Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/2274(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0213/2017

Pateikti tekstai :

A8-0213/2017

Debatai :

PV 03/07/2017 - 19
CRE 03/07/2017 - 19

Balsavimas :

PV 04/07/2017 - 6.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0278

Priimti tekstai
PDF 469kWORD 55k
Antradienis, 2017 m. liepos 4 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
XXI amžiaus Europos standartai
P8_TA(2017)0278A8-0213/2017

2017 m. liepos 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl XXI amžiaus Europos standartų (2016/2274(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (TIS direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 1 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 įgyvendinimo 2013–2015 m. (COM(2016)0212),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 1 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 įgyvendinimo 2013–2015 m. analizė ir faktų suvestinės“ (SWD(2016)0126),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 1 d. Komisijos komunikatą „XXI amžiaus Europos standartai“ (COM(2016)0358),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 1 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Europos paslaugų standartų teikiamų galimybių išnaudojimas siekiant padėti Europos vartotojams ir įmonėms“ (SWD(2016)0186),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 1 d. Komisijos komunikatą „2017 m. Sąjungos Europos standartizacijos darbo programa“ (COM(2016)0357),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 1 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Veiksmų, numatytų 2016 m. Sąjungos Europos standartizacijos darbo programoje, įskaitant įgyvendinimo aktus ir įgaliojimus, skirtus Europos standartizacijos organizacijoms, įgyvendinimas“ (SWD(2016)0185),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatą „Bendrajai skaitmeninei rinkai skirtos IRT standartizacijos prioritetai“ (COM(2016)0176),

–  atsižvelgdamas į Bendrą standartizacijos iniciatyvą pagal bendrosios rinkos strategiją, kaip nurodyta 2015 m. spalio 28 d. Komisijos komunikate „Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms“ (COM(2015)0550),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 21 d. rezoliuciją dėl Europos standartizacijos ateities(1),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „XXI amžiaus Europos standartai“,

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „2016 m. Europos standartizacija“,

—   atsižvelgdamas į Europos Komisijos 2014 –2017 m. atvirojo kodo programinės įrangos strategiją(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A8-0213/2017),

A.  kadangi Europos standartizacijos sistema yra labai svarbi kuriant bendrąją rinką ir kadangi Komisijos veiksmus siekiant nustatyti bendrą Europos standartizacijos viziją tiesiogiai lėmė dešimt J. C. Junckerio vadovaujamos Komisijos nustatytų prioritetų, o ypač prioritetai dėl sujungtos bendrosios skaitmeninės rinkos ir bendrosios rinkos strategijos;

B.  kadangi atvira, įtrauki ir visų pirma į rinką orientuota Europos standartizacijos sistema, pagrįsta pasitikėjimu ir tinkama atitiktimi, atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant teigiamą atsaką vis didėjančiam poreikiui Europos pramonės, ekonomikos, socialinėje ir aplinkos apsaugos politikoje ir teisės aktuose nustatyti standartus, kurie padėtų užtikrinti produktų saugą, prieinamumą neįgaliesiems, inovacijas, sąveikumą ir tvarumą ir pagerintų gyventojų, vartotojų ir darbuotojų gyvenimo kokybę;

C.  kadangi veiksminga Europos standartizacijos sistema turėtų būti grindžiama pramonės subjektų, valdžios institucijų, standartizacijos įstaigų ir kitų suinteresuotųjų subjektų, pavyzdžiui, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 pripažintų III priede nurodytų organizacijų, glaudžia partneryste ir bendradarbiavimu;

D.  kadangi Europos standartai turi būti rengiami taikant atvirą, įtraukią ir skaidrią sistemą, pagrįstą visų suinteresuotųjų subjektų sutarimu, siekiant nustatyti strateginius, techninius ar kokybės reikalavimus, kuriuos esami arba būsimi produktai, gamybos procesai, paslaugos ar metodai gali atitikti;

E.  kadangi Komisijos komunikate dėl bendrosios skaitmeninės rinkos IRT standartizacijos prioritetų pripažįstama atvirųjų standartų vertė, bet nepateikiama atvirojo standarto apibrėžtis; kadangi įrodyta, jog laisvi ir atviri standartai svarbūs kuriant ir vystant internetą ir interneto paslaugas, o tai savo ruožtu skatino inovacijas, visuomenės ir ekonomines perspektyvas;

F.  kadangi atvirojo kodo programinės įrangos ir aparatinės įrangos sprendimų naudojimas Europos įmonėms ir valdžios institucijoms galėtų ir turėtų padėti užtikrinti geresnę prieigą prie skaitmeninių prekių ir paslaugų;

G.  kadangi moderni ir lanksti Europos standartizacijos sistema yra svarbi plataus užmojo ir atnaujintos Europos pramonės politikos ir bendrosios rinkos veikimo dalis, kadangi standartai gali padidinti ES konkurencingumą pasaulyje, paskatinti ekonomikos augimą, sąžiningą konkurenciją ir inovacijas, pagerinti įmonių, ypač MVĮ, veiklą ir vartotojų, darbuotojų ir aplinkos apsaugą;

H.  kadangi Europoje lygiagrečiai taikomos dvi skirtingos standartų rengimo sistemos – viena iš jų nacionalinio delegavimo principu pagrįstas Europos standartizacijos komiteto (CEN) ir Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto (CENELEC) vykdomas standartų kūrimas, o kita pagrįsta Europos telekomunikacijų standartų instituto parengta mokama suinteresuotųjų subjektų naryste; kadangi siekiant nustatyti esamas problemas ir geriausios praktikos pavyzdžius būtina įvertinti standartų kūrimo sistemas, susijusias su Reglamentu (ES) Nr. 1025/2012;

I.  kadangi Reglamentu (ES) Nr. 1025/2012 patobulintas standartizacijos procesas pirmą kartą remiantis Europos standartizacijos sistemos teisiniu pagrindu įtraukiant visuomeninius suinteresuotuosius subjektus ir MVĮ;

J.  kadangi informacinių ir ryšių technologijų (IRT) standartai, kurie daugiausia kuriami pasauliniu lygmeniu, suteikia galimybę rasti sąveikius sprendimus papildomiems produktams ir įvairioms konkretaus produkto dalims, o tai yra itin svarbu plėtojant daiktų internetą; kadangi standartų susiskaldymas ir nuosavybės arba pusiau uždarieji sprendimai trukdo daiktų interneto augimui ir diegimui, būtina parengti strateginį požiūrį į IRT standartizaciją, kad būtų galima užtikrinti sėkmingą atsaką ateinančio dešimtmečio poreikiams ir kartu suteikti ES galimybę išlaikyti pirmaujančią poziciją pasaulio standartizacijos sistemoje;

