Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į metinį pranešimą apie Europos ombudsmeno 2016 m. veiklą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 15 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į SESV 24 ir 228 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 42 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 43 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 1994 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimą 94/262/EAPB, EB, Euratomas dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2001 m. rugsėjo 6 d. priimtą Europos gero administracinio elgesio kodeksą(2),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Europos ombudsmeno 2006 m. kovo 15 d. sudarytą ir 2006 m. balandžio 1 d. įsigaliojusį bendrąjį susitarimą dėl bendradarbiavimo,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Europos ombudsmeno veiklos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 220 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A8-0328/2017),

A.  kadangi 2017 m. gegužės 17 d. Parlamento pirmininkui buvo oficialiai pateiktas metinis pranešimas apie Europos ombudsmeno 2016 m. veiklą, o 2017 m. gegužės 30 d. Briuselyje ombudsmenė Emily O’Reilly pranešimą pristatė Peticijų komitetui;

B.  kadangi pagal SESV 24 ir 228 straipsnius Europos ombudsmenas turi įgaliojimus priimti skundus dėl netinkamų Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų administravimo veiksmų, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vykdomas teismo funkcijas;

C.  kadangi SESV 15 straipsnyje nustatyta, kad siekdamos skatinti tinkamą valdymą ir užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą, Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai veikia kiek įmanoma gerbdami atvirumo principą ir kad visi Sąjungos piliečiai ir visi fiziniai ar juridiniai asmenys, gyvenantys ar turintys registruotą buveinę valstybėje narėje, turi teisę susipažinti su Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų dokumentais; kadangi siekiant užtikrinti, kad ES piliečiams būtų teikiamos aukštos kokybės paslaugos ir kad ES administracija atsižvelgtų į jų poreikius ir susirūpinimą keliančius klausimus, labai svarbu apsaugoti piliečių teises ir pagrindines laisves;

D.  kadangi Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką;

E.  kadangi Chartijos 43 straipsnyje teigiama, kad kiekvienas Sąjungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybėje narėje, ar juridinis asmuo, kurio registruota buveinė yra valstybėje narėje, turi teisę kreiptis į Europos ombudsmeną su skundu dėl netinkamų Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų administravimo veiksmų, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vykdomas teismo funkcijas;

F.  kadangi pagrindinis Europos ombudsmeno prioritetas – užtikrinti, kad būtų visapusiškai gerbiamos piliečių teisės ir kad teisė į gerą administravimą, kurį įgyvendina ES institucijos, įstaigos, organai ar agentūros, atitiktų aukščiausius standartus;

G.  kadangi 2016 m. pagalbos į Europos ombudsmeno tarnybas kreipėsi 15 797 piliečiai: 12 646 iš jų konsultaciją gavo naudojantis interaktyviu Europos ombudsmeno interneto svetainės gidu, likęs 1 271 prašymas buvo nukreiptas kitur informacijai suteikti, o 1 880 jų Europos ombudsmenas nagrinėjo kaip skundus;

H.  kadangi iš 1 880 skundų, kuriuos 2016 m. nagrinėjo Europos ombudsmenas, 711 pateko į Europos ombudsmeno įgaliojimų sritį, o 1 169 šiai sričiai nepriklausė;

I.  kadangi 2016 m. Europos ombudsmenas pradėjo 245 tyrimus, iš kurių 235 buvo pagrįsti skundu, o 10 pradėti savo iniciatyva, ir baigė 291 tyrimą (iš jų 278 buvo pagrįsti skundu, o 13 pradėti savo iniciatyva); kadangi dagiausia tyrimų buvo susiję su Komisija (58,8 proc.), toliau eina ES agentūros (12,3 proc.), Parlamentas (6,5 proc.), Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) (5,7 proc.), Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) (4,5 proc.), Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) (0,8 proc.) ir kitos institucijos (11,4 proc.);

