Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 14 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo(1) (ESIF reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 31 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos Audito Rūmams dėl Europos strateginių investicijų fondo garantijų fondo valdymo 2015 m. (COM(2016)0353),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 1 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europa vėl finansuoja. Investicijų plano Europai rezultatų apžvalga ir tolesni veiksmai) (COM(2016)0359),

–  atsižvelgdamas į Europos investicijų banko metinę ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 2015 m. EIB grupės finansavimo ir investavimo operacijų pagal ESIF(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą – vertinimą (SWD(2016)0297), Europos investicijų banko atliktą Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) veikimo vertinimą(3), „Ernst and Young“ atliktą Reglamento (ES) 2015/1017 taikymo ad-hoc auditą(4) ir Europos Audito Rūmų nuomonę(5),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) 2015/1017 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo veiklos laikotarpio pratęsimo ir to fondo bei Europos investavimo konsultacijų centro techninių patobulinimų (COM(2016)0597),

–   atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, priimtą per 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiuje vykusią 21-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių konferenciją (COP 21),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(6),

–  atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę(7),

–  atsižvelgdamas į bendrus Biudžeto komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti savo iniciatyva teikiamą pranešimą 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir jo 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komitetų pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Regioninės plėtros komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A8-0200/2017),

1.  atkreipia dėmesį į didelį investicijų trūkumą Europoje, kuris, Komisijos vertinimu, siekia mažiausiai 200–300 mlrd. EUR per metus; atsižvelgdamas į tai visų pirma pabrėžia, kad Europos rinkai reikalingas didelės rizikos finansavimas, ypač MVĮ finansavimas, mokslinių tyrimų ir plėtros, IRT ir transporto, komunikacijų ir energetikos infrastruktūros srityse, nes jos labai svarbios tvariai ir įtraukiai ekonominei plėtrai; yra susirūpinęs dėl to, jog naujausi duomenys nacionalinėse sąskaitose nerodo, kad investicijos būtų labai išaugusios įsteigus Europos strateginių investicijų fondą (ESIF); todėl nerimaujama, kad ekonomikos augimas ir toliau bus silpnas ir išliks aukštas nedarbo lygis, visų pirma tarp jaunimo ir naujų kartų; pabrėžia, kad siekiant atgaivinti ekonomikos augimą, mažinti nedarbą, skatinti stiprios, tvarios ir konkurencingos pramonės plėtrą ir pasiekti ilgalaikius ES politikos tikslus būtina panaikinti šį investicijų trūkumą sukuriant palankią investicijų į tam tikras strategines sritis aplinką;

2.  pabrėžia, kad ESIF atliko svarbų vaidmenį siekiant padėti išspręsti finansavimo sunkumus ir panaikinti kliūtis gauti finansavimą, taip pat įgyvendinti strategines, transformatyvias ir pelningas investicijas, kurios suteiktų didelę pridėtinę vertę ekonomikai, aplinkai ir visuomenei, pakeistų ir atnaujintų valstybių narių ekonomiką, paskatintų jos augimą ir darbo vietų kūrimą tose srityse, kuriose nebuvo įmanoma gauti rinkos finansavimo nepaisant ekonominių galimybių, taip pat paskatintų privačias investicijas visuose ES regionuose;

3.  primena reglamente numatytą Parlamento vaidmenį, visų pirma susijusį su ESIF įgyvendinimo stebėjimu; visgi pripažįsta, kad dar per anksti imtis išsamaus galutinio įrodymais pagrįsto ESIF veikimo ir jo poveikio ES ekonomikai vertinimo, bet mano, kad pirminis išsamiais duomenimis apie atrinktus ir atmestus projektus ir priimtus sprendimus paremtas vertinimas yra būtinas, kad būtų galima nustatyti galimas ESIF 2.0 ir tolesnių versijų tobulinimo sritis; ragina Komisiją pateikti išsamų vertinimą, kai tik bus gauta informacija;

Papildomumas

4.  primena, kad ESIF tikslas yra užtikrinti papildomumą, padedant spręsti rinkos nepakankamumo problemas arba nepakankamo investavimo atvejus remiant operacijas, kurių nepavyktų atlikti (arba pavyktų atlikti mažesniu mastu) taikant esamas Sąjungos finansines priemones arba panaudojant privačius šaltinius nedalyvaujant ESIF; vis dėlto pažymi, kad reikia išsamiau paaiškinti papildomumo sąvoką;

5.  primena, kad ESIF remiami projektai, kuriais siekiama kurti darbo vietas, skatinti tvarų ekonomikos augimą, ekonominę, teritorinę ir socialinę sanglaudą, vadovaujantis bendraisiais tikslais, nustatytais ESIF reglamento 9 straipsnyje, yra laikomi užtikrinančiais papildomumą, jei jų rizika atitinka EIB ypatingos veiklos riziką, kaip yra apibrėžta EIB statuto 16 straipsnyje ir EIB kredito rizikos politikos gairėse; primena, kad ESIF įprastai turėtų remti projektus, kurių rizikos profilis didesnis nei projektų, remiamų vykdant įprastas EIB operacijas; pabrėžia, kad iš ESIF gali būti remiami ir EIB projektai, kurių rizika yra žemesnė už minimalią EIB ypatingos veiklos riziką, tačiau tik jei ES garantijos naudojimas yra būtinas papildomumui užtikrinti;

