Rodyklė 
Priimti tekstai
Trečiadienis, 2017 m. balandžio 5 d. - Strasbūras
Neprieštaravimas deleguotajam aktui: mažmeniniai investiciniai produktų paketai ir draudimo principu pagrįsti investiciniai produktai
 Derybos su Jungtine Karalyste gavus jos pranešimą dėl ketinimo išstoti iš Europos Sąjungos
 Tam tikri bendrovių teisės aspektai ***I
 Konvencijos dėl pavojingų ir kenksmingų medžiagų 2010 m. protokolo ratifikavimas ir prisijungimas prie jo, išskyrus aspektus, susijusius su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse bylose ***
 Konvencijos dėl pavojingų ir kenksmingų medžiagų 2010 m. protokolo ratifikavimas ir prisijungimas prie jo, kiek tai susiję su teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose aspektais ***
 Šengeno informacinės sistemos srities Šengeno acquis nuostatų taikymas Kroatijos Respublikoje *
 Medicinos priemonės ***II
 In vitro diagnostikos medicinos priemonės ***II
 Pinigų rinkos fondai ***I
 Prospektas, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos sąrašą ***I
 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa ***
 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (rezoliucija)
 Nenumatytų atvejų rezervo lėšų mobilizavimas
 2018 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmata. I skirsnis. Europos Parlamentas
 Taisomojo biudžeto Nr. 1/2017 projektas, pridedamas prie pasiūlymo dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų panaudojimo siekiant suteikti pagalbą Jungtinei Karalystei, Kiprui ir Portugalijai
 Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas (EGF/2017/000 TA 2017 – Komisijos iniciatyva teikiama techninė pagalba)
 ES solidarumo fondo lėšų panaudojimas siekiant teikti pagalbą Jungtinei Karalystei, Kiprui ir Portugalijai
 Automatinis keitimasis daktiloskopiniais duomenimis Latvijoje *
 Automatinis keitimasis daktiloskopiniais duomenimis Slovakijoje, Portugalijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Čekijoje, Estijoje, Vengrijoje, Kipre, Lenkijoje, Švedijoje, Maltoje ir Belgijoje *
 Automatinis keitimasis daktiloskopiniais duomenimis Slovakijoje, Bulgarijoje, Prancūzijoje, Čekijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Vengrijoje, Kipre, Estijoje, Maltoje, Rumunijoje ir Suomijoje *
 Automatinis keitimasis transporto priemonių registracijos duomenimis Suomijoje, Slovėnijoje, Rumunijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Lietuvoje, Bulgarijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje *
 Automatinis keitimasis transporto priemonių registracijos duomenimis Maltoje, Kipre ir Estijoje *
 Genetiškai modifikuoti kukurūzai Bt11 × 59122 × MIR604 × 1507 × GA21
 Pabėgėlių ir migrantų srautų klausimo sprendimas. ES išorės veiksmų vaidmuo

Neprieštaravimas deleguotajam aktui: mažmeniniai investiciniai produktų paketai ir draudimo principu pagrįsti investiciniai produktai
PDF 255kWORD 43k
Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2017 m. kovo 8 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų papildomas techniniais reguliavimo standartais, susijusiais su pagrindinės informacijos dokumentų pateikimu, turiniu, peržiūra ir patikslinimu ir reikalavimo pateikti tokius dokumentus įvykdymo sąlygomis (C(2017)01473 – 2017/2602(DEA))
P8_TA(2017)0101B8-0234/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2017)01473) (toliau – persvarstytas deleguotasis reglamentas),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl 2016 m. birželio 30 d. Komisijos deleguotojo reglamento, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų papildomas techniniais reguliavimo standartais, susijusiais su pagrindinės informacijos dokumentų pateikimu, turiniu, peržiūra ir patikslinimu ir reikalavimo pateikti tokius dokumentus įvykdymo sąlygomis (C(2016)03999 – 2016/2816(DEA))(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 22 d. Komisijos laišką, kuriame ji prašo Parlamento pareikšti, kad jis neprieštaraus persvarstytam deleguotajam reglamentui,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto 2017 m. kovo 28 d. laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų (2), ypač į jo 8 straipsnio 5 dalį, 10 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 5 dalį ir 31 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2016/2340, kuriuo dėl taikymo datos iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų pagrindinės informacijos dokumentų(3),

–  atsižvelgdamas į 13 straipsnį ir 10 straipsnio 1 dalį 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010(4), kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB, 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1094/2010(5), kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB, bei 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010(6), kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 22 d. Europos priežiūros institucijų pirmininkų laišką, pateiktą Komisijai 2016 m. lapkričio 10 d. laišku pranešus apie savo ketinimą iš dalies pakeisti techninių reguliavimo standartų projektus, pagal Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 8 straipsnio 5 dalį, 10 straipsnio 2 dalį ir 13 straipsnio 5 dalį pateiktus bendrai Europos bankininkystės institucijos, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos bei Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto rekomendaciją dėl sprendimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad per Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalies trečioje ir ketvirtoje įtraukose nustatytą terminą, kuris pasibaigė 2017 m. balandžio 4 d., nebuvo pareikšta prieštaravimų,

A.  kadangi 2016 m. rugsėjo 14 d. rezoliucijoje Parlamentas paprieštaravo 2016 m. birželio 30 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo papildomas Reglamentas (ES) Nr. 1286/2014, ir paragino Komisiją pateikti persvarstytą deleguotąjį reglamentą, kuriuo būtų išspręsti Parlamentui susirūpinimą keliantys klausimai dėl skirtingų galimybių mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų, dėl nepakankamo informavimo, jog tam tikrų produktų atveju nepalankiais scenarijais neprofesionalūs investuotojai taip pat gali prarasti pinigus, taip pat dėl išsamių „įspėjimo dėl supratimo“ gairių nebuvimo;

B.  kadangi savo 2016 m. rugsėjo 14 d. rezoliucijoje Parlamentas priminė, kad Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pirmininkas ir Parlamento derybų grupė 2016 m. birželio 30 d. išsiuntė Komisijai laišką, kuriame Komisijos prašoma įvertinti, ar derėtų atidėti Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 įgyvendinimą;

C.  kadangi persvarstyto deleguotojo reglamento nuostatos atitinka Parlamento tikslus, pareikštus jo 2016 m. rugsėjo 14 d. rezoliucijoje ir per vėlesnį neoficialų dialogą vykdant parengiamąjį darbą, kuriuo siekta priimti persvarstytą deleguotąjį reglamentą;

D.  kadangi persvarstytame deleguotajame reglamente paaiškinama, kad skirtingų galimybių mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų, įskaitant pagrindines investavimo galimybes, kurios yra kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektai (KIPVPS) arba Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 32 straipsnyje nurodyti ne KIPVPS fondai, emitentams nereikėtų pateikti visą informaciją, kurios reikalaujama pagal Mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų reglamentą, ir, vietoje to, jiems būtų leidžiama naudoti KIPVPS pagrindinės informacijos investuotojams dokumentus, kurie būtų tinkama priemonė siekiant mažmeniniams investuotojams pateikti išsamesnę ikisutartinę informaciją;

E.  kadangi, nors anksčiau įtrauktiems trijų veiklos rezultatų scenarijams naudojami pagrindiniai skaičiavimai tebėra pagrįsti ankstesniais duomenimis, į persvarstytą deleguotąjį reglamentą įtrauktas papildomas ketvirtas veiklos rezultatų scenarijus; kadangi šiuo „testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijumi“ siekiama nustatyti didelį svarbų neigiamą poveikį produktams, kuris nėra numatytas esamame „nepalankiame scenarijuje“;

F.  kadangi paaiškintas įspėjimo dėl supratimo taikymas, įtraukiant į jo taikymo sritį tuos mažmeninius investicinių produktų paketus ir draudimo principu pagrįstus investicinius produktus, kurie laikomi „sudėtingais produktais“ pagal Direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų ir Direktyvą (ES) 2016/97 dėl draudimo produktų platinimo;

G.  kadangi siūlomas pagrindinės informacijos dokumento skirsnis „Koks šis produktas“ buvo pakeistas ir į skirsnį „Kokia yra rizika ir kokią grąžą galėčiau gauti“ įtrauktas administracinių sąnaudų, susijusių su draudimo principu pagrįstų investicinių produktų biometriniais elementais, pateikimas;

H.  kadangi Reglamentu (ES) 2016/2340 Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 taikymo data atidėta 12 mėnesių iki 2018 m. sausio 1 d.;

1.  pareiškia, kad neprieštarauja persvarstytam deleguotajam reglamentui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0347.
(2) OL L 352, 2014 12 9, p. 1.
(3) OL L 354, 2016 12 23, p. 35.
(4) OL L 331, 2010 12 15, p. 12.
(5) OL L 331, 2010 12 15, p. 48.
(6) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.


Derybos su Jungtine Karalyste gavus jos pranešimą dėl ketinimo išstoti iš Europos Sąjungos
PDF 349kWORD 50k
2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl derybų su Jungtine Karalyste gavus jos pranešimą dėl ketinimo išstoti iš Europos Sąjungos (2017/2593(RSP))
P8_TA(2017)0102RC-B8-0237/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 5 dalį, 4 straipsnio 3 dalį ir 8 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 217 ir 218 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į pranešimą, kurį Europos Vadovų Tarybai 2017 m. kovo 29 d. pateikė Jungtinės Karalystės Ministrė Pirmininkė, vadovaudamasi Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnio 2 dalimi,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 28 d. rezoliuciją dėl sprendimo išstoti iš ES, kuris yra JK įvykusio referendumo pasekmė(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliucijas dėl galimų dabartinės Europos Sąjungos institucinės sąrangos pakeitimų ir korekcijų(2), dėl Europos Sąjungos veikimo gerinimo remiantis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis(3) ir dėl euro zonos biudžeto pajėgumo(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi, Jungtinės Karalystės vyriausybei informavus Europos Vadovų Tarybą, prasideda Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos procesas ir šiai valstybei nebebus taikomos Sutartys;

B.  kadangi tai precedento neturintis įvykis, dėl kurio tenka apgailestauti, nes iki šiol dar nė viena valstybė narė nėra išstojusi iš Europos Sąjungos; kadangi šis išstojimas turi vykti tvarkingai, kad nebūtų padarytas neigiamas poveikis Europos Sąjungai, jos piliečiams ir Europos integracijos procesui;

C.  kadangi Europos Parlamentas atstovauja visiems Europos Sąjungos piliečiams ir viso Jungtinės Karalystės išstojimo proceso metu sieks apsaugoti jų interesus;

D.  kadangi, nors išstoti iš Europos Sąjungos – suvereni valstybės narės teisė, visų pasiliekančių valstybių narių pareiga – veikti vieningai siekiant apsaugoti Europos Sąjungos interesus ir jos vientisumą; taigi kadangi vyks derybos tarp šalių, kurių viena bus Jungtinė Karalystė, o kita – Europos Sąjungai ir 27-ioms pasiliekančioms jos valstybėms narėms (ES 27) atstovausianti Komisija;

E.  kadangi derybos dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos prasidės Europos Vadovų Tarybai priėmus šių derybų gaires; kadangi šioje rezoliucijoje išdėstoma Europos Parlamento pozicija, susijusi su šiomis gairėmis, be to, ji bus pagrindas, kuriuo vadovaudamasis Europos Parlamentas vertins derybų procesą ir visus Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės pasiektus tarpusavio susitarimus;

F.  kadangi, kol nėra išstojusi iš Europos Sąjungos, Jungtinė Karalystė turi naudotis visomis teisėmis ir vykdyti visas pareigas, kurios kildinamos iš Sutarčių, įskaitant Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalyje nustatytą lojalaus bendradarbiavimo principą;

G.  kadangi savo 2017 m. kovo 29 d. pranešime Jungtinė Karalystė pažymėjo ketinanti nesivadovauti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija;

H.  kadangi tame pačiame pranešime Jungtinės Karalystės vyriausybė pažymėjo, kad jos būsimi santykiai su Europos Sąjunga neapims jos narystės nei vidaus rinkoje, nei muitų sąjungoje;

I.  kadangi vis dėlto tolesnė Jungtinės Karalystės narystė vidaus rinkoje, Europos ekonominėje erdvėje ir (arba) muitų sąjungoje būtų buvusi optimali išeitis ir Jungtinei Karalystei, ir ES 27; kadangi tol, kol Jungtinės Karalystės vyriausybė toliau prieštarauja keturioms laisvėms ir nesutinka su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija, atsisako bendrai prisidėti prie Sąjungos biudžeto bei nori įgyvendinti savo prekybos politiką, tai nėra įmanoma;

J.  kadangi po referendumo dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos rezultatų visos sprendimo dėl naujo susitarimo dėl Jungtinės Karalystės Europos Sąjungoje, pridėto prie 2016 m. vasario 18–19 d. Europos Vadovų Tarybos išvadų, nuostatos bet kuriuo atveju yra niekinės;

K.  kadangi derybos turi vykti stengiantis užtikrinti teisinį stabilumą ir kiek galima sumažinti veiklos sutrikimų bei pateikti piliečiams ir juridiniams asmenims aiškų ateities vaizdą;

L.  kadangi pranešimas turi būti atšaukiamas laikantis visų ES 27 nustatytų sąlygų, kad negalėtų būti naudojamas kaip procedūrinė priemonė ar juo negalėtų būti piktnaudžiaujama siekiant pagerinti dabartines Jungtinės Karalystės narystės sąlygas;

M.  kadangi nepasiekus susitarimo dėl išstojimo Jungtinė Karalystė automatiškai išstotų iš Europos Sąjungos 2019 m. kovo 30 d. ir toks išstojimas būtų chaotiškas;

N.  kadangi daug Jungtinės Karalystės piliečių, įskaitant daugumą Šiaurės Airijoje ir Škotijoje, balsavo už pasilikimą Europos Sąjungoje;

O.  kadangi Europos Parlamentas ypač nerimauja dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos padarinių Šiaurės Airijai ir jos būsimiems santykiams su Airija; kadangi šiuo požiūriu nepaprastai svarbu apsaugoti taiką ir, savo ruožtu, išsaugoti visas Didžiojo penktadienio susitarimo, kuris buvo sudarytas aktyviai tarpininkaujant Sąjungai, dalis, kaip Europos Parlamentas yra pabrėžęs savo 2014 m. lapkričio 13 d. rezoliucijoje dėl Šiaurės Airijos taikos proceso(5);

P.  kadangi Jungtinės Karalystės išstojimas turėtų paskatinti ES 27 ir Sąjungos institucijas stengtis geriau atremti esamus iššūkius ir susimąstyti apie savo ateitį bei darbą, kuris turėtų būti įdėtas siekiant, kad Europos projektas būtų veiksmingesnis, demokratiškesnis ir artimesnis jų piliečiams; primena Bratislavos veiksmų gaires ir su jomis susijusias Europos Parlamento rezoliucijas, 2017 m. kovo 1 d. Europos Komisijos baltąją knygą dėl Europos ateities, 2017 m. kovo 25 d. Romos deklaraciją ir Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais 2017 m. sausio 17 d. pasiūlymus, kurie galėtų būti šių apmąstymų pagrindas;

1.  patvirtina, kad Jungtinės Karalystės vyriausybė pateikė pranešimą Europos Vadovų Tarybai, kuriuo įforminamas Jungtinės Karalystės sprendimas išstoti iš Europos Sąjungos;

2.  ragina Europos Sąjungą ir Jungtinę Karalystę kuo greičiau pradėti derybas, numatytas Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnio 2 dalyje;

3.  pakartoja, jog svarbu, kad susitarimas dėl išstojimo ir bet kokia galima pereinamojo laikotarpio priemonė ar priemonės įsigaliotų gerokai iki 2019 m. gegužės mėn. vyksiančių Europos Parlamento rinkimų;

4.  primena, kad susitarimas dėl išstojimo, kaip ir bet koks galimas būsimas susitarimas dėl Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės santykių ir bet kokios galimos pereinamojo laikotarpio priemonės, gali būti sudarytas tik pritarus Europos Parlamentui;

Bendrieji derybų principai

5.  tikisi, kad, siekiant užtikrinti tvarkingą Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš Europos Sąjungos, Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės derybos vyks gera valia ir visiškai skaidriai; primena, kad iki susitarimo dėl išstojimo įsigaliojimo Jungtinė Karalystė toliau naudosis savo – Europos Sąjungos valstybės narės – teisėmis ir, savo ruožtu, taip pat turės vykdyti su tuo susijusias prievoles ir pareigas;

6.  atsižvelgdamas į tai primena, kad Jungtinės Karalystės sprendimas pradėti derybas su trečiosiomis šalimis dėl galimų prekybos susitarimų iki jos išstojimo prieštarautų Sąjungos teisei; pabrėžia, kad tokie veiksmai nebūtų suderinami su Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalyje apibrėžtu lojalaus bendradarbiavimo principu ir turėtų pasekmių: be kita ko, Jungtinė Karalystė nebegalėtų dalyvauti derybų dėl prekybos procedūrose, kurios išdėstytos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnyje; pabrėžia, kad tas pats principas taikytinas ir kitose politikose srityse, jei Jungtinė Karalystė toliau dalyvautų formuojant Sąjungos teisės aktus, veiksmus, strategijas ar bendrą politiką jos pačios, kaip išstojančios valstybės narės, o ne Europos Sąjungos ir ES 27 interesams palankiu būdu;

7.  įspėja, kad bet kokie vienos ar kelių pasiliekančių valstybių narių ir Jungtinės Karalystės dvišaliai susitarimai Europos Sąjungos kompetencijos srityse klausimais, įtrauktais į susitarimą dėl išstojimo, dėl kurių nėra susitarusios ES 27 ir (arba) kurie neigiamai paveiktų būsimus Europos Sąjungos santykius su Jungtine Karalyste, taip pat prieštarautų Sutartims; be to, įspėja, kad tai ypač pasakytina apie bet kokį dvišalio susitarimo ir (arba) reglamentavimo ar priežiūros praktikos atvejį, kuris būtų susijęs, pvz., su lengvatine Jungtinėje Karalystėje įsisteigusių finansų įstaigų prieiga prie vidaus rinkos Sąjungos reglamentavimo sistemos arba Jungtinėje Karalystėje esančių ES 27 piliečių (ar atvirkščiai) statuso sąskaita;

8.  laikosi nuomonės, kad įgaliojimai ir derybiniai nurodymai, kurie bus suteikiami per visą derybų procesą, turi visapusiškai atspindėti ES 27, įskaitant Airiją (šią valstybę narę Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos paveiks ypač), piliečių pozicijas ir interesus;

9.  tikisi, kad šiomis sąlygomis Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė susitars dėl būsimų santykių, kurie bus sąžiningi, kuo artimesni bei subalansuoti teisių ir pareigų požiūriu; apgailestauja dėl Jungtinės Karalystės vyriausybės sprendimo pasitraukti iš vidaus rinkos, Europos ekonominės erdvės ir muitų sąjungos; mano, kad iš Sąjungos išstojanti valstybė negali naudotis privalumais, panašiais į Europos Sąjungos valstybės narės, taigi pažymi, kad nepritars jokiam susitarimui, kuris prieštarautų šiam principui;

10.  pakartoja, kad narystė vidaus rinkoje ir muitų sąjungoje apima pritarimą keturioms laisvėms, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai, bendriems biudžeto įnašams ir Europos Sąjungos bendros prekybos politikos laikymuisi;

11.  pabrėžia, kad Jungtinė Karalystė turi paisyti visų savo teisinių, finansinių ir biudžetinių pareigų, įskaitant įsipareigojimus, prisiimtus pagal dabartinę daugiametę finansinę programą, kurių ji turi laikytis iki ir po savo išstojimo dienos;

12.  atkreipia dėmesį į siūlomą derybų organizavimo tvarką, pateiktą 2016 m. gruodžio 15 d. ES 27 valstybių ar vyriausybių vadovų, Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos pirmininkų pareiškime; teigiamai vertina tai, kad Sąjungos derybininke paskirta Europos Komisija, ir tai, kad vyriausiuoju derybininku Komisija paskyrė Michelį Barnier; pažymi, kad visapusiškas Europos Parlamento dalyvavimas – būtina prielaida norint pelnyti jo pritarimą bet kokiam Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės pasiektam susitarimui;

Derybų eiga

13.  pabrėžia, kad, vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnio 2 dalimi, derybos bus susijusios su Jungtinės Karalystės išstojimo tvarka, kartu skiriant dėmesį būsimų Jungtinės Karalystės santykių su Europos Sąjungą sistemai;

14.  sutinka, kad, padarius didelę pažangą susitarimo dėl išstojimo klausimu, galėtų prasidėti derybos dėl galimų pereinamojo laikotarpio priemonių, remiantis numatoma būsimų Jungtinės Karalystės santykių su Europos Sąjunga sistema;

15.  pažymi, kad susitarimas dėl būsimų Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės, kaip trečiosios šalies, santykių gali būti sudarytas tik Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos;

Susitarimas dėl išstojimo

16.  pažymi, kad susitarimas dėl išstojimo turi atitikti Sutarčių ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatas, priešingu atveju Europos Parlamentas jam nepritars;

17.  laikosi nuomonės, kad susitarime dėl išstojimo turėtų būti keliami šie klausimai:

   ES 27 piliečių, kurie gyvena ar yra gyvenę Jungtinėje Karalystėje, taip pat Jungtinės Karalystės piliečių, kurie gyvena ar yra gyvenę kitose valstybėse narėse, teisinis statusas ir kitos su jų teisėmis susijusios nuostatos;
   susitarimas dėl Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos tarpusavio finansinių įsipareigojimų;
   Europos Sąjungos išorės siena;
   Jungtinės Karalystės tarptautinių įsipareigojimų, prisiimtų jai būnant Europos Sąjungos valstybe nare, statuso išaiškinimas turint galvoje, kad 27-ių valstybių narių sudaroma Europos Sąjunga bus 28-ių valstybių narių sudarytos Europos Sąjungos teisių perėmėja;
   teisinio tikrumo užtikrinimas juridiniams asmenims, įskaitant bendroves;
   Europos Sąjungos Teisingumo Teismo paskyrimas kompetentinga institucija susitarimo dėl išstojimo aiškinimo ir vykdymo klausimais;

18.  ragina teisingai elgtis su ES 27 piliečiais, kurie gyvena ar yra gyvenę Jungtinėje Karalystėje, taip pat su Jungtinės Karalystės piliečiais, kurie gyvena ar yra gyvenę ES 27, ir laikosi nuomonės, kad vykstant deryboms visapusiškas prioritetas turi būti teikiamas atitinkamoms jų teisėms ir interesams; todėl reikalauja, kad Jungtinėje Karalystėje gyvenančių ES 27 piliečių ir ES 27 gyvenančių Jungtinės Karalystės piliečių statusui ir teisėms būtų taikomi abipusiškumo, lygybės, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principai, be to, reikalauja apsaugoti Sąjungos teisės, įskaitant Pagrindinių teisių chartiją, ir jos įgyvendinimo sistemos vientisumą; pabrėžia, kad bet koks menkesnis teisių, susijusių su judėjimo laisve, užtikrinimas, įskaitant ES piliečių diskriminavimą jiems mėginant įgyti teisę gyventi šalyje, iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos prieštarautų Sąjungos teisei;

19.  pabrėžia, kad bendras finansinis susitarimas su Jungtine Karalyste remiantis Europos Sąjungos metinėmis ataskaitomis, kurių auditą atlieka Audito Rūmai, turi apimti visas šios šalies teisines prievoles, susijusias su neįvykdytais įsipareigojimais, be to, jame turi būti numatyti nebalansiniai straipsniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir kitos finansinės išlaidos, kurios bus tiesiogiai patirtos dėl išstojimo;

20.  pripažįsta, kad susitarime dėl išstojimo turi būti sprendžiamas klausimas dėl išskirtinės Airijos salos padėties ir ypatingų jos atžvilgiu susidariusių aplinkybių; ragina pasinaudoti visais Europos Sąjungos teisėje ir 1998 m. Didžiojo penktadienio susitarime numatytais būdais ir priemonėmis, siekiant sušvelninti Jungtinės Karalystės išstojimo poveikį sienai tarp Airijos ir Šiaurės Airijos; atsižvelgdamas į tai primygtinai laikosi nuomonės, kad absoliučiai būtina užtikrinti Šiaurės Airijos taikos proceso tęstinumą ir stabilumą ir daryti viską, kas įmanoma, kad neiškiltų fizinė siena;

Būsimi Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės santykiai

21.  pripažįsta 2017 m. kovo 29 d. pranešimą ir 2017 m. vasario 2 d. Jungtinės Karalystės vyriausybės baltąją knygą „Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos ir naujoji partnerystė su ja“;

22.  mano, jog būsimi Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės santykiai turėtų būti subalansuoti ir visapusiški ir jų pagrindu turėtų būti užtikrinami abiejų šalių piliečių interesai, taigi prireiks skirti pakankamai laiko dėl jų susiderėti; pabrėžia, kad tai turėtų apimti bendros svarbos sritis, kartu paisant Europos Sąjungos teisinės tvarkos vientisumo ir Sąjungos pagrindinių principų bei vertybių, įskaitant vidaus rinkos vientisumą ir Sąjungos kompetenciją bei savarankiškumą priimti sprendimus; pažymi, kad tinkamas tokių būsimų santykių pagrindas galėtų būti Europos Sąjungos sutarties 8 straipsnis ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 217 straipsnis, kuriame nustatyta galimybė „steigti asociaciją, numatančią abipuses teises ir pareigas, bendrą veiklą ir specialią tvarką“;

23.  pažymi, jog, kad ir kokie būtų derybų dėl būsimų Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės santykių rezultatai, jie negali apimti jokių kompromisų tarp, viena vertus, vidaus ir išorės saugumo, įskaitant bendradarbiavimą gynybos srityje, ir, kita vertus, būsimų ekonominių santykių;

24.  pabrėžia, kad bet kokio būsimo Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės susitarimo sąlyga yra tolesnis Jungtinės Karalystės vadovavimasis standartais, kurie numatyti pagal tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant žmogaus teises, ir Sąjungos teisės aktus ir politiką, be kita ko, aplinkos apsaugos, klimato kaitos, kovos su mokesčių vengimu ir slėpimu, sąžiningos konkurencijos, prekybos ir socialinių teisių, ypač apsaugos nuo socialinio dempingo, srityse;

25.  nepritaria jokiam būsimam Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės susitarimui, į kurį būtų įtrauktos pavienės ar su atskirais sektoriais susijusios nuostatos, įskaitant nuostatas dėl finansinių paslaugų, pagal kurias Jungtinėje Karalystėje veikiančioms įmonėms būtų suteikta lengvatinė prieiga prie vidaus rinkos ir (arba) muitų sąjungos; pabrėžia, kad, Jungtinei Karalystei išstojus, jai bus taikoma Sąjungos teisės aktais apibrėžta trečiosios šalies tvarka;

26.  pabrėžia, kad, Jungtinei Karalystei kreipusis dėl dalyvavimo tam tikrose Europos Sąjungos programose, ji dalyvautų kaip trečioji šalis, kuri turėtų mokėti atitinkamus biudžeto įnašus ir kuriai būtų taikoma tuo metu jurisdikciją turinčio subjekto priežiūra; šiuo požiūriu palankiai vertintų jos tolesnį dalyvavimą įvairiose programose, pvz., „Erasmus“;