J.  kadangi Europos ombudsmenas kiekvienais metais iš piliečių ir organizacijų gauna daug skundų dėl ES administravimo ir kadangi trys didžiausią susirūpinimą kėlę klausimai, susiję su tyrimais, kuriuos Europos ombudsmenas baigė nagrinėti 2016 m., buvo skaidrumas ir galimybė visuomenei susipažinti su informacija ir dokumentais (29,6 proc.), geras ES personalo klausimų sprendimas (28,2 proc.) ir tarnybos kultūra (25,1 proc.); kadangi kiti susirūpinimą keliantys klausimai apima deramą naudojimąsi diskrecija, įskaitant pažeidimo procedūras, patikimą finansų valdymą, susijusį su ES dotacijomis ir sutartimis, bei procesinių ir pagrindinių teisių laikymąsi; kadangi šių klausimų svarba pabrėžia labai svarbų Europos ombudsmeno vaidmenį užtikrinant, kad sprendimų priėmimo procesai ir administravimas ES lygmeniu būtų visiškai skaidrūs ir nešališki, siekiant apsaugoti piliečių teises ir stiprinti jų pasitikėjimą bei visuomenės pasitikėjimą;

K.  kadangi, kalbant apie Europos ombudsmeno strateginį darbą 2016 m., Europos ombudsmeno tarnyba baigė nagrinėti 5 strateginius tyrimus ir pradėjo 4 naujus, be kita ko, susijusius su galimais specialiųjų patarėjų interesų konfliktais ir vėluojančiais cheminiais tyrimais, be to, tarnyba pradėjo 10 naujų strateginių iniciatyvų;

L.  kadangi Europos ombudsmenas pradėjo plataus masto strateginį tyrimą dėl to, kaip Komisija skiria savo specialiuosius patarėjus, kurie dažnai tuo pačiu metu dirba su privačiojo sektoriaus klientais ir ES, ir kaip ji vykdo jų interesų konfliktų vertinimą;

M.  kadangi Europos ombudsmenas domėjosi Europos investicijų banko (EIB) tarybos narių elgesio kodeksu, pažymėdamas, kad jame nenumatytas įpareigojimas pateikti interesų deklaraciją arba atskleisti finansinius interesus;

N.  kadangi finansų krizė lėmė ekonominę ir socialinę krizę ir tai pakenkė ES institucijų patikimumui;

O.  kadangi Europos ombudsmenas nustatė, kad 2009–2014 m. Komisijos nesugebėjimas išspręsti klausimo, susijusio su tuo, kad buvęs Komisijos narys pažeidė Komisijos narių elgesio kodeksą, ir tinkamai ištirti Komisijos nario privačiojo sektoriaus darbo sutarties suderinamumo su įsipareigojimais pagal ES sutartį, yra blogo administravimo atvejis; kadangi netinkamo administravimo atvejai, susiję su Komisijos narių, įskaitant Komisijos pirmininką, veikla baigus eiti pareigas Komisijoje, didina piliečių nepasitikėjimą Komisija;

P.  kadangi Europos ombudsmenas taip pat bendradarbiauja su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Jungtinėmis Tautomis, ir pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją yra ES struktūros dalis, ir jo užduotis – ES institucijų lygmeniu ginti bei skatinti Konvencijoje nustatytas teises ir stebėti jos įgyvendinimą;

Q.  kadangi, remiantis 2016 m. kovo mėn. „Eurobarometro“ greitąja apklausa dėl Europos Sąjungos pilietybės, 9 iš 10 ES piliečių (87 proc.) žino, ką reiškia Sąjungos piliečio statusas ir kad jie turi teisę pateikti skundą Parlamentui, Komisijai arba Europos ombudsmenui;

1.  patvirtina Europos ombudsmenės pristatytą 2016 m. metinį pranešimą ir teigiamai vertina tai, kad jis aiškus ir lengvai perskaitomas, taip pat kad jame išdėstyti svarbiausi faktai ir skaičiai, susiję su Europos ombudsmeno darbu 2016 m.;

2.  sveikina Emily O’Reilly, atlikusią puikų darbą gerinant Europos ombudsmeno tarnybų veiklos kokybę ir jų prieinamumą, taip pat turint galvoje jos aktyvų bendradarbiavimą ir pozityvų bendravimą su Parlamentu, ypač su Peticijų komitetu bei kitomis ES institucijomis, įstaigomis, organais ir agentūromis;

3.  pripažįsta strateginių tyrimų ir iniciatyvų vaidmenį ir pritaria tiems tyrimams ir iniciatyvoms, kuriuos Europos ombudsmenas atliko savo iniciatyva, siekdamas įsigilinti į strategiškai svarbias temas, aktualias viešojo ES piliečių intereso požiūriu; teigiamai vertina Europos ombudsmeno pastangas geriau naudotis savo strateginiu darbu sudarant galimybes kolektyviai nagrinėti skundu pagrįstus panašaus turinio atvejus;

