Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Automobilių saugos didinimas ES siekiant išsaugoti žmonių gyvybes. Ataskaita apie pažangių transporto priemonių saugos elementų, jų ekonominio veiksmingumo ir taikymo galimybių stebėjimo ir vertinimo rezultatus, kurie svarbūs persvarstant bendrosios transporto priemonių saugos bei pėsčiųjų ir kitų pažeidžiamų kelių eismo dalyvių apsaugos reglamentus“ (COM(2016)0787) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2016)0431),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 661/2009 dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą, reikalavimų(1),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. sausio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 78/2009 dėl motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo, susijusio su pėsčiųjų ir kitų pažeidžiamų eismo dalyvių apsauga, iš dalies keičiantis Direktyvą 2007/46/EB ir panaikinantis direktyvas 2003/102/EB bei 2005/66/EB(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/47/ES dėl Sąjungoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo kelyje, kuria panaikinama Direktyva 2000/30/EB(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/413, kuria sudaromos palankesnės sąlygos keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus(4),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/719, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 96/53/EB, nustatanti tam tikrų Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausią leistiną masę(5),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/758 dėl tipo patvirtinimo reikalavimų transporto priemonėse montuojamos numeriu 112 grindžiamos „eCall“ iškvietos sistemos įdiegimo atžvilgiu, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2007/46/EB(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją dėl 2011 m. Baltosios knygos dėl transporto politikos įgyvendinimo. Rezultatų apžvalga ir tolesni veiksmai tvaraus judumo link(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos kelių transporto(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 3 d. rezoliuciją „Kelių eismo sauga 2011–2020 m. Pirmasis etapas rengiant sužalojimų mažinimo strategiją“(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl 2011–2020 m. Europos kelių eismo saugos(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“(11),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų strategija – svarbus žingsnis į sąveikųjį, susietąjį ir automatizuotą judumą“ (COM(2016)0766),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Kuriama saugi Europos kelių eismo erdvė. 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptys“ (COM(2010)0389),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „CARS 2020: konkurencingos ir tvarios Europos automobilių pramonės veiksmų planas“ (COM(2012)0636),

–  atsižvelgdamas į Komisijos baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011)0144),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Įvairių naujų technologijų ir nereguliuojamų priemonių, taikomų transporto priemonėje esančių žmonių saugos ir pažeidžiamų eismo dalyvių apsaugos srityse, nauda ir taikymo galimybės“, kurią parengė Transporto mokslinių tyrimų laboratorija ir kuri buvo paskelbta 2015 m. kovo 26 d.,

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl Europos Komisijos 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos krypčių šeštojo tikslo įgyvendinimo ir pirmojo etapo rengiant sužalojimų mažinimo strategiją (SWD(2013)0094),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 8 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl kelių eismo saugumo siekiant pritarti 2017 m. kovo mėn. Valetos deklaracijai,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 31 d. Komisijos paskelbtą dokumentų paketą „Europa kelyje“, kuriame yra aštuonių teisėkūros iniciatyvų, sutelktų į kelių transportą, rinkinys,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 15 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 70/260 dėl eismo saugos gerinimo pasaulyje,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A8-0330/2017),

A.  kadangi kiekvienais metais Europos keliuose žūsta apie 25 500 žmonių ir apie 135 000 sunkiai sužeidžiama, todėl reikia daugiau ir veiksmingesnių priemonių, suderintų su valstybėmis narėmis, kad būtų priartėta prie visiškai saugaus eismo vizijos tikslo, kad keliuose niekas nežūtų;

B.  kadangi kelių eismo saugumas priklauso nuo tokių trijų veiksnių kaip transporto priemonė, infrastruktūra ir vairuotojo elgesys, būtina imtis kelių eismo saugumo didinimo priemonių visose trijose srityse ir reikėtų imtis veiksmingų priemonių aktyvaus ir pasyvaus saugumo srityse;

C.  kadangi vidutinis lengvųjų automobilių, lengvųjų komercinių transporto priemonių ir sunkiųjų transporto priemonių amžius Europos Sąjungoje nuolat didėja ir dabar viršija 10 metų, ir kadangi transporto priemonės amžius turi tiesioginės įtakos eismo įvykio sukeltiems padariniams ir sužalojimams;

D.  kadangi dėl pagalbinių vairavimo sistemų transporto priemonės yra saugesnės, be to, jomis riboto judumo ir vyresnio amžiaus asmenims suteikiama galimybių aktyviai ir saugiai dalyvauti kelių eismo sistemoje;

