Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 145, 147, 165, 166 straipsnius ir 310 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006(2), ir 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/779, kuriuo dėl papildomos pradinio išankstinio finansavimo, skiriamo pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą remiamoms veiksmų programoms, sumos iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013(3),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 3/2015 „ES Jaunimo garantijų iniciatyva: žengti pirmieji žingsniai, bet iškyla rizika jos įgyvendinimui“, Nr. 17/2015 „Komisijos parama jaunimo veiksmų grupėms: ESF finansavimo fondo perorientavimas pavyko, tačiau nepakanka dėmesio rezultatams“ ir Nr. 5/2017 „Jaunimo nedarbas – ar kas pasikeitė įgyvendinus ES politikas?“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 4 d. Komisijos komunikatą „Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva – padėtis po trejų metų“ (COM(2016)0646) ir (SWD(2016)0324),

–  atsižvelgdamas į Komisijos Baltąją knygą dėl Europos ateities,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A8–0296/2017),

A.  kadangi jaunimo nedarbas buvo ir toliau išlieka didelė problema daugelyje valstybių narių – 2016 m. daugiau nei 4 mln. 15–24 metų amžiaus jaunuolių ES neturėjo darbo; kadangi padėtis visoje Sąjungoje labai skiriasi;

B.  kadangi kova su jaunimo nedarbu yra politinis prioritetas, kuriam pritarė Parlamentas, Komisija ir valstybės narės, ir ši kova padeda siekti Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo tikslų;

C.  kadangi aukštas jaunimo nedarbo lygis – 2016 m. Europos Sąjungoje 18,8 proc. – daro žalą visuomenei ir susijusiems asmenims, taip pat daro ilgalaikį neigiamą poveikį galimybėms įsidarbinti, pajamų stabilumui ir karjeros raidai; kadangi dėl ekonomikos krizės neproporcingai daug jaunų žmonių ir kai kuriose valstybėse narėse daugiau nei ketvirtadalis jaunuolių yra bedarbiai;

D.  kadangi siekiant išspręsti jaunimo nedarbo problemą vykdoma daug aktyvios užimtumo politikos, kurios rezultatai labai įvairūs;

E.  kadangi yra kita niekur nesimokančio ar profesiniame mokyme nedalyvaujančio bei nedirbančio jaunimo grupė (NEET jaunimas) – šios grupės dydis ir sudėtis įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi, toks jaunimas gali būti priskiriamas dviem kategorijoms: nedirbantis NEET jaunimas, pasirengęs pradėti dirbti ir aktyviai ieškantis darbo, ir neaktyvusis NEET jaunimas, t. y. nesimokantis, nedirbantis ir aktyviai darbo neieškantis jaunimas;

F.  kadangi ES vidutiniškai tik 41,9 proc. nesimokančių ir nedirbančių (NEET) jaunuolių naudojasi Jaunimo garantijų iniciatyva (JGI);

G.  kadangi 1997 m. pradėjus vykdyti Europos užimtumo strategiją, Komisija parėmė tam tikras priemones, kuriomis siekiama pagerinti jaunimo užimtumo ir švietimo perspektyvas(4), o prasidėjus krizei ES savo pastangas ypatingai sutelkė į JGI, kurią 2013 m. balandžio mėn. patvirtino Taryba, ir į Jaunimo užimtumo iniciatyvą (JUI), kuri buvo pradėta įgyvendinti 2013 m. pabaigoje;

H.  kadangi JGI ir JUI jau pasiteisino kaip veiksmingiausios ir matomiausios Europos Sąjungos lygmens priemonės, kuriomis siekiama kovoti su jaunimo nedarbu;

I.  kadangi JGI ir JUI labai padėjo sumažinti jaunimo nedarbo lygį Europos Sąjungoje skatinant švietimą ir jaunimo paklausą darbo rinkoje ir remiant darbo vietų kūrimo priemones; kadangi netoleruotinai daug jaunimo (17,2 proc.) 28-iose ES valstybėse narėse vis dar neturi darbo(5);

J.  kadangi pagal JGI valstybių narių reikalaujama užtikrinti, kad visi jauni žmonės iki 25 metų amžiaus (kai kuriose valstybėse narėse – iki 30 metų amžiaus) gautų kokybišką darbo, tęstinio mokymosi ar praktikos pasiūlymą per keturis mėnesius nuo tos dienos, kai tapo bedarbiais arba baigė mokytis formaliojo švietimo įstaigoje;

K.  kadangi išorės veiksniai, pavyzdžiui, konkreti ekonominė padėtis arba savitas kiekvieno regiono gamybos modelis, daro įtaką nustatytų JGI tikslų siekimui;

L.  kadangi JUI – tai iniciatyva, pagal kurią siekiama padėti NEET jaunuoliams, ilgą laiką nedirbantiems ir kaip darbo ieškantys neužregistruotiems jaunuoliams, gyvenantiems regionuose, kuriuose jaunimo nedarbas 2012 m. buvo aukštesnis kaip 25 proc.;

M.  kadangi bendras patvirtintas JUI biudžetas 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu yra 6,4 mlrd. EUR, kuriuos sudaro 3,2 mlrd. EUR pagal naują specialią ES biudžeto eilutę ir kuriuos papildo ne mažiau kaip 3,2 mlrd. EUR nacionalinių asignavimų iš dabartinio Europos socialinio fondo (ESF); kadangi tai bus papildyta dar 1 mlrd. EUR, skirtų specialiam JUI biudžeto asignavimui 2017–2020 m. laikotarpiu, ir skirtas 1 mlrd. EUR iš ESF, siekiant skatinti jaunimo užimtumą labiausiai nedarbo paveiktuose regionuose; kadangi 500 mln. EUR šios papildomos sumos bus įtrauktos į 2017 m. pagal Taisomojo biudžeto projektą Nr. 3/2017; kadangi galutiniai programos asignavimai bus nustatyti vykdant būsimas metines biudžeto sudarymo procedūras;

N.  kadangi apskaičiuota, kad norint įgyvendinti JGI Europoje reikalingos 50,4 mlrd. EUR per metus siekiančios investicijos(6), ir ši suma yra gerokai mažesnė negu metiniai ekonominiai nuostoliai, patiriami dėl jaunimo pasitraukimo iš darbo rinkos Europoje, kurie gali siekti ne mažiau nei 153 mlrd. EUR(7);

