Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2017/2193(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0312/2017

Pateikti tekstai :

A8-0312/2017

Debatai :

PV 25/10/2017 - 15
CRE 25/10/2017 - 15

Balsavimas :

PV 26/10/2017 - 10.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0420

Priimti tekstai
PDF 351kWORD 51k
Ketvirtadienis, 2017 m. spalio 26 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Prekybos derybų su Naująja Zelandija įgaliojimai
P8_TA(2017)0420A8-0312/2017

2017 m. spalio 26 d. Europos Parlamento rezoliucija su Parlamento rekomendacija Tarybai dėl siūlomų prekybos derybų su Naująja Zelandija įgaliojimų (2017/2193(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko Jean-Claude’o Junckerio, Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko ir Naujosios Zelandijos ministro pirmininko Johno Key 2015 m. spalio 29 d. bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į ES ir Naujosios Zelandijos 2007 m. rugsėjo 21 d. bendrą deklaraciją dėl santykių ir bendradarbiavimo ir į 2016 m. spalio 5 d. pasirašytą ES ir Naujosios Zelandijos partnerystės susitarimą dėl santykių ir bendradarbiavimo (angl. PARC),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 14 d. paskelbtą Komisijos prekybos dokumentų rinkinį, kuriame Komisija įsipareigojo viešai skelbti visus būsimus prekybos derybų įgaliojimus,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 3 d. pasirašytą ES ir Naujosios Zelandijos susitarimą dėl bendradarbiavimo ir savitarpio administracinės pagalbos muitinės veiklos srityje,

–  atsižvelgdamas į kitus ES ir Naujosios Zelandijos dvišalius susitarimus, ypač į Susitarimą dėl sanitarinių priemonių, taikomą prekybai gyvais gyvūnais ir gyvūninės kilmės produktais, ir Susitarimą dėl atitikties vertinimo abipusio pripažinimo,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas ir ypač į savo 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl derybų dėl laisvosios prekybos susitarimo (LPS) su Australija ir Naująja Zelandija pradžios(1) ir į 2012 m. rugsėjo 12 d. teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Naujosios Zelandijos susitarimo, kuriuo iš dalies keičiamas susitarimas dėl abipusio pripažinimo, sudarymo projekto(2),

–  atsižvelgdamas į komunikatą, paskelbtą po 2014 m. lapkričio 15–16 d. Brisbane vykusio G20 valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo,

–  atsižvelgdamas į Pirmininko H. Van Rompuy’aus, Pirmininko J. M. Barroso ir Ministro Pirmininko J. Key’aus 2014 m. kovo 25 d. bendrą pareiškimą dėl Naujosios Zelandijos ir Europos Sąjungos partnerystės stiprinimo,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nuomonę Nr. 2/15 dėl Sąjungos kompetencijos pasirašyti ir sudaryti laisvosios prekybos susitarimą su Singapūru(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 15 d. Komisijos paskelbtą tyrimą, kuriame analizuojamas būsimųjų prekybos susitarimų ilgalaikis poveikis žemės ūkio maisto produktų sektoriui,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto pranešimo projektą dėl skaitmeninės prekybos strategijos (2017/2065(INI)),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 3 dalį ir 218 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę (A8-0312/2017),

A.  kadangi ES ir Naujoji Zelandija kartu sprendžia bendras problemas įvairiose srityse ir bendradarbiauja daugelyje tarptautinių forumų, įskaitant daugiašalius forumus prekybos politikos klausimais;

B.  kadangi 2015 m. ES buvo antra pagal dydį (po Australijos) Naujosios Zelandijos prekybos partnerė ir prekybos prekėmis tarp ES ir Naujosios Zelandijos mastas siekė 8.1 mlrd. EUR, o prekybos paslaugomis mastas siekė 4,3 mlrd. EUR;

C.  kadangi nuo 2015 m. ES tiesioginės užsienio investicijos Naujojoje Zelandijoje sudarė beveik 10 mlrd. EUR;

D.  kadangi Naujoji Zelandija yra Sutarties dėl viešųjų pirkimų šalis;

E.  kadangi 2014 m. liepos 30 d. ES užbaigė derybas dėl ES ir Naujosios Zelandijos partnerystės susitarimo dėl santykių ir bendradarbiavimo (angl. PARC);