E.  kadangi naudojantis pažangiomis valdymo sistemomis sumažinamos spūstys, vairuotojams pranešama apie galimą pavojų kelyje ir taip prisidedama prie avarijų tikimybės mažinimo;

F.  kadangi daroma sparti pažanga pereinant prie autonomiškai važiuojančių transporto priemonių ir kadangi kelių eismo saugumas yra skubiai spręstinas klausimas, todėl Komisija vėliausiai iki 2018 m. pirmo ketvirčio turi pateikti peržiūrėtą Bendrosios saugos reglamentą, nes bet koks tolesnis atidėliojimas būtų nepriimtinas;

G.  kadangi 38 % visų žūčių įvyksta miestų teritorijose ir dažnai žūsta pažeidžiami eismo dalyviai, valstybės narės, planuodamos miesto eismą, turėtų atsižvelgti ir į pažeidžiamus eismo dalyvius ir gerinti jiems sudaromas sąlygas, susijusias su transporto priemonėmis, pvz., automobiliais ir autobusais; kadangi Komisija turėtų pateikti peržiūrėtą Pėsčiųjų saugos reglamentą;

H.  kadangi yra aiški sąsaja tarp kelių eismo saugumo ir profesionalių eismo dalyvių darbo sąlygų;

Bendrieji reikalavimai

1.  pabrėžia, kad valstybės narės turėtų atlikti veiksmingus ir reguliarius vairuotojų patikrinimus, nes pagrindinės eismo įvykių priežastys ir toliau yra atitinkamoms važiavimo sąlygoms netinkamas, viršytas greitis, dėmesio nukreipimas ir vairavimas apsvaigus nuo alkoholio arba narkotikų, didelis nuovargis, todėl:

2.  pažymi, kad maždaug 25 % metinio žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičiaus sudaro žuvusieji dėl alkoholio vartojimo; todėl ragina Komisiją įvertinti kokią pridėtinę vertę galėtų turėti ES mastu suderinta alkoholio kiekio kraujyje riba, kuri pradedantiesiems vairuotojams pirmuosius dvejus metus, o profesionaliems vairuotojams visada būtų 0,0 %, ir palankiai vertina kai kuriose valstybėse narėse vykdomą vairavimo išgėrus netoleravimo politiką;

3.  ragina Komisiją, atsižvelgdamas į tai, kad Valetos 2017 m. kovo 29 d. pirmininkaujanti Malta paskelbė deklaraciją dėl kelių eismo saugos didinimo, į savo naują 2020–2030 m. kelių eismo saugos strategiją įtraukti tikslą per pusę sumažinti ES keliuose sunkiai sužeidžiamų žmonių skaičių;

4.  ragina valstybes nares iš esmės pagerinti savo kelių infrastruktūrą reguliariai ir veiksmingai vykdant jos ir eismo ženklų bei eismo signalizavimo sistemų priežiūros darbus, tinkamai ją atnaujinant, kad tiktų eismo srautams, ir taikant naujoviškas priemones, kuria suteikiamos visos pagalbinių vairavimo sistemų funkcijos ir sustiprinama sąveiką ir taip sukuriama vadinamoji pažangioji infrastruktūra; ragina Komisiją nustatyti mechanizmą, kuriuo būtų užtikrinama, kad Europos kelių infrastruktūra būtų tinkamos būklės;

5.  pažymi, kad įrengus infrastruktūras (pavyzdžiui, tam tikrų rūšių apsauginių užtvarų ar konstrukcijų, raginančių mažinti greitį) gali kilti daugiau arba sunkesnių kelių eismo įvykių, būtent kalbant apie dvirates transporto priemones; todėl ragina Komisiją siūlyti įvairias standartizavimo priemones, kuriomis būtų galima mažinti pavojų;

6.  konstatuoja, kad daugelis vairuotojų nežino, kad reikia formuoti skubios pagalbos transporto priemonių pravažiavimo koridorius greitkeliuose ir kaip tai daryti, todėl ragina Komisiją nustatyti bendrus tokių koridorių formavimo standartus ir pradėti Europos informavimo kampaniją;

