Europos Parlamentas,

‒  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 167 straipsnio 3 ir 4 dalis,

‒  atsižvelgdamas į 2005 m. UNESCO konvenciją dėl kultūrinės raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 24 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2347,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., ypač į 4-ąjį ir 17-ąjį darnaus vystymosi tikslus,

‒  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 8 d. Komisijos bei Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategijos kūrimas“ (JOIN(2016)0029),

‒  atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikatą apie Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkę (COM(2007)0242),

–  atsižvelgdamas į parengiamuosius veiksmus „Kultūra ES išorės santykiuose“ ir rekomendacijas(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės 2016 m. birželio 28 d. pristatytą dokumentą „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa. ES visuotinė užsienio ir saugumo politikos strategija“,

‒  atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 16 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos kultūros darbotvarkės(2),

‒  atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą dėl Europos kultūros darbotvarkės įgyvendinimo (COM(2010)0390),

‒  atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 23 d. rezoliuciją dėl ES strateginės komunikacijos, siekiant neutralizuoti prieš ją nukreiptą trečiųjų šalių propagandą(3),

‒  atsižvelgdamas į 2005 m. Europos Tarybos bendrąją kultūros paveldo vertės visuomenei pagrindų konvenciją (Faro konvenciją)(4),

‒  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos išvadas dėl kultūrų įvairovės ir dialogo skatinimo Sąjungos ir jos valstybių narių išorės santykiuose(5),

‒  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl ES išorės veiksmų kultūrinių aspektų(6),

‒  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kultūrų dialogo, kultūrų įvairovės ir švietimo vaidmens puoselėjant pagrindines ES vertybes(7),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją „ES vaidmuo JT. Kaip geriau pasiekti ES užsienio politikos tikslus“(8),

‒  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 23 d. Tarybos išvadas dėl darbo plano kultūros srityje (2015–2018 m.)(9),

‒  atsižvelgdamas į 1972 m. UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją,

‒  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl integruoto požiūrio į Europos kultūros paveldą(10),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos priimtą rezoliuciją CM/Res(2010)53 dėl išplėstinio dalinio susitarimo (IDS) dėl kultūros maršrutų,

‒  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl nuoseklios ES kultūros ir kūrybos pramonės politikos(11),

‒  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 24 d. Tarybos išvadas dėl kultūros ES išorės santykių srityje, ypač daug dėmesio skiriant kultūros svarbai vystomojo bendradarbiavimo srityje(12),

‒  atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 30 d. rezoliuciją dėl ISIS / „Da'esh“ vykdomo kultūros objektų naikinimo(13), ypač į jos 3 dalį, kurioje „ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę pasinaudoti kultūros diplomatija ir kultūrų dialogu kaip skirtingų bendruomenių sutaikymo ir sunaikintų vietų atstatymo priemone“,

‒  atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 10 d. rezoliuciją dėl Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkės(14),

‒  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 21 ir 22 d. vykusio 3502-ojo Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos posėdžio rezultatus,

‒  atsižvelgdamas į Parlamento Kultūros ir švietimo komiteto prašymu atliktą tyrimą „Europos kultūros institutai užsienyje“(15),

‒  atsižvelgdamas į Parlamento Kultūros ir švietimo komiteto prašymu atliktą tyrimą „Europos kultūros sostinės. Sėkmės strategijos ir ilgalaikis poveikis“(16),

‒  atsižvelgdamas į 2015 m. Komisijos Užsienio politikos priemonių tarnybos užsakytą tyrimą „Požiūrio į ES ir ES politiką užsienyje analizė“(17),

‒  atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę dėl ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategijos kūrimo,

‒  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategijos kūrimo,

‒  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos kultūros paveldo metų (2018-ųjų) (COM(2016)0543),

‒  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Europos solidarumo korpuso (COM(2016)0942),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 14 d. Tarybos išvadas dėl Europos kaimynystės politikos peržiūros,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 27 d. Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) sprendimą, pagal kurį Ahmad Al Faqi Al Mahdi buvo pripažintas kaltu dėl keleto mauzoliejų sunaikinimo Timbuktu ir pagal kurį, vadovaujantis Romos statutu, pirmą kartą pripažinta, kad kultūros paveldo sunaikinimas gali būti vertinamas kaip karo nusikaltimas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrus Užsienio reikalų komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A8-0220/2017),

A.  kadangi ES tampa vis svarbesne veikėja plėtojant tarptautinius santykius ir turėtų skirti papildomų išteklių ir energijos bendrai kultūrai, kultūros paveldui, meninei kūrybai ir inovacijoms skatinti atsižvelgiant į regioninę įvairovę, remiantis SESV 167 straipsniu;

B.  kadangi ES yra svarbi tarptautinės politikos veikėja, kurios vaidmuo pasaulio arenoje vis svarbesnis, be kita ko, dėl kultūros ir kalbų įvairovės skatinimo plėtojant tarptautinius santykius;

C.  kadangi kultūra pati savaime yra vertybė ir ES patirtis parodė, kad kultūriniai mainai gali padėti siekti ES išorės tikslų ir būti galingas tiltas, jungiantis skirtingų etninių, religinių ir socialinių sluoksnių žmones, visų pirma todėl, kad šie mainai stiprina kultūrų ir religijų dialogą ir tarpusavio supratimą, be kita ko, per Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) veiklą; šiuo atžvilgiu mano, kad kultūra turėtų tapti esmine politinio dialogo su trečiosiomis šalimis dalimi ir kad reikia sistemingai integruoti kultūrą į projektus ir programas;

D.  kadangi siekiant, kad ES skatintų kultūrų tarpusavio supratimą, ji turės plėsti bendras informavimo priemones, pasitelkdama tikrą europinę žiniasklaidą, pavyzdžiui, „Arte“, „Euronews“ arba „Euranet“;

E.  kadangi kultūra bei kultūros apsauga yra neatskiriamai susijusios su žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių užtikrinimu;

F.  kadangi bendradarbiavimas mokslo srityje yra esminis užsienio politikos elementas, tiesiantis tiltus tarp šalių, gerinantis tarptautinių mokslinių tyrimų kokybę ir didinantis mokslo diplomatijos žinomumą;

