(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0884),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 33 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0033/2014),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir į 33 bei 114 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Lietuvos parlamento ir Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 21 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A8-0239/2016),

1.  priima kaip savo poziciją per pirmąjį svarstymą 2016 m. spalio 25 d. priimtą tekstą(2);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 487, 2016 12 28, p. 57. (2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0400.

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 33 straipsnį ir 114 straipsnius, [1 pakeit.]

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(2),

kadangi:

(1)  muitų sąjungos srities nuostatos yra suderintos Sąjungos teise. Tačiau jų vykdymo užtikrinimas patenka į valstybių narių nacionalinės teisės taikymo sritį;

(1a)   ši direktyva turėtų atitikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013(3) (toliau – Kodeksas); [2 pakeit.]

(2)  taigi muitų teisės pažeidimai ir sankcijos reglamentuojami 28 skirtingais teisės normų rinkiniais. Todėl Sąjungos muitų teisės aktų pažeidimas Sąjungoje vertinamas nevienodai ir kiekvienu atveju gali būti skiriamos skirtingo pobūdžio ir griežtumo sankcijos, priklausomai nuo sankciją skiriančios valstybės narės, dėl to gali būti, kad valstybės narės praras įplaukų ir atsiras rinkos iškraipymų; [3 pakeit.]

(3)  toks valstybių narių teisinių sistemų neatitikimas ne tik trukdo optimaliai valdyti daro neigiamą poveikį optimaliam muitų sąjungą sąjungos valdymui ir skaidrumui, kuris yra būtinas siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, kiek tai susiję su skirtingų muitinių taikomais pažeidimų nagrinėjimo būdais, bet ir neleidžia sukurti vienodų sąlygų muitų sąjungos ekonominės veiklos vykdytojams, kuriems Sąjungoje jau dabar taikomos skirtingos taisyklės, nes daro poveikį jų galimybėms pasinaudoti supaprastinimais ir lengvatomis; [4 pakeit.]

(4)  Kodeksas parengtas atsižvelgiant į daugiašalę elektroninę aplinką, kurioje muitinės palaiko tikralaikį ryšį ir kurioje vienoje valstybėje narėje priimtas sprendimas taikomas visose kitose valstybėse narėse; todėl tai teisinei sistemai reikalingas suderintas vykdymo užtikrinimas. Kodekse taip pat reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų veiksmingas, atgrasančias ir proporcingas sankcijas;

(5)  šioje direktyvoje nustatyta Sąjungos muitų teisės aktų vykdymo užtikrinimo teisinė sistema atitinka galiojančius teisės aktus dėl Sąjungos finansinių interesų apsaugos, ypač Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017…(4). Muitų teisės pažeidimai, kuriems taikoma šioje direktyvoje nustatyta teisinė sistema, apima muitų teisės pažeidimus, kurie daro poveikį tiems finansiniams interesams, tačiau jiems netaikomi teisės aktai dėl tų finansinių interesų apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis, ir muitų teisės pažeidimus, kurie visiškai nedaro poveikio Sąjungos finansiniams interesams;

(6)  reikėtų nustatyti veiksmų, kurie turėtų būti laikomi pažeidžiančiais Sąjungos muitų teisės aktus ir už kuriuos turėtų būti skiriamos sankcijos pagal šią direktyvą, sąrašą. Tie muitų teisės pažeidimai turėtų būti visiškai pagrįsti iš muitų teisės aktų kylančiomis pareigomis, pateikiant tiesioginę nuorodą į Kodeksą. Šioje direktyvoje nėra nustatyta turėtų būti numatyta, kad, ar už tuos muitų teisės pažeidimus valstybės narės turi taikyti administracinės ar baudžiamosios nebaudžiamosios teisės sankcijas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė valstybėms narėms pagal nacionalinės teisės aktus ir Sąjungos teisę taikyti baudžiamosios teisės, o ne nebaudžiamosios teisės sankcijas, kai to reikia dėl atitinkamo pažeidimo pobūdžio ir sunkumo, kad taikoma sankcija būtų atgrasoma, veiksminga ir proporcinga; [5 pakeit.]

(7)  pirmoji veiksmų kategorija turėtų apimti muitų teisės pažeidimus, grindžiamus atsakomybe be kaltės, kuriai nebūtinas kaltės elementas, atsižvelgiant į objektyvų pareigų pobūdį ir į tai, kad už tų pareigų vykdymą atsakingi asmenys negali ignoruoti jų egzistavimo ir privalomo jų pobūdžio; [6 pakeit.]

(8)  antroji ir trečioji veiksmų kategorija turėtų apimti muitų teisės pažeidimus, padarytus atitinkamai dėl aplaidumo arba tyčia, jeigu tas subjektyvusis elementas turi būti nustatytas, kad atsirastų atsakomybė; [7 pakeit.]

(9)  kurstymas arba padėjimas įvykdyti veiksmą, kuris laikomas tyčiniu muitų teisės pažeidimu, ir bendrininkavimas jį vykdant, taip pat kėsinimasis įvykdyti tam tikrus tyčinius muitų teisės pažeidimus turėtų būti laikomi muitų teisės pažeidimais;

(10)  siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, reikėtų nustatyti, kad, kaip nurodyta Kodekse, bet koks veiksmas ar neveikimas dėl muitinės klaidos neturėtų būti laikomas muitų teisės pažeidimu; [8 pakeit.]

(11)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad atsakomybė už tą patį muitų teisės pažeidimą būtų numatyta ir juridiniams asmenims, ir fiziniams asmenims, jeigu tas muitų teisės pažeidimas padarytas juridinio asmens naudai;

(12)  siekiant suderinti valstybių narių nacionalines sankcijų sistemas, reikėtų nustatyti sankcijų skalę, kuri atspindėtų skirtingas muitų teisės pažeidimų kategorijas ir tų pažeidimų sunkumą. Siekdamos nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas, valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad jų kompetentingos institucijos, nustatydamos taikytiną sankcijų rūšį ir dydį, atsižvelgtų į konkrečias atsakomybę sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes; [9 pakeit.]