6.  pažymi, kad nors visi pagal ESIF patvirtinti projektai yra pateikiami kaip „ypatinga veikla“, nepriklausomo vertinimo metu nustatyta, kad tam tikrus projektus buvo galima finansuoti nenaudojant ES garantijos;

7.  ragina Komisiją, bendradarbiaujant su EIB ir ESIF valdymo struktūromis, parengti visų ES remiamų EIB finansavimo projektų, kuriems taikomi papildomumo kriterijai, sąrašą ir pateikti aiškius ir išsamius paaiškinimus, įrodančius, kad projektų nebūtų buvę galima įgyvendinti kitomis priemonėmis;

8.  pažymi, kad gali rastis prieštaravimų tarp ESIF kokybinių ir kiekybinių tikslų, t. y. kad siekdamas pritrauktų privačių investicijų tikslo EIB gali finansuoti mažiau rizikingus projektus, kuriais jau domisi investuotojai; primygtinai ragina EIB ir ESIF valdymo struktūras įgyvendinti tikrą papildomumą, kaip apibrėžta ESIF reglamento 5 straipsnyje, ir užtikrinti, kad rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemos būtų iki galo išspręstos;

9.  ragina EIB užtikrinti fondų valdymo skaidrumą ir viešųjų, privačiųjų bei trečiųjų šalių indėlių kilmės skaidrumą ir pateikti konkrečius duomenis, įskaitant duomenis apie konkrečius projektus ir apie užsienio investuotojus, ir atkreipia dėmesį į ESIF reglamente nustatytą reikalavimą teikti ataskaitas Parlamentui; pakartoja, kad visos potencialios prisidedančiosios trečiosios šalys turi laikytis visų ES viešųjų pirkimų taisyklių, darbo teisės nuostatų bei aplinkosaugos teisės aktų, ir tikisi, kad EIB projektams taikomų socialinių ir aplinkosauginių reikalavimų bus visapusiškai laikomasi priimant sprendimus dėl ESIF projektų finansavimo;

Rezultatų suvestinė ir projektų atranka

10.  pažymi, kad, kaip nurodyta reglamente, prieš atrenkant iš ESIF remtiną projektą, EIB ir ESIF valdymo struktūrose turi būti atliktos išsamaus jo patikrinimo ir sprendimų priėmimo procedūros; pastebi, kad projektų rengėjai išreiškė pageidavimą greitai gauti atsiliepimus ir padidinti skaidrumą tiek dėl atrankos kriterijų, tiek ir dėl galimos ESIF paramos tipo ar dalies; ragina užtikrinti didesnį aiškumą, kad projektų rengėjai būtų dar labiau paskatinti prašyti ESIF paramos, be kita ko, pateikiant rezultatų suvestinę ESIF finansavimo prašantiems kandidatams; ragina padidinti sprendimų priėmimo proceso skaidrumą, kai kalbama apie atrankos kriterijus ir finansinę paramą, ir jį pagreitinti, kartu toliau užtikrinant griežtą tikrinimą, kad būtų apsaugoti ES ištekliai; pabrėžia, kad norint supaprastinti vertinimo procesą, visų pirma investavimo platformų vertinimo procesą, EIB ir nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai arba jų atstovų delegacija turėtų bendrai atlikti išsamų patikrinimą;

11.  mano, kad reikėtų patikslinti projektų ir reikalavimus atitinkančių sandorio šalių vertinimo kriterijus; prašo papildomos informacijos iš ESIF valdymo organų apie visiems atitinkamai pagal ESIF patvirtintiems projektams atliktus vertinimus, visų pirma dėl jų papildomumo, indėlio į tvarų ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimo galimybes, kaip nustatyta reglamente; kalbant apie reikalavimus atitinkančias sandorio šalis, ragina šio tipo subjektams taikyti griežtas įmonių valdymo taisykles, kad jie galėtų tapti priimtinais ESIF partneriais, besilaikančiais ES principų ir Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) standartų;

12.  primena, kad rezultatų suvestinė yra Investicijų komiteto priemonė, pagal kurią ES garantijos prioritetas teikiamas daugiau balų gavusioms ir didesnės pridėtinės vertės operacijoms, ir kad Investicijų komitetas ją turi atitinkamai taikyti; ketina įvertinti, ar į rezultatų suvestinę ir jos rodiklius tinkamai atsižvelgta, ar jie buvo taikomi ir ar jais pasiremta; prašo deramai taikyti projektų atrankos kriterijus ir padidinti šio proceso skaidrumą; primena, kad pagal dabartinio reglamento priedą nustatydamas projektų prioritetus Investicijų komitetas visus ramsčius laiko vienodai svarbiais, neatsižvelgdamas į tai, ar vertinimas pagal atskirą ramstį išreiškiamas balų skaičiumi, ar nustatomas remiantis balais nevertinamais kokybiniais ir kiekybiniais rodikliais; apgailestauja dėl to, kad 3 ramstis, kuriame apibrėžiami techniniai projektų aspektai, dabartinėse rezultatų suvestinėse yra toks pat svarbus, kaip 1 ir 2 ramsčiai, kuriuose apibrėžiami svarbesni laukiami rezultatai; kritikuoja tai, kad pats EIB pripažįsta, jog Investicijų komiteto ekspertai 4-ąjį ramstį naudoja tik informaciniais tikslais, o ne sprendimams priimti; reikalauja, kad priėmus galutinį sprendimą dėl projekto rezultatų suvestinės (išskyrus neskelbtiną komercinę informaciją) būtų skelbiamos viešai;