G.  kadangi ES ir jos valstybių narių kultūrinės, kalbinės, istorinės ir religinės šaknys ir paveldas bendri ir semiantis įkvėpimo iš Europos kultūrinio, religinio ir humanistinio paveldo joms pavyko suvienyti įvairovę; kadangi Europos kultūra ir kultūros paveldas, ir materialusis, ir nematerialusis, išreiškia Europos visuomenių ir regionų – tiek daugumos visuomenių, tiek mažumų kultūrų – įvairovę;

H.  kadangi 2015 m. kovo mėn. Paryžiuje priimtoje „Deklaracijoje dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių skatinimo pasitelkiant švietimą“ pabrėžiama būtinybė plėtoti aktyvų kultūrų dialogą bei visuotinį solidarumą ir tarpusavio pagarbą;

I.  kadangi ES kultūriniai ryšiai yra svarbiausios socialinės sanglaudos ir tvaraus ekonominio vystymosi ir žmogaus socialinės raidos varomosios jėgos ir kartu atlieka itin svarbų vaidmenį stiprinant pilietinės visuomenės pajėgumus, žmonių tarpusavio ryšius ir užkertant kelią radikalizacijai, siekiant apsaugoti kultūros paveldą, sustiprinti demokratizacijos procesus ir įtraukti žmones į konfliktų prevencijos, sprendimo bei atsparumo jiems didinimo procesus;

J.  kadangi kultūros diplomatija turėtų skatinti kultūrų ir kalbų įvairovę, įskaitant mažumų kalbų išsaugojimą, pripažįstant, kad jos yra vertybė savaime ir prisideda prie Europos kultūros paveldo;

K.  kadangi žmogaus teisės apima ir kultūrines teises, todėl vienodas dėmesys turėtų būti skiriamas kiekvieno asmens teisei dalyvauti kultūriniame gyvenime ir naudotis savo kultūra, kartu visapusiškai gerbiant visų asmenų pagrindines žmogaus teises;

L.  kadangi siekiant kovoti su kultūros objektų iš Sirijos prekyba 2014 m. gruodžio mėn. nustatytos ribojamosios priemonės; kadangi akivaizdu, kad reikia sukurti reagavimo į nepaprastąją padėtį mechanizmą, kad būtų nustatyti kultūros paveldo naikinimo atvejai ir užkirstas kelias jo naikinimui, įskaitant konfliktinėse teritorijose ar šalyse; kadangi šie veiksmai gali būti naudojami konfliktinėse situacijose siekiant įbauginti ar šokiruoti, o kai kuriais atvejais jie prilygsta „kultūriniam valymui“;

M.  kadangi kultūra yra bendra gėrybė ir rengiant naują konsensusą dėl vystymosi turi būti apsvarstyta galimybė susigrąžinti bendras viešąsias gėrybes, įskaitant kultūros;

N.  kadangi ES ir atskiros valstybės narės teikia daugiau nei pusę pasaulio paramos vystymuisi – tai nusipelno didesnio pripažinimo;

O.  kadangi kultūros paveldas yra visuotinis palikimas, todėl jo apsauga yra išankstinė taikos kūrimo ir atsparumo sąlyga;

P.  kadangi bendru komunikatu „ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategijos kūrimas“ suteikiamas ES tarptautinių kultūrinių ryšių pagrindas; kadangi vis dėlto jame esama trūkumų nustatant teminius ir geografinius prioritetus, konkrečius tikslus ir rezultatus, tikslines grupes, bendrus interesus ir iniciatyvas, finansavimo nuostatas, patikimą finansų valdymą, vietos ir regioninę perspektyvą bei iššūkius ir įgyvendinimo būdus;

Q.  kadangi žmonių tarpusavio ryšiai, pvz., jaunimo mainai, miestų partnerystė ir partnerystės profesinėje srityje yra svarbios priemonės, kuriomis skatinamas kultūrų tarpusavio supratimas ir kurias ES turėtų stiprinti savo užsienio politikos santykiuose;

R.  kadangi judumas yra esminė ES tarptautinių kultūrinių ryšių dalis, todėl reikia sukurti mechanizmus, kad kultūros specialistams, mokslo ir universitetų darbuotojams, mokytojams, studentams ir kitiems kultūros darbuotojams, taip pat ES programose(18) dalyvavusių buvusių studentų tinklams priklausantiems asmenims būtų lengviau gauti vizas keliauti į trečiąsias šalis ir iš jų;

S.  kadangi ES ir kaimyninės šalys per visą istoriją kultūriškai veikė vienos kitas;

T.  kadangi menininkų ir kultūros specialistų bendradarbiavimas ir mokymas, taip pat jų ir jų darbų judumas, be kita ko, naudojantis Europos ir tarptautiniais tinklais, ir menininkų kūrybinės viešnagės – svarbiausi veiksniai siekiant skleisti Europos ir ne Europos kultūrą bei meną ir užtikrinti kultūros ir meno mainus, todėl juos reikia skatinti bei stiprinti;

U.  kadangi vizų politika menininkams ir kultūros specialistams yra raktas į sėkmingą bendradarbiavimą ir laisvą kūrinių apyvartą pasitelkiant Europos ir tarptautinius tinklus, taip pat užtikrinant gyvybingas menininkų kūrybinių viešnagių programas, į kurias įtraukiama įvairių pasaulio šalių ir regionų pilietinė visuomenė;

V.  kadangi galėtų būti naudinga pradėti nuo kritiško įvertinimo, kas pasiekta pagal ES kultūros darbotvarkę, siekiant toliau plėtoti ir tobulinti strategiją, nustatyti aiškius ir išmatuojamus tikslus, atitinkančius atskiros šalies ypatumus, prioritetus ir realistiškus rezultatus, taip pat pasimokyti iš geriausios patirties;

W.  kadangi ES, kaip pagrindinė Jungtinių Tautų partnerė, turėtų glaudžiai dirbti su UNESCO, kad apsaugotų pasaulio kultūros paveldą;

X.  kadangi ES programų ir išteklių tarpusavio koordinavimas turėtų stiprinti ES tarptautinių santykių kultūrinį aspektą, siekiant sukurti bendrą dialogo erdvę daugiakultūriam supratimui ir pasitikėjimui;

Y.  kadangi trečiosiose šalyse, įskaitant šalis, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, ES iniciatyvos ir veiksmai turėtų būti labiau pastebimi, o jų rezultatai geriau priskiriami, įvertinami ir skleidžiami(19);

