2017 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl arklinių šeimos gyvūnų atsakingo laikymo ir priežiūros (2016/2078(INI))

P8_TA(2017)0065 A8-0014/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 39, 42 ir 43 straipsnius dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir bendros žuvininkystės politikos (BŽP) veikimo,

–  atsižvelgdamas į SESV 114 straipsnį dėl bendrosios rinkos sukūrimo ir veikimo,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į SESV 168 straipsnio 4 dalies b punktą dėl priemonių veterinarijos ir fitosanitarijos srityse, kuriomis tiesiogiai siekiama apsaugoti visuomenės sveikatą,

–  atsižvelgdamas į SESV 13 straipsnį, kuriame nustatyta, kad, rengdamos ir įgyvendindamos Sąjungos žemės ūkio, žuvininkystės politiką, transporto politiką, vidaus rinkos, mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir kosmoso politiką, Sąjunga ir valstybės narės turi visokeriopai atsižvelgti į gyvūnų, kaip juslių gyvių, gerovės reikalavimus, taip pat gerbti valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus, papročius, ypač susijusius su religinėmis apeigomis, kultūros tradicijomis ir vietos paveldu,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai (Gyvūnų sveikatos teisės aktas)(1),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas ir iš dalies keičiantį Direktyvas 64/432/EEB ir 93/119/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1255/97(2),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1099/2009 dėl žudomų gyvūnų apsaugos(3),

–  atsižvelgdamas į 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos(4),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/262, kuriuo pagal Tarybos direktyvas 90/427/EEB ir 2009/156/EB nustatomos arklinių šeimos gyvūnų tapatybės nustatymo metodų taisyklės (Arklinių paso reglamentas)(5),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1012 dėl zootechninių ir genealoginių reikalavimų, taikomų grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimui, prekybai jais bei jų genetinės medžiagos produktais ir jų įvežimui į Sąjungą, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) Nr. 652/2014, Tarybos direktyvos 89/608/EEB ir 90/425/EEB bei panaikinami tam tikri gyvūnų veisimo srities aktai (Gyvūnų veisimo reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008(7),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 23 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą Zuchtvieh-Export GmbH / Stadt Kempten, C-424/13,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1337/2013, kuriuo nustatomos Reglamento (ES) Nr. 1169/2011(8) taikymo taisyklės, susijusios su mėsos kilmės šalies arba kilmės vietos nuorodomis,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“ (COM(2010)0352),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tyrimo švietimo ir informavimo apie gyvūnų gerovę klausimu (angl. EDUCAWEL) išvadas(9),

–  atsižvelgdamas į subsidiarumo ir proporcingumo principus,

–  atsižvelgdamas į Europos konvenciją dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A8-0014/2017),

A.  kadangi ES arklinių šeimos gyvūnų sektoriaus vertė viršija 100 mlrd. EUR per metus(10) ir vien 2013 m. papildoma bendra apyvarta iš lažybų sudarė 27,3 mlrd. EUR, o 1,1 mlrd. EUR gavo valstybių narių vyriausybės(11);

B.  kadangi vien žirginio sporto sektoriuje sukuriama apie 900 000 darbo vietų, 5–7 arklinių šeimos gyvūnai užtikrina vieną darbo vietą visą darbo dieną dirbančiam asmeniui, o neperkeltinas darbas dirbamas kaimo vietovėse, kurios šiuo metu ekonomiškai pažeidžiamos;

C.  kadangi arklinių šeimos gyvūnų sektorius atitinka ES kaimo plėtros politikos, kuri grindžiama žemės ūkio rentabilumu, tausiu gamtos išteklių valdymu ir socialinės įtraukties skatinimu kaimo vietovėse, tikslus; kadangi arklinių šeimos gyvūnai iki šiol labai naudojami žemės ūkyje ir randama naujų būdų juos panaudoti, pvz., asilių pienui gaminti, be to, įžvelgiamos naujos tolesnio šios produkcijos vystymo galimybės ir nauda gamintojams ir vartotojams;

D.  kadangi arklinių šeimos gyvūnų sektorius aktyviai prisideda prie strategijos „Europa 2020“ siekio užtikrinti tvarų augimą, pagrįstą tiek žalesne ekonomika, tiek įtraukiu augimu, ir kadangi arklinių šeimos gyvūnų sektorius svarbus dėl didžiulio savo indėlio į aplinkosauginį, ekonominį ir socialinį vystymąsi kaimo vietovėse;

E.  kadangi Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulyje žirginio sporto rinka(12);

F.  kadangi arklinių šeimos gyvūnai, kuriuos ir žmones nuo senovės sieja gilus ryšys ir kurių ES yra maždaug 7 mln., naudojami įvairiausiais tikslais – nuo varžybų ir pramogų iki darbo transporto, turizmo, elgsenos, reabilitacijos ir mokomosios terapijos, sporto, švietimo, miškininkystės ir žemės ūkio srityse, jie yra pieno ir mėsos produktų šaltiniai, naudojami moksliniams tyrimams ir gali būti laukiniai bei pusiau sulaukėję; kadangi šie arklinių šeimos gyvūnai taip pat padeda išsaugoti biologinę įvairovę ir kaimo tvarumą bei gali atlikti keletą šių vaidmenų per savo gyvenimą;

G.  kadangi atsakingas arklinių šeimos gyvūnų laikymas ir priežiūra prasideda nuo deramo dėmesio gyvūnų sveikatai ir gerovės sąlygoms ir kadangi vykdant visą su arklinių šeimos gyvūnais susijusią veiklą pagrindinis dėmesys, savo ruožtu, turi būti skiriamas gerovės klausimams; kadangi ES lygmens reglamentavimo aplinka skirtingose valstybėse narėse skiriasi ir kadangi teisės aktai ES įgyvendinami nevienodai, o dėl to iškraipoma konkurencija ir nukenčia gyvūnų gerovė;

H.  kadangi arklinių šeimos gyvūnai – turint galvoje jų populiacijos dydį – yra daugiausia vežami gyvūnai Europoje(13) ir kadangi gyvūnų vežimo laikas kelia didelį susirūpinimą ES piliečiams, kurie reikalauja jį trumpinti, nes kai kada arklinių šeimos gyvūnai į ES ir iš jos vežami transporto priemonėmis, kurios nėra tinkamos jiems vežti ilgais atstumais sausuma, jūra ir oru, kol pasiekiama galutinė jų paskirties vieta;

I.  kadangi duomenys apie arklinių šeimos gyvūnų judėjimą komerciniais tikslais fiksuojami taikant Prekybos kontrolės ir ekspertizių sistemą (TRACES), tačiau jie paskelbiami tik kartą per metus ir dvejais metais vėliau;

J.  kadangi kompetentingos institucijos ir kitos organizacijos, galėdamos lengvai gauti duomenis, galėtų atlikti geresnę poveikio gyvūnų sveikatai stebėseną ir tirti vėlesnes menko biologinio saugumo indikacijas;

K.  kadangi turimų duomenų nepakanka, kad būtų galima tiesiogiai kiekybiškai įvertinti, kiek arklinių šeimos gyvūnų naudojama smulkiuosiuose ir pusiau natūriniuose ūkiuose, kurių nemažai randama naujesnėse valstybėse narėse, bei turizmo sektoriuje;

L.  kadangi Pasaulinė gyvūnų sveikatos organizacija (OIE) 2016 m. gegužės mėn. priėmė gaires dėl darbui naudojamų arklinių šeimos gyvūnų(14), susijusias su penkių pagrindinių gyvūnų laisvių – laisvės nepatirti bado, troškulio ir būti deramai šeriamiems, laisvės nepatirti baimės ir kančių, laisvės nepatirti fizinio ir šilumos diskomforto, laisvės nepatirti skausmo, taip pat įprastos (kuo įprastesnės) elgsenos laisvės – užtikrinimu;

M.  kadangi arklinių šeimos gyvūnai vietovėse ir kaimo regionuose užtikrina vertingą darbą ir pajamas iš žemės ūkio, su arklinių šeimos gyvūnais susijusios veiklos ir turizmo, kurių neįmanoma perkelti, tačiau kai kurių arklinių šeimos gyvūnų gerovei gresia pavojus, o turistai pernelyg dažnai neturi pakankamų žinių, kad pastebėtų gerovės problemas ir imtųsi veiksmų joms spręsti(15);

N.  kadangi tai, jog sektoriuje pradėtas taikyti gerovės ženklas, gali padėti užtikrinti, kad veikla būtų vykdoma tinkamai, o visuomenė gautų būtiną informaciją;

O.  kadangi, arklinių šeimos gyvūnus veisiant neribotai, be atrankos ir neatsakingai, kai kurie gyvūnai gali netekti ekonominės vertės, o neretai ir patirti dideles gerovės problemas, ypač ekonomikos nuosmukio metu; kadangi Parlamentas ir Taryba neseniai priėmė teisės aktus dėl zootechninių ir genealoginių sąlygų, taikomų veisiant grynaveislius veislinius, įskaitant arklinių šeimos, gyvūnus: taip siekiama užtikrinti, kad ES veisimo sektorius taptų konkurencingesnis ir geriau organizuotas, bei gerinti prieinamą informaciją apie grynaveislių veislinių gyvūnų veisimą ir grynaveislius veislinius – ypač arklinių šeimos – gyvūnus;

P.  kadangi nuo 2008 m. vakarinėse valstybėse narėse padaugėjo atvejų, kai arklinių šeimos gyvūnai paliekami be globos, ypač juos laikyti tapus pernelyg didele prabanga ir veikiau didele finansine našta, o ne pajamų šaltiniu; kadangi Komisija ir valstybės narės nesiėmė tinkamų ir reikiamų veiksmų šiai problemai spręsti;

Q.  kadangi dauguma tokio elgesio atvejų siejami su privačiais savininkais ir didžiajai Europos profesionalios arklininkystės sektoriaus daliai jie nebūdingi;

R.  kadangi arklinių šeimos gyvūnai linkę bendrauti ir turi kognityvinių gebėjimų bei yra linkę stipriai prisirišti ir kadangi jie naudojami vykdant įvairias švietimo ir mokymo programas, taip pat terapijos ir reabilitacijos programas, įskaitant susijusias su autizmo spektro sutrikimais, cerebriniu vaikų paralyžiumi, cerebrovaskuliarinėmis komplikacijomis, mokymosi ar kalbos negalia ir sunkumais, nusikaltėlių reabilitacija, psichoterapija, potrauminio streso sukeltais sutrikimais ir priklausomybės programomis;

S.  kadangi savininkams, nebepajėgiantiems reikiamai pasirūpinti savo arklinių šeimos gyvūnais, tenka priimti nelengvą sprendimą – iš dalies dėl didelių veterinarinių išlaidų – ir kadangi kai kuriose valstybėse narėse savininkai, nebepakeliantys veterinarinės priežiūros išlaidų ir išlaidų, susijusių su arklinių šeimos gyvūno gerovės poreikių užtikrinimu, pernelyg dažnai iš karto griebiasi brangiai kainuojančios eutanazijos; kadangi kitose valstybėse narėse arklinių šeimos gyvūnui eutanazija gali būti atliekama tik kilus aiškiai neatidėliotinai veterinarinei būtinybei, neatsižvelgiant į ilgalaikę atitinkamo gyvūno gerovę;

T.  kadangi ne vienoje Sąjungai nepriklausančioje valstybėje arklinių šeimos gyvūnai nelaikomi maistiniais gyvūnais ir kadangi paprastai arkliena iš šių šalių importuojama siekiant ją parduoti ir pateikti ES rinkai; kadangi dėl šios padėties kyla klausimų dėl gerovės ir iškraipoma konkurencija, nes šiuo metu ES neleidžia į žmonių maisto grandinę įtraukti Europos arklių, kurių iš pradžių nebuvo ketinama naudoti mėsos produktų gamybai ir skersti, mėsos, nors importuojant mėsą iš trečiųjų šalių elgiamasi lanksčiau;

1.  pripažįsta didelį ekonominį, aplinkosauginį ir socialinį arklinių šeimos gyvūnų indėlį visoje ES, taip pat tokias svarbias su tuo tiesiogiai susijusias kultūrines ir mokomąsias vertybes, kaip pagarba gyvūnams ir aplinkai;

2.  pažymi, kad ūkininkai, siekiantys įvairinti savo veiklą ir plėsti savo pajamų bazę, arklinių šeimos gyvūnus žemės ūkio valdose vis dažniau naudoja švietimui, sportui, terapijai ir pramogoms, ir pabrėžia, kad turint arklinių šeimos gyvūnų lengviau užtikrinti ūkininkavimo veiklos daugiafunkciškumą, o tai padeda skatinti užimtumą kaimo vietovėse ir prisideda prie miesto ir kaimo ryšio, vietos tvarumo ir sanglaudos vystymo;

3.  ragina ES lygmeniu labiau pripažinti arklinių šeimos gyvūnų sektoriaus svarbą ir jo naudą kaimo ekonomikai, nes tai didžiulis indėlis siekiant ES bendrųjų ir strateginių tikslų, taip pat labiau jį įtraukti į įvairius BŽŪP komponentus, įskaitant tiesioginę paramą pagal pirmąjį arba antrąjį ramstį;

4.  pažymi, jog, esant gerai arklinių šeimos gyvūnų būklei ir gerovei, didėja tiek ūkių, tiek įmonių ekonominis našumas ir tai naudinga kaimo ekonomikai apskritai, be to, turi būti atsižvelgiama į tai, kad ES piliečiai vis labiau reikalauja laikytis aukštesnių gyvūnų sveikatos ir gerovės standartų;

5.  ragina Komisiją suteikti arklinių šeimos gyvūnams darbui naudojamo gyvūno statusą, nes jie yra svarbi žemės ūkio veiklos priemonė Europos kaimo – ypač kalnuotose ir sunkiai pasiekiamose – vietovėse;

6.  pažymi, kad arklinių šeimos gyvūnų savininkai turėtų būti įgiję minimalių žinių apie arklinių šeimos gyvūnų auginimą ir kad tampant savininku turi būti prisiimama asmeninė pareiga laikytis savo globojamų gyvūnų sveikatos ir gerovės standartų;

7.  pažymi, kad arklinių šeimos gyvūnų savininkų – o taip pat ir valstybių narių – žinių mainai turėtų būti svarbi priemonė šiems poreikiams užtikrinti, ir pažymi, kad, atsirandant naujoms mokslo žinioms, naujiems teisės aktams ir mokymosi metodams, arklių šeimos gyvūnų sektoriaus profesionalai tobulina savo darbo metodus, siekdami stiprinti arklinių šeimos gyvūnų gerovę;

8.  pažymi, kad dauguma arklinių šeimos gyvūnų savininkų ir prižiūrėtojų elgiasi atsakingai; ypač pabrėžia, kad, taikant ekonomiškai rentabilias gamybos sistemas, didesnė aktyvesnio gyvūnų gerovės propagavimo sėkmės tikimybė;

9.  pažymi, kad profesionalų veikla turi likti ekonomiškai rentabili veiksmingai reaguojant į naujus iššūkius, pvz., į ribotus gamtos išteklius, klimato kaitos poveikį arba naujų ligų atsiradimą ir plitimą;

10.  ragina valstybes nares kurti sąlygas, kuriomis ūkių veikla būtų rentabili;

11.  atsižvelgdamas į 10 OIE principų, atkreipia ypatingą dėmesį į būsimųjų gyvūnų gerovės informacijos centrų svarbą užtikrinant geresnį visapusišką teisės aktų laikymąsi ir nuoseklų taikymą, įskaitant informacijos ir geriausios praktikos gyvūnų gerovės klausimais sklaidą;

12.  ragina Komisiją pavesti Eurostatui atlikti tyrimą, siekiant analizuoti poveikį, visais arklinių šeimos gyvūnų sektoriaus aspektais daromą ekonomikai, aplinkos apaugai ir socialinei sričiai, bei reguliariai teikti statistikos duomenis apie naudojamas arklinių šeimos gyvūnų paslaugas, jų vežimą ir skerdimą;

13.  ragina Komisiją parengti įvairiems vartotojams ir specialistams skirtas Europos gerosios praktikos, susijusios su arklinių šeimos gyvūnų sektoriumi, gaires konsultuojantis su suinteresuotosiomis arklinių šeimos gyvūnų sektoriaus šalimis ir organizacijomis bei remiantis esamais vadovais, įskaitant ypatingą dėmesį gyvūnų gerovei pagal jų rūšį, elgesiu grindžiamai priežiūrai ir gyvūnų priežiūrai baigiantis jų gyvenimo ciklui;

14.  ragina Komisiją užtikrinti vienodą ES gairių taikymą ir skirti išteklių šio dokumento vertimui raštu;

15.  ragina Komisiją skatinti skirtingų valstybių narių geros praktikos ir švietimo programų gyvūnų gerovės srityje mainus bei rinkti su tuo susijusius duomenis, taip pat padėti rengti ir platinti informaciją apie tai, kaip užtikrinti arklinių šeimos gyvūnų poreikius – nesvarbu, koks yra jų vaidmuo – atsižvelgiant į vadinamąsias penkias laisves ir įtraukiant visą arklinių šeimos gyvūno gyvenimo ciklą;

16.  ragina Komisiją rengiant savo Europos gerosios praktikos, susijusios su arklinių šeimos gyvūnų sektoriumi, gaires atsižvelgti į daugiafunkcį arklinių šeimos gyvūnų vaidmenį, įtraukiant patarimus dėl atsakingo veisimo, gyvūnų sveikatos ir gerovės bei arklinių šeimos gyvūnų sterilizavimo naudos, dėl darbo turizmo, žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose, deramo atitinkamų rūšių gyvūnų vežimo ir skerdimo bei apsaugos nuo nesąžiningos praktikos, įskaitant apsvaiginimą, ir rekomenduoja platinti šiuos patarimus veisėjams, arklinių šeimos gyvūnų bendrijoms, ūkiams, arklidžių savininkams, prieglaudoms, vežėjams ir skerdykloms bendradarbiaujant su ES pripažintomis reprezentacinėmis profesionaliomis žemės ūkio organizacijomis ir užtikrinant, kad jie būtų skelbiami įvairiais formatais ir kalbomis;

17.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti Europos žirgų tinklo ir Europos valstybinių žirgynų asociacijos darbą, nes jie atlieka svarbų vaidmenį vystant Europos arklininkystės sektorių kaip geriausios praktikos mainų platforma ir kaip tradicijų, įgūdžių, senųjų arklių veislių ir sektoriaus įtakos saugotojai;

18.  primygtinai ragina Komisiją plėsti savo švietimo apie ūkių gerovę išteklius, skirtus tiek tiesiogiai su arklinių šeimos gyvūnais susiduriantiems specialistams, pvz., veterinarijos gydytojams, gyvūnų veisėjams ir arklių savininkams, tiek platesniam vartotojų ratui, kad būtų įtraukti arklinių šeimos gyvūnų gerovės ir veisimo klausimai bei kartu akcentuojama mokymo ir informavimo svarba taikant ūkių konsultavimo sistemą;

19.  ragina Komisiją ir valstybes nares taip pat naudotis žinių perdavimo sistemomis, siekiant dalytis gerąja praktika ir verslo modeliais, skatinti informavimą visais klausimais bei puoselėti inovacijas ir naujas idėjas; pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse žinių perdavimo sistemos arklinių šeimos gyvūnų sektoriuje jau veikia;

20.  ragina Komisiją atnaujinti įsipareigojimą parengti Europos tvaraus ir atsakingo turizmo chartiją ir skleisti aiškią informaciją, siekiant padėti turistams ir suinteresuotosioms šalims pasirinkti tai, kas priimtina gerovės požiūriu, kai sprendžiama dėl to, ar naudotis darbui naudojamų arklinių šeimos gyvūnų paslaugomis; pabrėžia, kad ši chartija turėtų būti grindžiama galiojančiomis kokybiškomis chartijomis, kurias yra parengusios pripažintos reprezentacinės profesionalios žemės ūkio organizacijos, ir pažymi, kad vienose valstybėse narėse taikomos griežtos darbo sąlygų ir laiko gairės, o kitose tokios apsaugos pasigendama;

21.  ragina Komisiją parengti valstybėms narėms gaires dėl gerovės požiūriu priimtino turizmo modelių atsižvelgiant į darbui naudojamų arklinių šeimos gyvūnų poreikius;

22.  primygtinai ragina valstybes nares parengti savanoriškas darbo gaires, į kurias būtų įtrauktas kasdienis darbo laikas ir poilsio valandos, siekiant apsaugoti darbui naudojamus arklinių šeimos gyvūnus nuo pervargimo ir ekonominio išnaudojimo;

23.  ragina Komisiją pasirūpinti, kad TRACES sistemos duomenys visuomenei būti prieinami gerokai anksčiau negu dabar;

24.  pabrėžia, jog šiuo metu galiojantys ES teisės aktai dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir vykdant panašią veiklą buvo parengti siekiant apsaugoti gyvūnus nuo traumų ir kančių bei užtikrinti, kad jie būtų vežami tinkamomis sąlygomis ir laikotarpiais, ir reiškia susirūpinimą, kad nemažai valstybių narių valdžios institucijų nepakankamai gerai taiko ES teisės aktus dėl gyvūnų gerovės juos vežant;

25.  ragina Komisiją užtikrinti tinkamą šiuo metu galiojančių ES teisės aktų dėl gyvūnų vežimo taikymą, veiksmingą ir vienodą įgyvendinimą bei teisiškai privalomą atskaitomybę visose valstybėse narėse;

26.  ragina arklinių šeimos gyvūnus eksportuojančias valstybes nares rasti būdų skatinti gyvūnus skersti savo teritorijoje, kad, esant galimybių, būtų išvengta gyvų arklinių šeimos gyvūnų vežimo, taip pat ragina Komisiją sukurti mechanizmą, skirtą veiksmingai stebėti, kaip pagal būsimą ir esamą teisinę sistemą laikomasi teisėkūros ir reglamentavimo nuostatų;

27.  prašo Komisijos pasiūlyti trumpesnę maksimalią kelionės ribą, kuri būtų taikoma visais atvejais, kai arkliai vežami skersti, remiantis Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) išvadomis ir sektoriaus specialistų parengtais arklinių šeimos gyvūnų vežimo vadovais bei atsižvelgiant į konkrečius skirtingų šalių arklininkystės sektorių ypatumus;

28.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti gaires, skatinti ir remti mokslinius tyrimus bei įgyvendinti turimas mokslinių tyrimų arklinių šeimos gyvūnų gerovės juos skerdžiant srityje išvadas, siekiant sukurti humaniškus skerdimo metodus, kurie būtų labiau pritaikyti arklinių šeimos gyvūnams, ir išplatinti šias gaires kompetentingoms valstybių narių institucijoms;

29.  ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai ir deramai įsipareigoti tikrinti jų teritorijoje veikiančias skerdyklas, kurios turi licenciją priimti arklinių šeimos gyvūnus, ir atlikti reguliarų auditą, siekiant įsitikinti, kad jos pajėgios pasirūpinti konkrečiais arklinių šeimos gyvūnų gerovės poreikiais, ypač susijusiais su įranga vietoje ir darbuotojų kvalifikacija;

30.  ragina Komisiją įsipareigoti parengti ir patvirtinti gyvūnų gerovės rodiklius, kurie turėtų būti taikomi vertinant arklinių šeimos gyvūnų gerovę, įvardyti esamas problemas ir padėti skatinti gerinti padėtį, kartu užtikrinant praktinį įgyvendinimą ir naudą sektoriui, ir mano, kad svarbu įtraukti suinteresuotąsias šalis, kurios panašias priemones yra įgyvendinusios visoje ES, ir, nustatant gyvūnų gerovės rodiklius, dirbti glaudžiai bendradarbiaujant su arklinių šeimos gyvūnų sektoriaus profesionalių organizacijų atstovais;

31.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti arklių savininkus jungtis į asociacijas;

32.  atkreipia dėmesį į humaniško elgesio su arklinių šeimos gyvūnais ir jų gerovės svarbą bei į principą, kad bet koks žiaurus, žalojantis savininko, dresuotojo, arklininko ar kito asmens elgesys netoleruotinas niekur ir jokiomis aplinkybėmis;

33.  ragina valstybes nares taikyti griežtesnius teisės aktus dėl netinkamo elgesio su gyvūnais ir jų palikimo be globos, įskaitant specialias priemones, kuriomis būtų užkertamas kelias gyvūnų palikimui be globos, taip pat visapusiškai ir deramai ištirti pranešimus apie nehumanišką elgesį su arklinių šeimos gyvūnais ir jų gerovės reikalavimų nepaisymo;

34.  pažymi, kad tarp skirtingų rūšių arklinių šeimos gyvūnų esama skirtumų, dėl kurių skiriasi ir jų gerovės poreikiai, įskaitant susijusius su gyvūnų priežiūra baigiantis jų gyvenimo ciklui ir skerdimo reikalavimais;

35.  ragina Komisiją atlikti tyrimą ir užfiksuoti šiuos skirtumus bei parengti gaires pagal gyvūno rūšį, siekiant užtikrinti gerovės standartų laikymąsi;

36.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti su atskiroms rūšims tinkamomis auginimo sistemomis susijusius mokslinius tyrimus ir plėtrą arklinių šeimos gyvūnų sektoriuje, atsižvelgiant į įprastą arklinių šeimos gyvūnų, kaip pabėgti linkusių bandos gyvūnų, elgesį;

37.  ragina Komisiją pirmenybę teikti bandomajam projektui, siekiant išnagrinėti, kaip būtų galima panaudoti naujas ir esamas finansavimo programas, kad būtų atlyginta už gerus darbui naudojamų arklinių šeimos gyvūnų, įskaitant smulkiuosiuose ir pusiau natūriniuose ūkiuose laikomus gyvūnus, gerovės rezultatus;

38.  ragina valstybes nares užtikrinti visapusišką ir tinkamą Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/262 (Arklinių paso reglamentas) įgyvendinimą;

39.  pažymi, kad veterinarinių vaistų kaina, išlaidos už skerdenos išmetimą ir eutanazija, kai ji leidžiama, gali savaime būti kliūtys arklinių šeimos gyvūno gyvybei nutraukti, o dėl to gyvūno kančios gali užsitęsti;

40.  ragina valstybes nares ištirti pranešimus apie nehumanišką elgesį vykdant eutanaziją ir gerovės reikalavimų pažeidimą, pvz., kai netinkamai naudojami vaistai, ir apie šiuos pažeidimus pranešti Komisijai;

41.  pripažįsta, kad asilių ir kumelių pieno gamyba auga, ir ragina Komisiją parengti asilių ir kumelių pieno gamybos gaires;

42.  ragina valstybes nares bendradarbiauti su profesionaliomis reprezentacinėmis pripažintomis žemės ūkio organizacijomis ir įsipareigoti dažniau tikrinti asilių ir kumelių pieno gamybos ūkius;

43.  reiškia didelį susirūpinimą dėl veterinarinių vaistų, kurių sudėtyje yra kumelingų kumelių kraujo serumo gonadotropino (KKKSG), importo ir naudojimo;

44.  ragina Komisijos Sveikatos ir maisto audito bei analizės direktoratą atlikti auditą ir patikrinti, ar sertifikuoti KKKSG hormono gamintojai laikosi gyvūnų gerovės nuostatų gamybos metu, taip pat ištirti kumelių gerovę ir elgesį su jomis išgaunant vaistų pramonėje naudojamą hormoną ir parengti ataskaitą;

45.  pabrėžia, kad dar nesukurta teisinga skirtingus kiekvienos valstybės narės poreikius atitinkanti mokesčių sistema, kurią taikant profesionalūs arklinių šeimos gyvūnų augintojai galėtų gauti pajamas, būtinas ekonominei veiklai Europos arklinių šeimos gyvūnų ūkiuose palaikyti;

46.  pažymi, kad, taikant teisingesnę arklininkystės sektoriaus mokesčių sistemą, sektorius galėtų veikti vienodomis sąlygomis, padidėtų su arklinių šeimos gyvūnais susijusios veiklos skaidrumas ir, savo ruožtu, kova su sukčiavimu bei būtų sprendžiamos šešėlinės ekonomikos problemos, o profesionalūs arklių augintojai galėtų gauti pajamas, būtinas savo ekonominei veiklai palaikyti;

47.  mano, jog, atliekant planuojamą PVM direktyvos peržiūrą, turėtų būti išaiškintas teisės aktas dėl arklininkystės sektoriui taikomo PVM, kad būtų skatinamas į užimtumą ir darbo vietų kūrimą orientuoto arklininkystės sektoriaus augimas;

48.  ragina Komisiją imtis veiksmų, kad valstybės narės galėtų lanksčiau taikyti mažesnį PVM tarifą visai sektoriaus veiklai, ir mano, kad atlikus šį išaiškinimą turėtų būti sukurta suderinta, patikima ir tikslinė sumažintų PVM tarifų sistema, kurią taikant valstybės narės turėtų pakankamą veiksmų laisvę apibrėžti savo mokesčių politiką;

49.  pabrėžia, kad sveikatos reikalavimai, taikomi Europoje gaminamai ir iš trečiųjų šalių importuojamai arklienai, skiriasi;

50.  primena, jog būtina nustatyti veiksmingą sistemą arklienai atsekti, ir pabrėžia, jog pageidautina, kad lygiaverčiai sveikatos ir maisto saugos reikalavimai bei importuojamų prekių atitiktis Europos vartotojams būtų užtikrinami nepriklausomai nuo vartojamos arklienos kilmės;

51.  ragina Komisiją imtis veiksmų ir atkurti ES galiojančių reikalavimų ir reikalavimų, kuriais vadovaujamasi atliekant patikrą prie sienų, pusiausvyrą bei tuo pačiu apsaugoti vartotojų sveikatą;

52.  todėl ragina Komisiją reikalauti privaloma tvarka nurodyti visų perdirbtų arklienos produktų kilmės šalį;

53.  ragina Komisiją dažniau atlikti auditą už Sąjungos ribų veikiančiose skerdyklose, kurioms leidžiama arklieną eksportuoti į ES, ir sąlyginai stabdyti trečiosiose šalyse gaminamos arklienos, kuri neatitinka ES atsekamumo ir maisto saugos reikalavimų, importą;

54.  pabrėžia, kad būtina laužyti su arklinių šeimos gyvūnų gyvenimo ciklo pabaiga siejamą tabu; mano, jog tai, kad arkliui padedama baigti gyvenimą, nereiškia, kad jo negalima įtraukti į maisto grandinę;

55.  ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti arklinių šeimos gyvūnų priežiūrai baigiantis jų gyvenimo ciklui, įskaitant didžiausio leistino paprastai naudojamų veterinarinių vaistų, pvz., fenilbutazono, liekanų kiekio nustatymą, siekiant užtikrinti maisto grandinės saugumą;

56.  ragina valstybes nares skatinti reintegravimą į maisto grandinę taikant vadinamąją išlaukos sistemą, pagrįstą moksliniais tyrimais: taip gyvūnas galės būti grąžintas į maisto grandinę po to, kai jam paskutinį kartą buvo skirti vaistai, ir kartu bus apsaugota vartotojų sveikata;

57.  pažymi, jog, kalbant apie arklinių šeimos gyvūnus, kurie nėra skirti skersti žmogui vartoti skirto maisto gamybos tikslu (jie registruojami kaip nenaudotini maisto produktų gamybai), kai kuriose valstybėse narėse neregistruojami jokie skirti vaistai, vadinasi, gali būti, kad jie paskerdžiami neteisėtai, taigi kyla didelis pavojus visuomenės sveikatai; todėl ragina Komisiją užpildyti šią reglamentavimo spragą;

58.  ragina Komisiją svarstyti galimybę kartu su Europos arklinių šeimos gyvūnų veterinarų asociacijų federacija (FEEVA) suderinti galimybės gauti gydymą ir vaistų visoje Europos teritorijoje sąlygas;

59.  mano, jog šių sąlygų suderinimo pranašumas būtų tai, kad būtų išvengta bet kokio konkurencijos iškraipymo ir būtų lengviau visapusiškai gydomos arklinių šeimos gyvūnų ligos bei veiksmingiau palengvinamos jų kančios;

60.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti gerosios praktikos mainus, kad būtų skatinama racionaliai naudoti arklinių šeimos gyvūnams skirtus vaistus;

61.  pažymi, jog kartais terapija ir veterinariniai vaistai būtini ir tinkami, tačiau reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų sprendžiami mažų investicijų ir vaistų, įskaitant vakcinas, arklinių šeimos gyvūnams gydyti stygiaus klausimus;

62.  be to, atkreipia dėmesį į būtinybę plėtoti vaistų mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusias su vaistų skyrimu arklinių šeimos gyvūnams, nes sektoriuje nepaprastai trūksta vaistų, kurie būtų pritaikyti arklinių šeimos gyvūnų metabolizmui;

63.  ragina Komisiją finansuoti papildomus mokslinius galimo skirtingų vaistų poveikio arklinių šeimos gyvūnams tyrimus;

64.  pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse veisiami vietinių veislių arkliai yra atitinkamų bendruomenių gyvenimo būdo ir kultūros dalis ir kad kai kurios valstybės narės į savo kaimo plėtros programas yra įtraukusios šių veislių apsaugos ir tolesnės sklaidos priemones;

65.  ragina Komisiją įsipareigoti įgyvendinti finansinės paramos programas, kuriomis būtų siekiama išsaugoti ir apsaugoti ES vietines laukinių arklinių šeimos gyvūnų rūšis arba rūšis, kurioms gresia išnykimas;

66.  pripažįsta didelę ekologinę ir gamtinę laukinių arklinių šeimos gyvūnų vertę, nes šie gyvūnai padeda išvalyti ir tręšti vietas, kuriose gyvena, taip pat laukinių arklių populiacijų vertę turizmui ir ragina labiau įsigilinti į problemas, su kuriomis susiduria šios populiacijos;

67.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 84, 2016 3 31, p. 1. (2) OL L 3, 2005 1 5, p. 1. (3) OL L 303, 2009 11 18, p. 1. (4) OL L 221, 1998 8 8, p. 23. (5) OL L 59, 2015 3 3, p. 1. (6) OL L 347, 2013 12 20, p. 487. (7) OL L 347, 2013 12 20, p. 549. (8) OL L 335, 2013 12 14, p. 19. (9) http://ec.europa.eu/food/animals/docs/aw_eu-strategy_study_edu-info-activ.pdf. (10) Tarptautinė žirginio sporto federacija (pranc. Fédération Equestre Internationale – FEI), D. U. K. dėl geros būklės puikių rezultatų pasiekiančio žirgo – sampratos, kuri buvo patvirtinta per Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) 2014 m. gegužės mėn. generalinę sesiją. (11) Metinė Tarptautinės žirgų lenktynių institucijų federacijos ataskaita. (12) FEI duomenų bazė; žiūrėta 2014 m. rugsėjo 22 d. (13) TRACES duomenų bazė, 2012 m. (14) OIE „Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso“ (2016) 7.12 skyrius. (15) Organizacijai „The Donkey Sanctuary“ parengta nepriklausoma gyvūnų gerovės ataskaita „Santorino saloje teikiamos vežimo asilais ir mulais paslaugos“, 2013 m.

