Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 32-ąją metinę ES teisės taikymo stebėjimo ataskaitą (2014 m.) (COM(2015)0329),

–  atsižvelgdamas į 33-ąją metinę ES teisės taikymo stebėjimo ataskaitą (2015 m.) (COM(2016)0463),

–  atsižvelgdamas į Komisijos parengtą „EU Pilot“ vertinimo ataskaitą“ (COM(2010)0070),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 6 d. rezoliuciją „Sąjungos teisės taikymo stebėsena: 2014 m. metinė ataskaita“(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos „Antrąją „EU Pilot“ vertinimo ataskaitą“ (COM(2011)0930),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 20 d. Komisijos komunikatą dėl santykių su skundų dėl Bendrijos teisės pažeidimų teikėju (COM(2002)0141),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 2 d. Komisijos komunikatą „Santykių su skundų dėl Sąjungos teisės taikymo pateikėjais administravimo nuostatų atnaujinimas“ (COM(2012)0154),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Naujos ES priemonės teisinei valstybei stiprinti“ (COM(2014)0158),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 19 d. Komisijos komunikatą „Geresnis reglamentavimas – geresni rezultatai. ES darbotvarkė“ (COM(2015)0215),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 13 d. Komisijos komunikatą „ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai“(2),

–  atsižvelgdamas į Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių(3),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimą 2001/470/EB, sukuriantį Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl 30-osios ir 31-osios ES teisės taikymo stebėjimo metinių ataskaitų (2012–2013 m.)(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl atviros, veiksmingos ir nepriklausomos Europos Sąjungos administracijos(8),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 267 ir 288 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 132 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Konstitucinių reikalų komiteto bei Peticijų komiteto nuomones (A8-0265/2017),

A.  kadangi Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 17 straipsnyje apibrėžiamas esminis Komisijos, kaip Sutarčių sergėtojos, vaidmuo;

B.  kadangi pagal ES sutarties 4 straipsnio 3 dalį ir SESV 288 straipsnio 3 dalį ir 291 straipsnio 1 dalį valstybės narės pirmiausiai yra atsakingos už tai, kad ES teisė būtų tinkamai ir laikantis nustatytų terminų perkeliama į nacionalinę teisę, taikoma ir įgyvendinama, taip pat jos turi nustatyti pakankamas teisių gynimo priemones, būtinas užtikrinant veiksmingą teisminę apsaugą ES teisei priklausančiose srityse;

C.  kadangi pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką valstybės narės turi aiškiai ir tiksliai informuoti Komisiją apie priemones, kurių ėmėsi siekdamos perkelti ES direktyvas į savo nacionalinę teisę(9);

D.  kadangi pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų(10) ir 2011 m. spalio 27 d. Bendrą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų(11) valstybės narės, informuojančios Komisiją apie nacionalines perkėlimo priemones, įpareigotos pagrįstais atvejais pateikti patvirtinamąją informaciją, t. y. aiškinamuosius dokumentus, susijusius su metodais, kuriuos naudodamos jos perkėlė Sąjungos direktyvas į nacionalinę teisę(12);

E.  kadangi, remiantis ES sutarties 6 straipsnio 1 dalimi, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija turi tokią pat teisinę galią kaip ir Sutartys ir yra taikoma Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms bei valstybėms narėms, kai pastarosios įgyvendina Sąjungos teisę (ES pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio 1 dalis);

F.  kadangi Sąjunga turi tam tikrų priemonių ir vykdo tam tikrus procesus, kuriais siekiama užtikrinti, kad būtų visiškai ir tinkamai taikomi Sutartyse įtvirtinti principai ir vertybės, tačiau praktikoje šių priemonių veiklos sritis yra ribota, jos yra nepritaikytos arba neveiksmingos;

G.  kadangi, atsižvelgiant į tai, reikia sukurti naują priemonę, pagal kurią būtų nustatyta bendra ir suderinta sistema, paremta jau esamomis priemonėmis ir mechanizmais; ši sistema turėtų būti taikoma visose ES institucijose ir visose valstybėse narėse vienodai;