Z.  kadangi audiovizualinio, kultūros ir kūrybos sektorių produktų ir paslaugų skaičius auga, kaip ir jų indėlis į BVP bei platinimas tarptautiniu mastu;

AA.  kadangi dauguma Europos Tarybos sertifikuotų Europos kultūros maršrutų apima ES rytines ir pietines kaimynines šalis, taip pat šalis kandidates, o tai padeda stiprinti ES ir jos kaimyninių šalių ryšius;

AB.  kadangi Sąjungos pastangos ugdyti visuomenės atsparumą stiprinant darbą kultūros, švietimo ir jaunimo srityse skatina pliuralizmą, sambūvį ir pagarbą,

Tikslai

1.  palankiai vertina bendrą komunikatą, kuriame pateikiama visų ES ir jos valstybių narių remiamų arba įgyvendinamų priemonių, veiksmų, iniciatyvų, programų ir projektų, kurių bendras vardiklis yra kultūra, apžvalga; ragina parengti veiksmingą ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategiją;

2.  pripažįsta, kad minėtu bendru komunikatu siekiama puoselėti kultūrinį bendradarbiavimą ES viduje ir su šalimis partnerėmis ir skatinti pasaulio tvarką, grindžiamą taikos palaikymu, kova su ekstremizmu ir radikalėjimu pasitelkiant kultūrų ir religijų dialogą, konfliktų prevencija, kartu gerbiant demokratiją, teisinės valstybės principą, žodžio laisvę, kūrybinę laisvę, tarpusavio supratimą, žmogaus teises, kultūrų ir kalbų įvairovę ir pagrindines vertybes; be to, pabrėžia svarbų kultūros diplomatijos, kultūrinio bendradarbiavimo ir švietimo bei kultūros mainų vaidmenį stiprinant bendrą visuotinių vertybių pagrindą;

3.  pripažįsta pastangas, kurias deda EIVT kartu su Komisija, kad pagerintų mokslo ir mokslinių tyrimų politikos išorės aspektą, ir primygtinai ragina Komisiją skatinti plataus užmojo mokslo diplomatijos plėtojimą;

4.  ragina propaguoti kultūrines teises, kaip neatskiriamą pagrindinių žmogaus teisių dalį, ir dėl jos savaiminės vertės laikyti kultūrą ketvirtuoju atskiru ir universaliu tvaraus vystymosi ramsčiu, kartu su socialiniu, ekonominiu ir aplinkos aspektais;

5.  teigiamai vertina bendro komunikato požiūrį, pagal kurį nustatomos trys darbo sritys: kultūros kaip socialinio ir ekonominio vystymosi varomosios jėgos rėmimas; kultūros ir kultūrų dialogo skatinimas siekiant taikių bendruomeninių santykių; bendradarbiavimo kultūros paveldo srityje stiprinimas.

6.  ragina skatinti meninę saviraiškos laisvę kaip Europos Sąjungos vertybę ir pastangas, plėtojant laisvą dialogą ir keitimąsi geriausia patirtimi tarptautiniu lygmeniu;

7.  pabrėžia, kad ES turi daugialypės ir įvairios patirties įtraukaus valdymo srityje, kad jos stiprybę sudaro tai, kad ji yra suvienijusi įvairovę, ir kad tai yra sritis, kurioje ES sukuria pridėtinę vertę;

8.  pripažįsta, kad, nors kultūros srityje turi būti laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų, – be kita ko, atsižvelgiant į ES ir valstybių narių bendras kultūrines šaknis ir bendrą paveldą ir į daugiametės meno ir kultūros sąveikos rezultatus, – tradicija dirbti ir kurti kartu sukūrė pagrindą kitų kultūrų pagarbai ir jų supratimui;

9.  pabrėžia, kad ES yra arena, kurioje visos valstybės narės suvienija jėgas, kad sustiprintų savo vaidmenį tarptautinių kultūrinių ryšių srityje, naudodamosi darbo kartu teikiamais abipusiais privalumais;

10.  siūlo, kad kiekviena valstybė narė galėtų pradėti bendrus veiksmus kartu su ES, kuriais būtų siekiama kiekvienais metais atkreipti dėmesį į vis kitą ES šalį, pvz., rengiant parodas ir bendros gamybos projektus, ypatingą vaidmenį skiriant rotacine tvarka pirmininkaujančiai valstybei narei, siekiant suteikti papildomą savaiminę vertę ES ir valstybėms narėms bei padidinti jų veiksmų ir iniciatyvų matomumą užsienyje, taip pat pasitelkiant ES delegacijas, kurioms šiuo tikslu būtų suteikti konkretūs žmogiškieji ir finansiniai ištekliai;

11.  mano, kad valstybės narės, visų pirma mažesnės valstybės narės ir jų kultūros institucijos bei veikėjai, galėtų padidinti savo kultūrinių laimėjimų vertę pasinaudodamos ES teikiama galimybe juos populiarinti ir skleisti užsienyje;

12.  mano, kad kultūros diplomatija gali veikti kaip ES ir jos valstybių narių atstovė;

13.  primena, kad materialiojo ir nematerialiojo kultūros paveldo požiūriu svarbus valstybių narių ir ES institucijų bendradarbiavimas jo prieinamumo, tyrimų, propagavimo, išsaugojimo ir valdymo bei kovos su jo nelegalia prekyba, plėšikavimu ir naikinimu srityse, be kita ko, naudojantis regionams skirtais fondais ir pagalba bei tarptautiniu policijos bendradarbiavimu ES viduje ir už jos ribų;

14.  pabrėžia nepriklausomos žiniasklaidos vaidmenį skatinant kultūrų įvairovę ir tarpkultūrinę kompetenciją bei poreikį stiprinti šią žiniasklaidą kaip patikimos informacijos šaltinį, visų pirma ES kaimyninėse šalyse;

15.  teigiamai vertina tai, kad bendru komunikatu kultūros ir kūrybos pramonės sektoriai įtraukiami kaip svarbus ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategijos elementas; kadangi šie pramonės sektoriai prisideda prie Europos švelniosios galios skleidžiant Europos vertybes, ypač atsižvelgiant į regioninius kūrybinės veiklos centrus ir kultūros tinklus, ir rekomenduoja juos nustatyti, remti ir padėti ugdyti su jais susijusius gebėjimus; ragina Komisiją stiprinti kultūros ir kūrybos sektoriaus subjektų tinklus, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ, Europos kūrybos rajonams ir kūrybinėms platformoms, kaip didinamojo poveikio ir inovacijų, taip pat ir kitose srityse, kūrėjams;