27.  pažymi, kad daug Jungtinės Karalystės piliečių pareiškė kategoriškai nepritarią teisių, kuriomis jie šiuo metu naudojasi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnį, praradimui; siūlo ES 27 išnagrinėti, kaip būtų galima sušvelninti šią padėtį atsižvelgiant į Sąjungos pirminėje teisėje nustatytus apribojimus ir kartu visapusiškai laikantis abipusiškumo, lygybės, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų;

Pereinamojo laikotarpio priemonės

28.  mano, kad dėl pereinamojo laikotarpio priemonių teisiniam tikrumui ir tęstinumui užtikrinti Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė gali susiderėti tik jeigu pagal jas būtų numatyta teisinga abiejų šalių teisių ir pareigų pusiausvyra ir išsaugotas Europos Sąjungos teisinės tvarkos vientisumas, o už bet kokių teisinių problemų išaiškinimą būtų atsakingas Europos Sąjungos Teisingumo Teismas; be to, yra įsitikinęs, kad bet kokios tokios priemonės turi būti griežtai apribotos laiko požiūriu (neviršyti trejų metų) bei taikymo srities požiūriu, kadangi jos niekuomet negalėtų būti narystės Europos Sąjungoje pakaitalas;

ES 27 ir Sąjungos institucijoms tenkantys iššūkiai

29.  ragina kuo greičiau pasiekti susitarimą dėl Europos bankininkystės institucijos ir Europos vaistų agentūros perkėlimo, o perkėlimo procesą pradėti, kai tik tai praktiškai bus įmanoma;

30.  pažymi, jog, atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės išstojimą, gali prireikti atlikti Sąjungos teisės peržiūrą ir suderinimus;

31.  mano, kad peržiūra, kuri apimtų dvejus paskutinius dabartinės daugiametės finansinės programos metus, nėra būtina, tačiau Jungtinės Karalystės išstojimo poveikio klausimas turėtų būti sprendžiamas pagal metinę biudžeto procedūrą; pabrėžia, kad Sąjungos institucijos ir ES 27 turėtų nedelsdamos pradėti darbą, susijusį su nauja daugiamete finansine programa, įskaitant nuosavų išteklių klausimą;

32.  įsipareigoja laiku baigti teisėkūros procedūras, susijusias su Europos Parlamento sudėtimi pagal Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnio 2 dalį, taip pat su rinkimų tvarka remiantis jo pasiūlymu, pateiktu pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 223 straipsnį, kuris pridėtas prie jo 2015 m. lapkričio 11 d. rezoliucijos dėl Europos Sąjungos rinkimų teisės reformos(6); be to, atsižvelgdamas į šios rezoliucijos P konstatuojamąją dalį, mano, kad, vykstant deryboms dėl išstojimo ir dėl naujų santykių su Jungtine Karalyste nustatymo, pasiliekančiosios 27-ios Europos Sąjungos valstybės narės kartu su Sąjungos institucijomis turi stiprinti dabartinę Sąjungą rengdamos išsamius viešus debatus ir pradėti nuodugnius tarpinstitucinius svarstymus apie savo ateitį;

Baigiamosios nuostatos

33.  pasilieka teisę paaiškinti savo poziciją dėl Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės derybų ir prireikus priimti tolesnes rezoliucijas, taip pat ir dėl konkrečių klausimų bei su atitinkamais sektoriais susijusių problemų, atsižvelgiant į šių derybų pažangą arba regresą;

34.  tikisi, kad Europos Vadovų Taryba, tvirtindama gaires, pagal kurias bus apibrėžta derybų programa ir nustatomos bendrosios pozicijos ir principai, kuriais vadovausis Europos Sąjunga, atsižvelgs į šią rezoliuciją;

35.  yra pasiryžęs priimti savo galutinę poziciją dėl susitarimo ar susitarimų remdamasis vertinimu, atliktu atsižvelgiant į šią ir visas tolesnes Europos Parlamento rezoliucijas;

o
o   o

36.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Europos Sąjungos Tarybai, Europos Komisijai, Europos Centriniam Bankui, nacionaliniams parlamentams ir Jungtinės Karalystės vyriausybei.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0294.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0048.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0049.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0050.
(5) OL C 285, 2016 8 5, p. 9.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0395.


Tam tikri bendrovių teisės aspektai ***I
PDF 320kWORD 40k
Rezoliucija
Tekstas
2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (kodifikuota redakcija) (COM(2015)0616 – C8-0388/2015 – 2015/0283(COD))
P8_TA(2017)0103A8-0088/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0616),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 50 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies g punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0388/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0088/2017),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. balandžio 5 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/... dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (kodifikuota redakcija)

P8_TC1-COD(2015)0283


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2017/1132.)

(1) OL C 264, 2016 7 20, p. 82.
(2) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.


Konvencijos dėl pavojingų ir kenksmingų medžiagų 2010 m. protokolo ratifikavimas ir prisijungimas prie jo, išskyrus aspektus, susijusius su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse bylose ***
PDF 246kWORD 42k
2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių Europos Sąjungos interesų labui atliekamo Tarptautinės konvencijos dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra, 2010 m. protokolo ratifikavimo ir prisijungimo prie jo, išskyrus aspektus, susijusius su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse bylose, projekto (13806/2015 – C8-0410/2015 – 2015/0135(NLE))
P8_TA(2017)0104A8-0076/2017

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (13806/2015),

–  atsižvelgdamas į 1996 m. Tarptautinę konvenciją dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra (toliau – 1996 m. HNS konvencija),

–  atsižvelgdamas į 1996 m. HNS konvencijos 2010 m. protokolą,

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 100 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8–0410/2015),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 18 d. Tarybos sprendimą 2002/971/EB, leidžiantį valstybėms narėms Bendrijos interesų labui ratifikuoti 1996 m. Tarptautinę konvenciją dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra (HNS konvencija), arba prie jos prisijungti(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 14 d. Teisingumo Teismo nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 8 d. preliminarią rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo projekto(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 4 d. tolesnius Komisijos veiksmus, susijusius su preliminaria rezoliucija,

–  atsižvelgdamas į laiško forma išdėstytą 2016 m. vasario 19 d. Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl minėto pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo tinkamo teisinio pagrindo(4), pridėtą prie Teisės reikalų komiteto preliminaraus pranešimo (A8-0191/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis bei 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0076/2017),

1.  pritaria tam, kad valstybės narės Europos Sąjungos interesų labui ratifikuotų Tarptautinės konvencijos dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra, 2010 m. protokolą ir prie jo prisijungtų, išskyrus aspektus, susijusius su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse bylose;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

(1) OL L 337, 2002 12 13, p. 55.
(2) 2014 m. spalio 14 d. Teisingumo Teismo nuomonė Nr. 1/13, ECLI:EU:C:2014:2303.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0259.
(4) PE576.992.


Konvencijos dėl pavojingų ir kenksmingų medžiagų 2010 m. protokolo ratifikavimas ir prisijungimas prie jo, kiek tai susiję su teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose aspektais ***
PDF 257kWORD 42k
2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių Europos Sąjungos interesų labui atliekamo Tarptautinės konvencijos dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra, 2010 m. protokolo ratifikavimo ir prisijungimo prie jo, kiek tai susiję su teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose aspektais, projekto (14112/2015 – C8-0409/2015 – 2015/0136(NLE))
P8_TA(2017)0105A8-0078/2017

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (14112/2015),

–  atsižvelgdamas į 1996 m. Tarptautinę konvenciją dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra (toliau – 1996 m. HNS konvencija),

–  atsižvelgdamas į 1996 m. HNS konvencijos 2010 m. protokolą,

–  atsižvelgdamas į prašymą pritarti, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0409/2015),

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 22 dėl Danijos pozicijos, pridėtą prie Sutarčių,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 18 d. Tarybos sprendimą 2002/971/EB, leidžiantį valstybėms narėms Bendrijos interesų labui ratifikuoti 1996 m. Tarptautinę konvenciją dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra (HNS konvencija), arba prie jos prisijungti(1),

–  atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į savo preliminarią 2016 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo projekto(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 4 d. tolesnius Komisijos veiksmus, susijusius su preliminaria rezoliucija,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis bei 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0078/2017),

1.  pritaria, kad valstybės narės Europos Sąjungos interesų labui ratifikuotų Tarptautinės konvencijos dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra, 2010 m. protokolą ir prie jo prisijungtų, kiek tai susiję su teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose aspektais.

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

(1) OL L 337, 2002 12 13, p. 55.
(2) Teisingumo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nuomonė Nr. 1/13, ECLI:EU:C:2014:2303.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0260.


Šengeno informacinės sistemos srities Šengeno acquis nuostatų taikymas Kroatijos Respublikoje *
PDF 236kWORD 41k
2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Šengeno informacinės sistemos srities Šengeno acquis nuostatų taikymo Kroatijos Respublikoje (COM(2017)0017 – C8-0026/2017 – 2017/0011(NLE))
P8_TA(2017)0106A8-0073/2017

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2017)0017),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 9 d. Stojimo akto(1) 4 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0026/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0073/2017),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti šią poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 112, 2012 2 24, p. 21.


Medicinos priemonės ***II
PDF 311kWORD 38k
2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl medicinos priemonių, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2001/83/EB, Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 ir Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009, ir kuriuo panaikinamos Tarybos direktyvos 90/385/EEB ir 93/42/EEB (10728/4/2016 – C8-0104/2017 – 2012/0266(COD))
P8_TA(2017)0107A8-0068/2017
KLAIDŲ IŠTAISYMAI

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (10728/4/2016 – C8-0104/2017),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją(2) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai per pirmąjį svarstymą (COM(2012)0542),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 67a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A8-0068/2017),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

3.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

4.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 133, 2013 5 9, p. 52.
(2) 2014 m. balandžio 2 d. priimti tekstai, P7_TA(2014)0266.


In vitro diagnostikos medicinos priemonės ***II
PDF 394kWORD 43k
Rezoliucija
Priedas
2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl in vitro diagnostikos medicinos priemonių, kuriuo panaikinama Direktyva 98/79/EB ir Komisijos sprendimas 2010/227/ES (10729/4/2016 – C8-0105/2017 – 2012/0267(COD))
P8_TA(2017)0108A8-0069/2017
KLAIDŲ IŠTAISYMAI

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (10729/4/2016 – C8-0105/2017),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją(2) dėl Komisijos pasiūlymo Parlamentui ir Tarybai per pirmąjį svarstymą (COM(2012)0541),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 67a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A8-0069/2017),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimus, pridėtus prie šios rezoliucijos;

3.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

4.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

5.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

6.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Komisijos pareiškimas dėl Reglamento dėl in vitro diagnostikos medicinos priemonių 4 straipsnio nuostatų dėl informacijos teikimo ir konsultavimo genetinių tyrimų srityje

Ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams po Reglamento taikymo pradžios datos, vykdydama Reglamento 111 straipsnyje numatytą 4 straipsnio veikimo peržiūrą, Komisija pateiks ataskaitą dėl valstybių narių patirties vykdant 4 straipsniu nustatytas informacijos teikimo ir konsultavimo, kai naudojami genetiniai tyrimai, prievoles. Visų pirma Komisija ataskaitoje aptars įdiegtą įvairią tvarką, atsižvelgdama į dvejopą šio reglamento tikslą, būtent – užtikrinti aukšto lygio pacientų saugą ir garantuoti sklandų vidaus rinkos veikimą.

Komisijos pareiškimas dėl genetinių tyrimų, atliekamų su gyvenimo būdu ir gerove susijusiais tikslais

Dėl genetinių tyrimų, atliekamų su gerove ar gyvenimo būdu susijusiais tikslais, Komisija pabrėžia, kad medicininės paskirties neturinčioms priemonėms, tarp jų ir toms, kurios yra skirtos asmenų sveikai gyvensenai, gyvenimo kokybei ir gerovei tiesiogiai ar netiesiogiai palaikyti ar gerinti, Reglamento dėl in vitro diagnostikos medicinos priemonių 2 straipsnis (Apibrėžtys) netaikomas. Vis dėlto Komisija, remdamasi valstybių narių vykdomos rinkos priežiūros veiklos rezultatais, ketina stebėti tam tikrus saugos aspektus, kurie gali būti susiję su tokių priemonių naudojimu.

(1) OL C 133, 2013 5 9, p. 52.
(2) 2014 m. balandžio 2 d. priimti tekstai, P7_TA(2014)0267.


Pinigų rinkos fondai ***I
PDF 322kWORD 45k
Rezoliucija
Tekstas
2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pinigų rinkos fondų (COM(2013)0615 – C7-0263/2013 – 2013/0306(COD))
P8_TA(2017)0109A8-0041/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0615),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0263/2013),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 21 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2016 m. gruodžio 7 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8‑0041/2015),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(3);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. balandžio 5 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/... dėl pinigų rinkos fondų

P8_TC1-COD(2013)0306


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2017/1131.)

(1) OL C 255, 2014 8 6, p. 3.
(2) OL C 170, 2014 6 5, p. 50.
(3) Ši pozicija pakeičia 2015 m. balandžio 29 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2015)0170).


Prospektas, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos sąrašą ***I
PDF 322kWORD 53k
Rezoliucija
Tekstas
2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos sąrašą (COM(2015)0583 – C8-0375/2015 – 2015/0268(COD))
P8_TA(2017)0110A8-0238/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0583),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0375/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 17 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2016 m. gruodžio 20 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A8-0238/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(3);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2017 m. balandžio 5 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/... dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB

P8_TC1-COD(2015)0268


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2017/1129.)

(1) OL C 195, 2016 6 2, p. 1.
(2) OL C 177, 2016 5 18, p. 9.
(3) Ši pozicija pakeičia 2016 m. rugsėjo 15 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0353).


2014–2020 m. daugiametė finansinė programa ***
PDF 324kWORD 40k
Rezoliucija
Priedas
2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa, projekto (14942/2016 – C8-0103/2017 – 2016/0283(APP))
P8_TA(2017)0111A8-0110/2017

(Speciali teisėkūros procedūra: pritarimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (COM(2016)0604),

–  atsižvelgdamas į Tarybos reglamento, kuriuo keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa, projektą (14942/2016) ir Tarybos klaidų ištaisymą (14942/2016 COR2),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 312 straipsnį ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį (C8-0103/2017),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 7 d. Tarybos susitarimą dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūros(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Pasirengimas porinkiminiam 2014–2020 m. DFP tikslinimui: Parlamento indėlis prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio tikslinimo(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 5 d. ne teisėkūros rezoliuciją dėl reglamento projekto(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 86 straipsnį, 99 straipsnio 1 ir 4 dalis;

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto rekomendaciją (A8-0110/2017),

1.  pritaria Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa, projektui, kaip išdėstyta šios rezoliucijos priede;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

PRIEDAS

Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2017/…, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa, projektas

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Tarybos reglamentą (ES) 2017/1123.)

(1) 7030/2017 ir 7031/2017 COR1.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0309.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0412.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0112.


2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (rezoliucija)
PDF 485kWORD 49k
Rezoliucija
Priedas
2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ne teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa, projekto (14942/2016 – C8-0103/2017 – 2016/0283(APP)2017/2051(INI))
P8_TA(2017)0112A8-0117/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (COM(2016)0604),

–  atsižvelgdamas į Tarybos reglamento, kuriuo keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa, projektą (14942/2016) ir į Tarybos klaidų ištaisymą (14942/2016 COR2),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 312 straipsnį ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį (C8-0103/2017),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 7 d. Tarybos susitarimą dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūros(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Pasirengimas porinkiminiam 2014–2020 m. DFP tikslinimui: Parlamento indėlis prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio tikslinimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 5 d. teisėkūros rezoliuciją dėl reglamento projekto(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0117/2017),

1.  pritaria Europos Parlamento ir Tarybos bendriems pareiškimams, pridėtiems prie šios rezoliucijos;

2.  pritaria prie šios rezoliucijos pridėtam pareiškimui;

3.  atkreipia dėmesį į vienašalius Tarybos ir Komisijos pareiškimus;

4.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

PRIEDAS

PAREIŠKIMAI

Europos Parlamento ir Tarybos pareiškimas dėl padidinimų (papildymų) likusiu DFP laikotarpiu

DFP laikotarpio vidurio peržiūros / tikslinimo kontekste Europos Parlamentas ir Taryba susitarė dėl Komisijos pasiūlytų papildymų, kurių sumos nurodomos toliau pateiktoje lentelėje – šie papildymai turi būti įgyvendinti 2017–2020 m.(5) vykdant metinę biudžeto procedūrą, nedarant poveikio biudžeto valdymo institucijos prerogatyvoms:

 

Įsipareigojimų asignavimai, mln. EUR

1a išlaidų kategorija

 

„Horizontas 2020“

200

„EITP – Transportas“

300

„Erasmus+“

100

COSME

100

„Wifi4EU“*

25

ESIF*

150

1a išlaidų kategorija, iš viso

875

1b išlaidų kategorija (Jaunimo užimtumo iniciatyva)

1200**

3 išlaidų kategorija

2549

4 išlaidų kategorija*

1385

1a, 1b, 3, 4 išlaidų kategorijos, iš viso

6009

* Tai nedaro poveikio vykstančių diskusijų dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų projektų pagal 1a ir 4 išlaidų kategorijas rezultatams.

** Paskirstyta per ketverius metus (2017–2020 m.)

Vykdant metinę biudžeto procedūrą bus nustatyta bendra 945 mln. EUR perskirstymų suma, iš kurios 875 mln. EUR – 1a išlaidų kategorijoje ir 70 mln. EUR – 4 išlaidų kategorijoje.

Europos Parlamento ir Tarybos pareiškimas dėl pernelyg didelio neapmokėtų sąskaitų susikaupimo išvengimo

Europos Parlamentas ir Taryba ragina Komisiją toliau atidžiai tikrinti 2014–2020 m. programų įgyvendinimą, siekiant užtikrinti, kad mokėjimų asignavimai būtų tvarkingai skiriami pagal patvirtintus įsipareigojimų asignavimus. Tuo tikslu jie prašo Komisijos per likusį dabartinės DFP laikotarpį laiku pateikti atnaujintus duomenis apie esamą padėtį ir mokėjimų asignavimų sąmatas. Europos Parlamentas ir Taryba laiku priims visus būtinus sprendimus tinkamai pagrįstiems poreikiams patenkinti, kad būtų išvengta pernelyg didelio neapmokėtų sąskaitų susikaupimo ir būtų užtikrinta, kad mokėjimo prašymai būtų tinkamai kompensuojami.

Europos Parlamento ir Tarybos pareiškimas dėl mokėjimų specialioms priemonėms

Europos Parlamentas ir Taryba susitarė pakoreguoti pasiūlymą dėl Sprendimo (ES) 2015/435 dalinio pakeitimo, kad nebūtų padaryta jokio bendro poveikio mokėjimų kitoms specialioms priemonėms pobūdžiui.

Europos Parlamento ir Tarybos pareiškimas dėl tikslo per 2013–2017 m. laikotarpį laipsniškai sumažinti personalo skaičių 5 procentais rezultatų nepriklausomo vertinimo

Europos Parlamentas ir Taryba siūlo atlikti nepriklausomą vertinimą ir įvertinti tikslo per 2013–2017 m. laikotarpį laipsniškai sumažinti personalo skaičių 5 procentais rezultatus, įskaitant visas institucijas, organus ir agentūras, kaip susitarta 2013 m. Tarpinstituciniame susitarime dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo. Atsižvelgdami į šio vertinimo rezultatus, Europos Parlamentas ir Taryba prašo Komisijos pateikti atitinkamą pasiūlymą dėl tolesnės veiklos.

Europos Parlamento pareiškimas dėl bendrų pareiškimų, susijusių su DFP laikotarpio vidurio tikslinimu

Europos Parlamentas primena, kad keturi bendri pareiškimai, pateikiami kartu su patikslintu DFP reglamentu, yra politinio pobūdžio ir neturi jokių teisinių galių.

Kalbant apie bendrą pareiškimą dėl padidinimų (papildymų) ir perskirstymų Sąjungos programoms, primenama, kad Sutartyse numatyta, jog biudžeto valdymo institucija nustato Sąjungos biudžeto lygį ir turinį vykdydama metinę biudžeto procedūrą. Europos Parlamentas pabrėžia, kad kaip lygiavertė biudžeto valdymo institucijos dalis visavertiškai vykdys savo prerogatyvas, kurioms nesutrukdys jokios politinės deklaracijos. Poreikis paisyti biudžeto valdymo institucijos prerogatyvų taip pat aiškiai išreikštas bendro pareiškimo tekste.

Todėl Europos Parlamentas supranta, kad šiame bendrame pareiškime nurodytos sumos yra orientacinės ir jas reikia išnagrinėti vykdant metinę biudžeto procedūrą, tinkamai atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno metinio biudžeto aplinkybes. Visų pirma dėl siūlomų perskirstymų 1a ir 4 išlaidų kategorijose Europos Parlamentas ketina nagrinėti visus Komisijos pasiūlymus kiekvienu konkrečiu atveju atskirai, kad užtikrintų, jog nė viena pagrindinė Sąjungos programa nepatirtų reikšmingo sumažinimo, visų pirma, jei ji susijusi su augimu ir darbo vietų kūrimu ar ja reaguojama į dabartinius skubius poreikius ir ji pasižymi aukštu asignavimų panaudojimų lygiu.

Akivaizdu, kad bet kokios bendrame pareiškime nurodytos sumos, susijusios su pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kurie dar nepriimti, jokiu būdu nenulemia derybų dėl šių teisės aktų rezultatų.

Tarybos pareiškimas dėl mokėjimų specialioms priemonėms

Taryba siūlo išlaikyti esamą padėtį, o ne nustatyti, atliekant šią peržiūrą / tikslinimą, bendrą ir plataus pobūdžio taisyklę dėl mokėjimų kitoms specialioms priemonėms tvarkos. Tarybos Teisės tarnybos nuomonėje nurodyta, kad biudžeto valdymo institucija ir toliau galės spręsti kiekvienu atskiru atveju – dėl konkretaus mobilizavimo atvejo – ar kai kurie arba visi atitinkami mokėjimai turi būti skaičiuojami viršijant DFP viršutines ribas.

Komisijos pareiškimas dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos stiprinimo ir papildomų priemonių, kurių tikslas yra padėti įveikti migracijos krizę ir spręsti saugumo klausimus

Jeigu nuo 2013 m. pastebima jaunimo nedarbo mažėjimo tendencija vėl pasuktų priešinga linkme, reikėtų apsvarstyti galimybę padidinti Jaunimo užimtumo iniciatyvos finansavimą, kad šiai iniciatyvai būtų skirta didesnė nei 1,2 mlrd. EUR suma, dėl kurios susitarta vykdant 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio peržiūrą / tikslinimą, naudojantis maržomis, turimomis pagal bendrąją įsipareigojimų maržą, vadovaujantis DFP reglamento 14 straipsniu. Tuo tikslu Komisija reguliariai praneš apie pastebimas statistines tendencijas ir prireikus pateiks taisomojo biudžeto projektą.

Nedarant poveikio tam, kas išdėstyta pirmiau, prioriteto tvarka reikėtų apsvarstyti galimybę panaudoti papildomas turimas maržas, siekiant investuoti į jaunimą visoje Europoje ir nustatyti priemones, kurios padėtų spręsti su migracijos krizės vidaus ir išorės aspektu susijusius klausimus ir saugumo klausimus, jeigu atsirastų naujų poreikių, kuriems nėra numatytas esamas ar sutartas finansavimas. Komisija prireikus pateiks pasiūlymų šiuo tikslu, atsižvelgdama tai, kad reikia išlaikyti pakankamas maržas nenumatytiems įvykiams ir sklandžiai įgyvendinti programas, dėl kurių jau susitarta.

(1) 7030/2017 ir 7031/2017 COR1.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0309.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0412.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0111.
(5) Dėl dalies bendrų papildymų jau susitarta vykdant 2017 m. biudžeto procedūrą. Todėl į 2017 m. biudžetą įtraukta 200 mln. EUR 1a išlaidų kategorijoje ir 725 mln. EUR 4 išlaidų kategorijoje. Be to, Europos Parlamentas ir Taryba susitarė 2017 m. 1b išlaidų kategorijoje skirti 500 mln. EUR Jaunimo užimtumo iniciatyvai, kurią numatoma finansuoti iš bendrosios įsipareigojimų maržos ir kuri 2017 m. bus įgyvendinama pasitelkiant taisomąjį biudžetą. Galiausiai, Europos Parlamentas ir Taryba taip pat paprašė Komisijos 2017 m. taisomajame biudžete paprašyti reikiamų asignavimų, kad EDVF būtų suteiktas finansavimas iš ES biudžeto, kai tik bus patvirtintas teisinis pagrindas.


Nenumatytų atvejų rezervo lėšų mobilizavimas
PDF 328kWORD 43k
Rezoliucija
Priedas
2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (ES) 2015/435 dėl nenumatytų atvejų rezervo lėšų mobilizavimo (COM(2016)0607 – C8-0387/2016 – 2016/2233(BUD))
P8_TA(2017)0113A8-0104/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0607 – C8-0387/2016),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(1), ir ypač į jo 6 ir 13 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(2), ir ypač į jo 14 punktą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 7 d. Tarybos pritarimą iš esmės dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio tikslinimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2015/435 dėl nenumatytų atvejų rezervo lėšų mobilizavimo(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl nenumatytų atvejų rezervo lėšų mobilizavimo 2014 m.(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją „Pasirengimas porinkiminiam 2014–2020 m. DFP tikslinimui: Parlamento indėlis prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą“(6) ir 2016 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio tikslinimo(7),

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0104/2017),

A.  kadangi 2014 m. Europos Parlamentas ir Taryba nenumatytų atvejų rezervui mobilizavo 3 168 233 715 EUR mokėjimų asignavimų sumą; kadangi mobilizuojant nenumatytų atvejų rezervo lėšas buvo įtraukta 350 mln. EUR suma, kol bus susitarta dėl specialioms priemonėms skirtų mokėjimų tvarkos;

B.  kadangi nuspręsta 2018–2020 m. laikotarpiu kompensuoti 2 818 233 715 EUR sumą ir Komisijos paprašyti laiku pateikti pasiūlymą dėl likusios 350 mln. EUR sumos;

C.  kadangi, remiantis laikotarpio vidurio mokėjimų prognoze, pateikta atliekant DFP laikotarpio vidurio peržiūrą / tikslinimą, numatoma, kad 2018–2020 m. mokėjimų asignavimų metinėms viršutinėms riboms bus daromas spaudimas;

D.  kadangi 2017 m. biudžete numatyta 9,8 mlrd. EUR mokėjimų viršutinės ribos marža, iš kurios galima kompensuoti visą 2014 m. mobilizuotą sumą;

1.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, pateiktą kaip DFP laikotarpio vidurio peržiūros / tikslinimo rinkinio dalį;

2.  mano, kad visos 2014 m. mobilizuotos 2 818 233 715 EUR sumos kompensavimas panaudojant 2017 m. mokėjimų viršutinės ribos maržą suteiks daugiau lankstumo galimybių vykdant antrą DFP dalį ir padės išvengti naujos mokėjimų krizės;

3.  pabrėžia, kad likusios 350 mln. EUR sumos neįtraukimas į kompensavimo planą patvirtina Parlamento ilgalaikę poziciją, kad specialioms priemonėms skirti mokėjimų asignavimai turėtų būti apskaičiuojami viršijant DFP viršutines ribas;

4.  palankiai vertina Tarybos pritarimą iš esmės dėl pridėto sprendimo, kuris atitinka Parlamento aiškinimą;

5.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

6.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

7.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (ES) 2015/435 dėl nenumatytų atvejų rezervo lėšų mobilizavimo

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2017/1331.)