O.  kadangi 2015 m., siekiant pagreitinti JUI veiksmų įgyvendinimą, buvo priimtas sprendimas 1 mlrd. EUR padidinti išteklius, skirtus iniciatyvai iš anksto finansuoti, ir tai reikalavimus atitinkančioms valstybėms narėms sudarė padidėjimą nuo pradžioje numatytų 1–1,5 proc. iki 30 proc.;

P.  kadangi visi iš pradžių numatyti asignavimai JUI suteikti pradiniame etape 2014–2015 m. ir naujų asignavimų šiuo tikslu 2016 m. biudžete nenumatyta; kadangi dėl JUI finansavimo tęstinumo trūkumo sumažėjo šios programos sėkmė;

Q.  kadangi dabartinis finansavimas, gaunamas tiek iš ES biudžeto, tiek iš valstybių narių, yra nepakankamas, kad būtų galima patenkinti susijusius poreikius;

R.  kadangi pagal JGI ir JUI vykdomi skirtingi veiksmai – JGI siekiama skatinti struktūrines reformas švietimo srityje ir įgyvendinamos trumpalaikės priemonės kovojant su jaunimo nedarbu, o JUI yra finansavimo priemonė; kadangi JGI yra finansuojama iš ESF, nacionalinių biudžetų ir JUI, o pagal JUI galima finansuoti tiesioginį darbo, pameistrystės, praktikos ar tęstinio mokymosi suteikimą JUI tikslinei grupei reikalavimus atitinkančiuose regionuose; kadangi JGI taikoma visoms 28-ioms valstybėms narėms, tačiau tik 20 valstybių narių atitinka reikalavimus, kad gautų paramą pagal JUI; be to, kadangi veiksmų pagal JUI trukmė yra nenumatyta, o vykdant JGI iniciatyvą reikalaujama, kad pasiūlymas būtų pateiktas per keturis mėnesius;

S.  kadangi kiekybiniu požiūriu JGI įvairiose šalyse naudojamasi netolygiai ir skirtingai;

T.  kadangi įgyvendinant JGI iki šiol nepasiekta vienodų rezultatų ir tam tikrais atvejais buvo sunku nustatyti ir įvertinti jos indėlį;

U.  kadangi esama didelių skirtumų tarp Europos regionų; kadangi kai kuriais atvejais teritorijos, kuriose nedarbo lygis yra didelis, nebus laikomos regionu, atitinkančiu reikalavimus gauti ES finansavimą NUTS lygiu;

V.  kadangi pagal JGI numatytų integracijos paslaugų įgyvendinimas dažnai yra tik dalinis, pernelyg siauras reikalavimus atitinkančių dalyvių požiūriu, priklauso nuo valstybinių užimtumo tarnybų turimų pajėgumų ir veiksmingumo ir nuo Europos lygmeniu nustatytų procedūrų spartumo; kadangi valstybės narės turėtų toliau dėti pastangas siekdamos stiprinti ir reformuoti savo valstybines užimtumo tarnybas;

W.  kadangi verta pažymėti, jog visų pirma valstybėse narėse, kurios jau nuo 2007 m. daug stipriau kenčia nuo ekonominių, finansinių ir socialinių krizių poveikio, JUI galėtų tekti svarbus vaidmuo; kadangi reikėtų pabrėžti, kad būtina sustiprinti šią programą ir toliau ES ir nacionaliniu lygmenimis plėtoti papildomas priemones, kurios padėtų skatinti integraciją ir sanglaudą, taip pat tuo pat metu didinti lyčių lygybę ir užtikrinti galimybę pasinaudoti mokymo programomis, inicijuotomis siekiant spręsti naujus technologinius uždavinius;

X.  kadangi JGI, kaip investicija į jaunimą, yra biudžeto sudarymo atsižvelgiant į rezultatus pavyzdys;

Y.  kadangi Baltojoje knygoje dėl Europos ateities pripažįstama, kad iš tiesų „ES pajėgumas imtis veiksmų ne visuomet pateisina lūkesčius“(8);

Z.  kadangi ES turėtų tobulinti tikslinei grupei skirtą savo socialinės politikos priemonių rinkodarą ir reklamą, siekdama užtikrinti, kad jos veiksmai būtų geriau matomi ES gyventojams;

AA.  kadangi Europos Audito Rūmų atliktas auditas buvo per ankstyvas, nes tiriamasis laikotarpis pernelyg artimas momentui, kai buvo pradėtos taikyti nacionalinės garantijų sistemos, ir šis tyrimas buvo atliktas tik kai kuriose valstybėse narėse; kadangi šiuo tikslu būtų buvę naudingiau atlikti pradinį minėtųjų sistemų įgyvendinimo vertinimą ir vėliau atlikti auditą;

Bendrosios pastabos

1.  pažymi, kad per ketverius JGI įgyvendinimo metus, t. y. 2013–2017 m., jaunimo nedarbas ES sumažėjo daugiau kaip 7 procentiniais punktais – nuo 23,8 proc. 2013 m. balandžio mėn. iki 16,6 proc. 2017 m. balandžio mėn., o tai reiškia, kad įsidarbino beveik 2 milijonai jaunuolių; pažymi, kad nuo tada, kai pradėtos įgyvendinti JGI programos, daugiau kaip 14 milijonų jaunuolių dalyvavo kurioje nors JGI programoje; apgailestauja, jog daugeliu atvejų pernelyg didelę dalį šio sumažėjimo lėmė tai, kad daug jaunuolių buvo priversti ieškotis darbo už ES ribų, o šis jaunimo praradimas skaudžiai atsilieps ateityje; be to, apgailestauja, kad 2016 m. viduryje 4,2 mln. jaunų žmonių, jaunesnių kaip 25 metų amžiaus, ES vis dar buvo bedarbiai (18,8 proc. šiai grupei priklausančių gyventojų); ragina valstybes nares pasinaudoti ES teikiama parama siekiant spręsti šią ilgalaikę problemą; ragina ES ir valstybes nares įgyvendinti strategijas, kurios atitinka kiekvienos valstybės narės darbo rinkos reikalavimus ir poreikius, siekiant užtikrinti aukštos kokybės mokymo galimybes ir ilgalaikį užimtumą;

2.  pabrėžia, kad JGI atlieka svarbų vaidmenį remiant priemones, kurias taikant neturinčiam darbo jaunimui suteikiami gebėjimai, patirtis ir žinios, kurių reikia siekiant ilgalaikio užimtumo ir imtis verslo, ir taip pat suteikiama galimybė spręsti gebėjimų pasiūlos ir paklausos neatitikties problemą;

