Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 25 d. Komisijos komunikatą „Interneto platformos ir bendroji skaitmeninė rinka. Europos galimybės ir uždaviniai“ (COM(2016)0288) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2016)0172),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 2 d. Komisijos komunikatą „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkė“ (COM(2016)0356) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2016)0184),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatą „2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų planas. Valdžios skaitmeninių permainų spartinimas“ (COM(2016)0179) ir pridedamus Komisijos tarnybų darbinius dokumentus (SWD(2016)0108 ir SWD(2016)0109),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatą „Europos pramonės skaitmeninimas. Naudojimasis visais bendrosios skaitmeninės rinkos privalumais“ (COM(2016)0180) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2016)0110),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015)0192) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2015)0100),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatą „Europos debesijos iniciatyva. Konkurencingos duomenų ir žinių ekonomikos kūrimas Europoje“ (COM(2016)0178) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2016)0106),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 10 d. Komisijos komunikatą „Europos duomenų ekonomikos kūrimas“ (COM(2017)0009) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2017)0002),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Europos debesijos iniciatyvos(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kuriamo Bendrosios skaitmeninės rinkos akto(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2120, kuriuo nustatomos priemonės, susijusios su atvira interneto prieiga, ir kuriuo iš dalies keičiami Direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, ir Reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Sąjungoje(4),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 531/2012 taisyklės, taikytinos didmeninėms tarptinklinio ryšio rinkoms (COM(2016)0399),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (COM(2016)0590),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje COM(2016)0593,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos Direktyva)(5) (E. komercijos direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)(6),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti(7) (Tinklų ir informacijos saugumo direktyva),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria, atsižvelgiant į kintančias rinkos realijas, iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (COM(2016)0287) (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (COM(2016)0283),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų skaitmeninio turinio teikimo sutarčių aspektų (COM(2015)0634),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 25 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos komercinės veiklos įgyvendinimo (taikymo) gairės“ (SWD(2016)0163),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio mėn. Komisijos paskelbtas IRT sektoriaus gaires dėl JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 15 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Elektroninės prekybos sektoriaus tyrimo preliminari ataskaita“ (angl. Preliminary Report on the E-commerce Sector Inquiry) (SWD(2016)0312),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Interneto platformos ir bendroji skaitmeninė rinka. Europos galimybės ir uždaviniai“, Europos galimybės ir uždaviniai“(8),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bendrus svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A8-0204/2017),

A.  kadangi bendrosios skaitmeninės rinkos egzistavimo prasmė – išvengti nacionalinių teisės aktų suskaidymo ir panaikinti technines, teisines ir mokestines kliūtis, kad įmonės, piliečiai ir vartotojai galėtų visapusiškai pasinaudoti skaitmeninėmis priemonėmis ir paslaugomis;

B.  kadangi skaitmeninimas ir naujos technologijos pakeitė komunikacijos formas, galimybes gauti informaciją ir piliečių, vartotojų bei bendrovių elgesį ir kadangi ketvirtoji pramonės revoliucija nulems visų ekonomikos ir visuomenės sričių skaitmeninimą;

C.  kadangi vis dažnesnis interneto ir mobiliojo ryšio prietaisų naudojimas suteikia naujų verslo galimybių visų dydžių įmonėms ir kuria naujus ir alternatyvius verslo modelius, kuriuos taikant išnaudojami naujų technologijų privalumai ir galimybės patekti į pasaulio rinkas, tačiau dėl to taip pat kyla naujų uždavinių;

D.  kadangi nuolatinė interneto platformų plėtra ir naudojimas įvairiai veiklai, įskaitant komercinę veiklą ir dalijimąsi produktais ir paslaugomis, pakeitė naudotojų ir bendrovių sąveikos su turinio teikėjais, prekiautojais ir kitais prekes bei paslaugas siūlančiais asmenimis būdus;

E.  kadangi pagal E. komercijos direktyvą tarpininkai atleidžiami nuo atsakomybės už turinį tik tuo atveju, jeigu nežino apie perduodamą ir (arba) laikomą informaciją arba jos nekontroliuoja, tačiau tuo atveju, jei tarpininkai turi faktinių žinių apie pažeidimą arba neteisėtą veiklą ar informaciją, reikalaujama, kad sužinojus apie tai būtų nedelsiant imamasi priemonių pašalinti tą neteisėtą informaciją arba atimti galimybę ja naudotis ar vykdyti tokią veiklą;

F.  kadangi daug internetinių platformų ir informacinės visuomenės paslaugų vartotojams siūlo patogesnę prieigą prie prekių, paslaugų ir skaitmeninio turinio ir išplėtė savo veiklą vartotojų ir kitų dalyvių atžvilgiu;

G.  kadangi Komisija šiuo metu atlieka keletą vartotojų apsaugos taisyklių ir modelio „verslas verslui“ (angl. B2B) taikymo praktikos, kurią interneto platformos taiko savo verslo srities naudotojams, vertinimų;

H.  kadangi kūrybiškumas ir naujovės yra skaitmeninės ekonomikos varikliai ir todėl būtina užtikrinti aukštą intelektinės nuosavybės teisių apsaugos lygį;

Bendroji įžanga

1.  palankiai vertina komunikatą „Interneto platformos ir bendroji skaitmeninė rinka. Europos galimybės ir uždaviniai“;

2.  džiaugiasi, kad pagal Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją jau pateikta įvairių iniciatyvų; pabrėžia šių iniciatyvų koordinavimo ir nuoseklumo svarbą; mano, kad bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimas yra labai svarbus ES konkurencingumui puoselėti, kokybiškoms ir aukštos kvalifikacijos darbo vietoms kurti ir skaitmeninės ekonomikos augimui Europoje skatinti;

3.  pripažįsta, kad interneto platformos, didindamos vartotojų pasirinkimo galimybes ir kurdamos bei formuodamos naujas rinkas, teikia naudos šiandieninei skaitmeninei ekonomikai ir visuomenei; vis dėlto pažymi, kad interneto platformos taip pat kelia naujų politinių ir su reguliavimu susijusių uždavinių;