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(2) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(3) 7030/2017 ir 7031/2017 COR1.
(4) OL L 72, 2015 3 17, p. 4.
(5) OL C 294, 2016 8 12, p. 65.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0309.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0412.


2018 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmata. I skirsnis. Europos Parlamentas
PDF 460kWORD 58k
2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Parlamento 2018 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos (2017/2022(BUD))
P8_TA(2017)0114A8-0156/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(1), ir ypač į jo 36 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3), (2013 m. gruodžio 2 d. tarpinstitucinis susitarimas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1023/2013, kuriuo iš dalies keičiami Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2017 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos(5),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto bendro projekto, kurį Taikinimo komitetas patvirtino vykdant biudžetinę procedūrą(7),

–  atsižvelgdamas į generalinio sekretoriaus Biurui pateiktą pranešimą dėl Europos Parlamento 2018 finansinių metų pirminio sąmatos projekto rengimo,

–  atsižvelgdamas į pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 25 straipsnio 7 dalį ir 96 straipsnio 1 dalį 2017 m. balandžio 3 d. Biuro parengtą preliminarų sąmatos projektą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 96 straipsnio 2 dalį parengtą sąmatos projektą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 96 ir 97 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0156/2017),

A.  kadangi ši biudžeto procedūra, kuri yra trečioji visa 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos procedūra, vykdoma penktaisiais šios programos metais;

B.  kadangi 2018 m. biudžetas, kaip pasiūlyta generalinio sekretoriaus pranešime, rengiamas atsižvelgiant į V išlaidų kategorijos viršutinės ribos padidėjimą, palyginti su 2017 m., kuris sudaro daugiau galimybių augimui ir investicijoms, taip pat taupymo ir efektyvumo gerinimo politikos įgyvendinimo tąsai;

C.  kadangi generalinis sekretorius pasiūlė 2018 m. biudžetui nustatyti šiuos septynis prioritetinius tikslus: pradėti informavimo kampaniją rengiantis 2019 m. rinkimams, konsoliduoti taikomas saugumo priemones, tęsti daugiamečius pastatų projektus, investuoti į procedūrų skaitmeninimą ir kompiuterizavimą, toliau įgyvendinti priemones, reikalingas airių kalbai, kaip visateisei oficialiajai kalbai, įvesti, analizuoti galimą „Brexit“ poveikį ir skatinti ekologišką transporto naudojimą;

D.  kadangi generalinis sekretorius Parlamento 2018 m. preliminariame biudžeto sąmatos projekte pasiūlė skirti 1 971 883 373 EUR biudžetą, o tai reiškia 3,26 proc. daugiau lėšų, palyginti su 2017 m. biudžetu, ir 19,06 proc. 2014–2020 m. DFP V išlaidų kategorijos lėšų;

E.  kadangi siekiant sustiprinti saugumo projektus, užtikrinti ilgalaikės nuomos mokesčius, susijusius su pastato ADENAUER projektu, ir pradėti komunikacijos kampaniją rengiantis 2019 m. rinkimams, generalinis sekretorius pasiūlė skirti neeilines 47,6 mln. EUR investicijas;

F.  kadangi beveik 68 proc. biudžeto sudaro su indeksu susietos išlaidos, kurios daugiausia susijusios su Parlamento narių ir darbuotojų atlyginimais ir išmokomis, taip pat pastatais, patikslintais pagal Tarnybos nuostatus, konkrečių sektorių indeksavimą arba infliacijos lygį;

G.  kadangi iš 2017 m. kovo 8 d. Tarptautinės moters dienos proga paskelbto Parlamento pranešimo „Moterys Europos Parlamente“ matyti, kad Parlamento vadovaujamose pareigose nėra lyčių pusiausvyros, nes 83,3 proc. Parlamento generalinio sekretoriaus pavaduotojų ir generalinių direktorių pareigų užima vyrai ir 16,7 proc. – moterys, 70,2 proc. Parlamento direktorių pareigų užima vyrai ir 29,8 proc. – moterys ir 65,9 proc. Parlamento skyrių vadovų pareigų užima vyrai ir 34,1 proc. – moterys;

H.  kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje numatoma Sąjungos prievolė gerbti kalbų įvairovę ir draudžiama diskriminacija dėl kalbos, taigi suteikiama teisė kiekvienam Sąjungos piliečiui vartoti bet kurią iš 24 oficialiųjų Sąjungos kalbų susirašinėjant su Sąjungos institucijomis, kurios privalo pateikti atsakymą ta pačia kalba;

I.  kadangi Parlamentas savo 2015 m. balandžio 29 d. rezoliucijoje dėl Europos Parlamento 2016 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos(8) pabrėžė, kad 2016 m. biudžetas turėtų būti realistiškas ir atitikti biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo principus;

J.  kadangi Parlamento, kaip vienos iš biudžeto valdymo institucijos, patikimumas didele dalimi priklauso nuo jo gebėjimo valdyti savo paties išlaidas;

K.  kadangi Parlamento patikimumas didele dalimi priklauso nuo jo gebėjimo plėtoti demokratiją Sąjungos lygmeniu;

Bendroji sistema

1.  pabrėžia, kad 2018 m. Parlamento biudžeto dalis V išlaidų kategorijoje ir toliau turėtų neviršyti 20 proc.; pažymi, kad 2018 m. biudžeto sąmatos lygis sudaro 18,88 proc., o tai yra mažiau nei pasiekta 2017 m. (19,26 proc.) ir tai yra mažiausia V išlaidų kategorijos dalis per pastaruosius penkiolika metų;

2.  remdamasis savo 2016 m. balandžio 14 d. rezoliucijos dėl Europos Parlamento 2017 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos 15 dalimi ir savo pirmiau minėtos 2016 m. spalio 26 d. rezoliucijos dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto 98 dalimi, kuriose reikalaujama, kad 2018 finansinių metų biudžeto sudarymo procedūros metu pirmą kartą būtų panaudotas Parlamento biudžeto sudarymo metodas, pagrįstas dabartiniais poreikiais, o ne koeficientų sistema, ragina įvykdyti tuos reikalavimus;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad nenumatytoms investicijoms ir išlaidoms skirta suma 2018 m. siekia 47,6 mln. EUR, taigi yra 2017 m. lygio; mano, kad 2019 m. komunikacijos kampanija turėtų būti laikoma ypatingomis išlaidomis;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad 75 proc. komunikacijos kampanijai rengiantis 2019 m. rinkimams skirtų asignavimų yra įtraukti į 2018 m. preliminarų sąmatos projektą, nes daugelis sutarčių bus pasirašytos 2018 m.;

5.  pabrėžia, kad didžiausia Parlamento biudžeto dalis yra nustatyta statutiniuose ar sutartiniuose įsipareigojimuose ir jai taikomas metinis indeksavimas;

6.  patvirtina 2017 m. kovo 28 d. susitarimą su Biuru dėl 2018 m. sąmatos dydžio; išlaidų lygį, palyginti su pradine Biuro pozicija, sumažina 18,4 mln. EUR; nustato, kad bendra jo 2018 m. sąmatos suma yra 1 953 483 373 EUR, o tai sudaro 2,3 proc. didesnę bendrą sumą, palyginti su 2017 m. biudžetu;

7.  pabrėžia, kad Parlamento pagrindinės funkcijos yra priimti teisės aktus, atstovauti piliečiams ir tikrinti kitų institucijų darbą;

8.  atkreipia dėmesį į Parlamento vaidmenį kuriant europinį politinį sąmoningumą ir skleidžiant Sąjungos vertybes;

9.  pabrėžia, kad, palyginti su generalinio sekretoriaus pasiūlymu, reikia sutaupyti lėšų, ir kad tvirtai palaikomos visos pastangos viešąsias lėšas naudoti efektyviau ir skaidriau;

Skaidrumas ir prieinamumas

10.  palankiai vertina atsakymą į Biudžeto komiteto klausimą, pateiktą jo 2016 m. balandžio 14 d. rezoliucijoje dėl Parlamento 2017 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos(9) ir pakartotą jo rezoliucijoje dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto(10), dėl vidutinės trukmės ir ilgalaikio biudžeto planavimo, įskaitant aiškų investicijų ir veiklos išlaidų, susijusių su Parlamento veikla ir jo statutiniais įsipareigojimais (taip pat ir dėl nuomos ir pirkimo), atskyrimą;

11.  džiaugiasi, kad įsteigta darbo grupė procedūrų, pagal kurias sudaroma Parlamento įplaukų ir išlaidų sąmata, klausimu; pažymi, kad Parlamentas ragino svarstyti galimybę atlikti tolesnę Darbo tvarkos taisyklių peržiūrą, kiek tai susiję su vidaus biudžeto procedūromis(11); pabrėžia Biuro ir Biudžeto komiteto narių poreikį laiku ir suprantama forma gauti pakankamai išsamią reikalingą informaciją, susijusią su sąmatos procedūra, kad Biuras ir Biudžeto komitetas sprendimus priimtų turėdami išsamų Parlamento biudžeto būklės ir poreikių vaizdą;

12.  dar kartą ragina generalinį sekretorių pateikti pasiūlymą dėl biudžeto paskelbimo plačiajai visuomenei, užtikrinant, kad jis būtų išdėstytas išsamiai, suprantamai ir naudotojui patogiu būdu Parlamento interneto svetainėje siekiant, kad visi piliečiai galėtų įgyti didesnį supratimą apie Parlamento veiklą, prioritetus ir atitinkamus išlaidų modelius;

13.  mano, kad lankytojų grupės turi būti viena iš pagrindinių priemonių didinant piliečių supratimą apie Parlamento veiklą; palankiai vertina pakeistas lankytojų grupėms taikomas taisykles ir mano, kad įgyvendinus naujas griežtesnes taisykles sumažėjo viešųjų lėšų pasisavinimo rizika; atsižvelgdamas į tai ragina Biurą ir jo informacijos ir komunikacijos darbo grupę peržiūrėti Parlamento narių lankytojų grupėms skiriamus asignavimus, atsižvelgiant į pastarųjų metų infliacijos lygį, dėl kurio padidėjo tokių lankymųsi išlaidos; mano, kad nors šios sumos skirtos ne visoms lankytojų grupių patirtoms išlaidoms padengti, o laikomos subsidija, negalima nepaisyti to, kad padengiamų išlaidų dalis mažės, jeigu išmokos nebus koreguojamos pagal infliaciją; prašo Biuro atsižvelgti į tai, kad šis neatitikimas turi neproporcingą poveikį lankytojų grupėms iš mažiau pasiturinčių socialinių ir ekonominių sluoksnių, kurie turi labai nedaug savo finansinių išteklių;

Saugumas ir kibernetinis saugumas

14.  atkreipia dėmesį į taikomas priemones siekiant gerinti Parlamento saugumą, susijusias su pastatais, įranga ir personalu, kibernetiniu saugumu ir komunikacijos saugumu; prašo generalinio sekretoriaus ir Biuro remtis bendro saugumo sąvoka siekiant toliau užtikrinti struktūrinius, veiklos ir kultūrinius Parlamento saugumo patobulinimus; dar kartą primena, kad reikia gerinti Parlamentui teikiamas IT paslaugas ne tik investuojant į darbuotojų mokymą, bet ir geriau parenkant rangovus remiantis griežtesniu jų teikiamų paslaugų ir IT pajėgumų vertinimu;

15.  mano, kad naujausi įvykiai parodė, jog labai išaugo kibernetinių išpuolių tikimybė, o tokiems išpuoliams naudojamos technologijos dažnai pranoksta kovos su jomis saugumo priemones; mano, kad informacinių technologijų (IT) priemonės tapo svarbiomis Parlamento nariams ir personalui, kad jie galėtų atlikti savo darbą, tačiau vis dėlto nėra apsaugotos nuo tokių išpuolių; taigi džiaugiasi, kad kibernetinis saugumas yra įtvirtintas visoje strateginio valdymo sistemoje, ir mano, kad tai sudarys sąlygas institucijai geriau apsaugoti savo turtą ir informaciją;

16.  apgailestauja, kad nors buvo įdiegta saugaus el. pašto sistema (SECEM), Parlamentas negali iš kitų institucijų gauti riboto naudojimo ir neįslaptintų kitų institucijų pranešimų; apgailestauja, kad Parlamentas neturi sąlygų vienas pats sukurti savo klasifikuotos informacijos sistemos (CIS) ir pažymi, kad šiuo klausimu deramasi su kitomis institucijomis; tikisi, kad šios derybos padės nustatyti geriausius būdus, kuriais Parlamentas galėtų gauti riboto naudojimo ir neįslaptintus pranešimus; ragina generalinį sekretorių kiek įmanoma greičiau prieš 2017 m. rudenį įvyksiantį Parlamento biudžeto svarstymą pateikti Biudžeto komitetui daugiau informacijos apie šių derybų naujausius pokyčius;

17.  palankai vertina pastangas toliau skaitmeninti ir kompiuterizuoti procedūras; atsižvelgdamas į tai ragina numatyti daugiau galimybių administracinėse procedūrose naudoti saugų skaitmeninį parašą, siekiant sumažinti sunaudojamo popieriaus kiekį ir sutaupyti laiko;

18.  džiaugiasi, kad Belgijos vyriausybė ir Europos Parlamentas, Taryba, Komisija, Europos išorės veiksmų tarnyba ir kitos Briuselyje įsikūrusios institucijos pasirašė susitarimo memorandumą dėl visų į Sąjungos institucijas norinčių patekti išorės sutartininkų darbuotojų saugumo patikimumo pažymėjimų patikrų; ragina generalinį sekretorių apsvarstyti, ar, siekiant sudaryti sąlygas atlikti būtinas saugumo patikras prieš įdarbinimą, nereikėtų išplėsti šio memorandumo taikymo, įtraukiant pareigūnus, Parlamento narių padėjėjus ir stažuotojus;

Pastatų politika

19.  primena, kad Biuras paskutinę vidutinės trukmės laikotarpio pastatų strategiją priėmė 2010 m.; kelia klausimą, kodėl, nepaisant ankstesnių Parlamento rezoliucijų, Biuras per šią kadenciją nepateikė ilgos trukmės laikotarpio Parlamento pastatų strategijos; ragina generalinį sekretorių kiek įmanoma greičiau prieš 2017 m. rudenį įvyksiantį Parlamento biudžeto svarstymą pateikti Biudžeto komitetui naują vidutinės trukmės laikotarpio pastatų politikos strategiją;

20.  pakartoja savo raginimą užtikrinti skaidrų sprendimų priėmimo procesą pastatų politikos srityje, remiantis išankstine informacija ir deramai atsižvelgiant į Finansinio reglamento 203 straipsnį; atsižvelgdamas į tai, ragina suteikti daugiau informacijos apie WAYENBERGO darželio plėtrą;

21.  ragina suteikti daugiau informacijos apie Paulio Henri Spaako (PHS) pastato renovacijos projektą, ypač apie visas nepriklausomų išorės sutartininkų nuomones dėl su šiuo pastatu, kuris turi trumpą 25 metų trukmės eksploatavimo laikotarpį, susijusių galimybių; ragina generalinį sekretorių kuo greičiau pateikti Biudžeto komitetui tokio tyrimo rezultatus; pabrėžia, kad esamas pastatas neatitinka statinio atsparumo reikalavimų, keliamų Parlamento funkcijoms vykdyti skirtam visuomeniniam pastatui, kuris turi būti saugesnis bei atlaikyti išorės smūgius ir nesugriūti; apgailestauja, kad PHS pastatas neatitinka net būtiniausių šiuolaikinių statinio atsparumo reikalavimų, ir atkreipia dėmesį į tai, kad jau buvo imtasi keleto veiksmų jo stabilumui užtikrinti; todėl ragina Biurą ir Parlamento administraciją dirbti ieškant naujam PHS pastatui būsimų sprendimų, kuriais būtų išsaugota juose esančių asmenų gyvybė ir kuriais jiems būtų sudarytos sveikos darbo sąlygos; atkreipia dėmesį į generalinio sekretoriaus siūlomą 2018 m. asignavimų, skiriamų tyrimams, parengiamiesiems projektams ir darbams bei projekto valdymo grupei remti, lygį; išreiškia susirūpinimą dėl sumų, kurias ketinama išleisti tyrimams ir perkraustymui; ragina Biurą ir generalinį sekretorių kuo greičiau ir ne vėliau kaip 2017 m. liepos mėn. informuoti Biudžeto komitetą apie visus paskesnius veiksmus ir pateikti aiškią išlaidų išklotinę; primena, kad bet kuriuo atveju reikia įgyvendinti naujausią energiją tausojančią architektūrą; ragina atlikti vertinimą, kaip renovacija paveiks lankytojų ir seminarų skyrių ir plenarinių posėdžių salės, taip pat kitų patalpų ir biurų, prieinamumą;

22.  mano, kad 2018 m. bus lemiami Konrado Adenauerio (KAD) pastatui, nes jais bus baigtos rytinės pusės statybos ir bus pradėtos vakarinės pusės statybos; susirūpinęs pažymi, kad siekiant sustiprinti darbo pažangą stebinčias grupes teko persvarstyti šio didelio masto projekto valdymui skirtą biudžetą; pažymi, kad siekiant panaudoti daugiau lėšų vykdomiems pastatų projektams toliau naudojami metų pabaigos kaupiamieji perkėlimai; mano, kad nors tai gali būti pragmatiškas sprendimas siekiant sumažinti palūkanų mokėjimus, tai vis dėlto kelia įtampą kalbant apie pastatų projektų, finansuojamų iš Parlamento biudžeto, skaidrumą ir gali net paskatinti tam tikroms sritims skirti per didelį biudžetą;

23.  ragina atsakingus pirmininko pavaduotojus ir generalinį sekretorių pateikti Biudžeto komitetui KAD pastato darbų užbaigimo pažangos ataskaitą ir sąmatas;

Aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (EMAS)

24.  primena, kad Parlamentas įsipareigojo iki 2020 m. 30 proc. sumažinti vienam etato ekvivalentui tenkantį EP išmetamo CO2 kiekį, palyginti su 2006 m.;

25.  todėl mano, jog labai svarbu tai, kad pats Parlamentas nusistato naujus sunkiau pasiekiamus kiekybinius tikslus, kuriuos turėtų reguliariai išmatuoti atsakingos tarnybos;

26.  primena Parlamento įsipareigojimą, susijusį su Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kad „dėl didelio jų pastatų matomumo ir dėl to, kad jiems turėtų tekti pagrindinis vaidmuo, susijęs su jų pastatų energiniu naudingumu, nedarydami poveikio taikytinoms biudžeto ir viešųjų pirkimų taisyklėms, jie įsipareigos jiems priklausantiems ir jų naudojamiems pastatams taikyti tokius pačius reikalavimus kaip ir reikalavimai, taikytini valstybių narių centrinės valdžios subjektams priklausantiems ar jų naudojamiems pastatams pagal <…> 5 ir 6 straipsnius“; pabrėžia šios deklaracijos laikymosi būtinumą, bent jau dėl savo paties patikimumo vykstančiose su pastatų energetinio naudingumu ir su energijos vartojimo efektyvumu susijusių direktyvų peržiūrose;

27.  džiaugiasi, kad įsteigta judumo darbo grupė, kuri turėtų dirbti įtraukiai ir turėtų būti aiškiai įgaliota; pažymi, kad Parlamentas turi laikytis visų darbo vietose, įskaitant tą zoną, taikytinų regioninių teisės aktų; pritaria skatinimui naudotis įdiegta tiesioginių traukinių jungtimi tarp Briuselyje esančios Parlamento vietos ir oro uosto; ragina atsakingas tarnybas pervertinti savo transporto priemonių parko sudėtį ir dydį atsižvelgiant į šias aplinkybes; ragina Biurą nedelsiant sukurti paskatų sistemą, pagal kurią būtų skatinama naudotis dviračiais kelionėms iš namų į darbą ir atgal; pažymi, kad tokia sistema jau įdiegta kitose institucijose, būtent Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete;

2019 m. rinkimų į Europos Parlamentą komunikacijos kampanija

28.  pritaria komunikacijos kampanijai, nes ji yra naudinga priemonė, padedanti piliečiams paaiškinti, koks yra Sąjungos ir Parlamento tikslas; pabrėžia, kad šios kompanijos užduotis turėtų būti, be kita ko, Europos Sąjungos vaidmens ir Parlamento įgaliojimų, jo funkcijų, įskaitant Komisijos pirmininko rinkimą, ir jo poveikio piliečių gyvenimui aiškinimas;

29.  pažymi, kad prieš 2019 m. rinkimus į Europos Parlamentą parengiamasis komunikacijos kampanijos darbas turi prasidėti jau šiais metais; palankiai vertina tai, kad šiai komunikacijos kampanijai skiriamas dvejų metų laikotarpis yra trumpesnis nei 2014 m. rinkimų į Europos Parlamentą trejų metų trukmės priešrinkiminis laikotarpis;

30.  atkreipia dėmesį į tai, kad bendra siūloma 2019 m. rinkimų komunikacijos kampanijos išlaidų suma apima 25 mln. EUR išlaidas 2018 m. ir 8,33  mln. EUR išlaidas 2019 m., taip pat apima 2018 m. reikalingą didesnę finansinių įsipareigojimų sumą; pabrėžia tokių komunikacijos kampanijų svarbą, ypač atsižvelgiant į dabartinę situaciją Sąjungoje;

31.  mano, kad Komunikacijos generalinis direktoratas (COMM GD) turėtų veikti laikydamasis 2014 m. rinkimų į Europos Parlamentą kampanijos vertinimo rekomendacijų(12) ir pirmenybę skirti kampanijos projektams skirtų duomenų rinkimui, kiekvienam vienetui, remdamasis iš anksto nustatytais pagrindiniais rodikliais, kad būtų įvertintas jų poveikis, labai atidžiai apsvarstant esmines mažo aktyvumo 2014 m. rinkimuose priežastis;

Su EP nariais susiję klausimai

32.  palankiai vertina Parlamento sekretoriato, frakcijų sekretoriatų ir EP narių biurų darbą, kuriuo siekiama EP nariams sudaryti sąlygas vykdyti jų kadenciją; ragina nuolat tobulinti tas paslaugas, kurios sustiprina EP narių pajėgumus tikrinti Komisijos ir Tarybos darbą ir atstovauti piliečiams;

33.  pripažįsta Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) ir teminių skyrių EP nariams ir komitetams teikiamas konsultavimo ir tyrimų paslaugas; primena, kad 2013 m. steigiant Europos Parlamento tyrimų tarnybą (EPRS) buvo numatyta EPRS ir teminių skyrių bendradarbiavimo veiksmingumo laikotarpio vidurio peržiūra; primena, kad prašymas atlikti tokią peržiūrą ir iki 2016 m. pabaigos pateikti jos rezultatus Biudžeto komitetui buvo priimtas per balsavimą plenarinėje sesijoje 2016 m. balandžio 14 d.(13); prašo generalinio sekretoriaus toliau imtis tokio vertinimo ir prieš 2017 m. rudenį įvyksiantį Parlamento biudžeto svarstymą pateikti Biudžeto komitetui jo rezultatus; primena, kad į šį vertinimą turėtų būti įtraukti pasiūlymai, kaip užtikrinti, kad EPRS teikiama parama būtų geriau susieta su raida atitinkamuose teminiuose komitetuose ir nesutaptų su jų veikla, taip pat neskatintų konkurencijos tarp tarnybų; be to, tikisi, kad į šį vertinimą bus įtraukta išsami informacija apie išorės ekspertizes, išorės tyrimus ir išorės pagalbą Parlamento tyrimų veiklai, įskaitant tyrimų ir ekspertizių, kuriuos atliko Parlamento vidaus tarnybos ir išorės paslaugų teikėjai, skaičių ir sąnaudas; atkreipia dėmesį į Europos Parlamento bibliotekoje vidutinės trukmės laikotarpiu plėtojamus keturis konkrečius projektus, t. y. skaitmeninę biblioteką, geresnius moksliniams tyrimams skirtus išteklius, lyginamosios teisės šaltinius ir atvirąją biblioteką; mano, kad šie projektai yra priemonė pagerinti EP nariams ir darbuotojams teikiamą paramą ir palengvina galimybes pasiekti išorinę tyrimų bendruomenę ir piliečius; atkreipia dėmesį į šių projektų svarbą ir būtinybę įtraukti juos į EP narių ir darbuotojų atliekamą teisėkūros darbą;

34.  primena Parlamento sprendimą, priimtą vykdant 2017 m. EP biudžeto procedūrą, kuriuo nustatomas tarptautinės gestų kalbos vertimo žodžiu tarnybos sukūrimas –ši paslauga būtų teikiama per visas plenarinio posėdžio diskusijas, ir ragina administraciją nedelsiant įgyvendinti šį sprendimą;

35.  pažymi, kad neseniai pakeistose Darbo tvarkos taisyklėse(14) nariams suteikiamas ribotas ne daugiau kaip trijų balsavimo paaiškinimų žodžiu per mėnesinę sesiją skaičius, bet tebėra susirūpinęs dėl papildomų reikalingų išlaidų jų vertimams žodžiu, taip pat jų paaiškinimų stenogramų vertimams raštu; primygtinai ragina generalinį sekretorių pateikti išsamią dėl balsavimų paaiškinimų žodžiu susidarančių išlaidų ataskaitą; nurodo, jog esama alternatyvų, kaip antai balsavimo paaiškinimai raštu ar Parlamento pastatuose esančios gausios viešosios komunikacijos priemonės, kuriomis EP nariai gali naudotis, kad paaiškintų savo balsavimo pozicijas; ragina balsavimo paaiškinimams žodžiu taikyti laikiną priemonę – jiems sesijos darbotvarkėje laiką skirti kiekvienos darbo dienos pabaigoje, po vienos minutės kalbų ir kitų darbotvarkės klausimų;

36.  primena Parlamento nariams pareigą pranešti administracijai apie bet kokius savo interesų deklaracijos pokyčius;

37.  nesutinka, kad reikia keisti baldus Parlamento narių ir jų padėjėjų Briuselyje esančiuose biuruose; mano, kad dauguma šių baldų yra tinkamos būklės, todėl nėra priežasčių jiems keisti; mano, kad baldus reikėtų keisti tik esant pagrįstai priežasčiai;

38.  rengdamasis devintajai kadencijai ragina generalinį sekretorių Biurui pateikti tikslesnį išlaidų, kurios apmokamos kaip bendroms išlaidoms kompensuoti skirta išmoka, sąrašą, primena įgaliojimų nepriklausomybės principą; pabrėžia, kad Parlamento nariai, kurie to pageidauja, gali paskelbti savo bendroms išlaidoms kompensuoti skirtų išmokų užregistruotas išlaidas savo asmeniniuose tinklalapiuose; pakartoja raginimą dėl didesnio bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos skaidrumo, remiantis nacionalinių delegacijų Parlamente ir valstybėse narėse gerosios praktikos pavyzdžiais; mano, kad nariams taip pat turi būti sudaromos sąlygos Parlamento interneto svetainėje pateikti nuorodas į vietas, kur jie tuo metu skelbia savo užregistruotas išlaidas; pakartoja, kad siekiant pagerinti bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos skaidrumą, Parlamento administracija neturėtų pasitelkti papildomų darbuotojų;

