Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl žodžio laisvės Bangladeše(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl pastato „Rana Plaza“ griūties antrųjų metinių ir pažangos įgyvendinant Bangladešo tvarumo susitarimą(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. rugsėjo 18 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių pažeidimų Bangladeše(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl ES pavyzdinės iniciatyvos drabužių sektoriuje(4),

–  atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Bangladešo, visų pirma 2014 m. sausio 16 d. rezoliuciją(5), 2013 m. lapkričio 21 d. rezoliuciją(6) ir 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliucijas dėl žmogaus teisių, socialinių ir aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose(8) ir dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautinės prekybos susitarimuose(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 6 d. rezoliucijas „Įmonių socialinė atsakomybė. Atskaitingas, skaidrus ir atsakingas įmonių elgesys ir tvarus augimas“(10) ir „Įmonių socialinė atsakomybė. Visuomenės interesų gynimas ir tvaraus bei įtraukaus atsigavimo siekis“(11),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 24 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Tvarios vertės grandinės drabužių sektoriuje pasitelkiant ES vystymosi veiksmus“ (SWD(2017)0147),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“ (COM(2011)0681) ir į viešų konsultacijų dėl Komisijos darbo, susijusio su jos įmonių socialinės atsakomybės politikos po 2014 m. kryptimi, rezultatus,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl naujos perspektyvios ir novatoriškos ateities strategijos dėl prekybos ir investicijų(12),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497),

–  atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Bangladešo Liaudies Respublikos bendradarbiavimo susitarimą dėl partnerystės ir vystymosi,

–  atsižvelgdamas į tvarumo susitarimą dėl nuolatinio darbo teisių ir gamyklų saugos gerinimo Bangladešo gatavų drabužių ir trikotažo gaminių pramonėje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos mėn. ir 2015 m. balandžio 24 d. Europos Komisijos ataskaitas dėl Bangladešo tvarumo susitarimo techninės būklės,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 23 d. Tarptautinės prekybos komiteto komandiruotės ataskaitą po 2016 m. lapkričio 15–17 d. vykusios ad hoc delegacijos vizito į Bangladešą (Daką),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio mėn. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) inicijuotą geresnio darbo Bangladeše programą,

–  atsižvelgdamas į specialią 2016 m. TDO aukšto lygio trišalės misijos ataskaitą ir 2017 m. TDO ekspertų komiteto pastabas dėl konvencijų ir rekomendacijų, susijusių su konvencijomis Nr. 87 ir Nr. 98, taikymo,

–  atsižvelgdamas į specialią dalį 2016 m. vykusios TDO konferencijos TDO standartų taikymo komiteto dokumente;

–  atsižvelgdamas į 2017 m. TDO asociacijų laisvės komitetui pateiktą skundą dėl vyriausybės represinių veiksmų prieš drabužių sektoriaus darbuotojus Ašulijoje 2016 m. gruodžio mėn. ir pagal Jungtinių Tautų specialiąsias procedūras paskirtiems asmenims pateiktą skundą dėl represinių veiksmų Ašulijoje,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Johanesburgo deklaraciją dėl tausaus vartojimo ir gamybos siekiant skatinti socialinį ir ekonominį vystymąsi,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų prekybos ir vystymosi konferencijos (UNCTAD) investicijų siekiant darnaus vystymosi politikos principus (2015 m.),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų pagrindinius verslo ir žmogaus teisių principus, kurie sudaro viešojo sektoriaus institucijoms ir įmonėms skirtą žmogaus teisių apsaugos ir jų užtikrinimo sistemą, kurią 2011 m. birželio mėn. patvirtino Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryba,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų pasaulinį susitarimą dėl žmogaus teisių, darbo, aplinkos ir kovos su korupcija,

–  atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas daugiašalėms įmonėms,

–  atsižvelgdamas į pagal susitarimą parengtą ketvirčio apibendrinamąją ataskaitą dėl taisomųjų priemonių pažangos gatavų drabužių sektoriaus gamyklose, kurioms taikomas 2016 m. spalio 31 d. susitarimas,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl Bangladešo tvarumo susitarimo įgyvendinimo dabartinės padėties (O-000037/2017 – B8-0217/2017),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Bangladešas yra tapęs antra pagal dydį drabužių gamintoja pasaulyje, o jo tekstilės sektorius užtikrina beveik 81 proc. viso šalies eksporto; kadangi 60 proc. jame pagamintos aprangos skirta ES – didžiausiai Bangladešo eksporto rinkai;