H.  kadangi, vadovaujantis SESV 258 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Komisija pareiškia savo pagrįstą nuomonę valstybei narei, jei mano, kad ši neįvykdė kokios nors pareigos pagal Sutartis, ir gali kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, jei atitinkama valstybė narė per Komisijos nustatytą laiką į šią nuomonę neatsižvelgia;

I.  kadangi pagal Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių numatyta, kad turi būti keičiamasi informacija dėl visų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų, kurias pradedant siunčiami oficialūs įspėjimo laiškai, tačiau šis susitarimas neapima neoficialios „EU Pilot“ procedūros, vykdomos prieš pradedant oficialią pažeidimo nagrinėjimo procedūrą;

J.  kadangi „EU Pilot“ procedūromis siekiama glaudesnio ir nuoseklesnio Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo, kai norima ištaisyti ES teisės aktų pažeidimus ankstyvuoju laikotarpiu vykdant dvišalį dialogą, kad, kai įmanoma, būtų išvengta būtinybės pradėti oficialią pažeidimo nagrinėjimo procedūrą;

K.  kadangi 2015 m. Komisija gavo 3 450 skundų, kuriuose pranešama apie galimus ES teisės pažeidimus; daugiausia skundų buvo gauta dėl šių valstybių narių – Italijos (637 skundai), Ispanijos (342 skundai) ir Vokietijos (274 skundai);

L.  kadangi ES pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje teisė į gerą administravimą apibrėžiama kaip kiekvieno asmens teisė į tai, kad institucijos jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką, o SESV 298 straipsnyje nurodyta, kad Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros, vykdydami savo užduotis, remiasi atvira, veiksminga ir nepriklausoma Europos administracija;

1.  palankiai vertina Komisijos 2015 m. metinę ES teisės taikymo ataskaitą, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas ES acquis vykdymo užtikrinimui, ir pažymi, kad remiantis šia ataskaita, trys sritys, kuriose prieš valstybes nares 2015 m. pradėta daugiausia perkėlimo į nacionalinę teisę pažeidimų nagrinėjimo procedūrų, buvo judumas ir transportas, energetika ir aplinkos apsauga; atkreipia dėmesį į tai, kad šiose srityse 2015 m. taip pat pradėta daugiausia tyrimų pagal „EU Pilot“ sistemą; tai visų pirma taikoma šioms valstybėms narėms – Italijai, Portugalijai ir Vokietijai; prašo Komisijos išsamiau paaiškinti, kokios konkrečios to priežastys;

2.  visų pirma pažymi, kad Komisija ėmėsi spręsti prastos oro kokybės Europoje problemą pradėdama Direktyvos 2008/50/EB pažeidimo nagrinėjimo procedūrą dėl nuolat viršijamų NO2 ribinių verčių; tačiau apgailestauja dėl to, jog 2015 m. Komisija nepasinaudojo kontrolės įgaliojimais, kad bendrajai rinkai nebūtų pateikti taršūs automobiliai su dyzeliniais varikliais, dėl kurių labai padidėja į atmosferą išmetamas NO2 kiekis viršijant minėtas ribines vertes ir kurie neatitinka ES tipo patvirtinimo reikalavimų ir išmetamųjų teršalų kiekio iš keleivinių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių standartų;

3.  mano, kad iš didelio 2015 m. vykdytų pažeidimų nagrinėjimo procedūrų skaičiaus matyti, jog svarbus iššūkis ES ir jos prioritetas tebėra siekis užtikrinti, kad valstybės narės laiku ir tinkamai taikytų ES teisės aktus; mano, kad ES piliečiai labiau pasitiki ES teise, jei ji valstybėse narėse įgyvendinama veiksmingai; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad ES teisės aktai į nacionalinę teisę būtų perkeliami ir įgyvendinami veiksmingai ir laiku;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. pabaigoje 1 368 pažeidimų nagrinėjimo procedūros buvo nebaigtos, t. y. šiek tiek daugiau nei ankstesniais metais, tačiau vis tiek mažiau nei 2011 m.;