39.  pabrėžia, kad dabartinės Parlamento narių padėjėjams skirtos biudžeto eilutės lėšos yra pakankamos ir jos neturėtų būti didinamos daugiau, negu reikia atlyginimams indeksuoti;

40.  primena plenariniame posėdyje priimtą reikalavimą, pateiktą jo pirmiau minėtoje 2016 m. balandžio 14 d. rezoliucijoje dėl Europos Parlamento 2017 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos, kad būtų peržiūrėtos taisyklės, kuriomis reglamentuojamas komandiruočių išlaidų, kurios susijusios su kelionėmis tarp trijų Parlamento darbo vietų ir kurias patiria akredituoti Parlamento narių padėjėjai, kompensavimas, siekiant šias taisykles suderinti su likusiems darbuotojams taikomomis taisyklėmis, todėl apgailestauja, kad iki šiol nebuvo imtasi jokių veiksmų šiuo klausimu; ragina Biurą daugiau nebeatidėliojant spręsti tą klausimą; tuo tarpu pabrėžia, kad akredituotiems Parlamento narių padėjėjams taikomos dabartinės viršutinės komandiruočių išlaidų kompensavimo ribos (120/140/160 EUR) nebuvo koreguotos nuo 2011 m. ir kad nustačius naujas viršutines ribas, kurias 2016 m. rugsėjo 9 d. patvirtino Taryba ir kurios šiuo metu, nuo 2016 m. rugsėjo 10 d., taikomos tik etatiniams pareigūnams, šis skirtumas tarp akredituotų Parlamento narių padėjėjų ir kitų darbuotojų toliau didėjo bent iki 40 proc.; todėl ragina Biurą imtis reikiamų priemonių tai nelygybei panaikinti;

41.  pabrėžia, kad šios su komandiruočių išlaidomis susijusios nelygybės panaikinimas nereiškia Parlamento narių padėjėjams skirtos biudžeto eilutės lėšų padidėjimo;

42.  ragina skaidriai ir tinkamai naudoti Parlamento narių kelionių išlaidų kompensavimą ir rekomenduoja skatinti naudotis tiek oro transporto, tiek geležinkelio transporto ekonomine klase;

43.  ragina Pirmininkų sueigą ir Biurą persvarstyti galimybę akredituotiems Parlamento narių padėjėjams tam tikromis sąlygomis lydėti Parlamento narius oficialiose Parlamento delegacijose ir komandiruotėse, kaip jau pageidavo keletas Parlamento narių; laikosi nuomonės, kad Parlamento nariai turėtų nuspręsti, ar jų padėjėjai turėtų juos lydėti oficialiose delegacijose, naudodami jų Parlamento narių padėjėjams skirtų išmokų biudžetą;

Su darbuotojais susiję klausimai

44.  pagal 2013 m. gruodžio 2 d. TIS 27 punktą dėl laipsniško 5 proc. darbuotojų skaičiaus mažinimo taikymo visose institucijose, įstaigose ir agentūrose 2013–2017 m. laikotarpiu, pabrėžia kad dėl specifinių poreikių, Parlamente iškilusių 2014 m. ir 2016 m., su Taryba buvo pasiektas susitarimas dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto bendro projekto(15), kuriame nustatyta, kad kasmetinis Parlamento darbuotojų skaičiaus mažinimas turi tęstis iki 2019 m.;

45.  pažymi, kad, nors nuo 2014 m. frakcijoms šios kasmetinio darbuotojų skaičiaus mažinimo priemonės netaikomos(16), sudarius taikinimo susitarimą dėl 2017 m. biudžeto sumažėjo pareigybių skaičius Europos Parlamento generalinio sekretoriato etatų plane, nes nebuvo atsižvelgta į žodinį Tarybos susitarimą;

46.  primena, kad 5 proc. sumažinto darbuotojų skaičiaus tikslas netaikomas bendram frakcijų darbuotojų skaičiui, laikantis sprendimų, priimtų dėl 2014, 2015, 2016 ir 2017 finansinių metų;

47.  mano, kad Parlamento sekretoriatui 2016 m. praradus 136 pareigybes, Parlamento administracija gali turėti sunkumų teikti paslaugas; ragina generalinį sekretorių pateikti daugiau informacijos apie praėjusiais metais taikytas darbuotojų skaičiaus mažinimo priemones ir įvertinti biudžeto srities sprendimų poveikį institucijos veiklai;

48.  atsižvelgdamas į darbuotojų skaičiaus mažinimo priemones, palankiai vertina pasiūlymą 50 nuolatinių AST pareigybių pakeisti į 50 nuolatinių AD pareigybių, kuris daro nežymų poveikį biudžetui; be to, atkreipia dėmesį į pasiūlymą Pirmininko kabinete tris laikinas AST pareigybes pakeisti į tris laikinas AD pareigybes;

49.  ragina Biurą užtikrinti, kad būtų gerbiamos akredituotų Parlamento narių padėjėjų socialinės teisės ir teisės į pensiją ir kad jiems būtų skiriami finansiniai ištekliai, ypač tiems akredituotiems Parlamento narių padėjėjams, kuriuos Parlamento nariai buvo įdarbinę be pertraukų paskutines dvi Parlamento kadencijas; atsižvelgdamas į tai ragina administraciją pateikti pasiūlymą, kuriame būtų atsižvelgiama į sprendimą 2014 m. surengti pirmalaikius rinkimus, taip pat, skaičiuojant Pareigūnų tarnybos nuostatuose nustatytą 10 metų tarnybos laikotarpį, – į sugaištą laiką darbuotojų įdarbinimo procedūros metu;

50.  ragina Biurą pateikti pasiūlymą dėl atleidimo iš darbo abipusiu Parlamento narių ir akredituotų Parlamento narių sutikimu tvarkos;

51.  mano, kad laikotarpiu, kuriuo Sąjungos institucijoms skiriami finansiniai ir personalo ištekliai tikriausiai nuolat mažės, svarbu, kad pačios institucijos gebėtų samdyti ir išlaikyti gabiausius darbuotojus, kad galėtų įvykdyti būsimus sudėtingus uždavinius tokiu būdu, kuris atitiktų rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principus;

52.  mano, kad vertimas raštu ir žodžiu turi esminę svarbą Parlamento veiklai, ir pripažįsta vertėjų žodžiu paslaugų kokybę ir pridėtinę vertę; dar kartą pakartoja Parlamento poziciją, išsakytą minėtoje 2016 m. balandžio 14 d. rezoliucijoje, kad generalinis sekretorius turėtų pateikti papildomų pasiūlymų dėl racionalizavimo, pvz., plačiau taikyti taisyklę dėl vertimo raštu ir vertimo žodžiu tik pareikalavus, ypač Europos Parlamento jungtinėms grupėms, taip pat išnagrinėti naujausių kalbos technologijų, kaip vertėjams žodžiu padedančios priemonės, naudojimo galimus privalumus efektyvumo požiūriu ir įvertinti vidinių vertėjų žodžiu paslaugų naudojimo pataisytos sistemos poveikį gerinant išteklių naudojimo efektyvumą ir produktyvumą;

53.  palankiai vertina tai, kad Parlamentas toliau taiko priemones, kuriomis užtikrinama, kad airių kalba iki 2021 m. sausio 1 d. taptų visateise oficialiąja kalba; į tai atsižvelgdamas pažymi, kad 2018 m. jokių naujų pareigybių nereikės; vis dėlto prašo generalinio sekretoriaus toliau konsultuotis su EP nariais airiais siekiant galimo išteklių naudojimo efektyvumo, nepažeidžiant užtikrintų EP narių teisių;

54.  ragina generalinį sekretorių remtis esamais Parlamento, Regionų komiteto ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto bendradarbiavimo susitarimais siekiant nustatyti kitas sritis, kuriose galima būtų pasidalinti administracines funkcijas; be to, ragina generalinį sekretorių ištirti, kokios būtų galimos sąveikos siekiant užtikrinti Parlamento, Komisijos ir Tarybos administracines funkcijas ir paslaugas;

Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai

55.  pabrėžia, kad Europos politinės partijos ir fondai prisideda formuojant europinį politinį sąmoningumą ir didinant piliečių supratimą apie nacionaliniu ir Europos lygmeniu vykstančio politinio proceso ryšį;

56.  mano, kad naujausios polemikos dėl kai kurių Europos politinių partijų ir fondų finansavimo parodė esamų valdymo ir kontrolės sistemų trūkumus;

57.  mano, kad įsigalėjus Reglamentui (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014(17) ir Reglamentui (ES, Euratomas) Nr. 1142/2014(18), bus užtikrintos papildomos kontrolės priemonės, kaip antai reikalavimas registruotis Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucijoje; vis dėlto mano, kad šias priemones galima dar tobulinti; pažymi, kad partijos ir fondai paraiškas dėl finansavimo pagal naujas taisykles pradės teikti 2018 biudžetiniais metais;

58.  pabrėžia, kad rasta daug trūkumų esamoje bendro finansavimo sistemoje, pagal kurią įnašai ir subsidijos iš Parlamento biudžeto tiek partijoms, tiek fondams negali viršyti 85 proc. finansuoti tinkamų išlaidų, o likę 15 proc. turi būti padengiami iš nuosavų išteklių; pavyzdžiui, pažymi, kad narystės mokesčių ir dotacijų trūkumai dažnai kompensuojami įnašais natūra;

Kiti klausimai

59.  atkreipia dėmesį į besitęsiantį Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų dialogą; ragina jį stiprinti siekiant užtikrinti geresnį Europos Parlamento ir Sąjungos įnašo supratimą valstybėse narėse;

60.  atkreipia dėmesį į prašymus atlikti išorinius tyrimus ir parengti nuomones siekiant paremti komitetų ir kitų politinių įstaigų darbą analizuojant galimą „Brexit“ poveikį, įskaitant poveikį Parlamento biudžetui; abejoja, ar būtina reikalauti atlikti išorės tyrimus ir pateikti nuomonę, užuot pasinaudojus gausiomis tyrimų paslaugomis Parlamente; pabrėžia, kad iki derybų dėl JK išstojimo iš Sąjungos pabaigos JK tebėra visavertė Sąjungos narė ir tebegalioja visos narystės teisės ir įpareigojimai; taigi pabrėžia, kad JK sprendimas išstoti iš Sąjungos negali daryti poveikio Parlamento 2018 m. biudžetui;

61.  primena savo 2013 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos institucijų būstinių vietos(19), kurioje nurodyta, jog apskaičiuota, kad išlaidos, patiriamos dėl Parlamento geografinio „išsibarstymo“, siekia 156–204 mln. EUR, ir tai prilygsta 10 proc. Parlamento biudžeto; pabrėžia, kad apskaičiuota, jog dėl geografinio „išsibarstymo“ į aplinką išmetama 11 000–19 000 tonų CO2; pabrėžia, kad šis „išsibarstymas“ visuomenėje suvokiamas neigiamai, todėl dar kartą pakartoja savo poziciją ragindamas sudaryti veiksmų gaires siekiant pereiti prie vienos būstinės;

62.  primena savo pirmiau minėtą 2016 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2017 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos; prašo įgyvendinti bendradarbiavimą su televizijos stotimis, socialiniais tinklais ir kitais partneriais, siekiant sukurti Europos žiniasklaidos centrą jaunų žurnalistų mokymo tikslais;

63.  ragina generalinį sekretorių ir Biurą visoje Parlamento administracijoje įdiegti rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo kultūrą, kuri atitiktų taupaus valdymo požiūrį, siekiant didinti institucijos vidaus darbo našumą ir pagerinti jo kokybę;

o
o   o

64.  patvirtina 2018 finansinių metų sąmatą;

65.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir sąmatą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(4) OL L 287, 2013 10 29, p. 15.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0132.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0411.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0475.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0172.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0132.
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0411.
(11) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0484.
(12) Deloitte, 2015 m. gruodžio mėn. tyrimas.
(13) Žr. jo 2016 m. balandžio 14 d. rezoliucijos (P8_TA(2016)0132) 22 dalį.
(14) 2016 m. gruodžio 13 d. priimti tekstai, P8_TA(2016)0484 – Darbo tvarkos taisyklių 183 straipsnio 1 dalis.
(15) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0407.
(16) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0437; Priimti tekstai, P8_TA(2014)0036; Priimti tekstai, P8_TA(2015)0376; Priimti tekstai, P8_TA(2016)0411.
(17) 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo (OL L 317, 2014 11 4, p. 1).
(18) 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1142/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, kiek tai susiję su Sąjungos politinių partijų finansavimu (OL L 317, 2014 11 4, p. 28).
(19) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0498.


Taisomojo biudžeto Nr. 1/2017 projektas, pridedamas prie pasiūlymo dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų panaudojimo siekiant suteikti pagalbą Jungtinei Karalystei, Kiprui ir Portugalijai
PDF 320kWORD 43k
2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl 2017 m. bendrojo biudžeto taisomojo biudžeto Nr. 1/2017 projekto, pridedamo prie pasiūlymo panaudoti Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšas siekiant suteikti pagalbą Jungtinei Karalystei, Kiprui ir Portugalijai (07003/2017 – C8-0130/2017 – 2017/2018(BUD))
P8_TA(2017)0115A8-0155/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/20021(1), ir ypač į jo 41 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą, galutinai priimtą 2016 m. gruodžio 1 d.(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(3) (DFP reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą 2014/335/ES, Euratomas, dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos(5),

–  atsižvelgdamas į Taisomojo biudžeto Nr. 1/2017 projektą, kurį Komisija priėmė 2017 m. sausio 26 d. (COM(2017)0046),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 3 d. priimtą ir 2017 m. balandžio 3 d. Europos Parlamentui perduotą Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 1/2017 projekto (07003/2017 – C8-0130/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 88 ir 91 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0155/2017),

A.  kadangi Taisomojo biudžeto Nr. 1/2017 projekte numatyta panaudoti Europos Sąjungos solidarumo fondo (ESSF) 71 524 810 EUR sumą dėl potvynių, kilusių nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. sausio mėn. Jungtinėje Karalystėje, sausros ir gaisrų Kipre nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2016 m. birželio mėn. ir gaisrų Portugalijos Madeiros saloje 2016 m. rugpjūčio mėn.;

B.  kadangi pagal Taisomojo biudžeto Nr. 1/2017 projektą siekiama oficialiai įtraukti šį biudžeto pakeitimą į 2017 m. Sąjungos biudžetą;

C.  kadangi todėl Komisija siūlo iš dalies pakeisti 2017 m. biudžetą ir padidinti biudžeto straipsnio Nr. 13 06 01 „Pagalba valstybėms narėms didelės gaivalinės nelaimės atveju, kai itin nukenčia gyvenimo sąlygos, gamtinė aplinka ar ekonomika“ lėšas;

D.  kadangi Europos Sąjungos solidarumo fondas yra speciali priemonė kaip apibrėžta DFP reglamente ir atitinkami įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai turi būti įtraukti į biudžetą viršijant DFP viršutines ribas;

1.  pabrėžia, kad regionams, nukentėjusiems nuo šių gaivalinių nelaimių, reikia kuo skubiau suteikti finansinę paramą iš ESSF;

2.  atkreipia dėmesį į Komisijos pateiktą Taisomojo biudžeto Nr. 1/2017 projektą;

3.  patvirtina Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 1/2017 projekto;

4.  paveda Pirmininkui paskelbti, kad Taisomasis biudžetas Nr. 1/2017 yra galutinai priimtas, ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(2) OL L 51, 2017 2 28.
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(4) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(5) OL L 168, 2014 6 7, p. 105.


Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas (EGF/2017/000 TA 2017 – Komisijos iniciatyva teikiama techninė pagalba)
PDF 413kWORD 46k
Rezoliucija
Priedas
2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo mobilizavimo (EGF/2017/000 TA 2017 – Komisijos iniciatyva teikiama techninė pagalba) (COM(2017)0101 – C8-0097/2017 – 2017/2033(BUD))
P8_TA(2017)0116A8-0157/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0101 – C8-0097/2017),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006(1) (EGF reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 12 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3) (2013 m. gruodžio 2 d. TIS), ypač į jo 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 13 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (EGF/2016/000 TA 2016 – techninė pagalba, teikiama Komisijos iniciatyva)(4),

–  atsižvelgdamas į trišalio dialogo procedūrą, numatytą pagal 2013 m. gruodžio 2 d. TIS 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0157/2017),

A.  kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių ar pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones;

B.  kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 2 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšas priėmimo, Sąjungos parama atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir kuo greičiau ir veiksmingiau prieinama;

C.  kadangi priimtas EGF reglamentas atspindi Parlamento ir Tarybos pasiektą susitarimą vėl pradėti taikyti su krize susijusį mobilizavimo kriterijų, padidinti Sąjungos finansinį įnašą iki 60 proc. bendrų išlaidų, numatomų pagal siūlomas priemones, padidinti EGF paraiškų nagrinėjimo Komisijoje, Parlamente ir Taryboje veiksmingumą sutrumpinant jų vertinimo ir tvirtinimo laiką, išplėsti reikalavimus atitinkančių veiksmų ir paramos gavėjų sąrašą įtraukiant į jį savarankiškai dirbančius asmenis ir jaunimą ir finansuoti paskatas nuosavam verslui steigti;

D.  kadangi EGF skirtas didžiausias metinis biudžetas – 150 mln. EUR (2011 m. kainomis) ir kadangi EGF reglamento 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Komisijos iniciatyva techninei pagalbai gali būti skiriama 0,5 proc. šios sumos (t. y. 844 620 EUR 2017 m.) siekiant finansuoti parengiamąją, stebėjimo, duomenų rinkimo ir žinių bazės kūrimo, administracinės ir techninės pagalbos, informavimo ir komunikacijos, taip pat audito, kontrolės ir vertinimo veiklą, būtiną EGF reglamentui įgyvendinti;

E.  kadangi Europos Parlamentas jau ne kartą yra pabrėžęs, jog reikia didesnės EGF, kaip Sąjungos paramos atleistiems darbuotojams priemonės, pridėtinės vertės, didesnio veiksmingumo ir didesnių EGF paramos gavėjų įsidarbinimo galimybių;

F.  kadangi siūloma 310 000 EUR suma atitinka apytikriai 0,18 proc. didžiausio metinio EGF biudžeto, skirto 2017 m., kuris yra 70 000 EUR mažesnis negu 2016 m.;

1.  pritaria, kad Komisijos siūlomos priemonės būtų finansuojamos kaip techninė parama pagal EGF reglamento 11 straipsnio 1 ir 4 dalis ir 12 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis;

2.  palankiai vertina tai, kad 2017 m., palyginti su 2016 m., sumažėjo EGF skirtų techninės paramos finansavimo prašymų; mano, kad svarbu vertinti tokius prašymus kaip metinių sumų, naudotų EGF praėjusiais metais, procentinę dalį, o ne vien atsižvelgiantį į maksimalią sumą, kurią buvo galima išleisti tais metais;

3.  pripažįsta stebėjimo ir duomenų rinkimo svarbą; primena, jog svarbu, kad tinkamai sudarytos tvirtos statistinių duomenų eilutės būtų lengvai prieinamos ir suprantamos; palankiai vertina būsimą 2017 m. dvimečių ataskaitų paskelbimą ir prašo tas ataskaitas visuomenei plačiai paskelbti visoje Sąjungoje;

4.  primena, jog svarbu, kad EGF skirta interneto svetainė būtų prieinama visiems Sąjungos piliečiams; pabrėžia, kad dideliu mastu bendraujant su visuomene yra svarbi daugiakalbystė; prašo internetinę aplinką padaryti patogesnę naudotojui ir ragina Komisiją pagerinti savo leidinių bei garso ir vaizdo siužetų turinio vertę, kaip nustatyta EGF reglamento 11 straipsnio 4 dalyje.

5.  palankiai vertina nuolatinį su standartinėmis EGF paraiškų teikimo ir administravimo procedūromis susijusį darbą, pasinaudojant elektroninio keitimosi duomenimis sistemos (SFC 2014) funkcijomis, kurios leidžia supaprastinti paraiškų teikimą ir greičiau jas tvarkyti, taip pat užtikrinti geresnį ataskaitų teikimą; pažymi, kad Komisija palengvino EGF finansines operacijas sukurdama SFC ir apskaitos ir finansinės informacijos sistemos ABAC sąsają; atkreipia dėmesį į tai, kad reikalingas tik tobulinimas ir prisitaikymas prie galimų pokyčių, ribojant EGF indėlį į to tipo išlaidas;

6.  pažymi, kad EGF integravimo į SFC2014 procedūra trunka jau kelerius metus ir atitinkamos išlaidos iš EGF biudžeto buvo santykinai didelės; palankiai vertina tai, kad, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo išlaidos, tai rodo, kad projektas jau pasiekė tokį etapą, kai reikia tik tolesnio tobulinimo ir tikslinimo;

7.  primena tinklaveikos ir keitimosi informacija apie EGF svarbą, kad būtų paskleista geriausia patirtis; todėl pritaria tam, kad finansuojami du EGF kontaktinių asmenų ekspertų grupės susitikimai ir rengiami du tinklaveikos seminarai EGF įgyvendinimo klausimu; tikisi, kad toks keitimasis informacija padės teikti geresnes ir išsamesnes ataskaitas, nurodant valstybių narių paraiškų sėkmingumo rodiklius, ypač paramos gavėjų pakartotinio įsidarbinimo rodiklius;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija ketina investuoti 70 000 EUR turimo techninei pagalbai skirto biudžeto lėšų surengdama du EGF kontaktinių asmenų ekspertų grupės susitikimus; taip pat atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą 120 000 EUR investuoti į tinklų kūrimo skatinimą rengiant seminarus, kuriuose dalyvautų valstybių narių, EGF paramą įgyvendinančių valdžios institucijų ir socialinių partnerių atstovai; džiaugiasi Komisijos pasirengimu pakviesti Parlamento EGF darbo grupės narius dalyvauti neseniai vykusiame EGF tinklų kūrimo seminare, kuris vyko Monse; ragina Komisiją, vadovaujantis atitinkamomis Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių nuostatomis, ir toliau kviesti Parlamentą dalyvauti tokiuose susitikimuose ir seminaruose(5);

9.  pabrėžia, kad svarbu toliau stiprinti ryšių tarp visų subjektų, dalyvaujančių teikiant EGF paraiškas, įskaitant visų pirma socialinius partnerius ir regioninio ir vietos lygmens suinteresuotuosius subjektus, palaikymą siekiant sukurti kiek galima daugiau sąveikos; pabrėžia, kad turėtų būti sustiprinta nacionalinių kontaktinių asmenų ir regioninio ar vietos lygmens paramos teikimo partnerių sąveika ir turėtų būti paaiškinta komunikavimo ir paramos tvarka bei informacijos srautai (vidinis suskirstymas, užduotys ir atsakomybė) ir dėl jų turėtų susitarti visi susiję partneriai;

10.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

11.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

12.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (EGF/2017/000 TA 2017 – Komisijos iniciatyva teikiama techninė pagalba)

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2017/742.)

(1)OL L 347, 2013 12 20, p. 855.
(2)OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(3)OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0112.
(5) OL L 304, 2010 11 20, p. 47.


ES solidarumo fondo lėšų panaudojimas siekiant teikti pagalbą Jungtinei Karalystei, Kiprui ir Portugalijai
PDF 323kWORD 44k
Rezoliucija
Priedas
2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų panaudojimo siekiant teikti pagalbą Jungtinei Karalystei, Kiprui ir Portugalijai (COM(2017)0045 – C8-0022/2017 – 2017/2017(BUD))
P8_TA(2017)0117A8-0154/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0045 – C8-0022/2017),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ir ypač į jo 10 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3), ir ypač į jo 11 punktą,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0154/2017),

1.  palankiai vertina šį sprendimą, kaip Sąjungos solidarumo su nukentėjusiais nuo gaivalinių nelaimių Sąjungos piliečiais ir regionais ženklą;

2.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

3.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

4.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų panaudojimo siekiant suteikti pagalbą Jungtinei Karalystei, Kiprui ir Portugalijai

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2017/741.)

(1) OL L 311, 2002 11 14, p. 3.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.


Automatinis keitimasis daktiloskopiniais duomenimis Latvijoje *
PDF 236kWORD 41k
2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo dėl automatinio keitimosi daktiloskopiniais duomenimis Latvijoje, ir kuriuo pakeičiamas Sprendimas 2014/911/ES, projekto (13521/2016 – C8-0523/2016 – 2016/0818(CNS))
P8_TA(2017)0118A8-0089/2017

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (13521/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties, iš dalies pakeistos Amsterdamo sutartimi, 39 straipsnio 1 dalį ir į Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsnį, pagal kuriuos Taryba konsultavosi su Parlamentu (C8-0523/2016),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimą 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje(1), ypač į jo 33 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0089/2017),

1.  pritaria Tarybos projektui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 210, 2008 8 6, p.1.


Automatinis keitimasis daktiloskopiniais duomenimis Slovakijoje, Portugalijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Čekijoje, Estijoje, Vengrijoje, Kipre, Lenkijoje, Švedijoje, Maltoje ir Belgijoje *
PDF 238kWORD 41k
2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo dėl automatinio keitimosi daktiloskopiniais duomenimis Slovakijoje, Portugalijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Čekijoje, Estijoje, Vengrijoje, Kipre, Lenkijoje, Švedijoje, Maltoje, Belgijoje, ir kuriuo pakeičiami sprendimai 2010/689/ES, 2011/472/ES, 2011/715/ES, 2011/887/ES, 2012/58/ES, 2012/299/ES, 2012/445/ES, 2012/673/ES, 2013/3/ES, 2013/148/ES, 2013/152/ES ir 2014/410/ES, projekto (13525/2016 – C8-0522/2016 – 2016/0819(CNS))
P8_TA(2017)0119A8-0091/2017

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (13525/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties, iš dalies pakeistos Amsterdamo sutartimi, 39 straipsnio 1 dalį ir į Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsnį, pagal kuriuos Taryba konsultavosi su Parlamentu (C8-0522/2016),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimą 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje(1), ypač į jo 33 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0091/2017),

1.  pritaria Tarybos projektui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 210, 2008 8 6, p. 1.


Automatinis keitimasis daktiloskopiniais duomenimis Slovakijoje, Bulgarijoje, Prancūzijoje, Čekijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Vengrijoje, Kipre, Estijoje, Maltoje, Rumunijoje ir Suomijoje *
PDF 239kWORD 42k
2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo dėl automatinio keitimosi daktiloskopiniais duomenimis Slovakijoje, Bulgarijoje, Prancūzijoje, Čekijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Vengrijoje, Kipre, Estijoje, Maltoje, Rumunijoje ir Suomijoje, ir kuriuo pakeičiami sprendimai 2010/682/ES, 2010/758/ES, 2011/355/ES, 2011/434/ES, 2011/888/ES, 2012/46/ES, 2012/446/ES, 2012/672/ES, 2012/710/ES, 2013/153/ES, 2013/229/ES ir 2013/792/ES, projekto (13526/2016 – C8-0520/2016 – 2016/0820(CNS))
P8_TA(2017)0120A8-0092/2017

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (13526/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties, iš dalies pakeistos Amsterdamo sutartimi, 39 straipsnio 1 dalį ir į Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsnį, pagal kuriuos Taryba konsultavosi su Parlamentu (C8-0520/2016),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimą 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje(1), ypač į jo 33 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0092/2017),

1.  pritaria Tarybos projektui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 210, 2008 8 6, p.1.