B.  kadangi Bangladešo gatavų drabužių sektoriuje maždaug 5 000 gamyklų šiuo metu dirba 4,2 mln. žmonių ir netiesiogiai nuo šio sektoriaus priklauso apie 40 mln. žmonių, t. y. ketvirtadalio Bangladešo gyventojų, pragyvenimo šaltinis; kadangi gatavų drabužių sektorius labai prisideda prie skurdo mažinimo ir moterų įgalėjimo; kadangi moterys, daugiausia iš kaimo vietovių, sudaro 80 proc. Bangladešo gatavų drabužių sektoriaus darbuotojų; kadangi vis dėlto 80 proc. darbuotojų vis dar dirba neformaliajame sektoriuje; kadangi dėl sudėtingo drabužių tiekimo grandinės pobūdžio ir mažo skaidrumo susidaro palankesnės žmogaus teisių pažeidimų ir didesnio išnaudojimo sąlygos; kadangi minimalus darbo užmokestis gatavų drabužių sektoriuje tebėra mažesnis už Pasaulio banko nustatytą skurdo ribą;

C.  kadangi lyčių lygybė yra varomoji vystymosi jėga; kadangi žmogaus teisių sritis apima ir moterų teises; kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad „[v]isuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę“, ir todėl ES yra įsipareigojusi įtraukti lyčių lygybės aspektą į visų sričių politiką, užtikrinti, kad vyrai ir moterys gautų vienodą naudą iš socialinių pokyčių, ekonomikos augimo ir deramo darbo vietų kūrimo, panaikinti diskriminaciją ir skatinti gerbti moterų teises pasaulyje;

D.  kadangi maždaug 10 proc. gatavų drabužių sektoriaus darbuotojų dirba gamybos eksportui zonose; kadangi gamybos eksportui zonose pagal Darbo įstatymą nepakankamai, palyginti su kitomis Bangladešo vietovėmis, užtikrinamos pagrindinės darbuotojų teisės; kadangi planuojama labai didelė gamybos eksportui zonų plėtra;

E.  kadangi prie šios sėkmės istorijos – didžiulio Bangladešo eksporto ir užimtumo augimo labai prisidėjo ES dosnios vienašalės prekybos lengvatos, taikomos pagal iniciatyvą „Viskas, išskyrus ginklus“ mažiausiai išsivysčiusioms šalims, įtvirtintos Europos Sąjungos BLS reglamente, pagal kurį Bangladešo tekstilės gaminiams suteikiama tarifų nevaržoma prieiga prie ES rinkos pagal lanksčias gaminių kilmės taisykles;

F.  kadangi šios prekybos lengvatos įtvirtintos pagal ES principą skatinti laisvą ir sąžiningą prekybą, taigi, ES taip pat turi galimybę tais atvejais, kai itin sunkiai pažeidžiamos žmogaus teisės, sustabdyti BLS lengvatų taikymą pagal BLS reglamento V skyriaus 19 straipsnio 1 dalies a papunktį, kuriame nustatyta, kad lengvatų taikymas gali būti laikinai sustabdytas dėl įvairių priežasčių, kai, be kita ko, sunkiai ir sistemingai pažeidžiami VIII priedo A dalyje išvardytose konvencijose (įtrauktos ir pagrindinės aštuonios TDO konvencijos) nustatyti principai;w

G.  kadangi, remdamosi šiomis nuostatomis, 2017 m. pradžioje Komisija ir EIVT pradėjo glaudesnį dialogą su Bangladešu darbo ir žmogaus teisių klausimais, siekdamos užtikrinti geresnę atitiktį tų konvencijų principams;

H.  kadangi Tarptautinė darbo organizacija Bangladešui paskyrė specialią 2016 m. TDO konferencijos TDO standartų taikymo komiteto dokumento dalį, kurioje nurodoma, kad šalis šiurkščiai pažeidžia savo įsipareigojimus pagal konvenciją Nr. 87 (asociacijų laisvė); kadangi 2015 m. TDO pranešė, kad 78 proc. profesinių sąjungų įregistravimo prašymų buvo atmesti dėl įvairių priežasčių: gamyklos vadovų ir tam tikrų politikų priešiškumo profesinėms sąjungoms ir nepakankamų administracinių pajėgumų, galinčių jas įregistruoti;