K.  kadangi dokumentų ir duomenų skelbimas atitinka vyriausybės atsakomybę ir skaidrumo tikslus, taip pat vyriausybės veiksmų atskaitomybę, atkuriamumą, tvarumą ir patikimumą; kadangi kai dokumentai ar duomenys skelbiami, tai turi būti daroma atviru ir standartizuotu formatu, kad būtų išvengta susaistymo atvejų, kai programinė įranga ar pardavėjas gali nebedalyvauti rinkoje, ir kad nepriklausomi subjektai galėtų pagal skirtingus vystymosi ir verslo modelius, įskaitant atvirojo kodo modelius, taikyti šiuos formatus taip, kad būtų užtikrintas vyriausybės ir administracinių procesų vykdymo tęstinumas;

L.  kadangi transporto sektorius buvo standartų, kurie būtini kuriant Bendrą Europos transporto erdvę, vystymo ir diegimo lyderis;

Bendrosios aplinkybės

1.  palankiai vertina pagrindinį Komisijos standartizacijos dokumentų rinkinį, kuriuo kartu su IRT standartų komunikatu ir Bendra standartizacijos iniciatyva siekiama nustatyti nuoseklią Europos standartizacijos politiką ir išsaugoti įvairius sėkmingus jos aspektus, panaikinti trūkumus ir pasiekti tinkamą pusiausvyrą Europos, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis; pabrėžia, kad ateityje atliekant bet kokį Europos standartizacijos sistemos (ESS) persvarstymą reikėtų remtis stipriosiomis esamos sistemos savybėmis, kurios sudaro tvirtą pagrindą sistemos tobulinimui, ir susilaikyti nuo radikalių pakeitimų, kurie galėtų pakenkti esminėms sistemos vertybėms;

2.  pripažįsta ESS ypatumus ir svarbą iš visų suinteresuotųjų subjektų perspektyvos, įskaitant pramonę, MVĮ, vartotojus ir darbuotojus, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos sistema toliau egzistuotų ir kad ji turėtų pakankamai išteklių Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 tikslams įgyvendinti, ir tokiu būdu prisidėti užtikrinant sąveikumą, teisinį tikrumą ir tinkamų apsaugos priemonių taikymą įmonėms ir vartotojams ir laisvam informacinių technologijų judėjimui; ragina Komisiją, persvarstant daugiametę finansinę programą (DFP), užtikrinti tvarų biudžetą ESS;

3.  palankiai vertina Apskritojo stalo diskusiją dėl standartų aktualumo rinkai (SMARRT) pagal bendrąją standartizacijos iniciatyvą, kuria sudarytos sąlygos Komisijos ir pramonės dialogui, kuris būtų visiškai skaidrus Standartų komiteto darbotvarkės punktų suinteresuotiesiems subjektams;

4.  pažymi, kad standartai yra savanoriška, į rinką orientuota priemonė, teikianti techninius reikalavimus ir gaires, kuriuos taikant paslaugų teikėjams ir prekių gamintojams lengviau laikytis ES teisės aktų ir politikos, kai jie rengiami atskaitingu, skaidriu ir įtraukiu būdu; vis dėlto pabrėžia, kad standartai negali būti laikomi ES teisės dalimi, nes teisės aktus ir politiką, susijusius su vartotojų, sveikatos apsaugos, saugos, aplinkosaugos ir duomenų apsaugos lygiais ir socialinės įtraukties lygiu priima teisės aktų leidėjas;

5.  pripažįsta atvirų ir standartizuotų vyriausybės, administracijos ir Europos institucijų skaidrumo pareigų formatų vaidmenį; ragina valstybes nares stengtis taikyti bendruosius standartus e. valdžios srityje, ypač daug dėmesio skiriant teismų sistemos organams ir vietos valdžios institucijoms; pabrėžia, kad atvirieji standartai būtini norint toliau vystyti atviruosius vyriausybės duomenis ir pažangiųjų miestų politiką, todėl dokumentus ir duomenis reikia skelbti atvirais, standartizuotais formatais, kuriuos lengva įdiegti ir kurie atitinkamai palengvina pakartotinį duomenų naudojimą; atkreipia dėmesį į viešųjų pirkimų ir atvirųjų standartų sprendimų vaidmenį siekiant išvengti susaistymo su paslaugų pardavėju;

6.  yra tvirtai įsitikinęs, kad ypač transporto sektoriuje atvirieji duomenys ir toliau yra pagrindinis elementas, leidžiantis pasinaudoti visa bendrosios skaitmeninės rinkos teikiama nauda, pvz., skatinant ir plėtojant daugiarūšį transportą; todėl pabrėžia, kad reikia daugiau teisinio tikrumo, visų pirma nuosavybės ir atsakomybės aspektais; todėl atitinkamai ragina Komisiją nedelsiant paskelbti veiksmų gaires dėl standartų, kuriais siekiama suderinti viešai finansuojamas transporto duomenų ir programavimo sąsajas, kūrimo, kad būtų galima paskatinti duomenims imlias inovacijas ir naujų transporto paslaugų teikimą;

7.  pabrėžia, kad dabartinė bandymų institucijų akreditavimo sistema ne visada užtikrina, kad rinkoje esantys gaminiai ir paslaugos, kurių atžvilgiu savanoriškai taikomi Europos standartai, atitinka tuos standartus; apgailestauja, kad Bendra standartizacijos iniciatyva (BSI) ir Metinė Sąjungos Europos standartizacijos darbo programa (MSDP) neskiria dėmesio bandymo įstaigų ir standartų akreditavimui, ir ragina Komisiją į tai atsižvelgti siūlant naujas iniciatyvas;

8.  laikosi nuomonės, kad atvirieji standartai turi būti grindžiami standartizavimo ir kūrimo proceso atvirumu, ir jie turi būti prieinami naudoti laikantis Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 nuostatų ir PPO principų; pripažįsta Komisijos ketinimą, pareikštą ES veiksmų plane dėl esminių standartų patentų, paaiškinti klausimus, susijusius su sąžininga, pagrįsta ir nediskriminacine būtinų patentų licencijų išdavimo sistema; ragina Komisiją kartu su Europos standartizacijos organizacijomis ir atvirojo kodo bendruomenėmis ieškoti tinkamų darbo kartu metodų;