Automatinis keitimasis transporto priemonių registracijos duomenimis Suomijoje, Slovėnijoje, Rumunijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Lietuvoje, Bulgarijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje *
PDF 239kWORD 42k
2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo dėl automatinio keitimosi transporto priemonių registracijos duomenimis (TPRD) Suomijoje, Slovėnijoje, Rumunijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Lietuvoje, Bulgarijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje, ir kuriuo pakeičiami sprendimai 2010/559/ES, 2011/387/ES, 2011/547/ES, 2012/236/ES, 2012/664/ES, 2012/713/ES, 2013/230/ES, 2013/692/ES ir 2014/264/ES, projekto (13529/2016 – C8-0518/2016 – 2016/0821(CNS))
P8_TA(2017)0121A8-0095/2017

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (13529/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties, iš dalies pakeistos Amsterdamo sutartimi, 39 straipsnio 1 dalį ir į Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsnį, pagal kuriuos Taryba konsultavosi su Parlamentu (C8-0518/2016),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimą 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje(1), ypač į jo 33 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0095/2017),

1.  pritaria Tarybos projektui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 210, 2008 8 6, p.1.


Automatinis keitimasis transporto priemonių registracijos duomenimis Maltoje, Kipre ir Estijoje *
PDF 236kWORD 41k
2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo dėl automatinio keitimosi transporto priemonių registracijos duomenimis Maltoje, Kipre ir Estijoje, ir kuriuo pakeičiami sprendimai 2014/731/ES, 2014/743/ES ir 2014/744/ES, projekto (13499/2016 – C8-0519/2016 – 2016/0822(CNS))
P8_TA(2017)0122A8-0090/2017

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (13499/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties, iš dalies pakeistos Amsterdamo sutartimi, 39 straipsnio 1 dalį ir į Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsnį, pagal kuriuos Taryba konsultavosi su Parlamentu (C8-0519/2016),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimą 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje(1), ypač į jo 33 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0090/2017),

1.  pritaria Tarybos projektui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 210, 2008 8 6, p. 1.


Genetiškai modifikuoti kukurūzai Bt11 × 59122 × MIR604 × 1507 × GA21
PDF 360kWORD 51k
2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × 59122 × MIR604 × 1507 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi, trys ar keturios modifikacijos Bt11, 59122, MIR604, 1507 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (D049280 – 2017/2624(RSP))
P8_TA(2017)0123B8-0236/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × 52122 × MIR604 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi, trys ar keturios modifikacijos Bt11, 59122, MIR604 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projektą (D049280),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų(1), ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį, 9 straipsnio 2 dalį ir 21 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2017 m. sausio 27 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti ir į tai, kad apeliacinis komitetas 2017 m. kovo 27 d. nubalsavęs taip pat nusprendė nuomonės neteikti,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai 11 ir 13 straipsnius(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 15 d. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) pateiktą nuomonę(3), prie kurios pridėta mažumos nuomonė, ir į ankstesnes EFSA nuomones dėl kukurūzų, kuriuose yra transformacijos įvykių, Bt11 (sintetina Cry1Ab ir PAT baltymus), 59122 (sintetina baltymus Cry35Ab1 ir Cry34Ab1bei PAT baltymus), MIR604 (sintetina mCry3A ir PMI baltymus), 1507 (sintetina Cry1F ir PAT baltymus) ir GA21 (sintetina mEPSPS baltymą),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (COM(2017)0085, COD(2017)0035),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose buvo prieštaraujama leidimui naudoti genetiškai modifikuotus organizmus(4),

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis,

Paraiška

A.  kadangi 2011 m. liepos 1 d. bendrovė „Syngenta“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius pateikė Vokietiijos kompetentingai institucijai paraišką dėl maisto produktų, maisto sudedamųjų dalių ir pašarų, kuriuose yra kukurūzų Bt11 × 59122 × MIR604 × 1507 × GA21, kurie iš jų sudaryti ar pagaminti, pateikimo rinkai; kadangi paraiška taip pat apima produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × 59122 × MIR604 × 1507 × GA21 arba kurie iš jų sudaryti, pateikimą rinkai siekiant juos naudoti pagal kitą paskirtį nei maistui ar pašarams, kaip ir bet kuriuos kitus kukurūzus, išskyrus auginimą;

B.  kadangi 2014 m. vasario 21 d. įmonė „Syngenta“ išplėtė prašymo taikymo sritį siekdama aprėpti visus atskirų genetinių modifikacijų, sudarančių kukurūzus Bt11 × 59122 × MIR604 × GA21, derinius, išskyrus derinį1507 × 59122, kuriam jau suteiktas leidimas Komisijos sprendimu 2010/432/ES(5);

C.  kadangi 2016 m. kovo 31 d. „Syngenta“ patikslino paraiškos taikymo sritį, išbraukdama šiuos keturis derinius, kurie patenka į kitos paraiškos taikymo sritį: Bt11 × GA21 kukurūzai, MIR604 × GA21 kukurūzai, Bt11 × MIR604 kukurūzai ir Bt11 × MIR604 × GA21(6);

D.  kadangi pareiškėjas(7) nepateikė konkrečių duomenų apie jokį iš 20 derinių;

E.  kadangi numatyta kukurūzų su sukauptais penkiais transformacijų įvykiais naudojimo paskirtis – kontroliuoti žvynasparnius ir kietasparnius kukurūzų kenkėjus ir suteikti jiems atsparumo herbicidams, kurių sudėtyje yra amonio gliufozinato arba glifosato(8); kadangi numatyta įvairių derinių paskirtis nelabai skiriasi priklausomai nuo derinio;

Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) nuomonė

F.  kadangi 2016 m. rugpjūčio 26 d. Europos maisto saugos tarnyba (toliau – EFSA) pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 ir 18 straipsnius pateikė palankią nuomonę genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × 59122× MIR604 × 1507 × GA21 ir visų jų derinių, kurie pataiko į paraiškos taikymo sritį, atžvilgiu; kadangi prie EFSA nuomonės pridėta mažumos nuomonė;

G.  kadangi EFSA pripažįsta, kad nebuvo pateikta jokių konkrečių duomenų apie visus 20 derinių, kad daugelis jų dar net nesukurti, ir kad ieškant literatūros šaltiniuose apie juos nebuvo rasta jokios mokslinės informacijos, bet vis tiek konstatuoja, kad visi 20 derinių „turėtų būti tokie pat saugūs kaip kukurūzai su sukauptais penkiais transformacijų įvykiais“;

H.  kadangi EFSA mano, kad susijusių transformacijos įvykių stebėjimas po pateikimo rinkai nebūtinas; kadangi EFSA tik tvirtina, jog reikalavimas vykdyti stebėseną turėtų būti nagrinėjamas remiantis naujais pateiktais baltymų raiškos duomenimis, jeigu būtų ketinama sukurti šiuos derinius naudojant tikslinės selekcijos metodus ir juos importuoti į Sąjungą;

Problemos

I.  kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį valstybės narės pateikė kelis šimtus kritinių pastabų(9); kadangi minėtos pastabos, be kita ko, susijusios su tuo, kad: trūksta informacijos ir duomenų, prastai atliekami tyrimai, trūksta tyrimų, trūksta įrodymų, kad būtų galima atmesti tam tikrus poveikio būdus, nepakanka duomenų pagrindo pavyzdžiui, kiek tai susiję su virškinimu, nepakankamai atsižvelgiama į bendrą skirtingų Bt toksino baltymų poveikį sprendžiant apie jo galimybes sukelti alergiją ir toksiškumą, trūkumai, susiję su eksperimentiniu lauko tyrimų ir statistinės analizės planu, trūksta ataskaitų apie stebėsenos rezultatus, nepavyko pademonstruoti, kad produktas neturi jokio neigiamo poveikio aplinkai, nepavyko įvertinti nustatytų statistiškai reikšmingų skirtumų, pavyzdžiui, maistinės sudėties skirtumų, taip pat nebuvo atliekami imunologiniai bandymai, susiję su galimybe sukelti alerginę reakciją;

J.  kadangi mažumos nuomonę pateikė EFSA GMO grupės(10) narys Jean-Michel Wal, nurodydamas, kad: „apie jokį iš šių 20 derinių pareiškėjas nepateikė konkrečių duomenų, jis taip pat nepateikė patenkinamo pagrindimo, kuriuo būtų paaiškinta, kodėl trūksta tų duomenų ir (arba) kodėl jis mano, kad jie nėra būtini rizikos vertinimui. Tai yra viena iš svarbiausių priežasčių, dėl kurių pateikiama ši mažumos nuomonė, atsižvelgiant į tai, kad negali būti dviejų rūšių rizikos vertinimų, iš kurių vienas būtų grindžiamas išsamiu duomenų rinkiniu, o kitas, kuriam atlikti nėra jokių konkrečių duomenų ir kuris būtų grindžiamas prielaidomis ir netiesioginiais svarstymais, kuriomis vadovautųsi darbo grupė, taikydama vadinamąjį įrodomosios duomenų galios nustatymo metodą ir iš transformacijos įvykių gautų duomenų ekstrapoliaciją, kai kitoms paraiškoms įvertinti buvo pateikti kukurūzai su sukauptais penkiais transformacijų įvykiais ir kiti deriniai. Be minėto esminio klausimo, šiuo atveju tai gali nulemti nekontroliuojamą riziką tam tikriems gyventojų segmentams priklausančių žmonių-vartotojų sveikatai.“;

K.  kadangi, kalbant konkrečiau, mažumos nuomonėje iškeliamas klausimas, kodėl tokio tipo ekstrapoliacija nebuvo tiksliai apibrėžta siekiant įvertinti galimą neigiamą poveikį: „Kriterijai, procedūra ir pasitikėjimo lygis, kurių turėtų būti reikalaujama šios ekstrapoliacijos tikslais, nenurodyti, be to, kritiškai neįvertinti jos apribojimai. Nebuvo įvertintas dėl to kylantis netikrumas, pvz., naudojantis tikimybės analize, kaip rekomenduojama EFSA gairių dėl mokslinio vertinimo neapibrėžtumo projekte (Atnaujintos vidaus testavimo tikslais), kurį parengė EFSA vidaus mokslinis komitetas. Dėl šių trūkumų bendros išvados gali būti laikomos negaliojančiomis.“;

L.  kadangi EFSA mažumos nuomonėje dėmesys taip pat atkreipiamas į keletą trūkumų ir prieštaringų argumentų, susijusių su taikymu, pavyzdžiui, į tai, kad pareiškėjas, viena vertus, paminėjo faktą, jog visi deriniai buvo pagaminti, ir jų baltymų raiškos lygis buvo išnagrinėtas(11), tačiau, kita vertus, apie jokį derinį nepateikė jokių duomenų;

M.  kadangi susijusios genetiškai modifikuotų kukurūzų veislės SYN-BTØ11–1, DAS-59122-7 ir DAS-Ø15Ø7-1 sintetina PAT baltymą, kuris suteikia atsparumą amonio gliufosinato herbicidui; kadangi gliufosinatas priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai medžiagų, todėl atitinka Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatytus atmetimo kriterijus; kadangi leidimo naudoti gliufosinatą galiojimas baigiasi 2018 m. liepos 31 d.(12);

N.  kadangi, kaip aprašyta paraiškoje, genetiškai modifikuoti kukurūzai MON-ØØØ21-9 sintetina mEPSPS baltymą, kuris suteikia atsparumą glifosato herbicidams; kadangi Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra – specializuota Pasaulio sveikatos organizacijos vėžio agentūra – 2015 m. kovo 20 d. klasifikavo glifosatą kaip turbūt kancerogeninį poveikį žmonėms darančią medžiagą(13);

Procedūra

O.  kadangi Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2017 m. sausio 27 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti, kadangi tik 10 valstybių narių, kurios sudaro tik 38,43 proc. Sąjungos gyventojų, balsavo „už“, 13 valstybių narių balsavo „prieš“, o keturios valstybės narės susilaikė; kadangi 2017 m. kovo 27 d. balsuojant apeliaciniame komitete vėl buvo nuspręsta nuomonės neteikti;

P.  kadangi tiek aiškinamajame memorandume dėl 2015 m. balandžio 22 d. pateikto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, tiek ir aiškinamajame memorandume dėl 2017 m. vasario 14 d. pateiktame pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, Komisija apgailestavo dėl to, kad nuo to laiko, kai įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, Komisija turėjo priimti sprendimus dėl leidimų negaudama Valstybių narių komiteto nuomonės ir kad dokumentų sugrąžinimas Komisijai, kad ji priimtų galutinį sprendimą, –tai apskritai rimta išimtis kalbant apie procedūrą kaip apie visumą – tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų leidimų; kadangi Komisijos pirmininkas J. C. Junckeris jau ne kartą apskundė šią praktiką kaip nedemokratišką(14);

Q.  kadangi 2015 m. spalio 28 d. Parlamentas atmetė 2015 m. balandžio 22 d. pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, remdamasis tuo, kad, nors kultūros neišvengiamai auginamos valstybės narės teritorijoje, prekyba GMO yra tarpvalstybinė, o tai reiškia, kad gali būti neįmanoma įgyvendinti Komisijos pasiūlyto nacionalinio pardavimo ir naudojimo draudimo, jeigu importui vėl nepradedama taikyti sienų kontrolė; kadangi Parlamentas ne tik atmetė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, bet ir paragino Komisiją jį atsiimti ir pateikti naują pasiūlymą;

R.  kadangi jau dabar2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, 14 konstatuojamoje dalyje aiškiai nurodoma, kad: „Svarstydama kitų įgyvendinimo aktų projektų, susijusių su ypatingai svarbiais sektoriais, visų pirma mokesčių, vartotojų sveikatos, maisto saugos ir aplinkos apsaugos, priėmimo klausimą, Komisija, siekdama rasti suderintą sprendimą, kiek įmanoma stengsis neprieštarauti bet kokiai pozicijai, pagal kurią įgyvendinimo aktas pripažįstamas netinkamu, kuri gali susiformuoti apeliaciniame komitete.“(15);

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimas neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį, remiantis Reglamente (EB) Nr. 178/2002(16) nustatytais bendraisiais principais, siekiama nustatyti teisinę bazę, leidžiančią užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, sykiu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą;

3.  konkrečiai šiuo atveju mano, kad veislių, kurių atžvilgiu nebuvo pateikta jokių saugos duomenų, kurios nebuvo išbandytos arba kurios dar net nebuvo sukurtos, patvirtinimas prieštarauja bendrųjų maisto produktus reglamentuojančių teisės aktų principams, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 178/2002;

4.  prašo Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 1.
(2) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(3) EFSA GMO grupės (angl. EFSA Panel on Genetically Modified Organisms) 2016 m. mokslinė nuomonė dėl bendrovės „Syngenta“ paraiškos dėl kukurūzų tipų Bt11 ×59122 × MIR604 × 1507 × GA21 ir 20 derinių, kuriems nepriklausomai nuo kilmės ir paskirties naudoti maistui ar pašarams, iki šiol nebuvo suteiktas leidimas, pateikimo rinkai, importo ir apdorojimo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003; EFSA leidinys, 2016 m.; 14(8):4567 [31 p.]; doi:10.2903/j.efsa.2016.4567
(4)––––––––––– – 2014 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl auginti skirto kukurūzų produkto (Zea mays L., linija 1507), genetiškai modifikuoto, kad būtų atsparesnis tam tikriems Lepidoptera būrio kenkėjams, pateikimo rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB (OL C 482, 2016 12 23, p. 110.),2015 m. gruodžio 16 d. rezoliucija dėl 2015 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/2279, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (P8_TA(2015)0456),2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87705 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (P8_TA(2016)0040),2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87708 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (P8_TA(2016)0039),2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų FG72 (MST-FGØ72-2), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (P8_TA(2016)0038),2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi ar trys modifikacijos Bt11, MIR162, MIR604 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (P8_TA(2016)0271),2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl genetiškai modifikuotų gvazdikų (Dianthus caryophyllus L., linija SHD-27531-4) pateikimo rinkai projekto (P8_TA(2016)0272),2016 m. spalio 6 d. rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti rinkai auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 sėklas, projekto (P8_TA(2016)0388),2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 produktų pateikimo rinkai projekto (P8_TA(2016)0389),2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 sėklų pateikimo rinkai projekto (P8_TA(2016)0386),2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 sėklų pateikimo rinkai projekto (P8_TA(2016)0387),2016 m. spalio 6 d. rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės 281-24-236 × 3006-210-23 × MON 88913, kurie iš jos sudaryti arba iš jos pagaminti, projekto (P8_TA(2016)0390).
(5) 2010 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimas 2010/432/ES, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 × 59122 (DAS-Ø15Ø7-1×DAS-59122-7) arba kurie iš jų sudaryti, arba kurie iš jų pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 (OL L 202, 2010 8 4, p. 11).
(6) 2016 m. rugsėjo 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) Nr. 2016/1685, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų su dviem arba trimis modifikacijomis iš Bt11, MIR162, MIR604 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, ir kuriuo panaikinami sprendimai 2010/426/ES, 2011/892/ES, 2011/893/ES ir 2011/894/ES (OL L 254, 2016 9 20, p. 22).
(7) Kaip patvirtinta pirmiau nurodytoje EFSA nuomonėje (EFSA leidinys 2016 m.; 14(8):4567 [p. 31]).
(8) Kukurūzai SYN-BTØ11–1 sintetina Cry1Ab baltymą, kuris apsaugo nuo tam tikrų Lepidoptera būrio kenkėjų, ir PAT baltymą, kuris kukurūzus padaro atsparius amonio gliufozinato herbicidams.Kukurūzai DAS-59122-7 sintetina Cry34Ab1 ir Cry35Ab1 baltymus, kurie apsaugo nuo tam tikrų žvynasparnių kenkėjų, ir PAT baltymą, kuris kukurūzus padaro atsparius amonio gliufosinato herbicidui.Kukurūzai SYN-IR6Ø4–5 sintetina modifikuotą Cry3A baltymą, kuris apsaugo nuo tam tikrų kietasparnių kenkėjų (vabalų), ir PMI baltymą, kuris buvo naudojamas kaip atrankos žymuo.Kukurūzai DAS-Ø15Ø7-1 sintetina Cry1F baltymą, kuris apsaugo nuo tam tikrų žvynasparnių kenkėjų, ir PAT baltymą, kuris buvo naudojamas kaip atrankos žymuo ir k uris kukurūzus padaro atsparius amonio gliufosinato herbicidui.Kukurūzai MON-ØØØ21–9 sintetina mEPSPS baltymą, kuris kukurūzus padaro atsparius glifosato herbicidams.
(9) Žr. EFSA klausimų registrą, G priedas prie klausimo Nr. EFSA-Q-2011–00894, kurį galima rasti interneto adresu: http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionDocumentsLoader?question=EFSA-Q-2011-00894 (paskutinis punktas).
(10) Žr. EFSA nuomonės A priedėlį.
(11) Paraiškoje teigiama, kad „Bt11 × 59122 × MIR604 × 1507 × GA21 kukurūzai ir visi jų deriniai nepriklausomai nuo jų kilmės buvo pagaminti tradicinio kryžminimo būdu (...) (ii punktas)“ ir kad „baltymų raiškos lygio analizės patvirtina, kad GM kukurūzų transformacijos įvykių kryžminimas (...) nulemia tai, kad Bt11 × 59122 × MIR604 × 1507 × GA21 kukurūzai arba mažesnio tokių įvykių skaičiaus deriniai tarpusavyje nesąveikauja, nepriklausomai nuo jų kilmės (x punktas)“.
(12) http://ec.europa.eu/food/plant/pesticides/eu-pesticides-database/public/?event=activesubstance.detail&language=EN&selectedID=1436
(13) 2015 m. kovo 20 d. „IARC Monographs Volume 112: evaluation of five organophosphate insecticides and herbicides“ http://monographs.iarc.fr/ENG/Monographs/vol112/mono112.pdf
(14) Pavyzdžiui, Europos Parlamento plenarinio posėdžio įžanginė kalba, įtrauktą į kitos kadencijos Europos Komisijai skirtas politines gaires (2014 m. liepos 15 d., Strasbūras), arba 2016 m. pranešimas apie Sąjungos padėtį (2016 m. rugsėjo 14 d., Strasbūras).
(15) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(16) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.


Pabėgėlių ir migrantų srautų klausimo sprendimas. ES išorės veiksmų vaidmuo
PDF 440kWORD 69k
2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento rezoliucija „Pabėgėlių ir migrantų srautų klausimo sprendimas. ES išorės veiksmų vaidmuo“ (2015/2342(INI))
P8_TA(2017)0124A8-0045/2017

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 3, 8 ir 21 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 80, 208 ir 216 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. paskelbtą visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją,

—  atsižvelgdamas į Komisijos 2015 m. gegužės 13 d. komunikatą „Europos migracijos darbotvarkė“ (COM(2015)0240), 2016 m. balandžio 26 d. komunikatą „Priverstinis perkėlimas ir vystymasis“ (COM(2016)0234), 2016 m. birželio 7 d. komunikatą „Naujos partnerystės su trečiosiomis šalimis sukūrimas pagal Europos migracijos darbotvarkę“ (COM(2016)0385) ir 2016 m. rugsėjo 14 d. komunikatą „Europos investicijų, skirtų darbo vietoms kurti ir ekonomikos augimui užtikrinti, didinimas. Antrasis Europos strateginių investicijų fondo etapas ir naujasis Europos išorės investicijų planas“ (COM(2016)0581), bei į Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrus komunikatus, būtent 2015 m. rugsėjo 9 d. bendrą komunikatą „Kova su pabėgėlių krize Europoje. ES išorės veiksmų vaidmuo“ (JOIN(2015)0040), 2017 m. sausio 25 d. bendrą komunikatą „Migracija centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu. Srautų valdymas ir gyvybių gelbėjimas“ JOIN(2017)0004) ir 2015 m. lapkričio 18 d. bendrą komunikatą dėl Europos kaimynstės politikos peržiūros (JOIN(2015)0050),

—  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 3 d. Bendrųjų reikalų tarybos išvadas dėl visuotinio požiūrio į migraciją ir judumą,

—  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25–26 d., spalio 15 d. bei gruodžio 17–18 d. ir 2016 m. kovo 17–18 d ir birželio 28 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl migracijos,

—  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2014 m. gruodžio 12 d. išvadas dėl migracijos ES vystomojo bendradarbiavimo srityje, 2015 m. spalio 12 d. išvadas dėl migracijos, 2016 m. gegužės 12 d. išvadas dėl ES požiūrio į priverstinį perkėlimą ir vystymąsi ir 2016 m. gegužės 23 d. išvadas dėl migracijos išorės aspektų,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2016 m. spalio 17 d. išvadas dėl būsimos partnerystės prioritetų ir susitarimų su Jordanija ir Libanu,

—  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 8 d. Liuksemburge vykusios aukšto lygio konferencijos dėl rytinės Viduržemio jūros regiono dalies ir Vakarų Balkanų maršruto pareiškimą,

—  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 11–12 d. Valetos aukščiausiojo lygio susitikime patvirtintą politinį pareiškimą ir veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 16 d. Bratislavoje įvykusio Europos Vadovų Tarybos aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas,

—  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų Specialiąją ataskaitą Nr. 9/2016 „ES išorės migracijos išlaidos pietinėse Viduržemio jūros regiono ir Rytų kaimynystės šalyse iki 2014 m.“,

—  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją ir protokolą dėl pabėgėlių statuso ir į pagrindines tarptautinių žmogaus teisių srities konvencijas, Europos žmogaus teisių konvenciją ir ES pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus, kuriais reguliuojamas ginkluotų konfliktų vedimas ir siekiama riboti jų padarinius,

—  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimo darnaus vystymosi klausimais 2015 m. rugsėjo 25 d. išvadų dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“,

—  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 19 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos aukšto lygio susitikimo, vykusio Niujorke ir skirto didelių pabėgėlių ir migrantų srautų problemai spręsti, pareiškimą dėl pabėgėlių ir migrantų ir jo priedus „Visapusė reagavimo į pabėgėlių antplūdį sistema“ ir „Siekiant pasaulinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos“,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, ypač į 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos persvarstymo(1), 2016 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų padėties Europos Sąjungoje(2), 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją(3), 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją „ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondas: reikšmė vystymuisi ir humanitarinei pagalbai“(4) ir 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir migracijos trečiosiose šalyse(5),

—  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrus Užsienio reikalų komiteto ir Vystymosi komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto ir Vystymosi komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0045/2017),

A.  kadangi migracija yra žmogaus teisė, įtvirtinta JT žmogaus teisių deklaracijos 13 straipsnyje; kadangi žmonės turėtų turėti teisę gyventi savo gimtojoje šalyje ir regione, kur jie gimė ir užaugo ir kur jie turi savo kultūrines ir socialines šaknis;

B.  kadangi dėl įvairių priežasčių žmonių judumas yra pasiekęs precedento neturintį mastą – esama 244 mln. tarptautinių migrantų, migruojančių tiek savanoriškai, tiek ne; kadangi ši tarptautinė migracija visų pirma kyla tame pačiame regione ir tarp besivystančių šalių; kadangi Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) duomenimis moterys migrantės sudaro tarptautinių migrantų daugumą Europoje (52,4 proc.) ir Šiaurės Amerikoje (51,2 proc.); kadangi migracijos srautai tarp Pietų šalių toliau didėja, palyginti su judėjimu tarp Pietų ir Šiaurės šalių: 2015 m. 90,2 mln. tarptautinių migrantų, gimusių besivystančiose šalyse, gyveno kitose pasaulio Pietų šalyse, o 85,3 mln. Pietų šalyse gimusių žmonių gyveno pasaulio Šiaurės šalyse;

C.  kadangi nelydimų nepilnamečių, keliaujančių Viduržemio jūra, skaičius nuolat auga ir nepaisant sustiprintų gelbėjimo veiksmų, žuvusiųjų skaičius Viduržemio jūroje vis didėja (2016 m. TMO užregistravo 5 079 žuvusiųjų, kai 2015 m. jų iš viso buvo 3 777);

D.  kadangi Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) duomenimis dėl konfliktų, smurto, žmogaus teisių pažeidimų, tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų ir nestabilumo 2015 m. priverstinai perkelta kaip niekad daug, 65,3 mln. žmonių – įskaitant 40,8 mln. šalių viduje perkeltų asmenų ir 21,3 mln. pabėgėlių; kadangi šie skaičiai papildo skaičius asmenų, perkeltų dėl gaivalinių nelaimių, nelygybės, skurdo, prastų socialinių bei ekonominių perspektyvų, klimato kaitos, nepakankamos ilgalaikės plėtros politikos, politinės valios, kuri ryžtingai spręstų struktūrines problemas, susijusias su šiais migracijos srautais, trūkumo; kadangi UNHCR užregistravo mažiausiai 10 milijonų asmenų be pilietybės;