3.  atkreipia dėmesį į švietimo ir profesinio orientavimo vaidmens svarbą suteikiant jaunimui darbo etikos įgūdžių ir gebėjimų, kurių reikia darbo rinkai; vis dėlto pažymi, kad švietimas turėtų ne tik suteikti įgūdžių ir gebėjimų, kurių reikia darbo rinkos poreikiams patenkinti, bet ir prisidėti prie jaunuolių asmeninio tobulėjimo ir augimo siekiant, kad jie taptų iniciatyvūs ir atsakingi piliečiai; todėl atkreipia dėmesį į pilietinio švietimo poreikį visoje švietimo sistemoje, įskaitant formaliojo ir neformaliojo švietimo metodus;

4.  pažymi, kad kuo jaunesni jaunuoliai ir kuo žemesnis jų išsilavinimas, tuo aukštesnis jų nedarbo lygis, ir ši tendencija dar labiau sustiprėjo prasidėjus krizei, kuri taip pat padarė poveikį vyresniems kaip 25 metų amžiaus kvalifikacijos neturintiems jauniems suaugusiems, kurie sudaro grupę, galinčią atsidurti didelio ekonominio nepritekliaus padėtyje, jei nebus investuojama į jų mokymą;

5.  pažymi, kad, nepaisant padarytos pažangos, galimybės labiausiai pažeidžiamiems nedirbantiems jauniems asmenims naudotis valstybinių užimtumo tarnybų paslaugomis vis dar nepakankamos ir kad mažiausiai tikėtina, jog šios grupės jaunuoliai, kartu su jaunais absolventais, registruosis kaip ieškantys darbo;

6.  yra labai susirūpinęs tuo, kad NEET jaunimas daugeliu atvejų ne dėl savo kaltės yra atitrūkęs nuo švietimo sistemos ir darbo rinkos; supranta, kad šios grupės gyventojus sunkiausia pasiekti pagal esamas veiklos programas, pagal kurias įgyvendinamos kovos su jaunimo nedarbu finansavimo programos, kurių pernelyg didelė dalis neužtikrina tinkamo ir tvaraus darbo užmokesčio ar tinkamų darbo sąlygų; mano, kad 2017–2020 m. laikotarpiu ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas šiai gyventojų grupei, siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinti pagrindiniai JGI tikslai;

7.  nurodo, kad siekiant užtikrinti pagal JGI remiamų priemonių ilgalaikį poveikį, jas taikant taip pat turi būti įveikti struktūriniai sunkumai, su kuriais susiduria NEET jaunimas; visgi yra susirūpinęs tuo, kad JGI programomis dar nesinaudoja visi mokyklą palikę ar bedarbiais tapę jaunuoliai; ragina valstybes nares prisiimti tikslinius finansinius įsipareigojimus nacionaliniuose biudžetuose siekiant spręsti šias struktūrines problemas; todėl skatina JGI programose dalyvauti regionus, kurie neatitinka sąlygų gauti bendrą ES finansavimą;

8.  pabrėžia, kad siekiant NEET jaunimo integracijos reikės didinti turimų išteklių veiksmingumą ir padidinti pačius išteklius, taip pat reikės didesnio valstybių narių įsitraukimo ir susitelkimo;

9.  ragina įvairinti finansavimo šaltinius, įtraukiant vietos, regionų ir nacionalinio lygmens veikėjus, siekiant pasiekti visą jaunimą; taip pat pažymi, kad vietos ir regionų valdžios institucijos jau dabar yra labai aktyvios ir jų vykdoma jaunimo veikla turėtų būti remiama integruojant skirtingas politikos kryptis;

10.  pabrėžia, kad nuo 2012 m. JGI padėjo spręsti jaunimo nedarbo problemą, tačiau jaunimo nedarbo lygis ir toliau yra nepriimtinai aukštas; todėl palankiai vertina susitarimą, kurį pasiekė teisėkūros institucijos, kad JUI būtų pratęsta iki 2020 m.; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad jaunimo nedarbo problema gali išlikti ir todėl į ją reikėtų atsižvelgti kitoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) siekiant užtikrinti tęstinumą ir išlaidų veiksmingumą;

11.  pabrėžia, kad JUI siekiama ne tik skatinti kurti darbo vietas jaunimui, bet ir padėti valstybėms narėms parengti tinkamas sistemas, kuriomis būtų siekiama nustatyti jaunų žmonių poreikius ir atitinkamą paramą šiems poreikiams patenkinti; todėl pabrėžia, kad JGI ir JUI veiksmingumą ateityje reikėtų vertinti atsižvelgiant į pasiekimus kuriant valstybių narių paramos jauniems žmonėms sistemas ar jas gerinant;

12.  primena, kad ES skiria finansinę paramą JGI per ESF ir JUI, ir ši parama papildo nacionalinius įnašus; remia programavimo darbą, atliekamą pagal Sąjungos bendrą strateginę programą vykdant savitarpio mokymosi, tinklų kūrimo veiklą ir teikiant techninę pagalbą;

13.  palankiai vertina tai, kad JUI finansavimas buvo sutelktas pradiniame etape 2014 ir 2015 m. ir kad pradinis išankstinis finansavimas buvo padidintas, siekiant užtikrinti galimybę greitai mobilizuoti išteklius;

14.  palankiai vertina tai, kad JUI priemonėmis suteikta parama daugiau kaip 1,4 mln. jaunuolių, o valstybėms narėms padėta konsoliduoti veiksmus už daugiau kaip 4 mlrd. EUR;

15.  primena, kad JUI sėkmė yra susijusi su geru ekonomikos valdymu valstybėse narėse, nes be palankios verslo aplinkos, kurioje skatinamos mažosios ir vidutinės įmonės, ir be švietimo ir mokslo sistemos, pritaikytos prie ekonomikos poreikių, negali būti kuriamos darbo vietos arba rastas ilgalaikis didelio masto jaunimo nedarbo problemos sprendimas;

16.  atkreipia dėmesį į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą dėl JGI ir JUI poveikio jaunimo užimtumui ir pažymi, kad praėjus trejiems metams nuo Tarybos rekomendacijos priėmimo JGI dar neatitiko lūkesčių; atkreipia dėmesį į Europos Audito Rūmų pastabą, kad neįmanoma padėti visiems NEET jaunuoliams naudojantis tik ES biudžeto ištekliais; pažymi, kad dabartinė padėtis neatitinka lūkesčių, numatytų pradėjus įgyvendinti JGI, t. y., jog bus užtikrinta, kad per keturis mėnesius visi NEET jaunuoliai gautų kokybišką mokymosi ar darbo pasiūlymą;