4.  primena, kad daugelio sričių ES politika taikoma ir interneto platformoms, tačiau pažymi, kad kai kuriais atvejais neužtikrinamas tinkamas teisės aktų vykdymas arba valstybės narės juos aiškina skirtingai; pabrėžia, kad prieš svarstant, ar siekiant ištaisyti šią padėtį reikia papildyti dabartinę teisinę sistemą, svarbu užtikrinti tinkamą ES teisės aktų įgyvendinimą ir vykdymą;

5.  palankiai vertina nuolat atliekamą darbą siekiant atnaujinti ir papildyti dabartinę teisinę sistemą, kad ji atitiktų savo paskirtį skaitmeniniame amžiuje; mano, kad veiksminga ir patraukli reglamentavimo aplinka yra itin svarbi internetinio ir skaitmeninio verslo plėtrai Europoje;

Platformų apibrėžtis

6.  pripažįsta, kad dėl tokių veiksnių kaip didelė esamų internetinių platformų tipų ir jų veiklos sričių įvairovė, taip pat sparčiai kintanti skaitmeninio pasaulio aplinka ES lygmeniu būtų labai sunku susitarti dėl vienos bendros, teisiškai reikšmingos ir perspektyvios internetinės platformos apibrėžties; mano, kad, bet kuriuo atveju, viena bendra ES apibrėžtis ar visiems vienodai taikomas metodas nepadėtų ES sėkmingai veikti platformų ekonomikos srityje;

7.  drauge suvokia, kaip svarbu išvengti ES vidaus rinkos susiskaidymo, kuris galėtų įvykti dėl regioninių ir nacionalinių taisyklių ir apibrėžčių daugėjimo, taip pat tai, kad būtina užtikrinti tikrumą ir vienodas sąlygas įmonėms ir vartotojams;

8.  todėl mano, kad interneto platformos atitinkamuose sektoriams skirtuose ES teisės aktuose turėtų būti skiriamos ir apibrėžiamos pagal jų charakteristikas, klasifikaciją ir principus ir taikant į problemas orientuotą metodą;

9.  palankiai vertina Komisijos atliekamą darbą, susijusį su interneto platformomis, įskaitant konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais ir atliekamą poveikio vertinimą; mano, kad tokio tipo įrodymais pagrįstas metodas yra itin svarbus siekiant gerai išmanyti šią sritį; ragina Komisiją prireikus pasiūlyti reglamentavimo ar kitų priemonių, pagrįstų šia nuodugnia analize;

10.  mano, kad, nors interneto platformoms, veikiančioms pagal modelį „verslas vartotojui“ (angl. B2C) ir „vartotojas vartotojui“ (angl. C2C), būdinga labai įvairi veikla, kaip antai e. komercija, žiniasklaida, paieškos sistemos, komunikacijos, mokėjimo sistemos, darbo jėgos teikimas, operacinės sistemos, transportas, reklama, kultūrinio turinio perdavimas, bendro vartojimo ekonomika ir socialiniai tinklai; taip pat pažymi, kad, nors esama tam tikrų bendrų ypatybių, kurios gali padėti identifikuoti šiuos subjektus, interneto platformos gali turėti daug formų ir kad joms nustatyti gali būti taikomi skirtingi metodai;

11.  pažymi, kad, be kita ko, interneto B2C ir C2C platformoms daugiau ar mažiau būdingos tam tikros ypatybės, pvz.: jos veikia daugialypėse rinkose; jos suteikia galimybę dviem arba kelioms skirtingoms naudotojų grupėms priklausantiems dalyviams tiesiogiai susisiekti elektroniniu būdu; sujungia įvairių tipų naudotojus; jos siūlo interneto paslaugas, pritaikytas naudotojų nuostatoms ir grindžiamas jų pateikta informacija; jos klasifikuoja turinį arba teikia nuorodas į jį, pvz., naudodamos trečiųjų šalių siūlomus arba į internetą dedamus algoritmus, prekes ar paslaugas; jos sutelkia kelis subjektus prekės pardavimo, paslaugos teikimo arba apsikeitimo ar pasidalijimo turiniu, informacija, prekėmis arba paslaugomis tikslu;

12.  pažymi, kad itin svarbu paaiškinti metodus, kuriuos taikant priimami algoritmais pagrįsti sprendimai, ir didinti su šių algoritmų naudojimu susijusį skaidrumą; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares ištirti, koks yra algoritmų naudojimo klaidų ir tendencingumo potencialas, kad būtų užkirstas kelias bet kokiai diskriminacijai ar nesąžiningai praktikai arba privatumo pažeidimui;

13.  vis dėlto mano, kad reikėtų aiškiai atskirti B2C ir B2B platformas, atsižvelgiant į atsirandančias B2B interneto platformas, turinčias esminę reikšmę pramoninio interneto, pvz., debesijos paslaugų arba keitimosi duomenimis platformų, leidžiančių palaikyti ryšį tarp daiktų interneto produktų, vystymuisi; ragina Komisiją pašalinti bendrojoje rinkoje esančias kliūtis, trukdančias tokių platformų augimui;

Palankesnių sąlygų sudarymas darniam Europos interneto platformų augimui

14.  pažymi, kad interneto platformos internetą naudoja kaip sąveikos priemonę ir veikia kaip šalių tarpininkės, taigi teikia naudą naudotojams, vartotojams ir įmonėms, palengvindamos prieigą prie pasaulio rinkų; pažymi, kad interneto platformos gali padėti pakoreguoti prekių ir paslaugų pasiūlą ir paklausą, pagrįstą bendruomenės nuomone, bendra prieiga, reputacija ir pasitikėjimu;

15.  pažymi, kad interneto platformos ir taikomosios programos, iš kurių daugelį sukūrė Europos taikomųjų programų kūrėjai, gauna naudos iš to, kad esama nepaprastai daug nešiojamųjų prietaisų, asmeninių kompiuterių, knyginių kompiuterių ir kitų skaičiavimo prietaisų ir kad jų skaičius nuolat auga, ir kad šiuose prietaisuose jų yra vis daugiau;