2017 m. kovo 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl gyvsidabrio, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008 (COM(2016)0039 – C8-0021/2016 – 2016/0023(COD))

P8_TA(2017)0066 A8-0313/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0039),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 192 straipsnio 1 dalį ir į 207 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0021/2016),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį patvirtino atsakingas komitetas ir į 2016 m. gruodžio 16 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A8-0313/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam Parlamento pareiškimui;

3.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

4.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. kovo 14 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/... dėl gyvsidabrio, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2017/852.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO PAREIŠKIMAS DĖL REGLAMENTO DĖL GYVSIDABRIO, KURIUO PANAIKINAMAS REGLAMENTAS (EB) NR. 1102/2008, PROJEKTO (2016/0023(COD))

Tai, kad Europos Parlamentas priima įgyvendinimo aktus dėl leidimų naujiems gaminiams ar procesams, atsižvelgiant į tarpinstitucines derybas dėl pasiūlymo dėl Reglamento dėl gyvsidabrio (2016/0023(COD)), negali būti laikoma precedentu panašiose bylose ir nedaro poveikio būsimoms tarpinstitucinėms deryboms dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų taikymo apibrėžimo kriterijų.

EUROPOS KOMISIJOS PAREIŠKIMAS DĖL TARPTAUTINIO BENDRADARBIAVIMO GYVSIDABRIO KLAUSIMAIS

Minamatos konvencija ir naujuoju reglamentu dėl gyvsidabrio smarkiai prisidedama prie piliečių apsaugos nuo gyvsidabrio taršos pasaulyje ir ES.

Turėtų būti ir toliau bendradarbiaujama tarptautiniu mastu siekiant užtikrinti, kad visos Konvencijos šalys sėkmingai ją įgyvendintų ir kad jos nuostatos būtų dar labiau sustiprintos.

Todėl Europos Komisija yra įsipareigojusi remti tolesnį bendradarbiavimą, laikantis Konvencijos ir atsižvelgiant į taikytiną ES politiką, taisykles ir procedūras, inter alia, vykdant veiklą toliau nurodytose srityse:

–  atotrūkio tarp ES teisės aktų ir Konvencijos nuostatų mažinimas taikant draudžiamų produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, sąrašo peržiūros nuostatą;

–  atsižvelgiant į Konvencijos nuostatas dėl finansavimo, pajėgumų stiprinimo ir technologijų perdavimo, tokia veikla, kaip prekybos gyvsidabriu ir jo naudojimo atsekamumo gerinimas, amatininkiškos ir mažos apimties aukso gavybos nenaudojant gyvsidabrio sertifikavimo skatinimas ir etikečių auksui, kuris išgautas nenaudojant gyvsidabrio, skatinimas ir besivystančių šalių pajėgumų, be kita ko, gyvsidabrio atliekų tvarkymo srityje, didinimas.

(1) OL C 303, 2016 8 19, p. 122.

2017 m. kovo 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2007/36/EB nuostatos, susijusios su akcininkų ilgalaikio dalyvavimo skatinimu, ir Direktyvos 2013/34/ES nuostatos, susijusios su tam tikrais įmonės valdymo pareiškimo elementais (COM(2014)0213 – C7-0147/2014 – 2014/0121(COD))

P8_TA(2017)0067 A8-0158/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0213),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 50 bei 114 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0147/2014),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 9 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį ir į 2016 m. gruodžio 16 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A8-0158/2015),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. kovo 14 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/..., kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2007/36/EB nuostatos, susijusios su akcininkų ilgalaikio dalyvavimo skatinimu

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2017/828.)

(1) OL C 451, 2014 12 16, p. 87. (2) Ši pozicija pakeičia 2015 m. liepos 8 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2015)0257).

2017 m. kovo 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės (COM(2015)0750 – C8-0358/2015 – 2015/0269(COD))

P8_TA(2017)0068 A8-0251/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0750),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0358/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Lenkijos Senato ir Švedijos Karalystės Riksdago pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį ir į 2016 m. gruodžio 20 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0251/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. kovo 14 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/..., kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2017/853.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

KOMISIJOS PAREIŠKIMAS

Komisija pripažįsta, kad svarbu taikyti gerai veikiantį deaktyvavimo standartą, kuris padėtų užtikrinti geresnę saugą ir užtikrintų valdžios institucijoms, jog deaktyvuoti ginklai būtų deaktyvuoti tinkamai ir veiksmingai.

Todėl Komisija paspartins deaktyvavimo kriterijų peržiūros darbus, kuriuos pagal Direktyvą 91/477/EEB įsteigtame komitete vykdo nacionaliniai ekspertai, kad Komisija galėtų iki 2017 m. gegužės mėn. pabaigos laikydamasi Direktyva 91/477/EEB nustatytos komiteto procedūros, nacionaliniams ekspertams priėmus teigiamą nuomonę, priimti Komisijos įgyvendinimo reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamas 2015 m. gruodžio 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2403, kuriuo nustatomos bendrosios deaktyvacijos standartų ir metodų gairės siekiant užtikrinti, kad deaktyvuoti šaunamieji ginklai būtų visiškai netinkami naudoti. Komisija ragina valstybes nares visapusiškai remti šio darbo paspartinimą.

(1) OL C 264, 2016 7 20, p. 77.

2017 m. kovo 14 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (COM(2015)0593 – C8-0383/2015 – 2015/0272(COD))(1)

P8_TA(2017)0069 A8-0013/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 konstatuojamoji dalis (1)  atliekų tvarkymą Sąjungoje reikėtų tobulinti siekiant apsaugoti, išsaugoti ir gerinti aplinkos kokybę, apsaugoti žmonių sveikatą, užtikrinti apdairų ir racionalų gamtos išteklių naudojimą ir skatinti žiedinės ekonomikos kūrimą; (1)  atliekų tvarkymą Sąjungoje reikėtų tobulinti siekiant apsaugoti, išsaugoti ir gerinti aplinkos kokybę, apsaugoti žmonių sveikatą, užtikrinti apdairų ir efektyvų gamtos išteklių naudojimą ir skatinti įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus; Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 a konstatuojamoji dalis (nauja) (1a)   kuriant švarią, veiksmingą ir tvarią žiedinę ekonomiką reikia pašalinti pavojingas medžiagas iš produktų jų projektavimo etape ir tokiomis sąlygomis žiedinėje ekonomikoje turėtų būti pripažįstamos aiškios nuostatos, išdėstytos 7-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje, kuria raginama plėtoti netoksiškų medžiagų ciklus, kad perdirbtos atliekos galėtų būti naudojamos Sąjungoje kaip labai svarbus ir patikimas žaliavų šaltinis; Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 b konstatuojamoji dalis (nauja) (1b)   būtina užtikrinti veiksmingą antrinių žaliavų tvarkymą sunaudojant nedaug energijos, o pirmenybė turėtų būti teikiama MTTP veiklai siekiant šio tikslo. Komisija taip pat turėtų svarstyti galimybę pateikti pasiūlymą dėl atliekų klasifikavimo siekiant paremti Sąjungos antrinių žaliavų rinkos kūrimą; Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 c konstatuojamoji dalis (nauja) (1c)   kai perdirbta medžiaga reintegruojama į ekonomiką, nes ji nebelaikoma atliekomis, arba atitikdama konkrečius nebelaikymo atliekomis kriterijus, arba kai ji yra įtraukiama į naują produktą, ji turi visiškai atitikti chemines medžiagas reglamentuojančius Sąjungos teisės aktus; Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 a konstatuojamoji dalis (nauja) (2a)   pramonės struktūra dėl technologijų pažangos ir didėjančių globalizuotų prekių srautų per pastaruosius metus iš esmės pasikeitė. Dėl šių veiksnių kyla naujų iššūkių aplinkos požiūriu atsakingai tvarkant ir apdorojant atliekas, ir su šiais iššūkiais kovoti reikėtų dedant aktyviau vykdant tyrimus bei taikant tikslines reguliavimo priemones. Suplanuotas nusidėvėjimas yra didėjanti problema, iš esmės prieštaraujanti žiedinės ekonomikos tikslams, todėl ji turėtų būti sprendžiama bendromis visų pagrindinių suinteresuotųjų šalių, pramonės, klientų ir priežiūros institucijų pastangomis siekiant ją įveikti; Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 konstatuojamoji dalis (3)  valstybių narių teikiami statistiniai duomenys yra labai svarbūs Komisijai vertinant, kaip valstybėse narėse laikomasi atliekų teisės aktų. Statistinių duomenų kokybei, patikimumui ir palyginamumui pagerinti reikėtų visus atliekų duomenis teikti pagal vieno langelio principą, panaikinti nereikalingus ataskaitų teikimo reikalavimus, standartizuoti nacionalines ataskaitų teikimo metodikas ir įvesti reikalavimą rengti duomenų kokybės patikrų ataskaitas; (3)  valstybių narių teikiami duomenys ir informacija yra labai svarbūs Komisijai vertinant, kaip valstybėse narėse laikomasi atliekų teisės aktų. Teikiamų duomenų kokybei, patikimumui ir palyginamumui pagerinti reikėtų nustatyti bendrą duomenų rinkimo iš patikimų šaltinių ir tvarkymo metodiką, taip pat visus atliekų duomenis teikti pagal vieno langelio principą, panaikinti nereikalingus ataskaitų teikimo reikalavimus, standartizuoti nacionalines ataskaitų teikimo metodikas ir įvesti reikalavimą rengti duomenų kokybės patikrų ataskaitas. Siekiant užtikrinti veiksmingą įgyvendinimą ir galimybę palyginti valstybių narių duomenis, svarbiausia, kad būtų teikiami patikimi atliekų tvarkymo duomenys. Todėl, teikdamos šiose direktyvose nustatytų tikslų įgyvendinimo ataskaitas, valstybės turi taikyti Komisijos bendradarbiaujant su valstybių narių statistikos biurais ir už atliekų tvarkymą atsakingomis nacionalinės valdžios institucijomis parengtą bendrą metodiką; Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 a konstatuojamoji dalis (nauja) (3a)   valstybės narės turėtų užtikrinti, kad atskirai surinktos elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) atliekos būtų tinkamai apdorojamos. Siekdama užtikrinti vienodas sąlygas ir atliekų teisės aktų laikymąsi bei žiedinės ekonomikos koncepciją, Komisija turėtų parengti bendrus EEĮ tvarkymo standartus, kaip nustatyta Direktyvoje 2012/19/ES; Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 konstatuojamoji dalis (4)  siekiant užtikrinti veiksmingą įgyvendinimą ir galimybę palyginti vienodomis sąlygomis veikiančių valstybių narių duomenis, svarbiausia, kad būtų teikiami patikimi atliekų tvarkymo statistiniai duomenys. Todėl valstybių narių turėtų būti reikalaujama rengiant aptariamose direktyvose nustatytų tikslų įgyvendinimo ataskaitas naudoti Komisijos ir valstybių narių statistikos biurų parengtą naujausią metodiką; (4)  siekiant užtikrinti veiksmingą įgyvendinimą ir galimybę palyginti vienodomis sąlygomis veikiančių valstybių narių duomenis, svarbiausia, kad būtų teikiami patikimi atliekų tvarkymo statistiniai duomenys. Todėl valstybių narių turėtų būti reikalaujama rengiant aptariamose direktyvose nustatytų tikslų įgyvendinimo ataskaitas naudoti bendrą duomenų rinkimo ir apdorojimo metodiką, parengtą Komisijos bendradarbiaujant su valstybių narių statistikos biurais; Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 a konstatuojamoji dalis (nauja) (4a)   Komisija turėtų skatinti valstybes nares ir skirtingus ūkio sektorius tarpusavyje koordinuotis ir keistis informacija, kad padėtų siekti šioje direktyvoje nustatytų tikslų ir pagreitinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos. Toks keitimasis galėtų būti palengvintas steigiant komunikacijos platformas, kurios padėtų didinti informuotumą apie naujus pramoninius sprendimus ir suteiktų galimybę geriau apžvelgti turimus pajėgumus, taip pat padėtų susieti atliekų pramonę ir kitus sektorius ir remti pramonės simbiozę; Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 b konstatuojamoji dalis (nauja) (4b)   Direktyvoje 2008/98/EB nustatyta atliekų hierarchija Sąjungos atliekų prevencijos ir tvarkymo teisės aktuose taikoma kaip prioritetų tvarka. Todėl ta hierarchija taikoma eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir elektros ir elektroninės įrangos atliekų atžvilgiu. Vadovaudamosi šios direktyvos tikslu, valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių, kad būtų atsižvelgiama į atliekų hierarchijos prioritetus ir užtikrintas praktinis tų prioritetų įgyvendinimas; Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 a konstatuojamoji dalis (nauja) (5a)   kadangi Sąjungoje didėja poreikis tvarkyti ir perdirbti atliekas laikantis žiedinės ekonomikos principų, dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kad būtų užtikrinta, jog atliekų vežimas atitiktų Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų principus ir reikalavimus, visų pirma artumo, naudojimo prioriteto ir pakankamumo principų. Komisija turėtų išnagrinėti, ar esama poreikio nustatyti vieno langelio principą, taikomą administracinei atliekų vežimo procedūrai, siekiant sumažinti administracinę naštą. Valstybės narės turėtų imtis reikiamų priemonių siekdamos užkirsti kelią neteisėtam atliekų vežimui; Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl direktyvos 7a konstatuojamoji dalis (nauja) (7a)   siekiant papildyti tam tikrus neesminius Direktyvos 2000/53/EB ir Direktyvos 2012/19/ES elementus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl bendros duomenų rinkimo ir apdorojimo metodikos ir duomenų apie netinkamų eksploatuoti transporto priemonių pakartotinio panaudojimo ir perdirbimo tikslų įgyvendinimą teikimo formos pagal Direktyvą 2000/53/EB ir dėl duomenų rinkimo ir apdorojimo metodikos ir duomenų apie elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo ir perdirbimo tikslų įgyvendinimą teikimo formos pagal Direktyvą 2012/19/ES. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 b konstatuojamoji dalis (nauja) (7b)   siekiant nustatyti duomenų rinkimo ir tvarkymo metodiką ir duomenų apie baterijas ir akumuliatorius bei baterijų ir akumuliatorių atliekas teikimo formą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turi gauti tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams turi būti sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio -1 dalis (nauja) Direktyva 2000/53/EB 6 straipsnio 1 dalis 6 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad visos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės būtų saugomos (netgi laikinai) ir apdorojamos laikantis Direktyvos 75/442/EEB 4 straipsnyje nustatytų bendrųjų reikalavimų ir būtiniausių techninių reikalavimų, išdėstytų šios direktyvos I priede, nepažeidžiant nacionalinių sveikatos ir aplinkos teisės aktų.“ „1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad visos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės būtų saugomos (netgi laikinai) ir apdorojamos laikantis atliekų hierarchijos prioritetų ir Direktyvos 75/442/EEB 4 straipsnyje nustatytų bendrųjų reikalavimų ir būtiniausių techninių reikalavimų, išdėstytų šios direktyvos I priede, nepažeidžiant nacionalinių sveikatos ir aplinkos teisės aktų.“ Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 2 punktas Direktyva 2000/53/EB 9 straipsnio 1 a dalis 1a.  Valstybės narės Komisijai teikia kiekvienų metų duomenis apie 7 straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinimą. Šiuos duomenis jos pateikia elektroniniu būdu per 18 mėnesių nuo ataskaitinių metų, kurių duomenys renkami, pabaigos. Duomenys teikiami Komisijos pagal 1d dalį nustatyta forma. Pirmojoje ataskaitoje pateikiami [įrašykite metus, gautus prie šios direktyvos perkėlimo metų pridėjus vienus metus] sausio 1 d. – [įrašykite metus, gautus prie šios direktyvos perkėlimo metų pridėjus vienus metus] gruodžio 31 d. duomenys. 1a.  Valstybės narės Komisijai teikia kiekvienų metų duomenis apie 7 straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinimą. Šiuos duomenis jos renka ir tvarko laikydamosi šio straipsnio 1d dalyje nurodytos bendros metodikos ir pateikia elektroniniu būdu per 12 mėnesių nuo ataskaitinių metų, kurių duomenys renkami, pabaigos. Duomenys teikiami Komisijos pagal 1d dalį nustatyta forma. Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 2 punktas Direktyva 2000/53/EB 9 straipsnio 1 c dalis 1c.  Komisija peržiūri pagal šį straipsnį pateiktus duomenis ir paskelbia peržiūros rezultatų ataskaitą. Ataskaitoje įvertinamas duomenų rinkimo organizavimas, duomenų šaltiniai ir valstybių narių naudota metodika, taip pat duomenų išsamumas, patikimumas, nuoseklumas ir jų pateikimo terminų laikymasis. Toje ataskaitoje gali būti teikiamos konkrečios tobulinimo rekomendacijos. Ataskaita rengiama kas trejus metus. 1c.  Komisija peržiūri pagal šį straipsnį pateiktus duomenis ir paskelbia peržiūros rezultatų ataskaitą. Kol nebus sukurta bendra 1d dalyje nurodyta duomenų rinkimo ir tvarkymo metodika, ataskaitoje įvertinamas duomenų rinkimo organizavimas, duomenų šaltiniai ir valstybių narių naudota metodika. Komisija taip pat įvertina duomenų išsamumą, patikimumą, nuoseklumą ir jų pateikimo terminų laikymąsi. Toje ataskaitoje gali būti teikiamos konkrečios tobulinimo rekomendacijos. Ataskaita rengiama kas trejus metus. Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 2 punktas Direktyva 2000/53/EB 9 straipsnio 1 c a dalis (nauja) 1ca.   Į ataskaitą Komisija gali įtraukti informaciją apie šios direktyvos įgyvendinimą apskritai ir apie jos poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Jei reikia, kartu su ataskaita teikiamas pasiūlymas dėl šios direktyvos dalinio keitimo. Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 2 punktas Direktyva 2000/53/EB 9 straipsnio 1 d dalis 1d.  Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose nustatoma, kokia forma turi būti teikiami duomenys pagal 1a dalį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros. 1d.  Komisija priima deleguotuosius aktus, siekdama papildyti šią direktyvą, nustatydama bendrą duomenų rinkimo ir apdorojimo metodiką ir nurodydama, kokia forma turi būti teikiami duomenys pagal 1a dalį. Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 2 punktas Direktyva 2000/53/EB 9 straipsnio 1 d a dalis (nauja) 1da.   Pagal žiedinės ekonomikos veiksmų planą ir atsižvelgdama į Sąjungos įsipareigojimą pereiti prie žiedinės ekonomikos, Komisija, remdamasi poveikio vertinimu ir atsižvelgdama į Sąjungos žiedinės ekonomikos politikos tikslus ir iniciatyvas, iki 2018 m. gruodžio 31 d. persvarsto visą šią direktyvą ir ypač jos taikymo sritį ir tikslus. Ypatingas dėmesys skiriamas naudotų transporto priemonių vežimui, kai įtariama, kad tai yra netinkamos eksploatuoti transporto priemonės. Tuo tikslu naudojamasi Susirašinėtojų gairėmis Nr. 9 dėl transporto priemonių atliekų vežimo. Komisija taip pat išnagrinėja galimybę nustatyti tikslus, skirtus konkretiems ištekliams, pirmiausia ypatingos svarbos žaliavoms. Prireikus kartu su persvarstymo ataskaita pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 a dalis (nauja) Direktyva 2000/53/EB 9 a straipsnis (naujas) Įterpiamas šis straipsnis: „9a straipsnis Perėjimo prie labiau žiedinės ekonomikos skatinimo priemonės Siekdamos prisidėti prie šioje direktyvoje išdėstytų tikslų, valstybės narės naudojasi tinkamomis ekonominėmis priemonėmis ir imasi kitų priemonių, kad būtų skatinama taikyti atliekų hierarchiją.. Šios priemonės gali apimti Direktyvos 2008/98/EB IVa priede nurodytas priemones.“ Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 1 dalies 1 a punktas (naujas) Direktyva 2006/66/EB 22 a straipsnis (naujas) 1a)   Įterpiamas šis straipsnis: „22a straipsnis Duomenys 1.   Prie duomenų, kuriuos valstybė narė teikia pagal 10 ir 12 straipsnius, pridedama kokybės patikros ataskaita. 2.   Komisija pagal 23a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva, nustatant duomenų rinkimo ir apdorojimo metodiką ir ataskaitų teikimo formą.“ Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 1 dalies 2 punkto -a papunktis (naujas) Direktyva 2006/66/EB 23 straipsnio pavadinimas -a)   23 straipsnio antraštė pakeičiama taip: „Peržiūra“ „Ataskaitų teikimas ir peržiūra“ Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis Direktyva 2006/66/EB 23 straipsnio 1 dalis 1.  Komisija ne vėliau kaip iki 2016 m. pabaigos parengia ataskaitą apie šios direktyvos įgyvendinimą ir jos poveikį aplinkai ir vidaus rinkos veikimui. 1.  Komisija ne vėliau kaip iki 2016 m. pabaigos, o po to – kas trejus metus parengia ataskaitą apie šios direktyvos įgyvendinimą ir jos poveikį aplinkai ir vidaus rinkos veikimui. Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 1 dalies 9 punkto b a papunktis (naujas) Direktyva 2006/66/EB 23 straipsnio 3 a dalis (nauja) ba)   Papildoma šia dalimi: „3a. Pagal žiedinės ekonomikos veiksmų planą ir atsižvelgdama į Sąjungos įsipareigojimą pereiti prie žiedinės ekonomikos, Komisija, remdamasi poveikio vertinimu, iki 2018 m. gruodžio 31 d. persvarsto visą šią direktyvą ir ypač jos taikymo sritį ir tikslus. Atliekant šį persvarstymą turi būti atsižvelgta į Sąjungos žiedinės ekonomikos politikos tikslus ir iniciatyvas ir į techninį naujų tipų baterijų, kuriose nenaudojamos pavojingos medžiagos, visų pirma sunkieji ir kiti metalai arba metalo jonai, kūrimą. Komisija taip pat išnagrinėja galimybę nustatyti tikslus, skirtus konkretiems ištekliams, pirmiausia ypatingos svarbos žaliavoms. Prireikus kartu su persvarstymo ataskaita pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.“ Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 1 dalies 2 a punktas (naujas) Direktyva 2006/66/EB 23 a a straipsnis (naujas) 2a)   Įterpiamas šis straipsnis: „23aa straipsnis Perėjimo prie labiau žiedinės ekonomikos skatinimo priemonės Siekdamos prisidėti prie šioje direktyvoje išdėstytų tikslų, valstybės narės naudojasi tinkamomis ekonominėmis priemonėmis ir imasi kitų priemonių, kad būtų skatinama taikyti atliekų hierarchiją. Šios priemonės gali apimti Direktyvos 2008/98/EB IVa priede nurodytas priemones.“ Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 1 dalies -1 punktas (naujas) Direktyva 2012/19/ES 8 straipsnio 5 dalies 4 pastraipa -1)   8 straipsnio 5 dalies ketvirta pastraipa pakeičiama taip: „Siekdama užtikrinti vienodas šio straipsnio įgyvendinimo sąlygas, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi minimalūs kokybės standartai, visų pirma grindžiami Europos standartizacijos organizacijų parengtais standartais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.“; „Siekdama užtikrinti vienodas šio straipsnio įgyvendinimo sąlygas ir laikydamasi Direktyvoje 2012/19/ES nustatyto įgaliojimo, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi minimalūs kokybės standartai Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“ Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis Direktyva 2012/19/ES 16 straipsnio 5a dalis 5a.  Valstybės narės Komisijai teikia kiekvienų metų duomenis apie 16 straipsnio 4 dalies nuostatų įgyvendinimą. Šiuos duomenis jos pateikia elektroniniu būdu per 18 mėnesių nuo ataskaitinių metų, kurių duomenys renkami, pabaigos. Duomenys pateikiami Komisijos pagal 5d dalį nustatyta forma. Pirmojoje ataskaitoje pateikiami [įrašykite metus, gautus prie šios direktyvos perkėlimo metų pridėjus vienus metus] sausio 1 d. – [įrašykite metus, gautus prie šios direktyvos perkėlimo metų pridėjus vienus metus] gruodžio 31 d. duomenys. 5a.  Valstybės narės Komisijai teikia kiekvienų metų duomenis apie 16 straipsnio 4 dalies nuostatų įgyvendinimą. Šiuos duomenis jos renka ir tvarko laikydamosi šio straipsnio 5d dalyje nurodytos bendros metodikos ir pateikia elektroniniu būdu per 12 mėnesių nuo ataskaitinių metų, kurių duomenys renkami, pabaigos. Valstybės narės užtikrina, kad būtų teikiami iš visų elektros ir elektroninės įrangos atliekas renkančių arba apdorojančių subjektų gaunami duomenys. Duomenys pateikiami Komisijos pagal 5d dalį nustatyta forma. Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis Direktyva 2012/19/ES 16 straipsnio 5c dalis 5c.  Komisija peržiūri pagal šį straipsnį pateiktus duomenis ir paskelbia peržiūros rezultatų ataskaitą. Ataskaitoje įvertinamas duomenų rinkimo organizavimas, duomenų šaltiniai ir valstybių narių naudota metodika, taip pat duomenų išsamumas, patikimumas, nuoseklumas ir jų pateikimo terminų laikymasis. Toje ataskaitoje gali būti teikiamos konkrečios tobulinimo rekomendacijos. Ataskaita rengiama kas trejus metus. 5c.  Komisija peržiūri pagal šį straipsnį pateiktus duomenis ir paskelbia peržiūros rezultatų ataskaitą. Kol nebus sukurta bendra 5d dalyje nurodyta duomenų rinkimo ir tvarkymo metodika, ataskaitoje įvertinamas duomenų rinkimo organizavimas, duomenų šaltiniai ir valstybių narių naudota metodika. Komisija taip pat įvertina duomenų išsamumą, patikimumą, nuoseklumą ir jų pateikimo terminų laikymąsi. Toje ataskaitoje gali būti teikiamos konkrečios tobulinimo rekomendacijos. Ataskaita rengiama kas trejus metus. Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis Direktyva 2012/19/ES 16 straipsnio 5 c a dalis (nauja) 5ca.   Į ataskaitą Komisija įtraukia informaciją apie šios direktyvos įgyvendinimą apskritai ir apie jos poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Jei reikia, kartu su ataskaita teikiamas pasiūlymas dėl šios direktyvos dalinio keitimo. Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis Direktyva 2012/19/ES 16 straipsnio 5 d dalis 5d.  Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose nustatoma, kokia forma turi būti teikiami duomenys pagal 5a dalį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros. 5d.  Komisija pagal 20 straipsnį priima deleguotuosius aktus, siekdama papildyti šią direktyvą nuostatomis, kuriose nustatoma bendra duomenų rinkimo ir apdorojimo metodika ir nurodoma, kokia forma turi būti teikiami duomenys pagal 5a dalį. Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis Direktyva 2012/19/ES 16 straipsnio 5 d a dalis (nauja) 5da.   5c dalyje nurodyto persvarstymo metu pagal žiedinės ekonomikos veiksmų planą ir atsižvelgdama į Sąjungos įsipareigojimą pereiti prie žiedinės ekonomikos, Komisija, remdamasi poveikio vertinimu ir atsižvelgdama į Sąjungos žiedinės ekonomikos politikos tikslus ir iniciatyvas, persvarsto visą šią direktyvą ir ypač jos taikymo sritį ir tikslus. Komisija išnagrinėja galimybę nustatyti tikslus, skirtus konkretiems ištekliams, pirmiausia ypatingos svarbos žaliavoms. Prireikus kartu su persvarstymo ataskaita pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 1 dalies 1 a punktas (naujas) Direktyva 2012/19/ES 16 a straipsnis (naujas) 1a)   Įterpiamas šis straipsnis: „16a straipsnis Perėjimo prie labiau žiedinės ekonomikos skatinimo priemonės Siekdamos prisidėti prie šioje direktyvoje išdėstytų tikslų, valstybės narės naudojasi tinkamomis ekonominėmis priemonėmis ir imasi kitų priemonių, kad būtų skatinama taikyti atliekų hierarchiją. Šios priemonės gali apimti Direktyvos 2008/98/EB IVa priede nurodytas priemones.“

(1) Klausimas buvo grąžintas nagrinėti atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0013/2017).

