Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2016/2269(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0340/2017

Pateikti tekstai :

A8-0340/2017

Debatai :

PV 15/11/2017 - 24
CRE 15/11/2017 - 24

Balsavimas :

PV 16/11/2017 - 7.10
CRE 16/11/2017 - 7.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0451

Priimti tekstai
PDF 560kWORD 64k
Ketvirtadienis, 2017 m. lapkričio 16 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Kova su nelygybe kaip darbo vietų kūrimo ir augimo skatinimo veiksnys
P8_TA(2017)0451A8-0340/2017

2017 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kovos su nelygybe kaip darbo vietų kūrimo ir augimo skatinimo veiksnio (2016/2269(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į pataisytą Europos socialinę chartiją,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2015 m. leidinį „ES užimtumo ir socialinė padėtis. 2015 m. rugsėjo mėn. ketvirčio apžvalga“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ rezultatų apžvalga“ (COM(2014)0130),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2012 m. ataskaitą „Europos užimtumo ir socialinės tendencijos“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2013 m. vasario 20 d. socialinių investicijų srities dokumentų rinkinį, įskaitant rekomendaciją 2013/112/ES „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos bendroji programa“ (COM(2010)0758),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020) ir į savo 2010 m. birželio 16 d. rezoliuciją dėl strategijos „Europa 2020“(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl poreikio parengti ES strategiją siekiant pašalinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą ir jo išvengti(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2014–2015 m.(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 7 d. rekomendaciją Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 71-osios sesijos(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl kovos su skurdu tikslo siekimo atsižvelgiant į didėjančias namų ūkių išlaidas(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl nelygybės mažinimo ypatingą dėmesį skiriant vaikų skurdui(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl ES benamystės strategijos(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl krizės poveikio pažeidžiamų grupių galimybėms gauti priežiūros paslaugas(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato „Socialinės investicijos į augimą ir socialinę sanglaudą, visų pirma naudojant 2014–2020 m. Europos socialinio fondo lėšas“(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plano(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų skurdo Europos Sąjungoje(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl sveikatos priežiūros skirtumų mažinimo ES(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl minimalių pajamų vaidmens kovojant su skurdu ir skatinant įtraukties principais grindžiamą visuomenę Europoje(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl socialinės įtraukties skatinimo ir kovos su skurdu, įskaitant vaikų skurdą, Europos Sąjungoje(15),

–  atsižvelgdamas į klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, Nr. O-000047/2016 – B8-0369/2016 dėl kovos su nelygybe siekiant skatinti integracinį ir tvarų ekonomikos augimą ES,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl minimalių pajamų Europoje ir skurdo rodiklių(16),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos bendroji programa“(17),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 30 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Darbas ir skurdas. Globalus požiūris“(18),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 31 d. Regionų komiteto nuomonę dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plano(19),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 10 d. Socialinės apsaugos komiteto metinę ataskaitą dėl socialinės padėties Europos Sąjungoje (2014 m.)(20),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 15 d. Socialinės apsaugos komiteto nuomonę „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva“(21),

–  atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) ataskaitą „Trečiasis Europos gyvenimo kokybės tyrimas. Gyvenimo kokybė Europoje: krizės pasekmės“ (angl. Third European Quality of Life Survey – Quality of life in Europe: Impacts of the crisis),

–  atsižvelgdamas į Eurofound ataskaitą „Trečiasis Europos gyvenimo kokybės tyrimas. Gyvenimo kokybė Europoje: socialinė nelygybė“ (angl. Third European Quality of Life Survey – Quality of life in Europe: Social inequalities),

–  atsižvelgdamas į Eurofound ataskaitą „Pajamų skirtumai ir užimtumo modeliai Europoje prieš didįjį nuosmukį ir po jo“ (angl. Income inequalities and employment - patterns in Europe before and after the Great Recession),

–  atsižvelgdamas į Eurofound apžvalginę ataskaitą „Šeštasis Europos darbo sąlygų tyrimas“ (angl. Sixth European Working Conditions Survey),

–  atsižvelgdamas į Eurofound ataskaitą „Socialinis judumas ES“ (angl. Social mobility in the EU),

–  atsižvelgdamas į Eurofound ataskaitą „Naujos darbo formos“ (angl. New forms of employment),

–  atsižvelgdamas į Eurofound atnaujintą informaciją tema „Komandiruojamų darbuotojų darbo užmokesčio skirtumai. Siekiant vienodo požiūrio principo taikymo“, kurioje išsamiai apžvelgiama vyriausybių ir socialinių partnerių pozicija visoje Europoje dėl vienodo darbo užmokesčio už vienodą darbą principo,

–  atsižvelgdamas į Eurofound ataskaitą „Profesinio gyvenimo raida Europoje. Metinė 2016 m. EurWORK apžvalga“ (angl. Developments in working life in Europe: EurWORK annual review 2016), visų pirma į jos skyrių „Nelygybė darbo užmokesčio srityje. Įrodymai, diskusija ir veiklos kryptys“ (angl. Pay inequalities – Evidence, debate and policies),

–  atsižvelgdamas į Eurofound ataskaitą „Su darbu susiję pokyčiai ir darbo užmokesčio nelygybė. 2017 m. Europos darbo vietų stebėsenos ataskaita“ (angl. Occupational change and wage inequality: European Jobs Monitor 2017),

–  atsižvelgdamas į Eurofound ataskaitą „Moterys, vyrai ir darbo sąlygos Europoje“ (angl. Women, men and working conditions in Europe),

–  atsižvelgdamas į Komisijos leidinį „2016 m. pavasario Europos ekonominė prognozė“(22),

–  atsižvelgdamas į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., visų pirma į jos darnaus vystymosi tikslą Nr. 10 „mažinti nelygybę šalių viduje ir tarp šalių“,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų ataskaitą „Pasaulio socialinė padėtis 2007 m. Užimtumo imperatyvas“ (angl. World Social Situation 2007: The Employment Imperative),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 21 d. EBPO ataskaitą „Likime kartu: kodėl mažesnė nelygybė naudinga visiems“ (angl. „In it together: Why less inequality benefits all“),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 19 d. EBPO ataskaitą „Mes nesame lygūs: kodėl nelygybė toliau didėja?“ (angl. „Divided We Stand: Why Inequality Keeps Rising“),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. spalio mėn. EBPO ataskaitą „Nelygybės didėjimas. Pajamų pasiskirstymas ir skurdas EBPO šalyse“ (angl. „Growing unequal: Income Distribution and Poverty in OECD countries“),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 17 d. TVF tarnybų diskusijų dokumentą „Perskirstymas, nelygybė ir augimas“ (angl. Redistribution, Inequality and Growth)(23),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 8 d. TVF tarnybų diskusijų dokumentą „Nelygybė ir netvarus augimas: dvi to paties medalio pusės?“ (angl. Inequality and Unsustainable Growth: Two Sides of the Same Coin?)(24),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 3 d. TDO leidinį „2013 m. darbo pasaulio ataskaita: ekonominės ir socialinės struktūros atkūrimas“ (angl. World of Work Report 2013: Repairing the economic and social fabric) ir į jos skyrių „Padėties JAV apžvalga“ (angl. Snapshot of the United States),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo mėn. Londono universiteto koledžo vykdant projektą „DRIVERS for Health Equity“ paskelbtą ataskaitą „Galutinė mokslinė ataskaita. Socialinės nelygybės poveikis sveikatai ir raidai ankstyvoje vaikystėje. Sisteminė Europos masto apžvalga“ (angl. Final Scientific Report: Social Inequalities in early childhood health and development: a European-wide systematic review),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto poziciją pakeitimų forma (A8-0340/2017),