16.  nurodo, kad didžiausia pirmenybė turi būti teikiama pakankamų investicijų, skirtų plačiajuosčio ryšio tinklams ir kitai skaitmeninei infrastruktūrai diegti, užtikrinimui, kad būtų pasiekti gigabitinės visuomenės junglumo tikslai, nes toks diegimas yra itin svarbus, kad piliečiai ir įmonės galėtų pasinaudoti 5G technologijos plėtra, ir apskritai užtikrintas valstybių narių junglumas;

17.  pabrėžia, kad vis plačiau naudojami išmanieji prietaisai, įskaitant išmaniuosius telefonus ir planšetinius kompiuterius, dar labiau išplėtė ir pagerino prieigą prie naujų paslaugų, įskaitant interneto platformas, ir taip sustiprino jų vaidmenį ekonomikoje ir visuomenėje, ypač tarp jaunimo, tačiau vis labiau tarp visų amžiaus grupių; pažymi, kad skaitmeninimo mastas dar labiau padidės sparčiai plėtojantis daiktų internetui, kuris, kaip tikimasi, iki 2020 m. sujungs 25 mlrd. objektų;

18.  mano, kad prieiga prie interneto platformų naudojantis aukštos kokybės technologijomis yra svarbi ne tik tiems, kurie jau yra aktyvūs internete, bet ir visiems piliečiams ir įmonėms; pabrėžia, jog svarbu neleisti atsirasti spragoms, kurių potencialiai gali atsirasti dėl skaitmeninių įgūdžių trūkumo ar nevienodų galimybių naudotis technologijomis; pažymi, kad nacionaliniu ir Europos lygmeniu reikia atsakingo požiūrio į skaitmeninių įgūdžių ugdymą;

19.  atkreipia dėmesį į sparčiai besivystančias interneto platformų rinkas, kurios siūlo naują produktų ir paslaugų realizavimo būdą; pripažįsta globalinį ir tarpvalstybinį interneto platformų rinkų pobūdį; pažymi, kad globalios interneto platformų rinkos vartotojams siūlo platų pasirinkimą ir veiksmingą kainų konkurenciją; pažymi, kad susitarimu dėl tarptinklinio ryšio savosios šalies kainomis remiamas tarpvalstybinis interneto platformų aspektas – galima pigiau naudotis interneto paslaugomis;

20.  pažymi didėjantį interneto platformų vaidmenį dalijantis piliečiams ir demokratijos veikimui naudingomis naujienomis ir kita informacija bei suteikiant prieigą prie jų; mano, kad interneto platformos taip pat gali veikti kaip e. valdžios įgyvendinimo priemonės;

21.  primygtinai ragina Komisiją toliau skatinti Europos interneto platformų ir pradedančiųjų įmonių augimą ir stiprinti jų gebėjimą plėsti veiklą ir konkuruoti pasaulio mastu; ragina Komisiją toliau laikytis inovacijoms palankios politikos interneto platformų atžvilgiu siekiant palengvinti patekimą į rinką; apgailestauja, kad ES dalis rinkos kapitalizacijoje interneto platformų srityje nedidelė; pabrėžia, kad svarbu pašalinti kliūtis, kurios trukdo interneto platformoms sklandžiai veikti tarpvalstybiniu mastu ir trikdo Europos bendrosios skaitmeninės rinkos veikimą; pabrėžia nediskriminavimo svarbą ir būtinybę palengvinti perėjimą nuo vienos panašias paslaugas siūlančios platformos prie kitos;

22.  pabrėžia, kad pagrindiniai veiksniai apima atvirą aplinką, vienodas taisykles, pakankamo junglumo buvimą, esamų taikomųjų programų sąveikumą ir atvirųjų standartų buvimą;

23.  pripažįsta didelę naudą, kurios interneto platformos gali duoti MVĮ ir pradedančiosioms įmonėms; pažymi, kad interneto platformos dažniausiai yra paprasčiausias ir tinkamiausias pirmasis žingsnis mažosioms įmonėms, norinčioms patekti į internetą ir pasinaudoti internetiniais platinimo kanalais; pažymi, kad interneto platformos suteikia galimybę MVĮ ir pradedančiosioms įmonėms patekti į pasaulio rinkas pernelyg daug neinvestuojant į brangiai kainuojančios skaitmeninės infrastruktūros kūrimą; pabrėžia skaidrumo ir prieigos prie interneto platformų vienodomis sąlygomis svarbą ir primena, kad dėl didėjančio kai kurių interneto platformų dominavimo neturėtų sumažėti verslo laisvės;

24.  ragina Komisiją pirmenybę teikti veiksmams, kurie padeda atsirasti ir plėstis pradedančioms Europos įmonėms ir interneto platformoms; pabrėžia, kad pradedančiųjų įmonių finansavimo ir investavimo į jas palengvinimas naudojant visas esamas finansavimo priemones yra nepaprastai svarbus Europos kilmės interneto platformų plėtrai, visų pirma sudarant galimybes naudotis rizikos kapitalu ir skirtingais kanalais, tokiais kaip bankų ar viešosios lėšos, arba alternatyvaus finansavimo galimybėmis, tokiomis kaip sutelktinis finansavimas ir sutelktinis investavimas;

25.  pabrėžia, kad kai kurios interneto platformos sudaro sąlygas bendro vartojimo ekonomikai ir prisideda prie jos augimo Europoje; palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl bendro vartojimo ekonomikos ir pabrėžia, kad tai turi būti pirmas žingsnis kuriant platesnę ES šios srities strategiją, pagal kurią būtų remiamas naujų verslo modelių kūrimas; pabrėžia, kad šie nauji verslo modeliai kuria darbo vietas, skatina verslumą ir siūlo naujų paslaugų, didesnį pasirinkimą ir geresnes kainas piliečiams ir vartotojams, dėl jų taip pat atsiranda lankstumo ir naujų galimybių, tačiau dėl jų taip pat gali kilti problemų ir rizika darbuotojams;