F.  kadangi per šias derybas ypač pažeidžiamais sektoriais laikytini ES žemės ūkio ir tam tikrų žemės ūkio produktų, kaip antai jautienos ir avienos, pieno produktų, grūdinių kultūrų ir cukraus – įskaitant tam tikrų rūšių cukrų – sektoriai;

G.  kadangi Naujoji Zelandija yra pirmoji pagal dydį pasaulyje sviesto eksportuotoja ir antra pagal dydį pieno miltelių eksportuotoja, ji taip pat užima svarbią vietą pasaulinėje kitų pieno produktų ir galvijenos ir avienos eksporto rinkoje;

H.  kadangi ES ir Naujoji Zelandija dalyvauja daugiašalėse derybose, kuriomis siekiama labiau liberalizuoti prekybą aplinkosaugos prekėmis (Susitarimas dėl aplinkosaugos prekių) ir prekybą paslaugomis (prekybos paslaugomis susitarimas TISA);

I.  kadangi ES atkreipia dėmesį į tinkamą asmens duomenų apsaugą Naujojoje Zelandijoje;

J.  kadangi Naujoji Zelandija yra Partnerystės abipus Ramiojo vandenyno (angl. TPP), dėl kurios neseniai baigta derėtis ir kurios ateitis neaiški, ir vykstančių derybų dėl regioninės išsamios ekonominės partnerystės (angl. RCEP) Rytų Azijoje, kuri vienija svarbiausius jos prekybos partnerius, šalis; kadangi Naujoji Zelandija taiko laisvosios prekybos susitarimą su Kinija nuo 2008 m.;

K.  kadangi Partnerystės abipus Ramiojo vandenyno pagrindu Naujoji Zelandija yra tvirtai įsipareigojusi skatinti ilgalaikį tam tikrų rūšių išsaugojimą ir kovoti su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais taikant griežtesnes išsaugojimo priemones ir kadangi ji taip pat yra nustačiusi reikalavimus, susijusius su veiksmingu aplinkos apsaugos užtikrinimu ir dalyvavimu įgyvendinant tvirtesnį regioninį bendradarbiavimą; kadangi tokie įsipareigojimai turėtų būti ES ir Naujosios Zelandijos laisvosios prekybos susitarimo lyginamasis standartas;

L.  kadangi Naujoji Zelandija – viena seniausių ir artimiausių ES partnerių, su kuria mus sieja bendros vertybės ir įsipareigojimas skatinti gerovę ir saugumą vadovaujantis visuotine taisyklėmis pagrįsta sistema;

M.  kadangi Naujoji Zelandija ratifikavo ir įgyvendino pagrindinius tarptautinius žmogaus, socialinių ir darbuotojų teisių ir aplinkos apsaugos paktus ir visapusiškai laikosi teisinės valstybės principo;

N.  kadangi Naujoji Zelandija yra viena iš vos šešių PPO narių, vis dar neturinčių lengvatinio patekimo į ES rinką ar nevedančių derybų, kad jį turėtų;

O.  kadangi 2015 m. spalio 29 d. paskelbus bendrą pareiškimą buvo pradėta nustatyti bendradarbiavimo apimtis siekiant ištirti, ar įmanoma pradėti derybas dėl laisvosios prekybos susitarimo tarp ES ir Naujosios Zelandijos ir ar abi šalys to siekia; kadangi bendradarbiavimo apimtis jau nustatyta;

P.  kadangi Parlamentas turės nuspręsti, ar pritarti galimam ES ir Naujosios Zelandijos laisvosios prekybos susitarimui;

Strateginis, politinis ir ekonominis kontekstas

1.  pabrėžia ES ir Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalių santykių stiprinimo svarbą, be kita ko, Europos ekonomikos augimo skatinimui ir akcentuoja, kad tai turėtų atsispindėti ES prekybos politikoje; pripažįsta, kad Naujajai Zelandijai skirta pagrindinė šios strategijos dalis ir kad prekybos santykių plėtojimas ir stiprinimas gali padėti pasiekti šį tikslą;