2017 m. kovo 14 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų (COM(2015)0595 – C8-0382/2015 – 2015/0275(COD))(1)

P8_TA(2017)0070 A8-0034/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl direktyvos -1 konstatuojamoji dalis (nauja) (-1)  šios direktyvos tikslas – nustatyti priemones, kuriomis būtų siekiama apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą, užkertant kelią žalingam atliekų susidarymo ir tvarkymo poveikiui ar sumažinant jį, sumažinant bendrą išteklių naudojimo poveikį ir padidinant tokio naudojimo efektyvumą, taip pat užtikrinant, kad atliekos būtų vertinamos kaip ištekliai, siekiant prisidėti prie žiedinės ekonomikos kūrimo Europos Sąjungoje; Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl direktyvos -1 a konstatuojamoji dalis (nauja) (-1a)  atsižvelgiant į Sąjungos priklausomybę nuo žaliavų importo ir spartų didelio gamtos išteklių skaičiaus mažėjimą per trumpą laikotarpį, svarbiausias iššūkis – susigrąžinti kuo daugiau išteklių Sąjungoje ir paskatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos; Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl direktyvos -1 b konstatuojamoji dalis (nauja) (-1b)  žiedinė ekonomika suteikia didelių galimybių vietos ekonomikai ir galimybę sukurti abipusiai naudingas sąlygas visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams; Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl direktyvos -1 c konstatuojamoji dalis (nauja) (-1c)  atliekų tvarkymas turėtų virsti tvariu medžiagų valdymu. Tam galimybę suteikia Direktyvos 2008/98/EB peržiūra; Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl direktyvos -1 d konstatuojamoji dalis (nauja) (-1d)  siekiant sėkmingai pereiti prie žiedinės ekonomikos, būtina ne tik peržiūrėti ir visapusiškai įgyvendinti atliekų direktyvas, bet ir visapusiškai įgyvendinti komunikatą „Uždaro ciklo kūrimas. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas“. Veiksmų planas taip pat turėtų padidinti žiedinės ekonomikos ir energetikos, klimato, žemės ūkio, pramonės ir mokslinių tyrimų politikos darnumą, nuoseklumą ir sinergiją; Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl direktyvos -1 e konstatuojamoji dalis (nauja) (-1e)  2015 m. liepos 9 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją „Efektyvus išteklių naudojimas. Žiedinės ekonomikos kūrimas“1a, kurioje jis ypač pabrėžė, kad reikia nustatyti privalomus atliekų mažinimo tikslus, parengti atliekų prevencijos priemones ir nustatyti aiškias ir nedviprasmiškas apibrėžtis; _______________ 1a Priimti tekstai, P8_TA(2015)0266. Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 konstatuojamoji dalis (1)   atliekų tvarkymą Sąjungoje reikėtų tobulinti siekiant apsaugoti ir išsaugoti aplinką bei gerinti jos kokybę, apsaugoti žmonių sveikatą, užtikrinti apdairų ir racionalų gamtos išteklių naudojimą ir skatinti žiedinės ekonomikos kūrimą; (1)   atliekų tvarkymą Sąjungoje reikėtų tobulinti siekiant apsaugoti ir išsaugoti aplinką bei gerinti jos kokybę, apsaugoti žmonių sveikatą, užtikrinti apdairų ir efektyvų gamtos išteklių naudojimą, propaguoti žiedinės ekonomikos principus, skatinti atsinaujinančių išteklių energetiką, didinti energijos vartojimo efektyvumą, mažinti Sąjungos priklausomybę nuo žaliavų importo, suteikti naujų ekonominių galimybių ir užtikrinti ilgalaikį konkurencingumą. Kad ekonomika taptų tikrai žiedinė, reikia imtis papildomų priemonių, susijusių su tvaria gamyba ir tvariu vartojimu, ypač daug dėmesio skiriant visam produktų gyvavimo ciklui, kad būtų išsaugomi ištekliai ir užtikrintas uždaras ciklas. Efektyvesnis išteklių naudojimas taip pat gerokai padidintų Sąjungos įmonių, viešojo sektoriaus institucijų ir vartotojų grynąsias santaupas ir sykiu padėtų sumažinti bendrą kasmet išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 a konstatuojamoji dalis (nauja) (1a)  dedant daugiau pastangų pereiti prie žiedinės ekonomikos, per metus būtų galima 2–4 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį – tai aiški paskata investuoti į žiedinę ekonomiką. Padidinus efektyvumą ir sumažinus išteklių eikvojimą, padidėtų išteklių produktyvumas ir tai gali labai sumažinti tiek išteklių vartojimą, tiek išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Todėl žiedinė ekonomika turėtų būti integrali klimato politikos dalis, nes, kaip pabrėžiama Tarptautinės išteklių darbo grupės ataskaitose, ji užtikrina sinergiją; Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 b konstatuojamoji dalis (nauja) (1b)  kadangi siekiant žiedinės ekonomikos derėtų atsižvelgti į aiškias 7-osios aplinkosaugos veiksmų programos nuostatas, kuriomis raginama vystyti netoksiškų medžiagų ciklus, kad perdirbtos atliekos galėtų būti naudojamos kaip pagrindinis patikimas Sąjungos žaliavų šaltinis; Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 konstatuojamoji dalis (2)   Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB14 nustatyti atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslai turėtų būti iš dalies pakeisti, kad geriau atitiktų Sąjungos siekį kurti žiedinę ekonomiką; (2)   Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB14 nustatyti atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslai turėtų būti padidinti, kad geriau atitiktų Sąjungos siekį pereiti prie efektyvaus išteklių naudojimo ir žiedinės ekonomikos, imantis reikiamų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad atliekos būtų laikomos naudingu šaltiniu; __________________ __________________ 14 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3). 14 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3). Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 konstatuojamoji dalis (3)   daug valstybių narių dar turi sukurti reikiamą atliekų tvarkymo infrastruktūrą. Todėl būtina nustatyti ilgalaikius politikos tikslus, kurie padėtų nukreipti priemones ir investicijas, visų pirma neleisdami sukurti pernelyg didelių struktūrinių galutinių atliekų tvarkymo pajėgumų ir sulaikyti medžiagų, kurias galima perdirbti, atliekų hierarchijos apačioje; (3)   daug valstybių narių dar turi sukurti reikiamą atliekų tvarkymo infrastruktūrą. Todėl būtina nustatyti ilgalaikius politikos tikslus ir suteikti finansinę ir politinę paramą, kurie padėtų nukreipti priemones ir investicijas, visų pirma neleisdami sukurti pernelyg didelių struktūrinių galutinių atliekų tvarkymo pajėgumų ir sulaikyti medžiagų, kurias galima perdirbti, atliekų hierarchijos žemesniuose lygmenyse. Į tai atsižvelgiant ir norint šioje srityje pasiekti atitinkamus tikslus, būtina naudoti Europos struktūrinius ir investicijų fondus, kad būtų finansuojama atliekų tvarkymo infrastruktūros, reikalingos prevencijai, pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui, plėtra. Taip pat itin svarbu, kad valstybės narės pagal šią direktyvą iš dalies pakeistų savo taikomas atliekų prevencijos programas ir atitinkamai pritaikytų savo investicijas; Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 konstatuojamoji dalis (4)   komunalinės atliekos sudaro apie 7–10 proc. visų Sąjungoje susidarančių atliekų. Vis dėlto šis atliekų srautas yra vienas iš sudėtingesnių tvarkyti, o iš to, kaip jis tvarkomas, paprastai galima susidaryti gerą vaizdą apie visos šalyje taikomos atliekų tvarkymo sistemos kokybę. Komunalines atliekas tvarkyti itin sunku dėl to, kad jų sudėtis labai mišri, kad susidariusios atliekos yra labai arti piliečių ir yra viešai labai matomos. Todėl joms tvarkyti reikia labai sudėtingos atliekų tvarkymo sistemos, apimančios veiksmingą surinkimo sistemą, aktyvaus piliečių ir įmonių dalyvavimo, prie konkrečios atliekų sudėties pritaikytos infrastruktūros ir sudėtingos finansinės sistemos. Veiksmingas komunalinių atliekų tvarkymo sistemas išplėtojusios šalys paprastai taip pat pasiekia geresnių bendrojo atliekų tvarkymo rezultatų; (4)   komunalinės atliekos sudaro apie 7–10 proc. visų Sąjungoje susidarančių atliekų. Vis dėlto šis atliekų srautas yra vienas iš sudėtingesnių tvarkyti, o iš to, kaip jis tvarkomas, paprastai galima susidaryti gerą vaizdą apie visos šalyje taikomos atliekų tvarkymo sistemos kokybę. Komunalines atliekas tvarkyti itin sunku dėl to, kad jų sudėtis labai mišri, kad susidariusios atliekos yra labai arti piliečių, yra viešai labai matomos ir daro didelį poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Todėl joms tvarkyti reikia labai sudėtingos atliekų tvarkymo sistemos, apimančios veiksmingą surinkimo sistemą, veiksmingą rūšiavimo sistemą, tinkamą atliekų srauto atsekamumo sistemą, aktyvaus piliečių ir įmonių dalyvavimo, prie konkrečios atliekų sudėties pritaikytos infrastruktūros ir sudėtingos finansinės sistemos. Veiksmingas komunalinių atliekų tvarkymo sistemas išplėtojusios šalys paprastai taip pat pasiekia geresnių bendrojo atliekų tvarkymo rezultatų, be kita ko, pasiekia perdirbimo tikslus. Vis dėlto vien tinkamo komunalinių atliekų tvarkymo nepakanka siekiant paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos, kurioje visų rūšių atliekos būtų laikomos ištekliais. Norint paskatinti tokį perėjimą, reikalingas viso gyvavimo ciklo požiūris į produktus ir atliekas; Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 a konstatuojamoji dalis (nauja) (4a)  kaip parodė patirtis, sukurti žiedinę ekonomiką gali padėti ir viešosios, ir privačiosios sistemos, ir sprendimas naudoti tam tikrą sistemą ar jos nenaudoti dažnai priklauso nuo geografinių ir struktūrinių sąlygų. Pagal šioje direktyvoje išdėstytas taisykles galima naudoti abiejų tipų sistemas, todėl iš esmės savivaldybė atsako už komunalinių atliekų surinkimą ir už sistemą, pagal kurią tokias paslaugas užsakoma atlikti privatiems operatoriams. Atsakomybė už pageidaujamos sistemos pasirinkimą turėtų tekti valstybėms narėms; Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 konstatuojamoji dalis (5)   į Direktyvą 2008/98/EB reikėtų įtraukti komunalinių atliekų, statybų ir griovimo atliekų, galutinio perdirbimo proceso ir užpildymo apibrėžtis siekiant paaiškinti, ką apima šios sąvokos; (5)   į Direktyvą 2008/98/EB reikėtų įtraukti komunalinių atliekų, komercinės ir pramoninės veiklos atliekų, statybų ir griovimo atliekų, parengimo pakartotiniam naudojimui veiklos vykdytojo, organinio perdirbimo, galutinio perdirbimo proceso, užpildymo, rūšiavimo, šiukšlių ir maisto atliekų apibrėžtis siekiant paaiškinti, ką apima šios sąvokos; Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 a konstatuojamoji dalis (nauja) (5a)  remdamasi valstybių narių pranešimais ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos pokyčiais, Komisija turėtų periodiškai peržiūrėti pagrindinių Direktyvos 2008/98/EB nuostatų aiškinimo gaires, kad būtų patobulintos, suderintos ir suvienodintos atliekų ir šalutinių produktų sąvokos visose valstybėse narėse; Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 b konstatuojamoji dalis (nauja) (5b)  reikėtų užtikrinti Direktyvos 2008/98/EB ir susijusių Sąjungos teisėkūros procedūra priimtų aktų, pvz., Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB1a ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/20061b suderinamumą. Ypač reikėtų užtikrinti suderintą atliekų, atliekų hierarchijos ir šalutinių produktų apibrėžčių aiškinimą ir taikymą pagal šiuos teisėkūros procedūra priimtus aktus; _________________ 1a 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL L 140, 2009 6 5, p. 16). 1b 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1). Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 c konstatuojamoji dalis (nauja) (5c)  tai, ar atliekos yra pavojingos ar nepavojingos, turėtų būti nustatoma pagal Komisijos sprendimą 2014/955/ES1a ir Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1357/20141b; ______________ 1a 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos sprendimas 2014/955/ES, kuriuo iš dalies keičiamos Sprendimo 2000/532/EB nuostatos dėl atliekų sąrašo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB (OL L 370, 2014 12 30, p. 44). 1b 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos Reglamentas (ES) Nr. 1357/2014, kuriuo pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurios direktyvas III priedas (OL L 365, 2014 12 19, p. 89). Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 konstatuojamoji dalis (6)   siekiant užtikrinti, kad perdirbimo tikslai būtų pagrįsti patikimais ir palyginamais duomenimis, taip pat kad būtų galima vykdyti veiksmingesnę pažangos, daromos siekiant tų tikslų, stebėseną, Direktyvos 2008/98/EB komunalinių atliekų apibrėžtis turėtų atitikti Europos statistikos biuro ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos statistikos tikslais naudojamą apibrėžtį, kuria remdamosi valstybės narės jau kelerius metus teikia duomenis. Šioje direktyvoje pateikta komunalinių atliekų apibrėžtis yra neutrali atliekų tvarkytojo statuso – privačiojo ar viešojo – atžvilgiu; (6)   siekiant užtikrinti, kad perdirbimo tikslai būtų pagrįsti patikimais ir palyginamais duomenimis, taip pat kad būtų galima vykdyti veiksmingesnę pažangos, daromos siekiant tų tikslų, stebėseną, Direktyvos 2008/98/EB komunalinių atliekų apibrėžtis turėtų būti suderinta su Europos statistikos biuro ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos statistikos tikslais naudojama apibrėžtimi, kuria remdamosi valstybės narės jau kelerius metus teikia duomenis. Šioje direktyvoje pateikta komunalinių atliekų apibrėžtis yra neutrali atliekų tvarkytojo statuso – privačiojo ar viešojo – atžvilgiu; Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 konstatuojamoji dalis (7)   valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių, skatinančių taikyti atliekų hierarchiją, visų pirma sukurti finansines paskatas, skirtas šioje direktyvoje nustatytiems atliekų prevencijos ir perdirbimo tikslams pasiekti, pavyzdžiui, nustatyti atliekų šalinimo sąvartyne ir deginimo mokesčius, susimokėjimo už daiktų išmetimą sistemas, didesnės gamintojų atsakomybės sistemas ir paskatas veikti vietos valdžiai; (7)   valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių, skatinančių taikyti atliekų hierarchiją, visų pirma sukurti finansines, ekonomines ir reguliavimo paskatas, skirtas šioje direktyvoje nustatytiems atliekų prevencijos ir perdirbimo tikslams pasiekti, pavyzdžiui, nustatyti atliekų šalinimo sąvartyne ir deginimo mokesčius, susimokėjimo už daiktų išmetimą sistemas, didesnės gamintojų atsakomybės sistemas, sudaryti palankesnes sąlygas dovanoti maistą ir teikti paskatas veikti vietos valdžiai. Siekdamos prisidėti prie šioje direktyvoje išdėstytų tikslų, valstybės gali naudotis ekonominėmis priemonėmis arba tokiomis priemonėmis, kaip priemonės, nurodytos šios direktyvos priede pateikiamame orientaciniame sąraše. Valstybės narės taip pat turėtų imtis priemonių, kurios padėtų siekti aukštos rūšiuotų medžiagų kokybės; Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 a konstatuojamoji dalis (nauja) (7a)  siekdamos palengvinti tinkamą atliekų hierarchijos įgyvendinimą, valstybės narės turėtų taikyti priemones, kuriomis būtų skatinama kurti, gaminti ir pateikti rinkai tokius produktus, kurie yra daugkartinio naudojimo, techniškai patvarūs ir lengvai pataisomi, o tapę atliekomis ir paruošti pakartotinai naudoti, gali būti vėl pateikti rinkai. Nustatant tas priemones turėtų būti atsižvelgiama į produktų poveikį per visą jų gyvavimo ciklą ir į atliekų hierarchiją; Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 konstatuojamoji dalis (8)   siekiant antrinių žaliavų rinkų dalyviams suteikti daugiau tikrumo dėl to, kokios medžiagos ar objektai laikytini atliekomis, o kokie – ne, taip pat siekiant, kad jiems būtų sudarytos vienodos sąlygos, svarbu nustatyti suderintas Sąjungos taisykles, reglamentuojančias, kada medžiagos ar objektai pripažįstami šalutiniais produktais ir kada atliekos, su kuriomis buvo atlikta naudojimo operacija, nebelaikomos atliekomis. Jei reikia užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą arba aukšto lygio aplinkos apsaugą Sąjungoje, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi išsamūs tokių suderintų sąlygų taikymo, taip pat ir konkrečiu tikslu, tam tikroms atliekoms kriterijai; (8)   siekiant antrinių žaliavų rinkų dalyviams suteikti daugiau tikrumo dėl to, kokios medžiagos ar objektai laikytini atliekomis, o kokie – ne, taip pat siekiant, kad jiems būtų sudarytos vienodos sąlygos, svarbu nustatyti aiškias taisykles, reglamentuojančias, kada medžiagos ar objektai pripažįstami šalutiniais produktais ir kada atliekos, su kuriomis buvo atlikta naudojimo operacija, nebelaikomos atliekomis; Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 a konstatuojamoji dalis (nauja) (8a)  kad būtų užtikrintas sklandus vidaus rinkos veikimas, medžiaga ar objektas, gaunami per gamybos procesą, kurio svarbiausias tikslas nėra tos medžiagos ar objekto gamyba, paprastai turėtų būti laikomi šalutiniais produktais, jeigu laikomasi tam tikrų suderintų taisyklių ir užtikrinama aukšto lygio aplinkos ir žmonių sveikatos apsauga visoje Sąjungoje. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti išsamius šalutinių produktų statuso taikymo kriterijus teikiant pirmenybę esamai ir atkartojamai pramonės ir žemės ūkio simbiozės praktikai. Jeigu nėra tokių kriterijų, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama tik kiekvienu atskiru atveju nustatyti išsamius šalutinių produktų statuso taikymo kriterijus; Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 b konstatuojamoji dalis (nauja) (8b)  kad būtų užtikrintas sklandus vidaus rinkos veikimas ir aukšto lygio aplinkos ir žmonių sveikatos apsauga visoje Sąjungoje, Komisijai paprastai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatytos suderintos nuostatos, susijusios su tam tikrų rūšių atliekų nebelaikymu atliekomis. Turėtų būti apsvarstyta galimybė nustatyti specialius nebelaikymo atliekomis kriterijus bent jau užpildams, popieriui, stiklui, metalui, padangoms ir tekstilės gaminiams. Kai Sąjungos lygmeniu nenustatyti kriterijai, valstybės narės turėtų turėti galimybę nacionaliniu lygmeniu nustatyti išsamius nebelaikymo atliekomis kriterijus tam tikroms atliekoms, laikydamosi Sąjungos lygmeniu nustatytų taisyklių. Kai tokie išsamūs kriterijai nenustatyti ir nacionaliniu lygmeniu, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad atliekos, su kuriomis atlikta naudojimo operacija, nebebūtų laikomos atliekomis, jeigu tai atitinka Sąjungos lygmens taisykles –atitiktį kompetentingos nacionalinės institucijos tikrina kiekvienu atskiru atveju. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant papildyti šią direktyvą ir nustatyti bendruosius reikalavimus, kurių valstybės narės privalo laikytis, kai priima techninius reglamentus pagal 6 straipsnį; Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 c konstatuojamoji dalis (nauja) (8c)  kai perdirbta medžiaga, kuriai taikomas nebelaikymo atliekomis statusas, pakartotinai patenka į ekonomikos ciklą todėl, kad pagal specialius nebelaikymo atliekomis kriterijus ji nebelaikoma atliekomis arba yra įtraukiama į naujo produkto sudėtį, ji turi visiškai atitikti Sąjungos chemines medžiagas reglamentuojančius teisės aktus; Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 d konstatuojamoji dalis (nauja) (8d)  pereinant prie žiedinės ekonomikos reikėtų visapusiškai pasinaudoti skaitmeninėmis inovacijomis. Tuo tikslu reikėtų sukurti tokias elektronines priemones, kaip internetinė platforma, skirta prekiauti atliekomis kaip naujais ištekliais, siekiant palengvinti prekybos operacijas ir sumažinti veiklos vykdytojams tenkančią administracinę naštą, taip stiprinant pramoninę simbiozę; Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 e konstatuojamoji dalis (nauja) (8e)  šioje direktyvoje nustačius didesnę gamintojo atsakomybę, siekiama skatinti kurti ir gaminti prekes taip, kad būtų visapusiškai atsižvelgiama į efektyvų išteklių naudojimą per visą produktų gyvavimo ciklą, įskaitant jų remontą, pakartotinį naudojimą, išardymą ir perdirbimą, nedarant kliūčių laisvam prekių judėjimui vidaus rinkoje. Didesnė gamintojų atsakomybė yra atskiras įpareigojimas gamintojams, kurie turėtų būti atskaitingi už jų rinkai pateikiamų produktų gyvavimo ciklo pabaigos tvarkymą. Vis dėlto gamintojams turėtų būti leidžiama atsakomybę prisiimti individualiai arba kolektyviai. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų nustatytos didesnės gamintojų atsakomybės sistemos, taikomos bent pakuotėms, elektros ir elektroninei įrangai, baterijoms ir akumuliatoriams, taip pat eksploatuoti netinkamoms transporto priemonėms; Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 f konstatuojamoji dalis (nauja) (8f)  didesnės gamintojo atsakomybės sistemas derėtų suprasti kaip valstybių narių nustatytų taisyklių rinkinį, siekiant užtikrinti, kad produktų gamintojai prisiimtų finansinę ir (arba) su veikla susijusią atsakomybę už vartotojų nebenaudojamo produkto gyvavimo ciklo valdymą. Tos taisyklės turėtų leisti gamintojams atsakomybę prisiimti individualiai arba kolektyviai; Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 konstatuojamoji dalis (9)   didesnės gamintojo atsakomybės sistemos yra labai svarbi veiksmingo atliekų tvarkymo dalis, bet jų veiksmingumas ir rezultatai valstybėse narėse labai skiriasi. Todėl būtina nustatyti būtiniausius reikalavimus, kuriuos turi atitikti didesnės gamintojo atsakomybės sistemos. Tokiais reikalavimais turėtų būti sumažinamos sąnaudos ir padidinamas veiksmingumas, taip pat užtikrinamos vienodos sąlygos, be kita ko ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ir šalinamos sklandaus vidaus rinkos veikimo kliūtys. Jie taip pat turėtų padėti į produktų kainas įtraukti gyvavimo ciklo pabaigos tvarkymo sąnaudas ir skatinti gamintojus kuriant produktus labiau atsižvelgti į jų tinkamumą perdirbti ir pakartotinai naudoti. Reikalavimai turėtų būti taikomi tiek naujoms, tiek jau esamoms didesnės gamintojo atsakomybės sistemoms. Tačiau esamoms didesnės gamintojo atsakomybės sistemoms bus reikalingas pereinamasis laikotarpis struktūroms ir procedūroms pritaikyti prie naujų reikalavimų; (9)   didesnės gamintojo atsakomybės sistemos yra labai svarbi veiksmingo atliekų tvarkymo dalis, bet jų veiksmingumas ir rezultatai valstybėse narėse labai skiriasi. Todėl būtina nustatyti būtiniausius reikalavimus, kuriuos turi atitikti tiek individualiai, tiek kolektyviai prisiimamos didesnės gamintojo atsakomybės sistemos. Būtina atskirti visoms sistemoms taikomus būtiniausius reikalavimus ir tik kolektyvinės atsakomybės sistemoms taikomus būtiniausius reikalavimus. Vis dėlto, visais tokiais reikalavimais turėtų būti sumažinamos sąnaudos ir padidinamas veiksmingumas, taikant priemones, kuriomis, pavyzdžiui, supaprastinamas geresnis atskiro rinkimo ir rūšiavimo įgyvendinimas, užtikrinamas kokybiškesnis perdirbimas, padedama ekonomiškiau užsitikrinti prieigą prie antrinių žaliavų, taip pat užtikrinamos vienodos sąlygos, be kita ko, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, taip pat e. prekybos įmonėms, ir šalinamos sklandaus vidaus rinkos veikimo kliūtys. Tie reikalavimai taip pat turėtų padėti į produktų kainas įtraukti gyvavimo ciklo pabaigos tvarkymo sąnaudas ir skatinti gamintojus plėtoti pažangius verslo modelius ir, kuriant produktus, atsižvelgti į atliekų hierarchiją, didinant patvarumą, tinkamumą perdirbti ir pakartotinai naudoti ir galimybes juos pataisyti. Jie turėtų skatinti palaipsniui pakeisti labai didelį susirūpinimą keliančias chemines medžiagas, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 57 straipsnyje, jeigu esama tinkamų, ekonominiu ir technologiniu požiūriu perspektyvių kitų medžiagų ar technologijų. Nepriklausomos valdžios institucijos turėtų prižiūrėti būtiniausių didesnės gamintojų atsakomybės reikalavimų įgyvendinimą ir jis neturėtų užkrauti jokios neproporcingos finansinės ar administracinės naštos viešojo sektoriaus institucijoms, ekonominės veiklos vykdytojams ir vartotojams. Reikalavimai turėtų būti taikomi tiek naujoms, tiek jau esamoms didesnės gamintojo atsakomybės sistemoms. Tačiau esamoms didesnės gamintojo atsakomybės sistemoms bus reikalingas pereinamasis laikotarpis struktūroms ir procedūroms pritaikyti prie naujų reikalavimų; Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 a konstatuojamoji dalis (nauja) (9a)  šios direktyvos nuostatos dėl didesnės gamintojo atsakomybės turėtų būti taikomos nedarant poveikio kituose Sąjungos teisės aktuose nustatytų nuostatų dėl didesnės gamintojo atsakomybės, visų pirma tų, kurios apima specifinius atliekų srautus, taikymui; Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 b konstatuojamoji dalis (nauja) (9b)  Komisija turėtų nedelsdama priimti gamintojų įnašų į didesnės gamintojo atsakomybės sistemas moduliavimo gaires, kad padėtų valstybėms narėms įgyvendinti šią direktyvą, siekiant skatinti vidaus rinką veikti. Siekiant užtikrinti darną vidaus rinkoje, Komisija taip pat turėtų galėti deleguotaisiais aktais tuo tikslu nustatyti suderintus kriterijus; Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 c konstatuojamoji dalis (nauja) (9c)  nustačiusios sistemas, kuriomis įgyvendinama kolektyvinė didesnė gamintojo atsakomybė, valstybės narės turėtų nustatyti priemones, kuriomis būtų siekiama apsisaugoti nuo rangovų ir didesnės gamintojo atsakomybės organizacijų interesų konfliktų; Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 konstatuojamoji dalis (10)   atliekų prevencija – veiksmingiausias būdas efektyviau naudoti išteklius ir sumažinti atliekų poveikį aplinkai. Todėl svarbu, kad valstybės narės imtųsi tinkamų atliekų susidarymo prevencijos priemonių ir stebėtų bei vertintų tokių priemonių įgyvendinimo pažangą. Siekiant užtikrinti, kad bendra atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimo pažanga būtų matuojama vienodai, reikėtų nustatyti bendrus rodiklius; (10)   atliekų prevencija – veiksmingiausias būdas efektyviau naudoti išteklius, sumažinti atliekų poveikį aplinkai, skatinti tvarių, perdirbamų, pakartotinai naudojamų ir kokybiškų medžiagų naudojimą ir mažinti priklausomybę nuo vis retesnių žaliavų importo. Šiuo atžvilgiu yra svarbu plėtoti novatoriškus verslo modelius. Todėl svarbu, kad valstybės narės nustatytų prevencijos tikslinius rodiklius, imtųsi tinkamų atliekų susidarymo ir šiukšlinimo prevencijos priemonių, įskaitant ekonomines priemones ir kitas priemones, kuriomis būtų palaipsniui pakeičiamos, jeigu esama tinkamų, ekonominiu ir technologiniu požiūriu perspektyvių kitų medžiagų ar technologijų, Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 57 straipsnyje apibrėžtos labai didelį susirūpinimą keliančios cheminės medžiagos, kovojama su suplanuotu nusidėvėjimu, skatinamas pakartotinis naudojimas, teikiant geresnę informaciją apie produktą skatinamas vartotojų įgalėjimas ir skatinamos informacijos apie atliekų prevenciją kampanijos. Valstybės narės taip pat turėtų stebėti bei vertinti tokių priemonių įgyvendinimo pažangą, taip pat atliekų susidarymo mažinimo pažangą, ir siekti jį atsieti nuo ekonomikos augimo. Siekiant užtikrinti, kad padaryta bendra atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimo pažanga būtų matuojama vienodai, reikėtų nustatyti bendrus rodiklius ir metodikas; Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 a konstatuojamoji dalis (nauja) (10a)  skatinant tvarią gamybą ir tvarų vartojimą galima svariai prisidėti prie atliekų prevencijos. Valstybės narės turėtų imtis priemonių, siekdamos didinti vartotojų informuotumą apie tai, ir juos raginti labiau stengtis efektyviau naudoti išteklius; Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 b konstatuojamoji dalis (nauja) (10b)  vykdant atliekų prevenciją ir pradiniame pirminio atliekų rūšiavimo etape svarbiausias vaidmuo tenka pirminiam atliekų gamintojui; Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 a konstatuojamoji dalis (nauja) (11a)  siekiant sumažinti maisto atliekų kiekį ir vykdyti maisto atliekų prevenciją visoje tiekimo grandinėje, reikėtų sukurti maisto atliekų hierarchiją, kaip nustatyta 4a straipsnyje; Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 konstatuojamoji dalis (12)   valstybės narės turėtų imtis priemonių maisto atliekų prevencijai skatinti, laikydamosi 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtos 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkės ir ypač joje iškelto tikslo iki 2030 m. perpus sumažinti maisto atliekų kiekį. Tokiomis priemonėmis turėtų būti siekiama kovoti su maisto švaistymu pirminės gamybos, apdorojimo ir perdirbimo, mažmeninės prekybos ir kitokio maisto skirstymo etapuose, taip pat restoranuose, maitinimo paslaugų įmonėse ir namų ūkiuose. Atsižvelgdamos į maisto atliekų prevencijos ekonominį ir aplinkai daromą poveikį, valstybės narės turėtų nustatyti specialias maisto atliekų prevencijos priemones ir matuoti maisto atliekų kiekio mažinimo pažangą. Siekiant palengvinti gerosios patirties mainus ES – tiek tarp valstybių narių, tiek tarp maisto ūkio subjektų – turėtų būti nustatytos vienodos tokio matavimo metodikos. Ataskaitos apie maisto atliekų kiekius turėtų būti teikiamos kas dvejus metus; (12)   valstybės narės turėtų imtis priemonių maisto atliekų prevencijai ir mažinimui skatinti, laikydamosi 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtos 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkės ir ypač joje iškelto tikslo iki 2030 m. 50 proc. sumažinti maisto atliekų kiekį. Tokiomis priemonėmis turėtų būti siekiama kovoti su maisto švaistymu, mažinti bendrą susidarančių maisto atliekų kiekį ir mažinti maisto nuostolius visoje tiekimo grandinėje, įskaitant pirminę gamybą, transportavimą ir sandėliavimą. Atsižvelgdamos į maisto atliekų prevencijos ekonominį, socialinį ir aplinkai daromą poveikį, valstybės narės turėtų nustatyti specialias maisto atliekų prevencijos priemones, įskaitant informuotumo didinimo kampanijas, per kurias būtų parodoma, kaip išvengti maisto švaistymo, vykdant atliekų prevencijos programas. Taikydamos tokias priemones, valstybės narės turėtų siekti visos Sąjungos tikslo iki 2025 m. 30 proc. ir iki 2030 m. 50 proc. sumažinti maisto atliekų kiekį. Valstybės narės taip pat turėtų matuoti pažangą, padarytą mažinant maisto atliekų kiekį ir maisto nuostolius. Siekiant išmatuoti šią pažangą ir palengvinti gerosios patirties mainus ES – tiek tarp valstybių narių, tiek tarp maisto ūkio subjektų – turėtų būti nustatyta bendra tokio matavimo metodika. Ataskaitos apie maisto atliekų kiekius turėtų būti teikiamos kasmet; Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 a konstatuojamoji dalis (nauja) (12a)  siekdamos užkirsti kelią maisto švaistymui, valstybės narės turėtų taikyti paskatas surinkti mažmeninės prekybos