26.  pažymi, kad per pastaruosius dešimtmečius valstybės narės padarė pažangą darbo ir socialinių standartų ir socialinės apsaugos sistemų srityje, ir pabrėžia, kad socialinio aspekto plėtojimas turi būti užtikrintas ir skaitmeniniame amžiuje; pažymi, kad didėjantis skaitmeninimas veikia darbo rinkas, darbo vietų apibrėžimą iš naujo ir darbuotojų bei įmonių sutartinius santykius; pažymi, kad svarbu užtikrinti, jog būtų paisoma darbuotojų ir socialinių teisių ir atitinkamai vykdomi esami teisės aktai siekiant toliau skatinti socialinio draudimo sistemas ir užimtumo kokybę; taip pat ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įvertinti poreikį atnaujinti esamus teisės aktus, įskaitant socialinės apsaugos sistemas, kad nebūtų atsiliekama nuo technologinės plėtros ir sykiu būtų užtikrinama darbuotojų apsauga, taip pat užtikrinamos deramos darbo sąlygos ir kad visa visuomenė apskritai gautų naudos;

27.  ragina valstybes nares užtikrinti atitinkamą savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos lygį, nes jie yra pagrindiniai skaitmeninės darbo rinkos dalyviai; taip pat ragina valstybes nares prireikus sukurti naujus apsaugos mechanizmus, siekiant užtikrinti atitinkamą šių platformų darbuotojų aprėptį, taip pat nediskriminavimą ir lyčių lygybę, ir pasidalyti geriausios praktikos pavyzdžiais Europos lygmeniu;

28.  pažymi, kad sveikatos priežiūros interneto platformos gali paremti naujovišką veiklą kurdamos atitinkamas žinias ir jas perduodamos iš veikloje dalyvaujančių sveikatos priežiūros vartotojų į inovacijas diegiančią sveikatos priežiūros aplinką; pabrėžia, kad naujos inovacijų platformos bendrai projektuos ir bendrai kurs naujos kartos naujoviškus sveikatos priežiūros produktus, kad jie tiksliai atitiktų šiuo metu nepatenkintus poreikius;

Tarpininkų atsakomybės paaiškinimas

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinė ES tarpininkų ribotos atsakomybės tvarka yra vienas iš klausimų, kuriuos tam tikri suinteresuotieji subjektai kelia per šiuo metu vykstančias diskusijas dėl interneto platformų; pažymi, kad konsultacijos dėl platformoms skirto reglamentavimo aplinkos parodė, jog santykinai pritariama E. komercijos direktyvoje nustatytai dabartinei sistemai, tačiau taip pat reikia pašalinti kai kuriuos jos įgyvendinimo užtikrinimo trūkumus; todėl mano, kad atsakomybės tvarka turėtų būti paaiškinta smulkiau, nes tai esminis ES skaitmeninės ekonomikos ramstis; mano, kad būtinos Komisijos gairės dėl tarpininkų atsakomybės sistemos įgyvendinimo siekiant interneto platformoms sudaryti galimybes laikytis savo įsipareigojimų ir atsakomybės taisyklių, padidinti teisinį tikrumą ir naudotojų pasitikėjimą; ragina Komisiją šiuo tikslu parengti tolesnius veiksmus prisimenant, kad platformos, kurių vaidmuo nėra neutralus, kaip apibrėžta E. komercijos direktyvoje, negali reikalauti taikyti atsakomybės išimties;

30.  pabrėžia, kad nepaisant to, jog šiandien vartojama daugiau kūrybinio turinio nei bet kada anksčiau, naudojantis tokiomis paslaugomis kaip vartotojo įkeliamos turinio platformos ir turinio kaupimo paslaugos, kūrybos sektoriuose pajamos dėl minėto vartojimo padidėjimo atitinkamai nepadidėjo; pabrėžia, kad kaip viena iš pagrindinių to priežasčių nurodomas vertės perkėlimas, kuris atsirado trūkstant aiškumo dėl šių interneto paslaugų statuso pagal autorių teisių ir e. komercijos teisės aktus; pabrėžia, kad susiformavo nesąžininga rinka, kuri kelia grėsmę bendrosios skaitmeninės rinkos ir jos pagrindinių dalyvių – kultūros ir kūrybos sektorių – vystymuisi;

31.  palankiai vertina Komisijos ketinimą paskelbti gaires dėl tarpininkų atsakomybės, nes esama tam tikro aiškumo, susijusio su dabartinėmis taisyklėmis ir jų įgyvendinimu kai kuriose valstybėse narėse, trūkumo; mano, kad gairės sustiprins naudotojų pasitikėjimą internetinėmis paslaugomis; primygtinai ragina Komisiją pateikti savo pasiūlymus; ragina Komisiją atkreipti dėmesį į internetinio ir ne internetinio pasaulio reglamentavimo skirtumus ir tais atvejais, kai reikalinga ir įmanoma, sudaryti vienodas sąlygas panašioms internetu ir ne internetu teikiamoms paslaugoms atsižvelgiant į kiekvienos srities ir visuomenės raidos ypatumus, didesnio skaidrumo ir teisinio tikrumo būtinybę ir būtinybę netrukdyti inovacijoms;

32.  mano, kad skaitmeninės platformos yra platesnės prieigos prie kultūros ir kūrybos darbų suteikimo priemonė, be to, kultūros ir kūrybos sektoriams jos suteikia dideles galimybes kurti naujus verslo modelius; pabrėžia, kad reikia apsvarstyti, kaip šis procesas galėtų vykti užtikrinant didesnį teisinį tikrumą ir pagarbą teisių subjektams; pabrėžia, kad svarbus skaidrumas ir vienodų sąlygų užtikrinimas; todėl mano, kad teisių subjektams reikalinga apsauga, teikiama remiantis autorių teisių ir intelektinės nuosavybės sistema, kad būtų pripažįstamos vertybės ir skatinamos inovacijos, kūrybiškumas, investicijos ir turinio kūrimas;

33.  primygtinai ragina interneto platformas sugriežtinti kovos su neteisėtu ir žalingu turiniu internete priemones; palankiai vertina atliekamą darbą, susijusį su Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva, ir Komisijos ketinimą pasiūlyti priemonių, skirtų dalijimosi vaizdo medžiaga platformoms, kad būtų apsaugoti nepilnamečiai ir pašalintas su neapykantos kurstymu susijęs turinys; pažymi, kad nesama nuorodų į turinį, susijusį su terorizmo kurstymu; ragina skirti ypatingą dėmesį tam, kad būtų užkirstas kelias prieš pažeidžiamus asmenis nukreiptoms patyčioms ir smurtui;