(12a)   tik tais atvejais, kai sunkūs pažeidimai yra susiję ne su išvengto muito suma, bet su atitinkamų prekių verte, pavyzdžiui, kai pažeidimai susiję su intelektinės nuosavybės teisėmis arba draudžiamomis ar riboto naudojimo prekėmis, muitinės turėtų nustatydamos sankcijos dydį remtis atitinkamų prekių verte; [10 pakeit.]

(13)  proceso dėl muitų teisės pažeidimo senaties terminas turėtų būti ketveri metai nuo muitų teisės pažeidimo padarymo dienos arba – jei pažeidimas yra tęstinis ar kartotinis – nuo tada, kai nutraukiami veiksmai, kurie laikomi pažeidimu. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad senaties terminas būtų nutrauktas, jeigu dėl to paties muitų teisės pažeidimo imamasi su tyrimu arba teisiniu procesu susijusio veiksmo arba veiksmą atlieka už pažeidimą atsakingas asmuo. Valstybės narės gali turėtų turėti galimybę nustatyti atvejus, kuriais tas terminas sustabdomas. Reikėtų uždrausti inicijuoti arba tęsti šį procesą Bet koks procesas turėtų būti nutrauktas dėl senaties, neatsižvelgiant į bet kokį senaties termino nutraukimą, pasibaigus aštuonerių metų laikotarpiui, o sankcijos vykdymo užtikrinimo senaties terminas turėtų būti treji metai; [11 pakeit.]

(14)  reikėtų numatyti, kad administracinis procesas dėl muitų teisės pažeidimo būtų sustabdytas, jeigu prieš tą patį asmenį dėl tų pačių faktų inicijuojamas baudžiamasis procesas. Pasibaigus baudžiamajam procesui administracinį procesą turėtų būti galima tęsti tik griežtai laikantis ne bis in idem principo, o tai reiškia, kad už tą patį pažeidimą negalima bausti du kartus; [12 pakeit.]

(15)  siekiant išvengti pozityviųjų jurisdikcijos kolizijų, reikėtų nustatyti taisykles, kuriomis vadovaujantis būtų sprendžiama, kuri iš jurisdikciją turinčių valstybių narių turėtų nagrinėti atvejį;

(15a)   bendras šios direktyvos tikslas – užtikrinti veiksmingą Sąjungos muitų teisės aktų vykdymą. Vis dėlto pagal šioje direktyvoje numatyta teisine sistema nesudaromos sąlygos integruotam požiūriui į vykdymo užtikrinimą, įskaitant priežiūrą, kontrolę ir tyrimus. Todėl Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl tų aspektų, be kita ko, dėl bendros rizikos valdymo sistemos įgyvendinimo, siekiant įvertinti, ar reikia priimti tolesnius teisės aktus; [13 pakeit.]

(16)  šioje direktyvoje turėtų būti numatytas valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimas siekiant užtikrinti veiksmingą kovą su muitų teisės pažeidimais;

(17)  siekiant palengvinti muitų teisės pažeidimų tyrimą, kompetentingoms institucijoms turėtų būti leidžiama laikinai sulaikyti prekes, transporto priemones ar kitas priemones, naudojamas darant pažeidimą;

(18)  pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų(5) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie direktyvos perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas mano, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(18a)   šia direktyva siekiama stiprinti muitinių bendradarbiavimą derinant nacionalinius įstatymus dėl muitinės sankcijų. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu valstybių narių teisinės tradicijos labai skiriasi, visiškas suderinimas šioje srityje yra neįmanomas; [14 pakeit.]

(19)  kadangi šia direktyva siekiama numatyti visoms valstybėms narėms bendrų muitų teisės pažeidimų sąrašą ir veiksmingų, atgrasančių ir proporcingų sankcijų, kurias turėtų skirti valstybės narės visiškai suderintoje muitų sąjungos srityje, pagrindą, dėl skirtingų teisinių tradicijų valstybės narės negali deramai pasiekti tų tikslų, o dėl masto ir poveikio jų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.  Šia direktyva nustatoma siekiama prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo ir nustatyti Sąjungos muitų teisės aktų pažeidimų sistema ir numatomos sistemą, bei joje numatoma, kad už tuos pažeidimus skirtinos skiriamos nebaudžiamosios teisės sankcijos suderinant valstybių narių nuostatas, nustatytas įstatymais, kitais teisės aktais arba administraciniais veiksmais. [15 pakeit.]

2.  Ši direktyva taikoma pareigų, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 952/2013 (toliau – Kodeksas), ir identiškų pareigų, nustatytų kitose Kodekso 5 straipsnio 2 dalyje apibrėžtų Sąjungos muitų teisės aktų dalyse, pažeidimams.

2a.   Ši direktyva apima valstybių narių įsipareigojimus Europos Sąjungos prekybos partneriams, taip pat Pasaulio prekybos organizacijai (toliau – PPO) ir Pasaulio muitinių organizacijai, siekiant sukurti vientisą ir gerai veikiančią vidaus rinką, kartu sudarant palankesnes sąlygas prekybai ir suteikiant tikrumo. [16 pakeit.]

2 straipsnis

Muitų teisės pažeidimai ir sankcijos Bendrieji principai

1.   Valstybės narės nustato sankcijų už 3 ir 6 straipsniuose nurodytus muitų teisės pažeidimus taisykles, griežtai laikantis ne bis in idem principo.

Valstybės narės užtikrina, kad 3 ir 6 straipsniuose nurodyti veiksmai ar neveikimas būtų laikomi muitų teisės pažeidimais, nesvarbu, ar jie įvykdyti dėl aplaidumo arba tyčia.