ir maitinimo įstaigose neparduotus maisto produktus, kad jie būtų paskirstyti labdaros organizacijoms. Siekiant mažinti maisto švaistymą, taip pat turėtų būti didinamas vartotojų informuotumas apie tai, ką reiškia „tinka vartoti iki“ data; Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 konstatuojamoji dalis (13)   pramoninės atliekos, tam tikros komercinių ir gavybos atliekų dalys labai įvairuoja sudėtimi ir kiekiu ir labai skiriasi priklausomai nuo ekonominės konkrečios valstybės narės struktūros, pramonės arba komercinio sektoriaus, kuriame susidaro atliekos, struktūros arba komercinės veiklos intensyvumo tam tikroje geografinėje srityje. Todėl daugumai pramoninių ir gavybos atliekų tinka taikyti sektorinį metodą naudojant geriausių prieinamų gamybos būdų informacinius dokumentus arba panašius dokumentus, kuriuose nagrinėjami konkretūs klausimai, susiję su konkrečios rūšies atliekų tvarkymu. Vis dėlto pramoninių ir komercinių pakuočių atliekoms ir toliau turėtų būti taikomi Direktyvos 94/62/EB ir Direktyvos 2008/98/EB reikalavimai, įskaitant atitinkamus jų patobulinimus; (13)   pramoninės atliekos, tam tikros komercinių ir gavybos atliekų dalys labai įvairuoja sudėtimi ir kiekiu ir labai skiriasi priklausomai nuo ekonominės konkrečios valstybės narės struktūros, pramonės arba komercinio sektoriaus, kuriame susidaro atliekos, struktūros arba komercinės veiklos intensyvumo tam tikroje geografinėje srityje. Siekiant žiedinės ekonomikos tikslų, daugumai pramoninių ir gavybos atliekų tinka kol kas taikyti sektorinį metodą naudojant geriausių prieinamų gamybos būdų informacinius dokumentus arba panašius dokumentus, kuriuose nagrinėjami konkretūs klausimai, susiję su konkrečios rūšies atliekų tvarkymu. Kadangi pramoninės ir komercinės veiklos atliekoms taikomi Direktyvos 94/62/EB ir Direktyvos 2008/98/EB reikalavimai, Komisija turėtų svarstyti galimybę iki 2018 m. gruodžio 31 d. nustatyti komercinės veiklos atliekų ir nepavojingų pramoninės veiklos atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslus, kuriuos reikia pasiekti iki 2025 ir 2030 m.; Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 a konstatuojamoji dalis (nauja) (13a)  Komisija turėtų aktyviai skatinti bendras naudojimo platformas kaip žiedinės ekonomikos verslo modelį. Ji turėtų labiau integruoti ES žiedinės ekonomikos veiksmų planą ir dalijimosi ekonomikos gaires ir išnagrinėti visas priemones, kuriomis būtų galima tai skatinti; Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 b konstatuojamoji dalis (nauja) (13b)  pereinant prie žiedinės ekonomikos reikia siekti įgyvendinti strategijoje „Europa 2020“ nustatytus pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslus, visų pirma atsižvelgiant į tikslus, susijusius su aplinkos apsauga, perėjimu prie švarių energijos šaltinių, darniu teritorijų vystymusi ir užimtumo didinimu valstybėse narėse. Žiedinės ekonomikos vystymas turėtų atitinkamai skatinti tokių subjektų, kaip antai mažosios ir vidutinės įmonės, socialinės ekonomikos įmonės, ne pelno subjektai ir regioninio ar vietos lygmens atliekų tvarkymo veiklos vykdytojai, kad būtų pagerintas bendras jų valdymas, sudarytos sąlygos procesų ir produktų inovacijoms ir plėtojamas užimtumas atitinkamose vietovėse; Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 konstatuojamoji dalis (14)   komunalinių atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslai turėtų būti padidinti siekiant, kad nauda aplinkai ir ekonominė bei socialinė nauda būtų apčiuopiama; (14)   komunalinių atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslai turėtų būti padidinti bent iki 60 proc., kalbant apie 2025 m. tikslą, ir bent iki 70 proc., kalbant apie 2030 m. tikslą, siekiant, kad nauda aplinkai ir ekonominė bei socialinė nauda būtų apčiuopiama ir kad būtų sparčiau pereinama prie žiedinės ekonomikos; Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 a konstatuojamoji dalis (nauja) (14a)  valstybės narės turėtų skatinti diegti sistemas, kuriomis propaguojama pakartotinio naudojimo veikla ir produktų naudojimo trukmės ilginimas, jeigu nekyla pavojaus produktų kokybei ir saugai. Tokios sistemos visų pirma turėtų būti diegiamos elektros ir elektroninei įrangai, tekstilės gaminiams, baldams, statybinėms medžiagoms, padangoms ir, kaip nurodyta Direktyvos 94/62/EB 5 straipsnyje, pakuotėms; Pakeitimas 44 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 b konstatuojamoji dalis (nauja) (14b)  siekiant skatinti pakartotinį naudojimą, valstybės narės turėtų galėti nustatyti kiekybinius tikslus ir turėtų imtis reikiamų priemonių gamintojų atžvilgiu, kad pakartotinio naudojimo veiklos vykdytojai galėtų lengvai gauti instrukcijų vadovus, atsarginių dalių ir techninę informaciją, kurių reikia siekiant pakartotinai panaudoti produktus; Pakeitimas 45 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 c konstatuojamoji dalis (nauja) (14c)  reikia pripažinti ir konsoliduoti socialinės ekonomikos įmonių vaidmenį pakartotinio naudojimo ir parengimo pakartotiniam naudojimui sektoriuose. Valstybės narės turėtų imtis reikiamų priemonių, kad būtų skatinamas socialinės ekonomikos įmonių vaidmuo šiame sektoriuje, įskaitant, kai tikslinga, ekonomines priemones, viešuosius pirkimus, geresnes sąlygas naudotis atliekų rinkimo punktais ir bet kokias kitas atitinkamas ekonomines ar reguliavimo paskatas. Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkiniu sukurta nauja reglamentavimo sistema privalo užtikrinti suinteresuotųjų subjektų gebėjimą tęsti savo darbą pakartotinio naudojimo ir parengimo pakartotiniam naudojimui sektoriuje; Pakeitimas 46 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 d konstatuojamoji dalis (nauja) (14d)  perėjimas prie žiedinės ekonomikos turi įvairių teigiamų aspektų, tiek ekonominių (žaliavų šaltinių panaudojimo optimizavimas), aplinkosauginių (aplinkos apsauga ir taršos atliekomis mažinimas), tiek socialinių (socialiniu požiūriu įtraukių darbo vietų kūrimo galimybės ir socialinių ryšių plėtotė). Žiedinė ekonomika atitinka socialinės ir solidarumo ekonomikos etinius principus ir jos įgyvendinimas visų pirma būtų naudingas aplinkai ir socialiniu požiūriu; Pakeitimas 47 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 e konstatuojamoji dalis (nauja) (14e)  socialinės ir solidarumo ekonomikos subjektai, vykdydami savo veiklą, be kita ko, rengdami medžiagas pakartotiniam naudojimui ir patys jas pakartotinai naudodami, turėtų padėti propaguoti socialinę ir solidarumo ekonomiką. Reikėtų imtis veiksmų, siekiant užtikrinti tokios veiklos pastovumą Sąjungoje; Pakeitimas 48 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 konstatuojamoji dalis (15)   progresyviai didinant esamus komunalinių atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslus turėtų būti užtikrinta, kad ekonomiškai vertingos atliekos būtų pakartotinai naudojamos ir veiksmingai perdirbamos ir kad atliekose randamos vertingos medžiagos būtų sugrąžinamos į Europos ekonomiką, taip įgyvendinant Žaliavų iniciatyvą17 ir kuriant žiedinę ekonomiką; (15)   progresyviai didinant esamus komunalinių atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslus turėtų būti užtikrinta, kad ekonomiškai vertingos atliekos būtų veiksmingai pakartotinai naudojamos ir perdirbamos, sykiu užtikrinant aukšto lygio žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą, ir kad atliekose randamos vertingos medžiagos būtų sugrąžinamos į Europos ekonomiką, taip įgyvendinant Žaliavų iniciatyvą17 ir kuriant žiedinę ekonomiką; __________________ __________________ 17 COM(2008)0699 ir COM(2014)0297. 17 COM(2008)0699 ir COM(2014)0297. Pakeitimas 49 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 konstatuojamoji dalis (16)   valstybėse narėse atliekų tvarkymo efektyvumas labai skiriasi, tai ypač pasakytina apie komunalinių atliekų perdirbimą. Siekiant atsižvelgti į tuos skirtumus, toms valstybėms narėms, kurios, Eurostato duomenimis, 2013 m. perdirbo mažiau kaip 20 proc. savo komunalinių atliekų, reikėtų suteikti papildomai laiko 2025 m. ir 2030 m. komunalinių atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslams įgyvendinti. Sprendžiant pagal vidutinius metinius pastarųjų penkiolikos metų efektyvumo rodiklius valstybėse narėse, kad pasiektų tuos tikslus, minėtos valstybės narės savo atliekų perdirbimo pajėgumą turėtų padidinti tiek, kad jis būtų gerokai aukštesnis už ankstesnių metų vidurkius. Siekiant užtikrinti, kad būtų daroma tolydi tikslų įgyvendinimo pažanga ir laiku panaikinamos įgyvendinimo spragos, valstybės narės, kurioms suteikta daugiau laiko, turėtų pasiekti tarpinius tikslus ir parengti įgyvendinimo planus; (16)   valstybėse narėse atliekų tvarkymo efektyvumas labai skiriasi, tai ypač pasakytina apie komunalinių atliekų perdirbimą. Siekiant atsižvelgti į tuos skirtumus, toms valstybėms narėms, kurios, Eurostato duomenimis, 2013 m. perdirbo mažiau kaip 20 proc. savo komunalinių atliekų ir nėra laikomos valstybėmis, kuriose esama rizikos iki 2025 m. nepasiekti bent 50 proc. jų komunalinių atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslo, reikėtų suteikti papildomai laiko 2025 m. komunalinių atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslams įgyvendinti. Toms pačioms valstybėms narėms taip pat galėtų būti suteikta papildomai laiko 2030 m. parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslams pasiekti, jeigu jos nėra laikomos valstybėmis, kuriose esama rizikos iki 2030 m. nepasiekti bent 60 proc. jų komunalinių atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslo. Sprendžiant pagal vidutinius metinius pastarųjų penkiolikos metų efektyvumo rodiklius valstybėse narėse, kad pasiektų tuos tikslus, minėtos valstybės narės savo atliekų perdirbimo pajėgumą turėtų padidinti tiek, kad jis būtų gerokai aukštesnis už ankstesnių metų vidurkius. Siekiant užtikrinti, kad būtų daroma tolydi tikslų įgyvendinimo pažanga ir laiku panaikinamos įgyvendinimo spragos, valstybės narės, kurioms suteikta daugiau laiko, turėtų pasiekti tarpinius tikslus ir parengti įgyvendinimo planus, kurių efektyvumą turėtų vertinti Komisija, remdamasi nustatytais kriterijais; Pakeitimas 50 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 a konstatuojamoji dalis (nauja) (16a)  siekiant užtikrinti aukštos kokybės antrinių žaliavų panaudojimą, galutinio perdirbimo proceso rezultatas turėtų atitikti kokybės standartus. Todėl Komisija turėtų paprašyti Europos standartizacijos organizacijų parengti į galutinio perdirbimo etapą patenkančių atliekų medžiagų ir antrinių žaliavų standartus, ypač plastikui skirtus standartus, pagrįstus gerąja gamybos patirtimi rinkoje; Pakeitimas 51 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 konstatuojamoji dalis (17)   siekiant užtikrinti, kad renkami duomenys apie parengimą pakartotiniam naudojimui būtų patikimi, labai svarbu nustatyti bendras ataskaitų teikimo taisykles. Taip pat svarbu nustatyti tikslesnes taisykles, kaip valstybės narės turėtų pranešti, kas faktiškai perdirbama ir gali būti užskaityta siekiant perdirbimo tikslų. Šiuo tikslu pagal bendrą taisyklę perdirbimo tikslų įgyvendinimo ataskaitos turi būti grindžiamos į galutinio perdirbimo procesą perduodamais atliekų kiekiais. Siekiant sumažinti administracinę naštą, laikantis griežtų sąlygų reikėtų leisti valstybėms narėms perdirbimo ataskaitas teikti remiantis rūšiavimo įrenginių išeiga. Ataskaitose nurodant perdirbtų atliekų svorį jis neturėtų būti sumažinamas dėl medžiagų svorio sumažėjimo, kuris būdingas jas fiziškai ir (arba) chemiškai transformuojant galutinio perdirbimo procese; (17)   siekiant užtikrinti, kad renkami duomenys apie parengimą pakartotiniam naudojimui būtų patikimi, labai svarbu nustatyti bendras ataskaitų teikimo taisykles, atsižvelgiant į tai, kad reikia vengti nustatyti pernelyg didelę administracinę naštą smulkiems ir vidutinio dydžio veiklos vykdytojams užkraunančias taisykles. Taip pat svarbu nustatyti tikslesnes taisykles, kaip valstybės narės turėtų pranešti, kas faktiškai perdirbama ir gali būti užskaityta siekiant perdirbimo tikslų. Perdirbtų komunalinių atliekų kiekio apskaičiavimas turėtų būti grindžiamas vienu suderintu metodu, kuris padės apsisaugoti nuo to, kad valstybės narės apie išmestas atliekas praneš kaip apie perdirbtas atliekas. To siekiant, perdirbimo tikslų įgyvendinimo ataskaitos turi būti grindžiamos į galutinio perdirbimo procesą perduodamais atliekų kiekiais. Ataskaitose nurodant perdirbtų atliekų svorį jis neturėtų būti sumažinamas dėl medžiagų svorio sumažėjimo, kuris būdingas jas fiziškai ir (arba) chemiškai transformuojant galutinio perdirbimo procese; Pakeitimas 52 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 konstatuojamoji dalis (18)   skaičiuodamos, ar parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslai pasiekti, valstybės narės turėtų galėti įskaičiuoti produktus ir sudedamąsias dalis, kuriuos pakartotiniam naudojimui parengė pripažinti pakartotinio naudojimo veiklos vykdytojai ir kurie parengti taikant užstato ir supirkimo sistemas, taip pat metalus, perdirbtus kartu vykdant deginimą. Siekdama užtikrinti, kad šie duomenys būtų skaičiuojami vienodai, Komisija priims išsamias taisykles dėl pripažintų parengimo pakartotiniam naudojimui veiklos vykdytojų ir užstato ir supirkimo sistemų nustatymo, dėl perdirbtų metalų kokybės kriterijų ir dėl duomenų rinkimo, tikrinimo ir pateikimo; (18)   siekdama užtikrinti, kad duomenys apie parengimą pakartotiniam naudojimui ir perdirbimą būtų skaičiuojami vienodai, Komisija turėtų priimti išsamias taisykles dėl pripažintų parengimo pakartotiniam naudojimui veiklos vykdytojų, užstato surinkimo ir grąžinimo sistemų ir galutinio perdirbimo veiklos vykdytojų nustatymo, įskaitant konkrečias taisykles dėl duomenų rinkimo, atsekamumo, patikrinimo ir pateikimo, taip pat dėl perdirbtų metalų, kurie perdirbti vykdant deginimo ar bendro atliekų deginimo veiklą, kokybės kriterijų. Kad būtų apskaičiuota, ar pasiekti parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslai, priėmus suderintą skaičiavimo metodą, valstybės narės turėtų galėti atsižvelgti į metalų perdirbimą, kuris atliekamas vykdant deginimo ar bendro atliekų deginimo veiklą, tokią kaip energijos gavyba iš atliekų; Pakeitimas 53 Pasiūlymas dėl direktyvos 20 konstatuojamoji dalis (20)   siekiant didinti valstybėse narėse pakartotinai naudoti parengiamų ir perdirbamų atliekų kiekį, labai svarbu, kad būtų laikomasi prievolės įdiegti atskiras popieriaus, metalo, plastiko ir stiklo surinkimo sistemas. Be to, atskirai turėtų būti renkamos biologinės atliekos, kad būtų galima daugiau jų parengti pakartotiniam naudojimui ir perdirbti ir kad jos neužterštų kitų sausų perdirbamų medžiagų; (20)   siekiant didinti valstybėse narėse pakartotinai naudoti parengiamų ir perdirbamų atliekų kiekį, labai svarbu, kad būtų laikomasi prievolės įdiegti atskiras popieriaus, metalo, plastiko, stiklo, tekstilės gaminių ir biologinių atliekų surinkimo sistemas. Be to, biologinės atliekos turėtų būti renkamos ir perdirbamos atskirai, kad būtų galima daugiau jų parengti pakartotiniam naudojimui ir perdirbti, kad jos neužterštų kitų sausų perdirbamų medžiagų, kad jos nebūtų deginamos ir šalinamos sąvartynuose. Be to, turėtų būti skatinami ir intensyviau vykdomi galimų kitų srautų ir naujų medžiagų surinkimo ir perdirbimo sistemų moksliniai tyrimai; Pakeitimas 54 Pasiūlymas dėl direktyvos 20 a konstatuojamoji dalis (nauja) (20a)  bioekonomika atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant žaliavų prieinamumą Sąjungoje. Efektyvesnis komunalinių atliekų naudojimas galėtų sukurti svarbią paskatą plėtoti bioekonomikos tiekimo grandinę. Visų pirma tvariai tvarkant biologines atliekas, iškastinio kuro žaliavas galima pakeisti atsinaujinančiaisiais medžiagų ir žaliavų gamybos ištekliais; Pakeitimas 55 Pasiūlymas dėl direktyvos 20 b konstatuojamoji dalis (nauja) (20b)  siekiant išvengti tokio atliekų tvarkymo, kurį vykdant ištekliai lieka žemuosiuose atliekų hierarchijos lygmenyse, siekiant sudaryti sąlygas aukštos kokybės perdirbimui ir siekiant paskatinti naudoti kokybiškas antrines žaliavas, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad biologinės atliekos būtų surenkamos atskirai ir perdirbamos organinio perdirbimo būdu, atitinkančiu aukšto lygio aplinkosaugos standartus ir užtikrinančiu tam tikrus aukštos kokybės standartus atitinkančius rezultatus; Pakeitimas 56 Pasiūlymas dėl direktyvos 20 c konstatuojamoji dalis (nauja) (20c)  nors atliekos yra renkamos atskirai, daugybė perdirbamų medžiagų vis dar atsiduria mišriose atliekose. Taikant kokybiško rūšiavimo metodus, visų pirma optinį rūšiavimą, dideli medžiagų kiekiai gali būti atskirti nuo galutinių atliekų ir atitinkamai perdirbti arba pertvarkyti į antrines žaliavas. Todėl valstybės narės turėtų imtis priemonių, kad būtų užtikrinta, jog net ir atskirai nerenkamos atliekos būtų rūšiuojamos; Pakeitimas 57 Pasiūlymas dėl direktyvos 20 d konstatuojamoji dalis (nauja) (20d)  kad būtų užkirstas kelias komunalinių atliekų taršai pavojingomis medžiagomis, dėl kurios galėtų sumažėti perdirbimo kokybė ir taip būtų trukdoma panaudoti antrines žaliavas, valstybės narės turėtų sukurti atskiro pavojingų atliekų surinkimo iš namų ūkių sistemas; Pakeitimas 58 Pasiūlymas dėl direktyvos 21 konstatuojamoji dalis (21)   netinkamas pavojingų atliekų tvarkymas vis dar yra problema Sąjungoje, be to, trūksta kai kurių duomenų apie šių atliekų tvarkymą. Todėl būtina gerinti duomenų registravimo ir atsekamumo mechanizmus, valstybėse narėse sukuriant elektroninius pavojingų atliekų registrus. Prireikus elektroniniai duomenys galėtų būti renkami ir apie kitų tipų atliekas, kad įmonėms ir administravimo įstaigoms būtų lengviau registruoti duomenis ir kad pagerėtų atliekų srautų Sąjungoje stebėsena; (21)   netinkamas pavojingų atliekų tvarkymas vis dar yra problema Sąjungoje, be to, trūksta kai kurių duomenų apie šių atliekų tvarkymą. Todėl būtina gerinti duomenų registravimo ir atsekamumo mechanizmus, valstybėse narėse sukuriant elektroninius pavojingų atliekų registrus. Elektroniniai duomenys galėtų būti renkami ir apie kitų tipų atliekas, kad įmonėms ir administravimo įstaigoms būtų lengviau registruoti duomenis ir kad pagerėtų atliekų srautų Sąjungoje stebėsena; Pakeitimas 59 Pasiūlymas dėl direktyvos 21 a konstatuojamoji dalis (nauja) (21a)  atskiras alyvų atliekų surinkimas ir regeneravimas duoda didelę ekonominę ir aplinkosauginę naudą, taip pat apsirūpinimo saugumo požiūriu. Derėtų sukurti atskiro alyvų atliekų surinkimo sistemas ir nustatyti jų regeneravimo tikslus; Pakeitimas 60 Pasiūlymas dėl direktyvos 22 konstatuojamoji dalis (22)   šioje direktyvoje nustatomi ilgalaikiai Sąjungos atliekų tvarkymo tikslai ir ūkio subjektams bei valstybėms narėms aiškiai parodoma, į kurias sritis turi būti investuojama, kad būtų pasiekti direktyvos tikslai. Rengdamos nacionalinę atliekų tvarkymo strategiją ir planuodamos investicijas į atliekų tvarkymo infrastruktūrą, valstybės narės turėtų tinkamai naudotis Europos struktūriniais ir investicijų fondais, kad paskatintų atliekų prevenciją, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą pagal atliekų hierarchiją; (22)   šioje direktyvoje nustatomi ilgalaikiai Sąjungos atliekų tvarkymo tikslai ir ūkio subjektams bei valstybėms narėms aiškiai parodoma, į kurias sritis turi būti investuojama, kad būtų pasiekti direktyvos tikslai. Rengdamos nacionalinę atliekų tvarkymo strategiją ir planuodamos investicijas į atliekų tvarkymo infrastruktūrą ir žiedinę ekonomiką, valstybės narės turėtų tinkamai naudotis Europos struktūriniais ir investicijų fondais, kad paskatintų pirmiausia atliekų prevenciją ir pakartotinį naudojimą, o toliau ir perdirbimą, pagal atliekų hierarchiją. Komisija turėtų leisti, atsižvelgiant į atliekų hierarchiją, naudotis programa „Horizontas 2020“ ir Europos struktūriniais ir investicijų fondais, kad būtų sukurta veiksminga finansinė programa, padedanti vietos valdžios institucijoms įgyvendinti šios direktyvos reikalavimus ir finansuoti novatoriškų technologijų diegimą ir novatorišką atliekų tvarkymą; Pakeitimas 61 Pasiūlymas dėl direktyvos 23 konstatuojamoji dalis (23)   tam tikros žaliavos yra ypatingai svarbios Sąjungos ekonomikai, o jų tiekimas siejamas su didele rizika. Siekdamos užtikrinti aprūpinimą tomis žaliavomis, remdamosi Žaliavų iniciatyva ir laikydamosi Europos inovacijų partnerystės žaliavų srityje tikslų ir užduočių, valstybės narės, atsižvelgdamos į ekonomines ir technologines galimybes, taip pat į naudą aplinkai, turėtų imtis priemonių kuo geresniam atliekų, kuriose yra daug svarbiausių žaliavų, tvarkymui laikantis atliekų hierarchijos užtikrinti. Komisija yra sudariusi svarbiausių Sąjungos žaliavų sąrašą18 ir reguliariai jį peržiūri; (23)   tam tikros žaliavos yra ypatingai svarbios Sąjungos ekonomikai, o jų tiekimas siejamas su didele rizika. Siekdamos užtikrinti aprūpinimą tomis žaliavomis, remdamosi Žaliavų iniciatyva ir laikydamosi Europos inovacijų partnerystės žaliavų srityje tikslų ir užduočių, valstybės narės, atsižvelgdamos į ekonomines ir technologines galimybes, taip pat į naudą aplinkai ir sveikatai, turėtų imtis priemonių siekdamos skatinti pakartotinai naudoti produktus ir perdirbti atliekas, kuriuose yra daug labai svarbių žaliavų, ir užtikrinti, kad atliekos būtų tvarkomos efektyviai. Komisija yra sudariusi svarbiausių Sąjungos žaliavų sąrašą18 ir reguliariai jį peržiūri; __________________ __________________ 18 COM(2014)0297. 18 COM(2014)0297. Pakeitimas 62 Pasiūlymas dėl direktyvos 24 konstatuojamoji dalis (24)   tam, kad būtų dar veiksmingiau įgyvendinama Žaliavų iniciatyva, valstybės narės turėtų skatinti produktus, kurie yra pagrindiniai žaliavų šaltiniai, naudoti pakartotinai. Jos taip pat į savo nacionalinius atliekų tvarkymo planus turėtų įtraukti atitinkamas priemones dėl atliekų, kuriose yra dideli tokių žaliavų kiekiai, surinkimo ir naudojimo. Priemonės turėtų būti įtrauktos į atliekų tvarkymo planus juos pirmą kartą po šios direktyvos įsigaliojimo atnaujinant. Komisija pateiks informacijos apie atitinkamas produktų grupes ir atliekų srautus ES lygmeniu. Tačiau tai nereiškia, kad valstybės narės negali imtis priemonių dėl kitų žaliavų, kurias jos laiko svarbiomis savo nacionalinei ekonomikai; (24)   tam, kad būtų dar veiksmingiau įgyvendinama Žaliavų iniciatyva, valstybės narės taip pat į savo nacionalinius atliekų tvarkymo planus turėtų įtraukti atitinkamas priemones dėl atliekų, kuriose yra dideli tokių žaliavų kiekiai, surinkimo, rūšiavimo ir naudojimo. Priemonės turėtų būti įtrauktos į atliekų tvarkymo planus juos atnaujinant pirmą kartą po šios direktyvos įsigaliojimo dienos. Komisija pateiks informacijos apie atitinkamas produktų grupes ir atliekų srautus ES lygmeniu. Tačiau tai nereiškia, kad valstybės narės negali imtis priemonių dėl kitų žaliavų, kurias jos laiko svarbiomis savo nacionalinei ekonomikai; Pakeitimas 63 Pasiūlymas dėl direktyvos 25 konstatuojamoji dalis (25)   šiukšlės tiesiogiai neigiamai veikia aplinką ir piliečių gerovę, o didelės jų valymo sąnaudos yra nereikalinga ekonominė našta visuomenei. Atliekų tvarkymo planuose nustačius atitinkamas priemones ir kompetentingoms institucijoms tinkamai užtikrinant jų vykdymą, ši problema turėtų būti išspręsta; (25)   šiukšlės tiesiogiai ir netiesiogiai neigiamai veikia aplinką, piliečių gerovę ir ekonomiką. Didelės jų valymo sąnaudos yra nereikalinga ekonominė našta visuomenei. Atliekų tvarkymo planuose nustačius atitinkamas priemones ir kompetentingoms institucijoms tinkamai užtikrinant jų vykdymą, ši problema turėtų būti išspręsta. Pirmenybė turi būti teikiama šiukšlinimo prevencijai, o ne šiukšlių valymui. Šiukšlinimo prevencija turėtų būti bendra kompetentingų institucijų, gamintojų ir vartotojų atsakomybė. Kad būtų vengiama šiukšlinimo, būtina keisti netinkamą vartotojų elgesį. Gamintojai, kurių produktai gali tapti šiukšlėmis, turėtų skatinti tvarų tokių produktų naudojimą, kad būtų išvengta šiukšlinimo. Be to, siekiant pakeisti elgesį itin svarbus vaidmuo tenka švietimui ir informuotumo didinimui; Pakeitimas 64 Pasiūlymas dėl direktyvos 25 a konstatuojamoji dalis (nauja) (25a)  kalbant apie į jūrą išmetamas šiukšles, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB1a yra privaloma Sąjungos lygmens teisinė priemonė, skirta aplinkos apsaugos tikslams vertinti, stebėti ir nustatyti, kad būtų pasiekta gera aplinkos būklė. Vis dėlto pagrindiniai į jūrą išmetamų šiukšlių šaltiniai yra veikla sausumoje ir tokios šiukšlės atsiranda dėl netinkamos kietųjų atliekų tvarkymo praktikos, infrastruktūros stokos ir nepakankamo visuomenės informuotumo. Todėl valstybės narės turėtų priimti dėl veiklos sausumoje atsirandančių šiukšlių, kurios gali atsidurti jūrų aplinkoje, kiekio mažinimo priemones, laikydamosi 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkės, kurią 2015 m. rugsėjo 25 d. priėmė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, ir ypač siekti iki 2030 m. Sąjungos lygmeniu 50 proc. sumažinti į jūrą išmetamų šiukšlių kiekį. Atsižvelgdamos į maisto atliekų prevencijos ekonominę ir aplinkosauginę naudą, valstybės narės savo atliekų prevencijos programose turėtų nustatyti specialias į jūrą išmetamų šiukšlių prevencijos priemones. Taikydamos tokias priemones, valstybės narės turėtų siekti visos Sąjungos tikslo iki 2025 m. 30 proc. ir iki 2030 m. 50 proc. sumažinti į jūrą išmetamų šiukšlių kiekį. Siekiant išmatuoti šių tikslų siekimo pažangą ir palengvinti gerosios patirties mainus Sąjungoje tarp valstybių narių, turėtų būti nustatyta vienoda tokio į jūrą išmetamų dėl veiklos sausumoje atsirandančių šiukšlių kiekio matavimo metodika. Ataskaitos apie į jūrą išmetamus šiukšlių, atsirandančių dėl veiklos sausumoje, kiekius turėtų būti teikiamos kasmet; ______________ 1a 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19). Pakeitimas 65 Pasiūlymas dėl direktyvos 25 b konstatuojamoji dalis (nauja) (25b)  netinkamai šalinant atliekas, t. y. šiukšlinant ir išleidžiant nuotekas bei išmetant kietąsias atliekas, pavyzdžiui, plastiką, daromas neigiamas poveikis jūrų aplinkai ir žmonių sveikatai, taip pat patiriama didelių ekonominių ir socialinių nuostolių. Tokios atliekos taip pat ardo atliekų hierarchiją, visų pirma dėl to, kad vengiama jas parengti pakartotiniam naudojimui, perdirbti ir kitaip panaudoti prieš išmetant. Atsižvelgdamos į tai, kad į jūrą išmetamos šiukšlės nepasilieka valstybių teritorijoje, ir į tai, kad reikia užtikrinti darnias pastangas, valstybės narės turėtų imtis priemonių, kad pasiektų šių šiukšlių kiekio mažinimo tikslus, panaudodamos pagal Direktyvos 2008/56/EB 11 straipsnį nustatytus stebėsenos protokolus; Pakeitimas 66 Pasiūlymas dėl direktyvos 25 c konstatuojamoji dalis (nauja) (25c)  panaudotų nuplaunamų kosmetikos ir kūno priežiūros produktų mikroplastiko dalelės, patenkančios į gyvenamųjų, komercinės veiklos ar pramonės objektų nuotekų sistemas, yra vienas iš lengviausiai išvengiamų tiesioginių taršos mikroplastiku šaltinių. Siekdamos prisidėti prie šioje direktyvoje nustatytų tikslų, valstybės narės turėtų imtis priemonių, kad mikroplastiko sudedamosios dalys ir dalelės negalėtų patekti į vandens valdymo sistemas ir būti išpiltos į jūrų aplinką; Pakeitimas 67 Pasiūlymas dėl direktyvos 27 konstatuojamoji dalis (27)   paaiškėjo, kad valstybių narių kas trejus metus rengtos įgyvendinimo ataskaitos nebuvo veiksminga atitikties patikros ir gero įgyvendinimo užtikrinimo priemonė – jos tik tapo nereikalinga administracine našta. Todėl derėtų panaikinti nuostatas, kuriomis valstybės narės įpareigojamos teikti tokias ataskaitas. Atitikties stebėsena turėtų būti atliekama remiantis vien statistiniais duomenimis, kuriuos valstybės narės kasmet pateikia Komisijai; (27)   paaiškėjo, kad valstybių narių kas trejus metus rengtos įgyvendinimo ataskaitos nebuvo veiksminga atitikties patikros ir gero įgyvendinimo užtikrinimo priemonė – jos tik tapo nereikalinga administracine našta. Todėl derėtų panaikinti nuostatas, kuriomis valstybės narės įpareigojamos teikti tokias ataskaitas. Atitikties stebėsena turėtų būti atliekama remiantis statistiniais duomenimis, kuriuos valstybės narės kasmet pateikia Komisijai. Vis dėlto, valstybės narės, gavusios prašymą, nedelsdamos turėtų Komisijai pateikti bet kokią informaciją, kurios reikia tam, kad Komisija įvertintų visos šios direktyvos įgyvendinimą ir jos poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai; Pakeitimas 68 Pasiūlymas dėl direktyvos 28 konstatuojamoji dalis (28)   valstybių narių teikiami statistiniai duomenys yra labai svarbūs Komisijai vertinant, kaip valstybėse narėse laikomasi atliekų teisės aktų. Statistinių duomenų kokybei, patikimumui ir palyginamumui pagerinti reikėtų visus atliekų duomenis teikti pagal vieno langelio principą, panaikinti nereikalingus ataskaitų teikimo reikalavimus, standartizuoti nacionalines ataskaitų teikimo metodikas ir įvesti reikalavimą rengti duomenų kokybės patikrų ataskaitas. Todėl, teikdamos atliekų teisės aktuose nustatytų tikslų įgyvendinimo ataskaitas, valstybės turėtų naudoti Komisijos ir valstybių narių statistikos biurų parengtą naujausią metodiką; (28)   valstybių narių teikiami duomenys ir informacija yra labai svarbūs Komisijai vertinant, kaip valstybėse narėse laikomasi atliekų teisės aktų. Pateikiamų duomenų kokybei, patikimumui ir palyginamumui pagerinti reikėtų nustatyti bendrą duomenų rinkimo ir tvarkymo metodiką, remiantis patikimais šaltiniais, visus atliekų duomenis teikti pagal vieno langelio principą, panaikinti nereikalingus ataskaitų teikimo reikalavimus, standartizuoti nacionalines ataskaitų teikimo metodikas ir įvesti reikalavimą rengti duomenų kokybės patikrų ataskaitas. Todėl, teikdamos atliekų teisės aktuose nustatytų tikslų įgyvendinimo ataskaitas, valstybės turėtų naudoti Komisijos, bendradarbiaujant su valstybių narių statistikos biurais ir nacionalinėmis, regioninėmis bei vietos valdžios institucijomis, atsakingomis už atliekų tvarkymą, parengtą bendrą metodiką; Pakeitimas 69 Pasiūlymas dėl direktyvos 28 a konstatuojamoji dalis (nauja) (28a)  Komisija kas trejus metus turėtų skelbti valstybių narių pateiktais duomenimis ir informacija pagrįstą ataskaitą, kad praneštų Parlamentui ir Tarybai apie pažangą, padarytą siekiant perdirbimo tikslų ir įgyvendinant šioje direktyvoje išdėstytus naujus reikalavimus. Šiose kas trejus metus teikiamose ataskaitose taip pat turėtų būti įvertintas visos Direktyvos 2008/98/EB poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai ir įvertinta, ar reikia iš dalies pakeisti Direktyvą 2008/98/EB, kad ji atitiktų žiedinės ekonomikos tikslus; Pakeitimas 70 Pasiūlymas