5.  pripažįsta, jog už tinkamą ES teisės įgyvendinimą ir taikymą visų pirma atsakingos valstybės narės, tačiau pažymi, kad tai neatleidžia ES institucijų nuo pareigos laikytis ES pirminės teisės nuostatų joms rengiant antrinės ES teisės aktus; vis dėlto pabrėžia, kad Komisija, siekdama padėti rasti bendrus sprendimus, teikia valstybėms narėms daugybę priemonių (pvz., rengia gaires, sudaro ekspertų grupes, kuria specialias interneto svetaines) pradedant nuo dialogo apie įgyvendinimo planus ir baigiant dokumentais, kuriuose aiškinama, kaip ankstyvu etapu atpažinti ir išspręsti įgyvendinimo problemas; ragina valstybes nares imtis visų reikiamų priemonių ir vykdyti savo įsipareigojimus, dėl kurių susitarta 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrame valstybių narių ir Komisijos politiniame pareiškime dėl aiškinamųjų dokumentų, taip pat ir pateikiant atitikties lenteles, kuriose būtų išdėstyta aiški ir tiksli informacija apie nacionalines direktyvų perkėlimo į jų vidaus teisinę tvarką priemones;

6.  dar kartą ragina Komisiją sujungti visus skirtingus portalus, prieigos taškus ir interneto svetaines į vieną sąsają, kuria piliečiams būtų suteikiama paprasta prieiga prie internetinių skundų formų ir naudotojų reikmėms pritaikyta informacija apie pažeidimo nagrinėjimo procedūras;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad, kai valstybės narės, perkeldamos direktyvas į nacionalinę teisę, nusprendžia įterpti tam tikrų elementų, Komisija valstybių narių prašo apie tai informuoti, kad visuomenei būtų aišku, kurios nuostatos yra ES, kurios – valstybės narės atsakomybė; vis dėl kartu primena, kad tai nedaro jokio poveikio valstybių narių teisei nacionaliniu lygmeniu nustatyti, pavyzdžiui, aukštesnius socialinius ir ekologinius standartus;

8.  pabrėžia, jog būtina, kad Parlamentas taip pat galėtų stebėti, kaip Komisija užtikrina reglamentų įgyvendinimą tokiu pat būdu, kaip tai daroma direktyvų atveju; prašo Komisijos užtikrinti, kad duomenys apie reglamentų įgyvendinimą būtų teikiami būsimose jos metinėse ataskaitose dėl ES teisės taikymo stebėjimo; ragina valstybes nares pateikti Komisijai nacionalinius teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliami teisės aktai arba įgyvendinami reglamentai, kad būtų galima užtikrinti tinkamą atitiktį, ir nurodyti, kurios dalys perimtos iš ES teisės aktų ir kurios dalys yra nacionaliniai papildymai;

9.  pabrėžia, kad reikia laikytis perkėlimo į nacionalinę teisę terminų; primygtinai ragina ES institucijas nustatyti realistinius įgyvendinimo terminus;

10.  pabrėžia, kad ES sukurta kaip Sąjunga, grindžiama teisinės valstybės principais ir pagarba žmogaus teisėms (ES sutarties 2 straipsnis); pabrėžia, kad ES sutarties 2 straipsnyje nurodytos vertybės yra esminiai Sąjungos pagrindai, todėl turėtų būti nuolat vertinama, kaip jų laikomasi valstybėse narėse; primena, kad itin svarbu vykdyti atidžią valstybių narių ir ES institucijų veiksmų ir neveikimo stebėseną, ir reiškia savo susirūpinimą dėl to, kad Parlamentui pateikiama daug peticijų, o Komisijai – daug skundų;

11.  pažymi, kad informatoriai gali būti naudingi ES ir nacionalinėms institucijoms, nes jie praneša apie netinkamo Sąjungos teisės taikymo atvejus; pakartoja, kad jiems neturėtų būti trukdoma to daryti, priešingai – jie turėtų būti skatinami;

12.  pripažįsta, kad peticijos – svarbus šaltinis renkant informaciją iš pirminio šaltinio ne tik apie pažeidimus ir trūkumus taikant ES teisę valstybėse narėse, bet ir apie potencialias ES teisės aktų spragas, taip pat apie piliečių pasiūlymus dėl naujų teisės aktų, kurie galėtų būti priimti, arba galimus galiojančių teisės aktų tekstų patobulinimus; patvirtina, kad veiksmingai nagrinėjant peticijas keliami klausimai dėl Komisijos ir Parlamento pajėgumų reaguoti į problemas, susijusias su perkėlimu į nacionalinę teisę ir netinkamu taikymu, bei jas spręsti ir kad galiausiai šie pajėgumai stiprinami; pažymi, jog Komisija ES teisės įgyvendinimą laiko prioritetu, kad piliečiai ja galėtų naudotis savo kasdieniame gyvenime; atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti, kad sprendimų priėmimo procesai ir administravimas būtų skaidrūs, nešališki ir nepriklausomi;