13.  pripažįsta, kad gali užtrukti keleri metai, kol bus parengti nauji novatoriški projektai, kad EIB patiria spaudimą pasiekti 315 mlrd. EUR tikslą ir todėl neturėjo kitos išeities, kaip tik nedelsiant pradėti ESIF veiklą; tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad įgyvendindamas ESIF EIB kol kas daugiausia rėmėsi esamu projektų kanalu su mažos rizikos projektais, taip sumažindamas savo įprastinio finansavimo apimtis; baiminasi, kad ESIF neteikia papildomo finansavimo didelės rizikos novatoriškiems projektams; pabrėžia, kad net jei projektas atitinka ypatingos veiklos reikalavimus, tai nebūtinai reiškia, kad jis yra rizikingas; tačiau projektas gali būti priskirtas prie ypatingos veiklos ir dėl to, kad jo finansavimas buvo organizuotas dirbtinai rizikingu būdu, o tai reiškia, kad net labai mažos rizikos projektai gali lengvai virsti didelės rizikos projektais; pabrėžia, kad projekto kriterijų nereikia švelninti vien tam, kad būtų pasiektas 315 mlrd. EUR politinis pritrauktų investicijų tikslas;

14.  prašo, kad EIB pateiktų potencialių metinių skolinimo pajėgumų vidutiniu laikotarpiu vertinimą, atsižvelgdamas į ESIF ir galimus reglamentavimo pokyčius, ir kad išlaikytų 70–75 mlrd. EUR skolinimo per metus lygį, panaudodamas pelną, grąžinimus iš programų ir kt., ir kad ESIF naudotų kaip papildomą priemonę; pažymi, kad tai reikštų, jog bendros EIB veiklos apimtys pasiektų mažiausiai 90 mlrd. EUR vietoj 75 mlrd. EUR;

15.  mano, kad svarbu diskutuoti, ar numatytas sverto rodiklis 15 yra tinkamas ESIF, kad būtų galima remti itin kokybiškus didesnės rizikos projektus, ir ragina Komisiją tai išsiaiškinti; primena, kad sverto rodiklis 15 yra grindžiamas portfeliu ir atspindi EIB finansavimo patirtį siekiant išspręsti rinkos nepakankamumo problemas; ragina daugiau dėmesio skirti tam, kad būtų pasiekti ESIF visuomeniniai tikslai, kaip kiekybinio reikalavimą papildantis tikslas; taip pat ragina atsižvelgti į per Paryžiaus klimato konferenciją (COP 21) nustatytus tikslus; ragina EIB atskleisti iki šiol pasiektą sverto koeficientą ir nurodyti, kokį metodą taikant jis buvo apskaičiuotas;

16.  pažymi, kad nedidelės apimties projektams vykdyti dažnai sunku gauti reikiamą finansavimą; susirūpinęs pažymi, kad mažos apimties projektams nesiryžtama prašyti ESIF finansavimo dėl jų dydžio arba jie netgi laikomi netinkamais finansuoti; pažymi, kad mažos apimties projektas gali turėti didelį poveikį nacionaliniu arba regioniniu mastu; pabrėžia, kad reikia padidinti techninę paramą, kurią teikia Europos investavimo konsultacijų centras (EIKC), nes mažos apimties projektų rengėjams labai svarbu teikti patarimus ir padėti jiems organizuojant ir sujungiant projektus per investavimo platformas arba pasirašant preliminariuosius susitarimus; ragina valdančiąją tarybą panagrinėti šį klausimą ir pateikti pasiūlymų šiai padėčiai ištaisyti;

Diversifikacija pagal sektorius

17.  pabrėžia, kad ESIF yra paklausos pagrindu veikianti priemonė, tačiau ji turėtų būti orientuojama pagal reglamente nustatytus ir valdančiosios tarybos apibrėžtus politikos tikslus; ragina aktyviau teikti informaciją sektoriams, kuriuose esama nepatenkintos investicijų paklausos, bet kurie negalėjo visapusiškai pasinaudoti ESIF; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad siekiant padidinti investicijų paklausą ES reikėtų imtis įvairesnių priemonių makroekonominiu lygmeniu;

18.  palankiai vertina tai, kad visiems ESIF reglamente nurodytiems sektoriams yra teikiamas ESIF finansavimas; vis dėlto pažymi, kad kai kuriuose sektoriuose jis labai nežymus, visų pirma socialinės infrastruktūros, sveikatos ir švietimo sektoriuose – jiems skirta tik 4 proc. iš ESIF patvirtinto finansavimo; pažymi, kad taip gali būti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl to, kad kai kuriuose sektoriuose trūksta patirties ir techninių žinių, kaip pasinaudoti ESIF, arba kad ESIF veiklos pradžioje sektoriams jau pasiūlytos geresnės investicijų galimybės darbui parengtiems ir bankams priimtiniems projektams; ragina EIB atsižvelgiant į tai aptarti, kaip būtų galima pagerinti diversifikaciją pagal sektorius, susiejant ją su reglamente nustatytais tikslais, ir aptarti klausimą, ar ESIF parama turėtų būti teikiama ir kitiems sektoriams;