dėl direktyvos 28 b konstatuojamoji dalis (nauja) (28b)  siekiant prisidėti prie tinkamo valdymo, vykdymo, tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir gerosios patirties bei inovacijų atliekų srityje sklaidos ir siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų Direktyvoje 2008/98/EB nustatytų tikslų įgyvendinimą, Komisija turėtų sukurti platformą, skirtą informacijos mainams ir dalijimuisi gerąja patirtimi tarp Komisijos ir valstybių narių tos direktyvos praktinio įgyvendinimo srityje. Tos platformos veiklos rezultatai turėtų būti skelbiami viešai; Pakeitimas 71 Pasiūlymas dėl direktyvos 28 c konstatuojamoji dalis (nauja) (28c)  perėjimo prie žiedinės ekonomikos ir efektyvesnio išteklių naudojimo teikiamos ekonominės galimybės ir nauda aplinkai yra gerai žinomos. Žingsniai, kurių reikia žiedinei ekonomikai sukurti, yra pateikti įvairiuose politikos dokumentuose ir pasiūlymuose – nuo 2012 m. gruodžio 17 d. paskelbto Europos efektyvaus išteklių naudojimo platformos manifesto dėl efektyviau išteklius naudojančios Europos ir vėliau paskelbtų politikos rekomendacijų iki 2015 m. birželio 25 d. priimto Europos Parlamento pranešimo savo iniciatyva dėl perėjimo prie žiedinės ekonomikos bei galiausiai 2015 m. gruodžio 2 d. paskelbto Komisijos žiedinės ekonomikos veiksmų plano. Visuose juose aprašomi ne tik su atliekomis susiję veiksmai, apimantys visą ciklą, todėl jais turėtų būti vadovaujamasi ne tik nustatant Sąjungos užmojus dėl atliekų teisės aktų, bet ir siekiant užtikrinti, kad būtų imtasi plačių užmojų veiksmų žiedinei ekonomikai sukurti; Pakeitimas 72 Pasiūlymas dėl direktyvos 28 d konstatuojamoji dalis (nauja) (28d)  moksliniai tyrimai ir inovacijos, taip pat pažangūs verslo modeliai, grindžiami efektyviu išteklių naudojimu, būtini siekiant skatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos Sąjungoje, kurioje atliekos būtų laikomos nauju ištekliumi. Kad būtų pasiektas šis tikslas, reikia vykdant programą „Horizontas 2020“ prisidėti prie mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų, kuriais galima įrodyti ir pratiškai patikrinti žiedinės ekonomikos ekonominį ir aplinkosauginį tvarumą. Sykiu, laikantis sistemingo požiūrio, įgyvendinant tokius projektus galima prisidėti prie inovacijoms palankių ir lengvai įgyvendinamų teisės aktų rengimo, nes būtų nustatytas galimas reglamentavimu sukuriamas netikrumas, kliūtys ir spragos, kurie trukdo plėtoti efektyviu išteklių naudojimu grindžiamus verslo modelius; Pakeitimas 73 Pasiūlymas dėl direktyvos 28 e konstatuojamoji dalis (nauja) (28e)  2015 m. gruodžio 2 d. Komisija pristatė ES žiedinės ekonomikos veiksmų planą, siekiant skatinti Europos perėjimą prie žiedinės ekonomikos. Kadangi Komisija priėmė konkrečią ir plataus užmojo veiksmų programą su priemonėmis, apimančiomis visą ciklą, reikia papildomų priemonių tam perėjimui paspartinti; Pakeitimas 74 Pasiūlymas dėl direktyvos 28 f konstatuojamoji dalis (nauja) (28f)  patobulinus išteklių naudojimą būtų galima gerokai padidinti Sąjungos įmonių, valdžios institucijų ir vartotojų grynąsias santaupas ir sykiu sumažinti bendrą metinį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Todėl Komisija iki 2018 m. pabaigos turėtų pasiūlyti pagrindinį išteklių naudojimo efektyvumo rodiklį ir dalinių rodiklių suvestinę, kad būtų stebima pažanga, padaryta siekiant tikslo Sąjungos lygmeniu iki 2030 m. 30 proc. padidinti išteklių naudojimo efektyvumą, palyginti su 2014 m. lygiu; Pakeitimas 75 Pasiūlymas dėl direktyvos 29 konstatuojamoji dalis (29)   kad būtų galima papildyti arba iš dalies pakeisti Direktyvą 2008/98/EB, Komisijai pagal Sutarties 290 straipsnį turėtų būti suteikiami įgaliojimai priimti aktus dėl 5 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 1 dalies, 11a straipsnio 2 ir 6 dalių, 26 straipsnio, 27 straipsnio 1 ir 4 dalių, 38 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai; (29)   kad būtų galima papildyti arba iš dalies pakeisti Direktyvą 2008/98/EB, Komisijai pagal Sutarties 290 straipsnį turėtų būti suteikiami įgaliojimai priimti aktus dėl: –  išsamių sąlygų taikymo kriterijų, kuriais remiantis medžiagos ar objektai turi būti laikomi šalutiniais produktais arba nebelaikomi atliekomis, –  bendrųjų reikalavimų, kurių turi laikytis valstybės narės, kai priima techninius reglamentus dėl nebelaikymo atliekomis statuso, –  atliekų sąrašo nustatymo, –  suderintų kriterijų, kurių reikia laikytis, kai nustatomi gamintojų mokami finansiniai įnašai, siekiant prisiimti didesnę gamintojo atsakomybę, sumoduliuoti pagal realias produktų gyvavimo ciklo pabaigos sąnaudas, –  atliekų susidarymo mažinimo ir atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimo pažangos vertinimo rodiklių, –  bendros vienodo maisto atliekų lygių matavimo metodikos, įskaitant būtinuosius kokybės reikalavimus, –  bendros vienodo į jūrą išmetamų dėl veiklos sausumoje atsirandančių šiukšlių kiekio matavimo metodikos, įskaitant būtinuosius kokybės reikalavimus, –  būtinųjų kokybės ir veiklos reikalavimų, siekiant nustatyti pripažintus parengimo pakartotiniam naudojimui veiklos vykdytojus ir galutinio perdirbimo veiklos vykdytojus, įskaitant specialias duomenų rinkimo, atsekamumo, tikrinimo ir pateikimo taisykles, –  bendros metalų, kurie perdirbti vykdant šiukšlių deginimą arba bendrą atliekų deginimą, svorio apskaičiavimo metodikos, įskaitant perdirbtų metalų kokybės kriterijus, –  Direktyvos 2008/98/EB I priede išvardytų D2, D3, D4, D6, D7 ir D12 atliekų šalinimo operacijų techninių kriterijų ir vykdymo procedūrų ir, jei tikslinga, draudimo vykdyti tokias operacijas, jeigu jos neatitinka tam tikrų su žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga susijusių kriterijų, –  minimalių techninių tvarkymo veiklos, kuriai pagal Direktyvą 2008/98/EB reikia leidimo, standartų, kai esama įrodymų, kad tokie standartai būtų naudingi siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, –  minimalių veiklos, kuriai pagal Direktyvą 2008/98/EB reikia registracijos, standartų, kai esama įrodymų, kad tokie standartai būtų naudingi siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką arba išvengti vidaus rinkos veikimo trikdžių, –  Direktyvos 2008/98/EB II priedo R1 punkte nurodyto deginimo įrenginiams skirtos formulės taikymo specifikacijų, –  duomenų rinkimo ir tvarkymo metodikos, duomenų rinkimo organizavimo tvarkos ir duomenų šaltinių, taip pat valstybių narių Komisijai teikiamų duomenų apie maisto atliekų kiekio mažinimo ir į jūrą išmetamų šiukšlių kiekio mažinimo, parengimo pakartotiniam naudojimui, perdirbimo ir užpildymo, alyvų atliekų tikslų įgyvendinimą formato ir –  Direktyvos 2008/98/EB I–V priedų pritaikymo prie mokslo ir technikos pažangos. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turi gauti tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams turi būti sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; Pakeitimas 76 Pasiūlymas dėl direktyvos 30 konstatuojamoji dalis (30)   siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 2008/98/EB įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai dėl 9 straipsnio 4 ir 5 dalių, 33 straipsnio 2 dalies, 35 straipsnio 5 dalies ir 37 straipsnio 6 dalies. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/201119. (30)   siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 2008/98/EB įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai dėl: –  informacijos apie atliekų tvarkymo planų ir atliekų tvarkymo programų priėmimą ir esminius patikslinimus pateikimo formato ir –  minimalių elektroninių pavojingų atliekų registrų veikimo sąlygų. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/201119. __________________ __________________ 19 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13). 19 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13). Pakeitimas 77 Pasiūlymas dėl direktyvos 33 konstatuojamoji dalis (33)   kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. gerinti atliekų tvarkymą Sąjungoje tokiu būdu padedant apsaugoti bei išsaugoti aplinką ir gerinti jos kokybę, užtikrinti vandenynų gerą būklę ir jūros gėrybių saugą mažinant jūros taršą šiukšlėmis, taip pat apdairiai ir racionaliai naudoti gamtos išteklius visoje Sąjungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl priemonių masto poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti, (33)   kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. gerinti atliekų tvarkymą Sąjungoje tokiu būdu padedant apsaugoti bei išsaugoti aplinką ir gerinti jos kokybę, užtikrinti vandenynų gerą būklę ir jūros gėrybių saugą mažinant jūros taršą šiukšlėmis, taip pat apdairiai, mažiau ir racionaliai naudoti gamtos išteklius visoje Sąjungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl priemonių masto poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti; Pakeitimas 78 Pasiūlymas dėl direktyvos 33 a konstatuojamoji dalis (nauja) (33a)  valstybės narės turėtų užtikrinti aukštą darbuotojų sveikatos ir saugos lygį gamybos, perdirbimo, taisymo ir parengimo pakartotiniam naudojimui ir atliekų sektoriuose, atsižvelgdamos į konkrečius pavojus, kuriuos šiuose sektoriuose patiria darbuotojai, ir turėtų užtikrinti, kad šioje srityje galiojantys Sąjungos teisės aktai būtų tinkamai įgyvendinami ir vykdomi; Pakeitimas 79 Pasiūlymas dėl direktyvos 33 b konstatuojamoji dalis (nauja) (33b)  ši direktyva priimta atsižvelgiant į 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros išdėstytus įsipareigojimus ir ji turėtų būti įgyvendinama ir taikoma vadovaujantis tame susitarime išdėstytomis gairėmis; Pakeitimas 80 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies -1 punktas (naujas) Direktyva 2008/98/EB 1 straipsnio 1 dalis (-1)  1 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: Šia direktyva nustatomos priemonės, skirtos apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą užkertant kelią atliekų susidarymo ir tvarkymo žalingam poveikiui ar sumažinant jį ir sumažinant išteklių naudojimo bendrą poveikį bei padidinant tokio naudojimo veiksmingumą. „Šia direktyva nustatomos priemonės, skirtos apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą užkertant kelią atliekų susidarymui, atliekų susidarymo ir tvarkymo žalingam poveikiui ar sumažinant jį ir sumažinant išteklių naudojimo bendrą poveikį bei padidinant tokio naudojimo veiksmingumą, nes tai itin svarbu siekiant pereiti prie žiedinės ekonomikos ir užtikrinti ilgalaikį Sąjungos konkurencingumą.“; Pakeitimas 81 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis Direktyva 2008/98/EB 3 straipsnio 1 a punktas „1a. „komunalinės atliekos“ – tai: „1a. „komunalinės atliekos“ – tai: a)   mišrios ir atskirai surinktos namų ūkių atliekos, įskaitant a)   mišrios ir atskirai surinktos namų ūkių atliekos, įskaitant –   popierių ir kartoną, stiklą, metalus, plastiką, biologines atliekas, medieną, tekstilę, elektros ir elektroninės įrangos atliekas, baterijų ir akumuliatorių atliekas; –   popierių ir kartoną, stiklą, metalus, plastiką, biologines atliekas, medieną, tekstilę, elektros ir elektroninės įrangos atliekas, baterijų ir akumuliatorių atliekas; –   stambiąsias atliekas, įskaitant buitinius prietaisus, čiužinius, baldus; –   stambiąsias atliekas, įskaitant čiužinius ir baldus; –   sodo ir daržo atliekas, įskaitant lapus, nupjautą žolę; –   sodo ir daržo atliekas, įskaitant lapus, nupjautą žolę; b)   mišrios ir atskirai surinktos atliekos iš kitų šaltinių, kurios savo pobūdžiu, sudėtimi ir kiekiu panašios į namų ūkių atliekas; b)   mišrios ir atskirai surinktos atliekos iš mažųjų įmonių, biuro pastatų ir įstaigų, įskaitant mokyklas, ligonines ir viešojo sektoriaus institucijų pastatus, kurios savo pobūdžiu ir sudėtimi panašios į namų ūkių atliekas; c)   prekyviečių ir gatvių valymo atliekos, įskaitant gatvių sąšlavas, šiukšlių dėžių turinį, parkų ir sodų priežiūros atliekas. c)   prekyviečių ir gatvių valymo atliekos, įskaitant gatvių sąšlavas, šiukšlių dėžių turinį, parkų ir sodų priežiūros atliekas. Komunalinės atliekos neapima kanalizacijos ir nuotekų valymo atliekų, įskaitant nuotekų dumblą, ir statybos bei griovimo atliekų;“; Komunalinės atliekos neapima kanalizacijos ir nuotekų valymo atliekų, įskaitant nuotekų dumblą, ir statybos bei griovimo atliekų. Šioje direktyvoje pateikta komunalinių atliekų apibrėžtis taikytina nepriklausomai nuo privačiojo ar viešojo atliekų tvarkytojo statuso;“; Pakeitimas 82 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 2 punkto a a papunktis (naujas) Direktyva 2008/98/EB 3 straipsnio 1 b punktas (naujas) aa)  įterpiamas šis punktas: „1b. „komercinės ir pramoninės veiklos atliekos“ – tai mišrios ir atskirai surinktos komercinės ir pramoninės veiklos ir (arba) patalpų atliekos. Komercinės ir pramoninės veiklos atliekos neapima komunalinių atliekų, statybos ir griovimo atliekų, taip pat kanalizacijos ir nuotekų valymo atliekų, įskaitant nuotekų dumblą;“; Pakeitimas 83 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktis Direktyva 2008/98/EB 3 straipsnio 2 a punktas 2a.   „nepavojingos atliekos“ – atliekos, kurios neturi nė vienos iš III priede išvardytų pavojingų savybių; 2a.   „nepavojingos atliekos“ – atliekos, kurios neįtrauktos į šio straipsnio 2 punktą; Pakeitimas 84 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis Direktyva 2008/98/EB 3 straipsnio 4 punktas 4.   „biologinės atliekos“ – biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos, namų ūkių, restoranų, viešojo maitinimo įstaigų ir mažmeninės prekybos punktų maisto ir virtuvės atliekos, panašios atliekos iš maisto perdirbimo įmonių ir kitos tokiomis pat biologinio skaidumo savybėmis pasižyminčios panašaus pobūdžio, sudėties ir kiekio atliekos; 4.   „biologinės atliekos“ – biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos, namų ūkių, restoranų, viešojo maitinimo įstaigų ir mažmeninės prekybos punktų maisto ir virtuvės atliekos, panašios atliekos iš maisto perdirbimo įmonių ir kitos tokiomis pat biologinio skaidumo ir kompostavimo savybėmis pasižyminčios atliekos;“; Pakeitimas 85 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 2 punkto d a papunktis (naujas) Direktyva 2008/98/EB 3 straipsnio 9 punktas da)  9 punktas pakeičiamas taip: 9.   „atliekų tvarkymas“ – atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, taip pat tokių operacijų priežiūra ir šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant prekiautojo ar tarpininko tokio pobūdžio veiksmus; „9. „atliekų tvarkymas“ – atliekų surinkimas, vežimas, rūšiavimas, naudojimas ir šalinimas, taip pat tokių operacijų priežiūra ir šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant prekiautojo ar tarpininko tokio pobūdžio veiksmus;“; Pakeitimas 86 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 2 punkto d b papunktis (naujas) Direktyva 2008/98/EB 3 straipsnio 11 punktas db)  11 punktas pakeičiamas taip: 11.   „atskiras surinkimas“ – atliekų surinkimas, kai atliekų srautai atskiriami atsižvelgiant į atliekų rūšį ir pobūdį, taip palengvinant jų specialų apdorojimą; „11. „atskiras surinkimas“ – atliekų surinkimas, kai atliekų srautai atskiriami atsižvelgiant į atliekų rūšį ir pobūdį, taip palengvinant jų specialų apdorojimą, ir ypač parengimo pakartotiniam naudojimui ar perdirbimo operacijas;“; Pakeitimas 87 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 2 punkto e papunktis Direktyva 2008/98/EB 3 straipsnio 16 punktas 16.   „parengimas pakartotiniam naudojimui“ – naudojimo operacija – tikrinimas, valymas arba taisymas, – kurios metu atliekos, produktai ar produktų sudėtinės dalys, kuriuos surinko pripažintas parengimo pakartotiniam naudojimui veiklos vykdytojas arba kurie surinkti taikant užstato ir supirkimo sistemą, paruošiami taip, kad galėtų būti vėl panaudojami be jokio kito išankstinio apdirbimo; 16.   „parengimas pakartotiniam naudojimui“ – naudojimo operacija – tikrinimas, valymas arba taisymas, – kurios metu atliekomis tapę produktai ar produktų sudėtinės dalys, kuriuos surinko pripažintas parengimo pakartotiniam naudojimui veiklos vykdytojas, paruošiami taip, kad galėtų būti vėl panaudojami be jokio kito išankstinio apdirbimo;“; Pakeitimas 88 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 2 punkto e a papunktis (naujas) Direktyva 2008/98/EB 3 straipsnio 16 a punktas (naujas) ea)  įterpiamas šis punktas: „16a. „parengimo pakartotiniam naudojimui veiklos vykdytojas“ – įmonė, tvarkanti atliekas ir dirbanti parengimo pakartotiniam naudojimui proceso grandinėje pagal taikytinas taisykles;“; Pakeitimas 89 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 2 punkto e b papunktis (naujas) Direktyva 2008/98/EB 3 straipsnio 16 b punktas (naujas) eb)  įterpiamas šis punktas: „16b. „pakartotinė gamyba“ – produkto būklės pakeitimas pakartotinai panaudojant, atnaujinant ir pakeičiant sudedamąsias dalis taip, kad produktas atrodytų kaip naujas;“; Pakeitimas 90 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 2 punkto e c papunktis (naujas) Direktyva 2008/98/EB 3 straipsnio 17 punktas ec)  17 punktas pakeičiamas taip: 17.   „perdirbimas“ – bet kokia naudojimo operacija, kuria atliekų medžiagos perdirbamos į produktus ar medžiagas, panaudojamas pirminiais ar kitais tikslais. Ji apima organinių medžiagų perdirbimą, tačiau neapima naudojimo energijai gauti ir perdirbimo į medžiagas, kurios turi būti naudojamos kaip kuras ar užpildymo operacijoms; „17. „perdirbimas“ – bet kokia naudojimo operacija, kuria atliekų medžiagos perdirbamos į produktus ar medžiagas, panaudojamas pirminiais ar kitais tikslais. Ji apima organinį perdirbimą, tačiau neapima naudojimo energijai gauti ir perdirbimo į medžiagas, kurios turi būti naudojamos kaip kuras ar užpildymo operacijoms;“; Pakeitimas 91 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 2 punkto e d papunktis (naujas) Direktyva 2008/98/EB 3 straipsnio -17 a punktas (naujas) ed)  įterpiamas šis punktas: „- 17a. „organinis perdirbimas“ – aerobinis ar anaerobinis biologiškai skaidžių atliekų apdorojimas arba bet koks kitoks jų tvarkymas, kurį taikant gaunami produktai ar medžiagos. Mechaninis biologinis apdorojimas ir šalinimas sąvartyne nelaikomi organinio perdirbimo forma;“; Pakeitimas 92 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 2 punkto f papunktis Direktyva 2008/98/EB 3 straipsnio 17 a punktas 17a.   „galutinio perdirbimo procesas“ – perdirbimo procesas, prasidedantis, kai su atliekomis nebereikia atlikti jokios mechaninės rūšiavimo operacijos ir jos perduodamos į gamybą ir faktiškai perdirbamos į produktus arba medžiagas; 17a.   „galutinio perdirbimo procesas“ – perdirbimo procesas, prasidedantis, kai su atliekomis nebereikia atlikti jokios mechaninės rūšiavimo operacijos ir jos faktiškai perdirbamos į produktus arba medžiagas; Pakeitimas 93 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 2 punkto f papunktis Direktyva 2008/98/EB 3 straipsnio 17 b punktas 17b.   „užpildymas“ – bet kuri naudojimo operacija, kai tam tinkamos atliekos naudojamos iškastoms vietoms užpildyti, taip pat inžineriniais tikslais kraštovaizdžiui formuoti ar statybose, taip jomis pakeičiant neatliekines medžiagas, kurios antraip būtų naudojamos tuo tikslu;“; 17b.   „užpildymas“ – bet kuri naudojimo operacija, išskyrus perdirbimą, kai tam tinkamos nepavojingos inertinės ar kitos nepavojingos atliekos naudojamos iškastoms vietoms užpildyti, taip pat inžineriniais tikslais kraštovaizdžiui formuoti ar statybose, taip jomis pakeičiant neatliekines medžiagas, kurios antraip būtų naudojamos tuo tikslu, jeigu naudojami tik tokie atliekų kiekiai, kurie visiškai būtini iškastų vietų užpildymo ar inžineriniais tikslais; Pakeitimas 94 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 2 punkto f a papunktis (naujas) Direktyva 2008/98/EB 3 straipsnio 17 c punktas (naujas) fa)  įterpiamas šis punktas: „17c. „skiedimas“ – atliekų ir vienos ar daugiau kitų medžiagų ar atliekų maišymas vienos ar daugiau atliekų sudedamųjų dalių koncentracijai sumažinti neatliekant cheminio perdirbimo, kad būtų galima atskiestas atliekas išgabenti tvarkyti arba perdirbti, jeigu tai draudžiama daryti, kai atliekos neatskiestos.“; Pakeitimas 95 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 2 punkto f b papunktis (naujas) Direktyva 2008/98/EB 3 straipsnio 20 a punktas (naujas) fb)  įterpiamas šis punktas: „20a. „nukenksminimas“ – bet kokia operacija, kurią sudaro nepageidaujamų pavojingų sudedamųjų dalių ar teršalų pašalinimas arba apdorojimas, siekiant juos sunaikinti.“; Pakeitimas 96 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 2 punkto f c papunktis (naujas) Direktyva 2008/98/EB 3 straipsnio 20 b punktas (naujas) fc)  įterpiamas šis punktas: „20b. „rūšiavimas“ – tai bet kokia atliekų tvarkymo operacija, kurią vykdant surinktos atliekos suskirstomos į skirtingas grupes ir pogrupius;“; Pakeitimas 97 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 2 punkto f d papunktis (naujas) Direktyva 2008/98/EB 3 straipsnio 20 c punktas (naujas) fd)  įterpiamas šis punktas: „20c. „šiukšlės“ – tyčia ar dėl aplaidumo netinkamai į aplinką viešai prieinamose vietose išmestos smulkios atliekos;“; Pakeitimas 98 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 2 punkto f e papunktis (naujas) Direktyva 2008/98/EB 3 straipsnio 20 d punktas (naujas) fe)  įterpiamas šis punktas: „20d. „maisto atliekos“ – tai valgomi ar nebevalgomi žmonėms skirti maisto produktai, pašalinti iš gamybos arba tiekimo grandinės, siekiant juos išmesti, įskaitant pirminės gamybos, perdirbimo, gamybos, vežimo, sandėliavimo, mažmeninės prekybos ir vartotojų lygmenis, išskyrus pirminės gamybos nuostolius;“; Pakeitimas 99 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 2 punkto f f papunktis (naujas) Direktyva 2008/98/EB 3 straipsnio 20 e punktas (naujas) ff)  įterpiamas šis punktas: „20e. „galutinės atliekos“ – tvarkymo arba naudojimo, įskaitant perdirbimą, operacijų metu susidariusios atliekos, kurių negalima toliau naudoti ir kurios dėl to turi būti pašalintos;“; Pakeitimas 101 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 2 a punktas (naujas) Direktyva 2008/98/EB 4 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa 2a)  4 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: 2.   Taikydamos 1 dalyje nurodytą atliekų hierarchiją valstybės narės imasi priemonių paskatinti naudoti tas galimybes, kurių rezultatas visais požiūriais palankiausias aplinkai. Todėl gali būti reikalingi konkretūs, hierarchijoje neišsitenkantys atliekų srautai, kai tai pagrindžiama gyvavimo ciklo samprata, aprėpiančia bendrą tokių atliekų susidarymo ir tvarkymo poveikį. „2. Taikydamos 1 dalyje nurodytą atliekų hierarchiją valstybės narės imasi priemonių paskatinti naudoti tas galimybes, kurių rezultatas visais požiūriais palankiausias aplinkai. Todėl gali būti reikalingi konkretūs, hierarchijoje neišsitenkantys atliekų srautai, kai tai pagrindžiama gyvavimo ciklo samprata, aprėpiančia bendrą tokių atliekų susidarymo ir tvarkymo poveikį. Tam gali prireikti, kad prieš tolesnį tvarkymą būtų atliktas tam tikrų atliekų nukenksminimas.“; Pakeitimas 102 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 3 punktas Direktyva 2008/98/EB 4 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa 3.   Valstybės narės tinkamomis ekonominėmis priemonėmis skatina laikytis atliekų hierarchijos. 3.   Valstybės narės tinkamomis ekonominėmis ir kitomis priemonėmis skatina laikytis atliekų hierarchijos. Tos priemonės gali apimti IVa priede nurodytas priemones, siekiant paskatinti įgyvendinti 29 straipsnyje nurodytas atliekų prevencijos programas ir remti veiklą, kurios tikslas – pasiekti 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslus, kad būtų panaudojama kuo daugiau antrinių žaliavų ir kompensuojamas sąnaudų, palyginti su pirminių žaliavų naudojimo sąnaudomis, skirtumas. Pakeitimas 103 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 3 punktas Direktyva 2008/98/EB 4 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa Valstybės narės Komisijai praneša apie konkrečias pagal šią dalį nustatytas priemones iki [įrašyti datą, kuri yra aštuoniolika mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo] ir po to kas penkerius metus.“; Valstybės narės Komisijai praneša apie konkrečias pagal šią dalį nustatytas priemones iki [įrašyti datą, kuri yra aštuoniolika mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo] ir po to kas trejus metus.“; Pakeitimas 104 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 3 a punktas (naujas) Direktyva 2008/98/EB 4 straipsnio 3 a dalis (nauja) 3a)  4 straipsnis papildomas šia pastraipa: „3a. Valstybės narės sukuria mokesčių sistemas, siekdamos užtikrinti šiai direktyvai įgyvendinti būtinos komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros finansavimą.“; Pakeitimas 105 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 3 b punktas (naujas) Direktyva 2008/98/EB 4 straipsnio 3 b dalis (nauja) 3b)  4 straipsnis papildomas šia pastraipa: „3b. Valstybės narės laikosi atliekų hierarchijos, siekdamos paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos. To siekdamos, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/20131a valstybės narės laikosi atliekų hierarchijos, kai skirsto bet kokias Sąjungos lėšas, ir, darydamos investicijas į atliekų tvarkymo infrastruktūrą, teikia pirmenybę prevencijai, pakartotiniam naudojimui, parengimui pakartotinai naudoti ir perdirbimui. _________________ 1a 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).“; Pakeitimas 107 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 3 c punktas (naujas) Direktyva 2008/98/EB 4 a straipsnis (naujas) 3c)  įterpiamas šis straipsnis: „4a straipsnis Maisto atliekų hierarchija 1.  Atliekų prevencijos ir tvarkymo srities teisės aktuose ir politikoje prioritetų eiliškumas nustatomas pagal šią specialią maisto atliekų hierarchiją: a)  šaltinio prevencija; b)  valgomų maisto produktų išsaugojimas, pirmenybę teikiant žmonėms skirtam maistui, o ne gyvūnų pašarams ar perdirbimui į ne maisto produktus; c)  organinis perdirbimas; d)  energijos gamyba iš atliekų; e)  šalinimas. 2.  Maisto atliekų prevencijos tikslu valstybės narės teikia paskatas, pavyzdžiui, nustato savanoriškus susitarimus, sudaro palankesnes sąlygas dovanoti maistą arba, kai tinkama, taiko finansines ar fiskalines priemones.“; Pakeitimas 108 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunktis Direktyva 2008/98/EB 5 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis 1.   Valstybės narės užtikrina, kad medžiaga ar objektas, gaunamas gamybos procese, kurio pirminis tikslas nėra šios medžiagos ar šio objekto gamyba, būtų laikomas ne atliekomis, o šalutiniu produktu, jei įvykdomos šios sąlygos:“; 1.   Medžiaga ar objektas, gaunamas gamybos procese, kurio pirminis tikslas nėra šios medžiagos ar šio objekto gamyba, laikomas ne atliekomis, o šalutiniu produktu, jei įvykdomos šios sąlygos:“; Pakeitimas 109 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktis Direktyva 2008/98/EB 5 straipsnio 2 dalis 2.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 38a straipsnį, kuriais nustatomi išsamūs 1 dalyje nustatytų sąlygų taikymo konkrečioms medžiagoms ar objektams kriterijai.“; 2.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 38a straipsnį, kuriais papildoma ši direktyva ir nustatomi išsamūs 1 dalyje nustatytų sąlygų taikymo konkrečioms medžiagoms ar objektams kriterijai. Rengdama išsamius kriterijus, Komisija teikia pirmenybę šiuo metu taikomai ir atkartojamai pramonės simbiozės praktikai. Pakeitimas 110 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 4 punkto b a papunktis (naujas) Direktyva 2008/98/EB 5 straipsnio 2 a dalis (nauja) ba)  įterpiama ši dalis: „2a. Kai 2 dalyje nustatytą procedūrą atitinkantys kriterijai Sąjungos lygmeniu nenustatyti, valstybės narės prireikus kiekvienu atskiru atveju gali nustatyti išsamius 1 dalyje nurodytų sąlygų taikymo tam tikroms medžiagoms ar objektams kriterijus, įskaitant teršalų ribines vertes.“; Pakeitimas 111 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 4 punkto c papunktis Direktyva 2008/98/EB 5 straipsnio 3 dalis 3.   Valstybės narės Komisijai praneša apie techninius reglamentus, kuriuos jos priima pagal 1 dalį ir laikydamosi 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2015/1535/EB, nustatančios informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (*), kai to reikalaujama pagal tą direktyvą. 3.   Valstybės narės Komisijai praneša apie techninius reglamentus, kuriuos jos priima pagal 2a dalį laikydamosi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535*. _______________ ______________ (*) OL L 241, 2015 9 17, p. 1. * 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015 9 17, p. 1). Pakeitimas 112 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 5 punkto a papunkčio i punktas Direktyva 2008/98/EB 6 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis 1.   Valstybės narės užtikrina, kad atliekos, su kuriomis atlikta naudojimo operacija, nebebūtų laikomos atliekomis, jei įvykdomos šios sąlygos: 1.   Valstybės narės užtikrina, kad atliekos, su kuriomis atlikta perdirbimo ar kita naudojimo operacija, nebebūtų laikomos atliekomis, jei įvykdomos šios sąlygos: Pakeitimas 113 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 5 punkto b papunktis Direktyva 2008/98/EB 6 straipsnio 2 dalis 2.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 38a straipsnį, kuriais nustatomi išsamūs 1 dalyje nustatytų sąlygų taikymo konkrečioms atliekoms kriterijai. Prireikus į tuos išsamius kriterijus įtraukiamos teršalų ribinės vertės ir juose atsižvelgiama į bet kokį galimą medžiagos ar objekto neigiamą poveikį aplinkai. 2.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 38a straipsnį, kuriais, remiantis padėties valstybėse narėse stebėjimo rezultatais, papildoma ši direktyva ir nustatomi išsamūs 1 dalyje nustatytų sąlygų taikymo tam tikroms atliekoms kriterijai. Prireikus į tuos išsamius kriterijus įtraukiamos teršalų ribinės vertės ir juose atsižvelgiama į bet kokį galimą medžiagos ar objekto neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai. Pakeitimas 114 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 5 punkto b papunktis Direktyva 2008/98/EB 6 straipsnio 3 dalis 3.   Atliekos, kurios pagal 1 dalį nebelaikomos atliekomis, gali, skaičiuojant šioje direktyvoje, Direktyvoje 94/62/EB, Direktyvoje 2000/53/EB, Direktyvoje 2006/66/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2012/19/ES(*) nustatytų tikslų įgyvendinimo pažangą, būti laikomomis atitinkamai parengtomis pakartotiniam naudojimui, perdirbtomis arba panaudotomis, jei jos buvo rengiamos pakartotiniam naudojimui, perdirbamos arba naudojamos pagal tas direktyvas. 3.   