Valstybės narės, laikydamosi nacionalinės teisės aktų ir Sąjungos teisės, gali taikyti baudžiamosios teisės, o ne nebaudžiamosios teisės sankcijas, kai to reikia dėl atitinkamo pažeidimo pobūdžio ir sunkumo, kad taikoma sankcija būtų atgrasoma, veiksminga ir proporcinga.

2.   Šioje direktyvoje:

a)   muitinės nustato, ar pažeidimas buvo padarytas dėl aplaidumo, t. y. atsakingas asmuo, kontroliuodamas savo veiksmus, nebuvo pagrįstai atsargus arba tas asmuo ėmėsi akivaizdžiai nepakankamų priemonių išvengti pažeidimą sukėlusių aplinkybių, jei tų aplinkybių susidarymo rizika buvo pagrįstai prognozuojama;

b)   muitinės nustato, ar pažeidimas buvo padarytas tyčia, t. y. atsakingas asmuo veikė arba neveikė jam žinant, kad tas veiksmas arba neveikimas laikomas pažeidimu, arba tyčia ir sąmoningai siekiant pažeisti muitų teisės aktus;

c)   korektūros klaidos nėra muitų teisės pažeidimas, išskyrus atvejus, kai, atsižvelgiant į visas aplinkybes, aišku, kad klaidos padarytos tyčia ar dėl aplaidumo. [17 pakeit.]

2a straipsnis

Prekybos lengvinimas

Siekdamos vykdyti Sąjungos įsipareigojimus pagal PPO prekybos lengvinimo susitarimą, valstybės narės dirba kartu, kad sukurtų bendradarbiavimo sistemą, kurioje dalyvautų visos valstybės narės. Tos sistemos tikslas – koordinuoti pagrindinius veiklos rodiklius, susijusius su muitinės sankcijomis (apeliacinių skundų skaičiaus analizė, recidyvizmo lygis ir kt.); platinti geriausią praktiką tarp muitinės tarnybų (kontrolės ir sankcijų veiksmingumas, administracinių išlaidų mažinimas); perduoti ekonominės veiklos vykdytojų patirtį ir sukurti jų tarpusavio ryšius; stebėti, kaip muitinės tarnybos vykdo savo veiklą; ir atlikti statistikos darbą dėl trečiųjų valstybių bendrovių padarytų pažeidimų. Bendradarbiavimo sistemoje visoms valstybėms narėms nedelsiant pranešama apie muitų teisės pažeidimų ir nustatytų pažeidimų tyrimus, taip siekiant palengvinti prekybą, užkirsti kelią neteisėtam prekių patekimui į vidaus rinką ir pagerinti tikrinimo veiksmingumą. [18 pakeit.]

3 straipsnis

Muitų teisės pažeidimai, kuriems taikoma atsakomybė be kaltės

Valstybės narės užtikrina, kad muitų teisės pažeidimu, nepriklausomai nuo kaltės elemento, būtų laikomi šie veiksmai ar neveikimas:

a)  asmuo, teikiantis muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą, neužtikrina deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumo ir išsamumo pagal Kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punktą;

b)  asmuo, teikiantis muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą, neužtikrina deklaraciją pranešimą ar prašymą papildančių dokumentų autentiškumo, tikslumo ir galiojimo pagal Kodekso 15 straipsnio 2 dalies b punktą;

c)  asmuo nepateikia įvežimo bendrosios deklaracijos pagal Kodekso 127 straipsnį, pranešimo apie jūrų laivo arba orlaivio atvykimą pagal Kodekso 133 straipsnį, laikinojo saugojimo deklaracijos pagal Kodekso 145 straipsnį, muitinės deklaracijos pagal Kodekso 158 straipsnį, pranešimo apie veiklą laisvosiose zonose pagal Kodekso 244 straipsnio 2 dalį, išankstinės išvežimo deklaracijos pagal Kodekso 263 straipsnį, reeksporto deklaracijos pagal Kodekso 270 straipsnį, išvežimo bendrosios deklaracijos pagal Kodekso 271 straipsnį arba pranešimo apie reeksportą pagal Kodekso 274 straipsnį;

d)  ekonominės veiklos vykdytojas nesaugo dokumentų ir informacijos, susijusių su atliktais muitiniais formalumais, prieinamomis priemonėmis muitų teisės aktuose nustatytą laikotarpį pagal Kodekso 51 straipsnį;

e)  prekių, įvežtų į Sąjungos muitų teritoriją, paėmimas iš muitinės priežiūros be muitinės leidimo pažeidžiant Kodekso 134 straipsnio 1 dalies pirmą ir antrą pastraipas;

f)  prekių paėmimas iš muitinės priežiūros pažeidžiant Kodekso 134 straipsnio 1 dalies ketvirtą pastraipą, 158 straipsnio 3 dalį ir 242 straipsnį;

g)  asmuo, įvežantis prekes į Sąjungos muitų teritoriją, nevykdo pareigų, susijusių su prekių pristatymu į tinkamą vietą pagal Kodekso 135 straipsnio 1 dalį arba nepraneša nedelsdamas muitinei, kai pareigų įvykdyti neįmanoma, pagal Kodekso 137 straipsnio 1 ir 2 dalis, ir nepraneša apie prekių buvimo vietą;

h)  asmuo, įvežantis prekes į laisvąją zoną, tais atvejais, kai laisvoji zona ribojasi su valstybės narės ir trečiosios šalies sausumos siena, įveža tas prekes ne tiesiogiai į laisvąją zoną, bet per kitą Sąjungos muitų teritorijos dalį, pagal Kodekso 135 straipsnio 2 dalį;

i)  laikinojo saugojimo arba muitinės procedūros deklarantas nepateikia muitinei dokumentų, kai to reikalaujama pagal Sąjungos teisės aktus arba kai jų reikia muitiniam tikrinimui atlikti, pagal Kodekso 145 straipsnio 2 dalį ir 163 straipsnio 2 dalį;