7.  konstatuoja, kad beveik pusė keliuose žuvusių pėsčiųjų ir dviratininkų yra vyresni kaip 65 metų ir kad eismo įvykiai yra pagrindinė jaunų žmonių mirties priežastis; ragina valstybes nares sudaryti vyresniems žmonėms ir jauniems vairuotojams sąlygas saugiai dalyvauti eismo sistemoje parengiant tinkamai skelbiamas programas, kuriomis būtų vykdoma su amžiumi susijusių eismo įvykių rizikos prevencija;

8.  pažymi, kad pėsčiųjų ir dviratininkų dalis sudaro 51 % eismo įvykiuose miesto zonoje žuvusiųjų skaičiaus, todėl ragina miestus į savo judumo planus įtraukti kelių ir eismo įvykių skaičiaus mažinimo tikslus; taip pat ragina valstybes nares labiau atsižvelgti į pažeidžiamus eismo dalyvius – spręsti avaringiausių vietų problemą ir statyti bei prižiūrėti daugiau saugesnės pėstiesiems ir dviratininkams skirtos infrastruktūros arba plėsti ir modernizuoti esamą infrastruktūrą ir kartu užtikrinti, kad ji būtų geriau pažymėta; ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų ES lygmeniu, neapsiribojančių vien esamomis finansavimo schemomis, siekiant padėti įgyvendinti plačiai vykdomus dviračių infrastruktūros patobulinimus, ir įgalioti taikyti naujas aktyviosios ir pasyviosios transporto priemonių saugos technologijas, kuriomis visų pirma būtų apsaugoti pažeidžiami kelių eismo dalyviai;

9.  pažymi, kad kai kurie dviratininkai nežino ir (arba) nesilaiko kelių eismo taisyklių, todėl kartais patenka į situacijas, pavojingas dviratininkų ir kitų eismo dalyvių saugumui. Ragina Komisiją teikti siūlymus, pagal kuriuos būtų galima aktyviau naudotis dviračiais, kuriais galima darniai pasiekti kitas miesto transporto priemones;

10.  ragina intelektinių transporto sistemų ir viešojo transporto įmones toliau kurti transporto priemonių technologijas, skatinančias vairuotojus įvažiavus į miestų vietoves įsijungti saugesnį vairavimo režimą;

11.  pažymi, kad naujosios transporto priemonės, pavyzdžiui, elektriniai dviračiai ir kiti elektriniai judumo įtaisai tampa vis populiaresni, todėl ragina Komisiją nedelsiant išnagrinėti su tokiomis transporto priemonėmis susijusius specifinius saugos reikalavimus ir pateikti pasiūlymų, kaip juos saugiai integruoti į kelių eismą, kartu atsižvelgiant į subsidiarumo principą;

12.  pažymi, kad vystant ir tobulinant apsaugos sistemas užtikrinamas saugumas kelyje, tačiau tam reikia tam tikro adaptacijos laikotarpio; todėl ragina Komisiją skirti pakankamai laiko jas vystyti, prieš įgyvendinant specialius techninius teisės aktus;

13.  primena, kad su odometrais susijęs sukčiavimas lieka neišspręsta problema, ypač naudotų automobilių rinkoje, kaip pažymėjo Komisija atlikdama savo tyrimą dėl naudotų automobilių rinkos veikimo vertinant vartotojo požiūriu; ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti šią manipuliavimo odometrais ir jų gadinimo problemą taikant veiksmingas priemones ir teisės aktus;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad kuo keliuose yra daugiau transporto priemonių, tuo daugiau gali įvykti eismo įvykių, todėl ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti naudoti kolektyvines ir pasidalijamas judumo priemones, ypač miestų teritorijose, siekiant sumažinti maršrutinių transporto priemonių parką ir padidinti dviračių ir profesionalių vairuotojų vairuojamų transporto priemonių skaičių;

15.  atkreipia dėmesį į tai, kad įranga, kurią privaloma vežiotis transporto priemonėje, valstybėse narėse skiriasi, todėl ragina Komisiją sudaryti privalomą objektų, kuriems turėtų būti taikomas įrangos vežiojimo reikalavimas, sąrašą;

16.  mano, kad ES ir jos tyrimų centrai turėtų atlikti vadovaujamą vaidmenį kuriant autonomines transporto priemones, nes jos iš pagrindų pakeis automobilių sektorių, ypač kelių eismo saugumo požiūriu, nes skaičiuojama, kad per metus bus išgelbstima tūkstančiai gyvybių ir bus prisidėta prie vidaus rinkos skaitmeninimo;