Atliekos, kurios pagal 1 dalį nebelaikomos atliekomis, gali būti įtraukiamos skaičiuojant šioje direktyvoje, Direktyvoje 94/62/EB, Direktyvoje 2000/53/EB, Direktyvoje 2006/66/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2012/19/ES(*) nustatytų parengimo pakartotiniam naudojimui, perdirbimo ar panaudojimo tikslų įgyvendinimo pažangą, jei jos buvo atitinkamai rengiamos pakartotiniam naudojimui, perdirbamos arba naudojamos pagal tas direktyvas. Atliekų, kurios nebelaikomos atliekomis, svoris gali būti įtrauktas į ataskaitą kaip perdirbtų atliekų svoris, jeigu medžiagos, kurios nebelaikomos atliekomis, bus perdirbamos, išskyrus energijos gamybos operacijas ir perdirbimą į medžiagas, kurios bus panaudotos kaip kuras arba užpildymo operacijoms. Pakeitimas 115 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 5 punkto b papunktis Direktyva 2008/98/EB 6 straipsnio 3 a dalis (nauja) 3a.  Kai 2 dalyje numatytą procedūrą atitinkantys kriterijai Sąjungos lygmeniu nenustatyti, valstybės narės gali nustatyti išsamius 1 dalyje nurodytų sąlygų taikymo tam tikroms atliekoms kriterijus, įskaitant teršalų ribines vertes. Pakeitimas 116 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 5 punkto b papunktis Direktyva 2008/98/EB 6 straipsnio 3 b dalis (nauja) 3b.  Kai tie kriterijai nenustatyti nacionaliniu lygmeniu, valstybės narės užtikrina, kad atliekos, su kuriomis atlikta naudojimo operacija, būtų nebelaikomos atliekomis, jeigu jos atitinka 1 dalyje nurodytas sąlygas – atitiktį nacionalinė kompetentinga institucija tikrina kiekvienu atveju atskirai. Pakeitimas 117 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 5 punkto b papunktis Direktyva 2008/98/EB 6 straipsnio 3 c dalis (nauja) 3c.  Siekiant užtikrinti darną vidaus rinkoje, Komisijai pagal 38a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva ir nustatomi bendrieji reikalavimai, kurių valstybės narės turi laikytis priimdamos techninius reglamentus pagal šio straipsnio 3a ir 3b dalis. Pakeitimas 118 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 5 punkto b papunktis Direktyva 2008/98/EB 6 straipsnio 4 dalis 4.   Valstybės narės praneša Komisijai apie techninius reglamentus, priimtus pagal 1 dalį ir laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2015/1535/EB, jei to reikalaujama pagal tą direktyvą. 4.   Valstybės narės praneša Komisijai apie techninius reglamentus, priimtus pagal 3a ir 3b dalis laikantis Direktyvos (ES) 2015/1535. Pakeitimas 119 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 6 punkto a a papunktis (naujas) Direktyva 2008/98/EB 7 straipsnio 4 dalis aa)  4 dalis pakeičiama taip: 4.   Negalima pavojingų atliekų perklasifikuoti į nepavojingas, jei jos buvo atskiestos arba sumaišytos siekiant sumažinti pradines pavojingų medžiagų koncentracijas, kurios būtų mažesnės negu nustatytos mažiausios ribinės vertės, kurioms esant atliekos apibrėžiamos kaip pavojingos. „4. Negalima pavojingų atliekų perklasifikuoti į nepavojingas arba pakeisti nurodomų jų pavojingų savybių, jei jos buvo atskiestos arba sumaišytos siekiant sumažinti pradines pavojingų medžiagų koncentracijas, kurios būtų mažesnės negu nustatytos mažiausios ribinės vertės, kurioms esant atliekos apibrėžiamos kaip pavojingos arba nustatomos pavojingos savybės.“; Pakeitimas 120 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 7 punkto -a papunktis (naujas) Direktyva 2008/98/EB 8 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa -a)  1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: 1.   Siekiant sustiprinti atliekų pakartotinį naudojimą, prevenciją, perdirbimą ir kitokį naudojimą, valstybės narės gali imtis įstatyminių arba neįstatyminių priemonių užtikrinti, kad bet kurio fizinio ar juridinio asmens, kurio profesinė veikla yra produktų kūrimas, gamyba, tvarkymas, apdorojimas, pardavimas ar importas (produkto gamintojas), gamintojo atsakomybė yra padidinta. „1. Siekiant sustiprinti atliekų pakartotinį naudojimą, prevenciją, perdirbimą ir kitokį naudojimą, valstybės narės imasi įstatyminių arba neįstatyminių priemonių užtikrinti, kad bet kurio fizinio ar juridinio asmens, kurio profesinė veikla yra produktų kūrimas, gamyba, tvarkymas, apdorojimas, pardavimas ar importas (produkto gamintojas), gamintojo atsakomybė būtų padidinta.“; Pakeitimas 121 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 7 punkto a papunktis Direktyva 2008/98/EB 8 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa Tokios priemonės taip pat gali apimti didesnės gamintojo atsakomybės sistemų, kuriose apibrėžiami konkretūs produktų gamintojų veiklos ir finansiniai įpareigojimai, sukūrimą. Tokios priemonės taip pat gali apimti didesnės gamintojo atsakomybės sistemų, apimančių didesnės gamintojo atsakomybės prisiėmimą individualiai ar kolektyviai, sukūrimą. Tokias sistemas sudaro taisyklės, kuriose apibrėžiami konkretūs produktų gamintojų veiklos ir (arba) finansiniai įpareigojimai, kuriais gamintojo atsakomybė išplečiama ir taikoma vartotojų nebenaudojamo produkto gyvavimo ciklo etapuose. Valstybės narės nustato tokias sistemas, taikytinas bent pakuotėms, kaip apibrėžta Direktyvos 94/62/EB 3 straipsnio 1 punkte, elektros ir elektroninei įrangai, kaip apibrėžta Direktyvos 2012/19/ES 3 straipsnio 1 dalies a punkte, baterijoms ir akumuliatoriams, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/66/EB 3 straipsnio 1 punkte, ir netinkamoms eksploatuoti transporto priemonėms, kaip apibrėžta Direktyvos 2000/53/EB 2 straipsnio 2 punkte. Pakeitimas 122 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 7 punkto a a papunktis (naujas) Direktyva 2008/98/EB 8 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa aa)  2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: 2.   Valstybės narės gali imtis tinkamų priemonių, skatinančių taip projektuoti produktus, kad būtų mažinamas poveikis aplinkai ir atliekų susidarymas produktų gamybos ir vėlesnio naudojimo metu ir kad būtų užtikrinama, jog atliekomis tapusių produktų naudojimas bei šalinimas būtų vykdomas pagal 4 ir 13 straipsnius. „2. Valstybės narės imasi tinkamų priemonių, skatinančių gamintojus tobulinti produktų ir produktų sudedamųjų dalių projektavimą, kad būtų didinamas išteklių naudojimo efektyvumas, mažinamas poveikis aplinkai ir atliekų susidarymas produktų gamybos ir vėlesnio naudojimo metu ir kad būtų užtikrinama, jog atliekomis tapusių produktų naudojimas bei šalinimas būtų vykdomas pagal 4 ir 13 straipsnius.“; Pakeitimas 123 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 7 punkto b papunktis Direktyva 2008/98/EB 8 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa Tokios priemonės, be kita ko, gali apimti produktų, kurie tinka daugkartiniam naudojimui, kurie yra techniškai patvarūs ir kuriuos, kai jie tampa atliekomis, galima parengti pakartotiniam naudojimui ir perdirbti, kūrimą, gamybą ir pateikimą rinkai, taip sudarant sąlygas tinkamai įgyvendinti atliekų hierarchiją. Nustatant priemones atsižvelgiama į produktų poveikį per visą jų gyvavimo ciklą. Tokios priemonės apima produktų ir medžiagų, kurie tinka daugkartiniam naudojimui, kurie yra techniškai patvarūs, lengvai pataisomi ir kuriuos, kai jie tampa atliekomis ir parengiami pakartotiniam naudojimui ar perdirbami, galima pateikti rinkai, kūrimą, gamybą ir pateikimą rinkai, taip sudarant sąlygas tinkamai įgyvendinti atliekų hierarchiją. Nustatant priemones atsižvelgiama į produktų poveikį per visą jų gyvavimo ciklą, įskaitant galimybes juos ne kartą perdirbti, kai tinkama, ir atliekų hierarchiją. Pakeitimas 124 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 7 punkto b a papunktis (naujas) Direktyva 2008/98/EB 8 straipsnio 2 a dalis (nauja) ba)  įterpiama ši dalis: „2a. Valstybės narės Komisijai praneša apie pagal 1 ir 2 dalis priimtas priemones ne vėliau kaip [prašom įrašyti datą: trisdešimt šeši mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] ir po to kas trejus metus. Komisija šiuos gautus pranešimus paskelbia.“; Pakeitimas 125 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 7 punkto b b papunktis (naujas) Direktyva 2008/98/EB 8 straipsnio 4 dalis bb)  4 dalis pakeičiama taip: 4.   Didesnė gamintojo atsakomybė taikoma nepažeidžiant 15 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybės už atliekų tvarkymą ir nedarant poveikio galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių specifinius atliekų srautus ar produktus, taikymui. „4. Didesnė gamintojo atsakomybė taikoma nedarant poveikio 15 straipsnio 1 dalyje numatytai atsakomybei už atliekų tvarkymą. 8 ir 8a straipsnių nuostatos nedaro poveikio kituose Sąjungos teisės aktuose išdėstytų didesnės gamintojo atsakomybės nuostatų taikymui.“; Pakeitimas 126 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 7 punkto c papunktis Direktyva 2008/98/EB 8 straipsnio 5 dalis 5.   Komisija organizuoja informacijos mainus tarp valstybių narių ir subjektų, susijusių su gamintojų atsakomybės schemomis, dėl praktinio 8a priede nustatytų reikalavimų įgyvendinimo ir geriausių būdų, kaip užtikrinti tinkamą didesnės gamintojo atsakomybės sistemų valdymą ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Tai, be kita ko, apima keitimąsi informacija apie gamintojo atsakomybės organizacijų organizacinius aspektus ir stebėseną, atliekų tvarkymo subjektų atranką ir šiukšlių prevenciją. Komisija skelbia informacijos mainų rezultatus. 5.   Ne vėliau kaip ... [prašom įrašyti datą: šeši mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija įdiegia platformą, skirtą informacijos mainams tarp valstybių narių, pilietinės visuomenės organizacijų, regioninės ir vietos valdžios institucijų ir subjektų, susijusių su gamintojų atsakomybės sistemomis, dėl praktinio 8a straipsnyje nustatytų reikalavimų įgyvendinimo ir geriausių būdų, kaip užtikrinti tinkamą didesnės gamintojo atsakomybės sistemų valdymą, tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir sklandų vidaus rinkos veikimą. Tai, be kita ko, apima keitimąsi informacija apie gamintojo atsakomybės organizacijų organizacinius aspektus ir stebėseną, suderintų 8a straipsnio 4 dalies b punkte nurodytų finansinių įnašų kriterijų rengimą, atliekų tvarkymo subjektų atranką ir atliekų susidarymo bei šiukšlių prevenciją. Komisija skelbia informacijos mainų rezultatus ir gali pateikti gaires dėl atitinkamų aspektų. Ne vėliau kaip ... [prašom įrašyti datą: 12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija, remdamasi atliktu tyrimu ir atsižvelgdama į platformos pateiktą informaciją, priima gaires dėl 8a straipsnio 4 dalies b punkte nurodytų finansinių įnašų nustatymo. Siekiant užtikrinti darną vidaus rinkoje, Komisija pagal 38a straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva ir nustatomi suderinti kriterijai, kuriuos valstybės narės taiko nustatydamos 8a straipsnio 4 dalies b punkte nurodytus finansinius įnašus. Pakeitimas 127 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 8 punktas Direktyva 2008/98/EB 8 a straipsnio pavadinimas Bendrieji didesnės gamintojo atsakomybės sistemos reikalavimai Bendrieji būtiniausi didesnės gamintojo atsakomybės sistemos reikalavimai Pakeitimas 128 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 8 punktas Direktyva 2008/98/EB 8 a straipsnio 1 dalies 1 įtrauka –   aiškiai apibrėžtos Sąjungos rinkai prekes teikiančių produktų gamintojų, jų vardu didesnės gamintojo atsakomybės sistemas įgyvendinančių organizacijų, privačiųjų arba viešųjų atliekų tvarkymo subjektų, vietos valdžios institucijų ir, prireikus, pripažintų parengimo pakartotiniam naudojimui veiklos vykdytojų funkcijos ir atsakomybė; –   aiškiai apibrėžtos visų susijusių subjektų, be kita ko, Sąjungos rinkai prekes teikiančių produktų gamintojų, jų vardu, taikant kolektyvinės atsakomybės sistemas, didesnės gamintojo atsakomybės sistemas įgyvendinančių organizacijų, privačiųjų arba viešųjų atliekų tvarkymo subjektų, platintojų, regioninės ir vietos valdžios institucijų ir, prireikus, pakartotinio naudojimo ir taisymo tinklų, socialinės ekonomikos įmonių ir pripažintų parengimo pakartotiniam naudojimui veiklos vykdytojų funkcijos ir atsakomybė; Pakeitimas 129 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 8 punktas Direktyva 2008/98/EB 8 a straipsnio 1 dalies 2 įtrauka –   nustatyti išmatuojami atliekų tvarkymo tikslai pagal atliekų hierarchiją, kuriais siekiama įgyvendinti bent kiekybinius sistemai taikomus tikslus, nustatytus šioje direktyvoje, Direktyvoje 94/62/EB, Direktyvoje 2000/53/EB, Direktyvoje 2006/66/EB ir Direktyvoje 2012/19/ES; –   nustatyti išmatuojami atliekų mažinimo tikslai ir atliekų tvarkymo tikslai pagal atliekų hierarchiją, kuriais siekiama įgyvendinti bent kiekybinius sistemai taikomus tikslus, nustatytus šioje direktyvoje, Direktyvoje 94/62/EB, Direktyvoje 2000/53/EB, Direktyvoje 2006/66/EB ir Direktyvoje 2012/19/ES; Pakeitimas 130 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 8 punktas Direktyva 2008/98/EB 8 a straipsnio 1 dalies 3 įtrauka –   nustatyta ataskaitų teikimo sistema, skirta duomenims apie gamintojų, kuriems taikoma didesnės gamintojo atsakomybės sistema, Sąjungos rinkai pateiktus produktus rinkti. Šiems produktams tapus atliekomis, užtikrinama, kad šioje sistemoje būtų registruojami duomenys apie tų atliekų surinkimą ir apdorojimą ir, prireikus, būtų konkrečiai nurodomi tų atliekinių medžiagų srautai; –   nustatyta ataskaitų teikimo sistema, skirta patikimiems ir tiksliems duomenims apie gamintojų, kuriems taikoma didesnės gamintojo atsakomybės sistema, Sąjungos rinkai pateiktus produktus rinkti. Šiems produktams tapus atliekomis, užtikrinama, kad šioje sistemoje būtų registruojami patikimi ir tikslūs duomenys apie tų atliekų surinkimą ir apdorojimą ir, prireikus, būtų konkrečiai nurodomi tų atliekinių medžiagų srautai; Pakeitimas 131 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 8 punktas Direktyva 2008/98/EB 8 a straipsnio 1 dalies 4 įtrauka –   taip pat užtikrinama, kad produktų gamintojams, taip pat ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms, būtų sudarytos vienodos sąlygos ir jie nebūtų diskriminuojami. –   taip pat užtikrinama, kad produktų gamintojams, surinkimo, vežimo ir tvarkymo paslaugų teikėjams, taip pat ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms, būtų sudarytos vienodos sąlygos ir jie nebūtų diskriminuojami. Pakeitimas 132 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 8 punktas Direktyva 2008/98/EB 8 a straipsnio 2 dalis 2.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad užtikrintų, jog atliekų turėtojai, kuriems taikomos pagal 8 straipsnio 1 dalį nustatytos didesnės gamintojo atsakomybės sistemos, būtų informuoti apie esamas atliekų surinkimo sistemas ir šiukšlių prevenciją. Valstybės narės taip pat imasi atitinkamų priemonių – ekonominių iniciatyvų ar reguliavimo nuostatų, – kad atliekų turėtojus paskatintų dalyvauti įvairiose įdiegtose atskiro atliekų surinkimo sistemose. 2.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad užtikrintų, jog atliekų turėtojai, kuriems taikomos pagal 8 straipsnio 1 dalį nustatytos didesnės gamintojo atsakomybės sistemos, būtų informuoti apie esamas grąžinimo sistemas, pakartotinio naudojimo ir taisymo tinklus, pripažintus parengimo pakartotiniam naudojimui veiklos vykdytojus, atliekų surinkimo sistemas ir šiukšlių prevenciją. Valstybės narės taip pat imasi atitinkamų priemonių – ekonominių iniciatyvų ar reguliavimo nuostatų, – kad atliekų turėtojus paskatintų prisiimti atsakomybę už tai, kad jų atliekos patektų į įvairias įdiegtas atskiro atliekų surinkimo sistemas. Pakeitimas 133 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 8 punktas Direktyva 2008/98/EB 8 a straipsnio 3 dalies a punktas a)   būtų aiškiai apsibrėžusios geografinę aprėptį ir su kokiais produktais bei medžiagomis jos dirba; a)   būtų aiškiai apsibrėžusios geografinę aprėptį ir su kokiais produktais bei medžiagomis jos dirba, atsižvelgiant į pardavimo teritoriją ir neapsiribojant tik tokiomis teritorijomis, kuriose atliekų rinkimas ir tvarkymas yra pelningas; Pakeitimas 134 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 8 punktas Direktyva 2008/98/EB 8 a straipsnio 3 dalies b punktas b)   turėtų reikiamas veiklos ir finansines priemones didesnės gamintojų atsakomybės įpareigojimams įgyvendinti; b)   turėtų reikiamas veiklos ir (arba) finansines priemones didesnės gamintojų atsakomybės įpareigojimams įgyvendinti; Pakeitimas 135 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 8 punktas Direktyva 2008/98/EB 8 a straipsnio 3 dalies d punkto 2 įtrauka –   gamintojų sumokėtus finansinius įnašus; –   taikant kolektyvinės atsakomybės sistemas, gamintojų sumokėtus finansinius įnašus už parduotą vienetą arba už rinkai pateiktų produktų toną; Pakeitimas 136 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 8 punktas Direktyva 2008/98/EB 8 a straipsnio 3 dalies d punkto 3 įtrauka –   atliekų tvarkymo subjektų atrankos tvarką. –   taikant kolektyvinės atsakomybės sistemas, atliekų tvarkymo subjektų atrankos tvarką; Pakeitimas 137 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 8 punktas Direktyva 2008/98/EB 8 a straipsnio 3 dalies d punkto 3 a įtrauka (nauja) –   1 dalies antroje įtraukoje nurodytų atliekų mažinimo tikslų ir atliekų tvarkymo tikslų įgyvendinimo pažangą. Pakeitimas 139 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 8 punktas Direktyva 2008/98/EB 8 a straipsnio 4 dalies a punkto įžanginė dalis ir 1 įtrauka a)   apimtų visas Sąjungos rinkai pateikiamų produktų atliekų tvarkymo išlaidas, įskaitant visas šias išlaidas: a)   apimtų visas šias Sąjungos rinkai pateikiamų produktų atliekų tvarkymo išlaidas: –   atskiro surinkimo, rūšiavimo ir apdorojimo operacijų, reikalingų 1 dalies antroje įtraukoje nurodytiems atliekų tvarkymo tikslams pasiekti, išlaidas, apskaičiuojamas atsižvelgiant į pajamas, gautas pakartotinai naudojant produktus arba pardavus iš tų produktų gautas antrines žaliavas; –   atskiro surinkimo, rūšiavimo, vežimo ir apdorojimo operacijų, reikalingų siekiant užtikrinti tinkamą atliekų tvarkymą, išlaidas, apskaičiuojamas atsižvelgiant į pajamas, gautas pakartotinai naudojant produktus arba pardavus iš tų produktų gautas antrines žaliavas; Pakeitimas 140 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 8 punktas Direktyva 2008/98/EB 8 a straipsnio 4 dalies b punktas b)   būtų moduliuojami remiantis realiomis pavienio produkto arba panašių produktų grupių gyvavimo ciklo pabaigos sąnaudomis, visų pirma atsižvelgiant į galimybes juos pakartotinai naudoti arba perdirbti; b)   taikant kolektyvinės atsakomybės sistemas, būtų moduliuojami remiantis realiomis pavienio produkto arba panašių produktų grupių gyvavimo ciklo pabaigos sąnaudomis, visų pirma atsižvelgiant į jų patvarumą, galimybes juos sutaisyti, pakartotinai naudoti ir perdirbti ir į tai, ar esama pavojingų medžiagų, taip laikantis gyvavimo ciklo požiūrio ir atitinkamų Sąjungos teisės aktų reikalavimų ir, kai esama suderintų kriterijų, remiantis tais kriterijais, kad būtų užtikrintas sklandus vidaus rinkos veikimas; Pakeitimas 141 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 8 punktas Direktyva 2008/98/EB 8 a straipsnio 4 dalies c punktas c)   būtų grindžiami suteiktų paslaugų optimizuotomis sąnaudomis tais atvejais, kai viešieji atliekų tvarkymo subjektai yra atsakingi už didesnės gamintojo atsakomybės sistemos veiklos užduočių įgyvendinimą. c)   būtų grindžiami suteiktų paslaugų optimizuotomis sąnaudomis tais atvejais, kai viešieji atliekų tvarkymo subjektai yra atsakingi už didesnės gamintojo atsakomybės sistemos veiklos užduočių įgyvendinimą. Optimizuotos paslaugų sąnaudos turi būti skaidrios ir atspindėti viešųjų atliekų tvarkymo subjektų išlaidas, patirtas įgyvendinant didesnės gamintojo atsakomybės sistemos veiklos užduotis. Pakeitimas 142 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 8 punktas Direktyva 2008/98/EB 8 a straipsnio 5 dalies 1 pastraipa Valstybės narės sukuria tinkamą stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo sistemą, kad užtikrintų, jog produktų gamintojai įgyvendintų jiems nustatytus didesnės gamintojų atsakomybės įpareigojimus, būtų tinkamai naudojamos finansinės priemonės ir visi su sistemos įgyvendinimu susiję subjektai teiktų patikimus duomenis. Valstybės narės sukuria tinkamą stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo sistemą, kad užtikrintų, jog produktų gamintojai, įskaitant nuotolinio pardavimo atveju, įgyvendintų jiems nustatytus didesnės gamintojų atsakomybės įpareigojimus, būtų tinkamai naudojamos finansinės priemonės ir visi su sistemos įgyvendinimu susiję subjektai teiktų patikimus duomenis. Pakeitimas 143 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 8 punktas Direktyva 2008/98/EB 8 a straipsnio 5 dalies 2 pastraipa Jei valstybės narės teritorijoje didesnės gamintojų atsakomybės įpareigojimus gamintojų vardu įgyvendina daug organizacijų, valstybė narė įsteigia nepriklausomą instituciją, kuri prižiūri didesnės gamintojų atsakomybės įpareigojimų įgyvendinimą. Valstybės narės paskiria arba įsteigia nepriklausomą instituciją, kuri prižiūri didesnės gamintojų atsakomybės įpareigojimų įgyvendinimą ir visų pirma tikrina, ar didesnės gamintojų atsakomybės organizacijos laikosi šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų. Pakeitimas 144 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 8 punktas Direktyva 2008/98/EB 8 a straipsnio 6 dalis 6.   Valstybės narės sukuria diskusijų forumą, kad užtikrintų reguliarų dialogą tarp suinteresuotųjų subjektų, susijusių su didesnės gamintojo atsakomybės sistemos įgyvendinimu, įskaitant privačiuosius ar viešuosius atliekų tvarkymo subjektus, vietos valdžios institucijas ir, prireikus, pripažintus parengimo pakartotiniam naudojimui veiklos vykdytojus. 6.   Valstybės narės paskiria arba sukuria diskusijų forumą, kad užtikrintų reguliarų dialogą tarp visų suinteresuotųjų subjektų, susijusių su didesnės gamintojo atsakomybės sistemos įgyvendinimu, įskaitant gamintojus ir platintojus, privačiuosius ar viešuosius atliekų tvarkymo subjektus, socialinės ekonomikos subjektus, vietos valdžios institucijas, pilietinės visuomenės organizacijas ir, prireikus, pakartotinio naudojimo ir taisymo tinklus bei pripažintus parengimo pakartotiniam naudojimui veiklos vykdytojus.“ Pakeitimas 145 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 9 punktas Direktyva 2008/98/EB 9 straipsnio -1 dalis (nauja) -1.  Kad prisidėtų prie atliekų prevencijos, valstybės narės siekia bent šių tikslų: a)  gerokai sumažinti susidarančių atliekų kiekį; b)  atsieti atliekų susidarymą nuo ekonomikos augimo; c)  palaipsniui pakeisti labai didelį susirūpinimą keliančias chemines medžiagas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 57 straipsnyje, jeigu esama tinkamų, ekonominiu ir technologiniu požiūriu perspektyvių kitų medžiagų ar technologijų; d)  iki 2025 m. pasiekti Sąjungos maisto atliekų sumažinimo 30 proc. tikslą ir iki 2030 m. pasiekti Sąjungos maisto atliekų sumažinimo 50 proc., palyginti su 2014 m., tikslą; e)  iki 2025 m. pasiekti Sąjungos į jūrą išmetamų šiukšlių kiekio sumažinimo 30 proc. tikslą ir iki 2030 m. pasiekti Sąjungos į jūrą išmetamų šiukšlių kiekio sumažinimo 50 proc., palyginti su 2014 m., tikslą. Pakeitimas 146 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 9 punktas Direktyva 2008/98/EB 9 straipsnio 1 dalis 1.   Valstybės narės imasi atliekų susidarymo prevencijos priemonių. Šiomis priemonėmis turi būti: 1.   Kad pasiektų -1 dalyje nustatytus tikslus, valstybės narės imasi bent šių priemonių: –   skatinama naudoti produktus, kuriems tausiai naudojami ištekliai, kurie yra patvarūs, tinkami taisyti ir perdirbti; –   skatina ir remia tvarius gamybos ir vartojimo modelius ir produktų, kuriems tausiai naudojami ištekliai, kurie yra patvarūs, lengvai pasidalijami, tinkami pakartotinai naudoti, taisyti ir perdirbti, naudojimą; –  atgraso nuo suplanuoto nusidėvėjimo produktų pateikimo rinkai; –   išsiaiškinama, kurie produktai yra pagrindiniai Sąjungos ekonomikai labai svarbių žaliavų, kurių tiekimas siejamas su didele rizika, šaltiniai, ir kryptingai siekiama, kad tos medžiagos netaptų atliekomis; –   išsiaiškina, kurie produktai yra pagrindiniai Sąjungos ekonomikai labai svarbių žaliavų, kurių tiekimas siejamas su didele rizika, šaltiniai, ir kryptingai siekia, kad tos medžiagos netaptų atliekomis; –   skatinama kurti pakartotinio naudojimo skatinimo sistemas, visų pirma elektros ir elektroninės įrangos, tekstilės ir baldų; –   skatina ilginti produktų naudojimo trukmę, kai aplinkosaugos požiūriu tai naudinga, ir skatina kurti 9a straipsnyje nurodytas produktų taisymo, pakartotinio naudojimo, pakartotinės gamybos ir atnaujinimo veiklą propaguojančias sistemas; –   mažinamas su pramonine gamyba, mineralinių išteklių gavyba ir statyba bei griovimu susijusių procesų atliekų kiekis atsižvelgiant į geriausias turimas technologijas (geriausius prieinamus gamybos būdus); –   mažina su pramonine gamyba, nepramonine gamyba, mineralinių išteklių gavyba ir statyba bei griovimu, taip pat su prekyba ir paslaugomis susijusių procesų atliekų kiekį, be kita ko, taikydamos tokias priemones kaip prieš griovimo darbus atliekamas auditas, atsižvelgdamos į geriausias turimas technologijas ir geriausius būdus; –   mažinamas pirminės gamybos, apdorojimo ir perdirbimo, mažmeninės prekybos ir kitokio maisto skirstymo etapuose, taip pat restoranuose, maitinimo paslaugų įmonėse ir namų ūkiuose susidarančių maisto atliekų kiekis. –   mažina bendrą susidarantį maisto atliekų kiekį; –  mažina maisto nuostolius visoje tiekimo grandinėje, įskaitant pirminę gamybą, vežimą ir sandėliavimą; –  nustato, kurie produktai yra pagrindiniai šiukšlinimo gamtoje šaltiniai, įskaitant jūrų aplinką, imasi priemonių, siekdamos sumažinti šiukšlinimą iš šių šaltinių, ir taip vykdo šiukšlinimo prevenciją; –  užtikrina, kad informacija apie labai didelį susirūpinimą keliančias chemines medžiagas iš tiekimo grandinės būtų perduota vartotojams ir atliekų tvarkymo subjektams; –  rengia ir remia informacines kampanijas, kuriomis siekiama padidinti informuotumą su atliekų prevencija ir šiukšlinimu susijusiais klausimais. Pakeitimas 147 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 9 punktas Direktyva 2008/98/EB 9 straipsnio 2 dalis 2.   Valstybės narės stebi ir vertina atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimą. Tuo tikslu jos nustato tinkamus kiekybinius ir kokybinius rodiklius ir tikslus, visų pirma vienam gyventojui tenkantį pašalinamų arba energijai gauti panaudojamų komunalinių atliekų kiekį. 2.   Valstybės narės stebi ir vertina atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimą. Tuo tikslu jos nustato tinkamus kiekybinius ir kokybinius rodiklius ir tikslus, visų pirma vienam gyventojui tenkantį susidarančių komunalinių atliekų kiekį ir pašalinamų arba energijai gauti panaudojamų komunalinių atliekų kiekį. Pakeitimas 148 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 9 punktas Direktyva 2008/98/EB 9 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.  Komisija pagal 38a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva ir nustatomi rodikliai, skirti atliekų susidarymo mažinimo ir šio straipsnio 1 dalyje išvardytų atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimo pažangai matuoti. Tie deleguotieji aktai priimami ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos. Pakeitimas 149 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 9 punktas Direktyva 2008/98/EB 9 straipsnio 3 dalis 3.   Valstybės narės stebi ir vertina savo maisto atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimą matuodamos maisto atliekų kiekį pagal metodikas, nustatytas remiantis 4 dalimi. 3.   Valstybės narės stebi ir vertina savo maisto atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimą matuodamos maisto atliekų kiekį pagal bendrą metodiką. Ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. Komisija pagal 38a straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo papildoma ši direktyva ir nustatoma maisto atliekų kiekio vienodo matavimo metodika, įskaitant būtinuosius kokybės reikalavimus. Nustatant tą metodiką, atsižvelgiama į atliekų prevencijos priemones, kuriomis įgyvendinamas maisto dovanojimas, ar kitus būdus neleisti maistui tapti atliekomis. Pakeitimas 236 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 pastraipos 9 punktas Direktyva 2008/98/EB 9 straipsnio 3 a dalis (nauja) 3a.   Ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. Komisija išnagrinėja galimybę nustatyti privalomus Sąjungos lygmens maisto atliekų kiekio mažinimo tikslus, kuriuos reikia pasiekti iki 2025 ir 2030 m., remiantis matavimais, apskaičiuojamais pagal 3 dalyje nustatytą bendrą metodiką. Tuo tikslu Komisija parengia ataskaitą ir prireikus pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ir juos pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai. Pakeitimas 150 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 9 punktas Direktyva 2008/98/EB 9 straipsnio 3 b dalis (nauja) 3b.  Valstybės narės stebi ir vertina savo į jūrą išmetamų dėl veiklos sausumoje atsirandančių šiukšlių prevencijos priemonių įgyvendinimą, matuodamos į jūrą išmetamų dėl veiklos sausumoje atsirandančių šiukšlių kiekius pagal bendrą metodiką. Ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. Komisija pagal 38a straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo nustatoma į jūrą išmetamų dėl veiklos sausumoje atsirandančių šiukšlių kiekio vienodo matavimo metodika, įskaitant būtinuosius kokybės reikalavimus. Pakeitimas 151 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 9 punktas Direktyva 2008/98/EB 9 straipsnio 3 c dalis (nauja) 3c.  Ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. Komisija išnagrinėja galimybę nustatyti Sąjungos lygmens atliekų prevencijos tikslus, kuriuos reikia pasiekti iki 2025 ir 2030 m., remiantis bendru rodikliu, kuris apskaičiuojamas atsižvelgiant į bendrą susidarančių komunalinių atliekų kiekį vienam gyventojui. Tuo tikslu Komisija parengia ataskaitą ir prireikus pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ir juos pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai. Pakeitimas 152 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 9 punktas Direktyva 2008/98/EB 9 straipsnio 4 dalis 4.  Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi rodikliai, skirti bendrai atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimo pažangai matuoti. Siekiant užtikrinti, kad maisto atliekų kiekis būtų matuojamas vienodai, Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma bendra metodika, įskaitant būtiniausius kokybės reikalavimus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 39 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros. Išbraukta. Pakeitimas 153 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 9 punktas Direktyva 2008/98/EB 9 straipsnio 5 dalis 5.  