j)  ekonominės veiklos vykdytojas laikinojo saugojimo deklarantas arba prekes laikantis asmuo, kai prekės laikomos kitose muitinių nustatytose arba patvirtintose vietose, atsakingas už laikinai saugomas ne Sąjungos prekes, neįformina toms prekėms muitinės procedūros arba jų nereeksportuoja per nustatytą terminą pagal Kodekso 149 straipsnį;

k)  muitinės procedūros deklarantas muitinės deklaracijos arba papildomos deklaracijos pateikimo metu neturi ir nelaiko muitinės žinioje deklaraciją papildančių dokumentų, būtinų tai procedūrai taikyti, pagal Kodekso 163 straipsnio 1 dalį ir 167 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą;

l)  supaprastintos deklaracijos pateikimo pagal 166 straipsnį arba įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus pagal 182 straipsnį atveju muitinės procedūros deklarantas nepateikia papildomos deklaracijos kompetentingai muitinės įstaigai per konkretų laikotarpį pagal Kodekso 167 straipsnio 1 dalį;

m)  identifikavimo ženklų, kuriuos muitinės uždėjo ant prekių, jų pakuočių arba transporto priemonių, nuėmimams ir sunaikinimas be išankstinio muitinės leidimo pagal Kodekso 192 straipsnio 2 dalį;

n)  laikinojo įvežimo perdirbti procedūros vykdytojas nepripažįsta įvykdyta muitinės procedūros per terminą, nustatytą pagal Kodekso 257 straipsnį;

o)  laikinojo išvežimo perdirbti procedūros vykdytojas neeksportuoja defektų turinčių prekių per nustatytą terminą pagal Kodekso 262 straipsnį;

p)  statinio statyba laisvojoje zonoje be išankstinio muitinės sutikimo pagal Kodekso 244 straipsnio 1 dalį;

q)  asmuo, atsakingas už importo ar eksporto muitų sumokėjimą, jų nesumoka per laikotarpį, nustatytą pagal Kodekso 108 straipsnį.;

qa)   ekonominės veiklos vykdytojas, muitinei paprašius, nepateikia reikiamų dokumentų bei informacijos tinkama forma ir per pagrįstą laikotarpį ir nesuteikia visos muitinės formalumams ar muitiniam tikrinimui atlikti būtinos pagalbos pagal Kodekso 15 straipsnio 1 dalį;

qb)   sprendimo dėl muitų teisės aktų taikymo adresatas nevykdo tuo sprendimu nustatytų pareigų pagal Kodekso 23 straipsnio 1 dalį;

qc)   sprendimo dėl muitų teisės aktų taikymo adresatas nedelsdamas nepraneša muitinei apie visus po jos sprendimo priėmimo atsiradusius veiksnius, kurie turi įtakos tolesniam to sprendimo taikymui arba jo turiniui, pagal Kodekso 23 straipsnio 2 dalį;

qd)   Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas nepateikia nepakeisto pavidalo prekių paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą pagal Kodekso 233 straipsnio 1 dalies a punktą;

qe)   prekių iškrovimas iš jas vežančių transporto priemonių arba perkrovimas į kitas transporto priemones be muitinės leidimo arba muitinės nenustatytose arba jai nepriimtinose vietose pagal Kodekso 140 straipsnį;

qf)   prekių saugojimas laikinojo saugojimo sandėliuose arba muitinės sandėliuose be muitinės leidimo pagal Kodekso 147 ir 148 straipsnius;

qg)   leidimo turėtojas arba procedūros vykdytojas neįvykdo pareigų, susijusių su prekių, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, saugojimu pagal Kodekso 242 straipsnio 1 dalies a ir b punktus;

qh)   neteisingos informacijos arba suklastotų dokumentų, kurių reikalauja muitinė pagal Kodekso 15 arba 163 straipsnį, pateikimas tai muitinei;

qi)   ekonominės veiklos vykdytojas naudoja netikslią ar ne visą informaciją arba neautentiškus, netikslius ar negaliojančius dokumentus, kad gautų muitinės leidimą:

i)   tapti įgaliotuoju ekonominės veiklos vykdytoju pagal Kodekso 38 straipsnį,

ii)   naudoti supaprastintą deklaraciją pagal Kodekso 166 straipsnį,

iii)   pasinaudoti kitais muitinės supaprastinimais pagal Kodekso 177, 179, 182 ir 185 straipsnius arba

iv)   prekėms taikyti specialiąsias procedūras pagal Kodekso 211 straipsnį;

qj)   prekių įvežimas į Sąjungos muitų teritoriją arba išvežimas iš jos nepateikiant jų muitinei pagal Kodekso 139 ir 245 straipsnius arba 267 straipsnio 2 dalį;

qk)   prekių perdirbimas muitinės sandėliuose be muitinės leidimo pagal Kodekso 241 straipsnį;

ql)   prekių, susijusių su vienu iš muitų teisės pažeidimų, nustatytų šio straipsnio qd ir qj punktuose, įsigijimas ir turėjimas. [19 pakeit.]