17.  primena apie iššūkius, susijusius su NEET jaunuolių pritraukimu į darbo rinką, ir dėl to atsiveriančias galimybes; rekomenduoja Komisijai, valstybėms narėms ir nacionalinėms valstybinėms užimtumo tarnyboms dėti papildomų pastangų siekiant į JGI programas įtraukti daugiau neaktyvaus jaunimo ir išlaikyti juos darbo rinkoje po to, kai nustos galioti atitinkamos paramos priemonės;

18.  pažymi, kad JUI tikslas – remti jaunesnius nei 25 metų amžiaus NEET jaunuolius, kurie paprastai negauna jokios užimtumo ar švietimo paramos; apgailestauja dėl to, kad patvirtinus JUI daromas poveikis ESF įsipareigojimų skyrimui kitoms programoms, ir pabrėžia, kad konkrečiai JUI skirto asignavimo lėšos turėtų būti papildytos bent jau tokia pačia ESF lėšų suma;

19.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad pagal JUI ir (arba) ESF suteikiamos lėšos nepakeistų valstybių narių viešųjų išlaidų pagal Bendrųjų nuostatų reglamento (Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013) 95 straipsnį ir 87 konstatuojamąją dalį, laikantis papildomumo principo; pabrėžia, kad tokios programos, kaip JGI, negali pakeisti pačių valstybių narių veiksmų kovojant su jaunimo nedarbu ir tvarios integracijos į darbo rinką;

20.  pabrėžia, kad norint pasiekti visus NEET jaunuolius svarbu stiprinti bendradarbiavimą (be kita ko, regioniniu ir vietos lygmenimis) tarp visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, pvz., viešųjų ir tam tikrais atvejais privačiųjų užimtumo tarnybų, švietimo ir mokymo įstaigų, darbdavių, jaunimo organizacijų ir su jaunimu dirbančių NVO; ragina rengiant, įgyvendinant ir vertinant JGI labiau integruoti suinteresuotuosius subjektus, vadovaujantis partnerystės principu; ragina stiprinti švietimo įstaigų ir verslininkų bendradarbiavimą siekiant spręsti gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties problemą; pakartoja mintį, kad partneryste grindžiamo požiūrio tikslas – geriau pasiekti tikslinę populiaciją ir užtikrinti kokybiškų pasiūlymų teikimą;

21.  primena, kad, remiantis Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) duomenimis, 28-iose ES valstybėse narėse kasmet reikia maždaug 45 mlrd. EUR tam, kad būtų galima veiksmingai įgyvendinti JGI; mano, kad šios lėšos turėtų būti laikomos investicija, atsižvelgiant į tai, kad, jei jos bus veiksmingai panaudotos, gerokai sumažės išlaidos, susijusios su jaunimo užimtumu;

22.  ragina Komisiją nustatyti, kokį nacionalinį įnašą kiekviena valstybė narė turi skirti JUI, kad būtų galima veiksmingai įgyvendinti JGI, atsižvelgiant į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) vertinimą;

23.  atkreipia dėmesį į JUI įgyvendinimo vėlavimą dėl pavėluoto atitinkamų vadovaujančiųjų institucijų paskyrimo ir mano, kad tai yra JUI teisinio pagrindo trūkumas, dėl kurio buvo pakenkta pradiniam skubaus įgyvendinimo siekiui panaudojant finansavimą laikotarpio pradžioje;

24.  mano, kad reikia sudaryti geresnes sąlygas ir galimybes gauti ir įvairinti ir finansavimą, dėmesį sutelkti į veiksmingą lėšų panaudojimą ir tuo pat metu toliau įgyvendinti politikos ir tarnybų reformas;

25.  pabrėžia, kad priemones reikia pritaikyti prie vietos aplinkybių siekiant padidinti jų poveikį, pvz., užtikrinant aktyvesnį vietos darbdavių, vietos mokymo įstaigų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimą; ragina įvairinti finansavimo šaltinius, įtraukiant vietos, regionų ir nacionalinio lygmenų veikėjus, kad būtų galima pasiekti visą NEET jaunimą;

26.  primena, kad, remiantis dabartine DFP, JUI turėtų būti finansuojama panaudojant naujus asignavimus, o ne perskirstant esamus biudžeto asignavimus; tikisi plataus užmojo politinio įsipareigojimo pagal kitą DFP;

27.  mano, jog norint, kad JGI tinkamai veiktų, taip pat privalo veiksmingai veikti vietos valstybinės užimtumo tarnybos;

28.  primygtinai ragina valstybėse narėse plėtoti valstybinių užimtumo tarnybų specifinę praktinę patirtį, kad būtų remiami žmonės, kurie negali susirasti darbo per keturis mėnesius nuo tos dienos, kai tapo bedarbiais arba baigė mokytis formaliojo švietimo įstaigoje; tikisi aktyvesnio verslo ir pramonės asociacijų dalyvavimo įgyvendinant programą;

29.  apgailestauja dėl to, kad didžioji dalis NEET jaunuolių ES vis dar neturi galimybės pasinaudoti jokia JGI programa, be kita ko, dėl to, kad jie paprastai neužregistruoti valstybinėse užimtumo tarnybose; ragina Tarybą apsvarstyti galimybę tęsti mokymosi mainus pasinaudojant esamu valstybinių užimtumo tarnybų tinklu, siekiant parengti geriausia praktika pagrįstas strategijas, kurios padėtų pasiekti ir remti NEET jaunimą;

30.  palankiai vertina Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 5/2017 ir ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Audito Rūmų rekomendacijas siekiant padidinti JGI programų aprėptį ir veiksmingumą;

31.  pabrėžia, kad turėtų būti remiamas vieno langelio principu veikiančių centrų kūrimas siekiant didinti teigiamą JGI poveikį ir šiuo tikslu užtikrinti, kad visas paslaugas ir konsultacijas jaunimas galėtų gauti vienoje vietoje;