9.  pabrėžia, kad Europos standartizacijos sistema turi skatinti naujovių diegimą Europoje, didinti Sąjungos konkurencingumą, stiprinti Europos pozicijas tarptautinės prekybos srityje ir duoti naudos ES piliečių gerovės aspektu; todėl mano, jog svarbu, kad Europa tarptautinėje standartizacijos sistemoje pasauliniu lygmeniu išlaikytų lyderės poziciją, ir pabrėžia Europos standartų propagavimo pasauliniu lygmeniu svarbą vedant derybas su trečiosiomis valstybėmis dėl prekybos susitarimų; pabrėžia, kad Europos standartizacijos sistema taip pat gali pasiremti Europos standartizacijos organizacijų su trečiųjų šalių standartizacijos organizacijomis sudarytais partnerystės susitarimais, ir pažymi, kad Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 13 ir 14 straipsniuose jau numatytas Tvaraus vystymo organizacijų dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose IRT srityje; rekomenduoja Europos standartizacijos organizacijoms apsvarstyti glaudesnio bendradarbiavimo su trečiųjų šalių nacionalinėmis standartizacijos institucijomis (NSI) galimybę, įskaitant papildomas standartizacijos įstaigas, jei yra galimybių suderinti jų veiklą; ragina Komisiją, valstybes nares ir Europos standartizacijos organizacijas dėti pastangas siekiant sukurti pasaulinius standartus, tačiau pradėjus standartizacijos veiklą nepamiršti regioninio konteksto ir standarto aktualumo;

10.  pabrėžia, kad tarptautinis bendradarbiavimas standartų klausimais padeda užtikrinti skaidrumą, efektyvumą ir darną ir sukuria konkurencijai palankią aplinką pramonės sektoriui; geras tokio bendradarbiavimo pavyzdys yra Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEK) Pasaulinis transporto priemonių taisyklių derinimo forumas (WP 29), kuris buvo sukurtas IRT sektoriui;

11.  pabrėžia, kad tarptautinių organizacijų priimti standartai yra paprastai rengiami neatsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 taikymo sritį, ir rekomenduoja Europos standartizacijos organizacijoms standartus patvirtinti tik užbaigus vidaus patvirtinimo procesą, kuriame dalyvauja suinteresuotųjų subjektų, pvz., III priede nurodytų organizacijų atstovai, ypač suderintų standartų, kuriais remiamas Europos teisės aktų įgyvendinimas, atveju;

12.  laikosi nuomonės, kad Europos standartizacijos organizacijos visada turėtų rengti įtraukius, tvarius, saugius ir aukštos kokybės standartus, suteikdamos sąžiningą prieigą ir sąlygas visiems suinteresuotiesiems subjektams, užtikrinant kuo mažesnį poveikį aplinkai ir tinkamą asmens duomenų ir privatumo apsaugą;

13.  mano, kad Komisijos ir valstybių narių dalyvavimas ES pramonėje yra ypač svarbus būdas sudaryti palankias sąlygas patvirtinti Europoje parengtus 5G ryšio technologijų nustatymo ir diegimo pasaulinius standartus;

14.  apgailestauja dėl to, kad nacionalinių standartų skirtumai, pvz., krovinių ir logistikos sektoriuje, tebėra kliūtis vidaus rinkai, todėl ragina Komisiją ir Europos standartizacijos organizacijas parengti tinkamus standartus, kuriais, kai būtina, nacionaliniu lygmeniu būtų suderintos sąlygos panaikinti visas galimas kliūtis vidaus rinkai; pabrėžia, kad šiuo atveju reikia siekti įvairiarūšio standartų suderinimo;

15.  be to, nurodo, kad standartizacija ne tik padeda užkirsti kelią rinkos susiskaidymui, bet ir gali labai padėti visoms įmonėms, ypač MVĮ, sumažinti administracinę naštą ir transporto išlaidas (pvz., naudojant e. dokumentus) ir suteikti galimybių tinkamai įgyvendinti ES teisės aktus (pvz., pasitelkus skaitmeninius tachografus ar elektronines rinkliavos sistemas);

16.  pažymi, kad Reglamentu (ES) Nr. 1025/2012 pagerintas ESS įtraukumas, kad MVĮ, vartotojai, darbuotojai ir aplinkos apsaugos organizacijos galėtų aktyviai dalyvauti standartizacijos procese, ir ragina tai tęsti, kad visi būtų tinkamai atstovaujami ir galėtų dalyvauti kuriant Europos standartizacijos sistemą, taigi ir visapusiškai pasinaudoti standartizacijos teikiama nauda; ragina Komisiją, Europos standartizacijos organizacijas ir nacionalines standartizacijos institucijas nustatyti geriausią būdą, kaip pasiekti šį tikslą ir išspręsti problemas, įskaitant informuotumo trūkumą, susijusias su tolesniu jų dalyvavimu;

17.  palankiai vertina Europos telekomunikacijų standartų instituto pastangas suteikti lengvą prieigą Europos MVĮ, taip pat jo ilgalaikę (2016–2021 m.) strategiją, visų pirma skirtą tarpsektoriniam bendradarbiavimui;

18.  pripažįsta, kad standartų įgyvendinimo greitis pagerėjo, ir primena, kad svarbu rasti tinkamą pusiausvyrą tarp poreikio užtikrinti, kad standartai būtų rengiami laiku, ir poreikio rengti aukštos kokybės standartus;

19.  mano, kad be dabartinės geriausios standartizacijos bendruomenių patirties, didinant visuomenės informuotumą siūlomų standartų klausimu, tinkamą ir ankstyvą visų susijusių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir gerinant standartizacijos prašymų kokybę galima dar labiau padidinti standartizacijos sistemos skaidrumą ir atskaitomybę;

20.  taip pat ragina Komisiją skirti dėmesį šalių kandidačių pastangoms suderinti savo standartus su Europos standartais ir teikti su tuo susijusią paramą, kad būtų kuo labiau sumažinti dabartiniai trikdžiai;

IRT standartai

21.  palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl IRT standartizacijos prioritetų, kuriuo nustatomas strateginis požiūris į IRT technologijų standartizaciją, tačiau ragina Komisiją aiškiai nurodyti, kaip bus derinamas komunikatas ir IRT standartizacijos tęstinis planas, dokumentų rinkinys „XXI amžiaus standartai“ ir metinė darbo programa;