A.  kadangi lygybė ir teisingumas yra neatsiejamos Europos vertybės ir Europos socialinio modelio, ES ir jos valstybių narių pagrindas; kadangi valstybių narių ir ES tikslai yra užimtumo skatinimas, siekiant užtikrinti nuolatinį didelį užimtumą ir kovoti su socialine atskirtimi;

B.  kadangi nelygybė gali pakirsti socialinį pasitikėjimą ir mažinti paramą demokratinėms institucijoms; kadangi, siekiant skatinti darnų vystymąsi visoje Sąjungoje, kovos su nelygybe priemones būtina stiprinti ekonominiu, socialiniu ir regionų požiūriu;

C.  kadangi nelygybė suprantama ir kaip pajamų skirtumas tarp asmenų, ir kaip asmenų galimybių praradimas, kuris trukdo potencialiai asmens gebėjimų ir įgūdžių tobulinimui, užkerta kelią jų raidai, taigi ir jų galimam indėliui į visuomenę;

D.  kadangi pagrindinė mažėjančios paklausos priežastis yra ekonomikos ir finansų krizė, nuo kurios jau daugiau kaip dešimtmetį kenčia euro zonos valstybės;

E.  kadangi nelygybė ir nedarbas riboja veiksmingą paklausą, trukdo diegti inovacijas ir gali padidinti finansinį nestabilumą; kadangi didelė ir didėjanti nelygybė trukdo ne tik pažangai siekiant skurdo mažinimo, bet taip pat ir visoms pastangoms didinti socialinę įtrauktį ir socialinę sanglaudą;

F.  kadangi kova su nelygybe gali būti darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo skatinimo ir kartu skurdo mažinimo priemonė; kadangi 2015 m. 47,5 proc. visų darbo neturinčių asmenų Europos Sąjungoje grėsė skurdas(25);

G.  kadangi tarptautinių institucijų, pavyzdžiui, TVF(26) ir EBPO(27), nuomone, nelygybė stabdo ekonomikos augimą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą(28), jos taip pat teigė, kad pernelyg didelė ir didėjanti nelygybė reiškia tiesiogines socialines sąnaudas, trukdo socialiniam judumui ir taip pat gali trukdyti ekonomikos augimui dabar ir ateityje;

H.  kadangi vienas iš penkių strategijos „Europa 2020“ tikslų yra bent dvidešimčia milijonų sumažinti žmonių, kurie patiria skurdą ir socialinę atskirtį arba kuriems jie gresia, skaičių nuo 115,9 mln. 2008 m. iki ne daugiau kaip 95,9 mln. iki 2020 m.; kadangi 2015 m. 117,6 mln. žmonių grėsė skurdas ir socialinė atskirtis – 1,7 mln. daugiau nei 2008 m.; kadangi 2012 m. Europos Sąjungoje 32,2 mln. neįgaliųjų grėsė skurdas ir socialinė atskirtis; kadangi 2013 m. 28 ES valstybėse narėse 26,5 mln. vaikų grėsė skurdas ar socialinė atskirtis; kadangi gyventojų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, dalis vis dar yra nepriimtinai didelė – 23,7 %, o kai kuriose valstybėse narėse šie skaičiai išlieka itin dideli; be to, kadangi energijos nepriteklius tebėra toks didelis, kad jį patiriantys 11 % ES gyventojų patenka į uždarą ekonominių sunkumų ratą(29);

I.  kadangi dėl krizės padidėjusi nelygybė ypač nepalankiai atsiliepė moterims, paskatindama moterų skurdą ir vis labiau išstumdama jas iš darbo rinkos; kadangi moterų dalyvavimas darbo rinkoje turėtų būti didinamas veiksmingai įgyvendinant galiojančius ir papildomus teisės aktus dėl moterų ir vyrų lygybės ir modernizuojant dabartinę politikos sistemą, kad būtų pagerinta profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra;

J.  kadangi esama teigiamos sąsajos tarp didesnės moterų ir vyrų lygybės ir spartesnio ekonomikos augimo, įtraukties, darbo vietų kūrimo ir verslo klestėjimo; kadangi profesinės nelygybės mažinimas yra ne tik vienodo požiūrio, bet ir darbo rinkos veiksmingumo ir konkurencingumo užtikrinimo priemonė;

K.  kadangi EBPO pabrėžia, kad sumažinus nelygybę vienu Gini koeficiento punktu, bendras augimas per kitus penkerius metus padidėtų 0,8 proc.(30);

L.  kadangi pagal Eurofound „netipinis darbas“ – tai darbo santykiai, kurie neatitinka standartinio ar tipinio reguliaraus neterminuoto darbo visą darbo laiką vienam darbdaviui, trunkančio ilgą laikotarpį; kadangi, TDO duomenimis, „nestandartinės užimtumo formos“ yra bendras terminas, skirtas įvairiems nuo standartinio darbo modelio nukrypstantiems darbo modeliams, įskaitant laikinąjį darbą, darbą ne visą darbo dieną ir pagal iškvietimą, darbą per laikinojo įdarbinimo įmones ir kitus daugiašalius darbo santykius (taip pat apsimestinį darbą ir priklausomą savarankišką darbą) apibrėžti;

M.  kadangi padidėjusi nelygybė yra siejama su mažėjančiu socialiniu judumu, mažesnėmis žmogaus galimybėmis ir apribotomis pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis; kadangi Eurofound 2017 m. ataskaitoje dėl socialinio judumo ES(31) pateikiama įrodymų, kad daugelyje valstybių narių socialinė padėtis ir toliau lemia gyvenimo galimybes;

N.  kadangi valstybių narių ekonomikos augimas priklauso nuo daugelio veiksnių; kadangi didėjantis nelygybės gali turėti neigiamą poveikį augimui; kadangi TVF pasauliniu mastu nustatė atvirkštinę priklausomybę tarp 20 proc. turtingiausių gyventojų tenkančios pajamų dalies ir ekonomikos augimo, t. y., jei 20 proc. turtingiausių gyventojų tenkanti pajamų dalis padidėja viena procentine dalimi, faktinis BVP augimas ateinančius penkerius metus yra 0,08 proc. mažesnis; kadangi, priešingai, tiek pat padidėjus 20 proc. neturtingiausių gyventojų tenkančiai pajamų daliai, ekonomikos augimas yra 0,38 proc. didesnis;

O.  kadangi nelygybė yra įvairialypis reiškinys, susijęs ne tik su finansiniais reikalais, bet ir su skirtingomis žmonių galimybėmis, priklausančiomis nuo, pavyzdžiui, jų lyties, etninės kilmės, seksualinės orientacijos, geografinės buvimo vietos ar amžiaus; kadangi daugialypė nelygybė ieškant darbo ir darbe kelia pavojų žmonių sveikatai ir gerovei, taip pat finansinėms galimybėms, ir todėl gali lemti mažą produktyvumą;

P.  kadangi Eurofound ataskaitoje „Naujos darbo formos“(32) nagrinėjama nevienoda socialinės apsaugos aprėptis ir atkreipiamas dėmesys į socialinės apsaugos požiūriu problemiškiausią darbo formą, t. y. atsitiktinį darbą, kaip pavyzdį pateikiant teisės aktus, į kurių taikymo sritį aiškiai neįtraukiami atsitiktiniai darbuotojai, ir teisės aktus, kuriais siekiama juos apimti, paprastai taikant kompensaciją pajamų ribos pagrindu; kadangi darbas, už kurį išmokami kuponai, ir strateginis dalijimasis darbuotojais yra nestandartinio darbo pavyzdžiai, kuriais siekiama spręsti nepakankamos socialinės apsaugos problemą atsitiktinio darbo arba darbo ne visą darbo dieną atveju;

