietimą su darbo rinkos poreikiais ir parengti tikslinę strategiją, pagal kurią jaunimas ir moterys būtų geriau integruojami į darbo rinką; yra susirūpinęs dėl labai išsilavinusių jaunų specialistų išvykimo iš šalies ir primygtinai ragina vyriausybę parengti programas, kurios sudarytų sąlygas labai išsilavinusiems jauniems specialistams grįžti ir dalyvauti politiniame ir sprendimų priėmimo procesuose; ragina imtis veiksmų fiskalinei drausmei ir skaidrumui gerinti bei biudžeto planavimo pajėgumui didinti; skatina taikyti subalansuotų biudžetų principą; pažymi, kad patikima ir nuspėjama reguliavimo aplinka įmonėms lemia didesnį makroekonominį stabilumą ir augimą; ragina tinkamai konsultuotis šiuo klausimu su visomis suinteresuotaisiais subjektais;

35.  palankiai vertina pažangą, pasiektą modernizuojant transporto, energijos ir telekomunikacijų tinklus, ypač pastangas užbaigti X koridorių(2); atsižvelgdamas į geležinkelio jungčių svarbą tvarioje transporto sistemoje, palankiai vertina vyriausybės ketinimą patobulinti arba pastatyti geležinkelio jungtis iš Skopjės į kaimyninių šalių sostines ir ragina siekti didesnės pažangos, visų pirma užbaigiant geležinkelio ir kelių jungtis VIII koridoriuje(3);

36.  palankiai vertina gerą pasirengimo lygį elektroninių ryšių ir informacinės visuomenės srityje; ragina siektis tolesnės pažangos kibernetinio saugumo srityje ir pabrėžia, kad, siekiant padidinti kibernetinį atsparumą, būtina parengti ir patvirtinti nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją;

37.  yra susirūpinęs dėl didelių trūkumų aplinkosaugos srityje, ypač pramoninės taršos, oro ir vandens taršos srityse; pažymi, kad dabartinė vandens tiekimo sistema yra iš esmės netinkama dėl didelio prarandamo vandens kiekio ir vandens kokybės problemų; pabrėžia, kad būtina kurti tvarią atliekų politiką ir ją įgyvendinti, ir ragina parengti išsamią kovos su klimato kaita politiką ir strategiją, kuri atitiktų ES strategiją iki 2030 m. dėl klimato politikos, taip pat ratifikuoti ir įgyvendinti Paryžiaus klimato kaitos susitarimą;

38.  palankiai vertina konstruktyvų šalies vaidmenį regioninio bendradarbiavimo srityje, ypač Vakarų Balkanų šešeto iniciatyvos ir susisiekimo darbotvarkės atveju; vis dėlto pažymi, kad transporto ir energetikos infrastruktūros sąsajos su regiono kaimynais ir prisijungimas prie TEN-T tinklo yra vis dar riboti; palankiai vertina pažangą, pasiektą tiekimo saugumo srityje, taip pat elektros energijos perdavimo jungiamųjų tinklų ir dujų jungiamųjų tinklų srityse; atkreipia dėmesį į susitarimą, pasirašytą su Vakarų Balkanų šalimis dėl regioninės elektros energijos rinkos plėtojimo; pabrėžia, kad reikia daryti pažangą atveriant elektros rinką ir didinti konkurenciją dujų ir energetikos rinkose siekiant atsieti viešąsias paslaugas, kaip nurodyta ES trečiajame energetikos pakete; ragina siekti esminės pažangos srityse, susijusiose su energijos vartojimo efektyvumu, atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba ir kova su klimato kaita; ragina ratifikuoti Paryžiaus klimato kaitos susitarimą;

39.  primygtinai ragina valdžios institucijas sustiprinti administracinius ir finansavimo pajėgumus, kad būtų galima užtikrinti skaidrų, veiksmingą ir efektyvų viešųjų pirkimų režimą, užkirsti kelią bet kokiems pažeidimams ir tinkamai ir laiku panaudoti ES lėšas, ir tuo pat metu teikti išsamias ataskaitas apie Bendrijos lėšų planavimą ir panaudojimą; susirūpinęs pažymi, kad Komisija vėl sumažino pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę skiriamą finansinę pagalbą maždaug 27 mln. eurų suma dėl politinio įsipareigojimo stokos įvykdyti reformas valstybės finansų valdymo srityje; raginą Komisiją į savo ataskaitas įtraukti informaciją apie paramą šaliai pagal PNPP ir apie įgyvendintų priemonių veiksmingumą, visų pirma pagal PNPP skirtą paramą pagrindiniams prioritetams ir susijusiems projektams įgyvendinti;

40.  giria šalį už konstruktyvų vaidmenį ir bendradarbiavimą bei didžiules pastangas sprendžiant migracijos krizės problemas, taip iš esmės prisidedant prie ES saugumo ir stabilumo užtikrinimo; atsižvelgiant į tai, ragina Komisiją teikti šaliai visas būtinas priemones krizei sumažinti; rekomenduoja tolesnes priemones ir veiksmus pagal tarptautinę humanitarinę teisę siekiant gerinti jos prieglobsčio sistemą, užtikrinti būtinus pajėgumus, kad būtų išvengta prekybos žmonėmis ir migrantų gabenimo ir kovojama su šiais reiškiniais, įskaitant bendradarbiavimo kovos su nusikalstamumu susitarimus su kaimyninėmis valstybėmis, ir siekiant užtikrinti veiksmingą sienų valdymą;