13.  apgailestauja dėl to, kad nepateikta tiksli statistika, susijusi su peticijų, dėl kurių buvo pradėta taikyti „EU Pilot“ procedūra arba pažeidimo nagrinėjimo procedūra, skaičiumi; todėl ragina Komisiją reguliariai siųsti ataskaitas apie atvejus, susijusius su vykdomu nagrinėjimu ir (arba) procedūromis, siekiant palengvinti struktūrizuotą dialogą ir sutrumpinti ginčų sprendimo laiką; ragina Komisiją aptarti šias ataskaitas su Peticijų komitetu, aktyviai įtraukiant Parlamento pirmininko pavaduotoją, atsakingą už teisės taikymo ir supaprastinimo klausimus; prašo Komisijos įtraukti peticijos pateikėjus į procedūras „EU Pilot“, pradėtas remiantis jų peticijomis, siekiant, inter alia, palengvinti peticijų pateikėjų ir atitinkamų nacionalinių valdžios institucijų dialogą;

14.  apgailestauja dėl to, kad vis labiau vėluojama įgyvendinti ES gyvūnų apsaugos ir gerovės strategiją 2012–2015 m., o tai faktiškai trukdo inicijuoti naują ES masto strategiją, kuri būtina visapusiškai ir veiksmingai gyvūnų gerovės apsaugai užtikrinti vadovaujantis atnaujinta, išsamia ir aiškia teisės aktų sistema, visapusiškai atitinkančia SESV 13 straipsnio reikalavimus;

15.  pažymi, kad Peticijų komitetas yra gavęs daug peticijų dėl vaikų gerovės atvejų, ir tikisi, kad šiuo metu atliekama Reglamento „Briuselis IIA“ peržiūra bus naudinga šalinant reglamento trūkumus ir sprendžiant su jo įgyvendinimu susijusias problemas;

16.  pažymi, kad nustatyta trūkumų pastaraisiais metais taikant kovos su sukčiavimu ir pinigų plovimu priemones; prašo Komisijos dėti dvigubai daugiau pastangų, kad būtų užtikrintas griežtas atitinkamų ES taisyklių taikymas;

17.  pažymi, kad valstybių narių prioritetas turėtų būti tinkamai ir laiku perkelti ES teisę į nacionalinę teisę ir ją įgyvendinti, taip pat nustatyti aiškią nacionalinę teisės aktų sistemą, kuria būtų užtikrinamas visapusiškas Sutartyse ir ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų pagrindinių vertybių, principų ir teisių laikymasis, siekiant išvengti ES teisės pažeidimų ir suteikti visą numatomą naudą, kuri galima veiksmingai ir efektyviai taikant ES teisę; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad bet kokie visų ES institucijų veiksmai ar neveikimas turi atitikti ES Sutarčių ir ES pagrindinių teisių chartijos nuostatas(13);

18.  ragina Komisiją paskatinti valstybes nares užtikrinti griežtą ES laisvo asmenų judėjimo taisyklių laikymąsi, pirmiausia garantuojant visapusišką susijusių ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių apsaugą; primena, kad laisvas asmenų judėjimas – tai ne tik viena pagrindinių ES laisvių ir neatsiejama ES pilietybės dalis; atsižvelgiant į kontekstą, kuriame visapusiškai saugomos pagrindinės teisės, jis nepaprastai svarbus ES piliečiams ir jų šeimoms, ypač turint omenyje galimybę užsitikrinti socialinę apsaugą, ir jų požiūriui į ES (šie aspektai – dažna peticijų tema);

19.  primena savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją ir prašo Komisijos imtis veiksmų atsižvelgiant į šioje rezoliucijoje pateiktas rekomendacijas;