Q.  kadangi visuomenėse, kurioms būdinga didesnė pajamų nelygybė, daugiau žmonių yra prastos sveikatos ir dažniau pasitaiko smurto atvejų, taip pat būdingas žemesnis matematikos įgūdžių ir raštingumo lygis, esama daugiau nutukimo ir įkalinimo atvejų, taip pat aukštesni žmogžudysčių rodikliai(33); kadangi visuomenė, kurioje lygybė didesnė, reiškia mažesnes valstybės patiriamas socialines išlaidas;

R.  kadangi nelygybė per visą gyvavimo ciklą atsispindi nelygybėje senatvėje, pvz., trumpesnė sveiko gyvenimo trukmė, skurdas senatvėje, taip pat beveik 40 proc. siekiantis vyrų ir moterų pensijų skirtumas; kadangi Europos skurdo panaikinimo strategijos yra būtinos siekiant tvaraus vystymosi visiems;

S.  kadangi ekonominis saugumas yra svarbus veiksnys, skatinantis žmogaus savirealizaciją;

T.  kadangi 2015 m. spalio 5 d. Taryba priėmė išvadas dėl „2015 m. pensijų adekvatumo ataskaitos. Dabartinių ir būsimų pajamų adekvatumas senatvėje ES“, manydama, jog „labai svarbu, kad valstybinėse pensijų ir kitose socialinės apsaugos sistemose būtų tinkamos apsaugos priemonės, skirtos toms moterims ir tiems vyrams, kurių galimybės įsidarbinti neleidžia ar neleido jiems sukaupti pakankamai teisių į pensiją“, ir teigdama, kad „tokios apsaugos priemonės visų pirma apima minimalias pensijas arba kitus minimalius pajamų atidėjinius vyresnio amžiaus žmonėms“(34);

U.  kadangi nepakankamas viešojo švietimo finansavimas yra pagrindinė priežastis, dėl kurios vėliau kyla socialinių skirtumų ir didėja nelygybė;

V.  kadangi 2005–2015 m. Gini koeficientas ES padidėjo nuo 30,6 iki 31, o pajamų nelygybė tarp 20 proc. turtingiausiųjų ir vargingiausių gyventojų padidėjo nuo 4,7 iki 5,2; kadangi žmonių, kuriems gresia materialinis skurdas, dalis yra glaudžiai susijusi su pajamų nelygybe, o materialinis skurdas nuo 2005 m. pastoviai didėja; kadangi 2008–2014 m. laikotarpiu keliose valstybėse narėse padidėjo nelygybė pagal namų ūkių disponuojamąsias pajamas(35);

W.  kadangi ekonominio augimo skirtumai tarp valstybių narių ir pačiose valstybėse narėse lemia ekonominės pusiausvyros sutrikimus Sąjungoje; kadangi šių itin nevienodų ekonominių tendencijų rezultatas – pernelyg didelis nedarbas ir skurdo zonos;

X.  kadangi pasaulinė nelygybės raida atitinka nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio nuolat didėjančią nelygybę išsivysčiusiose šalyse, kuriose, pasak EBPO(36), nelygybė didėja nepriklausomai nuo ekonomikos ciklo (su tam tikromis išimtimis) ir todėl Gini koeficientas nuo 1980 m. iki 2013 m. padidėjo trimis punktais nuo 0,29 iki 0,32, o per pastaruosius dešimtmečius padidėjo 10 proc.;

Y.  kadangi, nepaisant to, kad nelygybės lygį gali lemti daugelis veiksnių, už atskirą dėmesį jiems ir jų šalinimą struktūriniu lygmeniu yra atsakingos institucijos ir politinių intervencijų autoriai; kadangi ES esama investicijų deficito, o viešosios ir privačios investicijos yra svarbiausi veiksniai, galintys padėti mažinti nelygybę didinant užimtumą; kadangi reikia deramai spręsti struktūrinių trūkumų problemą; kadangi tikimasi, kad Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) bus atnaujintas siekiant padėti spręsti investicijų deficito problemą;

Z.  kadangi nelygybės tendencijos nebūtinai sutampa su absoliučių ir kraštutinių formų skurdo tendencijomis, pvz., benamyste;

AA.  kadangi teikti tinkamą paramą ir finansavimą tvariam ir nuolatiniam būstui yra labai svarbu siekiant sudaryti galimybes įsidarbinti, gauti išsilavinimą, sveikatos paslaugas ir stiprinti integraciją bei vietos gyventojų pritarimą; kadangi gyvenimo kokybės palaikymas gyvenamuosiuose rajonuose kova su segregacija yra svarbi integracijos rėmimo ir nelygybės mažinimo dalis;

AB.  kadangi, Eurostato duomenimis, gyventojų, kuriems gresia skurdas, dalis ES 2015 m. buvo 24,4 proc., o vaikų – 26,9 proc.;

AC.  kadangi moterys patiria neproporcingą krizės poveikį ir kadangi žaliosios darbo vietos pasirodė esančios labiau atsparios krizei nei kitos;

AD.  kadangi moterims kyla didesnė skurdo ir nestabilumo rizika;

Europos politikos koordinavimo nustatymas kovojant su nelygybe

1.  patvirtina, kad nelygybė kelia grėsmę Europos projekto ateičiai, mažina jo pagrįstumą ir menkina pasitikėjimą ES kaip varomąja socialinės pažangos jėga – tai yra ES aspektas, kurį reikia plėtoti; vis dėlto primena, kad dabartinė nelygybė turi neigiamą poveikį politiniam bei socialiniam stabilumui; pabrėžia, kad didesnės konvergencijos skatinimas ir visų Europos Sąjungos piliečių gyvenimo gerinimas turi išlikti tolesnės integracijos varomąja jėga;

2.  tvirtai mano, kad nelygybės mažinimas privalo būti vienu iš Europos lygmens prioritetu, ne tik siekiant kovoti su skurdu ir skatinti konvergenciją, bet ir kaip ekonomikos atsigavimo, kokybiškų darbo vietų kūrimo, socialinės sanglaudos ir bendros gerovės prielaida;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad nelygybės mažinimas yra būtinas siekiant skatinti teisingesnę ir stabilesnę demokratiją, užtikrinant vienodas sąlygas be dvigubų standartų, į paraštes nustumiant populizmą, ekstremizmą ir ksenofobiją ir užtikrinant, kad Europa Sąjunga būtų projektas, kuriam pritaria visi jos piliečiai;

4.  primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad Europos Sąjunga privalo vykdyti savo įsipareigojimus pagal Sutartis, t. y. skatinti savo tautų gerovę, visišką užimtumą ir socialinę pažangą, socialinį teisingumą ir apsaugą, moterų ir vyrų lygybę, piliečių iš įvairių socialinių ir ekonominių sluoksnių lygybę, kartų solidarumą, vaiko teisių apsaugą ir visų asmenų, kurie yra pažeidžiamoje padėtyje arba kenčia nuo marginalizacijos, įtrauktį;