4.  teigiamai vertina Europos ombudsmeno ryžtą greitai ir veiksmingai atsižvelgti į ES piliečių poreikius ir susirūpinimą jiems keliančius klausimus bei pritaria 2016 m. pradėtiems taikyti naujiems darbo metodams ir supaprastintai atvejų nagrinėjimo procedūrai, kuriais užtikrinamas didesnis lankstumas ir veiksmingumas, be to, didesnį poveikį pajunta daugiau piliečių;

5.  sutinka, jog dėl dabartinių precedento neturinčių iššūkių, su kuriais susiduria ES, pvz., nelygybės nedarbo, ekonomikos ir socialinėje srityse, migracijos krizės ir „Brexit“, visos Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros, įskaitant Europos ombudsmeną, turi dėti daugiau pastangų ir būti labiau pasiryžusios užtikrinti aukščiausio lygio socialinį teisingumą, atskaitomybę ir skaidrumą ES lygmeniu;

6.  pabrėžia, kad būtina gerinti socialinį dialogą;

7.  pabrėžia, kad piliečių ir institucijų tarpusavio pasitikėjimas dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis yra itin svarbus;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos ombudsmeno tarnyba iki šiol pasiekė antrą pagal dydį savo sprendimų ir (arba) rekomendacijų įgyvendinimo rezultatą; rekomenduoja Europos ombudsmenui būti budriam, nustatyti priežastis, dėl kurių nesilaikoma jo rekomendacijų, ir informuoti Parlamentą apie visus atvejus, kai ES administracija pakartotinai nesilaiko rekomendacijų;

9.  pažymi, kad 2016 m. mažėjo Europos ombudsmeno atliktų tyrimų, susijusių su ES institucijomis, skaičius (2016 m. jų buvo 245, o 2015 m. – 261); primygtinai ragina ES institucijas, įstaigas, organus ir agentūras per priimtiną laikotarpį atsakyti ir reaguoti į kritines Europos ombudsmeno pastabas ir stropiau laikytis Europos ombudsmeno rekomendacijų ir (arba) sprendimų;

10.  pažymi, kad 2016 m. Europos ombudsmenas daugumą bylų išnagrinėjo per 12 mėnesių ir kad vidutiniškai tyrimas buvo baigtas per 10 mėnesių ir tik 30 proc. bylų buvo baigtos nagrinėti po 12 ar daugiau mėnesių; primygtinai ragina Europos ombudsmeną toliau gerinti savo darbo metodus ir sutrumpinti skundų nagrinėjimo laiką, visų pirma tais atvejais, kai po 12 mėnesių bylos vis dar nebaigtos nagrinėti, tačiau nemažinti savo darbo veiksmingumo;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad su skaidrumu susiję tyrimai, visų pirma dėl klausimų, susijusių su sprendimų priėmimo procesų skaidrumu, lobistinės veiklos skaidrumu ir galimybe susipažinti su ES dokumentais, vėl sudaro didžiausią dalį Europos ombudsmeno nagrinėjamų bylų, taip pat kitos problemos, susijusios su įvairiais klausimais – pradedant pagrindinių teisių pažeidimais ir etikos klausimais ir baigiant ES sutartimis ir dotacijomis;

12.  ypatingą dėmesį atkreipia į tai, kad esminį vaidmenį ES institucijų darbe atlieka skaidrumas, geras administravimas bei institucinė stabdžių ir atsvarų sistema; apgailestauja dėl to, kad užklausos, susijusios su skaidrumu ir galimybe gauti informacijos bei susipažinti su dokumentais, nuolat sudaro per 20 proc. visų Europos ombudsmenui pateikiamų užklausų ir ne vienus metus tebėra didelį susirūpinimą ES piliečiams keliantis klausimas; ragina ES institucijas aktyviai skelbti informaciją ir dokumentus, siekiant didinti skaidrumą ir mažinti netinkamo administravimo atvejų skaičių;