16.  prašo Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę apibrėžti, kad kultūros veikėjai atlieka esminį vaidmenį įgyvendinant bendrą komunikatą, ir aiškiai nurodyti, kad jie, be kitų kategorijų subjektų, apima menininkus, kultūros ir kūrybos specialistus, kultūros institucijas, privačiuosius ir viešuosius fondus, universitetus bei kultūros ir kūrybos srities įmones;

Valdymas ir priemonės

17.  ragina Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę pristatyti šios srities metinius ir daugiamečius veiksmų planus, kurie turėtų apimti veiksmus, strateginius teminius ir geografinius prioritetus bei bendrus tikslus, taip pat atlikti periodinę bendro komunikato įgyvendinimo peržiūrą, apie kurios rezultatus turėtų būti pranešama Parlamentui;

18.  pabrėžia, kad ES politika ir veiksmai, susiję su trečiosiomis valstybėmis, turi būti nuoseklesni; pabrėžia, kad būtina remtis esamais mokslinių tyrimų rezultatais, geriausia patirtimi ir kitomis ES finansuojamomis iniciatyvomis bei priemonėmis, susijusiomis su kultūros paveldo apsauga, kurios praverstų bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis; ragina siekti didesnės sąveikos tarp visų dalyvaujančių veikėjų ir kitų ES finansuojamų iniciatyvų, kurios galėtų būti naudingos siekiant strategijos tikslų, užtikrinant efektyvų išteklių naudojimą, optimizuojant rezultatus ir didinant ES veiksmų ir iniciatyvų poveikį; rekomenduoja atlikti dabartinės padėties peržiūrą siekiant užtikrinti veiksmingas priemones;

19.  primygtinai ragina Komisiją kitoje daugiametėje finansinėje programoje numatyti biudžeto eilutę, skirtą pagal esamas ir būsimas programas vykdomų tarptautinių kultūrinių ryšių paramai, visų pirma kitos kartos kultūros ir švietimo programoms, kad jas įgyvendinant būtų tinkamai vykdomi tarptautiniai veiksmai;

20.  siūlo sukurti specialią ES programą ir sutelkti išteklius tarptautinio judumo ir mainų tikslams, kaip antai kūrybinių viešnagių programos, visų pirma skirtos jauniems kultūros ir kūrybos sektorių darbuotojams bei menininkams;

21.  atsižvelgdamas į tai, siūlo, kad šiuo atžvilgiu absolventai ir buvę programos „Erasmus“ ir kitų švietimo ir savanoriškos veiklos judumo programų naudos gavėjai turėtų būti skatinami naudotis savo tarpkultūriniais įgūdžiais ir gebėjimais kitų asmenų labui ir turėtų tapti įtakingais veikėjais plėtojant partnerystes kultūros išorės santykių srityje;

22.  ragina Komisiją plėtoti kultūrinio turizmo aspektą, pvz., rengiant temines programas ir keičiantis geriausia patirtimi, siekiant palengvinti tarptautinį judumą ir mainus su trečiųjų valstybių piliečiais, taip pat prieigą prie kultūros objektų;

23.  ragina Komisiją ir EIVT įtraukti tarptautinius kultūrinius ryšius į tarptautinio bendradarbiavimo priemones ir programas horizontaliu būdu bei į atliekamas laikotarpio vidurio peržiūras, siekiant užtikrinti suderinamumą ir paversti tarptautinius kultūrinius ryšius veiksminga priemone;

24.  ragina Komisiją stiprinti kultūrinio aspekto poveikį tarptautiniuose santykiuose, sistemingai įtraukiant kultūrinį aspektą į derybas ir asociacijos susitarimus; pabrėžia, jog būtina, kad ES nustatytų elgesio principus bendradarbiavimo tarptautiniuose projektuose partneriams ir sukurtų lanksčią sistemą, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui kultūros srityje, pašalinant kliūtis;

25.  ragina Komisiją toliau remti kultūrinius ryšius su kaimynystės valstybėmis pasitelkiant techninę pagalbą, gebėjimų stiprinimo programas, mokymus, įgūdžių ugdymą ir žinių perdavimą, taip pat ir žiniasklaidos srityje, siekiant pagerinti valdymą ir sudaryti palankesnes sąlygas naujoms partnerystėms nacionaliniu, regioniniu, vietos ir tarpvalstybiniu lygmenimis, kartu užtikrinant regioninių programų Pietų ir Rytų kaimynystės šalyse, įskaitant Vakarų Balkanus, tolesnius veiksmus;

26.  pabrėžia, kad dėl tvarumo priežasčių ES išorės kultūros finansavimo veikla turi būti grindžiama aktyviu vietos partnerių dalyvavimu ir programų pritaikymu prie vietos realijų, deramai atsižvelgiant į projektų vykdymo laikotarpį po finansavimo, įskaitant perėjimą prie nacionalinio finansavimo ar kitų pajamų modelių;

27.  pabrėžia kultūros ir žmogaus teisių iniciatyvų, kuriomis turėtų būti siekiama remti kultūros darbuotojams tose šalyse arba regionuose, kuriose gresia pavojus jų teisėms, svarbą; ragina tokias programas bendrai finansuoti Europos demokratijos fondo ir Europos kaimynystės priemonės lėšomis;

28.  pažymi, jog aktyvi pilietinė visuomenė šalyse partnerėse gali labai padėti skleidžiant ES ginamas vertybes, todėl itin svarbu, kad ES plėtodama dvišalius santykius stiprintų paramą šalių partnerių kultūros sektoriaus pilietinės visuomenės organizacijoms