22.  pažymi, kad dėl pastarojo meto technologijų konvergenijos ir visuomenės, verslo ir viešųjų paslaugų skaitmeninimo tradiciniai bendro standartizavimo ir IRT standartizavimo skirtumai tapo neaiškūs; mano, kad IRT standartizacija turėtų būti Europos skaitmeninės strategijos dalis, padėsianti kurti masto ekonomiją, taupyti biudžeto lėšas ir didinti Europos įmonių konkurencingumą ir inovacijas, taip pat didinti tarpsektorinį ir tarpvalstybinį prekių ir paslaugų sąveikumą, greičiau atvirai ir konkurencingai apibrėžiant savanoriškus standartus, kuriuos MVĮ gali lengvai įgyvendinti;

23.  pabrėžia, kad IRT standartizacijos bendruomenė turėtų intensyviau bendradarbiauti, visų pirma su Europos standartizacijos organizacijomis, ir ragina Europos standartizacijos organizacijas parengti bendrą metinę darbo programą, kurioje būtų nustatytos bendrų interesų sritys;

24.  pabrėžia, kad atviros, savanoriškos, įtraukios ir į sutarimą orientuotos standartizacijos procesai iki šiol buvo veiksmingi kaip naujovių, sujungiamumo ir technologijų diegimo skatinimo veiksnys, ir primena, kad taip pat svarbu užtikrinti tinkamas investicijas ir praktinę patirtį pažangiųjų technologijų srityje ir jų plėtojimą, ir remti MVĮ;

25.  primygtinai ragina Komisiją ir Europos standartizacijos organizacijas prisidėti prie aukštos kokybės, sąveikiųjų ir atvirųjų standartų siekiant išspręsti susiskaidymo problemą ir paskatinti juos priimti platesniu mastu ir pripažinti dabartinę ekosistemą ir įvairius verslo modelius, kuriais remiami pokyčiai skaitmeninių technologijų srityje – tokiu būdu bus padedama užtikrinti IRT vertės grandinių socialinį, ekonominį ir aplinkos tvarumą ir bus patvirtinamas įsipareigojimas atsižvelgti į visuomenės interesus užtikrinant privatumą ir duomenų apsaugą;

26.  pabrėžia būtinybę priderinti IRT standartizacijos politiką prie rinkos ir politikos pokyčių, nes tai padėtų pasiekti svarbius Europos politikos tikslus, susijusius su prieiga, saugumu, e. verslu, e. vyriausybe, e. sveikata ir transportu ir kt., kai būtinas sąveikumas; rekomenduoja Komisijai ir Europos standartizacijos organizacijoms teikti pirmenybę standartams 5G, debesijos kompiuterijos, daiktų interneto, duomenų ir kibernetinio saugumo srityse, taip pat vertikaliosiose srityse, pvz., sujungto ir automatizuoto vairavimo, pažangiųjų miestų, išmaniojo energijos vartojimo, pažangiosios gamybos ir pažangiosios gyvenimo aplinkos srityse;

27.  pabrėžia, kad reikia sukurti atvirą, sąveikią IRT ekosistemą, paremtą penkiais IRT prioritetiniais standartais, skatinančią konkurenciją kuriant vertę, dėl kurios gali klestėti inovacijos; mano, kad:

   5G ryšio standartai turėtų suteikti galimybę pereiti prie naujos pralaidumo, patikimumo ir delsos kartos ryšio, kurie 5G ryšiui leistų patenkinti planuojamo padidėjusio srauto reikalavimus ir įvairius prie jo pritaikytų paslaugų reikalavimus;
   kibernetinio saugumo standartai turėtų leisti taikyti projektuojant numatytą saugumą ir atitikti projektuojant numatytos privatumo apsaugos principus, gerinti tinklų atsparumą ir rizikos valdymą ir galėti prisiderinti prie sparčiai dažnėjančių kibernetinių atakų visoms plėtojamoms IRT technologijoms;
   debesijos standartai turėtų būti suvienodinti, kad būtų užtikrintas sąveikumas visais debesijos aspektais ir atitinkamai sudarytos sąlygos perkeliamumui;
   duomenų standartais turėtų būti gerinami kelis sektorius ir dalykus apimantys duomenų srautai ir taip gerinamas duomenų ir metaduomenų sąveikumas, įskaitant semantifikaciją, jais taip pat turėtų būti prisidedama prie pavyzdinės didžiųjų duomenų architektūros kūrimo;
   daiktų interneto standartais turėtų būti sprendžiama dabartinė susiskaidymo problema, netrukdant inovacijoms šiame labai greitai besiplėtojančiame sektoriuje;

28.  pripažįsta, kad 5G ryšio tinklų efektyvumas labai priklausys nuo bendrų standartų, kuriais užtikrinamas sąveikumas ir saugumas, tačiau primena, kad labai didelio pajėgumo tinklo plėtra sudaro pagrindą patikimam 5G tinklui;

29.  pažymi, kad duomenimis grindžiamos ekonomikos sėkmė priklauso nuo platesnės IRT ekosistemos, įskaitant aukštos kompetencijos ekspertus ir aukštos kvalifikacijos žmones, kad būtų panaikinta skaitmeninė atskirtis;

30.  ragina Komisiją rinkti statistinius duomenis siekiant geriau įvertinti skaitmeninimo ir IRT poveikį transportui ir turizmui;

31.  žino apie didėjantį IRK standartų platformų, grupių, susitikimų ir kanalų skaičių; ragina Komisiją racionalizuoti su standartizacija ir standartizacijos organizacijomis, vykdančiomis naujas iniciatyvas, susijusių platformų ir koordinavimo mechanizmų skaičių, kad būtų išvengta suinteresuotųjų subjektų veiksmų dubliavimosi; pabrėžia, kad reikia geriau koordinuoti įvairių organizacijų ITR standartus ir standartizavimo prioritetus, ir ragina Komisiją nedelsiant informuoti suinteresuotuosius subjektus apie pasiektą su IRT standartais susijusių vykdomų iniciatyvų etapą;

32.  pabrėžia, kad skaitmeninimas plėtojamas greitai ir yra pagrindinis ekonomikos variklis; pabrėžia, kad, siekiant naudos MVĮ ir ypač vartotojams Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis, svarbu efektyviai skaitmeninti vertikaliąsias pramonės šakas, taip pat pabrėžia, kad tarptautinių IRT standartų sistemoje reikia tinkamai atspindėti jų poreikius;