I.  kadangi, remiantis įvairiais pranešimais, nuo 2006 m. įvairių Bangladešo gamyklų gaisruose žuvo šimtai drabužių sektoriaus darbininkų, ir už tai atsakingi gamyklų vadovai ir valdytojai, deja, niekada nebuvo patraukti atsakomybėn; kadangi apskaičiuota, kad kasmet visuose sektoriuose dėl mirtinų nelaimingų atsitikimų žūva 11 700 darbininkų, o 24 500 miršta dėl su darbu susijusių ligų;

J.  kadangi dabartinis mėnesinis 5 300 takų (BDT) ar 67 JAV dolerių darbo užmokestis nebuvo didinamas nuo 2013 m. ir nebuvo sušaukta Minimalaus darbo užmokesčio valdyba;

K.  kadangi nuo 2016 m. gruodžio 21 d., po Bangladešo drabužių sektoriaus darbuotojų, norinčių gauti didesnį darbo užmokestį, streikų ir demonstracijų, valdžios institucijos nepagrįstai suėmė ir sulaikė mažiausiai 35 sąjungų vadovus ir gynėjus, uždarė sąjungų ir NVO biurus arba paskyrė jiems policijos priežiūrą ir suspendavo arba atleido iš darbo 1 600 darbininkų, protestavusių dėl mažų darbo užmokesčių drabužių pramonės sektoriuje;

L.  kadangi pagal skaidrumo indeksą iš 177 vertintų šalių Bangladešas yra 145-oje vietoje; kadangi pasaulinėje drabužių tiekimo grandinėje įsigalėjusi korupcija apima politines klases, taip pat vietos administraciją;

M.  kadangi per pastaruosius 20 metų kelios perspektyvios iniciatyvos, kurias vykdo privatusis sektorius, kaip antai Bangladešo susitarimas dėl priešgaisrinės ir pastatų saugos (toliau –susitarimas), padėjo pagerinti tiekimo grandinės standartus ir darbo jėgos saugą – darbuotojų teisės drabužių tiekimo grandinėje padidėjo;

N.  kadangi 2014 m., 2015 m. ir 2016 m. atliktų kelių Bangladešo tvarumo susitarimo išvadose pažymima, kad Bangladešo valdžios institucijos kai kuriose srityse padarė apčiuopiamą pažangą, ir pripažįstama, kad šis susitarimas padeda po truputį gerinti sveikatos ir saugos standartus gamyklose ir darbo sąlygas gatavų drabužių sektoriuje; kadangi siekiant pažangos, susijusios su darbuotojų teisėmis, patirta daug problemų ir šioje srityje per pastaruosius keletą metų nepasiekta jokių esminių pokyčių; kadangi, pasak TDO, dėl 2013 m. Bangladešo darbo įstatymo pakeitimų ir įgyvendinimo trūkumų atsiranda didelių kliūčių naudotis teise burtis į asociacijas ir registruoti profesines sąjungas, visų pirma gamybos eksportui zonų gatavų drabužių sektoriuje; kadangi darbuotojams, dirbantiems eksporto gamybai zonose, neleidžiama naudotis teise stoti į profesinę sąjungą;

O.  kadangi įvykus nelaimei Europos vartotojai kaip niekad reikalavo išsamiau informuoti apie gaminių kilmę ir jų pagaminimo sąlygas; kadangi ES piliečiai yra pateikę nesuskaičiuojamą daugybę peticijų ir surengę kampanijų, reikalaudami didesnės aprangos prekių ženklų savininkų atskaitomybės užtikrinant, kad jų produkcija būtų gaminama laikantis etikos principų;

Atsakingas verslas Bangladeše – pirmiausia šalies vidaus uždavinys

1.  pabrėžia, kad nepaisant įspūdingų pastarųjų metų augimo ir vystymosi rezultatų, Bangladešui reikia dėti dideles pastangas ilguoju laikotarpiu, siekiant užtikrinti tvarų ir įtraukesnį ekonomikos augimą; pabrėžia, kad šiuo požiūriu būtinos struktūrinės reformos, kurios lemtų didesnį našumą, tolesnį eksporto įvairinimą, socialinį teisingumą, darbuotojų teisių užtikrinimą, aplinkos apsaugą ir padėtų kovoti su korupcija;