5.  prašo Komisijos ir valstybių narių, pagal savo atitinkamas kompetencijos sritis, įvertinti ekonominės politikos koordinavimo veiksmingumą ir rezultatus, atsižvelgiant į socialinės pažangos raidą ir socialinį teisingumą Europos Sąjungoje; pastebi, kad vykdant Europos semestrą pirmenybė nebuvo teikiama šių tikslų siekimui ir nelygybės mažinimui; primygtinai ragina Komisiją pradėti politikos koordinavimo procesą siekiant geriau stebėti neigiamas tendencijas, kurios gali didinti nelygybę ir susilpninti socialinę pažangą arba neigiamai veikti socialinį teisingumą, užkirsti joms kelią ir jas koreguoti, prireikus įvedant prevencines ir taisomąsias priemones; mano, kad turėtų būti apsvarstytos ir prireikus į Europos semestrą įtrauktos konkrečios politikos kryptys, skirtos kovoti su ekonomine nelygybe;

6.  mano, kad socialinės priemonės kai kuriais atvejais gali būti laikomos poveikio mažinimo priemonėmis ir turėtų būti papildytos ekonominėmis veiklos kryptimis ir socialiniu požiūriu atsakingomis struktūrinėmis reformomis, kad būtų užtikrintas teigiamas, ilgalaikis ir tvarus ekonomikos augimas ir būtų struktūriškai sumažinta nelygybės tendencija vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu;

7.  primygtinai ragina Komisiją, laikantis Europos semestro aprėpties, ir nedarant poveikio nacionalinės kompetencijos sritims, geriau įvertinti pajamų ir turto paskirstymo disbalansą, be kita ko, rengiant atskiras nuodugnias apžvalgos ataskaitas, jei tas disbalansas nustatomas, tai naudojant kaip būdą susieti ekonomikos koordinavimą su užimtumu ir socialinės srities rezultatais; ragina Komisiją pateikti tikslią ir naujausią informaciją apie skirtingas pajamų ir turto skirtumus, socialinę sanglaudą ir socialinę įtrauktį tarp šalių ir šalių viduje ir pagrįsti savo pasiūlymus ir rekomendacijas dėl politinių sprendimų patikimais duomenimis; ragina Komisiją išnagrinėti, kurie ekonominės nelygybės rodikliai būtų tiksliausi (Gini koeficientas, Palmos indeksai, Theilo indeksas, darbo užmokesčio dalis, minimalaus darbo užmokesčio santykis su BVP vienam gyventojui arba su vidutiniu darbo užmokesčiu ir kt.), ir stebėti nelygybės raidą, taip pat atsižvelgiant į bendrą visų veiksnių konkurencingumą ir našumą;

8.  pažymi, kad regionai, turintys didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų, pvz., labai retai apgyvendinti labiausiai į šiaurę nutolę regionai, salos, pasienio ir kalnuoti regionai, nurodyti SESV 174 straipsnyje, taip pat atokūs ir ištuštėję regionai susiduria su didesniais sunkumais užtikrinant prieigą prie viešųjų paslaugų, pvz., sveikatos apsaugos ir švietimo, ir dėl to šios paslaugos tampa didesne našta viešiesiems finansams, o norintys jas gauti gyventojai turi keliauti į tolimesnes vietoves;

9.  dar kartą pabrėžia būtinybę skatinti investicijas į geresnę teritorinę struktūrą, siekiant stiprinti pramonės tinklą regionuose, kuriuose susiduriama su didelėmis ir nuolatinėmis gamtinėmis arba demografinėmis kliūtimis, visų pirma prieigą prie plačiajuosčio ryšio;

10.  primygtinai ragina Komisiją skatinti valstybių narių plataus užmojo investicijas į socialinę apsaugą, paslaugas ir infrastruktūrą tikslingiau ir strategiškiau naudojantis Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir Europos strateginių investicijų fondo lėšomis siekiant reaguoti į socialinius ir ekonominius valstybių narių ir regionų poreikius;

11.  pakartoja savo raginimą sukurti tikrą Europos socialinių teisių ramstį, kuriuo skatinama didesnė konvergencija, atsižvelgiant į Sutartyse numatytą kompetencijos sričių pasidalijimą ir stipresnį bei teisingesnį EPS socialinį aspektą;

12.  ragina Komisiją stiprinti savo pastangas dirbant su valstybėmis narėmis, kad būtų pasiekti visi strategijos „Europa 2020“ tikslai, įskaitant skurdo ir socialinės atskirties mažinimą 20 mln., ir suderinti strategijos „Europa 2020“ taikymo sritį su Darnaus vystymosi iki 2030 m. darbotvarke, taigi įtraukti kovą su nelygybe ir didžiuliu skurdu į strategijos tikslus; prašo Komisijos ir toliau skirti daug dėmesio strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimui ir atsižvelgti į Eurostato atliktą strategijos „Europa 2020“ pagrindinių rodiklių suvestinę, taip pat vykdant Europos semestro procedūrą ir laikantis konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų;

13.  ragina Komisiją ir valstybes nares, primindamas, kad pastarosios yra pirmiausiai atsakingos už savo socialinės politikos kryptis, kurios turi būti paremtos ir papildytos Europos lygmens veiksmais, dėti daugiau pastangų siekiant mažinti nelygybę tarp pajamų grupių ir skatinti parengti tinkamą priemonių sistemą, pagal kurią, be kita ko, būtų užtikrintos deramos darbo sąlygos visiems, visuomenės švietimas, sveikatos paslaugos, pensijos, tinkama viešoji infrastruktūra ir socialinės paslaugos, ir skatinamos lygios galimybės; pabrėžia, kad tokia sistema turėtų sudaryti sąlygas gerai veikiančiai „socialinių sąlygų gerinimo priemonei“;

14.  pabrėžia, kad Sąjungos biudžetas turėtų užtikrinti atitinkamų politikos krypčių, skirtų nelygybei mažinti ir socialinei sanglaudai didinti, įgyvendinimą;

15.  pabrėžia pagrindinių teisių viršenybę; pabrėžia, kad darbo teisė ir aukšti socialiniai standartai atlieka labai svarbų vaidmenį keičiant ekonominę pusiausvyrą, remiant pajamas ir skatinant investavimo pajėgumus; primena, kad svarbu laikytis ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų socialinių teisių, įskaitant profesinių sąjungų teises ir laisves ir kolektyvinių derybų teises bei vienodo elgesio su darbuotojais užtikrinimą;

16.  pabrėžia, kad siekiant užtikrinti lygias galimybes negalima nepaisyti sektorių politikos svarbos mažinant nelygybę ateityje ir kad, visų pirma, turint galvoje būtinybę toliau plėtoti vidaus rinką ir parengti Europos ir nacionalinio lygmens investavimo politiką (pvz., į pagrindinę infrastruktūrą, sveikatos priežiūrą, švietimą) ir rengiant visus energetikos politikos aspektus reikia atsižvelgti į visas tokių politikos sričių teikiamas galimybes ekonominių, socialinių ir teritorinių veiksmų požiūriu; ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant parengti išsamias darbo vietų kūrimo, verslumo ir inovacijų strategijas, kuriomis būtų siekiama nukreipti strategines investicijas į žaliąsias darbo vietas, socialinį, sveikatos bei priežiūros sektorius ir socialinę ekonomiką, kuriuose užimtumo potencialas yra neišnaudotas;

Priemonės, kuriomis skatinamas deramų darbo vietų kūrimas ir aukštos kokybės užimtumas

17.  išreiškia susirūpinimą dėl nelygybės raidos Europos Sąjungoje po krizės, o tai iš esmės lėmė didėjantis nedarbas; mano, kad nedarbas yra nelygybės šaltinis ir kad deramų darbo vietų ir kokybiško užimtumo kūrimo politika, orientuota į pagrindines nedarbo zonas, padėti padidinti 20 proc. neturtingiausių namų ūkių pajamas;