4 straipsnis

Muitų teisės pažeidimai, padaryti dėl aplaidumo

Valstybės narės užtikrina, kad muitų teisės pažeidimu būtų laikomi šie dėl aplaidumo įvykdyti veiksmai ar neveikimas:

a)  ekonominės veiklos vykdytojas, atsakingas už laikinai saugomas ne Sąjungos prekes, neįformina toms prekėms muitinės procedūros arba jų nereeksportuoja per nustatytą terminą pagal Kodekso 149 straipsnį;

b)  ekonominės veiklos vykdytojas nesuteikia muitinei visos muitinės formalumams ar muitiniam tikrinimui atlikti būtinos pagalbos pagal Kodekso 15 straipsnio 1 dalį;

c)  sprendimo dėl muitų teisės aktų taikymo adresatas nevykdo tuo sprendimu nustatytų pareigų pagal Kodekso 23 straipsnio 1 dalį;

d)  sprendimo dėl muitų teisės aktų taikymo adresatas nedelsdamas nepraneša muitinei apie visus po jos sprendimo priėmimo atsiradusius veiksnius, kurie turi įtakos tolesniam to sprendimo taikymui arba jo turiniui, pagal Kodekso 23 straipsnio 2 dalį;

e)  ekonominės veiklos vykdytojas nepateikia į Sąjungos muitų teritoriją įvežtų prekių muitinei pagal Kodekso 139 straipsnį;

f)  Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas nepateikia nepakeisto pavidalo prekių paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą pagal Kodekso 233 straipsnio 1 dalies a punktą;

g)  ekonominės veiklos vykdytojas nepateikia į laisvą apyvartą išleistų prekių muitinei pagal Kodekso 245 straipsnį;

h)  ekonominės veiklos vykdytojas išvežimo vietoje nepateikia iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamų prekių muitinei pagal Kodekso 267 straipsnio 2 dalį;

i)  prekių iškrovimas iš jas vežančių transporto priemonių arba perkrovimas į kitas transporto priemones be muitinės leidimo arba muitinės nenustatytose arba jai nepriimtinose vietose pagal Kodekso 140 straipsnį;

j)  prekių saugojimas laikinojo saugojimo sandėliuose arba muitinės sandėliuose be muitinės leidimo pagal Kodekso 147 ir 148 straipsnius;

k)  leidimo turėtojas arba procedūros vykdytojas neįvykdo pareigų, susijusių su prekių, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, saugojimu pagal Kodekso 242 straipsnio 1 dalies a ir b punktus. [20 pakeit.]

5 straipsnis

Tyčiniai muitų teisės pažeidimai

Valstybės narės užtikrina, kad muitų teisės pažeidimu būtų laikomi šie tyčiniai veiksmai ar neveikimas:

a)  neteisingos informacijos arba suklastotų dokumentų, kurių reikalauja muitinė pagal Kodekso 15 arba 163 straipsnį, pateikimas;

b)  ekonominės veiklos vykdytojas teikia melagingus pareiškimus ar naudojasi kitomis neteisėtomis priemonėmis, kad gautų muitinės leidimą:

i)  tapti įgaliotuoju ekonominės veiklos vykdytoju pagal Kodekso 38 straipsnį,

ii)  naudoti supaprastintą deklaraciją pagal Kodekso 166 straipsnį,

iii)  pasinaudoti kitais muitinės supaprastinimais pagal Kodekso 177, 179, 182 ir 185 straipsnius,

iv)  prekėms taikyti specialiąsias procedūras pagal Kodekso 211 straipsnį;

c)  prekių įvežimas į Sąjungos muitų teritoriją arba išvežimas iš jos nepateikiant jų muitinei pagal Kodekso 139 ir 245 straipsnius arba 267 straipsnio 2 dalį;

d)  sprendimo dėl muitų teisės aktų taikymo adresatas nevykdo tuo sprendimu nustatytų pareigų pagal Kodekso 23 straipsnio 1 dalį;

e)  sprendimo dėl muitų teisės aktų taikymo adresatas nedelsdamas nepraneša muitinei apie visus po jos sprendimo priėmimo atsiradusius veiksnius, kurie turi įtakos tolesniam to sprendimo taikymui arba jo turiniui, pagal Kodekso 23 straipsnio 2 dalį;

f)  prekių perdirbimas muitinės sandėliuose be muitinės leidimo pagal Kodekso 241 straipsnį;

g)  prekių, susijusių su vienu iš muitų teisės pažeidimų, nustatytų 4 straipsnio f punkte ir šio straipsnio c punkte, įsigijimas ir turėjimas. [21 pakeit.]

6 straipsnis

Kurstymas, padėjimas, bendrininkavimas ir kėsinimasis

1.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad muitų teisės pažeidimu būtų laikomas kurstymas ar padėjimas įvykdyti 5 straipsnyje 8b straipsnio 2 dalyje nurodytą veiksmą ar neveikimą ir bendrininkavimas jį vykdant.

2.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad muitų teisės pažeidimu būtų laikomas kėsinimasis įvykdyti 5 3 straipsnio b qi arba c qj punktuose nurodytą veiksmą ar neveikimą. [22 pakeit.]

7 straipsnis

Muitinės klaida

3–6 straipsniuose nurodyti veiksmai ar neveikimas nėra muitų teisės pažeidimai, jeigu jie įvykdomi dėl muitinės klaidos pagal Kodekso 119 straipsnį. Už dėl tokių klaidų kilusią žalą atsako muitinė. [23 pakeit.]

8 straipsnis

Juridinių asmenų atsakomybė

1.  Valstybės narės užtikrina, kad juridiniai asmenys būtų traukiami atsakomybėn už muitų teisės pažeidimus, kaip numatyta 3–6 straipsniuose, kuriuos jų naudai padarė asmuo, veikęs individualiai arba kaip juridinio asmens organo narys ir einantis vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje, remdamasis: [24 pakeit.]

a)  įgaliojimu atstovauti juridiniam asmeniui;

b)  įgaliojimu priimti sprendimus juridinio asmens vardu;

c)  įgaliojimu vykdyti kontrolę juridiniame asmenyje.

2.  Valstybės narės taip pat užtikrina, kad juridiniai asmenys būtų traukiami atsakomybėn, jeigu dėl 1 dalyje nurodyto asmens nepakankamos priežiūros arba kontrolės jam pavaldus asmuo galėjo padaryti muitų teisės pažeidimą to juridinio asmens naudai.