Europos aplinkos agentūra kasmet paskelbia ataskaitą, kurioje apibūdinama kiekvienos valstybės narės ir visos Sąjungos atliekų susidarymo prevencijos pažanga, įskaitant atliekų susidarymo atsiejimo nuo ekonomikos augimo ir perėjimo prie žiedinės ekonomikos srityje.“; Išbraukta. Pakeitimas 154 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 9 a punktas (naujas) Direktyva 2008/98/EB 9 a straipsnis (naujas) 9a)  įterpiamas šis straipsnis: „9a straipsnis Pakartotinis naudojimas 1.  Valstybės narės skatina kurti sistemas, propaguojančias pakartotinio naudojimo veiklą ir produktų naudojimo trukmės ilginimą, jeigu nekyla pavojaus produktų kokybei ir saugai. 2.  Valstybės narės imasi priemonių, kuriomis skatina pakartotinai naudoti produktus, ir ypač tuos, kuriuose didesni labai svarbių žaliavų kiekiai. Šios priemonės gali apimti pripažintų pakartotinio naudojimo tinklų, užstato ir supirkimo sistemų, daugkartinio naudojimo taros sistemų skatinimą, diegimą ir paramą jiems, taip pat paskatas pakartotinai pagaminti, atnaujinti ir perdaryti produktus. Valstybės narės naudojasi ekonominėmis priemonėmis ir gali nustatyti kiekybinius tikslus. 3.  Valstybės narės imasi reikiamų priemonių siekdamos sudaryti sąlygas, kad parengimo pakartotiniam naudojimui veiklos vykdytojai galėtų naudotis instrukcijų vadovais, atsarginėmis dalimis, technine informacija ir bet kokia kita priemone, įranga ar programine įranga, reikalingomis siekiant parengti produktus pakartotiniam naudojimui, nedarant poveikio intelektinės nuosavybės teisėms.“; Pakeitimas 155 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 9 b punktas (naujas) Direktyva 2008/98/EB 9 b straipsnis (naujas) 9b)  įterpiamas šis straipsnis: „9b straipsnis Dalijimosi platformos 1.  Komisija aktyviai skatina dalijimosi platformas kaip verslo modelį. Ji užtikrina stiprias tų platformų ir naujų dalijimosi ekonomikos gairių sąsajas ir išnagrinėja visas priemones, kuriomis būtų galima teikti joms paskatas, įskaitant didesnės gamintojo atsakomybės sistemas, viešuosius pirkimus ir ekologinį projektavimą. 2.  Valstybės narės skatina kurti sistemas, propaguojančias dalijimosi platformas visuose sektoriuose.“; Pakeitimas 156 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 9 c punktas (naujas) Direktyva 2008/98/EB 10 straipsnio 2 dalis 9c)  10 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: 2.   Prireikus tam, kad būtų laikomasi 1 dalies, ir siekiant palengvinti ar pagerinti naudojimą, atliekos surenkamos atskirai, jei tai įmanoma techniniu, aplinkos apsaugos ir ekonominiu aspektais, ir nemaišomos su kitomis atliekomis ar medžiagomis, turinčiomis kitokias savybes. „2. Tam, kad būtų laikomasi 1 dalies, ir siekiant palengvinti ar pagerinti naudojimą, atliekos surenkamos atskirai ir nemaišomos su kitomis atliekomis ar medžiagomis, turinčiomis kitokias savybes. Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, valstybės narės gali neįtraukti retai apgyvendintų vietovių, jei įrodoma, kad atskiras surinkimas neužtikrina aplinkosaugos požiūriu geriausio bendro rezultato, atsižvelgiant į gyvavimo ciklo principą. Apie savo ketinimą pasinaudoti šia leidžiančia nukrypti nuostata valstybės narės praneša Komisijai. Komisija, atsižvelgdama į šios direktyvos tikslus, peržiūri pranešimą ir įvertina, ar leidžiančios nukrypti nuostatos taikymas yra pagrįstas. Jei Komisija nepateikia prieštaravimų per devynis mėnesius nuo pranešimo dienos, laikoma, kad leidžiama taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą. Jei Komisija pareiškia prieštaravimų, ji priima sprendimą ir apie tai informuoja valstybę narę.“; Pakeitimas 157 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 9 d punktas (naujas) Direktyva 2008/98/EB 10 straipsnio 2 a dalis (nauja) 9d)  10 straipsnis papildomas šia dalimi: „2a. Valstybės narės imasi priemonių, kad atliekos, kurios, laikantis 11 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio, yra surinktos atskirai, nebūtų priimamos deginti deginimo įrenginyje, išskyrus galutines atliekas, likusias išrūšiavus tas atliekas.“; Pakeitimas 158 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 9 e punktas (naujas) Direktyva 2008/98/EB 10 straipsnio 2 b dalis (nauja) 9e)  10 straipsnis papildomas šia dalimi: „2b. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad pavojingos atliekos prireikus būtų nukenksmintos prieš jas panaudojant.“; Pakeitimas 159 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 10 punkto -a papunktis (naujas) Direktyva 2008/98/EB 11 straipsnio pavadinimas -a)  pavadinimas pakeičiamas taip: Pakartotinis naudojimas ir perdirbimas „Parengimas pakartotiniam naudojimui ir perdirbimas“; Pakeitimas 160 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 10 punkto a papunktis Direktyva 2008/98/EB 11 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa 1.   Valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kad paskatintų atliekas rengti pakartotiniam naudojimui, visų pirma skatindamos kurti pakartotinio naudojimo ir taisymo tinklus bei juos remdamos ir sudarydamos jiems geresnes sąlygas naudotis atliekų surinkimo punktais, taip pat skatindamos taikyti ekonomines priemones, viešųjų pirkimų kriterijus, kelti kiekybinius tikslus ar naudoti kitas priemones. 1.   Valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kad paskatintų atliekas rengti pakartotiniam naudojimui, be kita ko, sudaro palankesnes sąlygas kurti ir pripažinti pakartotinio naudojimo veiklos vykdytojus ir tinklus, visų pirma tuos, kurie veikia kaip socialinės ekonomikos įmonės, sudaro tokiems pripažintiems veiklos vykdytojams ir tinklams geresnes sąlygas naudotis atliekų surinkimo punktais, taip pat propaguoja ekonomines priemones, viešųjų pirkimų kriterijus, kiekybinius tikslus ar kitas priemones. Pakeitimas 161 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 10 punkto a papunktis Direktyva 2008/98/EB 11 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa Valstybės narės imasi priemonių, kad paskatintų labai kokybišką perdirbimą ir tuo tikslu įdiegia atskiro surinkimo sistemas, jei tai įmanoma techniniu, aplinkos ir ekonominiu atžvilgiu ir tinkama siekiant laikytis atitinkamų perdirbimo sektorių būtinųjų kokybės standartų ir įgyvendinant 2 dalyje nustatytus tikslus.“; Valstybės narės imasi priemonių, kad paskatintų labai kokybišką perdirbimą ir tuo tikslu įdiegia atskiro surinkimo sistemas, kaip nurodyta 10 straipsnio 2 dalyje, siekiant laikytis atitinkamų perdirbimo sektorių būtinųjų kokybės standartų.“; Pakeitimas 162 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 10 punkto a a papunktis (naujas) Direktyva 2008/98/EB 11 straipsnio 1 dalies 2 a pastraipa (nauja) aa)  1 dalyje įterpiama ši pastraipa: „Valstybės narės naudojasi reguliavimo ir ekonominėmis priemonėmis, siekdamos skatinti antrinių žaliavų naudojimą.“; Pakeitimas 164 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 10 punkto a b papunktis (naujas) Direktyva 2008/98/EB 11 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa ab)  1 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip: „Laikantis 10 straipsnio 2 dalies, iki 2015 m. atskiros surinkimo sistemos sukuriamos bent: popieriui, metalui, plastikui ir stiklui.“ „Laikantis 10 straipsnio 2 dalies, iki 2015 m. atskiros surinkimo sistemos sukuriamos bent: popieriui, metalui, plastikui ir stiklui. Be to, valstybės narės ne vėliau kaip 2020 m. įdiegia privalomo atskiro tekstilės gaminių surinkimo sistemas.“; Pakeitimas 165 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 10 punkto b papunktis Direktyva 2008/98/EB 11 straipsnio 1 dalies 4 pastraipa Valstybės narės imasi priemonių, kad paskatintų statybos ir griovimo atliekų rūšiavimo sistemas, visų pirma bent medienos, užpildų, metalo, stiklo ir gipso. Valstybės narės imasi priemonių, kad užtikrintų, kad būtų taikomos statybos ir griovimo atliekų rūšiavimo sistemos, visų pirma bent: medienos, mineralinių frakcijų (betono, plytų, plytelių ir keramikos), metalo, plastiko, gipso, stiklo ir tinko. Valstybės narės gali naudotis IVa priede išvardytomis priemonėmis. Valstybės narės skatina prieš griovimo darbus atlikti auditą, siekiant kuo labiau sumažinti teršalų ar kitų nepageidaujamų medžiagų kiekį statybos ir griovimo atliekose ir taip prisidėti prie kokybiško perdirbimo. Pakeitimas 166 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 10 punkto b a papunktis (naujas) Direktyva 2008/98/EB 11 straipsnio 1 dalies 4 a pastraipa (nauja) ba)  1 dalyje įterpiama ši pastraipa: „Valstybės narės imasi priemonių, kad būtų propaguojamos komercinės ir pramoninės veiklos atliekų rūšiavimo sistemos, taikomos bent: metalui, plastikui, popieriui ir kartonui, biologinėms atliekoms, stiklui ir medienai.“; Pakeitimas 167 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 10 punkto b b papunktis (naujas) Direktyva 2008/98/EB 11 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis bb)  2 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip: Siekdamos įgyvendinti šios direktyvos tikslus ir sukurti Europos atliekas perdirbančią visuomenę, kurioje labai efektyviai naudojami ištekliai, valstybės narės imasi priemonių, būtinų pasiekti, kad: „Siekdamos įgyvendinti šios direktyvos tikslus ir sukurti Europos žiedinę ekonomiką, kurioje labai efektyviai naudojami ištekliai, valstybės narės imasi priemonių, būtinų pasiekti, kad:“; Pakeitimas 168 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 10 punkto d papunktis Direktyva 2008/98/EB 11 straipsnio 2 dalies c punktas c)   komunalinių atliekų, kurios parengiamos pakartotiniam naudojimui ir perdirbamos, kiekis iki 2025 m. būtų padidintas bent iki 60 proc. (pagal svorį); c)   komunalinių atliekų, kurios parengiamos pakartotiniam naudojimui ir perdirbamos, kiekis iki 2025 m. būtų padidintas bent iki 60 proc. (pagal svorį), įskaitant tai, kad mažiausiai 3 proc. visų susidariusių komunalinių atliekų turi būti parengtos pakartotiniam naudojimui; Pakeitimas 169 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 10 punkto d papunktis Direktyva 2008/98/EB 11 straipsnio 2 dalies d punktas d)   komunalinių atliekų, kurios parengiamos pakartotiniam naudojimui ir perdirbamos, kiekis iki 2030 m. būtų padidintas bent iki 65 proc. (pagal svorį). d)   komunalinių atliekų, kurios parengiamos pakartotiniam naudojimui ir perdirbamos, kiekis iki 2030 m. būtų padidintas bent iki 70 proc. (pagal svorį), įskaitant tai, kad mažiausiai 5 proc. visų susidariusių komunalinių atliekų turi būti parengtos pakartotiniam naudojimui; Pakeitimas 170 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 10 punkto e papunktis Direktyva 2008/98/EB 11 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa 3.   Estijai, Graikijai, Kroatijai, Latvijai, Maltai, Rumunijai ir Slovakijai 2 dalies c ir d punktuose nurodytų tikslų įgyvendinimo laikotarpis gali būti pratęstas dar penkeriais metais. Apie savo ketinimą pasinaudoti šia nuostata valstybė narė informuoja Komisiją ne vėliau kaip likus 24 mėnesiams iki 2 dalies c ir d punktuose nustatytų terminų. Jei įgyvendinimo laikotarpis pratęsiamas, valstybė narė deda visas pastangas, kad padidintų pakartotiniam naudojimui parengiamų ir perdirbamų komunalinių atliekų kiekį bent 50 proc. ir 60 proc. (pagal svorį) atitinkamai iki 2025 ir 2030 m. 3.   Valstybė narė gali prašyti pratęsti laikotarpį, per kurį turi būti pasiektas 2 dalies c punkte nurodytas tikslas, penkeriais metais, jeigu ji tenkina šias sąlygas: a)  2013 m. ji yra parengusi pakartotiniam naudojimui ir perdirbusi mažiau kaip 20 proc. savo komunalinių atliekų ir b)  ji nėra įtraukta į valstybių narių, kuriose esama rizikos iki 2025 m. nepasiekti 11b straipsnio 2 dalies b punkte nustatyto bent 50 proc. jų komunalinių atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslo, sąrašą. Valstybė narė pateikia prašymą Komisijai dėl tokio pratęsimo ne vėliau kaip likus 24 mėnesiams iki 2 dalies c punkte nustatyto termino, tačiau ne anksčiau nei bus paskelbta 11b straipsnyje nurodyta ataskaita dėl šioje dalyje nustatyto tikslo įgyvendinimo pažangos. Pakeitimas 171 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 10 punkto e papunktis Direktyva 2008/98/EB 11 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa Kartu su pranešimu pateikiamas įgyvendinimo planas, kuriame išdėstomos priemonės, būtinos tikslams įgyvendinti iki naujojo termino. Plane taip pat pateikiamas išsamus siūlomų priemonių įgyvendinimo grafikas ir numatomo jų poveikio vertinimas. Kartu su prašymu dėl pratęsimo pateikiamas įgyvendinimo planas, kuriame išdėstomos priemonės, būtinos tikslams įgyvendinti iki naujojo termino. Planas parengiamas remiantis esamų atliekų tvarkymo planų vertinimu ir jame taip pat pateikiamas išsamus siūlomų priemonių įgyvendinimo grafikas ir numatomo jų poveikio vertinimas. Be to, trečioje pastraipoje nurodytas planas turi atitikti bent šiuos reikalavimus: a)  jame numatomos atitinkamos ekonominės priemonės, kuriomis skatinama taikyti atliekų hierarchiją, kaip nurodyta šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje; b)  jame parodoma, kad struktūriniai ir sanglaudos fondai ir kitos priemonės bus naudojami našiai ir efektyviai, t. y. parodoma, kad bus daromos ilgalaikės investicijos, kuriomis bus finansuojamas atliekų tvarkymo infrastruktūrų, reikalingų atitinkamiems tikslams pasiekti, vystymas; c)  juo užtikrinama statistinių duomenų kokybė ir jame pateikiamos aiškios atliekų tvarkymo pajėgumų ir atotrūkio nuo šios direktyvos 11 straipsnio 2 dalyje, Direktyvos 94/62/EB 6 straipsnio 1 dalyje ir Direktyvos 1999/31/EB 5 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalyse nustatytų tikslų prognozės; d)  jame nustatyta atliekų prevencijos programa, kaip nurodyta šios direktyvos 29 straipsnyje. Komisija įvertina, ar laikomasi ketvirtos pastraipos a–d punktuose nustatytų reikalavimų. Jei Komisija per penkis mėnesius nuo pateikto plano gavimo dienos nepareiškia prieštaravimų, pratęsimo prašymas laikomas patenkintu. Jei Komisija pareiškia prieštaravimų, ji iš atitinkamos valstybės narės reikalauja per du mėnesius nuo tų prieštaravimų gavimo dienos pateikti patikslintą planą. Komisija įvertina patikslintą planą per du mėnesius nuo jo gavimo dienos ir raštu praneša apie pratęsimo prašymo patenkinimą arba atmetimą. Jei per tą laikotarpį Komisija sprendimo nepriima, pratęsimo prašymas laikomas patenkintu. Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie savo sprendimų išvadas per du mėnesius nuo tų sprendimų priėmimo dienos. Jeigu suteikiamas leidimas pratęsti įgyvendinimo laikotarpį, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, bet valstybė narė 2025 m. neparengia pakartotiniam naudojimui ir neperdirba bent 50 proc. savo komunalinių atliekų, laikoma, kad tas leidimas pratęsti laikotarpį yra savaime panaikinamas. Pakeitimas 172 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 10 punkto e papunktis Direktyva 2008/98/EB 11 straipsnio 3 a dalis (nauja) 3a.  Valstybė narė gali prašyti pratęsti laikotarpį, per kurį turi būti pasiektas 2 dalies d punkte nurodytas tikslas, penkeriais metais, jeigu ji tenkina šias sąlygas: a)  ji atitinka 3 dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytas sąlygas ir b)  ji nėra įtraukta į valstybių narių, kuriose esama rizikos iki 2030 m. nepasiekti 11b straipsnio 2 dalies b punkte nustatyto bent 60 proc. jų komunalinių atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslo, sąrašą. Norėdama paprašyti, kad laikotarpis būtų pratęstas pagal šio straipsnio pirmą pastraipą, valstybė narė pateikia prašymą Komisijai pagal šio straipsnio 3 dalį ne vėliau kaip likus 24 mėnesiams iki šio straipsnio 2 dalies d punkte nustatyto termino, tačiau ne anksčiau nei bus paskelbta 11b straipsnyje nurodyta ataskaita dėl šioje dalyje nustatyto tikslo įgyvendinimo pažangos. Jeigu suteikiamas leidimas pratęsti įgyvendinimo laikotarpį, bet valstybė narė 2030 m. neparengia pakartotiniam naudojimui ir neperdirba bent 60 proc. savo komunalinių atliekų, laikoma, kad tas leidimas pratęsti laikotarpį yra savaime panaikinamas. Pakeitimas 173 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 10 punkto e papunktis Direktyva 2008/98/EB 11 straipsnio 4 dalis 4.   Vėliausiai iki 2024 m. gruodžio 31 d. Komisija apsvarsto 2 dalies d punkte nustatytą tikslą ketindama jį padidinti ir apsvarsto, ar reikia nustatyti su kitais atliekų srautais susijusius tikslus. Tuo tikslu Europos Parlamentui ir Tarybai nusiunčiama Komisijos ataskaita, jei reikia, su pasiūlymu. 4.   Vėliausiai iki 2024 m. gruodžio 31 d. Komisija apsvarsto 2 dalies d punkte nustatytą tikslą ketindama jį padidinti ir apsvarsto geriausius valstybių narių taikomus būdus ir priemones šiam tikslui pasiekti. Tuo tikslu Europos Parlamentui ir Tarybai nusiunčiama Komisijos ataskaita, jei reikia, su pasiūlymu. Pakeitimas 174 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 10 punkto e papunktis Direktyva 2008/98/EB 11 straipsnio 4 a dalis (nauja) 4a.  Komisija išnagrinėja galimybę nustatyti komercinės veiklos atliekų, nepavojingų pramoninės veiklos atliekų ir kitų atliekų srautų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslus, kuriuos reikia pasiekti iki 2025 ir 2030 m. Tuo tikslu ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. Komisija parengia ataskaitą ir prireikus pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ir juos pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai. Pakeitimas 175 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 10 punkto e papunktis Direktyva 2008/98/EB 11 straipsnio 4 b dalis (nauja) 4b.  Komisija išnagrinėja galimybę nustatyti statybos ir griovimo atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslus, kuriuos reikia pasiekti iki 2025 ir 2030 m. Tuo tikslu ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. Komisija parengia ataskaitą ir prireikus pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ir juos pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai. Pakeitimas 176 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 11 punktas Direktyva 2008/98/EB 11 a straipsnio 1 dalis 1.   Skaičiuojant, ar 11 straipsnio 2 dalies c ir d punktuose bei 11 straipsnio 3 dalyje nustatyti tikslai pasiekti, 1.   Skaičiuojant, ar 11 straipsnio 2 dalies c ir d punktuose bei 11 straipsnio 3 dalyje nustatyti tikslai pasiekti, a)   perdirbtų komunalinių atliekų svoris – tai atliekų žaliavų, perduodamų į galutinį perdirbimo procesą, svoris; a)   perdirbtų komunalinių atliekų svoris – tai atliekų žaliavų, atitinkamais metais perduodamų į galutinį perdirbimo procesą, svoris; b)   pakartotiniam naudojimui parengtų komunalinių atliekų svoris – tai komunalinių atliekų, kurias regeneravo arba surinko pripažintas parengimo pakartotiniam naudojimui veiklos vykdytojas ir su kuriomis atliktos visos reikiamos tikrinimo, valymo ir taisymo operacijos, kad jas būtų galima pakartotinai naudoti be jokio tolesnio rūšiavimo ar išankstinio apdirbimo; b)   pakartotiniam naudojimui parengtų komunalinių atliekų svoris – tai komunalinių atliekų, kurias atitinkamais metais regeneravo arba surinko pripažintas parengimo pakartotiniam naudojimui veiklos vykdytojas ir su kuriomis atliktos visos reikiamos tikrinimo, valymo ir taisymo operacijos, kad jas būtų galima pakartotinai naudoti be jokio tolesnio rūšiavimo ar išankstinio apdirbimo, svoris. c)  valstybės narės gali įtraukti produktus ir sudėtines dalis, kurias pakartotiniam naudojimui parengia pripažinti parengimo pakartotiniam naudojimui veiklos vykdytojai arba kurios pakartotiniam naudojimui parengiamos taikant užstato ir supirkimo sistemas. Skaičiuodamos patikslintą pakartotiniam naudojimui parengtų ir perdirbtų komunalinių atliekų procentinę dalį, kuri patikslinama atsižvelgiant į pakartotiniam naudojimui parengtų produktų ir sudėtinių dalių svorį, valstybės narės naudoja patikrintus veiklos vykdytojų pateiktus duomenis ir taiko VI priede pateiktą formulę. Pakeitimas 177 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 11 punktas Direktyva 2008/98/EB 11 a straipsnio 1 a dalis (nauja) 1a.  Ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. Komisija paprašo Europos standartizacijos organizacijų parengti Europos kokybės standartus, taikomus į galutinio perdirbimo etapą patenkančių atliekų medžiagoms ir antrinėms žaliavoms, ypač plastikui, remiantis geriausiais turimais praktikos pavyzdžiais. Pakeitimas 178 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 11 punktas Direktyva 2008/98/EB 11 a straipsnio 2 dalis 2.   Siekdama užtikrinti, kad 1 dalies b ir c punktų ir VI priedo taikymo sąlygos būtų vienodos, Komisija priima deleguotuosius aktus pagal 38a straipsnį, kuriais nustato būtinuosius kokybės ir veiklos reikalavimus, taikomus nustatant pripažintus parengimo pakartotiniam naudojimui veiklos vykdytojus ir užstato ir supirkimo sistemas, įskaitant konkrečias duomenų rinkimo, patikros ir ataskaitų teikimo taisykles. 2.   Siekdama užtikrinti, kad 1 dalies a ir b punktų taikymo sąlygos būtų vienodos, Komisija priima deleguotuosius aktus pagal 38a straipsnį, kuriais nustato būtinuosius kokybės ir veiklos reikalavimus, taikomus nustatant pripažintus parengimo pakartotiniam naudojimui veiklos vykdytojus, užstato ir supirkimo sistemas ir galutinio perdirbimo veiklos vykdytojus, įskaitant konkrečias duomenų rinkimo, atsekamumo, patikros ir ataskaitų teikimo taisykles. Pakeitimas 179 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 11 punktas Direktyva 2008/98/EB 11 a straipsnio 3 dalis 3.   Nukrypstant nuo 1 dalies, atliekų, su kuriomis atlikta bet kuri rūšiavimo operacija, svoris gali būti deklaruojamas kaip perdirbtų komunalinių atliekų svoris, jeigu: 3.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų saugomi įrašai apie produktų ir medžiagų, išgabenamų iš panaudojimo ar perdirbimo arba parengimo pakartotiniam naudojimui įrenginio (t. y. rezultato), svorį. a)  tokios atliekos siunčiamos galutinai perdirbti; b)  medžiagų, kurios nebus galutinai perdirbtos ir kurios šalinamos arba naudojamos energijai gauti, dalis yra ne didesnė kaip 10 proc. bendro perdirbamų atliekų svorio. Pakeitimas 180 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 11 punktas Direktyva 2008/98/EB 11 a straipsnio 4 dalis 4.   Valstybės narės sukuria veiksmingą kokybės kontrolės ir komunalinių atliekų atsekamumo sistemą, kad užtikrintų, jog laikomasi 3 dalies a ir b punktuose nustatytų sąlygų. Sistemą gali sudaryti pagal 35 straipsnio 4 dalį sukurti elektroniniai registrai, rūšiuotų atliekų kokybės reikalavimų techninės specifikacijos arba bet kuri kita lygiavertė priemonė, kuria užtikrinama, kad surinkti duomenys apie perdirbtas atliekas būtų patikimi ir tikslūs. 4.   Laikydamosi 2 dalies, valstybės narės sukuria veiksmingą kokybės kontrolės ir komunalinių atliekų atsekamumo sistemą, kad užtikrintų, jog būtų laikomasi 1 dalyje nustatytų taisyklių. Sistemą gali sudaryti pagal 35 straipsnio 4 dalį sukurti elektroniniai registrai, rūšiuotų atliekų kokybės reikalavimų techninės specifikacijos arba bet kuri kita lygiavertė priemonė, kuria užtikrinama, kad surinkti duomenys apie perdirbtas atliekas būtų patikimi ir tikslūs. Valstybės narės praneša Komisijai apie pasirinktą kokybės kontrolės ir atsekamumo metodą. Pakeitimas 181 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 11 punktas Direktyva 2008/98/EB 11 a straipsnio 5 dalis 5.   Skaičiuodamos, ar 11 straipsnio 2 dalies c ir d punktuose ir 11 straipsnio 3 dalyje nustatyti tikslai yra įgyvendinti, valstybės narės gali įskaičiuoti metalų, perdirbtų kartu vykdant deginimą, kiekį, proporcingą sudegintų komunalinių atliekų kiekiui, jei perdirbti metalai atitinka tam tikrus kokybės reikalavimus. 5.   Skaičiuodamos, ar 11 straipsnio 2 dalies c ir d punktuose ir 11 straipsnio 3 dalyje nustatyti tikslai yra įgyvendinti, valstybės narės, Komisijai priėmus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą, gali įskaičiuoti metalų, perdirbtų vykdant deginimą arba bendrą atliekų deginimą, kiekį, proporcingą sudegintų komunalinių atliekų kiekiui, jei perdirbti metalai atitinka tam tikrus kokybės reikalavimus ir jei tos atliekos prieš jas deginant buvo išrūšiuotos arba buvo laikomasi įpareigojimo įdiegti atskiro surinkimo sistemas popieriui, metalui, plastikui, stiklui ir biologinėms atliekoms. Pakeitimas 182 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 11 punktas Direktyva 2008/98/EB 11 a straipsnio 6 dalis 6.   Siekdama užtikrinti, kad 5 dalies taikymo sąlygos būtų vienodos, Komisija priima deleguotuosius aktus pagal 38a straipsnį, kuriais nustatoma bendra metalų, kurie perdirbti kartu vykdant deginimą, svorio skaičiavimo metodika, įskaitant perdirbtų metalų kokybės kriterijus. 6.   Siekdama užtikrinti, kad 5 dalies taikymo sąlygos būtų vienodos, Komisija priima deleguotuosius aktus pagal 38a straipsnį, kuriais nustatoma bendra metalų, kurie perdirbti kartu vykdant deginimą arba bendrą atliekų deginimą, svorio skaičiavimo metodika, įskaitant perdirbtų metalų kokybės kriterijus. Pakeitimas 183 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 12 punktas Direktyva 2008/98/EB 11 b straipsnio 1 dalis 1.   Bendradarbiaudama su Europos aplinkos agentūra, Komisija parengia 11 straipsnio 2 dalies c ir d punktuose ir 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų tikslų įgyvendinimo pažangos ataskaitą vėliausiai likus trejiems metams iki tose nuostatose nustatytų terminų. 1.   Bendradarbiaudama su Europos aplinkos agentūra, Komisija parengia 11 straipsnio 2 dalies c ir d punktuose, 11 straipsnio 3 ir 3a dalyse ir 21 straipsnio 1a dalyje nustatytų tikslų įgyvendinimo pažangos ataskaitą vėliausiai likus trejiems metams iki tose nuostatose nustatytų terminų. Pakeitimas 184 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 12 punktas Direktyva 2008/98/EB 11 b straipsnio 2 dalies b a punktas (naujas) ba)  geriausios praktikos, kuri taikoma visoje Sąjungoje ir kuria remiantis būtų galima sėkmingai siekti tikslų, pavyzdžiai. Pakeitimas 185 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 12 punktas Direktyva 2008/98/EB 11 b straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.  Prireikus 1 dalyje nurodytose ataskaitose nagrinėjama, kaip įgyvendinami kiti šios direktyvos reikalavimai, pavyzdžiui, pateikiamos 29 straipsnyje nurodytų atliekų prevencijos programų tikslų pasiekimo prognozės ir pašalintų ir energijos gamybai panaudotų komunalinių atliekų procentinė dalis ir vienam gyventojui tenkantis kiekis. Pakeitimas 186 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 12 a punktas (naujas) Direktyva 2008/98/EB 12 straipsnio 1 a dalis (nauja) 12a)  12 straipsnyje įterpiama ši dalis: „1a. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad iki 2030 m. pašalintų komunalinių atliekų kiekis būtų sumažintas ir neviršytų 10 proc. visų susidarančių komunalinių atliekų.“; Pakeitimas 187 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 12 b punktas (naujas) Direktyva 2008/98/EB 12 straipsnio 1 b dalis (nauja) 12b)  12 straipsnyje įterpiama ši dalis: „1b. Komisija peržiūri I priede pateiktą šalinimo operacijų sąrašą. Atsižvelgdama į tą peržiūrą, Komisija priima deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva ir nustatomi D2, D3, D4, D6, D7 ir D12 šalinimo operacijų techniniai kriterijai ir jų vykdymo procedūros. Prireikus tuose deleguotuosiuose aktuose nustatomas draudimas vykdyti šalinimo operacijas, kurios neatitinka 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų.“; Pakeitimas 188 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 12 c punktas (naujas) Direktyva 2008/98/EB 12 straipsnio 1 c dalis (nauja) 12c)  12 straipsnyje įterpiama ši dalis: „1c. Valstybės narės imasi konkrečių priemonių siekdamos neleisti, kad atliekos būtų tiesiogiai ar netiesiogiai šalinamos į jūros aplinką. Valstybės narės Komisijai praneša apie priemones, nustatytas siekiant įgyvendinti šios dalies nuostatas, per aštuoniolika mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos ir po to kas dvejus metus. Komisija paskelbia kas dvejus metus teikiamą ataskaitą, remdamasi pateikta informacija, per šešis mėnesius. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato šios dalies įgyvendinimo tvarką ir rodiklius. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 39 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.“; Pakeitimas 189 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 12 d punktas (naujas) Direktyva 2008/98/EB 15 straipsnio 4 a dalis (nauja) 12d)  15 straipsnis papildomas šia dalimi: „4a. Pagal Direktyvą 2014/24/ES valstybės narės gali imtis priemonių, kuriomis užtikrinama, kad į vietos valdžios institucijų ir organizacijų, produktų gamintojo vardu įgyvendinančių didesnės gamintojo atsakomybės sistemą, vykdomą atliekų tvarkymo subjektų atrankos procedūrą būtų įtrauktos socialinės sąlygos, siekiant skatinti socialinių ir solidarumo įmonių ir platformų vaidmenį.“; Pakeitimas 190 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 12 e punktas (naujas) Direktyva 2008/98/EB 18 straipsnio 3 dalis 12e)  18 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: 3.   Remiantis techninių ir ekonominių galimybių kriterijais, kai pavojingos atliekos buvo sumaišytos nesilaikant 1 dalies sąlygų, tos atliekos atskiriamos, jeigu tai įmanoma ir būtina, kad būtų laikomasi 13 straipsnio. „3. Tais atvejais, kai pavojingos atliekos buvo sumaišytos nesilaikant 1 dalies sąlygų, nedarant poveikio 36 straipsnio taikymui, valstybės narės užtikrina, kad atliekos būtų atskiriamos, kai tai techniškai įmanoma. Jei techniškai neįmanoma atskirti atliekų, mišrios atliekos perdirbamos įrenginyje, kuriam leidžiama tokį mišinį, taip pat atskiras tokio mišinio dalis, perdirbti.“; Pakeitimas 191 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 12 f punktas (naujas) Direktyva 2008/98/EB 20 straipsnio 1 a pastraipa (nauja) 12f)  20 straipsnis papildomas šia pastraipa: „Ne vėliau kaip 2020 m. sausio 1 d. valstybės narės sukuria atskiras namų ūkiuose susidarančių pavojingų atliekų surinkimo ir priėmimo sistemas, siekdamos užtikrinti, kad pavojingos atliekos būtų tinkamai tvarkomos ir jomis nebūtų užteršti kitų komunalinių atliekų srautai.“; Pakeitimas 192 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 12 g punktas (naujas) Direktyva 2008/98/EB 20 straipsnio 1 b pastraipa (nauja) 12g)  20 straipsnis papildomas šia pastraipa: „Ne vėliau kaip ... [18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija parengia gaires, kad padėtų ir sudarytų palankesnes sąlygas valstybėms narėms užtikrinti namų ūkiuose susidarančių pavojingų atliekų surinkimą ir saugų tvarkymą.