Pagalbinės vairavimo sistemos siekiant padidinti kelių eismo saugumą

17.  pabrėžia, kad maždaug 92 % visų eismo įvykių priežastis yra žmogaus klaidų ir transporto priemonės ir (arba) infrastruktūros tarpusavio sąveika, ir todėl turėtų būti privaloma įmontuoti tik tas pagalbines vairavimo sistemas, kurios, kaip įrodyta moksliškai, iš esmės prisideda prie kelių eismo saugumo didinimo, yra efektyvios išlaidų požiūriu ir parengtos parduoti rinkoje; be to, mano, kad dėl jų neturėtų neproporcingai didėti automobilio kaina, nes tuomet ši priemonė būtų neįperkama tiems, kam ji yra skirta, ir kad pagalbines vairavimo sistemos, kurios yra svarbios kelių eismo saugumui, turėtų būti nuolat tikrinamos;

18.  ragina Komisiją vykdant transporto priemonių rinkos priežiūrą išbandyti minėtuosius saugos įtaisus;

19.  mano, kad geresni saugos standartai ir įranga bus naudingi tik tuomet, jeigu esamos ir būsimos nuostatos bus veiksmingai įgyvendinamos ir taikomos; šiuo atžvilgiu ragina stiprinti tipo patvirtinimo institucijų ir techninių tarnybų Europos lygmens priežiūrą Sąjungoje; be to, ragina stiprinti kelių transporto priemonių priežiūrą po pateikimo rinkai visoje Sąjungoje ir padaryti ją labiau nepriklausomą, siekiant užtikrinti, kad transporto priemonės ir toliau atitiktų saugos kriterijus;

20.  pabrėžia, kad tais atvejais, kai nustatoma neatitikimų, Europos vartotojai turėtų turėti galimybę pasikliauti greitomis, tinkamomis ir suderintomis taisomosiomis priemonėmis, įskaitant, jei reikia, transporto priemonių atšaukimą Sąjungos mastu; mano, kad ekonominės veiklos vykdytojai turėtų atsakyti už bet kokią žalą, padarytą neatitikties ar atšaukimo paveiktų transporto priemonių savininkams;

21.  ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti esamų eksploatuojamų transporto saugos lygį ir remti plėtrą ir inovacijas, leisiančius padidinti jau eksploatuojamų automobilių saugumą, skatinant ir remiant transporto priemonių modifikavimą jose įrengiant ekonomiškai efektyvias kelių eismo saugos sistemas, suteikiančius vairuotojui galimybę geriau reaguoti į pavojingą situaciją;

22.  ragina gamintojus ir veiklos vykdytojus:

23.  pabrėžia, kad aiškūs įspėjamieji signalai turėtų pakankamai skirtingi, jog būtų intuityviai aišku, su kokia sistema yra susijusi pagalba, ir kad įspėjamuosius signalus taip pat be jokių sunkumą turėtų galėti pastebėti vyresnio amžiaus, negalią, pavyzdžiui, klausos ir regos negalią, turintys asmenys ir riboto judumo asmenys; todėl ragina susijusius subjektus nustatyti tinkamus bendrus standartus su galimybe veiklos vykdytojams priimti specifinius sprendimus;

24.  palankiai vertina tai, kad beveik visiems pagal Europos naujų automobilių vertinimo programą (Euro NCAP) išbandytiems automobiliams skiriamos penkios žvaigždutės ir kad dauguma automobilių gamintojų sėkmingai reagavo į iššūkį įvykdyti naujus Euro NCAP reikalavimus; vis dėlto pažymi, kad Euro NCAP bando ne visus Europoje parduodamus automobilių modelius ir ne visi to paties tipo automobiliai parduodami su ta pačia specifikacija, o vairuotojams ne viskas gali būti aišku, taigi sukuriamas klaidingas pasitikėjimas transporto priemone palyginti su faktiniu įsigyto modelio veikimu; todėl primena, kaip svarbu turėti tvirtą bazinį standartą privalomiems saugos reikalavimams, kuriais užtikrinama, kad visi automobiliai, naudojami ir parduodami ES, būtų aprūpinti visa būtina saugos įranga;