2.  palankiai vertina tvirtą ir nuoseklų Naujosios Zelandijos įsipareigojimą vykdyti daugiašalę prekybos darbotvarkę;

3.  mano, kad visas Sąjungos dvišalių ir regioninių bendradarbiavimo strategijų potencialas gali būti panaudotas tik įgyvendinant taisyklėmis ir vertybėmis grindžiamą prekybą ir kad esminė šių strategijų dalis yra itin kokybiško, plataus užmojo, subalansuoto ir teisingo LPS su Naująja Zelandija sudarymas abipusiškumo ir abipusės naudos dvasia ir jokiomis aplinkybėmis nepakertant užmojo pažangos siekti daugiašaliu pagrindu arba įgyvendinti jau sudarytus daugiašalius ir dvišalius susitarimus; mano, kad gilesnis dvišalis bendradarbiavimas gali tapti tarpiniu žingsniu siekiant tolesnio daugiašalio ir keliašalio bendradarbiavimo;

4.  mano, kad derybos dėl modernių, išsamių, plataus užmojo, subalansuotų, sąžiningų ir visapusiškų LPS yra tinkamas būdas dvišalei partnerystei plėtoti ir jau esamiems brandiems dvišaliams prekybos ir investicijų ryšiams toliau stiprinti; laikosi nuomonės, kad šios derybos galėtų būti naujos kartos LPS pavyzdys pabrėžiant, kad svarbu dar labiau plėsti užmojus ir šiuolaikiško LPS sampratos ribas atsižvelgiant į itin išvystytą Naujosios Zelandijos ekonomiką ir reglamentavimo aplinką;

5.  pabrėžia, kad ES ir Naujoji Zelandija užima priešakines pozicijas tarptautinėje arenoje aplinkos tvarumo politikos srityje, todėl turi galimybę vesti derybas ir įgyvendinti labai plačių užmojų nuostatas, susijusias su darniu vystymusi;

6.  įspėja dėl pavojaus, kad susitarimo dėl žemės ūkio nuostatos gali būti nepalankios Europos Sąjungai, ir žemės ūkiu gali būti bandoma naudotis kaip derybų įrankiu siekiant padidinti Europos Sąjungos galimybes patekti į Australijos pramonės produktų ir paslaugų rinką;

Bendradarbiavimo apimties nustatymas

7.  pažymi, kad ir Komisija, ir Naujosios Zelandijos vyriausybė yra patenkintos, kad 2017 m. kovo 7 d. buvo nustatyta bendradarbiavimo apimtis;

8.  teigiamai vertina tai, jog Komisija laiku baigė ir paskelbė poveikio vertinimą, atliktą siekiant išsamiai apžvelgti galimus laimėjimus ir praradimus, kuriuos lemtų tvirtesni ES ir Naujosios Zelandijos santykiai prekybos ir investicijų srityse, siekiant naudos abiejų šalių gyventojams ir įmonėms – taip pat ir atokiausiuose regionuose bei užjūrio šalyse ir teritorijose – kartu ypatingą dėmesį skiriant socialiniam ir aplinkosauginiam poveikiui, įskaitant ES darbo rinką, bei numatyti poveikį, kurį prekybos ir investicijų iš Naujosios Zelandijos srautams gali daryti „Brexit“, bei į jį atsižvelgti, visų pirma rengiantis pasikeisti pasiūlymais ir apskaičiuoti kvotas;

Derybų įgaliojimai

9.  ragina Tarybą įgalioti Komisiją pradėti derybas dėl prekybos ir investicijų susitarimo su Naująja Zelandija remiantis tyrimo taikymo sričiai apibrėžti išvadomis, šioje rezoliucijoje išdėstytomis rekomendacijomis, poveikio vertinimu ir aiškiais tikslais;

10.  ragina Tarybą savo sprendime dėl derybinių nurodymų visapusiškai paisyti kompetencijų paskirstymo ES ir jos valstybėms narėms, kaip savo 2017 m. gegužės 16 d. nuomonėje Nr. 2/15 yra pažymėjęs ESTT;