18.  ragina Komisiją atliekant būsimą Direktyvos dėl rašytinės pažymos peržiūrą įtraukti nuostatų, kuriomis panaikinama diskriminacija dėl sutartinio statuso ir kuriomis kiekvienam darbuotojui užtikrinama teisė naudotis teisingomis darbo sutarties sąlygomis pagal TDO deramo darbo standartus;

19.  be to, atkreipia dėmesį į tai, kad dėl didelio nedarbo mažėja darbo užmokestis ir kai kuriais atvejais jis gali daryti neigiamą poveikį darbo ir visuomeninėms sąlygoms; pabrėžia, kad kova su nedarbu, pati savaime, yra reikalinga, nors tai ir nėra vienintelė nelygybės mažinimo sąlyga;

20.  ragina Komisiją 2017–2020 m. laikotarpiu pasiūlyti didesnį finansavimo lygį Jaunimo užimtumo iniciatyvai, be kita ko, siekiant geriau pasiekti jaunesnius nei 30 metų amžiaus asmenis; ragina Komisiją prisidėti prie geresnio Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo, daugiau dėmesio skiriant labiausiai pažeidžiamiems jauniems žmonėms, kurie dažnai turi susidoroti su sudėtingais poreikiais, atsižvelgiant į naujausią Europos Audito Rūmų ataskaitą dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos taikymo ir užtikrinant tikslų ir skaidrų įgyvendinimą ir vertinimą;

21.  pabrėžia, kad svarbu atidžiau stebėti jaunuolius, kurie palieka Jaunimo garantijų iniciatyvą ir (arba) Jaunimo užimtumo iniciatyvą, siekiant jų ilgalaikės ir efektyvios integracijos į darbo rinką; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę suteikti dar daugiau lankstumo Jaunimo užimtumo iniciatyvai, taip pat gerų rezultatų jaunimo politikos srityje pasiekusioms šalims, integruojant jaunimo, pereinančio nuo švietimo ar aukštojo mokslo sistemos į darbo rinką, apsaugos sistemas, siekiant kompensuoti jaunimo atskirtį nuo socialinės apsaugos įmokų mokėjimo sistemų Europoje;

22.  pabrėžia, kad tokios programos, kaip Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva, neturi pakeisti pačių valstybių narių veiksmų kovojant su jaunimo nedarbu ir skatinant tvarią integraciją į darbo rinką; pripažįsta, kad aukštos kokybės ir prieinamas švietimas yra lemiamas veiksnys siekiant įveikti nelygybę; todėl ragina daugiau investuoti į viešąjį švietimą ir visą gyvenimą trunkantį mokymąsi;

23.  ragina Komisiją ir valstybes nares pabrėžti poreikį skatinti žaliąsias darbo vietas ir skatinti užimtumą kaimo ir nuosmukį patiriančiose vietovėse bei padaryti tokias vietoves patrauklesnes moterims;

24.  ragina Komisiją, pasitelkus ESF ir Europos semestro procedūrą, ir valstybes nares, pasitelkus nacionalines reformų programas, užtikrinti, kad nacionaliniu lygmeniu būtų visapusiškai įgyvendintos reformos, nurodytos Tarybos rekomendacijoje dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką;

25.  ragina Komisiją ir valstybes nares papildyti ekonominę ir pinigų sąjungą visapusiškai išvystyta Europos darbo rinka kartu su plačiai taikoma socialinės apsaugos sistema; mano, kad gerai veikiančios darbo rinkos ir suderintos ir patikimos gerovės sistemos yra ypač svarbios siekiant Europos pinigų sąjungos sėkmės ir yra platesnio didesnės konvergencijos proceso, kuriuo siekiama ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, dalis; šiuo klausimu ragina Komisiją pristatyti tyrimą, kaip ES gali remti ir skatinti garantuoto viešojo užimtumo programas nacionaliniu lygmeniu;

26.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad švietimas ir mokymas būtų geriau suderinti su darbo rinkos poreikiais visoje ES, sukuriant daugiau judumo galimybių ir gerinant įdarbinimo ir mokymo strategijas, visų pirma naudojant mokymą darbo vietoje ir tikslingas investicijas, kurios skatintų darbo vietų kūrimą ir didintų darbo vietų paklausą; primena, kad perkvalifikavimas yra vienas iš svarbių veiksnių, suteikiančių galimybę žmonėms iš naujo integruotis į darbo rinką ir padedančių mažinti ilgalaikį nedarbą bei užtikrinti geresnį įgūdžių pritaikymą prie siūlomų darbo vietų; pabrėžia, kad įgūdžių patvirtinimas ir formaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų pripažinimas yra svarbios priemonės siekiant užtikrinti, kad įgyti įgūdžiai būtų vertinami darbo rinkose; primygtinai teigia, kad mokymosi visą gyvenimą galimybės turėtų būti skatinamos visose amžiaus grupėse, įskaitant senyvo amžiaus žmones, kad būtų išnaudotas visas jų potencialas kovojant su nelygybe;

27.  ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti kovojant su diskriminacija įdarbinant ir diskriminacinėmis įdarbinimo procedūromis, kurios užkerta kelią žmonėms patekti į darbo rinką dėl, be kita ko, lyties, lytinės tapatybės ar lyties raiškos, seksualinės orientacijos, lytinių požymių, etninės kilmės, negalios ar amžiaus;

Gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimas

28.  išreiškia susirūpinimą dėl nedeklaruojamo darbo, netipinių darbo sutarčių ir kitų nestandartinio užimtumo formų apimties – tai gali lemti mažų garantijų darbo sąlygas, mažesnį darbo užmokestį, išnaudojimą ir mažesnes socialinio draudimo įmokas bei padidinti nelygybę kai kuriose valstybėse narėse; primena, kad siekiant apsaugoti visus darbuotojus, turi būti suteikiamas tinkamas socialinis draudimas ir socialinė apsauga; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų kovojant su šešėline ekonomika ir nedeklaruojamu darbu;

29.  mano, kad visoje Europoje turėtų būti gerinama darbo vietų kokybė, ypač susijusi su pragyvenimą užtikrinančiu darbo užmokesčiu, darbo vietos garantijomis, prieiga prie švietimo bei mokymosi visą gyvenimą ir profesine sveikata bei sauga; ragina Komisiją remti tolesnius mokslinius tyrimus, susijusius su kokybiškų darbo vietų kūrimo stebėsena ir gerinimu bei bendru konkurencingumu ES, remiantis Eurofound tyrimais;

30.  mano, kad kai kurios užimtumo formos, pvz., nenustatytos apimties darbo sutartys ir neapmokamos stažuotės, neužtikrina deramų gyvenimo sąlygų; mano, kad labai svarbu užtikrinti tinkamas mokymosi ir profesinio mokymo galimybes ir deramas darbo sąlygas, kai tinkama, praktikos, stažuotės ir pameistrystės metu, būtina nustatyti apribojimus nestandartinėms darbo formoms ir uždrausti nenustatytos apimties darbo sutartis, naudojimąsi laikinaisiais darbuotojais pakeičiant streikuojančius darbuotojus ir terminuotų sutarčių sudarymą nuolatinėms užduotims atlikti;

31.  atkreipia dėmesį į tai, kad savanoriškas darbas ne visą darbo laiką gali paskatinti tam tikrų kategorijų asmenis, kuriems šiuo metu nepakankamai atstovaujama, dalyvauti darbo rinkoje ir gali būti naudingas profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros derinimui;

32.  yra tvirtai įsitikinęs, kad galėtų būti išnagrinėta galimybė sukurti tikslų Europos lygmens bendro užimtumo klasifikacijos registrą, siekiant sumažinti nesaugumą darbe remiantis moksliniais faktais ir duomenimis; yra įsitikinęs, kad vienodo darbo užmokesčio už tą patį darbą, atliktą toje pačioje vietoje, principo taikymas padės sumažinti darbuotojų nelygybę;