3.  Juridinio asmens atsakomybė pagal 1 ir 2 dalis nedaro poveikio muitų teisės pažeidimą padariusių fizinių asmenų atsakomybei.

3a.   Šioje direktyvoje „juridinis asmuo“ – subjektas, turintis teisinį subjektiškumą pagal taikytiną teisę, išskyrus valstybes ar valdžios funkcijas vykdančias viešąsias įstaigas bei viešąsias tarptautines organizacijas. [26 pakeit.]

8a straipsnis

Veiksniai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama vertinant, ar pažeidimas yra nedidelis

1.   Nustatydamos, ar pažeidimas, kaip nurodyta 3 straipsnyje, yra nedidelis, valstybės narės užtikrina nuo pat nustatymo, ar buvo įvykdytas muitų teisės pažeidimas, proceso pradžios, kad jų kompetentingos valdžios institucijos atsižvelgtų į visas galimas svarbias aplinkybes, įskaitant šias aplinkybes:

a)   pažeidimas padarytas dėl aplaidumo;

b)   susijusioms prekėms netaikomi Kodekso 134 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje ir 267 straipsnio 3 dalies e punkte nurodyti draudimai ar apribojimai;

c)   pažeidimas turi nedidelį poveikį arba jokio poveikio mokėtinų muitų sumai;

d)   už pažeidimą atsakingas asmuo proceso metu veiksmingai bendradarbiauja su kompetentinga institucija;

e)   už pažeidimą atsakingas asmuo pažeidimas atskleidė savanoriškai, su sąlyga, kad dėl pažeidimo dar nevykdoma jokia tyrimo veikla, apie kurią žinotų už pažeidimą atsakingas asmuo;

f)   už pažeidimą atsakingas asmuo gali įrodyti, kad deda dideles pastangas siekdamas laikytis Sąjungos muitų teisės aktų, parodydamas savo operacijų aukšto lygio kontrolę, pavyzdžiui, vykdomą pasitelkiant atitikties sistemą;

g)   už pažeidimą atsakingas asmuo yra mažoji ar vidutinė įmonė, kuri neturi jokios patirties muitų klausimais.

2.   Kompetentingos institucijos laiko pažeidimą nedideliu tik tada, jei nėra sunkinančių aplinkybių dėl pažeidimo, kaip nurodyta 8b straipsnyje. [27 pakeit.]

8b straipsnis

Veiksniai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama vertinant, ar pažeidimas yra sunkus

1.   Nustatydamos, ar pažeidimas, kaip nurodyta 3 arba 6 straipsnyje, yra sunkus, valstybės narės užtikrina nuo pat nustatymo, ar buvo įvykdytas muitų teisės pažeidimas, proceso pradžios, kad jų kompetentingos valdžios institucijos atsižvelgtų į bet kurią iš šių galimų aplinkybių:

a)   pažeidimas buvo įvykdytas tyčia;

b)   pažeidimo veikla tęsėsi ilgą laikotarpį, o tai rodo ketinimą ją tęsti;

c)   panaši arba susijusi pažeidimo veikla tęsiasi arba pasikartoja, t. y. įvykdyta daugiau nei vieną kartą;

d)   pažeidimas turi didelį poveikį išvengtų importo arba eksporto muitų sumai;

e)   susijusioms prekėms taikomi Kodekso 134 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje ir 267 straipsnio 3 dalies e punkte nurodyti draudimai ar apribojimai;

f)   už pažeidimą atsakingas asmuo atsisako bendradarbiauti arba visapusiškai bendradarbiauti su kompetentinga institucija;

g)   už pažeidimą atsakingas asmuo yra anksčiau įvykdęs pažeidimų.

2.   Pažeidimai, nurodyti 3 straipsnio f, g, p, qi, ir qj punktuose, dėl savo pobūdžio laikomi sunkiais pažeidimais. [28 pakeit.]

9 straipsnis

Sankcijos už 3 straipsnyje nurodytus Nebaudžiamosios teisės sankcijos už nedidelius muitų teisės pažeidimus

1.  Neskaitant reikalavimo sumokėti išvengtus muitus, valstybės narės užtikrina, kad už 3 straipsnyje nurodytus muitų teisės pažeidimus, kurie pagal 8a straipsnį laikomi nedideliais, būtų nustatytos veiksmingos, proporcingos, atgrasomos ir atgrasančios nebaudžiamosios teisės sankcijos, laikantis šių ribų:

a)  jeigu muitų teisės pažeidimas susijęs su konkrečiomis prekėmis išvengtais muitais, piniginė bauda nuo 1 iki 5 70 proc. prekių vertės išvengtų muitų sumos;

b)  jeigu muitų teisės pažeidimas nesusijęs su konkrečiomis prekėmis išvengtais muitais, piniginė bauda nuo 150 iki 7 500 EUR.

2.   Nustatydamos taikytinos sankcijos dydį, neviršijant šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, valstybės narės užtikrina, kad būtų atsižvelgta į visas 8a straipsnyje išvardytas svarbias aplinkybes. [29 pakeit.]

10 straipsnis

Sankcijos už 4 straipsnyje nurodytus muitų teisės pažeidimus

Valstybės narės užtikrina, kad už 4 straipsnyje nurodytus muitų teisės pažeidimus būtų nustatytos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos, laikantis šių ribų:

a)  jeigu muitų teisės pažeidimas susijęs su konkrečiomis prekėmis, piniginė bauda iki 15 proc. prekių vertės;

b)  jeigu muitų teisės pažeidimas nesusijęs su konkrečiomis prekėmis, piniginė bauda iki 22 500 EUR. [30 pakeit.]