E.  kadangi, remiantis šiuo metu turimais duomenimis, pabėgėlių skaičius per pastaruosius penkerius metus padidėjo daugiau nei 50 proc.; kadangi šis stulbinantis skaičius pasiektas dėl keleto aspektų, įskaitant tai, kad savanoriška pabėgėlių repatriacija buvo žemiausio lygio nuo devintojo dešimtmečio, pabėgėlių, kuriems pasiūlyta integruotis vietoje, skaičius išlieka nedidelis ir kad apgyvendinimo kitoje vietoje mastas yra pastovus, t. y. apie 100 000 per metus;

F.  kadangi 6,7 mln. pabėgėlių gyvena užsitęsusio perkėlimo sąlygomis – apskaičiuota, kad tokia situacija trunka vidutiniškai 26 metus, ir nėra visiškai jokių perspektyvų; kadangi ilgalaikių sprendimų dėl perkėlimo vis dar nepakanka, būtina vertinti prievartinį perkėlimą kaip politinį ir plėtros uždavinį, o ne tik kaip humanitarinę problemą;

G.  kadangi ši pasaulinė problema turi būti sprendžiama taikant visa apimantį požiūrį, grindžiamą tarptautiniu bendradarbiavimu ir sąveikomis, taip pat koordinuotais ir konkrečiais sprendimais, kuriais turėtų būti ne tik reaguojama, bet ir bandoma nuspėti būsimas krizes; kadangi 86 proc. pasaulio pabėgėlių gyvena skurdžiuose regionuose ir mažiausiai išsivysčiusios šalys yra priėmusios 26 proc. visų pabėgėlių, taigi jos kenčia nuo ribotų pajėgumų ir tolesnio nestabilumo jų pačių socialinės ir ekonominės sanglaudos bei plėtros srityse; kadangi šiose šalyse labai retai nustatytos migrantų teisių gynimo priemonės ir nėra priemonių prieglobsčio suteikimo srityje; kadangi milijonas žmonių, atvykusių į ES 2015 m., sudarė 0,2 proc. ES gyventojų, palyginti su daug didesne procentine dalimi (iki 20 proc.) kaimyninėse šalyse ir Europoje dešimtajame dešimtmetyje;

H.  kadangi pabėgėliai, šalių viduje perkelti asmenys ir migrantai teisine prasme priskiriami skirtingoms asmenų kategorijoms, tačiau iš tiesų dažnai šie žmonės yra didelio masto mišraus asmenų judėjimo dalis – turint mintyje politines, ekonomines, socialines, vystymosi, humanitarines ir žmogaus teisių pasekmes, kurios yra tarpvalstybinio masto; kadangi visų šiais srautais judančių asmenų žmogaus orumas turi būti visų šios srities Europos politikos krypčių pagrindas; kadangi su pabėgėliais, prieglobsčio prašytojais visada turi būti elgiamasi pagal jų statusą ir iš jų jokiu būdu neturi būti atimta galimybė naudotis susijusiose tarptautinėse konvencijose ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatytomis teisėmis; kadangi pabėgėlių ir migrantų teisinis atskyrimas negali būti naudojamas siekiant parodyti, kad migracija dėl ekonominių priežasčių arba ieškant geresnio gyvenimo yra mažiau teisėta negu bėgimas nuo persekiojimo; kadangi daugeliu atvejų tiek politinėms, tiek ekonominėms teisėms, kaip ir kitoms pagrindinėms žmogaus teisėms, kyla grėsmė konfliktinėse situacijose, nestabilumo ar neramumų atvejais, ir jos toliau ginčijamos dėl prievartinio perkėlimo;

I.  kadangi dabartinė maisto ir mitybos krizė Sahelio regione silpnina žmonių atsparumą, o padėtį dar labiau blogina viena po kitos einančios krizės, pagrindinių paslaugų nebuvimas ir konfliktai regione; kadangi ši situacija sukels didesnę migraciją;

J.  kadangi kiekviename savo kelionės etape migrantai patiria įvairius fizinius ir psichologinius pavojus, įskaitant smurtą, išnaudojimą, prekybą žmonėmis ir seksualinį bei lytinį išnaudojimą; Tai, visų pirma, yra pažeidžiami asmenys, pavyzdžiui, moterys (pavyzdžiui, vienišos arba besilaukiančios moterys), vaikai (nelydimi, atskirti nuo šeimų arba vykstantys kartu su savo šeimomis), LGBTI, neįgalieji, asmenys, kuriems reikalinga skubi medicininė pagalba, ir vyresnio amžiaus asmenys; kadangi pagal galiojančius teisės aktus vykdant šių pažeidžiamoms grupėms priklausančių asmenų perkėlimą arba nagrinėjant jų prieglobsčio prašymus reikėtų nedelsiant jiems suteikti humanitarinę apsaugą ir galimybę naudotis apsaugos ir nukreipimo mechanizmais, galimybę gauti gyventojo statusą ir pagrindines paslaugas, įskaitant sveikatos priežiūrą;

K.  kadangi, jei žmonių judumas valdomas saugiai, tvarkingai, teisėtai ir atsakingai bei pirmumo tvarka, jo padidėjimas gali sušvelninti migrantų bei pabėgėlių patiriamą grėsmę, suteikti daug naudos šias abi grupes priimančiosioms šalims kaip pripažįstama Darbotvarkėje iki 2030 m., taip pat gali būti svarbus juos priimančių šalių, įskaitant ES, augimo veiksnys; kadangi ši nauda dažnai nepakankamai įvertinama; kadangi ES, numatydama augantį senėjančių Europos gyventojų skaičių, turėtų pasiūlyti praktiškų sprendimų, įskaitant darbuotojų iš užsienio įtraukimą, kad būtų užtikrinama atlyginamą darbą dirbančių ir neaktyvių ES gyventojų pusiausvyra ir patenkinta darbo rinkos paklausa;

L.  kadangi ES atsakas sutelkė įvairias vidaus ir išorės priemones, tačiau šis atsakas, rodos, buvo pernelyg sutelktas į trumpąjį laikotarpį ir pastangas sumažinti arba sustabdyti srautus; kadangi šis trumpalaikis požiūris nepašalina priverstinio perkėlimo ir migracijos srautų priežasčių ar išspręsti migrantų humanitarinių poreikių; kadangi reikia toliau tobulinti ES krizių valdymo ir konfliktų prevencijos priemones, nes smurtiniai konfliktai yra pagrindinė priverstinio perkėlimo priežastis;

M.  kadangi Europos Audito Rūmai išreiškė rimtų abejonių dėl ES išorės migracijos išlaidų veiksmingumo, įskaitant pagarbos migrantų žmogaus teisėms projektus; kadangi Europos Audito Rūmai taip pat nustatė, kad saugumas ir sienų apsauga buvo pagrindinis Europos migracijos išlaidų aspektas;

N.  kadangi humanitarinė pagalba, pagrįsta poreikiais ir humaniškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principais, taip pat pagarba tarptautinei humanitarinei teisei ir žmogaus teisėms, įtvirtintoms Ženevos konvencijose ir jų papildomuose protokoluose, turi būti visų ES išorės veiksmų pagrindas; kadangi pats svarbiausias principas turi būti pagalbos nepriklausomumas, t. y., pagalba turi būti nepriklausoma nuo bet kokių politinių, ekonominių ar saugumo sumetimų ar bet kokios rūšies diskriminacijos;

O.  kadangi siekiant sėkmingai įgyvendinti žmogaus teisėmis pagrįstą migracijos politiką būtina duoti atsaką neigiamam požiūriui į migraciją ir parengti teigiamus pasakojimus, kuriuose migracijos srautai būtų pateikti kaip galimybė priimančiosioms šalims, taip kovojant su ekstremizmu ir populizmu;

P.  kadangi ES yra įsipareigojusi remti savo įgyvendinimo partnerius, kad jie teiktų greitą, veiksmingą, kokybišką pagalbą bei apsaugą ir būtų atskaitingi nukentėjusiems gyventojams; kadangi atsižvelgiant į tai ES partneriams reikalingas laiku skiriamas ir nuspėjamas finansavimas, o sprendimai dėl lėšų skyrimo pakeistiems ar naujiems prioritetams turėtų suteikti jiems pakankamai laiko planavimo ir padarinių mažinimo priemonėms;

Q.  kadangi decentralizuotas bendradarbiavimas gali padėti geriau suvokti šalių viduje perkeltų asmenų, migrantų ir pabėgėlių poreikius ir kultūrą bei didinti vietos gyventojų informuotumą apie iššūkius, su kuriais susiduria migrantai savo kilmės šalyse; kadangi vietos lygmens ir regioninės Europos šalių vyriausybės gali atlikti svarbų vaidmenį padėdamos šalinti šias pagrindines priežastis ir pasinaudodamos gebėjimų ugdymo priemone;

R.  kadangi Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje aiškiai nurodoma, kad Sąjunga imdamasi veiksmų tarptautinėje arenoje vadovaujasi principais, paskatinusiais jos pačios sukūrimą, vystymąsi ir plėtrą, ir kurių įgyvendinimą ji skatina platesniame pasaulyje: demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais bei Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymusi; kadangi pagal Lisabonos sutarties 208 straipsnį teikiant paramą vystymuisi siekiama sumažinti ir galiausiai panaikinti skurdą trečiosiose šalyse;

Visapusiai ir principingi ES reagavimo į judumo problemas veiksmai

1.  pabrėžia, kad šiandieniniame pasaulyje matome precedento neturintį žmonių judumo mastą ir kad tarptautinė bendruomenė turi nedelsdama imtis stiprinti bendrą atsaką reaguojant į problemas, susijusias su šiuo reiškiniu, ir pasinaudoti galimybėmis, kurias jis teikia; pabrėžia, kad šie reagavimo veiksmai turėtų būti grindžiami solidarumo principu, sutelkti ne tik į saugumu pagrįstą požiūrį, bet vykdomi visapusiškai ginant kiekvieno, kuris dėl kokių nors aplinkybių buvo priverstas palikti namus, ieškodamas geresnio gyvenimo, teises ir orumą; pabrėžia, kad duodant bet kokį atsaką reikėtų ypatingą dėmesį atkreipti į labiausiai pažeidžiamus ir numatyti teikti pagalbą jų šalyje; pabrėžia, kad nors požiūris į pabėgėlius ir migrantus grindžiamas skirtingu teisiniu pagrindu, jie turi tas pačias visuotines žmogaus teises ir pagrindines laisves, kurių turi būti paisoma, nesvarbu, koks šių asmenų teisinis statusas; primena, kad ES privalo laikytis savo vertybių ir principų vykdydama visą bendrą politiką ir propaguoti šias vertybes bei principus palaikydama išorės santykius, įskaitant veiksmus, išdėstytus Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje; pabrėžia, kad būtina užtikrinti Sąjungos išorės politikos darną bei suderinamumą su kitomis išorės aspektą turinčios politikos sritimis;

2.  pabrėžia, kad tokio didelio žmonių judumo masto priežastys yra įvairios ir sudėtingos, todėl reikia priimti įrodymais pagrįstus sprendimus, kad būtų galima atskirti jo elementus ir parengti tikslinius politinius atsakomuosius veiksmus; pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turi atsižvelgti į šią dabartinę tikrovę ir kurti naują požiūrį į žmonių judėjimą, remdamosi realiais duomenimis ir ES interesais, skatindamos žmonių atsparumą, didindamos jų galimybes naudotis pagrindinėmis paslaugomis, visų pirma švietimo, taip pat jų integraciją ir įnašą į vietos sąlygas, suteikdamos daugiau galimybių įsidarbinti ir dirbti savarankiškai;

3.  pabrėžia, kad tarptautinė migracija gali prisidėti prie socialinio ir ekonominio vystymosi, kaip matyti žvelgiant istoriškai, ir kad būtina taikyti teigiamą diskursą skatinant tikrą ir objektyvų šio klausimo ir susijusios bendros naudos suvokimą, taip kovojant su ksenofobiškais, populistiniais ir nacionalistiniais argumentais; todėl teigiamai vertina JT pradėtą kampaniją „Kartu“, kuria siekiama sumažinti neigiamą požiūrį į pabėgėlius bei migrantus ir nusistatymą prieš juos ir ragina ES institucijas visiškai bendradarbiauti su JT remiant šią kampaniją; pabrėžia, kad reikia priimti visuotinę, Europos. nacionalinę ir vietos politiką, pagal kurią didelis dėmesys būtų skiriamas vidutinės trukmės ir ilgajam laikotarpiui, o ne vadovaujamasi išskirtinai tiesioginiu politiniu spaudimu arba nacionalinių rinkimų sumetimais; pabrėžia, kad ši politika turi būti darni, reikšminga, integracinė ir lanksti, ja turi būti siekiama reglamentuoti migraciją, kuri yra įprastas žmogiškas reiškinys, ir reaguoti į teisėtas problemas, susijusias su sienų valdymu, pažeidžiamų grupių socialinę apsauga ir pabėgėlių bei migrantų socialine integracija;

4.  pabrėžia, kad humanitarinės pagalbos sistema yra itin perkrauta ir kad jos finansinių išteklių niekada nepakaks siekiant reaguoti į prievartinio perkėlimo krizes, visų pirma atsižvelgiant į daugumos jų tęstinį pobūdį; todėl atkreipia dėmesį į naują politikos modelį, pateiktą 2016 m. balandžio mėn. Komisijos komunikate „Priverstinis perkėlimas ir vystymasis“, kuris yra žingsnis tinkama kryptimi, ir ragina EIVT ir Europos Komisiją įgyvendinti jo turinį pasinaudojant naujuoju partnerystės modeliu su trečiosiomis šalimis; pažymi, kad labai svarbus darnus ir tvaresnis požiūris į migraciją, taip pat svarbu skatinti glaudesnį humanitarinės pagalbos ir vystymosi ryšį, ir kad reikia bendradarbiauti su įvairiais partneriais – regioniniais veikėjais, vyriausybėmis, vietos valdžios institucijomis, diaspora, pilietine visuomene, įskaitant pabėgėlių ir migrantų organizacijas, ir privatųjį sektorių – siekiant parengti tikslines įrodymais grindžiamas strategijas šioms problemoms spręsti, kartu pripažįstant, kad humanitarinė pagalba nėra krizių valdymo priemonė, kaip nurodyta ES konsensuse dėl humanitarinės pagalbos;

5.  pabrėžia, kad ES plėtojant vystomąjį bendradarbiavimą turėtų būti ir toliau siekiama reaguoti prievartinio perkėlimo ir migracijos pagrindines priežastis ir jas panaikinti – visų pirma ginkluotus konfliktus, persekiojimą dėl bet kokių priežasčių, smurtą dėl lyties, netinkamą valdymą, skurdą, ekonominių galimybių trūkumą ir klimato kaitą – kovojant su nestabiliomis situacijomis, skatinant taiką ir saugumą, sprendžiant konfliktus ir vykdant susitaikymo po konfliktų procesus, užtikrinant teisingumą ir lygybę, sutvirtinant institucijas, administracinius gebėjimus, demokratiją ir gerą valdymą, laikantis teisinės valstybės principo ir užtikrinant pagarbą žmogaus bei pagrindinėms teisėms, kaip numatyta pagal Darnaus vystymosi darbotvarkės tikslą Nr. 16 naujoje Darbotvarkėje iki 2030 m.;

6.  pabrėžia, kad būtina atkreipti dėmesį į socialinius ir ekonominius migracijos reiškinio aspektus, išanalizuoti kiekvienos šalies prievartinio perkėlimo ir migracijos priežastis ir skatinti kilmės šalis priimti bei įgyvendinti priemones ir politiką, kurios padėtų kurti tinkamas darbo vietas ir realias ekonomines galimybes, kad migracija taptų pasirinkimu, o ne būtinybe; ragina ES toliau įgyvendinti politiką, pagal kurią būtų siekiama mažinti ir ilgainiui visai panaikinti skurdą, kovoti su nelygybe ir maisto nesaugumu, skatinti ekonominį vystymąsi, kovoti su korupcija ir sutvirtinti pagrindines viešąsias paslaugas; pažymi, kad vykdant sėkmingą politiką turėtų būti pripažintas poreikis kurti ekonominį atsparumą tiek priimančiosiose, tiek kilmės šalyse; nurodo, kad būtina didinti politikos suderinamumą vystymosi labui;

7.  pabrėžia, kad darbo ir ekonominės galimybės yra labai svarbios mažinant perkėlimo sukelto pažeidžiamumo poveikį; ragina ES padėti migrantams ir pabėgėliams persikelti į vietas, kuriose suteikiamos tokios galimybės, padėti sudaryti tokias sąlygas jų tremties vietoje (įskaitant kliūčių ir trukdžių patekti į darbo rinką šalinimą), ir padėti jiems įgyti naujų įgūdžių, kurie yra geriau pritaikyti prie vietos darbo rinkos poreikių;

8.  teigiamai vertina ES, didžiausios pasaulyje humanitarinės pagalbos teikėjos, įsipareigojimą teikti humanitarinę pagalbą siekiant pagerinti gyvenimo sąlygas pabėgėliams; ragina ES ir valstybes nares vykdyti jau prisiimtus įsipareigojimus ir padidinti savo finansinius įsipareigojimus, atsižvelgiant į humanitarinių poreikių augimą; pažymi, kad humanitarinė pagalba visada bus pirmasis elementas reaguojant į visas perkėlimo krizes; pabrėžia, kad tarptautinė teisė ir humanitariniai humaniškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principai turi išlikti pagrindine ES humanitarinės pagalbos pabėgėliams teikimo ir prievartinio perkėlimo krizių šalinimo sistema;

9.  pripažįsta, kad milijonų žmonių teisės ir orumas bus toliau menkinami, jeigu jie bus palikti pabėgėlių stovyklose arba miestų pakraščiuose, negalėdami patenkinti pagrindinių poreikių ir neturėdami pragyvenimo ir pajamų galimybių;

10.  pabrėžia, kad svarbu pripažinti migracijos lyčių aspektą, kuris apima ne tik tai, kad moterys neapsaugotos nuo įvairaus smurto, bet ir dėl jų migracijos priežasčių įvairumo, vaidmens, kurį jos atlieka reaguodamos į ekstremalias situacijas, jų socialinio ir ekonominio indėlio ir jų aktyvaus dalyvavimo sprendžiant konfliktus, užkertant jiems kelią, taip pat dalyvavimo procesuose po konfliktų ir atkuriant demokratines visuomenes; pažymi, kad todėl, siekiant reaguoti į prievartinio perkėlimo gilesnes priežastis ir užtikrinti pagarbą moterų teisėms ir jų autonomiją kiekvienu migracijos proceso etapu, būtina skirti itin didelį dėmesį moterų įgalėjimui ir didesniam vaidmeniui priimant sprendimus; pakartoja, kad būtina taikyti lyčių ir amžiaus aspektą ES migrantų ir pabėgėlių judėjimo politikoje;

11.  ragina glaudžiau bendradarbiauti su JT ir kitais veikėjais, taip pat skirti didesnius finansinius įnašus UNHCR ir Jungtinių Tautų pagalbos ir darbo organizacijai (JTPDO); atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia pagerinti gyvenimo sąlygas pabėgėlių stovyklose, visų pirma kalbant apie sveikatą ir švietimą, ir laipsniškai atsisakyti priklausomybės nuo humanitarinės pagalbos dabartinėmis ilgalaikių krizių sąlygomis, skatinant atsparumą ir suteikiant galimybę perkeltiesiems asmenims gyventi oriai kaip įnašo teikėjams juos priimančiosiose šalyse iki galimo savanoriško grįžimo ar perkėlimo;

12.  pabrėžia svarbius veiksmus, kurių ėmėsi ES sprendžiant migracijos krizės išorės aspektą, ypač kovą su organizuotu nusikalstamumu, dėl kurio vyksta neteisėtas migrantų gabenimas ir prekyba žmonėmis, bei glaudesnį bendradarbiavimą su kilmės ir tranzito šalimis;

13.  pabrėžia, kad būtina padėti kilmės šalyse kurti sistemas ir tinkamas struktūras siekiant oriai priimti pažeidžiamus ir marginalizuotus grąžinamus migrantus, užtikrinant jų galimybes sėkmingai integruotis socialiniu ir kultūriniu požiūriu;

14.  primena, kad pažeidžiamos grupės, visų pirma moterys, nepilnamečiai (tiek lydimi savo šeimos, tiek nelydimi), neįgalieji, vyresnio amžiaus ir LGBTI asmenys visų pirma susiduria su išnaudojimu visuose migracijos proceso etapuose; primena, kad be to moterims ir mergaitėms kyla didelė smurto dėl lyties ir seksualinio smurto bei diskriminacijos grėsmė, net kai jos pasiekia vietas, kurios laikomos saugiomis; ragina šių grupių asmenims teikti specialią pagalbą ir didesnę humanitarinę apsaugą, kaip jų perkėlimo ar integracijos proceso dalį, o procedūrose, susijusiose su lyčių aspektu, jiems būtų teikiamas prioritetas, griežčiau laikantis minimalių standartų ir veiksmingų susijungimo su šeima nuostatų; taip pat ragina ypač saugoti pažeidžiamus asmenis nuo smurto ir diskriminacijos prieglobsčio suteikimo procese ir sudaryti jiems galimybes gauti gyventojo statusą ir pagrindines paslaugas, įskaitant sveikatos priežiūrą ir švietimą pagal taikytinus teisės aktus; ragina Europos Sąjungą, bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, parengti mokymo programas, susijusias su specifiniais pažeidžiamų pabėgėlių ir migrantų poreikiais;

15.  pabrėžia, kad vaikai sudaro didelę migrantų ir pabėgėlių dalį, ir turi būti sukurtos ir įdiegtos specialios procedūros siekiant užtikrinti jų apsaugą laikantis JT vaiko teisių konvencijos; ragina pabėgėlius priimančias šalis užtikrinti, kad pabėgėlių vaikai galėtų visapusiškai naudotis švietimo sistemomis, ir kuo labiau skatinti jų integraciją ir įtrauktį į nacionalines švietimo sistemas; taip pat ragina humanitarinę ir vystymosi bendruomenes daugiau dėmesio skirti perkeltos ir priimančios bendruomenės mokytojų švietimui ir mokymui, taip pat ragina tarptautinius paramos teikėjus reaguojant į pabėgėlių krizes pirmenybę teikti švietimui pasitelkiant programas, kurių tikslas – įtraukti ir psichologiškai padėti migrantų vaikams, taip pat skatinti mokytis priimančios šalies kalbos, kad būtų užtikrintas aukštesnis ir tinkamesnis pabėgėlių vaikų integracijos lygis; teigiamai vertina finansinę paramą, kad būtų galima teikti daugiau švietimo ir mokymo paslaugų Sirijos vaikams, ir tai, kad neseniai ES humanitarinės pagalbos biudžeto švietimui skirta dalis išaugo nuo 4 proc. iki 6 proc., taigi ES pradėjo pirmauti remdama švietimo projektus esant nepaprastajai padėčiai visame pasaulyje; ragina veiksmingiau įgyvendinti šį naują finansavimą;

16.  pripažįsta, kad pilietybės neturėjimas – tai didelė problema užtikrinant žmogaus teises; prašo Komisiją ir EIVT kovoti su pilietybės neturėjimo problema vykdant visus ES išorės veiksmus, visų pirma reaguojant į diskriminaciją lyties, religijos ar priklausymo mažumai pagrindu pagal teisės aktus dėl pilietybės, skatinant vaikų teisių į pilietybę užtikrinimą ir remiant JT pabėgėlių agentūros (UNHCR) kampaniją, kurią vykdant siekiama, kad iki 2024 m. nebeliktų pilietybės neturinčių asmenų; smerkia kai kuriose valstybėse migrantams taikomus išvykimo iš valstybės teritorijos ir grįžimo į ją apribojimus ar draudimus ir pilietybės neturėjimo padarinius norint naudotis teisėmis; ragina nacionalines vyriausybes ir parlamentus panaikinti baudžiamuosius teisės aktus, kuriais migracija traktuojama kaip teisės pažeidimas;

17.  pabrėžia, kad pagal ES principus bendras ES išorės migracijos politikos tikslas turėtų būti sukurti daugiašalį tarptautinės migracijos valdymo režimą, ir šiame procese pirmasis žingsnis yra neseniai įvykęs JT aukšto lygio susitikimas;

Geresnis tarptautinės migracijos valdymas – visuotinė pareiga

18.  reiškia didelį susirūpinimą dėl neseniai JAV administracijos priimto sprendimo laikinai uždrausti septynių šalių, kurių daugumą sudaro musulmonai, piliečiams atvykti į JAV ir laikinai nutraukti JAV pabėgėlių sistemos įgyvendinimą; mano, kad tokio pobūdžio diskriminacinis sprendimas skatina imigracijai priešiškus ir ksenofobiškus argumentus, negali būti suderinamas su tarptautinės teisės aktais, pavyzdžiui, Ženevos konvencija, ir gali labai pakenkti dabartinėms visuotinėms pastangoms siekiant sąžiningo tarptautinio masto dalijimosi atsakomybe pabėgėlių klausimu; ragina ES ir jos valstybes nares bendrai užimti tvirtas pozicijas ginant tarptautinės apsaugos sistemą ir visų susijusių asmenų, visų pirma ES piliečių, teisinį tikrumą;

19.  palankiai vertina 2016 m. rugsėjo 19 d. JT Generalinės Asamblėjos aukšto lygio susitikimą, surengtą siekiant spręsti didelių pabėgėlių ir migrantų srautų problemą, taip pat JAV surengtą vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą, nes migrantų srautų problemos sprendimas yra visuotinė atsakomybė ir ją sprendžiant reikalingas veiksmingas pasaulinio masto atsakas bei visų suinteresuotųjų subjektų tvirtesnis bendradarbiavimas siekiant surasti tvarų sprendimą ir visapusiškai gerbti žmogaus teises; palankiai vertina šių aukščiausiojo lygio susitikimų rezultatus, nes tai – precedento neturinčios galios tikro politinio įsipareigojimo išraiška, ir tikisi, kad šiuo įsipareigojimu nedelsiant pradedamas tiesti kelias link tikrai visuotinio atsako ir tarptautinio masto dalijimosi atsakomybe dėl pabėgėlių ir didelių migrantų srautų visame pasaulyje; vis dėlto labai apgailestauja, kad trūksta konkrečių pažadų arba teisiškai privalomų įsipareigojimų, turint mintyje pagalbą arba reformą, kurių reikia siekiant panaikinti dabartinį atotrūkį tarp teorinių svarstymų ir tikrovės; ragina visas dalyvaujančias šalis užtikrinti tolesnį, neatidėliotiną ir veiksmingą politinį įsipareigojimą ir bendradarbiavimą, keitimąsi žiniomis ir patirtimi su šalimis partnerėmis, pilietinės visuomenės organizacijos ir vietos valdžios institucijomis, finansavimą ir konkrečius solidarumo veiksmus, kuriais būtų remiamos priimančiosios šalys; pabrėžia, kad reikia geriau koordinuoti ES ir jos tarptautinių partnerių veiklą JT lygmeniu, siekiant spręsti migracijos uždavinius; ragina ES ir jos valstybes nares imtis vadovaujamo vaidmens tarptautiniu lygmeniu, ypač siekiant užtikrinti, kad susitarimai – įskaitant būsimus susitarimus dėl pabėgėlių ir dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos – būtų nedelsiant įgyvendinti, pagal poreikį nustatant tolesnių veiksmų mechanizmus;