33.  pabrėžia, kad svarbu deramai išnagrinėti įvairius didėjančios automatizacijos padarinius ir aspektus ir vėlavimo pritaikyti teisės aktus poveikį, nes dėl to kyla pavojus, kad bus daromas spaudimas socialinės apsaugos sistemoms mažinti išmokas ir darbo užmokestį, visų pirma žemos ir vidutinės kvalifikacijos darbuotojams; pabrėžia, kad šiuo atveju labai svarbu išlaikyti tinkamą socialinės apsaugos ir darbo užmokesčio lygį;

34.  mano, kad Naujų įgūdžių darbotvarke visiems darbuotojams turi būti užtikrinta galimybė mokytis visą gyvenimą ir prisitaikyti prie skaitmeninimo bei nuolatinių technologinių pokyčių;

35.  deramai atsižvelgia į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl pagrindų direktyvos dėl pakankamų minimalių pajamų Europos Sąjungoje, kurioje turėtų būti nustatytos bendros taisyklės ir rodikliai ir numatyti jos įgyvendinimo stebėsenos metodai; pabrėžia, kad orientaciniai biudžetai, rodantys oriam gyvenimui reikalingas pragyvenimo išlaidas, skirtingas gyvenamųjų vietų sąlygas, namų ūkio sudėtį ir amžiaus grupes, galėtų būti naudojami kaip priemonė siekiant įvertinti valstybių narių nustatytas minimalių pajamų sistemas;

36.  yra susirūpinęs dėl didelio minimalių pajamų sistemų nepanaudojimo, kai jų esama, rodiklio, kuris parodo daugybę kliūčių, įskaitant intervencines procedūras ir stigmą, susijusią su kreipimusi dėl galimybės naudotis minimalių pajamų sistemomis; mano, kad pajamų rėmimo programos, pagal kurias asmenys remiami, kol jie dar yra nepasiekę skurdo ir socialinės atskirties ribos, yra labai svarbios siekiant išvengti nevienodų ekonominių tendencijų;

37.  pabrėžia socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų svarbą nustatant darbo užmokestį ir tai, kad už šiuos mechanizmus turėtų būti atsakingi socialiniai partneriai, atsižvelgiant į Sutartyje įtvirtintą jų savarankiškumą; ragina Komisiją atlikti pragyvenimą užtikrinančio darbo užmokesčio indekso tyrimą, kad kiekvienai valstybei narei ir regionui būtų nustatytos pragyvenimo išlaidos ir apytikslės pajamos, kurių reikia pagrindiniams šeimų poreikiams patenkinti; pabrėžia, kad labai svarbu visiems namų ūkiams užtikrinti tinkamą pajamų lygį, kad skurstantys dirbantieji galėtų pasiekti finansinę nepriklausomybę kartu išlaikydami būstą ir galėdami apsirūpinti maistu;

38.  pabrėžia, kad kalbant apie ilgalaikį naujų būstų statybų finansavimą, be ESI fondų ir ESIF, turėtų būti panaudoti kiti privataus bei viešojo finansavimo šaltiniai kaip priemonės paskatinti nacionalinių viešųjų bankų arba kitų agentūrų, veikiančių įperkamų bei socialinių būstų srityje, veiklą;

39.  ragina Komisiją pagerinti darbuotojų profesinę sveikatą ir saugą, be kita ko, tinkamai taikant Darbo laiko direktyvą;

40.  primena, kad teisė į kolektyvines derybas ir kolektyvinius veiksmus yra pagrindinė teisė Europos Sąjungoje ir kad ES institucijos privalo ją gerbti, laikytis jos principų ir skatinti jos taikymą(37); mano, kad mažėjant darbuotojų ir profesinių sąjungų derybinėms galioms nebuvo prisidėta prie šių tikslų siekimo ir tai galėtų būti darbo užmokesčio menko augimo ir mažų garantijų darbo paplitimo priežastis;

41.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu apsaugoti darbuotojų teises ir skatinti darbuotojų derybines galias per darbo rinkų struktūrines reformas, kad būtų skatinamas tvarus ekonomikos augimas, deramas darbas, bendra gerovė ir socialinė sanglauda; pabrėžia socialinių partnerių dialogo svarbą sprendžiant nelygybės darbo rinkoje klausimą; ragina valstybes nares ir ES užtikrinti teisę burtis į profesines sąjungas, taip pat tiek profesinių sąjungų, tiek darbdavių asociacijų galią ir autonomiją pradedant bet kokio lygmens derybas;

42.  be to, pabrėžia pilietinio dialogo su įvairių visuomenės grupių atstovais, ypač tais, kuriems kyla didesnė skurdo ir socialinės atskirties rizika, kai diskutuojama dėl klausimų, susijusių su nelygybe;

43.  ragina įgyvendinti kovos su diskriminacija politiką, kuri atlieka esminį vaidmenį užtikrinant lygias galimybes įsidarbinti ir skatinant socialinę įtrauktį; ragina valstybes nares atblokuoti direktyvą dėl kovos su diskriminacija;

44.  ragina valstybes nares imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad darbo vietoje būtų sprendžiamos problemos, susijusios su diskriminacija, priekabiavimu ir smurtu dėl lyties, lytinės tapatybės ar raiškos, seksualinės orientacijos, lytinių požymių ir kitų priežasčių, ir kad veiktų aiškūs pranešimų teikimo bei paramos aukoms mechanizmai ir procedūros prieš kaltininkus;

Gerovės valstybės ir socialinės apsaugos stiprinimas

45.  pabrėžia, kad daugelyje šalių gerovės ir socialinės apsaugos sistemos patyrės spaudimą dėl finansinio konsolidavimo, turėjusio pasekmių pajamų nelygybei; mano, kad gerovės sistemos turėtų veikti kaip apsauginė sąlyga ir taip pat palengvinti įsitraukimą į darbo rinką; pabrėžia, kad reikia laikytis daugialypio požiūrio siekiant didesnės lygybės ir socialinės sanglaudos, kaip nurodyta horizontaliojoje socialinėje išlygoje (SESV 9 straipsnis), daugiausia dėmesio skiriant socialiniam Sąjungos politikos sričių aspektui ir įsipareigojimui taikyti šio aspekto įtraukimo į visų sričių Sąjungos politiką principą;

46.  teigia, kad socialinė pažanga, kaip apibrėžta Europos socialinės pažangos indekse, yra visuomenės gebėjimas patenkinti pagrindinius savo piliečių poreikius, kurti piliečiams ir bendruomenėms pagrindą, leidžiantį jiems gerinti ir palaikyti savo gyvenimo kokybę, ir visiems asmenims sudaryti sąlygas išnaudoti visą savo potencialą;

47.  ragina valstybes nares pagerinti savo gerovės sistemas (švietimo, sveikatos apsaugos, būsto, pensijų ir perdavimų), remiantis aukšto lygio socialinės apsaugos priemonėmis, kad būtų užtikrinta visapusiška apsauga, atsižvelgiant į naujų rūšių socialinę riziką ir pažeidžiamas grupes, kurios susiformavo dėl finansinės, ekonominės ir galiausiai socialinės krizės, kurias turi įveikti valstybės narės;