19.  primena, kad laikantis COP 21 susitarimo dėl klimato kaitos, kuriam pritarė ES, būtina iš esmės pereiti prie tvarių investicijų, kurias ESIF turėtų visapusiškai remti; pabrėžia, kad ESIF investicijos turėtų būti suderinamos su šiuo įsipareigojimu; pabrėžia, kad reikia gerinti klimato kaitos ataskaitas;

20.  pabrėžia, kad būtina didinti išteklių dalį, skirtą ilgalaikiams projektams, pvz., telekomunikacijų tinklų srityje, arba gana rizikingiems projektams, susijusiems su kuriamomis naujomis pažangesnėmis technologijomis; pažymi, kad investicijos į plačiajuosčio ryšio ir 5 G ryšio infrastruktūras, kibernetinį saugumą, tradicinės ekonomikos skaitmeninimą, mikroelektroniką ir itin našias kompiuterines sistemas gali sumažinti skaitmeninę atskirtį;

21.  apgailestauja dėl koncentracijos apribojimų nebuvimo pradiniu įsibėgėjimo etapu; primena, kad transporto sektoriaus indėlis į ESIF didžiausias: jis siekia 2,2 mlrd. iš 8 mlrd. EUR ir sudaro daugiau kaip 25 proc. viso garantijų fondo; susirūpinęs pažymi, kad transporto sektorius gavo tik apie 13 proc. visų investicijų, kurios iki šiol buvo pritrauktos ir prieinamos pagal ESIF infrastruktūros ir inovacijų liniją, o tai toli gražu nesiekia kiekvienam konkrečiam sektoriui nustatytos 30 proc. ribos; ragina Investicijų komitetą atkreipti ypatingą dėmesį į transporto sektoriaus projektus, kadangi jų dalis investicijų portfelyje iki šiol labai menka, o transportas atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant ekonomikos augimą ir vartotojų saugą;

Valdymas

22.  pastebi, kad EIB iki galo įgyvendintos visos ESIF valdymo struktūros; mano, kad siekiant pagerinti ESIF efektyvumą ir atskaitomybę, reikėtų aptarti galimybę visiškai atskirti ESIF valdymo struktūrą nuo EIB valdymo struktūros;

23.  primena, kad vykdomasis direktorius yra atsakingas už kasdienį ESIF valdymą, Investicijų komiteto posėdžių rengimą ir pirmininkavimą jiems ir už išorinį atstovavimą; primena, kad vykdomajam direktoriui padeda vykdomojo direktoriaus pavaduotojas; apgailestauja, kad atitinkamos pareigybės, visų pirma vykdomojo direktoriaus pavaduotojo, faktiškai nėra aiškiai apibrėžtos; ragina EIB pagalvoti apie aiškesnį vykdomojo direktoriaus ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojo užduočių įvardijimą, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir atskaitomybė; mano, kad vykdomasis direktorius, padedant pavaduotojui, turėtų ir toliau būti atsakingas už Investicijų komiteto posėdžių darbotvarkės nustatymą; taip pat siūlo, kad vykdomasis direktorius parengtų procedūras galimiems interesų konfliktams Investiciniame komitete spręsti, teiktų ataskaitas valdančiajai tarybai ir siūlytų sankcijas už pažeidimus bei priemones joms įgyvendinti; mano, kad vykdomojo direktoriaus ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojo įgaliojimai vykdant šias užduotis būtų sustiprinti suteikus didesnį savarankiškumą EIB atžvilgiu; ragina EIB atitinkamai išnagrinėti galimybes padidinti vykdomojo direktoriaus ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojo nepriklausomumą;

24.  primena, kad Investicijų komiteto ekspertai atsako už ESIF projektų atranką, ES garantijos suteikimą ir operacijų su investavimo platformomis ir nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais ar institucijomis patvirtinimą; taip pat primena, kad jie yra nepriklausomi; todėl yra susirūpinęs dėl užregistruotų Investicijų komiteto narių interesų konfliktų atvejų – jų visomis aplinkybėmis reikia vengti ateityje;

25.  mano, kad projektų atranka vyksta nepakankamai skaidriai; pabrėžia, kad EIB turėtų geriau atskleisti informaciją apie pagal ESIF tvirtinamus projektus, deramai pagrįsdamas jų papildomumą ir rezultatų suvestines, taip pat nurodyti, kaip projektu prisidedama prie ESIF tikslų, ypatingą dėmesį skiriant tikėtinam ESIF operacijų poveikiui sprendžiant investicijų trūkumo Sąjungoje problemą;

26.  ragina EIB pagalvoti apie tai, kaip būtų galima sustiprinti Investicijų komiteto bendradarbiavimą padedant vykdomajam direktoriui ir valdančiajai tarybai; mano, jog svarbu, kad vykdomasis direktorius dalyvautų valdančiosios tarybos posėdžiuose, kuriuose jis taip pat galėtų informuoti valdančiąją tarybą apie būsimą veiklą;