32.  pažymi, kad trūksta šios priemonės matomumo ir todėl gali būti sunku pasiekti visą jaunimą; rekomenduoja padidinti galimybę finansuoti vietos kampanijas, organizuojamas kartu su visais vietos partneriais, įskaitant jaunimo organizacijas, ir remti platformų, skirtų jaunimo registravimuisi į sistemą, kūrimą; rekomenduoja, kad informacija, susijusi su JGI, būtų prieinama ir suprantama visiems;

33.  rekomenduoja valstybėms narėms užtikrinti, kad jų pasiūlymai būtų kokybiški; pažymi, pvz., jog pateikti pasiūlymai turėtų atitikti dalyvių profilius ir darbo vietų paklausą, kad būtų galima užtikrinti tvarią ir pagal galimybes ilgalaikę integraciją į darbo rinką;

34.  apgailestaudamas pažymi, kad dauguma valstybių narių dar nenustatė „kokybiško pasiūlymo“ apibrėžties; primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją, pasitelkus Europos Sąjungos Užimtumo komitetą (EMCO), naudoti esamus tinklus siekiant nustatyti bendrai suderintą šios koncepcijos apibūdinimą, atsižvelgiant į Europos stažuočių kokybės sistemą, bendrą Europos socialinių partnerių pareiškimą „Siekiant bendros pameistrystės vizijos“ ir Teisingumo Teismo praktiką dėl mažų garantijų darbo; be to, primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad šios koncepcijos apibūdinimas būtų pagrįstas pasiūlymu, kuris atitinka dalyvių kvalifikacijos lygį, profilį, darbo rinkos poreikius, suteikia tokių darbo galimybių, kad būtų galima užsidirbti pajamų pragyvenimui, užtikrina socialinę apsaugą ir tobulinimosi perspektyvas ir galimybę tvariai ir tinkamai integruotis į darbo rinką; palankiai vertina Europos Audito Rūmų rekomendaciją, pateiktą Specialiojoje ataskaitoje Nr. 5/2017, kad reikia skirti daugiau dėmesio siekiant gerinti pasiūlymų kokybę;

35.  ragina Komisiją bendradarbiaujant su EMCO pasiūlyti JGI būsimų pasiūlymų kokybės kriterijų standartus; pabrėžia, kad reikia apibrėžti tokiems pasiūlymams skirtą kokybės sistemą kartu su kokybės standartais;

36.  pažymi, kad, norint pasiekti kokybiškų pasiūlymų ir nuolatinio darbo užtikrinimo visiems 24 metų amžiaus ir jaunesniems jaunuoliams tikslą, reikia skirti daug daugiau išteklių žmogiškuoju, techniniu ir finansiniu lygmenimis; palankiai vertina tai, kad kelios valstybės narės padidino maksimalų JGI paramos reikalavimus atitinkančio jaunimo amžių iki 30 metų;

37.  siūlo užtikrinti, jog jaunuoliai, kuriems taikoma JGI, ir toliau prisidėtų prie valstybėje narėje taikomų socialinės ir darbo apsaugos sistemų ir galėtų jomis pasinaudoti, kad taip būtų stiprinama bendra visų susijusių šalių, visų pirma jaunimo ir darbdavių, atsakomybė;

38.  pabrėžia, jog labiausiai tikėtina, kad pagal JGI remiamos priemonės bus efektyvesnės ir ekonomiškai veiksmingesnės, kai jaunimui bus padedama patekti į darbo rinką tokiu būdu, kad jiems būtų užtikrinamos tvaraus užimtumo galimybės ir darbo užmokesčio didėjimas;

39.  pabrėžia, kad NEET jaunimas – tai nevienalytė ir įvairi grupė ir kad priemonės yra efektyvesnės ir ekonomiškai veiksmingesnės, kai jomis siekiama spręsti nustatytus iššūkius; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad reikia sukurti visapusiškas strategijas su aiškiais tikslais, kuriais būtų siekiama pasiekti visų kategorijų NEET jaunimą; pabrėžia, kad būtina įvairioms jaunuolių grupėms teikti individualiai pritaikytus sprendimus atsižvelgiant į vietos ir regionų aplinkybes, pvz., užtikrinant glaudesnį vietinių darbdavių atstovų, vietinių mokymo paslaugų teikėjų ir vietos valdžios institucijų įtraukimą; ragina valstybes nares sudaryti kiekvienam kandidatui individualiai pritaikytas galimybes ir kartu suteikti nacionalinėms valstybinėms užimtumo tarnyboms lankstumo, kad jos galėtų lanksčiai prisitaikyti prie profilio nustatymo modelių;

40.  ragina valstybes nares parengti atitinkamas komunikacijos strategijas ir dėti daugiau pastangų siekiant atpažinti NEET jaunimą, visų pirma neveiklius NEET, kuriems netaikomos esamos sistemos, siekiant juos registruoti ir stebėti padėtį, kai jaunimas iš JGI programų pasitraukia tam tikrais laiko tarpais (praėjus 6, 12 ir 18 mėnesių), siekiant, kad būtų skatinamas tvarus integravimas į darbo rinką; pabrėžia, kad reikia užtikrinti prie poreikių priderintus sprendimus įvairioms jaunuolių grupėms ir kad neregistruoti jaunuoliai turi tapti pagrindine tiksline grupe; ragina valstybes nares užtikrinti, kad turimos ESF lėšos nepakeistų viešųjų išlaidų, ir atkreipia dėmesį į tai, kad pakankamas ekonomikos augimas yra išankstinė veiksmingos NEET jaunimo integracijos į darbo rinką sąlyga;

41.  ragina valstybes nares ir Komisiją įvertinti bet kokius trūkumus ir atlikti rinkos analizę prieš pradedant įgyvendinti sistemas, numatytas pagal JGI, kad būtų išvengta nenaudingų mokymo kursų ir stažuotojai nebūtų išnaudojami stažuotėse be apčiuopiamų rezultatų ateityje;

42.  ragina Komisiją ir Tarybą apsvarstyti galimybę imtis aktyvių veiklos keitimo iniciatyvų, pvz., profesinio orientavimo ir informacijos apie darbo rinką srityse, taip pat teikiant paramos paslaugas mokyklose ir profesinio orientavimo paslaugas universitetuose, siekiant palengvinti jaunuolių patekimą į darbo rinką ir suteikiant jiems veiklos keitimo bei karjeros valdymo gebėjimų;