29.  ragina Komisiją įtraukti kultūrą į visus esamus ir būsimus dvišalius ir daugiašalius bendradarbiavimo susitarimus ir skirti tam tinkamą biudžetą, deramai laikantis įsipareigojimų pagal UNESCO konvenciją dėl kultūrų įvairovės, siekiant didesnį dėmesį skirti kultūros paveldo bei kultūros ir kūrybos sektoriaus ekonominiam potencialui skatinant tvarų vystymąsi, taip pat augimo ir darbo vietų kūrimo srityse, ir jų poveikiui socialinei gerovei; mano, kad tai būtų galima padaryti, pvz., patvirtinus naujus derybų dėl naujos partnerystės su AKR šalimis po 2020 m. įgaliojimus; ragina šioje srityje parengti ES lygmens rodiklius, kurie būtų priemonė prisidėti prie diskusijų dėl kultūros politikos;

30.  pažymi jaunimo judumo ir universitetų bendradarbiavimo programų svarbą, kaip itin vertingas ilgalaikių akademinių ir kultūrinių ryšių užmezgimo priemones;

31.  ragina Komisiją sustiprinti programų „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“, „Europa piliečiams“ ir „Horizontas 2020“ tarptautinį aspektą; šiuo atžvilgiu primena labai svarbų vaidmenį, kurį atlieka ES programos kultūros, švietimo, jaunimo reikalų ir sporto srityse kaip esminiai veiksniai kovojant su netolerancija ir išankstinėmis nuostatomis, taip pat stiprinant bendrumo jausmą ir pagarbą kultūrų įvairovei; ragina Komisiją skatinti, ypač atsižvelgiant į Europos kaimynystės politiką, arčiausiai ES esančių šalių partnerių dalyvavimą šiose programose;

32.  pripažįsta Komisijos pastangas skatinti bendradarbiavimo mokslo, mokslinių tyrimų, švietimo ir kultūros srityse kaip švelniosios galios priemonių Europos išorės santykiuose vaidmenį; pabrėžia, kad mainai mokslo ir kultūros srityje prisideda prie pajėgumų stiprinimo ir konfliktų sprendimo, ypač palaikant santykius su kaimyninėmis šalimis;

33.  ragina Komisiją stiprinti ir plėsti ES įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programą (COSME), kad ji apimtų tarptautinių kultūrinių ryšių strategiją, ir pasitelkiant ES temines programas stiprinti MVĮ, veikiančias ne ES šalių kultūros sektoriuje;

34.  pabrėžia Regionų komiteto ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, taip pat regioninių bei vietos valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės vaidmenį kuriant strategiją;

35.  pabrėžia, kad Parlamentas turėtų atlikti aktyvų vaidmenį propaguojant kultūrą, kai vykdomi ES išorės veiksmai, taip pat ir per savo informacijos ir ryšių palaikymo biurus;

36.  ragina Komisiją ir EIVT nustatyti „ryšių centrą“ kiekvienoje ES delegacijoje palaikyti ryšiams su valstybių narių nacionaliniais kultūros institutais, atstovais ir vietos pilietine visuomene, veikėjais ir valdžios institucijomis, struktūrinio dialogo procese siekiant bendrai nustatyti bendras prioritetines sritis, poreikius ir bendradarbiavimo metodus, ir skirti tam tinkamą biudžetą ir mokymus; prašo Komisiją ir EIVT kas dvejus metus teikti ataskaitą Europos Parlamentui dėl įgyvendinimo būklės ir pasiektų rezultatų;

37.  ragina skirti tinkamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius EIVT tarptautiniams kultūriniams ryšiams, kad EIVT galėtų skatinti ir nukreipti įvairias ES tarnybas, nagrinėjančias tarptautinių kultūrinių ryšių klausimus;

38.  pasisako už tai, kad tarptautiniai kultūriniai ryšiai būtų švietimo, mokymo ir mokslinių tyrimų dalykas, siekiant stiprinti veikėjų pajėgumus šioje srityje, taip pat gerinti kultūrinį dalyvavimą pasitelkiant švietimą, be kita ko, teikiant ES darbuotojams tinkamus kultūrinės kompetencijos srities mokymus;

39.  ragina aiškiai suformuluoti valstybių narių kultūros institutų vaidmenį ES kultūrinės įtakos už jos ribų požiūriu, kuris turi būti vykdomas taikant įtraukų ir bendrą europinį požiūrį, naudojantis ES nacionalinių kultūros institutų tinklu (angl. EUNIC) bei kitais forumais, ir siūlo taikyti įtraukų ir vienodą požiūrį visų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant pilietinę visuomenę, atžvilgiu; šiuo atžvilgiu palankiai vertina valstybių narių kultūros įstaigų iki šiol atliktą darbą; ragina toliau bendradarbiauti užsienyje, siekiant optimizuoti valstybių narių interesus, ypatingą dėmesį skiriant mažesnėms valstybėms narėms ir užsienyje kultūros institutų neturinčioms valstybėms narėms bei jų kultūros atstovavimo poreikiams;

40.  ragina stiprinti strateginę partnerystę su UNESCO įgyvendinant bendrą komunikatą, naudojantis jos patikimumu Europoje ir pasauline aprėptimi, siekiant keleriopai padidinti bendrų veiksmų su visais ES ir ne ES suinteresuotaisiais subjektais poveikį, ir apsvarstyti galimybę susieti ją su būsimomis darbo grupėmis ar patariamosiomis tarybomis, siekiant padėti įgyvendinti komunikatą;

41.  pabrėžia, kad būtina iš naujo apibrėžti nacionalinių kultūros institutų vaidmenį kultūros mainuose, atsižvelgiant į tai, kad kai kurie iš jų turi senas tradicijas ir daug kontaktų trečiosiose šalyse, kurie galėtų suteikti tvirtą pagrindą įvairių Europos veikėjų bendradarbiavimui ir ryšiams; be to, pabrėžia jų potencialą, nes jie gali skatinti ir palengvinti dvišalius santykius tarp šalių ir padėti plėtoti bei įgyvendinti Europos kultūros diplomatijos strategiją;

42.  ragina Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę toliau remti individualiai pritaikytos studijų programos „Europos Sąjungos lankytojų programa“ (angl. EUVP) plėtrą, nes tai galinga priemonė siekiant sustiprinti dialogą, paskatinti demokratiją ir suteikti nuolatinę platformą jauniems ir būsimiems lyderiams bei nuomonės formuotojams iš trečiųjų šalių bei pagrindiniams ES institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyviams;