13.  mano, kad reikia laikytis maksimalaus ES institucijų turimų dokumentų skaidrumo ir galimybės susipažinti su jais principo; primena Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią nustatyta, kad Sąjungos piliečiai turi teisę viešai susipažinti su Sąjungos institucijų, įstaigų ir kitų organų dokumentais ir kad galimos nukrypti nuo šios teisės leidžiančios nuostatos ir šios teisės išimtys visuomet turėtų būti vertinamos atsižvelgiant į skaidrumo ir demokratijos principus, kurie yra išankstinė naudojimosi demokratinėmis teisėmis sąlyga; mano, kad reikia persvarstyti Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001, kad būtų palengvintas Europos ombudsmeno darbas tikrinant, ar Parlamentas, Taryba ir Komisija suteikia galimybę susipažinti su dokumentais;

14.  ragina Komisiją padidinti skaidrumą ir pagerinti prieigą prie dokumentų ir informacijos apie su gautomis peticijomis susijusias procedūras „EU Pilot“ ir prie programos „EU Pilot“ bei jau baigtų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų; pabrėžia, kad Komisijai svarbu užtikrinti reguliarius tolesnius veiksmus su Parlamentu; ragina Europos ombudsmeną toliau strategiškai tirti Komisijos skaidrumą nagrinėjant skundus dėl pažeidimo pagal procedūras „EU Pilot“, taip pat primygtinai ragina Europos ombudsmeną ryžtingai ir budriai tęsti šio klausimo nagrinėjimą 2017 m.; mano, kad nepagrįstas vėlavimas nagrinėjant pradėtas įsipareigojimų neįvykdymo nagrinėjimo ir „EU Pilot“ procedūras taip pat galėtų priklausyti netinkamo administravimo sričiai;

15.  mano, kad Europos ombudsmeno ryžtas siekti aukščiausio lygio skaidrumo vykstant ES sprendimų priėmimo procesui yra pagirtinas; pabrėžia, kad būtina stebėti, kaip įgyvendinamos Europos ombudsmeno rekomendacijos užtikrinti skaidrumą vykstant trišaliams dialogams; ragina Tarybą ir Komisiją skelbti aktualią informaciją apie trišalių dialogų metu priimtus sprendimus; taip pat pakartoja, kad būtinas visapusiškas ir didesnis skaidrumas sudarant prekybos susitarimus ir vykstant deryboms, ir ragina Europos ombudsmeną nuolat stebėti derybų dėl visų ES prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis skaidrumą tuo pačiu metu nepamirštant, kad tai neturėtų daryti neigiamos įtakos ES derybinei pozicijai;

16.  pakartoja, kad, vykstant ES ir JK deryboms dėl pastarosios išstojimo iš Sąjungos, svarbus visų ES institucijų skaidrumas nedarant neigiamos įtakos šalių derybinei pozicijai; ragina Europos ombudsmeną stebėti, ar skaidrumas užtikrinamas per visas derybas dėl išstojimo;

17.  ragina užtikrinti didesnį ES ekonominių ir finansinių sprendimų priėmimo proceso skaidrumą, ypač Europos Centrinio Banko vykdomos bankų priežiūros srityje; be to, pripažindamas Europos ombudsmeno pastarojo meto pastangas šioje srityje ir tai, kad Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 netaikomas Euro grupei, nes ji nėra Sutartyse apibrėžta institucija ar įstaiga, remia Europos ombudsmeno rekomendacijas siekiant didinti Europos investicijų banko (EIB) ir Euro grupės skaidrumą bei stiprinti jų vidaus etikos taisykles; ragina laikytis Europos ombudsmeno rekomendacijų dėl EIB skundų nagrinėjimo tvarkos peržiūros ir pabrėžia nepriklausomos skundų nagrinėjimo tvarkos svarbą; ragina Europos ombudsmeną atlikti aktyvesnį vaidmenį užtikrinant, kad naujoji EIB skundų nagrinėjimo tvarka išliktų patikima ir veiksminga ir pagal ją būtų laikomasi veiklos nepriklausomumo, skaidrumo, prieinamumo, savalaikiškumo ir reikiamų išteklių principų;

18.  reiškia visapusišką paramą Europos ombudsmeno pagrindiniam tikslui  – padėti stiprinti atskaitomybę ir skaidrumą užtikrinančias struktūras ir institucijas ES lygmeniu bei gerinti demokratijos kokybę Europoje;