27.  siūlo Parlamentui aptarti ESIF valdymo struktūrų skaidrumo didinimo priemones ir įtraukti į valdančiąją tarybą Parlamento paskirtą tikrąjį narį; primygtinai ragina, kad ESIF valdymo organai aktyviai dalytųsi informacija su Parlamentu;

Nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai

28.  primena, kad dėl savo praktinės patirties nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai yra labai svarbūs, kad ESIF veiktų sėkmingai, nes jie gerai pažįsta vietos rinkas; mano, kad iki šiol sinergija nebuvo išnaudota reikiamu mastu; pastebi pavojų, kad EIB išstumia vietos institucijas, ir ragina EIB pagerinti savo gebėjimus sutelkti nacionalinius ir regioninius partnerius; ragina EIB remti esamų viešųjų bankininkystės struktūrų stiprinimą, kad tarp šių institucijų būtų aktyviai lengvinamas keitimasis gerąja patirtimi ir žiniomis apie rinką; atsižvelgdamas į tai mano, kad nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai turėtų sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su Europos investicijų fondu (EIF); pripažįsta, kad ESIF ir EIB vis labiau nori imtis mažesnio prioriteto segmentų su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais ir primygtinai ragina tai daryti toliau; ragina Komisiją ir EIB aptarti, ar būtų naudinga įtraukti nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ekspertus į valdančiąją tarybą;

Investavimo platformos

29.  primena, kad turėtų būti sudarytos galimybės diversifikuotoms investicijoms geografiniu arba teminiu pagrindu, padedant finansuoti ir sujungti projektus ir lėšas iš skirtingų šaltinių; susirūpinęs pažymi, kad pirmoji investavimo platforma buvo sukurta tik 2016 m. trečiajame ketvirtyje ir kad šis delsimas neleidžia mažos apimties projektams panaudoti ESIF lėšų ir plėtoti tarpvalstybinių projektų; pabrėžia, kad reikia supaprastinti investavimo platformų kūrimo taisykles; reikalauja, kad EIB ir Europos investavimo konsultacijų centras (EIKC) skatintų naudotis šiomis platformomis siekiant tolygaus investicijų geografinio ir teminio paskirstymo;

30.  primygtinai ragina ESIF valdymo organus skirti daugiau dėmesio investavimo platformoms, kad būtų maksimaliai padidinta nauda, kurią jos gali suteikti įveikiant investavimo kliūtis, visų pirma valstybėse narėse, kuriose prasčiau išvystytos finansų rinkos; ragina EIB teikti suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant nacionalines, vietos ir regionines įstaigas, daugiau informacijos apie platformas ir jų kūrimo sąlygas ir kriterijus; pripažįsta vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį nustatant strateginius projektus ir skatinant dalyvavimą;

31.  siūlo aptarti papildomas investavimo platformų rėmimo priemones, pvz., teikiant prioritetą per platformą pateiktų projektų patvirtinimui, grupuojant mažesnius projektus ir grupines sutartis ir sukuriant priemones sutarčių grupėms finansuoti; mano, kad visų pirma turėtų būti remiamos tarpvalstybinės platformos, nes dauguma energetikos ir skaitmeninių projektų yra tarpvalstybinio pobūdžio;

Finansinės priemonės

32.  primena, kad EIB parengė naujas finansines priemones ESIF tikslais, kad pateiktų specialiai sukurtus produktus didelės rizikos finansavimui; primygtinai ragina EIB toliau didinti jo pridėtinę vertę sutelkiant dėmesį į rizikingesnes finansines priemones, kaip antai subordinuotasis finansavimas ir kapitalo rinkos priemonės; reiškia susirūpinimą dėl projektų rengėjų kritikos, kad pateiktos finansinės priemonės neatitinka jų projektų poreikių (didelės rizikos projektams dažnai reikia pinigų projekto pradžioje investicijoms paspartinti, o ne mažesnių sumų kiekvienais metais), ir investuotojų akcentavimo, kad šiuo metu jie negali pasinaudoti ESIF finansavimu, nes nėra tinkamų privataus akcinio kapitalo priemonių; ragina EIB išnagrinėti šiuos klausimus bendradarbiaujant su projektų rengėjais ir investuotojais; taip pat ragina EIB išnagrinėti, kaip žaliųjų obligacijų leidimas galėtų kuo labiau padidinti ESIF potencialą finansuoti projektus, teikiančius naudą aplinkai ir (arba) sprendžiančius klimato kaitos problemą;

Geografinė diversifikacija

33.  palankiai vertina tai, kad 2016 m. pabaigoje visos 28 šalys buvo gavusios ESIF finansavimą; susirūpinęs pabrėžia, kad, 2016 m. birželio 30 d. duomenimis, 15 ES valstybių narių buvo gavusios 91 proc., o 13 ES valstybių narių – tik 9 proc. ESIF paramos; apgailestauja, kad ESIF parama daugiausia pasinaudojo ribotas skaičius šalių, kuriose investicijų trūkumas ir taip nesiekia ES vidurkio; pažymi, kad šalyse gavėjose dažnai iš ESIF finansuojami projektai geografiniu požiūriu paskirstyti netolygiai; mano, kad esama teritorinės koncentracijos rizikos, ir pabrėžia, kad reikia labiau sutelkti dėmesį į mažiau išsivysčiusius regionus visose 28 valstybėse narėse; ragina EIB toliau teikti techninę paramą toms šalims ir regionams, kurios mažiausiai pasinaudojo ESIF parama;