33.  remia Komisijos ketinimą išnagrinėti tokias iniciatyvas, kaip patikima daiktų interneto ženklų ir sertifikavimo sistema, kuri gali skatinti pasitikėjimą daiktų interneto prietaiso privatumo ir visapusiško saugumo lygmenimis, pateikiant išmatuojamus ir palyginamus galimos rizikos, susijusios su daiktų interneto prietaiso veikimu ir naudojimu, reitingus; mano, kad jas reikėtų įdiegti visais tinkamais atvejais ir kur daiktų internetas gali daryti poveikį atitinkamai infrastruktūrai remiantis Tinklų ir informacijos saugumo direktyvoje, kuri turi būti laikoma pagrindu apibrėžiant saugumo reikalavimus, išdėstytais reikalavimais; pažymi, kad visas tokias ženklinimo sistemas turi būti įmanoma pritaikyti prie būsimų technologinių pokyčių ir, jei taikoma, prie pasaulinių standartų;

34.  ragina Komisiją imtis vadovaujančio vaidmens skatinant tarpsektorinius, daugiakalbius standartus ir remiant galimybes teikti privatumą užtikrinančias, patikimas ir saugias paslaugas;

35.  šiomis aplinkybėmis pritaria konkrečių išmatuojamų būtiniausių reikalavimų, kuriais atsižvelgiama į ilgalaikį daiktų interneto prietaisų ar paslaugų tvarumą ir patikimumą, taip pat pramonės standartus atitinkančio kompiuterinio saugumo ir tvarumo standartų, apibrėžčių nustatymui; toks sąrašas turėtų apimti, pvz., įsipareigojimą tam tikrą būtiną laikotarpį po įsigijimo atlikti prieinamus atnaujinimus, gamintojo ar tiekėjo įsipareigojimą tam tikrą laikotarpį teikti atnaujinimus po to, kai bus atrastas trūkumas arba apie jį bus pranešta; todėl Komisija turėtų išnagrinėti pramonės savireguliacijos galimybę, atsižvelgiant į standartų ir technologijų vystymosi spartą IRT sektoriuje ir į vystymosi ir verslo modelių, įskaitant atvirojo kodo modelius, startuolius ir MVĮ, vystymo įvairovę;

36.  atkreipia dėmesį į kibernetinio saugumo srityje kylančias problemas ir grėsmių ypatumus transporto sektoriuje; primygtinai ragina Komisiją rekomendacijose dėl kibernetinio saugumo standartų, kurios turėtų būti pateiktos iki 2017 m. pabaigos, atsižvelgti į šiuos ypatumus; tai būtų pirmas žingsnis siekiant priimti visapusišką kibernetinio saugumo strategiją transporto sektoriuje;

37.  pažymi, kad IRT standartizacija bus naudinga plėtojant su transportu ir turizmu susijusias paslaugas ir daugiarūšio transporto sprendimus; ragina Komisiją kartu su Europos standartizacijos organizacijomis, įgyvendinant savo IRT standartizacijos prioritetinių veiksmų planą, daugiau dėmesio skirti šiam vystymui ir ypač išnagrinėti galimą standartizacijos vaidmenį remiant technologinius pokyčius ir naujus verslo modelius, atsirandančius turizmo sektoriuje; ragina Komisiją nedelsiant imtis veiksmų, kuriais būtų skatinamas integruotų ir pažangių bilietų sistemų ir informacijos paslaugų, taip pat naujų judumo koncepcijų, pvz., judumo kaip paslaugos, kūrimas;

38.  pažymi, kad dėl didesnio interneto, elektroninės bankininkystės, socialinių tinklų ir e. sveikatos iniciatyvų naudojimo žmonėms kyla vis daugiau problemų saugumo ir privatumo srityse ir kad IRT standartai turi atspindėti asmenų apsaugos principus, susijusius su asmens duomenų tvarkymu ir laisvu tokių duomenų judėjimu;

39.  ragina Komisiją į IRT standartizacijos prioritetus įtraukti skaitmeninę gamybos integraciją ir skatina kurti atvirus ryšių protokolo standartus ir duomenų formatus, skirtus skaitmeninei gamybos įrangos integracijai, kad būtų užtikrintas visiškas mašinų ir prietaisų sąveikumas;

40.  pripažįsta tam tikras problemas, visų pirma dėl IRT ir standartams būtinų patentų, ir supranta, kad patikima, sąžininga ir pagrįsta INT politika paskatins investicijas bei inovacijas ir suteiks galimybę paprasčiau naudotis bendrąja skaitmenine rinka ir naujomis technologijomis, visų pirma kiek tai susiję su 5G ryšio ir daiktų interneto įrangos diegimu, nes jiems labai svarbus standartizavimas; pabrėžia, kad labai svarbu išsaugoti suderintą standartizacijos sistemą ir veiksmingą standartams būtinų patentų licencijų išdavimo sistemą, pagrįstą sąžiningumo, pagrįstumo ir nediskriminavimo (FRAND) principais, ir atsižvelgti tiek į standartams būtinų patentų licencijos suteikėjų, tiek į licenciatų teisėtus interesus, drauge užtikrinant, kad vykdant standartizacijos procesą būtų sudarytos vienodos sąlygos, kuriomis įvairaus dydžio įmonės, įskaitant MVĮ, galėtų bendradarbiauti visoms šalims naudingu būdu; ragina Komisiją dėti pastangas užtikrinant, kad būtų pasiekta skaitmeninių komponentų sąveika pasitelkiant įvairias licencijavimo rūšis ir verslo modelius;