11.  ragina Komisiją ir Tarybą kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl bendrosios būsimos prekybos susitarimų struktūros atsižvelgiant į ESTT nuomonę Nr. 2/15 dėl ES ir Singapūro LPS ir aiškiai skirti prekybos ir tiesioginių užsienio investicijų (TUI) liberalizavimo susitarimą, į kurį įtraukiami tik ES išimtinei kompetencijai priskirtini klausimai, ir galimą antrąjį susitarimą, kuris apima klausimus, susijusius su kompetencija, kuria dalijamasi su valstybėmis narėmis; pabrėžia, kad toks skirtumas turėtų poveikio parlamentinio ratifikavimo procesui ir kad dėl to neturėtų būti apeinami nacionaliniai demokratiniai procesai, nes tai demokratinio atsakomybės delegavimo remiantis ES sutartimis klausimas; reikalauja, kad EP aktyviai dalyvautų visose vykstančiose ir būsimose derybose dėl laisvosios prekybos susitarimo visais proceso etapais;

12.  ragina Komisiją, teikiant galutinius susitarimus pasirašyti ir sudaryti, ir Tarybą, priimant sprendimą dėl pasirašymo ir susitarimo sudarymo, visapusiškai atsižvelgti į ES ir jos valstybių narių kompetencijų paskirstymą;

13.  ragina Komisiją vykdyti derybas kuo skaidriau, nepakenkiant Sąjungos derybinei pozicijai, užtikrinant bent per derybas su JAV dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės užtikrintą skaidrumo ir viešųjų konsultacijų lygų palaikant nuolatinį dialogą su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene bei visapusiškai paisyti per kitas derybas nusistovėjusios geriausios praktikos; teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą paskelbti visas savo rekomendacijas dėl derybinių nurodymų, susijusių su prekybos susitarimais, ir mano, kad tai teigiamas precedentas; ragina Tarybą imti pavyzdį ir paskelbti derybinius nurodymus iš karto, kai tik jie bus priimti;

14.  pabrėžia, kad LPS privalo leisti pagerinti patekimą į rinką ir pagerinti prekybą vietoje, kurti tinkamas darbo vietas, užtikrinti lyčių lygybę abiejų šalių piliečių naudai, skatinti darnų vystymąsi, ES standartų laikymąsi, visuotinės svarbos paslaugų apsaugą ir demokratinių procedūrų paisymą, kartu didinant ES eksporto galimybes;

15.  pabrėžia, kad plataus užmojo susitarimas, turi būti sprendžiami konstruktyviai, investicijų, prekybos prekėmis ir paslaugomis (remiantis naujausia Europos Parlamento rekomendacijomis dėl politinės erdvės ir jautrių sektorių), muitinės ir prekybos lengvinimo, duomenų apsaugos, elektroninės prekybos ir skaitmeninių technologijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų rėmimas, viešųjų pirkimų, energetikos, valstybės įmonių, konkurencijos, tvaraus vystymosi, reguliavimo klausimai, pvz., aukštos kokybės sanitarijos ir fitosanitarijos standartų ir kitų normų, žemės ūkio ir maisto produktų nesusilpninant aukštus ES standartus, pagrįstus ir įgyvendinamus įsipareigojimus dėl darbo ir aplinkos apsaugos standartų, ir kovoti su mokesčių vengimu ir korupcija ir neperžengti Sąjungos išimtinės kompetencijos sričiai, o ypač atsižvelgiant į labai mažų įmonių ir MVĮ poreikius;

16.  ragina Tarybą derybiniuose nurodymuose aiškiai pripažinti kitos šalies įsipareigojimus čiabuvių tautoms;

17.  pabrėžia, kad ES pirmauja pasaulyje gyvūnų gerovės politikos pažangos srityje ir kad atsižvelgiant į tai, kad ES ir Naujosios Zelandijos laisvosios prekybos susitarimas darys poveikį milijonams ūkinių gyvūnų, Komisija turi užtikrinti, kad šalys tvirtai įsipareigotų gerinti ūkinių gyvūnų gerovę ir apsaugą;

18.  pabrėžia, kad neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais daro didelį poveikį aplinkai ir ekonominį bei socialinį poveikį ir kad plataus užmojo susitarimu turi būti skatinama išsaugoti visas laukinių gyvūnų ir augalų rūšis ir jų buveines ir tvirtai kovoti su neteisėtu laukinių gyvūnų ir augalų paėmimu, prekyba jais ir jų pervežimu;