20.  pabrėžia, kad pasaulinis bendradarbiavimas migracijos ir judumo klausimais turėtų būti vystomas remiantis regioninėmis ir subregioninėmis sistemomis; ragina ES stiprinti bendradarbiavimo planus su regioninėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Afrikos Sąjunga, Arabų Valstybių Lyga, Persų įlankos bendradarbiavimo taryba, kurios taip pat gali skatinti regionų vidaus judumo valdymą, ir pabrėžia, kad reikia remti šių regioninių organizacijų visaverčius įsipareigojimus bendradarbiauti; pažymi, kad paregionių, ypač Afrikos, ekonominė integracija irgi yra priemonė bendrai valdyti ir skatinti Pietų–Pietų iniciatyvas migracijos valdymo ir judumo srityje; ragina ES prašyti, kad Afrikos Sąjunga atliktų didesnį ir patikimesnį vaidmenį vykdant politinių krizių prevenciją šiame žemyne;

21.  pabrėžia, kad ES gali gauti naudos iš glaudesnio bendradarbiavimo ir sąveikos su daugiašaliais plėtros bankais ir specializuotomis JT įstaigomis, visų pirma UNHCR ir dabartine su JT susijusia Tarptautine migracijos organizacija (TMO); atkreipia dėmesį į pastarąsias Pasaulio banko remiamas idėjas dėl prievarta perkeltų asmenų padėties ir palankiai vertina tai, kad pripažįstamas poreikis plėtoti padarinių mažinimo ir prieglobsčio politiką, kuria prievarta perkelti žmonės skatinami integruotis, o priimančiosios bendruomenės – laikytis savo vystymosi tikslų;

22.  pabrėžia, kad prievarta perkeltų asmenų apgyvendinimas kitoje vietoje yra svarbi tarptautinės bendruomenės, kurioje svarbų vaidmenį atlieka UNHCR, atsakomybė; ragina ES valstybes nares visiškai laikytis savo įsipareigojimų; mano, kad būtina nedelsiant įgyvendinti suderintą ir tvarų atsaką, kuriuo būtų užtikrinamos sąžiningos ir prieinamos procedūros asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos ir kuriems turi būti suteiktas prieglobstis Europos Sąjungoje ir kitose priimančiosiose šalyse, o ne palikti šią atsakomybę visų pirma pirmosioms su migrantų antplūdžiu susiduriančioms valstybėms arba šalims, kurios yra konfliktų zonų kaimynystėje; atkreipia dėmesį į tai, kad finansinė parama vėluoja dėl perkėlimo aprėpties ir masto bei dėl tinkamų ir veiksmingų sprendimų, kuriais siekiama panaikinti pagrindines šio prievartinio perkėlimo priežastis, nebuvimo;

23.  atkreipia dėmesį į tarptautinės teisės pareigas, susijusias su pabėgėliais, ir ragina visas šalis, kurios to dar nepadarė, ratifikuoti ir įgyvendinti Pabėgėlių konvenciją ir jos protokolą; ragina visas šalis didinti šalies viduje perkeltų asmenų apsaugą, kaip nustatyta tokiose priemonėse kaip Afrikos Sąjungos konvencija dėl Afrikos viduje perkeltų asmenų apsaugos ir paramos jiems (Kampalos konvencija);

24.  pabrėžia, kad saugios šalies ir saugios kilmės šalies apibrėžtys neturi užkirsti kelio individualiam prieglobsčio prašymų nagrinėjimui; ragina rinkti konkrečią, išsamią ir reguliariai atnaujinamą informaciją apie žmonių, ypač moterų, vaikų, neįgaliųjų ir LGBTI asmenų teises prieglobsčio prašytojų kilmės šalyse, įskaitant šalis, kurios, kaip manoma, yra saugios;

25.  pabrėžia, jog reikia padaryti visa, kas įmanoma, kad pabėgėliams būtų užtikrinta gyventi tinkama aplinka valstybėse narėse ir pabėgėlių stovyklose, pirmiausia sveikatos apsauga, galimybė įgyti išsilavinimą ir galimybė dirbti.

26.  pabrėžia, kad reikia didinti galimybes mokytis; ragina kvalifikacijų pripažinimo politiką, migrantų darbuotojų teisių apsaugą ir socialinio draudimo apimtį suderinti pagal pagrindines TDO konvencijas; ragina pasirašyti ir ratifikuoti Tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos;

27.  mano, kad laikina ar papildoma apsauga, pagrįsta prielaida, kad pabėgėliai grįš namo iš karto, kai tik tai bus įmanoma, lemia prastas perspektyvas ir sumenkina integracijos galimybes; primena, koks svarbus yra teigiamas vaidmuo, kurį grįžę į savo šalis ar būdami užsienyje pabėgėliai gali atlikti atkurdami visuomenę savo šalyje;

28.  smerkia milžiniškus Viduržemio jūroje nuskendusių migrantų skaičius ir reiškia susirūpinimą dėl didėjančio migrantų ir prieglobsčio prašytojų žmogaus teisių pažeidimų, kurie padaromi jiems keliaujant į Europą, skaičiaus;

29.  reiškia didelį susirūpinimą dėl daugybės nelydimų nepilnamečių migrantų dingimo atvejų; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti į valstybių narių teritoriją atvykusių nelydimų nepilnamečių duomenų bazę;

30.  pabrėžia, kad reikia rasti smurtinių konfliktų tvarius diplomatinius ir politinius sprendimus ir investuoti į ankstyvo perspėjimo bei konfliktų prevencijos mechanizmus siekiant sumažinti konfliktų ateityje; ragina ES drauge su tarptautiniais partneriais ir pagrindinėmis regioninėmis valstybėmis ir organizacijomis inicijuoti suderintus diplomatinius veiksmus siekiant imtis aktyvesnio ir veiksmingesnio vaidmens konfliktų prevencijos, tarpininkavimo, sprendimo ir susitaikymo srityje ir užtikrinti žmonių teisę likti savo šalyse bei regionuose; pabrėžia, kad ši veikla turėtų būti viena pagrindinių EIVT veiklų; o EIVT būtų užtikrinti reikiami ištekliai ir galios, taip pat kalbant apie biudžetą ir darbuotojus, kad ji galėtų šią veiklą vykdyti; primena, kad šiuo atžvilgiu pagrindinį vaidmenį atlieka Europos Sąjungos delegacijos ir specialieji įgaliotiniai; pabrėžia, kad atsakas į prievartinį perkėlimą ir migraciją turi būti grindžiamas poreikiais ir teisėmis ir pagal jį turi būti atsižvelgiama į gyventojų pažeidžiamumo aspektus, neapsiribojama tik humanitarine pagalba, o įtraukiami ir vystymosi ir pilietinės visuomenės subjektai;

31.  ragina ES ir valstybes nares rimtai vertinti savo pareigas, susijusias su klimato kaitos problema ir skubiai įgyvendinti Paryžiaus susitarimą; ragina Sąjungą taip pat prisiimti vadovaujamą vaidmenį pripažįstant klimato kaitos poveikį masiniam žmonių persikėlimui, nes tikėtina, jog persikėlimų mastas ir dažnumas augs; visų pirma ragina ES suteikti nuo klimato kaitos nukentėjusioms šalims pakankamas priemones, kad jos galėtų prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių ir sušvelninti klimato kaitos pasekmes; pabrėžia, kad tai neturėtų būti daroma kenkiant įprastam vystomajam bendradarbiavimui, kuriuo siekiama mažinti skurdą; laikosi nuomonės, kad tarptautiniu lygmeniu turi būti suteikiamas specialus dėl klimato kaitos perkelto asmens statusas, kuris atitiktų šių asmenų padėties specifiką;

32.  teigiamai vertina vietos ir tarptautinių NVO ir pilietinės visuomenės organizacijų darbą teikiant skubią ir dažnai gyvybiškai reikalingą pagalbą pažeidžiamiausiems asmenims, kurį jos atlieka nepaisydamos visų sunkumų ir pavojų pabėgėlių ir migrantų kilmės, tranzito ar paskirties šalyse; pažymi, kad šis darbas dažnai padėjo užpildyti valstybių ir visos tarptautinės bendruomenės paliktas spragas;

33.  mano, kad labai svarbu pakeisti dabartinę sampratą apie pabėgėlius, kurie vaizduojami tik kaip našta, ir pabrėžia teigiamą indėlį, kurį jie gali duoti priimančiosioms bendruomenėms, jei jiems būtų suteikta galimybė; rekomenduoja įtraukti pabėgėlius apibrėžiant ir kuriant politinius atsakomuosius veiksmus, kurie jiems daro tiesioginį poveikį, taip pat kuriant ar stiprinant būtinas programas; ragina Europos teisėkūros institucijas ir agentūras pradėti savo administracijose rengti mokymus, kurie visų pirma būtų skirti jauniems išsilavinusiems pabėgėliams, teisėtai gyvenantiems Europos Sąjungoje, ir parodyti, kad investicijos į jaunąją kartą yra naudingos;

ES išorės veiksmai ir partnerystės su trečiosiomis šalimis

34.  pabrėžia, kad ES išorės veiksmais turėtų būti siekiama taikos, aktyviai žvelgiama į ateitį, o ne tik reaguojama keičiant tikslus reaguojant į naujas krizes; remia glaudesnį ES ir trečiųjų šalių glaudesnį bendradarbiavimą saugumo, švietimo ir keitimosi informacija srityse siekiant pagerinti migracijos srautų valdymą ir išvengti naujų migracijos krizių; primena, kad migracijos reiškinį lemia sudėtinga priežasčių visuma, kaip antai gyventojų skaičiaus augimas, skurdas, galimybių trūkumas ir nepakankamas darbo vietų kūrimas, politinis nestabilumas, žmogaus teisių pažeidimai, politinė priespauda, kariniai konfliktai bei kitų formų smurtas ir klimato kaita; primena, kad sprendžiant šias problemas visų pirma gali būti sušvelninami prievartinį perkėlimą ir migraciją skatinantys veiksniai; pabrėžia, kad būtina sustiprinti politinį nuoseklumą dviem lygmenimis: ES vidaus ir išorės politikos lygmeniu ir – išorės veiksmų srityje – plėtros politikos, Europos kaimynystės politikos, dvišalių santykių su ES strateginiais partneriais, taip pat vystymosi ir prekybos politikos lygmeniu; mano, kad prekybos su besivystančiomis šalimis politika turėtų būti naudinga abiem pusėms ir joje reikėtų atsižvelgti į šių šalių ir ES ekonominius skirtumus; pabrėžia Komisijos narių išorės veiksmų grupės svarbą aukščiausiu politiniu lygmeniu koordinuojant ES veiksmus migracijos srityje ir suteikiant postūmį plataus užmojo bendrai ES migracijos politikai;

35.  pabrėžia, kad reikia suformuoti visapusišką požiūrį į išorės konfliktus ir krizes nustatant priverstinio gyventojų perkėlimo į trečiąsias šalis tiesiogines ir netiesiogines ekonomines, aplinkosaugines, socialines, fiskalines ir politines pasekmes, siekiant geriau pritaikyti vystymosi politiką prie tokių gyventojų poreikių;

36.  nori priminti, kad 2015 m. lapkričio 18 d. pateiktame pasiūlyme atlikti Europos kaimynystės politikos (EKP) peržiūrą į išplėstinį bendradarbiavimą numatyta įtraukti trečiąsias šalis, kurios yra ES kaimynystės priemonėje dalyvaujančių šalių partnerių kaimynės; todėl ragina kurti temines programas siekiant pasiūlyti Sąjungos, Pietų kaimynystės priemonėje dalyvaujančių šalių partnerių ir svarbiausių regioninių subjektų, ypač Afrikos, bendradarbiavimą tokiais svarbiausiais regionams klausimais, kaip saugumas, energetika ir pabėgėlių bei migrantų srautų valdymas;

37.  pakartoja „daugiau už daugiau“ principą, kuris yra ES užsienio politikos pagrindas, kuriuo remdamasi ES turėtų užmegzti dar glaudesnes (finansines) partnerystes su tomis šalimis, kurios daro pažangą demokratijos reformos srityje; pabrėžia, kad didesnis dėmesys trečiųjų šalių žmonių gyvenimo kokybės gerinimui turėtų būti vienas iš ES užsienio politikos prioritetų;

38.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis spręsti valstybių kūrimo, ekonominio ir socialinio atsparumo klausimus ir visų pirma tai daryti ES kaimyninėse šalyse ir platesniuose aplinkiniuose regionuose, įskaitant Europos kaimynystės politikos ir kitų ES priemonių įgyvendinimą;

39.  smerkia dažnėjantį migracijos kriminalizavimą suvaržant atitinkamų žmonių žmogaus teises ir netinkamą elgesį su pabėgėliais ir savavališką jų sulaikymą trečiosiose šalyse; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir EIVT kelti šį klausimą, – taip pat ir per dialogus žmogaus teisių klausimais bei teisingumo, laisvės ir saugumo pakomitečiuose, – ir vystyti apsaugos pajėgumus trečiosiose tranzito šalyse;

40.  ragina nustatyti tikrą, žmogaus teisėmis ir valstybių narių solidarumo principu pagrįstą bendrą Europos migracijos politiką, kaip nustatyta SESV 80 straipsnyje – apsaugant ES išorės sienas ir numatant tinkamus teisėtus migracijos, taip pat apykaitinės migracijos, būdus, kaip tvarią ilgalaikę politiką, kuria siekiama skatinti augimą ir sanglaudą ES viduje, – siekiant nustatyti aiškią ES santykių su trečiosiomis šalimis sistemą; ragina Komisiją ir Tarybą sutvirtinti Europos mėlynąją kortelę, kuria būtų valdoma ekonominė migracija, perspėja, kad bet kokia ES sutarties 8 straipsnyje ir Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintoms pagrindinėms ES vertybėms prieštaraujanti politika kenkia ES patikimumui ir gebėjimui daryti įtaką tarptautiniams pokyčiams; pažymi, kad ES išorės migracijos politika turi būti įgyvendinama pasirašant susitarimus su trečiosiomis šalimis, kuriuose nustatomi ilgalaikiai uždaviniai ir užmezgamos ilgalaikės partnerystės; primena, kad kiekviena tokia partnerystė turėtų būti pagrįsta dialogu, bendrais interesais ir abipuse atsakomybe; palankiai vertina ES kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmų planą (2015–2020 m.), pagal kurį numatytas glaudesnis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis, tačiau pabrėžia, kad bendra ES teisėtos migracijos politika turėtų būti esminė priemonė, kuria sužlugdomas neteisėtai žmones gabenančių asmenų verslo modelis; ragina Europos Komisiją visapusiškai suderinti galiojantį ES acquis su JT protokolu dėl neteisėto migrantų įvežimo ir užtikrinti tinkamą migrantų aukų, nukentėjusių nuo smurto ar išnaudojimo, apsaugą;

41.  ragina visose sutartyse su trečiosiomis šalimis užtikrinti migrantų teisių atitiktį tarptautinei teisei, nesvarbu koks jų statusas, ir sudaryti sąlygas, kad būtų priimti reikiami teisės aktai, taip pat prieglobsčio srityje, tai visų pirma reiškia, kad vien neteisėtas sienos kirtimas neturi būti laikomas įkalinimo priežastimi;

42.  pakartoja, kad svarbu bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis kovojant su prekyba žmonėmis ir neteisėtai žmones gabenančių asmenų tinklais, kad būtų galima į juos reaguoti kuo ankstesniu etapu; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad būtina stiprinti teismų ir policijos bendradarbiavimą su šiomis šalimis siekiant nustatyti ir išardyti tinklus; be to, primena, kad reikia stiprinti šių šalių gebėjimus, kad jos galėtų veiksmingai persekioti ir bausti atsakingus asmenis; todėl ragina skatinti Sąjungos, valstybių narių, Europolo, Eurojusto ir atitinkamą trečiųjų šalių bendradarbiavimą; dar kartą patvirtina, kad kovos su prekyba žmonėmis priemonės neturėtų neigiamai paveikti prekybos žmonėmis aukų, migrantų, pabėgėlių ir asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, teisių; ragina nedelsiant nustoti sulaikyti prekybos žmonėmis aukas ir vaikus;

43.  dar kartą primena, kad prekybos žmonėmis ir kontrabandininkų tinklai, vykdydami savo nusikalstamą veiklą, visapusiškai naudojasi internetu, todėl itin svarbu, kad Europos Sąjunga sustiprintų savo veiksmus šioje srityje, visų pirma su Europolu ir internetinės informacijos žymėjimo padaliniui (IRU), ir bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis;

44.  primena, kad prekiautojai žmonėmis gali naudotis teisėtais migracijos keliais, siekdami perkelti savo aukas į Europos teritoriją; mano, kad kriterijai, kuriuos privalo atitikti trečiosios šalys prieš sudarydamos vizų režimo liberalizavimo susitarimus su Sąjunga, turi visų pirma apimti minėtųjų trečiųjų šalių bendradarbiavimą kovos su prekyba žmonėmis srityje; ragina Komisiją ypatingą dėmesį atkreipti į šią ir į kovos su neteisėtai žmones gabenančiais asmenimis problemą visuose dialoguose, vykstančiuose dėl derybų dėl šių susitarimų;

45.  palankiai vertina požiūrį, pagal kurį ES pati turėtų nustatyti aiškius prioritetus ir išmatuojamus tikslus, kurie būtų numatyti visose bendros politikos srityse, ypač susijusiose su trečiosiomis šalimis; pabrėžia, kad Parlamentas turėtų dalyvauti nustatant šiuos aiškius tikslus; mano, kad bendru požiūriu pagrįsti ES išorės veiksmai bus vienintelis būdas kurti tvirtesnę ir veiksmingą politiką; ragina ES ir valstybes nares imtis tikrų vieningų ir koordinuotų veiksmų, nes vienašalės iniciatyvos, kuriomis sprendžiami vidaus ar išorės klausimai, gali pakenkti bendros politikos ir interesų gyvybingumui ir sėkmingam įgyvendinimui;

46.  ragina užtikrinti geresnę ES išorės sienų apsaugą siekiant užkirsti kelią neteisėtam atvykimui į ES, kovoti su neteisėtu žmonių gabenimu ir užkirsti kelią mirtims jūroje; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina FRONTEX pagrindu kuriamas Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgas, kurios padės veiksmingiau valdyti migraciją; vis dėlto pabrėžia, kad visoms pietrytinėms ES valstybėms narėms, ES šalims kandidatėms ir kitoms regiono šalims partnerėms reikia daugiau finansinės ir techninės pagalbos, susijusios su sienų apsauga; ypač apgailestauja, kad nevykdoma parlamentinė Europos išorės sienų agentūros veiklos kontrolė, todėl ragina, kad ji reguliariai teiktų Parlamentui ataskaitas apie savo darbo susitarimų ir bendrų operacijų su trečiosiomis šalimis, įskaitant pilietinę visuomenę, įgyvendinimą;

47.  parėžia, kad užtikrinus saugius ir teisėtus prieglobsčio prašytojų ir galimų migrantų atvykimo ir išvykimo būdus, būtų galima užkirsti kelią prekiautojų žmonėmis ir susijusių organizuoto nusikalstamumo grupių veiklai; parėžia, kad dėl to, jog nėra pakankamai teisėtų migracijos būdų, imama dažniau naudoti neteisėtus judumo būdus, dėl to didėja pažeidžiamumas ir yra daugiau grėsmių visuose migracijos ir pabėgėlių kelionės etapuose; atsižvelgdamas į tai ragina nedelsiant nustatyti konkrečius ir apčiuopiamus organizuotos, saugios ir teisėtos migracijos į visą ES būdus, taip pat veiksmingesnę šeimos susijungimo tvarką ir perkėlimo programas; pakartoja savo raginimą valstybėms narėms pasinaudoti visomis esamomis galimybėmis, kad kilmės ar tranzito šalyse veikiančiose Sąjungos ambasadose ir konsulatuose būtų išduodamos humanitarinės vizos, pirmiausia pažeidžiamiems asmenims, ypač nelydimiems nepilnamečiams; ragina sukurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą, kurią naudojant už ES išorės sienų arba prie jų būtų galima teikti ir nagrinėti prašymus suteikti prieglobstį; ragina ES reaguojant į dideles pabėgėlių ir perkėlimo krizes remti humanitarinių koridorių kūrimą, kuriais siekiama suteikti humanitarinę pagalbą ir užtikrinti, kad būtų patenkinti svarbiausi pabėgėlių poreikiai ir būtų gerbiamos jų žmogaus teisės; atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą parengti Sąjungos programą dėl perkėlimo į ES, tačiau ragina tęsti darbą ES lygiu, siekiant sukurti bei stiprinti teisėtus kelius, kurie papildytų perkėlimą;

48.  atkreipia dėmesį į naują partnerystės su trečiosiomis šalimis modelį ir mano, kad jis yra realių politinių veiksmų ženklas, visų pirma todėl, kad jame taikomas dvikryptis požiūris, kuriuo siekiama numatyti trumpalaikius tikslus, pvz., gelbėti gyvybes Viduržemio jūroje ir didinti į kilmės ir tranzito šalis sugrąžintų asmenų nuošimtį, ir ilgalaikius tikslus, pvz., šalinti pagrindines neteisėtos migracijos ir priverstinio žmonių perkėlimo priežastis teikiant tvirtesnę ES paramą savo gebėjimus stiprinančioms trečiosioms šalims ir gerinant jų politinę, socialinę ir ekonominę padėtį; pabrėžia, kad požiūrio, išdėstyto 2016 m. birželio mėn. komunikate, sėkmę lemia ES pajėgumai teikti realias, bendrai sutartas paskatas trečiosioms kilmės ir tranzito šalims, ir yra susirūpinęs dėl ribotos pasiūlos, daugiausia sutelktos ties sienų valdymu arba remiamo savanoriško grįžimo programomis, kurios, nors esmingai svarbios ir reikalingos, yra tik trumpalaikis dalinis atsakas į nepaprastai sudėtingas aplinkybes; pažymi, kad naujieji partnerystės modeliai turi būti Europos veiksmų vienintelis ramstis migracijos srityje, tačiau šį atsaką reikia apsvarstyti ir papildyti, daugiausia dėmesio skiriant vietos ekonomikos vystymuisi, kvalifikacijai ir judumui regiono mastu bei didesniam apsaugos lygiui tranzito ir kilmės šalyse;

49.  primena subalansuoto požiūrio pagal naująjį partnerystės modelį svarbą; nepritaria kiekybiniam požiūriui pagal naująjį partnerystės modelį ir susijusius „migracijos susitarimus“, pagal kuriuos išmatuojamas grąžinamų asmenų skaičiaus ir rodiklio padidėjimas laikomas vienu pagrindinių ES tikslų; atkreipia dėmesį į tai, kad grąžinimų skaičius aiškiai priklauso nuo migracijos srautų pobūdžio ir nuo padėties migrantų kilmės šalyse; pabrėžia, kad pagal šių susitarimų trumpalaikius tikslus daugiausia dėmesio turi būti skiriama tam, kaip spręsti problemas, kurias patiria trečiosios šalys, be kita ko, plėtojant teisėtos migracijos būdus, dėl kurių sumažės neteisėtos migracijos lygis ir žuvusiųjų Viduržemio jūroje skaičius; ragina padidinti stipendijas, skiriamas jaunuoliams iš trečiųjų šalių; palankiai vertina tai, kad gebėjimų stiprinimas ir migracijos valdymo gerinimas tranzito ir kilmės šalyse išlieka pagrindiniais ES grįžimo ir reintegracijos programų aspektais; ragina įvertinti ES grąžinimo politikos įgyvendinimą; tačiau primena, kad trečiosios šalys privalo vykdyti savo įsipareigojimus pagal readmisijos sutartis;

50.  pabrėžia, kad reikia užmegzti glaudžią partnerystę su Vakarų Balkanų regiono ES šalimis kandidatėmis ir potencialiomis kandidatėmis siekiant spręsti migracijos klausimus, suteikti reikalingą paramą ir bendradarbiauti regione vykstančių migracijos srautų valdymo srityje;

51.  ragina palengvinti trečiųjų šalių piliečių judėjimą tarp savo šalies ir ES remiantis judumo partnerystėmis ir apykaitinės migracijos susitarimais bei paremti socialinį ir ekonominį abiejų šalių vystymąsi;

52.  pabrėžia, kad vykstant mokymams ir keičiantis geriausia patirtimi su trečiosiomis šalimis, Sąjunga turėtų daugiausia dėmesio skirti atitinkamiems Sąjungos ir tarptautinės teisės aktams ir praktikai, įskaitant tokias sritis kaip pagrindinės teisės, galimybė gauti tarptautinę apsaugą, paieškos ir gelbėjimo operacijos, taip pat geresnis pažeidžiamų asmenų identifikavimas ir pagalba jiems; mano, kad tai visų pirma taikytina mokymams, susijusiems su sienų valdymu, kuris, remiantis tarptautine teise, jokiais atvejais neturėtų būti naudojamas kaip priemonė siekiant sutrukdyti asmenims palikti savo šalį;

53.  ragina budriai stebėti, kaip elgiamasi su migrantais, kurie grąžinami į savo kilmės šalį arba į trečiąją šalį; laikosi nuomonės, kad dialogas dėl grąžinimo ir readmisijos, visų pirma dėl readmisijos susitarimų, turėtų sistemingai apimti saugaus migrantų grąžinimo ir reintegracijos klausimus; pabrėžia, kad jie turėtų būti visiškai saugūs ir apsaugoti nuo nežmoniško ir žeminančio elgesio, taip pat ir sulaikymo centruose, ir kad Sąjunga turi remti reintegracijos programas; primena, kad joks asmuo neturi būti išsiųstas ar jėga grąžintas į šalis, kuriose gresia pavojus jo gyvybei ar laisvei dėl jo kilmės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, gresia kankinimo ar žeminančio elgesio pavojus ir bendrai žmogaus teisių pažeidimas; primena, kad kolektyvinis asmenų išsiuntimas ir grąžinimas yra draudžiami pagal tarptautinę teisę;

54.  ragina už užsienio reikalų ir vystymosi politiką atsakingus asmenis užtikrinti, kad su asmenimis, kurie yra grąžinami į savo šalį, būtų tinkamai elgiamasi ir kad būtų užtikrinta jų neliečiamybė; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti papildomas programas siekiant užtikrinti, kad kilmės šalyse būtų įgyvendintos konkrečios paramos programos, apimančios profesinio mokymo priemones ir programas, kuriomis siekiama kurti ekonomines struktūras, įskaitant pradedančiąsias įmones ir mažąsias įmones, taip pat profesinės ir akademinės mainų programos su valstybėmis narėmis;