41.  primygtinai ragina Komisiją nedelsiant paaiškinti pagrindinius teisingos, veiksmingos ir įvykdomos licencijų išdavimo metodikos, pagrįstos FRAND principais, elementus, atsižvelgiant ir į standartų (apimančių standartams būtinus patentus) teisių turėtojų, ir į jų vykdytojų interesus, į sąžiningą investicijų grąžą ir galimybę plačiai naudotis technologijomis atlikus tvarų atvirą standartizacijos procesą; ragina Komisiją atkreipti dėmesį į ESTT sprendimą byloje C-170/13 („Huawei“ prieš „ZTE“), nes šiuo sprendimu užtikrinama esminių standartų patentų turėtojų ir standartų įgyvendintojų pusiausvyra siekiant pašalinti patentų pažeidimus ir užtikrinti veiksmingą ginčų sprendimą; be to, ragina Komisiją gerinti informacijos apie patentų taikymo sritį apibrėžtį ir spręsti su MVĮ ir didelių įmonių informacijos skirtumais susijusias problemas, didinti skaidrumą ir standartams būtinų patentų deklaracijų kokybę ir gerinti informacijos apie standartams būtinų patentų taikymą produktams kokybę; laikosi nuomonės, kad bet kokia kompensacija standartams būtinų patentų rengėjams turi būti pagrįsta sąžiningumo, pagrįstumo ir nediskriminavimo principais ir taikant skaidrią, pagrįstą, nuspėjamą ir tvarią autorinių atlyginimų sistemą, nebent jie nuspręstų, kad standartai turi būti prieinami be finansinių kompensacijų; vis dėlto pripažįsta, kad esama įvairių verslo modelių, pvz., nemokamo licencijavimo arba atvirojo kodo programinės įrangos įgyvendinimo modelių, todėl atitinkamai reikėtų teisės aktuose ir diskusijose ir toliau pripažinti visų modelių naudojimą remiantis visų rinkos sektorių ir intelektinės nuosavybės teisių turėtojų teisėmis;

42.  pažymi, kad reikia stebėsenai taikyti įrodymais pagrįstą požiūrį ir toliau plėtoti licencijavimo sistemą, siekiant sukurti dinaminę ekosistemą, kuri kurtų pridėtinę vertę ir darbo vietas;

43.  ragina Komisiją du kartus per metus skelbti ataskaitas, kuriuose būtų nurodomi realūs atvejai, kai a) 18 mėn. ir ilgiau negavus licencijos naudojamasi standartams būtinais patentais (pažeidimai) ir b) kyla prieigos prie standartų problemų dėl sisteminio FRAND įsipareigojimų nevykdymo;

44.  ragina Komisiją užbaigti diskusijas dėl jaučiamo mokslo debesijos poreikio ir nedelsiant imtis veiksmų bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis dėl Europos atviros mokslo debesijos, kuri turėtų sklandžiai integruoti esamus tinklus, duomenų sistemas ir itin našias kompiuterines sistemas ir e. infrastruktūros paslaugas įvairiose mokslo srityse, atsižvelgiant į bendrą politiką ir IRT standartus;

XXI amžiaus Europos standartai

45.  palankiai vertina Komisijos standartizacijos dokumentų rinkinį „XXI amžiaus standartai“ ir mano, kad standartizacijos sistema turėtų būti skaidresnė, atviresnė ir įtraukesnė, siekiant visapusiškai integruoti piliečiams, vartotojams ir MVĮ rūpimus klausimus;

46.  apgailestauja, kad prieš patvirtinant dokumentų rinkinį nebuvo konsultuojamasi su Parlamentu, ir primygtinai ragina Europos Sąjungos institucijas sujungti skirtingas iniciatyvas į bendrą strateginę holistinę darbo programą, vengiant veiksmų ir politikos dubliavimosi; pabrėžia, kad atitinkamas Europos Parlamento komitetas gali atlikti svarbų vaidmenį atliekant viešą Komisijos nustatytų suderintų standartų tikrinimą;

47.  ragina aktyviau stiprinti, labiau suderinti ir tobulinti metinės Sąjungos darbo programos (MSDP) tikslumą;

48.  pabrėžia, jog būtina, kad kitoje MSDP būtų konkrečiai aptariami IRT ir ne IRT standartų derinimo veiksmai, prisidedama prie skirtingų nacionalinių standartizacijos įstaigų taisyklių gerinimo ir Europos standartizacijos organizacijų įtraukumo skatinimo pažangos, skiriant daugiau dėmesio 5 straipsnyje išvardytų suinteresuotųjų subjektų vaidmeniui;

49.  pabrėžia, kad rengiant MSDP svarbu vesti tarpinstitucinį dialogą, ir ragina dėti pastangas, kad, prieš priimant MSDP, visi atitinkami suinteresuotieji subjektai dalyvautų metiniame standartizacijos forume, kuriame būtų aptariamos naujos standartizacijos proceso sritys, dabartinės problemos ir būtini patobulinimai;

50.  ragina valstybes nares investuoti į nacionalines standartizacijos strategijas, kuriomis taip pat bus teikiama pagalba viešajam sektoriui, standartizacijos įstaigoms, visuomenės suinteresuotiesiems subjektams, MVĮ ir akademinei bendruomenei, ir jos bus skatinamos nacionaliniu lygmeniu rengti ir įgyvendinti individualius standartizacijos veiksmų planus;

51.  palankiai vertina Bendrą standartizacijos iniciatyvą (BSI) ir rekomenduoja, kad Parlamentas taip pat būtų pakviestas joje dalyvauti ir prie jos prisidėti, pabrėždamas, kad tokių viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių taisyklių turi laikytis visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant ES institucijas; ragina Komisiją imtis vadovaujančio vaidmens įgyvendinant pagrindinius BSI veiksmus ir rekomendacijas ir iki 2017 m. pabaigos Europos Parlamentui pateikti pasiektos pažangos ataskaitą;

52.  palankiai vertina įsipareigojimą, prisiimtą atsižvelgiant į BSI, parengti tyrimą dėl standartų ir jų naudojimo ekonominio ir socialinio poveikio, taip pat įtraukti informaciją apie politiką, riziką ir rezultatus gyvenimo kokybei, socialinius ir užimtumo aspektus ir pan.; ragina Komisiją pagrįsti šį tyrimą kiekybiniais ir kokybiniais duomenimis ir išnagrinėti tiek standartizacijos proceso verslo modelius, tiek skirtingus finansavimo modelius, įskaitant galimybes ir iššūkius, siekiant, kad suderinti standartai būtų lengvai prieinami;

53.  pabrėžia, kad standartizacija yra vis labiau pripažįstama kaip svarbus veiksnys, turintis poveikio moksliniams tyrimams ir plėtrai, ir kad jai tenka svarbus vaidmuo mažinant atotrūkį tarp mokslinių tyrimų ir rinkos, skatinant skleisti naudoti mokslinių tyrimų rezultatus ir sukuriant pagrindą tolesnėms naujovėms;

54.  ragina Komisiją taikyti politiką, pagal kurią būtų panaikinamos per didelės kliūtys inovatyviuose sektoriuose, siekiant skatinti investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir standartizaciją ES; pažymi, kad vertikaliosios pramonės šakos turėtų parengti savo standartizavimo veiksmų gaires, pagrįstas pramonės procesais, kurie, jei bus paremti siekiu nustatyti bendrus standartus, galėtų tapti visuotiniais standartais; mano, kad ES standartizacijos institucijos šiame procese turėtų atlikti ypatingą vaidmenį;