48.  ragina valstybes nares didinti investicijas į kokybiškas ir įperkamas ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas, pabrėždamas, kad manoma, jog tokios investicijos atsiperka, ypač vaikams iš nepalankioje padėtyje esančių šeimų; ragina valstybes nares, remiant Komisijai ir laikantis Barselonos tikslų, imtis deramų priemonių siekiant užtikrinti visuotinę ir įperkamą prieigą prie kokybiško valstybinio švietimo nuo ankstyvo amžiaus (0–3 m.), nes tai yra itin svarbus veiksnys ilgainiui kovojant su nelygybe;

49.  ragina nustatyti visuotinę galimybę gauti įperkamą būstą, apsaugant pažeidžiamus namų ūkius nuo iškeldinimo ir pernelyg didelio įsiskolinimo, ir Europos lygmeniu skatinti veiksmingą antrosios galimybės sistemą atskiriems asmenims bei šeimoms;

50.  ragina valstybes nares nedelsiant imtis veiksmų dėl dabartinės migracijos ir pabėgėlių krizės ir užtikrinti, kad pabėgėliai turėtų prieigą prie greito kalbos ir kultūros mokymosi proceso, profesinio mokymo, kokybiško būsto, sveikatos priežiūros, švietimo, darbo rinkos ir socialinės apsaugos ir formalių bei neformalių įgūdžių ir gebėjimų pripažinimo, ir užtikrinti jų įtrauktį į visuomenę;

51.  pabrėžia, kad turi būti užtikrinta visuotinė galimybė gauti valstybinę, solidarumu pagrįstą ir pakankamą nedarbingumo ir senatvės pensiją; ragina Komisiją padėti valstybėms narėms stiprinti valstybinių ir profesinių pensijų sistemas, kad būtų skiriamos adekvačios, gerokai skurdo ribą viršijančios pensinės pajamos ir pensininkai galėtų išlaikyti savo gyvenimo lygį ir gyventi oriai bei nepriklausomai; pakartoja savo raginimą, kad priežiūros kreditai pensijų sistemose kompensuotų moterims ir vyrams dėl vaikų ir ilgalaikės priežiūros pareigų išleistas lėšas – tai būtų priemonė sumažinti moterų ir vyrų pensijų skirtumus; pabrėžia, kad, nors asmeninės pensijų sistemos gali būti svarbi priemonė pagerinti pensijų adekvatumą, įstatymų nustatytos solidarumu grindžiamos valstybinės pensijų sistemos tebėra veiksmingiausias būdas kovoti su vyresnio amžiaus žmonių skurdu bei socialine atskirtimi;

52.  pabrėžia, kad turi būti užtikrinamos pagrindinės neįgaliųjų teisės, be kita ko, teisė į deramą ir be kliūčių prieinamą darbą, paslaugas ir bazinių pajamų apsaugą, atsižvelgiant į konkrečius individualius poreikius, tinkamą gyvenimo lygį bei socialinę įtrauktį ir specialias nuostatas dėl apsaugos nuo išnaudojimo ir prievartinio darbo;

53.  mano, kad tarptautinė prekyba yra ekonomikos augimo varomoji jėga, tačiau jos nauda ne visada yra gerai paskirstoma ir tai gali būti suvokiama kaip nelygybės šaltinis; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti sudaryti teisingesnius tarptautinės prekybos susitarimus, kuriais laikomasi Europos darbo rinkos nuostatų bei TDO konvencijų, kuriais kartu būtų apsaugotos kokybiškos darbo vietos ir darbuotojų teisės ir užtikrinti Europos vidiniai ir nacionaliniai kompensavimo mechanizmai, skirti darbuotojams ir sektoriams, kurie patiria neigiamą poveikį dėl didelių pasaulio prekybos modelių pokyčių vykstant globalizacijai, įskaitant Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą;

54.  ragina Komisiją, siekiant užtikrinti vartotojų apsaugą, užtikrinti, kad įgyvendinant ES konkurencijos politiką būtų sudarytos sąžiningos konkurencijos galimybės ir padedama kovoti su karteliais arba nesuderinama valstybės pagalba, kurie iškraipo kainas ir trukdo tinkamai veikti vidaus rinkai;

Kova su skurdu ir socialine atskirtimi

55.  Mano, kad Europos Sąjungoje turėtų būti užtikrinta teisė į lygias galimybes. yra susirūpinęs dėl to, kad dabartinę rezultatų nelygybę, kurią patiria visi ES gyventojai, ypač vaikai ir jaunimas, dažnai padidina lygybe nepagrįsta švietimo sistemų struktūra ir dėl šios nelygybės jaunimo gerovei ir vystymuisi kaip asmenybėms kyla žalingų pasekmių, todėl silpsta Europos jaunimo, ypač jaunimo, neturinčio išteklių ir galimybių, savivertės ir įtraukties į visuomenę jausmas;

56.  pabrėžia, kad švietimas atlieka pagrindinį vaidmenį mažinant nelygybę, ir, atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų ir skirti pakankamai investicijų siekiant užtikrinti lygias galimybes; patvirtina, kad svarbu užtikrinti visuotinę galimybę gauti išsilavinimą ir studentams skirtą paramą aukštosiose mokyklose besimokančiam jaunimui; ragina Komisiją remti valstybes nares kuriant tinkamą, deramą ir prieinamą apgyvendinimą jaunimui, siekiant palaikyti jų perėjimą į darbo rinką;

57.  ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti kovą su skurdu, visų pirma vaikų skurdu, nustatant kovos su vaikų skurdu tikslus, koordinuotai įgyvendinant rekomendaciją dėl iniciatyvos „Investicijos į vaikus“ ir sukuriant Vaiko garantijų sistemą;

58.  be to, pabrėžia, kad daugelis kultūros ir sporto veiklų yra galingos priemonės siekiant sanglaudos ir socialinės integracijos, ir primena, kad šios veiklos suteikia užimtumo galimybių nepalankiausioje padėtyje esantiems visuomenėms nariams, ugdant jų socialinius emocinius įgūdžius;

59.  ragina valstybes nares siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų skurdo ir socialinės atskirties rizikos mažinimo srityse;

60.  mano, kad sparčiai didėjanti benamystė daugumoje ES valstybių narių yra ypač didelį susirūpinimą kelianti problema. mano, kad laikydamasi Europos socialinių teisių ramstyje išdėstytų principų Komisija turėtų remti valstybių narių pastangas užkirsti kelią didėjančiai benamystės tendencijai, siekiant palaipsniui ją visai panaikinti;

Tikros lyčių pusiausvyros pasiekimas

61.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija atsižvelgė į jo raginimą užtikrinti geresnę moterų ir vyrų, gyvenančių ir dirbančių ES, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą pateikdama pasiūlymą dėl direktyvos dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros siekiant išspręsti ateinančių dešimtmečių uždavinius; primena savo raginimą užtikrinti pakankamą atlyginimą ir socialinę apsaugą ir pabrėžia, kad Komisijos pateikti pasiūlymai yra geras pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima didinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, taip pat skatinti lanksčias darbo sąlygas tiek moterims, tiek vyrams kaip būdą sumažinti nelygybę apmokamo ir neapmokamo darbo srityje;

62.  pabrėžia, kad didesnė moterų įtrauktis į darbo rinką pagerinant paramą moterų verslumui, panaikinant moterų akademinių laimėjimų ir jų padėties darbo rinkoje atotrūkį ir užtikrinant lygias vyrų ir moterų galimybes, kiek tai susiję su darbo užmokesčiu, perkėlimu į aukštesnes pareigas ir galimybėmis dirbti visą darbo dieną yra esminiai veiksniai norint pasiekti įtraukų ir ilgalaikį ekonomikos augimą, panaikinti vyrų ir moterų pensijų skirtumus, kovoti su nelygybe ir skatinti moterų finansinį nepriklausomumą;