43.  pažymi, kad trūksta šios priemonės matomumo ir todėl gali būti sunku pasiekti visą jaunimą; rekomenduoja imtis veiksmų ir padidinti galimybę finansuoti vietos kampanijas, organizuojamas su visais atitinkamais vietos partneriais, įskaitant jaunimo organizacijas, ir remti platformų, skirtų jaunimo registravimuisi siekiant pasinaudoti priemone, kūrimą; rekomenduoja, kad informacija, susijusi su JGI, būtų prieinama ir suprantama visiems;

44.  atkreipia dėmesį į nuolatinį iššūkį suderinti įgūdžius su darbo rinkos poreikiais; prašo Komisijos, pasitelkus EMCO, skatinti valstybių narių ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų valstybėse narėse keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais, siekiant spręsti šį klausimą;

45.  mano, kad su gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktimi susijusias problemas būtų galima išspręsti geriau nustatant asmenų gebėjimus ir ištaisant nacionalinių mokymo sistemų trūkumus; pabrėžia, kad didesnis jaunuolių judumas galėtų padėti tobulinti jų įgūdžius ir, kartu su kvalifikacijos pripažinimu, galėtų padėti sumažinti esamą geografinę gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktį; ragina valstybes nares šiuo atžvilgiu geriau naudotis EURES;

46.  pabrėžia, kad informacinių ir ryšių technologijų (IRT) gebėjimai galėtų suteikti didelį potencialą kuriant tvarias darbo vietas, ir todėl ragina valstybes nares į savo JGI įgyvendinimo planus įtraukti veiksmingas priemones IRT ir (arba) skaitmeniniams gebėjimams stiprinti;

47.  pažymi, kad, siekiant vengti išrankumo ir diskriminacinės atrankos, teikiant paslaugas skirtingoms jaunųjų gyventojų grupėms būtina vadovautis labiau įvairove grindžiamu ir prie poreikių pritaikytu požiūriu; ragina stiprinti ir specializuoti laisvesnę komunikaciją su įvairių kliūčių patiriančiu jaunimu ir labiausiai nuo darbo rinkos nutolusiais asmenimis; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu JGI veiksmingai derinti su kitomis politikos sritimis, pvz., kovos su diskriminacija politika, ir pagal JGI siūlyti daugiau intervencinių priemonių;

48.  mano, kad būsimose Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) veiksmų programose jaunimo nedarbo problemos sprendimui nuo pat pradžių turėtų būti skiriamas prioritetas;

Įgyvendinimas ir stebėsena

49.  pažymi, kad JGI įgyvendinimas yra stebimas pasitelkiant Europos semestrą, EMCO vertinimus ir EMCO šiuo tikslu parengtą rodiklių sistemą, bendradarbiaujant su Komisija; ragina Tarybą remti valstybes nares tobulinant duomenų teikimą;

50.  pažymi, jog dėl trūkstamos informacijos apie galimas priemonės įgyvendinimo valstybėje narėje išlaidas gali būti skiriamas nepakankamas finansavimas, kad tokia priemonė būtų įgyvendinta ir kad būtų pasiekti jos tikslai; ragina valstybes nares parengti JGI įgyvendinimo išlaidų apžvalgą, kaip rekomenduojama Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 5/2017;

51.  pabrėžia, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti JGI programas svarbu skirti reikiamų lėšų ir įvertinti bendrą finansavimą, turint omenyje tai, kad įvertinti bendrą finansavimą gali trukdyti sunkumai, susiję su įvairių priemonių, kurių jaunimo srityje imamasi nacionaliniu lygmeniu, atskyrimu;

52.  ragina Komisiją suteikti tikslesnės informacijos apie JGI išlaidų veiksmingumą ir programos įgyvendinimo valstybėse narėse stebėjimą ir pateikti apie tai išsamų metinį pranešimą;

53.  pabrėžia, kad reikia veiksmingų mechanizmų, kuriuos taikant būtų galima aptarti ir išspręsti sunkumus, susijusius su JGI programų įgyvendinimu; pabrėžia, kad siekiant visiškai įgyvendinti JGI reikia nustatyti griežtus, bet realistiškus ir pasiekiamus valstybių narių politinius ir finansinius įsipareigojimus, be kita ko, užtikrinant išankstinės intervencijos mechanizmus, darbo vietų kokybę, tolesnio švietimo ir mokymo galimybes, aiškius tinkamumo kriterijus ir kuriant partnerystes su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais; pabrėžia, kad tai turėtų būti daroma užtikrinant veiksmingą informavimo veiklą, prireikus stiprinant administracinius gebėjimus, atsižvelgiant į vietos sąlygas, sudarant palankesnes sąlygas gebėjimų stiprinimui ir sukuriant tinkamas stebėsenos ir vertinimo struktūras įgyvendinant ir įgyvendinus minėtas priemones;

54.  ragina užtikrinti veiksmingą daugiašalę priežiūrą, kaip laikomasi Tarybos rekomendacijos dėl JGI nustatymo Europos semestro metu, ir prireikus pateikti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

55.  pakartoja, kad yra įsipareigojęs atidžiai stebėti visų valstybių narių veiksmus siekiant, kad JGI būtų įgyvendinta, ir ragina jaunimo organizacijas nuolat informuoti Parlamentą apie savo atliekamą valstybės narės veiksmų analizę; ragina valstybes nares ir Komisiją įtraukti jaunimo suinteresuotuosius subjektus į politikos formavimo procesą; primena, kad jaunimo organizacijų dalyvavimas informuojant apie JGI, ją įgyvendinant ir vertinant yra labai svarbus jos sėkmei;

56.  atkreipia dėmesį į tai, kad valstybėse narėse šiek tiek vėluojama įgyvendinti JUI, daugiausia dėl procedūrinių ir struktūrinių priežasčių; yra susirūpinęs dėl JUI įgyvendinti skirto išankstinio finansavimo lėšų panaudojimo lygio valstybėse narėse; todėl primygtinai reikalauja kompetentingas valstybių narių valdžios institucijas imtis skubių veiksmų, siekiant laiku ir visapusiškai panaudoti turimus išteklius, skirtus kovoti su jaunimo nedarbu; mano, kad valstybės narės turi prisiimti papildomus finansinius įsipareigojimus nacionaliniuose biudžetuose siekiant spręsti šias struktūrines problemas;

57.  palankiai vertina Komisijos bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis siekiant nustatyti ir skleisti geros stebėjimo ir ataskaitų teikimo praktikos pavyzdžius remiantis esamomis sistemomis valstybėse narėse; primena Komisijai, kad duomenų palyginamumas ir toliau yra itin svarbus šiais tikslais;