“; Pakeitimas 193 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 12 h punktas (naujas) Direktyva 2008/98/EB 21 straipsnio 1 dalies a punktas 12h)  21 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip: a)   alyvų atliekos būtų surenkamos atskirai, jei yra techninės galimybės; „a) alyvų atliekos būtų surenkamos atskirai;“; Pakeitimas 194 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 12 i punktas (naujas) Direktyva 2008/98/EB 21 straipsnio 1 dalies c punktas 12i)  21 straipsnio 1 dalies c punktas pakeičiamas taip: c)   jei techniškai galima ir ekonomiškai gyvybinga, alyvų atliekos su skirtingomis savybėmis nėra maišomos ir alyvų atliekos nėra maišomos su kitų rūšių atliekomis ar medžiagomis, jeigu toks maišymas trukdo jų apdorojimui. „c) alyvų atliekos su skirtingomis savybėmis nėra maišomos ir alyvų atliekos nėra maišomos su kitų rūšių atliekomis ar medžiagomis, jeigu toks maišymas trukdo jų regeneravimui.“; Pakeitimas 195 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 12 j punktas (naujas) Direktyva 2008/98/EB 21 straipsnio 1 a dalis (nauja) 12j)  21 straipsnis papildomas šia dalimi: „1a. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad iki 2025 m. alyvų atliekų regeneravimo apimtis būtų padidinta ir apimtų mažiausiai 85 proc. susidarančių alyvų atliekų. Į kitą valstybę narę regeneravimo tikslais išgabentos alyvų atliekos gali būti įskaičiuojamos tik į tos valstybės narės, kurioje tos alyvų atliekos surinktos, tikslų įgyvendinimo rodiklius ir tik tuo atveju, jeigu laikomasi atitinkamų Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl tarpvalstybinio pavojingų atliekų vežimo reikalavimų. Alyvų atliekos, kurios eksportuojamos iš Sąjungos regeneravimo, parengimo pakartotinai naudoti arba perdirbimo tikslais, gali būti įskaičiuojamos į tos valstybės narės, kurioje alyvų atliekos surinktos, tikslų įgyvendinimo rodiklius tik tuo atveju, jeigu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 eksportuotojas gali įrodyti, kad atliekų siunta atitinka to reglamento reikalavimus ir kad tos alyvų atliekos už Sąjungos ribų buvo regeneruojamos laikantis reikalavimų, kurie yra lygiaverčiai atitinkamuose Sąjungos aplinkos teisės aktuose nustatytiems reikalavimams.“; Pakeitimas 196 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 12 k punktas (naujas) Direktyva 2008/98/EB 21 straipsnio 2 dalis 12k)  21 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: 2.   Alyvų atliekų atskiro rinkimo ir jų tinkamo apdorojimo tikslu valstybės narės gali, atsižvelgdamos į savo nacionalines sąlygas, taikyti papildomas priemones, tokias kaip techniniai reikalavimai, gamintojo atsakomybė, ekonominės priemonės ar savanoriški susitarimai. „2. Laikydamosi 1 ir 1a dalyse nustatytų įpareigojimų, valstybės narės gali, atsižvelgdamos į savo nacionalines sąlygas, taikyti papildomas priemones, tokias kaip techniniai reikalavimai, gamintojo atsakomybė, ekonominės priemonės ar savanoriški susitarimai.“; Pakeitimas 197 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 12 l punktas (naujas) Direktyva 2008/98/EB 21 straipsnio 3 dalis 12l)  21 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: 3.   Jei alyvų atliekoms pagal nacionalinės teisės aktus taikomi regeneravimo reikalavimai, valstybės narės gali nurodyti, kad tokios alyvų atliekos regeneruojamos, jeigu yra techninės galimybės, ir, kai taikomi Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 11 arba 12 straipsniai, apriboti tarpvalstybinį alyvų atliekų vežimą iš jų teritorijos į deginimo ar bendro deginimo įrenginius tam, kad būtų suteikta pirmenybė alyvų atliekų regeneravimui. „3. Kai taikomi Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 11 arba 12 straipsniai, valstybės narės gali apriboti tarpvalstybinį alyvų atliekų vežimą iš jų teritorijos į deginimo ar bendro deginimo įrenginius tam, kad būtų suteikta pirmenybė alyvų atliekų regeneravimui.“; Pakeitimas 198 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 13 punktas Direktyva 2008/98/EB 22 straipsnio 1 dalis Valstybės narės užtikrina atskirą biologinių atliekų surinkimą, jei tai įmanoma techniniu, aplinkos ir ekonominiu atžvilgiu ir tinkama siekiant užtikrinti atitinkamus komposto kokybės standartus ir pasiekti 11 straipsnio 2 dalies a, c ir d punktuose bei 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus tikslus. 1.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal 10 straipsnio 2 dalį biologinės atliekos būtų renkamos atskirai jų susidarymo vietoje. Pakeitimas 199 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 13 punktas Direktyva 2008/98/EB 22 straipsnio 1 a dalis (nauja) 1a.  Valstybės narės skatina kompostavimą vietoje. Pakeitimas 237 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 13 punktas Direktyva 2008/98/EB 22 straipsnio 2 dalis Prireikus jos imasi priemonių pagal 4 ir 13 straipsnius, kad paskatintų: 2.  Valstybės narės imasi priemonių, įskaitant atsekamumo ir perdirbti pateikiamų bei perdirbtų atliekų kokybės užtikrinimo sistemas, pagal 4 ir 13 straipsnius, siekdamos užtikrinti, kad organinis biologinių atliekų perdirbimas atitiktų aukšto lygio aplinkos apsaugos standartus ir duotų tokį rezultatą, kuris atitiktų atitinkamus aukštos kokybės standartus. a)  biologines atliekas perdirbti, įskaitant jų kompostavimą, ir fermentuoti; b)  biologines atliekas apdoroti taip, kad būtų išlaikyta aukšto lygio aplinkos apsauga; c)  aplinkosauginiu požiūriu saugių, iš biologinių atliekų pagamintų medžiagų naudojimą. Pakeitimas 242 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 13 punktas Direktyva 2008/98/EB 22 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.  Perdirbtų biologinių atliekų svoris – tai atitinkamais metais perdirbti pateikiamų atliekų, kurioms taikomas organinio perdirbimo procesas, svoris. Medžiagų, kurios nebus galutinai perdirbtos ir kurios šalinamos arba naudojamos energijai gauti, svoris neįskaičiuojamas į ataskaitose pateikiamą perdirbtų atliekų kiekį. Pakeitimas 201 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 13 punktas Direktyva 2008/98/EB 22 straipsnio 2 b dalis (nauja) 2b.  Ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. Komisija pasiūlo iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2150/20021a, kad į jį būtų įtraukti Europos atliekų kodai, skirti atliekų susidarymo vietoje atskirai surinktoms komunalinėms biologinėms atliekoms žymėti. _______________ 1a2002 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2150/2002 dėl atliekų statistikos (OL L 332, 2002 12 9, p. 1). Pakeitimas 238 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 13 punktas Direktyva 2008/98/EB 22 straipsnio 2 c dalis (nauja) 2c.  Ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. Komisija paprašo Europos standartizacijos organizacijų parengti Europos kokybės standartus, taikomus į organinio perdirbimo procesus patenkančioms biologinėms atliekoms, kompostui ir degazuotajam substratui, remiantis geriausiais turimais praktikos pavyzdžiais. Pakeitimas 202 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 13 a punktas (naujas) Direktyva 2008/98/EB 24 straipsnio 1 dalies b punktas 13a)  24 straipsnio b punktas pakeičiamas taip: b)   atliekų naudojimą. „b) nepavojingų atliekų naudojimą.“; Pakeitimas 203 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 14 punktas Direktyva 2008/98/EB 26 straipsnio 3 dalis „Valstybės narės gali kompetentingoms institucijoms leisti neregistruoti atliekas surenkančių arba vežančių įstaigų ar įmonių, jei tų atliekų kiekis per metus yra ne didesnis kaip 20 tonų. Valstybės narės gali kompetentingoms institucijoms leisti neregistruoti atliekas surenkančių arba vežančių įstaigų ar įmonių, jei nepavojingų atliekų kiekis per metus yra ne didesnis kaip 20 tonų ir pavojingų atliekų kiekis ne didesnis kaip 2 tonos. Pakeitimas 204 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 14 punktas Direktyva 2008/98/EB 26 straipsnio 4 dalis Komisija gali priimti deleguotuosius aktus pagal 38a straipsnį, kuriais pritaikomos nepavojingų atliekų kiekio ribos.“; Išbraukta. Pakeitimas 205 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 15 punkto a papunktis Direktyva 2008/98/EB 27 straipsnio 1 dalis 1.   Komisijai pagal 38a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi būtinieji techniniai standartai, taikomi apdorojimo veiklai, kuriai reikia gauti leidimą pagal 23 straipsnį, jei esama įrodymų, kad tokie būtinieji standartai būtų naudingi žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos atžvilgiu.“; 1.   Komisijai pagal 38a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi būtinieji techniniai standartai, taikomi bet kokiai apdorojimo veiklai, kuriai reikia gauti leidimą pagal 23 straipsnį, visų pirma atliekų atskiro surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo standartai, jei esama įrodymų, kad tokie būtinieji standartai būtų naudingi žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos atžvilgiu. Pakeitimas 206 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunkčio ii punktas Direktyva 2008/98/EB 28 straipsnio 3 dalies f punktas f)   kovos su visų rūšių šiukšlinimu ir visų rūšių šiukšlių valymo priemonės. f)   kovos su visų rūšių šiukšlinimu, jo prevencijos ir visų rūšių šiukšlių valymo priemonės. Pakeitimas 207 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunkčio ii a punktas (naujas) Direktyva 2008/98/EB 28 straipsnio 3 dalies f a punktas (naujas) iia)  papildoma šiuo punktu: „fa) pakankamo finansavimo galimybės, suteikiamos vietos valdžios institucijoms, siekiant skatinti atliekų prevenciją ir plėtoti optimalias atskiro surinkimo sistemas ir infrastruktūrą, kad būtų laikomasi šioje direktyvoje nustatytų tikslų.“; Pakeitimas 208 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunktis Direktyva 2008/98/EB 28 straipsnio 5 dalis 5.   Atliekų tvarkymo planai turi atitikti Direktyvos 94/62/EB 14 straipsnyje nustatytus atliekų planavimo reikalavimus, šios direktyvos 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus tikslus ir Direktyvos 1999/31/EB 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus. 5.   Atliekų tvarkymo planai turi atitikti Direktyvos 94/62/EB 14 straipsnyje nustatytus atliekų planavimo reikalavimus, šios direktyvos 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus tikslus ir Direktyvos 1999/31/EB 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pakeitimas 209 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 17 punkto a papunktis Direktyva 2008/98/EB 29 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa 1.   Valstybės narės parengia atliekų prevencijos programas, kuriose išdėstomos 1, 4 ir 9 straipsniuose numatytos atliekų prevencijos priemonės. 1.   Siekdamos prisidėti bent prie 1 straipsnyje, 4 straipsnyje ir 9 straipsnio -1 dalyje išdėstytų tikslų įgyvendinimo, valstybės narės parengia atliekų prevencijos programas, kuriose nustato bent tas atliekų prevencijos priemones, kurios nurodytos 9 straipsnio 1 dalyje. Pakeitimas 210 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 17 punkto a a papunktis (naujas) Direktyva 2008/98/EB 29 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa aa)  1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip: Tokios programos įtraukiamos į 28 straipsnyje numatytus atliekų tvarkymo planus ar prireikus į kitas aplinkos politikos programas arba vykdomos kaip atskiros programos. Jei bet kuri tokia programa įtraukiama į atliekų tvarkymo planą ar į kitas programas, turi būti aiškiai nurodomos atliekų prevencijos priemonės. „Tokios programos įtraukiamos į 28 straipsnyje numatytus atliekų tvarkymo planus ar prireikus į kitas aplinkos politikos programas arba vykdomos kaip atskiros programos. Jei bet kuri tokia programa įtraukiama į atliekų tvarkymo planą ar į kitas programas, turi būti aiškiai nurodomi atliekų prevencijos tikslai ir priemonės.“ Pakeitimas 211 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 17 punkto a b papunktis (naujas) Direktyva 2008/98/EB 29 straipsnio 2 dalis ab)  2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: 2.   1 dalyje numatytose programose nustatomi atliekų prevencijos tikslai. Valstybės narės apibūdina galiojančias prevencijos priemones ir įvertina IV priede nurodytų priemonių pavyzdžių ar kitų tinkamų priemonių naudingumą. „2. 1 dalyje nurodytose programose valstybės narės apibūdina bent 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų prevencinių priemonių įgyvendinimą ir tai, kaip jos padeda siekti 9 straipsnio -1 dalyje nustatytų tikslų. Kai tikslinga, valstybės narės apibūdina tai, kaip IVa priede išvardytos priemonės padeda siekti tikslų, ir įvertina IV priede nurodytų priemonių pavyzdžių ar kitų tinkamų priemonių naudingumą. Pakeitimas 212 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 17 punkto a c papunktis (naujas) Direktyva 2008/98/EB 29 straipsnio 2 a dalis (nauja) ac)  įterpiama ši dalis: „2a. Valstybės narės patvirtina specialias maisto atliekų prevencijos programas, įtraukiamas į atliekų prevencijos programas, nurodytas šiame straipsnyje.“; Pakeitimas 213 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 17 a punktas (naujas) Direktyva 2008/98/EB 30 straipsnio 2 dalis 17a)  30 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: 2.   Europos aplinkos agentūra raginama į savo metinę ataskaitą įtraukti pažangos, padarytos užbaigiant ir įgyvendinant atliekų prevencijos programas, apžvalgą. „2. Europos aplinkos agentūra kas dveji metai skelbia ataskaitą, į kurią įtraukiama pažangos, padarytos užbaigiant ir įgyvendinant atliekų prevencijos programas, ir pasiekimų, susijusių su kiekvienos valstybės narės ir visos Sąjungos atliekų prevencijos programų tikslais, įskaitant atliekų susidarymo atsiejimą nuo ekonomikos augimo ir perėjimą prie žiedinės ekonomikos, apžvalga.“; Pakeitimas 214 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 19 punkto b papunktis Direktyva 2008/98/EB 35 straipsnio 4 dalis 4.   Valstybės narės sukuria visą savo geografinę teritoriją apimantį elektroninį registrą arba koordinuojamus registrus, skirtus 1 dalyje nurodytiems duomenims apie pavojingas atliekas registruoti. Valstybės narės gali sukurti tokius registrus ir kitiems atliekų srautams, ypač tiems, kuriems nustatyti tikslai Sąjungos teisės aktuose. Valstybės narės naudoja duomenis apie atliekas, kuriuos praneša pramonės veiklos vykdytojai naudodamiesi Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registru, įsteigtu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 166/2006 (*). 4.   Valstybės narės sukuria visą savo geografinę teritoriją apimantį elektroninį registrą arba koordinuojamus registrus, skirtus 1 dalyje nurodytiems duomenims apie pavojingas atliekas registruoti, arba pasinaudoja jau sukurtais tokiais elektroniniais registrais arba koordinuojamais registrais. Valstybės narės sukuria tokius registrus bent tiems atliekų srautams, kuriems nustatyti tikslai Sąjungos teisės aktuose. Valstybės narės naudoja duomenis apie atliekas, kuriuos praneša pramonės veiklos vykdytojai naudodamiesi Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registru, įsteigtu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 166/2006 (*). Pakeitimas 215 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 21 punktas Direktyva 2008/98/EB 37 straipsnio 1 dalis 1.   Valstybės narės Komisijai teikia kiekvienų metų duomenis apie 11 straipsnio 2 dalies a–d punktų ir 11 straipsnio 3 dalies nuostatų įgyvendinimą. Šiuos duomenis jos pateikia elektroniniu būdu per 18 mėnesių nuo ataskaitinių metų, kurių duomenys renkami, pabaigos. Duomenys teikiami Komisijos pagal 6 dalį nustatyta forma. Pirmoje ataskaitoje pateikiami 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. duomenys. 1.   Valstybės narės Komisijai teikia kiekvienų kalendorinių metų duomenis apie pažangą, padarytą siekiant 9 straipsnio -1 dalyje, 11 straipsnio 2 dalies a–d punktuose, 11 straipsnio 3 ir 3a dalyse ir 21 straipsnyje nustatytų tikslų. Šiuos duomenis jos renka ir tvarko pagal šio straipsnio 6 dalyje nurodytą bendrą metodiką ir pateikia elektroniniu būdu per 12 mėnesių nuo ataskaitinių metų, kurių duomenys renkami, pabaigos. Duomenys teikiami Komisijos pagal 6 dalį nustatyta forma. Pirmoje ataskaitoje, susijusioje su 11 straipsnio 2 dalies c ir d punktuose ir 11 straipsnio 3 dalyje nurodytais tikslais, pateikiami 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. duomenys. Pakeitimas 216 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 21 punktas Direktyva 2008/98/EB 37 straipsnio 2 dalis 2.  Valstybės narės kas dvejus metus Komisijai teikia 9 straipsnio 4 dalies nuostatų įgyvendinimo duomenis. Šiuos duomenis jos pateikia elektroniniu būdu per 18 mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio, kurio duomenys teikiami, pabaigos. Duomenys teikiami Komisijos pagal 6 dalį nustatyta forma. Pirmoji ataskaita apima laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Išbraukta. Pakeitimas 217 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 21 punktas Direktyva 2008/98/EB 37 straipsnio 3 a dalis (nauja) 3a.  Siekiant patikrinti atitiktį 11 straipsnio 2 dalies c ir d punktų nuostatoms, pakartotiniam naudojimui parengtų atliekų kiekio duomenys pateikiami atskirai nuo duomenų apie perdirbtų atliekų kiekį. Pakeitimas 218 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 21 punktas Direktyva 2008/98/EB 37 straipsnio 5 dalis 5.   Komisija peržiūri pagal šį straipsnį gautus duomenis ir paskelbia šios savo peržiūros rezultatų ataskaitą. Ataskaitoje įvertinamas duomenų rinkimo organizavimas, duomenų šaltiniai ir valstybių narių naudota metodika, taip pat duomenų išsamumas, patikimumas, nuoseklumas ir jų pateikimo terminų laikymasis. Toje ataskaitoje gali būti teikiamos konkrečios tobulinimo rekomendacijos. Ataskaita rengiama kas trejus metus. 5.   Komisija peržiūri pagal šį straipsnį gautus duomenis ir paskelbia šios savo peržiūros rezultatų ataskaitą. Kol nepriimtas 6 dalyje nurodytas deleguotasis aktas, ataskaitoje įvertinamas duomenų rinkimo organizavimas, duomenų šaltiniai ir valstybių narių naudota metodika. Komisija visais atvejais vertina duomenų išsamumą, patikimumą, nuoseklumą ir jų pateikimo terminų laikymąsi. Toje ataskaitoje gali būti teikiamos konkrečios tobulinimo rekomendacijos. Ataskaita rengiama praėjus devyniems mėnesiams po pirmo valstybių narių duomenų pateikimo dienos ir po to kas trejus metus. Pakeitimas 219 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 21 punktas Direktyva 2008/98/EB 37 straipsnio 5 a dalis (nauja) 5a.  Į 5 dalyje nurodytą ataskaitą Komisija įtraukia informaciją apie visos direktyvos įgyvendinimą ir įvertina jos poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Prireikus su ataskaita gali būti pateikiamas pasiūlymas dėl direktyvos peržiūros. Pakeitimas 220 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 21 punktas Direktyva 2008/98/EB 37 straipsnio 6 dalis 6.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma, kokia forma turi būti teikiami duomenys pagal 1 ir 2 dalį ir užpildymo operacijų duomenys. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 39 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros. 6.   Komisija pagal 38a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva ir nustatoma bendra duomenų rinkimo ir tvarkymo metodika, duomenų rinkimo organizavimo tvarka ir duomenų šaltiniai, taip pat duomenų teikimo pagal 1 dalį ir duomenų apie parengimo pakartotiniam naudojimui ir užpildymo operacijas teikimo forma. Pakeitimas 221 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 21 a punktas (naujas) Direktyva 2008/98/EB 37 a straipsnis (naujas) 21a)  įterpiamas šis straipsnis: „37a straipsnis Žiedinės ekonomikos sistema Kad būtų remiamos 1 straipsnyje nurodytos priemonės, ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. Komisija: a)  parengia ataskaitą, kurioje įvertina Sąjungos tikslų, ypač Sąjungos efektyvaus išteklių naudojimo tikslo, ir kompleksinių tvaraus vartojimo ir gamybos reguliavimo srities priemonių poreikį. Prireikus kartu pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto; b)  parengia ataskaitą, kurioje išnagrinėja Sąjungos produktų, atliekų ir cheminių medžiagų reguliavimo sistemų nuoseklumą, kad nustatytų kliūtis, trukdančias pereiti prie žiedinės ekonomikos; c)  parengia ataskaitą, kad nustatytų teisėkūros procedūra priimtus aktus, kurių sąveika gali trukdyti plėtotis įvairių pramonės sektorių sinergijai ir užkirsti kelią tolesniam šalutinių produktų naudojimui ir parengimui pakartotinai naudoti ir atliekų perdirbimui tam tikrais panaudojimo tikslais. Kartu su šia ataskaita prireikus pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto arba gairės, kaip pašalinti nustatytas kliūtis ir panaudoti šalutinių produktų ir antrinių žaliavų rinkos potencialą; d)  pateikia visapusiškai persvarstytą Sąjungos ekologinio projektavimo teisės aktą, kad būtų praplėsta jo taikymo sritis ir įtrauktos visos pagrindinės produktų grupės, įskaitant energijos nenaudojančių produktų grupes, į privalomus produkto projektavimo reikalavimus būtų palaipsniui įtrauktos atitinkamos efektyvaus išteklių naudojimo savybės ir pakoreguotos ekologinio ženklinimo nuostatos.“; Pakeitimas 222 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 21 a punktas (naujas) Direktyva 2008/98/EB 38 straipsnio pavadinimas 21a)  38 straipsnio pavadinimas pakeičiamas taip: „Aiškinimas ir pritaikymas atsižvelgiant į technikos pažangą“ „Keitimasis geriausia patirtimi ir informacija, aiškinimas ir pritaikymas atsižvelgiant į technikos pažangą“ Pakeitimas 223 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 22 punktas Direktyva 2008/98/EB 38 straipsnio -1 dalis (nauja) —  1. Komisija sukuria platformą, skirtą reguliariems ir struktūruotiems informacijos mainams ir dalijimuisi gerąja patirtimi tarp Komisijos ir valstybių narių, įskaitant regionines valdžios institucijas ir savivaldybes, tokiais klausimais, kaip praktinis šios direktyvos reikalavimų įgyvendinimas, siekiant užtikrinti tinkamą valdymą, vykdymą, tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir gerosios patirties bei inovacijų sklaidą atliekų tvarkymo srityje. Visų pirma platforma naudojama siekiant: –  keistis informacija ir dalytis gerąja patirtimi, susijusiomis su priemonėmis ir paskatomis, taikomomis pagal 4 straipsnio 3 dalį, kad būtų paspartintas 4 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimas; –  keistis informacija ir dalytis gerąja patirtimi, susijusiomis su 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytomis priemonėmis; –  keistis informacija ir dalytis gerąja patirtimi, susijusiomis su prevencija ir sistemų, propaguojančių pakartotinio naudojimo veiklą ir naudojimo trukmės ilginimą, kūrimu; –  keistis informacija ir dalytis gerąja patirtimi, susijusiomis su atskiro surinkimo įpareigojimų įgyvendinimu; –  keistis informacija ir dalytis gerąja patirtimi, susijusiomis su priemonėmis ir paskatomis, kurias taikant siekiama 11 straipsnio 2 dalies c ir d punktuose ir 21 straipsnyje nustatytų tikslų; –  dalytis gerąja patirtimi, įgyta kuriant priemones ir sistemas, skirtas komunalinių atliekų srautams atsekti nuo rūšiavimo iki galutinio perdirbimo proceso – tai itin svarbu siekiant kontroliuoti atliekų kokybę ir įvertinti atliekų srautų ir perdirbimo procesų nuostolius. Komisija viešai skelbia informacijos mainų ir dalijimosi gerąja patirtimi rezultatus. Pakeitimas 224 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 22 punktas Direktyva 2008/98/EB 38 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa Komisija gali parengti gaires, nustatančias, kaip aiškinti pateiktas naudojimo ir šalinimo apibrėžtis. Komisija parengia gaires, nustatančias, kaip aiškinti pateiktas atliekų, komunalinių atliekų, prevencijos, pakartotinio naudojimo, parengimo pakartotiniam naudojimui, naudojimo ir šalinimo apibrėžtis. Pakeitimas 225 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 22 punktas Direktyva 2008/98/EB 38 straipsnio 3 dalis 3.  Komisijai pagal 38a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, būtinus VI priedui iš dalies pakeisti. Išbraukta. Pakeitimas 226 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 23 punktas Direktyva 2008/98/EB 38 a straipsnio 2 dalis 2.   5 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje, 11a straipsnio 2 ir 6 dalyse, 26 straipsnyje, 27 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 38 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [įrašyti šios direktyvos įsigaliojimo datą]. 2.   5 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje, 8 straipsnio 5 dalyje, 9 straipsnio 2a dalyje, 9 straipsnio 3 dalyje, 9 straipsnio 3a dalyje, 11a straipsnio 2 dalyje, 11a straipsnio 6 dalyje, 12 straipsnio 1b dalyje, 27 straipsnio 1 dalyje, 27 straipsnio 4 dalyje, 37 straipsnio 6 dalyje, 38 straipsnio 1 dalyje ir 38 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [įrašyti šios direktyvos įsigaliojimo datą]. Pakeitimas 227 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 23 punktas Direktyva 2008/98/EB 38 a straipsnio 3 dalis 3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti 5 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje, 11a straipsnio 6 dalyje, 26 straipsnyje, 27 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 38 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. 3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti 5 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje, 8 straipsnio 5 dalyje, 9 straipsnio 2a dalyje, 9 straipsnio 3 dalyje, 9 straipsnio 3a dalyje, 11a straipsnio 2 dalyje, 11a straipsnio 6 dalyje, 12 straipsnio 1b dalyje, 27 straipsnio 1 dalyje, 27 straipsnio 4 dalyje, 37 straipsnio 6 dalyje, 38 straipsnio 1 dalyje ir 38 straipsnio 2 dalyje nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. Pakeitimas 228 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 23 punktas Direktyva 2008/98/EB 38 a straipsnio 3 a dalis (nauja) 3a.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais, laikantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytų principų. Pakeitimas 229 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 23 punktas Direktyva 2008/98/EB 38 a straipsnio 5 dalis 5.   Pagal 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 1 dalį, 11a straipsnio 2 ir 6 dalis, 26 straipsnį, 27 straipsnio 1 ir 4 dalis, 38 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. 5.   Pagal 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 4 dalį, 7 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 5 dalį, 9 straipsnio 2a dalį, 9 straipsnio 3 dalį, 9 straipsnio 3a dalį, 11a straipsnio 2 dalį, 11a straipsnio 6 dalį, 12 straipsnio 1b dalį, 27 straipsnio 1 dalį, 27 straipsnio 4 dalį, 37 straipsnio 6 dalį, 38 straipsnio 1 dalį ir 38 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. Pakeitimas 230 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 24 a punktas (naujas) Direktyva 2008/98/EB II priedo R13 a punktas (naujas) 24a)  II priede įterpiamas šis punktas: „R13a: parengimas pakartotiniam naudojimui.“; Pakeitimas 231 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 24 b punktas (naujas) Direktyva 2008/98/EB IV a priedas (naujas) 24b)  Įterpiamas IVa priedas pagal šios direktyvos priedą. Pakeitimas 232 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 25 punktas Direktyva 2008/98/EB VI priedas (naujas) (25)  Pridedamas VI priedas, atitinkantis šios direktyvos priedą. Išbraukta. Pakeitimas 233 Pasiūlymas dėl direktyvos I priedas Direktyva 2008/98/EB VI priedas Pakartotiniam naudojimui parengtų produktų ir sudedamųjų dalių procentinės dalies apskaičiavimo metodas, taikomas pagal 11 straipsnio 2 dalies c ir d punktus ir 11 straipsnio 3 dalį Išbraukta. Patikslintai perdirbtų ir pakartotiniam naudojimui parengtų atliekų procentinei daliai apskaičiuoti pagal 11 straipsnio 2 dalies c ir d punktus ir 11 straipsnio 3 dalį valstybės narės naudoja tokią formulę: E: patikslinta atitinkamais metais perdirbtų ir pakartotinai panaudotų atliekų procentinė dalis; A: atitinkamais metais perdirbtų arba pakartotiniam naudojimui parengtų komunalinių atliekų svoris; R: atitinkamais metais pakartotiniam naudojimui parengtų produktų ir sudedamųjų dalių svoris; P: atitinkamais metais susidariusių komunalinių atliekų svoris. Pakeitimas 234 Pasiūlymas dėl direktyvos -I priedas (naujas) Direktyva 2008/98/EB IV a priedas (naujas) -I priedas Įterpiamas šis IVa priedas: „IVa priedas Orientacinis perėjimo prie žiedinės ekonomikos skatinimo priemonių sąrašas 1.  Ekonominės priemonės: 1.1  palaipsnis visų kategorijų atliekų (komunalinių, inertinių ir kt.) šalinimo sąvartynuose mokesčių ir (arba) rinkliavų didinimas; 1.2  atliekų deginimo mokesčių ir (arba) rinkliavų įvedimas arba didinimas; 1.3  sistemų „mokėk už tiek, kiek išmeti“ įvedimas; 1.4  priemonės, kuriomis didinamas esamų ir būsimų gamintojo atsakomybės sistemų ekonomiškumas; 1.5  finansinės ir (arba) su veikla susijusios gamintojo atsakomybės sistemų taikymo srities išplėtimas įtraukiant naujus atliekų srautus; 1.6  vietos valdžios institucijoms skirtos ekonominės paskatos, kuriomis siekiama skatinti vykdyti prevenciją, plėtoti ir intensyviau įgyvendinti atskiro surinkimo sistemas; 1.7  pakartotinio naudojimo sektoriaus vystymosi rėmimo priemonės; 1.8  atliekų hierarchijos nuostatų neatitinkančių subsidijų panaikinimo priemonės. 2.  Kitos priemonės: 2.1  tvarūs viešieji pirkimai, kuriais skatinama tvari gamyba ir tvarus vartojimas; 2.2  techninės ir fiskalinės priemonės, kuriomis skatinama rinkų, skirtų pakartotinai naudojamiems produktams ir perdirbtoms (taip pat kompostu paverstoms) medžiagoms, plėtra ir kuriomis gerinama perdirbtų medžiagų kokybė; 2.3  geriausių prieinamų atliekų tvarkymo būdų įgyvendinimas, siekiant pašalinti labai didelį susirūpinimą keliančias chemines medžiagas, kai tai perspektyvu techniniu ir ekonominiu požiūriu; 2.4  priemonės, kuriomis didinamas visuomenės informuotumas apie tinkamą atliekų tvarkymą ir šiukšlių kiekio mažinimą, įskaitant ad hoc kampanijas, kuriomis siekiama užtikrinti atliekų mažinimą jų susidarymo vietoje ir aktyvų dalyvavimą atskiro surinkimo sistemų veikloje; 2.5  priemonės (įskaitant skaitmenines priemones), kuriomis užtikrinamas tinkamas visų atliekų tvarkyme dalyvaujančių kompetentingų institucijų veiklos koordinavimas, taip pat kitų svarbiausių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas; 2.6  Europos struktūrinių ir investicijų fondų naudojimas siekiant finansuoti atliekų tvarkymo infrastruktūros, kurios reikia norint įgyvendinti atitinkamus tikslus, plėtrą.“.