19.  pabrėžia, kad netinkamas žuvininkystės valdymas ir neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba gali daryti didelį neigiamą poveikį prekybai, vystymusi ir aplinkai ir kad šalys turi prisiimti svarbius įsipareigojimus saugoti ryklius, rajas, vėžlius ir jūrų žinduolius ir užkirsti kelią peržvejojimui, pertekliniams pajėgumams ir NNN žvejybai;

20.  pabrėžia, jog siekiant, kad LPS iš tiesų būtų naudingas ES ekonomikai, į derybinius nurodymus turėtų būti įtraukti šie aspektai:

   a) prekybos prekėmis ir paslaugomis liberalizavimas ir realios abiems šalims suteikiamos galimybės patekti į viena kitos prekių ir paslaugų rinką panaikinant nereikalingas reglamentavimo kliūtis, tuo pačiu užtikrinant, kad jokiomis susitarimo nuostatomis vienai iš šalių nebūtų draudžiama imtis proporcingų veiksmų reglamentavimo srityje, siekiant teisėtų politikos tikslų; šiuo susitarimu i) susitarimo šalims negali būti draudžiama nustatyti, reguliuoti, teikti ir remti visuotinės svarbos paslaugas ir turi būti numatytos tikslios nuostatos šiuo klausimu; ii) juo negali būti reikalaujama nei jokio sektoriaus privatizavimo, nei vyriausybėms draudžiama plėsti visuomenei teikiamų paslaugų spektrą; iii) juo vyriausybėms negali būti draudžiama susigrąžinti tų paslaugų, kurias vyriausybės anksčiau nusprendė privatizuoti, pvz., vandens, švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų, valstybės kontrolę, arba sumažinti aukštų ES sveikatos, maisto, vartotojų, aplinkos, darbo ir saugos standartų ar apriboti viešąjį finansavimą meno ir kultūros, švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų srityse, kaip tai buvo daroma ankstesniais prekybos susitarimais; reikėtų prisiimti įsipareigojimus, pagrįstus Bendruoju susitarimu dėl prekybos paslaugomis (GATS); šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad reikia išsaugoti Europos gamintojams taikomus standartus;
   b) kai į susitarimą gali būti įtrauktas skyrius dėl vidaus reglamentavimo, derybininkus neprivalo įtraukti jokių būtinumo testų;
   c) įsipareigojimai dėl antidempingo ir kompensacinių priemonių, kurios viršija PPO taisykles šioje srityje, galimai neįtraukiant jų taikymo, kai įgyvendinti pakankami bendri konkurencijos standartai ir vyksta bendradarbiavimas;
   d) nereikalingų netarifinių kliūčių mažinimas ir, kai įmanoma ir naudinga abiem šalims, savanoriškas bendradarbiavimo reguliavimo srityje dialogų stiprinimas ir plėtojimas, nevaržant kiekvienos susitarimo šalies galimybių vykdyti savo reglamentavimo, teisėkūros ir politinę veiklą, atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiaujant reguliavimo srityje turi būti siekiama padėti valdyti pasaulio ekonomiką intensyvinant konvergenciją ir bendradarbiavimą tarptautinių standartų ir reguliavimo derinimo srityse, pvz., priimant ir įgyvendinant standartus, kuriuos nustatė JT Europos ekonomikos komisija (JT EEK), ir kartu užtikrinant aukščiausio lygio vartotojų (pvz., maisto saugos), aplinkos (pvz., gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos), socialinę ir darbo apsaugą;
   e) didelės lengvatos viešųjų pirkimų srityje visais valdžios lygmenimis, įskaitant valstybei priklausančias įmones ir ypatingų ar išskirtinių teisių turinčias įmones, kuriomis Europos bendrovėms būtų užtikrinta galimybė patekti į rinką strateginiuose sektoriuose ir tokio pat lygio atvirumas, kaip ES viešųjų pirkimų rinkose, atsižvelgiant į tai, kad supaprastintos procedūros ir skaidrumas, užtikrinami konkursų dalyviams, įskaitant dalyvius iš kitų šalių, taip pat gali būti veiksmingos kovos su korupcija ir vientisumo skatinimo priemonės viešojo administravimo srityje, taip pat jomis mokesčių mokėtojams gali būti teikiama ekonominė nauda, susijusi su tiekimo kokybe, veiksmingumu, efektyvumu ir atskaitomybe; garantijos, kad sudarant viešųjų pirkimų sutartis būtų taikomi ekologiniai ir socialiniai kriterijai;
   f) atskiras skyrius, kuriame būtų atsižvelgiama į labai mažų įmonių ir MVĮ poreikius ir interesus, susijusius su lengvesnio patekimo į rinką klausimais, įskaitant (tačiau ne tik) didesnį techninių standartų suderinamumą ir supaprastintas muitinės procedūras, siekiant sudaryti konkrečias verslo galimybes ir skatinti tų įmonių tarptautinimą;