55.  primygtinai ragina BSI šalis užtikrinti, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos būtų geriau suderinti su standartų nustatymo prioritetais;

56.  mano, kad atviros žinios ir licencijos yra geriausia priemonė inovacijoms ir technologijų plėtojimui skatinti; ragina ES lėšas gaunančias mokslinių tyrimų institucijas naudoti atvirus patentus ir licencijas, kad būtų užtikrintas svarbesnis vaidmuo nustatant standartus;

57.  remia veiksmus, kuriais siekiama padidinti standartizacijos ir mokslinių bendruomenių ir ankstyvame mokslinių projektų etape skatinamų standartų sąveiką; ragina nacionalines standartizacijos įstaigas skatinti mokslininkų ir inovacijų bendruomenės, įskaitant atitinkamas vyriausybės organizacijas ir finansavimo agentūras, standartizaciją ir rekomenduoti pagal programą „Horizontas 2020“ parengti tam tikrą standartizavimo skyrių;

58.  primygtinai prašo Komisiją paraginti Europos standartizacijos organizacijas užtikrinti, kad rinkai svarbūs paslaugų standartai atspindėtų didesnės vertės ekonomikos paslaugų teikimą ir būtų rengiami siekiant gerinti saugą ir paslaugų kokybę ir teikti pirmenybę toms sritims, kurios labiausiai kenkia vartotojams, nepažeidžiant galiojančių nacionalinių reglamentavimo reikalavimų, visų pirma darbo teisės aktų nuostatų, kolektyvinių sutarčių ir kolektyvinių derybų; taip pat pripažįsta, kad paslaugų standartai dažnai atitinka nacionalinius ypatumus ir kad jų kūrimas yra susijęs su rinkos poreikiais, vartotojų interesais ir viešuoju interesu; pabrėžia, kad Europos paslaugų standartų vystymas turėtų prisidėti prie vidaus paslaugų rinkos veikimo ir kartu didinti skaidrumą, kokybę bei konkurencingumą ir skatinti konkurenciją, inovacijas ir vartotojų apsaugą;

59.  atkreipia dėmesį į tai, kad į Europos standartizacijos procesą būtina įtraukti standartus, gerinančius transporto bei transporto paslaugų prieinamumą be kliūčių neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus žmonėms;

60.  laikosi nuomonės, kad sparčiai kintantis modernus pasaulis, kuris techniškai darosi vis sudėtingesnis, reikalauja vis daugiau standartų specifikacijų ruošimo platformų, kurios nėra pripažintos standartizacijos organizacijos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012, ir kad dabar yra daugiau prašymų, susijusių su MVĮ ir labai mažų įmonių dalyvavimu; pabrėžia, kad svarbu remti priemones, kuriomis siekiama gerinti MVĮ prieigą prie standartų rengimo ir taikymo priemonių;

61.  pabrėžia, kad svarbu susieti platformas ir duomenų bazes Europos lygmeniu, nes tai padeda užtikrinti geresnę tinklų ir sistemų sąveiką;

62.  mano, kad IRT standartizacija apima ne tik produkto reikalavimų nustatymą, bet ir novatoriškų technologijų plėtrą;

63.  pabrėžia, kad vienodi (techniniai) reikalavimai padeda sumažinti kūrimo, gamybos ir sertifikavimo sąnaudas ir išvengti užduočių dubliavimosi;

64.  pabrėžia, kad dėl gyventojų senėjimo Europoje rengiant standartus, kurie yra tinkama priemonė, padedanti siekti aktyvios ir sveikos visuomenės Europoje ir didinti produktų ir paslaugų prieinamumą žmonėms, reikia į juos sistemingai įtraukti vyresnių asmenų ir neįgaliųjų bei kitų pažeidžiamų visuomenės narių poreikius;

65.  nurodo, kad inovacijos transporto ir turizmo sektoriuose suteikia milžiniškas galimybes ir teigiamą poveikį ir visuomenei, ir ES įmonėms, ypač MVĮ ir startuoliams, ir primygtinai teigia, kad reikia parengti naujus standartus, kai įmanoma, taikant įvairių sričių požiūrį, ir laikytis standartizacijos, kad būtų užtikrintas deramas ES iniciatyvų skaitmeninimo srityje, pvz., sąveikiosios intelektinės transporto sistemos, įgyvendinimas ir transporto taikomųjų programų kūrimas ES palydovinėse navigacijos sistemose (Galileo ir EGNOS);

Europos standartizacijos organizacijos

66.  palankiai vertina Europos standartizacijos organizacijų atliekamą vaidmenį, tačiau ragina imtis tolesnių iniciatyvų, siekiant pagerinti jų atvirumą, prieinamumą ir skaidrumą, ir rekomenduoja, kad jų darbas būtų grindžiamas Europos interesais;

67.  pripažįsta, kad nacionalinio delegavimo principas yra esminis Europos sistemos principas, tačiau įspėja, kad ištekliai, techninė kompetencija ir suinteresuotųjų šalių dalyvavimas nacionaliniu lygmeniu skiriasi, ir rekomenduoja būtinai prisidėti prie nacionalinių delegacijų veiklos;

68.  pripažįsta, kad svarbu laiku priimti standartus, taip pat suderintų standartų atveju Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL) pateikti nuorodas; žino, kad OL pateikiama mažiau nuorodų į standartus, ir ragina Komisiją išnagrinėti šį reiškinį ir šalinti jo priežastis, taip pat panaikinti nereikalingas kliūtis; atsižvelgdamas į tai rekomenduoja į standartizacijos procesą labiau įtraukti Komisijos specialistus ir „Naujojo požiūrio konsultantus“ ir ragina Komisiją kartu su Europos standartizacijos organizacijomis parengti standartizacijos vertinimo gaires, kurios įvairiems Komisijos skyriams, Europos standartizacijos organizacijoms ir naujojo požiūrio konsultantams padėtų nuosekliai įvertinti standartus;

69.  pakartoja, kad skaidresniais ir prieinamesniais skundų teikimo mechanizmais kuriamas pasitikėjimas Europos standartizacijos organizacijomis ir standartų nustatymo procesais;