34.  mano, kad interneto platformoms taikomos atsakomybės taisyklės turėtų suteikti galimybę veiksmingai spręsti klausimus, susijusius su neteisėtu turiniu ir prekėmis, pavyzdžiui, taikant deramo stropumo principą ir kartu išlaikant subalansuotą ir inovacijoms palankų požiūrį; primygtinai ragina Komisiją apibrėžti ir smulkiau paaiškinti įspėjimo ir turinio šalinimo procedūras ir pateikti gairių dėl savanoriškų priemonių, kuriomis siekiama spręsti su tokiu turiniu susijusius klausimus;

35.  pabrėžia, kad svarbu imtis veiksmų, nukreiptų prieš netikrų naujienų skleidimą; ragina interneto platformas suteikti naudotojams priemonių pranešti apie netikras naujienas tokiu būdu, kad būtų galima informuoti kitus naudotojus apie tai, jog buvo užginčytas turinio tikrumas; sykiu pažymi, kad laisvas keitimasis nuomonėmis yra esminis demokratijos elementas ir kad teisė į privatumą taikoma ir socialinės žiniasklaidos sričiai; pabrėžia laisvos spaudos vertę patikimos informacijos piliečiams teikimo požiūriu;

36.  ragina Komisiją išsamiai išanalizuoti esamą padėtį ir teisinę sistemą, susijusią su netikromis naujienomis, ir patikrinti teisėkūros intervencijos galimybę siekiant apriboti netikro turinio sklaidą ir platinimą;

37.  pabrėžia, jog būtina, kad interneto platformos kovotų su neteisėtoms prekėms ir turiniu bei nesąžininga praktika (pvz., bilietų į pramoginius renginius perpardavimu plėšikiškomis kainomis), taikydamos reglamentavimo priemones, kurias papildytų veiksmingos savireguliavimo priemonės (pvz., nustatant aiškias naudojimosi sąlygas ir tinkamus mechanizmus, skirtus pakartotinai pažeidimus atliekantiems asmenims nustatyti, arba steigiant specializuotas turinio nuosaikumo užtikrinimo grupes ir atsekant pavojingus produktus) ar mišrios priemonės;

38.  palankiai vertina sektoriui skirtą Kovos su neteisėtu neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksą, dėl kurio buvo susitarta 2016 m. ir kurį parėmė Komisija, ir prašo Komisijos parengti tinkamas ir pagrįstas priemones, kad interneto platformos galėtų nustatyti ir pašalinti žalingą turinį;

39.  mano, kad duomenų nuosavybės klausimu labai svarbu laikytis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ir Tinklų ir informacijos saugumo direktyvos; pažymi, kad naudotojai dažnai turi paskatų dalytis savo asmens duomenimis su interneto platformomis; pabrėžia būtinybę informuoti naudotojus apie tikslų surinktų duomenų pobūdį ir būdus, kuriais jie bus naudojami; pabrėžia, kad naudotojams būtina kontroliuoti, kaip renkami ir naudojami jų asmens duomenys; pabrėžia, kad turėtų būti galimybė nesidalyti asmens duomenimis; pažymi, kad taisyklė „teisė būti pamirštam“ taip pat taikoma interneto platformoms; ragina interneto platformas užtikrinti, kad tuo atveju, kai asmens duomenis tvarko trečiosios šalys, būtų išlaikytas anonimiškumas;

40.  ragina Komisiją kuo greičiau baigti savo vertinimą dėl poreikio nustatyti oficialias pranešimo ir veiksmų procedūras kaip perspektyvią priemonę suderintai sustiprinti atsakomybės tvarką visoje ES;

41.  ragina Komisiją kuo greičiau pateikti savo praktines rekomendacijas dėl internete parduodamų gaminių rinkos priežiūros;

Vienodų sąlygų sukūrimas

42.  ragina Komisiją užtikrinti vienodas sąlygas interneto platformų paslaugų teikėjams ir kitų paslaugų teikėjams, su kuriais jie konkuruoja, įskaitant B2B ir C2C; pabrėžia, kad siekiant sukurti klestinčią skaitmeninę ekonomiką būtina užtikrinti reguliavimo tikrumą; atkreipia dėmesį į tai, kad įvairūs sektoriai ir skirtingi veiklos vykdytojai sektoriuose patiria nevienodą konkurencinį spaudimą; todėl primena, kad visiems vienodai taikomi sprendimai retai kada yra tinkami; mano, kad poreikiams pritaikytais sprendimais ar siūlomomis reglamentavimo priemonėmis turi būti atsižvelgiama į specifines platformų charakteristikas siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją vienodomis sąlygomis;

43.  atkreipia dėmesį į tai, kad interneto platformų dydis įvairus – nuo tarptautinių bendrovių iki labai mažų įmonių; pabrėžia, kad siekiant skatinti vartotojų pasirinkimą ir neleisti, kad susidarytų monopolijos ar dominuojanti padėtis, kurios iškraipo rinkas, piktnaudžiaudamos įtaka rinkoje, svarbu užtikrinti sąžiningą ir veiksmingą interneto platformų konkurenciją; pabrėžia, kad siekiant užkirsti kelią rinkos nepakankamumui ir išvengti susaistymo situacijų labai svarbu sudaryti palankias sąlygas pereiti nuo vienos interneto platformos arba paslaugos prie kitos;

44.  pažymi, kad interneto platformos keičia itin reguliuojamo tradicinio verslo modelį; pabrėžia, kad esamos reguliavimo sistemos galimos reformos turėtų būti labiausiai orientuotos į taisyklių derinimą ir suskaidyto reguliavimo mažinimą, siekiant užtikrinti atvirą ir konkurencingą rinką interneto platformoms drauge užtikrinant aukštus vartotojų apsaugos standartus; pabrėžia, kad reikia vengti perteklinio reguliavimo ir tęsti REFIT procesą bei įgyvendinti geresnio reglamentavimo principą; pabrėžia technologijų neutralumo ir nuoseklių taisyklių taikymo interneto ir ne interneto aplinkai lygiavertėse situacijose tiek, kiek tai reikalinga ir įmanoma, svarbą; pabrėžia, kad reguliavimo tikrumas skatina konkurenciją, investicijas ir inovacijas;