   g) atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomonę 2/15 dėl ES ir Singapūro LPS, kad prekyba ir darnus vystymasis ES išimtinei kompetencijai ir kad darnus vystymasis yra neatsiejama ES bendros prekybos politikos dalis, griežtas ir plataus užmojo darnaus vystymosi skyrius būtinai turėtų būti įtrauktas į bet kokį galimą susitarimą; nuostatos dėl veiksmingų dialogo, stebėsenos ir bendradarbiavimo priemonių, įskaitant privalomas ir įgyvendinamas nuostatas, kurioms būtų taikomi tinkami ir veiksmingi ginčų sprendimo mechanizmai ir pagal kurias, be įvairių vykdymo užtikrinimo metodų, būtų numatytas sankcijomis pagrįstas mechanizmas ir būtų sudarytos sąlygos tinkamai dalyvauti socialiniams partneriams ir pilietinei visuomenei bei glaudžiai bendradarbiauti su atitinkamų tarptautinių organizacijų ekspertais; šio skyriaus nuostatos dėl darbo ir prekybos aplinkos apsaugos aspektų bei darnaus vystymosi svarbos prekybos ir investicijų kontekste, kurios apima nuostatas, kuriomis skatinamas atitinkamų tarptautiniu lygmeniu priimtų principų ir taisyklių, pvz., pagrindinių darbo standartų, keturių prioritetinių TDO su valdymu susijusių konvencijų ir daugiašalių aplinkos apsaugos susitarimų, įskaitant susijusius su klimato kaita, laikymasis ir veiksmingas įgyvendinimas;
   h) reikalavimas, kad šalys skatintų įmonių socialinę atsakomybę, be kita ko, atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintas priemones, ir EBPO tam tikriems sektoriams skirtų gairių ir JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų laikymasis;
   i) išsamios nuostatos dėl investicijų liberalizavimo Sąjungos kompetencijos ribose, kuriose būtų atsižvelgta į naujausius politikos pokyčius, pvz., 2017 m. gegužės 16 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomonę Nr. 2/15 dėl ES ir Singapūro LPS;
   j) griežtos ir vykdytinos priemonės, apimančios intelektinės nuosavybės teisių pripažinimą ir apsaugą, įskaitant vynų ir spiritinių gėrimų bei kitų žemės ūkio ir maisto produktų geografines nuorodas (GN); supaprastintos muitinės procedūros ir paprastos ir lanksčios kilmės taisyklės, tinkamos sudėtingoms pasaulinėms vertės grandinėms (PVG), be kita ko, didinant jų skaidrumą ir atskaitomybę ir, kai įmanoma, taikant daugiašales kilmės taisykles ir kitais atvejais – nesudėtingas kilmės taisykles, pvz., tarifo subpozicijos pokytį;
   k) subalansuoti ir plataus užmojo rezultatai žemės ūkio ir žuvininkystės skyriuose, kuriuos taikant būtų galima paskatinti konkurencingumą ir kurie būtų naudingi ir vartotojams, ir gamintojams, tik jei juose būtų tinkamai atsižvelgiama į visų Europos gamintojų ir vartotojų interesus, atsižvelgiant į tai, kad yra daug pažeidžiamų žemės ūkio produktų, kuriems turėtų būti taikomas atitinkamas režimas, pvz., taikant tarifines kvotas arba taikant atitinkamus pereinamuosius laikotarpius, tinkamai atsižvelgiant į bendrą prekybos susitarimų žemės ūkio srityje poveikį ir į derybų sritį neįtraukiant pažeidžiamiausių sektorių; įtraukiama tinkama naudoti, veiksminga, tinkama ir greitai pritaikoma dvišalė apsaugos sąlyga, kuria suteikiama galimybė laikinai sustabdyti lengvatų taikymą, jeigu dėl prekybos susitarimo įsigaliojimo importo padidėjimas darytų arba galėtų daryti didelę žalą pažeidžiamiems sektoriams;
   l) plataus užmojo nuostatos, kuriomis sudaromos galimybės skaitmeninei ekosistemai visapusiškai veikti ir skatinami tarpvalstybiniai duomenų srautai, įskaitant tokius principus kaip sąžininga konkurencija ir plataus užmojo tarpvalstybinio duomenų perdavimo taisykles, ir kurios nedaro poveikio esamoms ir būsimoms ES duomenų apsaugos ir privatumo taisyklėms, atsižvelgiant į tai, kad duomenų srautai yra labai svarbi paslaugų ekonomikos varomoji jėga ir pagrindinis pasaulinių vertės grandinių elementas tradicinės gamybos įmonių atveju, todėl privalomi vietos nustatymo reikalavimai turėtų būti kuo labiau apriboti; duomenų apsauga ir privatumas nėra prekybos kliūtys, bet pagrindinės teisės, įtvirtintos ES sutarties 39 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose;
   m) konkrečios ir nedviprasmiškos nuostatos dėl užjūrio šalims ir teritorijoms (UŠT) ir atokiausiems regionams (OR) taikomo režimo, siekiant užtikrinti, kad šių derybų metu būtų tinkamai atsižvelgiama į jų konkrečius interesus;