55.  pabrėžia, kad partnerystės susitarimais, pvz., judumo susitarimais, reikėtų užtikrinti, kad migrantai galėtų būti saugiai priimami tranzito ir kilmės šalyse visiškai su jų pagrindinėmis teisėmis suderinamu būdu; pabrėžia, kad Europos Parlamentas išsako aiškią poziciją dėl ES readmisijos ir judumo susitarimų sudarymo, kaip nustatyta Lisabonos sutartyje (SESV 79 straipsnio 3 dalis), ir konkrečiai nurodo, kad EP privalo iš anksto duoti savo sutikimą sudaryti asociacijos ir panašius susitarimus (SESV 218 straipsnio 6 dalies v punktas) ir kad jis turi būti nedelsiant ir išsamiai informuojamas visais procedūros etapais (SESV 218 straipsnio 10 dalis);

56.  primena Parlamento poziciją, pareikštą 2016 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje, kurioje išreiškiamas pageidavimas, kad pirmumas būtų teikiamas Sąjungos readmisijos susitarimams, o ne dvišaliams valstybių narių susitarimams su trečiosiomis šalimis; primena, kad neseniai buvo parengtas naujas Europos dokumentas dėl grąžinimo, ir pabrėžia, kad jo pripažinimas turėtų būti nuolat skatinamas naujuose readmisijos susitarimuose;

57.  palankiai vertina aukšto lygio dialogus, kuriuos veda Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai bei Komisija, o kai kuriais atvejais – ir valstybės narės visos ES vardu, kaip gerą ir veiksmingą praktiką, kuria skatinamas koordinavimas; pabrėžia, kad koordinavimo turėtų imtis Komisija ir EIVT; ragina Komisiją ir EIVT reguliariai informuoti Parlamentą apie šiuos dialogus ir pateikti tikslią praktinio Rabato ir Chartumo procesų bei prioritetinių iniciatyvų, dėl kurių susitarta Valetos aukščiausiojo lygio susitikime, įgyvendinimo ataskaitą; pakartoja, kad abipusė atsakomybė už ES ir trečiųjų šalių partnerystes yra pagrindinė Sąjungos migracijos politikos sėkmės sąlyga; apgailestauja dėl to, kad Komisijos, EIVT ir valstybių narių sudaryti priemonių rinkiniai prioritetinėms šalims, kaip naujojo partnerystės modelio dalis, nebuvo pristatyti Europos piliečių išrinktiems atstovams ir šie atstovai dėl minėtų rinkinių nediskutavo ir jų nepatvirtino; smerkia šį skaidrumo trūkumą ir reikalauja, kad įtraukti Parlamentą rengiant migracijos susitarimus ir sudaryti jam galimybes tikrinti, kaip jie įgyvendinami, nes tai turi padėti užtikrinti visapusišką pagarbą žmogaus teisėms, tarptautinei humanitarinei teisei ir ES sutartiniams įsipareigojimams vystymosi srityje;

58.  pažymi, kad siekiant įvykdyti Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslus būtina, kad ES ir šalys partnerės įtrauktų gerai valdomos migracijos dinamiką į savo atitinkamas darnaus vystymosi strategijas; todėl ragina Komisiją ir EIVT padėti tranzito šalims rengti migrantų integracijos strategijas ir kurti aukštus apsaugos standartus atitinkančias prieglobsčio sistemas;

59.  pabrėžia, kad ES parama ir bendradarbiavimas yra pritaikytas prie vystymosi ir augimo tikslų siekimo trečiosiose šalyse, taigi ir augimo skatinimo ES ir pagal SESV 208 straipsnį paramos vystymuisi tikslo – sumažinti ir galiausiai panaikinti skurdą trečiosiose šalyse, o ne skatinti jas bendradarbiauti neteisėtų migrantų readmisijos srityje ar siekiant priverstinai žmones atgrasyti nuo judėjimo arba sustabdyti jų srautus į Europą; primena, kad tiek donorai, tiek pagalbą gaunančių šalių vyriausybės privalo dirbti, kad pagerintų pagalbos veiksmingumą; pažymi, kad migracijos srautai yra tarptautinė tikrovė, kuri neturėtų tapti ES politikos trečiosiose šalyse įgyvendinimo rodikliu ir kad pasirašant susitarimus su trečiosiomis šalimis, kuriuose nustatomi ilgalaikiai uždaviniai, užmezgamos ilgalaikės partnerystės ir gerbiamos žmogaus teisės;

60.  pabrėžia, kad svarbu konsultuotis su pilietine visuomene visais Sąjungos išorės politikos klausimais, ypatingą dėmesį skiriant visapusiškam dalyvavimui, skaidrumui ir tinkamai informacijos sklaidai visais su migracija susijusių politikos priemonių ir procesų klausimais;

61.  ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su prieglobsčio prašytojų kilmės šalyse dirbančiomis NVO ir ekspertais siekiant nustatyti geriausius įmanomus pagalbos suteikimo pažeidžiamiausioje padėtyje atsidūrusiems atskiriems asmenims ir socialinėms grupėms būdus; ragina Komisiją įtraukti prieglobsčio prašytojų kilmės šalių NVO ir ekspertus, kad jie padėtų sukurti geriausiai veikiantį konflikto prevencijos mechanizmą ir priemones;

62.  pabrėžia, kad būtina išvengti pastangų dubliavimo ir pasiekti kuo didesnį pasaulinės pagalbos poveikį ir veiksmingumą, taip pat užtikrinti, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama vystymuisi, todėl ragina Komisiją palaikyti tvirtą dialogą su vietos ir tarptautinėmis NVO, pilietine visuomene, šalių partnerių vietos vyriausybėmis ir JT kuriant, įgyvendinant ir vertinant migracijos, priverstinio gyventojų perkėlimo ir pabėgėlių politiką;

63.  atkreipia dėmesį į tai, kad ketinama peržiūrėti vystomojo bendradarbiavimo programavimo dokumentus, siekiant pateikti nuomonę dėl naujų migracijos susitarimų; pabrėžia, kad ši peržiūra turi būti atliekama laikantis vystymosi veiksmingumo principų ir vedant dialogą su šalimis partnerėmis, Europos ir vietos pilietinės visuomenės organizacijomis ir privačiuoju sektoriumi; ragina Europos Parlamentą visapusiškai dalyvauti visuose peržiūros etapuose, įskaitant peržiūrint Europos plėtros fondo (EPF) programavimo dokumentus; ragina valstybes nares nuodugniai patikrinti savo paramą vystymuisi atsižvelgiant į įsipareigojimą skirti 0,7 poc. BNP, kad būtų pasiekti darnaus vystymosi tikslai;

64.  ragina rengti subalansuotas ES ir jos išorės partnerių diskusijas; rekomenduoja ES ir jos valstybėms narėms įsipareigoti užtikrinti didesnes teisėtos migracijos į ES galimybes, nesvarbu, ar migruojama siekiant gauti apsaugą, įsidarbinti ar mokytis, ar dėl šeimos susijungimo;

65.  ragina valstybes nares ir Komisiją imtis visų būtinų priemonių siekiant skatinti greitesnes, pigesnes ir saugesnes migrantų perlaidas į kilmės ir gavėjo šalis, įskaitant sandorio išlaidų sumažinimą, kaip nustatyta 2016 m. rugsėjo 19 d. Niujorko deklaracijoje dėl pabėgėlių ir migrantų;

66.  yra ypač susirūpinęs dėl besitęsiančio konflikto Sirijoje, per kurį smurtas prieš civilius gyventojus, išpuoliai prieš civilinę infrastruktūrą ir ligonines ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai per pastaruosius penketą metų lėmė pusės šalies gyventojų prievartinį perkėlimą; ragina ES ir valstybes nares tobulinti konfliktų prevencijos ir krizių valdymo priemones ir turi atlikti svarbesnį vaidmenį sprendžiant jos kaimynystėje, visų pirma Sirijoje, vykstančius konfliktus; išreiškia visapusišką paramą Sirijos kaimyninėms šalims, ir toliau reiškiančioms ypatingą solidarumą priimant milijonus pabėgėlių, nepaisydamos ribotų išteklių; primena, kad didžioji dalis šių pabėgėlių toliau gyvena skurdo sąlygomis, neturi jokių galimybių būti teisiškai pripažintais, naudotis sveikatos priežiūros ar švietimo sistemomis ar dalyvauti darbo rinkoje arba tokios jų galimybės yra ribotos; reiškia didelį susirūpinimą dėl 75 000 Jordanijos pasienio neoficialioje Rukbano stovykloje įstrigusių žmonių likimo ir humanitarinės padėties; ragina ES ir jos valstybes nares toliau tęsti ir pradėti bendradarbiavimą ir dialogą su Libanu ir Jordanija siekiant padidinti tarptautinių organizacijų ir Europos teikiamą finansinę paramą, taip pat kitomis priimančiosiomis šalimis siekiant užtikrinti, kad, pirma, pabėgėliams būtų sudarytos oraus gyvenimo sąlygos, galimybė naudotis pagrindinėmis paslaugomis ir suteiktos teisės nemokamai judėti ir įsidarbinti, ir, antra, kad lėšomis būtų pasiekti galutiniai tikslai; pabrėžia, kad šie veiksmai turėtų būti susieti su parama priimančiosioms bendruomenėms norint didinti jų ekonominį atsparumą;

67.  pažymi, kad įgyvendinus 2016 m. kovo 18 d. pasiektą valstybių narių ir Turkijos politinį susitarimą, žmonių srautai į pirmąsias su migrantų antplūdžiu susiduriančias valstybes nares sumažėjo; atkreipia dėmesį į susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su šiuo politiniu susitarimu, kuriuos viešai nurodė tarptautinės humanitarinės organizacijos, visų pirma tai pasakytina apie tarptautinės teisės ir žmogaus teisių laikymosi klausimus; yra susirūpinęs dėl padėties Turkijoje ir dėl poveikio, kurį turėtų jos pripažinimas saugia šalimi; pabrėžia, kad Turkijai taikomas vizų režimo panaikinimas turi būti suprantamas ne kaip apdovanojimas už bendradarbiavimą su ES migracijos srityje, bet kaip visų ES nustatytų griežtų kriterijų įgyvendinimo rezultatas; perspėja, kad šio modelio nereikėtų atkartoti kitose šalyse, nes būtina atsižvelgti į kiekvienos šalies ir regiono ypatumus;

68.  yra labai susirūpinęs dėl žmogaus teisių padėties Turkijoje, kurioje nuolat pažeidinėjamos pagrindinės teisės, pvz., žodžio ar susirinkimų laisvė, šalies pietryčių gyventojai patiria savo vyriausybės išpuolius, daugiau nei 30 000 valstybės tarnautojų buvo neteko darbo pateikus politinius kaltinimus ir kurioje institucijos uždarė daugiau nei 130 žiniasklaidos priemonių;

69.  apgailestauja, kad dėl konsultacijų ir skaidrumo nebuvimo rengiant neseniai pasirašytą Afganistano ir ES susitarimą dėl bendrų tolesnių veiksmų migracijos klausimais jame daugiausia dėmesio skirta readmisijos klausimams ir kad jame aptariamas neribotas Afganistano piliečių grąžinimas nenurodant, ar tai savanoriškas ar priverstinis grąžinimas; nerimauja dėl galimų pasekmių Afganistano prieglobsčio prašytojams, kurie 2016 m. sudaro antrą pagal dydį nacionalinę grupę, kurios nariai prašo suteikti prieglobstį ES; primena, kad asmenys gali būti grąžinami tik tinkamai apsvarsčius kiekvieno asmens bylą ir visapusiškai gerbiant jų teises, ir ragina ES ir valstybes nares skirti reikalingus išteklius siekiant pagreitinti dabartines administracines ir teismo procedūras;

70.  labai apgailestauja dėl to, kad ES ir jos valstybės narės, atsižvelgdamos į ES migracijos politikos sistemą ir atsakomuosius veiksmus į pabėgėlių judėjimą, nusprendė sudaryti tokius susitarimus su trečiosiomis šalimis, kuriais išvengiama pagal Bendrijos metodą taikomos parlamentinės kontrolės; taip pat ragina Komisiją nustatyti bent du kartus per metus taikomą visų su trečiosiomis šalimis pasirašytų politinių deklaracijų vertinimo mechanizmą siekiant įvertinti šių susitarimų tęstinumą arba sudarymą; pabrėžia, kad į visus tokius pagal migracijos ir pabėgėlių politiką sudarytus susitarimus reikia įtraukti su žmogaus teisėmis susijusias sąlygas;

71.  pabrėžia, kad ES politika Afrikos atžvilgiu yra vienas iš pagrindinių stabilumo ir vystymosi artimiausiais metais ir dešimtmečiais aspektų; mano, kad ES toliau turi skirti daug dėmesio šalims, kurių teritorija patenka į Sahelio regioną ir Somalio pusiasalį, taip pat nestabiliems regionams šio pusiasalio šiaurėje ir pietuose; atkreipia dėmesį į vystymosi, saugumo ir migracijos ryšį ir ragina glaudžiau bendradarbiauti konfliktų prevencijos ir valdymo srityje, taip pat šalinant pagrindines destabilizacijos, priverstinio gyventojų perkėlimo ir neteisėtos migracijos priežastis, didinti atsparumą, ekonomines galimybes ir lyčių lygybę ir užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams; mano, kad ES privalo atlikti pagrindinį vaidmenį stabilizuojant padėtį Libijoje ir stabdant daromus žmogaus teisių pažeidimus, nuo kurių kenčia Libijos gyventojai, pabėgėliai ir migrantai;

Tinkamos veiksmų priemonės

72.  pritaria Komisijos pasiūlymui dėl naujo ir ryžtingo Išorės investicijų plano siekiant mobilizuoti investicijas ES kaimynystės ir besivystančiose trečiosiose šalyse, kad jis būtų įgyvendintas visiškai skaidriai ir investicijomis būtų prisidedama prie sąlygų priimančioje šalyje gerinimo, neskatinant korupcijos ir blogo valdymo; atkreipia dėmesį į tai, kad pasiūlytas Europos darnaus vystymosi fondas bus iš dalies finansuojamas Europos plėtros fondo (EPF), vystomojo bendradarbiavimo priemonės (VBP) ir Europos kaimynystės priemonės (EKP) asignavimais, kurie iš oficialių vystymosi fondų pervedami privačiajam sektoriui skirtų investicijų forma; mano, kad parama privačiajam sektoriui trečiosiose šalyse, kartu puoselėjant gero valdymo ir gerosios verslo praktikos aplinką, turėtų būti pristatoma ne kaip nauja priemonė, bet toliau tobulinama; ragina Komisiją užtikrinti išorės finansavimo priemonių – pvz., VBP ir EPF – ir projektų darną siekiant sutelkti ES paramą ties prioritetais ir išvengti lėšų ir pastangų išsklaidymo; pabrėžia, kad reikia užtikrinti sisteminį papildomumą tiek pasirenkant remtinas politikos sritis, tiek finansiškai įgyvendinant pasirinkimus;

73.  pabrėžia, kad pagal EIP naujam Europos darnaus vystymosi fondui (EDVF) skirti 3,35 mlrd. EUR sudaro 5 proc. visų prieinamų EPF, VBP ir EKP lėšų, numatytų daugiametėje finansinėje programoje (DFP); ragina Komisiją pateikti daugiau informacijos apie šių lėšų paskirstymą ir tikėtiną poveikį ir nurodyti, kokia prielaida remdamasi ji tikisi, kad valstybės narės, išskyrus kitus donorus ir privačius partnerius, prisidės prie šio fondo skirdamos 44 mlrd. EUR, kai tam tikros valstybės narės dar turi sumokėti įnašus į dabartinius patikos fondus;

74.  rekomenduoja skirti pakankamai išteklių konkretiems tiksliniams veiksmams, kurių reikia imtis laikotarpiu, kai pabėgėliai ir šalies viduje perkelti asmenys gyvena laikinos apsaugos sąlygomis, ir visų kartų atstovams turi būti suteiktos visos galimybės tobulėti ir mokytis: vaikų ugdymas, jaunų suaugusiųjų profesinis mokymas ir darbas suaugusiesiems; mano, kad taip bus užtikrinama, jog atsiradus galimybei jiems grįžti namo, kilmės šalis galės pasikliauti naujų ir kuriančių jėgų postūmiu, o ne išsekusiais nuo beprasmio ir beviltiško laukimo žmonėmis;

75.  teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą dėl DFP tikslinimo, ypač siekiant ES biudžete numatyti daugiau lėšų krizių valdymo priemonėms; tikisi, kad vykdant pasiūlytą finansinių taisyklių peržiūrą padidės atskaitomybė ir pagerės patikimas finansų valdymas; pabrėžia, kad siekiant šalinti pagrindines migracijos srautų priežastis reikia taip pat remti trečiųjų šalių gebėjimų stiprinimą;

76.  pabrėžia, kad ES turi pati pasirūpinti priemonėmis, kurios yra būtinos jos tikslams pasiekti ir politikai įgyvendinti (SESV 311 straipsnis), nes be tinkamo finansavimo ES negali vykdyti funkcijų, kurių iš jos tikimasi, taip pat negali įvykdyti Europos žmonių lūkesčių; atkreipia dėmesį į neveikimo žmogiškąją, politinę ir ekonominę kainą; pažymi, kad daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio peržiūra (arba, vėliausiai, derybos dėl kitos DFP) – reikalinga proga persvarstyti išorės priemones, susijusias su migracija, taip pat padidinti ES biudžetą taip, kad būtų galima baigti taikyti ad hoc priemones ir atkurti biudžeto vieningumą; griežtai pabrėžia, kad labai svarbi kontrolė, kurią ir šiame sektoriuje turėtų vykdyti Europos Parlamentas; labai apgailestauja, kad Komisija nepasiūlė padidinti išorės veiksmams skirtų biudžeto lėšų, t. y. ir taip jau palyginti mažos išlaidų kategorijos, tačiau iš esmės tik perveda lėšas iš vystymosi priemonių į vadinamąsias migracijos valdymo priemones, taigi jas perkelia iš kitų prioritetų;

77.  pažymi, kad perorientavus ES išorės finansavimo priemones taip, kad jomis būtų remiamas saugumas, stiprinama taika, sprendžiami konfliktų, migracijos ir sienų valdymo klausimai, kyla naujų problemų, susijusių su pradiniais šių priemonių tikslais ir principais;

78.  pabrėžia, kad naujos ir pasikartojančios nelaimės ir pažeidžiamumo formos turi būti šalinamos ilgalaikėmis nuspėjamomis investicijomis ir užtikrinant atitiktį naujai tvariai vystymosi darbotvarkei, iš esmės skatinant humanitarinius, vystymosi, taikos kūrimo ir klimato kaitos subjektus bendrai vertinti riziką, rengti planus ir teikti finansavimą;

79.  mano, kad itin svarbu, jog teisinė valstybė ir kova su korupcija būtų pagrindiniai ES veiksmų aspektai kilmės šalyse; pabrėžia, kad svarbu vykdyti tinkamą trečiosioms šalims skirtų lėšų kontrolę, siekiant užtikrinti, kad jos tikrai būtų panaudotos numatytiems tikslams;

80.  pažymi, kad patikos fondų sukūrimas ir ad hoc priemonės, nors padeda mobilizuoti reikalingus išteklius ir suteikti greičio bei lankstumo ES veiksmams, taip pat kenkia vystymosi veiksmingumo principams, biudžeto vieningumui ir Parlamento, kaip biudžeto valdymo institucijos, valdžiai; todėl ragina suteikti Parlamentui didesnį priežiūros vaidmenį atsižvelgiant į šių priemonių naudojimą, įskaitant, bet neapsiribojant dalyvavimu iniciatyviniuose komitetuose; primena, kad patikos fondų veiksmingumą didele dalimi lemia valstybių narių pasirengimas prisidėti ir jų visapusiškas dalyvavimas; primygtinai prašo tokias priemones pavesti Parlamento priežiūrai ir ragina parengti jų įtraukimo į ES biudžetą ir į jos kompetencijos sritį gaires;

81.  primena, kad Valetos aukščiausiojo lygio susitikimo sprendimu įsteigtam Skubiosios pagalbos patikos fondui stabilumui didinti ir pagrindinėms neteisėtos migracijos priežastims Afrikoje šalinti turėtų būti skirta 3,6 mlrd. EUR; ragina valstybes nares šiam fondui skirti sumą, kuri atitiktų Europos Komisijos skirtą 1,8 mlrd. EUR sumą;

82.  ragina užtikrinti, kad patikos fondams galiotų įprastoms ES finansavimo priemonėms taikomos taisyklės ir reglamentai, susiję su skaidrumu, lygiomis partnerių galimybėmis ir gebėjimu laiku teikti partneriams nuspėjamą paramą;

83.  reiškia susirūpinimą, kad 2017 m. ES biudžeto projekte numatyta daugiau lėšų skirti migracijos srautų valdymui ar vidaus saugumo iniciatyvoms ir sumažinti išlaidas ES sanglaudos fondams ir pasauliniu lygmeniu vykdomiems veiksmams;

84.  ragina ES atidžiai ir sistemingai įvertinti finansuojamų veiksmų poveikį migracijai, priverstiniam gyventojų perkėlimui ir pabėgėliams ir tokį vertinimą grįsti kokybiniais humanitarinės pagalbos ir paramos vystymuisi rezultatais;

85.  pabrėžia, kad padėtimi vietoje pagrįsta tikslinga parama yra pagrindinis veiksmingos ir į rezultatus orientuotos politikos aspektas ir kad dėl tokios paramos reikėtų derėtis su trečiosiomis šalimis; ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti aiškius ir išmatuojamus tikslus, kurie būtų nuosekliai ir koordinuotai įgyvendinami pasitelkiant finansines priemones, įskaitant patikos fondus;

86.  palankiai vertina bendras saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijas, kaip antai EUCAP Sahel Niger ir EUNAVFOR MED operaciją SOPHIA, kurios turėtų būti toliau stiprinamos kaip ES išorės sienų apsaugos ir kovos su prekybos žmonėmis ir neteisėtu migrantų gabenimu priemonė; palankiai vertina NATO ir ES bendradarbiavimo iniciatyvas, kaip antai Europolo jungtinę operatyvinę grupę „Mare“, naudojamą žvalgybos duomenims kaupti, jais dalytis ir kovai su kontrabandininkais, kartu pabrėžia, kad visuotinis judumas turėtų būti laikomas ne grėsme, bet galimybe; šiomis aplinkybėmis primena, kad žmonių gelbėjimas jūroje ir migrantų teisių užtikrinimas turi būti svarbiausi prioritetai; rekomenduoja naudoti BSGP priemones ankstyvam perspėjimui (prognozavimui), tarpininkavimui ir konfliktų sprendimui, kartu pabrėžia, kad konfliktų aplinkybėmis svarbu kuo anksčiau pradėti planuoti ilgalaikius sprendimus;

87.  primena JT ir ES strateginę partnerystę taikos palaikymo ir krizių valdymo srityje ir jos 2015–2018 m. prioritetus, dėl kurių susitarta 2015 m. kovo mėn.; ragina ES dirbti toliau siekiant atsižvelgti į svarbų kitų organizacijų ir šalių vaidmenį ir sudaryti palankias sąlygas valstybių narių indėliui; apgailestauja dėl to, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime taikos palaikymo klausimu tik 11 iš 28 ES valstybių narių prisiėmė įsipareigojimus; ragina ES valstybes nares gerokai padidinti savo karinę ir policijos pagalbą JT taikos palaikymo misijoms;

88.  palankiai vertina ir remia Europos investicijų banko iniciatyvas palaikyti ekonominį atsparumą pietinėse ES kaimynystės šalyse ir Vakarų Balkanų regione šiuo tikslu įgyvendinant projektus, kurie padeda kurti darbo vietas, didinti ekonominį atsparumą ir mažinti skurdą, kaip nustatyta Europos Sąjungos išorės politikos srityse;

89.  ragina Komisiją ir EIVT kuo anksčiau pateikti Parlamentui ir visuomenei išsamią įvairių finansavimo priemonių ir programų – ir jų visų derėjimo su valstybių narių programomis – apžvalgą 16 prioritetinių šalių(6), su kuriomis ES plėtoja aukšto lygio dialogus migracijos klausimais ir pagal visuotinį požiūrį į migraciją ir judumą; yra labai susirūpinęs dėl atrinktų 16 prioritetinių šalių, nes jose veikia represiniai režimai, kurie patys savaime yra pagrindinė pabėgėlių srauto iš šių šalių priežastis; primena, kad visuotinis požiūris į migraciją ir judumą ir toliau yra ES išorės migracijos ir prieglobsčio politikos visa apimanti programa, tačiau pažymi, kad pagal naujausias politikos iniciatyvas į ją atsižvelgta tik ribotai, ir ragina išaiškinti visuotinio požiūrio į migraciją ir judumą aktualumą dabartinėmis aplinkybėmis, taip pat remiantis TMO rekomendacijomis peržiūrėti visuotinį požiūrį į migraciją ir judumą;

90.  palankiai vertina Europos ryšių palaikymo pareigūnų migracijos klausimais skyrimą į prioritetines šalis kaip pirmąjį žingsnį siekiant stiprinti ES bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis migracijos srityje; rekomenduoja stiprinti ES delegacijų personalą, atsakingą už teisingumą ir vidaus reikalus, suteikiant aiškius įgaliojimus plėtoti bendradarbiavimą valstybėse narėse;

91.  pabrėžia, kad, užuot toliau laikiusis centralizuoto valdymo iš Briuselio požiūrio, reikia nustatyti decentralizuotą požiūrį geriau išnaudojant ES delegacijas, kurios per labai trumpą laiką tapo labai vertingais įrankiais, ir nustatant lankstesnį ir trumpesnį programavimo laikotarpį, visų pirma šalių, kurioms kyla rizika, atžvilgiu; ragina paskirti regioninius koordinatorius, kurie turėtų įgaliojimus imtis vadovaujamo vaidmens vystymosi ir bendradarbiavimo ir išorės santykių srityje, siekiant užtikrinti nuoseklų požiūrį, pagrįstą realia padėtimi vietoje;

92.  rekomenduoja skatinti ES remiamas informavimo kampanijas trečiosiose šalyse siekiant informuoti piliečius apie jų judumo teises ir pareigas ir įspėti juos apie riziką, visų pirma susijusią su tarpininkais ir prekiautojais žmonėmis, su kuria jie galėtų susidurti keliaudami, taip siekiant palengvinti informacija pagrįstų sprendimų priėmimą;

93.  reikalauja, kad dvynių programos ir TAIEX veiksmai būtų geriau išnaudojami siekiant ne tik keistis gerąja patirtimi ir rengti mokymo kursus, bet ir vystymo bei bendradarbiavimo tikslais, daugiausia dėmesio skiriant spaudimą patiriančioms šalims;

o
o   o

94.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, 16 prioritetinių šalių, nurodytų naujame partnerystės su trečiosiomis šalimis modelyje pagal Europos migracijos darbotvarkę, vyriausybėms ir pilietinės visuomenės organizacijoms, atstovaujančioms migrantams ir pabėgėliams ir dirbančioms su jais.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0272.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0073.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0102.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0337.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0404.
(6) Etiopija, Eritrėja, Malis, Nigeris, Nigerija, Senegalas, Somalis, Sudanas, Gana, Dramblio Kaulo Krantas, Alžyras, Marokas, Tunisas, Afganistanas, Bangladešas ir Pakistanas.

Teisinė informacija - Privatumo politika