19.  atkreipia dėmesį į Europos ombudsmeno išvadas dėl netinkamo administravimo ryšium su Komisijos narių elgesio kodeksu; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti aukštus ES administracijos moralės ir etikos standartus ir atkreipia dėmesį į Komisijos sprendimą pratęsti veiklos pertraukos laikotarpį iki dvejų metų buvusiems Komisijos nariams ir iki trejų metų buvusiems Komisijos pirmininkams, tačiau yra tvirtai įsitikinęs, kad reikia taikyti griežtesnes etikos taisykles visose ES institucijose, įskaitant ES politikus ir darbuotojus, siekiant užtikrinti pagarbą pareigai elgtis sąžiningai ir apdairiai ir visišką nepriklausomumą nuo privačiojo sektoriaus; ragina Komisiją užtikrinti iniciatyvų skelbimą ir visapusišką skaidrumą kalbant apie buvusių Komisijos narių pareigas baigus kadenciją; remia Europos ombudsmeno rekomendacijas dėl tolesnės Kodekso peržiūros laikantis Sutartyje numatytų įpareigojimų, kad taisyklės būtų aiškesnės ir lengvai įgyvendinamos, siekiant kiekvienu konkrečiu atveju užtikrinti patikimumą, nešališkumą ir interesų konflikto nebuvimą; ragina Europos ombudsmeną toliau stebėti ir vertinti Komisijos ad hoc etikos komiteto nepriklausomumo lygį;

20.  atkreipia dėmesį į Komisijos veiksmus reaguojant į Europos ombudsmeno rekomendacijas, susijusias su tuo, kaip įgyvendinami ES tarnybos nuostatai, kuriais reglamentuojamas vadinamasis „sukamųjų durų“ reiškinys, ir nekantriai laukia tolesnio Europos ombudsmeno tyrimo, kuriame būtų įvertinti praktinio naujųjų taisyklių taikymo rezultatai;

21.  ragina Europos ombudsmeną tęsti savo darbą siekiant užtikrinti, kad būtų laiku skelbiami visų ES pareigūnų, susijusių su „sukamųjų durų“ reiškinio atvejais, vardai ir pavardės, ir užtikrinti visišką visos susijusios informacijos skaidrumą;

22.  pritaria Europos ombudsmeno įsipareigojimui gerinti ES lobistinės veiklos skaidrumą ir ragina Komisiją visapusiškai atsižvelgti į Europos ombudsmeno siūlymus tobulinti ES skaidrumo registrą, kad jis taptų visų ES institucijų ir įstaigų privalomu skaidrumo kertiniu akmeniu; pabrėžia, kad šiuo tikslu reikėtų imtis aiškių veiksmų ir parengti nuoseklius ir veiksmingus darbo grafikus; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti didesnį skaidrumą, taip pat susijusį su informacija apie finansavimą, interesų grupes ir finansinius interesus;

23.  teigiamai vertina Europos ombudsmeno strateginį tyrimą dėl to, kaip Komisija vertina savo specialiųjų patarėjų interesų konfliktus; ragina Komisiją visapusiškai įgyvendinti Europos ombudsmeno rekomendacijas dėl specialiųjų patarėjų skyrimo procedūros, įvertinti bet kokį galimą interesų konfliktą prieš jų paskyrimą ir po jo bei leisti visuomenei susipažinti su informacija, susijusia su dokumentais ir posėdžiais;

24.  remia Europos ombudsmeno strateginį Komisijos ekspertų grupių tyrimą; ragina Europos ombudsmeną užtikrinti, kad naujosiomis Komisijos taisyklėmis būtų gerinamas interesų konfliktų valdymas, taip pat subalansuotas ir lygiavertis visų suinteresuotųjų šalių – tarp jų ir visuomeninių – atstovavimas, įskaitant visų ekspertų įtraukimą į ES skaidrumo registrą;

25.  atkreipia dėmesį į Komisijos poziciją dėl jos atstovų susitikimų su tabako pramonės lobistais skaidrumo ir jos Sveikatos GD įgyvendintų skaidrumo priemonių; pakartoja savo raginimą Komisijai keisti praktiką ir imtis veiksmų, kad jos darbas taptų visapusiškai skaidrus, t. y. internete skelbti duomenis apie visus susitikimus su lobistais ar jų teisiniais atstovais, taip pat šių posėdžių protokolus, laikantis įsipareigojimų, kuriuos ji yra prisiėmusi pagal JT tabako kontrolės pagrindų konvenciją;