41.  pažymi, kad šalis yra ant vadinamojo Vakarų Balkanų maršruto ir kad iki šiol pakeliui į Europą per šalį pervažiavo maždaug 600 000 pabėgėlių ir migrantų, įskaitant pažeidžiamas grupes, kaip antai vaikai ir pagyvenę žmonės; primygtinai ragina šalies valdžios institucijas užtikrinti, kad su visais prieglobsčio šalyje prašančiais ar per jos teritoriją keliaujančiais migrantais ir pabėgėliais būtų elgiamasi laikantis tarptautinės ir ES teisės, įskaitant 1951 m. pabėgėlių konvencijas ir ES pagrindinių teisių chartiją, nuostatų;

42.  ragina Komisiją toliau drauge su visomis Vakarų Balkanų šalimis spręsti su migracija susijusius klausimus siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos bei tarptautinių normų ir standartų;

43.  pabrėžia regioninio bendradarbiavimo, kaip priemonės, kuria skatinamas ES integracijos procesas, svarbą ir palankiai vertina konstruktyvias šalies pastangas ir iniciatyvų indėlį skatinant dvišalius santykius su visomis regiono šalimis;

44.  mano, kad regionų bendradarbiavimas yra vienas iš svarbiausių stojimo į ES proceso elementų, kuriuo užtikrinamas regiono stabilumas ir gerovė ir kuriam vyriausybė turėtų teikti prioritetą; palankiai vertina tęstinį konstruktyvų šalies vaidmenį ir iniciatyvų indėlį skatinant dvišalį, regioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą, taip pat jos dalyvavimą civilinėse ir karinėse krizių valdymo operacijose; palankiai vertina didesnį suderinimą su ES užsienio politika (73 proc.); ragina Makedonijos valdžios institucijas taip pat prisijungti prie ribojamųjų priemonių, kurias ES taiko Rusijai dėl neteisėto Krymo užgrobimo; pakartoja, kad svarbu užbaigti derybas dėl draugystės ir gerų kaimyninių santykių sutarties su Bulgarija; ragina valdžios institucijas gerbti šalies piliečių, kurie save laiko bulgarais, politines, socialines ir kultūrines teises;

45.  ragina steigti bendrus su kaimyninėmis šalimis ekspertų komitetus istorijos ir švietimo klausimais, kurie padėtų objektyviai, remiantis faktais aiškinti istoriją, stiprintų akademinį bendradarbiavimą ir skatintų teigiamą jaunosios kartos požiūrį į kaimynus;

46.  palankiai vertina apčiuopiamus iniciatyvos, skirtos pasitikėjimo stiprinimo priemonėms tarp šios šalies ir Graikijos, kurios galėtų padėti gerinti tarpusavio supratimą ir stiprinti dvišalius santykius sudarant sąlygas abiem pusėms priimtinai išspręsti pavadinimo klausimą, rezultatus ir pripažįsta pažangą įgyvendinant šias priemones; pabrėžia, kad svarbu vengti poelgių, prieštaringų veiksmų ir pareiškimų, kurie galėtų daryti neigiamą poveikį geriems kaimyniniams santykiams; primygtinai pakartoja savo raginimą Vyriausiajai įgaliotinei ir Komisijos pirmininko pavaduotojai bei Komisijai parengti naujas iniciatyvas, kurios padėtų įveikti likusius skirtumus, ir bendradarbiaujant su šiomis dviem šalimis ir JT specialiuoju atstovu imtis veiksmų, kad būtų rastas abiem šalims priimtinas sprendimas dėl pavadinimo, ir pateikti Parlamentui ataskaitą šiuo klausimu;

47.  palankiai vertina veiklą, vykdytą Berlyno procese, kuri parodo stiprią politinę paramą Vakarų Balkanų šalių europinei perspektyvai; pabrėžia šio proceso svarbą skatinant regiono šalių ekonominę plėtrą, investuojant į pagrindinius tinklus ir dvišalius projektus infrastruktūros, ekonomikos ir sujungiamumo srityse; pakartoja, kad svarbu aktyviai dalyvauti regioninėse su jaunimu susijusiose iniciatyvose, pvz., Vakarų Balkanų regioninio jaunimo bendradarbiavimo biuro veikloje; palankiai vertina Vakarų Balkanų fondo sukūrimą ir primygtinai ragina Komisiją atsižvelgti į siūlomas iniciatyvas ir projektus;

48.  giria šalį už jos vadovavimą Vidurio Europos iniciatyvai, kurią įgyvendinant 2015 m. daugiausia dėmesio buvo skirta ekonominiam bendradarbiavimui ir verslo galimybėms, infrastruktūrai ir bendrai ekonominei plėtrai, įskaitant kaimo vietovių plėtrą ir turizmą, taip pat makroregionų susiejimą;

49.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Vyriausiajai įgaliotinei ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei šalies vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL L 84, 2004 3 20, p. 13. (2) X koridorius yra vienas iš Europos transporto koridorių, jis eina nuo Zalcburgo (Austrija) iki Salonikų (Graikija). (3) VIII koridorius yra vienas iš Europos transporto koridorių, jis eina nuo Duresio (Albanija) iki Varnos (Bulgarija). Jis taip pat eina per Skopję.