58.  rekomenduoja Komisijai ir toliau nustatyti ir skleisti gerą stebėsenos ir ataskaitų teikimo praktiką, kad galėtų būti nuosekliai bei patikimai teikiami ir sklandžiai įvertinami iš valstybių narių gauti rezultatai ir jų kokybė; visų pirma, rekomenduoja reguliariai teikti statistinius duomenis apie kokybę, kad valstybės narės galėtų nustatyti realistiškesnes ir veiksmingesnes jaunimo politikos priemones, be kita ko, vykdyti dalyvių, kurie baigia naudotis JGI sistema, stebėseną, siekiant, kad kuo mažiau dalyvių nutrauktų naudojimąsi programa negavę naudos;

59.  ragina Komisiją stiprinti metodus, kuriuos taiko valstybės narės, įgyvendindamos pagal JGI patvirtintas priemones, taip pat įdiegti skaidrią, visapusišką, atvirųjų duomenų principu pagrįstą ekonominio veiksmingumo, struktūrinių reformų ir asmenims skirtų priemonių stebėsenos sistemą;

60.  siūlo kiekvienoje valstybėje narėje atlikti ex ante analizę, pagal kurią būtų nustatyti konkretūs planuojami JGI programų tikslai, uždaviniai ir terminai norimiems rezultatams pasiekti, ir mano, kad reikia vengti dvigubo finansavimo;

61.  ragina dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais pasitelkiant EMCO ir Europos užimtumo strategijos tarpusavio mokymosi programą; atsižvelgdamas į tai pažymi tarpusavio mokymosi, kurio tikslas – užtikrinti pažeidžiamiausių grupių aktyvumą, svarbą;

62.  yra susirūpinęs dėl to, kad duomenų apie JUI paramos gavėjus, pasiekimus ir rezultatus yra nedaug ir jie dažnai nenuoseklūs; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis būtinų priemonių, kad būtų sukurtos administraciniu požiūriu mažiau sudėtingos ir modernesnės stebėsenos sistemos, kurios būtų taikomos likusiam JUI finansavimui;

63.  ragina daugiau dėmesio skirti JUI rezultatams, nustatant konkrečius rodiklius, kuriais būtų įvertinamos valstybėse narėse įvykdytos reformos, vykdant programą įgytos žinios ir įgūdžiai bei pasiūlytų nuolatinių sutarčių skaičius; be to, siūlo, kad pasirinktos profesijos kuratorių patirtis atitiktų reikiamus atitinkamų pareiškėjų įgūdžius;

64.  ragina valstybes nares savo stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemas padaryti efektyvesnes, siekiant reguliariai teikti kokybiškus duomenis ir sudaryti palankesnes sąlygas kurti labiau įrodymais grindžiamą jaunimo aktyvumo skatinimo politiką, visų pirma pagerinti galimybę stebėti JGI palikusius dalyvius, kad būtų galima kiek įmanoma sumažinti nežinomų išėjimų skaičių ir turėti duomenis apie visų dalyvių esamą padėtį; ragina Komisiją persvarstyti savo gaires dėl duomenų rinkimo ir valstybes nares peržiūrėti savo bazinius rodiklius ir tikslus, siekiant sumažinti pavojų, kad rezultatai bus išpūsti;

65.  pabrėžia, kad kai kurioms valstybėms narėms JGI tapo paskata vykdyti politikos pokyčius ir geriau koordinuoti veiklą užimtumo ir švietimo srityse; pabrėžia, kad svarbu nustatyti realistiškus ir kiekybiškai įvertinamus tikslus, remiant politiką ir sistemas, pvz., JGI, nustatyti pagrindines problemas ir tinkamus veiksmus, kurių turi būti imamasi joms įveikti, ir įvertinti šiuos iššūkius deramai atsižvelgiant į geresnes įsidarbinimo galimybes; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriais atvejais buvo sunku nustatyti ir įvertinti JGI iki šiol padarytą indėlį ir kad kokybiška statistika turėtų padėti valstybėms narėms formuoti veiksmingesnę ir realistiškesnę jaunimo politiką, nesudarant nepagrįstų lūkesčių;

66.  pripažįsta labai dideles daugelio valstybių narių pastangas siekiant įgyvendinti JGI; tačiau pažymi, kad dauguma reformų dar nėra visapusiškai įgyvendintos, visų pirma formuojant partnerystes su socialiniais partneriais ir jaunimu kuriant, įgyvendinant ir vertinant JGI priemones ir teikiant paramą tiems, kurie susiduria su daugybe kliūčių; daro išvadą, kad ilguoju laikotarpiu reikia dėti daug pastangų ir skirti daug finansinių išteklių, kad JGI tikslai būtų pasiekti;

67.  mano, kad JGI neturi būti sistemiškai naudojama tikslais, kurie prieštarauja aktyvumo darbo rinkoje skatinimo dvasiai ir siekiui pereiti prie nuolatinio užimtumo; ragina Tarybą pasinaudoti DFP peržiūra siekiant JGI skirti tinkamus išteklius; ragina valstybes nares užtikrinti, kad jaunimui, be kita ko, jaunimui iki 30 metų amžiaus, būtų teikiami geros kokybės pasiūlymai, kurie atitiktų jų profilį ir kvalifikacijos lygį, taip pat atsižvelgiant į darbo rinkos paklausą, siekiant sukurti tvarių darbo vietų ir užkirsti kelią pakartotiniam pasinaudojimui JGI;

68.  mano, kad siekiant įvertinti programos veiksmingumą reikia įvertinti visus jos aspektus, įskaitant programos ekonominį naudingumą; atkreipia dėmesį į ankstesnes sąmatas, kurias pateikė TDO ir Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (Eurofound), ir prašo Komisijos patvirtinti arba atnaujinti šias prognozes;

69.  ragina, kad JGI veiksmingumas būtų vertinamas kiekvienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje siekiant užkirsti kelią tam, kad tam tikros bendrovės, pasitelkdamos fiktyvias mokymo programas ir siekdamos pasinaudoti valstybės finansuojama darbo jėga, neišnaudotų jaunų žmonių; šiuo tikslu siūlo stebėti jaunuolių, kurie naudojosi programa, įsidarbinimo perspektyvas ir sukurti mechanizmus, kuriuos taikant dalyvaujantys (valstybinio ar privačiojo sektorių) darbdaviai turėtų tam tikram minimaliam skaičiui asmenų, atlikusių praktiką, pasiūlyti darbo sutartis, ir tai turėtų būti sąlyga norint toliau naudotis programos teikiamais privalumais;