20.  pripažįsta, kad Parlamentui taip pat tenka itin svarbus vaidmuo – jis turi atlikti politinę Komisijos vykdymo užtikrinimo veiksmų priežiūrą, tikrinti metines ES teisės įgyvendinimo stebėjimo ataskaitas ir priimti atitinkamas Parlamento rezoliucijas; mano, kad Parlamentas galėtų dar labiau prisidėti prie to, kad ES teisės aktai į nacionalinę teisę būtų perkeliami laiku ir tiksliai; šiuo tikslu jis galėtų dalytis savo praktine patirtimi, susijusia su teisėkūros sprendimų priėmimo procesu, pasitelkdamas jau užmegztus ryšius su nacionaliniais parlamentais;

21.  pabrėžia, kokį svarbų vaidmenį socialiniai partneriai, pilietinės visuomenės organizacijos, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, Regionų komitetas ir kiti suinteresuotieji subjektai atlieka rengiant teisės aktus ir stebint, kaip valstybės narės perkelia į nacionalinę teisę ir taiko ES teisės aktus, bei pranešant apie šio perkėlimo ir taikymo trūkumus; atsižvelgdamas į tai, akcentuoja skaidrumo principą, įtvirtintą ES Sutartyse, ir ES piliečių teisę į gerą administravimą ir teisę į teisingumą, nustatytas ES pagrindinių teisių chartijos 41 ir 47 straipsniuose; primena, kad šios teisės ir principai (greta kitų) taip pat turėtų būti valstybėms narėms pirmaeilės svarbos, kai jos siūlo Sąjungos teisės įgyvendinimo aktų projektus;

22.  palankiai vertina tai, kad 2015 m. pradėta apie 30 proc. mažiau „EU Pilot“ bylų nei 2014 m. (t. y. 881 byla, o 2014 m. – 1 208 bylos); tačiau pažymi, kad 2015 m. išnagrinėtų bylų vidurkis išliko stabilus, t. y. vidutiniškai išnagrinėta lygiai tiek pat bylų kaip ir 2014 m. (75 proc.);

23.  palankiai vertina tai, kad pirmą kartą nuo 2011 m. gauta mažiau naujų skundų – maždaug 9 proc. mažiau nei 2014 m. (iš viso gauta 3 450 naujų skundų); vis dėlto labai susirūpinęs pažymi, kad didžiausias naujų skundų skaičius buvo užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties srityje; atkreipia dėmesį į tai, kad užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties, vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ, teisingumo ir vartotojų, apmokestinimo ir muitų sąjungos bei aplinkos apsaugos srityse pateikti skundai kartu sudaro 72 proc. visų 2015 m. dėl valstybių narių pateiktų skundų;

24.  apgailestauja, kad 2015 m. valstybės narės, nurodydamos nacionalines priemones, kuriomis direktyvos perkeliamos į nacionalinę teisę, ne visais atvejais laikėsi įsipareigojimo kartu pateikti aiškinamuosius dokumentus; mano, kad Komisija turėtų labiau joms padėti rengiant tokius aiškinamuosius dokumentus ir atitikties lenteles; taip pat ragina Komisiją savo metinėse ataskaitose dėl ES teisės taikymo ir toliau informuoti Parlamentą ir Tarybą apie aiškinamuosius dokumentus;

25.  laikosi nuomonės, kad finansinės sankcijos už ES teisės nesilaikymą turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos, atsižvelgiant į pasikartojančius nesilaikymo atvejus toje pačioje srityje ir į tai, kad turi būti paisoma valstybių narių teisių, įtvirtintų teisės aktuose;

26.  primena, kad visos ES institucijos privalo laikytis Sutarčių ir ES pagrindinių teisių chartijos(14);

27.  dar kartą pažymi, kad ESM sutartimi (ar kitomis susijusiomis sutartimis) Komisijai ar kitoms ES institucijoms priskiriamais uždaviniais šios institucijos, kaip nurodyta tos sutarties 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse, įpareigojamos užtikrinti, kad pagal minėtas sutartis pasirašyti susitarimo memorandumai atitiktų ES teisės aktus; pabrėžia, kad dėl šios priežasties ES institucijos neturėtų pasirašyti susitarimo memorandumo, jei kyla abejonių, kad jis atitinka ES teisės aktus(15);