26.  palankiai vertina Europos ombudsmeno praktines rekomendacijas dėl valstybės pareigūnų ryšių su lobistais; primygtinai ragina Europos ombudsmeną didinti visų ES institucijų darbuotojų informuotumą apie šias rekomendacijas rengiant šviečiamuosius mokymus, seminarus ir susijusias paramos priemones ir ragina visas ES institucijas įgyvendinti Europos ombudsmeno gero administracinio elgesio kodeksą ir JT tabako kontrolės pagrindų konvencijoje nustatytas skaidrumo priemones; pakartoja savo raginimą veiksmingai atnaujinti Europos gero administracinio elgesio kodeksą per dabartinę kadenciją priimant privalomą reglamentą šiuo klausimu;

27.  palankiai vertina Europos ombudsmeno strateginį tyrimą dėl galimybės susipažinti su dokumentais, susijusiais su Tarybos parengiamaisiais organais, įskaitant jo komitetus, darbo grupes ir Nuolatinių atstovų komitetą (COREPER), svarstant ES teisėkūros procedūra priimamų aktų projektus; kviečia Europos ombudsmeną paraginti Tarybą padidinti susitikimų su suinteresuotaisiais subjektais ir priimamų sprendimų skaidrumą, laikytis galimybės susipažinti su dokumentu reikalavimų bei suteikti šią galimybę laiku ir nedelsiant;

28.  palankiai vertina Europos ombudsmeno darbą sprendžiant bendrojo viešojo intereso klausimus, pvz., susijusius su pagrindinėmis teisėmis, medicinos sauga ir veiksmingumu, aplinkos ir sveikatos apsauga ir apsauga nuo rizikos aplinkai; ragina Europos ombudsmeną toliau stebėti savo pasiūlymų Europos cheminių medžiagų agentūrai dėl bandymų su gyvūnais rinkoje registruojant naujus kosmetikos gaminius ir Europos personalo atrankos tarnybai (EPSO) dėl force majeure principo ir EPSO konkursų skaidrumo įgyvendinimą;

29.  atkreipia dėmesį į ombudsmeno patirtį sprendžiant netinkamo administravimo atvejus ES institucijose, susijusius su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta darbe, kaip buvo byloje, susijusioje su skundu 1283/2012/AN; atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ir savo sprendimą sukurti nepriklausomų ekspertų grupę, kuri ištirtų seksualinio priekabiavimo ir prievartos padėtį Parlamente, ragina ombudsmeną taip pat ištirti seksualinio priekabiavimo ir prievartos padėtį ES institucijose, įstaigose, biuruose ir agentūrose ir pateikti rekomendacijų ir geriausios praktikos pavyzdžių, kaip užkirsti kelią naujiems atvejams ES institucijose;

30.  remia Europos ombudsmeno vaidmenį kuriant aktyvią ir skaidrią Europos vaistų agentūros (EMA) atliekamų klinikinių tyrimų politiką, ypač Europos ombudsmeno rekomendacijas dėl pasaulyje vieno perkamiausių vaistų „Humira“, vartojamo Krono ligai gydyti, patvirtinimo; primygtinai ragina Europos ombudsmeną toliau stebėti Europos vaistų agentūrą siekiant užtikrinti, kad ji laikytųsi aukščiausių skaidrumo ir galimybės susipažinti su informacija apie klinikinius tyrimus standartų – visų pirma tų, kurie atitinka viešąjį interesą ir yra vertingi gydytojams, pacientams ir tyrėjams;

31.  ragina Europos ombudsmeną toliau tirti ES agentūrų veiksmus, ypatingą dėmesį skiriant Europos maisto saugos tarnybai ir Europos cheminių medžiagų agentūrai, kai tai susiję su „Monsanto“ dokumentais ir galimu poveikiu slaptumui ir interesų konfliktui;