70.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija turi užbaigti JUI vertinimą iki 2017 m. pabaigos, ir tikisi, kad greitai bus atlikti būtini pakeitimai siekiant užtikrinti sėkmingą įgyvendinimą; pabrėžia, jog svarbu, kad suinteresuotieji subjektai, įskaitant jaunimo organizacijas, nuolat vertintų JUI rezultatyvumą;

71.  pabrėžia, kad reikia sukurti rodiklių ir priemonių sistemą viešųjų įdarbinimo programų ir JGI veiksmingumui vertinti ir stebėti, nes, nors nuostatos dėl tokios sistemos buvo priimtos nuo pat pradžių, vis dar yra daug trūkumų;

72.  reikalauja, kad programos dalyviai būtų tinkamai informuojami apie procedūras, kurių reikia laikytis piktnaudžiavimo priemone atveju, ir kad jiems būtų užtikrinta reikiama ir numatyta apsauga;

73.  ragina užtikrinti veiksmingą ir skaidrią Europos ir nacionaliniu lygmenimis paskirtų lėšų panaudojimo kontrolę ir stebėseną, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui ir išteklių švaistymui;

Reikiami patobulinimai

74.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti ilgalaikį įsipareigojimą numatant plataus užmojo programą ir stabilų finansavimą iš ES biudžeto ir nacionalinių biudžetų siekiant sudaryti visiems NEET jaunuoliams Europos Sąjungoje visapusiškas galimybes pasinaudoti iniciatyva;

75.  primena visų valdymo lygmenų (ES, valstybių narių ir vietos institucijų) bendradarbiavimo ir Komisijos techninės pagalbos svarbą siekiant veiksmingai įgyvendinti JGI;

76.  pabrėžia poreikį parengti ir plėtoti kokybiškas visą gyvenimą trunkančios karjeros gaires aktyviai dalyvaujant šeimoms, siekiant padėti jaunuoliams geriau pasirinkti švietimo įstaigą ir profesinę karjerą;

77.  pažymi, kad Komisija savo 2016 m. spalio mėn. komunikate pateikė išvadas dėl poreikio padidinti JUI veiksmingumą; laikosi nuomonės, kad tai turėtų būti pasiekta užtikrinant, kad NEET jaunimas būtų integruotas į darbo rinką tvariai ir nustatant tikslus, kuriais atsižvelgiama į įvairią nesimokančio ir nedirbančio jaunimo sudėtį, vykdant konkrečias ir logiškas intervencijas kiekvienos tikslinės grupės atžvilgiu; atkreipia dėmesį į tai, kad papildomas kitų ESF programų naudojimas NEET jaunuolių integracijos tvarumui užtikrinti galėtų pagerinti veiksmingumą;

78.  ragina Komisiją ir valstybes nares valdyti lūkesčius nustatant realistiškus ir įgyvendinamus tikslus, įvertinti skirtumus, prieš įgyvendinant programas išanalizuoti rinką, pagerinti kontrolės ir pranešimo sistemas ir pagerinti duomenų kokybę, kad būtų galima veiksmingai vertinti rezultatus;

79.  ragina Komisiją ir valstybes nares pasirūpinti, kad būtų skiriamas pakankamas finansavimas siekiant užtikrinti sėkmingą visų jaunų darbuotojų, kurie yra bedarbiai arba neturi galimybės naudotis tinkamu mokymosi arba švietimo pasiūlymu, integraciją; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti tvarius rezultatus, JGI turėtų būti grindžiama esamais įrodymais ir patirtimi ir tęsiama ilgą laikotarpį; pabrėžia, kad šiuo tikslu reikia numatyti daugiau viešųjų lėšų, kurias būtų galima panaudoti aktyviai darbo rinkos politikai, vykdomai ES ir valstybių narių lygmeniu;

80.  ragina valstybes nares tinkamai įvertinti savo JGI programų išlaidas, valdyti lūkesčius nustatant realius ir pasiekiamus tikslus, mobilizuoti papildomus išteklius iš savo nacionalinių biudžetų ir padidinti savo valstybinių užimtumo tarnybų finansavimą, kad jos galėtų vykdyti papildomas užduotis, susijusias su JUI įgyvendinimu;

81.  ragina valstybes nares užtikrinti tolesnės veiklos duomenų, kuriais remiantis būtų galima kokybės ir kiekybės požiūriu įvertinti rezultatų ilgalaikį tvarumą, teikimą ir sudaryti palankesnes sąlygas kurti labiau įrodymais grindžiamą jaunimo politiką; ragina visose valstybėse narėse renkant duomenis užtikrinti didesnį skaidrumą ir nuoseklumą, įskaitant pagal lytį suskirstytų duomenų rinkimą; susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad teigiamų išėjimų iš JGI tvarumo lygis palaipsniui blogėjo(9);

82.  ragina Komisiją atlikti išsamią valstybėse narėse įgyvendinamų priemonių poveikio analizę, nustatyti veiksmingiausius sprendimus ir jais remiantis teikti rekomendacijas valstybėms narėms, kaip būtų galima pasiekti geresnių rezultatų ir užtikrinti didesnį veiksmingumą;

o
o   o

83.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

(1) OL C 120, 2013 4 26, p. 1. (2) OL L 347, 2013 12 20, p. 470. (3) OL L 126, 2015 5 21, p. 1. (4) Kitos priemonės apima iniciatyvą „Judus jaunimas“, pradėtą vykdyti 2010 m. rugsėjo mėn., Jaunimo galimybių iniciatyvą, pradėtą vykdyti 2011 m. gruodžio mėn., ir jaunimo veiksmų grupių priemonę, kuri pradėta įgyvendinti 2012 m. sausio mėn. (5) 2017 m. kovo mėn. pabaigos duomenys: http://ec.europa.eu/eurostat/documents/2995521/8002525/3-02052017-AP-EN.pdf/94b69232-83a9-4011-8c85-1d4311215619. (6) Jaunimo socialinė įtrauktis (Eurofound 2015). (7) Nesimokantis, nedirbantis ir mokymuose nedalyvaujantis jaunimas (NEET): būdingi bruožai, išlaidos ir politinės priemonės Europoje (Eurofound 2012). (8) Baltoji knyga dėl Europos ateities, p. 13. (9) Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 5/2017 164 punktas.