45.  pabrėžia investicijų į infrastruktūrą svarbą ir miesto, ir kaimo vietovėse; pabrėžia, kad sąžininga konkurencija užtikrina investicijas į kokybiškas didelės spartos plačiajuosčio ryšio paslaugas; pabrėžia, kad įperkama prieiga prie patikimos didelės spartos infrastruktūros, pavyzdžiui, itin didelės spartos plačiajuosčio ryšio ir telekomunikacijos, ir vispusiškas jos diegimas yra būtina interneto platformų paslaugų teikimo ir naudojimo sąlyga; pabrėžia, kad tinklo neutralumas ir sąžininga bei nediskriminacinė prieiga prie interneto platformų yra būtini kaip išankstinė inovacijų ir tikrai konkurencingos rinkos sąlyga; primygtinai ragina Komisiją suvienodinti finansavimo modelius, skirtus atitinkamoms iniciatyvoms, kuriomis siekiama palengvinti skaitmeninimo procesą, kad būtų galima naudoti Europos strateginių investicijų fondą (ESIF), Europos struktūrinius ir investicijų fondus (ESI fondai)ir programos „Horizontas 2020“ lėšas bei valstybių narių nacionalinių biudžetų įmokas; ragina Komisiją įvertinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės ir jungtinių technologijų iniciatyvų potencialą;

46.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę nustatyti suderintą požiūrį į platformų naudotojų teisę reikalauti ištaisyti, teisę atsakyti ir teisę susilaikyti;

47.  ragina Komisiją sudaryti vienodas sąlygas tais atvejais, kai reikalaujama, kad platformos atlygintų žalą, susijusią su įžeidžiamų faktų platinimu, dėl kurio naudotojui ilgam pakenkiama;

Piliečių ir vartotojų informavimas ir įgalinimas

48.  pabrėžia, kad ateities internetas negali būti sėkmingas be naudotojų pasitikėjimo interneto platformomis, didesnio skaidrumo, vienodų sąlygų, asmens duomenų apsaugos, geresnės reklamavimo ir kitų automatizuotų sistemų kontrolės ir interneto platformų, kurios paisytų visų taikomų teisės aktų ir teisėtų naudotojų interesų;

49.  pabrėžia skaidrumo svarbą renkant ir naudojant duomenis ir mano, kad interneto platformos turi adekvačiai reaguoti į naudotojams rūpimus klausimus tinkamai prašydamos jų sutikimo pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą ir efektyviau bei aiškiau juos informuodamos apie tai, kokie asmens duomenys renkami, kaip jais dalijamasi ir kaip jie naudojami laikantis ES duomenų apsaugos sistemos, kartu išsaugant galimybę atšaukti sutikimą dėl pavienių nuostatų neprivalant atsisakyti visos prieigos prie paslaugos;

50.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis būtinų priemonių siekiant užtikrinti visapusišką pagarbą piliečių teisėms į privatumą ir jų asmens duomenų apsaugą skaitmeninėje aplinkoje; pabrėžia, kad svarbu tinkamai įgyvendinti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, užtikrinant visapusišką pritaikytosios bei standartizuotosios privatumo apsaugos principo taikymą;

51.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu išaiškinti prieigos prie duomenų, duomenų nuosavybės ir su jais susijusios atsakomybės klausimus, ir ragina Komisiją toliau vertinti dabartinę reglamentavimo sistemą atsižvelgiant į šiuos klausimus;

52.  pabrėžia, kad tarpvalstybinis interneto platformų pobūdis yra didžiulis privalumas plėtojant bendrąją skaitmeninę rinką, bet taip pat reikalingas geresnis nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimas; ragina esamas vartotojų apsaugos tarnybas ir mechanizmus bendradarbiauti ir užtikrinti veiksmingą vartotojų apsaugą, susijusią su interneto platformų veikla; be to, atkreipia dėmesį į Reglamento dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje svarbą šiuo aspektu; palankiai vertina Komisijos ketinimą toliau vertinti bet kokį papildomą poreikį atnaujinti esamas vartotojų apsaugos taisykles, susijusias su platformomis, kaip ES vartotojų ir rinkodaros teisės patikros pagal REFIT 2017 m. dalį;

53.  ragina interneto platformas siūlyti klientams aiškias, suprantamas ir sąžiningas sąlygas ir užtikrinti naudotojui patogius sąlygų pateikimo, duomenų tvarkymo, teisinių ir komercinių garantijų ir galimų išlaidų nurodymo būdus nevartojant sudėtingų sąvokų, kad sustiprėtų vartotojų apsauga ir padidėtų pasitikėjimas bei vartotojų teisių išmanymas, nes tai esminis interneto platformų sėkmės elementas;

54.  atkreipia dėmesį į tai, kad aukšti vartotojų apsaugos interneto platformose standartai reikalingi ne tik B2B praktikoje, bet ir vartotojų tarpusavio santykiuose;

55.  ragina įvertinti dabartinius teisės aktus ir savireguliavimo mechanizmus siekiant nustatyti, ar jie suteikia tinkamą apsaugą naudotojams, vartotojams ir įmonėms, atsižvelgiant į tai, kad pateikiama vis daugiau skundų ir Komisija pradeda vis daugiau tyrimų dėl kelių platformų;

56.  pabrėžia, kad svarbu naudotojams teikti aiškią, nešališką ir skaidrią informaciją apie jiems teikiamos informacijos atrankos, reitingavimo, rėmimo, pritaikymo asmeniniams poreikiams ar apžvalgos kriterijus; pabrėžia būtinybę aiškiai skirti remiamą ir kitokį turinį;