25.  mano, kad Euro NCAP turėtų visuomet atspindėti faktinį specifinio modelio automobilio saugumą, ir ragina ją vertinant naujų transporto priemonių saugą išsikelti aukštesnius tikslus nei teisės aktais nustatyti būtinieji reikalavimai bei atsižvelgti į naujausius teisės aktais nustatytus būtinuosius reikalavimus, kad būtų galima daryti dar didesnę pažangą kuriant aukštus kelių eismo saugumo standartus užtikrinančias transporto priemones ir kad taip Europa išsaugotų savo plačius užmojus ir veiktų kaip pasaulio lyderė automobilių saugos srityje;

26.  ragina Komisiją standartų nustatymą derinti su Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija (JT EEK), kad būtų užtikrintas nuoseklumas tarptautiniu mastu ir drauge kuo labiau sumažinta prievolės įmontuoti pagalbines vairavimo sistemas išimčių, kad tokiu būdu būtų padidintas visuotinis kelių eismo saugumas; pažymi, kad gamintojai turėtų parengti medžiagą, kurioje pateikiama aiški informacija, padėsianti vairuotojams lengviau perprasti įvairias pagalbos vairuotojui sistemas ir jų funkcijas;

27.  ragina laikytis suderinto Europos požiūrio, pagal kurį atsižvelgiama į visus galiojančius tarptautinės ir nacionalinės teisės aktus ir užtikrinamas jų papildomumas;

28.  ragina Komisiją ištirti specialiosios paskirties transporto priemonių dalį eismo įvykiuose mieste ir prireikus panaikinti esamas prievolės įmontuoti pagalbines vairavimo sistemas išimtis;

29.  pabrėžia, kad į vairuotojų mokymą turėtų būti įtraukti periodiniai ir papildomi mokymai, kaip naudotis privalomu pagalbiniu vairavimo mechanizmu, ypatingą dėmesį skiriant pagyvenusiems ir riboto judumo asmenims; primygtinai ragina vairavimo mokyklas į mokymo programą įtraukti su šių sistemų naudojimu susijusius klausimus, taip pat vairuotojo pažymėjimo gavimą susieti su profesionaliu ir praktiniu vairavimo mokymu kelyje;

30.  pažymi, kad finansinės paskatos, pvz., draudimo arba mokestinės, tokioms priemonėms kaip papildomų saugai svarbių pagalbinių vairavimo sistemų įmontavimas naujuose ir naudotuose automobiliuose arba jų įtraukimas į vairuotojų mokymą, gali padėti transporto priemonėms, kurios yra pažangių saugos elementų, patekti į rinką; ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę numatyti tokius mechanizmus;

31.  ragina Komisiją ir reikalauja rinkos dalyvius pasirūpinti atvirų standartų ir sąsajų, kuriais bus toliau gerinamas sąveikumas, naudojimu, kad būtų galima atlikti nepriklausomus patikrinimus naudojantis atitinkamais transporto priemonių ir sistemų duomenimis, įskaitant naujausią su jais susijusią informaciją, ir kad juos galėtų atlikti visi kvalifikuoti specialistai, kartu atsižvelgiant į atitinkamus duomenis ir intelektinę nuosavybę;

32.  pabrėžia, kad turėtų būti užtikrinta aukšto lygio duomenų apsauga pagal Reglamentą (ES) 2016/679 (Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą) ir paisoma teisės į privatumo ir asmens duomenų apsaugą, taip pat užtikrintas aukšto lygio IT saugumas, kad būtų užkirstas kelias naujiems eismo įvykių pavojams dėl valdymo sistemų nuotolinės manipuliacijos arba suderinamumo konfliktų ir rekomenduoja išnagrinėti duomenų nuosavybės principą;

33.  pabrėžia, kad svarbu naudoti iš palydovinių padėties nustatymo sistemų gaunamą patikimą informaciją apie buvimo vietą ir laiką, ir taikyti EGNOS / GNSS sistemą aktyviai kelių eismo saugai; ragina dėti daugiau pastangų, kad būtų pasiektas mažiau kaip vieno metro EGNOS / GNSS aktyvios kelių saugos sistemų tikslumas, siekiant pereiti nuo sistemos gebėjimo sumažinti transporto priemonės greitį prie jos gebėjimo automatiškai įsikišti ir keisti transporto priemonės judėjimo trajektoriją; ragina propaguoti didesnį kelių eismo saugumą integruojant sistemų EGNOS ir GALILEO duomenis į transporto priemonėje įmontuotą valdymo sistemą;