34.  pripažįsta, kad yra ryšys tarp BVP ir patvirtinto projektų skaičiaus; pripažįsta, kad didžiosios valstybės narės gali naudotis labiau išplėtotomis kapitalo rinkomis, todėl yra didesnė tikimybė, kad galės pasinaudoti tokia rinkos priemone, kaip ESIF; pabrėžia, kad mažesnė ESIF parama 13 ES valstybių narių gali būti susijusi su kitais veiksniais, pvz., mažesne projektų apimtimi, tam tikro regiono atokesne geografine padėtimi ir konkurencija su Europos struktūriniais ir investicijų fondais (ESI fondais); vis dėlto susirūpinęs pastebi neproporcingą naudą tam tikroms valstybėms ir pabrėžia, kad būtina toliau diversifikuoti paramos paskirstymą geografiniu požiūriu, visų pirma tokiuose svarbiuose sektoriuose, kaip ekonomikos modernizavimas ir jos produktyvumo bei tvarumo didinimas, ypatingą dėmesį skiriant technologinei plėtrai; prašo Komisijos toliau nagrinėti ir siekti nustatyti dabartinio geografinio paskirstymo priežastis;

Europos investavimo konsultacijų centras (EIKC)

35.  mano, kad EIKC veikla yra nepaprastai svarbi; mano, kad jo misija veikti vieno langelio principu visais projekto ciklo etapais teikiant išsamią konsultacinę ir techninę pagalbą iš esmės atitinka augantį valdžios institucijų ir projektų rengėjų techninės pagalbos poreikį;

36.  su malonumu pažymi, kad EIKC aktyviai veikia nuo 2015 m. rugsėjo mėn. ir kad jo įgyvendinimo etapas vykdomas sparčiai; pripažįsta, kad dėl neilgos veikimo trukmės ir darbuotojų trūkumo pradiniame etape ne visos EIKC paslaugos yra iki galo išplėtotos ir veikla daugiausia yra sutelkta į paramos projektų rengimui ir struktūrizavimui teikimą, politines rekomendacijas ir projektų tikrinimą; pabrėžia, kad EIKC reikia įdarbinti įvairių sričių ekspertus, kad galėtų geriau teikti konsultacijas, informaciją ir paramą sektoriams, kurie iki galo neišnaudoja ESIF;

37.  yra įsitikinęs, kad EIKC gali atlikti svarbų vaidmenį naikinant daugumą ESIF įgyvendinimo trūkumų; tvirtai tiki, kad siekdamas tai padaryti jis turi aktyviai teikti pagalbą tokiose srityse, kaip investavimo platformų kūrimas, taip pat atsižvelgiant į pastarųjų svarbą finansuojant mažesnius projektus; taip pat pabrėžia EIKC vaidmenį konsultuojant dėl kitų Sąjungos finansavimo šaltinių sujungimo su ESIF;

38.  be to, mano, kad EIKC gali aktyviai prisidėti prie geografinės ir sektorių diversifikacijos, ne tik apimdamas visus regionus ir daugiau sektorių teikdamas savo paslaugas, bet ir padėdamas EIB jam imantis vykdyti operacijas; mano, kad EIKC gali atlikti svarbų vaidmenį padėdamas įgyvendinti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslą;

39.  primena, kad ESIF reglamente, siekiant palengvinti ESIF paramos teikimą visoje Sąjungoje, EIKC suteikiami įgaliojimai pasinaudoti vietos žiniomis; mano, kad šią sritį būtina iš esmės patobulinti, visų pirma daugiau bendradarbiauti su atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis; mano, kad labai svarbus paslaugų teikimas vietos lygmeniu, pvz., siekiant atsižvelgti į konkrečias situacijas ir vietos poreikius, visų pirma šalyse, kuriose nebuvo nacionalinių rėmimo institucijų arba nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų; mano, kad siekiant į tai atsižvelgti būtina stiprinti ryšius su kitais vietos paslaugų teikėjais;

40.  tikisi, kad EIKC nedelsdamas užbaigs savo įdarbinimo procedūras ir užpildys visus reikiamus etatus; tačiau abejoja, ar paskirtų personalo pajėgumų užteks, kad EIKC galėtų teikti reikiamas konsultavimo paslaugas ir susidoroti su padidėjusiu darbo krūviu ir išaugusiais įgaliojimais;

41.  pabrėžia, kad EIKC turi sustiprinti savo paslaugų profilį, pagerinti komunikaciją ir didinti EIKC suinteresuotųjų subjektų informuotumą ir supratimą apie jo veiklą; mano, kad šiam tikslui pasiekti turėtų būti pasitelkti visi susiję informavimo kanalai, taip pat nacionaliniu ir vietos lygmeniu;

Europos investicinių projektų portalas (EIPP)