43.  palankiai vertina tai, kad sukurta kultūrinės diplomatijos platforma, ir ragina, kad ji būtų tvari, o jos tikslai, rezultatai ir valdymas būtų reguliariai įvertinami; pripažįsta, kad daug skirtingų institucinių ir neinstitucinių suinteresuotųjų subjektų(20) yra aktyvūs tarptautinių kultūrinių ryšių srityje, ir ragina Komisiją skatinti struktūrinį dialogą tarp visų suinteresuotųjų subjektų, be kita ko, taikant atvirojo koordinavimo metodą;

44.  ragina nedelsiant sukurti pavojuje esančio paveldo prevencijos, vertinimo, atkūrimo ir nuostolių vertinimo mechanizmą, įskaitant greitojo reagavimo į nepaprastąją padėtį mechanizmą siekiant apsaugoti paveldą šalyse, kuriose vyksta konfliktai, remiantis JT „Kultūros žydrųjų šalmų“ iniciatyvos patirtimi, glaudžiai ir struktūriškai bendradarbiaujant su UNESCO ir naudojantis Europos Žemės stebėjimo programos „Copernicus“ technologine parama; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2347, kurioje teigiama, kad kultūros paveldo naikinimas gali būti laikomas karo nusikaltimu, ir ragina ES ir EIVT dirbti su visais partneriais siekiant prisidėti prie konfliktų prevencijos, taikos kūrimo bei atstatymo ir susitaikymo procesų visose srityse, kurios nukentėjo nuo konflikto;

45.  ragina ES lygmeniu koordinuotai kovoti su neteisėta prekyba kultūros objektais, pavogtais per ginkluotus konfliktus ir karus, taip pat grąžinti šiuos objektus, pripažįstant, kad koordinuotumas yra itin svarbus stengiantis sustabdyti teroristinių grupuočių finansavimą;

46.  pabrėžia, kad būtina stiprinti strateginę ES ir UNESCO partnerystę sukuriant ilgalaikę bendradarbiavimo ir ryšių bendrų prioritetų klausimais platformą, siekiant veiksmingai spręsti bendrus uždavinius kultūros ir švietimo srityse;

47.  siūlo Europos kultūros forume ir Europos vystymosi dienose ypatingą dėmesį skirti struktūriniam dialogui su pilietine visuomene ir suinteresuotaisiais subjektais ES tarptautinių kultūrinių ryšių tema;

48.  ragina Komisiją surengti specialų kultūros ir vystymosi veikėjų kolokviumą / forumą dėl kultūros ir plėtros, vadovaujantis 2009 m. balandžio mėn. ES ir AKR šalių Briuselio deklaracija, ir atverti jį ES kaimyninių šalių ir kitų strateginių partnerių šalių veikėjams;

49.  mano, kad sprendimas dėl Europos kultūros paveldo metų (2018-ųjų) yra galimybė prisidėti prie kultūros paveldo skatinimo pasitelkiant integruotą požiūrį, nes tai svarbus ES tarptautinis aspektas, grindžiamas šalių partnerių susidomėjimu Europos paveldu ir praktine patirtimi;

50.  ragina veiksmingai įgyvendinti jau esamas teisines priemones, siekiant geriau apsaugoti kultūros paveldą, autorių teises ir intelektinę nuosavybę; prašo Komisijos pateikti numatytą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų reguliuojamas kultūros prekių importas į ES, visų pirma iš konfliktų zonų, kaip priemonę kovoti su nelegalia prekyba;

51.  ragina ES ir valstybes nares, kurios pasirašė ir ratifikavo 2005 m. UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo, taigi ir įsipareigojo ją įgyvendinti, remti bendrus veiksmus dėl jos įgyvendinimo;

Žmonių tarpusavio ryšiais grindžiamas požiūris

52.  pritaria bendro komunikato pasiūlymui pereiti nuo principu iš viršaus į apačią grindžiamo demonstravimo požiūrio prie žmonių tarpusavio ryšiais grindžiamo požiūrio, pabrėžiant bendros kūrybos ir bendros gamybos procesus kultūros ir kūrybos pramonės sektoriuose; mano, kad kultūra turėtų pasiekti visus piliečius;

53.  pripažįsta, kad jaunimas yra viena iš pagrindinių tikslinių grupių ES ir šalyse partnerėse ir kad susipažinimas su kitomis kultūromis ir kalbomis suteikia galimybę įgyti patirtį, kuri dažnai suformuoja polinkį visam gyvenimui, taip pat pripažįsta, kad scenos menas, vaizduojamieji menai, gatvės menai, muzika, teatras, kino filmai, literatūra, socialinė žiniasklaida ir apskritai skaitmeninės platformos yra tinkamiausi kanalai jaunimui pasiekti ir įtraukti;

54.  prašo išnaudoti bendrus projektus, kuriuos įgyvendina ES ir trečiosios šalys mokslinių tyrimų ir kultūros paveldo skaitmeninimo plėtros srityje, taip pat siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įgyti žinių, kurti naujas paslaugas bei produktus ir skatinti kultūrinį turizmą;

55.  ragina į Europos politiką įtraukti kultūrinio turinio, kurio vienas iš didžiųjų kūrėjų, taip pat skaitmeninėje aplinkoje, yra Europa, vertę ir vaidmenį, siekiant sukurti virtualius gyventojų tinklus visame pasaulyje, padidinti gyventojų dalyvavimą ir paskatinti kultūrinius mainus;

56.  ragina įsteigti ES jungiamumo iniciatyvą siekiant padėti aktyviau dalyvauti jaunimui, kuris yra geografiniu požiūriu nepalankioje padėtyje;

57.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvas, kuriomis skatinamas jaunų kultūros srities verslininkų tarpusavio mokymasis, kaip antai programa „Medculture“, arba remiami veiksmai, pvz., mokymas apie tarpkultūrinius ryšius, kaip antai programa „Daugiau Europos“ (angl. „More Europe“);

58.  pritaria priemonėmis, kuriomis siekiama, kad trečiosioms šalims būtų kuo lengviau dalyvauti tarpvalstybiniuose ir bendruose projektuose, kaip antai Europos Tarybos kultūros maršrutai, taip pat kad jos būtų įtrauktos veikėjų teisėmis į būsimą strategiją, siūlomą ES delegacijoms trečiosiose šalyse, kad jos savo darbe trečiosiose šalyse galėtų visapusiškai naudotis ES kultūrine veikla, kaip antai Europos kultūros sostinė ir LUX kino apdovanojimas; primena, kad skaitmeninės priemonės, technologinės platformos, tokios kaip EUROPEANA, ir kultūros tinklai gali atlikti esminį vaidmenį norint pasiekti platesnę auditoriją ir skleidžiant geriausią patirtį;