57.  ragina Komisiją spręsti tam tikras su platformų atsiliepimų sistemomis susijusias problemas, tokias kaip suklastoti atsiliepimai ar neigiamų atsiliepimų ištrynimas siekiant įgyti konkurencinį pranašumą; pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad atsiliepimai būtų patikimesni ir naudingesni vartotojams, ir užtikrinti, kad platformos laikytųsi esamų prievolių ir šiuo klausimu imtųsi priemonių, nukreiptų prieš tokią praktiką, pvz., taikytų savanoriškas sistemas; palankiai vertina Direktyvos dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos įgyvendinimo gaires;

58.  ragina Komisiją įvertinti, ar reikalingi kriterijai ir ribinės vertės, pagal kuriuos galima nustatyti sąlygas, kuriomis gali būti vykdoma tolesnė interneto platformų rinkos priežiūra, ir teikti rekomendacijas interneto platformoms, kad joms būtų lengviau laiku vykdyti esamas prievoles ir laikytis gairių, ypač vartotojų apsaugos ir konkurencijos taisyklių srityje;

59.  pabrėžia, kad autorių ir kūrėjų teisės turi būti saugomos ir skaitmeniniame amžiuje, ir primena kūrybos sektoriaus svarbą užimtumui ir ekonomikai ES; ragina Komisiją įvertinti dabartinę Intelektinės nuosavybės teisių gynimo direktyvą(9), siekiant užkirsti kelią tyčiniam piktnaudžiavimui pranešimo procedūromis ir užtikrinti, kad visi vertės grandinės dalyviai, įskaitant interneto paslaugų teikėjus, veiksmingiau kovotų su klastojimu taikydami aktyvias, proporcingas ir veiksmingas priemones, kuriomis būtų užtikrinamas atsekamumas ir užkertamas kelias suklastotų prekių reklamavimui ir platinimui, nes klastojimas kelia riziką vartotojams;

60.  pabrėžia, kad būtina atkurti dalijimosi intelektinės nuosavybės verte pusiausvyrą – pirmiausia platformose, kuriose platinamas saugomas audiovizualinis turinys;

61.  ragina platformas ir teisių subjektus glaudžiau bendradarbiauti siekiant užtikrinti tinkamą atsiskaitymą už teises ir kovoti su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais internete; primena, kad tokie pažeidimai gali virsti tikra problema ne tik įmonėms, bet ir vartotojų sveikatai ir saugai, o pastariesiems turi būti atskleidžiama tiesa apie neteisėtą prekybą suklastotais produktais; todėl pakartoja savo raginimą taikyti lėšų sekimo principą atitinkamoms mokėjimo paslaugoms, kad klastotojai neturėtų sąlygų savo ekonominei veiklai vykdyti; pabrėžia, kad Intelektinės nuosavybės teisių gynimo direktyvos peržiūra ir teisingas Elektroninės komercijos direktyvos taikymas galėtų būti tinkamas būdas aukšto lygio bendradarbiavimui tarp platformų, naudotojų ir visų kitų ekonominės veiklos vykdytojų užtikrinti;

62.  ragina Komisiją toliau populiarinti platformą, inicijuotą siekiant spręsti vartotojų ginčus dėl internetu įsigytų pirkinių, tobulinti ją, kad ji taptų patogesnė naudoti, ir stebėti, ar komercinės veiklos subjektai vykdo įsipareigojimą savo interneto svetainėje pateikti nuorodą į šią platformą, siekiant toliau spręsti vis dažnesnių skundų, nukreiptų prieš keletą interneto platformų, klausimą;

Pasitikėjimo stiprinimas ir inovacijų skatinimas

63.  pabrėžia, kad siekiant didinti pasitikėjimą viešajai politikai ir įmonėms visų pirma reikia veiksmingai užtikrinti duomenų apsaugą ir vartotojų teises interneto rinkose laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatų; pabrėžia, kad vartotojų ir duomenų apsaugai reikia įvairių priemonių ir techninių būdų privatumo internete, interneto ir kibernetinio saugumo srityse; pabrėžia skaidrumo svarbą renkant duomenis ir mokėjimų saugumo svarbą;

64.  pažymi, kad atliekant mokėjimus internetu užtikrinamas aukštas saugumo lygis, kuris padeda apsaugoti vartotojų ir verslininkų teises ir sumažinti sukčiavimo riziką; taip pat palankiai vertina naujus alternatyvius mokėjimo metodus, tokius kaip virtuali valiuta ir e. piniginės; atkreipia dėmesį į tai, kad skaidrumas padeda lengviau palyginti kainas ir sandorių išlaidas ir padidinti ekonominių sandorių atsekamumą;

65.  pabrėžia, kad sąžininga, nuspėjama ir inovacijoms palanki aplinka, taip pat investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei darbuotojų kvalifikacijos kėlimą yra labai svarbios naujoms idėjoms ir inovacijoms kurti; pabrėžia atvirųjų duomenų ir atvirųjų standartų svarbą naujų interneto platformų kūrimui ir inovacijoms; primena, kad Direktyvos dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo įgyvendinimo(10) peržiūra turės būti atlikta 2018 m.; pažymi, kad atviri, pažangūs ir bendri bandymo tinklai ir atvirųjų taikomųjų programų sąsajos gali būti vertingi Europai;

66.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbus atsakingas Komisijos ir ypač valstybių narių požiūris į skaitmeninių įgūdžių ugdymą, kad darbo jėga būtų aukštos kvalifikacijos, nes tai yra aukšto užimtumo lygio užtikrinimo sąlyga taikant vienodas sąlygas visoje ES ir drauge panaikinant skaitmeninį neraštingumą, kuris skatina skaitmeninę takoskyrą ir skaitmeninę atskirtį; todėl pabrėžia, kad skaitmeninių įgūdžių ugdymas ir tobulinimas yra būtinas ir tam reikia didelių investicijų į švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą;

67.  mano, jog platformos, kuriose laikoma daug visuomenei prieinamų saugomų kūrinių, turėtų sudaryti licencines sutartis su atitinkamais teisių turėtojais, nebent jos nevykdytų aktyvios veiklos ir, savo ruožtu, joms būtų taikoma Elektroninės komercijos direktyvos 14 straipsnyje numatyta išimtis, siekiant, kad pelnu būtų sąžiningai dalijamasi su autoriais, kūrėjais ir atitinkamais teisių subjektais; pabrėžia, kad vadovaujantis tokiomis licencinėmis sutartimis ir jas įgyvendinant turi būti paisoma naudotojams užtikrinamų pagrindinių teisių;