63.  ragina Komisiją prireikus pateikti iniciatyvas, kad būtų panaikinti bet kokie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumai, nustatant sankcijas teisę į lygybę pažeidžiantiems darbo centrams, kurie nustato skirtingą darbo užmokestį tokio paties darbo kategorijoms, priklausomai nuo to, ar jose daugiausia dirba vyrai, ar moterys;

64.  apgailestauja dėl to, kad, nepaisant galiojančių teisės aktų, kuriais įtvirtinamas principas „vienodas užmokestis už vienodos vertės darbą moteriškos ir vyriškos lyties darbuotojams“, vis dar konstatuojamas vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis ir dar didesnis vyrų ir moterų pensijų atotrūkis; ragina Komisiją, valstybes nares ir socialinius partnerius spręsti lyčių nelygybės problemą darbo užmokesčio ir pensijų srityje;

65.  yra sunerimęs dėl didėjančio skurdo lygio, visų pirma moterų skurdo, ir dėl to, kad skurdą ypač patiria vienišos motinos, jaunos ir vyresnio amžiaus moterys; atkreipia dėmesį į tai, kad tikslas iki 2020 m. sumažinti skurdo lygį 20 mln. asmenų gali būti pasiektas vykdant kovos su skurdu ir aktyvios darbo rinkos politiką, grindžiamą lyčių aspekto integravimu, visų pirma daugiausia dėmesio skiriant tam, kad būtų didinamas ir remiamas moterų dalyvavimas darbo rinkoje; pažymi, kad skurdas ir toliau matuojamas pagal sukauptas namų ūkių pajamas, numanant, kad visi namų ūkio nariai uždirba vienodai ir paskirsto pajamas po lygiai; ragina suteikti individualizuotas teises ir atlikti individualiomis pajamomis grindžiamus skaičiavimus, kad būtų atskleistas tikrasis moterų skurdo mastas;

66.  primena, kad siekiant lyčių lygybės svarbus vaidmuo tenka kokybiškoms viešosioms paslaugoms ir mokesčių ir išmokų sistemoms, pagal kurias antrasis šeimoje uždirbantis asmuo nebūtų atgrasomas dirbti arba dirbti daugiau, nes taip būtų galima padidinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje;

67.  pakartoja savo raginimą Tarybai užtikrinti skubų direktyvos dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros priėmimą, nes tai būtų pirmas svarbus žingsnis siekiant vienodo atstovavimo viešajame ir privačiajame sektoriuose;

Mokesčių sistemų modernizavimas

68.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų siekiant sumažinti pernelyg didelę tarpasmeninę nelygybę, remiant ir skatinant produktyviausias investavimo formas; primena, kad siekiant šio tikslo itin svarbu vykdyti objektyvią mokesčių politiką ir kad daugelyje valstybių narių reikalinga išsami mokesčių reforma; ragina Komisiją stebėti, rekomenduoti, skatinti ir parengti lyginamuosius standartus atsižvelgiant į Europos semestrą;

69.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis realių veiksmų kovojant su mokesčių vengimu ir mokestiniu sukčiavimu – tai svarbi priemonė siekiant sumažinti ekonominę nelygybę ir pagerinti mokestinių pajamų surinkimą valstybėse narėse;

70.  ragina Komisiją skatinti mokesčių politikos reformas valstybėse narėse, kad būtų užtikrinti derami sveikatos apsaugos, apgyvendinimo, socialiniai, užimtumo ir švietimo paslaugų viešieji biudžetai; mano, kad tai taip pat turėtų apimti kovą su korupcija viešojo administravimo srityje ir turtinės nelygybės problemos sprendimą, įskaitant pernelyg didelės turto koncentracijos perskirstymą, nes tai labai svarbu siekiant išvengti nelygybės problemos paaštrėjimo daugelyje valstybių narių; be to, pabrėžia, kad reikia imtis priemonių srityse, susijusiose su finansų rinkų vaidmens ekonomikoje stiprėjimu ir prireikus tolesniu mokesčių politikos koordinavimu, derinimu bei vienodinimu, taip pat įgyvendinti priemones siekiant kovoti su mokesčių rojais, mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu, priemones siekiant spręsti nedeklaruojamo darbo problemą ir priemones, kuriomis būtų optimizuotas mokesčių derinys ir jų, kaip sudarančių dalį valstybių narių mokestinių pajamų, reikšmė tarp darbo jėgos mokestinių pajamų ir turto mokestinių pajamų;

o
o   o

71.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 57.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0260.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0073.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0010.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0317.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0136.
(7) OL C 366, 2017 10 27, p. 19.
(8) OL C 482, 2016 12 23, p. 141.
(9) OL C 75, 2016 2 26, p. 130.
(10) OL C 65, 2016 2 19, p. 68.
(11) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 57.
(12) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 77.
(13) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 25.
(14) OL C 70 E, 2012 3 8, p. 8.
(15) OL C 9 E, 2010 1 15, p. 11.
(16) OL C 170, 2014 6 5, p. 23.
(17) OL C 248, 2011 8 25, p. 130.
(18) OL C 318, 2009 12 23, p. 52.
(19) OL C 166, 2011 6 7, p. 18.
(20) http://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=13608&langId=en
(21) Socialinės apsaugos komiteto nuomonė Tarybai, Europos Sąjungos Taryba, 649/11, SOC 124, 2011 m. vasario 15 d.
(22) Europos Komisija, institucinis dokumentas Nr. 025, 2016 m. gegužės mėn.
(23) Autoriai: Jonathan D. Ostry, Andrew Berg ir Charalambos G. Tsangarides.
(24) Autoriai: Andrew Berg ir Jonathan D. Ostry.
(25) Eurostatas: http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Income_distribution_statistics
(26) TVF (2017), „IMF Working Paper WP 17/76: Inequality Overhang“. Autoriai: Francesco Grigoli ir Adrian Robles, Vašingtonas (Kolumbijos apyg.), Tarptautinis valiutos fondas.
(27) TVF (2015), „Causes and Consequences of Income Inequality: A Global Perspective“, Tarnybų diskusijų dokumentas SDN/15/13, Vašingtonas (Kolumbijos apyg.), Tarptautinis valiutos fondas: http://www.imf.org/external/pubs/ft/sdn/2015/sdn1513.pdf
(28) EBPO (2015), „In It Together. Why Less Inequality Benefits All“, Paryžius: „OECD Publishing“.
(29) Eurostatas: http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/images/f/f8/People_at_risk_of_poverty_or_social_exclusion%2C_EU-27_and_EU-28%2C_2005-2015.JPG
(30) EBPO (2015 m.) „In it together: Why less inequality benefits all“, p. 67.
(31) Eurofound (2017), „Social mobility in the EU“, Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras.
(32) https://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_publication/field_ef_document/ef1461en.pdf
(33) „Inequality and mental illness“, R. Wilkinson ir K. Pickett, Sveikatos mokslų departamentas, Jorko universitetas, Jungtinė Karalystė, paskelbta internetu 2017 m. gegužės 25 d.; S2215-0366(17)30206-7.
(34) COREPER I, „Deramos pensinės pajamos atsižvelgiant į visuomenių senėjimą – Tarybos išvadų projektas = Priėmimas“, 12352/15: http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-12352-2015-INIT/lt/pdf
(35) Eurofound (2017), „Income inequalities and employment patterns in Europe before and after the Great Recession“.
(36) EBPO (2015) „In it together: Why less inequality benefits all“, „OECD Publishing“, Paryžius.
(37) Pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnį.

Teisinis pranešimas - Privatumo politika