59.  ragina, remiantis veikiančia mokslo vizos programa, sukurti kultūros vizos programą trečiųjų šalių piliečiams, menininkams ir kitiems kultūros srities specialistams, siekiant puoselėti kultūrinius ryšius ir šalinti kliūtis judumui kultūros sektoriuje;

60.  ragina Komisiją aktyviau bendradarbiauti su Europos Taryba, visų pirma programose, kuriomis siekiama parodyti, kad kultūra yra demokratijos, kultūrų dialogo, kultūros paveldo ir audiovizualinio sektoriaus veiksnys;

61.  pripažįsta, kad reikia išsamių šios srities žinių, nuodugniai pažinti vietos veikėjus ir pilietinę visuomenę, kad būtų galima pagerinti šių veikėjų galimybes naudotis programomis ir finansavimu bei užtikrinti, kad būtų pasinaudota jų dalyvavimo ES programose ir iniciatyvose didinamuoju poveikiu; rekomenduoja konsultuotis su vietos veikėjais, įskaitant vietos valdžios institucijas, siekiant kartu kurti programas; ragina kurti novatoriškus bendradarbiavimu grindžiamus metodus remiantis jau esamomis priemonėmis ir tinklais (dotacijomis, papildomomis dotacijomis)(21) ir stebėti šių metodų taikymą, atsižvelgiant į lyčių pusiausvyrą;

62.  pripažįsta, kad vystymosi strategijos ir programos griežtai sutelktos į materialinį, socialinį ir kultūrinį skurdą; ragina geriau pasiekti pažeidžiamas bendruomenes, įskaitant esančias kaimo ir atokiose vietovėse, siekiant skatinti socialinę sanglaudą;

63.  ragina siekti didesnio ES ir valstybių narių kultūros srities veiklos tarptautiniu lygmeniu matomumo ir geresnės jos sklaidos, be kita ko, nustatant bendras gaires(22) ir kreipiantis į tikslines auditorijas jų vietos kalba;

64.  ragina pakeisti žiniasklaidos aprėpties paradigmą skatinant teikti Europos kultūros informaciją ir sukurti ES kultūros portalą, rengti festivalius ir apibrėžti Europos kultūros rūmų sąvoką, be kita ko, struktūriškai bendradarbiaujant su vietos žiniasklaida ir socialinės žiniasklaidos platformomis, taip pat bendradarbiaujant su Europos transliuotojų sąjunga (angl. EBU), EURONEWS ir EURANET;

65.  ragina ES visapusiškai pasinaudoti multimedijos mokslinių tyrimų teikiamais privalumais siekiant suvokti dabartinius iššūkius ir galimybes besivystančiose šalyse, įskaitant kultūros srityje, taip pat vertinant kultūros vaidmenį vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo srityse;

Visuotinė ES strategija

66.  pabrėžia svarbų kultūros, kaip švelniosios galios priemonės ir kaip taikos palaikymo, stabilumo ir susitaikymo, taip pat kaip tvaraus socialinio ir ekonominio vystymosi bei žmogaus socialinės raidos varomosios jėgos, vaidmenį ES išorės politikoje;

67.  pabrėžia esminį švietimo ir kultūros vaidmenį skatinant pilietiškumą ir tarpkultūrinius įgūdžius, taip pat suteikiant geresnių socialinių, žmogiškųjų ir ekonominių galimybių;

68.  džiaugiasi, kad visuotinė ES strategija pabrėžia kultūrų ir religijų dialogą stiprinant tarpusavio supratimą; vis dėlto apgailestauja, kad neminima kultūros ir meno, kaip veiksnių, sulaikančių radikalizmą ir terorizmą, vertė; todėl prašo, kad būtų gerinamos priemonės, konkrečiai skirtos kultūros sektoriui ir bendradarbiavimui su šio sektoriaus atstovais stiprinti;

69.  ragina Komisiją stiprinti bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis, tokiomis kaip Jungtinės Tautos, UNESCO, Interpolas, Pasaulio muitinių organizacija ir Tarptautinė muziejų taryba, siekiant sustiprinti kovą su prekyba kultūros vertybėmis, kuri gali būti naudinga finansuojant nusikalstamą veiklą, įskaitant teroristinių organizacijų finansavimą;

70.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę įgyvendinant visuotinės ES strategijos veiksmų planą suteikti kultūros klausimams specialų vaidmenį;

71.  pabrėžia, kad ES, kurios pagrindą sudaro žmogaus orumo, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės principų ir žmogaus teisių pagarba, išorės politikoje turėtų remtis įgyta patirtimi ir išmoktomis pamokomis, ir šiuo pagrindu turėtų būti plėtojami santykiai su trečiosiomis šalimis pasitelkiant kultūrą ir kultūros paveldą; pažymi, kad šiuo atžvilgiu tai taip pat suteiktų galimybę ES demonstruoti ir eksportuoti savo kultūrines vertybes;

72.  ragina įgyvendinti tikslingą kultūros ir švietimo politiką, kuria galima remti pagrindinius ES užsienio ir saugumo politikos tikslus ir prisidėti prie demokratijos ir teisinės valstybės stiprinimo bei žmogaus teisių apsaugos; primena, kad 2018-ieji metai bus 70-osios Jungtinių Tautų visuotinės žmogaus teisių deklaracijos metinės;

73.  pripažįsta, kad ES kultūrinė įtaka sudaro jai sąlygas projektuoti matomumą tarptautiniuose reikaluose per įvairaus jos kultūrinio tapatumo kanalus;

74.  primena, kad švietimas ir kultūra yra esminiai veiksniai siekiant sudaryti palankesnes sąlygas iki 2030 m. pasiekti darnaus vystymosi tikslus, ypatingą dėmesį skiriant miestų atnaujinimui ir miestams Europoje ir pasaulyje; todėl ragina pasiūlyme dėl naujo Europos konsensuso dėl vystymosi pabrėžti kultūros vaidmenį ir kultūrų raiškos apsaugą ir skatinimą;