42.  apgailestauja, kad Europos investicinių projektų portalą Komisija sukūrė tik 2016 m. birželio 1 d., praėjus beveik metams po ESIF reglamento priėmimo; pažymi, kad portalas dabar veikia, jame šiuo metu yra 139 projektai, bet mano, kad jis dar toli gražu neatitinka priimant ESIF reglamentą numatytų galimybių;

43.  mano, kad Europos investicinių projektų portalas yra patogi platforma projektų rengėjams, kurioje jie gali skaidriais būdais padidinti savo investicinių projektų matomumą; tačiau mano, kad sėkmingam šio portalo veikimui yra būtina reikšmingai padidinti jo matomumą, kad jis būtų visuotinai pripažįstamas kaip naudinga, patikima ir efektyvi priemonė investuotojams ir projektų rengėjams; primygtinai ragina Komisiją aktyviai dirbti šia kryptimi vykdant nuoseklią informavimo veiklą;

44.  pažymi, kad su parengimu, plėtojimu, valdymu, rėmimu ir priežiūra susijusios išlaidos ir Europos investicinių projektų portalo prieglobos išlaidos yra dengiamos iš ES biudžeto, naudojant EIKC numatytą metinį 20 mln. EUR asignavimą; tačiau primena, kad privatiesiems projektų rengėjams taikomas mokestis už projekto registravimą portale yra Europos investicinių projektų portalo išorės asignuotosios įplaukos ir ateityje tai bus pagrindinis jo finansavimo šaltinis;

Garantija

45.  primena, kad Sąjunga suteikia neatšaukiamą ir besąlyginę garantiją EIB finansavimo ir investavimo operacijoms pagal ESIF; yra įsitikinęs, kad ES garantija suteikė EIB galimybių imtis didesnės rizikos pagal infrastruktūros ir investavimo liniją ir suteikė galimybę padidinti ir iš anksto teikti finansavimą MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms pagal COSME ir „InnovFin“ programas pagal MVĮ liniją; mano, kad 25 mln. riba, kurią EIB, atrodo, naudoja savo įprastoms skolinimo operacijoms, neturėtų būti taikoma ESIF, jei siekiama padidinti mažesnės apimties projektų finansavimą ir suteikti daugiau galimybių ESIF pasinaudoti MVĮ ir kitiems potencialiems naudos gavėjams;

46.  pabrėžia, kad dėl labai aktyvaus įsisavinimo, kuris atspindi didelę rinkos paklausą, MVĮ linija sustiprinta papildomais 500 mln. EUR iš infrastruktūros ir investavimo linijos skolos portfelio pagal esamą teisės aktų sistemą; palankiai vertina tai, kad dėl ESIF reglamento lankstumo papildomas finansavimas buvo skirtas MVĮ ir mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių naudai; ketina atidžiai stebėti garantijos paskirstymą pagal šias dvi linijas; taip pat pažymi, kad nuo 2016 m. birželio 30 d. pasirašytos operacijos pagal infrastruktūros ir investavimo liniją siekė tik 9 proc. numatytos apimties;

47.  primena, kad ES garantijų fondas daugiausia finansuojamas iš ES biudžeto; atsižvelgia į visus susijusius vertinimus, kuriuose teigiama, kad esama 50 proc. garantijų fondo atidėjinių norma yra atsargi ir apdairi galimų nuostolių padengimo atžvilgiu ir kad Sąjungos biudžetas jau būtų apsaugotas pakoreguota tiksline 35 proc. norma; ketina išnagrinėti, ar pasiūlymai dėl mažesnės tikslinės normos turėtų neigiamą poveikį pasirenkamų projektų kokybei ir pobūdžiui; pabrėžia, kad iki šiol nebuvo jokių reikalavimų dėl EIB ar EIF operacijų mokėjimo įsipareigojimų neįvykdymo;

Būsimas finansavimas, fondo pajėgumas

48.  pažymi, kad Komisija pasiūlė išplėsti ESIF trukmę ir jo finansinį pajėgumą ir kad tai turėtų įtakos ES biudžetui; informuoja apie savo ketinimą pateikti alternatyvius pasiūlymus dėl finansavimo;

49.  primena, kad valstybės narės buvo raginamos prisidėti prie ESIF, kad būtų išplėsti jo pajėgumai ir būtų galima remti didesnės rizikos investicijas; apgailestauja, kad nors toks investavimas pagal 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo(8) 5 straipsnį ir 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo(9) 3 straipsnį laikomas vienkartine priemone, valstybės narės nesiėmė šios iniciatyvos; prašo EIB ir Komisijos pateikti informaciją, ar jie per tą laiką ėmėsi veiksmų įtikinti valstybes nares prisidėti prie ESIF ir ar jos galėtų pritraukti kitų investuotojų; ragina Komisiją ir EIB sustiprinti savo pastangas šia linkme;