28.  pabrėžia, kad svarbu į nacionalinę teisę perkelti ir praktiškai įgyvendinti visos ES lygmens prieglobsčio standartus (pavyzdžiui, tai, kaip valstybės narės įgyvendina Direktyvą 2013/33/ES(16), kuria nustatomos prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygos)(17); apgailestauja dėl to, kad valstybės narės nepakankamai įgyvendina ir naudoja Komisijos pasiūlytą perkėlimo Europos Sąjungoje mechanizmą, kuriuo siekiama įveikti pabėgėlių krizę; todėl ragina Komisiją skirti itin daug dėmesio tam, kaip įgyvendinamos prieglobsčio ir migracijos srityje priimtos priemonės, kad būtų galima užtikrinti, jog jos atitinka ES pagrindinių teisių chartijos principus, ir prireikus pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras;

29.  su susirūpinimu pažymi, kad kai kurios valstybės narės nesilaiko savo įsipareigojimų, susijusių su prieglobsčiu ir migracija; teigiamai vertina tvirtą Komisijos poziciją ES teisės nuostatų prieglobsčio ir migracijos srityje taikymo klausimu, kurios ji laikosi valstybių narių atžvilgiu; primena, kad, kalbant apie į Europą plūstančius migracijos srautus, ES susiduria su neregėto masto teisiniu, politiniu ir humanitariniu iššūkiu; ragina valstybes nares priimant bei paskirstant pabėgėlius atsižvelgti ir į tarptautines žmogaus teisių konvencijas; viliasi, kad Komisija sistemingai stebės, kaip valstybės narės taiko Europos migracijos darbotvarkę; primena, kad veiksminga ES migracijos politika turi būti pagrįsta subalansuota atsakomybės ir solidarumo pusiausvyra tarp valstybių narių;

30.  apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse vis dar esama didelių trūkumų, susijusių su Sąjungos teisės aktų aplinkos srityje įgyvendinimu ir jų vykdymo užtikrinimu, ypač atliekų valdymo, nuotekų valymo infrastruktūros ir oro kokybės ribinių verčių laikymosi klausimais; todėl mano, kad Komisija turėtų siekti išsiaiškinti šios padėties valstybėse narėse priežastis;

31.  ragina ES institucijas visais atvejais laikytis savo pareigos paisyti pirminės ES teisės, kai kuriamos antrinės ES teisės nuostatos, priimamos politikos priemonės ir pasirašomi susitarimai ar sutartys su institucijomis, esančiomis už ES ribų, taip pat laikytis savo pareigos visomis galimomis priemonėmis remti ES valstybių narių pastangas paisyti Sąjungos vertybių ir principų, ypač atsižvelgiant į pastarojo meto įvykius valstybėse narėse;

32.  apgailestauja dėl to, kad jam vis dar laiku nepateikiama skaidrios informacijos apie ES teisės aktų įgyvendinimą; primena, kad persvarstytame Pagrindų susitarime dėl Europos Parlamento ir Komisijos santykių Komisija įsipareigoja pateikti Parlamentui „apibendrintą informaciją apie visas procedūras dėl įsipareigojimų nevykdymo, pradedant oficialiais įspėjimais, įskaitant, jei to paprašo Parlamentas, [...] klausimais, susijusiais su procedūra dėl įsipareigojimų nevykdymo“, ir tikisi, kad ši nuostata bus tinkamai taikoma praktiškai;

33.  ragina Komisiją ES teisės laikymąsi padaryti tikru politikos prioritetu, kuris bus įgyvendinamas glaudžiai bendradarbiaujant su Parlamentu, kurio pareiga yra reikalauti Komisijos atskaitomybės ir užtikrinti, kad jis, kaip viena iš teisėkūros institucijų, gautų visapusišką informaciją ir galėtų nuolat gerinti savo teisėkūros darbą; todėl ragina Komisiją nurodyti, kokių tolesnių priemonių imamasi dėl kiekvienos Europos Parlamento rezoliucijos dėl ES teisės taikymo stebėjimo;