2.  ragina Bangladešo vyriausybę kaip skubiausią prioritetą padidinti savo pastangas gerinti saugą, darbo sąlygas ir darbuotojų teises drabužių gamybos sektoriuje, užtikrinti geresnį teisės aktų dėl pastatų ir gamyklų saugos įgyvendinimą, toliau didinti vyriausybės skiriamą finansavimą darbo inspekcijoms, toliau samdyti ir apmokyti daugiau gamyklų inspektorių, užtikrinti sąlygas, kad būtų sumažinta darbo inspektorių kaita, parengti metinį darbo planą dėl tolesnių patikrinimų gamyklose, kurioms reikalinga modernizacija, taip pat pradėti vykdyti pastatų ir gamyklų patikrinimus ir kituose sektoriuose;

3.  ragina Bangladešo vyriausybę iš dalies pakeisti 2013 m. Darbo įstatymą, siekiant veiksmingai spręsti problemas, susijusias su asociacijų laisve ir kolektyvinėmis derybomis, skatinti socialinį dialogą, užtikrinti spartų ir teisiškai patikimą profesinių sąjungų registravimą, užtikrinti veiksmingus įtariamų diskriminacijos dėl priešiškumo sąjungoms ir nesąžiningos darbo praktikos atvejų tyrimus ir persekiojimą už tokius veiksmus, užtikrinti teisinę darbo sistemą, kuri visapusiškai atitiktų tarptautinius standartus, visų pirma visiškai atitiktų TDO konvencijas Nr. 87 ir 98 dėl asociacijų laisvės ir kolektyvinių derybų, ir užtikrinti, kad tokia sistema būtų veiksmingai įgyvendinama; taip pat ragina vyriausybę užtikrinti, kad pagal gamybos eksportui zonoms taikomus įstatymus būtų leidžiama visiškai laisvai jungtis į asociacijas vadovaujantis tais pačiais tarptautiniais standartais, ir nedelsiant aktyviai tirti visus diskriminavimo dėl priešiškumo sąjungoms atvejus;

4.  primygtinai ragina Bangladešo vyriausybę, pramonės asociacijas ir gamyklų savininkus vykdyti visų į eksportą orientuotų gatavų drabužių gamyklų modernizaciją ir užtikrinti, kad būtų atliekami remontai ir kiti tolesni patikrinimai, kuriuos skaidriai stebėtų atitinkamos valdžios institucijos, ir pripažįsta pagalbos teikėjų sutelktų lėšų naudą ir veiksmingos finansinės paramos svarbą;

5.  primygtinai ragina Bangladešo vyriausybę nedelsiant sušaukti Minimalaus darbo užmokesčio valdybą ir nustatyti didesnį užmokesčio peržiūros dažnumą;

Privačiojo sektoriaus iniciatyvos – veiksmingas ir vertingas įnašas

6.  ragina tarptautinių prekių ženklų savininkus ir mažmenininkus, taip pat Bangladešo privatųjį sektorių toliau dėti pastangas laikytis darbo įstatymų ir įgyvendinti įmonių socialinės atsakomybės priemones, gerinti savo rezultatus, susijusius su atsakingo verslo praktika, įskaitant deramas Bangladešo drabužių sektoriaus darbuotojų darbo sąlygas, taip pat padėti teikti skaidrią informaciją apie tai, kurios gamyklos gamina gaminius, ir taikyti atitinkamų iniciatyvų koordinavimo mechanizmus; ragina toliau tęsti pasaulio mažmenininkų ir prekių ženklų savininkų veiklą, susijusią su suderinto elgesio kodekso, skirto gamyklų auditui Bangladeše, priėmimu;

7.  pabrėžia laimėjimus, pasiektus dėl privačiojo sektoriaus pastangų bendradarbiauti su Bangladešo vyriausybe ir tarptautinėmis organizacijomis Bangladeše, taikant susitarimą dėl priešgaisrinės ir pastatų saugos; vis dėlto pažymi, kad nepaisant pastebimos pažangos priešgaisrinės ir pastatų saugos klausimais, susitarimo partneriai tebėra susirūpinę dėl lėto taisomųjų veiksmų, susijusių su pagrindiniais saugos klausimais, įgyvendinimo; ragina susitarimo šalis pratęsti savo pastangas ir iki dabartinio susitarimo galiojimo pabaigos 2018 m. gegužės 12 d. nuspręsti taikyti susitarimą dar vienam penkerių metų laikotarpiui; ragina Bangladešo vyriausybę ir verslo sektorių pripažinti, koks naudingas Bangladešo mažmenininkų įsipareigojimas pagal susitarimą, ir pritarti susitarimo partneriams Bangladeše suteiktų įgaliojimų pratęsimui;