75.  ragina stiprinti tarptautinius kultūrinius ryšius diskutuojant dėl migracijos ir pabėgėlių politikos; primygtinai ragina ES, kurios stiprybę sudaro tai, kad ji yra suvienijusi įvairovę, laikytis harmoningo požiūrio, pagal kurį būtų gerbiami kultūrų skirtumai ir diasporos atliktų itin svarbų vaidmenį; pabrėžia, kad kultūra turėtų būti tiltas į tarpusavio supratimą, siekiant gyventi kartu didesnėje darnoje;

76.  pripažįsta, kad ES taip pat veikia specifinėse aplinkose, kuriose politinis kontekstas ir teisinės sistemos yra priešiškos ir represinės kultūrinių ryšių atžvilgiu; pripažįsta, kad trečiosiose šalyse ES dažnai kenčia nuo netikslios, dalinės ir subjektyvios informacijos padarinių ir yra aiškios propagandos taikinys; ragina imtis konkrečių priemonių ir atitinkamų veiksmų šiuo klausimu;

77.  ragina ES ir valstybes nares didinti švietimo ir kultūros paslaugų prieinamumo, visų pirma nepilnamečiams migrantams ir pabėgėliams ES ir trečiosiose šalyse, išteklius; prašo remti „švietimo koridorius“ universitetų studentams ES universitetuose, bendradarbiaujant su telematikos universitetais ir visada gerbiant kalbų ir kultūrų įvairovę;

78.  ragina Komisiją ir EIVT puoselėti kultūrinius ryšius su tiesioginiais ES kaimynais siekiant propaguoti konkrečius veiksmus, kuriais siekiama skatinti kultūrų dialogą(23) ir spręsti ES patiriamas migracijos, saugumo ir radikalėjimo problemas;

79.  rekomenduoja ES bendradarbiauti su visomis atitinkamomis šioje srityje dirbančiomis institucijomis ir vietos partneriais siekiant savo tikslų tarptautinių kultūrinių ryšių srityje naudojantis daugiašaliu bendradarbiavimu tarptautinėse organizacijose ir partnerystėmis su svarbiausiais veikėjais vietoje;

80.  ragina Komisiją ir EIVT stiprinti bendradarbiavimą su Europos Taryba dėl išplėstinio dalinio susitarimo dėl kultūros maršrutų, kuris yra institucinė priemonė, skirta žmonių kultūriniams ryšiams stiprinti, taip pat su trečiosiomis šalimis, siekiant skatinti pagrindines kultūrų įvairovės vertybes, kultūrų dialogą ir tvarią mažiau žinomų kultūros objektų teritorijų plėtrą, kartu išsaugant bendrą jų kultūros paveldą;

81.  ragina ES glaudžiai bendradarbiauti su visomis valstybėmis, kurios siekia tų pačių tikslų bei laikosi tų pačių vertybių ir yra pasirengusios imtis veiksmų, kad jas remtų; pabrėžia, kad tai itin svarbu, siekiant nustatyti teisėtus ir pastovius veiksmus, kad ES būtų pripažinta kaip pasaulinio masto veikėja;

o
o   o

82.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnybai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) http://ec.europa.eu/culture/library/publications/global-cultural-citizenship_en.pdf (2) OL C 287, 2007 11 29, p. 1. (3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0441. (4) http://www.coe.int/en/web/conventions/full-list/-/conventions/treaty/199. (5) OL C 320, 2008 12 16, p. 10. (6) OL C 377 E, 2012 12 7, p. 135. (7) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0005. (8) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0403. (9) OL C 463, 2014 12 23, p. 4. (10) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0293. (11) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0486. (12) OL C 417, 2015 12 15, p. 41. (13) OL C 346, 2016 9 21, p. 55. (14) OL C 247 E, 2009 10 15, p. 32. (15) http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2016/563418/IPOL_STU(2016)563418_EN.pdf. (16) http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/etudes/join/2013/513985/IPOL-CULT_ET(2013)513985_EN.pdf. (17) http://ec.europa.eu/dgs/fpi/showcases/eu_perceptions_study_en.htm. (18) Pavyzdžiui, „Erasmus“, „Horizontas 2020“ ir „Kūrybiška Europa“. (19) Pavyzdžiui, 1974 m. Parlamento ir Komisijos sukurta ES lankytojų programa (angl. EUVP) – tai individuali mokymosi programa perspektyviems jauniesiems lyderiams ir nuomonės formuotojams iš ne Europos Sąjungos šalių, o šios programos šūkis – „ES vertybių populiarinimas pasaulyje nuo 1974 m.“. (20) Komisijos generaliniai direktoratai (būtent Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros (EAC), Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi (DEVCO), Kaimynystės politikos ir plėtros derybų (NEAR), Mokslinių tyrimų ir inovacijų (RTD) bei Ryšių tinklų, turinio ir technologijų (CONNECT)), EIVT, Užsienio politikos priemonių tarnyba (FPI), ES delegacijos, valstybių narių delegacijos, valstybių narių kultūros institutai užsienyje, Europos Taryba, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas bei Regionų komitetas, ES nacionalinių kultūros institutų tinklas (EUNIC), Tarptautinė muziejų taryba (ICOM), Tarptautinis kultūros vertybių išsaugojimo ir restauravimo studijų centras (ICCROM), UNESCO, tarptautinės organizacijos, pilietinės visuomenės organizacijos, nevyriausybinės organizacijos, vietos kultūros veikėjai, gatvės menininkai ir kitos platformos bei tinklai. (21) Pavyzdžiui, ES finansuojama programa MEDCULTURE, kuria siekiama kurti ir tobulinti kultūros politiką ir praktiką, susijusią su kultūros sektoriumi. Taikant dalyvaujamąjį požiūrį įtraukiami pilietinės visuomenės veikėjai, ministerijos, privačiosios ir viešosios institucijos, dirbančios kultūros srityje, taip pat kiti susiję sektoriai. (22) Vienas iš pasiūlymų būtų sukurti „kultūros ambasadorių“ instituciją; šie ambasadoriai būtų asmenys, atsidavę Europos integracijai ir tarptautiniams santykiams bei juos remiantys (institucija turėtų būtų panaši į JT gerosios valios ambasadorių). Tai galėtų būti menininkai, muzikantai, rašytojai ir pan. (23) Pavyzdžiui, ES finansuojamas projektas „Young Arab Voice“.