Įmonių tarpusavio (B2B) santykių ir ES konkurencijos teisės paisymas

68.  palankiai vertina Komisijos veiksmus siekiant geriau užtikrinti konkurencijos teisės laikymąsi skaitmeniniame pasaulyje ir pabrėžia būtinybę laiku priimti sprendimus konkurencijos bylose, atsižvelgiant į sparčiai besiplėtojantį skaitmeninį sektorių; tačiau pažymi, kad kai kuriais aspektais ES konkurencijos teisė turi būti pritaikyta atsižvelgiant į skaitmeninį pasaulį, kad atitiktų savo paskirtį;

69.  yra susirūpinęs dėl kai kurių interneto platformų taikomos probleminės įmonių tarpusavio nesąžiningos prekybos praktikos, kaip antai skaidrumo stokos (pvz., pateikiant paieškos rezultatus, naudojant duomenis arba nustatant kainas), reklamos arba rezultatų, už kurių rodymą mokama, skatinimo, kartu mažinant nemokamų rezultatų matomumą, galimų nesąžiningų sąlygų, pvz., mokėjimo sprendimų, ir galimo piktnaudžiavimo dvejopu platformų vaidmeniu (kaip tarpininko ir kaip konkurento); pažymi, kad šis dvejopas vaidmuo gali kurti ekonomines paskatas interneto platformoms diskriminuoti savo pačių produktų ir paslaugų naudai bei nustatyti diskriminacines B2B sąlygas; ragina Komisiją nedelsiant imtis priemonių šiuo klausimu;

70.  ragina Komisiją pasiūlyti augimą skatinančią, į vartotoją nukreiptą tikslinę teisinę sistemą, skirtą B2B santykiams, pagrįstą principais, kuriais siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui įtaka rinkoje ir užtikrinti, kad platformos, kurios yra kaip vartai į galutinės grandies rinką, neužimtų kontroliuojančios padėties; mano, kad tokia sistema turėtų padėti neleisti neigiamai paveikti vartotojų gerovės ir skatinti konkurenciją bei inovacijas; be to, rekomenduoja, kad ši sistema būtų neutrali technologijų atžvilgiu ir padėtų šalinti esamą riziką, pavyzdžiui, susijusią su mobiliųjų operacinių sistemų rinka, taip pat būsimą riziką, susijusią su naujomis internetinėmis technologijomis, pavyzdžiui, daiktų internetu ar dirbtiniu intelektu, kurios dar labiau sustiprins tvirtą platformų poziciją tarp interneto įmonių ir vartotojų;

71.  palankiai vertina tikslinį informacijos rinkimą apie B2B praktiką, kurį turi atlikti Komisija iki 2017 m. pavasario, ir primygtinai ragina imtis veiksmingų priemonių, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija;

72.  pabrėžia, kad ES konkurencijos teisė ir valdžios institucijos turi užtikrinti vienodas sąlygas tam tikrais atvejais, taip pat ir vartotojų apsaugos bei mokesčių klausimų srityse;

73.  atkreipia dėmesį į neseniai atskleistą informaciją, susijusią, be kita ko, su didelėmis skaitmeninėmis bendrovėmis ir jų mokesčių planavimo praktika ES; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Komisijos pastangas kovoti su mokesčių vengimu ir ragina valstybes nares ir Komisiją pasiūlyti tolesnes reformas siekiant užkirsti kelią mokesčių vengimo praktikai ES; ragina imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad visos bendrovės, įskaitant skaitmenines, mokėtų mokesčius tose valstybėse narėse, kuriose vykdo ekonominę veiklą;

74.  atkreipia dėmesį į teisinės aplinkos skirtumus 28 valstybėse narėse ir į skaitmeninio sektoriaus ypatumus, kai dažnai nebūtinas įmonės fizinis buvimas rinkos šalyje; ragina valstybes nares pakoreguoti savo PVM sistemas atsižvelgiant į paskirties šalies principą(11);

ES vieta pasaulyje

75.  apgailestauja, kad ES dalyvavimas pasaulio rinkoje yra labai menkas, ypač dėl dabartinio skaitmeninės rinkos susiskaidymo, teisinio netikrumo ir finansinių išteklių bei pajėgumų prekiauti technologinėmis inovacijomis stokos, ir todėl Europos bendrovėms sunku tapti pasaulio lyderėmis ir konkuruoti su kitais pasauliniais veiklos vykdytojais šioje naujoje pasaulio mastu konkurencingoje ekonomikoje; ragina kurti pradedančiosioms ir veiklą plečiančioms įmonėms tinkamą aplinką, kuri skatintų plėtrą ir darbo vietų kūrimą vietos lygmeniu;

76.  ragina Europos institucijas užtikrinti vienodas sąlygas ES ir ne ES veiklos vykdytojams, pavyzdžiui, apmokestinimo ir panašiose srityse;

77.  mano, kad ES turi potencialą tapti svarbia veikėja skaitmeniniame pasaulyje ir kad ji turėtų sudaryti sąlygas kurti inovacijoms palankią aplinką Europoje, užtikrindama tvirtą teisinę sistemą, teikiančią apsaugą visiems suinteresuotiesiems subjektams;

o
o   o

78.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, Europos Vadovų Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0052. (2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0009. (3) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0010. (4) OL L 310, 2015 11 26, p. 1. (5) OL L 178, 2000 7 17, p. 1. (6) OL L 119, 2016 5 4, p. 1. (7) OL L 194, 2016 7 19, p. 1. (8) OL C 75, 2017 3 10, p. 119. (9) Direktyva 2004/48/EB (OL L 157, 2004 4 30, p. 45). (10) Direktyva 2003/98/EB (OL L 345, 2003 12 31, p. 90). (11) Žr. 2016 m. lapkričio 24 d. Parlamento rezoliuciją „Galutinės PVM sistemos kūrimas ir kova su sukčiavimu PVM“ (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0453).