8.  ragina Bangladešo vyriausybę ir privatųjį sektorių tęsti iniciatyvas, kuriomis siekiama teikti finansines kompensacijas ir reabilitaciją nukentėjusiems, parengti veiksmingą pakartotinio įdarbinimo strategiją ir remti verslumo įgūdžių ir įgūdžių, reikalingų pragyvenimo šaltiniui užsitikrinti, įgijimą;

Bendra ES ir tarptautinės bendruomenės atsakomybė

9.  pritaria tolesniems veiksmams, susijusiems su Bangladešo tvarumo susitarimu, taip pat Komisijos ir EIVT glaudesniam dialogui su Bangladešu darbo ir žmogaus teisių klausimais siekiant užtikrinti geresnę atitiktį BLS reglamente išvardytų konvencijų principams;

10.  remia tai, kad Komisija svarsto galimybę parengti ES masto iniciatyvą dėl drabužių sektoriaus ir į jos pagrindinius principus įtraukti savanoriškas iniciatyvas ir griežtus elgesio kodeksus; atkreipia dėmesį į 2017 m. balandžio 24 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Tvarios vertės grandinės drabužių sektoriuje pasitelkiant ES vystymosi veiksmus“ ir pakartoja savo raginimą neapsiriboti tik šiuo darbiniu dokumentu, bet ir svarstyti galimybę priimti privalomus teisės aktus dėl tinkamo patikrinimo pareigos; be to, pabrėžia, kad koordinavimas, keitimasis informacija ir gerąja patirtimi ir vyriausybių įsipareigojimas nustatyti tinkamas pagrindines sąlygas gali padėti padidinti privačiųjų ir viešųjų vertės grandinės iniciatyvų veiksmingumą ir pasiekti teigiamų darnaus vystymosi rezultatų; pabrėžia, kad svarbu didinti vartotojų informuotumą, siekiant padidinti skaidrumą ir remti pastangas diegti geresnius darbo ir aplinkos standartus, užtikrinti gaminių saugą ir tvarų vartojimą;

11.  mano, kad Bangladešo tvarumo susitarimas, ES atliekant pagrindinį vaidmenį, galėtų būti pavyzdys, kaip kurti kitus panašius partnerystės su trečiosiomis šalimis susitarimus; ragina ES tęsti ir intensyvinti tarptautinio masto bendradarbiavimą su tokiomis organizacijomis, kaip TDO, EBPO ir Jungtinės Tautos, darnaus vystymosi ir įmonių socialinės atsakomybės srityse;

12.  remia Jungtinių Tautų neribotos sudėties darbo grupės pastangas parengti privalomą Jungtinių Tautų susitarimą dėl verslo ir žmogaus teisių; ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai dalyvauti derybose dėl tokio susitarimo;

13.  pabrėžia, kad, nepagerinus saugumo padėties ir nuolat susiduriant su ekstremistų Bangladeše keliama grėsme, bus juntamas tiesioginis poveikis investicijoms šalyje ir tai galiausiai stabdys ilgalaikį vystymąsi ir trukdys gerinti paprastų žmonių gyvenimą;

Išvados

14.  pabrėžia, kad kokybiškų drabužių sektorius yra itin svarbus Bangladešo ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, kad jo plėtra sudarė sąlygas daugeliui darbuotojų, ypač moterų, pereiti iš neformaliosios į formaliosios ekonomikos sektorių; perspėja dėl iniciatyvų, kurios gali lemti ES ir kitų įmonių pasitraukimą iš Bangladešo, o tai pakenktų ne tik šalies reputacijai, bet ir, visų pirma, šalies vystymosi ateityje perspektyvoms;

15.  pabrėžia, kad už atsakingą įmonių elgesį bendrai atsakingi Bangladešo vyriausybė, vietos privatusis sektorius, tarptautinė bendruomenė ir verslo partneriai, kurie visi turėtų padėti siekti šio pagrindinio tikslo;

o
o   o

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybai, Bangladešo vyriausybei ir parlamentui ir Tarptautinės darbo organizacijos generaliniams direktoriui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0414. (2) OL C 346, 2016 9 21, p. 39. (3) OL C 234, 2016 6 28, p. 10. (4) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0196. (5) OL C 482, 2016 12 23, p. 149. (6) OL C 436, 2016 11 24, p. 39. (7) OL C 36, 2016 1 29, p. 145. (8) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 31. (9) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 101. (10) OL C 24, 2016 1 22, p. 28. (11) OL C 24, 2016 1 22, p. 33. (12) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0299.