32.  teigiamai vertina Europos ombudsmeno tyrimus, kurių imtasi pagal neįgaliųjų skundus, ir remia šios tarnybos, aktyviai dalyvaujančios JT neįgaliųjų teisių konvencija grindžiamos ES sistemos veikloje, darbą ir indėlį įgyvendinant Europos strategiją dėl negalios; pakartoja, kad visais atžvilgiais remia visapusišką minėtosios konvencijos įgyvendinimą ES lygmeniu;

33.  ragina Europos ombudsmeną užtikrinti, kad Komisija atsižvelgtų į Europos ombudsmeno pasiūlymus ir rekomendacijas dėl būsimos Europos piliečių iniciatyvos priemonės peržiūros, siekiant užtikrinti, kad Europos piliečių iniciatyvai įgyvendinti reikalingos procedūros ir sąlygos būtų iš tikrųjų aiškios, paprastos, lengvai taikytinos ir proporcingos;

34.  ragina Europos ombudsmeną užtikrinti, kad Komisija padėtų sukurti infrastruktūrą, kurią pasitelkiant būtų teikiamos teisinės konsultacijos dėl Europos piliečių iniciatyvų, ir teisinę sistemą, pagal kurią būtų saugomi Europos piliečių iniciatyvos nariai;

35.  primena, kad informatoriai yra svarbiausi asmenys pranešant apie netinkamo administravimo atvejus, ir remia priemones, skirtas informavimui apie pažeidimus veiksmingai skatinti ir informatorių apsaugai nuo atsakomųjų veiksmų pagerinti, bei ragina Europos ombudsmeną toliau vertinti, kaip ES institucijose įgyvendinamos naujosios vidaus pranešimo apie pažeidimus taisyklės; ragina imtis tolesnių veiksmų dėl Europos ombudsmeno 2015 m. tyrimų, susijusių su ES institucijų vidaus pranešimo apie pažeidimus taisyklėmis; palankiai vertina Europos ombudsmeno šios srities taisykles ir ragina kitas ES institucijas jomis naudotis kaip gairėmis; pakartoja savo raginimą priimti horizontaliuosius ES teisės aktus dėl informatorių apsaugos, kuriuose būtų apibrėžti atitinkami pranešimo apie bet kokį netinkamo administravimo atvejį kanalai ir procedūros, taip pat reikiamos garantijos ir teisinės visų lygmenų apsaugos priemonės susijusiems asmenims;

36.  siūlo peržiūrėti Europos ombudsmeno statutą siekiant suteikti jai įgaliojimus ištirti įtariamą neatitiktį Reglamentui (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su ES institucijų ir įstaigų dokumentais ir priimti sprendimus dėl atitinkamų dokumentų paskelbimo;

37.  teigiamai vertina Europos ombudsmeno iniciatyvą įvardyti geriausią ES administravimo praktiką ir labiau į ją atkreipti visuomenės dėmesį skiriant Europos ombudsmeno apdovanojimą už gerą administravimą;

38.  ragina Europos ombudsmeną toliau bendradarbiauti su nacionaliniais ombudsmenais naudojantis Europos ombudsmenų tinklu; pritaria idėjai 2016 m. pirmą kartą surengti metinę Europos ombudsmenų tinklo konferenciją Briuselyje ir Komisijos įsipareigojimą veiksmingiau bendradarbiauti su tinklu;

39.  sveikina mintį būsimas metines Europos ombudsmenų tinklo konferencijas rengti Parlamento patalpose, atsižvelgiant į tiesioginį Peticijų komiteto ir Europos ombudsmeno ryšį;

40.  primena, kad Europos ombudsmenų tinklas galėtų atlikti svarbų vaidmenį ginant ES piliečių teises per derybas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES;

41.  mano, jog pagirtina tai, kad Europos ombudsmenas surengė atskirus susitikimus su nacionaliniais ombudsmenais, taip pat pilietinės visuomenės ir verslo organizacijų atstovais; primygtinai ragina Europos ombudsmeną pakartoti šiuos susitikimus visose valstybėse narėse ir toliau skatinti informavimą apie tai, kaip ES piliečiams ir įmonėms gali padėti Europos ombudsmeno tarnyba;

42.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai ir Europos ombudsmenei, taip pat valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei jų ombudsmenams arba panašioms kompetentingoms tarnyboms.

(1) OL L 113, 1994 5 4, p. 15. (2) OL C 72 E, 2002 3 21, p. 331.