21.  ragina Komisiją užtikrinti apsaugą žemės ūkio gaminių ženklinimo, atsekamumo ir tikros kilmės požiūriu, kaip esminį subalansuoto susitarimo elementą, kad vartotojams nebūtų sudaromas neteisingas ar klaidingas įspūdis;

22.  atkreipia dėmesį į Europos bendrosios rinkos ir Naujosios Zelandijos rinkos dydžio skirtumą – į jį būtina atsižvelgti galimame dviejų valstybių LPS;

Parlamento vaidmuo

23.  pabrėžia, kad remiantis Teisingumo Teismo nuomone 2/15 dėl ES ir Singapūro LPS, Parlamentas turėtų atlikti didesnį vaidmenį visais derybų dėl ES LPS etapais nuo įgaliojimų patvirtinimo iki galutinio susitarimo sudarymo; laukia derybų su Naująja Zelandija pradžios, ketina jas atidžiai stebėti ir prisidėti prie sėkmingo jų užbaigimo; primena Komisijai pareigą nedelsiant ir visapusiškai informuoti Parlamentą visais derybų etapais (prieš derybų raundus ir po jų); įsipareigoja išnagrinėti teisėkūros ir reguliavimo klausimus, kurių gali kilti vykstant deryboms ir sudarant būsimą susitarimą, nepažeidžiant savo, kaip vienos iš teisėkūros institucijų, prerogatyvų; pakartoja pagrindinį savo įsipareigojimą atstovauti ES piliečiams ir laukia, kol derybų procese galės sudaryti galimybes įtraukioms ir atviroms diskusijoms;

24.  primena, kad, kaip numatyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo, Parlamento bus paprašyta pritarti būsimam susitarimui ir todėl į jo poziciją reikėtų tinkamai atsižvelgti visais etapais; ragina Komisiją ir Tarybą prašyti Parlamento pritarimo susitarimui iki jo taikymo pradžios, sykiu taip pat integruojant šią praktiką į tarpinstitucinį susitarimą;

25.  primena, kad Parlamentas stebės būsimo susitarimo įgyvendinimą;

o
o   o

26.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, taip pat susipažinti Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Naujosios Zelandijos vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0064.
(2) OL C 353 E, 2013 12 3, p. 210.
(3) ECLI:ES:C:2017:376.

Teisinis pranešimas - Privatumo politika