70.  ragina naudoti naujas IRT, kad būtų pagerintas standartizacijos procesų, pvz., MVĮ skirtos Europos standartizacijos komiteto (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto (CENELEC) e. mokymosi priemonės, prieinamumas ir skaidrumas; mano, kad naudojant skaitmenines priemones galima supaprastinti suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą rengiant standartus ir teikti informaciją apie būsimą, vykdomą ir atliktą standartizacijos darbą;

Strateginės rekomendacijos

71.  ragina Komisiją, pasitelkiant metinį standartizacijos forumą, stiprinti ES institucijų, ESO, nacionalinių standartizacijos įstaigų ir visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų organizacijų sinergiją ir jų veiklos koordinavimą, kartu atsižvelgiant į standartų tarptautinį aspektą; pripažįsta, kad didžioji dalis standartų rengiami savanoriškai, atsižvelgiant į rinkos ir vartotojų poreikius, ir tai remia;

72.  ragina griežtai taikyti Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 pripažįstant III priede nurodytas organizacijas ir paskelbti reglamento 24 straipsnyje numatytas ataskaitas;

73.  primygtinai ragina Komisiją visapusiškai suderinti sąlygas, taikytinas III priede nurodytoms organizacijoms, ir užtikrinti, kad būtų pašalintos de facto kliūtys, o nurodytos organizacijos būtų veiksmingai įtrauktos į standartizavimo procesą;

74.  rekomenduoja, kad Europos standartizacijos organizacijos peržiūrėtų III priede nurodytų organizacijų narių statusą, teises ir pareigas, pvz., teisę pateikti apeliacinį skundą, patariamąją galią, teisę pateikti nuomonę prieš priimant standartą ir prieigą prie techninių komitetų ir darbo grupių informacijos, kad būtų užtikrinta jų atitiktis Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 reikalavimams;

75.  ragina Europos standartizacijos organizacijas užtikrinti, kad ISO-CEN Vienos ir CENELEC Frankfurto susitarimais nebūtų užkirstas kelias ir nebūtų keliamas pavojus III priede nurodytoms organizacijoms ar nacionalinėms standartizacijos įstaigoms dalyvauti standartizacijos procese;

76.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti, leisti lengviau finansuoti ir paspartinti reikiamos naujų technologijų, kurios grindžiamos Europos standartais, naudojimo rinkoje infrastruktūros (pvz., alternatyviųjų degalų infrastruktūros), diegimą, be kitą ko, ją modernizuojant, pritaikant ir modifikuojant, laikantis saugos, sveikatos ir aplinkos reikalavimų; pabrėžia, kad ta infrastruktūra yra ilgalaikė investicija ir kad todėl jos standartizacija turėtų užtikrinti kuo didesnį sąveikumą ir leisti ateityje vystyti technologijas ir jas taikyti;

77.  ragina Komisiją kartu su Europos standartizacijos organizacijomis ir nacionalinėmis standartizacijos įstaigomis remti paprastus naudoti prieigos prie standartų taškus, kurie standartų naudotojams galėtų teikti pagalbą ir informaciją apie esamus standartus ir jų specifikacijas ir kurie galėtų padėti rasti geriausiai jų poreikius atitinkančius standartus, taip pat standartų įgyvendinimo gaires; be to, rekomenduoja nacionalinio ir ES lygmens informacijos ir švietimo kampanijomis skatinti standartų vaidmenį ir ragina valstybes nares į nacionalines švietimo sistemas įtraukti susijusius profesinio mokymo kursus standartų klausimu;

78.  ragina Komisiją parengti technologijų stebėsenos veiklos planą, kad būtų galima nustatyti būsimus IRT plėtros objektus, kuriems standartizacija būtų naudinga, pagerinti informacijos, kuri yra būtina siekiant šias technologijas pateikti į rinką ir užtikrinti jų veikimą, srautus ir skaidrumą; todėl ragina skatinti lengvai prieinamus ir naudotojui suprantamus internetu vykdomo vertinimo mechanizmus;

79.  rekomenduoja, kad nacionalinės standartizacijos įstaigos, jeigu įmanoma, suteiktų prieigą prie standartų, kad standartų naudotojas galėtų įvertinti jų svarbą; tvirtai rekomenduoja nacionalinėms standartizacijos įstaigoms ir Europos standartizacijos organizacijoms nustatant standartų mokesčių dydį atsižvelgti į MVĮ ir suinteresuotųjų subjektų, kurie yra nekomerciniai naudotojai, poreikius;

80.  ragina Komisiją parengti Europos registrą, kuriame visomis oficialiosiomis ES kalbomis būtų išvardyti esami Europos standartai ir į kurį taip pat būtų įtraukta informacija apie Europos standartizacijos organizacijų vykdomą standartizacijos darbą, dabartinius standartizacijos įgaliojimus, padarytą pažangą ir sprendimus dėl oficialių prieštaravimų;

81.  ragina Komisiją, siekiant skatinti Europos reglamentavimo modelį ir interesus, stebėti tarptautinės IRT standartizacijos raidą ir, jei reikia, remti vadovaujamas pareigas atitinkamose standartizacijos organizacijose ir strategiškai svarbiuose standartizacijos projektuose užimančių Europos suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir koordinavimą; skatina naudoti įvairių suinteresuotųjų šalių IRT standartizacijos srities platformą, kad būtų sutelktos Europos standartizacijos organizacijos ir tarptautinės IRT standartizacijos įstaigos;

82.  ragina ES Europos pramonės skaitmeninimui taikyti Pavyzdinį pramonės struktūros modelį 4.0;

83.  ragina valstybes nares naudoti Europos IRT standartus vykdant viešųjų pirkimų procedūras, siekiant pagerinti viešųjų paslaugų kokybę ir skatinti novatoriškas technologijas; vis dėlto pabrėžia, kad standartų naudojimas neturėtų sukelti papildomų kliūčių, ypač mažoms įmonėms, kurios siekia dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose;

84.  ragina ES institucijas, nacionalines vyriausybes ir Europos standartizacijos organizacijas parengti mokymo gaires politikos formuotojams, padėsiančias jiems susidoroti su skirtumais, atsirandančiais dėl to, kad įvairūs skyriai ir institucijos taiko skirtingus darbo metodus, taip pat sukurti standartizacijos kultūrą ir didinti informuotumą apie tai, kaip veikia standartizacijos procesai ir kada jie gali būti naudojami;

o
o   o

85.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 70 E, 2012 3 8, p. 56.
(2) https://ec.europa.eu/info/european-commissions-open-source-strategy_en

Teisinis pranešimas - Privatumo politika