Saugos priemonės siekiant išvengti eismo įvykių

34.  palankiai vertina tai, kad nuo 2015 m. lapkričio mėn. avarinis stabdymas jau yra privalomas ES visuose naujuose sunkvežimiuose ir autobusuose, tačiau ragina Komisiją nustatyti, kad į lengvuosius automobilius, lengvuosius krovininius automobilius, autobusus, tolimojo susisiekimo autobusus ir ypač sunkiąsias transporto priemones būtų privaloma įmontuoti automatinio avarinio stabdymo sistemas su pėsčiųjų, dviratininkų, lengvųjų variklinių dviračių transporto priemonių ir motociklų nustatymo funkcija, nes dėl autonominio stipraus stabdymo ir dėl to sutrumpėjusio stabdymo kelio jos pasižymi dideliu eismo įvykių prevencijos potencialu;

35.  ragina naudoti saugesnį sunkiasvorių krovininių transporto priemonių priekinės dalies dizainą, kad juos geriau matytų pėstieji ir dviratininkai, taip pat užtvarus, kad būtų galima išvengti susidūrimų ir sumažinti susidūrimų pasekmes;

36.  ragina nustatyti, kad privaloma įmontuoti išjungiamą pažangią pagalbinę greičio ribos, ženklų „Stop“ ir šviesoforų rodymo sistemą, kuri įsikiša ir padeda vairuotojui neviršyti greičio ribos, ir ragina valstybes nares užtikrinti nepriekaištingą kelių eismo ženklų būklę pasirūpinant, kad kelio ženklai būtų gerai įskaitomi; pabrėžia, jog norint, kad ši pažangi pagalbinė sistema tinkamai veiktų, būtina turėti internetu atnaujinamus kelių žemėlapius su dabartinių greičio ribų nuorodomis;

37.  pabrėžia, kad siekiant pagerinti kelių eismo saugumą transporto priemonių sulėtėjimas turi būti geriau parodomas kitiems eismo dalyviams aiškiais transporto priemonėse įmontuotais šviesos signalais, ir tikisi, kad bus privaloma naudoti avarinio stabdymo rodytuvą mirksinčio stabdžių žibinto arba avarinio signalo žibintų pavidalu;

38.  pabrėžia, kad atsižvelgiant į pagalbinės eismo juostos laikymosi sistemos, kuri ne tik įspėja, bet ir tinkamai įsikiša, tačiau netrukdo vairuotojui tiesiogiai imtis veiksmų, svarbą kelių eismo saugumui ši sistema turėtų būti privaloma; pažymi, jog norint naudoti šią įspėjamąją sistemą, būtina, kad horizontalieji ir vertikalieji kelio ženklai būtų tokios būsenos, kurioje galėtų būti aiškiai atpažįstami;

39.  atkreipia dėmesį į tai, kad sunkvežimių ir autobusų vairuotojų tiesioginio matymo lauko išplėtimas ir aklųjų zonų sumažinimas arba panaikinimas yra nepaprastai svarbūs didinant šių transporto priemonių saugą keliuose; todėl ragina Komisiją įpareigoti taikyti plataus užmojo diferencijuotus tiesioginio matymo standartus ir nustatyti privalomą priekinių, šoninių ir galinių kamerų, jutiklių ir posūkių pagalbinių sistemų naudojimą, tačiau šios priemonės turėtų atitikti Direktyvą (ES) 2015/719 ir dėl jų neturėtų būti nukelti joje nustatyti įgyvendinimo terminai;

40.  pabrėžia, kad būtina numatyti antialkoholinio variklio užrakto ir vairuotojo išsiblaškymo ir mieguistumo aptikimo sistemų įrengimo išankstines sąlygas, ir ragina kaip vairuotojų, kurie vairavo neblaivūs arba būdami neblaivūs sukėlė eismo avariją ir buvo už tai nubausti, reintegracijos priemonę naudoti antialkoholinį variklio užraktą;

41.  konstatuoja, kad sunkiosios transporto priemonės yra susijusios su 15 % žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičiaus ir kad kasmet maždaug 1 000 žuvusiųjų dėl sunkiųjų transporto priemonių yra pažeidžiami eismo dalyviai; todėl ragina Komisiją paspartinti privalomą sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms skirtų plataus užmojo diferencijuotų tiesioginio matymo standartų, pažangiųjų greičio reguliavimo sistemų ir pažangiųjų avarinio stabdymo sistemų (AEBS) su dviratininkų ir pėsčiųjų aptikimo funkcija įdiegimą;