34.  primena, kad Parlamentas savo 2013 m. sausio 15 d.(18) ir 2016 m. birželio 9 d. rezoliucijose ragino priimti reglamentą dėl atviros, veiksmingos ir nepriklausomos Europos Sąjungos administracijos pagal SESV 298 straipsnį, ir prašo Komisijos toliau svarstyti pasiūlymą dėl reglamento, pateiktą antrosios rezoliucijos priede;

35.  pabrėžia, kad neturint Sąjungos lygmens nuoseklaus ir išsamaus kodifikuotų gero administravimo taisyklių rinkinio, piliečiams sunku nesudėtingai ir visapusiškai suprasti savo administracines teises pagal Sąjungos teisę, o dėl to prastėja ir jų teisinė apsauga; todėl pabrėžia, kad kodifikavus gero administravimo taisykles reglamente, kuriame nustatomi įvairūs administracinės procedūros aspektai, įskaitant pranešimus, privalomus laiko apribojimus, teisę būti išklausytam ir kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, būtų stiprinamos piliečių teisės ir skaidrumas; patikslina, kad šios taisyklės papildytų esamus Sąjungos teisės aktus, kai susiduriama su teisinėmis spragomis ar aiškinimo problemomis, ir jomis būtų užtikrinamas geresnis prieinamumas; todėl dar kartą ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl išsamaus teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos Sąjungos administracinių procedūrų teisės, atsižvelgiant į visus Parlamento šioje srityje jau atliktus veiksmus ir į naujausius pokyčius Sąjungoje ir valstybėse narėse;

36.  primena, kad prejudiciniais sprendimais prisidedama aiškinant, kaip turi būti taikoma Europos Sąjungos teisė; mano, kad taikant šią procedūrą galima vienodai aiškinti ir įgyvendinti ES teisės aktus; todėl ragina nacionalinius teismus kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kai tik kyla abejonių, ir taip užkirsti kelią galimoms pažeidimo nagrinėjimo procedūroms;

37.  laikosi nuomonės, jog svarbiausias veiksnys siekiant, kad įvairių sričių ES politika būtų naudinga tiek atskiriems asmenims, tiek įmonėms, yra tinkamas ES acquis taikymas; todėl ragina Komisiją sustiprinti ES teisės įgyvendinimo užtikrinimą atliekant struktūrinį ir sistemingą perkėlimo į nacionalinę teisę ir nacionalinių teisės aktų atitikties tikrinimą, visapusiškai laikantis ES Sutarčių ir ES pagrindinių teisių chartijos; atkreipia dėmesį į tai, kad ES teisės aktai yra laisvo demokratinio proceso rezultatas; teigiamai vertina tai, kad Komisija, vykdydama ES teisės taikymo valstybėse narėse stebėseną, tinkamai atsižvelgia į geresnės teisėkūros principus;

38.  pabrėžia skaidrumo svarbą ES institucijoms ir valstybėms narėms atitinkamai rengiant ir taikant teisės aktus; atkreipia dėmesį į tai, jog siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti ES teisės aktus valstybėse narėse ir užtikrinti, kad jie būtų prieinami ES piliečiams, ES teisės aktai turi būti aiškūs, suprantami, nuoseklūs ir tikslūs, taip pat atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią reikalaujama, kad ES normos būtų numatomos ir nuspėjamos(19);

39.  mano, kad nacionalinius parlamentus įtraukiant į dialogą dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų turinio, kai tinkama, bus skatinamas veiksmingas ES teisės taikymas; pabrėžia, kad nacionalinių parlamentų vykdomas išsamesnis atitinkamų vyriausybių tikrinimas, kai jos dalyvauja teisėkūros procese, paskatins veiksmingesnį ES teisės taikymą, kaip numatyta Sutartyse; pabrėžia, kad dėl šios priežasties nacionaliniai parlamentai turi turėti galimybę pareikšti savo nuomonę ankstyvaisiais Europos Sąjungos teisėkūros procedūrų etapais, ir primygtinai ragina Europos Sąjungos institucijas ir valstybes nares pradėti diskusijas dėl Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje ir Protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo, galbūt apsvarstyti galimybę peržiūrėti vadinamąją išankstinio perspėjimo sistemą ir taip užtikrinti, kad būtų geriau taikoma geltonosios kortelės procedūra;