11 straipsnis

Sankcijos už 5 ir 6 straipsniuose nurodytus Nebaudžiamosios teisės sankcijos už sunkius muitų teisės pažeidimus

1.   Neskaitant reikalavimo sumokėti išvengtus muitus, valstybės narės užtikrina, kad už 5 3 ir 6 straipsniuose nurodytus muitų teisės pažeidimus, kurie pagal 8b straipsnį laikomi sunkiais, būtų nustatytos veiksmingos, proporcingos, atgrasomos ir atgrasančios nebaudžiamosios teisės sankcijos, laikantis šių ribų:

a)  jeigu muitų teisės pažeidimas susijęs su konkrečiomis prekėmis išvengtais muitais, piniginė bauda nuo 70 proc. iki 30 140  proc. prekių vertės išvengtų muitų sumos;

(aa)   jeigu muitų teisės pažeidimas susijęs ne su išvengtais muitais, bet su prekių verte, piniginė bauda nuo 15 proc. iki 30 proc. prekių vertės;

b)  jeigu muitų teisės pažeidimas nesusijęs nei su konkrečiomis prekėmis išvengtais muitais, nei su prekių verte, piniginė bauda nuo 7 500 EUR iki 45 000 EUR.

2.   Nustatydamos taikytinos sankcijos dydį, neviršijant šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, valstybės narės užtikrina, kad būtų atsižvelgta į visas 8a straipsnyje ir 8b straipsnio 1 dalyje išvardytas svarbias aplinkybes. [31 pakeit.]

11a straipsnis

Kitos nebaudžiamosios teisės sankcijos už sunkius pažeidimus

1.   Be 11 straipsnyje išvardytų sankcijų, jei padaromas sunkus pažeidimas, vadovaujantis Kodeksu, valstybės narės gali taikyti toliau nurodytas nepinigines sankcijas:

a)   galutinis arba laikinas prekių konfiskavimas;

b)   suteikto leidimo galiojimo sustabdymas.

2.   Pagal Kodeksą valstybės narės nustato, kad sunkių arba pakartotinių muitų teisės aktų pažeidimų atveju būtų atšaukti sprendimai, kuriais suteikiamas įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusas. [32 pakeit.]

11b straipsnis

Peržiūra

1.   Nuo … [penkeri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos], Komisija kartu su kompetentingomis valstybių narių institucijomis peržiūri pagal 9 ir 11 straipsnius taikomų piniginių baudų dydžius. Peržiūros procedūros tikslas – užtikrinti, kad piniginių baudų, skiriamų pagal muitų sąjungos nuostatas, dydžiai būtų vienodesni, siekiant suderinti jų veikimą.

2.   Kiekvienais metais Komisija viešai skelbia informaciją apie sankcijas, kurias valstybės narės taiko už muitų teisės pažeidimus, nurodytus 3 ir 6 straipsniuose.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų pagal Kodekso 5 straipsnio 2 punktą, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 978/2012(6). [33 pakeit.]

11c straipsnis

Susitarimo procedūra

Valstybės narės nustato susitarimo procedūra kaip procedūra, pagal kurią kompetentingos institucijos gali išspręsti muitų teisės pažeidimo klausimą sudarydamos susitarimą su už pažeidimą atsakingu asmeniu, neinicijavusios arba neužbaigusios teismo proceso mainais už to asmens sutikimą, kad būtų skirta nedelsiant vykdoma sankcija.

Vis dėlto, jei buvo pradėtas teismo procesas, kompetentingos institucijos gali sudaryti susitarimą tik sutikus teismo institucijai.

Komisija pateikia gaires dėl susitarimo procedūros, siekiant užtikrinti, kad už pažeidimą atsakingam asmeniui būtų skaidriai ir laikantis vienodo požiūrio principo suteikta susitarimo galimybė ir kad sudarius bet kokį susitarimą būtų viešai paskelbtas procedūros rezultatas. [34 pakeit.]

12 straipsnis

Veiksmingas sankcijų taikymas ir kompetentingų institucijų naudojimasis įgaliojimais skirti sankcijas

Valstybės narės užtikrina, kad nustatydamos sankcijų už 3–6 straipsniuose nurodytus muitų teisės pažeidimus rūšį ir dydį kompetentingos institucijos atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes, įskaitant, jei taikoma:

a)  pažeidimo sunkumą ir trukmę;

b)  tai, kad už pažeidimą atsakingas asmuo yra įgaliotasis ekonominės veiklos vykdytojas;

c)  išvengto importo ar eksporto muito sumą;

d)  tai, kad susijusioms prekėms taikomi Kodekso 134 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje ir 267 straipsnio 3 dalies e punkte nurodyti draudimai ar apribojimai arba jos kelia visuomenės saugumo riziką;

e)  už pažeidimą atsakingo asmens bendradarbiavimą su kompetentinga institucija;

f)  už pažeidimą atsakingo asmens ankstesnius pažeidimus. [35 pakeit.]

12a straipsnis

Atitiktis reikalavimams

Valstybės narės užtikrina, kad gairės ir leidiniai Sąjungos muitų teisės laikymosi ir tolesnio laikymosi klausimais būtų pateikiami suinteresuotosioms šalims lengvai prieinama, suprantama ir šiuolaikiška forma. [36 pakeit.]

13 straipsnis

Senatis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad proceso dėl 3 ir 6 straipsniuose nurodyto muitų teisės pažeidimo inicijavimo senaties terminas būtų ketveri metai ir kad jis būtų skaičiuojamas nuo muitų teisės pažeidimo padarymo dienos.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad tęstinių arba kartotinių muitų teisės pažeidimų atveju, senaties terminas būtų skaičiuojamas nuo veiksmų ar neveikimo, kurie laikomi muitų teisės pažeidimu, nutraukimo dienos.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad senaties terminas būtų nutrauktas, jeigu dėl to paties muitų teisės pažeidimo kompetentinga institucija, pranešusi apie tai atitinkamam asmeniui, imasi su tyrimu arba teisiniu procesu susijusio veiksmo arba jeigu atitinkamų veiksmų imasi už pažeidimą atsakingas asmuo. Senaties terminas toliau skaičiuojamas nuo veiksmo, dėl kurio jis buvo nutrauktas, pabaigos dienos.