Saugos priemonės siekiant švelninti eismo įvykių padarinius

42.  nurodo, kad padangų oro slėgis yra svarbus kelių eismo saugumui, degalų suvartojimui ir išmetamų teršalų kiekiui, todėl ragina Komisiją numatyti privalomas padangų oro slėgio stebėjimo sistemas; taip pat ragina Komisiją į ES teisę perkelti su padangų oro slėgio stebėjimo sistemomis susijusius JT EEK sutartus pakeitimus, kuriais siekiama, kad šios sistemos tinkamai veiktų realiomis važiavimo sąlygomis;

43.  mano, kad būtinas privalomas pažangios priminimo prisisegti saugos diržus sistemos montavimas visose visų transporto priemonių priekinėse sėdynėse ir M1 ir N1 kategorijų transporto priemonių galinėse sėdynėse;

44.  mano, jog svarbu nustatyti, kad siekiant išvengti kaklo sužeidimo būtų privaloma sumontuoti automatinio saugos diržų reguliavimo sistemas;

45.  ragina Komisiją nuo 2019 m. prievolę įmontuoti pagalbos iškvietos sistemą „eCall“ taikyti ir motociklams, sunkiesiems krovininiams automobiliams bei autobusams ir sudaryti sąlygas ją įmontuoti, kad ji pasiektų kuo daugiau kelių transporto priemonių;

46.  ragina parengti tikslią ir patikimą ES masto eismo įvykių statistiką, įskaitant eismo įvykių priežasčių statistiką, poveikio duomenis ir sužeidimų bei eismo įvykio dalyvių išvardijimą, ir pažymi, kad šioje srityje labai naudinga gali būti eismo įvykių duomenų bazė, tačiau duomenys turi būti anoniminiai ir naudojami tik eismo įvykių tyrimo tikslais;

47.  ragina rinkti visą ES apimančius statistinius duomenis apie transporto priemonėse ne dėl susidūrimo mirusius ar sužeistus asmenis; konstatuoja, kad nėra renkami statistiniai duomenys apie nuo šilumos smūgio transporto priemonėje nukentėjusius asmenis;

48.  ragina taikyti geresnes priešgaisrinės saugos taisykles autobusams, varomiems skirtingų rūšių energija, įskaitant suslėgtosiomis gamtinėmis dujomis varomus autobusus, siekiant kuo labiau padidinti keleivių saugą;

49.  konstatuoja, kad naudojant perprojektuotą sunkiasvorių krovininių transporto priemonių priekinę apsaugą nuo palindimo būtų galima 20 % sumažinti dėl automobilių ir sunkiasvorių krovininių transporto priemonių priešpriešinio susidūrimo žuvusiųjų žmonių skaičių, ragina Komisiją įpareigoti visose naujose sunkiasvorėse krovininėse transporto priemonėse naudoti patobulintas smūgio energiją sugeriančias priekines apsaugas nuo palindimo;

50.  ragina atlikti privalomus susidūrimo iš priekio, šono ir galo bandymus, taikomus:

51.  ragina Komisiją taip pat atnaujinti variklinių transporto priemonių pasyviųjų saugos sistemų bandymų reikalavimus, siekiant įtraukti visų pažeidžiamų kelių eismo dalyvių, įskaitant ne tik pėsčiuosius, bet ir dviratininkus, apsaugą per priekinius ir galinius susidūrimus;

52.  ragina Komisiją užtikrinti, kad rinka turėtų pakankamai ir realiai pagrįsto laiko prisitaikyti prie šių priemonių;

53.  pabrėžia, kad Direktyva (EU) 2015/719 dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių masės ir matmenų suteikiama daug galimybių pagerinti sunkvežimių saugą; ragina Komisiją nedelsiant pateikti savo vertinimą ir paspartinti su šia direktyva susijusį darbą;

o
o   o

54.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 200, 2009 7 31, p. 1. (2) OL L 35, 2009 2 4, p. 1. (3) OL L 127, 2014 4 29, p. 134. (4) OL L 68, 2015 3 13, p. 9. (5) OL L 115, 2015 5 6, p. 1. (6) OL L 123, 2015 5 19, p. 77. (7) OL C 316, 2017 9 22, p. 155. (8) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0228. (9) OL C 75, 2016 2 26, p. 49. (10) OL C 56 E, 2013 2 26, p. 54. (11) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 72.