40.  ragina glaudžiau bendradarbiauti Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus ir stiprinti ryšius; primena apie nacionalinių parlamentų tikrinimo funkciją, atliekamą jų vyriausybėms dalyvaujant sprendimų priėmimo procese Europos Sąjungos Taryboje, ir pabrėžia, jog reikia, kad Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai vykdytų konsultacijas ir reguliariai keistųsi nuomonėmis, visų pirma pradiniais teisėkūros proceso etapais;

41.  primena, kad nacionaliniai parlamentai turi atlikti svarbų vaidmenį tikrinant, ar teisingai valstybės narės įgyvendina ES teisę; ragina juos aktyviai vykdyti savo vaidmenį; atkreipia dėmesį į nacionalinių parlamentų vaidmenį imantis veiksmų, kad būtų išvengta papildomų reikalavimų nustatymo perkeliant ES teisės aktus į nacionalinę teisę praktikos ir taip užkirstas kelias pertekliniam reglamentavimui ir nereikalingai administracinei naštai; tikisi, kad valstybės narės aiškiai nurodys ir dokumentuos nacionalinius įsipareigojimus, kurie įgyvendinimo proceso metu papildomai pridedami prie ES teisės aktų; yra susirūpinęs dėl to, kad dėl pernelyg gausių nacionalinių priemonių, papildomai pridedamų prie ES teisės aktų, be reikalo stiprinamas euroskepticizmas;

42.  pažymi, kad nacionalinių parlamentų komitetų, dirbančių su ES, keitimosi informacija ir bendradarbiavimo sistema gali padėti užtikrinti veiksmingų teisės aktų priėmimą ir ja taip pat turėtų būti naudojamasi siekiant užtikrinti veiksmingesnį ES teisės taikymą valstybėse narėse; skatina naudoti IPEX platformą kaip priemonę nacionaliniams parlamentams ir Europos Parlamentui vykdant abipusį keitimąsi informacija; ragina nacionalinius parlamentus aktyviai dalyvauti reguliariuose tarpparlamentiniuose komitetų susitikimuose, kuriuos organizuoja Europos Parlamentas;

43.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0385. (2) OL C 18, 2017 1 19, p. 10. (3) OL L 304, 2010 11 20, p. 47. (4) OL L 174, 2001 6 27, p. 25. (5) OL L 123, 2016 5 12, p. 1. (6) OL C 316, 2017 9 22, p. 246. (7) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0409. (8) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0279. (9) Sprendimo Komisija prieš Airiją, C-427/07, 107 punktas. (10) OL C 369, 2011 12 17, p. 14. (11) OL C 369, 2011 12 17, p. 15. (12) Pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. (13) Žr., be kita ko, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Ledra Advertising Ltd (C-8/15 P), Andreas Eleftheriou (C-9/15 P), Eleni Eleftheriou (C-9/15 P), Lilia Papachristofi (C-9/15 P), Christos Theophilou (C-10/15 P), Eleni Theophilou (C-10/15 P) prieš Europos Komisiją ir Europos Centrinį Banką (sujungtos bylos C-8/15 P – C-10/15 P), ECLI:EU:C:2016:701, 67 ir tolesnius punktus. (14) 2016 m. rugsėjo 20 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas, sujungtos bylos C-8/15 P – C-10/15 P), 67 ir tolesni punktai. (15) Ten pat, 58 ir tolesni punktai; šiuo klausimu žr. 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimo Pringle, C-370/12, 164 punktą. (16) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (OL L 180, 2013 6 29, p. 96). (17) Žr., be kita ko, S. Carrera, S. Blockmans, D. Gross, E. Guild „ES reagavimas į pabėgėlių krizę: rezultatų apžvalga ir politikos prioritetų nustatymas“ („The EU’s Response to the Refugee Crisis - Taking Stock and Setting Policy Priorities“), Europos politikos studijų centro 2015 m. gruodžio 16 d. apybraiža Nr. 20 – https://www.ceps.eu/system/files/EU%20Response%20to%20the%202015%20Refugee%20Crisis_0.pdf (18) 2013 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos Sąjungos administracinio proceso teisės (OL C 440, 2015 12 30, p. 17). (19) Teisingumo Teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Plantanol GmbH & Co. KG prieš Hauptzollamt Darmstadt, C-201/08, ECLI:EU:C:2009:539, 46 punktas.