Papildomumas su kitais ES finansavimo šaltiniais

50.  pažymi, kad Komisija ir EIB, žinodami apie ESIF ir ES biudžeto persidengiančias ir konkuruojančias sritis, priėmė gaires, kuriose rekomenduojama sujungti ESIF ir ESI fondų finansavimą; pabrėžia, kad bet koks ESIF ir ESI fondų finansavimo sujungimas jokiu būdu neturėtų daryti neigiamo poveikio ESI fondų finansavimo dotacijomis lygiui ar krypčiai; tačiau pažymi nuolatinius tinkamumo kriterijų, reguliavimo, ataskaitų teikimo laikotarpio ir valstybės pagalbos taisyklių taikymo skirtumus, kurie trukdo bendrai naudoti šį finansavimą; palankiai vertina tai, kad Komisija pradėjo nagrinėti šį klausimą savo pasiūlyme dėl Finansinio reglamento persvarstymo, ir tikisi, kad persvarstymas bus atliktas laiku, kad būtų supaprastintas finansavimo sujungimas ir išvengta konkurencijos ir dubliavimosi; mano, kad būtina toliau dėti pastangas šia linkme ir kad svarbiausios šiuo atžvilgiu yra antroji ir trečioji investicijų plano kryptys;

51.  siūlo Komisijai savo reguliariai teikiamose ataskaitose pateikti projektų, kurie gauna naudą suderinus Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) subsidijas ir ESIF finansavimą, sąrašą;

52.  atkreipia dėmesį į tai, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektai transporto infrastruktūros srityje paprastai turėtų būti grindžiami principu „naudotojas moka“, siekiant sumažinti su infrastruktūros plėtra ir priežiūra susijusią naštą valstybių biudžetams ir mokesčių mokėtojams; pažymi, jog siekiant užtikrinti, kad ES transporto politikos tikslai būtų pasiekti visoje ES, svarbu koordinuoti įvairių rūšių ES finansavimą, o ne skatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės tipo fondus struktūrinių fondų lėšomis;

Apmokestinimas

53.  yra labai susirūpinęs, kad tam tikrais atvejais EIB primygtinai ragino pagal ESIF teikti paramą projektams, į kurių struktūrą buvo įtrauktos bendrovės mokesčių rojuose; primygtinai ragina EIB ir EIF nesinaudoti mokesčių vengimo struktūromis ir jose nedalyvauti, visų pirma netaikyti agresyvaus mokesčių planavimo schemų arba praktikos, kuri neatitinka ES mokesčių srities gero valdymo principų, kaip nustatyta atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose, įskaitant Komisijos rekomendacijas ir komunikatus; primygtinai reikalauja, kad nė vienas projektas ar jo rengėjas nepriklausytų nuo asmens ar bendrovės, kurie vykdo veiklą valstybėje, įtrauktoje į būsimą bendrą ES nebendradarbiaujančių mokesčių jurisdikcijų sąrašą;

Komunikacija ir matomumas

54.  pastebi, kad dauguma projektų rengėjų nežino apie ESIF egzistavimą arba nepakankamai gerai įsivaizduoja, ką ESIF galėtų jiems pasiūlyti, kokie yra konkretūs tinkamumo kriterijai ką reikia konkrečiai daryti prašant finansavimo; pabrėžia, kad būtina dėti daugiau pastangų siekiant didinti informuotumą apie ESIF, įskaitant tikslinę techninę paramą atitinkama kalba valstybėse narėse, kurios mažiau pasinaudojo ESIF, paaiškinti, kas ESIF yra, kokių specifinių produktų ir paslaugų jis gali pasiūlyti, ir apie investavimo platformų ir nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų vaidmenį;

55.  ragina užtikrinti, kad visa informacinė medžiaga ir visa medžiaga, sudaranti finansavimo procedūros dalį, būtų išversta į visas valstybių narių kalbas, siekiant palengvinti informavimą ir galimybę susipažinti su informacija vietos lygmeniu;

56.  reiškia susirūpinimą, kad teikiant tiesioginę paramą finansiniams tarpininkams, kurie vėliau atsako už ES finansavimo paskirstymą, gali susidaryti padėtis, kai galutinis naudos gavėjas nežino, kad naudojasi ESIF finansavimu, ir ragina rasti sprendimų ESIF matomumui padidinti; todėl ragina EIB įtraukti į ESIF sutartis konkrečią nuostatą, kad projekto rengėjui būtų aišku, jog gautas finansavimas skirtas iš ESIF / ES biudžeto;

Išplėtimas

57.  pripažįsta, kad vien tik ESIF – ir ribotu mastu – tikriausiai negalės panaikinti investicijų trūkumo Europoje, bet tai vis tiek yra pagrindinė ES investicijų plano kryptis ir parodo ES ryžtą išspręsti šią problemą; ragina pateikti daugiau pasiūlymų, kaip būtų galima paskatinti ilgalaikes investicijas Europoje;

o
o   o

58.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos investicijų bankui ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

(1) OL L 169, 2015 7 1, p. 1. (2) http://www.eib.org/attachments/strategies/efsi_2015_report_ep_council_en.pdf (3) http://www.eib.org/attachments/ev/ev_evaluation_efsi_en.pdf, 2016 m. rugsėjo mėn. (4) 2016 m. lapkričio 14 d. ataskaita https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/ey-report-on-efsi_en.pdf (5) OL C 465, 2016 12 13, p. 1. (6) OL C 268, 2015 8 14, p. 27. (7) OL C 195, 2015 6 12, p. 41. (8) OL L 209, 1997 8 2, p. 1. (9) OL L 209, 1997 8 2, p. 6.