4.  Nedarant poveikio 14 straipsnio 2 daliai, valstybės narės užtikrina, kad būtų uždrausta inicijuoti arba tęsti procesą bet koks procesas dėl 3 arba 6 straipsniuose nurodyto muitų teisės pažeidimo būtų nutrauktas dėl senaties, neatsižvelgiant į bet kokį šio straipsnio 3 dalyje nurodytą šio senaties termino nutraukimą, pasibaigus aštuonerių metų laikotarpiui, kuris skaičiuojamas nuo šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytos dienos.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad sprendimo, kuriuo skiriama sankcija, vykdymo užtikrinimo senaties terminas būtų treji metai. Tas terminas skaičiuojamas nuo dienos, kurią tas sprendimas tampa galutiniu.

6.  Valstybės narės nustato atvejus, kuriais 1, 4 ir 5 dalyse nustatyti senaties terminai yra sustabdomi.[37 pakeit.]

14 straipsnis

Proceso sustabdymas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad administracinis procesas dėl 3 ir 6 straipsniuose nurodyto muitų teisės pažeidimo būtų sustabdytas, jeigu prieš tą patį asmenį dėl tų pačių faktų inicijuojamas baudžiamasis procesas.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad sustabdytas administracinis procesas dėl 3 ir 6 straipsniuose nurodyto muitų teisės pažeidimo nebūtų toliau tęsiamas, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas baudžiamasis procesas yra galutinai baigtas. Kitais atvejais sustabdytas administracinis procesas dėl 3 ir 6 straipsniuose nurodyto muitų teisės pažeidimo gali būti atnaujintas.

15 straipsnis

Jurisdikcija

1.  Valstybės narės užtikrina, kad jurisdikcija nagrinėti 3 ir 6 straipsniuose nurodytus muitų teisės pažeidimus joms priklausytų pagal vieną iš šių kriterijų:

a)  muitų teisės pažeidimas visiškai ar iš dalies padarytas tos valstybės narės teritorijoje;

b)  asmuo, padaręs muitų teisės pažeidimą, yra tos valstybės narės pilietis;

c)  prekės, susijusios su muitų teisės pažeidimu yra tos valstybės narės teritorijoje.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, jei daugiau nei viena valstybė narė pareiškia turinti jurisdikciją nagrinėti tą patį muitų teisės pažeidimą, jurisdikcija priklausytų valstybei narei, kurioje prieš tą patį asmenį dėl tų pačių faktų vyksta baudžiamasis procesas. Jeigu jurisdikcija negali būti nustatyta pagal 1 dalį, valstybės narės užtikrina, kad jurisdikcija priklausytų valstybei narei, kurios kompetentinga institucija prieš tą patį asmenį dėl tų pačių faktų pirma inicijuoja procesą dėl muitų teisės pažeidimo.

16 straipsnis

Valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimas

Valstybės narės bendradarbiauja ir keičiasi informacija, būtina vykstant procesui dėl veiksmo ar neveikimo, kuris laikomas 3 ir 6 straipsniuose nurodytu muitų teisės pažeidimu, visų pirma tuo atveju, jei prieš tą patį asmenį dėl tų pačių faktų procesą pradėjo daugiau nei viena valstybė narė. Valstybių narių bendradarbiavimo tikslas – padidinti prekių muitinio tikrinimo veiksmingumą ir suderinti procedūras Sąjungoje. [38 pakeit.]

Komisija prižiūri valstybių narių bendradarbiavimą siekiant sukurti muitiniam tikrinimui ir sankcijoms taikytinus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, geriausios praktikos sklaidą ir muitinės pareigūnų mokymo koordinavimą. [39 pakeit.]

17 straipsnis

Sulaikymas

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos galėtų laikinai sulaikyti prekes, transporto priemones ir kitas priemones, naudojamas darant 3–6 straipsniuose nurodytus muitų teisės pažeidimus. Jei, pradėjus taikyti sankciją, valstybė narė visam laikui konfiskuoja tokias prekes, ji gali nuspręsti atitinkamai jas sunaikinti, pakartotinai panaudoti arba perdirbti. [40 pakeit.]

18 straipsnis

Komisijos ataskaitos ir peržiūra

Komisija iki [2019 m. gegužės 1 d.] pateikia ataskaitą apie šios direktyvos taikymą Europos Parlamentui ir Tarybai, kurioje įvertinama, kokiu mastu valstybės narės ėmėsi būtinų priemonių, siekdamos laikytis šios direktyvos.

Ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl kitų elementų apie Sąjungos muitų teisės aktų vykdymo užtikrinimą, kaip antai, priežiūros, kontrolės ir tyrimų, ir, prireikus, pateikia kartu pasiūlymą dėl teisėkūros procedūrą priimamo akto, siekiant papildyti šią direktyvą. [41 pakeit.]

18a straipsnis

Valstybių narių teikiamos ataskaitos

Valstybės narės siunčia Komisijai pažeidimų statistiką, parodančią, kokios buvo taikytos sankcijos už tuos pažeidimus, kad Komisija galėtų įvertinti, kaip taikoma ši direktyva. Įsigaliojus šiai direktyvai taip pateikiama informacija siunčiama kasmet. Siekdama suderinti nacionalines sankcijų sistemas Komisija tuos duomenis gali naudoti šios direktyvos peržiūros metu. [42 pakeit.]

19 straipsnis

Perkėlimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2017 m. gegužės 1 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

20 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

21 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 487, 2016 12 28, p. 57. (2) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento pozicija. (3) 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1). (4) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/... dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (OL L ...). (5) OL C 369, 2011 12 17, p. 14. (6) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008 (OL L 303, 2012 10 31, p. 1).